VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETAS

VIEŠOSIOS KOMUNIKACIJOS KATEDRA

Agnė Vinčaitė

KALBINIO REPERTUARO SANDARA

Viešosios komunikacijos studijų programa, valstybinis kodas 612P90001
Komunikacijos studijų kryptis

Kaunas, 2020
 Žmonės renkasi iš turimų kalbos priemonių. Visi mes turime kalbos priemonių atsargas,
didesnes ar mažesnes, tačiau iš ko ir kaip jos susideda?
Visi žmonės bendrauja skirtingai. Nesvarbu, ar kalba ta pačia kalba, nes kiekvienas
žmogus iš savo socialinės aplinkos atsineša atitinkamų manierizmų. Taip pat žmonės kalba
skirtingai priklausomai nuo situacijos, kurioje yra. Pavyzdžiui, politikas, sakydamas kalbą,
naudos kitokias kalbos priemones, nei plaukų kirpėja, bendraudama su klientais.
Žmonės renkasi iš turimų kalbos priemonių, kurias sociolingvistikai vadina kalbiniu
repertuaru. Kas sudaro šį repertuarą? Visų pirma, namų aplinkoje vaikystėje išmokta kalba.
Augdamas vaikas mokosi kalbos iš jį supančių žmonių, tiksliau iš šeimos: tėvų, vyresnių
brolių, seserų. Jis natūraliai išmoksta tokių kalbos manierizmų, kuriuos naudoja jo šeima.
Pirmojoje socializacijos stadijoje, vaikui pradėjus eiti į mokyklą, kalbos repertuaras
formuojamas toliau. Vaikas mokosi kalbos jau nebe tik iš savo šeimos, bet ir iš jį mokykloje
supančių žmonių. Remiantis psichologijos teigimu, kad vaikui, bandančiam pritapti,
aktualesnės yra jo bendraamžių nuomonės, natūralu, kad daugiau kalbos manierizmų jis
gaus iš mokyklos aplinkos, nei iš šeimos. Taip pat mokykloje, vyresnėse klasėse, mokoma
dalykinės, šiek tiek mokslinės kalbos. Taigi mokykloje įgaunama tiek formalios, tiek
neformalios kalbos žinių. Universitetas yra trečioji kalbos repertuaro vystymosi stadija ir jis
veikia beveik analogiškai kaip mokykla, tačiau, dėl to, kad žmogaus asmenybė ir kalbėjimo
manieros yra daugiau ar mažiau susiformavusios, neformalių kalbos įgūdžių įgaunama
žymiai mažiau. Tai taip pat priklauso dėl to, kad universitete daugiau fokusuojamasi į
mokslinę kalbą. Paskaitų metu kalbama kitaip, nei mokyklos erdvės pamokose. Kalbama
aukštesnio lygio moksline kalba, platesnis terminologijos žodynas. Taigi universitete
išmokstama mažiau kalbos manierizmo ir žargono, kurie įgaunami bendraamžių tarpe, ir
daugiau mokslinės kalbos. Ketvirtasis kalbos repertuaro platinimo lygis yra darbo aplinka.
Nesvarbu, ar skiriasi darbo pobūdis, ar žmogaus profesija yra jau minėtieji politikas ir kirpėja,
darbo erdvėje išmokstama skirtingos profesinės kalbos. Dažniausiai tai yra terminai,
vartojami tik tam tikroje profesinėje srityje. Taip pat kalbiniam repertuarui nemažai įtakos
gali turėti gyvenimas užsienyje. Pavyzdžiui pagyvenus Anglijoje, nesvarbu ar ten studijavus
ar ne, ir grįžus į Lietuvą, žmogaus kalbėsenoje gali atsirasti įvairių anglicizmų. Žinoma, jie bus
skirtingi, priklausomai nuo to, ar žmogus ten studijavo ir labiau gilinosi į mokslinę anglų
kalbą, ar tiesiog gyveno ten ir neformalių anglicizmų prisirinko bendraudamas su vietiniais ar
vien klausydamasis pokalbių gatvėje. Tačiau nesvarbu, kiek kalbos priemonių vystymo
stadijų žmogus bus praėjęs ir kaip labai platų kalbinių priemonių pasirinkimą jis turės,
didesnę ar mažesnę vietą kalbiniame repertuare vis tiek visada užims bendrinė kalba.
Taigi žmogaus kalbinis repertuaras vystosi priklausomai nuo žmogaus praeinamų
socialinių stadijų.i
i
Šaltiniai: R. Urnėžiūtės vaizdo paskaita https://www.youtube.com/watch?v=5pV9Wa_GOnM