VESTUVIŲ TRADICIJOS IR

APEIGOS C

Projektą atliko:Arnas Kaminskas 1b

Vievio gimnazija
2023-04-22
 TURINYS
• VESTUVĖS
• PAŽINTINĖS IR PIRŠLYBOS
• MERGVAKARIS IR BERNVAKARIS
• ATVYKIMAS PAS JAUNĄJĄ.
• SUTUOKTUVĖS
• GRĮŽIMAS
• SVARBIAUSI VESTUVINIAI SIMBOLIAI IR JŲ REIKŠMĖS
• ŠALTINIAI
 VESTUVĖS
• Vestuvės, tai – amžinos meilės ir noro kartu
praleisti visą gyvenimą įrodymas.Vestuvių
ceremonija paprastai vykdavo bažnyčioje,
tačiau šventės tęsdavosi kelias dienas , su
daugybe apeigų ir tradicijų, papročiu
pažymėti šią progą.
 PAŽINTINĖS IR PIRŠLYBOS
• Seniau, jaunuosius piršdavo vestuvių piršlys, kuris, kartu su
jaunikiu, itin dailiu vežimu, važiuodavo į nusižiūrėtos mergelės
namus. Ten, atvykusius svečius, itin vaišingai pasitikdavo pati
būsima jaunoji ir jos tėvai.Vykdamas pas mergelę kartu su
jaunikiu, piršlys, turėdavo vežtis ir gėrimo, kuris buvo reikalingas
– jaunosios „pragertuvių apeigoms“.Piršlys, patiesdavo baltą
nosinę ant stalo ir šioje garbingoje vietoje statydavo savo atvežtą
degtinės butelį, kuris, paprastai, būdavo užkištas rūtų vainikėliu.Šį
butelį, privalėdavo atkimšti pati jaunoji. Tai tarsi – sutikimo tekėti
ženklas. Susitarus dėl santuokos, nuotaka, savo būsimam vyrui ir jį
atvežusiam piršliui, dovanodavo po rankšluostį bei liaudiškais
raštais dabintą juostą.Nuotakos motina, savo būsimam žentui,
iškilmingai įteikdavo baltos drobės skarelę, su kampelyje užkištu
žiedu ir rūta.
 MERGVAKARIS IR
BERNVAKARIS
• Mergvakaris- lietuvių liaudies • Bernvakaris būdavo skirtas vyrams
vestuvių dalis. Vykdavo pasilinksminti, o jaunajam atšvęsti
jungtuvių išvakarėse nuotakos, besibaigiančią laisvę. Nes po
kartais ir jaunikio namuose. santuokos, užgriūdavo šeimyniniai
Susirinkęs jaunimas šokdavo, rūpesčiai ir buitis.
dainuodavo, pamergės pindavo
nuotakai rūtų vainiką.
Mergvakaris simbolizavo
jaunųjų atsiskyrimą nuo savo
bendraamžių, nuo savo šeimos.
 ATVYKIMAS PAS JAUNĄJĄ.
• Po šių pasilinksminimų, sekdavo – atvykimas pas jaunąją. Ši apeiga būdavo vykdoma prieš pat vestuves,
kuomet reikėdavo pasiimti nuotaką iš namų ir vykti į sutuoktuvių apeigas. Paprastai, jaunikis atvykdavo
su pabroliu.
• Deja, jaunikis nuotakos lengvai negaudavo. Pirmiausia, vykdavo nuotakos „atpažinimas“, kuomet,
būdavo pakišama svetima pana ir jaunikis turėdavo suprasti, jog čia nėra jo mylimoji.
• Vėliau, būdavo suporuojamos pamergės ir pabroliai. Pamergėms – įteikiama puokštė, pabroliams – į
švarko atlapus įsegamos rūtos. Kai jaunikis pasiimdavo nuotaką, o pabroliai turėdavo po pamergę poroje,
vykdavo išvykimas iš namų. Čia, labai svarbus būdavo atsisveikinimas, kuris turėdavo didelę reikšmę
nuotakos ir jaunikio artimiesiems.
• Išleidžiant jaunuosius iš namų, tėvai juos palaimindavo, peržegnodavo ir duodavo pabučiuoti namus
sergėjantį kryželį. Būtinas būdavo ir išlydėtuvių kraitis, kurį giminės vyrai kraudavo į vestuvių vežimą.
 SUTUOKTUVĖS
• Vestuvinė šventė prasideda formalia
procesija, kuria veda kunigas. Jaunikis su
nuotaka paprastai įžengia pirmas, po jų
pabroliai ir pamergės. Ceremonija paprastai
apima Biblijos skaitymu, maldomis ir
giesmėmis. Jaunavedžiai keičiasi žiedais ir
pasakoja įžadus, o kunigas palaimina
santuoką.
 GRĮŽIMAS
• Po ceremonijos, naujai susituokusieji
dažnai važiuodavo drauge vežimu į
priėmimą, kur juos pasitikdavo su
degtine, duona ir druska,
simbolizuojančius klestėjimą ir
svetingumą.
 SVARBIAUSI VESTUVINIAI
SIMBOLIAI IR JŲ REIKŠMĖS
• Jaunavedžių žiedai – buvo vienas svarbiausių vestuvinių simbolių. Šių
žiedų simbolinė reikšmė siekia neatmenamus laikus. Dažniausiai,
vestuvių žiedai būdavo auksiniai, kadangi, tai – ilgaamžis metalas,
simbolizuojantis amžinybę.
• Balta jaunosios suknelė – suknelė, taip pat būdavo būtinas vestuvių
atributas. Ji irgi turėjo gilią simbolinę reikšmę. Balta suknelė
simbolizuodavo – tyrumą, nekaltumą, dvasingumą.
• Rūtų vainikas – itin svarbi nuotakos aprangos dalis. Kiekviena
jaunoji, privalėdavo dėvėti šviežių rūtų vainikėlį. Rūtos buvo
ypatingai vertinamos dėl savo gilios simbolinės prasmės, o vėliau,
tapo – vestuvių gėlėmis. Būdavo manoma, jog vainikėlis, merginos
dėvimas tuokiantis, simbolizuoja nuotakos – ilgaamžiškumą,
nekaltybę ir stiprybę.
 PAPROČIAI IR TRADICIJOS
• Svarbus paprotys buvo "pagrobtos nuotakos" žaidimas. Tai reiškė, kad
jaunikis ir jo draugai "pagrobdavo" nuotaką iš jos šeimos namų, o
nuotakos šeima bandydavo juos sustabdyti. Žaidimas buvo skirtas būti
lengvas ir linksmas, ir kai jaunikis sėkmingai "pagrobė" nuotaką, jie
būdavo sutikti su šventiniu maistu jaunikio namuose. Viena iš unikalių
lietuvių vestuvių tradicijų buvo "kanklės", Be kanklių, dažnai buvo
naudojami kiti tradiciniai instrumentai, tokie kaip smuikas, akordeonas
ir klarinetas.
• Piršlio korimas – tai kai piršlys kaltinamas
už savo melagystes, už nuotakos
pašokdinimą , vagystes – kuomet, antrąją
vestuvių dieną, piršlys su muzikantais, eina
pas dalyvavusius vestuvėse gimines ir
kaimynus ir nepastebimai nuvogia kokius
nors daiktus. Tai pastebėję, žmonės –
nuteisia piršlį mirti. Galiausiai, nuo baisios
dalios, piršlį išgelbsti nuotaka, atleisdama
šiam nuodėmes ir apgaubdama jo pečius
rankšluosčiu bei juosta.
 ŠALTINIAI
• https://alkas.lt/2017/01/20/k-aleknaite-senuju-lietuvisku-vestuviu-paprociai-ir-
apeigos/
• http://santuoka.lt/straipsniai/10/37/53-Senieji-lietuviu-vestuviu-paprociai.php
• Mano močiutės pasakojimai.