Mechanika

Eil. Pavadinimas Formulė Vienetai

Nr.
1. Tolyginio judėjimo greitis s m
v= v – tolyginio judėjimo greitis
 s ;
t  
s – kelias, poslinkis [m]; t – laikas
[s]
2. Tolygiai kintamo judėjimo v − v0 m
pagreitis a= a – pagreitis
 s2  ;
t  
m
v – galutinis greitis
 s ;
 
m
v0 - pradinis greitis   ; t – laikas
s
[s]
3. Tolygiai kintamojo judėjimo at 2 s – kelias [m];
kelias (poslinkis) s = v0t + m
2 v0 - pradinis greitis   ; t – laikas
s
[s];
m
a – pagreitis
 s2 
 
4. Greitis 2πR m
judant v= v –linijinis greitis
 s ;
T  
apskritimu
R – trajektorijos kreivumo spindulys
[m]; T – periodas [s]

5. Įcentrinis pagreitis v2 m

a – įcentrinis pagreitis
a=  s2  ;
R  
m
v – linijinis greitis
 ; R–
s
trajektorijos kreivumo spindulys [m]
6. Dažnis 1 f – dažnis [Hz];
(f = ν (niu ) = n ) ; f = T - periodas [s]
T
7. Jėgos f. F = ma F – jėgų atstojamoji [N]; m – masė
(II Niutono dėsnis) [kg];
m
a – pagreitis
 s2 
 
8. Sunkio jėga F = mg F – sunkio jėga [N]; m – masė [kg], g
m
– laisvo kritimo pagreitis,
 2
s 
9. Kūno svoris P = m( g − a ) P – kūno svoris [N]; m – masė [kg];
m
a – pagreitis vertikalia kryptimi
 s2 
 
10. Trinties jėga F = µN F – jėga [N];

1
 µ - trinties koeficientas [-]
N – atramos reakcijos jėga, N
11. Tamprumo jėga F = kx F – jėga [N];
N 
k – standumo koeficientas
m;
 
x – pailgėjimas, deformacija [m]
12. Visuotines traukos jėgos f. Gm1m2 G – gravitacijos konstanta
F= - [N]
R2  −11 Nm 
2

 6, 672 ⋅ 10 ;
 kg 2 
m – masė [kg];
R – atstumas tarp kūnų centrų [m]

13. Archimedo jėga F = ρ skVg - [N]  kg 

ρ - skysčio tankis
 m3  ;
 
V – panirusios dalies tūris [ m3 ];
14. Kūno impulso f. p = mv  m
p – impulsas
 kg ⋅ ;
 s 
m
m – masė [kg]; v – greitis
s
 
15. Jėgos ir kūno impulsų F∆t = m∆v - [-] F – jėga [N]; t – laikas [s];
lygybė Ft – jėgos impulsas, Ns
 m
mΔv – kūno impulso pokytis
kg ⋅ s 
 

m
m – masė [kg]; v – greitis
s
 
16. Impulso tvermės dėsnis m1v01 + m2v02 = m1v1 + m2v2 m
v0 - greitis prieš sąveiką   ;
s
m
v – greitis po sąveikos   ;
s
m – masė [kg]
17. Kinetinė energija mv 2 E – kinetinė energija [J]; m – masė
Ek = [kg];
2
m
v – greitis
 
s
18. Potencinė energija E = mgh E – potencinė energija [J];
m – masė [kg]; h – aukštis [m]
19. Deformuoto kūno potencinė kx 2 E –potencinė energija [J];
energija E=
2
N 
k–standumo koeficientas
m;
 
x – pailgėjimas, deformacija [m]
20. Mechaninis darbas A = Fs cos α A – darbas [J]; F – jėga [N];
s – poslinkis [m]; α - kampas tarp F
2
 ir s
21. Mechaninė galia A N – galia [W]; A – darbas [J];
N= t – laikas [s]
t
22. Darbo ir energijų skirtumo f. A = EK 2 − EK 1
Kinetinės energijos teorema
A = E p1 − E p 2
23. Momentų formulė M = Fl M – momentas [Nm];
F – jėga [N]; l – jėgos petys [m]

Molekulinė fizika
Nr. Pavadinimas Formulė Vienetai
24. Molinė masė M = m0 N A  kg 
M – molinė masė
 mol  ;
 
m0 - vieno atomo masė [kg]; N A - Avogadro
skaičius
25. Dalelių skaičius m m – masė [kg];
N= NA - [-]
M  kg 
M – molinė masė
 mol  ; N A - Avogadro
 
skaičius
26. Tankio f. m  kg 
ρ= ρ - tankis
 m3  ; m – masė [kg]; V – tūris
V  
[ m3 ]
27. Koncentracija
n=
N n – koncentracija [m ];−3

V N – dalelių skaičius [-]; V – tūris [ m3 ]

28. Pagrindinė molekulinės 1 p – slėgis [Pa]; m0 - vieno atomo masė
kinetinės teorijos lygtis p = m0 nv 2
3 [kg];
(slėgio)
n – koncentracija [m ];−3
v – greitis
m
s
 
29. Energijos priklausomybė 3 E – energija [J]; T – temperatūra [K]
nuo temperatūros E= kT k – Bocmano konstanta
2

30. Temperatūros išraiška T = t + 273 - [K] T –absoliutinė temperatūra, K

31. Idealiųjų dujų būsenos m p – slėgis [Pa]; V – tūris [ m3 ]; m – masė [kg];
lygtis pV = RT - [-]
M  kg 
M – molinė masė
 mol  ; T – temperatūra [K]
 
R – universalioji dujų konstanta = 8,31 J/(K*mol)
32. Santykinė drėgmė p ρ ϕ - santykinė drėgmė [%]; p – slėgis [Pa];
ϕ = 100% = 100%
p0 ρ0 ρ - absoliutinė drėgmė
ρ0 -sočiųjų garų(iš lenteles)tankis
p0 -sočiųjų garų(iš lenteles)slėgis

3
33. Skysčio įtempimo jėga F = σl F – jėga [N];
σ -skysčio paviršiaus įtempimo koeficientas
N 
arba skysčio paviršiaus įtampa
m; l –
 
kontūro ilgis [m]
34. Skysčio stulpelio aukštis 2σ h – aukštis [m]; σ - skysčio paviršiaus
kapiliare h=
ρgr N 
įtempimo koef.
m;
 
 kg 
ρ - tankis  3  ; r – vamzdelio spindulys [m]
m 
35. Mechaninis įtempimas σ = E ε0 -[Pa] E – tamprumo modulis (Jungo) [Pa];
Σ – mechaninis įtempimas arba mechaninė
įtampa, Pa
ε 0 - Santykinis pailgėjimas [-]
36. Santykinis pailgėjimas ∆l ε 0 - Santykinis pailgėjimas [-];
ε0 = -[-]
l0 ∆l = l − l0 - absoliutinis pailgėjimas [m];
l – galutinis ilgis [m]; l0 - pradinis ilgis [m]
37. Mechaninis įtempimas F σ - mechaninis įtempimas (įtampa) [Pa]; F –
(kieto kūno slėgis) σ = jėga [N];
S
S – plotas [m ]
2

38. Vienatomių dujų vidinė 3 m U – vidinė energija [J]; m – masė [kg];

energija U = RT
2M  kg 
M – molinė masė
 mol  ;
 
R – universalioji dujų konstanta = 8,31
J/(K*mol);
T – temperatūra [K]
39. Šilumos kiekis Q = cm∆T = Q = cm(T2 − Q – šilumos kiekis [J]; c – savitoji šiluma
temperatūrai keisti  J 
 ;
 kgK 
m – masė [kg]; T – temperatūra [K]
40. Lydymosi šilumos kiekis Q = λm Q – šilumos kiekis [J]; m – masė [kg];
J 
λ - savitoji lydymosi šiluma  
 kg 
41. Garavimo (virimo) Q = Lm Q – šilumos kiekis [J]; m – masė [kg];
šilumos kiekis J 
L – savitoji garavimo šiluma  
 kg 
42. Kuro degimo šiluma Q = qm Q – šilumos kiekis [J]; m – masė [kg];
J 
q – Kuro degimo savitoji šiluma  
 kg 
43. Darbas A = p∆V A – darbas [J];
termodinamikoje p – slėgis [Pa]; V – tūris [ m3 ];
44. Pirmasis ∆U = A + Q A – darbas [J];
termodinamikos dėsnis Q – šilumos kiekis [J]; U – vidinė energija [J]
4
45. Šiluminio variklio Tš − Ta Tš - šildytuvo temp. [K];
naudingumo η= - [%]
Ts Ta - aušintuvo temp. [K]
koeficientas
46. Šiluminio variklio A η - naudingumo koeficientas[%];
naudingumo η= 100% - [%]
Q A – darbas (naudingas) [J];
koeficientas
Q – visos šilumos kiekis [J]

Elektrodinamika
Nr. Pavadinimas Formulė Vienetai
47. Kulono dėsnis kq1 q 2  Nm 2 
F= F – jėga [N]; k – Kulono konstanta 9 ⋅ 10 9  2  ;
εR 2  C 
q – krūvis [C]; R–atstumas tarp krūvių [m]
ε - dielektrinė skvarba [-];
48. Elektrinio lauko F U V 
stiprio f. E= ; E= E – elektrinio lauko stipris
m ;
q ∆d  
F – jėga [N]; q – krūvis [C];
d – atstumas [m]; U – įtampa [V]
49. Darbas perkeliant A = qEd A – darbas [J]; q – krūvis [C];
krūvį  V  ;d – atstumas [m]
E – elektrinio lauko stipris
m
 
50. Elektrinės talpos f. q C – talpa [F];
C= q – krūvis [C]; U – įtampa [V]
U
51. Kondensatoriaus εε 0 S (n − 1) C – talpa [F]; ε - dielektrinė skvarba [-];
talpos f. C=
d ε0 - Elektrinė konstanta
S – plokštelių plotas [m ]; d–atstumas tarp
2

plokštelių[m]; n – plokštelių skaičius [-]

52. Kondensatoriaus CU 2 W – energija [J];
energijos f. W= C – talpa [F];
2
U – įtampa [V]
53. Lygiagrečiai sujungtų C = C1 + C 2 + ... [F]
kondensatorių talpa
54. Nuosekliai sujungtų 1 1 1
kondensatorių talpa = + + ... [F]
C C1 C 2
55. Dielektrinė skvarba E V 
ε= 0 [-] E 0 - elektrinio lauko stipris vakuume   ;
E m
E – elektrinio lauko stipris aplinkoje
V 
m
 
56. Omo dėsnis grandinės U I – srovės stipris [A];
I=
daliai
R U – įtampa [V]; [Ω]
R – varža
57. Varžos f. ql R – varža [Ω] ; q – savitoji varža [Ωm];
R=
S l – ilgis [m]; S – skerspjūvio plotas [m ]2

58. Elektrovara A ε – elektrovara [V];

ε= A – darbas [J]; q – krūvis [C]
q

5
59. Omo dėsnis uždarai ε I – srovės stipris [A]; E – elektrovara[V];
I=
grandinei
R+r [ ]
R – išorinė varža Ω ; r –vidinė varža [Ω]
60. Nuoseklaus laidininku a) Srovės stiprumas I = I1 = I 2 [A]
jungimo f. b) Įtampa U = U 1 + U 2 [V]
c) Varža R = R1 + R2 [Ω]
61. Lygiagretaus a) Srovės stipris I = I1 + I 2 [A]
laidininkų jungimo
b) Įtampa U = U 1 = U 2 [V]
formulės
1 1 1
c) Varža = + [Ω]
R R1 R2
62. Elektros darbo A = UIt A – darbas [J];
U – įtampa [V]; I – srovės stipris [A]; t – laikas [s]
63. Elektros galios A P – galia [W]; A – darbas [J]; t – laikas [s];
P= ; P = UI
t U – įtampa [V]; I – srovės stipris [A]
64. Elektrolizes dėsnis m = kIt m – masė [kg];k – elektrocheminis ekvivalentas
 kg  ;
 C 
I – srovės stipris [A]; t – laikas [s]
65. Ampero jėgos f. F = BIl sin α F - jėga [N]; B – magnetinė indukcija [T];
I – srovės stipris [A];
l – laido ilgis [m]; α - kampas (laipsniais)
66. Lorenco jėgos f. F = qvB sin α m
F - jėga [N]; q – krūvis [C]; v – greitis
 s ;
 
B – magnetinė indukcija [T]; α - kampas
(laipsniais)
67. Magnetinė skvarba B µ - Magnetinė skvarba [-];
µ= [-]
B0 B – magnetinė indukcija aplinkoje [T];
B0 – magnetinė indukcija vakuume [T]
68. Elektromagnetinės ∆φ E – elektrovaros jėga [V]; φ - magnetinis srautas
indukcijos dėsnis E=− ⋅n
∆t [Wb];
t – laikas [s]; n – vijų skaičius [-]
69. Magnetinė energija LI 2 W – energija [J];
W= L – induktyvumas [H]; I – srovės stipris [A]
2
Svyravimai ir bangos
nr. Pavadinimas Formulė Vienetai
70. Svyravimų lygtis x = x m cos ωt x – momentinė koordinatė [m]; x m - amplitudė
[m];
 rad 
w – kampinis dažnis
 s  ; t – laikas [s]
 
71. Fazė (kampas) ϕ = ωt - [rad]  rad 
w – kampinis dažnis
 s  ; t – laikas [s]
 
72. Svyruoklės svyravimo l T – periodas [s];
periodas T = 2π l – svyruoklės ilgis [m];
g

6
73. Spyruoklės svyravimo m N 
periodas T = 2π m – masė [kg]; k – standumo koeficientas
m
k  
74. Kampinis dažnis w = 2πf  rad  ;
w – kampinis dažnis f – dažnis [Hz]
 
 s 
75. Krūvio svyravimo q = q m cos ωt q – krūvis [C]; q m - amplitudinė krūvio vertė [C];
lygtis
w – kampinis dažnis
 rad  ; t – laikas [s]
 
 s 
76. Tomsono f. periodui T = 2π LC T – periodas [s];
L – induktyvumas [H]; C – talpa [F]
77. Srovės stiprio i = i m sin ωt [A] i – srovės stipris [A]; im- amplitudinė srovės
svyravimo lygtis vertė [A];

w – kampinis dažnis
 rad  ; t – laikas [s]
 
 s 

78. Įtampos svyravimo u = u m cos ωt [V]

lygtis
79. Efektinės vertės Im
formulės a) Sroves stiprio efektinė I= I m - maksimali vertė [A]
2
U max
b) Įtampos efektinė U= [V]
2
80. Talpinės varžos f. 1 X c - varža (kondensatoriaus) [Ω] ;
Xc =
ωC  rad 
w – kampinis dažnis
 s  ;C – talpa [F]
 
81. Induktyvioji varža X L = ωL XL - varža (ritės) [Ω] ;

w – kampinis dažnis
 rad 
 s  ; L – induktyvumas [H]
 
82. Transformacijos N1 U 1 N 1 - vijų skaičius pirminėje ritėje [-];
koeficientas K= =
N2 U2 N 2 - vijų skaičius antrinėje [-];
U 1 - įtampa pirminėje apvijoje [V];
U 2 - įtampa antrinėje apvijoje[V]
83. Bangos greičio f. v = λf v – greitis (elektromagnetinėms bangoms – c)
m
  ; λ - bangos ilgis [m]; f – dažnis [Hz]
s
84. Ddifrakcijos ∆d = kλ d – eigos skirtumas [m];
maksimumo sąlyga k - bet koks skaičius (1,2,3); λ - bangos ilgis [m]
85. Minimumo λ (2k+1) – nelyginis skaičius,
(difrakcijos) sąlyga ∆d = (2k + 1) [m]
λ/2 – pusbangis, m
2
86. Difrakcijos gardelės f. d sin α = kλ d – difrakcines gardelės konstanta [m];
α - nuokrypio kampas ; λ - bangos ilgis [m]
k – spektro eilės nr.;
87. Šviesos lūžio dėsnis sin α n – lūžio rodiklis [-];
n= α - kritimo kampas ; β - lūžio kampas
sin β

7
88. Lūžio rodiklio f. v1 n2 m
n= = v – greitis
 s  ; n –s lūžio rodiklis [-]
v 2 n1  
89. Laužiamosios gebos f. 1 1 1 D – laužiamoji geba [D];
D= + + F – židinio nuotolis [m];
F d f
d – daikto atstumas iki lęšio [m];
f – atvaizdo atstumas nuo lęšio [m]

Modernioji fizika
Eil. Pavadinimas Formulė Vienetai
Nr.
90. Kvanto energija E = hf E – kvanto (fotono) energija [J];
h – Planko konstanta [6,62 ⋅10 −34
J ⋅s ]
f – krintančios bangos dažnis [Hz]
91. Fotoefekto lygtis mv 2 h – Planko konstanta
hf = A + f – krintančios bangos dažnis [Hz]; A–
2
išlaisvinimo darbas [J];
m – elektrono masė [kg];
m
v – greitis
s
 
92. Raudonoji riba hf min = A h – Planko konstanta f – raudonoji riba [Hz];
A – išlaisvinimo darbas [J]
93. Elektronogreitinimo mv 2 e – elektrono krūvis [C]; U – įtampa [V];
(lėtinimo) energijos ir eU = m
jo kinetinės energijos
2 m –elektrono masė [kg]; v – greitis
s
sąryšis  
94. Einšteino energijos f. E = mc 2 E – energija [J]; m – reliatyvi masė [kg];
m
c – šviesos greitis 3 ⋅ 10 8  
s
95. Atominės masės f. A=Z +N A – atominė masė, N – neutronų sk.
Z – eilės nr. Mendelejevo l.
(protonų arba elektronų sk.)
96. Dažnis elektronui E did − E maz E – energija lygmenyje [J];
pereinant į kita f = f – dažnis [Hz];
h
energetinį lygmenį h – Planko konstanta
97. Radioaktyviojo N – neskilusių branduolių skaičius,
skilimo dėsnis N0 – pradinis branduolių skaičius,
t – laikas, s
T –pusėjimo trukmė,pusamžis s
98. Branduolio ryšio E rysio = ∆Mc 2 = ( Zm p + Nmn − M b )c 2
energijos f.
m
E – ryšio energija [J]; ∆M - masės defektas [kg]; c- 3 ⋅ 10 8   ;
s
Z – eilės nr. Mendelejevo l.; m p - vieno protono masė [kg]; N – neutronų
skaičius (N=A-Z); mn - vieno neutrono masė [kg];
M b - branduolio masė [kg];

8
1. Pagreitis, kai v 2 − v02 s – kelias [m];
nežinomas laikas a= m
2s v0 - pradinis greitis   ; t – laikas [s];
s
m
a – pagreitis
 s2 
 
2. Hidrostatinis (skysčio p = ρgh p – slėgis [Pa]; g – laisvo kritimo pagreitis,
stulpo) slėgis h – skysčio aukštis (gylis), [m]

ρ – skysčio tankis,
 kg 
 m 3 

3. Slėgio ir p = nkT p – slėgis [Pa]; k – Bolcmano konstanta
koncentracijos ryšys n – koncentracija [m ];
−3
T – temperatūra [K]
5. Optinis didinimas f d – daikto atstumas iki lęšio (arba daikto aukštis)
Γ= [m];
d
f – atvaizdo atstumas nuo lęšio (arba vaizdo
aukštis) [m]
Г – lęšio didinimas, [-]
6. Ribinis visiško 1 n – tankesnės terpės lūžio rodiklis [-];
atspindžio kampas sin α rib = α - ribinis kritimo kampas ;
n
7. Džaulio Lenco dėsnis Q = I 2 Rt I – srovės stipris [A];
R – varža Ω[ ]
Q – laidininke išsiskyrusios šilumos kiekis, [J]
t – laikas, [s]
8. Nuožulnios Ph P – keliamo kūno svoris, [N]
plokštumos η= h – plokštumos aukštis, [m],
Fl
naudingumo F – jėga, kuria kūnas tempiamas į viršų
koeficientas plokštuma,[N]
l – plokštumos ilgis, [m].