TRĄŠOS

Paruošė Kazimiero Paltaroko gimnazijos chemijos

mokytoja metodininkė
Snieguolė Butkutė
 APIE TRĄŠAS
 Per daugelį metų Žemės paviršiuje
susiformavo dirvožemis- viršutinis Žemės
plutos sluoksnis, kuriame gali augti augalai..
 Lietuva- žemės ūkio kraštas. Žemės ūkio
naudmenų yra 3589000 ha, iš jų 68,6
ariamosios žemės. Kad derlius būtų geresnis,
žmonės naudoja trąšas.
 TRĄŠOS LIETUVOJE
Daugumą mineralinių trąšų gamina chemijos
pramonė. Daugiausia vartojamos šios
mineralinės trąšos: azoto trąšos N, fosforo
trąšos P, kalio trąšos K, mikroelementų trąšos.

Dirvožemiuose yra visų augalams būtinų

elementų, tik jų kiekis ir atskirų elementų
santykis nevienodas. Dirvožemio derlingumas
labiausiai priklauso nuo jame esančio azoto
kiekio.
 ORGANINĖS TRĄŠOS
 Organinės trąšos- tai trąšos, kurių
maistingosios medžiagos yra augalinės arba
gyvulinės kilmės organiniai junginiai. Tai
dauguma vietinių trąšų (mėšlas, srutos,
durpės, kompostas), žaliosios trąšos
(sideracija), miesto komunalinio ūkio atliekos
(šiukšlės, nutekamųjų vandenų nuosėdos),
maisto, odų ir kai kurių kitų pramonės šakų
atliekos sapropelis, guanas.
 ŽĄLIOSIOS TRĄŠOS
Nepakankamai turint mėšlo, komposto, labai
svarbu auginti į dirvą įkasamus augalus- šitaip
bus patręštas dirvožemis. Tokie augalai
vadinami žaliosiomis trąšomis arba sideratais.
Žaliosios trąšos, o ypač ankštiniai augalai,
papildo dirvą dideliu organinių medžiagų
kiekiu, pagerina dirvos struktūrą.
 MINERALINĖS TRĄŠOS
Mineralinės trąšos ne mažiau svarbios negu
organinės.

Mineralinės trąšos pagal veikliąją medžiagą,

esančią jose, skirstomos į paprastąsias (azoto,
fosforo, kalio), mikroelementines ir sudėtines-
kompleksines. Naudojamos dar ir kitokios
mineralinės trąšos.
KOKIE ELEMENTAI BŪTINI
AUGALUI?

VANDUO IR MINERALINĖS MEDŽIAGOS

CHEMINIAI ELEMENTAI

MAKROELEMENTAI
MIKROELEMENTAI
С, О, Н, N, P, K Fe, Mn, B, Cu, Zn

СО2, Н2О ? ?
 MAISTINIŲ ELEMENTŲ
TRŪKUMAS

Trūksta azoto.

Trūksta fosforo.

Apvytę ir pageltę lapai

Tai požymis , kad trūksta kalio.
TRĄŠŲ POVEIKIS ŽMOGUI

Apsinuodijimas, alergija.
( kaupiasi kepenyse)
TRĄŠŲ POVEIKIS VANDENS
TELKINIAMS

Apželia vanduo
Žūva vandens organizmai
 MINERALINĖS TRĄŠOS

Organinių trąšų (komposto, mėšlo ir kt. )

augalams nepakanka, todėl jau šio amžiaus
pradžioje imta gaminti chemines trąšas.
 TRĄŠŲ KLASIFIKAVIMAS

Trąšos
Paprastosios
Kompleksinės
Sudėtinės
Turi tik vieną mitybos
elementą(N, P, K) Turi du ir daugiau mtybos Turi du ir daugiau mtybos
elementų elementų

Dvigubas super fosfatas

Dvigubas super fosfatas
Ca(H2PO4)2; Sudarytos iš vieno cheminio
Ca(H2PO4)2; Sudarytos iš dviejų ir daugiau
superfosfatas
super fosfatasCa(H 2PO4)2 +2CaSO
Ca(H2PO4)2 + 4; junginio cheminių junginių
Fosforitmilčiai
+ 2CaSO4; (kaulamiolčiai)
Ca 3(PO4)2 + CaCO
Fosforitmilčiai 3;
(kaulamiolčiai)
Amonio salietra
Ca3(PO4)2 NH4NO3;
+ CaCO3; Amofosas
Amonio salietra
Karbamidas (NHNH4NO3; (NH4)2HPO4;
2)2CO; NItrofoska NH4NO3 + (NH4)2HPO4 + KCl;
Karbamidas
Kalio druska(NH2)2CO;
KCl Klaio salietra
Nitrofosas (NH4)2HPO4 + NH4NO3 +NH4H2PO4
Kalio druska KCl KNO3
 Azoto trąšos

Nitratinės

Amonio nitratinės

Amonio

Amidinės
 NITRATINĖS TRĄŠOS
Natrio salietra – NaNO3
1. Tai – baltos spalvos kristaliniai
grūdeliai, nuo oro drėgmės Nitratinės
sudrėksta ir praranda birumą.
2. Ją greitai išplauna lietaus vanduo,
trąšos
todėl ji geriausiai tinkama
papildomam tręšimui.
Kalcio salietra – Ca(NO3)2
1. Baltos spalvos stambūs kristalai.
Kalcis neutralizuoja dirvožemio
rūgštis, todėl ji geriau tinka Kalcio salietra –
rūgštesnėms žemėms. Natrio salietra –
Ca(NO3)2
2. Kalcio salietra higroskopiška, todėl NaNO3
N - 15,5%,
ją reikia laikyti sausoje vietoje. N - 15–16%
CaO - 28%
AMONIO NITRATINĖS TRĄŠOS
Amonio salietra – NH4NO3.
1. Granuliuota ( 1 – 4 mm), labai
gerai tirpsta vandenyje.
Aprūpina augalą reikiamu azoto
kiekiu intensyvaus augalo
augimo periodu.
2. Patręšus sparčiau vystosi šaknys,
išnyksta lapų geltonavimas.
3. Patręšti augalai vartoja mažiau
vandens, tampa baltymingesni,
cukringesni, pailgėja jų
vegetacijos periodas.

Sudėtis: azotas (N) - 34,4 %

(amoniakinis (N-NH4) - 17,2 %
ir nitratinis (N-NO3) - 17,2 %).
 AMONIO TRĄŠOS
Amonio sulfatas – (NH4)2SO4

1. Balti, gelsvi ar melsvi smulkūs

kristaliniai milteliai.
2. Tinka tiems augalams, kurių augimui ir
vystymuisi reikia daug sieros.
3. Tręšiama pavasarį prieš sėją išberiant ir
įterpiant į dirvą

Sudėtis: azotas (N) – 20 %,

amonio azotas ( N-NH4 ) –
20%, siera (S)  - 23 – 24 %.
 AMIDINĖS TRĄŠOS

Amidinės

Karbamidas Kalcio cianamidas

CO(NH2)2. CaCN2
 AMIDINĖS TRĄŠOS
Karbamidas – CO(NH2)2.
1. Karbamidas – baltos spalvos, lengvi
kristaliniai milteliai.
2. Tręšiant per lapus, sustabdomas lapų
augimas, javai ne taip greitai išgula,
padidėja derlius ir pagerėja jo kokybė.
Kalcio cianamidas – CaCN2.
1. Smulkūs, tamsios spalvos milteliai. Sudėtis:
N - 19–21%, CaO - 28% .Tinka rūgščioms
dirvoms.
2. Trūkstant dirvoje drėgmės gali būti
kenksmingas augalams.
3. Kalcio cianamidas yra nuodingas ir žmonėms,
todėl dirbantieji turi naudoti respiratorius,Sudėtis: azotas (N) – 46 %,
akinius ir pirštines. amidinis azotas (NH - N) – 46%.
2
 Fosforo trąšos
Superfosfatas
Ca(H2PO4)2* H2O + 2CaSO4

Dvigubas superfosfatas

Fosforitmilčiai Ca3(PO4)2* CaCO3

Precipitatas CaHPO4* 2H2O

Termofosfatas
Na2O * 3CaO * P2O5 * SiO2
 FOSFORO TRĄŠOS
Superfosfatas – Ca(H2PO4)2 ∙H2O +2CaSO4.
Tinka jautrių sieros trūkumui augalų
tręšimui.
Dvigubas superfosfatas.
Tai – balti, smulkūs milteliai. Jame yra
36,0–45,0% fosforo (P2O5).Lėtai
veikianti trąša, todėl įterpiama iš rudens.
Fosforitmilčiai – Ca3(PO4)2 ∙CaCO3
Smulkūs, tamsiai rudi milteliai.
Sudėtis: nuo 19 iki 30% fosforo (P2O5).
Vandenyje fosforitmilčiai netirpsta.

Sudėtis: fosforas (P2O5) – 19,5 %,

siera (S) – 12%.
 FOSFORO TRĄŠOS
Precipitatas – CaHPO4 ∙ 2H2O
Smulkūs, lengvi, balti milteliai. Sudėtis: 25–35% augalams prieinamo

fosforo (P2O5).
Termofosfatas – Na2O ∙3CaO ∙P2O5 ∙SiO2
Melsvai balti, sunkūs milteliai, turintys 18 – 34% fosforo pentoksido.
 Kalio trąšos

Kalio chloridas Kalio druska

HCl KCl ∙ NaCl

Kalio sulfatas
Kalio elektrolitas
K2SO4

Kalimagnezija
Silvinitas
K2SO4 ∙MgSO4
 KALIO TRĄŠOS
Kalio chloridas – KCl
Jis gaminamas iš silvinito, turinčio 12–18%
kalio. Drėgnoje vietoje kalio chloridas
supuola.

Kalio druska – KCl ∙NaCl.

Ši druska balkšvos spalvos su rausvų
kristalėlių priemaiša.Joje yra apie 40–45%
kalio (K2O). Kalio druska mažiau drėksta ir
ne taip supuola, kaip kalio chloridas.
Sudėtis: kalis (K2O) –
60%.
 KALIO TRĄŠOS
Kalio sulfatas – K2SO4
Baltos spalvos, smulkūs kristaliniai milteliai. Sudėtis: kalis (K2O) –
48 – 50%, siera (S) – 17%.
Silvinitas
Šviesiai rausvi stambūs kristalai, jame kalio (K2O) yra mažai –
12–18%, chloro – daug.
Kalimagnezija – K2SO4 ∙MgSO4
Joje yra 26–28% K2O ir 11–12% MgO. Trąša gera, tik brangi jos
gamyba.
 Sudėtinės trąšos

Kalio salietra – KNO3

Amafosas

Diamafosas
 SUDĖTINĖS TRĄŠOS
Amofosas Sudėtis: azotas (N ) – 12 %,
amonio azotas (NH4 - N) – 12 %,
Tinka pagrindiniam augalų tręšimui fosforas (P2O5) – 52 %.
arba sėjos metu berti į eilutes.
Diamofosas
Gali būti naudojamas pagrindiniam bei
papildomam tręšimui visiems lauko, sodo,
daržo augalams.

Sudėtis: azotas (N) – 18%,

amonio azotas (NH4 – N) – 18%,
fosforas (P2O5) – 46%.
 TRĄŠOS “Jonavos

achemoje”

SKYSTOSIOS

TRĄŠOS
AZOTO

(N) TRĄŠŲ

MIŠINYS
 TRĄŠOS VERTINAMOS
PAGAL MITYBOS ELEMENTO
MASĖS DALĮ.

ŠIS DYDIS APSKAIČIUOJAMAS

PROCENTAIS.
M (Nx) 2 ∙ 14 g/mol
w(N) = ∙ 100% = ∙100% = 35%
M(NH4NO3) 80 g/mol
 DEJA, CHEMINĖS TRĄŠOS LABI TERŠIA APLINKĄ.
APIE KĖDAINIŲ IR JONAVOS GAMYKLAS NUSKURDO MIŠKELIAI,
KĖDAINIUOSE SUSIKAUPĖ FOSFOGIPSO KALNAI.
YPAČ PAVOJINGA, KAI TRĄŠOS IŠ DIRVOS SU LIETAUS
SVANDENIU PATENKA Į UPES IR EŽERUS,
KURIUOSE SPARČIAI MAŽĖJA ŽUVŲ BEVEIK IŠNYKO VĖŽIAI.
KAD NEPAKENKTUME GAMTAI, PRIVALOME
TIKSLIAI LAIKYTIS AGROTECHNIKOS REIKALAVIMŲ.
TADA CHEMINĖS TRĄŠOS BUS LABAI NAUDINGOS ŽEMĖS ŪKIUI.
 DABAR KIEKVIENĄ DIENĄ VIS LABIAU POPULIARĖJA
EKOLOGINĖ ŽEMDIRBYSTĖ. TINKAMAI PARINKUS SĖJOMAINĄ,
AUGALUS TRĘŠIANT VIEN ORGNINĖMIS TRĄŠOMIS,DERLIAI
TIK ŠIEK TIEK MAŽESNI, NEI TRĘŠIANT CHEMINĖMIS
TRĄŠOMIS, TAČIAU TOKIE MAISTO PRODUKTAI SVEIKESNI!!!