ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

REGIONŲ PLĖTROS INSTITUTAS

Karolina RUPŠYTĖ
Ekonomikos studijų programos studentė

REALIOSIOS ILGALAIKĖS PALŪKANŲ NORMOS

Rašto darbas

Darbo vadovė:
Doc. Janina ŠEPUTIENĖ

Šiauliai, 2020
 Įvadas
Vertinimo kriterijai:
įvadas atitinka keliamus reikalavimus, įvade apibūdintas aktualumas; trumpai aprašyta, kokie autoriai ir
kokiais aspektais tyrė analizuojamą rodiklį ir kokie tų tyrimų rezultatai; tikslas ir uždaviniai susieti,
uždavinių pakanka, kad būtų pasiektas tikslas (0 – 1,5 balo).
0,8balo
Tik 3 šaltiniai, kiekvienas atskirai aprašytas. Reikia apibentai rašyti, pvz Jonaitis (2018) ir Petraitis (2019)
analizavo palūkanų priklausomybę nuo ekonomikos augimo, o Kampaitis (2014) bei Burbilaitis (2016) nuo
kredito rizikos. Tikslas neapima teorinės darbo dalies ir nėra uždavinio teorijai

Teorinėje darbo dalyje išanalizuoti esminiai pasirinkto rodiklio dinamiką lemiantys veiksniai (0-1,5 balo);
0,5
Veiksnių mažai
remiamasi naujausia literatūra (moksliniai straipsniai), ne mažiau 8 šaltinių, panaudoti moksliniai
straipsniai užsienio kalba (ne mažiau 4 šaltiniai), tekste pateiktos nuorodos į panaudotus šaltinius (0 – 1
balas);
0,2
Tik 1 šaltinis

palygintas Lietuvos rodiklis ES kontekste; aprašyta pasaulio šalių situacija (0 – 1 balas);

0,5
Nėra pasaulio situacijos

analizuojant rodiklį ir jo dinamiką komentuojamos lėmusios priežastys (0 – 2 balai);

0
Priežasčių nėra

išvados logiškos, remiasi atliktu tyrimu ir atitinka uždavinius (0 – 0,5 balo);

0,2
neatitinka uždavinių ir patys uždaviniai suformuluoti netinkamai

darbo apimtis 5-7 lapai (0 – 1 balas).

1
Darbas įformintas pagal raštvedybos reikalavimus, parengta Power Point prezentacija atitinka
prezentacijoms keliamus reikalavimus; pristatydamas darbą studentas pasakoja, o ne skaito, atsako į
pateiktus klausimus (0 – 1,5 balo).
Neatitinka reikalavimų, nėra skyrių, nėra nuorodos tekste į paveikslą, paveikslas įformintas ne
pagal reikalavimus , netinkami šaltiniai, netinkamas jų aprašymas.

Palūkanos – tai mokestis už paskolintą kapitalą, dažniausiai pinigus. Palūkanų norma

– tai procentinis dydis, parodantis kokia dalis pinigų už paskolą per metus gaunama/sumokama
lyginant su visa skolinama suma (finansistas.net). Pasak to paties šaltinio, rinkoje palūkanų normos
dydis daugiausiai priklauso nuo bazinių palūkanų normų, skolininko rizikingumo, pasiūlos bei
paklausos pinigų rinkoje ir konkurencingumo.
 Realiosios ilgalaikės palūkanų normos ir jų kaita yra svarbi finansų sistemos dalis.
Visos finansų rinkose vykdomos operacijos yra susijusios su palūkanų normomis. Palūkanų normos
yra svarbios investavimo pasirinkimui, kuris skatina šalies ekonomiką ir verslo aktyvumą. Jeigu
tikimasi, kad normos didės daugiau nei įprastai, investuotojas norės išvengti ilgalaikių fiksuotų
pajamų vertybinių popierių. Netikėtas palūkanų normos kilimas iš esmės susijęs su akcijų rinkų
mažėjimu. Todėl investuotojui svarbiausia yra teisingai prognozuoti palūkanų normas, kas deja, yra
labai sunku.
Ilgalaikes palūkanų normas ir jų kitimo priežastis nagrinėja įvairūs pasaulio autoriai.
Adonias Evaristo Da Costa Filho (2017) tyrė, kas lemia realiąsias ilgalaikes palūkanų normas
Brazilijoje. Jis kaip kitimo priežasties veiksnius tyrė: fiskalinį deficitą, rizikos premiją, šalies skolos
lygį ir kredito rinką. Tyrimas atskleidė, kad realiųjų ilgalaikių palūkanų normų pokyčius labiausia
lemia rizikos premija.
A. Kregždės ir G. Murausko (2015) teigimu, Lietuvos atveju itin stiprų poveikį
bankams nustatant paskolų palūkanų normas ilgalaikėje perspektyvoje daro kredito rizikos rodiklis.
Taip pat, jie nustatė, jog svarbų vaidmenį nustatant palūkanų normas vaidina bankų politika. Kuo
daugiau ilgalaikių paskolų dengia ilgalaikiai indėliai, tuo mažesnį spaudimai bankai jaučia
koreguodami savo paskolų normas.
Pasak Reem Heakal (2019), ilgalaikes palūkanų normas lemia infliacija.
Remiantis moksline literatūra, aiškinsiuosi kokie veiksniai lemia realiąsias ilgalaikes
palūkanų normas.
Problemos. Kokie veiksniai lemia ilgalaikes palūkanų normas?
Darbo objektas. Realiosios ilgalaikės palūkanų normos
Darbo tikslas. Paaiškinti, kas lemia realiųjų ilgalaikių palūkanų normų skirtumus ES šalyse
analizuojamu laikotarpiu.
Darbo uždaviniai.
1. Pateikti 2018 metų realiųjų ilgalaikių palūkanų normų vidurkį kiekvienai ES šaliai ir ES
vidurkį. netinkama formuluotė.Kokia bus išvada_- pateiktas vidurkis?
2. Pateikti ir išanalizuoti procentinį ilgalaikių palūkanų normų pokytį lyginant 2018 metus su
2013 metais ir išsiaiškinti, kas lemia šiuos pokyčius.
3. Aprašyti Lietuvos situaciją ES šalių kontekste. netinkama formuluotė, net nepaminėtos
palūkanos
Analizės metodai. Mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų rinkimas ir apdorojimas.

Teoriniai ilgalaikių palūkanų normų veiksnių analizė

Pirmasis KODĖL JIS PIRMAS, JIS PAGRINDINIS, SVARBIAUSIAS? veiksnys,

lemiantis ilgalaikes palūkanų normas, tai rizikos premija. Rizikos premija – tai rodiklis, parodantis
grąžą, kurios investuotojai tikisi/reikalauja iš savo riziką turinčių investicijų lyginant su
nerizikingomis palūkanomis. Remiantis A. E. Da Costa Filho (2017) tyrimu, Brazilijos realiųjų
ilgalaikių palūkanų normos pokyčius iš esmės lėmė rizikos premija, kuri analizuojamu laikotarpiu
labai išaugo.
Antrasis veiksnys, tai bankų politika. Bankų politika nustatant palūkanų normas
vaidina svarbų vaidmenį. Bankai koreguoja savo paskolų palūkanų normas atsižvelgdami į
neatitikimą turto ir įsipareigojimų terminui ir kitus individualius veiksnius. Jei bankai TAI
BANKAI AR CENTRINIS BANKAS? GAL REIKĖJO PRADĖTI NUO PINIGŲ POLITIKOS/
NES KOMERCINIŲ BANKŲ PALŪKANOS LABAI PRIKLAUSO NUO TO, KOKIĄ
POLITIKĄ VYKDO CB vykdo skatinančią pinigų politiką, tai palūkanų norma mažėja.
Trečiasis veiksnys, tai infliacija. Infliacija ir palūkanų norma yra glaudžiai susiję.
Centrinis bankas, mažindamas bazinę palūkanų normą, skatina skolinimąsi, vartojimą ir
ekonomikos augimą, todėl kartu auga ir infliacija. Centrinis bankas, priimdamas sprendimą dėl
bazinių palūkanų normos mažinimo ir didinimo, didelį dėmesį kreipia į infliaciją. Kuo didesnė
infliacija, tuo labiau tikėtina, kad kils palūkanų normos. Taip yra todėl, kad skolintojai pareikalaus
didesnių palūkanų normų, kad ateityje kompensuotų sumažėjusią jų perkamąją galią.
PRAKTINĖ DALIS ATSKIRAME SKYRIUJE TURI BŪTI

Realiųjų ilgalaikių palūkanų normų vidurkis, tenkantis ES šalims duomenys 1 pav.

6.00

4.00

2.00

0.00 -0.61 -0.70 -0.76

-1.67-1.42 -1.42-0.97 -1.22 -1.86-1.38
-2.40 -2.09 -2.26-2.06
-2.00 -3.07 -2.72
-3.44-3.82-3.69 -3.79
-4.26 -4.63
-4.00
-5.41 -5.36
-6.00 -6.71
-7.17
-8.00 -9.08

-10.00
Jungtinė Karalystė

Nyderlandai
Graikija
Lenkija

Kroatija
Ispanija
Portugalija

Prancūzija
Danija

Čekija

Belgija
Austrija
Vokietija
Rumunija

Slovėnija
Vengrija
Suomija
Švedija

Lietuva
Latvija
Bulgarija
Italija

Airija

Malta

Slovakija
Kipras

Liuksemburgas

Realiųjų ilgalaikių palūkanų normų vidurkis 2013-2018m. Pokytis 2013-2018m. (proc.)

Šaltinis: sudaryta autoriaus remiantis AMECO duomenimis

PALŪKANŲ POKYTIS TURĖJO BŪTI PROCENTINIAIS PUNKTAIS

 Iš pateiktos diagramos matyti, jog didžiausias realiųjų ilgalaikių investicijų vidurkis
yra Graikijoje (3,62), o mažiausias – Bulgarijoje (-3).
Linija diagramoje rodo realiųjų ilgalaikių palūkanų normų vidurkių pokyčius lyginant
2018 metus su 2013 metais. Kaip matome 1 pav., didžiausias pokytis yra Graikijoje (-9,8 proc.).
Tuo tarpu, mažiausias pokytis yra Jungtinėje Karalystėje (-0,61 proc.).
Kaip matome, realiųjų ilgalaikių palūkanų normų vidurkis visose ES šalyse yra
neigiamas. Pagal Europos centrinio banko 2015 metų ataskaitos, viena iš to priežasčių yra
didėjančio likvidumo pertekliaus. Dėl likvidumo pertekliaus didėjimo, palūkanų normos tampa vis
labiau neigiamos.

Lietuvos situacija ES šalių kontekste

Lietuva pagal realiąsias ilgalaikes palūkanų normas yra trečia nuo galo ES šalių
kontekste. Jos vidurkis analizuojamu laikotarpiu yra netoli -3, o pokytis gana didelis – kiek daugiau
nei -5 proc. Lyginant bendrame ES šalių kontekste šis pokytis yra vienas iš didesnių.
Pagal Lietuvos banko atliktą tyrimą, tokius Lietuvos pokyčius ES šalių kontekste
galėjo lemti euro įvedimas Lietuvoje. Pasak „Euro įvedimo Lietuvoje 2015m. kiekybinio poveikio
šalies ekonomikai vertinimas“ straipsnio, euro įvedimas kitose Baltijos šalyse įvertintas kaip jų
kredito riziką sumažinęs veiksnys, ne išmintis ir Lietuva. O kaip jau išsiaiškinome, vienas iš
veiksnių, lemiančių realiųjų ilgalaikių palūkanų normos pokyčių yra kredito rizika.

Išvados

Ilgalaikes palūkanų normas ir jų kitimo priežastis nagrinėja įvairūs pasaulio autoriai.

Keletas iš tokių yra A. E. Da Costa Filho, A. Kregždė, G. Murauskas ir R. Heakal. Analizuojant
mokslinę literatūrą ir statistinius duomenis, išskyriau išskirti pagrindinius pagrindiniai
veiksniusveiksniai, kurie lemia realiųjų ilgalaikių palūkanų normos pokyčius. Veiksniai: rizikos
premija, bankų politika ir infliacija.
Pagal AMECO duomenis, didžiausias ilgalaikių palūkanų normos 2013-2018 metų
vidurkis yra Graikijoje, o mažiausias – Bulgarijoje. Didžiausias pokytis per analizuojamus metus
yra taip pat Graikijoje, o mažiausias – Jungtinėje Karalystėje. Tuo tarpu, Lietuva pagal ilgalaikių
palūkanų normos vidurkį ES šalių kontekste yra trečia nuo galo, tarp Liuksemburgo ir Latvijos. O
Lietuvos pokytis yra virš -5 proc., tai vienas iš didesnių ES šalių kontekste.
 Literatūra

1. Finansistas.net. Prieiga per internetą < https://www.finansistas.net/palukanos.html> (žiūrėta

2020-04-08)
2. AMECO duomenų bazė. Prieiga per internetą
<https://ec.europa.eu/economy_finance/ameco/user/serie/ResultSerie.cfm> (žiūrėta 2020-
02-20)
3. Filho, A. (2017). What Drives Long Term Real Interest Rates in Brazil? Brazilian Business
Review p.p. 624-635
4. Kregždė, A., Murauskas, G. (2015). Impact of sovereign credit risk on the Lithuanian
interest rate on loans. Ekonomika p. 113-128
5. Investopedia.com Prieiga per internetą: < https://www.investopedia.com/insights/forces-
behind-interest-rates/> (žiūrėta 2020-04-10)
6. Investologija.lt Prieigą per internetą: <https://investologija.lt/investavimas/kur-
investuoti/pinigu-nuvertejimas-infliacija-ir-investicijos/ > (žiūrėta 2020-04-10)
7. Lietuvos Bankas (2013). Euro įvedimo Lietuvoje 2015m. kiekybinio poveikio šalies
ekonomikai vertinimas. Teminių straipsnių serija