Professional Documents
Culture Documents
თავისუფლების დიდი ქარტია
თავისუფლების დიდი ქარტია
a t u m –
i b er t
a r t a L q ar t i a
g n a C i s d i d i
Ma u f l eb
Tavis
giorgi badriZe
24
Tavisuflebis didi qartia
Cemi azriT, arsebobs erTi mTavari mizezi, ris gamoc zemoT CamoTvlil qveynebSi
sxvebze metad warmatebuli sazogadoeba cxovrobs. es mizezi am qveynebSi arsebuli
politikuri sistema gaxlavT, romlis Sesaxeb qvemoT mogaxsenebT.
wels, 2015 wlis 15 ivniss, erTi Zalian mniSvnelovani iubile sruldeba. 800
wlis win inglisSi Seiqmna dokumenti, romelmac momdevno istoriis msvlelobaze
udidesi gavlena moaxdina jer am qveyanaSi, xolo mogvianebiT – mTel msoflioSi.
am dokuments Tavisuflebis didi qartia ewoda, laTinurad – Magna Carta Libertatum
(evropaSi xom im drois oficialuri dokumentebi laTinur enaze iwereboda).
maS, ras warmoadgens „magna karta“ da ratom mimaCnia, rom am dokumentma istoria
Secvala?
yvelaferi imiT daiwyo, rom mefe joni iseve, rogorc am drois monarqebis umete
si nawili, sakuTar Zalauflebas RmerTisgan boZebulad Tvlida da, Sesabamisad, sa
kuTar qveSevrdomebs Tavisi neba-survilis mixedviT epyroboda. Tu fuli Semoakl
deboda – axal begaras daawesebda, Tu sxvisi qoneba moewoneboda – waarTmevda,
xolo Tu vinme win aRudgeboda – an sapyrobileSi Caagdebda, an moakvlevinebda.
25
istoria
magram mTavari, rac am qartiiT dadginda, iyo is, rom yvela adami
ani da Tavad mefec Tanaswori iyo kanonis winaSe. Sesabamisad – daiba-
da kanonis uzenaesobis cneba.
26
Magna Carta Libertatum
inglisis mefe Carlz I-is Tavis kveTa, mxatvari – TviTmxilveli jon vizovi
27
istoria
maS ase, 1215 wels miRebulma `magna kartam~ biZgi misca iseTi politikuri
sistemis evolucias, romlis safuZvelzec inglisi da mis mier Seqmnili britanu
li saxelmwifo ramdenime saukunis
ganmavlobaSi msoflios yvela drois
yvelaze didi imperia iyo da am imperi
is daSlis Semdegac erT-erT yvelaze
warmatebul qveynad darCa.
28
Tavisuflebis didi qartia
„inglisi“ da „britaneTi“
istoriulad inglisis samefo britaneTis kunZu moadgendnen da etapobrivad gaerTiandnen. jer kidev
lebze arsebul saxelmwifoebs Soris yvelaze Zlieri Sua saukuneebSi inglisma SemoierTa uelsi, xolo ing
iyo da mis garSemo gaerTianda saxelmwifo, romelsac lisis da Sotlandiis kavSiris aqti gaformda 1707 wels.
dRes „didi britaneTis da CrdiloeT irlandiis gaer swored maT kavSirs ewoda „didi britaneTi“. xolo 1800
Tianebuli samefo“ hqvia. mas SemoklebiT „did brita wels didma britaneTma gaaforma kavSiri irlandiasTan
neTs“, „gaerTianebul samefos“ an ubralod „brita (am aqtebamde irlandiac da Sotlandiac formalurad
neTsac“ vuwodebT xolme. Tumca, dRevandeli inglisi damoukidebel qveynebad iTvlebodnen, Tumca inglisis
am saxelmwifos mxolod erTi nawilia. inglisis garda gavlenis qveS imyofebodnen). 1800 wlidan am saxelmwi
masSi farTo avtonomiiT Sedian Sotlandia, uelsi da fos ewoda „didi britaneTis da irlandiis gerTianebu
CrdiloeT irlandia, romlebsac sakuTari parlamen li samefo“. XIX saukuneSi, gansakuTrebiT indoeTis
tebi aqvT da mraval saSinao sakiTxs londonis gareSe dapyrobis Semdeg, mas „britaneTis imperiadac“ moix
wyveten. yovel maTgans sakuTari fexburTis da ragbis senebdnen. 1922 wels gaerTianebul samefos gamoeyo
erovnuli nakrebebic hyavT. irlandiis samxreTi nawili da Sesabamisad Seicvala
amis mizezi isaa, rom CamoTvlili oTxi qveyana didi saxelmwifos saxelic da gaxda „didi britaneTis da
xnis ganmavlobaSi damoukidebel saxelmwifoebs war CrdiloeT irlandiis gaerTianebuli samefo“.
29
istoria
1989 wels civi omi komunisturi blokis daSliT dasrulda, rasac male Tavad
ssrk-is CamoSlac mohyva. ara, sabWoTa kavSirs ar gauTavda tankebi Tu birTvuli
raketebi – ubralod am droisTvis naTeli gaxda, rom socialisturi politikuri
da ekonomikuri modeli ar muSaobda – is ubralod gakotrda.
30
Tavisuflebis didi qartia
31
istoria
meeWveba, dRes bevrs axsovdes es ori avtomobili – ubralod mendeT, rom orive
saSineli iyo.
32
Tavisuflebis didi qartia
33
istoria
CvenTvis, qarTvelebis
Tvis, TavisuflebisTvis
brZola ucxo araa. ase rom
ar iyos, Cveni, rogorc
TviTmyofadi eris, kva
li didi xnis win gamqrali
iqneboda. marTalia, Cve
ni sazogadoebis nawili
warmatebiT TanamSromlob
da xolme dampy roblebTan,
magram saboloo jamSi, Cvens
ers yovelTvis Tavisufle
ba erCivna da amisTvis xSi
rad uTanasworo brZola
Si ebme
boda. rac mTavaria,
TavisuflebisTvis brZo
la mxolod mtrisgan Tavis
dacvas ar niSnavda.
istorias Tu gavixsenebT,
saqarTvelos hqonda Sansi,
rom inglisisTvis pirvelo
ba CamoerTmia da `magna kar
tas~ msgavsi dokumenti sa
Tamar mefe da SoTa rusTaveli, mxatvari mixai ziCi qarTveloSi dabadebuliyo.
meTormete saukunis oTxmo
cian wlebSi, `magna kartamde~ ocdaaTi wliT adre,
qarTvelma didebulebma da moqalaqeebma moiTxoves
qarTuli parlamentis parlamentis daarseba, romelic sazogadoebis in
daarsebis mcdeloba teresebidan gamomdinare da mefisgan damoukideb
1184 wels, giorgi mesamis gar lad miiRebda gadawyvetilebebs, xolo Tavad mefes
dacvalebisa da Tamaris gamefebis aRmasrulebeli xelisuflebis meTauris rols dau
Semdeg, didebulebis da moqalaqee
bis jgufma, romelsac samefo karis
tovebda.
meWurWleTuxucesi (anu saxelm
wifo xazinis ufrosi - finansTa samwuxarod, qarTuli parlamentis idea maSin
ministris ekvivalenti), saxelad da
marcxda da demokratiis safuZvlebis Casaxva
yuTlu-arslani xelmZRvanelob
da, moiTxova parlamentis msgavsi mravali saukuniT gadaido. vin icis, rogor gan
sakanonmdeblo organos – „karvis“ viTardeboda Cveni istoria, inglisis msgavsi gza
Seqmna. mas xSirad „isnis karvad“
moixsenieben, radgan is isanSi unda rom agverCia?! patara inglisma Tavisi politikuri
mowyobiliyo samefo sasaxlesTan sistemis moqnilobis gamo msoflio imperiis sta
axlos. yuTlu-arslani da misi momx
reebi (dasi) meamboxeebad gamoacxa
tuss miaRwia, ase rom SesaZloa, qarTuli saxelmwi
des da isnis karvis ideac ganuxor fos oqros xanis dasruleba XIII saukunis dasawyisSi
cielebeli darCa.
sulac ar iyo gardauvali.
34
Tavisuflebis didi qartia
35