Dujos

Oras – vienalytis dujinis mišinys. M (oro) = 29 g/mol

Pagal tūrį: 78% - N2 21% - O2 ~1% - argonas/ inertinės dujos

Normalios sąlygos (n.s.) kalbant apie dujas: 0°C; 1atm (105 Pa)

 Vienas molis bet kurių dujų normaliomis sąlygomis užima tokį patį tūrį – 22,4l.
Vm = 22,4 l/mol Vm – molinis dujų tūris
V = n ∙ Vm (n.s; dujos) n = V/Vm
 Viename molyje bet kurios medžiagos visada yra 6,02 ∙ 1023 dalelių.
 Avogadro dėsnis: tokiuose pat tūriuose, tomis pačiomis sąlygomis yra tiek pat dujų dalelių.

Dujų bendrosios savybės:

1. Agregatinė būsena dujinė
2. Dalelės išsidėsčiusios netvarkingai, dideliais tarpais
3. Dujos yra spūdžios, jas galima suspausti.
4. Dujos neturi pastovios formos

 Koeficientai lygtyje dujinėms medžiagoms parodo ne tik molių, bet ir tūrių santykį.

Santykinis dujų tankis parodo, kiek kartų vienos dujos yra sunkesnės už kitas dujas.
ρ( A) M ( A)
DA(B) = ρ (B) = M ( B) DA(B) – A dujų santykis B dujų atžvilgiu.

 Jei D > 1, vadinasi dujos sunkesnės už kitas dujas.

 Jei D < 1, vadinasi dujos lengvesnės kieno atžvilgiu mes skaičiuojame.
Gamtos dujų rinkimas:
1. Oro išstūmimo būdu – renkame visas dujas, reikia žinoti, ar jos sunkesnės ar lengvesnės už orą.
• Jei sunkesnės – renkame normaliai • Jei lengvesnės – indą laikome aukštyn kojomis
CO2 H2
O2 CH 4
Cl2 NH 3
HCl
NO2
SO2
2. Vandens išstūmimo būdu – galime rinkti blogai tirpstančias arba vandenyje netirpias dujas.
• Vandenyje gerai tirpsta dujos, turinčios panašią sandarą į vandens molekulių. (HCl, NH 3, Cl2,
SO2, NO2) Geriausiai amoniakas NH3.
• Vandenyje blogai tirpsta dujos, turinčios kovalentinį nepolinį ryšį.
O2, H2, CO2, CO, N2, NO2
• Keliant temperatūrą dujų tirpumas mažėja. Didinant slėgį dujų tirpumas didėja.
• Kaitinamos dujos plečiasi ir kylą į viršų. Kuo dujos lengvesnės, tuo jų keliamoji galia didesnė.

• H2 dujomis balionai nepildomi dėl jo sprogumo. Dabar naudojamas helis He, nes jis pasyvus
(inertiškas, lengvos dujos).