Balansas yra viena iš pagrindinių trijų įmonės finansinių ataskaitų (apart pelno/nuostolio ataskaitos ir pinigų srautų

ataskaitos). Ši finansinė ataskaita parodo įmonės momentinę finansinę būklę tai dienai (finansinių ataskaitų
laikotarpio pabaigai), kuriai balansas yra sudarytas.
Žiūrėdami į šią įmonės ataskaitą mes galime nusakyti įmonės kapitalo struktūrą, įsiskolinimo lygį, finansinį
likvidumą, apyvartinio kapitalo dydį ir daugelį kitų svarbių finansinių rodiklių. Balansas dažnai vadinamas įmonės
finansinės padėties nuotrauka, nes pagal jį galima įvertinti įmonės finansinį sveikumą tam tikram laiko momentui
(kuriam balansas yra sudarytas): įvertinti kiek įmonė turi nuosavų lėšų, kiek skolų, kokia jos turto struktūra.
Remiantis balanso duomenimis skaičiuojami įmonės finansinio patikimumo rodikliai (pvz., D/E - skolos ir turto
santykis), pagal kuriuos esami klientai, tiekėjai ar kiti partneriai gali įsivertinti bendradarbiavimo riziką. (Taip pat,
įmonės rizikingumas gali būti vertinamas ir skaičiuojant kombinuotus rodiklius, apimančius tiek balanso, tiek ir
pelno/nuostolių ataskaitos duomenis, pvz., D/EBITDA).
Praktikoje galima sutikti įvairaus detalumo balansų, taip pat dalinai sudarytų iš skirtingai vadinamų eilučių (jei
analizuosite skirtingų valstybių balansus), tačiau visuose balansuose yra trys pagrindiniai blokai: turtas,
įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas.
Lentelėje rasite Lietuvoje dažnai ataskaitoje sutinkamas eilutes (grupes):

Pavadinimas Angliškai Kas patenka Paaiškinimas

Trumpalaikis Short-term Pinigai, pinigų ekvivalentai, Tai iš esmės visi įmonės piniginiai aktyvai
finansinis turtas (current) indėliai, trumpalaikės (ar tokie, kurie greit gali būti paversti į
financial assets investicijos į vertybinius grynuosius pinigus). Didelės įmonės
popierius. pinigus paprastai investuoja į vyriausybių
obligacijas.

Trumpalaikis Short-term Atsargos, gautinos sumos, Tai turtas, kuris sunaudojamas gamybos
nefinansinis turtas (current) non- sumokėti avansai. procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo
financial assets dalis, ir dažniausiai didelė šio turto
proporcija būna gamybinėse ar
prekybinėse įmonėse.

Ilgalaikis Long-term Nekilnojamas turtas, Gamybinėse įmonėse tai pagrindinė turto

materialus turtas (non-current) gamybinė įranga, grupė, reikalinga efektyviam gamybos
tangible assets transportas, administracinė procesui. Taip pat reikšmingą ilgalaikį
įranga. materialų turtą gali turėti ir kitos įmonės.

Ilgalaikis Long-term Turimi patentai, prestižas, Paprastai daugiau šio tipo turto turi tik
nematerialus turtas (non-current) licencijos, investicijos į didesnės ar nestandartinės įmonės.
non-tangible asocijuotas įmones, Mažesnėms įmonės tai paprastai apsiriboja
assets ilgalaikės gautinos sumos. ties programinės įrangos licencijomis.

Nuosavas kapitalas Equity Akcinis kapitalas, rezervai, Nuosavas kapitalas dar vadinamas
nepaskirstytas pelnas, nuosavybe ar buhalterine verte parodo
kapitalo premija. įmonės akcininkų nuosavybę, ir yra lygus
visam turtui minus visi įsipareigojimai.

Trumpalaikiai Short-term Paimtos trumpalaikės Čia patenka trumpesni nei metų trukmės
 finansiniai (current) paskolos ir kreditai, įsipareigojimai, už kuriuos įmonė moka
įsipareigojimai financial ilgalaikių paskolų einamųjų palūkanas.
liabilities metų dalis.

Trumpalaikiai Short-term Mokėtinos sumos tiekėjams, Trumpesni nei metų trukmės

nefinansiniai (current) non- mokesčiai valstybei, įsipareigojimai, už kuriuos įmonė nemoka
įsipareigojimai financial atlyginimai, kita. palūkanų. Ši grupė mažina apyvartinį
liabilities kapitalą.

Ilgalaikiai Long-term Paimtos ilgalaikės paskolos Ilgesnės nei metų trukmės paskolos
finansiniai (non-current) ir kreditai, išleistos (įsipareigojimai, už kuriuos mokamos
įsipareigojimai financial obligacijos. palūkanos).
liabilities

Ilgalaikiai Long-term Atidėtasis pelno mokestis, Įvairūs ilgesni nei metų trukmės
nefinansiniai (non-current) ateinančių laikotarpių įsipareigojimai, už kuriuos įmonė
įsipareigojimai non-financial įsipareigojimai (pvz., palūkanų nemoka.
liabilities pensijoms, išmokoms).

Pelno (nuostolių) ataskaita yra viena iš pagrindinių trijų įmonės finansinių ataskaitų (apart balanso ir pinigų srautų
ataskaitos). Ši finansinė ataskaita parodo įmonės finansinį rezultatą (pajamas, sąnaudas, pelną) laikotarpiui, kuriam ši
ataskaita yra sudaryta.
Priklausomai nuo ataskaitos formos konkrečios eilutės kartais gali skirtis (ypač analizuojant skirtingų valstybių
įmones), tačiau pelno (nuostolio) ataskaitoje visuomet galima matyti visas įmonės pajamas, sąnaudas bei grynąjį
pelną.
Išanalizavus šią ataskaitą gan nesunkiai galima pasakyti, kaip įmonei sekėsi jos veikla ataskaitos (bei palyginamuoju)
laikotarpiu, ar įmonės pelningumas pakankamas, ar įmonės veikla vystosi teigiama ar neigiama linkme.
Jei įmonės grynasis pelnas neigiamas ilgą laikotarpį - tai iš karto blogas signalas. Vis tik, neigiamas grynasis pelnas,
dar nebūtinai reiškia, jog įmonė bėdoje: pvz., įmonė turi labai didelę materialiojo turto bazę, ir todėl patiria aukštas
nusidėvėjimo sąnaudas, vis tik, realiai pinigų ji neišleidžia, ir jos finansinė būklė visai gera. Todėl nagrinėjant
pelno/nuostolio ataskaitą reikėtų žiūrėti ne vien grynąjį pelną, bet taip pat ir veiklos pelną, EBITDA pelną. Todėl
nagrinėjant pelno-nuostolio ataskaitą reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitų finansinių ataskaitų duomenis.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje galima išskirti šias pagrindines eilutes:

 Eilutės pav. Anglų kalba Paaiškinimas

Įmonės pajamos parodo kiek įmonė pardavė (ir sukūrė)

Pajamos, Sales, Revenue, Net sales, Total produkcijos ar paslaugų per tam tikrą laikotarpį. Jei įmonė
pardavimai income, Turnover vykdo brangius ilgalaikius projektus, pajamų apskaita yra
kiek sudėtingesnė.

Savikaina – tai sąnaudos, kurios tiesiogiai susiję su įmonės

Cost of goods sold, Cost of sales, produkto kūrimu, ir be jų produkcijos ar paslaugos nebūtų.
Savikaina
COGS, Cost of services Paprastai tai žaliavos, darbuotojų atlyginimai, energetiniai
ištekliai, patalpų ir įrangos nusidėvėjimas.

Bendrasis pelnas = Pajamos - Savikaina

Gross profit, Gross
Bendrasis pelnas (tuo tarpu savikaina - tai tiesioginės veikloje patiriamos
income, Gross margin
sąnaudos).

Operating expenses, General & Valdymo išlaidos, tai išlaidos nesusijusios su tiesiogine
Veiklos sąnaudos administrative expenses, SG&A, gamyba (ar kitokio produkto kūrimu). Tai administracijos
Overhead expenses išlaikymas, marketingo, distribucijos ir panašios išlaidos.

Operating profit, Operating Veiklos pelnas = Bendrasis pelnas – Veiklos sąnaudos +

Veiklos pelnas
income, EBIT (su išimtimis) papildomos veiklos pajamos

Finansinės Financial income, Interest Palūkanos už indėlius banke, turimas obligacijas ar kitas
pajamos income finansines investicijas. (Bankams, žinoma, netaikoma).

Finansinės Financial expenses, Interest Palūkanos sumokėtos už turimas paskolas, kartais ir kitos
sąnaudos expenses finansinės išlaidos.

Ikimokestinis pelnas = Veiklos pelnas + finansinės pajamos –

Ikimokestinis Profit before tax, Income before
finansinės išlaidos +/- vienkartinės (ne veiklos) pajamos
pelnas tax, Pre-tax profit, Pretax income
išlaidos +/- asocijuotų įmonių pelno dalis

Taxes, Income taxes, Corporate Pelno mokesčio tarifas nustatomas kiekvienoje valstybėje.
Pelno mokestis
income tax, Profit Taxes Yra įvairių lengvatų bei skaičiavimo niuansų.

Net profit, Net income, Earnings,

Grynasis pelnas Grynasis pelnas = Ikimokestinis pelnas – Pelno mokestis
Net earnings

Kiekviena pelno/nuostolio ataskaita būna sudaroma tam tikram konkrečiam laikotarpiui, palyginimui įtraukiant ir
atitinkamą praėjusį laikotarpį. Kaip ir visos finansinės ataskaitos, ši taip pat gali būti konsoliduota (visos įmonių
grupės) arba atskira.
Pinigų srautų ataskaita yra viena iš trijų pagrindinių įmonės finansinių ataskaitų, parodanti įmonės finansinius
srautus ataskaitos sudarymo laikotarpiu. Mažesnėms įmonėms ši ataskaita nėra būtina, ir paprastai nesudaroma.
Pinigų srautų ataskaitos duomenys yra panašūs į pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis. Tačiau žvelgiant tiksliau, ši
ataskaita yra pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso junginys, nes realūs pinigų mokėjimai (būtent kuriuos pinigų
srautų ataskaita ir atspindi) gali ženkliai skirtis nuo pajamų užskaitymo (ką rodo pelno/nuostolio ataskaita), ypač jei
dirbama su ilgalaikiais kontraktais, pvz., nekilnojamo turto vystymo ar statybų srityje.
Analizuojant įmonės veiklą, pinigų srautų ataskaitos ignoruoti niekuomet nereikėtų, nes čia sudėtingiau manipuliuoti
operuojant patogiais skaičiais. Pinigų srautų ataskaitoje matyti kiek įmonė iš tiesų uždirbo iš pagrindinės veiklos, o
kombinuodami šios ataskaitos duomenis su balanso duomenimis, galime prognozuoti ar tikėtinas apyvartinių lėšų
stygius.
Analizuoti pinigų srautų ataskaitos duomenis neturint pakankamai įgūdžių yra sudėtingiau nei analizuoti pelno
(nuostolių) ataskaitą. Taip yra dėl to, jog veiklos pinigų srautai yra taip pat įtakojami ir apyvartinio kapitalo pokyčių,
kurie dažniausiai ilgalaikės reikšmės neturi.
Pinigų srautų ataskaitos gali būti sudaromos dviem būdais:
1. Tiesioginiu – sumuojant visas įmonės pinigines įplaukas ir išmokas.
2. Netiesioginiu – sudarant šią ataskaitą remiantis pelno/nuostolio ataskaitos ir balanso duomenimis (bei kai
kuriais papildomais duomenimis). Didesnės įmonės pinigų srautų ataskaitą dažniausiai sudaro netiesioginių
būdu.
Kiekviena pinigų srautų ataskaita turi tris dalis:
1. Įprastinės (pagrindinės) veiklos srautai – čia matyti realus įmonės verslo rezultatas buvusiu laikotarpiu, kuris
iš esmės susideda iš EBITDA bei apyvartinio kapitalo pokyčių. Tai pagrindinis įmonės pinigų srautas, kuris
yra itin svarbus įmonės gyvybingumui (apyvartinio kapitalo pokyčius derėtų vertinti atskirai).
2. Investicinės veiklos srautai – čia pateikiamas rezultatas iš ilgalaikio turto bei investicijų (taip pat ir
finansinių) sandorių, ar iš tokio turto gautų pajamų (palūkanos, dividendai), kaip ir nurodomi įmonės
išmokėti dividendai.
3. Finansinės veiklos srautai – tai paimami ar grąžinami kreditai, už juos sumokamos palūkanos, akcininkams
išmokami ar iš jų surenkami pinigai.
Šių skirtingos veiklos srautų atskyrimas (normalios veiklos, investicijų, bei finansinių srautų) leidžia greitai perprasti
įmonės realią situaciją. Jei pelno/nuostolių ataskaitoje gali būti užmaskuota tam tikras vienkartinis pelnas, pinigų
srautų ataskaitoje iš karto matysime kiek įmonė pardavė turto, kiek lėšų investavo, kiek paskolų grąžino ar paėmė,
kiek pinigų uždirbo iš įprastinės veiklos (į apyvartinio kapitalo svyravimus galima nekreipti dėmesio).
Pinigų srautų ataskaita nėra patogiausias informacijos šaltinis įmonės pelningumui analizuoti, tačiau tikrai nederėtų
jos praleisti vertinant įmonės patikimumą bei finansinį stabilumą. Norint tinkamai perprasti įmonės finansinę
situaciją, derėtų atidžiai išanalizuoti visas jos finansines ataskaitas.
Kiekviena pinigų srautų ataskaita būna sudaroma tam tikram konkrečiam laikotarpiui (ataskaitiniam ketvirčiui ar
metams), palyginimui įtraukiant ir atitinkamą praėjusį laikotarpį. Kaip ir visos finansinės ataskaitos ši taip pat gali
būti konsoliduota (visos įmonių grupės) arba atskira. Taip pat analizuojant svarbu atkreipti dėmesį ar skaičiai
pateikiami finansinėje ataskaitoje yra vienetais, tūkstančiais, milijonais; kokia valiuta, jei tai tarptautinė įmonė.