KRIZIŲ INTERVENCIJA
Apibr÷žimas
BENDRI KRIZIŲ
INTERVENCIJOS
YPATUMAI
Dr. Kristina Ona Polukordien÷
Jaunimo psichologin÷s paramos centras
2009 11 04, Vilnius
PAGALBOS LYGIAI
Klasikiniu yra laikomas G.Caplano požiūris į
psichikos sveikatos ir visuomen÷s sveikatos
problemų prevenciją. Pasak jo, esama:

pirmin÷s, antrin÷s ir tretin÷s prevencijos.
Pastaruoju metu šios trys prevencijos rūšys
dažniau vadinamos:

prevencija, intervencija ir postvencija.
INTERVENCIJA
Orientuota į krizin÷s situacijos sukeltų problemų sprendimą
kriz÷s metu. Tai – parama tuo metu išgyvenantiems krizes
žmon÷ms. Tai “į÷jimas” į patį kriz÷s procesą, kuriame:

Taikoma aktyvi krizių įveikimo terapija/intervencija.

Svarbiausias vaidmuo tenka profesionaliems
specialistams (psichologams, psichoterapaeutams,
psichiatrams, socialiniams darbuotojams, slaugos
specialistams), krizių įveikimo centrų, krizių valdymo
komandų darbuotojams ir savanoriams.

Krizę išgyvenančiam žmogui padedama priimti krizin÷s
situacijos sukeltus pokyčius ir su jais susijusius krizinius
išgyvenimus.
Krizių intervencija – tai pagalba žmon÷ms
krizinio išgyvenimo metu:

Psichoterapin÷, psichologin÷ – ją teikia
profesionalūs psichikos sveikatos specialistai.

Emocin÷ parama – ją teikia savanoriai krizių
įveikimo darbuotojai arba kiti krizių įveikimo
komandos nariai.
PREVENCIJA

Rūpinimasis psichikos sveikata

Visuomen÷s, specialistų švietimas.

Paramos krizes išgyvenantiems žmon÷ms
prieinamumas.
POSTVENCIJA
 Pagalba, kuri teikiama išgyvenusiems krizes
žmon÷ms, siekiant greitesnio grįžimo į įprastą
jiems gyvenimo ir funkcionavimo lygį.
 Daroma viskas, kad kriz÷ netaptų chronišku
išgyvenimu. Šalinami liekamieji kriz÷s efektai:
taikoma psichoterapija, dirbama specialiose
paramos ir savipagalbos grup÷se.
Postvencijos terminą įved÷ E.Schneidman, 1973m. Šiuo
atveju terminas talpina viską, ko imamasi įvykus
savižudybei ar bandymui žudytis:
 INTERVENCIJOS TIKSLAI
Pad÷ti įveikti krizę tuo metu, kai ji išgyvenama

Suteikti išgyvenančiam krizę žmogui
emocinę paramą.

Pad÷ti išgyventi krizinius jausmus.

Pad÷ti priimti su krizine situacija susijusius
pokyčius.

Pasirūpinti specializuota pagalba (jei reikia)
Kas atlieka krizių intervenciją

Profesionalūs psichikos sveikatos specialistai
(krizin÷ psichoterapija/intervencija).

Savanoriai krizių įveikimo darbuotojai –
emocin÷ ir kita reikiama parama krizinių
išgyvenimų metu

Krizių valdymo komandų nariai
Mobili krizių įveikimo komanda
Krizių įveikimo komanda, kuri pasitelkiama
teikiant skubią pagalbą krizių atvejais, ir kuri
gali per trumpiausią laiką organizuoti ir teikti
pagalbą krizinių įvykių vietose, organizuoti
krizes išgyvenusiems žmon÷ms tolimesnę
reikalingą pagalbą.
INTERVENCIJOS TRUKMö
Krizių intervencija – aktyvios pagalbos faz÷

Taikoma prasid÷jus kriziniam išgyvenimui.

Trunka tol, kol pasireiškia kriziniai jausmai.
Literatūroje dažniausiai minima vidutiniškai 10
sesijų krizinių būsenų terapija/intervencija.
Krizių įveikimo komandos
Reikalingų konkrečiai krizei įveikti specialistų grup÷s,
kurių sud÷tyje dažniausiai dirba šie specialistai:

Profesionalūs psichikos sveikatos specialistai:
psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai, socialiniai
darbuotojai.

Ekstremalių situacijų atvejais – policijos pareigūnai,
gaisrin÷s apsaugos darbuotojai, gydytojai.

Savanoriai krizių įveikimo darbuotojai

Mokyklos darbuotojai - mokyklos krizių valdymo
komandos nariai.
KUR taikoma intervencija

Krizinių įvykių vietose.

Krizių įveikimo (ar jų funkcijas
atliekančiose) tarnybose.

Teikiant emocinę paramą pagalbos
telefonais, internetu.
Bendri krizių intervencijos ypatumai
(1)

Pagalba suteikiama neatid÷liotinai.

Surenkama krizinio įvykio ir išgyvenimo
istorija.

Nustatoma, ar tai psichologin÷ kriz÷ ar kitas
panašus į krizę sutrikimas

Įvertinami krizinio išgyvenimo
intensyvumas, faz÷, rizikos faktoriai,
galimyb÷s gauti artimųjų/draugų pagalbą;

Sudaromas krizin÷s intervencijos planas
Bendri krizių intervencijos ypatumai
(2)

Pasirenkama siaura intervencijos sfera.

Informavimo svarba.

Jei įvyksta grup÷s, kolektyvo kriz÷ (pvz.,
mokyklos) – susitinkama pagal galimybes su
visais grup÷s nariais.

Santūrus santykis į medikamentų taikymą.
Bendri paramos netekusiesiems
ypatumai

Būti kartu ir klausyti.

Pad÷ti netekusiajam priimti netekties faktą ir realybę.

Pad÷ti/leisti netekusiajam išgyventi netekties skausmą.

Normalizuoti su netektimi susijusius išgyvenimus

Nevertinti: nieko, kas susiję su mirtimi, mirtį atnešusiu
įvykiu, mirusiojo ir netekusiojo veiksmais

Neskub÷ti siūlyti medikamentus

Išreikšti pagarbą ir patiems priimti tai, kas vyksta

Pad÷ti netekusiajam suvokiant, priimant ir kuriant naujus
po netekties įvykstančius gyvenimo pasikeitimus.
Krizių intervencijos planas

Nustatomi aiškiai suformuluoti ir trumpalaikiai
krizių intervencijos tikslai.

Turi būti aiškiai apibr÷žta intervencijos pabaiga.

Individualūs susitikimai skiriami orientuojantis į
kliento poreikius.

Numatoma, kokie dar bus reikalingi specialistai
teikiant paramą krizinio išgyvenimo metu.
Krizių intervencijos/terapija
Psichologinio konsultavimas/psichoterapija
Kuo jie skiriasi?

Psichoterapeuto pozicija krizių terapijoje aktyvesn÷, labiau
emociškai palaikanti.

Trukme – krizių terapija trunka ne ilgiau kaip ~ du m÷nesius.

Kai kuriais psichoterapijos turinio ir proceso ypatumais:
 pagrindinis d÷mesys skiriamas situacijos ir išgyvenamų
jausmų „čia ir dabar” normalizavimui;
 neatliekamos psichoterapin÷s interpretacijos, neanalizuojami
perk÷limo procesai;
 nesprendžiamos visos asmenybin÷s problemos.
Naudota literatūra

Polukordien÷ O.K. Psichologin÷s kriz÷s ir jų
įveikimas /Pagrindin÷s žinios apie krizių ir
savižudybių prevenciją, intervenciją ir
postvenciją / praktinis vadovas. – Vilnius:
Heksagrama, 2003. – 99p.

Polukordien÷ O.K. Netekčių psichologija. -
Vilnius, 2008. – 112p.