Savarankiškos kalbos dalys (vienos gali eiti sakinio dalimi)

Kalbos dalies Kalbos dalis reiškia,

Kaitoma Pavyzdžiai
pavadinimas žymi
Daiktavardis daiktų, reiškinių, skaičiais stalas - stalai; lietus - lietūs; žolė - žolės; dorybė -
veiksmų ir ypatybių linksniais dorybės stalas, stalo, stalui... lietus, lietaus, lietui...
pavadinimus (kas tai?) žolė, žolės, žolei...
yra vyriškosios arba
moteriškosios giminės
(giminę turi, bet
giminėmis nekaitomas)
Būdvardis daikto ypatybę ir atsako giminėmis baltas - balta - balta; šviesus - šviesi - šviesu;
į klausimus koks? skaičiais medinis - medinė geras - geri; didelė - didelės;
kokia? kuris? kuri? linksniais puikus - puikūs naujas, naujo, naujam... žalia,
laipsniais žalios, žaliai... medinis, medinio... gražus,
gražesnis, gražiausias; jdomi. įdomesne, įdomiausia
skaičių, daiktų kiekį ar
giminėmis (ne
parodo jų vienas - viena; du - dvi; keturi - keturios; trečiasis -
visi) skaičiais
skaičiuojamąją vietą trečioji... vienas - vieni; viena - vienos; pirmas -
Skaitvardis (ne visi)
eilėje ir atsako į pirmi; pirmoji - pirmosios... antras, antro, antram...
linksniais (ne
klausimus kiek? trečia, trečios, trečiai...
visi)
kelintas?
daiktą, asmenį ar giminėmis (ne
ypatybę įvardija, bet visi) skaičiais savas - sava; tas - ta; anas - ana; visoks - visokia aš
Įvardis nepavadina ir atsako į (ne visi) - mes; tu - jūs; tas - tie; šita - šitos; anas - anie; kuris
klausimus kas? koks? linksniais - kurie šitas, šito, šitam... kita, kitos, kitai...
kokia? keli? kieno? (nevisi)
bėga, bėgtų, bėk; tyli, tylėtų, tylėk einu, ėjau,
veiksmą ar būseną ir nuosakomis eidavau, eisiu; stovi, stovėjai, stovėdavai, stovėsi
Veiksmažodis atsako į klausimus ką laikais skaičiais nešu - nešame; girdi - girdite; važiavau - važiavome
veikia? ką veikė?.. asmenimis aš sakau, tu sakai, jis, ji sako, mes sakome, jūs
sakote, jie, jos sako
Prieveiksmis veiksmo aplinkybę, laipsniais (tik gražiai, gražiau, gražiausiai; drąsiai, drąsiau,
atsako į klausimus būdo) drąsiausiai čia, dabar, kažkur, kažin kur, rytoj,
kaip? kur? kada? kodėl? tuojau, dviese, trise, šįryt, anąkart

Nesavarankiškos kalbos dalys (vienos sakinio dalimi neina)

Prielinksnis eina su linksniu ir rodo - ant, anot, apie, be, dėl, į, iki, iš, ligi, link, nuo, pas,
linksniuojamojo žodžio per, po, prie, su, sulig, ties, dėka, greta, šalia
ryšį su kitais žodžiais
Jungtukas jungia žodžius, jų - ar, arba, bet, jei, jeigu, jog, ir, kad, kadangi, kai,
junginius ir sudėtinio lyg, o, nes, nors, tačiau, tad, tartum
sakinio dėmenis
Dalelytė suteikia sakiniui ar jo - argi, bene, bent, beveik, dar, gi, jau, nagi, ne, nebe,
dalims papildomų negi, nejaugi, net, netgi, nė, pat, vis
reikšmės atspalvių
Jaustukas reiškia žmogaus - a, ak, oi, oho, ačiū, deja, dėkui, dieve, dievaži,
jausmus ar valios labadien, sudie, vaje, viešpatie, viso gero
paskatas, bet jų
neįvardija
Ištiktukas reiškia įvairių veiksmų - braukšt, dribt, din din, dzin, džingt, miau, kybur,
sukeltus garsus ar tekšt, šurum bu-rum, šš, ga ga, ką ką ką, ku kū, pry
vaizdus pry pry, vypt, žagt, žybt, žvilgt