VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

REFERATAS

Danija: socialinio, ekonominio, politinio gyvenimo bei kultūros ir

mentaliteto ypatumai

Vilnius

2017
 Turinys

Įvadas...............................................................................................................................................3

1. Danijos ekonomika......................................................................................................................4

2. Danijos politinė sistema...............................................................................................................4

3. Socialinio gyvenimo ypatumai ...................................................................................................5

3.1. Demografija..........................................................................................................................5

3.2. Religija ir kalba....................................................................................................................6

3.3. Lygybė visuomenėje............................................................................................................6

3.4. Danų gyvenimo būdas..........................................................................................................7

4. Kultūros ir mentaliteto ypatumai............................................................................................8

4.1. Danų vertybės......................................................................................................................8

4.2. Danų būdo bruožai ir mentalitetas.......................................................................................9

4.3. Hygge.................................................................................................................................10

4.4. Darbo ir verslo kultūra.......................................................................................................10

4.5. Architektūra ir dizainas......................................................................................................11

Išvados.....................................................................................................................................12

Literatūros sąrašas....................................................................................................................13

2
 Įvadas

Kultūra susideda iš ypatingų ir išmoktų normų, besiremiančių požiūriu, vertybėmis ir

įsitikinimais, kurie egzistuoja kiekvienoje visuomenėje. Aš pasirinkau plačiau panagrinėti
Danijos kultūrą, nes ši šalis iš Šiaurės valstybių mane traukia labiausiai.
Mano darbo tikslas – išanalizuoti Danijos kultūrą.
Mano darbo uždaviniai:
1) ištirti socialinio ir politinio gyvenimo ypatumus
2) išanalizuoti Danijos ekonominę situaciją
3) išnagrinėti danų vertybes ir gyvenimo būdą
4) išanalizuoti danų būdo bruožus ir mentalitetą
5) išnagrinėti darbo ir verslo kultūrą

3
 1. Danijos Ekonomika

Danija yra viena iš turtingiausių šalių pasaulyje. Bendrasis vidaus produktas(BVP) siekia
306,1 milijardų dolerių. Palyginus su Danija, Lietuvos BVP yra tik 42,74 milijardų dolerių.
Danijoje nedarbo lygis yra tik 5,8%. Paslaugų sektorius sudaro 76.4 procentų viso Bendrojo
vidaus produkto, atitinkamai pramonės sektorius sudaro 19.1%, o žemės ukis – 4.5% BVP.
Danija eksportuoja daugiausia prekių į Vokietiją, Švediją, Norvegiją, Didžiąją Britaniją ir
JAV. Eksportuojami produktai: mašinos, vaistai, elektroninė įranga, optiniai ir medicininiai
aparatai, mėsa, baldai, žuvis, pieno produktai. Importuojama daugiausiai prekių iš Vokietijos,
Švedijos, Nyderlandų, Kinijos ir Norvegijos.
Minimalus darbo užmokestis yra apie 16 dolerių per valandą, o minimalus mėnesinis
atlyginimas Kopenhagoje yra apie 2400 dolerių. Danai moka didelius mokesčius, tačiau iš jų
finansuojamas nemokamas gydymas, mokslas, remiamos šeimos auginančios vaikus.

2. Danijos politinė sistema

Valdymo forma Danijoje – parlamentinė konstitucinė monarchija. Tai reiškia, kad šalies
vadovas yra karalius arba karalienė, nors jis turi tik reprezentacines funkcijas. Dabartinis
valstybės vadovas yra karalienė Margareta II. Ji yra pirmoji Danijos karalienė moteris,
paveldėjusi sostą kaip vyriausioji duktė po savo tėvo karaliaus Frederiko IX mirties . Viena iš jos
pirmtakių Margareta I, 1375-1412 metais valdžiusi Daniją, Norvegiją ir Švediją, niekada taip ir
negavo karalienės titulo.
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų parlamentas, vadinamas Folketingu. 179
parlamento nariai renkami visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams, remiantis proporcine
rinkimų sistema. Tarp parlamento narių yra du atstovai iš Grenlandijos ir du iš Farerų salų .
Formaliai vykdomoji valdžia priklauso Danijos monarchui, tačiau praktiškai ją atstovauja
ministrų kabinetas, kuriam vadovauja ministras pirmininkas. Ministras pirmininkas yra
skiriamas karaliaus, tačiau turi turėti parlamento daugumos paramą.
Karalienė yra valstybės atstovė kuomet į šalį atvyksta kitų valstybių delegacijos arba kai ji
priima kitų šalių ambasadorius. Danijos piliečiai gali gauti audienciją pas karalienę, kurios metu
gali trumpai pakalbėti su valstybės vadove.
Pagrindinis karalienės uždavinys yra tinkamai reprezentuoti šalį pasaulyje ir savo šalyje
palaikyti vienovę. Danijos karališkoji šeima sulaukia daug paramos ir palaikymo iš piliečių, ji
4
yra labai gerbiama ir populiari.
1849 metais įsigaliojusi pirmoji Danijos konstitucija įvedė valdžių padalijimo principą ir
absoliučią monarchiją pakeitė konstitucine. Dabar galiojanti Danijos konstitucija, priimta 1953
metais, yra visos šalies politinės sistemos kertinis akmuo. Prie konstitucijos 1953-aisias taip pat
buvo pridėtas Paveldėjimo aktas, numatantis galimybę moterims paveldėti sostą. Danijos
konstitucija taip pat yra taikoma ir Danijos autonominėms sritims – Grenlandijai ir Farerų
saloms.
Tam, kad būtų užtikrinta stabili demokratija, aukščiausioji valdžia Danijoje, kaip ir
daugelyje kitų Vakarų Europos šalių, yra padalinta trims nepriklausomiems organams, kurie
kontroliuoja vienas kitą: įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžia. Folketingas čia yra
vienintelė institucija, kuriai yra suteikta teisė leisti naujus teisės aktus, tačiau šie nauji teisės
aktai įsigalioja tik tuomet, kai sulaukia monarcho pritarimo. Pagal valdžių padalijimo principą
vyriausybei atitenka visa vykdomoji valdžia.
Vyriausybė ir parlamentas yra susiję tarpusavyje ir leidžia piliečiams dalyvauti valdyme.
Dėl visuotinių parlamento rinkimų ypač svarbios tampa partijos, kaip politinės institucijos, nes
taip žmonėms užtikrinamas efektyvus atstovavimas ir galimybė daryti įtaką šalies valdyme.
1945 m. birželio 26 d. Danija tapo Jungtinių Tautų nare, o 1949 m. balandžio 4 d. ji buvo
viena iš šalių įkūrusių NATO. 1973 m. Danija kartu su Grenlandija tapo Europos Sąjungos nare.
Po 1979 m. gegužės 1 d. vykusio referendumo Grenlandija gavo autonomijos teises, o 1985 m.
vasario 1 d. ji paliko Europos Sąjungą. Grenlandija tapo pirmąja teritorija, pasitraukusia iš ES.
Danijoje piliečiai yra patenkinti šalies politinėmis institucijomis ir akcentuoja skaidrų ir
efektyvų jų darbą. Pagal atskaitomybės piliečiams lygį Danija yra laikoma viena mažiausiai
korumpuotų valstybių. Nors Danijos politinių institucijų sistema yra gana paini, tačiau netgi ir
patyrusi svarbių pokyčių ji išliko stabili, kaip ir būdinga Skandinavijos regiono valstybėms.

3. Socialinio gyvenimo ypatumai

3.1. Demografija

Danijoje gyvena 5,715 milijonų gyventojų. 87, 9% gyventojų gyvena miestuose. Apie 89,
6% populiacijos yra danų kilmės. Likę 10 procentų yra imigrantai iš įvairių šalių. 9,8 proc. visų
imigrantų yra turkų kilmės, 5,8 proc. – lenkų kilmės, 5,1 proc. – vokiečių ir 4,9 proc. – irakiečių

5
kilmės. Pastaraisiais metais padaugėjo imigrantų-pabėgėlių iš Somalio, tačiau Danijos politika
dėl pabėgėlių priėmimo yra griežtesnė už Vokietijos ar Švedijos. Imigrantus traukia aukštas
Danijos pragyvenimo lygis: didesni atlyginimai ir geresnės socialinės garantijos.

3.2. Religija ir kalba

2017 metų duomenimis 76% Danijos gyventojų yra evangelikai liuteronai, 4% -

musulmonai, ir mažiau nei 1% yra kitų religijų atstovai. Nemaža dalis populiacijos laiko save
nereligingais.
Valstybinė kalba yra danų. 86% populiacijos kalba angliškai, 47% vokiškai ir apie 13%
švediškai. Danai reitinguojami kaip trečia geriausiai angliškai kalbanti tauta pasaulyje. Tai
palengvina užsieniečių adaptaciją šalyje, nes net ir nemokant danų kalbos galima susikalbėti.

3.3. Lygybė visuomenėje

Danijos visuomenėje socialinė lygybė laikoma vertybe. Danai yra kuklūs, nemėgsta girtis
savo asmeniniais pasiekimais ar demonstruoti turto. Vyrai ir moterys turi vienodas teises, už tokį
patį darbą įprastai mokamas to paties dydžio atlyginimas. Moterys turi galimybę užimti aukštas
pozicijas versle. 37% Danijos parlamento narių yra moterys. Apie 80 procentų moterų dirba; tai
– didžiausias procentas visoje Europoje.
Vaikų turinčios moterys gali dirbti pagal lankstų grafiką, kad galėtų suderinti karjerą su
šeima. Vaikai nuo mažens mokomi savarankiškumo. Daugelis vaikų nuo vienerių metų amžiaus
prižiūrimi dienos centruose ir beveik 96% vaikų nuo trijų iki penkerių metų amžiaus taipogi
lanko dienos centrus. Dažniausiai abu tėvai dirba, kad užtikrintų aukštą pragyvenimo lygį savo
šeimai.
Danai yra tolerantiški seksualinėms mažumoms. Kiekvienais metais organizuojamas
homoseksualų paradas bei gėjų ir lesbiečių filmų festivalis. 1989 m. Danija tapo pirmąja šalimi
pasaulyje, kuri įteisino tos pačios lyties porų registruotą partnerystę, ir suteikė homoseksualioms
poroms tokias pat teises, kaip ir heteroseksualioms poroms. 2012 metais Danijoje įteisintos tos
pačios lyties asmenų santuokos. Homoseksualios poros taipogi turi teisę įsivaikinti vaikus.
Pagal OECD (organisation for economic co-operation and development) duomenis Danija
yra viena iš šalių, turinčių mažiausią pajamų nelygybę pasaulyje. Danai moka daugiausiai

6
mokesčių, tai prisideda prie nelygybės mažinimo ir socialinės paramos stiprinimo. Vis dėlto
šalyje išlieka turtinė nelygybė: dešimčiai procentų turtingiausiųjų priklauso apie du trečdalius
viso šalies turto.

3.4. Danų gyvenimo būdas

Beveik 88 proc. Danijos populiacijos gyvena miestuose. Danams būdingas modernus

gyvenimo stilius, kurį leidžia aukštas pragyvenimo lygis. Beveik 80 proc. moterų dirba.
Pagal EBPO Better Life ataskaitą, danai turi geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo
pusiausvyrą, nei bet kuri kita ataskaitoje analizuota šalis. Tik 2% darbuotojų nuolat dirba labai
ilgas valandas. Ilgos darbo dienos iš tikrųjų tik sumažina produktyvumą. Vietoj to, jie praleidžia
maždaug du trečdalius savo dienos kitiems darbams, bendravimui su šeimos nariais ir draugais.
Darbe jie mėgaujasi dideliu lankstumu. Jie dažnai gali pasirinkti kada pradėti darbo dieną ir turi
galimybę dirbti iš namų.
Danams pajamos mažiau svarbios nei darbo ir asmeninio gyvenimo balansas bei sveikata.
Pinigai yra ne taip svarbu socialiniame gyvenime kaip, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ar
Amerikoje. Danai neperka didelių namų ar brangių automobilių, jie išleidžia savo pinigus
kokybiškam laisvalaikiui, kelionėms ir pan. Danijoje yra minimalios penkių savaičių
apmokamos atostogos visiems dirbantiems.
Viena iš didžiausių vertybių yra išsilavinimas. Danijoje aukštasis išsilavinimas yra
nemokamas. Universitetai yra aukšto lygio, pasižymi naujoviškais mokymosi metodais. Danijoje
yra stipri tradicija mokytis visą gyvenimą. Daugelis danų dalyvauja suaugusiųjų švietime,
tobulinant savo žinias ir įgudžius, siekiant tobulėti ar pakeisti karjerą. Žmonės, kurie neteko
darbo ir ilgesnį laiką nerado kito, yra perkvalifikuojami.
Danijoje populiarios įvairios nevyriausybinės organizacijos. Daugiau nei 90 procentų
gyventojų priklauso kokiai nors organizacijai ir daugiau nei 73 procentai dalyvauja kelių
organizacijų veikloje.
Danams svarbu aplinkos taršos mažinimas. Šalis pirmauja pasaulyje atsinaujinančios
energetikos srityje, ypač vėjo energetikoje. 2015 metais vėjo jėgainės pagamino 42 proc. visos
elektros energijos. Iki 2020 m. Danija tikisi, jog vėjo elektrinės pasigamins daugiau negu 50
proc. sau reikalingos energijos, o iki 2030 m. bus galima visiškai atsisakyti šiluminių elektrinių.
Prie oro taršos mažinimo prisideda ir važinėjimas dviračiais. Dviratis – populiari
transporto priemonė Danijoje. Kiekvienam danui garbės reikalas yra turėti savo dviratį.
7
Kopenhagoje dviračių takų ilgis sudaro beveik 400 kilometrų, o per vieną dieną visi dviratininkai
numina apie 1,2 milijono kilometrų. 36 proc. visų miesto gyventojų į darbą, universitetą ar
mokyklą vyksta su dviračiu. Važinėjimas dviračiu – sveikesnis, pigesnis ir dažniausiai greitesnis
keliavimo būdas nei renkantis visuomeninį transportą. Didžiuosiuose miestuose įvairiuose
taškuose stovi nemokami miesto dviračiai: galima pasiimti dviratį iš vieno taško ir pavažinėjus
palikti kitame miesto taške.
Sportas yra svarbi danų gyvenimo dalis. Jie mėgsta būti tiek žiūrovais, tiek ir dalyviais.
Trys ketvirtadaliai vaikų ir jaunimo bei apie pusę suaugusiųjų reguliariai sportuoja. Apie 2
milijonus Danijos gyventojų yra įvairių sporto klubų ar sporto asociacijų nariai. Populiariausia
sporto šaka yra futbolas. Kitos mėgstamos sporto šakos: rankinis, golfas, tenisas, badmintonas,
gimnastika, plaukimas, buriavimas ir dviračių sportas.

4. Kultūros ir mentaliteto ypatumai

4.1. Danų vertybės

Vienos iš pagrindinių Danijos piliečių vertybių:

1. Laisvė: individo laisvė gyventi taip, kaip jam patinka, bet pagal šalies įstatymus. Laisvė
pasirinkti religiją, gyvenimo būdą, seksualinę orientaciją ir pan.
2. Gyvenimo kokybė: lyginant su kitomis pasaulio šalimis Danija pirmauja pagal gyvenimo
kokybę. Aukštą gyvenimo kokybę lemia: geras darbo ir asmeninio gyvenimo balansas,
aukšti atlyginimai, finansinis saugumas dėl nedarbo draudimo ir socialinės paramos,
nemokamas aukštasis išsilavinimas, nemokamas gydymas, skurdo eliminavimas dėl
socialinės paramos, lyčių lygybė, žemas nusikalstamumo lygis, žemas aplinkos užterštumo
lygis ir kt. Danams gyvenimo kokybė svarbesnė nei pajamos, jie daugiau laiko skiria
šeimai, bendravimui, hobiams.
3. Šeima: danams svarbu skirti pakankamai laiko šeimai. Jie gali dirbti pagal lankstų grafiką,
išeiti anksčiau iš darbo dėl vaikų poreikių. Vedybos nėra būtina sąlyga šeimos kūrimui,
nemaža dalis porų gyvena ir augina vaikus nesusituokę. Kūdikio susilaukusios moterys
Danijoje turi 18 savaičių motinystės atostogų: 4 savaites prieš gimdymą ir 14 savaičių po.
Joms mokama visa alga. Per šį laiką vaiko tėčiai gali pasiimti dvi savaites tėvystės

8
 atostogų. Paskui tėvai gali tarpusavyje pasidalinti dar 32 atostogų savaites. Vyriausybė
apmoka nemažą dalį lopšelių, darželių ar dienos centrų kainos.
4. Lygybė prieš įstatymą: nuostata, kad visi žmonės turi būti lygūs prieš įstatymą, nepaisant
skirtingos lyties, religijos, rasės, tautybės, turtinės padėties, statuso ir kt.
5. Lyčių lygybė: Danijoje vyrai ir moterys turi lygias teises, galimybes, daugeliu atvejų už
tokį patį darbą mokamas to paties dydžio atlyginimas.
6. Išsilavinimas: danai labai vertina išsilavinimą. Studijos yra nemokamos ir prieinamos
visiems. Studijuojantiems galima gauti valstybės paramą. Šalyje yra stipri tradicija mokytis
visą gyvenimą.
7. Visuomenės gerovė: iš surenkamų mokesčių finansuojamas nemokamas švietimas,
gydymas, remiami studentai, bedarbiai, neįgalieji, vaikus auginantys tėvai. Siekiama
užtikrinti gyventojų finansinį saugumą.
8. Pasitikėjimas: danai yra labiausiai linkusi į pasitikėjimą tauta pasaulyje. Danijos piliečiai
pasitiki valdžia, įvairių institucijų ir organizacijų veikla, bendradarbiais ir netgi
nepažįstamais žmonėmis. Šalyje yra žemas nusikalstamumo ir korupcijos lygis.
9. Tolerancija: viena iš pagrindinių vertybių yra tolerancija kitos rasės, tautybės, religijos ar
seksualinės orientacijos žmonėms.
10. Socialiniai ryšiai: danai skiria nemažai laiko bendravimui su draugais, dalyvauja
įvairiose organizacijose ir kultūriniuose renginiuose, kur taip pat galima praplėsti savo
draugų ratą.
11. Aplinka: danams svarbu mažinti aplinkos taršą. Populiari transporto priemonė – dviratis.
Didelė dalis elektros energijos išgaunama vėjo jėgainėse.

4.2. Danų būdo bruožai ir mentalitetas

Danai yra kuklūs, nemėgsta materializmo ir demonstruoti turto. Jie laikomi paslaugiais,
atvirais ir tolerantiškais. Danai yra optimistiški, atsipalaidavę ir mėgaujasi gyvenimu labiau
nei dauguma kitų tautų. Jie linkę pasitikėti valdžia, institucijų veikla ir vieni kitais. Danai
mėgsta privatumą, dažnai tik artimi draugai kviečiami į svečius. Su tolimesniais draugais ir
bendradarbiais paprastai susitinkama tik viešose vietose. Įprastai viešai demonstruojama
mažai emocijų, nes tai laikoma silpnumu. Danams būdingas tiesioginis komunikacijos būdas.
Jie vengia konfliktų ir nemėgsta būti pertraukti. Konfliktai sprendžiami derybų būdu ir ieškant
kompromiso.

9
 Danams būdingas humoro jausmas ir saviironija. Svarbūs bendruomenės interesai.
Pagal „Jantės įstatymą“ niekas negali manyti, jog yra geresnis už kitus, vengiama išsiskirti iš
grupės. Dėl šio šiek tiek neigiamo požiūrio į asmeninę sėkmę danai vengia girtis savo
pasiekimais ir demonstruoti pranašumą už kitus. Gyvenimo kokybė, geri socialiniai ryšiai
vertinami labiau nei pajamos.

4.3. Hygge

Hygge yra svarbi kultūros dalis Danijoje. Pats žodis Hygge sunkiai verčiamas, tačiau jis
siejamas su geru laiko praleidimu jaukioje atmosferoje, kuri sukuria pasitenkinimo gyvenimu
jausmą. Tai, pavyzdžiui, gali būti laiko praleidimas draugų ar šeimos narių tarpe,
besimėgaujant valgiais ar gėrimais žvakių šviesoje.

4.4. Darbo ir verslo kultūra

Danams būdingas lankstumas, jie dažnai keičia darbus. Taip pat jie gali dirbti pagal
lankstų grafiką ar iš namų
Dėl verslo susitikimo datos reikia susitarti iš anksto, bent prieš dvi savaites. Labai
svarbu punktualumas. Jei bus vėluojama daugiau nei 5 minutes, reikia paskambinti ir pranešti.
Susitikimo pradžioje pasisveikinama rankos paspaudimu. Pasibaigus verslo susitikimui, vėlgi,
atsisveikinama rankos paspaudimu. Prisistatant reikia paminėti savo vardą ir pavardę, svarbu
palaikyti akių kontaktą. Susitikimuose dažnai pereinama prie mažiau formalaus stiliaus ir
dalyviai vieni į kitus kreipiasi vardais. Galima apsikeisti vizitinėmis kortelėmis, kuriose turėtų
būti nurodytas įmonės adresas. Susitikimų metu įprastai būna apie 10-ties minučių įžanga, o
toliau iš karto einama prie reikalo esmės. Svarbu, kad būtų laikomasi rašytinės darbotvarkės,
kad susitikimas prasidėtų ir baigtųsi iš anksto nustatytu laiku. Nesutarimai sprendžiami
derybomis ir kompromiso ieškojimu. Sprendimų priėmimas užtrunka ilgai, išklausoma visų
nuomonės. Visi priimti sprendimai ir nutarimai surašomi į susitikimo santrauką. Verslo
susitikimai turėtų vykti darbo dienomis iki 16 valandos. Liepa ir rugpjūtis yra atostogų metas,
todėl šiais mėnesiais nerekomenduojama skirti verslo susitikimų.

10
 Darbovietėse būdinga neformali atmosfera, į kolegas ar net į bosą kreipiamasi vardu.
Nėra didelio hierarchinio atstumo tarp vadovų ir pavaldinių, darbuotojams būdingas
savarankiškumas, skatinama jų iniciatyvumas. Svarba teikiama tiek komandiniam darbui, tiek
ir darbuotojų autonomijai.
Moterys gali dalyvauti versle ir užimti aukštas pozicijas. Turinčios vaikų moterys gali
dirbti pagal lanksčias valandas ir suderinti karjerą su motinyste.

4.5. Architektūra ir dizainas

Danija garsi architektūros ir dizaino srityje. Danų architektai iš vietinių medžiagų –

cemento, plytų ir medienos – moka statyti gražius namus, derančius prie gamtovaizdžio.
Daugelis pastatų turi įmontuotas saulės baterijas ir yra apšiltinti, kad kuo mažiau būtų
sunaudojama energijos.
Žymiausi Danijos architektai yra Arne Jacobsen, Peder Vilhelm Jensen Klint, Jørn
Utzon, Erik Møller ir Johan Otto von Spreckelsen. Arne Jacobsen suprojektavo Kopenhagos
Radisson Blu Royal viešbutį, Oksfordo šv. Kotrynos koledžą Didžiojoje Britanijoje, Danijos
nacionalinio banko pastatą ir kt. Jis buvo ne tik architektas, bet ir dizaineris. Daiktų dizaino
srityje žinomiausi Arne Jacobsen kūriniai: kėdės ANT(skruzdėlė liet.), EGG(kiaušinis liet.) ir
SWAN(gulbė liet.) krėslai, SWAN sofa. Žymiausias Jorn Utzon kūrinys – Sidnėjaus Operos
teatro pastatas.

11
 Išvados

Danija yra viena iš turtingiausių šalių pasaulyje. Danai moka didelius mokesčius, tačiau
iš jų finansuojamas nemokamas gydymas, mokslas, remiamos šeimos auginančios vaikus.
Imigrantus traukia aukštas Danijos pragyvenimo lygis: didesni atlyginimai ir geresnės socialinės
garantijos. Danija yra viena iš šalių, turinčių mažiausią pajamų nelygybę pasaulyje. Danai moka
daugiausiai mokesčių, tai prisideda prie nelygybės mažinimo ir socialinės paramos stiprinimo.
Danai turi gerą darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Vienos iš pagrindinių vertybių:
laisvė, lygybė, šeima, išsilavinimas, tolerancija. Danai yra optimistiški, atsipalaidavę ir
mėgaujasi gyvenimu labiau nei dauguma kitų tautų.

12
 Literatūros sąrašas

1. Focus Economics. Denmark Economic Output. Prieiga per internetą: <https://www.focus-

economics.com/countries/denmark>.
2. Index mundi. Denmark Economy Profile 2017. Prieiga per internetą:
<http://www.indexmundi.com/denmark/economy_profile.html>.
3. Representative Office of Denmark, Rammalah. Danish Government and Politics. Prieiga
per internetą:<http://ramallah.um.dk/en/about-denmark/danish-government-and-politics>.
4. Worldatlas. Ethnic Groups Living in Denmark. Prieiga per internetą:
<http://www.worldatlas.com/articles/ethnic-groups-living-in-denmark.html>.
5. The Local. Danes define their national values in online vote. Prieiga per internetą:
<https://www.thelocal.dk/20161212/danes-define-their-national-values-in-online-vote>.
6. Commisceo Global. Denmark Guide. Language, culture, customs and etiquette. Prieiga
per internetą <https://www.commisceo-global.com/country-guides/denmark-guide>.
7. Countries and their cultures. Denmark. Prieiga per internetą:
<http://www.everyculture.com/Cr-Ga/Denmark.html>.
8. Passport to trade. Business Etiquette. Prieiga per internetą:
<http://businessculture.org/northern-europe/denmark-business-culture/denmarkbusiness-
etiquette/>.
9. Global Business Culture. Danish Communication Styles. Prieiga per internetą:
<https://www.worldbusinessculture.com/country-profiles/denmark/business-
communication-styles/>.
10. eDiplomat. Denmark. Prieiga per internetą:
<http://www.ediplomat.com/np/cultural_etiquette/ce_dk.htm>.
11. Country Living. What is Hygge? Everything you need to know about the danish lifestyle
trend. Prieiga per internetą: <http://www.countryliving.com/life/a41187/what-is-hygge-
things-to-know-about-the-danish-lifestyle-trend/>.
12. Hojskolerne. What is Danish culture? Prieiga per internetą:
<http://danishfolkhighschools.com/faq/what-is-danish-culture>.

13