ĮTERPINIAI

     Būdingiausi įterpiniai yra šie: aišku, aiškus (galimas, suprantamas, žinomas)

daiktas (dalykas), savaime aišku, anot (ko nors), antra (kita) vertus, (ko
nors) apmaudui (džiaugsmui, gailesčiui, laimei, nelaimei, nerimui, nusivylimui,
pykčiui…), atrodo, be to, be kita ko (be kitko), beje, bėda, būdavo, deja, (ko
nors) duomenimis (įsitikinimu, liudijimu, manymu, išmanymu, nuomone,
parodymais, skaičiavimu, žiniomis…), gaila, galima sakyt(i) (manyti,
teigti…), (kaip nors) galvojant (kalbant, manant, sakant, šnekant, žiūrint…),
gėda, gėda sakyti, kaip girdžiu (girdi, girdėti, matau, matai, matyt(i), minėjau,
minėta, pabrėžiama, pranešama, sakoma, žinoma…), kaip paprastai, kaip (kas
nors) kalba (nurodo, pasakoja, praneša, pripažįsta, rašo, sako, šneka, teigia…),
kiek atsimenu (girdėjau, numanau, pamenu, suprantu, žinau…), keista,
keisčiausia, laimė, nelaimė, laimei, nelaimei, manau, manai, pamanyk, reikia
manyt(i), matau, matai, matos(i), maža to, negana to, pasak (ko
nors), pavyzdžiui, pirma (viena)…, antra (kita)…, trečia…, po teisybei, regis,
man regis (rodos), rods, rodos(i), atrodo, pasirodo, sakau, sakai, sako,
sakysim(e), sakyčiau, aiškiau (atvirai, geriau, konkrečiai, konkrečiau, paprastai,
paprasčiau, švelniai, švelniau, teisingiau, tikriau, tiksliau, trumpai, trumpiau…)
sakant (kalbant, pasakius, tariant, šnekant), sprendžiant (iš ko
nors), suprantama, svarbiausia, šiaip ar taip, šneka, tarp mudviejų (mūsų)
šnekant (kalbant), tarp kita ko, tarp kitko, teisybė, tiesa, tiesą (teisybę) sakant
(pasakius), vadinas(i), vargas, žinai, žinok, žinote, žinoma, žiūriu, žiūrėk,
žiūrėkit(e), žodžiu, vienu žodžiu, (vienu) žodžiu sakant (tariant) ir kt.
     Leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Vilnius, 1992, p. 178–182) tarp
būdingiausių dar teikti ir šie įterpiniai: be abejo, be abejojimo, ko
gero, bijau, kieno nors žodžiais, teigimu, kieno galva, supratimu, nepaisant
ko, išskyrus ką, atvirkščiai, priešingai (negu kas), skirtingai nuo
ko, vadinas(i), bendrais bruožais.

MODALINIAI ŽODŽIAI

      Pagal Kalbos komisijos 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. N-8 (178) „Dėl

Lietuvių kalbos skyrybos taisyklių“ 8.4 punktą „modalumą reiškiantys žodžiai ar
junginiai anaiptol, antai, apskritai, atseit, būtent, destis, esą, galbūt, galų gale,
geriau, greičiausia(i), iš esmės, iš principo, iš tiesų, iš tikro, iš tikrųjų, iš viso,
kaip tyčia, lyg tyčia, konkrečiai, mat, pagaliau, (ne)palyginti, paprastai,
pirmiausia(i), rasi(t), savo ruožtu, šiukštu, štai, taigi, tikriausiai, turbūt,
veikiausiai, vis dėlto, visų pirma ir pan., taip pat pirminiai jaustukai ak, ei, oi ir
pan. gali būti išskiriami kableliais, jei norima jiems suteikti įterptinį pobūdį“.
       Taigi skyrimas ar neskyrimas nebelaikomas klaida. Atkreiptinas dėmesys,
kad formuluotė baigiama žodžiais „ir pan.“, t. y. panašių modalumą rodančių
žodžių, žodžių junginių ar jų variantų gali būti ir daugiau nei sąraše.
     Pvz.: Anaiptol(,) jam apie tai nė neprimink. Tėveliukas(,) antai(,) namo
pareina. Apskritai(,)aukštesnės kvalifikacijos darbininkai su ta technika gali
dirbti. Jis(,) atseit(,) rytoj dirbs, neturės laiko, bet, matyt, nenori ateiti.
Kaimynas(,) esą(,) matė kažką vaikštant naktį apie sodybą. Ji(,) būtent(,)
galvojo apie tai, kaip ji paaugs ir kada tai bus. Galbūt(,) jis žinojo ir numanė, kur
aš einu. Aš(,) galų gale(,) nutrauksiu tas patyčias! Bet kas jis arba(,) geriau(,)
koks jis, to aš tiksliai negalėjau pasakyti. Vyriausybė pritarė mūsų projektui
ir(,) greičiausiai(,) skirs lėšų. Teismų sistemos reforma(,) iš esmės(,) buvo
ilgalaikis procesas. Daugelis(,) iš principo(,) su tuo sutiko. Nors gamta čia
atšiauri, bet kraštas(,) iš tiesų(,) pasirodė gražus. Man atrodo, kad(,) iš tikro(,)
pirmųjų kilmė yra per daug neaiški. Aš(,) iš tikrųjų(,) abejoju jo sugebėjimais,
bet gal ir susitvarkys. Ar(,) iš viso(,) aš dar galiu jį pateisinti? Ir tada(,) lyg
tyčia(,) iš kambario išėjo motina. Paklauskim, ar(,) konkrečiai(,) Antanas
sutiktų pasidalyti savo turtu? Norėčiau(,) konkrečiau(,) ten gale sėdinčiųjų
paklausti. Mat(,) neklauso sūnelis motinos, ir ką tu padarysi. Jiems reikėjo
išvežti turtą, archyvus, išgabenti iš Lietuvos savo piliečius ir(,) pagaliau(,)
sutvarkyti jų finansinius reikalus. Jono skola(,) palyginti(,) nedidelė. Močiute,
jūs(,) paprasčiau(,) surašykite duomenis, o mes užpildysime anketą ir duosime
pasirašyti. Jis(,) paprastai(,) atsikelia dar prieš saulei tekant. Priimk perėjūną,
tai jis(,) pirmiausia(,) tavo geru naudosis, tavo skatiką savo kišenėj priglaus,
dar tave patį kaimynams apkalbės. Kaimyne, paskolintum(,) rasi(,) kokį šimtą
litų? Šie pareigūnų veiksmai(,) savo ruožtu(,) turėtų užtikrinti susitikimo dalyvių
saugumą. Bet jūs(,) šiukštu(,) niekam neprasitarkit. Taigi(,) Vyriausybė savo
nutarimu pakeitė įmonių apmokestinimą. Tikrai(,) negalėjo jis taip pasielgti.
Mudu ar(,) tikriau(,) ponas Alfredas visada sakydavo „tamsta“. Tamsta(,)
tikriausiai(,) kelio į mūsų namus dar neužmiršai. Klasifikavimas,
arba(,) tiksliau(,) klasifikavimo būdai, pedagoginėje literatūroje apėmė
bendresnius metodus. Turbūt(,) visuose miestuose buvo taip pat. Tą
žiedą(,) veikiausiai(,) malūnininko žmona bus pametusi. Jam tikrai reikia 
didesnio tyrumo negu vienuoliui. Ir vis dėlto, nors jam tai labiausiai  reikalinga,
jis dažnai neišvengia progų, kurios galėtų jį suteršti. Visų pirma(,) reikia
pasakyti, kad režisieriai, dailininkai ir muzikantai turi apie daug ką pagalvoti.