Deguonis

• Deguonis gamtoje randamas kaip izotopų mišinys: 16O, 17O, 18O.

Izotopai – to paties elemento atomai, turintys tokį patį branduolio krūvį, bet skirtingą atominę masę.
Jie turi po tiek pat e- ir p+, bet skirtingą skaičių n0.
• OL (O): -2, -1 (peroksiduose K2O2; H2O2), +2 (OF2).

• Alotropija – elemento savybė sudaryti kelias skirtingas vienines medžiagas.

Alotropinės atmainos pasižymi skirtingomis savybėmis dėl skirtingo atomų susijungimo/išsidėst.
Deguonies alotropinės atmainos: deguonis O2 ozonas O3
Deguonies cheminės savybės:
1. O2 reaguoja su metalais, išskyrus tauriuosius.
2Mg + O2  2MgO
2. O2 reaguoja su nemetalais.
4P + 5O2  2P2O5
3. Ozonatoriuose arba gamtoje žaibuojant vyksta reakcija:
3O2  2O3 2O3 3O2 Deguonis virsta ozonu. Po to ozonas vėl virsta deguonimi.
4. O2 reaguoja su sudėtinėmis medžiagomis:
CH4 + 2O2  CO2 + 2 H2O
Deguonies gavimas:
1. Gamtoje – fotosintezė
6CO2 + 6H2O  C6H12O6 + 6O2
2. Pramonėje – distiliuojant suskystintą orą
Distiliavimas – vienalyčių mišinių išskirstymo būdas, paremtas skirtingomis mišinį sudarančių
medžiagų virimo temperatūromis.
3. Laboratorijoje: a) Iš vandenilio peroksido katalizatoriaus pagalba. 2H2O2(aq)  2H2O + O2
Katalizatorius – medžiaga, pagreitinanti reakciją, bet pati joje nesusieikvoja.
b) Kaitinant kalio permanganatą.
2KMnO4 (k)  K2MnO4 (k) + MnO2 (k) + O2 (d)
Deguonies ir ozono fizikinės savybės:
Deguonis: - dujos (n.s.); - bespalvis, bekvapis; -blogai tirpsta vandenyje; - virimo temp. -183°C
Ozonas: - dujos (n.s.); - melsvos spalvos, savito kvapo; -blogai tirpsta vandenyje; -lengvai skyla, turi
dezinfekuojančių savybių; - virimo temp. -1113°C; - pusantro karto sunkesnis už deguonį

Deguonies ir ozono panaudojimas:

Deguonis: medicinoje, nardymui, alpinizmui, aviacijoje, medžiagų deginimui, metalurgijoje, metalų suvirinime
ir pjaustyme, sprogstamų medžiagų gamyboje
Ozonas: geriamajam vandeniui dezinfekuoti, balinimo medžiaga, žaizdoms dezinfekuoti, ligoms gydyti,
kosmetologinė priemonė odai, vaisių, daržovių, mėsos ozonavimui, orui ozonuoti, pašalinti vabzdžius parazitus.

Deguonis ir ozonas gamtoje:

Deguonis: labiausiai paplitęs elemenas; 49,13% Žemės plutos masės; 21% oro tūrio; svarbus gyvybiniams
procesams, išsiskiria fotosintezės metu, naudojamas kvėpuojant, yra įvairių junginių sudėtyje
Ozonas: susidaro griaudžiant ir žaibuojant, ozono sluoksnyje sugeria UV spinduliuotę, reguliuoja jos srautą į
Žemės paviršių; atmosferoje apie 0,2 % tūrio.
Deguonies atpažinimas: su rusenančia skalele, ji gryname deguonyje užsidegs, o ore nedega.
Deguonies rinkimas: O2 dujas rinksime oro išstūmimo būdu indą laikydami normaliai. O2 dujas rinksime
vandens išstūmimo būdu, nes O2 blogai tirpsta vandenyje.
 Vandenilis
• Visatoje 90%. Žemėje H2 nerandame.
Izotopai:
H - protis , 1 e -, 1 p+, 0 n0, A = 1, br. kr. +1
H - deuteris, 1 e -, 1 p+, 1 n0, A = 2, br. kr. +1
H - tritis , 1 e -, 1 p+, 2 n0, A = 3, br. kr. +1
Tritis radioaktyvus (vandenilinės bombos, Saulės reakcijos)

Fizikinės savybės: bespalvės, bekvapės dujos, pačios lengviausios, blogai tirpsta vandenyje,
sunkiai suskystinamos dujos.
Cheminės savybės:
1. Vandenilis reaguoja su deguonimi
2O2 + H2  2H2O perkūno dujos, sprogsta 2:1
2. Su kitais nemetalais
H2 + Cl2  2HCl 3H2 + N2  2 NH3
3. Vandenilis redukuoja metalų oksidus iki gryno metalo
CuO + H2  Cu + H2O
4. Aktyvūs metalai reaguoja su H2 sudarydami hidridus, kuriuose H OL yra -1
2K + H2  2KH
Vandenilio gavimas:
1. Pramonėje
a) Elektrolizuojant vandenį
2H2O 2H2 + O2
b) Iš gamtinių dujų
CH4  C + 2H2
CH4 + H2O  CO + 3H2
2. Laboratorijoje
a) Metalai iki H2 + rūgštis (išskyrus HNO3)
Zn + 2HCl  ZnCl2 + H2
b) IA, IIA grupės metalai (išsk. Be) reaguoja su vandeniu
2K + 2H2O  2KOH + H2
Vandenilio panaudojimas: amoniako druskos rūgšties sintezėje; metalurgijoje; kaip ekologiškiausias kuras
(degant į aplinką patenka tik vandens garai); margarino gamyboje.
Vandenilio rinkimas: H2 renkamas oro išstūmimo būdu indą apvertus. H2 renkamas vandens išstūmimo būdu,
nes blogai tirpsta vandenyje.
Vandenilio atpažinimas: Pridėjus degantį degtuką pasigirsta sprogimo garsas.

Išeiga
praktiškai gauta(n , m, V )
¿ ∙100 % +nuostoliai=100 %
teoriškai apskaičiuota ( n , mV )

• Išeigą visada skaičiuojame pagal produktą.

• Jei sąlygoje yra duotas produkto dydis, tai jis yra praktinis. Reikia apskaičiuoti produkto teorinį dydį.
• Lygtyje apskaičiuotas produktas ir į lygtį nešamas produkto dydis visada turi būti teorinis.
• Tikslas – kad išeiga būtų kuo didesnė.