VAKCINACIJOS

Pristatymą parengė IIGb klasės mokinės:

Irmina ir Jovita
Kas yra vakcina?

Vakcina - medicininis preparatas,

skirtas įgyti imunitetui nuo infekcinės
ligos.
Imituodamas natūralią infekciją, šis
preparatas parodo imuninei sistemai
ligos sukėlėją, prieš kurį imuninė
sistema pagamina antikūnus ir kitus
gynybos mechanizmus.
Vakcinų sudėtis:
Antigenai – pagrindinė veiklioji vakcinos dalis.
Nukleino rūgštis (DNR, RNR) kai kuriose vakcinose (kaip nuo Covid-19 „Moderna“) yra alternatyva vakcinoje
esantiems antigenams. Pagal jose esančią informaciją antigenus pagamina pats skiepijamas organizmas.
Adjuvantai (medžiagos, sustiprinančios antigenų imunogeniškumą, t. y., gebėjimą sukelti imuninį atsaką).
Natūrali infekcija dažniausiai sukelia žmogaus ląstelių žūtį, iš kurių atsipalaiduoja biologiškai aktyvios
medžiagos, sukeliančios aplinkinių audinių uždegimą. Todėl, imituojant natūralų procesą, naudojami
adjuvantai – medžiagos, sukeliančios nedidelio laipsnio audinių uždegimą injekcijos vietoje.
Konservantai (stabilizuoja preparato komponentus) – etileno glikolis, fenoksietanolis.
Tirpiklis – daugiausia injekcinis vanduo arba fiziologinis tirpalas.
Bei kitos cheminės medžiagos.
Vakcinų nauda:
Skiepai užkerta kelią ligoms, kurios
nepasiskiepijus galėtų sukelti sunkių
sveikatos problemų, nuolatinę negalią
ar net mirtį. Vakcinos naudojamos
kasmet šimtams milijonų žmonių
visame pasaulyje apsaugoti nuo sunkių Dėl skiepų daugeliu infekcinių ligų
ligų. šiandien sergama labai retai, todėl
neigiamos šių ligų pasekmės kartais
pamirštamos. Jei žmonės nebebūtų
skiepijami, daugelis šių ligų ir jų
protrūkių galėtų vėl pasireikšti.
Pasiruošimas vakcinacijai:
Jokio specialaus pasiruošimo nereikia. Tačiau sergantis, karščiuojantis ar bet kokios
ligos ūmiame periode žmogus neskiepijamas. Taip pat po organų transplantacijų
skiepai yra negalimi nebaigus imunosupresinio gydymo. Nereikėtų skiepytis
vartojant vaistus, kurie slopina imuninę sistemą, atliekant onkologiniams
susirgimams taikomą chemoterapinį gydymą. Po įskiepytų gyvųjų vakcinų moterims
nerekomenduojama pastoti bent 3 mėnesius. Svarbu žinoti, kad nei metų laikas, nei
oras skiepams įtakos neturi. Tačiau egzistuoja vadinamieji sezoniniai skiepai, pvz.,
skiepai nuo gripo, kuriuos tikslingiausiai naudoti rudens- žiemos periodu.
Šalutinis poveikis po vakcinos:
Pasiskiepijus bet kuria vakciną, daliai
žmonių gali pasireikšti trumpalaikis
sveikatai nepavojingas šalutinis
poveikis. Pavyzdžiui, skausmas,
paraudimas ir patinimas injekcijos
vietoje, galvos, raumenų ir sąnarių
skausmas, nuovargis, karščiavimas,
šaltkrėtis.
Šalutinis poveikis pasireiškia todėl, kad
vakcina sukelia žmogaus organizmo
imuninį atsaką. Minėti simptomai
reiškia, kad jūsų imuninė sistema
mokosi, kaip ateityje aptikti ir
sunaikinti šį ar tą virusą. Šalutinis
poveikis įprastai praeina per 1–2
dienas.
Covid-19:
Šios ligos pradžia yra 2019m. Gruodžio 1 dieną. Covid-19 tapo pausaulinę
pandemiją. COVID-19 susirgęs žmogus antikūnius prieš virusą ima gaminti tik po
savaitės ar dviejų. Dabar Lietuvoje skiepyjima šiomis vakcinomis nuo koronoviruso:
• „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“)
• „Spikevax“ (gamintojas „Moderna“)
• „Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech“ „Pfizer“)
• „COVID-19 Vaccine Janssen“ (gamintojas „Janssen Pharmaceutica NV“)

Šiuo metu Lietuvoje užregistruota 69,7% pasiskiepyjusių lietuvos gyventojų.

Pamokantis filmukas apie vakcinas:
https://www.youtube.com/watch?v=yCrllCkZg2A
Šaltiniai:
• https://vakcina.vilnius.lt/vakcinos/
• https://
vaccination-info.eu/lt/faktai-apie-vakcinas/skiepijimo-nauda?fbclid=IwAR366zQ5_
lXkJWKipGA38E1ToP14rc7tUqi4JUwSBk6lfGZx4CeUWRa-ybc
• https://lt.wikipedia.org/wiki/Vakcina