ROMOS MIESTO ĮKŪRIMO LEGENDA

Romos miesto įkūrėjai dvyniai Romulas ir Remas buvo dievo Marso ir vestalės Rėjos Silvijos vaikai.
Amulijus Silvijus, tapęs Alba longos miesto karaliumi, bijodamas, kad įpėdiniai atims iš jo valdžią, privertė
savo nukariauto brolio dukrą Rėją Silviją tapti deivės Vestos vaidilute ir duoti skaistybės įžadus.

Tačiau dievas Marsas suviliojo Rėją Silviją ir vestalė pagimdė dvynukus – Romulą ir Remą. Užsirūstinęs ir
išsigandęs, kad brolio palikuonys užims sostą, Amulijus įsakė Rėją Silviją uždaryti į kalėjimą, o dvynukus įdėti
į cinko indą ir išmesti į Tiberio upę. Tuomet patvinęs Tiberis nuplukdė indą su dvynukais, o kai vanduo
pradėjo slūgti, cinko indas tiesiog įstrigo kranto dumble. Išgirdusi naujagimių verksmą, vilkė rado dvynius ir
parsinešė į savo olą. Joje kurį laiką juos saugojo ir žindė savo pienu. Vėliau berniukus rado karaliaus
Amulijaus piemenys Faustulas su žmona Aka Larencija. Jie Romulą ir Remą priglaudė ir užaugino. Vėliau,
užaugę broliai atkeršijo – nužudė karalių Amulijų ir išlaisvino motiną Rėją Silviją. Tuomet toje vietoje, kur
juos rado vilkė, broliai nusprendė įkurti naują miestą. Tačiau susiginčijo dėl miesto vardo ir kas jį statys. Tad
dvyniai nusprendė burti iš praskrendančių paukščių. Romulas įkopė į Palatino kalvą, o Remas – Aventino ir iš
ten juodu stebėjo paukščius. Romulas suskaičiavo dvylika, o Remas šešis paukščius, tad pirmajam atiteko
teisė statyti miestą, o iš jo vardo kilo ir miesto pavadinimas. Romulas pirmiausiai išarė šventąją vagą –
miesto ribą – ir griežtai uždraudė bet kam peržengti šią šventą žemę. Tačiau pralaimėjęs Remas, trokšdamas
pasišaipyti, tyčia peržengė vagą. Romulas įtūžęs nužudė brolį ir ištarė : Taip mirs kiekvienas, kuris išdrįs
perlipti mano miesto mūrus arba kaip nors šaipytis iš Romos vardo!“. Taigi, miestas buvo įkurtas ant
Palatino kalvos, o Romulas buvo pirmasis Romos karalius. Romėnų istorikas Titas Livijus rašo, jog šis įvykis
nutiko 753 m. pr. Kr., balandžio 21 d. Romulas savo miestą išmintingai valdė 37 metus, o vieną dieną kilus
audrai jis paslaptingai dingo. Sakoma, jog dievas Marsas tokiu būdu susigrąžino savo sūnų į dangų.