Vievio gimnazija 2023-04-22 TURINYS • VESTUVĖS • PAŽINTINĖS IR PIRŠLYBOS • MERGVAKARIS IR BERNVAKARIS • ATVYKIMAS PAS JAUNĄJĄ. • SUTUOKTUVĖS • GRĮŽIMAS • SVARBIAUSI VESTUVINIAI SIMBOLIAI IR JŲ REIKŠMĖS • ŠALTINIAI VESTUVĖS • Vestuvės, tai – amžinos meilės ir noro kartu praleisti visą gyvenimą įrodymas.Vestuvių ceremonija paprastai vykdavo bažnyčioje, tačiau šventės tęsdavosi kelias dienas , su daugybe apeigų ir tradicijų, papročiu pažymėti šią progą. PAŽINTINĖS IR PIRŠLYBOS • Seniau, jaunuosius piršdavo vestuvių piršlys, kuris, kartu su jaunikiu, itin dailiu vežimu, važiuodavo į nusižiūrėtos mergelės namus. Ten, atvykusius svečius, itin vaišingai pasitikdavo pati būsima jaunoji ir jos tėvai.Vykdamas pas mergelę kartu su jaunikiu, piršlys, turėdavo vežtis ir gėrimo, kuris buvo reikalingas – jaunosios „pragertuvių apeigoms“.Piršlys, patiesdavo baltą nosinę ant stalo ir šioje garbingoje vietoje statydavo savo atvežtą degtinės butelį, kuris, paprastai, būdavo užkištas rūtų vainikėliu.Šį butelį, privalėdavo atkimšti pati jaunoji. Tai tarsi – sutikimo tekėti ženklas. Susitarus dėl santuokos, nuotaka, savo būsimam vyrui ir jį atvežusiam piršliui, dovanodavo po rankšluostį bei liaudiškais raštais dabintą juostą.Nuotakos motina, savo būsimam žentui, iškilmingai įteikdavo baltos drobės skarelę, su kampelyje užkištu žiedu ir rūta. MERGVAKARIS IR BERNVAKARIS • Mergvakaris- lietuvių liaudies • Bernvakaris būdavo skirtas vyrams vestuvių dalis. Vykdavo pasilinksminti, o jaunajam atšvęsti jungtuvių išvakarėse nuotakos, besibaigiančią laisvę. Nes po kartais ir jaunikio namuose. santuokos, užgriūdavo šeimyniniai Susirinkęs jaunimas šokdavo, rūpesčiai ir buitis. dainuodavo, pamergės pindavo nuotakai rūtų vainiką. Mergvakaris simbolizavo jaunųjų atsiskyrimą nuo savo bendraamžių, nuo savo šeimos. ATVYKIMAS PAS JAUNĄJĄ. • Po šių pasilinksminimų, sekdavo – atvykimas pas jaunąją. Ši apeiga būdavo vykdoma prieš pat vestuves, kuomet reikėdavo pasiimti nuotaką iš namų ir vykti į sutuoktuvių apeigas. Paprastai, jaunikis atvykdavo su pabroliu. • Deja, jaunikis nuotakos lengvai negaudavo. Pirmiausia, vykdavo nuotakos „atpažinimas“, kuomet, būdavo pakišama svetima pana ir jaunikis turėdavo suprasti, jog čia nėra jo mylimoji. • Vėliau, būdavo suporuojamos pamergės ir pabroliai. Pamergėms – įteikiama puokštė, pabroliams – į švarko atlapus įsegamos rūtos. Kai jaunikis pasiimdavo nuotaką, o pabroliai turėdavo po pamergę poroje, vykdavo išvykimas iš namų. Čia, labai svarbus būdavo atsisveikinimas, kuris turėdavo didelę reikšmę nuotakos ir jaunikio artimiesiems. • Išleidžiant jaunuosius iš namų, tėvai juos palaimindavo, peržegnodavo ir duodavo pabučiuoti namus sergėjantį kryželį. Būtinas būdavo ir išlydėtuvių kraitis, kurį giminės vyrai kraudavo į vestuvių vežimą. SUTUOKTUVĖS • Vestuvinė šventė prasideda formalia procesija, kuria veda kunigas. Jaunikis su nuotaka paprastai įžengia pirmas, po jų pabroliai ir pamergės. Ceremonija paprastai apima Biblijos skaitymu, maldomis ir giesmėmis. Jaunavedžiai keičiasi žiedais ir pasakoja įžadus, o kunigas palaimina santuoką. GRĮŽIMAS • Po ceremonijos, naujai susituokusieji dažnai važiuodavo drauge vežimu į priėmimą, kur juos pasitikdavo su degtine, duona ir druska, simbolizuojančius klestėjimą ir svetingumą. SVARBIAUSI VESTUVINIAI SIMBOLIAI IR JŲ REIKŠMĖS • Jaunavedžių žiedai – buvo vienas svarbiausių vestuvinių simbolių. Šių žiedų simbolinė reikšmė siekia neatmenamus laikus. Dažniausiai, vestuvių žiedai būdavo auksiniai, kadangi, tai – ilgaamžis metalas, simbolizuojantis amžinybę. • Balta jaunosios suknelė – suknelė, taip pat būdavo būtinas vestuvių atributas. Ji irgi turėjo gilią simbolinę reikšmę. Balta suknelė simbolizuodavo – tyrumą, nekaltumą, dvasingumą. • Rūtų vainikas – itin svarbi nuotakos aprangos dalis. Kiekviena jaunoji, privalėdavo dėvėti šviežių rūtų vainikėlį. Rūtos buvo ypatingai vertinamos dėl savo gilios simbolinės prasmės, o vėliau, tapo – vestuvių gėlėmis. Būdavo manoma, jog vainikėlis, merginos dėvimas tuokiantis, simbolizuoja nuotakos – ilgaamžiškumą, nekaltybę ir stiprybę. PAPROČIAI IR TRADICIJOS • Svarbus paprotys buvo "pagrobtos nuotakos" žaidimas. Tai reiškė, kad jaunikis ir jo draugai "pagrobdavo" nuotaką iš jos šeimos namų, o nuotakos šeima bandydavo juos sustabdyti. Žaidimas buvo skirtas būti lengvas ir linksmas, ir kai jaunikis sėkmingai "pagrobė" nuotaką, jie būdavo sutikti su šventiniu maistu jaunikio namuose. Viena iš unikalių lietuvių vestuvių tradicijų buvo "kanklės", Be kanklių, dažnai buvo naudojami kiti tradiciniai instrumentai, tokie kaip smuikas, akordeonas ir klarinetas. • Piršlio korimas – tai kai piršlys kaltinamas už savo melagystes, už nuotakos pašokdinimą , vagystes – kuomet, antrąją vestuvių dieną, piršlys su muzikantais, eina pas dalyvavusius vestuvėse gimines ir kaimynus ir nepastebimai nuvogia kokius nors daiktus. Tai pastebėję, žmonės – nuteisia piršlį mirti. Galiausiai, nuo baisios dalios, piršlį išgelbsti nuotaka, atleisdama šiam nuodėmes ir apgaubdama jo pečius rankšluosčiu bei juosta. ŠALTINIAI • https://alkas.lt/2017/01/20/k-aleknaite-senuju-lietuvisku-vestuviu-paprociai-ir- apeigos/ • http://santuoka.lt/straipsniai/10/37/53-Senieji-lietuviu-vestuviu-paprociai.php • Mano močiutės pasakojimai.