LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ

UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR

KONTROLĖS ĮSTATYMAS

1
VISI PASIRUOŠĘ?

2
6 tema. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos
ir kontrolės įstatymas
1 užsiėmimas. Pagrindinės įstatymo sąvokos.
2 užsiėmimas. Užkrečiamųjų ligų kontrolė.
3 užsiėmimas. Užkrečiamų ligų nustatymas.
4 užsiėmimas. Užkrečiamų ligų profilaktika.
5 užsiėmimas. Karantinas.
6 užsiėmimas. Fizinių ir juridinių asmenų teisės
ir pareigos.
3
 MOKYMO TIKSLAS

Žinoti LR žmonių užkrečiamųjų ligų

profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatas.

4
 UŽSIĖMIMŲ EIGA

• 6 užsiėmimai.
• Metodas: atvejo analizė (atvejo studijos)
įtraukianti paskaita, minčių lietus.
• Laikas: 2 val.
• Vertinimas.

5
 UŽSIĖMIMŲ TVARKA

• Galimybė klausimams.
• Atsakinėjimo į klausimus tvarka.
• Konspektavimo tvarka.

6
KAM TO REIKIA?
 ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ
PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMAS

Vertinimo pagrindas: studentas (-ė) vertinamas (-a)

teigiamai, jeigu paaiškina:
1. Pagrindines įstatymo sąvokas.
2. Užkrečiamųjų ligų kontrolę.
3. Užkrečiamų ligų nustatymą.
4. Užkrečiamų ligų profilaktiką.
5. Karantiną.
6. Fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas.
 ĮSTATYMO PASKIRTIS

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas nustato

žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo, ginčų
sprendimo bei žalos atlyginimo ir atsakomybės už teisės aktų
pažeidimus užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos klausimais
pagrindus, fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas
užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje, užkrečiamųjų ligų
profilaktikos ir kontrolės finansavimo bei jų kainų kompensavimo
ypatumus (1 str. 1 d.).
 PAGRINDINĖS ĮSTATYMO SĄVOKOS
Žmonių užkrečiamosios (infekcinės ir parazitinės) ligos –
užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ir jų toksinų sukeltos žmogaus ligos,
kuriomis apsikrečiama nuo žmonių (ligonio ar užkrečiamųjų ligų
sukėlėjo nešiotojo), gyvūnų ar vabzdžių arba per aplinkos veiksnius
(2 str. 1 d.).
Užkrečiamųjų ligų sukėlėjai – helmintai (gr. helmins, kilm. helminthos – kirmėlė) ,
grybai, pirmuonys, bakterijos, virusai ir kiti mikroorganizmai, jų
dalys, galintys sukelti užkrečiamąsias ligas (2 str. 3 d.).
Užkrečiamųjų ligų sukėlėjų perdavimo veiksniai – oras, vanduo,
maistas, dirva, žmogaus aplinkos objektai, nariuotakojai, kraujas ir
jo preparatai, transplantantai, motinos pienas bei kiti žmogaus
organizmo biologiniai skysčiai, per kuriuos užkrečiamųjų ligų
sukėlėjai patenka ar gali patekti į žmogaus organizmą (2 str. 7 d.).
 PAGRINDINĖS ĮSTATYMO SĄVOKOS

Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis lygiai (2 str. 25 d.):

1) įprastinis sergamumas – visoje LR teritorijoje ar atskiruose jos

administraciniuose teritoriniuose vienetuose per vienodą laikotarpį
užregistruotų susirgimų užkrečiamosiomis ligomis skaičius, nesiskiriantis nuo
lyginamojo laikotarpio sergamumo rodiklių;
2) padidėjęs sergamumas – statistiškai patikimas įprastinio sergamumo
užkrečiamosiomis ligomis lygio viršijimas;
3) protrūkis – staigus užkrečiamųjų ligų išplitimas, apėmęs riboto skaičiaus
žmonių grupę ir (ar) ribotą teritoriją;
4) epidemija – staigus ir neįprastai didelis užkrečiamųjų ligų išplitimas viename
ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose.

Pandemija (iš gr. παν = pan 'visi' + δήμος = demos 'žmonės') – naujos

ligos išplitimas pasauliniu mastu, globalaus masto epidemija.
DALINĖ KONTROLĖ

12
 KOKIE YRA SERGAMUMO
UŽKREČIAMOSIOMIS LIGOMIS LYGIAI?

1. Įprastinis sergamumas.
2. Padidėjęs sergamumas.
3. Protrūkis.
4. Epidemija.

13
 UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KONTROLĖ
Visos diagnozuotos užkrečiamosios ligos ir išskirti šių ligų sukėlėjai
registruojami Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės
informacinėje sistemoje (3 str. 1 d.).
Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos
valdytojas yra Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija (3
str. 2 d.).
 UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KONTROLĖ

Privalomojo epidemiologinio registravimo objektai (4 str. 1 d.):

1) išskirti užkrečiamųjų ligų sukėlėjai, įrašyti į sveikatos
apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, ir šių ligų sukėlėjų
nešiojimo atvejai;
2) įtariami susirgimai užkrečiamosiomis ligomis ir šių ligų,
įrašytų į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, bei
mirčių nuo jų atvejai;
3) žmonių apkandžiojimo (apseilinimo) atvejai, kai apkandžioja
(apseilina) gyvūnai, įtariami sergantys pasiutlige;
4) komplikacijos po skiepų.
 UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KONTROLĖ

Užkrečiamųjų ligų epidemiologinę analizę ir prognozę atlieka

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Šios analizės duomenis ir
užkrečiamosiomis ligomis sergančiųjų sveikatos priežiūros vertinimą
ne rečiau kaip kartą per metus pateikia:
1) savivaldybėse savivaldybės gydytojas – savivaldybės administracijos
direktoriui;
2) apskričių vyriausieji epidemiologai – LR vyriausiajam epidemiologui;
3) KAM, VRM ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
sveikatos priežiūros tarnybos – atitinkamai krašto apsaugos ministrui,
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriui ar
vidaus reikalų ministrui ir LR vyriausiajam epidemiologui SAM
nustatyta tvarka, suderinusios su KAM, VRT, Teisingumo ministerija (5
str. 3 d.).
DALINĖ KONTROLĖ

17
 KOKIE YRA PRIVALOMO EPIDEMIOLOGINIO
REGISTRAVIMO OBJEKTAI?
1. Išskirti užkrečiamųjų ligų sukėlėjai.
2. Įtariami susirgimai užkrečiamosiomis ligomis ir šių ligų
bei mirčių nuo jų atvejai.
3. Žmonių apkandžiojimo (apseilinimo) atvejai, kai
apkandžioja (apseilina) gyvūnai, įtariami sergantys
pasiutlige.
4. Komplikacijos po skiepų.

18
 UŽKREČIAMŲ LIGŲ NUSTATYMAS

Užkrečiamųjų ligų klinikinius požymius nustato, diagnozę

patvirtinančius ar paneigiančius tyrimus skiria ir
užkrečiamąsias ligas pagal kompetenciją diagnozuoja
šeimos gydytojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų
specialistai (7 str. 1 d.).

Priimti tiriamąją medžiagą užkrečiamųjų ligų sukėlėjams

nustatyti, išskirti šių ligų sukėlėjus, juos atpažinti ir saugoti
turi teisę tik teisės aktų nustatyta tvarka gavusios
atitinkamus leidimus (licencijas) šiam darbui laboratorijos
(7 str. 2 d.).
 UŽKREČIAMŲ LIGŲ NUSTATYMAS

Ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač

pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį,
ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar)
izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai (8 str. 2 d.).

Asmenims, hospitalizuotiems dėl pavojingos ar ypač pavojingos

užkrečiamosios ligos, draudžiama savavališkai palikti asmens
sveikatos priežiūros įstaigą (8 str. 6 d.).

Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių šie

asmenys turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar)
gydomi privalomai, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos
ministras (8 str. 2 d.).
UŽKREČIAMŲ LIGŲ NUSTATYMAS
 UŽKREČIAMŲ LIGŲ NUSTATYMAS

Asmuo, turėjęs sąlytį su ligoniu ar asmeniu, įtariamu, kad serga ypač pavojinga liga, įrašyta į SAM
pavojingų ligų sąrašą, arba šios ligos sukėlėjo nešiotoju, privalo būti izoliuotas savivaldybės
vykdomųjų institucijų specialiai šiam tikslui įrengtose patalpose, stacionariose asmens sveikatos
priežiūros įstaigose arba šių asmenų namuose, jeigu higienos sąlygos leidžia tai padaryti.
Izoliavimą skiria, jo vietą bei terminus nustato apskrities vyriausiasis epidemiologas (8 str. 9 p.).

Sprendimą taikyti būtinąjį hospitalizavimą ir (ar) būtinąjį izoliavimą priėmęs gydantis gydytojas
apie šį sprendimą privalo informuoti asmenį, dėl kurio priimtas sprendimas, o jei šis asmuo yra
neveiksnus tam tikroje srityje arba nepilnametis, – vieną iš jo atstovų pagal įstatymą. Asmuo,
kuriam taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, turi būti pasirašytinai
supažindintas su dėl jo priimtu sprendimu dėl būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo
(9 str. 2 (1) p.).

Kai sprendžiami asmens būtinojo hospitalizavimo ir (ar) izoliavimo, būtinojo hospitalizavimo ir (ar)
izoliavimo pratęsimo klausimai, sveikatos priežiūros įstaiga privalo ne vėliau kaip per 48 val. LR
valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl antrinės teisinės
pagalbos suteikimo šiam asmeniui, išskyrus atvejus, kai asmuo yra sudaręs atstovavimo sutartį su
advokato veikla besiverčiančiu advokatu ir sveikatos priežiūros įstaigai tai žinoma (9 str. 8 p.).
DALINĖ KONTROLĖ

23
 KAS NUSTATO UŽKREČIAMŲ LIGŲ
KLINIKINIUS POŽYMIUS?

Šeimos gydytojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų

specialistai.

24
 UŽKREČIAMŲ LIGŲ PROFILAKTIKA
Lietuvos valstybės sienų ir teritorijos sanitarinės bei medicininės-karantininės apsaugos tvarką nustato
Vyriausybė (10 str.).

Imunoprofilaktika gali būti taikoma asmenims tik jų sutikimu, išskyrus kituose teisės aktuose
numatytus atvejus, o kai jie neveiksnūs tam tikroje srityje, – gavus atstovų pagal įstatymą sutikimą
(11 str. 1 d.). Imunoprofilaktikos tvarką nustato SAM (11 str. 4 d.).
Imunoprofilaktika – biologinių preparatų ir medicinos priemonių naudojimas siekiant padidinti žmonių atsparumą užkrečiamosioms ligoms.

Visuotinė imunoprofilaktika gali būti taikoma tik nustatyta tvarka paskelbus teritorijų
karantiną, kai kyla reali grėsmė, kad gyventojai gali susirgti pavojingomis ar ypač
pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, o kitos užkrečiamųjų ligų profilaktikos
priemonės negarantuoja šių ligų plitimo ribojimo (11 str. 5 d.). Visuotinės
imunoprofilaktikos taikymo tvarką nustato Vyriausybė teritorijų karantino režimą
reglamentuojančiais teisės aktais (11 str. 6 d.).
Chemoprofilaktiką asmenims galima taikyti tik jų sutikimu, išskyrus kituose teisės
aktuose numatytus atvejus, o jeigu jie neveiksnūs tam tikroje srityje, – gavus atstovų
pagal įstatymą sutikimą (12 str. 1 d.). Chemoprofilaktikos tvarką nustato SAM (12 str. 4
d.).
Chemoprofilaktika – vaistų vartojimas siekiant skubiai užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų atsiradimui ir plitimui.
UŽKREČIAMŲ LIGŲ PROFILAKTIKA
 UŽKREČIAMŲ LIGŲ PROFILAKTIKA

Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose turi būti

atliktas privalomas aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija,
dezinsekcija, deratizacija, valymas, plovimas) (14 str. 1 d.).

Jei pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose esančio

turto savininkai neduoda sutikimo atlikti privalomo aplinkos
kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos)
darbų, šie darbai atliekami priverstinai, dalyvaujant policijos
pareigūnams (14 str. 3 d.).

Privalomą aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją,

dezinsekciją, deratizaciją) pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų
židiniuose organizuoja ir atlieka Nacionalinis visuomenės sveikatos
centras ir jo pavedimu šiai veiklai licencijuoti juridiniai asmenys.
 UŽKREČIAMŲ LIGŲ PROFILAKTIKA

Darbdavys ir darbuotojas privalo laikytis darbuotojo sveikatos privalomo

tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų išvadų nurodymų (18 str. 3 d.).
Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga,
arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių
laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį skiriamas dirbti
nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį
jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra,
nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis
pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį
darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas,
kad gali tęsti darbą, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas darbuotojas – pasibaigus
laikotarpiui, kuriam turi izoliuotis asmenys, turėję sąlytį (18 str. 4 d.).
Išlaidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį
darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaištą laiką apmoka darbdavys
(darbo laikas), o už sveikatos patikrinimą prieš pradedant dirbti – darbuotojas,
jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip (18 str. 7 d.).
DALINĖ KONTROLĖ

29
 KOKIA TARNYBA ORGANIZUOJA
PRIVALOMĄ APLINKOS KENKSMINGUMO
PAŠALINIMĄ?

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras

30
 KARANTINAS

Karantinas – specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių

taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams ar apkrėstose teritorijose, kai
registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač
pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai
ar epidemijos (2 str. 21 d.).
Ribotas karantinas – karantinas, taikomas pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkių ar
grupinių susirgimų atvejais, kai karantino objektai yra ribota teritorija, konkretus
objektas, konkreti žaliava ir (ar) produktas arba konkreti paslauga (2 str. 22 d.).
Karantino tikslas – nustatyti specialias asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo
sąlygas, apribojimus ir tvarką bei ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, apribojimus ir
tvarką ir taip riboti užkrečiamųjų ligų plitimą (21 str. 1 d.).
Informaciją apie teritorijų paskelbimą užkrėstomis ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų
sukėlėjais, šių teritorijų dydį ir ribas, tokio paskelbimo atšaukimą Sveikatos
apsaugos ministerija turi per 3 val. perduoti Lietuvos nacionaliniam radijui ir
televizijai, taip pat visoms užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir
konsulinėms įstaigoms LR ir per 24 val. – Pasaulio Sveikatos Organizacijai bei ES
įgaliotai institucijai (20 str. 5 d.).
 KARANTINAS
Karantino metu gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė (Konstitucijos
32 str.) ir nustatyti šie ūkinės veiklos apribojimai (21 str. 1 (1) d.):
1) Vyriausybė gali nustatyti teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su
ūkinės veiklos apribojimais, – nustatyti produktų gamybos, jų realizavimo,
geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką;
2) visoje LR teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų
užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti šias teritorijų
karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu:
a) riboti arba laikinai uždrausti renginius ir kitokius daugiau kaip dviejų žmonių
susibūrimus institucijose, įmonėse, įstaigose, organizacijose, išskyrus atvejus, kai
valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose
įmonėse atitinkamas funkcijas (darbus) būtina atlikti darbo vietoje, ir viešose
vietose;
b) riboti arba laikinai uždrausti gyventojų išvykimą už jų gyvenamosios vietos
savivaldybės ribų ir judėjimą joje bei ne LR piliečių atvykimą į LR teritoriją;
c) taikyti laikiną gyventojų perkėlimą (evakuaciją) iš karantino teritorijos, išskyrus
atvejus, kai karantinas paskelbtas visoje LR teritorijoje.
 KARANTINAS

Teritorijų, kuriose skelbiamas karantinas, dydį ir ribas nustato

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (21 str. 2 d.), o tokio
karantino skelbimo ir tokio skelbimo atšaukimo tvarką Vyriausybė (21
str. 4 d.).
Teritorijų karantino trukmė gali būti ne ilgesnė kaip 3 mėn. Jei
pasibaigus šiam laikotarpiui išlieka poreikis riboti užkrečiamųjų ligų
plitimą, teritorijų karantinas gali būti kiekvieną kartą pratęsiamas dar
ne daugiau kaip 1 mėn. (21 str. 3 d.).
Informaciją apie teritorijų karantino skelbimą, teritorijų karantino dydį
ir ribas, režimą, tokio skelbimo atšaukimą Sveikatos apsaugos
ministerija turi per 3 val. perduoti Lietuvos nacionaliniam radijui ir
televizijai, taip pat visoms užsienio valstybių diplomatinėms
atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms Lietuvos Respublikoje ir per 24
val. – Pasaulio Sveikatos Organizacijai ir ES įgaliotai institucijai (21 str. 7
d.).
DALINĖ KONTROLĖ

34
KOKIA ASMENS KONSTITUCINĖ LAISVĖ GALI
BŪTI APRIBOTA KARANTINO METU?

Judėjimo laisvė

35
 FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ TEISĖS
IR PAREIGOS

Duomenys apie asmenų, sergančių, įtariamų, kad serga

užkrečiamosiomis ligomis, sveikatą teikiami tik įstatymų ir kitų
teisės aktų nustatyta tvarka (34 str.).
Asmenys turi teisę gauti visą informaciją apie susirgimą
užkrečiamąja liga, taikomus diagnostikos, gydymo metodus,
užkrečiamosios ligos keliamą pavojų kitiems asmenims bei būdus
šio pavojaus išvengti (35 str. 1 d.).
Asmenys, turėję sąlytį su asmenimis, sergančiais ar įtariamais, kad
serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis,
taip pat su sukėlėjų nešiotojais, turi teisę gauti informaciją apie
galimas bendravimo su šiais asmenimis pasekmes (35 str. 2 d.).
 FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ TEISĖS
IR PAREIGOS
Asmenys, įtariami, kad serga pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, turėję
sąlytį, sukėlėjų nešiotojai privalo (36 str. 1 d.):
1) įtarę, kad yra susirgę pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga ar kad
nešioja sukėlėją, savo iniciatyva nedelsdami nutraukti darbą, jeigu jis yra susijęs su
maisto produktų gamyba, realizavimu, gabenimu, saugojimu, geriamojo vandens
tiekimu, vaikų ugdymu švietimo įstaigose, slauga sveikatos priežiūros ir globos
įstaigose, pranešti apie tai darbdaviui ir kreiptis į šeimos gydytoją ar asmens
sveikatos priežiūros specialistą;
2) pateikti teisingą informaciją apie užkrečiamosios ligos šaltinį arba užsikrėtimo
aplinkybes, asmenis, su kuriais turėjo sąlytį, kai šios informacijos teisėtai reikalauja
asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, atliekantys šių ligų
epidemiologinę priežiūrą;
3) vykdyti gydytojų epidemiologų, gydytojų infektologų, kitų gydytojų specialistų,
visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų tarnautojų (pareigūnų) teisėtus
nurodymus dėl užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos.
 FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ TEISĖS
IR PAREIGOS
Juridiniai ir fiziniai asmenys turi teisę (37 str. 1 d.):
1) ginčyti teismo tvarka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro tarnautojų (pareigūnų)
sprendimų teisėtumą;
2) gauti iš visuomenės sveikatos priežiūros ir kitų įstaigų mokamas konsultacijas ir žaliavos,
produktų, geriamojo vandens, darbo bei gamtinės aplinkos mikrobiologinio tyrimo
išvadas;
3) sudaryti sąlygas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir kitų įstaigų tarnautojams
(pareigūnams) įgyvendinti šio Įstatymo jiems nustatytas teises.

Juridiniai ir fiziniai asmenys privalo (37 str. 2 d.):

1) pagal savo kompetenciją vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemones;
2) nustatyta tvarka apmokėti privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo
išlaidas;
3) sudaryti sąlygas visuomenės sveikatos centrų apskrityse ir kitų įstaigų tarnautojams
(pareigūnams) įgyvendinti šio Įstatymo jiems nustatytas teises.
 ADMINSITRACINIAI NUSIŽENGIMAI (ANK)
VIII SKYRIUS. SU ŽMONIŲ GYVYBĖS IR SVEIKATOS APSAUGA SUSIJĘ ADMINISTRACINIAI NUSIŽENGIMAI

45 str. Visuomenės sveikatos srities ES reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės

sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo
pažeidimas

1. Visuomenės sveikatos srities ES reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos
srities teisės aktų, LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas
užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems
atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo vieno 140 iki 600 eurų ir juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems
asmenims – nuo 550 iki 1200 eurų.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms
ligoms,
užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 560 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo
1400 iki 3000 eurų.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms
ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius
ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų
žmonių gyvybei ar sveikatai,
užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 1500 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims –
nuo 1500 iki 6000 eurų.
 ADMINSITRACINIAI NUSIŽENGIMAI (ANK)
52 straipsnis. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir kitų teisės
aktų, reglamentuojančių ūkinę komercinę veiklą, kuria verčiantis reikalingas leidimas-
higienos pasas, pažeidimas
1. Vertimasis ūkine komercine veikla neturint LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo-higienos paso
užtraukia baudą nuo 300 iki 850 eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą nuo 900 iki 1700 eurų.

 54 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros veikla užsiimančių specialistų pareigų

neatlikimas
Asmens sveikatos priežiūros veikla užsiimančių specialistų pareigų, nustatytų įstatymuose ir
kituose teisės aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas
užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų.

61 straipsnis. Neteisėtas vertimasis sveikatinimo veikla

Vertimasis sveikatinimo veikla nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos
užtraukia baudą nuo 600 iki 1140 eurų.
 NUSIKALTIMAS (BK)
277 straipsnis. Kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių
pažeidimas
1. Tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl
apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė
pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga,
baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki
1 m. (nesunkus nusikaltimas iki 3 m.)
2. Tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar
užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas
ar kilo epidemija,
baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 m. (apysunkis
nusikaltimas nuo 3 iki 6 m.)
3. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos yra
padarytos dėl neatsargumo.
4. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
 
DALINĖ KONTROLĖ

42
 KAM PRIVALOMA PATEIKTI INFORMACIJĄ
APIE UŽKREČIAMOSIOS LIGOS ŠALTINĮ?

Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros

specialistams.

43
GALUTINĖ KONTROLĖ
ŽINIŲ PATIKRINIMO TESTAS
15 MIN.

44
 BAIGIAMOJI DALIS

Apibendrinimas.
Vertinimas.
Saviruoša.

45
UŽSIĖMIMŲ PABAIGA

46