Kūrė: Mantas Granskas ir Kasparas Rekus

z
Saugi elgsena
ekstremaliose
situacijose
z

Civilinės saugos samprata

 Civilinės saugos sąvoka susijusi su tam tikrais veiksmais
ir priemonėmis, kurių tikslas - užtikrinti visuomenės
saugumą bei gerovę, ypač nelaimių, krizių ar
kitų ekstremalių situacijų metu. Šios situacijos gali apimti
įvairias grėsmes, tokioms kaip gamtinių nelaimių,
technologinių avarijų, teroristinių išpuolių ar kitų
pavojingų įvykių padarinius.
z  Informavimas ir mokymai: Teikiant informaciją apie
galimas grėsmes, mokomas gyventi nelaimių atveju ir
taikomos saugumo priemonės.

 Krizės planų parengimas: Kiekviena organizacija ir

valstybė turėtų turėti iš anksto parengtus veiksmų planus
įvairioms nelaimėms.

Kokios yra  Evakuacija ir gelbėjimas: Organizuoti gyventojų evakuaciją

ir teikti pagalbą žmonėms, kurie gali būti nelaimių paveikti.
civilinės  Pirmoji pagalba: Teikti pagalbą sužeistiems ir sergantiems.

saugos  Gaisro gesinimas: Atlikti gaisro gesinimo operacijas,

veiklos? kontroliuoti ir įveikti ugnies židinius.

 Mokymai ir pratimai: Organizuoti mokymus ir pratimus, kad

žmonės būtų parengti reaguoti į įvairias krizines situacijas.

 Stebėjimas ir analizė: Stebėti potencialias grėsmes ir

vertinti jų įtaką, kad būtų galima priimti proaktyvias
priemones.
z
Tarnybos, kurios sudaro civilinės saugos
pajėgas
Ugniagesių gelbėjimo tarnyba
Gynybos ministerijos civilinės saugos departamento
Nacionalinė policija
Sveikatos apsaugos tarnyba
Tarnyba gyventojų evakuacijai
Civilinės gynybos organizacijos
Techninės apsaugos tarnybos
 z

 Teisės:

 Teisė į saugumą

 Teisė į informaciją

Teisės ir
 Teisė į pagalbą ir paramą

 Teisė į dalyvavimą sprendimų priėmime

pareigos  Teisė į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą

civilinės  Pareigos:

saugos srityje
 Paklusti civilinės saugos instrukcijoms

 Dalyvauti renginiuose ir pratimuose

 Teikti pagalbą kitų žmonių poreikiams

 Nesiųsti panikos

 Palaikyti viešąją tvarką ir saugumą

 z

Asmeninės ir  Asmeninės ir kolektyvinės gyventojų apsaugos

esmė susijusi su priemonėmis ir veiksmais,

kolektyvinės kurių imamasi siekiant užtikrinti asmeninį ir

bendrą visuomenės saugumą nelaimių, avarijų

gyventojų ar kitų grėsmių metu.

apsaugos
esmė:
z
Kolektyvinės gyventojų apsaugos būdai ir
asmeninės gyventojų apsaugos priemonės
Kolektyvinės gyv. Apsaugos Asmeninės gyv. Apsaugos
būdai priemonės
 Krizinių situacijų planavimas  Nelaimių planas šeimai

 Evakuacijos planavimas  Nelaimių dėl ugnies prevencija

 Saugių zonų identifikavimas  Pirmoji pagalba

 Išankstinė informavimo sistema  Maisto ir vandens atsargas

 Komunikacijos ir informacijos sklaida  Asmeninės apsaugos priemonės

z
Asmeninės ir kolektyvinės gyventojų
apsaugos skirtumai:
Asmeninės gyv. apsaugos
 Apima individus: Asmeninė apsauga yra skirta
kiekvienam atskiram asmeniui ir yra pagrįsta tuo,
kaip individas pasiruošęs apsaugoti save ir savo
šeimą nelaimių metu.
 Asmeninės priemonės: Ši apsauga apima
asmeninius žmogaus veiksmus, įgūdžius ir
priemones, tokius kaip pirmoji pagalba, žinojimas,
kaip elgtis krizės situacijose, ir asmeninės saugos
priemonės (pvz., pirmosios pagalbos rinkinys).
Kolektyvinės gyv. apsaugos
 Apima bendruomenes ar grupes: Kolektyvinė
apsauga yra skirta visoms bendruomenėms,
miestams ar teritorijoms ir apima veiksmus,
kuriuos vykdo organizuotos grupės, valdžios
institucijos ar kitos organizacijos.
 Kolektyvinės priemonės: Ši apsauga apima
veiksmus ir priemones, kurių imamasi
organizuotai, pvz., evakuacijos planavimas,
bendrosios bendruomenės mokymai, krizinių
situacijų planai ir pan.
z

Evakavimosi į saugią
teritoriją principai:
 Prevencija ir ankstyvas perspėjimas: Būtina stebėti ir prognozuoti galimas grėsmes, kad būtų
galima laiku pranešti gyventojams ir organizuoti evakuaciją.

 Evakuacijos planavimas: Kiekviena bendruomenė, miestas ar organizacija turi turėti parengtą

evakuacijos planą, įskaitant maršrutus, susirinkimo vietas ir kitus svarbius faktus.

 Prioritetai: Evakuacijos procese prioritetai teikiami pažeidžiamiausiems, tokie kaip vaikai,

pagyvenę žmonės, asmenys su judėjimo negalėjimu, ir kiti.

 Saugios zonos ir prieglaudos: Sukuriamos saugios zonos arba specialios prieglaudos, kuriose
gyventojai gali ieškoti apsaugos nelaimių ar kitų krizių metu.

 Transporto organizavimas: Užtikrinamas transportas, reikalingas evakuacijai, ir koordinuojami

maršrutai, kad būtų išvengta eismo spūsčių ir užtikrinta greita išvykimo galimybė.
 z
Evakuacijos iš pastato ir evakavimo iš
pavojingos ter. Į saugią skirtumai:
Evakuacija iš pastato:
 Tikslas: Evakuacija iš pastato yra skirta žmonėms, kurie
yra pastate ir gali būti grėsmės pavojui, tokiu kaip gaisras,
sprogimas ar kitos avarinės situacijos.
 Būdas: Evakuacija iš pastato dažniausiai vyksta per
įprastus išėjimo punktus, tokius kaip durys, laiptai ir
išsklaidytos zonos, ir ji yra organizuojama pagal pastato
evakuacijos planą.
 Organizacija: Pastato evakuaciją gali organizuoti
ugniagesiai, saugumo personalas ar kitos atsakingos
institucijos, kurios turi reikiamas žinias ir priemones.
 Pirmoji pagalba: Dažnai pastate yra pirmosios pagalbos
punktai, kur galima suteikti pagalbą sužeistiems ar
sergantiems.
Evakuacija iš pavojingos teritorijos:
 Tikslas: Evakuacija iš pavojingos teritorijos skirta žmonėms, kurie gali
būti grėsmės pavojui dėl didesnio masto nelaimių, tokių kaip potvyniai,
potvynių ar kitos gamtos katastrofos, teroristiniai aktai ar kitos masinės
grėsmės.
 Būdas: Evakuacija iš pavojingos teritorijos dažnai vyksta organizuotai
pagal vietos valdžios institucijų nurodymus. Ji gali apimti transporto
organizavimą arba nurodymus pačių žmonių iniciatyva ieškoti saugesnių
vietų.
 Organizacija: Evakuaciją iš pavojingos teritorijos dažniausiai
organizuoja vietos valdžios institucijos, tokiomis kaip policija,
ugniagesiai, civilinės saugos tarnybos ir kt. Taip pat gali būti įtrauktos
organizacijos, tokiomis kaip Raudonasis Kryžius.
 Saugios zonos: Evakuacijos metu žmonės dažnai yra nukreipiami į
specialias saugias zonas arba prieglaudas, kuriose jie gali ieškoti
apsaugos ir paramos.
 z
Skubaus ir uždelsto evakavimo
skirtumai:
 Skubus evakavimas:
 Tikslas: Skubus evakavimas yra skirtas tučtuojau reaguoti į akivaizdžią ir staigią
grėsmę, kuri gali padaryti pavojų gyvybei ar sveikatai. Tai dažniausiai yra susiję su
avarijomis, tokiose kaip gaisrai, sprogimai, potvyniai ar kitos avarijos.
 Greitis: Skubus evakavimas yra labai greitas procesas. Žmonės yra raginami iš
karto palikti pavojingą vietą, nešdami su savimi pagrindinius asmens daiktus, pvz.,
dokumentus, vandens ir maisto atsargas.
 Organizacija: Skubus evakavimas dažniausiai yra organizuojamas civilinės saugos
tarnybų, tokių kaip ugniagesiai, policija, arba kitų atsakingų organizacijų.
 Priežiūra ir pagalba: Skubaus evakavimo metu pirmenybė teikiama greitai palikti
pavojingą teritoriją ir ieškoti saugesnių vietų. Pagalba pažeidžiamiems asmenims
gali būti teikiama vėliau, kai bus užtikrintas jų saugumas.
 Uždelstas evakuavimas:
 Tikslas: Uždelstas evakuavimas yra skirtas situacijoms, kur grėsmė yra
potenciali, bet ne iš karto akivaizdi. Tai gali būti susiję su prognozuojamomis
gamtos katastrofomis, tokiomis kaip artėjantis uraganas, ar kitomis situacijomis,
kuriose yra tam tikras laiko tarpas.
 Laikas: Uždelstas evakuavimas leidžia žmonėms turėti tam tikrą laiką pasiruošti
ir planuoti išvykimą. Tai dažniausiai įvyksta dienų ar valandų prieš numatomą
grėsmės poveikio pradžią.
 Organizacija: Uždelstas evakuavimas dažnai yra koordinuojamas vietos
valdžios institucijų arba kitų atsakingų organizacijų. Jie teikia informaciją ir
rekomendacijas dėl evakuacijos, bet žmonės turi laiko apgalvoti savo
sprendimus.
 Priežiūra ir pagalba: Uždelsto evakavimo metu yra daugiau laiko ir galimybių
teikti pagalbą pažeidžiamiems asmenims ar tiems, kurie gali turėti specialių
poreikių evakuacijos procese.
 z
Evakavimosi savo transportu ypatumai,
privalumai ir trūkumai:
 Ypatumai:
 Individualus kontrolės jausmas: Evakuavimasis 
savo transportu suteikia jums didesnę kontrolę ir
nepriklausomybę nuo kitų transporto priemonių ir
maršrutų.
 Galimybė vežti daugiau daiktų: Turėdami savo
transporto priemonę, galite vežti daugiau asmeninių
daiktų, maisto atsargų ir reikalingų priemonių, kurios
gali padėti jums išgyventi nelaimės metu.
 Saugumas ir privatumas: Jūsų transporto priemonė
gali būti saugesnė vieta nei viešosios evakuacijos
priemonės, kuriose galėtų būti daugiau žmonių.
Trūkumai:
 Privalumai:
Eismo sąlygos: Jei nelaimės padėtis yra labai sudėtinga,
Spartesnis išvykimas: Galite išvykti greičiau,
gali būti, kad eismo judėjimas bus labai apsunkintas ar
net užblokuotas.
nes neturite laukti viešųjų transporto priemonių
arba kitų organizuotų evakuacijos priemonių.
Degalų trūkumas: Jei nepavyksta rasti degalų, jūsų
transporto priemonė gali būti bejėgė, o tai gali apsunkinti
 Didesnė mobilumas: Turėdami savo evakuaciją.
transporto priemonę, galite lengviau pasirinkti
maršrutus ir išvengti eismo spūsčių ar kitų Pražūtingi keliai: Nors savo transporto priemone galite
kliūčių. turėti daugiau galimybių, gali būti, kad kai kurie keliai bus
neprieinami arba pavojingi dėl nelaimės padėties.
 Papildomos galimybės: Jei jūsų transporto
Pridėtinė atsakomybė: Turint savo transporto priemonę,
priemonė yra visureigis ar kita specializuota
turite atsakomybę už jos priežiūrą, techninę būklę ir
priemonė, galite turėti papildomų galimybių
degalų atsargas.
įveikti sudėtingesnes teritorijas.
 z

z
Klausimai

1.Kokios yra civilinės saugos veiklos?

2.Kokios teisės
ir pareigos civilinės saugos srityje?

3.Kokios yra tarnybos, kurios sudaro

civilinės saugos pajėgas?