Socialinės politikos ekonomika

(įvadinė paskaita)
 Prisiminkime Socialinė politika

Valstybės priemonės, skirtos asmens gerovės poreikių tenkinimui:

a) sveikata,
b) švietimas,
c) būstas,
d) pajamų palaikymas,
e) asmeninės socialinės paslaugos

Šis aprūpinimas galimas:

f) paslaugomis (finansuojamomis ar teikiamomis valstybės) arba
g) pajamų transferais (išmokomis)

(C. Pierson (2006)

GV kaip vidurio kelias tarp laisvosios rinkos kapitalizmo ir komunizmo
EKONOMINIŲ SISTEMŲ
 išmokos reguliavimas gamyba
pirkimai mokesčiai
GV -
visuomenė,
pinigai
kurioje
valstybė Produktų rinka
įsikiša į prekės
ekonominės
reprodukcijos
procesą,
siekdama
perskirstyti Vartotojai Valstybė Gamintojai
gyvenimo gamyba
galimybes
tarp asmenų
ir klasių (C.
Pierson, 2006)
Išteklių rinka
 Kodėl valstybei tenka perskirstyti gyvenimo galimybes ?
Asmens gerovės: gyvenimo kelio arba ciklo prieiga (life course approach)
 2022 09 06 Mikroekonomika ir SP
Vartotojas gerovės valstybėje (GV)
per gyvenimo kelio (life course) ir socialinių rizikų prizmę jame
 Prisiminkime
Darbuotojo/vartotojo socialinės
rizikos
Netradicinės socialinės apsaugos sritys:
Tarptautinės darbo organizacijos
1. Slauga (globa) (ilgalaikės globos draudimas)
(TDO) pripažintos rizikos:
2. Vaiko priežiūra (išmokos šeimoms)
1. Sužalojimai darbe 3. Studijos (stipendijos)
2. Liga 4. Negalėjimas įsigyti būsto/„benamystė“(subsidijos
nuomai, palūkanoms, ...)
3. Senatvė
4. Negalia Naujausios rizikos:
5. Mirtis 5. Nepakankamas išsilavinimas
6. Motinystė 6. Menkas užimtumo intensyvumas
7. Vieniša motinystė/tėvystė
7. Nedarbas
8. Suaugusių vaikų priklausomybė
8. Šeimos našta 9. ...
Gerovės valstybė kaip darbo dekomodifikacija (Esping-Andersen, Gøsta)
Kodėl reikalinga GV? Ekonomisto atsakymas
Rinkos ydos (kokios?)
• Konkurencijos nesėkmė
• Viešosios gėrybės (prekės)
• Išoriniai poveikiai (efektai)
• Nepilnos rinkos ir informacijos nesėkmės
Kai kurie specifiniai jų atvejai, reikšmingi GV:
1) griaunančioji konkurencija,
2) ateities neapibrėžtumas,
3) nepageidautina Pareto pusiausvyra (neteisingumas)

Prie jų vis grįšime apibendrindami socialinės politikos sričių ekonomiką

Makroekonomika (BVP,
infliacija, užimtumas) ir SP:
ekonomikos ateities neapibrėžtumas
tiek visos visuomenės, tiek grupių, tiek
asmenų ekonominę gerovę daro
pažeidžiamą.
Svarbu turėti sistemą, kuri tą grėsmę
sušvelnintų (kompensuotų)

Krizių prognozės:
• "469 recessions around the world
during the last three decades, the
International Monetary Fund foresaw
just four by spring of the prior year,
Bloomberg reported.
• Private sector economists did no
better: From 1992 through 2014, they
projected just five of 153 recessions.
Audronė Galvonaitė apie orus: visko gali būti
Ekonomistai ne tokie
kuklūs:
ekonomikos augimas,
infliacija, etc.
Didenis/mažesnis nei
tikėtasi 
Apibendrinimas:
tiek mikro, tiek makro ekonominiu požiūriu reikalinga gyvenimo lygio
apsauga, o ji galima ekonominių išteklių perskirstymu tarp skirtingų
asmenų ir/arba tarp to paties asmens skirtingų gyvenimo etapų

Kaip, kokie ekonominiai ištekliai pasiskirstę ir kaip jie perskirstomi?

Istorinės ridos perspektyva: ekonomiškai turtėjanti visuomenė plečia gerovės
paslaugas

Šaltinis R.Kuodis. Ekonomika.com

Kodėl brangsta gerovės valstybė?
Viešojo sektoriaus spartesnio nei viso ūkio augimą paaiškina keletas dėsnių. Du iš jų:
•Adolph Wagner (1835-1917): paklausos pusė - viešojo sektoriaus produktas pasižymi dideliu
pajamų elastingumu.

•William Baumoll (1922- ) : pasiūlos pusė: viešojo sektoriaus technologija yra labiau imli darbui,
palyginti su privačiu sektoriumi;
– produkto tipas yra toks, kad yra sunku padidinti našumą ir pakeisti darbą kapitalu; technologiniai
proveržiai privačiame sektoriuje leidžia (greitai) didinti našumą, didėja darbo grąža, nes gamybos
veiksnių rinkinio optimalumo sąlyga privačiame sektoriuje ilgainiui sulygina darbo užmokestį ir
ribinį pajamų produktą (marginal revenue product);
–konkurencija darbo rinkoje lemia, kad darbo užmokestis viešajame sektoriuje yra susijęs su
privataus sektoriaus lygiu, darbo užmokesčio skirtumai negali tapti labai dideli; kadangi viešasis
sektorius nelabai gali pakeisti darbą kapitalu, darbo užmokesčio padidėjimas privačiame
sektoriuje didina sąnaudas viešajame sektoriuje.
•Išvada: santykinis viešojo sektoriaus produktas gali išlikti pastovus tik tuo atveju, jeigu santykinės
viešojo sektoriaus išlaidos didėja
Šaltinis R.Kuodis. Ekonomika.com
Ar brangsta Lietuvos gerovės valstybė?
http://verslas.delfi.lt/verslas/rlazutka-valdzios-islaidos-kas-ka-pucia.d?id=60531449
Verslo
ekonomistai
(„influenceriai“):
Viešojo sektoriaus išlaidos Socialinė politika brangi ir brangstanti
(Išlaidos piniginėms išmokoms ir sveikatos paslaugoms), BVP
proc.

18
Kas „ne taip“ su Lietuvos ekonomikos ir socialinės politikos raida?
GDP per capita PPS (EU=100, 2017), Actual individual consumption (EU=100, 2017), Expenditures on social benefits (%
GDP, 2015)
 GV ekonominis pagrindas Lietuvoje
• 15 m. grįžimas į
1990m. lygį
• 15 m. 75 proc.
ekonomikos šuolis
• Jo metu svarbi
ekonomiškai
neaktyvių žmonių
padėtis – jie
daugiausia GV
klientai
Teisingumo ekonomika

• Negatyvus
teisingumas
pigus
• Pozityvus –
brangus
• Jis nukreipia
į ekonomiką
 Iš ko reikia rinkti daugiau?
Pajamų pasiskirstymas disponuojamų pajamų kvintiliuose, Share of national equivalised income
2005-2015 m.

10 27.7
26.2
9 15.6
15.6
8 12.5
12
7 10.5
10.4
6 8.7
9
5 7.4
7.8 201
4 6.3 6
6.6
5.1 200
3 5.5 8
2 4.1
4.3
1 2.0
2.5
0 5 10 15 20 25 30

Šaltinis: LMT ataskaita. Navickė, J. pagal EU-SILC duomenis, Eurostat (2016) Šaltinis: Distribution of income by quantiles - EU-SILC survey
[ilc_di01]
Tax revenue: Total, % of GDP, 1994 – 2018; EU=OECD.
Source: Revenue Statistics: Comparative tables
2020-02-07 No 72. Nerijus Černiauskas, Alain Jousten. Statutory, effective and optimal net tax schedules in Lithuania
 Apibendrinimas:

• Rinka turi ydų, kai kuriose srityse ji patiria nesėkmes

• Rinkos veikimo rezultatai kai kada nepriimtini visuomenei

• Demokratinė valstybė veikia rinkėjų naudai, todėl ji nėra

priešiška ekonominiam efektyvumui
 Gerovės valstybės ekonomikos produktų (paslaugų) ypatumai

GV – valstybės priemonėmis užtikrinama piliečių gerovė Tipinės

priemonės (empiriniai duomenys):
1. Prarastų pajamų kompensavimas (pvz., stipendija, ligos išmoka,
neįgalumo pensija, ...)
2. Paslaugų finansavimas arba jų teikimas (viešųjų mokyklų paslaugos,
medicininių paslaugų viešose arba privačiose gydymo įstaigose
apmokėjimas, viešojo transporto paslaugų subsidijos, ...)
Socialinės paslaugos GV

• švietimas
• globa/slauga
• gydymas
• bendrojo intereso paslaugos (Services of
general interest):
Definition of services of general interest
Services of general interest are services that public authorities of the EU
member countries classify as being of general interest and, therefore,
subject to specific public service obligations. They can be provided either
by the state or by the private sector.
Examples of services of general interest include: public transport, postal
services, and healthcare.
 France 12.8 9.1 2.5
Denmark 11.7 6.5 3.7
Finland 11.7 7.5 3.3
Greece 15.5 6.5 1.7
Sweden 12.4 7.5 3.1
Netherlands 11 10.2 1
Austria 12.8 7.3 2.8
Belgium 9.6 8.3 2.2
Italy 14.5 6.8 1.2
EU 15 11.2 8.2 2.4
UK 11.8 8.5 3
Tačiau išlaidos Germany
EU28
9
11
9.5
8
3.1
2.3
socialinei Portugal
Spain 9.5
12.7
6.4
6.2
1.3
1.2

3
apsaugai LT Norway 8.4 7.4
Slovenia 10.3 7.5 2
1.4
skurdžios, BVP
Switzerland 10.3 7.2
Iceland 5.8 8.3 2.7
Luxembourg 6.7 5.8 3.6
proc. Serbia
Cyprus
10.5
10.5 4.5
5.9
1.4
1.2

Croatia 6 7.5 1.5

Ireland 5.7 6.9 2.8
Hungary 9.6 4.9 2.5
Czech R. 8.6 6 1.8
Malta 8.1 5.6 1.2
Slovakia 7 5.5 1.7
Poland 8.5 4.1 0.8
Bulgaria 7.6 4.4 1.8
Estonia 6.5 4.1 1.6
Romania 7.3 3.9 1.2
Lithuania 6.4 4.1 1.1
Latvia 7.5 3.2 1.2
Turkey 6.7 4.2 0.4
0 5 10 15 20 25 30 35

Disability Survivors Sickness/Health care Family/children

Unemployment Housing Social exclusion #REF!
https://tradingeconomics.com/country-list/personal-income-tax-rate?continent=europe
Top Income Tax Rates and Thresholds

Top Marginal Top Marginal Income Tax Source: OECD

Top Marginal Income Tax Threshold (expressed as a (https://stats.oecd.org/index.aspx?
Country Income Tax
Rate (in %) (a) Threshold (in multiple of the average DataSetCode=TABLE_I7), Tax
Euros) (b) wage) Foundation calculations.
Austria 55.0  € 1,096,059 23.8 (a) This all-in marginal rate is
Belgium 60.2  € 49,638 1.0 calculated as the additional central
Czech Republic 31.1  € 4,694 0.3
and sub-central government personal
Denmark 55.8  € 70,081 1.3
Estonia 21.3  € 2,196 0.1
income tax, plus employee social
Finland 58.3  € 81,449 1.9 security contribution, resulting from a
France 55.1  € 562,377 14.6 unit increase in gross wage earnings at
Germany 47.5  € 267,190 5.4 the earnings threshold where the top
Greece 55.0  € 233,129 11.2 statutory personal income tax rate first
Hungary 33.5  € 0 0.0 applies. It takes account of the effects
Iceland 44.4  € 81,597 1.2 of tax credits, the deductibility of sub-
Ireland 52.0  € 70,045 1.5 central taxes in central government
Italy 52.8  € 83,275 2.7 taxes, etc.
Latvia 21.4  € 804 0.1
Luxembourg 47.2  € 214,275 3.7 (b) The average top threshold wage
Netherlands 52.2  € 70,593 1.4 was converted to euros for countries
Norway 46.7  € 100,145 1.6 that have a national currency other
Poland 39.9  € 23,647 2.0
than the Euro. The average 2017
Portugal 61.0  € 280,899 15.6
Slovak Republic 35.1  € 40,442 3.5
exchange rates provided by the
Slovenia 61.1  € 95,263 5.1 European Central Bank (ECB) were
Spain 43.5  € 64,859 2.4 used for the conversion. For Iceland,
Sweden 60.1  € 67,630 1.5 the ECB did not publish the average
Switzerland 41.7  € 270,683 3.4 Euro-Icelandic Krona exchange rate
Turkey 45.5  € 31,406 3.1 for the year 2017, therefore the 2018
United Kingdom 47.0  € 171,103 3.9 average was used.

https://taxfoundation.org/top-individual-i
ncome-tax-rates-europe-2019/