Professional Documents
Culture Documents
semiotika
samecniero Jurnali
SEMIOTICS
SCIENTIFIC JOURNAL
Tbilisi
Tbilisi
2011
2
UDC 81′22
redaqtorebi Editors
ISSN 1512-2409
Sinaarsi
semiotika da sxva
elizbar elizbaraSvili
damowmebani:
damowmebani:
literatura
baruzdina, 2008 _ Баруздина С. А., Лингвокультурный концепт
"Время" в метафорических репрезентациях (на материале
drois fenomeni da misi metaforuli interpretacia enaSi 47
немецкого языка): дис. канд. филол. наук, Смоленск,
2008.
gureviCi, 1984 _ Гуревич А. Я., Категории средневековой культуры
/ А. Я. Гуревич. – 2-е изд., испр. и доп.– М. : Искусство,
1984. – 350 с.
veJbickaia, 1999 _ Вежбицкая А., Семантические универсалии и
описание языков, М., 1999.
SCerbina, 2006 _ Щербина В. Е., Концепт "время" во фразеологии
немецкого и русского языков: дис. канд. филол. наук,
Уфа, 2006.
maia jaliaSvili
damowmebani
gamoyenebuli literatura:
punqtualuroba, rogorc
drois konceptis
erT-erTi Semadgeneli
uZravi da moZravi
(globaluri da lokaluri)
dro
xsovna da istoria
“ornamentizebuli” dro da
sivrce saqarTvelos
teritoriaze dacul
brinjaos artefaqtebze
1
qamrebi, faqtobrivad, berZeni gmirebis atributebia literaturasa da
xelovnebaSi geometriuli (Zv.w. 900-700 ww) da “orientalizebuli”
(Zv.w. 730-600 ww.) periodebisTvis. miSel benetis mixedviT, homerosis
`iliadaSi~ brZolis dros sartylebi icaven gmirebs sikvdilisgan.
srtylis meSveobiT SesaZlebelia mefis gamorCeva ubralo mokvdavTagan.
sartyeli megobrobis niSnad gaicvleboda. mas atarebdnen mokriveni, me-
etleni, moWidaveni da sxv.
106 nino abakelia
literatura:
Bronze Art and its Closest Parallels: A Bronze Belt and Axe
Head. The Bulletin of the Cleveland Museum Art. Vol.
.81.No.5.pp. 118-139.
surgulaZe: irakli surgulaZe, xalxuri ornamenti, Tb., 1987
toporovi: В.Н. Топоров, Текст: семантика и структура.М.,1983.
xidaSeli: manana xidaSeli, centraluri amierkavkasiis grafiku-
li xelovneba adreul rkinis xanaSi (brinjaos gra-
fikuli sartylebi). gamokvleva da katalogi, Tb.,
1982.
xidaSeli: manana xidaSeli, samyaros suraTi arqaul saqarTve-
loSi, Tb., 2001.
xidaSeli: manana xidaSeli, rituali da simbolo arqaul kul-
turaSi, Tb., 2005.
yifiani: guram yifiani, brinjaos Wvirul balTaTa atribuci-
is sakiTxebi, kavkasiis macne, # 1, 2000.
semiotika da sxva
a
lali guledani
xiT aris gavrcelebuli: “...[ ”אם אין אני לי מי לי8, gv.3]. andaza qar-
Tulad Semdegnairad iTargmneba: `Tu ara me CemTvis, vin Cem-
Tvis’’... igi imdenad popularulia, rom xSirad sauniversiteto
an sxva saswavlo saxelmZRvaneloebSic vxvdebiT. am frazis sib-
rZnes rom CavwvdeT aucileblad unda ganvixiloT igi Sesabamis
konteqstSi (9, gv.150,14):
- ... `Tu me ara CemTvis, maS vin CemTvis’’? da Tu me mxo-
lod CemTvis, maSin vin var me? da Tu ara axla, maSin rodis? am
paragrafSi laparakia imaze, rom moyvasi moyvasisTvis unda iR-
vwodes mudam (alegoria Semdegnairad aixsneba: Tu me ar vizru-
neb sakuTari Tavis srulyofilebisaTvis, sxva aravin izams amas
Cems nacvlad. da Tu me dakavebuli var mxolod sakuTari TaviT,
rad vRirvar?)
A andaza: „ „ים אין קמח אין תורה
Targmani: `Tu ar aris fqvili, ar aris Tora’’
nawyveti Sesabamisi paragrafidan (9, gv.158 & 21): `...Tu ar
aris codna, ar aris gageba, Tu ar aris gageba, ar aris codna,
Tu aris fqvili (anu kveba), aris swavla da Tu ar aris swavla,
ar aris fqvili’’ (adamiani, romelic mSieria, ar aris ganwyobi-
li swavlisaTvis da aseve, Tu materialurad uzrunvelyofili
adamiani ar miecema Toris Seswavlas, misi cxovreba azrs mokle-
bulia).
A andaza: איזה עשיר? השמח בחלקו
Targmani: `vin aris mdidari? is, vinc moxarulia Tavisi wi-
liT.’’
Sesabamisi nawyveti wyarodan (9, gv. 159 &1): “...vin aris
mdidari? is vinc moxarulia Tavisi wiliT. rogorc ityvian, Tu
ikvebebi Seni xelis SromiT, bednieri xar Sen da sikeTe geqne-
ba...’’
Aandaza: אל תסתכל בקנקן א לא במה שיש בו
Targmani: `nu ucqeri doqs aramed imas ucqire, rac masSia.
Sesabamisi pasaJi wyarodan (9, gv.162 &27): `ucqire ara doqs,
aramed imas, rac masSia. xdeba, rom axali doqi Sevsebulia Zve-
liT (RviniT), xolo ZvelSi axalic ki ar aris.’’
andaza: לא הביישן למד ולא הקפדן מלמד
Targmani: `morcxvi ver iswavlis da pedanti ver aswavlis.’’
nawyveti Sesabamisi paragrafidan (9, gv.152, &6): `uswavlels ar
eSinia codvis, umecari aris RvTis mosavi, morcxvi ver iswav-
124 lali guledani
literatura:
simbolos „namdviloba“
art-sesiaze (art-Terapiasa
da fsiqologiur
art-TreiningSi)
germanuli da qarTuli
kulturis semiotika
xatovani azrovnebis
enobriv subsistemebSi
1
babenkos frazeologzmebis siRrmiseuli procesebis axsnisaTvis aseTi
magaliTi mohyavs: frazeologizmis `Tote Hose~ xatia `mkvdari Sarva-
li~, magram niSnavs `saSinel momabezrebel mowyenilobas~. es saxeli
dairqva germanulma modurma pop-jgufma. ruseTSi gastrolebisas ru-
sulma presam saxelwodeba pirdapir Targmna: `Мертвые штаны~. dai-
karga frazeologiuri metafora, gverdze darCa idiomaturoba
(Бабенко 2000: ВЯ №1)
138 dali baxtaZe
literatura
sizmris semiotika
eTnografiul masalebsa da
mxatvrul literaturaSi
1
man araerTi wigni dawera sizmris proble-
masTan dakavSirebiT. SeiZleba gamovyoT “siz-
mrebis ganmartebebi” da “sizmris analizis
praqtikuli gamoyeneba”
sizmris semiotika eTnografiul masalebsa da mxatvrul literaturaSi 145
2
„sizmari yofaSi warmoadgens komunikaciis saSualebas individsa da
sazogadoebas Soris, sazogadoebebs, cnobiersa da aracnobiers, mikro
da makro samyaroebs, warsuls, dRevandelobasa da momavals, saaqaosa
da saiqios Soris, rac aqtualurs xdis mis Seswavlas” (q. xuciSvili,
2009).
146 daviT SavianiZe
3
migvaCnia, rom sizmari aludas winaTgrZnobis amsaxvelia.
4
saqarTvelos sxvadasxva kuTxis mkvidrTa rwmeniT: ”sizmris ganeit-
raleba SeiZleba cecxlis alis Tavze SemovlebiT, an sizmris wylis-
Tvis moyoliT ise, rom aravis daelaparakebi. cud sizmarze araferi
unda axseno. axal mTvareze dasizmrebuli ar axdeba”.
148 daviT SavianiZe
5
abrams ZilSi amcnobs RmerTi, rom misi STamomavloba mdgmurad ic-
xovra sxva qveyanaSi da sxvaTa mier damorCilebuli iqneba oTxasi
wlis ganmavlobaSi (dabadeba. 15:12-16); iakobi sizmarSi xedavs “miwaze
mdgar kibes, sadac angelozebi adian da Camodian, xolo kibeze mdgari
ufali esaubreba iakobs” (dabadeba. 28:12); Zvel aRTqmaSi aRwerilia
iosebis ramodenime sizmari, (dabadeba. 37:9). garda amisa, Zvel aRTqmaSi
Cans, rom iosebma icis sizmris axsnac – igi jer sapyrobileSi, farao-
nis meRvinesa da mepures uxsnis sizmars, Semdeg ki _ TviTon faraons.
bibliis Tanaxmad, sizmrebs xedaven ezekieli, solomoni, gedeoni, da-
nieli, romelmac aseve Zalian kargad icoda sizmrebis axsna.
axal aRTqmaSi sul cxra sizmars vxvdebiT, aqedan xuTi maTgani
gvxvdeba maTes saxarebaSi, xolo oTxi ki mociqulTa saqmeebSi; magali-
Tad, iosebi, qmari mariamisa, sizmarSi ramdenimejer xedavs uflis ange-
lozs, romelic jer amcnobs, rom man colad unda moiyvanos mariami,
Semdeg ki angelozi amcnobs, rom igi col-SvilTan erTad egvipteSi
unda gaiqces; mogvebs, romlebic beTlemSi iesos inaxuloben da Tayvans
150 daviT SavianiZe
gamoyenebuli literatura
sna, gaReba. mag.: gaaRe erTi kari, gameitane cicxvi (xis didi
kovzi) da anaxe ragvaria; qalman gaaRo fenjere, gadmuagdo zir
(Zirs)...
igive zmna imerxeulSi dadasturda qarTulisaTvis uCveu-
lo konteqstebSic: buRdi fquil Tu ar gaaRebT lamazaT, biSi
ar gamocxveba; buRdi fquils gavaReb, iqSi movasxam iaR, gamu-
acxof faxlavas...
mocemul magaliTebSi gaReba forma gamoiyeneba comis gab-
rtyelebis mniSvnelobiT. aseTi mniSvnelobiT aRniSnuli zmna
sxva qarTvelur qvesistemebSi ar dasturdeba. imerxeul dialeq-
tSi comis gayvana-gabrtyelebis aRsaniSnad gaReba formis gamoye-
neba pirdapiri kalkia Turquli zmnisa açmak (gaReba, gaxsna),
romlis erT-erTi mniSvnelobacaa swored comis gabrtyeleba.
Sdr.: mag. Turq. Ün açmak – comis gabrtyeleba.
moyvana _ zmnis ZiriTadi mniSvneloba imerxevel qarTvelTa
metyvelebaSi, saliteraturo qarTulisa da sxva qarTveluri
dialeqtebis msgavsad, aris raRacis an viRacis moyvana. mag.: mo-
iyvana mezobelma i kaci, amuSavna da misca bevri fara; taias uT-
xari, momiyvane-ia Sevxedo ragvaria, or dRe ukan gevxede da fe-
na lamazad ar mohyavs i RarWi!..
igive zmna imerxevelTa metyvelebaSi, ZiriTadi mniSvnelo-
bis garda, aRniSnavs Seqmnas, gakeTebas; mag.: ase brunavs variai,
ima mohyavs iaRi [akeTebs, amzadebs karaqs]... respondentebs speci-
alurad CaveZieT, xom ar gulisxmobdnen amoyvana formas, rome-
lic aseT konteqstSi Cveulebrivia sxva qarTveluri qvesisteme-
bisaTvis. Sdr.: karaqis amoyvana, kremis amoyvana... uaryofiTi pa-
suxis miRebis Semdeg, maT vTxoveT, winadadebebi Turqulad
eTargmnaT. respondentebi iyenebdnen Turqul zmnas getirmek.
forma moyvana damzadebis, gakeTebis aRsaniSnavad qarTul
saliteraturo enasa Tu dialeqtebSi ar dasturdeba. igi kalkia
Turquli zmnuri fuZisa getirmek, romlis erT-erTi mniSvnelo-
baa swored Seqmna, warmoeba.
mikvra – imerxeul dialeqtSi zmnuri fuZis ZiriTadi
mniSvneloba, qarTuli saliteraturo enisa da sxva qarTveluri
dialeqtebis msgavsad, aris mikvra. mag.: mivida tadom (ufrosma
Zmam) da xeze miakra i kaci; miakra unda TaxTebi (ficrebi) lama-
zad ...
forma ZiriTadi mniSvnelobis garda, qarTulisaTvis uCveu-
lo konteqstebSic gvxvdeba; mag.: harfebs (asoebs) vcnobilob da
sametyvelo kodTa SereviT gamowveuli semantikuri Taviseburebani 155
literatura
scenur-sivrciTi metaforis
semantika robert sturuas
speqtaklSi “mefe liri”
kulturaTa integracia da
enobrivi desemantizacia
(megobari/Seyvarebuli/boifrendi)
literatura
bis mimarT, maSin unda vaRiaroT, rom Cveni dro, meoce saukunis
miwuruli, erTsa da imave dros, esTetikis sruli hegemoniis
drocaa da misi sruli kraxis Jamic. kirkegoris definiciasac
Tu gavixsenebT, maSin aseT suraTs miviRebT: XX saukunis miwu-
ruls esTetika sabolood mowyda eTikas da marto aRmoCnda.
albaT, amasac gulisxmoben postmodernis Teoretikosebi, roca
realobis agoniurobaze miuTiTeben. magram CemTvis gansakuTrebiT
axlobelia kasireris SeniSvna, rom miTebi, gansxvavebiT xelovne-
bisgan, sulac ar arian gulgrili realobisadmi. Cemi Rrma
rwmeniT, ukve aris imis niSnebi, rom sul male dasabami miecema
sruliad axlebur xedvas, axal reaqcias, da es iqneba reaqcia
swored realobis gaqrobaze, magram axali iqneba igi imdenad,
ramdenadac aRar dakmayofildeba gamqral realobaSi cxovrebiT
da TamaSiT, da am araras aujanydeba. dRes ara mxolod aradamak-
mayofilebeli, aramed dogmaturi da agresiulic kia gamqrali
realobis metaforiT operireba. axla realobis aRdgenaze zrun-
vaa mTavari. amaSi, albaT, sruliad arauwyinar da araumniSvnelo
rols Seasrulebs axali naturalizmi da axali empirizmi. vfiq-
rob, es procesi racionaluri da hermenevtikuli wiaRsvlebis
paralelurad da vizualuri cnobierebis sapirispirod warimar-
Teba. Cveni epoqa anu drois is monakveTi, romelic ukve didi
xania Tavis TavSi brunavs, totaluri vizualizaciis epoqaa, -
roca racionalizmis Cixidan adamianis gamoTavisuflebis mowadi-
ne da am mizniT Signidan gareT, siRrmidan zedapirze orientire-
buli aTasgvari teqnika, kadrebis swrafmonacvleoba da siCqare,
ierarqiebis ngrevis paTosi da pirveladsa da meorads Soris
sazRvrebis waSlis politika adamianis gadarCenisave sapirispiro
tendenciad Semoiqca. istoriaSi ucvleli paradigmebi ar arse-
bobs, magram paradigmebis monacvleobis procesi ucvlelia. aris
dro, roca siRrme zedapirma unda gaamJRavnos. esaa postmoder-
nis epoqa. magram dgeba dro, roca siRrme siRrmiTve unda gam-
JRavndes da gacnobierdes. es ukve is xanaa, romelic postmo-
derns moxsnis da Seinaxavs” (daTo barbaqaZe, ,,Semxvedri winaaR-
mdegobebi“, Tebervali, 1994 weli; xazi Cvenia - n. t.)
sqesi da genderi:
leqsikografiuli panorama
mamrobiTi – mdedrobiTi
CCჳli da CCჳla
usuari da usuara
ninveli da ninvala
yrma da yrmaჲ
Wabuki da Wabuka
moxucebuli da moxucebula
damowmebuli literatura
leqsikonebi
ucnaurisa da gaucnaurebis
cnebaTa semantika XX
saukunis 10-20-iani
wlebis kulturaSi
1
winamdebare naSromSi yuradRebas vamaxvilebT, ZiriTadad, sternis Se-
moqmedebis Sklovskiseul analizze, radgan swored sternis romanebis
Sesaxeb msjelobisas vlindeba gaucnaurebis cnebis Sklovskiseuli ga-
azrebis mTeli specifika. Tumca, gamomdinare iqidan, rom Sklovski
xazgasmiT aRniSnavda (siuJetis miseuli gagebis Sesabamisad): `mxatvru-
li nawarmoebi aRiqmeba sxva nawarmoebebis fonze da maTTan asocirebis
gziT. mxatvruli nawarmoebis forma ganisazRvreba sxva, manamde arse-
bul formebTan mimarTebiT...…ara mxolod parodia, aramed, sazogadod,
yoveli mxatvruli nawarmoebi iqmneba, rogorc romelime nimuSis para-
leluri da opoziciuri ram. axali forma Cndeba ara imisTvis, rom ga-
216 Tamar lomiZe
3
sainteresoa isic, rom sxva rusi formalistebis gamokvlevebTan Seda-
rebiT, Sklovskis naSromebs yvelaze naklebad axasiaTebs `sizuste~ da
yvelaze metad _ midrekileba eseisturi stilisadmi.
4 froidi amgvarad axasiaTebs Semzaravs: `Semzaravi... aris imTaviTve
5
sainteresoa isic, rom sxva rusi formalistebis gamokvlevebTan Seda-
rebiT, Sklovskis naSromebs yvelaze naklebad axasiaTebs `sizuste~ da
yvelaze metad _ midrekileba eseisturi stilisadmi.
6
es ki niSnavs, rom literaturisadmi xazgasmulad racionalisturi
midgomis miuxedavad, Sklovski an mkveTrad mijnavda erTmaneTisgan rea-
lobas (mistikurs, Seucnobels) da literaturaTmcodneobas (Semecne-
bads, racionalurs), an kidev _ mis mier aSkarad deklarirebuli miz-
nebi da Sexedulebebi gansxvavdeboda misive WeSmariti (SesaZloa, gauc-
nobierebeli) mimarTebebisgan.
ucnaurisa da gaucnaurebis cnebaTa semantika XX saukunis... 219
,,brbosTan Serwymis saSualeba, _ aRniSnavs Jan deliumo,
_ agreTve _ normatiuli gonisa da yofiTi wesebis droebiTi
gauqmeba, sruli Tavisufleba (gansakuTrebiT _ seqssa da nayro-
vanebasTan mimarTebaSi), xmaurisa da Zalmomreobis mokle perio-
di, lanZRva-ginebisa da mkrexelobis nebadarTuloba, ierarqiis
Setrialeba, sakralur wes-CveulebaTa gamoyeneba burleskuri
miznebiT, niRbebi da niRbosnebi _ yovelive es asrulebda ,,dam-
cavi sarqvelis" rols mTeli wlis ganmavlobaSi Sekavebuli in-
stinqtebisTvis” [deliumo 2003: 165].
baxtini Tavis naSromSi `fransua rables Semoqmedeba da
Sua saukuneebisa da renesansis xalxuri kultura~, groteskis
Sesaxeb saubrisas, miuTiTebs, rogor viTardeboda sasacilos
formiT warmodgenili ucnauri saSiSisa da Semzaravisken: `Sua-
saukuneobrivi da renesansuli groteski, romelic ukavSirdeba
sicilis xalxur kulturas, icnobs saSinels mxolod sasacilo
safrTxobelebis saxiT, ese igi, rogorc sicilis meSveobiT ukve
damarcxebul saSinels. is aq yovelTvis warmogvidgeba, rogorc
sasacilo da mxiaruli~... `groteskis maorganizebeli sicilis
gadagvareba, misi amaRorZinebeli Zalis dakargva ganapirobebs
romantikuli groteskis arsebiT gansxvavebas Suasaukuneobrivi
da renesansuli groteskisgan. es gansxvavebebi yvelaze TvalsaCi-
nod vlindeba Semzaravisadmi mimarTebaSi. romantikuli grotes-
kis samyaro _ met-naklebad Semzaravi da adamianisTvis ucxo sam-
yaroa. yovelive Cveuli, nacnobi, yofili, mkvidri, iqceva ucxo
samyarod~ (baxtini 1965: 331). moyvanili citatebi aaSkaravebs,
rom baxtini ubralod ucnaurs, uCveulosa da Semzaravs homoge-
nur cnebebad gaiazrebda7.
amgvarad, zemodasaxelebul or koncefcias unda davumatoT
mesame, anu baxtiniseuli karnavaluri literaturis koncefcia.8
sagulisxmoa, rom kulturis amgvari gaazreba refleqtirebulia
7
bunebrivia, rom is, rac Cveulia, arc ucnaurad da arc saSiSad ar
aRiqmeba.
8
aq ar SevCerdebiT xelovnebaSi warmoSobil analogiur movlenebze,
magaliTad, imaze, rom simbolizmis literaturuli mimdinareobis
msoflmxedvelobriv safuZvels warmoadgens samyaros, rogorc Seumec-
neblis, zogjer ki _ rogorc Semzaravis aRqma.
220 Tamar lomiZe
gamoyenebuli literatura:
winaaRmdegobis
gamomxatveli sityva
fransis ponJis da giorgi
leoniZis SemoqmedebaSi
1
Francis Ponge, « Proêmes », « Pages bis »,
Œuvres Complètes, t. I, Gallimard, 1999, p. 212.
yvela franguli teqstis Targmani Sesrule-
bulia statiis avtoris mier.
winaaRmdegobis gamomxatveli sityva fransis ponJis da giorgi leoniZis... 223
nawarmoebSi „fiWvis tyis Canawerebi“ (1940) fransis ponJi
exeba sagans, romelic, erTi SexedviT, aranair istoriul ni-
Sans ar atarebs, Tumca „avtoris eqsplicituri ganacxadebis
zusti analizi“2 saSualebas iZleva, dadgindes garkveuli kon-
kretuli drois faqtorTan dakavSirebuli urTierTmimarTeba.
fiWvis tyis maxasiaTeblebis gamovlenis meSveobiT ponJi gadaa-
adgilebs imave maxasiaTeblebs im veqtoris mimarTulebiT, rome-
lic agreTve miesadageba poeturi miznis gamoxatulebas. maSasa-
dame, is poeturi sagnis aRmniSvneli terminebis adaptirebas ax-
dens poeturi miznis koncefciasTan, rac, Tavis mxriv, meore
msoflio omis periodSi mis sityvas winaaRmdegobis matarebel
sityvad aqcevs. swored analogiur meTods mimarTavs giorgi le-
oniZe Tavis leqsSi „ole“, romelic 1931 wels xis mimarT gamo-
yenebuli terminologiis meSveobiT sabWoTa totalitaruli re-
JimisaTvis winaaRmdegobis gawevis ideas gamoxatavs.
brZolaSi, romelic agreTve xelovnebis gadarCenisken aris
mimarTuli, sityva warmoCndeba, rogorc umTavresi cneba, maSinac
ki, rodesac saqme exeba wminda poetur Semoqmedebas an devuali-
rebul politikur angaJirebas poeturi sityvis meSveobiT. fran-
sis ponJis SemoqmedebaSi es ori koncefcia erTi meorisagan ga-
nuyofelia. „saWiroa xmis amoReba“, _ ambobs ponJi jer kidev
ocdaaTian wlebSi da amas imeorebs aTi wlis Semdeg, meore
msoflio omis periodSi. gaCumeba masTan gaigivebulia, rogorc
arsebul safrTxeTa Soris umTavresi, rodesac adamianis idento-
bac ki kiTxvis niSnis qveS dgeba. umTavresia, rom adamiani ar ga-
Cumdes, Tundac Tavdapirvelad erTi meoreze miyrili sityvebi
warmoTqvas _ Tundac nakleb mniSvnelovani, arasaWiro. sityva
ponJis mier gagebulia, rogorc Zalis matarebeli qmedeba. „miaw-
ve sityvebis gamoyenebiT“ _ sadac termini „miwola“ gadmoscems
gaSmagebas da Zaladobasac ki _ gulisxmobs erTgvarad agresiul
Tvisebas (vinaidan ragbi, romelzedac ponJi axdens referirebas,
agresiuli TamaSia). Zalis da miswrafebis am gamoxatviT, sityva
a priori fiqsirdeba, rogorc qmediTi movlena. xmis amoReba /sau-
bari _ moqmedeba _ zemoqmedeba _ es aris is qmediTi movlenebi,
romlebic erTi meores mohyebian verbaluri aqtis Semdeg (Tu
2
Leo Strauss, La persécution et l’art d’écrire, trad. de l’anglais et présenté par
Olivier Sedeyn, Paris, Gallimard, 2009, p. 60.
224 aTinaT mamacaSvili
3
Francis Ponge, « Le Carnet du Bois de pin », Œuvres Complètes, t. I,
Gallimard, 1999, p. 400.
4
(„nawilebis daqvemdebareba mTlianobasTan. ki, magram rodesac TiToeu-
li nawili arsebaa, individi: xe, cxoveli [adamiani], an sityva, an wina-
dadeba, an Tavi - maSin es dramatuli xdeba!)“. Ibid., p. 401.
5
Ibid., p. 399.
6
Ibid., p. 402.
winaaRmdegobis gamomxatveli sityva fransis ponJis da giorgi leoniZis... 225
bas“7. da rodesac poeti fiqrobs, rom CamoSordeba Tavis inicia-
lur fiqrs, _ anu fiqrs, romelic fiWvis tyisTvis ar aris da-
maxasiaTebeli, _ maSinve asworebs azrs: „maSasadame, davubrundeT
rac SeiZleba swraf Ziebas, Tu ra SeiZleba iTqvas fiWvis tyis
Sesaxeb da mxolod mis Sesaxeb“8. ponJi ramdenjerme akeTebs aq-
centirebas, rom Tavisi leqsiT is qmnis fiWvis tyes, iZleva mis
garegan suraTs da masTan erTad _ Sinagans, xolo miSel pon-
trmolis werilSi Semdegs wers: „saqme exeba am tyis erT kuT-
xeSi ara leqsis dabadebas, aramed ufro metad misi sagnis mier
leqsis ganadgurebis mcdelobas (romelic Sors aris warmatebiT
dasrulebisgan)“9. magram sanam am ganadgurebis fenomenis mize-
zebs ganvixilavdeT, davubrundeT fiWvis tyis poetur kreacias,
sadac sagani (fiWvi-tye) leqsis dabadebas uwyobs xels da piri-
qiT, enis meSveobiT, nela da TandaTan ibadeba sagani-tye.
erTdroulad Zlieri da wiwviani, mwvane girCebiT, yvelana-
iri mxviara lianisgan daclili, warmosadegad asvetili da daZa-
bunebuli, daavadebuli kenweroebiT _ aseTia fiWvis tyis gare
iersaxe, rogorsac ponJi iZleva da romelic, amave dros, hba-
debs „siamis“ grZnobas. rac Seexeba mis interiers an Sinagan sa-
xes, upirvelesad, aRsaniSnavia tyeSi seirnobis, mosvenebis SesaZ-
lebloba. amave dros, adamianSi, romelic SeaRwevs mis wiaRSi
(interieri/Sinagani buneba), ibadeba daculobis SegrZneba. vinai-
dan interieri/Sinagani arsi aseve aRniSnavs fiqris, azrovnebis
unars, ponJis xec agreTve moazrovne arsebaa: „o, bunebrivo sana-
toriumo, sabednierod, sxeulis armqone taZaro […], meditaciis
an musikis salono _ adgilo, sadac adamiani marto rCeba bune-
baSi, sakuTar fiqrebTan, raTa mieces meditacias“10. sanam sagnis
Sinagan mxares warmoadgenda, ponJi qmnis adgils, romelic medi-
tacias uwyobs xels, xolo am terminis gameoreba (romelsac me-
ditacia ukve gulisxmobs) aRniSnuli qmedebis seriozulobasa
da mniSvnelobaze miuTiTebs. maSasadame fiWvis tyis midamo,
upirvelesad, warmoadgens adgils, sadac adamiani Tavs igrZnobs
7
Ibid., p. 381.
8
Ibid., p. 399.
9
« Correspondance », « De l’auteur à M. P. », Ibid., p. 409.
10
« Le Carnet du Bois de pin », Op. cit., p. 381.
226 aTinaT mamacaSvili
11
„tixrebis da zigzagiseburi gzis usasruloba fiWvis tyisgan qmnis
adamianebis meditaciisa da Tavis Tavisuflad SegrZnebisTvis bunebis
erT-erT saukeTesod kombinirebul nawils“. Ibid., p. 382.
12
„aq moxerxebulia a) seirnoba: / aranairi totebi dabal simaRleze /
aranairi maRali balaxi/ ar aris lianebi. / msxvili xaliCa. ramdenime
klde avsebs mas. / b) da meditacia: / Suqis, / qaris Sezaveba. / delika-
turi surneli. / xmauri, Cumi musika. / jansaRi atmosfero. / kuliseb-
Si, ganze cxovreba./ wynari musikaluri CaxSuli akompanementi“. Ibid., p.
383.
13
Cf. Honoré de Balzac, Le chef-d’œuvre inconnu, Paris, Flammarion, 2008.
14
am SemTxvevaSi originalSi naxmari termini non-conscience aRniSnavs
rogorc aracnobier, gaucnobierebul mdgomareobas, aseve usindisobas.
am ormagi azris meSveobiT, ponJi gacnobierebas da sindiss, maSasadame,
xmis amoRebas da sindiss erTimeores ukavSirebs.
15
Francis Ponge, op. cit., p. 384.
winaaRmdegobis gamomxatveli sityva fransis ponJis da giorgi leoniZis... 227
Ziri mTlianad uZravia“16) omis winaSe. Zlieri arseba iRebs gac-
recil qicvian iers, Tumca arsebobs SesaZlebloba, rom im ie-
risgan gaTavisufldnen, romelic Zalian waagavs sikvdils („maTi
totebi iZarcvebian da maTi tani iqercleba“17). statikuri, gaxe-
vebuli mdgomareoba agreTve xazgasmulia termin „sanatoriumiT“,
romelic kidev ufro aZlierebs dasvenebis an uZraobis am kondi-
cias qmedebis sapirispirod. analogiuri idea aqvs ponJs gatare-
buli esseSi „Wadari“, romelic ori wliT ufro gvian aris da-
werili da romelic Wadris suraTSi gadmoscems, erTi mxriv,
safrangeTis okupacias da, meore mxriv _ viSis reJims.
sagnis poeturi suraTis Seqmnisas ponJi komentatoris18
msgavs teqnikas mimarTavs, rac Tavidan xis mxolod garegani
deskrifciis suraTs iZleva, sanam avtori mis Sinagan samyaros,
suls CauRrmavdeba da misgan cnobier arsebas gaxdis: „fiWvis
tyeebo, gamodiT sikvdilis, SeumCnevlobis, aracnobieri mdgoma-
reobidan!“. magram gacnobiereba ponJisTvis pirdapir kavSirSia
xmis amoRebasTan, sityvasTan, warmoTqmul sityvasTan: „gamovlin-
diT, fiWvis tyeebo, gamovlindiT sityvaSi!“19; da cota ufro
qveviT: „Tu Cven davaxlovdiT bunebis am calkeul alagebTan, Tu
maT dabadebisas miecaT Sansi, sityvis unari hqonodaT, es moxda
ara mxolod im mizniT, rom Cven am siamovnebis anTropomorfo-
logiuri angariSi CavabaroT, aramed imitom, rom amiT ufro se-
riozuli Semecneba miviRoT Sedegad“20. ponJis fiWvis tye, ro-
melic ZiriTadad mwvane ferisaa (gamoyenebul terminebi: mwvane,
nefriti _ „mwvane kenwero“, „nefritis xaliCa“), uecrad icvlis
qromatul Seferilobas im momentidan, rac mas sityvis, xmis
amoRebis unari eZleva da maSin erTferovan mwvanes arRvevs wi-
Teli. xmis amoRebaze gadasvlas simetriulad Semoaqvs feris
cvlileba _ mewamuli Semodis mas Semdeg, rac ponJi xes sit-
yvis unars aniWebs. cnobieri xe, romelic xmas iRebs, gamodis
16
Ibid., p. 382.
17
Ibid., p. 377.
18
termins davesesxebiT rober maJors, romelsac es ukanaskneli xma-
robs pol-mari lapuantis leqsis „xeebi“ analizisas, in « Paul-Marie
Lapointe, le combinateur et le jazzman », Voix et Images, vol. 6, n° 3, 1981, p.
400.
19
Ibid., p. 385.
20
Ibid., p. 387.
228 aTinaT mamacaSvili
oqrosxmian simReraSi
Tvals hxuWav da hxedav,-
Senzed marto arvin ari
Senze ufro metad21.
21
giorgi leoniZe, „ole“, http://lib.ge/body_text.php?8632, aq unda aRi-
niSnos, rom „xedva“ am SemTxvevaSi sinonimuria „gacnobierebis“, - ter-
mini, romelic naxmaria fransis ponJTan.
winaaRmdegobis gamomxatveli sityva fransis ponJis da giorgi leoniZis... 229
martosuli identoba gamoirCeva Tavisi oqrosferi xmiT
sxva xeebs Soris, romlebic warmodgenilni arian er-
Tferad - mwvane tonalobaSi. sazogadoebis aRmniSvneli
mwvane feri Seesabameba xeebis anu adamianebis masas, ro-
melTac jer ar dadgomiaT gacnobierebis Jami [« tye ge-
Zaxis mwvane mxridan22 »] da rasac rikiori naSromSi
„kritika da mrwamsi“ „kacobrioba-masas“uwodebs:
ole,
ole,
martoxeo,
dRisiTa da RamiT;
Signidanve gamomwvaro
martoobis SxamiT.
22
Ibid.
23
Paul Ricœur, La critique et la conviction, Entretien avec François Azouvi et
Marc de Launay, Calmann-Lévy, 1995, p. 165-166.
230 aTinaT mamacaSvili
24
zRvidan qari wamovida
da Rrubeli bundrad,
caSi elva Seiklakna,
Senken Semobrunda.
qaris eSvebs, mexi breSas,
Seni moTxra undaT!
yinvis karCxi Tvals gikawravs,
laJvards veRar umzer,
wvimis Subi galesili
gikakunebs gulze;
winaaRmdegobis gamomxatveli sityva fransis ponJis da giorgi leoniZis... 231
lic Sewuxebulia xis tanjvis gamo, da maSinve amatebs Semdegs:
„vis gascqeri, vis moeli? / [...] vis miaRwevs Seni xmebi, vis ke-
ramde miva?“, da amgvarad mianiSnebs garkveul pesimizmze adamian-
Ta mimarT. leoniZe eWvqveS ayenebs imas, Tu ramdenad realuria,
rom xis es „oqrosxmiani“, „ajanyebuli“ sityva sxvebis cnobie-
rebamde miaRwevs da gamoafxizlebs maT. is darwmunebulia: imis-
Tvis, rom moxdes identobis SenarCuneba, Tundac es identoba
ukve bzaris Semcveli iyos, aucilebelia uaris Tqma am erTfer,
erTgvarovan (mwvane) sazogadoebasTan yvelanair asimilaciaze da
efemeruli (fesvebisgan gaTavisufleba - cisken swrafva), ocne-
bisken miswrafeba ukeTesia, vidre Tanamedrove drosTan morgeba.
poeti, paolo iaSvilis msgavsad, Tavis Tanamedrove sazogadoe-
bas gamoyofs warsulisagan, romelic, amave dros, moiazrebs gan-
sxvavebuli adamianis tipis arsebobas: „Sen liaxvis kldeze dga-
xar / Zveli mosasxamiT“. xe warmoCndeba, maSasadame, sabolood
da ormagad martosuli, rac agreTve misi drosTan da sazogado-
ebasTan gansxvavebuli mikuTvnebidan momdinareobs: is „Zvel mo-
sasxams“ atarebs. sainteresoa _ termini „mosasxami“ gulisxmobs
mxolod Tanamedroveobisgan gansxvavebul garegnul fizikur mi-
kuTvnebas, Tu saubaria agreTve mis Sinagan gansxvavebulobaze?
„xe brundev da xe marTalo“, _ wers poeti da cxadi xdeba, rom
ukuRmarTad yofna moicavs SewinaaRmdegebas Tanamedrove samya-
rosTan, romelic, Tavis mxriv, upirispirdeba simarTles da
sxvebisgan ganze ayenebs marTal, gulwrfel xes. is Tanamedrove-
oba, anu Tanamedrove dro da sazogadoeba, romelic Tavisken eZa-
xis martosul xes [„tye geZaxis mwvane mxridan“] da romelze-
dac es ukanaskneli uars ambobs, am xisgan WeSmaritebis matare-
bel inkarnacias qmnis, cnebas, romelic mxolod Zveli drois
damaxasiaTebelia. raSi mdgomareobs, sabolood, leqsis mizani?
ra aris am martoobis arsi, Tu asocialuri arseba Tavis simar-
TleSi Caketili rCeba?
sanam am SekiTxvas gavcemdeT pasuxs, ganvixiloT izolaci-
is ponJiseuli koncepti, romelic ikveTeba „fiWvis tyeSi“, miu-
xedavad imisa, rom misi fiWvi „bunebiT socialuri xea“25.
fiWvi gansxvavdeba imis mixedviT, izolirebulad
cxovrobs igi Tu sazogadoebaSi. is gansxvavebulia ag-
25
Francis Ponge, Op. cit., p. 401.
232 aTinaT mamacaSvili
26
Ibid., p. 399.
27
“SegviZlia Tu ara visaubroT uflebebze da valdebulebebze? rato-
mac ara? valdebulebebze?“, Ibid., p. 401.
winaaRmdegobis gamomxatveli sityva fransis ponJis da giorgi leoniZis... 233
maTma erTobliobam
Seaswora
Secvala es arsebebi,
romlebic martoobaSi sasowarkveTisgan an mowyenilo-
bisgan (an Tundac eqstazisgan) daigrixebodnen, romleb-
sac sakuTari Jestebis mTliani simZimisTvis unda gaeZ-
loT, rac bolos warmoqmnida tanjuli gmirebis Zalian
lamaz qandakebebs. magram maTma erTianobam isini gaaTavi-
sufla mcenareuli wyevlisgan. maT aqvT Tviseba, pirve-
ladi gamoxatulebebi/grZnobebi gaanadguron, aqvT daviw-
yebis ufleba28.
28
Ibid., p. 401.
29
Ibid., p. 402.
234 aTinaT mamacaSvili
30
Ibid., p. 405.
cira barbaqaZe
dagineba da furTxeba
qarTul sabWoTa poeziaSi
gamoyenebuli literatura:
merab mamardaSvili:
1
`evropuli pasuxismgebloba~. merab mamardaSvilis 80 wlisTavisadmi
miZRvnili saerTaSoriso samecniero konferenciis masalebi, redaqtor-
Semdgeneli: T. iremaZe, Tbilisi, `nekeri~, 2011.
2
Sdr. J. p. vernani, qarTveli sokrate, Targmna m. xarbediam, ix.: `ari-
li~, 12 oqtomberi (Tbilisi, 2000w.), gv. 6-8.
3
J. Bastenaire, Le “Francais” de la philosophie sovietuque // `evropuli pa-
suxismgebloba~, ... gv. 16-23.
merab mamardaSvili: evropuli identobis aRqma _ gza TviTgamorkvevisken 249
lebis ideis progresi. miuxedavad imisa, rom rom `romaeli xal-
xis gansja moklebulia gonsa da suls, misi meSveobiT mainc
xorcieldeba Tavisuflebis progresi~, rac, saboloo jamSi,
swored pozitiuri samarTlis Seqmnas ukavSirdeba. Tu hegelis
samarTlis filosofiis ZiriTad principebs gavixsenebT, `aRmo-
savluri da nawilobriv berZnuli imperiisagan gansxvavebiT, ro-
maelebma4 SemoiRes samarTlis axali principi, romelic formasa
da formalizms efuZneba; [...] swored grZnobasa da suls mokle-
buli obieqturi norma iqca imad, rac SesaZlebebls xdis su-
lis, mrwamsis, zne-CveulebaTa da religiis Tavisuflebas~5. aR-
saniSnavia, rom am procesis paralelurad viTardeboda azris
Tavisufleba filosofiaSi. romis samarTlebrivi saxelmwifo na-
Teli magaliTia imisa, Tu rogor SeiZleba socialuri anu samo-
qalaqo idea, usasrulo ideali, ganxorcieldes realurad, kon-
kretul sazogadoebaSi.
saqarTvelo arasodes ar yofila romauli samarTlebrivi
saxelmwifos memkvidre. am konteqstSi mamardaSvili sakuTar qve-
yanas postkoloniurs uwodebs: radgan `qveyana, sadac me daviba-
de, aris eqsimperiis moxetiale paradoqsi da imavdroulad pos-
tkoloniuri [...]~6.
evropuli identobis meore elementi, mamardaSvilis azriT,
saxarebaa; saxareba adamianSi aris idea, Sinagani xma, sindisi; sa-
Wiroa am xmis gagoneba da mis kvaldakval svla. `saWiroa praq-
tikuli mxardaWeris, raime garantiis gareSe siaruli, svla
mxolod Sinagani xmis kvaldakval. ase vlindeba adamiani, ro-
gorc simSvidis damrRvevi elementi, rogorc moqmedi elementi,
rogorc elementi, romelic qmnis istorias~7.
4
aRmosavleTi da Zv. berZnebi ki samarTlis principad zneobriv kavSir-
mimarTebebs da partikularul subieqturobas miiCnevdnen.
5
ix.: h. Snaideri, Tavisuflebis istoria hegelTan // h. Snaideri, l.
zaqaraZe, g. TavaZe, d. labuCiZe, T. iremaZe, ra aris Tavisufleba? didi
moazrovneebi Tavisuflebis arsis Sesaxeb, Sarl lui monteskie, Jan
Jak ruso, georg vilhelm fridrix hegeli, herbert spenseri, erix
fromi, Tbilisi, `nekeri~ 2011, gv.50-51.
6
m. mamardaSvili, evropuli pasuxismgebloba, ... gv. 209.
7
iqve, gv. 209.
250 lali zaqaraZe
8
iqve, gv. 212.
9
ix.: T. iremaZe, evropuli Zalisxmeva // evropuli pasuxismgebloba, ...
gv. 201.
merab mamardaSvili: evropuli identobis aRqma _ gza TviTgamorkvevisken 251
qalaqo sazogadoebis Sesaxeb cnobierebasa da istoriaze Rrma
filosofiuri dakvirvebidan momdinareobs10.
visac ar gaaCnia samoqalaqo sazogadoebis srulyofili
sistemis istoria, mas unda esmodes, rom `es aris is, rac unda
gvqondes~ da, amasTan, is SesaZloa gvqondes istoriuli perspeq-
tivis saxiT. evropa is samyaroa, sadac SesaZlebelia istoriis
progresuli Zalebis da sakuTari arsebobis safuZvlebis aRor-
Zineba.
mamardaSvilTan adamianic evropuli identobis konteqstSia
gaazrebuli. adamianic mudmivad sakuTari Tavis formirebis pro-
cesSia. Sesabamisad, istoriac adamianad gaxdomis mcdelobis is-
toriaa. `adamiani ar arsebobs, igi iqmneba~11. marTalia, evrope-
lebi da araevropelebic erTsa da imave istoriul momentebSi
arseboben, magram maTi istoriuli momentebis qronologia er-
TmaneTs ar emTxveva. mamardaSvilis azrebi ufro momavlis az-
rebi aRmoCnda, radgan is dRevandelobas exmianeba. is, rac niSan-
doblivia evropuli kulturisTvis, is `axla~ xdeba CvenTvis da
Cvenc, SesaZloa, imave safrTxeebisa da pasuxismgeblobis winaSe
aRmovCndeT.
es safrTxe, upirveles yovlisa, axali, modernuli, Tana-
medrove barbarosobaa, mas SeiZleba kulturuli barbarosobac
vuwodoT; es is mdgomareobaa, roca adamians ar eZleva saSuale-
ba yovelive imis gamoTqmisa, rasac ganicdis, rasac grZnobs, rac
surs da rasac fiqrobs. amgvari cxovreba `CanasaxSive mkvdari
dabadebaa~, es aris Tavisuflebasa da azrovnebaze uaris Tqma,
rac sikvdilis tolfasia, rac sakuTar Rirsebaze uaris Tqmas
niSnavs. `istoria, xSir SemTxvevaSi, aris sasaflao imisa, rac
darCa arSobil sulTa enaSi~12.
sapirispirod amisa, evropeloba mudam ganaxlebis mdgomare-
obisadmi mzaobas niSnavs. es adamianis `bunebrivi mdgomareobaa~.
es aris mudmivi, dauRalavi Zalisxmeva srulyofisa da ukeTesis
damkvidrebisken. evropul kulturaSi es erTgvari universaluri
10
L. R. Fletcher, A slow reading of “The Civil Society: An Interview with Merab
Mamardashvili” // evropuli pasuxismgebloba, ... gv. 96.
11
evropuli pasuxismgebloba, ... gv. 211.
12
iqve, gv. 213.
252 lali zaqaraZe
identobis problema —
dro da sarke
literatura
gamomcemloba `universali~
Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, : 2 22 36 09, 5(99) 17 22 30
E-mail: universal@internet.ge