Morfologinio nagrinėjimo atmintinė

Daiktavardis : bendrinis/ tikrinis; konkretusis/ abstraktusis.

Giminė (vyriškoji/ moteriškoji), skaičius (vns./ dgs.), linksnis (vard.- šauksm.)
Būdvardis: kokybinis/ santykinis (santykiniai rodo nekintančią daikto ypatybę, pavyzdžiui, auksinis žiedas,
medinė pilis, raštuotas sijonas; kokybiniai- kintančią- aukštas medis, aukštesnis- aukščiausias); paprastasis/
įvardžiuotinis.
Giminė (vyriškoji, moteriškoji, bevardė, skanus pyragas, skani bandelė, yra skanu).
Vyriškosios ir moteriškosios giminės būdvardžiai derinami su daiktavardžiu trimis požymiais: gimine,
skaičiumi ir linksniu, o bevardės nederinami, vadinasi, šios giminės būdvardžiai nekaitomi nei sk, nei
linksniais.
Skaičius (vns./ dgs.), linksnis (vard.- šauksm.), laipsnis (nelyginamasis- aukštesnysis-
aukščiausiasis). Aukštesniojo laipsnio priesaga yra -esn -, aukščiausiojo -iaus-. Pavyzdžiui: saldus
pyragas- saldesnis- saldžiausias. Svarbu įsidėmėti, kad ir bevardės giminės būdv. laipsniuojami: saldu-
saldžiau- saldžiausia.
Įvardis: (mokėmės tik asmeninius: aš, tu, jis, ji; mes, jūs, jie jos).
Aš, tu, mes, jūs- kaitomi tik skaičiais (vns./ dgs.) ir linksniais (vard....).
Jis, ji, jie, jos- giminėmis (vyr./ mot.) , skaičiais ir linksniais.
Veiksmažodis: paprastasis/ sangrąžinis ) kelia- keliasi; sk.(vns./ dgs.) ; asmeninis/ beasmenis, asmuo (Ia.,
IIa., IIIa. rašau- rašai- rašė), nuosaka (tiesioginė- liepiamoji- tariamoji), laikas (es.l., būt.k.l., būt.d., būs.l.).
TIK TIESIOGINĖ NUOSAKA KAITOMA LAIKAIS.
LIEPIAMOJI NUOSAKA RODO LIEPIMĄ, ATPAŽĮSTAME IŠ PRIESAGOS -K- (eik, bėk, bėkime,
neškime, bėkite...). TARIAMOJI NUOSAKA RODO TARIAMĄ VEIKSMĄ, ATPAŽĮSTAME IŠ
PRIESAGOS -T- (EITŲ, EITUME...). Tik vns. Ia. atsiranda priesaga -č- (eičiau, neščiau, bėgčiau...).
Nepainioti su būsimuoju laiku (bėgs, neš, rašys- būsimasis laikas, tiesioginė nuosaka, bėgtų, neštų,
rašytų- tariamoji nuosaka).
Prieveiksmis: būdo (gražiai, saldžiai...), vietos (čia, namie, tolyn, dešinėn), laiko (šiandien, vakar, rytoj,
seniai...), priežasties (tyčia, dėl to...), kiekybės (daug, mažai, dviese...). Lentelėje nurodome skyrių,
daugiau visur brūkšniai, išskyrus dar reikia parašyti laipsnį tų prieveiksmių, kurie padaryti iš
būdvardžių.
Gražus (būdvardis)- gražiai- gražiau- gražiausiai (nelyg.l., aukštesn.l., aukšč.l.).
Skaitvardis: kiekinis (vienas, du, trisdešimt...)/ kelintinis (pirmas, antras, penkioliktas...). Kitus požymius-
vyresnėse kl.
Jungtukas: o, bet, tačiau, tik, kad, nes, ir... (jungia sakinio dalis arba sakinius).
Dalelytė : jau, vos, dar, net, vis... (parodo tik prasminį atspalvį sakinyje).
Prielinksnis: ant, už, į, iki, po.... (eina šalia linksniuojamojo žodžio).
Jaustukas: oi, ui, ačiū, dėkui... (rodo jausmus, emocijas).
Ištiktukas: triokšt, poškt, švyst.... (rodo įvairius sukeltus garsus, daromi iš veiksmažodžio).