Professional Documents
Culture Documents
Teisė aktyviai gintis darant kitam asmeniui žalą BT įvardijama kaip būtinoji gintis. Ji
įtvirtinama BK 28str. Nepripažįstama nusikalstama ir neužtraukia baudžiamosios
atsakomybės veika, dėl kurios žala padaryta esant būtinajai ginčiai. Būtinoji gintis yra
aktyvi žmogaus gynyba nuo pavojingo kėsinimosi darant žalos besikėsiančio asmens
sveikatai, nuosavybei, o tam tikrais atvejais ir gyvybei.
Teisė į būtinąją gintį gali būti įgyvendinta neatsižvelgiant į galimybę išvengti pavojingo
kėsinimosi bėgant, slepiantis ar kreipiantis pagalbos į kitus asmenis ar pareigūnus.
Įstatymas leidžia ginti ne tik savo, bet ir kitų asmenų teises, valstybės ar visuomenės interesus
atremiant pavojingą kėsinimąsi. Ginant kitą asmenį nebūtinas to asmens sutikimas.
Būtinoji gintis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jei yra visos įstatyme
numatytos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos.
Sąlygos
Žala asmeniui gali būti padaroma ne tik ginantis nuo pavojingo kėsinimosi, bet ir siekiant
sulaikyti kokią nors nusikalstamą veiką padariusį asmenį.
Žalos darymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui jį sulaikant teisėtumo sąlygos
formuluojamos BK 29str.: asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis,
stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti
sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos
sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo
vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti,- sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu
nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Šiomis nuostatomis
turi vadovautis teisėsaugos institucijos.
Sąlygos
Asmuo nusikalstamoje veikoje gali dalyvauti ne tik takant modelį, bet ir kitomis
aplinkybėmis teisėsaugos institucijoms leidus. Pvz.asmuo, iš kurio reikalaujama kyšio,
praneša apie tai pollicijai. Ji aprūpina asmenį garso ar vaizdo įrašymo aparatūra ir
rekomenduoja duoti kyšį, nors jokio nusikalstamos veikos imitacijos modelio netvirtina. Jis
netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad kyšį davė teisėsaugos institucijoms
žinant.
Teisėsaugos institucijoms leidus ar vykdydamas užduotį asmuo gali dalyvauti ir organizuotos
grupės ar nusikalstamo susivienijimo veikloje.
Įsakymo vykdymas
BK 33 str. numatoma, kad asmuo neatsako pagal BĮ už veiką, kurią padarė vykdydamas
teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodymą.
Asmuo, įvykdęs žinomai nusikalstamą įsakymą, potvarkį ar nurodymą, už padarytą žalą
atsako pagal BĮ.
Asmuo, atsisakęs vykdyti nusikalstamą įsakymą, negali būti traukiamas baudžiamojon
atsakomybėn.
Mokslinis eksperimentas
BK 35 str. numatoma, kad asmuo, kuris atlikdamas teisėtą mokslinį eksperimentą padarė
žalos, pagal šį kodeksą neatsako, jeigu eksperimentuojant remtasi mokslo aprobuotomis
metodikomis, sprendžiama problema turi išskirtinės reikšmės mokslui ir eksperimentuotojas
ėmėsi būtinų priemonių, kad nepažeistų įstatymo saugomų interesų. Atlikti mokslinį
eksperimentą draudžiama negavus apie galimus padarinius informuoto eksperimento dalyvio
savanoriško sutikimo. Draudžiama eksperimentus atlikti su nėščia moterimi, jos vaisiumi,
mažamečiu, sutrikusios psichikos asmeniu ir asmeniu, kuriam atimta laisvė.
Is kito konspekto
Baudžiamajame įstatyme nenumatytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios
aplinkybės
Naujojo BK 21str. numatoma, kad asmuo atsako tik už rengimąsi daryti sunkų ar labai sunkų
nusikaltimą. Už rengimąsi padaryti baudžiamąjį nusižengimą baudžiamoji atsakomybė iš viso
nekyla.
„Tyčios iškėlimas aikštėn“- juo įvardijami kaltininko veiksmai, padaromi žodžiu ar raštu,
kuriais jis atskleidžia tretiesiems asmenims savo ketinimą ar apsisprendimą padaryti konkretų
nusikaltimą. Tai veiksmai atliekami iki tiesiogiai pradedant daryti nusikaltimą, tačiau tie
veiksmai baudžiamosios teisės požiūriu nėra nusikalstami ir baudžiami. Jei asmuo pasako
kitam asmeniui apie tai, kad pvz neseniai matė draugo bute daug vertingų daiktų, tai nebus
rengimasis, nes pasakymas nepalengvina nusikalstamos veikos darymo ir todėl neužtraukia
baudžiamosios atsakomybės, tačiau jei jis paprašytų to asmens gauti daugiau informacijos
apie tą butą, šeimininkus, jų išėjimo laiką, tuomet tai bus jau rengimasis daryti nusikaltimą,
nes gali būti vertinami kaip veiksmai, palengvinantys daryti vagystę.
2. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką. Pasikėsinimo atribojimas nuo rengimosi
padaryti nusikaltimą.
Jeigu asmuo įsibrauna į butą, tačiau nieko nepasiima dėl ne nuo jų priklausančių veiksnių, tai
laikoma pasikėsinimu.
Pasitaiko ir situacijų, kai asmuo užvaldo tik dalį turto. Jei kaltininko tyčia buvo nukreipta
daryti didelės vertės turto plėšimą, bet turto nepavyko užvaldyti, veika vertinama kaip
pasikėsinimas daryti didelės vertės turto plėšimą. Jei neapibrėžta- plėšimas yra baigtas
nusikaltimas, jei bent dalis svetimo turto buvo užvaldyta.
Sukčiamimas įgyjant teisę į svetimą turtą laikomas baigtu, kai kaltininkas įsigyja
dokumentus, suteikiančius teisę į turtą, neatsižvelgiant į tai, ar kaltininkas užvaldė tą turtą, ar
ne.
Jei nusikaltimas daromas iš patalpos ar saugomos teritorijos, jo baigtumas siejamas su
išėjimu iš patalpos ar teritorijos.
Padaryta veika ir kilo BĮ numatyti padariniai, bet ne tie, kurių siekė kaltininkas
Baigtas pasikėsinimas- tai toks pasikėsinimas, kai kaltininkas padaro visus veiksmus, kurie,
jo manymu, yra būtini nusikalstamai veikai atlikti, tačiau ji nebaigiama dėl aplinkybių,
nepriklausančių nuo kaltininko valios. Pavyzdžiui, kaltininkas šauna iš ginklo norėdamas
nušauti, tačiau tik sužeidžia.
Nebaigtas pasikėsinimas yra, kai kaltininkas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios,
nepadaro visų veiksmų, kurie jam atrodo būtini nusikalstamai veikai baigti. Pavyzdžiui,
kaltininkas šovė, tačiau užsikirto ginklas.
Tinkamas pasikėsinimas- pasirenkamos tos priemonės ir tie būdai, kuriais realiai galima
padaryti žalą baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei.
Netinkamas pasikėsinimas- tokie būdai ir priemonės, kada asmuo per klaidą naudoja ir dėl
to negali iki galo realizuoti nusikalstamos veikos sudėties požymių. Klaidos: Viena-
netinkamų priemonių pasirinkimas(įrankis praradęs savo savybes), kita- netinkamo objekto
pasirinkimas(parenkamas dalykas, kuris iš esmės BĮ nevertinamas kaip vertingas). Asmuo
bus traukiamas už pasikėsinimą vis tiek.
Kelių asmenų suderinta bendra nusikalstama veika pavojingesnė visuomenei nei padaryta 1
asmens. Bendrininkavimu padaromi pavojingesni, sunkesni nusikaltimai, taip atsiranda
galimybė kilti didesnėms nusikalstamoms pasekmėms, daugiau galimybių paslėpti
nusikaltimo pėdsakus, išvengti atsakomybės. Bendrai veikiant yra tvirtesnis psichologinis
nusistatymas ir pasiryžimas padaryti ar tęsti nusikaltimą, geriau apgalvojami nusikaltimo
padarymo būdai, pasirenkami efektyvesni nusikaltimo įrankiai ir priemonės. Už
nusikalstamas veikas padarytas bendrininkaujant dažnai yra skiriamos griežtesnės sankcijos,
taigi nusikalstamų veikų darymas bendrininkaujant yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Žinoti bendrininkavimo požymius svarbu tuo aspektu, kad remiantis jais, įvardytais BK
24str. 1 dalyje, bendininkavimas atribojamas nuo prisidėjimo prie nusikalstamos veikos.
Jei darant nusikaltimą dalyvauja bent du asmenys, reikia įrodyti kiekvieno asmens padarytos
veikos santykį ne tik su nusikaltimo sudėties, bet ir su bendrininkavimo požymiais.
Bendrininkavimą, kaip ir bet kurią kitą nusikaltimo padarymo formą, apibūdina bei
atskleidžia jo esmę daugelis objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.
Jeigu negalima nustatyti kitų asmenų negalima teigti, kad yra bendrininkavimo požymiai.
Objektyvieji požymiai
Objektyviųjų grupei galime priskirti šiuos: 1) dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas
nusikalstamos veikos padaryme bei 2)kelių asmenų veikos bendrumas.
1) Norint kalbėti apie bendrininkavimą, būtina, kad vertinimo objektu taptų dviejų
asmenų padaryta veika. Norint nustatyti bendrininkavimą reikalaujama, kad
nusiklastamoje veikoje dalyvavę asmenys būtų sulaukę baudžiamosios atsakomybės
amžiaus, nustatyto BK 13str. ir jie turi būti pakaltinami. Jei jaunesnis netraukiamas
baudžiamojon atsakomybėn.
Jeigu asmuo nėra sukakęs amžiaus nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė už
atitinkamos veikos padarymą, tai jis negali būti pripažintas bendrininku, o atitinkamų
asmenų bendri veiksmai bendrininkavimu. Tačiau tai nereiškia, kad tas, kas sukurstė,
suorganizavo ar padėjo daryti nusikalstamą veiką asmeniui, kuris neturėjo
baudžiamajai atsakomybei kilti būtino amžiaus liks nenubaustas. Jo atsakomybės
klausimas bus sprendžiamas vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo per
tarpininką teorija.
Kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visuma turi patvirtinti ir tai,
kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus bendrininkavio požymius, kad yra
bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia,
jog kėsinasi į tą patį objektą, supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties
požymius ir t.t.
2) Kelių asmenų dalyvavimo bendrumas pasireiškia tuo, kad kiekvieno asmens veika yra
indėlis į nusikalstamą veiką. Kelių asmenų veikos bendrumas gali įgauti šias formas:
1. Kiekvienas bendrininkas iki galo padaro nusikalstamą veiką.
2. Kiekvienas iš bendrininkų padaro dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių
arba vieni padaro visus požymius, kiti tik dalį.
3. BK spec.dalyje įstatyme numatytus objektyviuosius veikos požymius įgyvendina
tik vienas ar keli bendrininkai, o kiti nusikaltimo sudėties požymių neįgyvendina,
taigi nusikaltimo lyg ir nepadaro.
Veikos bendrumas labai svarbus bendrininkų atsakomybei. Jis lemia bendrus padarinius,
bendrą žalą BĮ saugomoms vertybėms. Jeigu nėra atskirų asmenų veikų ir kilusių padarinių
priežastinio ryšio, nėra nei bendrininkavimo, nei bendros atsakomybės. Tokiu atveju
kiekvienas kaltininkas atsako tik už tuos veiksmus ir tik tuos padarinius, kuriuos jis pats
sukėlė.
Subjektyvieji požymiai
Prie subjektyviųjų požymių priskiriamas susitarimas daryti nusikaltimą ir tyčia
bendrininkauti.
1. Esant tyčia bendrininkavimui yra tai, kad asmuo, kuriam inkriminuotas
nusikaltimas, suvokia, jog daro pavojingą veiką, ir nori ją daryti arba dar ir numato
galimus padarinius ir nori jų. Kiekvienas kaltininkas turi suvokti, kad daro
nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis. O prisidėjime prie
nusikalstamo veikos šio požymio niekada nebus, nes asmuo nesuvokia , kad daro
nusikalstamą veiką kelių asmenų pastangomis.
2. Susitarti daryti nusikalstamą veiką galima įvairiais būdais ir formomis. Susitarimo
turinys ir jo išsamumas priklauso nuo bendrininkavimo formos. Jis gali būti
išankstinis, bet galima susitarti ir prieš pat nusikaltimo pradžią ar net darant
nusikaltimą, prisidedant prie jo, kai vienas kaltininkas jį jau pradėjo daryti, tačiau
tik ne jį padarius. Susitarimas padarius nusikalstamą veiką laikomas ne
bendrininkavimu, o prisidėjimu prie nusikalstamos veikos. Turinyje nustatomos
priemonės, laikas, vieta, būdai, nusikalstama veika.
Kai vienas ar keli dalyvaujatys asmenys peržengia susitarimo ribas, padaro veiką
ar sukelia padarinius, dėl kurių nesitarta, toks atvejis įvardijamas kaip vykdytojo
ekscesas.
BK 26str. įtvirtinta nuostata, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo
padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia.
Iš rašto darbo:
Reikia nustatyti susitarimo laiką, tyčią, asmens suvokimą veiksmų pobūdžio,kaltės
turinį.
Reikia rašyti konkrečiai amžių.
Remiantis BK 24str. 6dalimi padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką.
Veikos:
Patarimų davimas;
Nurodymų davimas;
Priemonių teikimas;
Kliūčių šalinimas;
Kitų bendrininkų saugojimas ar dengimas;
Iš anksto duotas pažadas paslėptį nusikaltėlį, nusikalstamos veikos įrankius ar
priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus;
Iš anksto duotas pažadas realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus
daiktus.
Padėjėjas ne tik padaro išvardytas veikas, bet ir turi suvokti, kad savo veika padeda kitam
asmeniui daryti nusikalstamą veiką, palengvina vykdytojui apsispręsti, ar ją daryti, nors pats
prie objektyviųjų požymių nprisideda.
Antraeiliais bendrininkais gali būti pripažinti tik vienas iš kelių vykdytojų arba padėjėjas.
Iš straipsnio( Budvydžio):
Norint aiškiau atskirti vykdytojus nuo kitų bendrininkų, Vokietijos Aukščiausiasis Teismas
nuo 1940 metų išvystė moderniąją subjektyviąją teoriją. Anot šios teorijos, atribojimui
reikšmingos dvi sąvokos: 1) animus auctoris – ar asmuo nusikaltimo nori kaip savo paties, ar
patį nusikaltimą traktuoja kaip savo veiksmų tiesioginį rezultatą, ir 2) animus socii – ar
tiesiog norima tik paremti, palengvinti kitų asmenų nusikalstamus veiksmus.
Remiantis BK 24str. 5dalimi kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti
nusikalstamą veiką. Kurstytojo veika yra:
sukėlimas kitam asmeniu-būsimam vykdytojui- noro ir
padėjimas apsispręsti daryti nusikaltimą.
Taip pat kurstytojo veika yra žodžiai ar raštu parašytas tekstas, kuriais kitas asmuo
prašomas, įkalbinėjamas daryti nusikaltimą, apie kurį jis anksčiau negalvojo ar
nesiryžo jo daryti.
Grasinimai ar net fizinis smurtas. Tai nepašalina vykdytojo atsakomybės, nebent
nustatomos būtinojo reikalingumo sąlygos.
Kurstyti galima tik veikiant. Asmuo pripažįstamas kurstytoju ir traukiamas baudžiamojon
atsakomybėn dėl vykdytojo padarytos veikos tik jei jo veiksmams būdingi visi objektyvieji ir
subjektyvieji bendrininkavimo požymiai.
Subjektyvieji kurstymo požymiai yra kurstytojo suvokimas, kad jis lenkia kitą asmenį
nusikalstamai veikai, supratimas, jog jo žodžiai ar laiškas yra lemiami vykdytojui
apsisprendžiant, ir noras, kad kitas asmuo padarytų nusikaltimą.
Vykdytojo sutikimas daryti nusikaltimą yra bendrininkų susitarimas.
Iš straipsnio:
Galiojantis LR BK nurodo baigtinį veiksmų, iš kurių vieną atlikęs asmuo laikomas
organizatoriumi, sąrašą:
1) subūrė organizuotą grupę,
2) subūrė nusikalstamą susivienijimą,
3) vadovavo organizuotai grupei,
4) vadovavo nusikalstamam susivienijimui,
5) koordinavo organizuotos grupės veiklą,
6) koordinavo nusikalstamo susivienijimo narių veiklą,
7) parengė nusikalstamą veiką,8) vadovavo nusikalstamai veikai.
Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, organizavimą galima suvokti
plačiąja prasme, kai suburiama, koordinuojama ir / ar vadovaujama keliems nusikalstamą veiką ar
veikas darantiems ar ketinantiems ją daryti asmenims, ir siaurąja prasme, kai organizatorius yra
atsakingas tik už vienos konkrečios veikos (kad ir su vienu vykdytoju) sėkmingą įvykdymą.
Kai byloje dėl nužudymo kaltinami keli asmeys, teismas priimdamas nuosprendį gali remtis
mirtino smūgio doktrina arba mirties dėl sužalojimų visumos doktrina. Remiantis
mirtino smūgio doktrina, jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai
ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą vartojo norėdami nužudyti, už nužudymą atsako tik
asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis.
Remiantis mirties dėl sužalojimų visumos doktrina, jei smurtą vartojo keli asmenys ir šis
mirė nuo visų sužalojimų, už nužudymą atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys, jei jie
apibrėžta ar neapribrėžta tyčia numatė galimą mirtį.
Esant vykdytojo ekscesui už nužudymą atsako tik asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai
buvo nukentėjusiojo mirties priežastis.
Taigi reikia nustatyti ne tik, kas sukėlė mirtį, bet ir kiekvieno siekius. Jei mirtį sukėlė nors ir
vienas smūgis, tačiau išsiaiškinama, kad smurtą vartojo ir kiti asmenys siekdami mirties,
tuomet atsakomybė kyla ne tik tam, nuo kurio smūgio mirė, bet ir kitiems.
Iš straipsnio(Gutausko):
EKSCESO SAMPRATA
Įdomūs teismų sprendimai susiję su ginklo naudojimu bendrai darant nusikalstamas veikas.
Tarkime, kad plėšikai daro plėšimą turėdami su savimi šaunamąjį ginklą. Jie nesitaria dėl
būtino jo naudojimo, bet vis dėlto ginklą paima su savimi. Tokiu atveju, matyt, galime
preziumuoti, kad paimdami ginklą su savimi jie turėjo galvoje ir tikimybę, kad jį panaudos,
jei prireiks. Vargu ar tokiais atvejais už nužudymą neatsakingi tie, kurie patys nežudė, bet
žinojo, kad kažkas turi ginklą, nebent prieš darant nusikalstamą veiką būtų akivaizdžiai
susitarę ginklo nenaudoti jokiu būdu pagal paskirtį, o tik pagąsdinti.
Grupinio nužudymo atveju gana dažnai pasitaiko vykdytojų ekscesų. Taip būna tada, kai
bendroji bendrininkų tyčia neapima gyvybės atėmimo, tačiau vienas arba keli bendrininkai
nužudo arba kėsinasi nužudyti. Tik jie atsako už nužudymą, o kiti atsako pagal bendrą
susitarimą už tai, ką apėmė jų tyčia. Čia reikia turėti galvoje tai, kad vykdytojo ekscesas
galimas tik tada, kai apie nužudymą bendrininkai visai nekalbėjo, nebuvo ir kitų aplinkybių,
iš kurių galima buvo suprasti, kad tai įmanoma. Taigi nužudymų bylose vykdytojo eksceso
klausimas sprendžiamas gana paprastai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo savo veiksmais
nepadarė nukentėjusiajam mirtinų kūno sužalojimų.
Išvados:
Nustatant, ar buvo ekscesas, ar ne, siūlyčiau vadovautis dviem kriterijais: pirma, koks buvo
bendrininkų susitarimas ir ar tiksliai apibrėžtas, ar ne; ir antras kriterijus – jei susitarimas
nebuvo tiksliai apibrėžtas, reikėtų nustatyti, ar vykdytojo veiksmai buvo tikėtini, ar ne.
Nuo ribų susitarimo gali nukrypti ir kiti bendrininkai.
Iš straipsnio:
Vykdytoju laikomas asmuo, betarpiškai padaręs nusikaltimą. . Vadinasi, tai turi būti asmuo,
kuris realizuodavo visus arba bent dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių. Jeigu
asmuo, norėdamas įvykdyti nusikaltimą, pasinaudojo baudžiamojon atsakomybėn
netraukiamu asmeniu, negalėsime jo pripažinti vykdytoju, nes tokio asmens veikimo
neįvardijo minėta vykdytojo sąvoka.
Vadinasi, įstatymas įteisina tris galimas tarpinio vykdymo situacijas: a) vykdytoju
pripažįstamas asmuo, pasinaudojęs nesulaukusiu LR BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus
asmeniu; b) vykdytoju pripažįstamas asmuo, pasinaudojęs nepakaltinamais asmenimis; c)
vykdytoju pripažįstamas ir tas, kuris pasinaudoja dėl tos veikos nekaltais asmenimis.
Tokie asmenys yra tik priemonės, įrankiai.
Pasinaudojimas nekaltu asmeniu- jei asmuo nesuvokia, kad daro nusikalstamą veiką, tuomet
jis nebus traukiamas baudž.atsakomybėn.
Atribojimas- pvz. atskiriant turto prievartavimą, kurį padarė organizuota grupė, nuo turto
prievartavimo, padaryto grupės iš anksto susitarusių asmenų, reikia atsižvelgti į kaltininkų
organizuotumo lygį, kuris nustatomas vertinant konkrečias veiką apibūdinančias aplinkybess.
Jos gali būti grupės pastovumas, veikos trukmė ir intensyvumas, pasiskirstymas konkrečiomis
funkcijomis ir pnš.
Galiojančiame Baudžiamajame kodekse organizuotą grupę ir nusikalstamą susivienijimą
skiria tik formalūs kriterijai (jeigu juos iš viso galima vadinti atskyrimo kriterijais), t. y.
narių skaičius ir tikslai. Organizuotai grupei nereikėtų kelti pernelyg didelių reikalavimų –
tai dabar ją tapatina su nusikalstamu susivienijimu. Asmenų, kurie daro nusikaltimus
organizuota grupe, mes neturėtume sieti su tuo, jog jie būtinai priklauso mafinėms
grupuotėms. Organizuota grupė galėtų būti tiesiog kaip tarpinė grandis tarp grupės iš anksto
susitarusių asmenų ir nusikalstamo susivienijimo. Organizuota grupė apimtų visus
organizuotus nusikaltimus iki tos ribos, uţ kurios juos apima nusikalstamas susivienijimas.
Iš rašto darbo:
Jei asmenys pasako tarkim, kad yra iš gaujos, be situacijoje neparašyta, kad taifaktas ir tai
yra įrodyta, tuomet tai tik žodžiai, kurie nieko nereiškia, reikia visų pirma tai įrodyti.
Organizuotumo formas nustatant reikia ne tik įstatyminio aiškinimo, bet ir iš bylų, iš
straipsnių, vadovėlio.
Norint inkriminuoti sunkesnę bendrininkavimo formą, teismas turi įrodyti visus požymius, jei
jų neįrodo, tada lieka tik bendrininkų grupė, jei ir jos neįrodo tada bus paprastas
bendrininkavimas be jokios formos.
Skirtumai:
Yra asmenys keli, tačiau prisidėjime asmuo nėra bendrininkas tos veikos, kurią padarė.
Susitarimas yra po veikos padarymo.
Bendrumo veikos nėra.
Tyčia- asmuo supranta, kad nedalyvauja veikoje.
NV daugetas gali įgauti dvi teisiškai reikšmingas formas: a) idealioji sutaptis; b) realioji
sutaptis. Tačiau kvalifikuojant NV toks daugeto skirstymas reikšmės neturi. Kvalifikuojant
reikšmingas tik pats faktas, ar kalbama apie daugetą, ar apie vieną NV. Tačiau šis skirstymas
turi nemažos reikšmės bausmės skyrimo procesui.
Sutapties apibrėžimas pateiktas BK 63str. 1 dalyje. Tačiau tai ne visi požymiai. Ji gali būti
apibrėžta taip: tokia teisinė situacija, kai asmuo padaro kelias NV numatytas viename ar
keliuose skirtinguose BK spec dalies straipsniuose iki priimant apkaltinamąjį
nuosprendį dėl padarytų veikų, jei nėra juridinių kliūčių traukti asmenį BA bent už dvi
iš padarytų NV.
Požymiai:
1) kelių NV padarymas- tapačios veikos- tai veikos, atitinkančios tą patį BK straipsnį.
Vienarūšėmis laikomos veikos, atitinkančios skirtingus BK straipsnius, bet ginančius tas
pačias BĮ saugomas vertybes. NV sutaptį gali sudaryti tiek kelios tapačios , tiek kelios
vienarūšės ar skirtingos NV. Visos jos turi būti atskirai kvalifikuotos kaltinamojo akto ir
nuosprendžio rezoliucinėje dalyje;
NV sutapties požymiai:
Idealioji ir realioji sutaptis, jų atribojimas- kelios NV gali būti padaromos vienu metu iš
esmės viena veika, bet gali būti padaromos keliomis veikomis, skirtingu laiku. Todėl pagal tai
skiriamos idealioji ir realioji sutaptys:
Idealioji sutaptis – yra tokia NV daugeto ir sutapties forma, kai viena pavojinga veika
vienu metu pažeidžiami keli BK straipsniai. Ji bus tik tada, kai viena veika
pažeidžiami keli skirtingi spec.dalies straipsniai. Idealiąją sutaptį gali sudaryti atvejai
kai: a) padaryta pavojinga veika atitinka keliuose skirtinguose BK straipsniuose
aprašytus sudėties požymius. b) viena veika sukelia kelis pavojingus padarinius, kurių
nenumato vienas BK straipsnis( jei asmuo bute grobia turtą i dokumentus tai jie buvo
grobiami viena veika ir šie du nusikaltimai sudaro idealiąją turto grobimo ir
dokumentų grobimo sutaptį.)
LAT išplėtė jos požymius: 1) veikos, padarytos per labai trumpą laiką; 2) bendras
sumanymas dėl veikų; 3) viena iš nusikalstamų veikų yra tik etapas tikslui pasiekti.
Realioji NV sutaptis – bus tada, kai asmuo kelis kartus padaro (kartoja) veiką,
numatytą viename BK straipsnyje, ar per tam tikrą laiko tarpą (kelis kartus) padaro
kelias veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose. Visais atvejais tarp tų veikų
turi būti bent nedidelis laiko tarpas, leidžiantis spręsti, kad tai kelios veikos, o ne
vienos veikos tęsinys. (pvz. nužudo įsilaužęs į butą abu sutuoktinius vieną po kito ir
tada apvogia butą. Tarp jų tam tirkas laiko tarpas, leidžiantis jas vertinti kaip atskiras
veikas.)
Iš Neveros straipsnio:
Galvočiau, kad „poelgio“ terminas yra žymiai imlesnis nei terminas „viena veika“, todėl
geriau tenkintų šios dienos poreikį. Tuomet, kalbėdami apie idealią sutaptį žinotumėme, kad
tai situacija, kuomet asmuo vienu poelgiu (išskirta autoriaus) padaro dvi ar daugiau
nusikalstamų veikų, numatytų skirtinguose baudžiamojo kodekso straipsniuose.
Bendroji taisyklė yra tokia – kiekvienoje BK spec dalies straipsnio ir jo dalies dispozicijoje
aprašomi tik pavienės t,y, vienos NV požymiai. Nėra dispozicijų, kurios aprašytų kelių NV,
t,y, NV daugeto, požymius.
Pavienė NV – kai įtariamojo ar kaltinamojo padaryta veika ir jos padariniai aprašyti vieno
BK straipsnio dispozicijoje.
Kai asmens veikai būdingi keli kvalifikuojamieji požymiai, numatyti skirtinguose BK str
dalyse, teismas veiką kvalifikuoja pagal sunkiausią kvalifikuojąmąjį požymį.
Kitas būdas spręsti kilusią problemą – tai sankcijų už NV aiškinimas ir lyginimas. Tokiais
atvejais nustatomi keli BK straipsniai, kuriuos inkriminuojant kyla abejonių. Vienas BK str
bus pagrindinis str, o kitas , kuriame išvardyti požymiai, būdingi padarytai veikai, bus
šalutinis straipsnis. TAIGI – jei įstatymo sankcija šalutiniame straipsnyje yra griežtesnė už
sankciją pagrindiniame straipsnyje, galima daryti išvadą, kad yra idealioji sutaptis. Tačiau
jeigu sankcija šalutiniame straipsnyje yra švelnesnė arba tokia pat, veika turėtų būti
kvalifikuojama kaip viena NV pagal pagrindinį straipsnį.
LAT : nukentėjusiojo turto sunaikinimas ar sugadinimas darant išžaginimo ar seksualinio
priekabiavimo nusikaltimus kvalifikuojamas ir pagal BK 187 str nors sankcija už turto
sugadinimą yra švelnesnė už BK 149 str ir 150 str.
Pavyzdžiai:
Bylų pavyzdžiai:
a) Turto prievartavimo bylose nereti atvejai, kai vienas ar keli kaltininkai reikalauja
iš asmens mokėti duoklę už tariamą apsaugą. Tai, kad kaltininkas pareikalavo iš
nukentėjusiojo mokėti jam pinigus tam tikrą laiką ir kas mėnesį ateidavo pasiimti
pinigų, yra vienas tęstinis nusikaltimas. ( nes yra bendras sumanymas ir bendra
tyčia ).
Kelių turto prievartavimo nusikaltimų realioji sutaptis yra, jei kaltininkas pareikalavo
mokesčio ir jį gavęs, po kiek laiko pareiškia naują savarankišką reikalavimą vėl
mokėti tam tikrą sumą, nes yra du atskiri sumanymai.
b) Asmuo per vakarą tarp 20 – 21 val aplanko dešimt sodo namelių, esančių vienoje
sodų bendrijoje, ir įsibraudamas į juos iš kiekvieno pavogia įvairių piniginės
vertės turto daiktų. Pripažinus padarytas veikas vienu (tęstiniu) nusikaltimu, veika
kvalifikuojama pagal BK 178 str 2d. Tačiau šias veikas pripažinus nusikaltimų
realiąja sutaptimi bus dešimt vagysčių įsibraunant į patalpą ir jos bus dešimt kartų
kvalifikuojamos pagal BK 178str 2d. Taigi, nors veikos padarytos tapačios ir
kaltininko nuomone esant bendram sumanymui, tačiau jos padarytos iš skirtingų
šaltinių, pažeistos skirtingų žmonių nuosavybės teisės, žala padaryta tos pačios
rūšies vertybei, bet skirtingoms vertybėms tiesioginės BĮ saugomos vertybės
lygiu. TAIGI ŠIUO ATVEJU BUS REALIOJI NV SUTAPTIS.
Tęstinės NV požymiai: 1) turi būti padaryti keli kūno judesiai, kiekvienas iš jų turi
atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje aprašytą veikos požymį, be to,
kiekvienas atskiras kūno judesys turi būti nusikalstamas arba sudaryti teisės
pažeidimą. 2) visus kūno judesius turi sieti vieninga kaltininko tyčia( reiškia, kad
kaltininkas turi vieną sumanymą ir visus kūno judesius suvokia ne kaip atskiras
veikas, o kaip vieną NV. Be to, kaltininko tyčia turi atsirasti prieš atliekant pirmą
veiksmą arba jo atlikimo metu 3) visi kūno judesiai nukreipti į tą pačią BĮ
saugomą vertybę, ir NV padarytos iš vieno šaltinio.
2. Nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti
pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo:
1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų
nusikaltimą;
2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą;
3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai
sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą;
4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą.
3. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į
kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo
darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu
recidyvistu.
4. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į
teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolikos
metų, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs ar
panaikintas, taip pat užsienyje padarytus nusikaltimus šio kodekso 97 straipsnio 9 dalyje
numatytais atvejais.
5. Asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai asmens teistumas
išnyksta arba panaikinamas.
Asmuo pripažįstamas pavojingu recidyvistu ne visam laikui. Pripažinimas netenka galios kai
asmens teistumas išnyksta arba panaikinamas.
1. Asmuo buvo nuteistas už vagystę, nuosprendį jis apskundė, tuomet jis padarė
dar vieną vagystę, priimtas teismo sprendimas, tuomet jis apskundė ir
padarė dar vieną vagystę. Todėl tai yra daugetas, nes du ar daugiau
nusikaltimų turi būti padaryti iki teismo pirmesnio sprendimo, o šiuo atveju
buvo dvi vagystės iki apeliacinio teismo sprendimo įsigaliojimo. Kai asmuo
padaro kelias nusikalstamas veikas numatytas šiuo atveju viename BK
spec.dalies straipsnyje iki priimant apkaltinamąjį nuosprendį dėl padarytų
veikų, o šiuo atveju buvo po nuosprendžio. Tai yra recidyvas, nes asmuo jau
teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis(?), ir teistumas
neišnykęs arba nepanaikintas, vėl padaro vieną ar daugiau NV. Taip ir buvo
šioje situacijoje.
Išvada:
Baudžiamoji atsakomybė- tai asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pareigos, kilusios dėl
padarytos nusikalstamos veikos, būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn, t.y. būti teismo
pasmerktam valstybės vardu priimant apkaltinamąjį nuosprendį, atlikti bausmę ir turėti
teistumą, įgyvendinimas. Ji įgyvendinama priėmus apkaltinamąjį nuosprendį.
6. Bausmė.
Dvigubos atsakomybės problema
Non bis in idem- ne 2 kartus už tą patį. Yra įtvirtintas šiuose šaltiniuose:
EŽTPLK- žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija
LR Konstitucija- 30str.2d.(nors k-joj tik nusikaltimas, o ne n.v, aiškinimas nesikeičia)
LR BK
Šis principas draudžia dvigubą baudimą, bet nedraudžia dvigubos atsakomybės
Dviguba baudžiamoji ats. Už tą pačią veiką- 2 kartus teisti arba bausti už tą pačią n.v. yra
draudžiama. Non bis in idem principo pažeidimu nelaikoma:
Pirmos instancijos teismas išteisina asmenį, o aukštesnės - pripažįsta kaltu
Idealioji sutaptis- tai nėra pažeidimas, kai vienu veiksmu padaromos kelios n.v.
Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė
Asmens nubaudimas administracine nuobauda ir kriminaline bausme už tą patį pažeidimą-
yra non bis in idem principo pažeidimas. Jei darai veiką- tai adm. Pažeidimas, jei kyla
padariniai-baudžiamoji. (pvz: važiuoju išgėręs-adm. t. pažeidimas, o jei partrenkiu žmogų-
baudžiamoji).
1. Reikia naikinti ad.ats., nes nužudymo atveju pirmenybę turi baudž. Ats.
2. Palikti abu-pripažįsta teismas, kad nepažeidžia principo
3. ?
Baudžiamoji ir drausminė atsakomybės
Neprieštarauja non bis in idem principui, nes šis principas labiau taikomas esant baudž.
Procesui. Orientuota į vieną sritį- darbo santykiai.
Baudžiamoji ir civilinė atsakomybė
Neprieštarauja, labiau papildo. Dažniausiai baudžiamosiose bylose kartu su jomis eina ir
civiliniai ieškiniai.
Tarptautinis dvigubos atsakomybės aspektas
BK 8str. svarbus, kuris numato reikalavimus, kad asmuo, padaręs nusikaltimus, numatytus
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 6 ir 7 straipsniuose, neatsako pagal šį
kodeksą, jeigu jis:
1) atliko užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę;
2) buvo atleistas nuo visos ar dalies užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės
atlikimo;
3) užsienio valstybės teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybės ar bausmės arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais
toje valstybėje numatytais teisiniais pagrindais.
Mūsų 8 str. nėra kalbama apie valstybes, ratifikavusias konvencijas, o apie visas.
Įsipareigojam pripažinti bet kurios valstybės nuosprendį, tuo tarpu kitos mini tik tas
valstybes, kurios ratifikavo.
Bausmės samprata ir požymiai. Bausmė ir baudžiamoji atsakomybė.
Požymiai:
1. Bausmė yra valstybės taikoma prievartos priemonė. Bausmė taikoma neatsižvelgiant į
kaltininko ar kitų BP dalyvių norus. Prokurojo siūlymai dėl bausės teismui nėra
privalomi. Jis pats nusprendžia.
2. Bausmę skiria tik teismas. Jokia kita institucija neturi teisęs bausti nusikalstamą veiką
padariusio žmogaus. Bausmės skyrymas- tai tik valstybės funkcija, kurią įgyvendina
teismas.
3. Bausmė skiriama valstybės vardu. Šis požymis nurodo viešą bausmės pobūdį ir
valstybės pasmerkimą dėl kaltininko poelgio.
4. Bausmė skiriama tik teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu.
5. Bausmė skiriama tik už nusikalstamą veiką.
6. Bausmė- tai asmens nubaudimas. Nubaudimas yra bausmės esmė.
7. Bausmės skyrimas užtraukia kaltininkui tam tikrus neigiamus padarinius atlikus
bausmę, būtent teistumą. Už baudžiamuosius nusižengimus teistumas neatsiranda.
Tiek administracinę nuobaudą, tiek baudą mokame valstybei. O civilinė- asmeniui pačiam,
kuris patyrė žalą. CT kreiptis nebūtina į teismą, galima susitarti patiems, AT pareigūnai ir
teismai nagriėnėja, o BT tik teismai. Darbdavys skiria baudą drausminėje teisėje. BP
nuosprendžiai, AT nutarimai, o CT sprendimai. Bausmė- tik BT terminas. BT valstybės vardu
priimamas nuosprendis. O kitose nėra valstybės reakcijos.
Samprata
Atleidimas nuo BA- tai nusikalstamą veiką padariusio asmens atleidimas nuo jo pasmerkimo
valsybės vardu oficialiai pripažįstant jį kaltu padarius nusikalstamą veiką ir priimant
apkaltinamąjį nuosprendį, nuo bausmės skyrimo ir teistumo.
Atleidimas nuo BA- tai atleidimas nuo visų padarinių, kurie sudaro BA turinį.
Požymiai
Atleidimas nuo BA, kaip savarankiškas BT institutas, apibūdinamas tam tikrais požymiais,
kurie skiria jį nuo kitų panašių institutų.
1. BK 18str. 2d. ribotai pakaltinamas asmuo gali būti atleidžiamas nuo BA.
2. 19 str. 2d. asmuo, nugirdytas prieš jo valią ar apsvaigintas tai pat atleidžiamas nuo
BA.
3. BK 114str. 3d. numatoma galimybė atleisti uo baudžiamosios atsakomybės asmenį,
dalyvavusį sąmoksle siekiant padaryti valstybės perversmą jam savo noru valstybės
institucijai suteikus svarbios informacijos apie rengiamą valstybės perversmą.
4. BK 227str. 4d. numatoma galimybė atleisti nuo BA asmenį už papirkimą, jeigu kyšio
iš jo buvo reikalaujama, provokuojama jį duoti ir jis pasiūlęs, pažadėjęs ar davęs kyšį
nedelsdamas apie tai pranešė teisėsaugos institucijai arba kyšį pasiūlė, pažadėjo ar
davė teisėsaugos institucijai žinant.
5. BK 259str. 3d. numatoma galimybė atleisti nuo BA asmenį, kuris savo noru kreipėsi į
valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas
neturint tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas.
6. BK 291str. 2d. numatoma galimybė atleisti nuo BA užsienietį, neteisėtai atvykusį į
LR turint tikslą pasinaudoti prieglobsčio teise. 3d. numatoma užsienietį atleisti jeigu
jis perėjo ketindamas neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, jei jis nustatyta tvarka
išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo LR sieną, arba į valstybę,
kurios pilietis jis yra.
Rūšių klasifikacija
Visas atleidimo nuo BA rūšis galima suskirstyti į besąlygines ir sąlygines.
Taikant besąlyginį atleidimą atleidimas nuo BA negali būti panaikintas ir asmuo negali būti
už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką traukiamas BA, net jei jis padaro naują nusikalstamą
veiką. BK numato tokias rūšis:
Asmeniui ar nusikalstamai veikai praradus pavojingumą (BK 36str.)
Dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37str.)
Esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 39str.)
Asmeniui padėjus ištirti organizuotos grupės ar nusikaltamo susivienijimo veiklą
(BK39(1)str. )
Nepilnamečio atleidimas (BK93str.)
Yra ir BK spec.dalyje.
Sąlyginis
Pagal BK 38 ir 40str. nuo BA atleistam asmeniui teismas ar įstatymas kelia tam tikrus
reikalavimus. Jeigu jie nevykdomi, gali būti panaikintas atleidimas ir asmuo patraukiamas
BA už anksčiau padarytą veiką.
Šios bausmės sudaro bausmių sistemą. Bausmės vardijamos nuo švelniausios iki
griežčiausios. Sistemos žinojimas labai praverčia prreikus keisti teismo paskirtas bausmes
kitomis. Vienais atvejais numatomas švelnesnių bausmių pakeitimas griežtesnėmis, kitais
atvejais- girežtesnių pakeitimas švelnesnėmis.
Viešieji darbai
Įtvirtinti BK 46str. esmė yra toks asmens nubaudimas, kai jis priverčiamas tam tikrą laiką
dirbti paprastai fizinį aukštos kvalifikacijos nereikalaujantį darbą. Už darbą neatlyginama.
Viešieji darbai, kaip ir kitos bausmės, gali būti skiriami tik už as NV, už kurias įstatymo
sankcijoje numatoma šios rūšies bausmė. Atlikimo laikas ir valandų skaičius numatomi tik
BK 46str. Jie paskiriami teismo nuožiūra teismo nuosprendyje. Teismas taip pat nenurodo,
kokio pobūdžio ir kokiose įstaigose viešuosius darbus nuteistasis atliks. Darbą jam parenka
bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.
Vienas iš ypatumų lyginant su kitomis bausmėmis- jie vykdomi tik jeigu nuteistasis sutinka.
Prieš pradėdama vykdyti bausmę, bausmės vykdymo institucija turės atsiklausti nuteistojo ir
gauti raštišką sutikimą. Priešingu atveju ji kreipsis į teismą dėl bausmės paskyrimo kita.
Teismas gali pakeisti bauda arba areštu pagal BK 47,49,65str. taip pat gali pakeisti jei asmuo
vengia atlikti viešuosius darbus, o jei dėl objektyvių priežasčių megali jų atlikti (pvz.
sveikatos būklės), tuomt gali atleisti jį nuo bausmė ir skirti BK IX skyriuje numatytą
baudžiamojo poveikio priemonę.
Viešieji darbai negali būti skiriami nedarbingiems asmenims bei nėščiom moterims.
Bauda
Formuojamas BK 47str. bauda yra piniginė bausmė, teismo skiriama BK spec.dalyje
numatytais atvejais. Bauda siekiama priversti sumokėti už padarytą veiką. Bauda mokama į
valstybės biudžetą, o ne nukentėjusiajam. Bauda skiriama MGL. Sankcijoje nenurodomas
baudos dydis. Jis nustatomas BK 47str.
Bauda gali būti skiriama ir nepilnamečiui, tik jei jis dirba ar turi savo turto.
Teismo nuosprendyje bauda turi būti nurodoma ir MGL, ir absoliučia pinigų suma, nes MGL
laikui bėgant keičiasi.
Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Bauda turi būti savanoriškai
sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Tačiau teismas,
atsižvelgdamas į nuteistojo padėtį, gali prailgi laiką. Nustatytu laiku nesumokėta bauda yra
išieškoma antstolio.
Jei asmuo vengia savanorškai sumokėti baudą ir jos negalima išieškoti, teismas per BK 96str.
nustatytą laiką gali pakeisti baudą giežtesne bausme- areštu. Kai asmuo neturi lėšų ir
nevengia sumokėti, js pats gali prašyti teismo pakeisti bausmę- gali būti ir švelnesnė.
Laisvės apribojimas
Aprašytas BK 48str.
Ją teismas gali skirti tik BK spec.dalyje numatytais atvejais. Šios bausmės esmė- kad asmuo
gyvena lasivėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri apribojimai ir
draudimai. Būtent apribojimų ir draudimų sistema yra šios bausmės esmė ir pagrindiniai
nubaudimo elementai.
Skiriama nuo 3mėn iki 2metų. Konkretų bausmės laiką skirdamas bausmę nustato teismas.
BK 48str. 3d. yra privalomieji įpareigojimai, o 6d.- papildomi. Tačiau teismas gali skirti ir
kitus šiame straipsnyje nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu tai darytų teigiamą
įtaką jo elgesiui.
Šią bausmę vykdo pataisos inspekcijos. Laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos
pareigūnai privalo lankytis nuteistojo gyvenamojoje vietoje ir tikrinti, kaip nuteistasis laikosi
jam nustatytų draudimų, teikti socialinę paramą sprendžiant asmenines ir socalines jų
problemas.
Nuteistasis privalo ne vėliau kaip prieš 7 dienas pranešti nuosprendį priėmusiam teismui arba
šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
Asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę ši bausmė keičiama areštu pagal 49 ir 65
str.
Areštas
Areštas yra trumpalaikis lasivės atėmimas. Ši bausmė atliekama areštinėje. Formuluojamas
BK 49str. Esmė- trumpalaikis laisvės atėmimas girežto izoliavimo sąlygomis. Tai vadinamoji
šoko terapija kaltininkui. Tai įvardijama kaip bausmės atlikimo rėžimas. Režimas- tai
diferencijuotų arešto bausmės vykdymo sąlygų ir areštą atliekančių nuteistųjų elgesio
taisyklių visuma. Pagrindiniai reikalavimai:
Būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra;
Reikalavimas, kad nuteistieji tiksliai ir nenukrypdami vykdytų savo pareigas.
Nuo laisvės atėmimo bausmės skiriasi lyginant bausmės terminus ir atlikimo sąlygas.
Atlikdami areštą jie dėvi nuosavus drabužius.
Daroma nuteistųjų asmens krata.
Nuteistųjų siunčiami ir gaunami laiškai gali būti cenzūruojami, o pašto ar perduodami
siuntiniai, smulkieji paketai su spauda, privalomai tikrinami.
Areštą atliekantiems draudžiama su savimi turėti įstatyme numatytus daiktus.
Jų dienotvarkėje turi būti griežtai reglamentuotas jų elgesys visą parą ir nustatytas
nuteistųjų poilsio (8h), laisvalaikio( ne trumpiau kaip 2h), pasivaikščiojimo ir
socialinės reabilitacijos laikas.
Jie turi teisę į vieną trumpalaikį (iki 4h) pasimatymą per 30 parų.
Gali dirbti jei pasiūlo darbą ir jis sutinka.
Terminuotas laisvės atėmimas
Terminuoto laisvės atėmmo bausmė yra nuteistojo izoliavimas tam tikram laikui nuo
visuomenės, laikant jį specialiai tam skirtose pataisos įstaigose: kolonijose, pataisos namuose
ir kalėjimuose. Bausmės atlikimas atvirose kolonijose skirtinas asmenims, padariusiems
neatsargius nusikaltimus, tyęinius nesunkius nusikaltimus, pirmą kartą nuteistiems už
tyčinius apysunkius nusikaltimus ir pan. o kalėjimuose skirtinas tik išimtiniais atvejais
pilnamečiams asmenims, padariusiems tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.
Galima atlikti bausmę ir ten ir ten.
Ši bausmė skiriama tik nusikaltimą padariusiam asmeniui. Jis gali būti taikomas tik kai
numatytas straipsnio sankcijoje.
Lisvės atėmimas trumpesniam kaip 3 mėn laikotarpiui gali būti paskirtas tik BK 65str.
numatytų taisyklių pagrindu pakeičiant kitas bausmes į laisvės atėmimą. Maksimalais laisvės
aėmimo termino- 20metų teismas negali viršyti net tais atvejais, kai skiria galutinę bausmė už
kelias nusikaltamas veikas.
Asmeniui, kuris padarė nusikaltimą neturėdamas 18 metų, šią bausmę teismas gali skirti,
jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nusikalstamiems nepilnamečio
polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų
nusikaltimą. Tuomet šios bausmės minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos
straipsnio sankcijoje. Bausmė jam negali viršyti 10 metų.
Paskyręs šią bausmę teismas gali taikyti atidėjimą remdamasis 75 ar 92str.
Atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą galima dėl ligos, taikant lygtinį atleidimą
or neatliktos bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme, amnestijos ir malonės tvarka.
Teismas turi teisę kartu su bausme skirti dvi baudž.poveikio priemones. Atleidus nuo BA gali
būti skiriamos kelios poveikio priemonės.
BK 67str. įtvirtintos tokios baudž.poveikio priemonės:
1. Uždraudimas naudotis specialia teise (68str.)
2. Viešųjų teisių atėmimas (68(1)str.)
3. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas (68(2)str.)
4. Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (69str.)
5. Nemokami darbai (70str.)
6. Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (71str.)
7. Turto konfiskavimas (72str.)
8. Draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens (72(1)str.)
9. Dalyvavimas smurtinį elgesį keičianęiose programose (72(2) str.);
10. Išplėstinis turto konfiskavimas (72(3) str..
Bendroji taisyklė- konfiskuojamas gali būti tik turtas, susijęs su padaryta nusikalstama
veika. BK 72str. 2d. nurodomi trys atvejai, kada teismas privalo konfiskuoti turtą: 1. Perduoti
kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai daryti pinigai ar kiti materialią vertę
turintys daiktai (nusikaltimo priemonės). 2. Darant nusikalstamą veiką panaudoti pinigai ir
kiti materialią vertę turintys daiktai (nusikaltimo įrankiai). 3. Iš nusikalstamos veikos gauti
pinigai ir kiti materialią vertę turintys daiktai( nusikalstamos veikos rezultatas).
1. Perduoti NV daryti daiktai- tai pinigai ar daiktai, kuriuos tretieji asmenys perduoda
kaltininkui, kad jis juos panaudotų rengdamasis ar darydamas NV. Tai gali būti
automobilis prekėms ar ginklams gabenti, ginklas žudyti ir pnš.
2. Panaudoti pinigai ar kiti materialią vertę turintys daiktai- gali būti ginklai, panaudoti
kitam asmeniui nužudyti ar sutrikdyti jo sveikatą, narkotinės ar psichotropinės
medžiagos, parduodamos tretiesiems asmenims, per valstybės sieną kontrabanda
gabenami daiktai ir pnš.
3. Iš NV gauti pinigai yra nusikaltusio asmens materiali nauda, nedarbinės pajamos,
gautos padarius nusikaltimą. Turtinę naudą ne visada lengva nustatyti.
3 nuostata- nusikaltimų sąrašas. BK nevardijami nusikaltimai, už kuriuos gali būti
konfiskuojamas turtas. Tai leidžia daryti išvadą, kad urto konfiskavimas taikomas už visas
BK spec.dalyje numatytas NV esant BK 72str. numatytoms sąlygoms.
4ta nuostata- teismo nuožiūra taikant turto konfiskavimą. LR BK 72str. nėra teismo nuožiūros
taikant turto konfiskavimą.
5ta nuostata-kitiems asmenims perduoto turto konfiskavimas. Kitiems fiziniams ar
juridiniams asmenims perduotas turtas konfiskuojamas.
9. Bausmės skyrimas.
Bausmės skyrimo principai ir bendrieji pradmenys.
Skiriant bausmę įgyvendinami tam tikri BT principai, iš kurių išsiskiria teisingumo principas.
Pagrindinis uždavinys, keliamas bausmės skyrimo procesui, kad bausmė būtų teisinga.
Bausmės skyrimo taisyklės atspindi įstatymo nuostatų (imperatyvų) ir teismo laisvės
(nuožiūros) santykį. Galimi keli bausmių skyrimo nuostatų variantai. Bausmė už nusikaltimą
skiriama pagal įstatymą, numatantį atsakomybę už padarytą nusikaltimą, o vertinti konkrečius
veiksnius, apibūdinančius padarytą nusikaltimą ir asmenybę, priskiriama teismo nuožiūrai.
54str.2d, kuri numato pagrindinius pagrindus, kuriuos teismas PRIVALO išskirti ir motyvuoti
kiekvienoje byloje. Aktualus ir LAT apibendrinimas“ dėl bendrųjų bausmės skyrimo
pagrindų“. Teismas turi atsižvelgti į:
1. Veikos pavojingumo laipsnį(išskyrė kaip pagrindinį)(pagal MGL dydį vagystės
atveju), dalykas, žala, būdas ir kt.
2. Kaltės forma(dažnai nurodyta būna str. tam pačiam) ir rūšis(tiesioginė tyčia,
netiesioginė tyčia, nusikalstamas pasitikėjimas, nusikalstamas nerūpestingumas)
3. Nusikalstamos veikos tikslai ir motyvai. Tėvas daro plėšimą, kad padėtų savo
sergančiam vaikui, tuomet bausmė bus švelnesnė
4. Nusikalstamos veikos stadiją. Kokioj stadijoj nutrūko ir veikos nutraukimo priežastys.
Į stadiją atsižvelgiama labai stipriai. Skiria švelnias bausmes už rengimąsi ir
pasikėsinimą, o už baigtą veiką-griežtą
5. Kaltininko asmenybę(dėstytojas išskyrė kaip pagrindinį)- į kaltininko prieš
nusikaltimą, per nusikaltimą (visi objekt. požymiai) ir po nusikaltimo (atgaila ir kita).
Galima atsižvelgti į išnykusį teistumą, bet apibūdinant asmenybę (jei turi 3 teistumus
išnykusius, sakoma, kad neteistas, bet yra linkęs daryti n.v.). taip pat galima
atsižvelgti į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejus. negalima atsižvelgti į
kitus ikiteisminius tyrimus, tačiau beveik visi teisėjai atsižvelgia (tam, kad nepažeistų
nekaltumo prezumpcijos, nes gali dar žmogų išteisinti).
6. Asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant n.v. formą ir rūšį- kuo sudėtingesnė
forma, tuo griežtesnė bausmė. Vykdytojas ir organizatorius griežčiausiai, kiti
švelniau. Vaidmuo- pirmaeilis ar antraeilis
7. Atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes
Bendrosios dalies nuostatos:
BK 55str. įtvirtintas šanso principas. Skiriama dažniausiai skiriama laisvės atėmimu
nesisijusias bausmes(alternatyvias). Jei skiriamas laisvės atėmimas turi būti teismo
motyvuotas.
BK 55str. taikomas tada kai:
1. Asmuo yra pirmą kartą teisiamas- asmuo neteistas arba teistumas išnykęs
2. Turi būti neteistas veikos padarymo metu
3. Turi būti numatytos alternatyvios bausmės rūšys sankcijoje. Visada teikiama
pirmenybė alternatyvioms bausmės rūšims, o ne bausmės atidėjimui.
56str., 57str.
Bausmės skyrimo pagrindai(taisyklės)
Bausmės skyrimas yra BK bendrosios ir speialiosios dalių nuostatų taikymo rezultatas.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54str. Pagal šio straipsnio nuostatas
teismas skirdamas bausmę turi laikytis trijų taisyklių, kurios visos kartu sudaro bausmės
skyrimo pagrindus:
1. Bausmė skiriama pagal BK spec.dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už
padarytą nusikastamą veiką, sankciją:
Už padarytą nusikaltimą skirtinos bausmės išvardytos BK spec.dalies straipsnių
sankcijose. Teismas, išnagrinėjęs teismo posėdyje bylą pagal kaltinimą dėl atitinkamo
BK spec.dalies straipsnio pažeidimo, išeina priimti sprendimo. Jis pirmiausia
sprendžia, ar byloje yra pakankamai įrodymų, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką,
o jo poelgiui būdinga atitinkamame BK spec.dalies straipsnyje numatyta ir kaltinime
suformuluota NV sudėtis. Išsprendęs šį klausimą, jis sprendžia kitus: kokius teisinius
padarinius taikyti nusikaltusiam asmeniui- ar BA, ar atleidimą nuo jos. Jei padarytas
nusikaltimas yra apysunkis arba nesunkus, teismas nusprendęs asmenį traukti BA
sprendžia bausmės skyrimo klausimą. Pirmas bausmių skyrimo pagrindas įpareigoja
teismą skirti tik tos rūšies ir tokio dydžio bausmę, kuri nustatyta BK spec.dalies
straipsnio sankcijoje. Skirdamas bausmę teismas pirmiausia vadovaujasi ne BK 42str.,
o BK spec.dalies straipsnyje numatyta sankcija. Tai pirmoji bausmių skyrimo
taisyklė. Būtent nuo jos prasideda bausmių skyrimo procesas. Tačiau BK 42str. 3d.
nurodoma, kad už vieną NV skiriama tik viena bausmė.
Sankcijoje galima sužinoti bausmių rūšį ir dydį terminuoto laisvės atėmimo. Gali būti
minimumas ir maksimumas, arba maksimumas ir tokiu atveju reikia žiūrėti į bendrąją
dalį.
Kaltininko asmenybė
Vertindamas nusikaltimą padariusiojo asmenybę teismas turi skirti asmenybės po-
ymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi.
Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, apibūdinantys jį iki NV, darant NV ir
padarius. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rindamas bausmės rūšį ir
dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai,
dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko
antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir
nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstensio elgesio
padarinys.
Skirdamas bausmę teismas gali atsižvelgti ir į kitus asmenybę apibūdinančius
požymius: amžių, lytį, šeiminę padėtį, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. tačiau
remdamasis šiais požymiais teismas negali griežtinti bausmės.
Rinkdamas duomenis apie kaltininko asmenybę ir juos vertindamas teismas turi
atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį, nes atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį tą patį
kaltininką apibūdinanti aplinkybė gali turėti skirtingą reikšmę nustatant asmenybės
pavojingumą ir skiriant bausmę.
Asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant NV formos ir rūšies vertinimas skiriant
bausmę
Įtvirtinta BK 58str. Jame sakoma, kad bausmė NV bendrininkams skiriama bendra
tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant NV rūšį, formą,
vaidmenį ir pobūdį. Konkreti nuostata numatoma šio straipsnio 2 dalyje. Joje sakoma,
kad organizuotos grupės nariams už nusikaltimą paprastai skiriama griežtesnė bausmė
negu bendrininkų grupės nariams. Spręsti kalausimą, kuriam bendrininkui skirti
švelnesnę, o kuriam griežtesnę bausmę yra priskirta teismo nuožiūrai.
Pirmos dvi taisyklės yra imperatyvios, o trečia- daugiau laisvės skiriant bausmę palieka
teisėjui.
Galimybė taikyti BK 62str. ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, jei veika
nutrūksta rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką,
nustatomos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginama turtinė žala, jei
ji padaryta.
Bausmė BK 57str. 2d.pagrindu gai būti švelninama vienu iš trijų būdu:
1) Paskiriant mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą NV numatyta
mažiausia bausmė;
2) Paskirint mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56str.2dalyje,
3) Paskiriant švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą
NV.
Įtvirtintos BK 59str.
Kaltininkas prisipažino padaręs BĮ numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo
išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis
Šiai aplinkybei konstatuoti būtina nustatyti vieną iš trijų alternatyvų:
1. Kaltininko prisipažinimą padarius NV ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi;
2. Kaltiniko prisipažinimą padarius NV ir padėjimą išaiškinti NV;
3. Kaltininko prisipažinimą ir padėjimą išaiškinti dalyvavusius asmenis.
Kaltininko pripažinimas gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe,
jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą ikitesiminio bylos tyrimo ar teisminio bylos
nagrinėjimo metu.
Kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo,kai laisva valia pripažįsta padaręs
baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalimo padarinius.
Gailėjimasis bus pripažintas lengvinančia aplinkybe jei jis gailisi iki priimant apkaltinamąjį
nuosprendį.
Ištirti padedama, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikaltimo padarymo
aplinkybes.
Kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė
ar bandė išvengti sunkesnių padarinių
Tai aktyvi kaltininko atgila. Ji vyksta po to, kai kaltininkas jau baigia nsuiakalstamus
veiksmus, arba nors jų nebaigė daryti, tačiau savanoriškai atsisakyti baigti nusikaltimą jau
nebeįmanoma.
Svarbu: galima tik tada, kai yra susiduriama su nekontroliuojamo priežastinio ryšio
vystymusi(kaltininkas kažką padaro ir toliau susidaro priežastinis ryšys, o asmuo bando
įsiterpti į priežastinio ryšio vystymąsi). Žala gali peraugti į didesnę žalą, o didesnės žalos
bandoma išvengti. Pagalba TURI būti aktyvi ir neturi leisti vystytis priežastiniam ryšiui.
Ypač aktualu auto įvykių atveju.
NV padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties
Jis padaromas, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto
praradimas ir pan.) turi tiesioginės įtakos tokiam elgesiui. Jeigu ši ar kita aplinkybė kilo dėl
paties kaltininko veiksmų, jos negalima pripažinti lengvinančia.
Veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina BA
Toks nusikaltimas padaromas, kai kitas asmuo siekdamas priversti kaltininką daryti
nusikaltimą vartoja smurtą, paima, sunaikina ar ugadina jo turtą ir pan. teismas turi
apsvastyti, ar esant šioms aplinkybėms kaltininko veika neturi būtinosios ginties ar būtinojo
reikalingumo požymių, kurie ne lengvina, o šalina BA.
Psichinės prievartos atmaina yra šantažas. Asmuo gali būti šantažuojamas dėl kokių nors jo
gyvenimo faktų, kurie nėra viuotinai žinomi.
Nusikaltimo padarymas, kai yra požymių aplinkybių, šalinančių BA, bet pažeidžiamos
įstatymo leistinos žalos padarymo ribos ir dėl to kyla sunkesni padariniai, negu numatyta
įstatyme, teismo turi būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Žmogaus
nužudymas ginanti nuo pavojingo visuomenei kėsinimosi, nors ir peržengiant būtinosios
ginties ribas, eismo turi būti pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Veika, padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens
veiksmai
Dėl didelio susijaudinimo paprastai atleikami prieš asmenį nukreipti smurtiniai veiksmai:
atimama gyvybė ar sutrikdoma sveikata. Šiaplinkybė iš esmės netaikoma kai yra BK 131 ar
136str., nes negalima to paties požymio inkriminuoti du kartus.
Dideliu susijaudinimu teismas pripažįsta tokį kaltininko emocinės būsenos pakitimą, kai dėl
to pakinta intelektinė ir valinė kaltiniko būsena ir susilpnėja veiksmų kontrolė.
Veika padaryta asmeniui, kuris dėl ligos, neįglumo, senatvės ar kitų priežasčių buvo
bejėgiškos būklės, be jo prašymo arba veika padaryta nepilnamečiui asmeniui, pasinaudojus
jo priklausomumu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka
Bejėgiška būklė yra kai asmens būsena, kai dėl fizninių ar psichinių ypatybių asmuo negali
suprasti kaltininko veikos pobūdžio ar negali gintis arba kitaip vengti pavojaus.
Veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu, kad ji nėščia
Sunkinanti tik kai kaltininkas žinojo arba pagal savo asmenines savybes ar veikos aplinkybes
turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusioji yra nėščia.
Veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką
veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkubės turėjo įtakos darant NV
Atsižvelgdamas į nusikaltimo pobūdį, girtumą ar kitokį apsvaigimą teismas šių aplinkybių
gali nepripažinti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, jei girtumas neturėjo įtakos
darant nusikaltimą arba kaltininkas buvo prieš savo valią nugirdytas ar apsvaigintas.
Veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui
dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės,
socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrių
Bausmių bendrinimas
Tuomet teismas prieina prie antro bausmės skyrimo etapo- galutinės bausmės skyrimo,
vadinamo bausmės bendrinimu. Bausmės bendrinimas- tai galutinės bausmės skyrimas, kai
kelios ar net keliolika vienarūšių ar skirtingų paskirtų bausmių apibendrinamos viena bausme.
Pagal BK 42str. 4d.: „už kelias NV gali būti skiriamos viena arba dvi galutinės bausmės.“
Bausmių bendrinimas vyksta tam tikrais bausmių bendrinimo būdais ir metodais. Jie išvardyti
BK 63str. 1d.: „Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba
visiškai ar iš dalies jas sudėti.“ Tai yra du bausmių bendrinimo būdai.
Dalinis:
Esmė- prie girežčiausios iš už atskiras NV skirtų bausmių teismas iš dalies prideda paskirtas
švelnesnes bausmes. Galutinė bausmė pagal dydį turi būti didesnė nei bet kuri iš bausmių,
paskirtų už atskiras NV, tačiau galutinė subendrinta bausmė negali viršyti 20 metų laisvės
atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies galutinė bausmė- maksimalaus BK nustatyto tos rūšies
bausmės dydžio.
Pažymėtina, kad įstatyme dalinio bausmių sudėjimo būdui keliami keturi reikalavimai:
1) Kad kitos bausmės būtų pridedamos prie griežčiausios bausmės, skirtos už vieną iš
NV.
2) Kad iš dalies būtų pridedamos švelnesnės bausmės nuo visų skirtų bausmių,
3) Kad bendrinanr už kelias NV skirtas bausmes būtų skirta viena galutinė bausmė arba
vadovaujantis BK 42str. 4 dalimi- dvi bausmės,
4) Kad galutinė subendrinta bausmė būtų didesnė už griežčiausią iš už atskiras NV skirtų
bausmių.
Maksimalus pridėtinės bausmės dydis yra teismo nuožiūros klausimas. Svarbu tik nepažeisti
taisyklės, įvardytos BK 63str. 7dalyje : „Kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1
dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu
skiriama kitos rūšies bausmė, - šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus
dydžio.“
Iš dalies sudedant bausmes nuo kiekvienos už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės turi
būti pridedama ne mažiau kai minimalus bausmės dydis, numatytas BK bendrojoje dalyje.
Įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas sirtas bausmes bendrina visiško, o kada-
dalinio būdu. Tai paliekama teismo nuožiūrai.
Tais atvejais, kai padaroma trys ir daugiau NV, gali atsitikti, kad bendrinant bausmes vienas
bausmes reikės apimti, o kitas- sudėti. Tada vadovaujamasi BK 63str. 6dalimi.
Jeigu teismas pirmame nuosprendyje taikė dalinį būdą, kitame nuosprendyje negali būti
taikomas kitas būdas.
Iš Neveros straipsnio:
Tradiciškai manoma, kad idealioji sutaptis yra tada, kada asmuo viena veika padaro kelias
nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose baudžiamojo kodekso straipsniuose, o realioji –
kada skirtingomis veikomis padaro dvi ar kelias nusikalstamas veikas, numatytos skirtingose
baudžiamojo kodekso normose.
Be to, buvo teisingai pažymėta, kad BK 63 straipsnio 4 dalies aiškinimas leidžia daryti
išvadą, kad taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių
būtina pridėti bent po dalį bausmės nuo kiekvienos iš paskirtų už atskiras nusikalstamas
veikas.
Norint išvengti situacijos, kada asmeniui, padariusiam kelias nusikalstamas veikas
galutinė bausmė būtų teisinga, būtina pritarti teismų praktikoje vyraujančiai pozicijai,
kad pagal BK 63 straipsnio 4 dalį iš dalies sudedant bausmes būtina: a) švelnesnių
bausmių dalis dėti prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų
nusikalstamų veikų; b) iš dalies turi būti pridedamos švelnesnės bausmės nuo visų
paskirtų bausmių; c) bendrinant paskirtas už kelias nusikalstamas veikas bausmes turi
būti paskirta viena arba dvi galutinės bausmės; d) galutinė subendrinta bausmė turi
būti griežtesnė už griežčiausią iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių.
BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymas galimas tada, kada kelios veikos nors ir
priskiriamos skirtingoms rūšims (viena veika yra nusikaltimas, o kita baudžiamasis
nusižengimas) ar skirtingoms kategorijoms (vienas nusikaltimas nesunku, o kitas
apysunkis), bet jų pavojingumas labai nesiskiria.
Keičiant BK 63 straipsnį, turėtų būti atsižvelgta į tai, jog naujos baudžiamojo įstatymo
normos iš vienos pusės turėtų nevaržyti teismų formaliomis bausmių subendrinimo
taisyklėmis, o iš kitos pusės – neturėtų nepalikti vietos galimoms interpretacijoms,
kurios netarnauja sklandžios teismų praktikos formavimuisi.
Praktikoje nereti atvejai, kai bausmės neatlikęs asmuo padaro ne vieną, o klias naujas NV.
Tokiu atveju bausmė skiriama ne dviem, o trim etapais. Pirmu etapu teismas skiria bausmes
už kiekvieną iš naujų NV, antr- vadovaudamasis BK 63sr. Bendrina tas bausmes, o trečiu-
vadovaudamasis BK 64str. teismas bendrina kelis nuosprendžius ir skiria galutinę bausmę.
Skirti švelnesnę bausmę, negu įstatyme numatyta, yra teismo teisė, o ne pareiga.
Švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimas, jei skirta bausmė aiškiai
prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
BK 54 str 3 d. numatyta: ,,Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai
prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali
motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.‘‘ Pagrindo esmė – sankcijoje numatytos bausmės
skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. LAT – teismas esant atitinkamai
situacijai pirmiausia turi svarstyti galimybę skirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 str.
Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
Kaip nurodyta BK 54 str 1 d.: ,, Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies
straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio
kodekso bendrosios dalies nuostatų.‘‘ Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos
bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę,
negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Tokia galimybė įtvirtinta BK 54 str. 3 d.
Remiantis BK 54 str. 3 d. bausmės skyrimas reikalauja teismo išvados, kad nurodytų
išimtines aplinkybes, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai
prieštarautų teisingumo principui. Tačiau to nereikia suprasti taip, kad įstatymas
reikalauja nustatyti kokias nors ypatingas ar išskirtines aplinkybes. BK 54 str. 3 d.
taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią
veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.
Siekiant taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo
(pvz.:seksualinio prievartavimo) pavojingumas atsižvelgiant į jo vietą, laiką ir būdą,
lytinės aistros tenkinimo fizinio sąlyčio būdu intensyvumą ir formas, kilusius
padarinius, yra daug mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas,
įvertintas įstatymo leidėjo BĮ sankcijoje už padarytą nusikalstama veiką.
Taikant BK 54 str. 3 d. nemažiau svarbu, kad kaltininko asmenybės vertinimas
pastūmėtų prie išvados, jog skirti laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, padarytą
byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisinga.
Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, labai svarbus kaltininko elgesys:
Prieš nusikalstamą veiką;
Darant nusikalstamą veika( naudojama lengva fizinė prievarta, negrasinama ir pan.);
Padarius nusikalstamą veiką (atsiprašyta, visiškai atlyginta moralinė žala…).
Uždraudimas naudotis specialia teise- terminuotas draudimas naudotis specialia teise, kai NV
padaryta naudojantis šia teise.
Uždraudžiant naudotis tam tikra teise ją patvirtinantis dokumentas iš kaltininko nėra
paimamas. Tuo ji skiriasi nuo bausmės- atėmimo teisės dirbti tam tikrą darbą ar uzsiimti tam
tikra veikla. Taip pat bausmės atveju atimama teisė dirbti su profesine veikla susijusį darbą
arba užsiimti profesine veikla, o baudž.poveikio priemonės atveju uždraudžiama tik naudotis
specialia teise. Bausmės atveju teisė atimama tam tikram laikui, o baudž. poveikio priemonės
atveju tik draudžiama tam tikrą laiką ja naudotis.
Teismas turi įvertinti, ar šia teie nėra pagrįsta darbinė ar profesinė asmens veikla. Pvz.
jeigu dirba asmuo vairuotoju, draudimas naudotis vairavimo teise neturėtų būti
taikomas, nes tai faktiškai reikštų ir teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimą.
Skirdamas šią baudž.poveikio priemonę teismas turi nustatyti, ar NV padaryta
naudojantis šia teise. Uždraudimo naudotis pecialia teise negalima taikyti tais atvejais,
kai asmuo, turintis specialią teisę, NV padaro nesinaudodamas šia teise. Pvz.
neteisėtos medžioklės atveju asmuo pasinaudoja teise medžioti rodėl teismas gali
taikyti baudž.poveikio priemonę uždrausdamas naudotis teise medžioti.
Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą- įpareigojimas kaltininkui per teismo
nustatytą terminą sumokėti į specialų fondą nuo 5 iki 25 MGL dydžio pinigų sumą.
Ji panaši į bausmę- baudą. Skirtumai:
Pirma, įmokos į nukentėjusiųjų fondą dydis yra žymiai mažensis negu baudos.
Antra, įmokos paskirtis yra materialinė pagalba, tuo tarpu bauda sumokama į valstybės
biudžetą.
Trečia, teisinės vengimo atlikti baudą pasekmės yra žymiai sunkesnės nei įmokos.
Turto konfiskavimas.
Bendroji taisyklė- konfiskuojamas gali būti tim turtas, susijęs su padaryta NV. BK 72str.
nurodoma, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio
pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodomi trys atvejai, kada teismas privalo konfiskuoti turtą:
1) Perduoti kaltininkui ar jo bendrininkui NV daryti pinigai ar kiti materialią vertę
turintys daiktai (nusikaltimo priemonės)- tai pinigai ar daiktai, kuriuos tretieji
asmenys perduoda kaltininkui, kad jis juos panaudotų ar jais pasinaudotų rengdamasis
ar darydamas NV.
2) Darant NV panaudoti pinigai ir kiti materialią vertę turintys daiktai (nusikaltimo
įrankiai)- gali būti ginklai, panaudoti kitam asmeniui nužudyti ar sutrikdyti jo
sveikatą, narkotinės ar psichotropinės medžiagos, perduodamos tretiesiems asmenims
ir pan.
3) Iš NV gauti pinigai ir kiri materialią vertę turintys daiktai ( NV rezultatas)- yra
nusikaltusio asmens materiali nauda, nedarbinės pajamos, gautos padarius
nusikaltimą.
Įspėjimas (83str.)
Gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška auklėjamojo poveikio priemonė arba
kartu su kitomis tokiomis priemonėmis. Teismas raštu išaiškina galimus teisinius padarinius,
jeigu jis padarytų naujų NV. Ji retai duoda naudos.
Jeigu nepilnametis, kuriam skirta viena aukl.poveikio priemonė, jos nevykdo ar vykdo
netinkamai ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas gali pakeisti tą poveikio
priemonę bet kokia kita, išskyrus atidavimą į spec. auklėjimo įstaigą.
Jeigu nepilnamečiui skirtos dvi ar trys priemonės, tada galima pakeisti kita įskaitant ir
atidavimą į spec.auklėjimo įstaigą.
Remiantis BK 75str. 1 dalimi: „1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip
šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip
ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius
nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas
pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“
Ir BK 92str. 1 dalimi: „1. Nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis
neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną
ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių
iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra
pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės
atlikimo.“
Pirma sąlyga susijusi su nusikaltimo kategorija. Dėl asmenų, padariusių NV
sulaukus pilnametystės, toks klausimas gali būti svarstomas tik jei padarytas
nusikaltimas yra neatsargus, nesunkus,sunkus. O nepilnamečiams- nėra tokių
apribojimų. Bausmės vykdymas gali būti atidedamas padarius ne tik vieną, bet ir kelis
nusikaltimus, jei jie sudaro nusikaltimų sutaptį. Teismas remiasi galutinės
subendrintos bausmės dydžiu.
Antra sąlyga- paskirtos bausmės rūšis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas teismui
paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę.
Trečia sąlyga susijusi su paskirtos bausmės dydžiu. Jis neturi viršyti 6 metus už dėl
neatsargumo padarytą nusikaltimą arba ne daugiau kaip 4 metus už tyčinę NV. O
nusikaltimą padarius nepilnamečiui- bet kokio dydžio laisvės atėmimo bausmė už
neatsargų nusikaltimą, ne daugiau kaip 5 metus už tyčinį.
Esant visoms trims sąlygoms teismas turi teisę svarstyti paskirtos bausmės vykdymo
atidėjimo klausimą. Be sąlygų turi būti ir pagrindai:
Tiek BK 75, tike 92 str. nuromoda, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas
nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be
realaus bausmės atlikimo. Tai nustatydamas teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes ir
ypač daug dėmesio kreipia į kaltininko asmenybę.
Pažymėtina, kad kaltininko atsakomybę sunkinančios aplinkybės nėra formali kliūtis taikyti
bausmės vykdymo atidėjimą, jei byloje yra BK 75 ir 92 str. numatytos bausmės vykdymo
atidėjimo sąlygos, ir teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti bausmės realiai
neatliekant. Recidyvas taip pat nėra formali kliūtis atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
Tuomet teismas nuosprendyje privalo nustatyti laiką, per kurį nuteistasis privalo viską
įvykdyti.
Atleidimas nuo bausmės- tai NV padariusio ir teismo dėl to pripažinto kaltu asmens
atleidimas nuo visos ar dalies teismo skirtos bausmės atlikimo. Taigi atleidimo nuo bausmės
preliminari sąlyga yra apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas, asmens pripažinimas kaltu dėl
padarytos NV ir dažniausiai bausmės skyrimas. O atleidžiant nuo BA apkaltinamasis
nuosprendis nepriimamas, asmuo kaltu dėl NV nuosprendyje nepripažįstamas, o bausmė
apskritai neskiriama. Tai yra esminiai šių institutų skirtumai.
BK numatytas dviejų rūšių atleidimas nuo bausmės:
1) Atleidimas nuo visos teismo paskirtos bausmės atlikimo;
2) Atleidimas nuo dalies teismo paskirtos bausmės atlikimo.
Nuo bausmės atleistas asmuo pripažįstamas patrauktu BA, taigi jis turi teistumą. Teistumo
išnykimo laikas pradedamas skaičiuoti teismui, LR Prez.ar amnestijos komisijai priėmus
sprendimą. Teistumo trukmė pagal BK 97str. nuostatas priklauso ne nuo paskirtos ar atliktos
bausmės laiko ar bausmės rūšies, o nuo nusikaltimo sunkumo.
Esant sąlyginiam atleidimui nuo bausmės asmeniui teismas taiko tam tikrus įpareigojimus ar
baudžiamojo arba auklėjamojo poveikio priemones. Jas taikyti privaloma.
Atleidimo nuo bausmės rūšių charakteristika ir jų taikymo sąlygos.
Atleidimo nuo bausmės rūšys įtvirtinamos BK X skyriuje, pavadintame „Bausmės vykdymo
atidėjimas ir atleidimas nuo bausmės“ ir XI skyriuje „Nepilnamečių BA ypatumai.“
BK bendrojoje dalyje numatytos šios atleidimo nuo bausmės galimybės arba rūšys:
1. Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75str.);
2. Bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui (BK 92str.);
3. Atleidimas nuo bausmės dėl ligos (BK 76str.);
4. Amnestija (BK 78str.);
5. Malonė (BK 79str.)
Lygtinis paleidimas yra įtvirtintas BVK (157str.) ir LR Probacijos įstatyme.
Šios atleidimo nuo bausmės rūšys gali būti klasifikuojamos pagal tam tikrus kriterijus: ar yra
atleidimas tik nuo dalies ar nuo visos bausmės:
1) Nuo visos bausmės- priskiriami BK 75, 76 1dalis ir 92str.
2) Nuo dalies- priskiriami BK 76str. 2 ir 3 dalys, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos
(BVK 157str.)
3) Amnestijos ir malonės atveju galima atleisti ir nuo visos bausmės, ir nuo dalies.
Lygtinis paleidimas
Įtvirtintas tik BVK 157str.:
157 straipsnis. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų
1. Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo
individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio
paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių
nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką
sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš
pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
2. Teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš
pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus
atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį:
1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, –
nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija
šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo,
taip pat nepilnamečiai;
2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus
nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems
paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės
atėmimo;
3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė
viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo;
4) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta
bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų
laisvės atėmimo.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi
priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai
paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie
faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Nuteistųjų sutikimai, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodomi prašymuose
lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
4. Nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo
pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš
pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos
įstaigos.
5. Lygtinai paleidžiamam iš pataisos įstaigos nuteistajam teismas nutartimi nustato Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir
(ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas
pareigas, laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio
priemones ir (ar) pareigas, ir (ar) intensyvią priežiūrą.
6. Lygtinai paleidžiamiems iš pataisos įstaigų nepilnamečiams vietoj Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų nustatomos
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje numatytos auklėjamojo poveikio
priemonės (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą).
7. Lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, kurie buvo nukreipti atlikti likusią
nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos
įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali praėjus vieneriems
metams nuo teismo nutarties dėl pasiuntimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios, kai jie yra
faktiškai atlikę šią minimalią nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį:
1) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė
neviršija dešimties metų laisvės atėmimo;
2) tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta
bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo;
3) keturis penktadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta
bausmė viršija penkiolika metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų
laisvės atėmimo.
8. Jeigu pataisos įstaiga yra gavusi pažymą, kad nukentėjusysis pageidauja, jog jam būtų
pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos
komisija per tris darbo dienas nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos
gavimo praneša nukentėjusiajam apie teisę per dešimt dienų nuo pranešimo išsiuntimo
pateikti atsiliepimą dėl nuteistojo prašymo.
LR Konstitucijos 67str. 19 punkte numatyta, kad amnestija yra LR Seimo priimtas aktas,
pagal kurį nuteistiesiems taikomas visiškas ar dalinis atleidimas nuo bausmės.
Skirtingai nuo LR Prezidento teikiamos malonės, amnestijos aktai taikomi daugeliui
individualiai nurodytų asmenų. Amnestijos paskelbimas paprastai siejamas su valstybei
reikšmingais įvykiais- konstitucijos priėmimu, valstybinio gyvenimo jubiliejais- ir savo
paskirtimi padeda realizuoti humanizmo bei teisingumo principus, patikslina valstybės
baudžiamąją politiką.
Įtvirtinta BK 78str.
Amnestijos teisę turi tik LR Seimas. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo amnestijos aktu gali
būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo. BK nereguliuojami amnestijos pagrindai ir
sąlygos. Atleidimo nuo bausmės sąlygos skirtinguose amnestijos įstatymuose gali būti
formuluojamos skirtingai. Amnestijos įstatymo turinys yra LR Seimo nuožiūros klausimas.
Amnestija gali būti sąlyginė ir besąlygiška. T.y. įstatymų leidėjas gali numatyti tam tikras
sąlygas, kurios apribotų amnestijos akto taikymą.
Amnestijos įstatymą taiko ir vykdo teismai asmenims, kurių bylos įsigaliojus įstatymui buvo
neišnagrinėtos teisme arba išnagrinėtos, tačiau nuosprendžiai dar neįsiteisėję., taip pat
nuteistiesiems, kurie iki amnestijos paskelbimo buvo lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo
bausmės prieš terminą ir kuriems bausmė dalis pakeista švelnesne bausme. Amnestiją taiko
sudaryta amnestijos komisija. Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį, priima sprendimą, kurį
nuteistasis ar prokuroras, paduodami apeliacinį skundą dėl amnestijos taikymo ar netaikymo,
gali apskųsti teismui.
BK 79str. numatoma, kad malonės aktu nuteistasis gali būti atleistas nuo visos ar dalies
bausmės atlikimo. Taip pat gali būti sumažinamas nuteistajam paskirtos bausmės dydis,
neatlikta bausmės dalis pakeičiama švelnesne bausme.
Prezidentas yra visiškai laisvas suteikti malonę ir atleisti nuo visos ar dalies skirtos bausmės
vykdymo bet kurį asmenį, nuteistą bet kurio LR teismo. Būtina sąlyga yra nuteistojo asmens
prašymas. Teisę paduoti prašymą turi asmuo, nutesitas bet kokios rūšies bausme. Įgyvendinti
teisę į malonę padeda Malonės komisija.
Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme prašymai svarstomi tik pradėjus atlikti bausmę.
Nuteistasis gali rašyti malonės prašymą bet kuriuo metu atlikdamas bausmę.
Teikiant malonę atsižvelgiama į nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jo
asmenybę, elgesį, kitų nuomonę it kt.
Malonės klausimai sprendžiami LR Prezidento dekretu. Nepatenkinus malonės prašymų
pakartotinai pateikti malonės prašymai svarstomi praėjus ne mažiau kaip 6 mėn. nuo
ankstensio svarstymo.
Kiekvienai iš šių normų konkurencios rūšių įveikti yra suformuluotos atitinkamos taisyklės.
Šiuo atveju turi būti taikoma bendra norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius.
Norint nustatyti ar veiką reikia kvalifikuoti kaip visumą, ar kaip dviejų nusikaltimų sutaptį,
reikia pirmiausia išsiaiškinti, ar įeinanty į šią visumą nusikaltimai yra mažiau pavojingi.
Nuo kitų BK numatytų poveikio priemonių jos skiriasi asmenų kategorijomis, kurioms jos
taikomos, ir taikymo tikslais. Taikomos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas.
Tačiau tokiems, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais dėl padarytos veikos. Jei nesuvokė
daromos veikos pavojingumo ar negalėjo savo veiksmų valdyti dėl tam tikros psichinės
būsenos.
Medicinos priemonių tikslas ne nubausti asmenį, o gydyti jį, izoliuoti, kad nekeltų pavojaus
kitiems visuomenės nariams.
Jos įvardijamos BK XIV skyriuje. BK 98str. įvardytos priemonės:
1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;
2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos
priežiūros įstaigose;
3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos
priežiūros įstaigose;
4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos
priežiūros įstaigose.
Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir
jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau
ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja.
Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo
psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.
Stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl
padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti
specializuotame stacionare.
Stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kuris kėsinosi į
žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi
būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare.
Laikas nėra nustatomas. Jis taikomas, kai asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė
bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėn. privalo spręsti dėl
pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.
Baudžiamosios atsakomybės senatis ir teistumas
BK nurodomos 2 senaties rūšys: a) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (BK
95str.) ir b) apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis (BK 96str.)
Senaties taikymo sąlygos numatytos pačiame įstatyme, jos yra susijusios su:
Taikymo pagrindas- asmens pavojingumo praradimas, t.y. n.v. padaręs asmuo yra
nepavojingas ir BA poveikio priemonių taikymas jo atžvilgiu prieštarautų bausmės tikslams.
BK 95str. 1d. numatytos sąlygos, kurių visuma suteikia teisę teigti, kad asmuo nėra
pavojingas.
Remiantis BK 95str. 1d. 1p. Asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas
apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję:
Senaties terminai skaičiuojami metais. Jis pasibaigia praėjus 1d. 1p. numatytam metų skaičiui
24val, prieš prasidedant atitinkamai paskutinei termino dienai. Termino pasibaigimas švenčių
ir nedarbo dienomis termino nepratęsia. Senaties terminai, numatyti BK 1d. 1p. pradedami
skaičiuoti nuo n.v. padarymo(t.y. kai veikoje yra baigtinio nusikaltimo arba parengtinės n.v.
sudėtis) iki nuosprendžio priėmimo dienos , bet ne jo įsiteisėjimo dienos (BK 95str. 2d.)
nuosprendis gali įsiteisėti ir BK 95 str. numatytiems terminams suėjus.
Per BK 95str. numatytus terminus būtina ne tik pradėti ikiteisminį tyrimą, perduoti bylą
nagrinėti teisiamajame posėdyje, bet ir spėti priimti nuosprendį. (ikiteisminio tyrimo
pradėjimas, įtarimo pareiškimas ar bylos teisminio nagrinėjimo pradėjimas nestabdo ir
nenutraukia senaties terminų eigos)
Įstatyme reikaalaujama, kad asmuo nesislėptų nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Asmens
slėpimąsis nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo sustabdo senaties eigą tam laikotarpiui,
kuriuo asmuo slapstosi.
Slėpimąsis – sąmoningi asmens veiksmai , atliekami padarius n.v., kuries siekiama išvegti
patraukimo B.A. Tai veikssmai apsunkinantys kaltininko pristatymą prokurorui ar teismui, jo
apklausą, kardomųjų priemonių taikymą. Pvz.: gyvenamosios vietos pakeitimas išvykimas į
užsienį, pavardės, vardo pakeitimas, išvaizdos pakeitimas, išvykimas į užsienį ir pan. Tačiau
reikia nustatyti ar asmuo tais veiksmais siekia išvegti B.A. Nelaikoma slėpimusi: kai pačios
teisėsaugos institucijos atlikdamos tyrimą nenustato asmens ir skelbia jo paiešką, dėl
sanuokos pakeitė gyvenamąją vietą, pavardę ir pan.
BK 95 str. 4 d. pasakyta, kad ,,Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo
ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos,
kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną,
prokurorą ar į teismą.“ Taigi sustabdžius senaties eigą į senaties terminą įskaitomas ir laikas,
praėjęs nuo dienos, kai buvo padaryta n.v. iki pasislėpimo nuo ikiteisminio tyrimo arba
teismo dienos, ir laikas nuo asmens sulaikymo arba pačio atvykimo pas ikiteisminio tyrimo
pareigūną, prokurorą ar į teismąbei padarius baudžiamąjį nusižengimą. Jei tas laikas neviršija
BK 95 str. 1 d. 1 p. numatytų terminų tada asmuo traukiamas B.A., t.y. dėl jo priimamaas
apkaltinamasis nuosprendis.
Laikas, praėjęs nuo n.v. padarymo iki pasislėpimo nuo ikiteisminio tyrimo arba teismo, į
senatį įskaitomas:jis toliau skaičiuojama atsinaujinus senaties eigai. Laikas, kurį asmuo buvo
pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo arba teismo į senatį neįksaitomas.
Kai kaltininko asmenybė žinoma, slėpimasis skaičiuojamas nuo nuo kaltininko paieškos
paskelbimo dienos. Jei nežinoma – nuo kaltininko padarytų konkrečių veiksmų, kuriuos
teismas įvertina kaip slėpimosi pradžią. Taigi BK 95 str, 4 d. teigiama: ,, Senaties eiga
atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas
ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą.‘‘
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padarė
nusikalstamą veiką, praėjo dvidešimt penkeri metai, o nuo to laiko, kai padarė
nusikaltimą, susijusį su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, – trisdešimt metų ir
senaties eiga nenutrūko dėl naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo. 25 metų
terminas galioja visiems asmenims, padariusiems bet kokio sunkumo nusikaltimus arba
pasilėpusiems nuo ikiteisminio tyrimo arba teismo. Išimtis yra – nusikaltimai susiję su tyčiniu
žmogaus gyvybės atėmimu, kuriam nustatytas 30 metų senaties terminas. PVZ.: dėl
asmens, pabėgusio iš pataisos namų ir beislapsčiusio 25 m. besislapsčiusio nuo teisėsaugos,
negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis , jei per tą laiką jis nepadarė nė vieno naujo
nusikaltimo.
BK 95 str. 8 dalyje teigiama: ,, Jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų
pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta.‘‘. Taigi įstatymas
senaties taikymui kelia ir trečią sąlyga: nepadaryti naujos tyčinės n.v.. Taigi šiuo atveju
senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo
padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Tai reiškia, kad laikas,
praėjęs nuo pirmos n.v. padarymo iki antros n.v. padarymo momento, anuliuojamas.
Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dėl pirmos n.v. senaties eiga pradedama skaičiuoti iš
naujo nuo antrosios n.v. padarymo momento ir tęsiasi už abi nusikalstamas veikas.
Ikiteisminio tyrimo pradėjo nepakanka konstatuoti, kad padaryta nauja tyčinė n.v., reikia, kad
būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, arba nuosprends dėl atleidimo nuo B.A.
Esant kelių nusikalstamų veikų sutapčiai senaties eiga skaičiuojama atskirai kiekvienam
nusikaltimui. Todėl gali susidaryti situacija, kai už kaikurius padarytus nusikaltimus asmuo
bus traukiamas B.A., o dėl kaikurių baudžiamasis procesas bus nutrauktasdėl senaties pagal
95 str. nuostatas.
Kaip matyti, tam tikri suėję terminai yra viena iš būtinų sąlygų sprendžiant apkaltinamojo
nuosprendžio vykdymo senaties taikymo klausimą.
Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos padaro
naują n.v., senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo
senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo padaryto naujo nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo.
Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis asmenui taikoma tik tuo atveju , kai
egzistuoja nurodytų sąlygų visuma.
Teistumas
Teistumas yra tik BT vartojama sąvoka. Ji žymi juridinį faktą, būtent asmens nuteisimą
už NV teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Tesitumo terminas vartojamas dviem
prasmėmis:
Pirma, kaip apsakyta BK 97str., teistumas yra asmnes nuteisimo teismo
apkaltinamuoju nuosprendžiu faktas.
Antra, tau tam tikras laikotarpis, praėjęs priėmus nsuoprendį. Šiuo alikotarpiu
asmuo laikomas turintis teistumą, ir asmeniui BK normos kelia tam tikrus elgesio
reikalavimus.
Asmenys turi teistumą tik jei nubausti už nusikaltimus, tai netaikoma baudžiamiesiems
nusižengimams. Asmenys, nutesiti už baudžiamuosiūus nusižengimus turi teisumą tik
kaip nuteisimo faktą, bet neturi teistumo, kaip tam tikro laikotarpio atlikus bausmę ar
atleidus nuo jos, kurio metu asmenys prpažįstami turinčiais teistumą. Teistumas
skaičiuojamas ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuo jo priėmimo momento.
Teistumas yra vienas iš bA elementų, jos sudėtinė dalis. Asmuo, turintis teistumą,
pripažįstamas dar iki galo neatsiskaičiusiu su valstybe, neatlikusiu BA.
Asmuo, turintis teistumą ir padaręs naują tyčinę nusikalstamą veiką, laikomas recidyvistu.
Tam tikrų kategorijų asmenys teistumą turi tik atlikdami bausmę. BK 97str. 3
dalyje įtvirtinta, kad turinčiais teistumą tik atliekant bausmę pripažįstami
asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus. Taip pat asmenys, kurių bausmės
vykdymas buvo atidėtas, teistumą turi tik tuo laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas
bausmės vykdymas.
Teistumo išnykimo terminai priklauso ne nuo pskirtos ir atliktos bausmės laiko, o nuo
padaryto nusikaltimo kategorijos. Kuo sunkesnis nusikaltimas, tuo ilgesnis teistumo išnykimo
terminas atlikus bausmę. Eina vienas teistumo terminas už kelis nusikaltimus. Kada teistumas
išnyks, lemia įstatyme už sunkaisuią nusikaltimą numatytas terminas.
BK 97str. 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nurodyti terminai skaičiuojami nuo tada, kai paskirta
bausmė atliekama arba nuo jos atleidžiama.
BK 97str. 7 dalyje nurodyta: „Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas
nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.“
BK 97str. 8 dalyje nurodyta: „Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar
baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už
ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už
naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną
nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.“ Tai reiškia, kad kitaip nei
senaties terminai , skaičiuojamas vienas teistumo išnykimo terminas, kurį nulemia teistumo
už sunkaiusią nusiakltimą terminas.
BK 97str. 9 dalis teigia: „ Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos
padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės,
taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į įsiteisėjusį šio straipsnio
1 dalyje nurodytą kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu:
1) atsižvelgimas į įsiteisėjusį teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pažeistų pagrindines
žmogaus teises ir (ar) laisves;
2) padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu;
3) asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo
padarytą veiką;
4) nepakanka gautos informacijos apie kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį
nuosprendį ir šią informaciją persiuntusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikia;
5) yra kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų pagrindų.
Nors teistumo institutas yra grynai BT institutas, neretai teistumo sąvoka minima ir kituose
teisės aktuose, kurie nėra BĮ. Šie teisės aktai teistiems asmenims nustato įvairius teisių
apribojimus, kurie tam tikru požiūriu apsunkina teisto asmens reintegraciją į visuomenę, jo
galimybes užsiimti profesine ar kitokia veikla, įgyvendinti savo teises, pvz.: užimti pareigas
valstybės tarnyboje,tapti teisėju, Seimo kontrolieriumi, būti priimtam į tarnybą muitinėje,
prokūratūrą, policiją ar vidaus tarnybą, būti notaru, antstoliu arba jo padėjėju, ardvokatu arba
jo padėjėju, asmuo negali būti draudimo įmonės steigėju ir kt.
Iš komentaro:
Teistumas- teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo teismo
priimtas apkaltinamasis nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą BĮ numatytą
(priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo) laiką.
Vien asmens patraukimas BA už nusikaltimo padarymą savaime nesąlygoja teistumo
atsiradimo. Tais atvejais, kai asmuo nors ir buvo patrauktas BA, tačiau nuo BA ar bausmės
atlikimo buvo atleistas, jis nėra laikomas teistu. Neturinčiais teistumo taip pat laikomi
asmenys, kuriems buvo paskirtos baudžiamojo poveikio, priverčiamosios medicinos ar
auklėjimo priemonės.
Teismas gali panaikinti teistumą prieš terminą. Tokiu atveju jis atsižvelgia į nuteistojo
asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes. Teismas
tokiu atveju priima nutartį. Jei teismas priima nutartį atmesti asmens prašymą, pakartotinai
tokius klausimus jis gali nagrinėti ne anksčiau kaip praėjus vienieriems metams nuo nutarties
atmesti tokį nutestojo prašymą priėmimo.
1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą (B.A. gali būti
taikoma tik tuo atveju kaipasiekiamas toks asmenybės vystymosi lygis, kuriam esant
nepilnamečiai gerai įsisamonina draudimus bei liepimus ir tampa pajėgūs valdyti savo
elgesį. Todėl 13 str. įtvirtinta atsakomybė nuo 14 m. tam tikrom n.v. ir nuo 16 m. );
2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo
šiems asmenims galimybes (Terminuotas laisvės atėmimas taikomas tik išimtiniais
atvejais, kaip paskutinė priemonė, ir skiriam tik tada, kai taikytos kitos bausmįs ar
auklėjamojo poveikio priemonės nepadarė jam teigiamos įtakos ir teismas turi pagrindą
manyti, kad kitų bausmių rūšių ir auklėjamo poveikio priemonių pakeisti nepilnamečio
nusikalstamiems polinkiams nepakanka,arba nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų
nusikaltimą).;
3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą
nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių
šalinimu (skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytą n.v. kaltės formą, atsak.
lngvinančias ir uunkinančias aplinkybes, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, , sveikatos būklę
ir psichinį išsivystymą ir pan.)Likvienu atveju teismas turėtų vertinti asmens tiek
teigiamus teik neigiamus požymius ir skirdamas bausmę didintų racionalizacijos,
asmenybės ugdymą);
4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. (siekiama, kad įvykdžius
bausmę ar taikytas auklėjimo poveikio priemones, laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų
n.v. Asmenys, kuris nėra būdingas įžūlumas, agresyvumas, turėtų būti baudžiami ne taip
griežtai kaip tie asmenys, kurie yra nepaklusnūs, agresyvūs, įžūlūs ir pan.)
Nepilnametis – apima visus asmenis, kurie nesulaukė pilnametystės (18 m), bet sulaukė amžiaus,
nuo kurio traukiama B.A. Jaunesni kaip 14 m. neatsako pagal BĮ.
Bausmė yra griežčiausia prievartos priemonė, suvaržati nepilnamečiams jų teises ir laisves bei
lemianti sunkiausias pasekmes (teistumą). Tikoma tik tada kai nėra galimybės taikyti švellnesnę
poveikio priemonę. Bausmės numatytos BK 90 str., netaikomos tiems nepilnameiams, kurie padarė
vieną b. nusižengimą arba yra atleisti nuo B.A. Jiems nustatyta speciali auklėjamo poveikio priemonių
sistema (BK 82 str.)
Auklėjamo poveikio priemonės nepilnamečiui gali būti pritaikytos kaip bausmės alternatyva
( Atleidus nuo B.A.) arba kaip pataisymo bei ugdymo priemonė (padarius jamvieną b. nusižengimą)
Auklėjamojo poveikio priemonės - tai tam tikrų priemonių, taikomų NV padariusiems 18 metų
nesulaukusiems asmenims, sistema. Kai kurios iš jų gali būti taikomos ir tiems, kuriems jau suėjo
18 metų. Tai numatyta BK 81str. „Šio kodekso 90-94 straipsnių nuostatos, taip pat 82 straipsnio 1
dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemonės gali būti taikomos asmeniui,
kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nebuvo suėję
dvidešimt vieneri metai, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus
bei kitas bylos aplinkybes, o prireikus – į specialisto paaiškinimus ar išvadą, nusprendžia, kad toks
asmuo pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir baudžiamosios atsakomybės ypatumų
taikymas jam atitiktų šio kodekso 80 straipsnyje numatytą paskirtį.“
Jei nepilnametis padarė b. nusengimą, teismas turi skirti auklėjimo poveikio riemonę, o jei
nusikaltimą jam auklėjimo poveikio priemonės gali būti skiriamos remiantis BK 92 str. – laisvės
atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui, 93 str ir 94 str.
1) įspėjimas;
2) turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas;
3) nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai;
4) atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti
ir prižiūrėti;
5) elgesio apribojimas;
6) atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą.
Nepilnamečiui, padariusiam du ar daugiau b.. nusižengimų, teismas gali paskirti bausmę. Teismas
nepilnamečiui už b. nusižengimų padarymą gali paskiriti vieną iš BK 90 str. 1 d. numatytų bausmės
rūšių , iškyrus laisvės atėmimą, nes neleidžia 12 str.. Prieš skirdamas bausmę teismas turi apsvarstyti
galiimybę skirti švelniausią bausmę numatytą sankcijoje..
Įspėjimas (83str.)
Gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška auklėjamojo poveikio priemonė arba kartu su
kitomis tokiomis priemonėmis. Teismas raštu išaiškina galimus teisinius padarinius, jeigu jis padarytų
naujų NV. Ji retai duoda naudos. Ji švelniausia auklėjimo poveikio priemonė, kuri skiriama už b.
nusižengimą arba nusikaltimą. Pvz. padaręs atsitiktinai n.v., pasižada gerai elgtis ir pan. Įspėjimą
galima derinti su visom poveikio priemonėm. Teismas skirdamas įspėjimą, tur išaiškinti teisines
paekmes , kurios atsirastų, jei jis padarytų naujų n.v.
Skiriamas tik kai nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba padarytą žalą gali
pašalinti savo darbu. Ji turi būti pašalinta per teismo nustatytą terminą. Šiaip galima derinti su kitom
poveikio priemonėm, tik vargu ar derėtų su nemokamais auklėjimo poveikio darbais.Kiti asmenys
neturėtų atlyginti žalos už nepilnametį asmenį. Lėšos: darbo užmokestis, lėšos banko sąskaitose,
palikimas ir pan.
1. skiriami nuo 20 iki 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar
nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį. Valandas
nustato atsižvelgiant į asmenybė, n.v. pobūdį ir pan.
2. Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai vykdomi, jeigu nepilnametis sutinka. Priešingu atveju bus
laikoma priverstiniais ir prieštaraujančiais EŽTK. Jei nesutinka, tada kreipiamasi į teismą, kad būtų
pakeista kita aukėjimo priemone.
3. Nemokamų darbų nepilnamečiui negalima skirti, jeigu jis atiduodamas į specialią auklėjimo įstaigą.
Tai ne bausmė, o poveikis darbu. Nesuderinama su atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą, nes
negalėtų tų darbų įgyvendint institucijose.
Atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir
priiūrėti (BK 86str.)
1. Atidavimas tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir
prižiūrėti nustatomas nuo šešių mėnesių iki trejų metų, bet ne ilgiau kaip iki nepilnamečiui sueis
aštuoniolika metų. Turi būti aatsižvelgiama ar sugebės asmenys priži9rėti ir auklėti nepilnametį.
Negalima paskirt pilnamečiui nors n.v. metu buvo nepilnametis.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta priemonė gali būti skiriama tais atvejais, kai:
1) tėvai ar kiti asmenys sutinka ugdyti bei prižiūrėti nepilnametį, patys nedaro neigiamos įtakos
nepilnamečiui, turi galimybių sudaryti jo asmenybei ugdyti tinkamas sąlygas, sutinka teikti būtiną
informaciją šios priemonės vykdymą kontroliuojančioms institucijoms;
2) nepilnametis sutinka, kad jį ugdytų bei prižiūrėtų nurodyti asmenys, ir pasižada jų klausyti bei
tinkamai elgtis.
3. Atidavimas tėvams ar kitiems asmenims ugdyti ir prižiūrėti gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip
savarankiška poveikio priemonė ar su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Ši priemonė negali
būti skiriama, jeigu nepilnametis atiduodamas į specialią auklėjimo įstaigą.
1. Elgesys gali būti apribojamas nuo trisdešimties dienų iki dvylikos mėnesių. Šios poveikio priemonės
terminas skaičiuojamas dienomis ir mėnesiais.
1) būti namuose nustatytu laiku (pvz.: nuo 18 val iki 22 val. Svarbu kad tiksliai būtų nustatytos
dienos ir laikas).;
2) mokytis, tęsti mokslą arba dirbti (pvz.: imti lankyti specialią ugdymo ar lavinimo mokyklą,
tęsti mokslą, pradėti dirbti, jei jam galima);
3) įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimus (saugaus eismo, mokinio taisykles ir pan.);
4) atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą.
Šis įpareigojimas skiriamastik sergančiam asmeniui, tėvų ar globėjų prašymu, jeigu
nepilnametis sutinka;
5) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo
ar reabilitacijos priemonėse.(grupinė arba individuali psichoterapija ir pan.) (Gali skirti vieną
ar net visus įpareigojimus)
6. Nepilnamečio elgesio apribojimas gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška poveikio
priemonė ar su kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Ši priemonė negali būti skiriama, jeigu
nepilnametis atiduodamas į specialią auklėjimo įstaigą.
Atidavimą į spec.auklėjimo įstaigą tikslinga taikyti tik tuomet, kai nebegalima skirti kitų,
švelnesnių auklėjamojo poveikio priemonių arba kada kitos jau buvo taikytos anksčiau ,
tačiau nedavė pageidaujamų rezultatų, taip pat kada yra duomenų, jog nepilnametis yra linkęs
ir toliau daryti NV, kada nepilnamečiui nepakanka daryti vien auklėjamąjį poveikį, neribojant
jo laisvės, jį reikia kuriam laikui ir izoliuoti.
Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška
poveikio priemonė arba kartu su įspėjimu ar turtinės žalos atlyginimu arba pašalinimu.
Atidavimo į specialią auklėjimo įstaigą negalima skirti kartu su nemoka ais auklėjamojo
pobūdžio darbais, atidavimu tėvams ar kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kurie
rūpinasi vaikais, ugdyti ir ptižiūrėti bei elgesio apribojimu, kadangi pastarosios auklėjamojo
poveikio priemonės nėra suderinamos su griežčiausia auklėjamojo poveikio priemone.
Teismas gali paskirti vieną arba dvi, bet ne daugiau kaip tris tarpusavyje suderintas
auklėjamojo poveikio priemones.
Nepilnamečiams, kurie pirmą kartą NV padarė atsitiktinai ar susiklosčius nepalankioms
gyvenimo aplinkybėms, teismas paprastai turėtų skirti vieną auklėjamojo poveikio priemonę.
Kartu teismas sprendžia klausimą, kas yra atsakingas už paskirtų auklėjamojo poveikio
priemonių vykdymą.
Nepilnametis netinkamai vykdo paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę kai: a)vykdo ją tik
iš dalies; b) tyčia blogai ir esąžiningai vykdo prisiimtus įsipareigojimus ar teismo paskirtus
įpareigojimus; c) vykdo tik vieną iš visų teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių.
Jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų
nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas,
remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas
kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.
Įvertinęs visas naujas bylos aplinkybes ir nepilnamečio asmenybę, teismas taip pat gali vietoj
dviejš auklėjamojo poveikio priemonių paskirti griežčiausią priemonę- atidavimą į specialią
auklėjimo įstaigą.
Bausmė, kaip griežčiausia prievartos priemonė, nepilnamečiui turėtų būti taikoma tada, kai
paaiškėja, jog jis padarė tokio pobūdžio NV, už kurią jam negali būti taikomos švelnesnės
poveikio priemonės.
1) viešieji darbai;
2) bauda;
3) laisvės apribojimas;
4) areštas;
Nepilnamečiams negali būti paskirta daugiau nei 240 valandų viešųjų darbų. Teismas
pasirenka pats atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Skiriamos bausmės turi atitikti ne tik
nepilnamečio padėtį bei asmenybę, bet ir nusikaltimo aplinkybes, jo sunkumą. Negali būti
paskirti viešieji darbai, kurie gali kenkti jo sveikatai.
Baudą teismas skiria tik BK spec.dalies konkretus straipsnio sankcijoje numatytais atvejais.
Bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui. Nepilnamečiui
gali būti skiriama iki 50 MGL dydžio bauda. Bauda gali būti paskirta ir tais atvejais kai jis
gauna pajamų turėdamas piniginių indėlių banke, dividendų už jam priklausančias akcijas,
nuomos mokestį, pensiją, pašalpas, stipendiją. Nepilnametis per 2 mėn. nuo nuosprendžio
įsiteiėjimo dienos turi sumokėti baudą. Jei laiku nesumoka, išieškoma priverstinai.
Laisvės apribojimas gali būti taikomas už nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, jeigu tai
numtatyta straipsnio sankcijoje.
Areštas- trumpalaikis laisvės atėmimas nepilnamečiui, kuris gali būti jam skiriamas nuo 5 iki
40 parų. Skiriama tik spec.dalies straipsnio sankcijoje numatytais atvejais. Teismas turi
išaiškinti atlikimo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas. Areštinėje nepilnamečiai laikomi
izoliuoti nuo suugusiųjų asmenų. Už AT pažeidimus areštas kaip nuobauda gali būti
skiriamas tik asmenims, kuriems sukako 18 metų. Arešto trukmę nustato teismas. Areštas už
nesunkius ir apysunkius nusikaltimus galėtų būti taikomas tais atvejais, kai anksčiau atidėtas
bausmės vykdymas ar taikytos jam kitos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, nesulaikė
jo nuo naujų NV padarymo.
Nepilnamečiui, nuteistam už neatsargų nusikaltimą arba nuteistam bauda, areštu arba laisvės
atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už tyčinį nusikaltimą, paskirtos bausmės vykdymas gali
būti atidėtas.
Bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai (91str.)
Sveikatos būklė ir socialinė branda parodo svarbius bausmės skyrimui aspektus, susijusius
ne tik su fiziniu jo išsivystymu, bet ir jo intelektu, valia, emocijomis, gebėjimu prientuotis
situacijose ir jas valdyti. Taip pat sveikatos būklė, buvusios traumos. Socialinę brandą
atskleidžia turimų žinių kiekis, jo požiūris į aplinką ir jį supančius asmenis, gebėjimas
numatyti savo veikos padarinius ir juos planuoti bei kt.
Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti,
kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba
jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo
bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio
kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.
2. NV padarymo metu;
3. Po NV padarymo.
Visos šios aplinkybės leidžia teismui manyti, kad būtų galima skirti terminuotą laisvės
atėmimą, tačiau teismas gali šios bausmės neskirti arba paskyręs atidėti jos vykdymą, jeigu
yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasieki ne realaus laisvės
atėmimo bausmės atlikimo.