MEDIACIJOS SĄVOKA

• Mediacija – tai alternatyvi teismui, savanoriška

konfidencialaus pobūdžio ginčų sprendimo
procedūra, kurioje vienas ar keli tretieji nepriklausomi
nešališki asmenys – mediatorius arba mediatoriai,
padeda besiginčijantiems pasiekti priimtiną ginčo
sprendimą (N. Kaminskienė).
 Įsakymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS

ĮSAKYMAS
DĖL TAIKINAMOJO TARPININKAVIMO (MEDIACIJOS)
SISTEMOS PLĖTROS KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2015 m. rugsėjo 17 d. Nr. 1R-268
Vilnius
 Vadovėlis

• Kaminskienė Natalija, Račelytė Daiva,

Tvaronavičienė Agnė, Mienkowska-Norkienė Renata,
Atutienė Eglė, Štaraitė-Barsulienė Gerda, Saudargaitė
Ieva, Uscila Rokas, Banys Aurimas, Langys Egidijus,
Pečkys Vidutis, Špokas Edvardas, Čiuladienė Gražina,
Aleknonis Gintaras Mediacija : Vilnius : Mykolo
Romerio universitetas, 2013. 603 p.
TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS TEISMINĘ
MEDIACIJĄ (1)

• Lietuvos Respublikos civilinių ginčų

taikinamojo tarpininkavimo įstatymas
• Teisminės mediacijos taisyklės
• Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos)
sistemos plėtros koncepcija
• Praktinis sistemos (teisminės mediacijos
procesų valdymo) vartotojo vadovas išorės
vartotojams ir teismo mediatoriams
• www.teismai.lt
 TEISĖS AKTAI,
REGLAMENTUOJANTYS TEISMINĘ
MEDIACIJĄ (2)
• Europos mediatorių elgesio kodeksas
• 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse
bylose aspektų
• 1998 m. sausio 21 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto
rekomendacija šalims narėms Nr. R (98)1 dėl šeimos mediacijos
• 2001 m. rugsėjo 5 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto
rekomendacija šalims narėms Nr. Rec(2001)9 dėl alternatyvių ginčų
tarp viešojo administravimo institucijų ir privačių asmenų sprendimo
priemonių
• 2002 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto
rekomendacija šalims narėms Nr. Rec (2002)10 dėl mediacijos
civiliniuose ginčuose
 TEISMINĖ MEDIACIJA TEISME
• Teisminė mediacija galima visuose bendrosios
kompetencijos teismuose, nagrinėjant civilines bylas.
• - Teisminė mediacija – nemokama.
• - Teismo mediatorių skiria teisėjas (teisėjų kolegija), ne
teismo pirmininkas.
• - Teismo mediatoriumi gali būti skiriamas asmuo,
kuriam Teisėjų tarybos nustatyta tvarka yra suteiktas
teismo mediatoriaus statusas (gali būti skiriamas ir kito
teismo (aukštesniojo teismo) teisėjas, įrašytas į Teismo
mediatorių sąrašą); su Teismo mediatorių sąrašu galima
susipažinti
 MEDIACIJOS SKIRIAMIEJI
BRUOŽAI
• Alternatyvumas teismo procesui;
• Savanoriškas šalių dalyvavimas;
• Nešališko, neutralaus, negalinčio priimti sprendimą mediatoriaus
dalyvavimas;
• Procedūros sąžiningumas ir šalių procedūrinė lygybė;
• Proceso taikumas;
• Šalių aktyvumas procese;
• Orientacija į ateitį;
• Siekimas išsiaiškinti šalių tikruosius interesus.
 TEISMINĖS MEDIACIJOS
SĄVOKA
Teisminė mediacija – tai civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios
metu vienas ar keli teismo mediatoriai (civilinių ginčų taikinimo
tarpininkai) padeda civilinio proceso šalims taikiai spręsti ginčą.

Teisminės mediacijos tikslai:

•Užtikrinti tarp ginčo šalių konstruktyvų dialogą;
•Mažinti ginčo sprendimo liko ir finansines sąnaudas;
•Išsaugoti santykių tarp šalių tęstinumą;
•Užtikrinti mediacijos metu atskleistos informacijos konfidencialumą.
 TEISMINĖS MEDIACIJOS
YPATUMAI
• Ginčas yra nagrinėjamas teisme;
• Ginčą spręsti padeda specialus subjektas – teismo
mediatorius;
• Dažniausiai teisminė mediacija vyksta teismo
patalpose;
• Teisminės mediacijos paslaugos teikiamos
nemokamai;
• Teisminei mediacijai taikomi laiko apribojimai.
 TEISMINIS PROCESAS IR
MEDIACIJA
• Rungimasis // bendradarbiavimas;
• Vešumas // privatumas;
• Teisės taikymas // individualus priėjimas;
• Sprendimo priėmimas // šalių apsisprendimas.

Teisminė mediacija turi būti vykdoma laikantis bendrųjų

mediacijos principų ir ypatingai didelį dėmesį skiriant aukštų
mediatoriaus profesinės veiklos standartų taikymui.
 TEISMINĖS MEDIACIJOS
PRINCIPAI
• Ginčo šalių savanoriškumas;
• Proceso konfidencialumas;
• Abipusė pagarba, tolerancija, pakantumas;
• Teismo mediatoriaus nešališkumas ir neutralumas;
• Kooperavimasis;
• Teismo mediatoriaus kvalifikuota veikla;
• Sąžiningumas.
 Savanoriškumo principas
Neleidžiama niekam versti asmenį dalyvauti teisminėje
mediacijoje. Šalys teisminę mediaciją renkasi ir joje dalyvauja
savo noru.

Savanoriškumas apima ir teisę pasitraukti iš teisminės

mediacijos nepateikiant jokio paaiškinimo.

Kai kuriose valstybėse šalys yra įpareigojamos sudalyvauti

teisminėje mediacijoje, bet niekas netrukdo joms iš teisminės
mediacijos pasitraukti.
 KONFIDENCIALUMO
PRINCIPAS (1)
Konfidencialumas yra dažna priežastis, kodėl ginčui spręsti
šalys pasirenka mediaciją.

Efektyvi mediacija reikalauja nuoširdumo.

Šio proceso metu atskleidžiama daug
emocinių išgyvenimų.

Šalims konfidencialumas taip pat svarbus dėl to, kad

nepavykus rasti taikaus sprendimo, mediacijos metu atskleista
informacija galėtų būti panaudota prieš ją atskleidusią šalį.
 KONFIDENCIALUMO
PRINCIPAS (2)

Kokiomis teisinėmis priemonėmis įgyvendinamas

konfidencialumas?

• Mediatoriaus privilegija;
• Įrodymų išimtys;
• Reikalavimas laikyti visą mediacijos
metu sužinotą informaciją konfidencialia.

Konfidencialumas glaudžiai susijęs su privatumu. Mediacija turi

būti vykdoma atskiroje patalpoje, nedalyvaujant pašaliniams
asmenims.
 NEŠALIŠKUMO IR
NEUTRALUMO PRINCIPAS (1)
Neutralumas – mediatorius turėtų nustatyti ir atskleisti visus
piniginius, psichologinius, emocinius ar kitokius
nuogąstavimus, kuriuos turi šalies ar šalių atžvilgiu ir kas gali
paveikti jo kaip profesionalo neutralumą.

Nešališkumas – laisvė nuo palankumo vienos iš šalių

atžvilgiu. Mediatorius privalo užtikrinti šalių procedūrinį
lygiateisiškumą.

TMT 13 punkte yra įtvirtinti pagrindai, kuriems esant teismo

mediatorius privalo nusišalinti.
 Abipusės pagarbos, tolerancijos,
pakantumo principas
Teisminės mediacijos metu privalo būti užtikrintas
pagarbus mediatoriaus ir šalių tarpusavio bendravimas.

Sesijos pradžioje nusistatomos bendravimo taisyklės,

kurių visi dalyvaujantys asmenys privalo laikytis.

Mediatoriaus pareiga – užtikrinti pagarbų šalių elgesį

viena kitos atžvilgiu.
 KOOPERAVIMOSI PRINCIPAS

Teisminės mediacijos pagrindas – dalyvaujančių asmenų

komunikacija ir bendradarbiavimas.

Mediacijos metu svarbu, kad šalys norėtų bendradarbiauti.

Mediatorius turi motyvuoti šalis konstruktyviam problemos
sprendimui ir skatinti jų efektyvią komunikaciją.

Dažniausia priežastis, kodėl šalims mediacijos metu

nepasiseka pasiekti taikaus sprendimo – jų tarpusavio
kooperavimosi stoka.
 SĄŽININGUMO PRINCIPAS

Sėkmingai mediacijai svarbu, kad šalys ir mediatorius

bendrautų be apgaulės, manipuliavimo ar kitokio nesąžiningo
elgesio.

Mediatorius jokiu būdu negali šalims meluoti.

Šalims mediatorius turi išaiškinti sąžiningumo

svarbą, o joms nesilaikant šio principo spręsti
mediacijos tęsimo tikslingumo klausimą.
 TEISĖJŲ VAIDMENYS
TEISMINĖJE MEDIACIJOJE

Teisėjas, įvertinantis gautą bylą ir galintis rekomenduoti

šalims pasinaudoti teismine mediacija.

Teisėjas – teismo mediatorius, padedantis bylos šalims

ieškoti taikaus sprendimo byloje.

Civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas teismo

mediatorius šalių sutikimu gali nutarti bylą
medijuoti pats (TMT 11 p.).
 TEISĖJŲ NE TEISMO
MEDIATORIŲ FUNKCIJOS
• Įvertinti kiekvienos gautos bylos tinkamumą mediacijai;
• Paaiškinti šalims mediacijos esmę ir principus;
• Motyvuoti ginčo šalis sutikti pasinaudoti mediacija;
• Gauti šalių sutikimus dalyvauti teisminėje mediacijoje;
• Atsižvelgus į šalių nuomonę, parinkti teismo mediatorių;
• Perduoti ginčą teisminei mediacijai nutartimi atidėjus bylos nagrinėjimą;
• Stebėti mediacijos proceso terminus, esant mediatoriaus prašymui juos
pratęsti;
• Pasibaigus teisminei mediacijai tvirtinti taikos sutartį arba tęsti bylos
nagrinėjimą įprasta tvarka.
 GINČO TINKAMUMO
TEISMINEI MEDIACIJAI
KRITERIJAI
• Ginčas susijęs su ilgalaikiais šalių santykiais;
• Egzistuoja emocinė ginčo pusė;
• Šalys suinteresuotos konfidencialumu;
• Egzistuoja poreikis ginčą išspręsti kompleksiškai, t.y. paliečiant ne tik
teisinius, bet ir kitus savitarpio santykių aspektus;
• Ginčas reikalauja kūrybinio požiūrio ir tinkamas sprendimas negali
apsiriboti teisės normų pritaikymu;
• Ginčo šalių pozicijos yra apylygės ir abi teisiškai pagrįstos;
• Sprendžiami klausimai susiję su nepilnamečių interesais.
 GINČŲ BRUOŽAI, RODANTYS MAŽESNĮ
TINKAMUMĄ TEISMINEI MEDIACIJAI (1)

• Ginčo sprendimui taikytinos imperatyvios teisės normos;

• Ginčas, susijęs su sudėtingais teisės klausimais, reikalaujančiais

teisės normų aiškinimo ir taikymo;

• Kai įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai yra vienos ginčo šalių

pusėje, o kita šalis yra akivaizdžiai neteisi;

• Kai šalys visiškai negeba bendrauti ir negali įveikti priešiškumo;

 GINČŲ BRUOŽAI, RODANTYS MAŽESNĮ
TINKAMUMĄ TEISMINEI MEDIACIJAI (2)

• Jeigu tarp šalių yra ryškus disbalansas – finansų, intelekto, teisinio statuso ar
kt.;

• Kai ginčo šalių yra daug;

• Kai ginčo šalys arba kuri nors iš jų neteisingai

supranta arba interpretuoja mediacijos reikšmę;

• Kuomet ginčo šalys arba kuri nors iš jų yra suinteresuota konkretų ginčą
spręsti teisme, siekdama atitinkamo teisminio precedento suformavimo
arba teisės į apeliaciją bei kasaciją išsaugojimo.
ŠALIŲ MOTYVAVIMAS RINKTIS
TEISMINĘ MEDIACIJĄ (1)
Teisminėje mediacijoje šalys dalyvauja savanoriškai (TMT
7.1. p.)

Prieš sutikdamos, jos privalo būti informuotos apie tai, kas

yra mediacija, kokie jos tikslai, šalių teisės ir pareigos,
priimamo sprendimo teisinės pasekmės.

Negalima naudoti neteisėto poveikio ar kitaip versti šalis

dalyvauti teisminėje mediacijoje.
 ŠALIŲ MOTYVAVIMAS RINKTIS TEISMINĘ
MEDIACIJĄ (2)

• Bylinėjimosi trūkumų įvardijimas;

• Taikos sutarties privalumų išskyrimas;
• Sprendimo individualumo akcentavimas;
• Pasidalijimas sėkminga teisminės mediacijos
patirtimi;
• Nuoširdus patarimas.
 GINČO PERDAVIMAS
TEISMINEI MEDIACIJAI
• Bylą nagrinėjančio teismo nutarties dėl bylos
perdavimo teisminei mediacijai parengimas;
• Rašytinių šalių žinojimu grįstų sutikimų dalyvauti
teisminėje mediacijoje gavimas;
• Teismo mediatoriaus rašytinio sutikimo vykdyti
teisminę mediaciją konkrečioje byloje gavimas.
 TEISMINĖS MEDIACIJOS
DALYVIAI
• Bylos šalys;
• Mediatorius;
• Kiti asmenys.
TEISMINĖS MEDIACIJOS ŠALYS
(1)
Teisminės mediacijos šalims nėra keliami jokie specifiniai reikalavimai,
susiję su jų asmenybėmis. Svarbiausia šiame procese jų noras išspręsti
savo ginčą.

Vis dėlto šalys turi būti:

• gebančios ir pasirengusios dalyvauti mediacijoje;
• emociškai stabilios;
• žinančios savo poreikius;
• galinčios suformuluoti ir išsakyti savo poziciją;
• gebančios priimti sprendimus.
TEISMINĖS MEDIACIJOS ŠALYS
(2)
Pageidautina, kad šalys dalyvautų asmeniškai.

Mediacijoje turėtų dalyvauti kuo mažiau asmenų.

Išimtys – nepilnamečiai, neveiksnūs ar ribotai veiksnūs asmenys. Į mediacijos

procesą įsitraukę įstatyminiai atstovai yra laikomi ginčo šalimi.

Tai nereiškia, kad tikrosios konflikto šalies vaidmuo procese tampa

nebesvarbiu, nes sėkminga mediacija visuomet reikalauja asmeninio
įsitraukimo.
 Teisininko neatstovaujama šalis (1)

Mediatorius turi įsitikinti, kad šalis supranta, kas yra mediacija ir

kokie yra jos tikslai.

Teismo mediatorius dirbdamas su neatstovaujama šalimi:

• Jei kita šalis dalyvauja su atstovu, privalo rekomenduoti
neatstovaujamai šaliai kreiptis teisinės konsultacijos į specialistą;
• Jei abi šalys neatstovaujamos, vykdyti mediaciją, jei šalys geba
suformuluoti savo poziciją, argumentuotai ją išdėstyti. Pasiekus
susitarimą, būtina rekomenduoti dėl jo sąlygų pasikonsultuoti su
specialistu.
 Teisininko neatstovaujama šalis (2)

Praktinis aspektas.

Jei šalis nepageidauja atstovo, tačiau užduoda klausimus mediatoriui. Kaip reikėtų elgtis?

Suteikti informaciją? TAIP.

Patarti? NE.

Mediatorius negali teikti teisinių patarimu. Jis privalo rekomenduoti šaliai kreiptis į
specialistą.
TEISININKŲ ATSTOVAUJAMOS
ŠALYS (1)
Teisininkai dažnai yra įtraukiami į teisminės mediacijos
procesą ginčo šalių iniciatyva. Mediatoriai turi sudaryti šalims
tokią galimybę.

Advokatai dalyvaudami mediacijos procese kartu su šalimis

gali:
• padėti mediatoriui koordinuoti procesą,
• sustabdyti ginčo šalis įsiplieskus jų emocijomis;
• saugoti savo atstovaujamojo teises.
TEISININKŲ ATSTOVAUJAMOS
ŠALYS (2)
Teisininkų dalyvavimo mediacijoje tikslingumo klausimas yra
diskusinis. Mediatorius turi išaiškinti jiems proceso esmę ir apibrėžti jų
vaidmenį.

Norvegijos patirtis sako, kad teisininko atstovaujama šalis mediacijoje

yra didelis privalumas. Rekomenduojama taikyti mediaciją ypač tais
atvejais, kai šalys yra atstovaujamos.

Kokia užduotis teisininkui?

Padėti šaliai pasirengti mediacijai (ypač pradinę kalbą ir gerai pasiruošti
deryboms (BATNA, pirminis pasiūlymas ir kt.)
 Juridiniai asmenys kaip teisminės
mediacijos šalys
Juridinius asmenis teisminėje mediacijoje atstovauja jų
įgalioti darbuotojai, turintys įgalinimus derinti ir
pasirašyti taikos sutartį, arba advokatai.

Svarbu, kad asmuo, deleguotas dalyvauti teisminėje

mediacijoje turėtų visus įgalinimus taikos sutarties
sąlygų derinimo ir jos sudarymo atžvilgiu.
 MEDIACIJOS ŠALIŲ TEISĖS
PROCESE
• Bet kuriuo proceso metu pasitraukti nenurodant
priežasčių;
• Prašyti padaryti pertrauką ar atidėti susitikimą;
• Prašyti skirti kitą mediatorių;
• Susitarti kuria kalba vyks teisminė mediacija, jeigu viena iš
šalių nemoka valstybinės kalbos;
• Prašyti, kad teisminėje mediacijoje dalyvautų vertėjas;
• Skųsti teismo mediatoriaus veiksmus.
 KITI MEDIACIJOS PROCESE
DALYVAUTI GALINTYS
ASMENYS
Pagal TMT 18 p. teisminėje mediacijoje šalių prašymu ar
susitarimu, mediatoriaus sprendimu gali dalyvauti ir kiti
asmenys, kurių dalyvavimas galėtų padėti išspręsti ginčą.

Kiekvieną procese dalyvaujantį

asmenį saisto konfidencialumo pareiga.
 TEISMO MEDIATORIUS
Patys bendriausieji reikalavimai mediatoriams?
• asmeninės savybės;
• žinios;
• gebėjimai.

Svarbus ir atitikimas teismo mediatoriams

keliamiems formaliems reikalavimams.

Ar mediatorius privalo būti teisininkas?

Daugelyje su teismu susijusių mediacijos programų, vis dėlto, mediatoriai privalo būti
teisininkais.
 Sėkmingo mediatoriaus savybės (1)

• Drąsa pasakyti žmonės dalykus, kurių jie nenori

girdėti tokiu būdu, kad jie juos išgirstų ir suprastų;
• Gebėjimas padėti žmonėms pakeisti jų požiūrį į
problemą užduodant reikšmingus klausimus;
• Gebėjimas atjausti, bet neparodant savo emocijų.
• Stipriai išvystytas kritinis mąstymas ir problemų
sprendimo įgūdžiai;
• Gebėjimas įgyti pasitikėjimą per trumpiausią laiką;
 Sėkmingo mediatoriaus savybės (2)

• Gebėjimas sukurti ir išlaikyti viltingą bei saugią aplinką,

ypatingai tuo metu kada visi jaučiasi įsitempę;
• Suvokimas, kad pinigai gali būti ne svarbiausias ginčo dalykas.
Svarbu kokį vaidmenį jie vaidina šalių santykiuose ir kaip juos
galima paskirstyti;
• Pagarba šalių nuomonei (niekada nesakyti, kad tai ką šalys sako
yra nesusiję ar nesvarbu) ir pasirinkimui (leisti šalims elgtis kaip
joms patinka ir yra reikalinga);
• dėti visą širdį ir mintis į pastangas su dėkingumu už suteiktą
ypatingą garbę padedant žmonėms išspręsti vieną iš svarbiausių
problemų jų gyvenime.
 Ko-mediacija (1)
Ko - mediacija - mediacija, kurioje dalyvauja daugiau nei vienas mediatorius.
Privalumai:
• Mediatoriai gali pasiskirstyti vaidmenimis (vienas koordinuoja procesą, kitas jį stebi ir
vertina);
• Procesas spartėja;
• Mediatoriai gali turėti skirtingus
įgūdžius;
• Didėja kūrybiškumas.

Taikant ko-mediaciją svarbu detaliai suplanuoti procesą ir numatyti kiekvieno iš

mediatorių vaidmenį.
 Ko-mediacija (2)
Kada rekomenduojama taikyti ko-mediaciją?

• dirbant su daugiau nei dviem ginčo šalimis;

• esant šalių pageidavimui, kad procese dalyvautų skirtingos
rasės, etninės kilmės, tautybės, amžiaus ar lyties
mediatoriai;
• kai ginčo sprendimas reikalauja didelio kūrybiškumo;
• rengiant darbui nepatyrusius mediatorius;
• esant poreikiui užtikrinti didesnį saugumą.
 TEISMO MEDIATORIAUS
PAREIGOS
• Informuoti šalis apie teisminės mediacijos esmę, tikslus,
mediatoriaus funkcijas bei bendravimo taisykles;
• Laikytis objektyvumo, lygiateisiškumo, neutralumo;
• Atsisakyti vykdyti mediaciją, jeigu egzistuoja
suinteresuotumas bylos baigtimi arba giminystės,
profesiniais, pavaldumo, verslo ryšiai su viena iš šalių;
• Laikytis konfidencialumo;
• Suderinti su šalimis kitų asmenų dalyvavimą procese;
• Užtikrinti šalių pagarbų elgesį viena kitos atžvilgiu.
 TEISMO MEDIATORIAUS
FUNKCIJOS
• Išaiškinti šalims teisminės mediacijos proceso esmę ir
identifikuoti ar ji atitinka jų lūkesčius;
• Padėti šalims bendrauti, motyvuoti išsakyti savo poziciją,
jausmus ir atskleisti tikruosius interesus;
• Padėti šalims gerai suprasti viena kitos pozicijas;
• Teikti pasiūlymus šalims, kokias problemų sprendimo technikas
yra tinkama naudoti konkrečioje situacijoje;
• Padėti šalims įvertinti jų pasiūlytų sprendimo variantų
įgyvendinimo realistiškumą;
• Padėti šalims įforminti taikos susitarimą.
 MEDIACIJOS PROCESAS

Mediacija vyksta tam tikromis stadijomis, kurios

praktikoje gali persidengti, susijungti, jų ribos gali būti
sunkiai atskiriamos.

Mokymų tikslais tikslinga išskirti kiekvieną stadiją, jos

tikslus, mediatoriaus ir šalių elgesį jų metu.
 TEISMINĖS MEDIACIJOS
PRADŽIA IR PABAIGA
Teisminės mediacijos procesas prasideda teismo nutartimi
perdavus bylą teisminei mediacijai (TMT 10 p.)

Teisminė mediacija pasibaigia (TMT 25 p.):

• šalims sudarius taikos sutartį;
• ginčo šalims pasitraukus iš teisminės mediacijos proceso;
• pasibaigus teismo nustatytam terminui atlikti teisminę mediaciją;
• teismo mediatoriui nutraukus teisminės mediacijos procesą.
 Teisminės mediacijos proceso eiga

1. Pasirengimas teisminei mediacijai.

2. Teisminės mediacijos sesija.

PASIRENGIMAS TEISMINEI MEDIACIJAI
(1)

Mediatoriui svarbu:

• susipažinti su byla;
• įvertinti, kas turėtų dalyvauti procedūroje;
• pasirūpinti tinkančiomis patalpomis;
• telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis
suderinti su šalimis tinkamą laiką;
• pasirūpinti priemonėmis, kurių gali prireikti mediacijos metu.
PASIRENGIMAS TEISMINEI MEDIACIJAI
(2)

Praktiniai aspektai.

• Mediatoriui svarbu būti pasirengusiam su šalimis kalbėti

paprastesne, mažiau teisine kalba, net ir tais atvejais, kai
jos atvyksta su atstovais.
• Mediatorius gali naudoti užrašus mediacijos metu, tačiau
būtina užtikrinti informacijos konfidencialumą;
• Mediatorius turi būti pasirengęs aktyviai klausytis šalių.
 Meditacijos sesija

Stadijos:
1. Mediatoriaus įžanga;
2. Pradiniai šalių pasisakymai;
3. Probleminių klausimų nustatymas;
4. Diskusija;
5. Atskiri susitikimai (pagal poreikį);
6. Procedūros užbaigimas.
 1. Mediatoriaus įžanga (1)

Šios pradinės mediacijos sesijos stadijos tikslai:

• Mediatoriaus prisistatymas;
• Visų mediacijos dalyvių susipažinimas;
• Mediacijos esmės, tikslų ir eigos atskleidimas.
 1. Mediatoriaus įžanga (2)
Mediatoriaus įžangos struktūra:
•pasisveikinimas ir prisistatymas;
•patikrinimas, ar ginčo šalys turi įgalinimus sudaryti taikos sutartį;
•teisminės mediacijos esmės ir tikslo paaiškinimas;
•svarbiausių mediacijos principų apibrėžimas:
• teisė bet kada pasitraukti;
• informacijos konfidencialumas;
• mediatoriaus neutralumas ir nešališkumas;
•mediatoriaus vaidmens paaiškinimas;
•mediacijos sesijos vedimo tvarkos ir esminių komunikacijos taisyklių suderinimas.
 1. Mediatoriaus įžanga (3)
Praktiniai aspektai.

Mediatoriaus įžanga:
•monologas ar dialogas?
•ilga ar trumpa?
•formali ar neformali?

Pačioje mediacijos sesijos pradžioje būtina šalims pateikti

pasirašymui konfidencialumo pasižadėjimus.
 2. Pradiniai šalių pasisakymai (1)
Tikslas – išgirsti kiekvienos iš šalių ginčo objekto apibrėžimą ir užimamas
pozicijas.

Kaip nuspręsti, kuri iš šalių pasisakys pirma?

Jeigu nei viena iš šalių nepageidauja pasisakyti pirma, mediatorius gali eiliškumą
nustatyti (prieš tai paklausęs, ar šalys su jo pasirinkimu sutinka).

Jeigu šalys dalyvauja drauge su advokatais, reikėtų skatinti pasisakyti šalį. Jei vis
dėlto už šalį kalba jos atstovas, jo pasisakymo pabaigoje paprašyti šalies jį
papildyti ar patikslinti.
 2. Pradiniai šalių pasisakymai (2)
Kiek laiko galima skirti šalių pasisakymams?

Mediatorius neturėtų riboti šalims skirto pasisakymų laiko.

Rekomenduojama pasiklausti šalių, kiek laiko joms reikės
savo pozicijos pristatymui.

Šalių pasisakymų trukmė gali priklausyti nuo ginčo

sudėtingumo, ginčo šalių skaičiaus, dalyvaujančių mediacijoje
asmenų ir kitų aplinkybių.
 2. Pradiniai šalių pasisakymai (3)
Ką turi daryti mediatorius per šalių pasisakymus?

• aktyviai klausytis;
• rašytis pastabas;
• prašyti patikslinimų, jei jie reikalingi,
• prašyti atskleisti, kaip ginčas paveikė kiekvieną šalį;
• kontroliuoti pertraukimus;
• antrajai pasisakančiai šaliai neleisti atsikirtinėti į pirmosios šalies pasisakymo
metu pateiktus argumentus;
• esant poreikiui priminti šalims mediacijos taisykles.
 3. Probleminių klausimų nustatymas

Po šalių pasisakymų mediatorius:

• apibendrina išgirsta informaciją;
• pasitikslina ar teisingai suprato šalių pozicijas;
• išskiria probleminius klausimus;
• nustato problemų sprendimo eiliškumą.

Mediatorius šioje stadijoje taip pat stengiasi atskleisti ginčo šalių tikruosius interesus
siekdamas padėti šalims:
• suprasti vienai kitą;
• suvokti, ko pačios nori ir kodėl;
• suvokti, ko nori kita šalis ir kodėl.
 4. DISKUSIJA (1)
Jei nematomas poreikis rengti atskirus susitikimus, kita mediacijos sesijos
stadija - diskusija.

Šios stadijos metu kuriami galimi ginčo sprendimo variantai, konkretizuojamos

ir vertinamos konflikto sprendimo alternatyvos.

Šiame etape mediatoriaus skatinti šalis siūlyti

ir vertinti įvairius sprendimo variantus.

Tik išskirtiniais atvejais mediatorius gali šalims siūlyti sprendimo variantus.

 4. DISKUSIJA (2)
Mediatorius šioje stadijoje:
• užduoda klausimus, perfrazuoja sakinius, apibendrina;
• neutralizuoja nepagarbų bendravimo toną, per stiprias
emocijas;
• skatina šalių derybas ir kūrybiškumą;
• šalims negebant generuoti sprendimo variantų, užduoda
nukreipiančius klausimus;
• išimtinais atvejais siūlo sprendimo variantus, tačiau ragina
šalis pačias juos įvertinti.
 5. Atskiri susitikimai (1)
Atskiras susitikimas su šalimi - susitikimas, kuriame dalyvauja mediatorius ir tik viena iš
ginčo šalių.

Kada rekomenduojama rengti atskirus susitikimus?

• kai šalys nenori atsiskleisti, jaučia įtampą ir stresą;
• kai šalių bendravimas per daug emocionalus, agresyvus ir/ar neproduktyvus;
• kai šalys nori atskirai su mediatoriumi pasikalbėti apie konfidencialią informaciją;
• kai mediatorius nori geriau išsiaiškinti šalių interesus;
• kai mediatorius jaučia tokių susitikimų poreikį dėl kitų priežasčių (pvz. būtinybę
pasikalbėti su viena iš šalių apie būtinumą kreiptis teisinės konsultacijos ar pan.).
 5. Atskiri susitikimai (2)

Atskirame susitikime gali dalyvauti šalių atstovai, tačiau

svarbiausia sąlyga yra privatumas kitos šalies atžvilgiu.
Atskiri susitikimai gali būti organizuojami ir su atstovais,
ginčo šalims nedalyvaujant.

Pažymėtina, kad jeigu mediatorius nusprendžia

organizuoti individualų susitikimą, jis turi tai padaryti su
abiem ginčo šalimis atskirai.
 5. Atskiri susitikimai (3)
Mediatoriai nevienareikšmiškai vertina atskirų susitikimų teikiamą
naudą. Kai kurie jų stengiasi, kad tokių susitikimų neprireiktų, nes
tuomet:
•mažiau abejonių mediatoriaus nešališkumu;
•šalys viską išgirsta asmeniškai ir gali užduoti viena kitai klausimus;
•apribojamos nesąžiningos šalies galimybės meluoti mediatoriui.

Tačiau kitiems mediatoriams tokie susitikimai leidžia geriau

suprasti šalis ir gauti atsakymus į klausimus, kurie lieka neatsakyti
bendros sesijos metu.
 Pertraukos

Mediacijos metu šalių ar mediatoriaus iniciatyva gali būti

daromos pertraukos.

Pertraukos paprastai būna skirtos šalims pailsėti,

nusiraminti, pasikonsultuoti su atstovais ir pan.

Pertraukos yra efektyvus įrankis, malšinantis per daug

intensyvias emocijas.
6. Mediacijos procedūros užbaigimas
(1)
Sėkmingos mediacijos atveju, procedūra užbaigiama taikos sutarties sudarymu.

Ar mediatorius surašo susitarimą? Koks advokatų vaidmuo?

Parengus susitarimą, rekomenduojama perklausti šalis ar jos gerai supranta savo

įsipareigojimus.

Negalima šalims daryti spaudimo pasirašyti susitarimo.

Taikos sutartis teikiama tvirtinti bylą nagrinėjančiam teisėjui (TMT 26 p.)

6. Mediacijos procedūros užbaigimas
(2)
Net ir nepasiekus susitarimo būtina šalims padėkoti,
pagirti jas už padarytą pažangą ir paraginti apmąstyti
pasiektus rezultatus ir esant galimybei dar grįžti prie
taikaus sprendimo paieškų (TMT 23 p. numato
pakartotinės teisminės mediacijos galimybę).

Teisminės mediacijos procedūra baigiama informuojant

teismą apie jos pabaigą bei grąžinant bylą.
 Mediacija ir derybos
• Mediacija gali būti apibrėžiama kaip derybos su trečios
nešališkos nepriklausomos šalies pagalba. Taigi mediacijos
procese taikomos vienokios ar kitokios derybų strategijos
ir taktikos.
Derybininkai gali skirtis:
• savo interesais derybose;
• tuo, kaip jie vertina ateities perspektyvas;
• kiek jie linkę rizikuoti;
• kokiai laiko perspektyvai teikia pirmenybę.
 DERYBININKŲ ELGESĮ
VEIKIANTYS VEIKSNIAI
Savivertės lygis
žmogus dažnai “apgaudinėja save”, kad jo savivertė
būtų aukšta, naudodamas:
• savo vaizdo kitų akyse gerinimą
• konformizmą
• partnerio vertės kilimą
• savęs pateikimo “triukus”
 KAS MUS IŠ TIKRŲJŲ
MOTYVUOJA?
• Motyvacija – tai jėgos, kurios teikia energiją ir
nukreipia elgesį.

• Kas yra motyvas?

Psichologijoje motyvas paprastai suprantamas kaip
veiksnys (fiziologinio ar psichologinio sužadinimo
būsena, poreikis, troškimas), kuris teikia elgesiui
energijos ir nukreipia į tikslą.
 KAS MUS MOTYVUOJA?

Pagrindiniai motyvai
• Pasiekimų poreikis (apima sėkmės viltį, nesėkmės arba
sėkmės baimę)
• Afiliacijos poreikis (priklausyti, būti su kitais,
bendradarbiauti)
• Įtakos bei valdžios poreikis ( apima siekį kontroliuoti
kitų žmonių veiklą)
Žmonės, kuriuos motyvuoja skirtingi dalykai, skirtingai
elgiasi ginčo situacijoje.
 SOCIALINĖ ĮTAKA

Šeši įtikinimo principai

• Abipusiškumas
• Įsipareigojimas ir nuoseklumas
•Socialinis įrodymas (sektinas pavyzdys).
•Autoritetas ir valdžia
•Simpatijos
•Retenybė
 DERYBOS

• Probleminės (integruojamosios)
• Pozicinės
Pozicinės derybos vyksta tada, kai šalys siekia susitarimo
gindamos savo pozicijas.
Pozicinės derybos remiasi principu laimėti-pralaimėti.
Vienos šalies laimėjimas reiškia kitos šalies
pralaimėjimą.
 Derybų tikslai
Tikslai pagal svarbą derybose yra skirstomi į tris grupes:
• Kuriuos pasiekti būtų idealu;
• Kuriuos pasiekti yra realu;
• Kurių nepasiekę jaustumėtės, kad derybos buvo nesėkmingos.
Pozicinėse derybose kiekviena šalis turi savo idealų tikslą, kurį nori
pasiekti, ir savo žemutinę ribą, už kurios jau nebegali daryti
nuolaidų. Ta žemutinė riba dar vadinama pasipriešinimo tašku.
 Geriausia alternatyva derybiniam
susitarimui

• Ruošiantis deryboms būtina apmąstyti, kokia yra

geriausia alternatyva derybų susitarimui, ką reikės
daryti, jeigu nepavyktų pasiekti susitarimo derybose.

• Minimalus derybų tikslas (pasipriešinimo taškas) turi

būti bent šiek tiek geresnis už turimą geriausią
alternatyvą derybų susitarimui, tam, kad nebūtų
priimtas nuostolingas sprendinys.
 Pozicinėse derybose taikomi įgūdžiai

• Pasiruošimas (reikšmingos informacijos žinojimas)

• Savo interesų supratimas ir jų atkaklus gynimas
• Būti įtikinančiam
• Būti geram pranešėjui
• Geros alternatyvos derybiniam sprendimui suformavimas
Vertės išreikalavimo įgūdžiai taip pat gali apimti:
• Agresyvumą
• Klaidinimą
• Melavimą
• Oponento derybinės situacijos suvokimo keitimą siekiant
savanaudiškų tikslų
 Daugiau galios turinčios derybų šalys

•turi aukštesnes aspiracijas

•daugiau reikalauja ir mažiau nusileidžia
•dažniau gąsdina ir apgaudinėja
•labiau orientuojasi į veiklą, jų elgesys labiau nukreiptas į tikslą
•linkusios baigti derybas, kai gauna didesniąją dalį
•mažiau kreipia dėmesį į turinčią mažiau galios šalį, mažiau apie ją galvoja

Nustatyta, kad mažiau galios turintys derybininkai labiau atsižvelgia į kitos

šalies emocijas ir labiau nusileidžia piktiems, o ne patenkintiems
oponentams
 Derybos. Probleminių
(integruojamųjų) derybų strategija
o Dalyviai kartu sprendžia problemą.
o Tikslas – pagrįstas sprendimas, pasiektas efektyviai ir draugiškai.
o Santykiai su žmonėmis atskiriami nuo problemos.
o Lankstus elgesys su žmonėmis ir griežtas – su problema.
o Dėmesys skiriamas interesams, o ne pozicijoms.
o Analizuojami interesai.
o Stengiamasi neturėti žemutinės nuolaidų ribos.
o Ieškomi abiem šalims naudingi sprendimai.
o Prieš renkantis geriausią sprendimą pateikiama daug galimų sprendimo
variantų.
o Stengiamasi naudoti objektyvius vertinimo kriterijus.
o Stengiamasi siekti rezultato naudojantis su valios varžybomis nesusijusiais
kriterijais.
o Atvirumas kitų siūlymams, priimamas pagrindimas, o ne spaudimas.
 PROBLEMINĖS DERYBOS-
TAISYKLĖS
• atskirk asmenį nuo problemos
• sutelk dėmesį į interesus, o ne į pozicijas
• generuok įvairius sprendimų variantus
• nustatyk aiškius objektyvius elgsenos pokyčių kriterijus
Pagrindiniai manipuliacinių taktikų tikslai:
• neleisti susikaupti, nes tokiu atveju derybas ims kontroliuoti kita
šalis
• pakeisti derybų akcentus taip, kad sandėris būtų suformuluotas
kitai šaliai naudingomis sąlygomis;
• gudriai supainioti kitą šalį, kad ji užbaigtų derybas, nors
siūlomos sąlygos ją ne visiškai tenkina.
MANIPULIACINĖS PRIEMONĖS

TYČINIS APGALVOTAS APGAUDINĖJIMAS

•Neteisingi faktai
•Derybų partneris neturi įgaliojimo tartis
•Abejotini ketinimai
•Spaudimas, kad derybų partneris atsiskleistų
PSICHOLOGINIS KARAS

•Sąlygos, keliančios stresą

•Asmenybės užsipuolimas

•Griežtų ir švelnesnių sąlygų kaitaliojimas

•Piktnaudžiavimas grasinimais
Mediatorius turėtų švelninti psichologinį karą
MANIPULIACINĖS PRIEMONĖS

POZICINIS SPAUDIMAS

•Atsisakymas derėtis
•Ekstremalūs reikalavimai
•Augantys reikalavimai
•Spaudimas apeliuojant į bejėgiškumą
•Manipuliavimas atidedant sprendimą
•Taktika „viskas arba nieko“
 GALIMOS KONTRPRIEMONĖS:

• Klauskite
• Panaudokite priešiškas pastabas teigiamiems tikslams
• Ignoruokite kai kurias priešiškas pastabas
• Užsirašykite, kas pasakyta
• Atskleiskite kitos šalies taktiką, parodydami, kad ją supratote
• Paprašykite pateikti tą patį pozityviai
• Keiskite kryptį (temą)
• Sutikite klausimą apsvarstyti vėliau
• Paprašykite pertraukos
• “Paaiškinkite man, kodėl tai teisinga.”
• “Prašyčiau pakartoti, kaip Jūs išgirdote mano žodžius”
 Emocijos mediacijoje

o Mediacijos mokymo literatūroje dažniausiai patariama

nekreipti dėmesio į emocijas. Vyraujantis požiūris yra toks,
kad mediatorius turi bandyti nukreipti konfliktuojančias
šalis racionalaus elgesio link.

o Dabartiniai neuromokslininkų tyrimai patvirtina, kad

emocijų procesas veikia žmogaus dėmesį, atmintį, socialinį
funkcionavimą. Emocijos formuoja supratimą ir yra
esminė sprendimų priėmimo proceso dalis.
Emocijų panaudojimas taikant skirtingus
mediacijos stilius

• Emocijos yra suvokiamos kaip pašalinis dalykas

vertinamojoje, į problemos sprendimą orientuotoje mediacijoje.
Mediatoriai siekia vengti emocingų pasisakymų arba
šalių emocijos yra stipriai kontroliuojamos.
• Emocijos yra integrali transformacinės mediacijos dalis.
 Emociškai intelektualus mediatorius

• Mediatoriai dažnai sėdi tarp intensyvių priešingų

emocinių srovių. Jie turi leisti pasireikšti konflikto
įtampai neslopindami ir nepuldami spręsti jo.
Mediatoriai turi turėti sugebėjimą įsijausti į stiprias
emocijas, tokias kaip pyktis, sielvartas ir tuo pačiu
metu likti bešališki ir objektyvūs.
• Efektyvus emocijų atspindėjimas padeda konflikto
šalims geriau susivokti, įsisąmoninti savo emocijas.
Jeigu aš teisingai supratau, jūs jaučiate...
 Emocijos mediacijoje

• Tyrimai rodo, kad pozityvios emocijos skatina problemų

sprendimą, kūrybiškumą, kitų perspektyvos gerbimą ir
gerina kognityvinius sugebėjimus. Empatija skatina
supratimą, didesnį rūpinimąsi kitais, lengvina bendravimą.
• Negatyvios emocijos skatina sprendimų klaidas, mažesnį
domėjimąsi kita šalimi, nesirūpinimą savo tikslais.
• Tinkamai išreikštas pyktis ir kitos negatyvios emocijos gali
būti efektyvus būdas, skatinantis įsipareigojimus,
nuoširdumą, savo nusiskundimų ir poreikių išsakymą.
 Įrėminimo keitimas
Įrėminimo keitimas - tai interpretacijos apie įvykį arba situaciją keitimas.
Mediatorius padeda sukurti šalims naują požiūrį į tarpusavio sąveiką ir
situaciją. Įrėminimas akcentuoja pozityvius situacijos aspektus, jis gali būti
panaudojimas nustatant esminius interesus, sušvelninant reikalavimus,
keičiant terminus, provokuojančią kalbą.
Rekomenduotina:
• Pabrėžti pozityvų tikslą
• Pabrėžti bendrus, jungiančius dalykus
• Nustatyti esminius interesus
• Pašalinti kaltinimus ir priekaištus
• Paversti pozicijas interesais
 Siekiant pakeisti įrėminimą svarbu
susitelkti

• į ginčytinų klausimų įvardijimą

• nuo pozicijų prie interesų
• nuo nusiskundimų prie prašymų
• nuo individualių dalykų prie bendrų
• iš praeities į ateitį
 Įrėminimo keitimo pavyzdžiai
• Šalis: Direktorius visada sako tik tai, ką aš darau blogai,
todėl aš jo ir neklausau.
• Mediatorius: Taigi jums svarbu išgirsti iš direktoriaus tai, ką
jūs darote gerai?

• Šalis: Aš nemanau, kad jis man viską pasako apie savo

turimą nuosavybę.
• Mediatorius: Jūs nerimaujate, kad tiesa apie nuosavybę gali
nebūti atskleista?
 Praktinė užduotis. “Pakeiskite
įrėminimą”
• Šalis: Kaip jis drįso eiti į mano kambarį ir skaityti
mano dienoraštį!
• Mediatorius: ……………………………............

• Šalis: Tai ne mano kaltė, kad tas langas sudužo, todėl

aš nesiruošiu už jį mokėti jokių pinigų.
• Mediatorius:..........................................
 Neutralizavimas ir konfrontacija
• Mediatoriui perfrazuojant svarbu keisti provokuojančią,
kaltinančią kalbą į neutralią, svarbu atpažinti jausmus ir
interesus, glūdinčius už provokuojančių teiginių.
• Konfrontacija - tai neatitikimo, susijusio su diskutuojamais
dalykais įvardijimas. Kai mediatorius pastebi ir tyrinėja šiuos
neatitikimus, gali iškilti svarbi informacija. Konfrontacija gali
padėti išsiaiškinti gilesnius interesus. Gali nurodyti neatitikimą
tarp žodžių ir veiksmų.
• Svarbu, kad konfrontacija nebūtų kaltinimas, teisimas, geriausia,
kai konfrontacija yra noras sužinoti, išsiaiškinti. Konfrontaciją
patariama naudoti saikingai ir jautriai, rūpestingai.
 Temperatūros matavimas

• Temperatūros matavimas yra gavimas grįžtamojo

ryšio apie tai, kaip šalys jaučiasi, ką jos galvoja apie
tai, kas vyksta, kaip vertina progresą:
„Kurį laiką stebiu jūsų diskusiją ir norėčiau pasiteirauti
ar tokio pobūdžio dialogas yra naudingas, ar jūs
jaučiate, kad judate į priekį?“.
 Aklavietė mediacijos procese

• Situacija, kai mediacijos procesas įstringa, šalys ima

kartotis, nebežino, kaip toliau siekti susitarimo, kas
joms galėtų padėti, ir ima nusivilti, vadinama
aklaviete.
 Mediatoriaus veikla, rekomenduojama
aklavietėms įveikti
• Suformuluoti prieštaravimą kaip abiem šalims bendrą problemą,
kurią reikia išspręsti. Paprašyti šalis iš naujo pažvelgti į
problemą.
• Nenuvertinti faktų ir logikos galios įtikinimo procesui.
• Skatinti šalis pagrįsti savo nuostatas ir atsakyti į kitos pusės
argumentus.
• Sukelti ginčo šalims abejonių dėl užimamų pozicijų (perdėto
įsitikinimo savo teisumu).
• Stebėti ir klausyti, ar nepasikeitė požiūriai, nuostatos, siūlymai,
galbūt yra ženklų, kad viena šalis sutiktų padaryti nuolaidų.
 Mediatoriaus veikla, rekomenduojama
aklavietėms įveikti

• Skatinti šalis aptarti interesus bendrų susitikimų metu.

• Pateikti klausimus tokiu būdu, kad atsakymas į juos būtų
teigiamas.
• Pateikti hipotetinių klausimų. Kartais ginčo šalims galima
pateikti netgi absurdiškų, netinkamų pasiūlymų, kurie
skatintų ginčo šalis ieškoti geresnių sprendimų.
• Keisti temų ir pasiūlytų sprendimų svarstymą, atsižvelgiant
į opiausius klausimus.
• Padėti šalims sutelkti dėmesį į ateitį, o ne į praeitį.
 Mediatoriaus veikla, rekomenduojama
aklavietėms įveikti

• Parodyti, kas bus, jei nebus pasiektas sprendimas,

pabrėžti nesusitarimo kainą.
• Panaudoti išorinį spaudimą (pvz., nustatyti laiko
apribojimus arba politiką).
• Siekti, kad šalys susitartų dėl procedūros, kaip aptars
neišspręstus ginčytinus klausimus.
• Susitikti su šalimis atskirai (caucus), kad būtų galima
sužinoti slaptus šalių interesus.