Sueig planas logijos temai nagrinti

Turinys
odis vadovams 1 SUEIGA - Ekologija 2 SUEIGA Riavimas 3 SUEIGA Chemikalai maiste ir mityba 4 SUEIGA Vanduo 5 SUEIGA Energija 6 SUEIGA Ekologija skaut stovykloje 7 SUEIGA Ekologija namuose 8 SUEIGA Oro tara 9 SUEIGA Ekomada 10 SUEIGA Ekomenas

odis vadovui
is sueig planas yra skirtas supaindinti 10-14 amiaus skautes seses su ekologijos pagrindais tai yra pagrindinmis ekologinmis problemomis, su kuriomis kovoja alieji; mogaus daromos alos padariniais; bdais, kaip galima padti gamtai. Konkretaus amiaus pasirinkimas yra tikslingas, nes sess skauts yra amiaus, kai jau gali bti atsakingos u savo veiksmus. Svarbu iomis temomis kalbtis nuo maens, kai formuojasi savimon, nes tada manoma pasiekti, kad sess uaugt neabejingos ioms vis atrjanioms problemoms. Sueigos skirtos tik supaindinti ir paskatinti realiems veiksmams. Sueig planus sudaro 10 autors pasirinkt tem, kurios jai atrodo kaip labiausiai btinos aptarti. Taip pat eina vairs aidimai, usimimai ir video mediaga, kurie neleis nuobodiauti sueigos metu. Taip pat kalbama apie skautik stat ssaja su paia ekologija, tad svarbu sesms perteikti,jog jei taikysime skautikas vertybes ir kitose gyvenimo srityse (skautas gamtos draugas, skautas padeda artimui, skautas taupus ir pan.) automatikai bsime draugiki gamtai ir ne tik. Autor tikisi, jog is sueig planas bus naudingas rinkinys, padedantis vadovui viesti savo vaikus.

SUEIGA

Tema: Ekologija Tikslas: Suteikti bendr supratim apie ekologij.

Laikas 10 min.

Veikla Diskusija

20 min.

Temos pristatymas

5 min.

Filmukas

Paaikinimas Sueig pradedame klausimu K tu inai apie ekologij?. Kiekviena skaut pasidalina mintimis ir informacija. Pristatoma sueigos tema: papasakojama apie ekologij, k reikia is terminas, kodl jis atsirado. Papasakoti apie tar, dl taros vykstanius procesus bei kaip galima juos pristabdyti. Filmukas apie mogaus al gamtai. filmuko maielio i sen

Priemons/ Pastabos Svarbu suinoti kiek sess ino apie ekologij ir jei j inios nevisai teisingos, padti joms suprasti kas,tai yra. Pridta informacija.

5 min. 40 min.

Aptarimas

Pamatyto aptarimas. Eko maieli Mediaginio gamyba gaminimas markinli.

1 min.

Filmukas

Trumpas filmukas sueigos galui.

10 min.

Aptarimas / Visi ratu dalijasi, k naujo atsisveikinimas suinojo ar imoko.

Nuoroda filmuk http://www.youtube.com/watch?v =3zyizEz9XUs&feature=related Svarbu isiaikinti k skauts suprato ir pan. Markinliai, irkls ir siuvimo reikmenys. Nuoroda video, kaip gaminti maielius http://www.girlscouts.org/gsfore vergreen/Reduce-Plastic-WasteDetails.asp Nuoroda: http://www.youtube.com/watch?v =VzsQwwnqSGo&feature=player _embedded Svarbu aptarti k naujo suinojote bei utvirtinti inias.

INFORMACIJA
Naujos svokos:
Vartotojikumas - sistema, pagrsta vis didesniu materialini gerybi ir paslaug vartojimu. Tokioje sistemoje perkamoji galia laikoma vienu svarbiausi mogaus gyvenimo gerovs rodikli. nekamojoje kalboje vartotojikumas dar vardijamas materializmu, nors pastarasis terminas apima daug platesn reikmi spektr. Pesticidai mediagos, skirtos kovai su nepageidaujamais organizmais. Pesticidai gali bti tiek biologins kilms, tiek sintetins chemins mediagos. Daugelis pesticid yra toksiki ir pavojingi monms ir kitiems iltakraujams gyvnams. iltnamio efektas - procesas, dl kurio atmosferos sugeriamas infraraudonasis spinduliavimas ildo planet. Ekologija tai mokslas apie organizm ryius ir santykius su juos supania aplinka.

Ms emje kas minut vyksta daugyb vairi gamtos proces. Nors jie ir atrodo labai chaotiki ir nenuspjami, vis dl to visi ie veiksniai turi tam tikra tvark. mogus kaip ir visi kiti gyvi ems organizmai daro didiul tak visam gamtos mechanizmui. Kadangi jis gali daryti veiksmus, kurie gali daryti tak gamtai, suprats vis tos sistemos tvark ar esm, jis galt suprasti ir tai, kaip jis galt jai pakenkti ar atvirkiai. iai sistemai suprasti atsirado mokslo aka pavadinta ekologija. Tai, kad turime nenusakom klimat Lietuvoje, kad pasaulyje daugja cunami, potvyni ir uragan yra tik mogaus vartotojikumo ir neatsakingumo padariniai. Stebint vis modernjant pasaul, mogaus tikslas aikus - padaryti savo gyvenim kuo manoma lengvesn, bet kokia to kaina? mogus suvartoja vis daugiau ir kiekvienais metais sugeneruojama vis daugiau atliek, kurios keliauja tiesiog svartyn kur kaupiamos itisos tonos nebepanaudojam atliek. mogui bent iek tiek pasistengus, pradjus gamtos saugojim irti iek tiek samoningiau visk galima pakeisti. Svarbiausia atkreipti tai dmes ir pradti apie tai nektis. Toks ir yra io sueig plano tikslas atkreipti dmes svarbias problemas su kuriomis susiduria gamta dl mogaus nerpestingumo ir parodyti, kad nra taip sunku prisidti prie jos saugojimo. Kalbant su sesmis skautmis apie ekologij, reikt priminti joms skautikas vertybes - skautas taupus, skautas gamtos draugas, kalbtis apie gerj darbel ir pan. Nes pritaikius skautikus principus kitoms savo gyvenimo sritims gamta tau tikrai padkos!

Neteisingai vartojamas odis

Ekologija tapo madingu odiu. J danai vartoja politikai ir kiti valdios mons, nordami parodyti, jog rpinasi aplinka, dl to daugelis moni deda lygybs enkl tarp aplinkos apsaugos ir ekologijos. Tai klaida. Ne ekologijos udavinys yra atsakyti, dera ar nedera mgstamoje poilsio

vietoje rengti svartyn, arba gerai ar blogai, kad inaikinami vilkai. Taiau ekologins inios mums leidia bendrais bruoais numatyti mogaus veiklos pasekmes gamtoje. Ar mums labai svarbu, kad neteksime poilsio vietos, kad bus inaikinti vilkai arba kad vanduo eeruose taps rgtus? inios yra btina, bet nepakankama prielaida: savaime aiku, kad lengviau susidoroti su tuo darbu, apie kur jau t inai, negu su tuo, kurio visikai nepasti. Ekologija - palyginti nauja mokslo aka, nagrinjanti organizm ry su aplinka. Ji taip pat siekia, kad kenksming mediag imetimas gamtoje bt ne didesnis negu pati gamta pajgi atlaikyti. Taip pat terminas naudojamas apibdinti gaminius ar procesus, kurie neteria gamtos (pvz.: ekologiki sausainiai, ekologikas valiklis).

Pagrindins problemos/vykstantys procesai su kuriais kovoja ekologija

Oro tara

Ugnikalni imestos dujos, mik ir stepi gaisr dmai, audros ir net iedadulks keiia oro sudt, daro j kenksming gyviems organizmams. Tai natrali oro tara, prie kurios ems gyventojai yra i dalies prisitaik. Daug pavojingesn yra mogaus sukelta tara ore. Jos pagrindiniai altiniai yra ilumins ir atomins elektrins, metalurgijos ir chemijos gamyklos, automobiliai ir lktuvai, deganios iukls. Or labiausiai teria deginamas organinis kuras - nafta ir anglys. Joms degant, susidaro anglies oksidai: Anglies monoksidas (CO) ir Anglies dioksidas (CO2) . Anglies monoksidas (CO) Isiskiria ne visikai sudegus kurui. Jo yra automobili imetamose dujose, gamykl, ilumini elektrini ir cigarei dmuose. Anglies monoksidas - labai nuodingos bespalvs ir bekvaps dujos. Jos sukelia galvos skausmus, pykinim, vmim. Kai anglies monoksido koncentracija ore pasiekia 0,06%, kraujas nebesugeba aprpinti organizmo deguonimi ir mogus udsta. Anglies dioksidas (CO2) Susidaro visikai sudegus kurui. ios dujos taip pat bespalvs ir bekvaps. J visada yra ore, taiau dl mogaus kalts is kiekis vis laik didja. Anglies dioksidas ir kai kurios kitos or terianios dujos telkiasi apatiniuose atmosferos sluoksniuose. Panaiai kaip iltnamio stiklas, jos gerai praleidia Sauls spindulius, taiau sulaiko nuo ems paviriaus sklindani ilum. Dl to pakyla oro temperatra, keiiasi klimatas. is reikinys vadinamas iltnamio efektu". Per pastaruosius 100 met vidutin metin oro temperatra jau pakilo 0,5 C. Jeigu anglies dioksido koncentracija ore ir toliau taip dids, po 60-70 met, vidutin oro temperatra iaurs pusrutulyje gali pakilti 3-4C. Tada pradt tirpti ledynai, utvindydami didel sausumos dal. Paprastai tariant, daugybe miest gali atsidurti po vandeniu.

Vandens tara

Natraliuose, variuose vandens telkiniuose vis mineralini element yra pakankamai, iskyrus fosfor ir azot. J trkumas danai bna tas veiksnys, kuris riboja pirmins produkcijos didjim vandens ekosistemose. Buitiniai ir maisto pramons nutekamieji vandenys, srutos ir nuplautos nuo lauk tros atnea upes ir eerus daug organini atliek ir augalams reikaling mediag. Organinms atliekoms skaidantis, fosforo, azoto ir kit element kiekis dar labiau didja. Inykus azoto ir fosforo trkumui, pradeda veliai augti greitai besidauginantys dumbliai ir auktesnieji augalai. oldiai nebepajgia suvartoti visos pirmins produkcijos, ir organins mediagos perteklius nusda dugn. Vandens telkinys ima spariai elti, jo pakrants dumblja.

ems tara

Didjant gyventoj skaiiui, maisto poreikias vis laik didja, o dirbam emi plotai nedidja arba netgi maja, mat juos uima besipleiantys miestai, keliai, pramons centrai. Todl ems kio produkt gamyb tenka didinti, intensyviau naudojant turimas ems. Tam padeda tros ir pesticidai. Taiau, ia mogus patiria bumerango efekt". Naudojant vis daugiau mineralini tr ir pesticid, dirvas galima uterti neivalomai, o utertos dirvos uaugina utert maist, kuris vliau patenka mogaus organizm.

Kaip sprsti kylanias problemas?

Mainti gamtos itekli naudojim (visada usuk iaup, kai valaisi dantis, nelaikyk pakrovjo kito elektros lizd, kai nekrauni telefono ar kito elektroninio prietaiso, nes jis tuo metu taip pat naudoja energij, visada ijunk vies, kai ieini i kambario bei naudok ekonomikas lemputes). Naudoti daugiau ekologik maisto produkt (juos vartodami bsite sveikesni) Riuoti atliekas (jas galima perdirbti ) Naudoti ekonomikus automobilius(maesn tara aplinkai, naudojama maiau gamtini itekli, tai yra - naftos ) Kovoti prie gamyklas, kurios iskiria daug teral (teria or kuriuo kvpuojame) Nevartoti kenksming aerozoli (naikina ozono sluoksn) Rengti akcijas, skatinanias gamtos isaugojim Maiau vartoti ilgai yranias mediagas (stiklas, plastikas).

SUEIGA

Tema: Riavimas Tikslas: Papasakoti apie atliek riavimo svarb ir kaip tai daryti.

Laikas 20 min. 3 min.

Veikla Temos pristatymas Filmukas

Paaikinimas Priemons/ Pastabos Pristatoma sueigos tema: papasakojama Informacija pridta. apie atliek riavimo svarb. Filmukas Nuoroda filmuk http://www.youtube.com/watch?v= Gv9i93CNzsg&feature=related Diskusija apie filmuk: kiekviena skaut pasako, k naujo suinojo, kas atrodo buvo svarbu. Sueigos dalyvs suskirstomos dvi komandas. Per 1min. kiekviena turi susirasti 5 skirtingus daiktus i to kas yra aplink jas. Tada pastatomi trys riavimo konteineriai (tai gali bti ds, maiai ar bet kas kitas k tik sugalvosite su uraais stiklas, plastikas, popierius, buitins atliekos). Tada kuo greiiau pirmoji grup turi iriuoti savo daiktus tam skirtus konteinerius. Baigus vadovas su kita komanda tikrina, ar viskas gerai iriuota. Jei taip, u kiekvien daikt gaunamas takas. Tada t pat daro kita komanda. Laimi komanda, greiiausiai iriavusi daiktus ir surinkusi daugiausiai tak. Svarbu, kad skauts suprast kodl reikia riuoti. Keturi konteineriai su uraais plastikas, popierius ir stiklas, buitins atliekos. aidimas turt tvirtinti inias, apie kurias k tik kalbjome.

5 min.

Diskusija aidimas Suriuok!

15 min

30 min.

Papuoal gamyba iukli.

Gaminame auskarus su kabliukais i bet Auskar kabliukai, replyts (tinka i kokio daikto, atsineto i nam (jei ir manikirins), replyts mergaits neneioja auskar, galima suspaudimui. gamintis apyrankes). Nuoroda puslap, kaip gaminti auskarus http://www.craftbits.com/project/b ottle-cap-earrings Smagus filmukas pabaigai Nuoroda filmuk http://www.youtube.com/watch? NR=1&feature=endscreen&v=x UeNyPTjfec Taip linksmai ir aismingai ugdomi sivertinimo gebjimai.

2 min.

Filmukas

10 min.

Saldusis Sueigos pabaigoje, apibendrinant aptarimas / imokt mediag, skautms galima atsisveikinimas pasilyti vairiaspalvi dra saldaini. Kiekviena spalva turi savo reikm: Raudona kam prietaraujate?Oranin kas nulidino?alia kam pritariate?Mlyna kas nustebino?Geltona kas nudiugino?

INFORMACIJA
Taigi, praeit sueig gvildenant ekologijos tem apskritai, turjote usiminti vaikams apie vartotojikum, kuris ir yra viena i prieasi kodl em taip kenia. Vienas i sprendimo bd bent kiek atpirkti besaik vartojim yra riavimas. Svokos: Vartotojikumas - sistema, pagrsta vis didesniu materialini grybi ir paslaug vartojimu. Tokioje sistemoje perkamoji galia laikoma vienu svarbiausi mogaus gyvenimo gerovs rodikli. nekamojoje kalboje vartotojikumas dar vardijamas materializmu, nors pastarasis terminas apima daug platesn reikmi spektr. Antrins aliavos - perdirbti tinkamos atliekos. Gaminti naujus daiktus i antrini aliav daug paprasiau, pigiau, maiau teriama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrini aliav, tuo daugiau sutaupoma ems turt (gamtini itekli). Manau, kad yra labai svarbu su skautmis padiskutuoti vartojikumo tema, nes iuo metu gyvename tokioje visuomenje, kurioje klesti vertybi kriz ir morals nebuvimas, tad labai svarbu ne tiek pakeisti j mstym ia tema, kiek duoti peno apmstymams. Kuo naudingas riavimas? Lietuvoje svartynus kasmet iveama madaug 3 mln. ton vairi atliek. Svartyne atliekos ilgai ilieka nesuirusios:

Popierius - 2 metus, Konserv duts - 90 met, Plastiko pakuots - 200 met, Stiklainiai, buteliai - 900 met.

Tad, kad tam stiklainiui ar buteliui nereikt gulti svartyne 900 met btina ruiuoti ir tai daryti tam skirtus konteinerius. Riuodami atliekas mes:

isaugosime sveik aplink; sukaupsime antrini aliav; sutaupysime gamtos itekli ir energijos; sumainsime atliek tvarkymo ilaidas.

Patarimai ruiuojant: popieriui skirt konteiner meskite var popieri:

laikraius, urnalus, pakavimo popieri, kartonines des, kartonin grim pakuot (pieno, suli ir pan. tetrapakus).

Nemeskite:

tapet, servetli, popierini nosini, pakeli nuo trakui kalkinio ir riebalais sutepto popieriaus (pvz., duts nuo picos).

stiklo konteinerius meskite:

butelius, stiklainius, kitus stiklo indus, vairaus stiklo duenas, metalo atliekas (irti emiau).

Nemeskite:

porceliano duen, elektros lempui, daais ar tepalais utertos taros, ampuli, stiklini vaist buteliuk, keramikos uki, veidrodi, automobili lang stikl, lemp ir dujini lemp, stiklo lakt, armuoto stiklo, kristal.

plastikui skirt konteiner meskite:

plastikinius PET butelius (nuo limonado, mineralinio vandens, alaus, aliejaus), indelius nuo pada, majonezo, ind ploviklio, ampno, polietileno plvel, kita plastikin pakuot, aislus, indus, gaminius.

Prie mesdami konteiner PET butelius, nusukite kamtelius, nuimkite iedel, nes jie pagaminti i kitos ries plastiko. Pasistenkite, kad pakuots bt kuo varesns. Tas pats galioja ir metalo pakuotms.

Nemeskite:

tepalo bakeli, taros nuo da ar antifrizo, riebalais utert jogurto, margarino, grietins indeli.

Paskutiniu metu plastikai vis labiau keiia stikl, metal, medien. Todl, jei nepatingsim ir skirsim daugiau dmesio, galima enkliai sumainti atliek kiekius svartynuose, kuriuose plastiko pakuots isilaiko 200 met, o irdamos iskiria daug nuoding jungini. Tereikia praplauti nevarius maielius (pvz., jogurto), kitas pakuotes ir imesti jiems skirt konteiner. Metalo pakuoi nra tiek daug, todl speciali konteineri joms daniausiai nra. Metalo atliekas meskite stiklui skirt konteiner. Meskite:

konserv dutes, skardines nuo grim, aliuminio lkteles ir kepimo skardines, metalinius dangtelius, dutes ir visas kitas metalins pakuots atliekas.

Nemeskite:

aerozolini flakon, taros nuo pavojing chemini mediag, daais utert dui.

Paskaiius viruje pateikt informacij gali pasirodyti, jog ekologija reikalauja labai daug pastang, bet pagalvojus kiek gamta dl ms stengiasi ir vargsta (o skautas juk gamtos draugas!), neturt bti sunku skirti iek tiek laiko jos gyvenimo palengvinimui

SUEIGA

Tema: Chemikalai maiste ir mityba Tikslas: Papasakoti apie sveik, subalansuot mityb.

Laikas 5 min.

Veikla aidimas

20min.

Temos pristatymas Filmukas

5 min.

Paaikinimas Priemons/ Pastabos aidiamas aidimas/ daina odiai (su judesiais): Kep kep boba blynus Kep kep kep kep Boba blynus 4x Pr. Blynai, bulviniai blynai Bulviniai blynai labai skanu 2x Pristatoma sueigos tema: Informacija pridta. papasakojama apie maisto tak organizmui. Filmukas apie eksperiment su Nuoroda filmuk greitu maistu. http://www.youtube.com/watch?v=f SHaZIOk9nY&feature=related

5 min.

Diskusija

15 min.

Maisto piramids pieimas

5 min.

Pieini aptarimas

6 min

10 min.

Su vadovu aptariamos piramids. Svarbu, kad skauts atkreipt dmes produktus, kuriuos labiausiai mgsta (kuri greiiausiai daugiausiai ir valgo) - ar jie naudingi j organizmams, ar suteikia nauding mediag. Filmukas Filmukas apie berniuk, kuris Nuoroda filmuk neka apie maisto svarb. http://www.ted.com/talks/birke_bae hr_what_s_wrong_with_our_food_s ystem.html Aptarimas / Visi ratu dalijasi, k naujo Svarbu utvirtinti, kas naujo buvo atsisveikinimas suinojo ar imoko. suinota, suprasta per i sueig.

Diskusija apie filmuk kiekvienas dalyvis pasako, k is filmukas privert suprasti, k naujo suinojo. Naudojant maisto piramids pavyzd (kokie produktai kurioje jos vietoje yra ir kiek jie naudingi), mergaits pieia savo maisto piramides i savo mgstamiausi patiekal ir taip suino, kiek j valgomas maistas naudingas j organizmams. Skauts pristato savo nupietas piramides.

Filmukas turt padti suprasti skautms, kad greitas maistas yra nuodai. Maisto piramid (yra informacijoje), popierius, pietukai.

INFORMACIJA
Mityba yra ms geros savijautos ir gero, visaverio gyvenimo altinis, tad labai svarbu vaikams nuo maens skiepyti inias apie maist ir jo naud. Kadangi gyvename laikais, kai mogaus sveikata nustumiama beveik paskutin viet, gaminant ar parduodant maist atsivelgiama tokius faktorius kaip jo galiojimo data, ivaizda, skonis, bet ne vitamin ar mineral kiekis. Dl ios prieasties reikt smoningai rinktis k valgome.

Sveikos mitybos piramid

Sveikos mitybos piramid pads pasirinkti maisto produktus, kad js mityba bt sveika. Ji iliustruoja mitybos vairovs taisykl ir parodo, koks turt bti maisto produkt grupi santykis paros maisto davinyje. Daugiausiai reikt valgyti t maisto produkt, kurie pavaizduoti piramids pagrinde. I grdini produkt, bulvi, darovi ir vaisi turt susidaryti daugiau nei pus visos per par gaunamos energijos. Piramids vidurinje dalyje pavaizduoti msos ir pieno produktai vartotini saikingai. I j organizmas gauna reikiam mediag (baltym, kalcio, geleies, vitamin ir kt.), bet juose yra riebal, ypa soij riebal rgi, kurie kenkia sveikatai. Maiausiai reikt vartoti riebal ir saldumyn, nupiet piramids virnje. I i produkt gaunama daug energijos, o btin maisto mediag juose beveik nra.

Rekomenduojama paros maisto davinio sudtis

Maisto grup Darovs produkt Porcij skaiius 3-5 Porcijos dydis Maistin vert kiti beta

1 stiklin lapini Energija, skaidulos, kalis, darovi mikroelementai, vit. C, B, 1/2 stiklins kitoki karotinas darovi 1 vaisius Energija, 1/2 stiklins uog karotinas 3/4 stiklins suli skaidulos, vit. C,

Vaisiai

2-4

beta

Grdiniai produktai ir 6-11 bulvs

1 riekel duonos Energija, skaidulos, magnis, varis, (30g) geleis, B grups vitaminai 1/2 stiklins kruop kos ar makaron 1/2 stiklins dribsni 1 vidutinio dydio bulv (75 g) 1 stiklin pieno ar Energija, baltymai, kalcis, magnis, rgpienio fosforas, vit. A, D, B 1/2 stiklins varks 40 g srio 70 g msos, 100g Energija, baltymai, geleis, cinkas, uvies, 2 kiauiniai varis, vit. B 1 stiklin virt pupeli ar irni

Pienas, pieno produktai 2-3

Msa, uvis, kiauiniai, 2-3 anktiniai, rieutai

Taigi, reikt atkreipti dmes tai, k valgome ir kartais pagalvoti, jog vienas ar kitas patiekalas nieko naudingo knui neatne ir energijos nesuteiks, o prieingai tik apsunkins ir jausies mieguistas ir pavargs. Kalbant apie smoningum, reikt savs paklausti ar visada valgome, nes esame alkani? Danai net neatkreipiame dmesio praddami ukandiauti ar valgyti ar skrandis jau tuias. Gal tiesiog inome, jog tas pyragas, kur ikep mama, labai skanus arba einame apsivalgyti aldytuv, nes nra k veikti. Taip elgiasi labai didel dalis planetos gyventoj. Jei anksiau gyvavo posakis Valgau, kad gyveniau, tai dabar tvirtai galima teigti, kad yra atvirkiai. Labai didel al daro nesmoningas valgymas kai valgant veikiame k nors kita: irime televizori ar skaitome laikrat, nes mokslikai rodyta, kad valgant, jei smegenys turi kit usimim ir nesikoncentruoja maist, sotumo jausmas taip ir neateina tuo metu, kai kak veiki ir labai lengvai gali persivalgyti, o tai yra milinika kno apkrova. Nors maistas - ir yra energijos altinis ir privalome valgyti, kad gyventume, bet ukimus savo skrand bet kuo, energijos ir vitamin, reikaling organizmui, tikrai negausime. iuo metu parduotuvse atsiranda vis daugiau ekologik produkt, bet ne visada yra taip, kaip sakoma, tad naudinga mokti atpainti sudtyje esanius nuodus.

K mes valgome?

Ar inote kas yra natrio benzoatas ? O karageninas ar guaro derva? Ir tai tik keletas pavadinim, kuriuos perskaiius net nesivaizduoji k tai galt reikti. Jie naudojami siekiant tam tikro tikslo: - konservantai pailgina produkto vartojimo trukm, apsaugo nuo mikroorganizm sukeliamo gedimo; - kvapo ir skonio stiprikliai sustiprina produkto kvap ir (arba) skon: prieskoniai, saldikliai; - daikliai suteikia produktui spalv ar j atgaivina; - maistingosios mediagos: vitaminai, mineralai; - mediagos patrauklesniam produktui pagaminti: emulsikliai, tirtikliai, kietikliai, lipnum reguliuojanios mediagos, stabilizatoriai, stingdikliai.... Priedai pailgina produkt galiojim (maiau atliek), maisto produktus galima transportuoti po vis pasaul, pagerina skon. Taiau jie gali sukelti alergij, gimdos, odos, lapimo psls v, pilvo, skrandio skausmus, meteorizm ir daug kit baisi lig vartojant juos nesaikingai.

Ar visi priedai yra saugs?

Udraust naudoti pried yra nedaug: E 103, E105, E111, E121, E125, E126, E1330, E152, E181. Kitus yra leidiama naudoti, taiau patartina vengti.

Kur naudojama? Sintetiniai daikliai (E 102, E 110, E 123, E 124, Naudojami labai plaiai E 127, E 120, E 131, E 142...) Konservantai (E 210 - E 215, E 217, E Naudojami labai plaiai 239) E 250/ E 251/ E 252 Natrio nitritas / Natrio nitratas/ Kalio nitratas

Poveikis Gali sukelti alergij, apsinuodijim, vinius susirgimus.

Gali sukelti vinius susirgimus

E 221-E 228 Sulfitai

E 950 Acesulfamas K

E 951 Aspartamas E 320/ E 321 Butilintas hidroksianizolas/ Butilintas hidroksitoluenas E 621 Mononatrio glutamatas E 330 Citrin rgtis

Nitratai i principo nekenksmingi, bet skyla nitrit, kuris jungdamasis su aminais sudaro nitrozaminus stiprius Konservantas msos produktuose kancerogenus. ie pokyiai greiiausiai vyksta kepant ms. Didina kraujospd. Konservantai, antioksidantai -> pjaustyti vaisiai ir darovs Gali sukelti stipri alergij. atrodo viei; padeda ilaikyti Sergantiesiems astma gali bti mirtini. diovint vaisi spalv, Sukelia virkinimo sutrikimus. naudojamas gaminant vyn Saldiklis (200 k. saldesnis u Gali sukelti v (rodyta, kad sukelia cukr) - kramtomoji guma, gyvnams); veikia skydliauk. grim milteliai, tirpi kava ir arbata, elatino desertai, kremai Didesnis kiekis kraujyje slopina protin vystymsi, trikdo smegen Saldiklis (Equal, NutraSweet) veikl, gali sukelti pykinim, galvos skausm, priepuolius panaius epilepsij Antioksidatorius, dedamas riebal ir aliejaus turinius Manoma, kad sukelia v; didina produktus, kad ie neapkarst; cholesterolio kiek naudojamas labai plaiai! Aromato ir skonio stipriklis Didesnis kiekis sukelia galvos proteino turiniuose gaminiuose skausm, sprando nieul. Naudojama daugelyje produkt kaip rgtingum reguliuojanti Gali sukelti vinius susirgimus. mediaga, antioksidatorius, izoliuojanti mediaga

Kancerogenai mediagos sukelianios ar paskatinanios organizme vini augli vystymsi.

Auginant daroves, vaisius ir paarus gyvuliams yra naudojama daug vairi augal apsaugos priemoni. Chemikalais naikiname piktoles, vabzdius, grybel, grauikus, tuo paiu ir save... Kai kurie pesticidai naudojami tarytum kosmetika, t.y. kad vaisiai ir darovs parduotuvi lentynose atrodyt graiai. Taiau... Pesticid likuiai lieka maiste, kur valgome. Daugelis j patek mogaus organizm ardo endokrinin sistem, siejami su viniais susirgimais, nerv ligomis, apsigimimais... Pavyzdiui: chlorpirifosas - labai toksikai veikia vandens organizmus, ltai skyla gamtoje ir kaupiasi organizmuose, esant kartotiniam poveikiui veikia nerv sistem, gali sukelti vinius susirgimus, silpnina imunin sistem (beje, jis yra daugelyje tarakonams naikinti skirt priemoni!); trifluralinas - sunkiai skyla gamtoje, kaupiasi vandens organizmuose, labai toksikai veikia uvis, dirgina od, gali sukelti vinius susirgimus, aptinkamas motin piene. Pesticidais uteriamas geriamas vanduo! Tad kam nuodyti save, jei aplink yra tiek daug vitamin ir kit nauding maisto mediag. Pagrindiniai principai, kuriais turt vadovautis kiekvienas, norintis bti sveikas: Valgyti kuo maiau apdorot maist (alios darovs, vaisiai, grdai, rieutai turi daugiausia nauding mediag) Valgyti produktus, kuri galiojimo laikas trumpas (jei pusfabrikatis pagamintas prie savait ir nusipirkus j galioja dar vien, tai reikia suprasti, kad ten pridta kako, kad jis tiek laiko bt tinkamas naudoti). Reikia valgyti, kai esi alkanas (tada ir maistas bna imt kart skanesnis!). Valgant reikia valgyti, o ne pasksti kitose veiklose, kurios atitrauks smegen dmes nuo tikslo sotumo. Pagalvoti prie dedant ksn burn kaip po to jausiuos? Nesmagu pavalgius apsunkti ir galvoti tik apie poils (maistas turi suteikti energijos!).Tad reikia vengti visoki perdirbini, kurie ne tik, kad nesuteiks organizmui energijos, bet ir sunaudos j, kad bt suvirkinti. Atrasti mgstam sport, nes kai sportuojame geriau veikia viskas ms kne: suaktyvja smegen veikla, kraujo varymas, turime daug energijos (sportassveikata). Bet labai svarbu, kad sportas bt malonus ir tai darytumte su malonumu, nes jei tai bus kania ir daroma tuo tikslu, kad sumaintumte savo apimtis, neverta to imtis, nes tai bus tik laikinas usimimas.

SUEIGA

Tema: Vanduo Tikslas: Suinoti koks svarbus mogui yra vanduo.

Laikas 5 min

Veikla Apilimas/ aidimas

20 min.

Temos pristatymas Filmukas

5 min.

Paaikinimas aidiame aidim Aukiau vandens. Taisykls tokios paios kaip aukiau ems (gaudyns) tik ia reikia atsiduri aukiau vandens. Pristatoma sueigos tema. Papasakojama apie vandens svarb ir jo terim. Filmukas apie vanden.

Priemons/ Pastabos Greitos kojos ir patalpa/ erdv, kurioje bt kakas vir ems ant ko galtum usilipti. Informacija pridta. Nuoroda filmuk http://www.youtube.com/watch?v=B CHhwxvQqxg Filmukas turi padti suprasti skautms, kad vanden reikia labai vertinti ne tik dl naudos j organizmams, bet ir dl to, kad jo galime gauti bet kada, kitaip nei kit emyn gyventojai. 5 stiklins, vanduo, pietukas. Nuoroda kaip groti su vandeniu http://www.sciencekids.co.nz/experim ents/makemusic.html

5 min.

Diskusija

Filmuko aptarimas

10min.

15 Muzikavimas su vandeniu

5 min. 2 min

Daina Filmukas

Vanduo ne tik yra naudingas mogui ir gamtai, bet ir gali bti puikus muzikos instrumentas. Tikslas sukurti melodij i turim gars, kurios krim turi bti trauktos visos sess, Dainuojame Visos ups Dainai taip at galima panaudoti akmenuotos vandens garsus. Smagus filmukas sueigos galui http://www.youtube.com/watch?v=h8 Ek3v1RBEU&feature=relmfu

10 min.

Aptarimas / atsisveikinimas

Visos ups akmenuotos

Visos ups akmenuotos, 2x Ech, visos ups akmenuotos, Nra i ko gerti. Parsivediau jaun mon, 2x Ech, parsivediau jaun mon, Nra u k barti. Nuo to laiko neduok dieve 2x, Ech, nuo to laiko neduok dieve, Daugiau nebebarsiu. Pats sau virsiu, pats sau kepsiu, 2x Ech, pats sau virsiu, pats sau kepsiu, Pats vaikus gimdysiu. Ir pabandiau kart vien, 2x Ech, ir pabandiau kart vien, Verkiau vis dien. Nuo to karto neduok dieve, 2x Ech, nuo to karto neduok dieve, Daugiau negimdysiu !

INFORMACIJA
Vanduo sudaro 70% organizmo, vandeniu padengta apie 70% ems paviriaus. Be vandens nebt gyvybs ir be vandens mogus paprastai igyvena apie 3 dienas, kai be maisto gali prabti keliasdeimt dien. Deja, daugelis moni nevertina vandens ir net j be reikalo eikvoja palikdami atsukt kran, ilgiausiai maudydamiesi due ar vonioje.

Geriamojo vandens fiziologinis vaidmuo

Vanduo yra labai svarbus mogaus organizmui, jis dalyvauja daugelyje mogaus organizmo funkcij. Vandens trkumas pasireikia labai greitai, simptomai atsiranda jau esant 1 procento vandens deficitui. Dehidracijai tsiantis, gresia pavojus kraujotakos, kvpavimo ir termoreguliacins sistemos veiklai. Neteks apie 12-20 procent vandens, organizmas va apsinuodijs savo paties apykaitos produktais. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai lstelse yra pakankamai vandens. Senstant vandens audiniuose maja ir tai susij su ltjania mediag apykaita. Vanduo sudaro didiausi mogaus organizmo dal apie 60-70 procent. Organizmo gyvybinms funkcijoms palaikyti svarbu kasdien gauti reikiam vandens kiek. Vandens poreikis skiriasi priklausomai nuo klimatini slyg, fizinio krvio ir netgi individuali mogaus savybi (pvz., prakaitavimo intensyvumo). Paprastai trokulys spja apie vandens poreik, taiau mons danai igeria tik tiek vandens, kad sudrkint burn. Per par rekomenduojama igerti 6-8 stiklines vandens.

Vandens sudtis
Geriamasis vanduo sveikas vartoti ir varus yra tuomet, kai jame nra mikroorganizm, parazit ir mediag, galini kelti potencial pavoj moni sveikatai, kai utikrinama apsauga nuo taros ir vykdoma programin prieira (monitoringas). Gamtoje esantis vanduo nra tik vandenilio ir deguonies junginys, jame daug vairi itirpusi mineralini drusk, kuri sudtyje yra kalcio, magnio, natrio, kalio, chlorid, sulfat, rgij karbonat ir kt. i mediag kiekis priklauso nuo hidrogeologini vandens formavimosi slyg. Vandenyje taip pat yra biologikai aktyvi mikroelement, vadinam btinaisiais elementais fluoro, mangano, geleies, jodo, cinko, vario ir kt. Be i gamtins kilms mediag vandenyje gali bti teral pesticid, sunkij metal, naftos produkt ir kt. bei specialiai vanden ruoiant pridt mediag (pvz., dezinfektant). Visa tai, beje, apsprendia ir vandens juslines savybes: skon, kvap, spalv.

Vandens kokyb
Vandens kokyb yra grietai reglamentuojama, taiau, deja, ne visi turime reikiamos ar pageidaujamos kokybs vanden. Ms alyje grimui vartojamas tik poeminis vanduo. Daugumoje Europos valstybi vieajam vandens tiekimui naudojamas ir pavirinis upi ar eer

vanduo. Formuojantis poeminiam glam vandeniui pagrindinis vaidmuo tenka atmosferos krituliams bei uolienoms ir nuoguloms, per kurias filtruojasi vanduo. Juo blogesns uolien filtracins savybs, juo ilgesnis vandens filtracijos kelias, tuo ilgiau vanduo kontaktuoja su uoliena ir tuo daugiau chemini jungini jame itirpsta. Chemini jungini vairov geriamajame vandenyje priklauso nuo uolienos chemins sudties. Specialist nuomone, neutert Lietuvos gilij vandeningj horizont poeminio (spdinio) vandens, jo kokybs (chemins sudties ir mikrobiologini rodikli atvilgiu) gali pavydti dauguma ali. Tiesa, jame nra kai kuri mikroelement (pvz., jodo) arba j kiekiai alies teritorijoje pasiskirst labai nevienodai (pvz., fluorid).

Miest vanduo
Lietuvoje vieajam geriamojo vandens tiekimui vartojamas gilij vandeningj horizont vanduo, iskyrus kelias vandenvietes, kuriose vartojamas infiltracinis vanduo (kai poeminio vandens atsargos papildomos paviriniu vandeniu). Gilij vandening horizont vandeniui aplinkos tara didels takos neturi. Mikrobiologins io vandens savybs paprastai irgi yra geros. Daugeliu atvej jis yra saugus, tik neivaizdus dl per didelio geleies, mangano kiekio. Tiek geleies, tiek mangano koncentracijos geriamajame vandenyje reglamentuojamos; j perteklius turt bti alinamas geriamojo vandens paruoimo metu iki patiekiant vartotojams. Jei geleies perteklius nepaalinamas, jos junginiai nuosd pavidalu susikaupia vandentiekio vamzdiuose. Vandens kokyb nukenia ir dl mao vandens tekjimo greiio bei pasenusi vandentiekio tinkl. I iaupo tekantis rudas vanduo ne tik blogai atrodo, bet ir gadina santechnikos rang bei skalbinius. iaurs vakar Lietuvos kai kuri vietovi arteziniame vandenyje (pvz., Kelmje, Salantuose ir kt.) dl gamtini slyg fluorid koncentracija neretai virija 1,5 mg/l (vietomis net iki 5 mg/l), ir kyla pavojus susirgti fluoro pertekliaus organizme sukelta liga fluoroze.

ulini vanduo
ulini vanden Lietuvoje vartoja beveik 1 mln. gyventoj. Daugumai i moni tai vienintelis geriamojo vandens altinis. Deja, gruntin vanden i ties nra saugu vartoti. Tyrimai rodo, kad per 40 procent tirt ulini nustatyta padidjusi mikrobin tara, vidutinikai 30 procent vis ulini ir net iki 90 procent ulini, esani miestuose ar gyvenvietse, yra uterti nitratais. Taip yra todl, kad ulinius vanduo patenka i ariausiai ems paviriaus esanio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokyb labai priklauso nuo ulinio vietos parinkimo, ulinio rengimo ir prieiros ir, inoma, kins veiklos. Didiausias gruntinio vandens terjas dirbam emi trimas organinmis ir mineralinmis tromis, o taip pat ema kininkavimo ekologin kultra. Sodybose neretai eimininkai patys teria vanden, kur geria. Tradicikai ulinys kasamas sodybos centre, alia gyvenamj ir kini pastat, dar. Pagrindiniai taros altiniai ia yra mlo krvos, i tvart ir lauko tualet besisunkianios srutos, netvarkingai laikomos ar naudojamos mineralins tros. Atskiri taros altiniai gyvenvietse suformuoja itisus uterto vandens plotus. Vanden ivirin mes galime sunaikinti ten buvusius mikroorganizmus, deja, nitratai ar pesticidai virinant nena. Nitratai ypa pavojingi dirbtinai maitinamiems kdikiams iki 3 mnesi amiaus, jei j maisto paruoimui vartojamas utertas vanduo. Vandens skonis ir ivaizda danai yra apgaulinga. Pavyzdiui, nitratai nekeiia juslini vandens savybi skaidrus ir labai skanus vanduo gali bti nuodingas. Ar vanduo saugus ir tinkamas vartoti galime suinoti tik ityr j laboratorijoje.

Geriamojo vandens enklinimas

Fasuoto geriamojo vandens pavadinimas Geriamasis vanduo. Prisotinto anglies dioksido geriamojo vandens pavadinimas Gazuotas geriamasis vanduo arba Prisotintas anglies dioksido geriamasis vanduo. Paprastai informacija apie vandens paruoimo bd nepateikiama, o informacija apie vandens chemin sudt ar vandens altinio vietov danai pateikiama tendencingai siekiant geriamj vanden pateikti panaiai kaip natral mineralin vanden ar altinio vanden ir suklaidinti vartotoj.

Natralus mineralinis vanduo

Natralus mineralinis vanduo mikrobiologikai visavertis vanduo, esantis poeminiame vandens sluoksnyje ar telkinyje ir igaunamas i vieno ar daugiau natrali ar dirbtinai atvert altini. Natralus mineralinis vanduo formuojasi neutertoje ir nuo taros patikimai apsaugotoje poeminje aplinkoje, pasiymi natraliu tyrumu, savita ir pastovia chemine kompozicija, biologinmis ir fizikinmis savybmis. Jo igavimui ir paruoimui, iki pilstant butelius, taikomi labai grieti reikalavimai: vandens negalima dezinfekuoti, konservuoti ar dti kit pried, iskyrus anglies dvidegin. Siekiant ivengti uterimo, natralus mineralinis vanduo fasuojamas tiesiai igavimo vietoje (pvz., negali bti autocisternomis perveamas nuo igavimo vietos iki ipilstymo vietos).

altinio vanduo
altinio vanduo monms vartoti skirtas gamtinis vanduo, ifasuotas gavybos vietoje. Tai originalios chemins sudties neutertoje aplinkoje susidars vanduo, taiau jis nra oficialiai pripaintas natraliu geriamuoju mineraliniu vandeniu. Jo chemin sudtis turi atitikti geriamajam, o mikrobiologin natraliam mineraliniam vandeniui keliamus reikalavimus. altinio vandens gamybai bei enklinimui i esms taikomi tie patys reikalavimai kaip ir natraliam mineraliniam vandeniui, iskyrus reikalavim enklinti analitin kompozicij.

Mineralizuotas geriamasis vanduo

Gaminamas sumaiant vairi ri vanden ir mineralines mediagas arba skiediant geriamuoju vandeniu natral mineralin vanden. Mineralizuotas vanduo pasiymi trokul mainaniomis, gaivinaniomis savybmis. Sodos vanduo, gaminamas i geriamojo vandens, geriamosios sodos natrio bikarbonato, valgomosios druskos natrio chlorido bei angliargts. Produkto etiketje turi bti paymtas sudedamj dali sraas, kuriame bus nurodyta, kokias sudedamsias dalis maiant buvo pagamintas is vanduo. Siekdami ivengti per vanden plintani ukreiamj lig, jei grimui, maisto gaminimui, dant valymui naudojate ulinio vanden: atkreipkite dmes, ar nra pakitusi vandens spalva, skonis, kvapas; jei, taip vandens nenaudokite; naudokite virint vanden; jei nra galimybs virinti vanden, naudokite fasuot pirktin geriamj vanden. Paprastai vandentiekio vanduo potvynio metu bna neutertas ir yra saugus vartoti. Jei jis tampa nesaugus, apie tai informuoja atsakingos institucijos.

Jei vandentiekio vanduo yra / gali bti utertas: naudokite virint vanden grimui ir maisto produktams plauti (vaisiams, salotoms ir kt.); jei nra galimybs virinti vanden, naudokite fasuot pirktin geriamj vanden. Laikykits bendrj higienos priemoni: Jei liette potvynio vanden, daiktus, buvusius potvynio vandenyje, nuotekas, prie valgio gaminim btinai kruopiai plaukite rankas iltu (jei nra, altu), variu vandeniu su muilu, po to kruopiai nuskalaukite ir nusausinkite. Jei nra varaus vandens, naudokite vienkartines drgnas dezinfekuojanias servetles. Venkite tiesioginio slyio su potvynio vandeniu. Jei btina bristi vanden, mvkite vandeniui nepralaidius guminius batus, gumines pirtines.

SUEIGA

Laikas

Veikla

Paaikinimas

Priemons/ Pastabos

Tema: Energija Tikslas: Papasakoti apie energijos netaupymo al (skautas taupus) ir alternatyvius energijos altinius.

10 min.

Apilimas (enerdaizeris)

20 min.

Temos pristatymas Filmukas

5 min.

adimas Rksnys visi vaikai stovi ratu nuleid galvas. Staiga, kuris nors pakelia galv ir iri k nors, jei vilgsniai susitinka, abu vaikai surkia ir ikrenta i aidimo. Taip tsiama, kol lieka vienas arba du mons (priklauso ar lyginis moni skaiius ar ne). Pristatoma sueigos tema. Papasakojama apie energijos taupymo svarb. Filmukas apie alternatyvius energijos altinius

Informacija pridta. Svarbu priminti, kad skautas taupus visose savo gyvenimo srityse. Nuoroda filmuk http://www.youtube.com/watch ?v=g3cmakI56M8

10-15 min.

Vjo malnli gamyba

Kad ir negalime pagaminti Spalvotas popierius, medinis tikr vjo maln, tai bent i pagaliukas(arba pietukas), popieriaus pasigaminsime! smeigtukas. http://www.youtube.com/watch ?v=p3lBOmwbulg vjo malnli darymas (tik vietoj vietuls, prie kurios video tvirtinamas malnlis, naudosime kok medin pagaliuk arba paprasiausi pietuk, prie kurio su smeigtuku prisegsime malnl ). Smagus galui filmukas sueigos http://www.youtube.com/watch ?v=_kocZ-jo3I&feature=relmfu

2 min.

Filmukas

10 min.

Aptarimas / Skauts sdi ratu ir atsipleia Tualetinio popieriaus rulonas. atsisveikinimas po kakiek tualietinio popieriaus lapeli. Kiekviena sueigos dalyv turi pasakyti tiek nauj/ nauding dalyk, apie kuriuos suinojo per sueig, kiek turi atsiplusi tualetinio popieriaus skiauteli.

INFORMACIJA

Prijus prie temos apie energij, svarbu paminti, jog jei mons patys taip neeikvot energijos (bt taupesni kokie yra skautai) tokio taros lygio tikrai nebtume pasiek. Didjant organinio kuro deginimo mastams ir aplink patenkant vis daugiau anglies dioksido bei kit su mogaus veikla susijusi iltnamio reikin skatinani duj klimatas emje po truput pradjo ilti. Tam tikra prasme galima sakyti, kad antrinis iltnamio reikin skatinani duj poveikis yra pasaulinio masto ilumin (termin) tara, taiau pasaulinio klimato atilimo prieastys ir pasekms yra jau kitas klausimas. Gaminant energij aplink slyginai em temperatr pavidalu patenka didiulis energijos atliek kiekis, o realiam darbui atlikti yra sunaudojama tik keliolika energijai igauti naudojamame kure esanios energijos procent, visa kita energija tampa energijos atliekomis ir lemia ilumin aplinkos tar. Taip pat energijos gamyboje labai kenia vanduo, kuris yra naudojamas auinimui (agregat vsinimui). Paprastai elektrini agregatams vsinti naudojamas natrali gamtini telkini vanduo, nes vanduo geba sugerti ypa didel ilumos kiek. O panaudotas vanduo vliau grinamas telkinius. Deja, tuos telkinius (jie vadinami auintuvais) ileidiamas iltas vanduo, ir jis, ypa jei jame yra biogenini, toksini ir kit mediag, trikdo vandens ekosistem. Pakyla auintuvo vandens temperatra, daugiau jo igaruoja, vasar nusenka vandens lygis, kinta jo chemins savybs, aplinkos mikroklimatas, prastja vandens kokyb. Kur laik buvo manoma, kad termin tara, kurios metu aplink nepatenka joki kenksming mediag, nedaro jokio neigiamo poveikio gyvajai gamtai. Taiau gana greitai iaikjo, kad didjant auinanio vandens telkinio temperatrai prasideda reikmingi vandens ekosistem pokyiai . Tad apie i termin vandens telkini tar ir jos poveik vandens ekosistemoms daugiausia ir kalbama. Galima sakyti, kad tik avariniais atvejais susidaro tokia situacija, kai gyvi organizmai nukenia nuo tiesioginio terminio oko, taiau pasikeitus, nors ir palyginti nedaug, vandens temperatrai pranaum gauna ilum mgstanios rys, kurios pamau istumia prie altesns aplinkos geriau prisitaikiusias ris. Biologins vairovs kaita yra viena i svarbiausi termins taros pasekmi. Ypa jautrs ilumos pokyiams yra altakraujai gyvnai. Kadangi dauguma brangi uv ri ir vis pirma laiins uvys yra prisitaikiusios gyventi vsiame vandenyje, jos dl termins vandens taros inyksta pirmiausia, o j viet uima karpins uvys, eeriai ir kitos labiau ilum mgstanios, daniausiai menkaverts, uvys. Tad kaip ivengti viso ito? Kaip aprpinti mog visais patogumais, prie kuri jis jau spjo priprasti, nekenkiant gamtai? Ieitis yra atsinaujinantys energijos altiniai. Atsinaujinantys energijos altiniai tai gamtos itekliai, kuri atsiradim ir atsinaujinim nulemia gamtos ar mogaus sukurti procesai - vandens potencin energija (hidroenergija), vjo, ems gelmi (geotermin) energija, biomas (mediena, iaudai), biodujos, aliava biodegalams gaminti, chemini proces energija, durps.

Vandens energija (hidroenergija)

Dabar vandens energija naudojama elektros energijai gaminti. Didel jos dalis gaunama ant upi pastaius utvankas. Utvenkus up, susidaro vandens saugykla. Vanduo tekdamas vamzdiais ir krisdamas suka turbinas, o ios suka generatori, kuris gamina elektros energij. iuo metu vandens energija pasaulyje ir Lietuvoje yra svarbiausias atsinaujinantysis energijos iteklius elektrai gaminti, kuris utikrina didiausi globalin aplinkosaugos naud, ivengiant atmosferos taros ir su ja susijusios klimato kaitos. Lietuvoje elektrai gaminti apie 96 proc. kuro yra importuojama i kaimynini valstybi. Hidroenergijos dalis alies elektros energijos balanse sudaro vos 3 procentus. Antra vertus, kol kas panaudota tik 14 proc. turim technini hidroenergijos itekli. Panaudojus vis hidroenergijos potencial bt galima tenkinti iki 15 proc. alies elektros energijos poreiki.

Vjo energija
Viena i aplink labiausiai tausojani energetikos ak, kurioje vjo energija veriama elektros energij, panaudojant vjo turbinas. Naujosios vjo energetikos pradia Lietuvoje galima bt laikyti 2003 metus, kai Skuodo rajone vietinio verslininko Algimanto Lukoiaus pastangomis buvo pastatyta pirmoji elektros tinkl jungta 160 Kw (kilovat) galios vjo jgain. Pasaulyje pagaminamos vjo energijos kiekis nuo 1999 m. iki 2005 m. iaugo beveik keturis kartus ir sudar 1 proc. visos pagaminamos elektros energijos.

Geotermin energija
Geotermin energija ilumin gilesni ems plutos dali (traukiant kartus poeminio vandens telkinius) energija. Toks terminas daniausiai naudojamas kalbant apie ios energijos panaudojim mogaus poreikiams. Geotermin energija naudojama dviem bdais: Kaip ilumin energija.( kartas gelmi vanduo naudojamas namams apildyti), Kaip energijos resursas elektros energijai igauti. Geotermins energijos privalumai: Geotermins energija, palyginus su kitais energijos gavybos bdais, yra vari ir saugi. Be to, tai atsinaujinanti energijos ris, kurios pagrindinis energijos perdavjas yra vanduo. iai energijai igauti nereikalingos ypatingos klimato slygos. Energijos gavyba gali vykti nenutrkstamai, 24 valandas per par. Geotermins energijos trkumai: Geotermins jgains gali pakenkti seisminiam stabilumui. Jos taipogi imeta atmosfer tam tikr kiek anglies dioksido ir azoto oksido duj. Be to, ekonomikai efektyviai elektros jgainei reikalingos specialios geologins slygos.

Biokuras
Biomas yra bene ekologikiausias ir reikmingiausias alternatyvios energijos ir vietinio kuro altinis Lietuvoje. Augalin biomas sudaro: mediena, iaudai, energetiniai augalai. Lietuvos Respublikos ministerijos Mik departamento duomenimis, 2006 metais Lietuvoje buvo rengta daugiau nei 160 medienos atliekomis krenam katilini. Energetinms reikmms dabar sunaudojama apie 60-70% medienos kuro potencialo. Lietuvoje suskaiiuojama beveik 30 tkst. ha ems kiui netinkam emi ir apie 20 tkst. ha baigiam eksploatuoti durpyn. Net ketvirtadalis io kiekio sunaudojama centrinio ilumos tiekimo sistemoje.

Lietuva, pamusi pavyzd i toki ali kaip Danija ar Vokietija, galt pasigaminti didij dal energijos, kiek jos pagaminama dabar, i atsinaujinani altini, kurie taip neteria gamtos. Tereikia iek tiek investicij, kurios ateityje atsipirkt su kaupu iek tiek kitokia nei pinigine iraika.

SUEIGA

Tema: Ekologija skaut stovykloje. Tikslas: Suteikti informacijos kaip galima pritaikyti ekologij
Laikas 20 min. Veikla Temos pristatymas Paaikinimas Pristatoma sueigos tema. Papasakojama apie ekologijos pritaikym skaut stovykloje. Diskusija tema Kaip a galiau prisidti prie gamtos tausojimo bnant Priemons/ Pastabos Informacija pridta.

10 min.

Diskusija

Temos pristatymas turt skautes uvesti ant kelio, kad jos paios pagalvot kaip galt

bnant stovykloje.

stovykloje.

taupyti gamtos resursus.

2 min.

20 min

Filmukas apie Trumpas filmukas apie mik saugojim tai kaip bent iek tiek galime prisidti prie medi saugojimo. Origami Kadangi sueigos tema lankstymas yra apie mik ir medius, i kuri yra gaunamas popierius, tai lankstysime i popieriaus.

Nuoroda http://www.youtube.com/watch ?v=jHQGyMBtE9Y&feature=r elated Popierius. http://origamipaper.ru/origami/lithuanian/she my_origami/Morskie_figurki_r yba.html - internetin origami knyga, kurioje, su paaikinimais, galsite isirinkti k lankstyti. Galima jais papuoti sueig kambar. Gamtoje rasti daiktai: vairs augalai, medi lapai, sklos, pauki plunksnos, akmenukai ir pan., lapelis popieriaus ir raiklis kiekvienam aidjui.

5 min 10 min

Parodl

10 min.

Ilankstyt darb parodl. Gamtos painimo Jei skaui daug, jos kimas aidia grupelse, jei ne po vien. Joms leidiama 1 min. siirti sudtus daiktus. Paskui per nustatyta laik aidjai turi surayti, koks augalas, kurio medio lapai, kurio augalo sklos ir t.t. Laimi grupel/skaut, suraiusi daugiausiai teising atsakym. Aptarimas / Visi ratu dalijasi, k atsisveikinimas naujo suinojo ar imoko.

Svarbu utvirtinti gytas inias

INFORMACIJA
Skautas yra gamtos draugas. I ono pairjus atrodo, jog skaut apie ekologij mokyti nereikt, nes jie ir taip stengiasi tausoti gamt ir daryti, kad jai bt geriau: skautai nenaudoja elektros mike, piktybikai neteria viet, kuriose stovyklauja ir pan. Bet pavelgus i kitos puss, ne viskas taip ir grau: kiekvien kart stovyklaudami turime bent minimaliai sirengti stovykl tam tikrais statiniais, kurie yra statomi i medienos. Medienos daniausiai reikia daug. Tad, kirsdindami medius, kenkiame gamtai atimdami didiuosius deguonies gamintojus. Aiku, jei stovyklaujame trumpai, vien ar dvi dienas, mikas nieko nepajaus, bet jei toje paioje vietoje gyvename savait ar daugiau bei ta vieta yra pastovi rengiant stovyklas kiekvienais metais, tai galima padaryti didels, neatitaisomos alos. Ir tai galioja ne tik medienai. Pastoviai naudojant vanden i mao vandens telkinio (pavyzdiui altinlio), jis ima diti, o vandens srov ir lygis enkliai sumaja ar net visai isenka. Ir k tada reikia daryti miko gyvnijai, kuriems tas maas altinlis buvo vienintelis arti esantis vandens altinis? Ir tai tikrai ne viskas. Bet reikt savs paklausti kaip a galiau sumainti ar pakeisti tuos veiksnius, kurie daro tak gamtos ir jos organizm gyvenimo slygoms?

Riavimas
Ankstesnse sueigose nekjome apie riavim ir jo naud riuojamas atliekas galima perdirbti ir panaudoti dar kart. Mieste galime pastebti spalvotus konteinerius, kurie yra skirti riavimui. Kodl to paties nebt galima padaryti stovykloje? Viskas labai paprasta, reiks:
Keturi iukli mai. Keturi ura popierius, plastikas, stiklas, buitins atliekos.

Pasibaigus stovyklai reikia nepatingti ir nuveti visas suriuotas iukles iki artimiausi, riavimui skirt, konteineri.

Vanduo
Didel problema stovykloje yra maudymasis. Esant didelei masei moni prie vandens telkinio, kurie visi varinasi naudodami prausiamsias priemones, kaip muilas, duo l ar ampnas, vandens telkinys paliekamas labai utertas muilu ir kitom cheminm mediagom, kuri yra naudojamuose prausikliuose. Tos mediagos, savo ruotu, kenkia eere/ upje/ altinyje gyvenantiems organizmams. Tad kartais reikt pamirti savo patogumus ir daryti kaip geriau gamtai. Maudantis reikt isimuilinti ant kranto ir usipilant (ar papraant draugo, kad upilt) vandeniu nusiplauti vis muil, esant ant savs. Tik tada eiti plaukioti eere/upje ar kitame vandens telkinyje.

Alternatyva yra lauko duas, kur pasidaryti nra sunku.

O jei i konstrukcija pasirodys per sunki, galima susikonstruoti du tiesiog i aukto trikojo (po kuriuo tilpt mogus) ir kibiro/psls ar kako panaaus pilno vandens. Pabandme isprsti vandens utertumo problem, bet kaip gi jo eikvojimo problema? Kalbant apie geriam vanden, juo reikt pasirpinti i anksto. Esant galimybei, galima j veioti i kur nors netoliese esanio ulinio ar didesnio/sraunesnio altinio. O tai kalbant apie vanden, kuris yra naudojamas kitoms reikmms, pavyzdiui ind plovimui (kuri plauti variame eere ar upelyje irgi nedert), visada galima panaudoti lietaus vanden. Kai lyja, lietaus vanden reikia kaupti induose (galima turti didel bidon, i kurio vliau visi gali ateiti pasisemti vandens) ir j galima puikiai panaudoti drabui skalbimui, ind plovimui ir panaiems kio darbams, kurie nereikalauja varaus vandens. Tai bt vienas i bd stengtis naudoti maiau gamtos resurs.

Mediena
Stovyklaudami usiimame pionerija. Statome daug statini, kurie reikalauja daug medienos. Bet ar tie statiniai tikrai reikalingi gyvenimui stovykloje? Kartais reikt susimstyti, kad augantis medis, gaminantis deguon, yra kur kas naudingesnis nei i jo pastatytos supyns, kuriomis pasidiaugsime tikrai trumpiau nei tas medis galt diaugtis gyvenimu mike, augdamas ir gyvuodamas galbt

net kelis imtus met. Viskas ir ia susiveda vartotojikum vardan patogumo. Tad tokiu atveju reikt nekirsti medi be reikalo ir stengtis panaudoti nukirstus medius (kalbant apie pionerij) kuo daugiau kart vairiems statiniams.

Gamtovaizdis
Atvaiavus stovyklauti gamt, reikt stengtis ivaiuojant palikti viet toki, koki radai. Nesvarbu, ar tai tam tikslui rengta stovyklaviet ar tiesiog pieva prie kelio ar miko uuovja. Lauo krimas Reikt kurti lau tik tam skirtose lauavietse. Jei tokios nra, reikt gamintis pakeliam lau. O jei nra galimybs pasigaminti ir tokio (neturite virvi ir pan.), reikt nuimti veln ir tik tada kurti lau bei ivaiuojant (gerai ugesinus lau) j udti atgal. Tokiu atveju apsisaugosite nuo gaisro galimybs, kurio metu gali ti vairios retos augal ir gyvn rys bei patys galite susieisti. Tualeto reikalai Jei stovyklaujate poilsiavietje, kurioje yra tualetas, reikt j ir eiti, bet jei tokio nra btina ikasti duob savo gamtiniams reikalams ir visk atlikus ukasti kartu su tualetiniu popieriumi (tualetinis popierius lengvai suyra).

Pabaigai
Galbt po ios sueigos pasakysite, kad nesuinojote nieko naujo, ko skautai ir taip nepraktikuoja, bet kartais, elgdamiesi vienaip ar kitaip, smoningai nesusimstome apie to veiksmo reikm. Tad, jei apie visus iuos dalykus jau inojote, verta susimstyti, kad taip elgiams dl gamtos gerovs, nes skautas yra gamtos draugas ir reikt tai kreipti daugiau dmesio.

SUEIGA

Tema: Ekologija namuose. Tikslas: Imokti, kaip galima prisidti prie gamtos tausojimo tiesiog namuose.

Laikas 7 min.

Veikla Diskusija

Paaikinimas Kaip a galiau prisidti prie gamtos tausojimo savo namuose?

10-15min. 8 min.

Temos pristatymas Filmukas

Pristatoma tema. Filmukas apie sod Nuoroda filmuk tiesiog savo bute. http://www.ted.com/talks/b ritta_riley_a_garden_in_m y_apartment.html

Priemons/ Pastabos Kiekvienuose namuose tvarka yra skirtinga, tad kiekviena ses, pagalvojusi apie tvark savo namuose, galt pasidalinti k ji galt pakeisti (pokyiai turt bti reals ir gyvendinami). sueigos Informacija pridta.

5 min.

20-25 min.

2 min.

10 min.

Filmuko aptarimas. Pagalvoti k panaaus Visos pasidalina savo sess gali sirengti savo valgomis. namuose (pvz, auginti mtas ir darytis mt arbat i viei mt!) vakidi, Puikus pavyzdys kaip Stiklin, medi akels, dekoruot medi galima pasigaminti k klijai. gamyba nors paiam. Nuoroda tinklap, kaip gaminti vakides http://blog.fossil.com/2011 /04/d-i-y-candle-holder/ Filmukas Smagus filmukas http://www.youtube.com/w sueigos galui atch?v=oNtX3m9UajQ&fe ature=relmfu Aptarimas / Visi ratu dalijasi, k atsisveikinimas naujo suinojo ar imoko. Diskusija

INFORMACIJA
Vienoje i sueig kalbjome kaip galima pritaikyti ekologij skaut stovykloje, o i sueiga bus skirta suinoti kaip galime taupyti gamtos resursus namuose.

Atliekos
Taip pat kaip ir stovykloje, atliekas dert riuoti ir namuose. Tam pasiekti nereikia dideli pastang ar snaud. Negalvokite, jei norite riuoti, kad jums reiks priversti mam ir tt nupirkti dar tuzin iukli di, kuriose galtumte talpinti skirtingo tipo iukles. Jei gyvenate bute, tai tikriausiai turite ir sandliuk, kuriame tereikt surasti vietas, kuriose kaupsite tokias iukles kaip plastik, popieri ir stikl. Jei ineinsite atliekas kas savait, j tikrai neprisikaups tiek, kad nebeutekt vietos mamos raugintiems agurkams ir virtoms uogienms. Svarbiausia yra susirasti artimiausius riavimo konteinerius, o jei j arti nra, visada galima paprayti, kad tveliai nuvet, juk gamta rpi ir jiems Maisto atliekoms naudokite t pai iukli d, kuri turjote iki iol (daniausiai jas randame po kriaukle), o jei turite sod ar gyvenate name, tai js maistins atliekos gali virsti puikiu kompostu js sodui (puiki tra be joki chemikal!). Tereikia iek tiek noro ir pastang!

Elektra
Ijunkite vies ieidami i kambario. Jei reikia elektros viesos, junkite tik tiek lempui, kiek yra btinai reikalinga. Inaudokime natral apvietim reguliariai valykite langus, neustatykime j baldais ir didelmis glmis. viesiu paros metu atitraukite uuolaidas ir aliuzes. Naudokite tik ekonomikas lemputes, kurios naudoja net 4-5 kartus maiau elektros energijos ir, nors kainuoja daugiau, greitai atsiperka ir veikia 6-15 kart ilgiau (iki 15000 val.). taiau nepamirkite, kad ekonomikas lemputes reikia imesti pavojing atliek konteiner, nes jose yra gyvsidabrio. Ijunkite elektros prietaisus i tinklo, kai j nenaudojate. Televizorius ar kita moderni buitin technika, palikta budiniame reime (prietaisas yra pilnai neijungtas, t.y. j galima bet kada jungti distanciniu bdu) sunaudoja kur kas daugiau elektros energijos nei galvojate. Tad nedert paikti mobiliojo telefono pakrovjo lizde, kai jo nekraunate ar neiojamo kompiuterio, kai jo nenaudojate (pavyzdiui nakt). aldytuv nedkite kart ar ilt maisto produkt. Jiems atvsinti reiks naudoti elektros energij. Prie dedant aldytuv, maist reikia atvsinti kambario temperatroje. Nelaikykite atviro aldytuvo ilgai. Pirma pagalvokite, k norime i jo iimti, o tik paskui atverkite dureles. Danai varstomos aldytuvo durels padidina elektros energijos suvartojim.

Valg virkite sandariai udengtame puode. Virdami valg greitpuodyje, elektros energijos sunaudosite trigubai maiau, o virdami paprastame udengtame puode pusantro karto maiau nei naudodamiesi neudengtu indu. praskite ijungti elektrin virykl likus kelioms minutms iki maisto ruoimo pabaigos. Negaminkite valgio esant maksimaliai jungtai virykls kaitvietei. Kai tik uverda puode esantis skystis, sumainkite elektros virykls kaitviets kaitrum. Stenkits gaminti patiekalus paeiliui, vien po kito pasigamin vien patiekal, ant tos paios kaitviets statykime kit puod. Sutaupysime ir laiko, ir ilumos.

Vanduo
Visada usukite iaup, kai valots dantis ar kol muilinate indus. Skalbkite tik pilnai prikrov skalbiamj main ir pasirink ekonomin skalbimo reim sunaudosite maiau vandens ir elektros energijos jam paildyti. Nustatykite maiausi galim vandens temperatr. Vandens virimui naudokite elektrin virdul vietoj to, kad virtumte j puode ant virykls. Virkite tiek vandens, kiek reikia. Jei norite igerti puodel arbatos, Jums nereikia uvirinti pilno arbatinuko vandens.

Daiktai
Visada pirkite tik tiek kiek jums reikia. Tai reikia, parduotuv eikite susidar pirkini sra, o ne su mintimi sugalvosiu ten ko noriu, nes taip nusiperkate krv daikt ir produkt, kuri jums i tikrj nereikia, o tai didina ilaidas bei apkrauna js namus atliekomis. Palaikykite sendaiki ir secondhand idj. Tai labai ekologika ir madinga iuo metu, nes jei nusiperki sofa i sendaiki (kurios tau labai reikjo), tai suvartoji vienu daiktu maiau. Galbt kai kuriems monms nemalonu naudoti kito mogaus daikt, bet juk tas mogus galjo palikti tik purv ant to/tame daikte, o tai lengvai ivaloma (bet tik pagalvok koki istorij saugo ta sena sofa ir kiek armo ji suteiks tavo kambariui!). Taip pat yra ir su rbais. Juk pasaulis ne be reikalo usikrt vintao mada. Tai ir grau ir ekologika, nes nevartojame, o panaudojame antr kart!

Usiimkite rankdarbiais dekoruodami savo namus ar kambar. iuo metu internete apstu puslapi, kur mons dalinasi savo pasigamintais daiktais/rankdarbiais ir apraymais, kaip tai pasigaminti paiam. Tai suteiks daugiau jaukumo bei sutaupysite pinig! Tad jei nepatingtume itraukti televizoriaus laido nakiai i rozets ar tiesiog nejungtume vis vies namie, kai ateina vakaras, manau, vis elektros sskaitos bt maesns.

Chemija
Nenaudokite brangi chemijos priemoni savo namams valyti, ypa t viet , kurios turi tiesiogin slyt su maistu ar js rankomis, nes jose gausu chemikal, kurie kenkia js organizmui, jei patenka burn. Rinkits tik ekologikus valiklius, kurie neturi trij puslapi srao su visokiais priedais, o gal gale draug soda ivalo beveik visk, tik kai kada reikia netingti ir ilgiau patrinti Taip ir pinig sutaupysite ir namai bus vars nebijant, kad kartu su maistu suvalgysite chemikal liekan.

SUEIGA

Tema: Oro tara Tikslas: Papasakoti skautms apie or terianius veiksnius

Laikas 5 min.

Veikla aidimas

Paaikinimas aidiame Kauboj pokt).

Priemons/ Pastabos (pykt Dalyviai stovi ratu. Per vidur stovi vienas kaubojus. Jis sukasi ratu kol sustoja ir audamas (rodydamas vien mog) sako pykt. mogus kur yra rodoma tupia ir jo kaimynai (i kairs ir deins ) susiaudo (kuris pirmas sureaguoja ir auna kit sakydamas pokt, tas ir laimi, o kitas ikrenta i aidimo). Laimjs eina rato vidur ir aidimas aidiamas toliau.

20 min. 5 min.

Temos pristatymas Filmukas

Pristatoma sueigos tema. Filmukas apie oro tar namie.

Informacija pridta Nuoroda filmuk http://www.youtube.com/watch? v=bSCOnFLTzGQ Pagalvojimas, kaip bt galima pagerinti oro kokyb namie. Vazonas, gabalas mediagos, klijai, irkls. Nuoroda tinklap, kur parodyta kaip t padaryti http://weheartit.com/entry/23748 586

5 min.

Diskusija

Filmuko aptarimas.

30 min

Vazon gamyba

Kadangi augalai yra pagrindinis varaus oro veiksnys, dekoruosime vazonus, kad namie pasodintume augal, kurie pavarint ms nam or!

10 min.

Aptarimas / Kiekvienas rate aptaria, k naujo atsisveikinimas suinojo ir imoko.

INFORMACIJA
Kas yra oro tara?
Oro tara gali bti laikomos smulkiosios dalels, chemikalai ir dujos, patenkanios or dl moni veiklos ir kelianios grsm gyventojams ir aplinkai.

Kokie yra pagrindiniai oro taros altiniai?

Yra keli moni sukeliamos oro taros altiniai:

Pramoniniai procesai, skaitant energijos gamyb ir gamybin veikl Transportas Nam ildymas, ypa malkomis ir anglimi Atliek apdorojimas kininkavimas

Statistika rodo, kad vienas i didiausi terj yra keli transportas. Degant kurui, motorins transporto priemons, automobiliai ir sunkveimiai imeta ior daugel kenksming teral, toki kaip sveikatai alingos smulkiosios kietosios dalels, azoto oksidas, sieros dioksidas, anglies monoksidas ir lakieji organiniai junginiai (LOJ). Kai kurios varikli imetamos mediagos lemia antrini teral susidarym tai vyksta dl chemini reakcij ore. Vienas i pavyzdi paemio ozonas. Oro tara ypa didel problema miestuose, kur yra daugyb transporto. Taiau kai kurie teralai dl oro slyg, pvz., vjo arba emo slgio, gali nukeliauti nemaus atstumus ir kauptis priemiesi ir kaimo vietovse. Palyginti su transportu, pramonin veikla lemia kur kas didesn bendrj metin kiek. Taiau pramon daniausiai sukoncentruota ne gyvenamuosiuose rajonuose, tad oras teriamas btent ten, kur sutelkta gamyba.

Koks yra oro taros poveikis sveikatai?

Oro taros poveikis sveikatai priklauso nuo keleto veiksni:

Teral tipo Oro taros lygio (chemikal koncentracijos ore)

Poveikio trukms (trumpalaikis ar ilgalaikis poveikis) Individualaus jautrumo

Trumpai tariant, oro teral trumpalaikis poveikis gali sukelti:

Aki, nosies ir gerkls sudirginim Kvpavimo sunkum Virutini kvpavimo tak infekcijas, tokias kaip bronchitas, plaui udegimas Kvpavimo tak ligos pamjim Kitus simptomus, skaitant galvos skausm, pykinim, alergines reakcijas

Moksliniai tyrimai rodo, kad oro tara per ilg laik gali bti labai pavojinga. Ilgalaikio poveikio paskms:

Ltins kvpavimo tak ligos Plaui vys irdies ligos Plaui funkcijos sumajimas Astmos priepuolis Smegen, nerv sistemos, kepen ir inkst paeidimai

Europos Sjungoje oro tara, ypa kietosios dalels ir paemio ozonas, kasmet lemia 370 000 pirmalaiki miri. Smulkiosios kietosios dalels ore kiekvieno europieio gyvenimo trukm sumaina vidutinikai vieneriais metais. Kai kurioms moni grupms, kaip pagyvenusiesiems, vaikams ar sergantiesiems ltinmis kvpavimo ligomis, alingo poveikio rizika yra didesn. Nyderlanduose atliktas ilgalaikis tyrimas, kuriame aktyviai dalyvavo per 4000 vaik, parod, kad vaikams, gyvenantiems alia judri keli, gresia didesn kvpavimo tak lig, toki kaip astma, voktimas, aus, nosies ir gerkls infekcijos, isivystymo rizika. Jeigu js kvpavimo takai jautrs, oro teral poveikis gali sukelti astmos priepuol ir kosul, voktim, krtins skausmus.

Kaip a galiu apsaugoti savo sveikat?

Daugumoje miesto ir kaimo vietovi ivengti tam tikro keli transporto teral poveikio nepavyks. Taiau yra keletas bd sumainti poveik ir galim al sveikatai:

Kasdien patikrinkite savo miesto ar miestelio oro kokybs prognoz, kad galtumte planuoti veikl: kai teral lygis didelis, venkite energingos veiklos lauke arba atlikite j ryte arba vlai vakare. Venkite buvimo utertame ore, ypa po piet, kai ozono lygis bna aukiausias. Venkite vaikioti judriomis gatvmis, kuriose pilna transporto imetamj duj. Nesportuokite netoli judraus transporto rajon , ypa piko valandomis. Dienomis, kai didelis smogas, pasilikite viduje, udarykite iorines duris ir langus. Jei gyvenate netoli judraus kelio, piko valandomis udarykite langus ir duris. Pabandykite susirasti namus ir darb ne per arti judrios gatvs ar greitkelio. Prireikus lauke galite dvti efektyvi kvpavimo kauk, pvz., kai vaiuojate dviraiu.

monms, sergantiems kvpavimo tak ligomis, svarbu:

Laikykits paskirto gydymo. Neiokits pirmosios pagalbos vaistus. Pasikalbkite su savo gydytoju, koki veiksm prireikus galtumte imtis per oro taros pik.

Kaip a galiu padti mainti oro tar?

Yra keletas bd jums, kaip privaiam asmeniui, prisidti prie oro taros mainimo:

Kiek manoma maiau vaiuokite automobiliu, ypa maais atstumais. Pabandykite naudoti kitas transporto priemones, pavyzdiui, dvirat, eikite psiomis arba vaiuokite vieuoju transportu. Kai vis dlto tenka naudoti automobil, vaiuokite keliese. Kai vaiuojate automobiliu, js vairavimo stilius gali mainti tar: sumainkite greit ir niekada jo nevirykite, venkite staigaus stabdymo ir ijunkite varikl, kai stovite. Priirkite savo automobil, stebkite, kad variklis ir filtrai bt geros bkls. Reguliariai tikrinkite padang slg. Nusipirkite maiau teriant aplink automobil. Pasodinkite medi: mediai valo or. Mainkite energijos vartojim. Pirkite vietoje iaugintus produktus (pvz., vaisius ir daroves), kad mat krovini gabenimas transportu. Savo sode nedekite lau, kai oro taros lygis yra auktas. Niekada nedeginkite buitini atliek, ypa plastiko ir gumos.

SUEIGA

Tema: Eko mada Tikslas: Supaindinti seses su eko mada.

Laikas 10 min.

Veikla Apilimas

15 min. 7 min.

Temos pristatymas Filmukas

Paaikinimas Priemons/ Pastabos aidimas Skalbiam Skalbaim drabuius, skalbiam drabuius, drabuius ochochochocho ochochochocho 2x Idiovino saul, saul idiovino 2x Miau Miau, kaiuko sai 2x Kas i js nori ms darovi 2x Antr kart dainuojant visos balss keiiamos koki kit, pvz e, tada dainuojama Skelbem drebees skelbem drebees echechecheche..... ir t.t. Galima dainuoti kol pasibaigs balss arba maiau. Pristatoma sueigos Informacija pridta. tema. Filmukas apie eko Nuoroda: drabui dizain. http://www.ted.com/talks/suzanne_lee_grow_ your_own_clothes.html

5 min.

Filmuko aptarimas

Aptariamas k tik Galima padiskutuoti tema I kokios pamatytas filmukas. natralios mediagos ar produkto tu nortum pasigaminti drabu?

30 min.

10 min.

Visos kartu arba iukli maiai, plastmasiniai buteliai, tuti pasidalinusios dvi pieno pakeliai ir kitokios iukls, klijai, grupes sess gamina irkls, lipni juosta ir t.t. vien drabu i iukli. Fantazijai nra rib. Aptarimas / Sueigos dalyviai atsisveikini dalina naujomis mas iniomis ir spdiais. Eko drabuio gaminimas

INFORMACIJA
Ekologija jau kur laik yra paplitusi mons stengiasi skaityti vis produkto sudt nuo pradios iki galo, nuolat lankosi kinink turgeliuose, riuoja atliekas, danai vietoj automobilio renkasi alternatyvi, bet ne toki aplink teriani transporto priemon, naudoja tik natralias kosmetines priemones arba patys pasigamina jas namuose. Ekologij taip pat galima pritaikyti ir savo drabui spintai.

Eko mada kas tai?

Eko mada tai drabui krimas ir siuvimas, atsivelgiant aplinkosaug, vartotoj sveikat ir darbuotoj, kurie gamina drabu, darbo slygas. Vis pirma, tai organins kilms aliav panaudojimas, pavyzdiui, ilkas gaminamas natraliu bdu maitinant ilkverpius, o vilna gaunama tiesiog apkerpant avis. Taip pat svarbu paminti, jog ekologiko drabuio gamyboje nenaudojami jokie kenksmingi chemikalai ir daai, ir net pasitaiko atvej, kai drabuiai perdirbami ir gaminami naudojant perdirbt tekstil ar dvtus rbus ir skirti neioti gan ilg laik. Be to, dar vienas svarbus aspektas: monms, kurie gamina, tiksliau, siuva, iuos drabuius, turi bti sudarytos palankios, sveikatai nekenksmingos darbo slygos ir mokamas atitinkamas atlyginimas, priklausantis nuo darbo krvio, sudtingumo ir laiko. Nors ir nelabai tiktina, taiau drabui pramon i ties daro didel al aplinkai. Naudojant pesticidus medvilns gamyboje (25 proc. vis pesticid, naudojam visame pasaulyje, yra traukti medvilns gamybos proces), ne tik teriama ir keliama grsm aplinkai, bet moni, gyvenani tose alyse, sveikatai. Daugelyje proces, susijusi su drabui gamyba, pavyzdiui, pesticidai, tros, taip pat balinimas ir daymas perdirbant tekstil, naudojama daug vandens, todl tam tikri gamybos etapai danai kelia grsm vandens utertumui. Sintetini audini (toki, kaip nailonas) gamyboje naudojamas kenksmingas kuras, todl, kai ms drabuiai gaminami, paleidiami prekyb ir neiojami, jie iskiria anglies dvidegin, kuris prisideda prie klimato kaitos ir kenkia moni sveikatai. Kai drabuiai imesti, o ne paaukoti arba ne perdirbti (tik 14 proc. vis drabui yra perdirbama), jie patenka svartynus, kur pradeda pti, taip alojant aplink, pavyzdiui, vilna puvimo stadijoje imeta or metano duj, kas daro neigiam tak klimato kaitai.

Kokios mediagos tinkamiausios

Ar inojote, jog vieneriems markinliams pagaminti sunaudojama 257 galonai vandens? Be viso to, balinimo ir daymo metu audinys iskiria toksinus, kurie patenka ms ekosistem. Naftos pagrindu pagaminti produktai yra labai kenksmingi aplinkai, i viskozs pagaminti drabuiai takoja

mik nykim ir pan., o alergikiems monms sintetiniai audiniai sukelia brimus ar net astmos priepuolius. Tad visuomet rinkits tik tuos audinius, kurie pagaminti su Eko enklu. Kanaps. Iki iol jos turi didiausi potencial ekologikai tekstilei igauti. Ekologinis lygis kanapse yra daug didesnis nei daugumoje kit augal, naudojam pluot gamybai. Kanapi augalai auga labai greitai ir tankiai, todl jie nejauia pesticid ir tr poreikio. J nereikia dirbtinai drkinti, nes kanapms utenka vidutinio krituli kiekio, be to, kanaps labai atsparios kenkjams. Tai yra natraliai ilgas pluotas, kuris labai tinkamas verpimui ir perdirbimui, taip pat jos labai tinkamos tekstilei dl savo tvirtos sandaros, todl i jos pasiti drabuiai patvars ir ilgai neiojami. I kanapi pagaminti audiniai pasiymi svori ir faktr vairove, o svarbiausia, i j pagaminti rbai yra patys pigiausi. Vilna. Vilna igaunama visikai natraliu bdu, t. y. kininkams auginant avis. Po to, kai jos apkerpamos, pradedamas apdorojimo procesas: balinimas arba daymas, taiau ia svarbiausia, kad iame procese nedalyvaut jokie chemikalai. Vilnos tekstra yra labai vairi nuo pkuotos, storos iki labai lengvos ir plonos todl tinka ir danai naudojama drabui pramonje. Organin medviln. Organin medviln yra ymiai labiau ekologikesn nei prasta medviln tuo poiriu, kad jai uauginti ir igauti nenaudojami pesticidai ar kitos chemins mediagos, o ji surenkama rankomis. Be to, revoliucijos medvilns auginim buvo neta pradjus natraliai auginti spalvot rudos ir alios spalvos medviln. Kadangi pastarosios nereikia blukinti ar dayti, ji yra daug tvirtesn ir lankstesn. Medviln labai plaiai naudojama tekstils gamyboje, galima teigti, kad tai populiariausias audinys, todl, jei gamintojai naudot vien organin medviln, daugelis drabui jau bt savaime ekologiki. Sojos ilkas. Sojos ilkas naudojamas kaip ir bet kuris kitas austas ar megztas audinys. Jo galite sigyti specializuotose parduotuvse ir ibandyti patys. Didelis baltym kiekis, esantis ios ries pluote, padeda natraliai sisavinti daus, todl galite sukurti savo norim spalv audin. Bambukas. Bambuko pluotas yra plonas, taiau patvarus ir ilgalaikis. Jis laikomas ekologiku todl, kad yra bene viena greiiausiai atsinaujinani oli. Be to, jis turi antibakterini savybi, o audiniai, kartu su js knu, kvpuoja. gyjamas audinys yra biologikai suskaidomos, nes bambuko pluotas puikiai sugeria drgm ir yra pralaidus orui, tad i jo pasiti drabuiai ypa velns ir minkti. Linas. Linas yra augalins kilms produktas, todl jo ekologikumas atsiskleidia jo auginimo procese. Natraliai iaugintas lino pluotas yra visikai nekenksmingas ir visikai nepavojingas mogaus sveikatai. I jo pagaminti drabuiai yra lengvi ir lengvai praleidia or, todl js knas nuolat kvpuos. Natrali oda. Od galima taip pat priskirti prie ekologini audini, i kuri yra gaminami drabuiai. ia svarbiausia, kad oda bt gyvno, mirusio natralia mirtimi, ir kad jos apdirbimo procese nedalyvaut jokie chemikalai.

ilkas. ilkas yra gyvnins kilms pluotas, pasiymintis labai geromis higieninmis savybmis (leidia odai kvpuoti, sugeria drgm), yra pakankamai stiprus ir tamprus pluotas, todl i jo pagaminti drabuiai ilgai neiojami ir patogs. Be to, tai labai lengvos ir velnios tekstros pluotas, todl labai tinkantis neioti itin jautrios odos monms. ilko gavimo procesas yra visikai natralus, jis gaunamas i vairi ilkverpi kokon gij, taip pat j gamina ir kai kuri ri vorai. Viskoz. Nors viskoz yra dirbtinis pluotas ir gaunamas cheminiu bdu apdorojant celiulioz, j galima laikyti natralia. I jos pagaminti drabuiai yra lengvi, malons dvti, velns ir nedirgina odos. Savo sudtyje viskozs turintys drabuiai puikiai praleidia or ir sugeria drgm, pasiymi geromis ilumos izoliacijos savybmis.

Alternatyva Lietuvoje
Be abejo, brangiems audiniams pakeisti ir Lietuvoje sunkiai prieinamiems gamintoj drabuiams sigyti yra ir gana neblog alternatyv. Pavyzdiui, drabuiai i natraliai uauginto lino, kuriuos siuva lietuvi pramoninkai. Taip pat vis plaiau pradedama naudoti medviln, iauginta be pesticid. Ir tikrai, pasaulyje jau nemaai gamintoj, kurie savo produkcijoje naudoja btent organins kilms medviln. Deja, Lietuvoje tokia praktika dar retai taikoma, taiau galima rasti nemaai usienio interneto svetaini, kurios prekiauja btent ekologiniu bdu igautais drabuiais. Beje, ir kaina pakankamai prieinama ir paprastam vartotojui, todl tiems, kas rpinasi aplinkosauga, tai labai gera ieitis. Jeigu norite prisidti prie eko mados, bet nestengiate puotis brangiais apdarais, dizaineriai silo tiesiog perdirbti savo senus drabuius. Jeigu jums nusibodo seni dinsai, nusikirpkite klenes ir pasidarykite ortus. Juos galite pagyvinti sukr plyt dinsini ort efekt ir pan., senus megztinius galite prikelti naujam gyvenimui tiesiog persiuv naujas sagas, jei mokate siuvinti, isiuvinkite dom ir spalvot paveiksliuk, sena palaidin atrodys puikiai, jei j pagyvinsite masyvia roe, karoliukais ar kokia kita puomena. I ties, viskas priklauso nuo js fantazijos, o kartais, atrodo, minimali detal gali j pakeisti kardinaliai. Taip pat, nordami propaguoti ekologin mad, daniau usukite dvt rb parduotuv ar vadinamj blus turg. Be to, kad sigysite nauj drabu, danai jis bus unikalus ir iskirtinis, todl atrodysite originaliai ir stilingai. Gaminkits papuoalus patys arba sigykite i t, kurie tai daro, keiskits drabuiais su draugais ir pan.

Pabaigai
Ekologin mada apima ne tik drabui gamybos ir pirkimo procesus. I ties yra daugiau veiksni, kurie lemia ekologin smoningum ir atitinkamus veiksmus. Todl tam, kad prisidtumte prie globalios problemos sprendimo, turite daugiau skirti jai dmesio. Pavyzdiui, neimeskite neneiojam drabui, o atiduokite juos labdarai, skalbkite maesnje nei 30 laipsni temperatroje, nes taip sutaupysite energijos, nenaudokite sauso diovinimo, nuolat stebkite drabuio sudt ir t. t.

SUEIGA

Tema: Ekomenas. Tikslas: Papasakoti skautms apie ekomen.

Laikas 10 min.

10 min.

5 min.

20 min.

5 min 10 min.

20 min

Paaikinimas Priemons/ Pastabos Pristatoma sueigos tema. Pristatomas ekomenas. Meno darb Vienas i pavyzdi Nuoroda foto galerij perira kaip atrodo ekomenas http://www.neozoon.org/pictures.ht ml http://www.youtube.com/watch?v=r jVQfth76ss filmukas apie vien i meno krini http://www.youtube.com/watch?v= H9FRj9fX4yk&feature=related grafiti i saman Aptarimas Aptariami matyti meno Svarbu skautes sudominti kriniai. Kokia skaui pasidomti daugiau, o gal net nuomon: ar j reikia? paioms usiimti eko menais. Ar tai kvaila? Ir pan. Ekomeninimas Pieime su maistu. Maistas pagal fantazija, svarbiausi, kad turt spalv: garstyios, pomidor padaas, uogien, pomidorai, jogurtas ir panaiai. Taip pat popierius, teptukai (galima pieti ir su pirtais). Ekomeno paroda Skauts apirinja kas Galima papuoti sueig kambar k nupie. Aptarimas / Pyrago dalinimas. Puikus bdas suinoti kaip skauts atsisveikinimas Kai skauts baigia vertina sueig. dirbti, joms teikiami popieriaus lapai su nubraiytais apskritimais. Skauts turi padalyti pyrag tokias dalis, kurios vaizdiai rodyt kiekvienos i j iandieninius pokyius: geriausia, kad pyragas turt 4 dalis k naujo suinojau, pasirod domu, pasirod nedomu, jau inojau. Piknikas Jei yra galimyb (met Puikiai tinka piknikas gamtoje su laikas, yra nuostabus sveikom vaim, nes apie tai parkas ar ols lopinlis pastarasias 10 sueig tiek daug aplink), surenkite kalbjome! piknik sueig plano ubaigimui. Veikla Temos pristatymas

INFORMACIJA
monija ne vien ami djo pastangas gyventi soiau, patogiau, turtingiau. is, atrodyt, visikai natralus ir nekaltas noras ms laikais pasiek savo apogj besaikio vartotojikumo pasekms vieniems tapo jau seniai nebepastebima kasdienio gyvenimo dalimi, kitiems gi vis labiau bado akis ir veria iekoti priemoni gydyti i piktaizd. Ne paslaptis tai, kad menas yra labai patogus ir priimtinas bdas rpimas problemas pateikti visuomenei taip, kad bt ivengta nuobodios didaktikos. gijs netikt form ir krypt, jis neretai tampa daug paveikesnis nei grisusios paskait kaip nereikia daryti litanijos. Lietuvoje dar nelabai inoma, bet pasaulyje spariai populiarjanti meno ris vadinamasis ekomenas. Paprastai jis apibriamas arba kaip viena i aplinkos meno ak, arba kaip aplinkos meno forma (neretai laikytinas ir sinonimu). Tai ir tradicin gamtos fotografija, tapyba, skulptra, ir originali nebetinkam naudoti daikt transformacija, taiau tik tuo neapsiribojama kadangi jis turi labai daug vairi pavidal, iraikos bd ir galimybi, j sudtinga sprausti grietus rmus. Ekomeno tikslas skatinti socialins ir natralios aplinkos, kurioje mes gyvename, dialog, ilgalaik abiej klestjim jis tiek savo forma, tiek turiniu apima ekologin etik, gali padti sukelti pagarb gamtai, nurodyti pamatines vertybes, iplsti supratim. Tai socialiai angauotas, paremtas atkrimo ar tiesiog mogaus sikiimo aplink principu menas, kuriam keliamas vienas i i reikalavim:

Kreipti dmes ms aplinkos tarpusavio ryius fizinius, biologinius, kultrinius, politinius ir istorinius ekologini sistem aspektus; Kurti darbus i natrali mediag (gali bti pasitelkiama ir vjo, vandens, sauls energija); Atkurti, atgaivinti paeist aplink; Informuoti visuomen apie aplinkos problemas, su kuriomis susiduriame; Krybingai pateikiant naujas sanbvio, tvarumo ir gijimo galimybes i naujo pavelgti ekologinius ryius.

Nebtina baigti prestiin meno mokykl, nebtina turti labai daug specifini ini, ypating mediag ar slyg i ties net kojos neiklus i nam galima sukurti k nors, kas ir paiam paglostys ird, ir kit privers isiioti i nuostabos. Svarbiausia noras ir fantazija. Tad jei nieko negirdjai apie siuvam porcelian ar grafiti i saman metas pasidomti daugiau!

Pabaigai
Labai tikiuosi, kad po i sueig sess skauts bet kiek atsakingiau irs savo elges ir pagalvos apie paskms. Svarbiausia jas uvesti ant kelio, nes 10 sueig yra per trumpas laiko tarpas pakeisi mogaus mstym, bet sudominus j, galima pasiekti neblog rezultat. Tikiuosi, kad i io sueig plano k nors naujo suinojai ir tu, mielas vadove.

Skms!

Pareng kandidat vyr. seses Giedr Putramentait Kernavs tuntas