Kokie yra įterpiniai?

Įterpiniai (daugiau ar mažiau apstabarėjusios atskiros žodžių formos arba apstabarėję

posakiai) išskiriami kableliais, pvz.: Ilgai dar kalbėjosi tiedu senu pažįstamu, galima
sakyti, draugu; užjautė viens kitą, na, ir, žinoma, suprato viens kitą. Savick. Laimė, nė vieno
žmogaus tarpdury nebuvo, nes visus, matyt, sutraukė į vidų kalbėtojas, kurio kiekvienas žodis
buvo girdėti net lauke. Myk.-Put.
Būdingiausi įterpiniai yra šie: aišku, aiškus (galimas, suprantamas, žinomas)
daiktas (dalykas), savaime aišku, anot (ko nors), antra (kita) vertus, (ko
nors) apmaudui (džiaugsmui, gailesčiui, laimei, nelaimei, nerimui, nusivylimui,
pykčiui…), atrodo, be to, be kita ko (be kitko), beje, bėda, būdavo, deja, (ko
nors) duomenimis (įsitikinimu, liudijimu, manymu, išmanymu, nuomone,
parodymais, skaičiavimu, žiniomis…), gaila, galima sakyt(i) (manyti,
teigti…), (kaip nors) galvojant (kalbant, manant, sakant, šnekant, žiūrint…),
gėda, gėda sakyti, kaip girdžiu (girdi, girdėti, matau, matai, matyt(i), minėjau,
minėta, pabrėžiama, pranešama, sakoma, žinoma…), kaip paprastai, kaip (kas
nors) kalba (nurodo, pasakoja, praneša, pripažįsta, rašo, sako, šneka, teigia…),
kiek atsimenu (girdėjau, numanau, pamenu, suprantu, žinau…), keista,
keisčiausia, laimė, nelaimė, laimei, nelaimei, manau, manai, pamanyk, reikia
manyt(i), matau, matai, matos(i), maža to, negana to, pasak (ko
nors), pavyzdžiui, pirma (viena)…, antra (kita)…, trečia…, po teisybei, regis,
man regis (rodos), rods, rodos(i), atrodo, pasirodo, sakau, sakai, sako,
sakysim(e), sakyčiau, aiškiau (atvirai, geriau, konkrečiai, konkrečiau, paprastai,
paprasčiau, švelniai, švelniau, teisingiau, tikriau, tiksliau, trumpai, trumpiau…)
sakant (kalbant, pasakius, tariant, šnekant), sprendžiant (iš ko
nors), suprantama, svarbiausia, šiaip ar taip, šneka, tarp mudviejų (mūsų)
šnekant (kalbant), tarp kita ko, tarp kitko, teisybė, tiesa, tiesą (teisybę) sakant
(pasakius), vadinas(i), vargas, žinai, žinok, žinote, žinoma, žiūriu, žiūrėk,
žiūrėkit(e), žodžiu, vienu žodžiu, (vienu) žodžiu sakant (tariant) ir kt.
Leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ tarp būdingiausių dar teikti
ir šie įterpiniai: be abejo, be abejojimo, ko gero, bijau, kieno nors
žodžiais, teigimu, kieno galva, supratimu, nepaisant ko, išskyrus
ką, atvirkščiai, priešingai (negu kas), skirtingai nuo ko, vadinas(i), bendrais
bruožais.
Įterpiniai: raiška ir vartojimas
Į sakinį įterpti žodžiai, žodžių junginiai, posakiai, kuriais
reiškiamas autoriaus požiūris į sakomą dalyką ir pateikiama
su sakinio turiniu susijusių papildomų pastabų, vadinasi
įterpiniai.
Įterpiniai su kitais sakinio žodžiais, kaip jau buvo minėta, nėra
susiję klausimais, t. y. gramatiškai, todėl nelaikomi sakinio
dalimis.
Įspraudai artimi įterptiniams žodžiams, bet jie labiau nutolę nuo
pagrindinės sakinio minties. Įspraudai dažniausiai prilygsta
įterptiniams žodžiams.
Įterpiniais dažniausiai eina šie žodžiai ir posakiai: be abejo,
žinoma, rodos, matyt(i), žodžiu, mūsų nuomone, mano galva,
anot tėvo, pasak radijo, laimei, mūsų džiaugsmui, deja, atvirai
kalbant, pavyzdžiui, vadinasi, kaip žinote, kaip minėta ir
kt.: Žinoma, ką nors kaltinti visuomet lengviausia. Nelaimei, ir
Deveikos lubos žemos, didelio vikrumo neparodysi. Čia mane,
matyti, iki pavasario laikys. Almonė Gedminaitė, tėvo
manymu, buvo labiausiai verta pagarbos.
Įterpiniai turi savitą intonaciją – jie sakomi kiek greitesniu tempu
negu kiti sakinio žodžiai ir išskiriami pauzėmis. Rašant jie
paprastai išskiriami kableliais. Jei įterpiniais reiškiamos
papildomos pastabos, jie gali būti skiriami skliausteliais,
brūkšniais.
Reikia turėti galvoje, kad tas pats žodis vienu atveju gali būti
įterpinys, kitu – eiti kuria nors sakinio dalimi: Mama, atrodo, jau
grįžo (įterpinys) ir Mama atrodo pavargusi (sudurtinio tarinio
jungtis).
ĮTERPINIAI GALI REIKŠTI:
a) autoriaus įsitikinimą, tikrumą (aišku, savaime aišku, aiškus
daiktas, be abejo, suprantama, teisybė...), abejojimą ar
spėjimą (rodos, atrodo, matyt(i), regis, galimas daiktas, ko
gero...): Šitokio balso, aišku, nėra nė angelų chore. Ne, šiandien
jis, matyt, neketina nieko drožinėti.
b) minčių šaltinį, nuomonę (anot jo, mūsų duomenimis, mano
nuomone, mano galva, pasak žvejų, kaip rašė laikraščiai...): Anot
Miko, čia niekas neauga. Miestelyje, mūsų
duomenimis, gyvena daugiau kaip 300 šeimų. Ak, visur duona
su pluta, kaip sako mūsų tėtė.
c) minčių eilę ir tarpusavio santykį, išvadą (pirma, antra,
trečia, be to, atvirkščiai, pavyzdžiui, vadinasi...): Visi skubėjo
namo: pirma, kelias buvo tolimas, antra, bematant galėjo
prapliupti liūtis. Bet nepykstu ant jo. Atvirkščiai, esu jam
dėkingas už puikią gyvenimo pamoką. Jonas atėjo,
vadinasi, Katrytė atneš pietų.
d) emocinį reagavimą (laimei, mūsų džiaugsmui, nelaimei,
deja...): Mūsų laimei, vidury upės pasirodė žvejų
valtis. Deja, anos vasaros pabaigoje mes nenuvykome į
Platelius.
e) kontakto su pašnekovu siekį (žiūrėk, matai, patikėk,
supranti): Žiūrėk, sninga. Perskaičiau ir, patikėk, nieko
nesupratau.
f) papildomą pastabą: Būdviečių vieškeliu – galėjai matyti iš
tolo – ėjo ir važiavo į vakarus kareiviai. Bočelis (taip jį vadino
visi vaikai) viską žinojo apie pelėdas.
ĮTERPINIŲ VARTOJIMAS
Įterpinio reikšme niekada nevartojamas prieveiksmis matomai (= matyt, turbūt, tikriausiai): Šiandien,
matyt, jau nebelis (nevartojama: Šiandien, matomai, jau nebelis).

Kaip įterpiniai nevartotini šie žodžiai: matomai (= matyti), regimai (= regis), reiškia (= vadinasi), pvz.:
Reiškia (= Vadinasi), jie neatvyko?