Imuninė sistema.

Ląstelinis ir
Humoralinis imunitetai.
Skiepai.
Julius Kavaliauskas 2021
Imunitetas
• Tai kūno sugebėjimas
apsisaugoti nuo infekcinių
veiksnių, svetimų ląstelių ar net
savo organizmo ląstelių
Apsauginiai barjerai – pirminė žmogaus
gynybinė linija
• Egzistuoja 3 apsauginių barjerų
tipai:
*Fizinis – tai būtų mūsų oda, kuri
neleidžia patekti ligos sukėlėjams
*Cheminis – tai įvairios gleivės su
jose esančiomis veikliosiomis
medžiagomis – seilės, skrandžio
rūgštis, ašaros.
*Biologinis – gerosios bakterijos,
mūsų kūno paviršiuje, burnos
ertmėje, žarnyne
Antra gynybinė linija - Leukocitai
• Leukocitai prie imuniteto
formavimosi prisideda dvejopai:
*Gamindami antikūnus --
Limfocitai
*Atlikdami fagocitozę („prarydami
bakterijas, aktyvios pernašos
būdu“) – neutrofilai ir
monocitai(makrofagai)
*išsamiai apie leukocitus rasite
kraujotakos sistemos skaidrėse.
Antikūnai ir antigenai
• Antikūnai – specifinių baltymų grupė,
kurios funkcija yra slopinti antigenų
veiklą arba juos neutralizuoti.
• Antigenai – tai visi į organizmą
patekę svetimi dariniai – virusai,
bakterijos, kirmėlės, žiedadulkės ar
net svetimi organai
• Patogenai – antigenų grupė, kuri
sukelia susirgimus.
• Antigenai ir antikūnai veikia rakto ir
spynos principu.
 Uždegimas, kaip ūmi reakcija į organizmo
pažeidimus
• Mūsų organizmas aktyviai, kovoja su
įvairiomis organizmo pažeidimo formomis,
vienas iš tokių uždegiminės reakcijos
• Uždegiminės reakcijos pažeidimo vietoje
prasideda dėl padidėjusio histaminų kiekio
išskirto pažeistų specifinių ląstelių, jis
padaro kapiliarų sieneles pralaidesnes, dėl
to tos vietos patinsta.
• Neutrofilams žūnant išsiskiria pirogenai,
kurie ir paskatina pažeistos vietos
temperatūros pakylimą, tai aktyvuoja kitus
leukocitus.
• Atnešti skirtingi leukocitai kovoja su
uždegimą sukėlusiais veiksniai
 Humoralinis imunitetas – B limfocitai.
• Kaip ir visos kraujo ląstelės susidaro
raudonuosiuose kaulų čiulpuose, vėliau
diferencijuojasi blužnyje
• Jų pagrindinė funkcija antikūnų gamyba ir
išskyrimas į kūno skysčius(kraują ir limfą)
• Kiekvienas B limfocitas savo membranoje turi
specifinius receptorius skirtus specifiniams
antigenams atpažinti (rakto ir spynos
principas)
• B limfocitui susidūrus su jam būdingu
antigenu, prasideda kloninis dalijimasis, kurio
metu susidaro – plazminės ląstelės –
pagrindinė funkcija antikūnų gamyba. Kartu
susiformuoja ir atminties B limfocitai.
Ląstelinis imunitetas – T limfocitai
• T limfocitai susidaro kaulų čiulpuose,
bet subręsta užkrūčio arba
čiobrelinėje liaukoje
• Šie limfocitai specializuoti kovai su
virusais užkrėstomis ląstelėmis ir
vėžinėmis ląstelėmis, padarydami
jose perforacijas – mažus plyšelius
per kuriuos į ląstelę gali plūsti skysčiai
• Skirstomi į 4 grupes – kileriai(žudikai),
helperiai (pagalbininkai), slopinantys
ir atminties
Ląstelinis imunitetas – T limfocitai
• Šie limfocitai nekontaktuoja
tiesiogiai su ligų sukėlėjais,
informacija gaunama iš
makrofogų, kurie paruošia
antigeno kompleksus.
• Kileriai (citoksinės T ląstelės) –
šiose ląstelėse yra perforino,
kuris reikalingas perforacijų
susidarymui ląstelėse taikiniuose
(vėžinėse arba virusais
užkrėstose)
Ląstelinis imunitetas – T limfocitai
• Helperiai (pagalbinės T ląstelės) –
reguliuoja imuninį atsaką, nes
paveiktos antigenų išskiria limfokinus,
kurie pritraukia kitus leukocitus
(neutrofilus, makrofagus, B limfocitus)
• Atminties T ląstelės – šios ląstelės
įsimena informaciją apie antigeną ir
jam patekus antrą kartą pradeda
skatinti makrofagus ir B limfocitus
• Slopinančios T ląstelės – šios ląstelės
yra svarbios palaikyti imuninės
reakcijos kontrolę.
Imuniteto tipai
• Aktyvus – tada kai žmogaus
organizmas pats pasigamina
antikūnus, kovodamas su ligos
sukėlėju ar jo dalimis.
• Aktyvus imunitetas susidaro
pacientui persirgus tam tikra liga
(vėjaraupiais) ir antrą kartą didelė
tikimybė, jog pacientas nesusirgs -
natūralus
• Antras būdas yra skiepai - dirbtinis
• Aktyvus imunitetas yra ilgalaikis
 Skiepai – mokslo laimėjimas kovojant su ligų
sukėlėjais
• Vakcina – tai yra preparatas,
kuriame yra apskaičiuotas,
nekenksmingas organizmui ligos
sukėlėjo/antigeno kiekis
• Vakcinos gali būti gaminamos
naudojant susilpnintus ar
inaktyvuotus ligų sukėlėjus arba jų
dalis – baltymus, DNR ar mRNR.
• Pirmoji vakcina sukurta E. Dženerio
buvo skirta kovai su raupais
• Vėliau Lui Pasteras sukūrė skiepus
nuo juodligės, pasiutligės ir
choleros
Skiepai – mokslo laimėjimas kovojant su ligų
sukėlėjais
• Kartais nuo tam tikrų ligų reikia skiepytis kelis
kartus, kad susidarytų pilnas imuninis atsakas
prieš ligos sukėlėją
• Skiepų atsiradimas leido pamiršti daugelį
pasaulį kamavusių ligų, dėl to skiepytis
reikėtų, galvojant ne tik apie save bet ir apie
kitus, nes tik tokiu būdu susidaro
„visuotinis/populiacijos“ imunitetas.
• Skiepų atsisakymas gali lemti jau pamirštų ligų
protrūkius – 2019m tymų protrūkis Ukrainoje,
ko pasekoje ligos sukėlėjas mutuoja ir tampa
atsparus prieš medikamentus, o vakcina
tampa neveiksni.
• Lietuvoje vaikai yra skiepijami nuo 11
infekcinių ligų.
Pasyvus imunitetas
• Pasyvus imunitetas yra trumpalaikis ir
antikūnai yra susidarę ne pačiame
organizme, o jau liga persirgusio ar imunitetą
turinčio asmens.
• Natūralus pasyvus imunitetas yra
perduodamas nėščiosios kūdikiui per
placentą, arba motinai maitinant kūdikį
pienu.
• Dirbtinis pasyvus imunitetas susidaro
suleidus liga persirgusio asmens kraujo
serumo (šiuo metu tai taikoma gydant
Covid19 pacientus). Anksčiau kraujo serumas
buvo išgaunamas iš arklių, kuriems būdavo
suleidžiamos nedidelės antigenų dozės, jog
susidarytų antikūnai.
 Alergija – imuninė sistema per daug aktyvi
• Alergija pasireiškia tada kai
imuninė sistema sukuria
antikūnus medžiagoms, kurios
nėra laikomis antigenais
• Dažnai alergija primena
peršalimą, tačiau kartais reakcija
būna per daug aktyvi ir žmogų
ištinka anafilaksinis šokas
Autoimuninės ligos – kūnas atmeta pats save
• Tai sutrikimai, kurių metu savas
ląsteles puola antikūnai ir T
ląstelės
• Tikslių ligos priežasčių nėra, jos
ganėtinai įvairios
• Ligos pažeidžia pagrinde nervų
sistemą, bet gali ir kitus audinius
• Vaistų nėra