You are on page 1of 9

fsiqiatriaSi gamoyenebuli medikamentebis klasifikacia

saSualebebi dainiSnos mxolod ramdenime dRiT. kli- dros. aseve, gamoiyeneba Sizofreniis recidivis pro-
nicistma es unda ganumartos pacients da gaafrTxi- filaqtikisTvis. 1952 wels, qlorpromazinis SemoRe-
los, rom SesaZloa wamlis Sewyvetas mohyves mousve- bis Semdeg, Sizofreniis mkurnaloba mniSvnelovnad
nari Zilis ramdenime Rame, magram wamlis miReba ar gaumjobesda da gaCnda axali fsiqotropuli wamlebis
unda gavagrZeloT. aRmoCenis SesaZlebloba, romlebic dReisTvis xelmi-
bavSvebisTvis saZileebis daniSvna ar aris gamar- sawvdomia.
Tlebuli, garda Ramis SiSebis an somnambulizmis er-
Teuli gamonaklisebisa. sifrTxiliT unda daeniSnoT farmakologia
saZileebi moxucebs, vinaidan RamiT sawolidan adgo- antifsiqozuri wamlebi (cxrili 21.2) axdens dofami-
misas maT SeiZleba gamoiwvion cnobierebis abneva, nis receptorebis blokirebas. es miiCneva maTs Tera-
rasac SesaZloa, mohyves sxeulis dazianeba. stacio- piul moqmedebad, rac dadasturda in vitro dofaminuri
narSi rutinuli gamoyenebis gamo bevri pacienti da- receptorebis blokirebiT.
mokidebuli xdeba saZileebze. sasurvelia, rom aseTi dofaminuri receptorebi sxvadasxva bioqimiur da
rutinuli gamoyeneba Sewydes manam, sanam pacients bi- morfologiur qvetipebad iyofa. antifsiqozuri wa-
naze gaweren. mlebis umetesoba mWidro kavSirs qmnis dofamin-D2
britanuli saxelmZRvanelo principebis mixedviT receptorTan, rac ganapirobebs antifsiqozur moq-
(UK National Institute for Clinical Excellence, 2004e) saZi- medebas da moZraobiTi darRvevis warmoSobas. pozi-
le wamlebis miReba SeiZleba mxolod xanmokled, tronul-emisiuri tomografiuli (pet) kvlevis mona-
gamomfitavi insomniis dros. amasTan, zopiklonis, cemebis safuZvelze ivaraudeba, rom antifsiqozuri
zolpidemis da zaleplonis gamoyeneba ar aris reko- efeqti miiRweva maSin, roca D2 receptorebis 60-70%
mendebuli, radgan ar arsebobs benzodiazepinebTan dakavebulia. ufro maRali donis SemTxvevaSi vlin-
maTi upiratesobis maCvenebeli faqtebi; aseve, maTi deba eqstrapiramiduli moZraobiTi aSlilobebi da
maRali fasis gamo. hiperprolaqtinemia (Kapur et al., 1999).

gansxvaveba tipiur da atipiur antifsiqozur wam-


antifsiqozuri medikamentebi
lebs Soris
ase ewodeba wamlebs, romlebic amcirebs fsiqomoto-
termini atipiuri antifsiqozuri preparatebi SemoRe-
rul agznebas da akontrolebs fsiqozur simptomebs.
buli iqna imisTvis, rom ganesxvavebinaT erTmaneTis-
am preparatebis alternatiuli saxelebia neirolep-
gan axali antifsiqozurebi iseTi Zveli preparatebis-
tikebi da didi trankvilizatorebi. arc erTi es ter-
gan, rogorebicaa qlorpromazini da haloperidoli.
mini ar aris srulyofili. dasaxeleba _ neirolepti-
miuxedavad imisa, rom terminis _ `atipiuri~, gansazR-
ki, asaxavs ufro wamlis gverdiT movlenebs da ara mis
vreba literaturaSi sxvadasxvaa, atipiuri antifsi-
Terapiul efeqts, xolo termini `didi trankviliza-
qozurebis ZiriTadi maxasiaTebeli aris antifsiqozu-
tori~, ar asaxavs maT yvelaze mniSvnelovan klinikur
ri efeqti eqstrapiramiduli gverdiTi moqmedebis ga-
moqmedebas. mocemul wignSi gamoyenebulia termini
reSe. es ganmarteba namdvilad ar aris srulyofili,
`antifsiqozuri~, romelic britanuli farmacevtuli
radgan aseTi moqmedeba aqvs, mag., haloperidolsac
cnobaridanaa aRebuli.
sakmaod dabali doziT gamoyenebisas. erTi ram namd-
antifsiqozuri wamlebi ZiriTadad iniSneba haluci-
vilad sworia: atipiur antifsiqozurebs SedarebiT
naciis, bodvis, aJitaciis da fsiqomotoruli agzne-
naklebad aqvT eqstrapiramiduli gverdiTi moqmedeba
bis Sesamcireblad Sizofreniis, maniis an fsiqozis

cxrili 21.4 antifsiqozuri depo-preparatebis zogierTi farmakokinetikuri maxasiaTebeli


depo plazmaSi pikuri stabiluri mdgoma- daniSvnis ekvivalenturi
koncentraciis dro (dRe) reobis dro (kvira) sixSire (kvira) doza (mg)

flupenTiqsol-dekanoati 7-10 8 2 40

flufenazin-dekanoati 1-2 8 2 25

haloperidol-dekanoati 3-9 1 2 100

pipoTiazin-palmitati 9-10 8-12 4 5

zuklopenTiqsol-dekanoati 4-7 8 2 200

risperidonis gaxangrZlivebuli 28 6 2 25
moqmedebis inieqcia

adaptirebulia Taylor, 1999.

_ 569 _
21 medikamenturi da sxva fizikuri mkurnaloba
Terapiuli dozebiT gamoyenebis dros. tenzias. antiqolinerguli moqmedeba vlindeba pi-
aseve, iTvleba, rom atipiuri antifsiqozuri wamle- ris simSraliT, Sardvis problemebiT da Sekrulo-
bi tipiur preparatebTan SedarebiT, ufro metad au- biT, xolo, meores mxriv, amcirebs eqstrapiramidu-
mjobesebs fsiqozis pozitiur da negatiur simptomebs. li gverdiTi efeqtis ganviTarebis albaTobas.
maSin, roca atipiuri antifsiqozuri klozapinis Se- 2. piperidinis naerTebi, rogorebicaa Tioridazini da
mTxvevaSi es namdvilad asea, bolo dros warmoebuli pipoTiazini, qlorpromazinis msgavsia, magram aqvT
preparatebi am kriteriums ver akmayofilebs. am mxriv Zlieri antimuskarinuli moqmedeba, ris gamoc nak-
gansakuTrebiT gamoirCeva amisulpiridi, risperidoni lebad axlavT moZraobiTi darRvevebi.
da olanzapini (Davis et al., 2003). aumjobeseben Tu ara
3. piperazinis naerTebi, rogorebicaa trifluopera-
kognitur unarebs Sizofreniis SemTxvevaSi atipiuri
zini an flufenazini, yvelaze metad aris arCeviTad
antifsiqozurebi Zvel preparatebze ufro metad, jer
dofaminuri receptorebis antagonisti, amitom nak-
kidev aqtiuri kvlevis procesSia (Mortimer, 2004).
lebad aqvT sedaciuri da metad _ eqstrapiramidu-
tipiuri (konvenciuri) antifsiqozuri prepa- li efeqti.
ratebis farmakologia
TioqsanTenebi da butirofenonebi
yvela es wamali dofaminis receptorebis efeqturi
TioqsanTenebs, rogorebicaa flupenTiqsoli da
antagonistia, magram bevr maTgans aqvs damatebiTi
klopenTiqsoli, aqvs fenoTiazinis msgavsi struqtu-
farmakologiuri Tvisebebi, rac ganapirobebs gver-
ra. Terapiuli efeqti waagavs piperazinis jgufi-
diT efeqtebs.
sas. butirofenonebs, maT Soris haloperidols, aqvs
fenoTiazinebi: gamoyofen fenoTiazinebis sam jgufs:
gansxvavebuli struqtura, magram klinikurad Tioq-
1. aminoalkilis naerTebi, rogoricaa qlorpromazini, sanTenebis msgavsia. isini dofaminis receptorebis an-
romelic alfa-1-adrenoreceptorebis, histamin-H1- tagonistebia da naklebad moqmedebs sxva neirotras-
receptorebis da muskarinuli qolinerguli recep- miterebis receptorebze. ar iwvevs sedacias, magram
torebis antagonistia. alfa-1-adrenoreceptore- xSiria eqstrapiramiduli gverdiTi moqmedeba.
bis da histamin-H1-receptorebis blokadis xarjze
qlorpromazins aqvs sedaciuri moqmedeba, amasTan, atipiuri antifsiqozuri wamlebis farmakologia
alfa-1-adrenoreceptorebis blokada iwvevs hipo- (ix. cxrili 21.3)
seleqciurad D2 receptorebis antagonistebi. ati-
cxrili 21.5 antifsiqozuri wamlebis piur antifsiqozur preparatebs aqvT gansxvavebuli
zogierTi arasasurveli moqmedeba farmakologia. ukanasknel xans gamoyofen 2 jgufs.
erTi esaa benzamidis warmoebulebi, rogorebicaa
antidofaminerguli efeqti
moZraobis darRvevebi: sulpiridi da amisulpridi. es wamlebi gansakuTrebu-
w mwvave distonia li arCeviTobiT moqmedebs rogorc D2 receptorebis
w akaTizia antagonistebi da, dauzustebeli mizezis gamo, nakle-
w parkinsonizmi bad iwvevs eqstrapiramidul moZraobiT darRvevebs;
w tardiuli diskinezia am medikamentebs arc sedaciuri da antiqolinerguli
antiadrenerguli efeqti moqmedeba axasiaTebs; amasTan, iwvevs plazmaSi prola-
w sedacia qtinis mniSvnelovan zrdas.
w posturuli hipotenzia 5-Ht2-D2 receptorebis antagonistebi. atipiuri an-
w eakulaciis inhibicia tifsiqozurebis meore did jgufs aqvs 5-HT2 recep-
antiqolinerguli efeqti torebis antagonisturi moqmedeba. sxva mxriv, am jgu-
w piris simSrale fSi Semavali preparatebi mniSvnelovnad gansxvavde-
w ofldenis Semcireba bian erTmaneTisgan, mag., D2 receptorebis blokirebis
w Sardvis Sekaveba unariT (Meltzer, 2004). risperidoni aris rogorc 5-HT2
w yabzoba receptorebis, aseve dofaminis D2 receptorebis an-
w bundovani mxedveloba tagonisti. mas aseve aqvs alfa-1-adrenoreceptore-
w glaukomis ganviTareba bis blokirebis unari, rac iwvevs msubuq sedacias da
sxva efeqtebi hipotenzias. zotepins risperidonis msgavsi farmako-
w kardiuli ariTmia logiuri Tvisebebi aqvs, magram SedarebiT naklebia
w wonis mateba da diabeti 5-HT2, vidre D2 receptorebze gavlena. mas aseve Zlie-
w amenorea ri antihistaminuri moqmedeba axasiaTebs, ris gamoc
w galaqtorea iwvevs wonaSi matebas.
w hipoTermia
olanzapini D2 receptorebis SedarebiT susti anta-

_ 570 _
fsiqiatriaSi gamoyenebuli medikamentebis klasifikacia
gonistia, vidre risperidoni, magram aqvs antiqoli- antifsiqozuri wamlebis gaxangrZlivebuli moq-
nerguli da histamin-H1-receptorebis mablokirebeli medebis formebi
moqmedeba. amitom is Zlieri sedaciuri efeqtiT ga-
antifsiqozuri wamlebis gaxangrZlivebuli moq-
moirCeva. qvetiapini Tanamedrove 5-HT2 receptorebis
medebis formebi rekomendebulia im pacientebisT-
antagonistia SedarebiT sustad gamoxatuli D2 re-
vis, romlebsac recidivis prevenciisTvis mudmivad
ceptorebis blokirebis unariT. moZraobiTi darRve-
sWirdebaT antifsiqozuri mkurnaloba, magram maTi
vebic SedarebiT iSviaTad viTardeba.
regularuli miReba garantirebuli ar aris. aseTi
sertindoli 5-HT2 receptorebis antagonistia
`depo~ preparatebia flufenazin-dekanoati, flupen-
sustad gamoxatuli D2 receptorebis antagonis-
Tiqsol-dekanoati, zuklopenTiqsol-dekanoati, ha-
turi moqmedebiT. sertindoli iwvevs klinikurad
loperidol-dekanoati da pipoTiazin-palmitati. yo-
mniSvnelovani Q-T intervalis gaxangrZlivebas
veli maTgani keTdeba kunTSi da zeTovani xsnaria.
eleqtrokardiogramaze da misi gamoyeneba amJamad
zuklopenTiqsolis acetatis plazmuri koncentraci-
SeCerebulia. ziprazidoni aris 5-HT2 da D2 recep-
is piki miiRweva 1-2 dReSi da mas aqvs ufro xanmokle
torebis kidev erTi antagonisti, romlis klinikuri
moqmedeba sxva depo-preparatebTan SedarebiT. is
gamocdac amJamad mimdinareobs. is gansxvavdeba sxva,
gamoiyeneba mwvave fsiqozis myisieri kontrolisT-
zemoT aRwerili 5-HT2/D2 receptorebis antago-
vis, Tumca, is, Tu ra upiratesoba aqvs mas sxva depo-
nistebisgan, radgan is, aseve, ukavSirdeba 5-HT1A
preparatebTan SedarebiT, dadgenili ar aris. amJamad
receptorebs da aris noradrenalinis ukumitacebis
xelmisawvdomia risperidonis gaxangrZlivebuli moq-
inhibitori. ziprazidonis maxasiaTebeli gverdiTi
medebis inieqciac.
moqmedebaa somnolencia da Tavbrusxveva, magram igi
SedarebiT naklebad iwvevs wonis matebas. mas aqvs farmakokinetika
Q-T intervalis gaxangrZlivebis tendencia da ami- antifsiqozuri preparatebi kargad absorbirdeba.
tom britaneTSi klinikur praqtikaSi misi gamoyeneba peroraluri miRebisas RviZlismieri metabolizmi
akrZalulia. aripiprazoli aris dofaminis nawilo- nawilobriv sruldeba, roca portuli sistemis gav-
brivi agonisti, romelsac aqvs 5-HT2 receptorebis liT preparati sisxlSi gadadis (pirveladi metabo-
mablokirebeli unari. mas aqvs gamaaqtivebeli gav- lizmi). antifsiqozuri wamlebi advilad ukavSirdeba
lena da iseTi dofaminerguli gverdiTi moqmedeba, cilebs.
rogoricaa insomnia, gulisreva da pirRebineba. is amisulpridis garda, romelic ucvlelad gamoiyo-
naklebad iwvevs wonis matebas an eqstrapiramidul fa TirkmelebiT, antifsiqozuri medikamentebi aqtiu-
simptomebs. rad metabolizdeba RviZlSi da warmoqmnis sxvadasxva
garkveuli TvalsazrisiT, es atipiuri preparatebi aqtiur da pasiur metabolitebs. mag., qlorpromazi-
Seqmnes klozapinis farmakologiuri efeqtis mis- nis micemis Semdeg, sisxlsa da SardSi aRmoCenilia 75
aRebad. es aris pirveli antifsiqozuri preparati, sxvadasxva metaboliti. metabolizmis aseTi sirTule
romelic iZleva aSkara Sedegebs iseT SemTxvevebSi, medikamentis plazmuri koncentraciis gansazRvris
rodesac Cveulebrivi antifsiqozuri preparatebi klinikur mniSvnelobas akninebs da amitomac iSviaTad
araefeqturia. amasTan, mas ar axasiaTebs gverdiTi gamoiyeneba. antifsiqozuri preparatebis umetesobis
eqstrapiramiduli darRvevebi da amitomac miiCneva naxevar-daSlis dro (daaxloebiT 20 sT) iZleva maTi
atipiur antifsiqozur medikamentad (Kane et al., 1988). dReSi erTjeradad miRebis saSualebas. qvetiapins
klozapini aris dofaminis D2 receptorebis susti an- aqvs 7-saaTiani naxevar-daSlis dro da rekomendebu-
tagonisti, magram aqvs Zlieri swrafva 5-Ht2 recep- lia misi dReSi orjeradi miReba.
torebisadmi. is aseve ukavSirdeba sxva neirotrans- depo-preparatebis farmakokinetikuri profili mni-
miterebis receptorebsac, maT Soris H1-histaminis, Svnelovnad gansxvavdeba standartuli preparatebis-
5-HT2, alfa-1-adrenergul da muskarinul qoliner- gan. yvela nivTierebisTvis, garda zuklopenTiqsolis
gul receptorebs (Meltzer, 2004). sxvadasxva kvlevebSi acetatisa, saWiroa ramdenime kvira plazmaSi stabi-
miuTiTeben Terapiuli plazmuri koncentraciis sx- luri donis misaRwevad (cxrili 21.4). es niSnavs, rom
vadasxva cifrebze; misaRebi kompromisia 350-500 μg/l. mkurnalobis Sewyvetis Semdegac recidivi SedarebiT
is, Tu ra aris klozapinis Zlieri efeqtis farma- gvian viTardeba.
kologiuri safuZveli, bundovania. cnobilia, rom
klozapinis gamoyenebisas maRalia leikopeniis riski, wamlebis urTierTqmedeba
ris gamoc misi gamoyeneba SezRudulia. klozapiniT antifsiqozuri wamlebi aZlierebs sxva centralur
mkurnalobis dros hematologiuri monitoringi ganx- sedatiur preparatebs. maT SeiZleba Seanelon tri-
ilulia qvemoT. cikluri antidepresantebis da antikonvulsante-
bis RviZlismieri metabolizmi da gamoiwvion maTi

_ 571 _
21 medikamenturi da sxva fizikuri mkurnaloba
plazmuri koncentraciis momateba. qlorpromazinis bodes aJitacia suiciduri ideaciiT. akaTizia Sei-
hipotenziurma efeqtma SeiZleba gaaZlieros antihi- Zleba arasworad miviCnioT fsiqozis gauaresebad
pertenziuli medikamentebis, maT Soris ACE-inhibi- da SecdomiT gavzardoT antifsiqozuri preparatis
torebis, efeqti. doza. Cveulebriv, aseTi efeqti viTardeba mkur-
antifsiqozurma wamlebma, kerZod, pimozidma da nalobis dawyebidan pirveli ori kviris manZilze,
Tioridazonma, SeiZleba gamoiwvios Q-t intervalis Tumca, SeiZleba, ganviTardes ramdenime Tvis Sem-
gaxangrZliveba, amitomac es medikamentebi ar unda degac. akaTizia srulad ver kontroldeba antipa-
dainiSnos amave efeqtis mqone sxva wamlebTan, anti- rkinsonuli wamlebiT. beta-adrenoreceptorebis
ariTmiul preparatebTan, astemizolTan da terfena- antagonistebi da benzodiazepinis xanmokle kursi
dinTan, cisapridsa da triciklur antidepresanteb- SeiZleba efeqturi aRmoCndes. saukeTeso strate-
Tan erTad. aRwerilia gulis ariTmiis riskis moma- giaa antifsiqozuri wamlebis dozis SeZlebisdagva-
teba pimozidis klaritromicinsa da eriTromicinTan rad Semcireba.
kombinirebisas. klozapini ar unda dainiSnos iseT 3. parkinsonuli sindromi _ antifsiqozuri medika-
preparatTan erTad, romelic amcirebs leikocitebis mentebiT gamowveul parkinsonul sindroms axasia-
raodenobas, mag., karbamazepinTan, kotrimoqsazolsa Tebs akinezia, saxis amimia, siarulisas asocirebuli
da penicilaminTan erTad. susi-ebi anelebs RviZl- moZraobebis simcire, rigidoba, tlanqi tremori,
Si metabolizms da zrdis antifsiqozuri wamlebis moxrili poza da, mZime SemTxvevebSi, specifikuri
plazmur koncentracias, maT Soris haloperidolis, aCqarebuli, mokle da patara nabijebiT siaruli. es
risperidonisa da klozapinis. sindromi umetesad Tavs iCens mkurnalobis dawye-
bidan ramdenime Tvis Semdeg da zogjer SeiZleba
arasasurveli efeqti
spontanurad, antifsiqozuri wamlebis dozis Sem-
sxvadasxva antifsiqozuri wamlebis umetesobas aqvs
cirebis gareSec alagdes. simptomebis kontroli
saerTo arasasurveli gverdiTi moqmedeba, rac ukav-
SesaZlebelia antiparkinsonuli wamlebiT. miuxeda-
Sirdeba maTs antidofaminergul, antiadrenergul da
vad amisa, ar aris rekomendebuli antiparkinsonuli
antiqolinergul moqmedebas (cxrili 21.5). TiToeuli
wamlebis damateba rutinulad, profilaqtikisTvis,
wamlis moqmedebis gacnoba SesaZlebelia britanul
radgan yvela pacientTan ar aris saWiro maTi ga-
farmacevtul cnobarSi. aq mocemulia mxolod xSirad
moyeneba. amasTan, am tipis wamlebs zogjer arasa-
gamoyenebuli wamlebis gverdiTi moqmedebis zogadi
surveli moqmedebac aqvs _ SeiZleba gamoiwvios,
paternebi.
mag., mwvave organuli sindromi, gaauaresos an ga-
eqstrapiramiduli efeqtebi moaaSkaravos Tanmxlebi mogvianebiTi (tardiuli)
diskinezia.
aseTi efeqtebi dakavSirebulia bazalur gangliebze
(qerqqveSa kvanZebze) antidofaminergul moqmedebas- 4. tardiuli diskinezia _ sakmaod seriozuli garTu-
Tan. ukve aRvniSneT, rom am preparatebis antidofa- lebaa, radgan, sxva eqstrapiramiduli efeqtisgan
minerguli moqmedeba mezolimbur da mezokortikul gansxvavebiT, antifsiqozuri wamlebis moxsnis Sem-
ubnebze gansazRvravs maTs Terapiul efeqts. atipiu- degac SeiZleba narCundeba. mas axasiaTebs ReWviTi
ri preparatebi ufro metad moqmedeben am ukanasknel da woviTi moZraobebi, grimasebi, qoreoaTetozuri
velebze, vidre qerqqveSa kvanZebze da moZraobiTi moZraobebi da, iSviaTad, akaTizia. moZraobebi Ziri-
darRvevebic ufro iSviaTia. eqstrapiramiduli sis- Tadad saxisaa, magram SesaZloa gavrceldes kidu-
temis gamovlinebebi iyofa 4 jgufad (Barnes and Spen- rebsa da sasunTq kunTebze. es sindromi SeiZleba
ce, 2000): ganviTardes antifsiqozuri medikamentebis miRebis
gareSec, magram ufro xSiria mkurnalobis dawye-
1. mwvave distonia _ viTardeba mkurnalobis dawyebi-
bidan ramdenime wlis Semdeg. igi zogjer SeiZle-
dan mokle droSi, upiratesad axalgazrda mamaka-
ba ganviTardes dofaminis receptorebis mabloki-
cebSi. SedarebiT xSiria butirofenonebis da fe-
rebeli wamlebis sxva mizniT gamoyenebis drosac,
noTiazinebidan piperazinis jfufis gamoyenebisas.
mag., kuW-nawlavis qronikuli problemebis dros
ZiriTadi niSnebia tortikolizi, enis protruzia,
metoklopramidis miRebis SemTxvevaSi.
grimasebi, opistotonusi da sxvadasxva tipis iseTi
qceva, romelic SeiZleba SecdomiT miCneul iqnes epidemiologia. tardiuli diskinezia ufro xSirad
isteriulad. kontroli miiRweva antiqolinerguli emarTebaT qalebs, asakovan pirebs da im pacientebs,
medikamentebis frTxili kunTSiga ineqciiT. romlebsac aqvT Tavis tvinis difuzuri paTologia.
guneb-ganwyobis aSlilobis diagnozi risk-faqtoria.
2. akaTizia _ aris fizikuri mousvenrobisa da moZra-
tardiuli diskinezia 2-dan 1 SemTxvevaSi antifsiqo-
obis survilis usiamovno SegrZneba, rac pacients
zuri wamlebis Sewyvetis Semdeg qreba. misi sixSire
ar aZlevs gaCerebis saSualebas. SeiZleba aRiniSne-

_ 572 _
fsiqiatriaSi gamoyenebuli medikamentebis klasifikacia
sxvadasxva kvleviT gansxvavebulia, magram Sizofre- receptorebis blokators da ojaxuri anamnezi dis-
niis im SemTxvevebSi, romelTa mkurnalobisTvisac toniaze uaryofiTia. mkurnaloba, xSir SemTxvevaSi,
xangrZlivad gamoiyeneba antifsiqozuri preparate- araefeqturia. distonia grZeldeba antifsiqozuri
bi, saSualod 20%-s Seadgens. arsebuli monacemebiT, wamlebis moxsnisa da antiqolinerguli wamlebis da-
tardiuli diskineziis sixSire iseTi atipiuri antif- niSvnis Semdegac. arsebobs monacemebi, rom mdgomare-
siqozurebis xmarebis dros, rogorebicaa klozapini, oba SeiZleba gaumjobesdes klozapiniT mkurnalobi-
olanzapini da risperidoni, haloperidolTan Seda- sa da, aseve, Sesabamis kunTebSi botulinis toqsinis
rebiT ufro dabalia (Kane, 2004; Jeste, 2004). miuxeda- lokaluri inieqciebiT.
vad amisa, mainc arsebobs iSviaTi SemTxvevebi.
paTofiziologia. tardiuli diskineziis mizezi antiadrenerguli moqmedeba
dauzustebelia, Tumca, SesaZloa, es iyos xangrZlivi aseT moqmedebas miekuTvneba sedacia, posturuli hi-
dofaminerguli blokirebiT gamowveuli momatebuli potenzia refleqsuri taqikardiiT, cxviris gaWedi-
mgrZnobeloba dofaminis mimarT. am mosazrebas adas- loba, eakulaciis inhibicia. arteriul wnevaze gavle-
turebs is faqtic, rom tardiuli diskinezia mwvav- na ZiriTadad kunTSi inieqciis dros vlindeba, Tumca
deba antifsiqozuri preparatebis moxsnisa an anti- moxucebSi SeiZleba gamovlindes wamlis nebismieri
qolinerguli antiparkinsonuli wamlebis daniSvnis formiT miRebis dros.
SemTxvevaSi (rac, savaraudod, bazalur gangliaSi
antiqolinerguli moqmedeba
qolinerguli da dofaminerguli sistemebis Semdgomi
disbalansiT aixsneba). amgvar moqmedebas miekuTvneba piris simSrale, Sardis
mkurnaloba. tardiuli diskineziis samkurnalo be- Sekaveba, yabzoba, oflis gamoyofis Semcireba, bundo-
vri sxvadasxva meTodi arsebobs, magram arc erTi ar vani mxedveloba, iSviaTad _ glaukoma.
aris universaluri. amitom mniSvnelovania, rom, ram-
sxva moqmedeba
denadac es SesaZlebelia, im pacientebs, romlebic mi-
aRwerilia kardialuri gamtareblobiTi defeqtis
drekilni arian amgvari garTulebisken, maqsimalurad
_ ariTmiis iSviaTi SemTxvevebi. ekg-cvlilebebidan
SeezRudoT xangrZlivi antifsiqozuri mkurnaloba.
yvelaze xSiria Q-t intervalis gaxangrZliveba da
amasTan, aseTi mkurnalobisas saWiroa monitorin-
T-talRis cvlilebebi. pimozidis gamoyenebas axlavs
gis Catareba, raTa droulad gamovlindes moZraobis
seriozuli kardiuli ariTmia. rekomendebulia dozis
darRvevebi. diskineziis aRmoCenisTanave unda Sewydes
SerCeva ekg-monitoringiT. kvlevebma gamoavlina Tio-
antifsiqozuri mkurnaloba, Tu fsiqikuri mdgomare-
ridazinis gavlena Q-T intervalis gaxangrZlivebaze,
oba iZleva amis saSualebas.
ris gamoc britaneTSi misi gamoyeneba SeizRuda.
miuxedavad imisa, rom wamlis moxsnis Semdeg tar-
SeiZleba ganviTardes guneb-ganwyobis daqveiTeba
diuli diskinezia SeiZleba gauaresdes, xSirad isec
da depresia, magram es rTuli Sesafasebelia, radgan
xdeba, rom ramdenime Tvis Semdeg mdgomareoba umjo-
aranamkurnalevi Sizofreniis SemTxvevaSic SesaZloa
besdeba. Tu diskinezia mainc grZeldeba an antifsi-
SevxvdeT depresiul periodebs. mezolimburi nawilis
qozuri mkurnalobis Sewyveta SeuZlebelia, sasurve-
dofaminuri receptorebis Warbi blokadis Sedegad
lia atipiuri preparatebis gamoyeneba, rogorebicaa
namdvilad SesaZlebelia ganviTardes anhedonia da
olanzapini an qvetiapini, romlebsac SedarebiT sus-
motivaciis daqveiTeba, rac iZleva depresiisa an Si-
tad gamoxatuli dofamin-receptorebis antagonis-
zofreniis negatiuri simptomebis imitacias.
turi moqmedeba axasiaTebT. wamlis Secvlam zog Se-
endokrinuli da metaboluri cvlilebebidan SeiZ-
mTxvevaSi SeiZleba gamoiwvios remisia. sxva gamocdil
leba ganviTardes wonis mateba, gansakuTrebiT qlor-
saSualebebs miekuTvneba E-vitamini, romlis efeqtu-
promazinis da atipiuri antifsiqozurebis, olanza-
robis Sesaxebac urTierTgamomricxavi informacia
pinis, zotepinisa da klozapinis, gamoyenebis dros
arsebobs.
(cxrili 21.3). Sizofrenia TavisTavad ukavSirdeba
tardiuli distonia diabetis momatebul risks, romelic gansakuTrebiT
miuxedavad imisa, rom es ori darRveva SeiZleba Ta- izrdeba antifsiqozuri preparatebis gamoyenebis
naarsebobdes, tardiuli diskinezia unda diferen- dros, rac nawilobriv ganpirobebulia Tanmxlebi
cirdes tardiuli distoniisgan, romlis drosac mo- wonis matebiT. atipiuri antifsiqozuri preparatebi
ZraobiTi darRvevebi xangrZlivadaa SenarCunebuli. ufro metad iwvevs glukozis mimarT tolerantobis
tardiuli distonia sxva idiopaTuri distoniebisgan daqveiTebas, vidre konvenciuri antifsiqozuri wam-
_ blefarospazmisa an tortikolizisgan, klinikurad lebi. aris Tu ara gansxvaveba atipiur preparatebs
ar gansxvavdeba. wamlismieri tardiuli distoniis Soris _ es davis sgania, Tumca, yvelaze metad gamoyo-
diagnozi ismeba maSin, roca pacienti iRebs dofaminis fen olanzapinsa da klozapins (Taylor, 2004).

_ 573 _
21 medikamenturi da sxva fizikuri mkurnaloba
zogierT qals prolaqtinis donis momatebis gamo aRwerilia fataluri miokarditisa da miokardiopa-
SeiZleba ganuviTardes galaqtorea da amenorea li- Tiis SemTxvevebi. wonis mateba SeiZleba nawilobriv
bidos daqveiTebiTa da seqsualuri disfunqciiT. ganapirobebdes diabetis riskis matebas (amerikis dia-
SesaZloa gaizardos osteoporozis riski. zogierTi betis asociacia, 2004).
atipiuri preparati mniSvnelovnad ar zrdis prola-
qtinis dones (cxrili 21.3). hiperprolaqtinemiis ara- avTvisebiani neirolefsiuri sindromi
sasurveli efeqtis Sesaxeb ix. Wieck, Haddad, 2004. es iSviaTi, magram seriozuli garTuleba aReniSneba
moxucebisTvis mniSvnelovani arasasurveli efeqtia pacientebis mcire nawils, gansakuTrebiT Zlieri an-
hipoTermia. zogi antifsiqozuri wamali, kerZod, ise- tifsiqozuri wamlebis miRebis dros. aRweril mdgo-
Ti susti moqmedebis, rogorebicaa qlorpromazini da mareobaTa umetesoba aris garTuleba, romelic ga-
klozapini, amcirebs gulyrebis zRurbls da epilef- mowveulia Sizofreniis, SedarebiT iSviaTad, maniis,
siis mqone pacientebis SemTxvevaSi zrdis gulyrebis depresiuli aSlilobisa da samedicino problemebis
ganviTarebis sixSires. qlorpromaziniT xangrZlivma Sedegad gaCenili fsiqozuri simptomebis samkurna-
mkurnalobam SeiZleba gamoiwvios fotosensitivo- lod daniSnuli antifsiqozuri preparatebiT. am sin-
ba, pigmentis dagroveba kanSi, rqovanasa da brolSi, dromisken midrekilebas iwvevs liTiumis kombinacia
xolo maRali dozebiT miRebulma Tioridazinma (>800 antifsiqozur preparatebTan. antifsiqozuri prepa-
mg/dR) _ baduris degeneracia. ratebis gamoyenebis SemTxvevaTa saerTo sixSire 0,
fenoTiazinebma, kerZod, qlorpromazinma, SeiZleba 2%-s Seadgens.
gamoiwvios qolestazi siyviTliT, magram misi sixSire sindromi, magram ara yovelTvis, pirvel 10 dReSi
dabalia (daaxloebiT 0, 1%). iSviaTia sisxlis ujre- vlindeba. klinikuri suraTi aCvenebs motoruli, fsi-
duli diskrazia, da umetesad gvxvdeba klozapinis Se- qikuri da avtonomiuri darRvevebis swraf ganviTa-
mTxvevaSi. SesaZlebelia ganviTardes kanze gamonaya- rebas (Cveulebriv 24-72 saaTSi), rasac axlavs hiper-
ri. pireqsia:
w gamoxatuli motoruli simptomi aris kunTTa ge-
klozapinis arasasurveli efeqti
neralizebuli hipertonia. yelisa da gulmkerdis
klozapinis gamoyeneba ukavSirdeba leikopeniis mniSv- kunTebis daWimulobam SeiZleba gamoiwvios disfa-
nelovan risks (daaxloebiT 2-3%), rac SeiZleba gadai- gia da dispnoe;
zardos agranulocitozSi. pirveli 18 kviris ganma-
w fsiqikuri simptomebi moicavs akinezur mutizms,
vlobaSi yovelkvireuli, xolo momdevno kvirebSi _ 2
stupors an cnobierebis daqveiTebas;
kviraSi erTxel sisxlis saerTo analizis gadamowmeba
w hiperpireqsia viTardeba avtonomiuri darRvevebiT
aucilebelia. erTi wlis Semdeg Semowmebis sixSire
_ arteriuli wnevis arastabilurobiT, taqikar-
SeiZleba Semcirdes da TveSi erTxel gakeTdes. ase-
diiT, Warbi oflianobiT, nerwyvdeniTa da Sardvis
Ti intensiuri monitoringiT aRmoCenili leikopeniis
SeukaveblobiT;
SemTxvevaSi, unda moixsnas klozapini, rasac mohyve-
ba leikocitebis raodenobis aRdgena. aseTi midgoma w sisxlSi kreatinin-fosfokinazas (kfk) done mkve-
mniSvnelovnad amcirebs, magram ar xsnis, agranulo- Trad izrdeba da matulobs leikocitebis raode-
citozis progresirebis risks. Cveulebriv, rekomen- noba;
debulia, rom klozapini gamoyenebul iqnes antifsi- w meoradi garTulebebia pnevmonia, Tromboembolia,
qozuri monoTerapiis saxiT. cxadia, ar unda moxdes kardiovaskuluri kolafsi da Tirkmlis ukmarisoba.
iseT preparatTan kombinireba, rogoricaa karbamaze- neirolepsiuri sindromis letalobis sixSire uka-
pini, romelic aseve iwvevs leikocitebis raodenobis nasknel wlebSi Semcirda, magram mainc 10%-s aRwe-
Semcirebas. vs. mdgomareoba swordeba oraluri neiroleptikis
Klozapini, sustad gamoxatuli dopaminis D2 recep- Sewyvetidan 1-2 kviraSi, magram gaxangrZlivebuli mo-
torebis blokirebis gamo, naklebad iwvevs eqstrapi- qmedebis preparatis xmarebis SemTxvevaSi mdgomare-
ramidul moZraobiT darRvevebs, maT Soris tardiul obidan gamosvlis dro SeiZleba 2-3-jer gaizardos.
diskinezias. is ar zrdis plazmaSi prolaqtinis dones, mdgomareobidan gamosvla upiratesad, magram ara yo-
Sesabamisad, galaqtoreac ar axlavs, magram SeiZleba velTvis, xdeba narCeni movlenebis gareSe.
gamoiwvios hipersalivacia, Zilianoba, posturuli diferenciuli diagnozia encefaliti da zogierT
hipotenzia, wonis mateba da hiperTermia. gulyrebi qveyanaSi _ siTburi dakvra. antifsiqozuri wamlebis
SesaZloa mohyves maRali dozebis gamoyenebas. kloza- SemoRebamde fiqsirdeboda msgavsi darRveva katato-
pini sedaciuri nivTierebaa da klozapinsa da benzo- niiT, romelsac zogjer uwodebdnen mwvave letalur
diazepinebTan kombinirebisas, man SeiZleba gamoiwvios katatonias. amgvari mdgomareoba, savaraudod, SeiZ-
sunTqviTi da cirkulaciuri problemebi. iSviaTad leba ganviTardes nebismieri antifsiqozuri wamlis

_ 574 _
fsiqiatriaSi gamoyenebuli medikamentebis klasifikacia
gamoyenebisas, magram aRwerili SemTxvevebis umete- ridonis an olanzapinis gamoyenebisas insultis riski
soba ukavSirdeboda haloperidols da flufenazins; sammagdeba da faqtiurad igivea, rac Zveli Taobis
aRwerilia atipiuri antifsiqozurebis, maT Soris antifsiqozuri wamlebis gamoyenebis dros (Herrman et
klozapinis, gamoyenebisasac. mizezi unda ukavSirde- al., 2004).
bodes Warb dofaminergul blokadas, magram is, Tu
dozireba
ratom viTardeba mxolod pacientTa mcire nawilSi,
daudgenelia. doza unda moergos individualur pacients da cvli-
mkurnaloba simptomuria. unda moixsnas wamali, mo- leba unda ganxorcieldes TandaTanobiT. moxucebs,
xdes pacientis gagrileba, SenarCundes siTxis balan- Tavis tvinis dazianebis an epilefsiis mqone da fi-
si da CaerTos interkurentuli infeqciiis mkurnalo- zikurad dauZlurebul pacientebs unda daeniSnoT
ba. efeqturi medikamenturi mkurnaloba ar arsebobs. dabali doza. konkretuli wamlis dozis moZieba Sesa-
kunTTa daWimulobis mosaxsnelad SeiZleba diazepamis Zlebelia britanul erovnul farmacevtul cnobarSi
gamoyeneba. avTvisebiani hiperTermiis SemTxvevaSi Sei- an mwarmoeblis literaturaSi.
Zleba moisinjos dantroleni. aseve, rekomendebulia
pet (pozitronul-emisiuri tomografia) kvleva
dofaminis agonisti bromokriptini. mZime SemTxveve-
rekomendebulia antifsiqozuri wamlebis dabali do-
bSi saWiroa intensiuri Terapia: intubacia, damxmare
zebis gamoyeneba, rac nawilobriv efuZneba pet-kvle-
sunTqva da Tirkmlis ukmarisobis koreqcia.
vebs, romelTa mixedviTac dofamin D2 receptorebis
zog SemTxvevaSi, sindromis CaTavebis Semdeg, Sesa-
adekvaturi blokireba (sul mcire, bazalur ganglie-
Zlebelia imave wamlis usafrTxo gamoyeneba, magram
bSi mainc) miiRweva Cveulebrivi antifsiqozuri wam-
mainc miiCneva, rom, Tu saWiroa antifsiqozurebis ga-
lebis dabali dozebiT _ mag., haloperidolis 5 mg-iT
grZeleba, umjobesia mkurnaloba ganaxldes atipiuri
(cxrili 21.6) (Farde et al., 1989; Kapur et al., 1999). axali
antifsiqozurebiT da daiwyos dabali doziT. sul
preparatebisTvis Sesabamisi pet-is monacemebi xelmi-
mcire, 2 kvira mainc unda gavides, sanam mkurnaloba
sawvdomia da iZleva dozebis mkafio rekomendaciebs.
ganaxldeba.
umetes SemTxvevaSi, rekomendebuli dabali dozebi iZ-
antifsiqozuri wamlebis ukuCveneba leva adekvatur antifsiqozur efeqts. ufro maRali
arsebobs mxolod mcire odenobis absoluturi uku- doza ufro metad amSvidebs pacients, magram axlavs
Cveneba antifsiqozuri mkurnalobisTvis da yoveli mniSvnelovani arasasurveli movlenebi, romelTa na-
konkretuli wamlis SemTxvevaSi ukuCveneba sxvadasxva wilic sakmaod seriozulia (mag., kardiuli ariTmia).
SeiZleba iyos. nebismieri aseTi wamlis gamoyenebamde miRebulia Sexeduleba, rom antifsiqozuri wamle-
sasurvelia, informacia moviZioT britanul farma- bis zomieri dozebis benzodiazepinebTan kombinireba
cevtul cnobarSi. ukuCvenebebia: miasTenia, adisonis ufro usafrTxo da efeqturia, vidre antifsiqozu-
daavadeba, glaukoma (Tu preparats aqvs mniSvnelovani rebis ufro maRali dozebi.
antiqolinerguli moqmedeba) da, klozapinis SemTxve-
antifsiqozuri medikamentebi da uecari
vaSi, Zvlis tvinis funqciis darRvevis nebismieri sikvdilis riski
gamovlineba. Tu pacients daavadebuli aqvs RviZli,
uecari, auxsneli sikvdilis antifsiqozur wamleb-
mas ar unda daeniSnos qlorpromazini; aseve, sxva wam-
Tan kavSiri xangrZlivi debatebis Temaa. pacientebs,
lebic sifrTxiliT unda SevurCioT. sifrTxilis da-
romlebsac aqvT Sizofrenia da mkurnaloben antif-
cvaa saWiro Tirkmlis daavadebis, kardio-vaskuluri
siqozuri wamlebiT, ufro xSirad aReniSnebaT gulis
darRvevis, epilefsiis an seriozuli infeqciis dro-
gaCereba da parkuWovani ariTmia, vidre sakontrolo
sac. parkinsonis daavadebis mqone pacientebs zogjer,
jgufis wevrebs. isini, aseve, ufro xSirad kvdebian
dofaminerguli preparatebiT gamowveuli fsiqozuri
moxrCobis gamo (Hennesy et al., 2002; Ruschena et al.,
mdgomareobis koreqciisTvis esaWiroebaT antifsiqo-
2003). yovelive es SeiZleba ukavSirdebodes avadmyo-
zuri wamlebi. amgvar situaciaSi umjobesia atipiuri
fobas an mkurnalobas. cnobilia, rom antifsiqozu-
preparatebis gamoyeneba. antifsiqozurma wamlebma
rebi iwvevs gulis gamtareblobis cvlilebas, xolo
SeiZleba gamoiwvios moZraobis mZime darRvevebi da
iseTi wamlebi, rogoricaa, mag., qlorpromazini _ hi-
cnobierebis moSla demenciis, kerZod, levis sxeule-
potenzias. miuxedavad imisa, rom antifsiqozurebis
bis demenciis dros.
maRali doziT gamoyenebasa da uecar sikvdils Soris
antifsiqozur wamlebs axlavs insultis ganviTare-
kavSiri dazustebuli ar aris, mainc rekomendebulia,
bis riski, amitomac cerebro-vaskuluri daavadebis
klinikuri mdgomareobis mixedviT, maqsimalurad da-
mqone pacientebs isini ar eniSnebaT, Tu fsiqiatriu-
bali dozebis SerCeva. mocemuli sferoSi Semavali
li darRvevis gamo es aucilebeli ar aris. ukanaskne-
problemebi da didi doziT antifsiqozuri wamlebis
li monacemebiT, demenciis mqone pacientebTan rispe-

_ 575 _
21 medikamenturi da sxva fizikuri mkurnaloba
gamoyenebis sakiTxi ganxilulia Semdeg wyaroSi: Royal ri gza dasaSvebia haloperidolisa da lorazepamis
College of Psychiatrists, 1993. gamoyenebisas, magram mxolod gamonaklis SemTxveve-
zogierTi, xSirad xmarebuli peroraluri wamlebis bSi. Tu iniSneba haloperidoli, mwvave moZraobiTi
dozebi mocemulia cxrilSi 21.6. praqtikuli sakiTxebi darRvevis riskis Semcireba SesaZlebelia antiqoli-
am wamlebis dozebis Sesaxeb ganxilulia Semdeg nawilSi. nerguli preparatebiT. mniSvnelovania, rom Sefasdes
sunTqvis daTrgunvis albaToba, gansakuTrebiT moxu-
rCevebi, pacientis marTvis Sesaxeb
cebsa da dauZlurebul pacientebSi. xelmisawvdomi
gadaudebeli daxmareba unda iyos benzodiazepinebis antagonisti flumazeni-
antifsiqozuri wamlebi da benzodiazepinebi gamoiye- li (Taylor et al., 2003).
neba SizofreniiT, maniiT an organuli fsiqoziT ga- qvemoT mocemulia mwvave epizodis mqone pacien-
mowveuli fsiqomotoruli agznebis an sxva anomaliu- tis marTvasTan dakavSirebuli ramdenime praqtikuli
ri qcevis sakontrolod. Tu pacienti Zalian agzne- sakiTxi. qcevis darRvevebis gamovlenis adreul eta-
bulia da aqvs anomaliurad agresiuli qceva, Careva pze ar aris ioli maniis Sizofreniisgan diferenci-
qcevis SeZlebisdagvarad swraf kontrolze unda iyos reba; Tumca, unda SevZloT maTi gansxvaveba sxva same-
mimarTuli. Tanamedrove rekomendaciiT, upirateso- dicino mdgomareobiT gamowveuli meoradi fsiqozi-
ba eniWeba haloperidolis dabal dozas (2-5 mg), an sa da pirovnuli aSlilobebiT gamowveuli agresiis
lorazepams (1-4 mg) erTjeradad, an, saWiroebis Se- Setevebisgan. samedicino mdgomareobebs Soris gasa-
mTxvevaSi, maT kombinirebas. mwvave SemTxvevebis dros Tvaliswinebelia epilefsiuri statusi, qala-tvinis
mimarTaven olanzapinis (2, 5-10 mg) kunTSiga inieqciis travma, tranzitoruli globaluri amnezia da hipo-
formas, rogorc alternativas. olanzapinis kunTSi- glikemia. Tu pacienti Warbad moixmars alkohols, ar
ga gamoyenebisas, unda gaviTvaliswinoT ukuCvenebebi, unda daviviwyoT antifsiqozuri wamlebis da benzo-
gansakuTrebiT kardiovaskuluri daavadebebis mqone diazepinebis potenciuri sedaciuri efeqtis safr-
pacientebTan. kunTSiga olanzepini ar unda dainiSnos Txe. aseve, epilefsiuri statusis Semdeg gulyrebis
parenteralur benzodiazepinebTan erTad. maprovocirebeli antifsiqozuri wamlebi sifrTxi-
haloperidoli, olanzapini da lorazepami SeiZleba liT unda vixmaroT.
dainiSnos oralurad an parenteralurad (diazepami damatebiTi informaciis mosapoveblad ix. gv ??.
cudad absorbirdeba intramuskulurad). intravenu-
mwvave epizodis medikamenturi mkurnaloba
gadaudebeli daxmarebis aRmoCenis Semdeg an Tavi-
cxrili 21.6 zogierTi antifsiqozuri medika-
danve naklebad mwvave SemTxvevebSi mkurnaloba unda
mentis doza da D2 receptorebis blokireba
daiwyos oraluri antifsiqozurebis zomieri doze-
wamali doza maqsimalu- D2 receptore- biT. adekvaturad iTvleba haloperidoli 4-12 mg/dR
(oraluri) ri doza (mg) bis dakaveba in
vivo (%) [dRiu- gayofili ramdenime miRebaze, qlorpromazini 150-300
ri doza (mg)]* mg/dR, risperidoni 2-4 mg/dR an olanzapini 10 mg/dR.
qlorproma- 100 1000 80 [200] mkurnalobis adreul etapze raodenoba da dozebs
zini Soris intervali unda SeirCes yoveldRiuri saWiroebis
trifluo- 5 ? 80 [10] Sesabamisad, manam, sanam ar moxdeba yvelaze mwvave simp-
perazini tomebis kontroli. amdenad, regularuli erTjeradi
haloperi- 2 30 80 [4] an orjeradi doza iTvleba adekvatur reJimad. frTxi-
doli lad unda gakeTdes mwvave distoniuri reaqciebis moni-
flupentiq- 1 18 74 [10] toringi mkurnalobis adreul stadiaze. mkurnalobis
soli progresirebasTan erTad, yuradReba unda gamaxvildes
sulpiridi 200 2400 74 [800] parkinsonul gverdiT moqmedebaze da droulad daiwyos
antiparkinsonuli mkurnaloba. moxucebisa da dauZlu-
klozapini 60 900 65 [600]
rebuli pacientebis SemTxvevaSi aucilebelia tempera-
risperi- 2 16 75 [4] turisa da arteriuli wnevis kontroli, raTa droulad
doni
aRmovaCinoT hipoTermia an hipotenzia.
olanzapini 8 20 75 [15] miuxedavad imisa, rom pacientebi antifsiqozuri
aripipra- 5 30 80 [15] wamlebis dawyebidan ramdenime dReSi mSviddebian,
zoli fsiqozuri simptomebis gaumjobeseba TandaTanobiT,
maqsimaluri dozebi mocemulia britanuli erovnuli ramdenime kviraSi xdeba. dReisTvis saukeTeso midgo-
farmacevtuli cnobaris mixedviT
mad iTvleba antifsiqozuri wamlis zomier, stabilur
*Farde, 1989; Nyberg, Farde, 2000; Yokoi, 2002. doneze SenarCuneba da gaumjobesebis dasaCqareblad

_ 576 _
fsiqiatriaSi gamoyenebuli medikamentebis klasifikacia
dozis SenarCuneba. im pacientebs, romlebsac mkurna- mebis samkurnalod mxolod antiqolinerguli prepa-
lobis miuxedavad mainc aReniSnebaT SfoTva da dis- ratebi gamoiyeneba. es wamlebi, rogorc centraluri,
tresi, antifsiqozuri wamlis dozis gazrdas, ajobe- aseve periferiuli muskarinuli qolinerguli recep-
bs xanmokled davumatoT benzodiazepinebi. torebis antagonistebia. zogierTs aqvs antihistami-
Tanamedrove rekomendaciiT, atipiur antifsiqo- nuri moqmedebac.
zur wamlebs upiratesoba eniWeba, Tu aris:
xelmisawvdomi preparatebi
w daavadebis pirveli epizodi;
xelmisawvdomia mravali antiqolinerguli wamali da
w Terapiuli efeqti araadekvaturia;
maT Soris mniSvnelovani gansxvaveba ar aris. zogier-
w pacients aReniSneba arasasurveli gverdiTi moqme- Ti avtori mainc upiratesobas aniWebs im preparate-
deba moZraobis darRvevis an hiperprolaqtinemiis bs, romlebic seleqciurad, upiratesad muskarinuli
saxiT; receptorebis M1 qvetipze moqmedebs. aseTia, mag.,
w klozapini naCvenebia sxva atipiuri fsiqozurebis biperideni, romelsac naklebi periferiuli antiqo-
araefeqturobis an autanlobis dros. linerguli moqmedeba axlavs. aseve, gamoiyeneba sxva
preparatebi, rogorebicaa prociklidini da benzheq-
medikamenturi mkurnaloba mwvave epizodis Semdeg soli. orfenadrins da benztropins aqvs kombinirebu-
samedicino mdgomareobebiT gamowveuli meoradi ma- li histaminuri da antiqolinerguli moqmedeba.
niisa da mwvave fsiqozis epizodebi, Cveulebriv, ra-
mdenime kviraSi amoiwureba, xolo Sizofreniis dros
farmakokinetika
pacientebs esaWiroebaT xangrZlivi, ramdenimeTviani am sferoSi mwiri monacemebi gvaqvs. iTvleba, rom
an wliani mkurnaloba. aseTi SemanarCunebeli mkur- antiqolinerguli preparatebi kargad absorbirdeba
naloba upiratesad gulisxmobs oraluri medikamen- da aqtiurad metabolizdeba RviZlSi. aqtiurad ukav-
tebis dabali dozebiT mkurnalobis gagrZelebas. Tu Sirdeba cilebs. naxevar-daSlis dro ZiriTadad 15-20
pacienti regularulad ar iRebs wamals, umjobesia saaTia.
dainiSnos inieqciuri depo-preparatebi. mkurnalobis
arasasurveli efeqti
dasawyisSi testuri dabali dozis mosinjviT dginde-
ba seriozuli gverdiTi moqmedebis riski (Taylor, 1999), didi doziT miRebam SeiZleba gamoiwvios mwvave or-
dakvirvebis safuZvelze ki _ Semdegi SemanarCunebe- ganuli sindromi, gansakuTrebiT moxucebSi. misi an-
li doza. rogorc zemoT iyo aRniSnuli, depo-prepa- tiqolinerguli aqtivoba SeiZleba daematos antifsi-
ratebs aqvs xangrZlivi naxevar-daSlis dro, amitom qozuri wamlebis moqmedebas da gamoiwvios glaukoma,
esaWiroba ramdenime kvira plazmaSi maqsimaluri kon- xolo prostatis hiperplaziis mqone mamakacebSi _
centraciis misaRwevad. am Tvisebis gaTvaliswinebiT Sardvis problemebi. aseve, SesaZlebelia gamovlindes
unda SeirCes dozis momateba/daklebis tempi da Tan- Zilianoba, piris simSrale da yabzoba. droTa ganma-
daTanobiT moixsnas oraluri antifsiqozurebi, roca vlobaSi, Tu wamlis miReba grZeldeba, es simptomebi
iniSneba depo-preparati. mcirdeba.
mniSvnelovania umciresi dozis dadgena, romliTac Warbi dozis gamoyenebisas orfenadrini SeiZleba
SesaZlebelia simptomebis kontroli. aucilebelia ufro toqsiuri aRmoCndes, vidre sxva antiqoli-
narCeni simptomebisa da wamlis gverdiTi efeqtebis nerguli wamlebi, xolo benztropinma SeiZleba ga-
mudmivi Sefaseba. ar aris sasurveli antiparkinso- moiwvios siTburi dakvra. yvela antiqolinergulma
nuli wamlebis rutinuli gamoyeneba. saWiroebis Se- wamalma SeiZleba gaamwvavos tardiuli diskinezia,
mTxvevaSi unda dainiSnos depo-preparatis inieqcia magram, savaraudod, ar unda iyos predispoziciuri
pirveli dReebis ganmavlobaSi (rodesac plazmuri faqtori (Barnes, Spence; 2000).
koncentracia yvelaze maRalia). wamlebis urTierTqmedeba
antiparkinsonuli medikamentebi iwvevs wamlebis me-
antiparkinsonuli medikamentebi tabolizmSi monawile RviZlis enzimebis inducirebas
fsiqiatriaSi ar xdeba am wamlebis pirdapiri Tera- da, Sesabamisad, antifsiqozuri wamlebis plazmuri
piuli gamoyeneba, aramed ZiriTadad ixmareba tipiuri koncentraciis garkveulad daqveiTebas. rogorc ukve
antifsiqozuri wamlebis eqstrapiramiduli gverdiTi aRvniSneT, antiqolinerguli preparatebi aZlierebs
moqmedebis kontrolisTvis. sxva iseTi wamlebis antiqolinergul moqmedebas, ro-
gorebicaa qlorpromazini da amitriptilini.
farmakologia
idiopaTiuri parkinsonizmis samkurnalo wamlebidan rCevebi pacientis marTvis Sesaxeb
medikamentiT gamowveuli eqstrapiramiduli simpto- rogorc aRvniSneT, antiqolinerguli wamlebi ar unda

_ 577 _

You might also like