Meninės raiškos priemonės

 Alegorija – perkeltinės reikšmės pasakojimas, vaizdas, meninė priemonė.

 Aliteracija – tikslingas priebalsių kartojimas, siekiant tam tikro efekto.
 Asonansas – tikslingas balsių kartojimas, siekiant tam tikro efekto.
 Antonomazija – tikrinio vardo pavartojimas vietoj bendrinio ir atvirkščiai.
 Metonimija – antonomazijos ,,giminaitė“ (dalis pateikiama kaip visuma, autoriaus
vardas atstoja kūrinį, įrankis – veiksmą.
 Anafora – žodžių ar frazių pakartojimas gretimų eilučių, sakinių, pastraipų, posmų
pradžioje (gali būti tokia kompozicija).
 Elipsė – numanomų žodžių praleidimas.
 Epifora – žodžių ar frazių pakartojimas gretimų eilučių, sakinių, pastraipų, posmų
pabaigoje (gali būti tokia kompozicija).
 Epitetas – vaizdingas pažyminys.
 Ezopinė kalba – užmaskuotas minčių reiškimo būdas.
 Deminutyvas – mažybinis, maloninis žodis.
 Hiperbolė – meninis padidinimas.
 Litotė – meninis sumažinimas.
 Inversija – tikslingas įprastinės sakinio žodžių tvarkos keitimas.
 Ironija – paslėpta pašaipa, pasityčiojimas.
 Sarkazmas – pikta pašaipa, aštri ironija.
 Frazeologizmas – sustabarėjęs perkeltinės reikšmės žodžių junginys.
 Palyginimas – dviejų dalykų gretinimas, pagrįstas panašumu
 Metafora – paslėptas palyginimas.
 Nutylėjimas – nebaigta mintis (su daugtaškiu).
 Paralelizmas – dviejų dalykų sugretinimas ( antroji teksto frazė kartoja pirmosios
sandarą, bet nekartoja žodžių).
 Personifikacija – įasmeninimas.
 Retorinis klausimas – klausimas, į kurį nereikalaujama atsakyti.
 Retorinis kreipinys – kreipimasis, nesitikint atsakymo.
 Retorinis sušukimas – šaukiamasis sakinys, kuriuo kalbėtojas išsako savo jausmus.

P.S. Anafora, epifora, laipsniavimas, elipsė, nutylėjimas, antitezė, paralelizmas,

inversija gali būti vadinamos kitaip – retorinės (sintaksinės, stiliaus, kalbos) figūros.