Konstantinas Moes Oskragello

NATRALUS MOGAUS MAISTAS

1896 Redakcijos odis

Mes publikuojame Moes Oskragello knygos vertim, pripaindami nekainojam ios knygos vert. Minties originalumas, nenuginijamos logins ivados ir dstymo patrauklumas, ir, pagaliau, daugyb naudingos gyvenimikos mediagos visa tai veria mus linkti iai knygai plaiausio paplitimo. Vis dlto laikome savo pareiga daryti ilyg: mes manome, kad kai kurie autoriaus teiginiai rodo pernelyg didel jo susiavjim prigimtimi, natralumu ir tiesioginiais instinktais, kaip tikro, protingo gyvenimo bdo kriterijais. Mes mielai tikime, kad jis jau pasiek maitinimosi aliais, nemaltais grdais, aliais vaisiais, darovmis ir rieutais lyg; bet jis pats perspja skaitytoj, kad nereikt i karto bandyti jo radikalaus reimo, ir silo, kaip pereinamj ingsn, - virto maisto vegetarizm. Mes manome, kad iuolaikin monija tiek nutolo nuo rojaus mitybos, kad paios siningiausios pastangos jos link kain ar bus skmingos; pats autorius pripasta, kad dar keletas kart pasmerktos virtam vegetarizmui. Bet norint pasiekti to pereinamojo ingsnio, neabejotinai naudingo ir pasiekiamo, - reikia bti tikram dl pagrindini vegetarizmo princip, o btent to tikrumo i esms ir moko Moes Oskragello knyga. Nepamirtame ir to, kad ms rankose jaunosios kartos gyvenimo gairs. Mes atsakingi u jos ateit. Gali bti, kad matydama ms tikr siek isivaduoti i visokio plauko kvailysi ir lamto ir auganti karta paseks mumis ir, inoma, engs toliau nei mes paprasto, protingo gyvenimo bdo keliu. POSREDNIKO leidyklos redakcija

aliasis vegetarizmas (Absoliutus) I

Instinkto nuoroda, t.y. jausmas, kaip turime maitintis

Svarbus monijos gyvenimo klausimas - mitybos klausimas - lig iol labai chaotikai suprantamas. Arklys, jautis, asilas, net menkiausias sliekas nelies to, kas jam kenkia: jis puikiai ino, koks maistas jam gimtas, btinas: vien tik mogus, tas gamtos valdovas, savo protu nesugeba atskirti naudingo nuo kenksmingo. "Bet tai nieko stebtina, - pasakys kas nors. - vrys turi "instinkt", o mogus jo neturi, jis privalo tai pakeisti protu, mokslu". Bet tai vien tik odiai, beprasmikai vien kitiems kartojami. Kas gi ties sakant yra instinktas? Instinktas - tai juslinis gyv btybi gebjimas atskirti naudinga nuo alinga pasitelkiant malonumo ir nemalonumo pojt ; gebjimas siekti pirmojo ir atmesti antrj gyvybs isaugojimo vardan . A sakiau, kad instinktas yra jausmin ypatyb. Kokiais btent jausmais remiasi instinktas? Kai mes numetame uniui ksnel duonos, duodame ko nors pasti bedionei ar kuokt ols karvei, - k tie gyvnai pirmiausia daro? Jie pirmiausia pauosto, kas paduota, atsargiai paragauja ir tada arba suda, arba visai nelieia. Taigi kokiais jutimais vadovaujasi gyvnai nustatydami maisto vert? Pirmiausia uosle, paskui skoniu. Kuo gi btent ie jutimai skiriasi nuo kit - regos, klausos ar lytjimo? Ogi tuo, kad pirmieji du yra chemins prigimties, o pastarieji - fizins. tai tiedu cheminiai jutimai - skonis ir uosl - ir yra instinktas, kuris ir isaugo vis gyvj pasaul. Bet ar tiedu mogaus pojiai lygiaveriai gyvn turimiems? Be jokios abejons. Taigi jis turi ir instinkt, tik jis tiek neveiklus, kiek suniokoti jo skonis ir uosl. Degtin ir tabakas, jau savaime kenksmingi, ypatingai veikia uosl ir skon; iuos cheminius jutimus varius isaugo tik vaikai ir moterys, nes jie nenaudoja mint teral. Priprasti galima prie daugelio dalyk, netgi tokiu lygiu, kad sris bus skanus tik kai j pusiau supdysi ir tame dvokianiame daikte siveis kirminai. Todl maistas danai bna kenksmingas, nors atrodo skanus, taip kaip kenksmingas yra alkoholis ar po oda virktas kokainas bei morfijus. Tariamo malonumo jausmas tais atvejais tik laikinas, kol tsiasi dirbtinis valumas esant prislopintiems nervams. Kai kalbame apie instinkt, turime mintyje iimtinai sveikus, nesugadintus cheminius jutimus. Kas j neturi, gali lengvai atkurti, i naujo grdamas prie teisingo gyvenimo bdo. Bet ir tuo lygiu, kokius juos turime dabar, skonis ir uosl dar gali puikiai tarnauti, tereikia mokytis jais naudotis. Teisingai gyvendami mes vl pasieksime tokio instinkto tobulumo kad kaip arklys ar uo atskirsime nauding nuo alingo. Bet kuri karv neklysdama tiksliai i deimties oli vien uosls ir skonio pojiais isirinks jai tinkamiausi. Kari ir rgi oli ji nelies, o s tik saldi ol. Arklys nes paplkusio ar kitaip sugadinto ieno. N vienas vris neragaus "karto". Bet kuris kdikis pirm

auktel sriubos ar jautienos ksnel ispjaus , o nuo pirmo alaus ar kavos gurknio darys siaubingas grimasas. Tik rpestinga motina beveik prievarta, t. y. neduodama jam nieko kito, pripratins j prie viso to, beje, sveikatos sskaita. Taip vadinamos vaikikos ligos, kuri metu organizmas stengiasi isivaduoti nuo jo organizm patekusi kenksming mediag, yra mamos rpestingumo pasekms. Kdikis, kuriam leidiama rinktis ms, sriub, vyn, kakav ar prisirpusius vaisius bei savo daro daroves, tebesivadovaudamas sveiku instinktu btinai ties rankut link pastarj. Kuri motina to nepastebjo? Bet kuri bent kart dl to susimst? Arba kas i suaugusij ims noriai gerti arbat, kav be cukraus ar be pieno ir grietinls? Argi prie viso to dedamas cukrus ne tam, kad apgaut perspjant instinkt? Tyrintojas Laveljanis savo kelionse po Afrik jam ir jo juodukams palydovams neinomas uogas bei vaisius pirmiausia duodavo j lydiniai bedionei, kuri dl to ir pasim su savim. Jeigu bedion d, buvo aiku, kad tai nenuodinga; jeigu atmesdavo, vadinasi, tai maistui netinka. Taigi sprsdami, k mes turime valgyti, kad gyventume darnoje su ms prigimtimi, prieiname prie visikai aikios ivados, kad iuo atveju pirmas vedlys yra ms nesugadintas, sveikas instinktas - skonio ir uosls pojtis. Imoksime juk i naujo palaimingai naudotis savo uosls ir skonio organais. Stebtina, kad lig iol mons nesusimsto, kodl juos gamta apdovanojo skonio ir uosls pojiais - lieuviu ir nosimi? Kad pajustume malon skon ir kvap. Gerai. Bet kokia mums i to nauda? Juk tokiu atveju bt geriau, kad mes nejustume nei bjauraus skonio, nei lyktaus kvapo. O i ties ie pojiai mums duoti tam, kad padt ivengti pavojaus, todl, kad visa, kas nemalonu ms uoslei ar skoniui, - maistas ar vanduo, oras ar dar kas nors, - i ties yra kenksminga. Ir atvirkiai, visa, kas maloniai kutena ms gomur ir nos, visa tai mums naud. Juk ne veltui gamta mums stat nos taip arti burnos. Kiekvienas maistas turi praeiti i cenzr. Kur mes beeitume, prie ko beprisiartintume, pirmoji eina nosis kaip svarbiausias ms sargybinis. Kiek kart nosis gelbjo ms sveikat, netgi gyvyb, priversdama mus kuo skubiau bgti nuo gresianio pavojaus arba mest alin kak nuodinga, k mes buvome besuvalg. Yra moni, kurie absoliuiai neturi uosls, ir jie nuolat nesveiki. Ir atvirkiai, yra toki, kuri uosl tiek ilavinta, tokia vari, kad jie tarsi unys atpasta mones i kvapo uritomis akimis; jie taip pat pam rankas daikt pasakys, kas j prie tai laik rankose, kas k tik ar anksiau buvo kambaryje.1 mons su tokiais ilavintais cheminiais pojiais paprastai labai sveiki todl, kad niekada nevalgo nieko tokio, kas jiems nepriimtinai kvepia (pagedusi msa ar sris ir pan,), netgi negali savs priversti to daryti: jie netgi negali bti ten, kur oras bent kiek negrynas.
1

Uosls jautrumas kartais bna netiktinas. Ekkarthauzenas( Zur Magie p.105;dar daugiau pavyzdi Die Mystischen Erscheinungen der Menschel. Natr,prof. Perti) pasakoja apie mog, kuris turjo toki jautri uosl, kad k tik js kambar atpaindavo msininkus, mediotojus, odiu, visus, kurie praliejo krauj. Galvijas i toli atpasta msinink ir slepiasi nuo jo. ymusis Kasparas Hauzeris per varst uuosdavo tabako lauk; tai sukeldavo jam nemalon pojt ir iaudul. Kada jo vegetarik maist nemaiom laindavo bent kelis sriubos laus, jis ikart pajusdavo ir nebepajgdavo to maisto valgyti. Laukins gentys uosle pasta savo genties mog.

Ko neatpasta nosis, atskiria lieuvis - skonio pojtis. Yra dalyk, kurie, pvz., kaip druska, neskleidia jokio kvapo. J skonis pastamas tik itirpus ant lieuvio, nes (corpora non agunt nisi fluida, aut volatilia). Kas i pairos neturi jokio kvapo ar skonio, to mes turime saugotis. Bet tai, kas skleidia nepriimtin kvap ar blog skon, mums kenkia, ir atvirkiai. Man gali prietarauti, atseit sriuba taip gardiai kvepia, o pagal mano teorij ji turi pakenkti. Taip, ji kvepia, bet tai ne sriubos, o joje esani prieskoni kvapas. Ivirkite sriub be prieskoni - ir nebus jokio aromato." Zuikis ir kalakutas taip pat kvepia", suuks kitas. Irgi netiesa: aliu pavidalu jie dvokia kaip lavonai ir skleidia nemalon kvap, o ikepus i esms kvepia sviestas ir prieskoniai.

II
Sveiko proto ir inojimo nuorodos, kaip mes turime maitintis

A jau sakiau, kad pirmuosius nurodymus, kaip turime maitintis, mums duoda instinktas ms pai prigimtis. Taiau be instinkto yra ir kitos gairs: sveikas protas arba inojimas, t.y. mokslas. Logikai svarstydami apie tai, kuo mes turime maitintis, remdamiesi anatomija, fiziologija, etika, antropologija, politine ekonomija, religijos padavimais ir ypa higiena, prieiname prie nepaneigiamos ivados , kad mogus nepriklauso nei plrnams kaip kat, uo, vanagas, nei oldiams kaip jautis, arklys, kupranugaris ir nei visadiams kaip kiaul, lokys ir kiti, o kakokiai kitai riai, btent vaisiavalgiams, panaiems labiausiai isivysiusias bediones, t.y. mogbediones(primatus): gorilas, impanzes ir orangutangus, labiausiai panaius mones. Visos ms kno sandaros ypatybs paneigia bet kokias abejones: rank sandara, andikauliai, dantys, skrandio ir arnyno forma, tulies psl ir akloji arna, nerv sistema, smegen sandara, skrandio - arnyno peristaltika ir t. t. Jeigu vardiniau visus mokslo srii rodymus, kad mogus i prigimties yra vaisiavalgis ar valgantis grdus ir vaisius, turiau ieiti toli u io rainio rib, todl a apsiribosiu tik kai kuriais btiniausiais rodymais. Biblijoje pasakyta (Bties I, 11-12): " Ir tar Dievas:teiaugina em elmenis, ol,sjani skl, vaismed, duodant vaisi pagal jo prigimt, kurio skla kris em; ir pasidar taip.Ir pasideng em aluma, ole,sjania skl pagal jos prigimt,ir iaugino med, duodant vaisi su skla jame pagal jo prigimt. Ir Dievas mat, kad tai buvo gera. Apie mogaus sukrim skaitome (Bties I,28-30): "Ir laimino juos Dievas, ir sak jiems Dievas: veiskits ir dauginkits, ir pripildykite em, ir uvaldykite j, ir viepataukite jr uvims, ir padangi paukiams, ir visiems gyviams, liauiojantiems eme. Ir tar Dievas: tai A daviau jums visoki ol, sjani skl, kokia yra visoje emje, ir visok med, kuris veda vaisi, sjant skl; jums itai bus maistui .O visiems ems vrims, ir padangi paukiams, ir visiems gyviems liauiojantiems padarams daviau A ols elmenis maistui; ir pasidar taip." Taigi knyga perduodanti pasakojim apie pasaulio sukrim, aikiai atskiria mog kaip grd bei vaisi valgytoj nuo oldi gyvn. Apie msdius arba plrnus nekalbama visikai, o tai perduoda tradicin rodym, kad plrnikumas gamtoje - anormalus reikinys.

Aukiau matme dvi augalinio maisto ris: alumynai (daro alumynai) ir ol, sjanti skl. Gi Bties II 8-9 skaitome: "Ir pasodino Viepats Dievas sod Edeme Rytuose, ir apgyvendino ten mog, kur sukr. Ir iaugino Viepats Dievas i ems visoki medi, maloni pairti ir tinkam maistui. Pirmasis budistinis priesakas skelbia: "neudyk", tok pat priesak turi ydai ir krikionys. 2 Kristus liepia (Marko XVI, 15) savo Mokiniams eiti vis pasaul ir "skelbti evangelij visai krinijai. ia Kristus siunia pasauliui meil ir teisingum . Vienas graik reformatori, Triptolomjus, kalba: Supraskite gi, kad vri msa ne jums: kas umua gyvn dl valgio, tas turs mirti, todl kad jau liovsi buvs mogumi. Sokratas :Saugokis visokio valgio ir grimo, kurie skatint tave suvalgyti daugiau nei reikalauja tavo alkis ir trokulys. Kuo maiau mogaus trokim, tuo jis ariau lygmens diev, kurie neturi joki trokim. ymusis Bernardenas de Sen-Pjeras mok:Vaikai turi pratintis prie augalinio maisto, kuris mogui gimtas. Tautos, besimaitinanios augmenija, paios stipriausios ir graiausios: maiausiai varginamos lig ir prating aistr ir gyvena iki gilios senatvs. Vegetarizmas teikia palaiming tak kno groiui ir dvasios pusiausvyrai. Lamartinas teig, kad ateis laikas, kai mons jaus tok pat pasibjaurjim msa, kok dabar jaust mogienai. Humboldtas taip pat sak, kad pripratimo valgyti ms takoje mogus jauia maesn pasibjaurjim mogiena. Daugyb ymi vairi epoch moni buvo teoriniai arba praktiniai vegetarizmo propaguotojai; j motyvai buvo vairiausi: vien etiniai, kit ekonominiai. A. F. Humboldtas sako: Atitinkamas ems plotas ustas kvieiais Europoje, gali imaitinti 10 moni, bet vargiai imaitins vien, besiveriant gyvulininkyste, o Meksikoje, usodintas bananais, gali imaitinti iki 250 ties. ymusis elis savo krinyje Karalien Mab sako: Nauda, kuri duos mitybos reforma, bus nepalyginamai svarbesn u visas kitas reformas, todl kad ji palies pai monijos pykio esm. Vis, kam brangi laim ir tiesa, a praau skirti savo dmes vegetarizmo studijoms. Dr. Nagelis3 rao: Jeigu tvai savo vaikams duoda sriubos ir msos, prietaraujant j prigimiai, tai dl to greitja kraujotaka, kraujuje vyksta stiprus bangavimas, darantis krauj iml udegimams ir stipriems pripldimams. Tiesa, vaikai tada raudonskruosiai, apvaluiai ir trykta sveikata, bet tai ne tikroji , o tariama sveikata. Jie panas rausv obuol, kuriame slepiasi kirminas ir pakirtinja j sveikat, - maas vjelis nukreia juos nuo medio. Kiek palankiai vaikus veikia augalinis maistas, gali patvirtinti bandymai, atlikti nalaii namuose Alabamoje, ant Hudzono kranto. Kada 1829 metais, - sako dr. Kombe, - atidarme
2

Apie Nirvan induistai sako: "etojo pilno palaimos Nirvanos, laisvos nuo pikt trokim ir neinojimo... pasiekia rahatai, kurie maitinasi pakels vaisiais . inoma senovin induist sentencija: Pats sau sukeli ligas, Pats sau varg kuri; Savo brangi sveikat griauni, Pats save kanioms pasmerki. Tu pats sau viepats; Jeigu nori bti igelbtas, Gelbkis pats. 3 Med. dr. Richard Nagel Das Fleischessen vor dem Rieterstuble der Vernunft ir t. t.

prieglaud 70-iai moni, 4-6 vaikai nuolat guldavo ligoninje. Prajo treji metai, ir vaikus mme maitinti augaliniu maistu. Tada ligonin m tutti. Vaikai pasidar valesni ir linksmesni, veiklesni ir labiau bendraujantys. Iki tol kasmet bdavo keli mirties atvejai, dabar per kelet met nebuvo n vieno. Profesorius Grahamas sako apie i prieglaud: Vegetarikos vaik mitybos pasekms tokios akivaizdios, kad j negalima nepastebti ir nepripainti. Protins ir fizins i vaik jgos taip rykiai padidjo, j pastabumas ir supratingumas kl man nuostab. Bandymo dlei vaikams kur laik vietoj rupios duonos dav sijot milt duon ir bandeles. Per trump laik rezultatai tiek pablogjo, kad teko grti prie rupios duonos, o tada vaikai vl m taisytis. ymusis Bekonas sak: Vaikai paprastai su msa perima visokius nusikaltimus. Libigas vlesniuose savo kriniuose pripaino klyds darydamas ivadas savo vardo msos ekstrakt atvilgiu4. Daktaras Alkotis savo ruotu kalbjo: Kol monija valgys msik maist, tol bus beprasmika gydyti ligas.. Ms elgesys su gyvnais yra geriausias matas , kaip elgiams su monmis. Kiuvje, turjs geriausi reputacij Vichrovo akyse kaip anatomas, pasak taip: mogus nepanaus n vien plrn; dant kiekiu ir isidstymu jis artimiausias orangutangui, vaisiadiui gyvnui. Tuo paiu ir arnynas atitinka augalus danij. Visas mogaus organizmas, kiekviena svarbiausia jo dalis, tinka augaliniam maistui vartoti. Tiesa, nenoras atsisakyti msos toks stiprus, kad daug silpnavali nepajgia savs veikti, bet tai tik j nenaudai. Avis, kuri jreiviai r msa, baigiant plaukiojimo laik nebeimdavo savo prigimtinio maisto. Yra pavyzdi, kad arkliai, karvs ,avys, netgi balandiai, maitinti msa, pagaliau atstumdavo savo prigimt maist.5. Profesorius Ovenas Odontografijoje(471p.) rao: Bedions, taip panaios mones, maitinasi vaisiais, grdais, rieut branduoliais, kuriuose formuojasi patys skaniausi ir maistingiausi augal pasaulio audiniai. Akivaizdus keturkoj ir mogaus dant panaumas rodo tai, kad . mogui skirta maitintis vaisiais. Pue veikale Pluralite de la race humaine randame toki nuomon: Pasakme didiul ties, pavadindami mog vaisiavalgiu. Tiek skrandio arnyno trakto, tiek dant sandara tai neabejotinai rodo. Dar pateiksiu prof. Laverenco nuomon i jo veikalo Zectures on physiology(189 191 p.): mogaus dant sandara n kiek neatitinka plrn dant. Nors mogus ir turi iltinius, jie neisikia taip kaip plrn ir neatlieka atitinkam funkcij. Atidiai siirj dantis, andikaulius ir virkinimo organus prieiname prie ivados, kad mogaus organizmas labiausiai panaus isivysiusi bedioni ries organizm, kuris be iimi, pirmaprade prigimtimi vaisiavalgis. Ligonini ir beprotnami skaiius auga pasibaistinai greitai. Tokia pat progresija daugja keniani dl nerv, smegen, skrandio ir plaui lig; taip pat auga alkoholik skaiius. urnale Medicine usuelle( 1876m. spalis) skaitome: Su pasibaisjimu stebime moni paderms nuosmk. Garsus profesorius Fonsagrivis savo klasikiniame veikale: Entretiens familiers sur lhygiene(8p.) rao: Niekas neprietaraus, kad sveikatos ir kno pajgumo lygis pastebimai greitai, dargi ymiai krenta. gis maja, raumenys atrofuojasi, rass varumas ir kno dali proporcij harmonija palaipsniui nyksta. Visos Europos valstybs
4 5

Liebig: Chimische Briefe, puslapiai 318 ir 319. Cuvier: Regne animal

turjo sumainti krtins apimties ir gio matmenis, sidamos karines uniformas, todl, kad normaliems dydiams trko moni. Kai kurios valstybs pakartotinai maino iuos standartus. Visi ie reikiniai turi tiesiogin ry su monijos vartojamais narkotiniais produktais: msa, alkoholiu ir tabaku. Visus iuos mokslo moni argumentus a pateikiau ne tam, kad pats iekoiau autoriteting rodym, bet tam, kad yra daugyb moni, kuriems autoritetai btini, kurie autoritetus kelia aukiau savo nuomons, pagaliau yra ir toki, kurie neturi galimybs ir laiko sprsti iuos klausimus. Apskritai bandym keliai visiems atviri, ir io straipsnio tikslas yra nurodyti tuos kelius. Prie pratsdamas a pasistengsiu dar kart pervelgti gamtos gyvenim, kad pamatytume piln vaizd.Taigi mes matome, kad mineral pasaulis egzistuoja tam, kad iaugint augalijos pasaul. N vienas augalas negali maitintis, t.y. papildyti savo lsteli i augalijos ar gyvnijos pasaulio. Kaip augal, taip ir gyvn lstels turi suformuoti savo mineralines dalis prie tapdamos maistu augalams. Augalai , iauginti ant per daug vieio mlo, palaipsniui nyksta; taip pat patrti vieiais lavonais serga ir va. Lygiai taip serga ir va mogus, kuris, uuot maitinsis augalijos pasaulio lstelmis, maistui vartoja gyvn lsteles (ms) ir mineralines mediagas: drusk, vaistus ir pan. Taigi, vadinasi, mineral pasaulis skirtas palaikyti augalijos egzistavimui; augalijos, savo ruotu, - igyvenimui gyvnijos, skaitant mog, pasauliui. Analogikai mogus turi kurti auktesn, tobulesn dvasi. Gamtoje uoli nebna, o egzistuoja tik laipsnikas perjimas. Dl to ir gyvnijos pasaulis nepajgia sisavinti element i mineral pasaulio; ie pastarieji turi prie tai bti sisavinti augal pasaulio, k mes kasdien gyvenime stebime ir k patvirtino mokslas. Turdami tai mintyje mes prieiname prie ivados, kad instinktas ir protas mums neklaidingai parodo, kaip turime maitintis: kas mums naudinga ir kas alinga. Naudodamasis tomis dviem vadovaujaniomis jgomis a dabar pereinu prie apibrimo: kuo mogus turi maitintis ir kaip.

III
Natralus mogaus maistas: grdai ir vaisiai

Taigi instinktas, protas ir inios, pasitelkiant senuosius pasakojimus, atved mus prie teiginio, kad mogus savo prigimtimi nra msdis gyvnas, ne oldis ir ne visadis, o atstovauja kakam kitam. Kaip sakyta anksiau, pagal kno sandar mogus artimiausias mogbedioni riai, laukinje bsenoje priklausanioje vaisiadiams. Bet kadangi mogus ne bedion, ir atvirkiai, tai ir mitybos atvilgiu jiems abiem turi bti dideli skirtum. Taip i tikrj ir yra. Vienas svarbiausi skirtum yra ta aplinkyb, kad mogus turi dvi rankas ir dvi kojas, o bedion keturias rankas. Pagrindinis rankos ir kojos skirtumas didiojo pirto sandara ir tvirtinimas. Bedionei jis ant vis keturi rank vienodas dl to ji sugeba sugauti ir palaikyti savo kn. Toks apatini galni sugebjimas nulemia jos gyvenim medyje. Gi mogaus dvi rankos ir dvi kojos. Pastarj sandara ir didiojo pirto prikabinimo bdas

privert mog vaikioti eme, o rankas naudoti rinkimui. I ia tiesiogin ivada, kad bedionei lemta gyventi medyje ir maitintis vaisiais, mogaus gi paskirtis gyventi emje ir rinkti sklas arba jav grdus bei uogas, t.y. vaisius, tiek krm, tiek ir medi. Vadinasi mogbedions i esms vaisiadiai gyvnai, o mogus grd (skl) bei vaisi valgytojas. Savo maist mogus turi vartoti tokiu pavidalu, kokiu j vartoja visa gyvoji krinija, btent ali; negalima galvoti, kad gamta neinojo geriau u visus gydytojus, virjus ir vaistininkus, kuo maitinti savo krinius. Gamta taip pasirpino mogumi, kad jis gali rasti ir valgyti savo maist gatavu pavidalu. Nejaugi tokiu svarbiu klausimu gamta bt mog pastaiusi emiau vis kit gyvn? Tai juk bt nei is, nei tas. Kepimo, virimo, rauginimo, distiliavimo ir visoki kitoki dirbtini maisto gaminimo bd takoje iki tam tikro laipsnio suardoma natrali, organin element jungtis maiste, nuo ko jis praranda maistingum, o kartais tampa netgi visikai kenksmingas. Taip, pvz., virimo ir rauginimo takoje savaime sveiki rugiai tampa nuodais, inomais kaip alkoholis. Obuoliai ir vynuogs nuostabus maistas, i j pagamintas sidras ir vynas sudaro nuodus. Prinokusi sultinga kriau alia vien savo aromatu veria varvinti seil; bet kai j iverdame arba ikepame, tai ji savo aromat praranda, darosi nesaldi, taigi skoniui pataisyti reikia pridti cukraus. Kurgi dingo aromatas, skonis, o drauge ir maistingumas? Ugnis sunaikino, iskaidydama dalelyi organik jungt. Jeigu aliu pavidalu pasisotinimui utenka puss svaro grd, vaisi bei rieut, tai virt, neskaitant prieskoni, reikia maiausiai pusantro karto daugiau. Ugnis sunaikina gyvybin grdo prad, kai tuo tarpu gebjimas augti, kitaip tariant, gebjimas tsti gyvenim, ir yra btent neivengiama aplinkyb, geriausias mogaus maisto rodiklis. Senas pasakojimas apie Prometj, kuris pavog i dangaus ugn ir imok mones virti, u k buvo prikaltas prie uolos, gali bti laikomas alegorija, slepiania savyje gili ties. Prometjas, tas kolektyvinis mogus, kuris ugnies dka imoko virti bei kepti, maistui naudoja ms ir kitas nuudytas grybes, pats pasidaro plrij pauki, kurie nuo to laiko m j plyti gabalais, auka. Tokiu bdu natraliu mogaus maistu laikytini grdai ir vaisiai aliu ir, suprantama, pribrendusiu pavidalu, o btent: rugiai, avios, kvieiai, mieiai, grikiai ir kt.; vasar agrastai, serbentai, emuogs, braks, aviets, mlyns, vynios, trens, arbzai, moligai, melionai, agurkai.; rudeniop: visokiausi ri kriaus, persikai, abrikosai; ruden: katonai, vynuogs ir ypa obuoliai, kuri yra 1200 visokiausi ri; tada itisa eil rieut, dideli ir ma, paprast ir graikini, turini saldi riebalini mediag; tada vairiausios uogos, pasiyminios kiekviena ypatingomis vertybmis ir savybmis: sultinga, kvapni, saldi, rgtoka ir t.t. ir t. t. tai kokiomis gamtos dovanomis apsuptas mogus. O jis tepliojasi udom gyvn krauju tam , kad j lavonus palaidot savyje, kur besisluoksniuodami jie sukelia visokias ligas ir kanias, kuri atsikratyti nors laikinai nordamas jis kvailina save vairiais narkotikais .Niekas, a manau, neims galvoti, kad gamta payktjo grybi mogaus mitybai. Bet vaisi gausyb ir vairov teikiama mogui ne vien maitinimosi dlei. Skonio ir uosls jausmas moni, besimaitinani iais rojaus vaisiais, ilavja tiek, jog tik tada mons supranta, kad j maistas yra rojaus maistas, moni maistas.

Tam , kad maitintums monikai, reikia paimti saujel ar aukt grd, kuri skonis mums labiau patinka pagal skon ir kvap, ir kramtyti juos tol, kol grdai, veikiami dant ir seili, nepavirs pieno konsistencijos koele, tam su gerais dantimis uteks 6 minui, su prastesniais prireiks 12- kos. Rydami it koel jauiams lyg rytume tikr pien, nes ta koel ir sudtimi, ir ivaizda panai pien; po tam tikro laiko jauiame burnoje malon saldum, grdai darosi vis skanesni. Vienu prisdimu reikia suvalgyti tiek, kiek reikia pasisotinti, pavairinant maist tai rieutais, siekiant papildymo baltymais, tai vaisiais. Instinktas (tik ne chemija) iuo atveju pasakys, ko mums reikia jg ir sveikatos palaikymui. Pradioje teks valgyti dideliais kiekiais, kad prisipildyt skrandis, kuris dabar nemonikai isiplts kaip nusilpimo rezultatas. Kai laikui bgant skrandis susitrauks, dl to jo darbas taps stipresnis ir energingesnis, tada maisto reiks maiau, ir tas maesnis kiekis bus nepalyginamai maistingesnis, nes virkinimo organai ims dirbti intensyviau, sisavindami daugiau maisto mediag, kuri ligiolinio gyvenimo bdo slygojami sisavindavo tik pus ar netgi vos tredal. Valgyti reikia tik tada, kai jauiame btinyb. Visgi kas priprats maitintis nustatytomis valandomis, gerai padarys io proio nekeisdamas. Reikt valgyti 6-8 val. ryte, pietauti 12 val. ir 6 val. vakarieniauti. Ligoniai turi vakarieniauti ne vliau kaip 3-4 val. iki miego. Tik sveikieji gali valgyti neluptus vaisius, o grd luktus sukramius nedelsiant reikia ispjauti. Su grikiais tai lengva, sunkiau su kitais grdais. vieius vaisius nesunku pakeisti diovintais, tik btinai saldiais, nes tik tai rodo, kad jie nuskinti pribrend. Atsargas reikia kaupti i pai geriausi grd ir rinktini vaisi. Reikt grdus ivalyti, perplauti altu vandeniu, idiovinti ir, supylus drobs maius, pakabinti vsioje vdinamoje patalpoje. Jeigu triskart per dien valgysime 3- 5 saujas grd (daugiau nei 5 nesuvalgys pats stipriausias darbininkas), tada tai sudarys ne daugiau kaip svar per dien; pridkime prie to 1-2 svarus vaisi ir rieut, susidarys 1,5 svaro maisto nedirbaniam ir 2-3 svarai sunkiai dirbaniam valstieiui. (Praleidiu autoriaus nurodytas tokio maisto kainas, galiojusias to meto Rusijoje. Skaitytojas, manau, nesunkiai apskaiiuos dabartin tokio maisto pinigin vert vert. pastaba) monms, pripratusiems prie dabartinio valgymo komforto, pakanka pridti pietums truput vynuogi, razin arba datuli, tada valgis atsieis keletu smulki pinig daugiau. Taigi io rojaus maisto kaina labai nedidel. Ne maiau dabar ileidia vargingiausi mons, besimaitinantys vien bulvmis ir kopstais, kai kada duona ir kruopomis. Tokiu atveju jiems vertt maitintis tik vien grdais , pridedant iek tiek diovint vaisi ar alios morkos pietums, o vasar agurk, ropi ar dar ko nors. Toks maistas bt triskart vertingesnis ir kainuot graius. Sutaupant maisto kiek susikaupia didesns jo atsargos, o ir paios ems vienam mogui bereikia maiau. iuo metu mogus didij savo pajam dal ileidia maistui ir grimui; daug ieina skol, procent mokjimui, o dvasinms reikmms telieka mamoiai.

Kas maitinasi teisingai, tas ir gyvena teisingai, ir tokio gyvenimo nauda darosi vis aikesn. Vienas tokio gyvenimo privalum yra nepriklausomyb nuo treij asmen, nuo paros ir met laiko. Teisinga mityba nepripasta nei virj, nei virtuvs, nei ugnies, nei sviesto, prieskoni, puod, virduli, tarn, ind plovj, pamazg, nenusisekusi, prisvilusi ir persdyt patiekal, barni ir priekait dl to, nevarum ir virtuvs dvoko, traktieri gyvenimo su j arbatpinigiais, skrandio katarais ir panaiomis bjaurastimis. Visa vegetaro mnesio atsarga telpa ant vienos lentynos; kai atidarai duris, aromatas upildo kambar. Ieinant i nam, dienos maistas telpa maiel, kurio dviejuose galuose telpa: viename grdai, kitame igliaudyti rieutai; kien galima sidti obuoli ar diovint vaisi, jei pakeliui nra kur j pirkti. Ten, kur yra bent truputis grd ir vandens , vegetaras lengvai igyvens, tuo tarpu paprastas mogus neturdamas ugnies, puod, druskos ir t. t., gali ko gera mirti . Bendrauti su vegetaru labai patogu. Kai tuo tarpu kitam sveiui suruoti vaies prireikia keli dien, vegetaras apsidiaugs pavaiintas lkte viei ar diovint vaisi. Asmens nepriklausomumas kaip viena augalins mitybos idav, palaipsniui veikia visuomeninius santykius, keldamas j dorovin lygmen. Kalbdamas apie vartojimo mainim mityboje, Platonas pateikia Sokrato odius: Pasitenkindami trupuiu mes vis labiau panajame dievus, nes dievai visikai neturi reikmi. Kokie ms vaikai, tokia ms ateitis. Kam neaiku, kad mitybos bdas bei vaik aukljimas, t. y. tai, kokia yra vietimo bei fizinio lavinimo padtis, tokia ir taka vaik dabariai bei ateiiai. Dabar jaunoji karta, sprausta abejotinos verts mokslo6 rmus, i lto dsta ir nuodijasi mokyklose savo pai odos bei plaui iskyrose. Ikankintam knui ir perkrautam protui neduoda tiek poilsio kiek reikt, nes mokykl programos geleiniais paniais prikausto j prie stalo, teleisdamos jam paskubomis pasistiprinti ir vl imtis darbo ruoti rytdienos pamokas.(Smoningai praleista pastraipa: an dien bendrabui atmosfera neaktuali ms dienomis vert.). Tokiomis slygomis, labai panaiomis tolimesn ms gyvenim, pertempti nervai reikalauja kokio nors aktyvinimo, kad neprarast gebjimo dirbti toliau. Tai tas pats, kas pliekti botagu pavargus arkl, uuot j gerai parus. Todl nieko stebtina, kad ms jaunoji karta be arbatos, kavos, vyno, alaus, tabako, o ypa be msos nebegali gyventi. Panaios narkotins mediagos labai takoja nenormaliai greit ju vystymsi; j raumen audini lstels, smegen ir nerv mediagos negauna tinkamo tvirtumo ir tamprumo; kariuojantis protas ir knas nuolatos isenka. audrintame kne kyla aistros. Ms vyrikoji jaunuomen jau 14 met, plg sen. Graikijoje 30 met, pradeda lytinius santykius; jaunysts kartyje anksti isenka ir labai danai prievartauja savo prigimt atsiduodami onanizmui. Retai sutiksi jaunuol, dar neusikrtus sifiliu, taip pat ir mergin, kurios nekankint baltosios ir maakraujyst.

Mes labai jau perdedame mokslo reikm - protin ugdym keldami aukiau dorovinio. ini gijim iklme sau tikslu, kai tuo tarpu jis teturi tarnauti tikrajam ugdymui. Sausos inios nepajgios pakelti mogaus dorovin lyg ugdyti jo charakter. Beprotikas daugybs dalyk mokymasis mintinai slopina krybos dvasi, suvokim ir vali trukdo vystytis mogaus dvasinei harmonijai.

Silpnas vaiko protas, prikimtas daugybs pai vairiausi ini, negaldamas j suvirkinti, nepriima j natraliu bdu. Tuo bdu mokyklinis mokslas, uuot davs sveikas, plaias pairas, formuoja tik arogantikus nemokas, bedievyst, kratutin materializm, kovos u bv riterius, t iuolaikins civilizacijos lig mas, kurioje peilio ir ugnies chirurgija bejg, todl, kad aizdas reikia gydyti ne paviriuje, o kno viduje, kraujyje, ir gydyti reikia pradti nuo dietos, nuo mitybos. Jeigu pus btent pus to laiko, kuris dabar be naudos eikvojamas zubrinimui, panaudojus aidimams, raumen darbui gryname ore, tai maitinant rojaus maistu grdais ir vaisiais knas ir protas gaut tiek energijos, kad kitos puss laiko utekt imokti viskam, ko reikalaut racionali programa. A visada stebjau, kad tie, kurie mokykloje maiausiai stengsi, daugiausia vaiktinjo gryname ore tinginiai, niekad negaudav daugiau trejeto, baig mokykl turdavo daugiausiai ini, j akiratis bdavo platesnis ir brandesnis negu j draug, kurie pavyzdingai visk ikaldavo penketui, utat po pamokos tuoj pat visk pamirdavo. Maitinantis vegetarikai, esant teigiamoms emocijoms, poilsiui ir bnant gryname ore, tinkamai rengiantis iugdomas stiprus knu ir dvasia jaunimas. Tik tokiu keliu kultringa monija gali garantuoti sau ateit. Bt nepalyginamai geriau, jei visos be iimties mokymo staigos bt atidaromos tik iem, o vasaras jaunimas btinai praleist kaime, dirbt rankomis, art, ienaut, kirst javus , dirbt dare, sode ne maiau kaip 6 val. kasdien. Taip visuomen gyt patyrusi sodinink ir emdirbi, be viso to sugebani toliau lavintis teorikai. Jaunoji karta pamilt em maitintoj, kuri savo ruotu paskatint j maitintis augaliniu maistu kaip savo darbo vaisiumi. Jaunimas imt gerbti duondavio tris, jo poiris gyvenim tapt blaivesnis, jis geriau paint aplinkini moni poreikius. Be viso to, jaunoji karta daug laimt pati sau, ugrdindama savo organizm ir sustiprindama prot, kas leist pakelti gyvenimo negandas lengva irdimi ir su ypsena veide. Taip jaun moni rankose bt amatas, kuris bet kada juos imaitint, jeigu net visi kiti bdai netekt galios. Nuo terbos ir lazdos jie bt visada apdrausti. Ta materialin nepriklausomyb pakelt juos j pai akyse ir visuomens akyse taip pat. Taip mons isiugdyt tikrai stiprius savo vert jauianius charakterius. Daugelis ms dabar tiek isek, kad sako: Mano skrandis to nepakels. Tai dl to, kad ms skrandis nutols nuo savo paskirties. Ms skrandiui gamtos skirta bti virtuve, verdania alius vaisius. Kai tik mogus atitolina skrand nuo gamtos jam suteiktos pareigos, jis pasidaro tingus, prasideda jo lugimas, kaip kiekvienos kno dalies, kuri liovsi kaip reikiant treniruotis. Tada belieka vienintelis kelias grinti skrandiui jo pirmyktes pareigas. Kiekvienas mogus, besimaitinantis aliais vaisiais, darovmis, grdais, turs stipr, sveik skrand, nors sieks to palaipsniui, nes skmingas mitybos organo perorganizavimas ir su tuo susijs viso mogaus atgimimas ateina tik palaipsniui. Kiekvienas, ikls sau udavin ir vykdantis slygas netruks pajusti palaiming jame vykstant atgimim ir visikai atsiduos varaus gyvenimo ir mitybos bdo siekiui. Kaip skrandis tarnauja ms organizmui tarsi virtuv, taip dantys - tarsi malno girnos, kuri paskirtis permalti skrandiui maist. Dantys yra pagrindinis mitybos organas. Kas j nenaudoja pagal tikrj paskirt, o pripratina juos prie dirbtinai paruoto maisto, tas greitai praranda savo nuostabiausi gro eil perlamutrini dant.

mogaus, besimaitinanio monikai, dantys iki gilios senatvs ilaiko savo tvirtum ir perlamutrin gro, t liudija ryt tautos, besimaitinanios iimtinai augaliniu maistu. Jau kasdienis saujos grd sukramtymas tikina mus, kad pats geriausias gydytojas nepajgs duoti geresns dant stiprinimo priemons ir higienos palaikymo. Maitindamiesi vegetarikai pastebime, kad pasisotinimui prireikia nepalyginamai maiau grd, nei duonos, ikeptos i t pai grd, kas rodo, kad grdai turi savyje kakoki maisting mediag, kurios neturi duona. Mokslikai tai galima bt paaikinti taip: verdant ir kepant didija dalimi paeidiamos augalo lstels, kuri kiekviena gyvena daugiau ar maiau savarankikai. Kramtant ali maist to neatsitinka, o lstels nuryjamos daugiausia nepaeistos, o tai, ko gera, ir lemia j didel maistingum. Vasar vaisiai turi rgtok, gaivinant skon , ruden gyvybingai sald, o iem, riebiai ildant, pvz., rieutai. Piets pertek datulmis, vynuogmis, bananais, kokoso rieutais, migdolais, ryiais, kukurzais ir kvieiais: iaur kaulavaisiais ir sklavaisiais, uogomis, rieutais, rugiais, aviomis. Bevandense stepse auga sultingi arbzai ir melionai, smltose Afrikos dykumose pieningi kokoso rieutai, o kartoje Amerikos juostoje neapsakoma gausyb sulting banan. Apmstydami tai prieiname prie ivados, kad kiekvienas klimatas duoda galimyb mogui gyventi, teikdamas tuos vaisius, kurie btini igyventi to klimato slygomis. Per imtus kart monija taip nutolo nuo tokio rojaus gyvenimo, kad proio jga labai apsunkina grim atgal. Tie, kuri dvasia pajgi nugalti kn ir jo blogus proius, turi naudotis btent ta jga ( proio), bet tik jos teigiama kryptimi, prisimindami Pitagoro odius: sisavink tok gyvenimo bd, kur tavo protas pripaino geriausiu, o protis padarys j tau paiu mieliausiu. Kadangi visi persitvarkymai gamtoje yra lti ir laipsniki, tai tiesioginis grimas prie rojaus gyvenimo pasiseks ikart tik nedaugeliui. Labai jau toli atsitraukta, o labai aikus tikslas priekyje. Kaip j pasiekti, turi padirbti kiekvienas atskirai, kovodamas su savo ydomis, susiremdamas kaip su aistr ir proi prigimtimi ir jga, taip ir su savu temperamentu. Todl kiekvienas privalo kovoti su savimi, susitelkdamas ties savo individualybe. Atkaklumas tokiais atvejais gerai apmokamas. tai kokia kova ir koks egzistavimas verti mogaus, o ne kova su artimu. Kas nevaldo savs, tas tampa vergu. Kova su paiu savim yra pati sunkiausia, utat pergal pati vertingiausia. Nemaa toki moni, apie kuriuos Leibnicas sak: Jeigu ir geometrija prieintsi ms aistroms, tada tikriausiai atsirast moni, paneigiani jos taisykles. Kam neutenka dvasini jg paiam pasukti proting keli, tegul bent netrukdo to daryti kitiems. Visgi grtant prie rojaus mitybos ir gyvenimo bdo reikia vengti staigi poski. Kas pastebs, kad pirmoji permaina duoda neigiamus pojius, kurie tsiasi ilg laik, tegul geriau kur laik kart per dien valgo virtus vegetarinius pietus. Maitinantis vegetarikai btina kasdien bent 2 valandas vaikioti ir dvi valandas dirbti fizin darb gryname ore pagal savo jgas. Toks judjimas ijudina, stiprina plaui ir arnyno veikl, ir ypa vysto pilvo ir tarponkaulinius raumenis, nuo kuri priklauso kvpavimas ir geras virkinimas. Prieingu atveju maistas pereis per ting, nuo darbo atpratus skrand be jokios jam naudos. Nakt pagal galimyb reikia kvpuoti grynu oru. Dl to reikia miegoti prie

atdaro langelio; reikia iltai apsikloti, o jei prireikia, ant galvos dti ilt kepurait. Kaip gryno oro rodiklis yra tai, kad miegamajame nra jokio kvapo. Geriausia oro gryninimui naudoti medio angl, kuri pastatoma kambaryje viename ar dviejuose krepiuose. Ji energetikai sugeria i oro paias kenksmingiausias daleles, ypa plaui iskyras ir pavirines atliekas. Visi kiti igirtieji (dezinfekuojantys) produktai, skleidiantys bet kok kvap, o kartais ir visikai dvokiantys, ne tik nenaudingi, bet ir kenkia sveikatai. Rengtis patartina vilnoniais drabuiais, o vis svarbiausia apiprausti vis kn altu vandeniu ne altesniu kaip 8 laipsniai ir ne iltesniu kaip 18. Rankas ir kojas dera plauti altesniu vandeniu. Niekada nereikia praustis, jei kojos ar visa oda alta; tokiu atveju dera i anksto suildyti kojas 32-34 laipsni vandenyje, palaikant jas 10-15 minui, paskui palaipsniui nuplauti 18 laipsni temperatros vandeniu. Kadangi organizmas protingai maitinantis valosi, sveiksta, jis stiprja, ir tada itinka kriz pasireikianti stipriu kariavimu, prakaitavimu, viduriavimu arba paprasiausiomis sveikatinaniomis taip vadinamomis udegiminmis ligomis. tai tada ypatingai reikia vengti vaist arba tokios prieiros, kuri galt sustabdyti organizmo pastangas isivaduoti i jame usilikusi ligas sukeliani mediag. Jeigu alia nebus tokio gydytojo, kuris gydo ne vaistais, o tomis priemonmis, kurias teikia pati gamta, tai geriausia nieko nedaryti, ligonio kambaryje palaikyti gryn or visa kita sutvarkys paties ligonio instinktas ir asmenin patirtis; pasveikimas bus vlyvesnis, utat ia negresia joks pavojus. Bijoti iuo atveju nra ko, atvirkiai: reikia diaugtis, nes kuo stipresn kriz, kuo sunkesn ilaisvinanti liga, tuo daugiau garantij, kad ms organizmas gauna nauj jg. Laikui bgant tokios krizs retja ir po organizmo isivalymo liaujasi visikai. Tokiu atveju, pasakyt daugelis, mogaus vertas gyvenimas bus paprasiausias savs atsiadjimas, atsisakymas viso savs, kas duoda gyvenimui kakoki vert. Atvirkiai. Dabartinis gyvenimo bdas ir yra atsisakymas nuo tikro grio ir gryn gyvenimo diaugsm. Sudirginimas atima mums tikrj ramyb; tampa atima ram mieg; nerv pakrikimas neleidia harmoningai tekti mintims, o juo labiau kliudo harmoningai elgtis; viskas mus slegia, apvilia, todl, kad mes jau ieikvojome vis savo asmenin energij. Didels ir maos ligos vargina mus nuolatos, greitai ar ltai atimdamos mums jgas. Tik gyvenimas darnoje su gamta gali mums duoti patikim sveikat. Teisingai gyvendamas ir maitindamasis mogus gauna jg, atsiranda gyvenimo diaugsmas, irdyje gimsta meil visai krinijai, sulinks stuburas isitiesia, oda atgauna skaistum ir gaivum, netgi prail plaukai i naujo tamsja. Tokiu bdu pasieks sveikat ir gebjim atmesti kvailas takas, mogus pasijunta visikai atsinaujins. Koki stulbinani jg turi savyje augal elementai,mums rodo arklio ir kupranugario pavyzdys. Dramblys vis savo jg ima i ols. Jga ir itverm atsiranda nuo augalinio maisto. odiu, kupranugaris, arklys, asilas, jautis, dl j itverms mogaus naudojami darbui. Litas, tigras ir kiti msdiai sukaupia savyje tik momentin jg, - itverms jie neturi. Dl to j mogus ir neprijaukino darbui. Vaisiad gorila, uauganti iki ei pd aukio, turi stiprius kaip plienas raumenis ir kaulus; jos jga tokia didel, kad kai ji supykusi duoda sau kumiu krtin, tai pasigirsta lyg turkiko

bgno garsas; bna, kad ji susiremia su litu ir laimi. Bet kad ir kokie tikinami bebt gyvn pasaulio pavyzdiai, taut gyvenimo pavyzdiai dar naudingesni ir tikinamesni. Pirmieji mums inomi augalins rojaus mitybos pavyzdiai yra slav gentys, kurios buvo inomos hiperboriei vardu. Apie iuos ms protvius, kuriuos Orfjas vadina ilgaamiais, kalba Pomnonijus Mela, Plinijus ir Solinas : J em labai derlinga, oras grynas ir sveikas. Gyvena jie labai ilgai, neino pykio ir lig, nekariauja; gyvena linksmai ir ramiai. Puikios girios ir uolynai yra j nuolatin buvein, medi vaisiai j maistas, msos nevalgo, mirta ramiai ir t. t. Argi tai ne tas rojaus gyvenimas, kur mes i naujo veriams? Apie milinik g, jg, vikrum ir paproius jau vlesni slav, kaip rezultat augalins mitybos, liudija Bizantijos ir vokiei metraiai. Prokopijus VI amiuje ra: Slavai aukto gio, paproiai ir apeigos paprasti, pykio ir melo nepasta. Maurikijus VII amiuje kalba: Itvermingi darbe, jie lengvai pakelia alt ir alk, nuogum ir nepriteklius. Apie slav vaiingum kalba Alamas Bremenskis (Perts XXI, 75 chron. slavon.). Levas Imintingasis IX amiuje aprao: VI amiuje slavai mito aviomis, soromis, grikiais, pienu ir vaisiais. Vliau, - teigia Helmholdas, - XII amiuje ( Chron. slavon., kn.I, 85) i vokiei imoko virti ( kuchnia- virtuv- i vok. kochen) vairius skanius patiekalus. (tiktina, msikus). Vitukindis X amiuje pasakoja(Rev. gest. Sax.,lib. VI) apie slavus: i tauta nepaprastai ugrdinta ir gali pakelti visokius vargus, pratusi prie visoki neteki: kas mums, germanams, sudaro didiausius sunkumus, slavams vieni menkniekiai. Dar metratininkas Nestoras su ypatingu pasilyktjimu pasakoja apie valganius mait polovieius... Pralieja krauj, - sako jis, - ir dar giriasi tuo. Persekiojami romn, german ir mongol upuolim, kai buvo priversti slptis mikuose ir kalnuose, tik tada slavai i j imoko vartoti spiritinius grimus, umuinti gyvulius ir valgyti j lavonus; nuo tada ir prasideda slav lugimas. Kai tokie yms keliautojai kaip Kukas, Diumodas Diuvrilis, Laperuzas, parve pirmuosius liudijimus apie j atrastas vairias Okeanijos alis, kuri gyventojai, besimaitinantys iimtinai augaliniu maistu, pasiymjo nepaprasta jga ir valumu, stuomeningumu ir kno groiu, tai i karto niekas jais nepatikjo, laikydami tuos pasakojimus perdtais, juolab, kad vlesni keliautojai jau to nebepatvirtino. Visgi, pasirodo, ir vieni, ir kiti buvo teiss, kadangi europietikoji civilizacija primet jiems msos valgym, girtuoklyst, o kandin itvirkavim, pasileidim, o tada raupus, sifil ir daugyb kit lig, prasidjusi nuo to. O Taiio sala, jos atradimo metu turjusi apie 100 tkstani sveik, grai ir nepaprastai stipri, visada patenkint moni, dabar teturi vos 9000 isigimusi ir suvargusi gyventoj. Tarp ymi iandienos vegetar iskirsiu Flotov, 60 ties su virum met, nedidelio, bet vertingo leidinio autori: Zur Bergrundung des Korn-Esserthums. Be kita ko jis rao: Kai a miau maitintis iimtinai grdais, niekada nevartojau daugiau kaip 250 g, grd, 100g rieut branduoli ir 1-2 svarus (Rusijos svaras -409,512 g ; patiksl. I Wikipedija vert.) vaisi. Tik dl pernelyg sugadint dant, prie tai buvusio gydymo, ypa gyvsidabriu, sumains grd ir vaisi porcij, a vartoju dabar paprast sumalt virt maist. Bet ulcas i Biblingemo, prie Ulmo, mane oi kaip pralenk. Jis maitinasi tik darovmis ir grdais,

kasdien suvartodamas:160 g grd, 40 g graikini rieut, 100g katon ir 550 g obuoli i viso 1 ir3/4 svaro maisto, kas jam kainuoja 30 40 pfenigi. Kaip jikas, ulcas kelia nuostab. N vienas visavalgis negali su juo susilyginti. Pulkininkas Busekas i Darmtadto pasidar tikras vegetaras bdamas jau 64 met senukas, ir taip pat stebina savo itverme. Vis pavyzdi ir neivardinsi. Niekas taip nepalengvina, - tsia Flotovas, - nepadaro tiek patogi, maloni ir nepriklausom padt keliautojo, kaip rojaus gyvenimo bdas. Kelionje, anksti pakils i guolio, po kieto miego prie atviro lango, apsiprauss altu vandeniu, a igeriu gurknel gaivaus vandens ir pradedu dien sauja grd. Jei yra vaisi, a valgau ir kelet j imu su savim, bet tai nebtina. Taip ir ingsniuoju , kartkartmis pasistiprindamas sauja grd iki pat vakaro. Tada a usisakau truput koki nors darovi: pupeli, irni, ryi, agurko, morkos, bulvs, o vis geriausia salier, kuriuos, ivirtus arba paskanintus Provanso aliejumi ir citrina, kaip salotas suvalgau vakarienei be druskos ir visoki kitoki prieskoni. Citrina tinka prie bet kokio valgio ir suteikia jam ypating, gaivinant skon. A keliauju be joki ryeli, be j isiveriu itisus mnesius. Mano apsiausto gilios kiens, kur ir dedu du maielius su grdais, rieutais ir vaisiais, dvi nosines, ukas, ura knygut ir emlap. Kojini ( Flotovas keliauja basas), naktini markini (miega be j) ir apatini kelni nedviu. Markinius skalbiu vakare, ir ryt jie sausi. Nuo alio ir blogo oro mane gelbsti trumpas apsiaustas i minktos kupranugario vilnos, kur per kaitr neu ant peties. A (autorius), kaip prof. Egerio teorijos apie vilnon aprang gerbjas, ruodamasis kelion imu baltini pamain, por veltini dl visa ko, kadangi a taip pat einu basas, ilg rudin, kuri man tarnauja ir kaip antklod. Visa mano apranga, apatin ir virutin, sveria ne daugiau 4 svar. Negaliu nutylti vieno juokingo, bet pamokanio atvejo. Dr. Burmas ileido tutgarte knygel pavadinimu: Das Wasser als Hausfreund in desunden und in Kranken Tagen (Vanduo, kaip sveiko ir ligonio nam draugas). Sprendiant i pavadinimo dr. Burmas turt bti gana paangus mogus. Toje knygoje mokytas daktaras pateikia labai keistus dalykus apie vegetaryst: jeigu mons imt gyventi kaip vegetarai, jiems tekt suvalgyti didiul kiek darovi, kaip pvz., kopst ir mork 24 svarus i karto, kad patenkint organizm btinais maisto vienetais. Tekt valgyti vis dien, arba jie nusilpt iki tokio lygio, kad vos galt paeiti ir t. t. O, ventoji chemija. Tokie tad loginiai mokslo ivediojimai apie mityb. tai jau skaitytojui pastamas vegetaras ulcas atsako: Jeigu js tokia nuomon, tai a silau jums arba js vietoje kam nors kitam, atstovaujaniam msdiams laybas i 1000 marki, i mano puss skiriam vegetarizmo pltojimui, ir leidiams drauge kelion dabar, iem ar vasar, psiomis, 10 dien, kasdien nueinant po 6 geografines mylias. Kiekvienas ms turi paimti maisto atsarg, kuri mano esant reikaling visam kelions laikui, iskyrus vanden. A sipareigoju nevalgyti daugiau kaip 300 g grd ir 250 g razin arba diovint uog, t.y. i viso vien svar maisto, neskaitant vandens. Matysime, kaip toli js nueisite su savo msos konservais, oninmis ir deromis, ir kam greiiau iseks jgos. Kas pirmas pavargs, tas pralaims. Ir tai nuo to laiko prajo jau keletas met, bet nei dr. Burmas, nei kas nors i jo alinink msdi nestojo tokias

varybas. Matyt daug patogiau ir naudingiau ramiame kabinete kurti statymus, pateisinanius nuosavas klaidas, paglostanius savas aistras, negu siningai tarnauti tiesai.

IV
Trumpos ankstesni skyri ivados

O dabar pasistengsiu reziumuoti visa tai, k kalbjome ankstesniuose skyriuose. Natralus mogaus maistas yra vaisiai ir pribrend duoniniai grdai tokiu pavidalu, kokius juos duoda gamta, t. y. ali. Tokiu pavidalu jie yra stiprs ir viei, sveiki, patraukls, gras, salds ir viliojaniai kvepia. Tos j savybs juos valgant persiduoda ms knui. Kietas maistas reikalauja tvirto ir drauge ilgo kramtymo, sustiprinto virkinimo burnoje; stipriai smulkinant maist dantimis, isiskiria turtingos virkinimo sultys bet kokio sveiko virkinimo pagrindas. Geras sukramtymas burnoje palengvina skrandio ir arnyno darb, kurie savo ruotu tinkamai pervirkina. Kietas maistas sukelia energing virkinim ir sisavinim, gamindamas sveik ir var krauj; tvirti audiniai formuoja tvirtus kaulus, raumenis, nervus ir smegenis: stiprs nervai takoja vis ind energin veikl, gyvybinis impulsas stiprja visame kne. Stipriose smegenyse gimsta stipri ir sveika mintis, o ji, savo ruotu, skatina energing, sveik ir vari veikl. vari veikla teikia mogui gr. Tiksliai toks yra prieasi ir pasekmi ryys, priklausomas nuo visoki ri maitinimosi. mogus yra tai, kuo jis gyvena (minta). mogaus mityba yra tiesiogin kno ir sielos sveikatos prieastis. Aukiau idstyta absoliuti(alia) vegetarin mityba ir pereinamoji (virta) i esms nesiskiria. Tikslas vienas ir tas pats. Skiriasi tik vykdymo bdai. Pereinamasis vegetarizmas, tai, k mes paprastai vadiname vegetarizmu, naudojasi ugnimi kaip priemone pagaminti vairius patiekalus tikslu palengvinti laipsnik perjim prie natralios dietos. Silpnos valios monms reikalingas laipsnikas perjimas. Skirtumas ia ne tiek kokybinis, kiek kiekybinis. Visa teigiama vegetarizmo vert slypi grd ir vaisi dietoje. Daug kart mstyta, kodl mons, nepaisant visoki perspjim ir tikinjim, kad narkotikai, ypa spiritiniai grimai, kaip nuodai, daro pai blogiausi tak,taip aistringai puola prie j? Ir atsakymas labai aikus. Pirma prieastis, kaip jau minjau, pernelyg dideli iandienos reikalavimai, kaip iderintos nerv sistemos pasekm, o t reikalavim nepatenkinimas skatina apsvaiginani mediag poreik. Kita prieastis gryno gaivinanio oro trkumas. Treia, dar svarbesn, prieastis tai maisto virimas apskritai ir ypa neteisingas msavalgi virimas. Verdant maist geriausios dalys nedelsiant igaruoja, apie k liudija aromatas, sklindantis verdant vaisius, daroves ir grdus; be to, neteisingai verdant, t. y. nuo ivirt darovi nupilant vanden, kuriame itirpo visos mineralins geleies, magnio, druskos, kalcio - fosforo junginiai ir kt., suteikiantys maistui bding skon, o verdant tokiu bdu maistas vartojimui nebetinkamas. Toks valgis be skonio, nesotina, todl kad prarado t atgaivinani jg, kuri bdinga jam aliu pavidalu; tai ir skatina mones vartoti tonizuojanias priemones. Taip silpnjantys nervai kartligiko, sujaukto gyvenimo takoje, veikiami oro ir tikro maisto trkumo, reikalauja sau papildomo maitinimo; nepajgdami duoti jiems to, mes juos apgaudinjame vairiais ikreiptais pastiprinimais kaip tonizuojanios priemons: druska, kava, tabakas ir kt.

Kitose dalyse a imsiuosi kritiko visoki maistini surogat, kuriuos mons dabar naudoja, nagrinjimo. Pradsiu nuo suadinanij.

V
Suadinanios priemons

(Narkotikai) Msa. Mirusio ar nuudyto mogaus kn vadiname lavonu, taip pat kritusio gyvulio kn. Taiau umuto jauio kn delikaiai vadiname jautiena. Kam is skirtumas? Taip ar kitaip, lavonas lieka lavonu; juk nra jokio esminio skirtumo tarp mogaus ir gyvulio lavono. Tiek vienas, tiek kitas po mirties pasmerkti pti ir irti. Mes instinktyviai ir gana pagrstai vengiame lavon, jauiame tam tikr pasibjaurjim jais. Jauio gi lavon...suvalgome. Nuo kelyje nugaiusios karvs mes alinams; tas pats lavonas ant msos prekystalio ms visai negsdina, o i lkts mes j griebiame su didiausiu malonumu ir laidojame savo nuosavame pilve. Prasidjus ligai prasideda ltas kno irimas; atjus miriai tas pats irimas vyksta greitai. Egzistuoja dsnis, pagal kur btybi, netekusi gyvybs, knai isiskaido savo mineralines dalis, kurios skirtos augal augimui, o paskui savo ruotu palaiko gyvn gyvyb ir t.t. Gyvuose organizmuose nuolatos vyksta materijos inykimas ir atsinaujinimas. Atgyven audiniai itirpsta kraujyje, kuris juos paalina per plauius kvpuojant, od prakaituojant, inkstus su lapimu, arnyn ekskrementais. ios iskyros itin kenksmingos sveikatai. Kalbant chemijos terminais, jie sudaro fiziologinius alkaloidus, natralius atgalins metamorfozs produktus, kurie tam tikru mastu prasiskverbia beveik visus organizmo audinius. Kai j susikaupia itin daug nuo per sunkaus darbo, pavojaus, baims arba kaip bado pasekm, taip pat trokulio, kada j gamyba padidja, o alinimas sultja, - jie apnuodija vis organizm ir is suserga. ie alkaloidai vadinami leukomainais. Visokie puvimo produktai, ypa blogai virkinanio arnyno turinys, kuris, usilaikydamas ten ilgai duj, skysi ar kietu pavidalu, pereina puvim ir vadinasi ptomainais. Tie puvimo produktai, pereidami i arnyno tulies ir ir limfos takais, ukreia krauj ir sukelia ligas. Leukomainai bna vairs, atsivelgiant audini , i kuri jie susidaro kokyb ir dyd, ir tada vadinasi ksanto kreatina, chruzo kreatina, amfi kreatina, pseudantina ir pan. Tie moksliniai terminai, ugoiantys dalyko esm, mums neturi ypatingos reikms; todl a j vengsiu. Apsiribosiu pareikdamas, kad fiziologins grities, sukeltos nesuvirkinto maisto, produktai vienodai apnuodija kn. Gyvuliai, penimi skerdimui, maai juda, ima blogai virkinti; vietoj sveik audini susidaro riebalai ir arnyno puvsiai, ir kaip nepakankamo judjimo pasekm, fiziologinis i puvsi alinimas vluoja; jie vis labiau ir labiau prasiskverbia kno audinius, taigi pagaliau, kai gyvulys paruotas umuti, jis prisotintas jo paties puvsi ir nuod ir, be abejo, jis visikas ligonis. Kad tai pastebtum, nebtina bti fiziologu. Tai nustatys ms uosl. Ar riebi kiaul kelia sveiko gyvulio spd, ar ji nedvokia netgi variai iprausta?

Taip pat nepakeniamas ir nutukusi moni kvapas. Gyvuliai atvesti skerdykl sukaupia dar daugiau puvsi, o umutiems prasideda jau greitas irimas, kuris ne kokybikai, o kiekybikai skiriasi nuo ligtolinio. Nupenti buliai, keniantys alk ir trokul, mediojamas laukinis vris, persekiojamas mirtino pavojaus, sukaupia dar daugiau pvanio nuodo ir todl jis skleidiasi dar spariau. Galima nurodyti ir kit atgalins metamorfozs pavyzdi, kaip lapimas, lapimo rgtis, kreatinas ir kt.; paskui, jau nekalbant apie sekinanius nuodus diova serganios karvs, joje veisiasi vairs mikroorganizmai, kaip trichinos, kirmin kiauinliai, ir pan., kurie dauginasi ms organizmo audiniuose, ir mes suprantame, kokiame pavojuje atsiduriame, kada valgome ms, - kokiais lavonais mintame, rizikuodami savo sveikata ir gyvybe. Todl mes nuolat sergame, ms organizmas, priverstas kovoti su tais lugdaniais padariniais, vis labiau silpsta, ir ms gyvenimas per anksti gsta. Irimo produktai, vienam organizmui sukeldami apsinuodijim, kitam tampa dar stipresniu nuodu. Pti linkusi msos prigimtis, jos gebjimas greitai irti, kartu su taip vadinamos vieios msos pvaniomis ligas sukelianiomis mediagomis, daro ms ypa pavojingu maistu.. Alkaloidai, erzinantys nervus, paadina juose sustiprint veikim; nuo to bna momentinis stiprumo pojtis, kaip nuo degtins. Degtins ir msos poveikis organizmui labai panaus: jie apkvailina, apsvaigina ir, pagaliau, sukelia mieguistum. Pati skaniausia bna msa karvs, - sako profesorius Trollis, - kuri sirgo tuberkulioze; ji bna labai velni ir turi labai vertinam saldiai aromatin skon, gaunam pakepinus plinius ir skaudulius, kuriuos mons su apetitu suiulpia. Ir tai ne viskas: kuris eimininkas parduos msai visikai sveik gyvul, karv ar darbui tinkam jaut? Kaime pirmenyb teikiama serganiam gyvuliui. Kodl niekas nevalgo msadi gyvn msos? Todl, kad ji atstumianio skonio, kuris pareina nuo j msiko maisto. Vanagai, varnos, vilkai, laps ir t. t.- tai tikri maitdos. Taip pat ir msavalgi moni msa prisotinta visokiomis atstumianiomis mediagomis, pasiymi nemaloniu kvapu. Afrikos ir Sumatros salos mogdros sako, kad j kaimyn vegetar msa skani, o Anglijos jreivi, kuri jie paragavo, buvo karti, neskani, trenk tabaku, kur jreiviai kramt dideliais kiekiais, ir degtine ir gedo ji gana greitai Msa ukreia krauj, suteikia jam puvimo charakter, tirtina, kaitina j, daro mog ting, nerving, paadina aistras ir apskritai sukelia liguist nuotaik. Ta nuotaika visikai panai plrn ir msdi gyvn, kurie visada paniur, pikti ir klastingi; ir tai savaime suprantama, kadangi ia yra absoliuti analogija. Jei msavalgiai mons be msos dar valgo ir daroves, tai teikia jiems maai naudos, nes j veikim nuslopina stimuliuojantis maistas. Msavalgiai gyvnai ir mons priklausomai nuo suvalgomos msos kiekio, nemaloniai kvepia, o j imat kvapas tiesiog nepakeliamas. oldiai kvepia maloniai (arkliai, karvs) ir j imatos jiems patiems ir kitiems nebna nemalonios. Msa turi ypating tak prakaito liauk inykimui. Msdiai apskritai neprakaituoja: dar niekas nemat, kad prakaituot uo ar kat; mons, valgantys ms, prakaituoja maiau nei vegetarai, ir todl jie labiau link sirgti. Kokiu lygiu msa ir stimuliuojantys grimai ukreia krauj, pakankamai mums rod du paskutiniai karai: prancz rus ir rus turk. Rus ir vokiei kari aizdos gydavo ypa

sunkiai, o augaliniu maistu mitusi bei tik vanden grusi turk ir turkmn ugydavo pastebimai greitai. aizdos, mirtinos europieiams, jiems buvo visikai pagydomos. Jeigu egzistuot msa, laisva nuo puvanio irimo, tai, neimdami dmesin moralinio aspekto, ji bt manoma valgyti tiek, kiek ji yra augalinio maisto produktas. Valgydami ms, valgytume, ties sakant, augalus; bet toks mstymas nra logikas. Tie augalai, kart jau suvirkinti, sisavinti, panaudoti, praranda t reikm, kuri turi vieias augalinis maistas. Bet juk msa maistinga, - sako medikai, - nra ko, vadinasi, ir daug svarstyti. Pairkime, k jie patys mano apie t maistingum. Naujausiais daktaro Lemano tyrinjim, kuriuos jis atliko asmenikai su savimi, duomenimis ir remiantis gydytoj Laveso ir ilberto bandymais su gyvnais rodoma, kad lapimo kiekis esantis pslje, tiesiogiai priklauso nuo praryt baltym kiekio. Lemanas tvirtina, kad 5/6 baltym, esani msikame maiste, pereina psl lapimo pavidalu. Kada jis kasdien vartojo 30 g baltym, 25g kasdien rasdavo lapime, vadinasi, tik 1/5 atitekdavo kno maitinimui. Ir tai dar abejotina, kaip rodo paskutinis profesoriaus Foito ginas su Zeegenomu ( Studien uber Stoffwechel im Thier Korper. Berlin.1887m.) . Msikas maistas didina fibrino kiek kraujyje. O is elementas didia dalimi lemia udegimines ligas. Reumatizmo atveju, pvz., Lemano nuomone, 1000 dali kraujo tenka 10 dali fibrino, esant plaui udegimui 6-9 dalys,. O esant normaliai sveikatai - 3 vienam tkstaniui. Msa ir kiti stimuliuojantys dalykai kaitina, ir jau dl to kenksmingi. Sujaudinimo ar kokio nors afekto bsenoje organizmas nevirkina ir nieko nesisavina. Maistas ieina nesuvirkintas ir, nepaisant sotumo jausmo, jg neprisideda. Normaliam virkinimui ir sisavinimui btina nerv pusiausvyra.. Aukiau minti bandymai i dalies paaikina, kodl beveik visi ms valgantys mons, pragyven 30 met, skundiasi inkst nepakankamumu. Vartodami ms ir stimuliuojanius grimus, mes apkrauname inkstus ne pagal j jgas: jie turi perdirbti 5/6 msos lapim, kad igelbt organizm. Vartodami vairius kaitinanius grimus, mes dar daugiau lemiame inkst silpnjim ir isigimim, o paskui atsiranda reumatizmas, vanden ir pan. Vien tik msa niekas negali maitintis ir vienos savaits. Daryti bandymai su sveikais kareiviais: kai kuriuos j maitino geriausia vieia jautiena, bet vien tik jautiena. Du susirgo jau trei dien, o likusiems po 4 dien prasidjo stiprs skrandio negalavimai, paskui udegimas, taigi teko juos kuo greiiau gelbti augaline dieta, kitaip jie bt mir... Su augaliniu maistu kas kita. Apskritai msa suteikia kraujui savo puvimo savyb daro mones apatikus, tingius, dl to atsiranda j polinkis kitas stimuliuojanias mediagas, kurios, savo ruotu, kaitina krauj, skatina aistras ir laukinius polinkius. Jeigu su augaliniu maistu duotume arkliui ir msos, tai jis tapt laukinis ir nevaldomas. alia msa stimuliuoja daugiau nei virta. Anglai valgo ms beveik ali, ir todl jos neigiamas poveikis juose akivaizdesnis nei kitose tautose. Toks sulaukjimas dvasiniame gyvenime, sukeliamas msos, vysto j arogantikum,nesugebjim objektyviai mstyti ir kitus nukrypimus, veikianius neigiamai charakter. Kovos u bv teorija mogus mogui vilkas atsirado msos dka.

A nekalbsiu apie gyvn udymo ir j lavon valgymo moralin aspekt. Bet pasakysiu, kad ateis laikas, kada mones sukrs mintis apie msos vartojim maistui, kaip dabar sukreia mintis apie mogienos valgym. Degtin, alus, vynas midus. Svarbiausia i stimuliuojani grim dalis yra alkoholis, kuris ir lemia j paplitim. Alkoholis net ir mokslo pripastamas organins gyvybs prieu nuodu. Degtin ir vis ri upiltins turi savyje 45 60 proc. alkoholio, alus 2 6, vynas 8 12, o midus 6 10 proc. Spiritini grim alininkai kalba, kad jie maitina ir ildo. Pairkime, kuo grindiama i saviapgaul. Jei spiritas pakelia kno temperatr7, tai kita vertus jis sukelia didesn tos ilumos isisklaidym, ir pastarasis nugali; to rezultatas temperatros kritimas, kas jau rodyta tkstani termometr parodymais. Padidintas ilumos sklaidymasis vyksta taip. Spiritas ipleia odos kraujagysles, tada didesnis kiekis ilto kraujo atiteka alt paviri ir tokiu bdu daugiau ilumos ieina iorn. Kraujagysli isipltimas aikinamas taip. Kraujagysli sienelse yra smulks iediniai raumenys, kurie nuolatos yra veikimo tampoje. i tampa priklauso nuo tam tikr nervini audini, pasiekiani iuos iedinius raumenis ir turini bendr centr smegenyse. Alkoholis paralyiuoja tuos centrus, nervinis impulsas sustoja, iediniai raumenys silpnja, kraujas plsta od, pasireikdamas raudoniu. Veido raudonis nuo vyno, kur mes aikiname kaip pavaljim, yra ne kas kita kaip susilpnjimo idava (paralyius). Mes sakome, kad spiritas altyje suildo. Tas ilumos pojtis - apgaul; mes jauiame tik gaus kraujo pripldim paviri, o i ties kraujo temperatra maja. Ta jutim apgaul vyksta galbt dl smegen centr, kurie atsakingi u alio jutim, susilpnjimo. Apskritai rodyta, kad visos spirito vartojimo pasekms, kurias mes link vadinti pavaljimu, i ties ne kas kita kaip susilpnjimo apraika ( paralyius ). Girtuoklis pagaliau mirta nuo ypatingo kno atalimo. Silpnjimas lydimas psichini reikini. Vis pirma silpnja aikus suvokimas , dl ko prasideda jausminis gyvenimas, ilaisvintas nuo kritinio mstymo: mogus darosi atviras, atsipalaidavs, nerpestingas ir drsus todl, kad jis aikiai nesuvokia pavojaus. Kvailinantis spirito poveikis pasireikia daugiausia tuo, kad jis ugoia visus rpesius ir paius baisiausius dvasinius kentjimus. Tuo ir paaikinama linksma nuotaika girtuokliaujanioje kompanijoje. Spiritiniai grimai ivis neskatina aiki sprendim: tai prietaras; pavaljimas yra tik protinio susilpnjimo pradia; majant savikritikai, kyla savimeils jausmas. Bejgikumo pasireikimui taip pat reikia priskirti apgauling jausm nuovargio, kur mes paprastai vadiname pagyvjimu, jg pakilimu. sitikinimas, kad spiritas sustiprina pavargusj, prikelia j naujiems darbams, yra sisenjs prietaras. Nuovargio jausmas yra ms organizmo apsauginis jungiklis. Kas j uslopina, it pojt, tas panaus mog, kuris per jg spaudia katilo dangt, kad pakraut j daugiau nei telpa, nepaisydamas sprogimo pavojaus.

Bunge: Die Alkoholfrage, 1887

Visikas nenaudingumas ir netgi ala pai maiausi spirito dozi geriau negu mokslinmis ivadomis rodyta daugkartine patirtimi kariniuose daliniuose: tos patirtys rodo, kad kariai bet kokiomis klimato slygomis, kartyje, altyje, darganoje lengviau pakelia visus ygio sunkumus, kai jiems visai neduoda spiritini grim. Spiritas taip pat ugoia vien labiausiai kankinani jausm - nuobodulio jausm. Nuobobulys, kaip ir nuovargis, yra tam tikras ms organizmo veiklos reguliatorius. Kaip nuovargis veria iekoti poilsio, taip nuobodulys, atvirkiai, veria iekotis darbo, be kurio ms raumenys ir nervai silpnja ir isiderina, ir mogus rizikuoja nustoti bti sveikas. Jeigu mes nuobodulio nepaalinsime kokia nors veikla, tai jis vis labiau ir labiau stiprs ir pagaliau pasieks nepakeliam rib. domu stebti koki kratutini priemoni griebiasi tings ir netik mons, kad paalint nuobodul be asmenik pastang. Jie nuolat blakosi sveiuodamiesi, keiia vietas, vien pasilinksminim keiia kitu. Bet visi ie laviravimai bt beprasmiai, mons pagaliau bt priversti pajudinti smegenis ir savo raumenis panaudoti kokiam nors darbui, jei nebt kvaiinani mediag. Spiritiniai grimai lengvai juos ilaisvina nuo nuobodulio. Girtuokliai niekada nepripasta savo banalumo ir tutumos. Smon j nepasiekia. Jie neturi joki nor, jiems nereikia ideal, jie turi malonaus apsikvailinimo priemon. Nra nieko labiau lugdanio mogaus vystymsi, niekas tokiu lygiu nepakerta ir nenaikina jame visko, k turi geriausia, ir niekas taip garantuotai neatima energijos, kaip sistemikas nuobodulio slopinimas spiritiniais grimais. Alus iuo atvilgiu ko gero dar labiau kenkia nei degtin. Silpn spiritini grim kaip alus, vynas ir midus labui sakoma, kad jie padeda virkinimui. I tikrj mums inoma, kad tai netiesa, ir tai patvirtina daugkartiniai bandymai tiek su monmis, tiek su gyvnais. rodyta, kad netgi nedideli spirito kiekiai jau stabdo ir kliudo virkinimui. Spirito taka virkinimo organams tokia: jie keiia pepsino ir virkinimo suli chemin sudt;Nuolat vartojant jis sukelia i pradi lengv, o paskui chronik skrandio ir arnyno gleivins apvalkalo udegim bei katar. Spiritas pleia kepenis ir sukelia udegim, dl kurio prasideda j pltimasis, majimas ir sukietjimas. Taip pat udaniai veikia spiritas ir kitus organus: ird, plauius, inkstus, krauj, akis, smegenis ir j iev, vis nerv sistem ir visus audinius atskirai. inoma, kad spiritas yra daugelio lig altinis, kad n vienas organas nelieka jo nepakenktas. Angl gydytojai rodinja, kad pus lig prasideda nuo spirito vartojimo ir beveik visi daktarai jau sutinka su tuo, kad i ties daugelis lig prasideda nuo to, o btent: nerv ligos, pradedant lengvu susierzinimu, baigiant pamiimu; be to, ios ligas daugeliu atvej paveldimos. Pasirod, kad i 300 vaik idiot 145 - i tvai buvo dideli girtuokliai. Taip pat inoma girtavimo taka nusikaltimams, 70 proc. nusikaltim Berlyne padaroma spirito takoje, Anglijoje - 75 80. Taip pat inoma, kad 20 40 proc. civilizuot ali vyrikos lyties beproi dl savo baisaus likimo turt kaltinti spirit. Tarp eim, atsidrusi emiau skurdo ribos Anglijoje 75 proc. atsidr ten eimos galvos girtuokliavimo dka; enevoje ir Paryiuje 80 proc., Vokietijoje net 90 proc. i baisi vargo bedugn atsiveria aikiau, kada vietoje procent pateiksime nuostolius.

Jungtinse Valstijose, pranea ministras Everetas, spiritini grim vartojimas 1860 1870 m. m. kainavo 3,000,000 doleri, sugadino gyvenim 300,000 moni, privert 100,000 vaik augti prieglaudose; 150,000 moni nuved kaljimus ar pataisos darb namus, buvo2,000 saviudybi prieastis, padar 10 milijon doleri al dl gaisr ir nusikaltim ir pagaliau pasmerk skurdui 20.000 nali ir milijon nalaii. Tai vyksta Amerikoje, kur visi turi slpti, kad vartoja alkohol, nes visuomens nuomon tai grietai smerkia, kur netgi suoleli smuklse nra. Kas gi vyksta tose alyse, kur spiritini grim vartojimas nra taip grietai smerkiamas? Ir nepamirkite, kad pateikti skaiiai sudaro tik nedidel dal to, kas i ties vyksta alkoholio, vartojamo nedideliais kiekiais ir atneanio nors ir maiau pastebim, bet kain ar ne didesn al, takoje. O kiek aar kasdien, vargo, lig, kani, kiek nedorovingumo atnea spiritas tiek jo vartotojams, tiek ir j artimiesiems; kiek jis pakerta fizini ir moralini jg. Tai vienodai lieia tiek pavienius asmenis, tiek eimas, tiek ir vis visuomen; odiu, spiritas bna asmenini ir socialini negand prieastis. Spiritas pavojingesnis nei msa; jis emina mog, daro j nedarbing, abejing gyvenimui ir gamtai. Spiritas umua mogaus auktesni diaugsm siekim. Sunkiai velkasi girtuoklis artimiausi smukl, sitaiso ten ir prilimpa prie stalo kaip smala. Spiritas prislopina visus mogaus gebjimus ir patys tyriausi, iauktinantys gyvenimo diaugsmai jam tampa nepasiekiami, - gsta visi geriausi jo jausmai. Visos pastangos iguiti girtuokliavim bus bevaiss tol, kol prieastys nebus paalintos. O prieastys yra ios: 1. Alinantis, kartligikas gyvenimas apskritai. 2. protis maitintis msa. 3. Nepralaids drabuiai, stabdantys kraujo pritekjim od ir prakaito isiskyrim. Tai veria sukelti dirbtin kraujo pritekjim. Toks dirbtinis bdas yra degtin ir pikantiki prieskoniai. 4. Neteisingas maisto ruoimas, dl kurio valgis praranda maistingum. 5. Gryno oro trkumas dien ir juo labiau nakt, kada miegame usidar langus. Visos ios prieastys gali bti sujungtos vien bendr neteising mityb. Girtuoklio veidas praranda proting iraik. Greitai inyksta mieli veido bruoai ir virsta lia fizionomija. Pus vis Vokietijos vyr kaip jie sako saikingai geria al. Nors pas mus ir gerokai maiau ir ne taip sistemingai geriamas alus kaip Vokietijoje, visgi jo vartojimas alia kit aling grim kaip degtin ir vynas, arbata, kava atnea mums ne maiau blogio. Ms drsos ir tvirtumo trkumo altiniu, ms bejgikumo altiniu galima laikyti narkotikus: spirit, tabak ir kitus alingus proius. Apie kitus alingus spiritini grim komponentus nekalbsiu, kaip ir apie dar alingesni nuod padirbinjim; tik paminsiu, kad blogai ivalytas spiritas turi eterio aliejaus (oleum solani), siaubingai bjauraus ir dar alingesnio kaip spiritas. Apie vien degtins falsifikavimo r verta usiminti perspjimo tikslu. Vakarinse gubernijose smuklininkai skiedia degtin vandeniu ir dl atrumo maio pipir, ibalo ir giros. ios priemaios ypatingai alingai veikia gerianiuosius: jie praranda kas btiniausia - dantis, kurie juoduoja, genda ir ikrenta.

Reikia suprasti, kad tok pat poveik ie grimai turi kaul audiniams apskritai, t. y. sukelia kalcio trkum kauluose. Gira paprasta ir obuoli pasiymi tomis paiomis ypatybmis kaip ir spiritiniai grimai; dar daugiau, turi acto rgties; ioji pasitarnauja skrandio isipltimui, kas danai vartojant gali netgi privesti prie mirties. Kava, arbata, kakava ir okoladas. Visi ie narkotikai turi savyje vienari alkaloid pavojingo nuodo. is nuodas kavoje vadinasi kofeinu, arbatoje teinu, o kakavos pupelse tesbrominu . Be to, jie turi kai kuri eterini aliej, alingumu nenusileidiani alkaloidams. Kvaiinantis kavos ir arbatos poveikis stato jas vien gret su spiritiniais grimais. Jose nra joki maisting mediag: tano rgtis, esanti jose, trukdo virkinti baltymus. Sako, kad kava maistinga; tai klaidinga nuomon, nes jos maistingumas priklauso nuo grietinls ar pieno. Visi ie narkotikai laikui bgant silpnina virkinimo sistem. J taka nervams ir kraujui (nemiga, irdies permuimai, irzlumas, kartligika bsena) visiems inoma. Kinai ir tie ne per daug vertina arbat: jie pastebjo, kad nuo jos silpsta vyr pajgumas, kas ir pas mus taip pat pastebima. Vienas kalif, sitikins neigiamu kavos poveikiu, udraud j vartoti visoje valstybje, deja, neskmingai. Vienu atvilgiu arabai atsargesni nei mes: jie verda kav nedideliuose atviruose puodukuose, kad ieit bloga dvasia. Dr. Gvimaraes i Rio - aneiro atliko labai tikslius bandymus su kava. Jis pasmerk kelet un bado miriai; vienus gird tik kava, kitus tik vandeniu. Pirmieji kasdien netekdavo svorio dukart daugiau nei antrieji. Taigi kavos taka panai buljono, kuris ne tik nemaitina, bet stiprina maisto poreik. unys, kuriuos maitino buljonu, dvs greiiau u tuos, kurie ninieko ned. I i trij grim kakava maiausiai kenksminga, taip pat okoladas be vanils ir maai saldintas, kadangi jis turi nedidel kiek teobromino, ir be to jame daug maisting dali. Opiumas, haias, morfijus tai vis nuodingi kvaialai, kuri poveikis visai panaus. I pradi jie sukelia kaitinant pojt, paskui apkvaiina ir atbukina ir pagaliau sukelia visik bejgikum, kur kas blogesn dl fizini ir moralini pasekmi negu dl spiritini grim vartojimo. Bet kadangi ios mediagos pas mus maai vartojamos, plaiau nenagrinsiu. Tabakas. Tabakas kaip ir kitos kvaiinanios mediagos, turi nuoding dali, o btent ciano rgties, amoniako, angliargts ir itin nuodingo alkaloido, vadinamo nikotinu. Nikotinas randamas lapuose, sklose, sultyse ir tabako dmuose. Taiau naujausi tyrinjimai rodo, kad nikotinas nra vienintelis ir stipriausias nuodas, darantis tabak taip pavojing. Pirmiausia, jau pats dmas blogai veikia mogaus organizm, uterdamas audinius, ypa plauiuose; antra, jame esantis nuodas kreozotis sustiprina poveik. Uvis svarbiausia, kad tabakas turi ir kit i esms neinom lakij mediag, kurios vaidina svarbiausi vaidmen apnuodijant mogaus organizm ir ukreiant krauj. Pastebta, kad toks apsinuodijimas bna stipriausias monms, kurie rko tabak, turint maiausiai nikotino, t. y. Havanos cigarus. Kit ali, daugiausia europietikas tabakas, turintis kur kas daugiau nikotino, maiau kenksmingas u mintj. Labiausiai udantys yra tie Havanos cigarai, kurie skleidia didesn aromat, t.y. patys brangiausi. I ia ir ivada, kad btent tas aromatas ir

kenksmingiausias. Apie apsinuodijimo tabaku laipsn ir jo apraikas gana plaias inias surinko daktaras Tavarieras ir pateik gydytoj suvaiavime Vienoje. Rykiausi poymiai tai kraujotakos ir virkinimo organ sutrikimas. Daniausias simptomas - stiprus irdies plakimas, kuris danai liaujasi metus rkyti, bet kartais ir lieka. Jeigu nepaisant io gamtos perspjimo rkoma toliau, prasideda irdies silpnjimas, dusulys (asthma cordiale ) ir netgi bna udusimo atvej. Gydytojas apirdamas arba nieko neranda, arba nustato chronik irdies udegim arba jos aptekim riebalais. Ligonis skundiasi neturs apetito, skausmais po mentimi, ir pilnumu skrandyje; taip pat viduri ukietjimu bei viduriavimu pakaitomis. Nerv sistemos sutrikimas pasireikia nemiga ir apalpimais. Be to, tais atvejais, jeigu ligonis gr ir spiritinius grimus ir gausiai valg, prasideda pilnjimas. Prancz gydytojai pastebjo, kad nuolat rkantys mirta nuo irdies lig, o ypa nuo nutukimo ir paralyiaus bei nerv lig, daniausiai stuburo smegen. Psichiatrai Gislenis ir Aanis per didel rkym laiko bendru iuolaikinio progreso stabdiu. Bo prie deimt met prancz mokslo akademijai pateik savo tyrim rezultatus, i kuri matyti, kad pati baisiausia vis irdies lig - angina pectoralis dauguma atvej yra tiesiogin rkymo pasekm. Pilnutinei rkymo paseki charakteristikai paklausykime k kalba Alfonsas Karris Pavelkime praeit sako jis : prie 300 met kada pasiuntinys Nikotis atve Pranczij pirmuosius tabako pavyzdlius kad teikt juos Jekaterinai Medii. sivaizduokime kad jis isirpino audiencij pas tuometin kardinol Jon Lotaringiet, kuriam buvo idstyta taip: -Monseigneur, valstybs finansai palij. Leiskite pasilyti jums nauj mokest, kuris, niekam nebdamas nata ir nesukeldamas n maiausio nusiskundimo, atne valstybei apie 100 milijon. Tai bus alutinis mokestis, kuriam niekas nebus pareigotas, taiau beveik visi j moks. - Pasiruos js klausyti, - turt sakyti kardinolas. Mano planas, Monseigneur, toks, kad reikia palikti iimtin teis valstybei prekiauti aliava, kuri milteli pavidalu uostoma arba kramtoma, j taip pat galima rkyti ir kvpti dmus. Jeigu kardinolas tai iklaus gana ramiai, jis ko gera atsak: Tos aliavos aromatas, reikia manyti, geresnis nei ambros bei ros? Negaliau tvirtinti...kvepia pakankamai bjauriai. Tada tai galbt kokia radikali priemon, panacja, vaistas koks nors, saugantis mog nuo vis lig ir mirties? - N kiek, turjo atsakyti pasiuntinys: - Kas pripras nuolat uostyti i aliav, tas susilpnins savo atmint ir uosl, patirs galvos svaigim, galbt net apaks ir parkrits susitrenks. Kas j kramto, sulaukia sunkaus kvpavimo ir skausm skrandyje. J rkantis jau i pirm bandym

patiria skausmus irdyje, pykinim, galvos svaigim, dieglius ir smarkiai prakaituoja.Laikui bgant prie tabako taip priprantama, kad tie negalavimai reikiasi labai pamau ir tik tada, kai tabakas pasirodo labai stiprus arba bjaurus arba rkorius vartojo j pasninkaudamas. Darbininkai, ruoiantys i aliav, lysta, blykta, jauia dieglius, vemia, jiems skauda ir svaigsta galva, traukia raumenis, jauia atrius ir ilgalaikius plaui negalavimus ir... - Betgi i stebuklinga ol nuodai turjo suukti kardinolas, nebaigs klausyti projekto pabaigos. Tikrai taip, monseigneur, - bt atsaks pasiuntinys: - jame yra vienas stipriausi nuod. Kaip? Ir js manote mane tikinti, kad atsiras kvaili, kurie panors tai rkyti ir kiti sau nos mokdami mums u tai pinigus? O kaipgi; ateis laikas, kai toki kvaili atsiras daugiau nei 30 milijon. Kardinolas be abejons bt lieps ivesdinti mog arba udaryti beprotnam. Bet iuo atveju kardinolas bt smarkiai apsiriks. Pasiuntinio odiai isipild. Vien pranczai surko, suuosto ir sukramto tabako daugiau nei 28 milijonus kg per metus. Vokietijoje vienam mogui tabako tenka triskart daugiau nei Pranczijoje. Skyri apie stimuliuojanias mediagas ubaigsiu savo pastebjimais. A jau sakiau, kad narkotik vartojimas turi takos vyr pajgumo majimui, tokia pat taka ir moterims. Miunchene pus moter nepajgia krtimi maitinti kdiki, nes geria daug alaus, kuriam veikiant atrofuojasi pieno liaukos. Profesorius Ranke teigia: Sunku sivaizduoti didesn prietaravim, kai pvz. graik,besimaitinanti kone vien alyvuogmis, sugeba imaitinti savo kdik, o ms apylinki ( Bavarija ) sveika, pasiturinti valstiet to negali. Prof. Bollingeris sako: Jeigu tik 20 proc. motin negali krtimi maitinti kdiki, tai jau aikiai byloja apie isigimim. Niekur taip neiplitusios irdies ligos kaip Miunchene, o Berlyne pamiimo atvejai dl grimo ( delirium tremens ) tarp gydyt Charite nuo 1880 iki 1886 met padidjo nuo 325 iki 702. ios gydyklos vedjas Spinola tvirtina, kad tai vyksta dl padidjusio sunkaus bavariko alaus suvartojimo. Gyvybs draudimo asociacija Anglijoje Sceptre Life Association ir kitos, remdamosi neginijamais skaiiais, prijo prie ivados, kad atsisak vartoti visus grimus, iskyrus vanden, mes neabejotinai takotume mogaus gyvenimo trukms pailgjim. Savo patikrinimo lentelse jie visikai atskyr vartojanius visokiausius grimus nuo t, kurie priklauso kokiai nors blaivybs bendruomenei arba suraant paadjo nevartoti joki grim iskyrus vanden. Patikrinus 1884 m pirmj buvo lik gyvi 22 proc., antrj 54 proc. Visapusiko gyvybs draudimo asociacijos vedjas dr. Valteris Giletis Niujorke sako, kad 20 meiai draugijos Susilaikymas nariai gali tiktis pratsti gyvenim iki 44 met vidutinikai, nesusilaikantys vos 15. Girtuokliai apskait nebuvo traukiami. Romos cezari laikais ( Numa Pompilijus) vyras turjo teis skirtis su mona, jei i pasigr nuo vyno. Pilieiams iki 30 ties buvo grietai draudiama gerti vyn. Ir tada Roma buvo galinga bei iliko tokia ilgai. Kada sigaljo girtuokliavimas ir apsivalgymas, tauta sumenko

ir smuko; ir visgi senasis pasaulis neinojo atri prieskoni, degtins alaus, kavos, arbatos nei mineralini vaist, nei skiep nuodo (raupai ). Kokiais tad mes atrodome palyginus su ta smukusia liaudimi? Apgailtina panayb mog. Jeigu ne senovs skulptros, visai neinotume, kaip turi atrodyti mogus. Jau nebekalbdami apie vidin isigimim, pairkime atidiai, kokia ms ivaizda. Pairkite veido bruous tiek vyr, tiek moter, - kokie jie isigimliai. Ant plon arba isiptusi koj kaip maias ar moligas kabo pilvas, vienas neapsakomai storas, kito oda susiraukljusi ir vos laikosi ant skeleto: veido spalva purvinai geltona arba blausiai raudona, akys drumstos, nosis visada nusukta al, itinusi; sukep lpos, i burnos nepakeniamas kvapas, apgailtina augmenija ant galvos, veidas raukltas jau nuo mokyklos laik; vietoj malonios diaugsmingos ypsenos veide kakokia neapibrta grimasa, visikas vieumo praradimas, - nieko, kas liudyt jame valios jg. O burna? Tai kakokia dvokianti pragarm, apdovanota geltonais arba alsvai raudonais pvaniais kapliais, vadinamais dantimis. Be nosies niekas nedrst pasirodyti monse; kiekvienas ino, kad is trkumas atgrasus, kad jis paeidia pat esmin estetin jausm.. Visi ino, kad is trkumas yra negarbing lig, dl kuri patys kalti, pasekm, nes nepais gamtos dsni proto. Visi ino, kad tai gda. Plik, dant ikritimas, nutukimas visa tai neprotingo gyvenimo, neproting piktnaudiavim arba tikro gdos jausmo nepaisymo pasekms. Visa atsakomyb dl isigimusi ir keniani vaik gula ant j gimdytoj pei. Ta atsakomyb, apie kuri senovs fiziologai sako, kad tv nuodms persiduoda vaikams iki treios ir ketvirtos kartos (atavizmas), turi perspti ir priminti tvams perduoti savo palikuonims tik geranorikum, sveikat, dvasios ir kno gro. Tik i pareig vykdymas gali pelnyti vaik meil ir visuomens pagarb; meil utarnaujama, bet ne gyjama reikalavimais. Neinojimas yra didiul nelaim; gi smoningas gyvenimo statym lauymas yra nuodm, atvedanti iki visikos fizins ir dvasins grities. Stebtina, kad mons, taip temptai besidarbuojantys savo fizins grities labui, tuo paiu metu atrina savo prot, kad iaugint graias ir naudingas arkli, veislini karvi, jaui, avi, un ir kit nauding gyvn veisles ir savo tiksl pasiekia. Bet iauginti stipri, grai ir sveik moni ras niekas dar nekl sau uduoties. Kodl? Todl, kad visuomen nugrimzdo savo itvirkusio gyvenimo bdo line ir malont kitus priversti galvoti u save, ypa gydytojus. Tarp kitko ie pastarieji isirinko tok keli, kad greiiau, galima sakyti, dirba galutinio visuomens isigimimo labui ir sustiprintai ruoia jos prat. Gydymo pasekms turt atverti visuomens akis, ir ji pati turi imtis savo igijimo vadias savo rankas. Tik tada galima laukti toki rezultat, kurie pasiekti namini gyvn auginimo kultroje. Esant tokiai organizuotai kno sekinimo sistemai, jg, sveikatos, paskutini proto ir kno galimybi likuiams, belieka tik stebtis ta milinika, neisenkania ms pirmins prigimties jga, kuri kiekvienoje naujoje kartoje i naujo beveik visikai atsistato ir tuo paiu duoda mums paguodiant rodym, kad ir visikas atgimimas manomas, reikia tik grti prie amin ms rpestingos gamtos statym.

VI
Prieskoniai

Apie vairius prieskonius kaip paprastasis ir turkikasis pipiras, lauro lapas, muskato rieutas, cinamonas, vanil ir t. t. reikia pasakyti, kad jie brangs, maistui gaminti nereikalingi ir panaiai kaip narkotikai kenkia sveikatai. Kaip narkotikai veikia nervus, taip atrs prieskoniai dar daugiau ardo virkinamojo trakto gleivin. Dirginaniai veikdami jie sukelia kraujo pritekjim, tad susidaro spdis, jog kyla apetitas. Ilgai juos vartojant atsiranda ilgalaikis gleivins udegimas ir tada skrandio bei arnyno kataras. Tuo paiu kaista kraujas, taip pat visas organizmas apsinuodija lygiai kaip narkotinmis mediagomis. Ypa prieskoniai veikia lytin nuotaik; greitai j suadindami, jie sukelia lytin isiliejim, kuris paprastai baigiasi greit uplstaniu visiku isekimu; prieskoniai atima mieg, kaitina krauj, adina aistras ir kaip pasekm sukelia bendr kraujo ukrtim. Cukrus ir medus. Paprastasis cukrus yra dirbtinis produktas: jis gaunamas i cukranendri, runkeli ir sorgo ir, kaip iskirtas i organinio augal junginio bei sutirtintas, praranda savo maistines savybes. Kaip to rodymas tarnauja jo vartojimo netinkamos pasekms, visikai panaios kaip vartojant prieskonius. Labiausiai cukrus didina rgi pertekli skrandyje. Vartojamas maais kiekiais jis veikia kaip prieskonis, prislopina skon, suerzina skrand ir sukelia didiul suli isiskyrim. Ir kadangi cukrus vartojamas kasdien, tai jis daugiau nei kiti prieskoniai ir palaiko bendr liguist bsen. Cukrus suerzina, daro mog vang, sunk. Kaip prieskon cukr reikia atmesti. Vaisiai ir darovs savo natraliu pavidalu turi tiek cukraus kiek mums reikia. Cukraus fabrikuose cukr baltina ultramarinu, ir dl to jis turi i da nuodingas savybes. Dar labiau dirginania mediaga reikia laikyti med dl jame esanio vako ir stipriai veikiani eterini aliej. Actas. Dl savo dirginani savybi actas priskiriamas prie stimuliatori. Jame esanti acto rgtis kaip ir visos dirbtins rgtys bei neprinokusi vaisi natrali rgtis ardo raudonuosius kraujo knelius vadinamj hemoglobin. Moleoto nuomone, motin, vartojani daug dirbtini rgi, piene maja riebalus kaupiani burbuliuk. Teigtina, kad rgtys per daug prasiskverbia vis organizm, kenkdamos jam kaip ir kiti mitybai netinkantys produktai. J vietoje tikt vartoti rgius obuolius, pomidorus, citrinas ir rgtynes. Druska.Druska yra daugiau ar maiau kenksminga stimuliuojanti priemon. Druskos ms organizmas nesisavina ir j alina toki pat kaip ir gavo. Kaip a jau sakiau, druska ms mityboje atsirado kartu su virimu, dl kurio prarandamas natralus produkto skonis. Valgiai, ivirti iki minktos konsistencijos, praranda savo natralias, paprastai energizuojanias dalis, ir todl maistas reikalauja dirbtini stimuliuojani prieskoni, kitaip jis prskas, neskanus. aliam, natraliam maistui druskos niekas nededa. Yra daug geni, visai nevartojani

druskos, ir kai kurie mons smoningai jos atsisako,to dka ir vieni, ir kiti diaugiasi puikia sveikata. Druskos visada yra augaluose, ir ji btina ms organizmui; bet tam tinka tik organizuota druska, esanti organiniuose junginiuose su kitomis augal mediagomis. Ir itos druskos pakankamais kiekiais mums duoda grdai, nekalbant jau apie daugel darovi. Tiesa, chemija dar nenustat skirtumo tarp mineralini ir augalini drusk, bet kad tarp j yra esminis skirtumas rodo tai, kad mineralini drusk kristalai yra eiakampiai, o organini atuoniakampiai. Nuolatinis, kad ir ribotas druskos vartojimas yra viena pagrindini maakraujysts ir nutukimo prieasi. Druska veikia gyv audin taip pat kaip ir sdom mirus: ji siskverbia audinius, tiek i audinio, tiek i kraujo itraukia vairius elementus, tarp j svarbiausius kraujo elementus gele ir natr, kurie pasialina su iskyromis; gi it element trkumas kraujyje priaukia aukiau mintas ligas. Dabar suprantama, kodl ms karta tokia maakrauj ir taip iblykusi. Druskos vartojimas turi dar ir kit pasekmi. Mineralin druska, usilaikiusi audiniuose, itraukia i kraujo vanden, sukelia stipr trokul, kur patenkinant susidaro vandens psls lstelse ir kne. Dl pagrindini dali trkumo kraujyje, dl vandens gausos atsiranda polinkis tukti. Kno pilnumas nra jgos poymis, o atvirkiai silpnumo, danai netgi nepaisant veido rausvumo; pilnum danai lydi maakraujyst. Veido brimas, aki udegimas, migdolini liauk patinimas, nosies raudonumas, karpos, aus skausmai, dant gedimas, danten susilpnjimas, kepen, skrandio ir tiesiosios arnos negalavimai, skausmai lapimo pslje, hemorojus, akmenys lapimo pslje ir daugelis kit lig yra tiesiogin mineralins druskos vartojimo pasekm8. Neigiamos druskos kaip ir prieskoni pasekms, a manau, pakankamai iaikintos. Nepaprast arab itverm trokulio atvilgiu Saliustis priskiria j susilaikymui nuo druskos.

VII
Pienas ir kiauiniai

Nors pienas ir kiauiniai neginijamai turi visoki verting maisto mediag ( kurias a ir nurodau pridedamoje cheminje maisto mediag lentelje), bet vis dlto dl daugelio svarbi prieasi j negalima skirti mogaus mitybai tinkamomis mediagomis. tai tos prieastys: 1.Vis pirma, jie yra gyvulins kilms ir todl gamtos neskirti mums. Mums gerai inoma, kad augalinis pasaulis skirtas gyvn pasaulio mitybai. Karvs pienas skirtas veriukui; asils asiliukui; kumels kumeliukui, bet ne vilkui arba mogui.
8

Dr. Aderholdtis Das Kochsalz als Feind der Gesundheit.

2. Pienas tokiu pavidalu kaip mes j vartojame, yra ligas sukeliantis produktas; laukinje bsenoje, kai verelis imoksta maitintis savo natraliu maistu, augaliniu,motinos pieno liaukos nustoja gaminti pien, temuo susitraukia, ir gyvulys i naujo sukaupia jgas savs maitinimui. Tolimesn pieno gamyba, didelis nukars temuo, visa tai taip dirbtina, kaip didiuls kepenls s, penim Strasbro pyragams; mogus pats daugel gyvn pasmerkia liguistam augimui ir vystymuisi. Sergantis gyvulys nuolat yra daugiau ar maiau kariuojanios bsenos. it ypatyb karvs perduoda savo pienui. Nuo nuolatinio pieno vartojimo gaminasi perteklinis seili kiekis. Nors pienas ir greit sisavinamas, bet neduoda knui elastingumo, o sukelia patinimus. Vaikai, gausiai maitinami pienu, brinksta, o tvams atrodo, kad jie gerai maitinasi. Kada jau vliau skrandis atsisako virkinti pien ir dl tokio blogo virkinimo vaikams atsiranda aai,- tvai negali suprasti prieasties. Kiauinis, kaip gyvno uuomazga, yra mitybos produktas, artimas msai. Pastaruoju metu moksliniuose rateliuose atsirado sitikinimas, kad n vienas mogus nesuvirkina kiauinio baltymo ir kad skrandis j paalina nepaliest arba lapimo pavidalu. Tolimesni tyrinjimai parod, kad unys, erti tik kiauiniais, po kurio laiko nusibaigdavo. Pieno ir kiauini vartojimas sukelia polink nesaiking mityb. Visa, kas taip apsunkina ms skrand: vairs pyragaiiai, kremai, salds patiekalai ir kt., - visa tai gaminama btinai su pienu, kiauiniais ir sviestu; visa tai apgauna ms skon tariamu gardumu, o i ties beslygikai kenkia sveikatai. Be cukraus visuose iuose kepiniuose kenksmingas sviestas, kuris iuo atveju perdirbamas nuodingas sviesto rgtis. Sriai. I vis sri maiausiai kenkia maai sdyti lenkiki sriai, iek tiek paskaninti kmynais. O visi kiti sriai, visokie veicariki, esterio, olandiki, - jie visi nuodingi, nes jie yra irimo produktai, puvimo charakter turintys dariniai. Grietin ir grietinl. Visada reikia irti, ar grietinlje neprimaiyta milt, krakmolo, kalki, o grietin turi bti vieia ir ne itin rgti. Sviestas. Karvs sviestas, kuris bent kiek turi kvap, netinka vartoti ir visada kenkia, nes jis jau turi sviesto rgties ir gedimo produkt. Virtuvei tinkantis sviestas turi bti malonaus kvapo. Geriausias sviestas sumuamas i saldios grietinls, tada jis turi migdol kvap. Karvs sviest virtuvje visada gali pakeisti augalinis aliejus, pavyzdiui, aguon, saulgr, rieut, Provanso ir kiti. Bet vis geriausia maistui nevartoti joki riebal; j vartojimas visada reikia nutolim nuo natralios mitybos. Visokiems kepiniams reikia baisiai daug riebal. Paprasto kepimo juodai ar baltai duonai btinas tik alias aliejus. Vegetarinei duonai ivis nereikia riebal, ali grdai nemanomi valgyti su jokiu sviestu ar aliejumi, nors labai tinka juos valgyti su rieutais. Tas pats su darovmis. Kuo iradingesnis patiekalas i j, tuo daugiau reikia aliejaus, kitaip bus neskanu. odiu, galima pasakyti, patiekalo tinkamumo valgyti kriterijus yra jo papildymo riebalais kiekis Be riebal lengvai bt galima isiversti, ir tai bt didiulis pasiekimas ms mityboje.

Patiekalai be riebal ne tik sveikesni, bet ir skanesni, nes mes pajuntame tikr augalinio maisto skon, kur ugoia riebalai. Paprikos, pavyzdiui, iuo atveju verdamos minktai, paskui truputl sdomos, tada pridedama kas nors i daro, iek tiek bulvi ir ali petraoli. Vis ri kopstus i pradi reikia truput apvirti verdaniame vandeny, tada, truput pasdius, trokinti, dl tirtumo udaryti alia tarkuota bulve ir miltais. Jaunus alumynus: visokias paprikas, morkas,, ropes dera trokinti nedideliame kiekyje vandens, pasdyti, dl tirtumo udaryti miltais, apibarstyti petraolmis. Taip pat visokios sriubos su kruopomis ir darovmis verdamos su nedideliu kiekiu druskos, be riebal; dl tirtumo pridedama nedaug milt ir dl skonio smulkintos alios petraols. Pirmieji bandymai gali kiek nenusisekti, bet laikui bgant atsiranda gdis. Aguona, savaime maistinga ir turinti daug riebal, skmingai gali bti beriama visokius valgius, pavaduodama riebalus. Riebalai nevirkinami ( apie gyvulinius riebalus: margarin, oleomargarin, apie bjaur sviest ir kalbos nra), nemaistingi ir neaugina lsteli. Vis ri riebalai patys savaime alingi, nes jie nra sudtin augalo dalis ir nesijungia su liauk iskiriamomis sultimis. Pastebta, kad pieno rgtis kraujyje nuo riebal turinio maisto drumsta ir uterta, o nuo maisto, neturinio riebal, - vari. Karvi laikymas. Jeigu motinai patart paimti indyv, nuolat bnani tamsioje, drgnoje, tvankioje ir dvokianioje patalpoje, kuri nuolat voliojas guolyje i savo imat, persisunkusi nuosavais nuodais ir savo paios pvani ekskrement garais, ji ne tik su pasilyktjimu atsisakyt, bet turbt suabejot silaniojo sveiku protu. Ir vis dlto niekas neatbaido ms nuo ms maitintoj karvi, jau nekalbant apie tai, kad fiziologikai subrendusiems su visais prasikalusiais dantimis monms indyvs nebereikalingos. Gyvulio vystymuisi ir sveikatai btina viesa, oras, judjimas ir natralus ( ne dirbtinis kaip runkeli ispaudos) paaras. Gerai inoma, kad visoks organinis gyvenimas vystosi ir skmingai egzistuoja tiktai sauls viesoje. Todl iki tam ribos sveik pien duos tik tos karvs, kurios laikomos viesiuose, sausuose, variuosre, gerai vdinamuose kaip moni bstai tvartuose, esant 12 15 laipsni temperatrai, be to, reikia karv kasdien ukuoti epeiu ir ileisti gryn or pajudti kelet valand. (Turint tai mintyje, galima sivaizduoti, koks turt bti pienas miesto pieninse). Vanduo grimui ir ind plovimui turi bti idealiai vars, melimo indai ir pieno saugyklos bei patalpos jiems laikyti turi bti pavyzdingai sutvarkytos; tuo atvilgiu negali bti perdta. Kas negali atsisakyti pieno, turi j gauti tokiomis slygomis.

VIII

Apie virkinim

Prie pereidamas prie virto vegetarizmo a dar kart turiu grti prie virkinimo reikal. Aiki io dalyko svoka dar reta netgi tarp fiziolog, ir todl a dar kart pasistengsiu pakartoti visa, kas pasakyta, kad upildyiau spragas. Virkinimas burnoje. Burnos ertm turi tam tikr skaii liauk, gausiai iskiriani seiles, kuo lengvai gali sitikinti alkanas mogus, kai jam matant valg taip gausiai varva seil, kad jis priverstas j ryti. Normaliomis slygomis ios liaukos per dien iskiria vidutinikai vien butel seili. Seils tai tos virkinimo sultys, kurios netirpsta vandenyje, taigi ir kraujyje, krakmolines maisto dalis paveria salyklu arba tirpstaniu cukrumi, tinkamu organizmui sisavinti, t. y. atnaujinti organizmui. Tuo, kad seils paveria krakmol cukrumi, lengva sitikinti, kai kramtome nesdyt ir nesaldint vegetarin duon; i pradi nejauiame skonio, bet kai seils apdoroja duon, ji darosi saldesn ir skanesn. Taigi, jei mes tinkamu bdu nepalaikome miltini valgi burnoje pakankam laik, jie beveik be naudos praeina per virkinamj trakt netinkami sisavinti, nes tik dalinai plonosios arnos t darb atlieka. O juk milt produktai sudaro apie ms maisto. Skrandis ir storosios arnos miltini dali nevirkina. Miltinis maistas, nepakankamai suvirkintas burnoje, ne tik eina perniek, bet ir apkrauna virkinimo organus nereikalingu balasto alinimu. Tuo paiu i skrandio ir arn mes atimame jgas , kurios jiems reikalingos kitam darbui; apkrauti darbu jie patys ima blogai veikti. Visa tai danai atsitinka su bedaniais, nors ir jaunais monmis. Jie nuolatos skundiasi skrandiu. Tos nesuvirkintos milt dalys drauge su kitais maisto produktais patenka krauj, ir tai bna dana lig, sukelt netaisyklingos kraujotakos ir kraujo uterimo, prieastis. Dabar nesunku suprasti, koki skriaud darome sau nepakankamai arba visai nekramtydami, tokiu bdu nevirkindami burnoje. i aplinkyb taip pat paaikina, kodl mes taip noriai valgome rieb maist, kodl j labiausiai valgo mons turintys blogus dantis arba prat valgyti nervingai, kartligikai skubdami. Teisingai elgiantis organizmas pats parpina jam reikalingus riebalus i tinkamu bdu suvirkint milt. Nra abejons, kad virkinimas burnoje visais atvilgiais laikomas pagrindiniu. Tinkamu bdu virkinti burnoje galima kramtant, o energingai kramtomas tik kietas maistas. Tai inodama gamta pateikia mums maist tik kietu pavidalu. i aplinkyb turime prisiminti, kai verdame maist. Kai mes prisiveriame kruopiai kramtyti maist, tai, nors i pradi su ms prastais dantimis tai sekasi sunkiai, palaipsniui prie to priprantame; kramtant grdus prasti dantys, taip pat dantenos bei andikauli raumenys palaipsniui treniruojasi, gauna jgos; kartais atsitinka, kad dantys i naujo iauga, o skyls juose usitraukia. Kas visai neturi dant, tas vietoj kieto alio maisto vartoja vairius miltinius patiekalus kaip kukulius ir kt., kuriuos skmingai galima ilgai kramtyti vien dantenomis ir kaip reikia virkinti burnoje. monms, keniantiems dl nevirkinimo, apskritai isekusiems, virkinimo sultys taip pat bna silpnos ir netinkamos sudties.

Tokie mons privalo, nors labai atsargiai, pereiti prie kitokio gyvenimo bdo, kad pagerint krauj ir virkinimo sultis. Tai vienintelis isigelbjimo kelias. Ir pradti reikia nedelsiant nuo grd ir kit kiet atsarg kramtymo. I pradi tai bus nelengva,nes kramtymo raumenys visai atprat nuo darbo; nebus ir skanu, todl, kad nesigamina pakankamas seili kiekis ir negali susidoroti su krakmolingomis dalimis. Bet ilgainiui susiformuos reakcija. Sukramtytas maistas bus lengviau virkinamas, duos geresn krauj ir limf, kurie savo ruotu gamins geresnes sultis, taip pat ir seiles. Stipresns ir gausesns seils vis energingiau ima virkinti, ir tokiu bdu organizmas palaipsniui atsistato. Dabar galima sivaizduoti, kiek nepagrsta gydytoj nuomon, kai jie virkinimo suli trkum bando pakeisti dirbtinmis. virkinim burnoje jie visai nekreipia dmesio ir nesistengdami itaisyti silpn pepsino iskyrim, taip pat skrandio rgi, bet pakeisdami iuos dalykus ispaudomis i lavon bei mineral9, tariasi sugeb pakeisti natralisias, veria ligon tai vartoti, stengdamiesi taip itaisyti blog virkinim. i gydytoj nuomone dantys ir seili liaukos esanios nereikalingos ir mogus gals lengvai isiversti be be nuosavo pepsino ir skrandio rgi. Dantys. Keistai atrodo ms kultringa visuomen, nuolat kenianti dant skausmus kaip sugedusi dant pasekm. Tai tiesiogin ms nenatralios ms mitybos ir gyvenimo apskritai, ypa karto maisto vartojimo, pasekm. Tautos, nevartojanios kart grim, valganios tik ataldyt arba ali maist kaip turkai, arabai, negrai turi puikius baltus dantis. T pat matome ir gyvuliuose. Darbo ir pieniniai gyvuliai, maitinami iltu maistu, nuoviromis, virtomis bulvmis su garinta lupena, nuolatos netenka dant. Tikriausiai daugelis pastebjo, kad virutiniai dantys genda greiiau nei apatiniai. Tai dl to kad mes, sidj burn kart ksnel, nejuiomis j lieuviu spaudiame prie virutini dant, ties kuriais traukiame ir ipuiame vsinant or. Toks greitas dant suildymas ir ataldymas sukelia mikroskopinius dant emalio plyius, kurie nuolat visa tai kartojant vis labiau gilja. Visokie ardantys skysiai, patekdami tuos plyius, vis labiau ir labiau gadina dantis. Dant irimas i vidaus vyksta dl bendro ms kno skysi uterimo. Fiziolog nuomon, kad galima atnaujinti vis organizm iskyrus dantis, yra visikai klaidinga. Dantis taip pat pasiekia nervai ir kraujo indai, kaip ir visas likusias kno dalis, iskyrus tik raginius audinius. Naujausi stebjimai, atlikti tarp vegetar, parod, kad dantys atsinaujina Palankiomis slygomis, maitinantis paprikomis, duoniniais grdais ir kt. , turiniais daug kalcio ir fosforo jungini, i kuri susidaro dantys10. Bna netgi atvej, kad idygsta treti dantys. Niekam nepatariu igedusi dant plombuoti auksu ar kitu metalu. Geriausia ivalyti ir cementuoti kiaurym, o ikritus atnaujinti cement. patarim a galiu teikti visiems keniantiems dl dant, tai mano 24 met stebjimo rezultatas. Maisto temperatra. Gamta nesukuria ilto maisto; natralaus maisto temperatra visada vidutin maloniai vsi. Maistas kartesnis nei 30 laipsni, t.y. negu normali kraujo temperatra kenksmingas. Susiliesdami su tokia temperatra audiniai silpnja kaip visiems
9 10

Dirbtin pepsin gamina i umut vereli skrandi, o skrandio rgtis pakeiia druskos rgtimi. r. Spohr. Die naturangemasse Pflege, des Mundes und der Zahne. Leipcigas. 1887m.

inoma. Kai valgome alt maist, jis sukelia didel kraujo pritekjim gleivines, o tuo paiu gausesn virkinimo suli isiskyrim. altas maistas ildo skrand, o iltas vsina. Gyvulys, ertas iltu maistu turi tokias silpnas arnas, kad jos visai netinka deroms kimti, nes trkinja, ir derininkai nenoriai jas ima. Lygiai taip pat silpnja mitybos organai moni, valgani kart maist. Laukiniai gyvnai, nepastantys karto maisto, puikiai isaugo savo audinius ir dantis iki pat mirties. Labai altas maistas, altesnis nei 8 laipsniai, taip pat kenkia kaip ir kartas. alio poveikis organizmui panaus kaip ir kario, ir aizdos nuo nualimo labai panaios nudegimus. Nevalgyti kartu virto ir alio. Ms pripratimas valgyti virt maist kaip daugybs kart palikimas tvarkosi taip, kad silpnos virkinimo sultys lengviau susitvarko su virtu maistu negu su aliu, reikalaujaniu energingesni virkinimo suli. Todl, kai mes valgome drauge virt ir ali maist, tai virkinimo sultys daugiau arba iimtinai susidoroja su virtu maistu, o alias geriausiu atveju neperdirbtas pasialina i skrandio, o danai lieka jame, sukeldamas vairius ligos reikinius. Egzistuoja paplitusi nuomon, kad rieutai nevirkinamas maistas. Bet tai klaida. I ties netgi silpnas skrandis gerai juos virkina, jeigu rieutus valgome vienua arba su kitais aliais produktais. Jei juos valgysime jau pripild skrand, tada, inoma, jis negals j suvirkinti ia jau ne rieutai kalti, o ms nesugebjimas maitintis. Niekada nedera valgyti ir gerti vienu metu. Tuomet skrandis prisipildo skysio ir ieina kakas panaaus, kaip valgant drauge virt ir ali. Vis pirma skystis trukdo prasiskverbti virkinimo sultims, uimdamas j viet. Skrandis, uuot ms virkinti, turi susitvarkyti su skysiu sugerdama j. Tokiu bdu ne tik stabdomas virkinimas, bet, dar daugiau, skrandis eikvoja daug papildom jg virkinimo nenaudai. Be to, skrandis nesugeria viso vandens, kuris simaio maist, dl to maist neprasiskverbia virkinimo sultys, ir dl to jis nesuvirkinamas ir kaip reikiant nesisavinamas. Be to, jau isiskyrusios virkinimo sultys praskiediamos skrand patekusio skysio ir dl to praranda savo jg. Dl to gerti dera arba val. prie valg arba 2-3 val. po jo. Vanduo. Tikras, natralus ir vienintelis grimas visam organiniam pasauliui yra vanduo, tyras, niekuo nei chemikai, nei mechanikai, - neutertas. Pats geriausias altinio. Yra vanduo, sumaiytas su vairiomis priemaiomis, kurias jis itirpina, pereidamas per vairius sluoksnius po eme. Tokio vandens negeria joks gyvnas, o augalai vengia arba va jame. Tok vanden gamta paymjo atstumianiu kvapu, tarsi perspdama gyvnus, kad jis pavojingas. Gyvnai paiso gamtos perspjim, gi mons dl to netikusio kvapo ir skonio iri gydomsias savybes. Gydytojai liepia j gerti nuo vairi lig. Jie gi visada ino geriau nei kvaila gamta, jie visada ir visur turi j pataisyti, uuot patys pasimok i jos. Jeigu tam ar kitam ligoniui padjo tie ar kiti mineraliniai vandenys, tai nra vandens poveikis, o laisvas gyvenimas gryname ore, laikinas blog proi atsisakymas ir pan. iorins slygos, daugeliu atvej susij su mineralini vanden vartojimu; ne dl, o btent nepaisant to uterto vandens vartojimo mons pataiso savo sveikat. Jeigu mineraliniai vandenys bt mogui btini, tai gamta juos bt idsiusi visuose ems kampeliuose, kaip tyr ir var normal vanden, btin visam gyvajam pasauliui.

Maisto vairov. Kaitalioti maist btina, kai j valgome virt. Kai j valgome ali, i permaina vyksta pagal met laikus. Esant virto maisto dietai maisto vienodumas sunkiai pakeliamas, - maistas greit atsibosta. Tai, ko organizmas neranda virtame maiste, kas i jo verdant atimama, jis stengiasi gauti maisto vairovje, kas savo ruotu sukelia bodjimsi vienu maistu ir prisiriim prie kito ir t. t. Versti organizm vartoti vien maist nedera, - tokio maisto jis nevirkina. Tame slypi viena svarbiausi prieasi, dl kuri gyventojai, besimaitinantys beveik vien bulvmis ( r. skyri avios), vartoja tiek daug druskos ir silks ir yra link spiritinius grimus. is menkavertis maisto produktas greitai prisotina organizm; tada mons, nordami pripratinti organizm prie kitokio maisto, griebiasi stimuliuojani grim. Instinktas ir gamtos dsnis vienareikmikai tegali mums nurodyti, kiek ir ko mums reikia valgyti. Kiekvienas ms i patirties inome, koks maistas mums naudingas ir koks ne. Naudingumo painimui mums pasitarnaus ms uosl. Visi valgomi vaisiai ir darovs maloniai veikia ms uosl, visi nuodingi, kaip vilkauog, drign ir kt., turi bjaur kvap. Danai ligoniui nepatinka kai kurie valgiai, kuriuos jis mgo bdamas sveikas, dabar jie erzina jo uosl, nors, inoma, vien malonus kvapas nra tinkamumo valgyti rodiklis; pvz., gls maloniai kvepia, bet jos nevalgomos; taiau atstumiantis kvapas be abejons reikia, kad to valgyti negalima. Lygiai kaip uosl, skonis taip pat rodo kok maist ir kiek valgyti. Tada kai ms organizmas prisotintas tam tikr mediag, j teiktas skonis nustoja bti malonus. Jei nekreipdami dmesio ir toliau valgysime t pat maist, sultinsime virkinim ir netgi virkinimas visai sustos, ir tai vyks ne dl persivalgymo, o todl, kad to maisto atsivalgyta; kit maist mes galtume skmingai valgyti teikdami naud knui. Nei savs nei svei, tuo labiau vaik negalima versti valgyti kokio nors ypatingo maisto. Fiziologiniu poiriu tai paprasiausiai neprotinga, o kaip svetingumas kvailas paprotys. Savaime suprantama, kad viskas, kas ant stalo skirta valgyti. Pasninkas. i svoka taip vadinamiems isilavinusiems monms ir gydytojams visikai nesuprantama. Senovje fiziologai teisingai suprato pasnink. Dabar pasninkas arba turi religini prietar atspalv, arba suprantamas kaip asket kno marinimas. Tiesa, pasninkas reikalauja iek tiek susilaikyti, bet jau pirmi bandymai tikina mus, koki palaiming tak duoda jis jgoms ir sveikatai ne tik tiems, kurie gyvena prabangiai ir dykindami, bet ir sunkiai dirbaniam valstieiui ar darbininkui. Ten, kur pasninkai buvo ir tebra dabar kaip religin nuostata, jie bna periodiki 1-2 kartus per savait ir pritaikyti atitinkamam met laikui, pvz., pavasariui, kada visa gamta bunda naujam gyvenimui. Dietos poiriu vieni ir kiti turi milinik reikm. Pasninko metu organizmas, neturdamas naujo darbo, visomis laisvomis jgomis susitvarko su umestais darbais, suvirkindamas visa, k dar galima sisavinti, o nereikalinga paalina; vyksta bendras organizmo valymas, kuriam ypatingai padeda vandens grimas ir padidintas judjimas gryname ore.

Isilaisvin nuo juos apsunkinusi maisto likui audiniai ir indai atsinaujina ir tokiu bdu pasninkas atstato pasilpusias darbo jgas. Tuo atvilgiu pasninkas yra kaip galinga gydomoji priemon ir pati gamta mus tuo tikina. Sirgdami mes atsisakome netgi pai gardiausi patiekal. Pirmas gyvulio ligos poymis yra jo atsisakymas sti. Siningas ir protingas gydytojas vis pirma rekomenduoja pasnink arba griet diet. Pasninkas pagaliau ne tik gydo, bet netgi apsaugo organizm nuo ligas sukeliani prad. Geras pasninko pasekmes patvirtina daktaro Zeelando stebjimai, atlikti Turkestano krato Vyrnovo mieste ir ispausdinti urnale: Biologisches Centrablatt. Jau seniai pastebta, kad kur laik priverstas badauti gyvulys, kai j i naujo aterdavo, gaudavo daugiau jgos ir kno mass negu iki pasninko. Zeelandas i pradi dar bandymus su balandiais, o paskui ir su gaidiais. Pirmuosius jis nekeisdamas maitino vis tuo paiu kiekiu grd, o antriems tam tikram laikui davin sulaikydavo dienai ar daugiau. Kai paukius umu, kruopts tyrmiai parod, kad gaidiai, patyr pasninko diet, pasirod labiau isivyst ir priaugo daugiau nei tvarkingai kasdien maitinti. Be to, j maistas buvo kruopiai suvirkintas ir sisavintas. Tuo tarpu pirmj svoris priaugo ne riebal ir vandening dali , o baltyming audini sskaita. Tiesa po pasninko bna laikinas pariebjimas, bet jis greit inyksta. Ryium su kno stiprjimu ir riebal inykimu pasninko diet patyrusiems reikia pridti ir t aplinkyb, kad odos ir lsteli audiniai pasidar stipresni ir elastingesni nei reguliariai maitintiems. Daktaras Zeelandas ir su savimi dar visai skmingus bandymus. Ksdamas migren ir melancholij jis per pusmet pasninkavo i pradi kart per savait, o vliau iki penki valand popiet, ir ne tik visikai atsikrat savo negali, bet ir nerv sistemos sutrikimai visikai pasitais; Bendra sveikatos bkl, virkinimas ir kraujo sudtis enkliai pagerjo. Pasninkas, pasirodo, yra puiki priemon sveikatai stiprinti ir atstatyti. Laikydamasis tam tikro atsargumo j gali sau taikyti kiekvienas. Pasninkaudamas turi kuo daugiau bti gryname ore, po truput gerti vanden, o valgyti pradti labai nuosaikiai. Pasninkas ne tik stiprina fizines jgas, bet ir protinius bei fiziologinius sugebjimus. Senovs mokslininkai ir fiziologai tai inojo geriau nei mes. Buda, prie imdamasis pamokslins ir reformacins veiklos, pasninkavo. Daugelis kit dar t pat. Saikingumas valgant tokia neivengiama gero virkinimo slyga , ypa negaluojantiems skrandiu, - labai sunki esant virtai dietai su gausybe prieskoni. Esant grynam vegetariniam maitinimuisi sotumas ateina pats savaime. Pitagoras sako: Nesaikingumas yra ne kas kita kaip kvailumo pratybos, o kitoje vietoje pareikia: Prie sveikatos brangenybi skryni mons pastat saik. Beje, stipraus skrandio kataro atvejais gausus valgis geriau; geriau todl, kad virkinamojo trakto gleivins energijos nepakankamum kuriam laikui reikia pakeisti didele veiklos erdve. Ne tai, k suvalgome, o tai, k suvirkiname, virsta krauju. Geriau valgyti daniau ir po truput negu i karto daug. Kas pavalgs jauiasi apsunks, vangus, mieguistas, tas, matyt, arba per daug suvalg, arba valgis buvo prastai pagamintas, arba blogai virkinamas. Kaip prie valgant, taip ir pavalgius reikia jaustis valiam, lengvam ir darbingam.
Mokslin mityba arba chemijos reikm mitybos moksle.

Kas anksiau atsirado vita ar kiauinis? Argi pradedantis kalbti vaikas pradeda nuo gramatikos? Argi monija, kad igyvent, turjo laukti, kol atsiras chemijos mokslas, kuris nurodys kaip ir kokiais elementais reikia maitintis? Chemija savo ribose, kaip mokslas, nagrinjantis kno sandar, - neginijamai solidus ir naudingas mokslas. Fiziologijos srityje jos reikm kol kas abejotina; o jau ten, kur ji perengia savo ribas braudamasi gyvenimosrit, - ten jos reikm ivis miglota. Kai kalbama apie maist, ji gali mums duoti ini tik apie kai kurias organinio pasaulio mirusias formas ir jose esanius kai kuriuos cheminius elementus ir i ia teikti kai kuriuos spjimus; bet ji niekada nesugebs mums pasakyti kokius organinius elementus ir kokiu santykiu mes turime vartoti dl tos paprastos prieasties, kad chemija neino ir niekada neinos gyvn organini element, kurie vieninteliai geba maitinti gyvn organizmus, esms. Gyvybs esm mums visada liks uversyta knyga. Neklaidingi nurodymai kaip maitintis mums, kaip ir bet kuriam gyvam sutvrimui duodami tik gamtos. Perspju visus dl chemini formuli mitybos moksle. iuo atvilgiu kiekvienas mokslo atstovas turi savo ypating formul. Baltym kiekis maistingumo matas, skelbia chemija. Bet dramblys, kaip ir kai kurios itisos moni gentys, maitinasi tokiais produktais, kuriuose vargu rastum baltym pdsakus, ir tuo paiu metu turi didiulius raumenis ir didel jg. Tarp kitko, baltym teorija baigia atgyventi. jos viet ateina krauj sudarani mineralini drusk teorija. Pasirodo, kad darbo jgos altinis es vis pirma beazotins mediagos, neturinios joki baltym. ( Voroilovas,dr. Kiusteris, prof. Germanis, prof. Voitis, ir kt.; r.dr. Doko Der Vegetarismus, 1882m., p.28 ir toliau). Chemija, nesekdama gyvenimu, negali nustatyti maisto sudtini dali taisykli. Deimtis met gyvavo teorija, pagal kuri mitybos matas buvo baltym kiekis. Dabar jos vieton stojo mineralini drusk maistingumo teorija, kakada visai paneigta, o dabar jai priskiria kraujo sudarymo gebjimus. Praeis dar deimtmeiai ir ta teorija pasirodys klaidinga; gali bti, atsiras mokymas apie lakij kn, dabar gamtoje dar nesutinkam, maistingum. A neatmetu chemijos nuopeln mirusi organini kn tyrim srityje i tyrim rezultatais ir a rmiausi iame veikale, bet visada patariu atsargiai irti visas baltym, angliavandeni ir kt. mediag maistingumo chemines formules. Mitybos reikalu mums turi vadovauti gamta ir ja paremta fiziologija.
Apie maisto virim.

Kodl maisto virimas toks paplits? Tam turi bti rimta prieastis. I tikrj taip ir yra. Jeigu irnio grd pamerksime vanden, tai jis ibrinks; jei paskui j paildysime, tai jis suskils. Visi maisto produktai sudaryti i lsteli, taigi, priddami lstelin mediag vandens, o paskui dar paildydami mes suardome, sugriauname lsteles, ypa su kieta lsteliena. Tokiu bdu suardyta lsteliena minktu ar skystu pavidalu, nereikalaudama kramtymo ir tik truput suvilgyta seilmis burnoje, pereina skrand. ia, negavusi seili burnoje, o taip pat takojama vandens poveikio, ta mas jau nebegali virkintis kaip turt. is greitas maisto prajimas per virkinamj trakt duoda mums klaiding greito virkinimo spd: po 2 valand mes vl alkani ir jauiams vl gal suvartoti

nauj maisto kiek. O kadangi verdant sunaikinama daug verting maisto mediag, kaip ir buvo minta, o susilieiant su vandeniu j dar daugiau prarandama, tai prarastas dalis mes stengiams pakeisti dirbtiniais prieskoniais, erzinaniais maisto keli, ir tuo suadiname gleivini liaukas, kad maistas dar greiiau slinkt emyn. tai tas greitas maisto prajimas maisto kanalu ir klaidina mus neva virtas maistas geriau virkinamas. Neimsiu ginytis, kad i minut, kai esame priprat prie virto ir kepto maisto, mes ne i karto sugebsime grti prie teisingos mitybos, bet juk tai tik ms gyvenimo nenaudai. Ms atprat nuo teisingo kelio organai privalo palaipsniui bti stiprinami ir nukreipiami naujos mitybos linkme. Pereinamuoju laipteliu tam turi pasitarnauti virtas vegetarizmas, apie kur toliau ir bus kalbama. Prisitaikymas prie vegetarizmo. Pereinant nuo msos valgymo prie augalinio maisto i pradi jauiamas ioks toks suliesjimas, net nedidelis isiderinimas. iems negalavimams nereikt skirti ypatingo dmesio. Tai greit praeis, uleis viet bendram pasitenkinimo jausmui ir geresnei sveikatai. Kai kurie liguisti reikiniai dl buvusios mitybos greitai praeina. Bet yra visikai isekusi organizm, kurie tokio staigaus perjimo nepakelia, kuriems uuot majs sutrikimas gali atrti. Tokie mons turi keisti mityb atsargiai ir apdairiai. Geriausias bandymas galt bti vegetarin duona. Kam po kurio laiko atsiranda skausmai, drimas po mentimi, viduri ukietjimas, ptimas ir pan. , tas mitybos pakeitimo laik turi pailginti kelet mnesi, o gal ir daugiau. Kas negali maitintis aliais grdais ir vaisiais, turi pradti nuo vegetarins duonos, netgi nuo pusiau vegetarins, nuo virt darovi arba miltini patiekal. Kas nemgsta duonos arba neturi dant ( 4 dantys: 2apaioje ir 2 viruje, jau pakanka) kramtymui, tas turi i milt pasigaminti vairi kukuli, i rugini ir grikini praglos11 slavikos duonos patiekalo, puikiai tinkanio iam tikslui. Tada savo mityb reikia sutvarkyti taip: pusryiams kieti ruginiai kukuliai, uminkyti su vandeniu; piets paprasti, vegetariki, o vietoj duonos pragla, gaminama vis kietesn ir padiovinama krosnyje; vakarienei kukuliai, uminkyti su pienu. Kai dantenos, likusieji dantys ir skrandis truput sustiprs, pusryiams galima valgyti ali mork, kruopiai j sukramtant; tai ypa naudinga tiems, kurie dl blogo virkinimo skundiasi skrandio rgtingumu. Toliau galima pereiti prie ali griki, juos sukramius ir iiulpus, luktus reikia ispjauti.

IX
12 valgymo taisykli

I visko, kas buvo pasakyta galima susidaryti ias valgymo taisykles:

1. Maist reikia kramtyti ramiai, neskubant, kad paiu kruopiausiu bdu j

susmulkintume ir suvilgytume paiu didiausiu seili kiekiu. Tik tokiu bdu vyksta geras virkinimas burnoje. Dl to reikia valgyti kiet maist, reikalaujant stipraus kramtymo.
11

pagaminimo bdas knygos gale, recept skyriuje.

2. Tais atvejais, kai dar valgomas ir skystas maistas, su juo reikia valgyti kiet

vegetarin duon, kad sukeltume gausesn seili isiskyrim maisto apdorojimui.

3. Kuo maistas tvirtesnis, kietesnis, tuo judesiai, darbas turi bti sunkesnis. Kai maistas

lengvas, ir judesiai turi bti lengvesni nevarginantys.

4. Virtas maistas stal turi bti paduodamas patrauklios, varios ivaizdos, - kaip viei

vaisiai, kad jis ne tik traukt ak, bet ir skrand. Tai palengva jaudrina nervus, sukelia geresn apetit ir tarnauja virkinimui.
5. Visk valgyti alt ir kiekvienu atveju stebti, kad maisto temperatra bt maiau nei

30 laipsni, tuo paiu reikia vengti maisto ir grim, specialiai ataldyt, t.y. altesni nei 8 laipsniai.
6. Niekada nevalgyti neturint apetito; geriau palaukti kito valgymo. 7. Niekada negerti valgant ir nevalgyti geriant. Gerti reikia val. iki valgymo arba po 2

3 valand.
8. Niekada kartu nevalgyti virto ir alio maisto; riebaus maisto nevalgyti su aliu. Kuo

maistas riebesnis, tuo maiau jis dera su sveika, alia dieta. Riebalai nepadeda virkinti.
9. Dirbtini arba aling suadinani priemoni ( spiritini grim, visoki narkotik,

atri prieskoni ir msos) reikia arba i karto atsisakyti, arba atprasti nuo j palaipsniui. Lengviau visai atsisakyti abejotin malonum, negu jais naudotis saikingai, ribojant. Suadinimas ir mityba drauge nedera.
10. Kart per savait uoliai pasninkauti, gerti tik vanden. 11. Valgyti saikingai, pasisotinti, bet nepersisotinti, - nesant prieskoni tai nesudtinga.

Jei nebus protingo saikingumo, nepads ir vegetarizmas. Mes turime valgyti, kad gyventume, o ne gyventi, kad valgytume.
12. Visada stebti, kad galva bt vsi, kojos iltos ir skrandis neprikimtas. Be varaus

arnyno nemanoma viso organizmo vara.

Apie maisto virim ir kepim

Skyriuje apie virkinim a pasakiau visk apie fizines ir fiziologines ant ugnies gaminto maisto pasekmes mogui. Man belieka pagvildenti klausim ekonominiu, kiniu ir moraliniu poiriu. Jau nekalbant apie virtuvs tak sveikatai, ji labai brangiai mums atsieina dl i prieasi:
1. Uima daug vietos, ypa jei pridsime ledain ir rsius. 2. Suryja milinik kiek kuro.

3. Virtuvei reikia didelio arsenalo valgomojo ir virtuvs ind, katil, puod, kibir,

peili, akui, aukt ir t.t. ir pan. Bloga varini ir geleini ind danga labai neigiamai veikia ms sveikat. Apskritai bet koks maisto ir metalo slytis kenksmingas, nes dalis j persiduoda mums. Netgi atbuks skonis jauia, kai mes uv ar vaisius pjauname metaliniu peiliu.
4. Virtuv reikalauja daug darbo. 5. Reikalauja dl virimo12 dingusias natralias maisto mediagas pakeisti brangiomis

dirbtinmis.
6. Kad pasotint ir pamaitint mog, virtuv turi tiekti jam keturis kartus daugiau virto

maisto negu jo reikt alio. Virtuv dl vairi prieasi turi nepalyginamai didesn moralin al nei dauguma mano; pagrindins prieastys ios:
1. Kraujo praliejimas. 2. Aukta temperatra nuo idini ir virykli virtuvje pernelyg erzina virjus, daro juos

piktus: piktumas charakteringas vis tarnaujani eimininki ir virj, nuolat kariaujani tarpusavy, bruoas.
3. Bet kokia dieta reikalauja vairovs: dl to ji nuolat laiko mog uburtame pilvo

problem rate.
4. Virtuv pripratina mog apsiryti, dl to knikas, fizinis mogaus gyvenimas ima

vyrauti dvasinio atvilgiu. Egoizmas ir charakterio nepastovumas vyraujantis vis saldiai pavalgyti ir igerti bruoas. odiu, virtuv smukdo moral.
5. Pagaliau virtuv reikalauja labai kvalifikuot moni virj ir tarnaii,

atitraukiam nuo bendro moni reikalo - vaik maitinimo ir aukljimo - tam, kad tarnaut ponams. Panaikinus virtuv nelikt ir tarn.

Virtas vegetarizmas
(Pereinamasis)

XI
Bendrieji nurodymai

12

Libichas Auerbachs Volkskalender 1869m., 147p. rao: Pastebta, kad vandens ir darovi bei uv atliek sveikoje Londono nutekamuosius vamzdynus kasmet nuleidiama 926,548 Anglijos svar kalio ir 270,90svar fosforo rgties, neskaitant kit maistini mediag.

Kadangi pasukti nuo virto maisto prie taip vadinamo alio vegetarizmo nra lengva, dar keletas kart yra pasmerktos virtam vegetarizmui. Tai i vienos puss slygoja fiziologins, i kitos ekonomins prieastys. Bet kuriuo atveju vegetarika virtuv turi gaminti valgius ne taip, kaip jie paprastai gaminami. tai bendrieji nurodymai: 1. Bet kuris daro augalas turt bti ne verdamas, o trokinamas ( garinamas ) savose sultyse su nedideliu kiekiu vandens palaipsniui vis pilant po aukt verdanio vandens. 2. Vandens, kuriame trokintas maistas, nereikt ipilti. Tuo bdu isaugomi maistingi nuovirai. 3. Trokinti dera udengtame inde, atidengiant tik tam laikui, kol pasialina netiks kvapas. 4. Kadangi danai darovs, iaugintos gausiai patrtoje dirvoje, bna atraus ir nemalonaus kvapo, daniausiai besilaikanio darovi ievje, tai jas tikt pirmiau apvirti, kad paalintume kenksmingas dalis, nors ir prarasdami dal maistingj. 5. Darovs, kurias btina virti, o ne trokinti, turi nedaug maistingos verts. Visiems inoma, kiek daug reikia suvalgyti virt bulvi ar pinat, kad btum sotus, ir kaip daug reikia jiems pridti sviesto ir druskos. Kepta bulv nepalyginamai geriau nei virta. 6. Gaminant tokiu bdu maiau maiaties ir nereikia tokios vairovs, kaip prastoje virtuvje. Paruoti pietums utenka valandos. 7. Virykl, 70cm ilgumo ir 50 cm ploio, turi turti keturias kaitvietes su nedidele ir neaukta ugnimi. Geriausiomis laikomos koklins, dl varos atitrauktos nuo sienos. Geleies ar ketaus virykles geriausia apmryti plytomis, tada sunaudojama maiau kuro. 8. Maisto virimui netinka kitokie puodai ir katilai, o tik moliniai. Tokie indai, ypa i iors sutvirtinti viela, gali tarnauti metus ir ilgiau, todl pigesni u metalinius, reikalaujanius nuolatinio remonto ir toli grau nehigienikus. 9. auktai ir akuts maistui gaminti bei valgyti turt bti mediniai. Peiliai vegetar eimininkavimui nereikalingi, tik darovi valymui gali bti pakeisti kauliniais, kol netursime ger medini peili.

XII ATSARGOS Duona, vaisiai ir darovs

Virtam vegetarizmui rekomenduojami tie patys vaisiai ir darovs kaip ir aliam. Darovs skirstomos akniavaisius, anktines ir lapines. Pirmosios daugiau panaios sodo vaisius, pastarosios artimesns javams. Atskirai pridedamoje lentelje parodyta kai kuri chemin sudtis.

Duonai ir kruopoms labiausiai tinka ie grdai: avios, rugiai, kvieiai, kukurzai, mieiai, grikiai, mana, soros ir ryiai. Kiekvieni i grd turi savit skon ir kvap, priklausant nuo j sudedamj dali; todl kiekvieni daro ypating tak ms organizmui. Tiek vaisius, tiek daroves ir grdinius produktus patartina pirkti geriausios kokybs. Grdai turi bti pribrend, vars ir sveiki. Atsargas laikyti teikia gerai vdinamose, sausose, iltose patalpose. akniavaisius reikia laikyti rsiuose smlyje, kad jie nesuvyst. Kaskart, kai mums prireikia milt ar kruop, mes turime juos susimalti naminmis girnomis ir ne anksiau nei dien prie vartojim. Prie malant reikia kruopiai persijoti, pravdinti, perplauti altu vandeniu ir idiovinti ant stalo. Geriausiais akniavaisiais ir darovmis pas mus laikomi ie: burokai, morkos, salierai, petraols, rops grieiai ir bulvs. Bulvs kaip iskirtinis arba vyraujantis maistas, - blogas produktas; geras ir naudingas tik tada, kai pridedama kit darovi. I alumyn geriausi ie : kopstas baltasis, mlynasis ir iedinis, pinatai, daro balanda ir salotos. I anktini: irniai, pupels, pupos, liai, alieji ir saldieji irniai. Cukraus verdant vartoti negalima. Morkos, burokliai, salierai, netgi svognai sumaniai verdant tokie salds, kad cukrus nereikalingas. Kit prieskoni naudoti nereikia. Geriausia vegetarizmo uduotis tai ne tik vengti msos, bet ir gyvulini produkt, o karvs sviest pakeisti augaliniu aliejum, pvz. saulgr, kanapi, rieut, Provanso ir kitais. Dirbtines rgtis galima pakeisti natraliomis, t. y. rgiais obuoliais, pomidorais, rgtynmis arba citrina. alia petraol tinka puikiausiu prieskoniu visiems valgiams, iskyrus saldius miltinius; lygiai taip pat ali krapai. Agurkai taip pat geras maistas. Sdyt ir marinuot agurk, gryb, kopst ir pan. vegetarizmas ivis nepripasta. viei grybai yra geras maistas, ir savo chemine sudtimi primena anktinius bei rieutus dl turim baltymini mediag. Avios Dar neseniai, iki pasirodant bulvei, kuri pigesn ir lengviau iverda, avia pas mus buvo labai paplitusi nam buityje. Nuo ito pasikeitimo mes nedaug laimjome. Tose vietose, kur bulvs labai paplitusios, dl nepilnaverts mitybos jomis m augti degtins ir tabako vartojimo lygis. Nervai, negaudami tinkamo maisto, ieko dirbtinio suadinimo. Kada mes neinojome, kas ta bulv, o valgme aviin ko, aviin duon ir paplotlius, liaudis buvo sveikesn ir stipresn, ir joki anglik lig mes nepainojome. Grimas prie ms tv maisto avi bt didiulis mitybos progresas. Kai sulyginame ms maisto produktus su vis monijos valgi prototipu moters pienu, tada sitikiname, kad du i j artimiausi pienui: vienas vynuogs, o kitas avios. Tuo mus tikins i lentel:

imtui Azotini dali tenka mediag arba baltym Motinos pienas Vynuogs Avios, virtos su 10 dali vandens 1,6

Angliavande ni

Mineralini Vande drusk ns

11,0

0,4

87,0 75,0 80,0 85

1,7

12,0 - 24

1,3

1,5

12

0,4

Galime lengvai sitikinti, kad tik avil gali pakeisti kdikiui motinos pien, ir kad ji apskritai monms yra nepakeiiamas maistas. Patirtis patvirtino t pat. Avios ( r. lentel apaioje) palyginti su kitais javais turi daugiau riebalini mediag, o btent :6,7 proc. ir daugiau, mineralini kraujodaros 37 proc. Maa to, avios turi vien lakj element, ypa stiprinant mogaus organizm, o ypa nervus , ird, plauius; is elementas vadinasi avenina. Verdant jis ypatingai jauiamas. Chemikai jis dar neitirtas. Tautos, besimaitinanios aviomis kasdien, kaip pvz. kotai ir slav tautos, sveikesns ir stipresns u kitas simintinas vieno koto atsakymas anglui. Pastarasis juoksi i pirmojo, kad tas valgo avias kaip angl arkliai. kotas jam atsak: Sakykite, gerbiamasis, kur geriausi mons, jei ne kotijoje, ir kur geriausi arkliai, jei ne Anglijoje. Seniausias higienist Hipokratas jau rekomendavo maitintis aviomis; negalima rasti kito maisto, taip teisingai ir stiprinaniai veikianio sergant ir sunykus organizm, kaip avios. Moterims po gimdymo, isekusiems, ligoniams, paliegusiems ir negaliems vaikams niekas taip neatstatys jg, nesustiprins kraujotakos ir nepriaugins svorio kaip avios. Hipokratas patardavo gerti avias kaip mes dabar geriame arbat. inomas prancz gydytojas anas de-S-Katerin vartojo kaip gydomj priemon avias triskart per metus po dvi savaites: pavasar, vasar ir ruden. Jis igerdavo dvi stiklines ryt tuiomis, dvi stiklines prie pietus ir dvi stiklines prajus trims valandoms po piet. Jis igyveno 120 met. Angl gydytojas dr. Riardas Lioveris perm gydymo bd ir laik j paslaptyje. Savo ydinia sveikata, puikia ilgamete praktika ( gim 1599m.,mir 1691m.) jis mgavosi avi dka. Ir tik devyniasdeimtaisiais savo gyvenimo metais jis atskleid savo paslapt Biografijoje.

Avios yra puikus vsinantis grimas, stiprina ir atnaujina krauj, skatina mediag apykait, ypatingai inkst veikl ir neturi jokio alutinio poveikio. Geriau nei kas nors padeda esant reumatiniams snari udegimams, inkst ligoms, lapimo psls, nerv negalavimams, ypa kariuojant13.

XIII
VIRTUVS RECEPTAI14

Valgis gali bti kietas, tirtas ar skystas. Geriausia valgyti tirt. Vienintelis ir pats sveikiausias grimas grynas vanduo, niekuo nepaskanintas; o visokios sriubos tai tik paskanintas vanduo. Sveikam mogui sriubos beslygikai alingos. Jeigu ia ir pateikiu kai kuriuos sriub receptus, tai a turjau minty tuos, kuriems sunku atprasti arba tuos kurie dar ar jau neturi dant. Tas sriubas dera virti tik pusryiams arba vakarienei, niekada nedera patiekti pietums, prisimenant kart ir visam laikui, kad valgyti ir gerti vienu metu negalima. Dl to ir visi padaai ibraukti. Pusryiams reikia valgyti sriub su duona, ko ar vaisius su duona, t pat ir vakarienei. Vaisius patariu valgyti tik kart per dien, kad skrandyje nesikaupt rgtys, kadangi vaisiai pas mus daniausiai neprinok. Sriub vakarienei ir pusryiams reikia virti kuro taupymo sumetimais kartu su pietumis, laikyti altai ir jei reikia paildyti. Reikia siekti virti tik kart per dvi dienas, tada mes ir pereisime prie tikros rojaus mitybos, aliavalgysts. Piets neturi susidti i daugiau nei trij patiekal: vieno miltinio, vieno i darovi ir duonos. Dabar duona laikoma priedu prie piet, bet tai klaidinga nuomon; vegetarika duona turi bti laikoma ypatingu patiekalu ir vien ja galima maitintis mnesius, ko negalima pasakyti apie kok kit maist. Duona pagrindinis patiekalas virto vegetarizmo mityboje, pirmiausia, kad ji labai maistinga; antra, j kramtant isiskiria daug seili, kuri maai patenka skrand su skystu maistu. Kas priprats prie irankesni piet, tam galima patarti pridti dar vien patiekal: salotas, bulves, saldumynus, kompot ir pan. Vis pirma, nereikt aklai sekti knygos receptais. Kiekvienas turi kruopiai patyrinti savo natr ir bendruose vegetarizmo rmuose laikytis tos ypatingos dietos ir t valgi, kurie jam naudingiausi. Tuo klausimu btina paiam stebti ir suvokti. Jei js suradote mitybos bd, tinkant jums, tai jo ir laikykits.

Duona

Salyklas15 mitybos pagrindas.

13 14

Avi receptus r. skyriuje Grimai ia aprayti valgiai daugiausia paimti i lenkikos virtuvs(...) 15 Salyklu a vadinu fiziologin cukr natral (skirtingai nuo dirbtinio), tiesiog esant augaluose j struktrose arba gaunam i miltini produkt virkinant, apdorojant seilmis.

Valgydami saldias daroves, grdus, mes vis pirma sisaviname salykl. Miltins grd dalys veikiant seilms natraliu bdu virsta salyklu. Kepimo procese dalis milt virsta dekstrinu, cukrumi, alkoholiu it pan. todl kepim galima pavadinti tam tikros ries parengimu virkinimui dl ko duona silpnam skrandiui tampa matyt patogesn virkinti, t.y. nereikalaujanti tiek pastang virkinimui kaip ali grdai. Savaime suprantama, kad duona neteikia tiek jgos ir sveikatos ir suvalgyti jos reikia, kaip sakyta, keturis kartus daugiau nei grd. Bet kuriuo atveju duon reikia pripainti paiu pagrindiniu mogaus maistu. Senovs graikai pripaino duon tikruoju, pagrindiniu maistu, o visus kitus patiekalus priedais prie jos. Duona ne visada bna kepta. Yra virta, kaip moldav ir rusn i kukurz, ind i ryi, slav korintiei ir afrikiei arab i kviei. Duona i pikliuot milt, pakildinta mieli ir raugo fermentacija, neturi tokios verts kaip rupaus malimo duona. Fermentacijos procesas naikina gersias miltines dalis ir cukr miltuose, paversdamas juos alkoholiu, acto rgtimi ir kitomis nuodingomis mediagomis. Neimsiu dstyti, kokia duona neturi bti: svarbiau inoti, kaip j paruoti taip, kad but maistinga ir sveika. Vegetarin kviei duona kepama taip. Grdai. Tinkamai ivalyti ir perplauti altu vandeniu, idiovinami ir visai sausi malami kaip manoma smulkiau. Miltus nesijotus reikia praskiesti iltu vandeniu ( puodelis vandens dviem puodeliams milt ) ir maiyti kol tela nebelips prie rank. Vengti bet koki metalini ind. Palikti tel iltoje vietoje valandai ar dviem, kad ji lygiai ibrinkt ir pakilt. Tada formuoti pailgus svaro dydio kepalus ir paauti kart krosn. Galima kepti orkaitje, geriausia iklojus j erpi nuolauomis. Iimta i krosnies duona turi bti pagruzdusi, pilnai ikepusi, bet ir ne sudiuvusi, nors ir sunki, kieta. Paskutin slyga, kad duona verst mus ilgai ir uoliai j kramtyti - ji turi skaniai kvepti. Jei duona nearomatinga ji nepakankamai ikepusi. Pradedant valgyti vegetarin duona lyg ir neturi ypatingo skonio, bet kuo ilgiau j kramtai, tuo ji saldesn ir malonesn darosi burnoje, nes apdorojant seilmis miltai virsta salyklu, kurio paprastu minktu bdu kepant duon beveik nebna. Vegetarins duonos utenka perpus maiau nei paprastos, nes ji tiek maistinga ir geriau virkinama. i duon galima kepti su vairiais diovintais vaisiais: kriaumis, figomis, datulmis, razinomis. Tuo atveju vaisius reikia i anksto kruopiai nuplauti, o tada sudrkinti, kad ibrinkt. O kadangi vanduo atima dal saldumo, tai jo nereikia ipilti, o naudoti telai. Tokia vegetarin duona labai malonaus skonio. Vegetarin duona be maistingj savybi turi ir gydomj: lengvai mechanikai dirgindama pavirines virkinamojo trakto sieneles, ji pagyvina ir palengvina virkinimo proces. Apetito nebuvimas, usisenjs ilgalaikis viduri ukietjimas, sutrikimai, netgi dizenterija ir kiti skrandio negalavimai lengvai pagydomi vegetarine duona. Perspju vis dlto, jog reikia bti atsargiems, kad vegetarins duonos gaballiai per daug nesuerzint arnyno. monms su silpnu skrandiu patariu pradioje valgyti pusiau vegetarin duon, kuri skiriasi tik tuo, kad

miltus prasijoja tankiu sieteliu atskirti stambesnms slenoms. Nusijoti reikia ne daugiau kaip - 1 svar milt i deimties. Atsijas reikia ivirti ir atvsus nuovir vietoj vandens naudoti telai umaiyti. Tokiai duonai pridedama iek tiek druskos ir ger diovint mieli. Vegetarin duona tinkamoje vietoje gerai isilaiko dvi tris savaites, o iem ir ilgiau; todl j galima persisti tolimais atstumais. Kepti duon visai nesunku ir tereikia didelio kruoptumo. Reikia irti, kad vandens bt nei per daug, nei per maai; gerai apirti krosn, kad bt tinkamas kartumas; tiesiog btinas imanymas ir patirtis. Tiksli recept duoti nemanoma, daug kas priklauso nuo grd ir kit aplinkybi. Jei duona ikepa su kieta pluta, prie paaunant krosn reikia iek tiek subadyti iaudu. Jeigu ji per daug idista krosnyje, reikia kart ar du itraukti ir suvilgyti vandeniu, geriausia luotele. Tikt i pradi paauti duon labai kart krosn, kad i karto susidaryt gera pluta, kuri neleist duonai diti; paskui kart mainti, iek tiek praveriant dureles; tada vidin drgm i duonos ima smarkiai garuoti, duona pakyla ir trkinja nuo gar. Tokiu bdu ji gerai ikepa. Rugin vegetarin duona. Rugin duona kepama kaip ir kvietin; tik tel reikia laikyti apie tris valandas iltoje vietoje, kad lengvai pakilt.Kukurz vegetarin duona. Gerai ivalytus ir perrinktus grdus reikia sumalti smulkiai, praskiesti iltu vandeniu, imaiyti tel, pilti auktel Provanso aliejaus kvortai milt, kad tela sukibt; krosnyje laikyti valand ar ilgiau, kiek reiks. Ikepa nuostabi duona.
Grimai

Vanduo. Neutertas nei mineralinmis, nei organinmis mediagomis, varus ir vieias vanduo laikomas tikru natraliu mogaus grimu. varus vanduo neturi nei kvapo, nei skonio: bene olet, quod non olet, t.y. gerai kvepia tai, kas visai nekvepia, - ir turi bti skaidrus.Ilgai stovjusio vandens niekada negalima gerti. Grafine vanduo visada turi bti gerai udengtas, nes i oro jis traukia save lakiuosius elementus ( miazmas). I kit produkt vanden tegali pakeisti vaisiai, ilaik savyje organizuot vanden, o i virt avios. Jie kartu yra ir maistas. Avios. Svar gerai nuvalyt ir perplaut vandeniu rinktini avi supilti molin ind, pilti eis butelius ( kvort ) verdanio vandens ir virti, kol liks pus. Likusius tris butelius perkoti nestipriai spaudiant; paskui pridti nedaug cukraus ( pagal skon ) arba medaus geriausia nedti nieko, - dar dukart uvirti ir aklinai udengtame moliniame inde palikti nakiai altai. Paskui atsargiai, kad nesujudintume nuosd, supilti varius butelius arba molinius soius ir stropiai ukimti. Geriant galima dti citrinos grieinl. Kaip vaistus aviin galima gerti alt ar paildyt tuiu skrandiu dvi tris stiklines, i lto nuryjant pasivaikiojimo metu. Geriausia pradti nuo vienos stiklins, kad pamau priprastume. Niekada negerti daug i karto, nes viskas, kas nebus suvirkinta, virs rgia fermentacija. Dvi valandos prie valg ir trys keturios po valgio tinka vl igerti aviins. is grimas puikiai veikia organizm, atgaivina, kelia nuotaik, atvieina galv, stiprina mieg ir adina apetit.
Sriubos

Pusryiams ir vakarienei Visas sriubas reikia virti tirtas; skystos neturi jokios verts. Aviin sriuba. Keturiems monms keturi kupini auktai ger vari perplaut avi kruop suberti pasdyt verdant vanden, pridti truputl citrinos ievels ir virti 1,5 2,5 val.( vandens pripilti daug, jei reikia, papildyti verdanio), kol sutirts. Tada pertrinti per sietel, pridti truput citrinos sunkos, razin ir cukraus, virti dar pus valandos ant silpnos ugnies ir pagaliau pridti aliejaus. Aviin sriuba kitaip. Keturiems monms. Paprastas bdas. eis auktus gerai nuplaut kruop upilti pusantro butelio vandens, ivirti, pridti aliejaus ir patiekti. Kviei sriuba. Keturiems. Sumalti ir suberti 8 auktus milt pusantro butelio verdanio vandens, dti druskos ir aliejaus ir virti ant silpnos ugnies dvi valandas, dar geriau ilgiau. Jei reikia, papildyti verdaniu vandeniu. Ligoniams nuosdas nupilti. Rugi sriuba verdama taip pat kaip kviei. Avi sriuba i piln avi verdama kaip ir i kruop, tik ilgiau, 4-5 val. Ruginiai koldnai vandenyje. Keturiems. I vieno svaro rugini milt umaiyti kiet tel altame vandenyje.Paskui suplyti tel rankomis maus ksnelius ir sumesti verdant pasdyt vanden. Leisti uvirti tris keturis kartus, ir kai koldnai ikils, sriuba gatava. Paskaninti aliejumi. Ryi sriuba. Keturiems. Atuonis auktus altu vandeniu nuplaut ryi supilti verdant vanden ( pusantro butelio kiekis ); dti druskos ir aliejaus ir ivirti. Vegetarika kopstien. viei kopst apvirti, susmulkinti ir pasdyt valand trokinti aliejuje. Atskirame puode ivirti alumynus, tuo nuoviru upilti trokintus kopstus ir virti dar valand, pridjus smulkiai pjaustyt gryb. Virti, kol kopstai bus minkti. pilti truput citrinos sunkos, pridti aliejaus, udaryti miltais. Valgyti su atskirai virtomis ir sugrstomis bulvmis. irni sriuba. irnius upilti altu vandeniu, pasdyti ir ltai virti. Paskui pertrinti per siet, pridti aliejaus, imaiyti. Valgyti su vegetarins duonos skrebuiais. Pupeli sriuba. Upilti pupeles altu vandeniu, ivirti, sutrinti, pridti aliejaus, susmulkinto poro arba svogno ir virti visk kartu. Baland sriuba verdama taip pat kaip ir irni, tik reikia paskaninti aliejuje paskanintais miltais ir paskui virti.
Priedai

sriubai ir patiekalams i alumyn ir darovi Skrebuiai. Skrebuiai turi bti sausi ir traps. Paraikyti vieios vegetarins arba pusiau vegetarins duonos maais gabaliukais, dti keptuv aukt aliejaus, pastatyti ant silpnos

ugnies; kai aliejus kais, sumesti duonos gaballius, pamaiyti auktu ir padti penkiolikai minui orkait. Kai sudis, iimti ir padti sausai. Grsti duonos skrebuiai. Suraikyti vegetarin duon maais gabaliukais, idiovinti krosnyje, sugrsti miltus ir laikyti atsargas moliniame inde. Vartoti su pakaitintu aliejum, apipilant jais alumynus ir daroves.
Darovs

Daroves reikia sdyti trokinimo metu. Kartu pridedama milt. Dl skonio galima pridti saus krap arba alios petraols. Trokinant vis papildyti verdanio vandens. Morkos. nedidel kiek vandens pilti aliejaus; kai uvirs, sudti grieinliais supjaustyt mork ir, paskaninus miltais, trokinti. Cukraus dti nereikt, nes morka ir kitos darovs turi jo savyje pakankamai. Morka su aliais irneliais. Vienus ir kitus trokinti atskirai; tada sumaiyti ir dar truput trokinti. Labai skanu. alios pupels. Susmulkintas anktis sudti nedidel puod, upilti pakankamai alto vandens, pasdyti, pavirti ant stiprios ugnies apie dvi minutes, nukoti ir trokinti aliejuje, pilant truput karto vandens. Pabaigoje dti iek tiek bulvi ir trokinti kartu. Anktiniai irniai. Itrauk gyslas ir nuplov anktis trokiname aliejuje, pasd ir pyl truput vandens. Neant stal upilti aliejaus ir ubarstyti ali petraoli. Keptos bulvs. Paios geriausios bulvs keptos su lupena, nes jos kepant praranda tredal vandens, o maistingosios druskos ilieka visos. Reikt kepti malkomis krenamoje krosnyje arba orkaitje. Virtos bulvs. Kol bulvs jaunos, jas dera skusti buku peiliu, nenuimant storo sluoksnio lupenos. pilti alto vandens ir virti ant ltos ugnies; kai ivirs, nupilti vanden, pasdyti ir stipriai supurtyti puod, kad bulvs lygiai gaut druskos. Jaunoms bulvms tinka alios petraols. Kai vanduo nupiltas, tuoj pat pridti aliejaus su aliom petraolm ir iupsneliu druskos, pridengti puod ir gerokai papurtyti, kad bulvs gerai isimaiyt su aliejum ir dar trumpam pastatyti ant ugnies. Virtos bulvs kitaip. Bulves nuskusti, upilti altu vandeniu, pasdyti ir ivirti. Vanden nupilti, bulves puode sukrsti ir dviem minutms pastatyti vl ant ugnies, kad nugaruot.Patiekti vis, upilt aliejumi ir apibarstyt krapais arba petraolm; arba sutrinti ir pakepinti orkaitje formoje, iteptoje aliejumi. Galima bulves virti ir neluptas. Trokintos bulvs. Nuvalytas bulves supjaustyti plonais grieinliais ir sudti pasdyt verdant vanden, pridti salier, por arba svogn ir visk kartu trokinti. Baigiant pridti aliejaus ir petraoli. Trokintas svognas. Keturiems. Nuvalyti atuonis didelius svognus, upilti altu vandeniu ir nieko nepridedant trokinti svogn galvas, kol inyks nemalonus kvapas; tada pridengti ir toliau trokinti, pabaigoje udaryti miltais. Tokia darov labai saldi.

alieji irneliai. Keturiems. Keturias stiklines iaiyt irneli sudti puod, pridti aukt aliejaus, pilti keturias stiklines vandens, berti iupsnel druskos ir trokinti kol suminkts, kol igaruos vanduo. Tada dti sviesto arba Provanso aliejaus, stipriai supurtyti, kad gerai isimaiyt, ir nukelti. Diovinti alieji irneliai. Keturiems. Ketvirt svaro irneli mirkyti vandenyje kelet valand. Kai imirksta, reikia perplauti ir diovinti kaip vieius. Tinka patiekti su vegetarins duonos grieinliais. Rop. Supjaustyti gabaliukais, upilti altu vandeniu, o kai uvirs, vanden nupilti, pridti aliejaus, o kai suminkts, udaryti miltais, pakepintais aliejuje, ir apibarstyti aliomis petraolmis. Grietis. Nuvalyt griet supjaustyti maais gaballiais, upilti altu vandeniu ir trokinti. Kai bus minktas, uvirinti aukt milt su dideliu auktu aliejaus, supilti grieius, truput pasdyti ir toliau trokinti. Baltasis kopstas. Nuvalyt kopst susmulkinti ir gerokai apvirinti sudjus verdant vanden. Tuo paiu metu atskir puod su trupuiu verdanio vandens dti kelet nuvalyt saldiargi obuoli; kai obuoliai uvirs, pridti aukt aliejaus, sudti ten kopstus ir trokinti dar vis valand ant ltos ugnies, danai pamaiant. Pagaliau paskaninti miltais, pakepintais su aliejum, dar truput patrokinti ir patiekti. Puiks kopstai. Raudonasis kopstas ruoiamas taip pat. Savojos kopstas. Kopst nuvalyti, apvirti, dti puod, upilti altu vandeniu ir trokinti; kai uvirs, pridti aukt aliejaus. pilti kelet aukt grietinls, isuktos su auktu milt, dar truput trokinti; ant patiekalo upilti aliejaus su parausvintu trintu pyrago divsiu. Briuselio kopstai ruoiami kaip italiki. Grybai su kopstais. Keturiems. Ketvirt svaro diovint gryb nuplauti, sudti puod, upilti altu vandeniu ir virti valand. Pjaustyt kopst, apvirt ir truput trokint su obuoliais, upilti gryb nuoviru, grybus smulkiai supjaustyti, sudti kopstus, imaiyti, paskaninti aliejum su miltais ir dar iek tiek trokinti. Kitas bdas. Kopst apvirti ir trokinti aliejuje su gausiu kiekiu viei ar diovint gryb; po valandos pridti iek tiek rgties ( citrinos ). Atskirame puode ivirti saldi darov, pvz. mork, padau i ios darovs upilti kopstus ir trokinti dar valand; pagaliau pridti aliejaus ir udaryti miltais. pinatai. Kruopiai nuvalyti aknis ir lapus, mesti didel kiek verdanio vandens; kai ivirs, nukoti ir susmulkinti. Itirpinti puode sviest; kas mgsta, gali dti svogno; sudti pinatus, pasdyti ir dar patrokinti. Valgyti su grieinliais duonos. Daro balanda ruoiama kaip pinatai.

Trokinti agurkai Puode itirpinti sviest, pridti milt, uvirti, pridti supjaustytus vieius agurkus ir trokinti. Paprasti geltoni irniai. Kruopiai nuplautus irnius upilti altu vandeniu, pasdyti ir trokinti, nenupilant vandens. Kai bus minkti ir vanduo igaruos, gerai sutrinti juos, kad pasialint odel, kuri visiems anktiniams turi savyb ibrinkti., ir paduoti apipylus aliejumi su trupinta duona. Liai verdami taip pat kaip irniai. Pupels verdamos kaip irniai. Taip pat tinka virti rgias pupeles ir aplieti aliejumi su trinta duona. Baravykai. Nuvalyti ir perplauti altu vandeniu, smulkiai supjaustyti su koteliais ar be j, trokinti aliejuje, po truput pilant karto vandens, pasdyti, udaryti miltais. Rudmss. Kruopiai perrinkti, kad nebt kirmin, koteliu nupjauti, kepurles nuvalyti ir perplauti kelet kart altu vandeniu; supjaustyti, truput pasdyti, trokinti aliejuje. Esant reikalui papildyti kartu vandeniu. Pabaigoje udaryti miltais. Pievagrybiai. Truput pavalyti kotelius, kelet kart perplauti altu vandeniu ir trokinti ant ltos ugnies aliejuje, praskiestame vandeniu su citrinos sultimis. Itirpinti aukt bulvi krakmolo altame vandeny, truput pasdyti supilti pievagrybius ir visk kartu trokinti.Paprasti grybai ruoiami kaip ir baravykai. Diovinti grybai ruoiami kaip ir viei. Tik reikia kelet kart perplauti, paskui umerkti , kad ibrinkt ir trokinti tame paiame vandenyje. Darovi salotos. Tinka virti ali irneliai ir pupels, morka, buroklis, salieras, ivirti ir iedais supjaustyti balti, iediniai ir raudoni kopstai, ivirti ne minktai. Skaninti kokia nors rgtimi ir kokiu nors aliejumi. Kopst salotos. Balt arba raudon, arba abiej kartu. ali kopst susmulkinti, truput pasdyti, imaiyti ir palikti pusvalandiui. Paskui pridti iek tiek rgties, gerai imaiyti ir patiekti. Taip pat galima kopstus apvirti ar pusiau ivirti, nusunkti, pridti Provanso ar kitokio aliejaus; bus minktesni, bet maiau skans nei ali.
Miltiniai patiekalai,

kuriuos dera patiekti su darovmis Bendrosios pastabos. Naudingiausia valgyti vien ko, o geriausia su virtais vaisiais, ypa slyvomis. Aviin ko. Rupias avi kruopas, kuri kokyb patikriname akimis, lieuviu ir nosimi, supilame molin puod, upilame verdaniu vandeniu ir verdame nuolat maiydami. Baigiant dti truput sviesto ar aliejaus ir maiant virti tol, kol ko pasidarys tokia tirta, kad auktas stovs joje staias. Tvams dera inoti, kad vaikai, kurie pusryiams valgo avi ko, gauna stipr kn ir jg, apskritai labai vystosi.

Griki ko. Keturiems. keturias stiklines pasdyto verdanio vandens dti didel aukt aliejaus ir berti dvi stiklines griki kruop. Kai auktas stovs koje staias, toliau virti nebereikia. Gerai imaiyti ir pastatyti ant silpnos ugnies porai valand. Kitos kos: miein, kvietin ir pan., verdamos tirtos ir tokiu pat bdu kaip griki ko. Reikia ilgai laikyti ant virykls, kitaip nebus biri. Kieta ko. Keturiems. Dviem stiklinms verdanio vandens dti truput aliejaus, pasdyti, pilti stiklin miei, kviei, ar kt. kruop ir ivirti pusiau kietai. Paskui ipilti didel duben, leisti atalti ir supjaustyti lygiais gabaliukais, pakepinti aliejuje ir patiekti. Mamalyga. Keturiems. em puod pilti dvi stiklines vandens; kai uvirs, pasdyti ir neskubant pilti vieiai maltus kukurz miltus bei stropiai maiyti. Ko turi bti tirta. Paskui j virti, nuolat maiant, kad neprisvilt 10 20 min., kol suvirs. Tada nukelti ir tuoj pat statyti alt vanden, kad atokt nuo puodo sieneli ir lengvai ikrist i puodo. Mamalyga turi bti biri, j pjaustyti reikia mediniu peiliu arba baltu silu. Valgyti ilt arba alt su sviestu arba saus. Supjaustyta ir pakepinta puikus valgis. Ryiai. Keturiems. negil puod dti keturis auktus aliejaus; kai uvirs, pilti dvylika aukt perplaut altu vandeniu ryi ir kaitinti juos ant stiprios ugnies 1-2 min.; paskui pilti aukt kit karto vandens, kad neprisvilt; pasdyti ir gerai imaiyti. pilti daugiau karto vandens, udengti ir pastatyti ant virykls. Kai jie tokiu bdu stipriai pavirs 10-15 min. ir daugiau vandens pilti nebereiks, padti udengt orkait, kad baigt virti ir tapt biri. Tam uteks 45 min. Plovas. Imti puod siauru dugnu ir plaiu virum. Berti sluoksn razin, sluoksn susmulkintos morkos, virum berti ryi ir virti kaip nurodyta aukiau. Balandliai. Aputinti baltojo kopsto lapus ir virti juos pasdytame vandeny, kol jie pasidarys minkti, bet nesuti. Tada imti aukt ryi ar kitokios, geriausia kvietins kos, ne visai ivirusios, vynioti kopsto lapus ir dti puod su itirpintu sviestu. Sudtus ne maiau kaip dviem sluoksniais balandlius pridengti ir trokinti, pridedant vandens ar sviesto, ko prireiks. Griki koldnai. Keturiems. Imti svar griki milt, truput pasdyti, praskiesti iltu vandeniu, kad bt pusiau tirta lipni tela, gerai imaiyti ir dideliu sidabriniu auktu dti vidutinio dydio kukulius verdant vanden. I anksto gerai parausvinti milt keptuvje. Kai kukuliai ikils, iimti juos ir patiekti aplietus aliejumi. Maosios Rusijos lemeka. Keturiems. Imti kvietini ar griki milt, berti keptuv ir gerai maiant pakaitinti ant silpnos ugnies, kol graiai paraus; paskui persijoti, o gumuliukus sutrinti auktu. Uvirinti keturias stiklines vandens ir suberti dvi stiklines pakaitint milt; truput pasdyti ir nuolat maiyti auktu, kol lemeka taps tirta. Tada nukelti, ikabinti sidabriniu auktu

duben ir apipilti aliejumi. Jei lemeka daroma i ali milt, tai po uvirinimo reikia puod pastatyti pusvalandiui orkait. Pragla arba slavika duona. berti puod griki milt, pastatyti ant stiprios ugnies ir stipriai kaitinti, nuolatos maiant mediniu auktu. Paskui nesiliaujant maiyti, pilti kiek pasdyto verdanio vandens, kol miltai virs maais kamuoliukais. Kai tik tie kamuoliukai ims stipriai ileidinti garus, reikia valgis gatavas. Galima valgyti su pienu, sviestu arba saus.. Kai valgysite su pienu, nemaiykite, o valgykite paeiliui: auktas pieno, auktas praglos. Taip reikia valgyti visas koes. Katonai. pjovus od kepinti kavos skrudintuvje, danai pasiirint, ar jau minkti. Taip pat gerai ieina verdant paprastu bdu, sudjus verdant vanden, nenuimant odos. Valgyti su kopstais, pinatais, balanda, sausus ar su sviestu, kaip bulves.
Saldumynai ir pyragaiiai

Vegetariki pyragaiiai gaminami i ryi, kukurz milt, i virt koi; juos reikia dti migdol, rieut, fig datuli, viei ar diovint vaisi. Miin dti ind, itept aliejum, ir ukepti. Diovintus vaisius i anksto imirkyti altame vandenyje kelet valand, kad gerai ibrinkt; vandens, kurio nesugr vaisiai, neipilti, o sumaiyti su koe. Reikia stebti, kad indo turinys gerai ikept ir lengvai isiimt i formos.
Vaisiai

Vaisius dera valgyti alius. Jeigu verdamas kompotas, dera vengti cukraus, o rgius vaisius saldinti saldiais, pvz. datulmis, figomis, kriaumis.
Atsarg laikymas

Vegetarika virtuv nepripasta joki gir, acto, apskritai rgi kaip fermentacijos produkt. Juos pakeiia citrina, arba ie rgts dalykai: Rgtyns. vieiai nuskintus lapus be koteli smulkiai sumalti, neperplauti ir sukimti sausus stiklainius, aklinai udaryti ir laikyti vsioje sausoje vietoje. Kai verdama sriuba, rgtynes tinka trokinti aliejuje ir udaryti grietine. Galima prie dedant stiklainius rgtynes pasdyti, bet tada jos netenka savo natralaus alumo. Pomidorai. Geriausiai isilaiko vandenyje. Atrinkti raudonus, bet dar tvirtus ir neskilusius, sudti juos nespaudiant stiklain ir upilti altu vandeniu; uriti pergamentiniu popierium, laikyti sausame rsyje ar sandliuke ir kas dvi savaits keisti vanden. Daugelis uvirina vanden su druska ir atald upila pomidorus. Tada vanden galima keisti reiau. Sriuba i toki pomidor ne blogesn kaip i viei. Pomidorai buteliuose. Prinokusius pomidorus supjaustyti smulkiai ir ivirti, tada pertrinti persiet ir sunk supilti butelius; usandarinti, apriti ienu ir virti dvideimt minui nuo uvirimo. Laikyti buteliuose sausoje vietoje. Pomidorai stiklainiuose. Prinokusius raudonus pomidorus perpjauti pusiau, kauliukus paalinti, pomidorus sudti molin puod ir pastatyti ant ltos ugnies. Kai tik ims sunktis

sunka, pastatyti ant stiprios ugnies ir pamaiant virti pusvaland. Ivirusius pertrinti ir mas vl virti kol bus tirta. Kai atvs, sudti stiklainius, upilti Provanso aliejumi ir usandarinti. Grybai. vieius grybus nuvalyti, kotelius atmesti. Paius grybus sausai nuluostyti drobe, susmulkinti ir diovinti ore, ne saulje, danai pamaiant. Kai idius, supilstyti pergamentinio popieriaus maielius ir pakabinti laisvai sausoje vietoje. Prie vartojant valand mirkyti piene, nuplauti altu vandeniu ir trokinti aliejuje kaip vieius. Patiekiant paskaninti grietine. Rusnai n dienos negali be savo mamalygos. Taip pat italai be savo polentos, o kotai be savo poride tirtos aviins kos. Ir mes turime priprasti prie vieno ar dviej patiekal, kurie bt ms mitybos pagrindas. Tai ymiai palengvint nam k ir palaikyt geresn sveikat. I dalies jau taip vyko, tik prieing pus: mes geriame arbat kart ar du per dien ir dar usikandame bandele. Vadinasi, kenksming arbat ar kav reikia keisti pusryiams kokia nors maistinga miltine sriuba, kuri mums skanesn, pvz. rugi, avi ir visus nemaistingus kepinius keisti vegetarine duona. Greitai ms organizmas pripras prie tokio maisto taip, kad nenors jokio kito. Vakarienei kitokia sriuba, gal bulvien, gal ko su duona ar kas liko nuo piet Kaip jau sakyta,, vakarien ir pusryius geriausia virti kartu su pietumis, paskui vakare paildyti arba valgyti alt. O vis geriausia vakare valgyti duon su saldiais diovintais ar vieiais vaisiais. Pats geriausias laikas valgyti ryt nuo 6 iki 8 valand, vidurdien 12 val. ir vakare -6 val. Kiekvienas savo nuoira, atsivelgdamas skon, organizmo poreikius, ir gyvenimo slygas turi sudaryti savo mitybos plan. Tok plan sudarant visada reikia atsiminti ideali mogaus mityb: duona ir vaisiai, virti miltiniai patiekalai, ir darovs. Nevykusiai pasirinkus patiekalus vegetarai, ypa pradedantieji, netenka jg ir svorio. Tokios klaidos gali atbaidyti nuo vegetarizmo. Neapsiirjusieji daugelis kaltina ne savo klaidas, o vegetarizm. eimininkms primenu, kad vyraujantis elementas turi bti saldumas, - ne rgtumas, ne srumas, kartumas ir dirbtinis saldumas, o natralus saldumas, toks, kur pati gamta sukr mogui vaisiuose. io natralaus saldumo isaugojimas verdant yra pagrindinis geros eimininks udavinys ir menas. Kad bt lengviau rinktis, a sudariau sudariau piet valgiarat dviem savaitms, nors, manau, geriausia savait valgyti vien ir t pat, keiiant valgiarat tik keiiantis met laikams, t.y. atsivelgiant vaisi derjimo laik. I, II, III reikia skirtingus pietus. I reikia paprastus pietus, sveikus, labai maistingus ir pigius; II ymi kitokiu bdu maistingus, bet brangesnius; o III maiau sveikus, daugiau irankius ir palyginti brangius.

Pirmadienis
I. II. III. duona, liai, keptos bulvs duona, liai, keptos arba trintos bulvs su sviestu duona, li kotletai, ali kopstai su pakepintom bulvm, vaisiai arba kompotas

Antradienis
I. II. III. duona, bulvs, griki ar rugi kukuliai duona, darovi miinys, griki kukuliai duona, darovi miinys, virtiniai su kopstais, obuoli pudingas

Treiadienis
I. II. III. duona, buroklis, kvietin ko duona, buroklis, ryiai duona, buroklis, prancziki kukuliai, vaisiai i kompoto

Ketvirtadienis
I. II. III. duona, irniai, kopstai duona, irniai, kopstai duona, irni kotletai, kopstai pienikas bigosas (iupinys), lietiniai( pieniki blynai)

Penktadienis
I. II. III. duona, grybai, sor ko duona, grybai su sviestu, ryiai duona, grybai su grietine, ryiai su pomidor padau, vaisiai arba kompotas

etadienis
I. II. III. duona, salotos i pupeli ir bulvi duona, salotos i salier ir bulvi, plovas duona, salotos i salier ir mork, plovas, pyragas su obuoliais

Sekmadienis

I. II. III.

duona, morkos, bulvi kotletai duona, morkos su irneliais, bulvi kotletai duona, morkos su irneliais, bulvi kotletai su pomidor padau, vaisiai i kompoto

Pirmadienis
I. II. III. duona, baltasis kopstas, bulvs duona, italikais kopstas, keptos bulvs duona, kopstai su pakepintomis bulvmis, blynai arba spurgos

Antradienis
I. II. III. duona, grietis, aviin ko duona, kaliarop, aviin ko su slyvomis duona, kaliarop su duonos grieinliais, kukuliai, vaisiai i kompoto

Treiadienis
I. II. III. duona, trinti irniai, virtos slyvos duona, irni kotletai, virtos slyvos duona, irni kotletai, virtos slyvos, saldumynai

Ketvirtadienis
I. II. III. duona, kopst trokinys, mamalyga duona, kopst trokinys, kuleas ( kvietin ko virta kartu su bulvmis ir t.t.) duona, kopst trokinys arba ali kopstai, kaaga arba mamalyga, vaisiai ni kompoto

Penktadienis
Pasninkas

etadienis

I. II. III.

duona, morkos su bulvmis, griki ko duona, raudonasis kopstas su keptomis bulvmis, ko i Smolensko ( smulkint griki) kruop duona, raudonasis kopstas su keptomis bulvmis, varkiai arba makaronai, grimas i tirtos grietinls.

Sekmadienis
I. II. III. duona, salotos i pupeli ir mork, kaaga duona, salotos i burokli ir bulvi, balandliai duona, salotos i salier ir iedinio kopsto, balandliai, kisielius

is valgiaratis i esms tinka iemai. vieios darovs ir alumynai ia netraukti; kai bus j laikas, jie patys pasisilys pietums. Kai ms sodai bus pilni visikai prinokusi ir pigi vaisi, tai maiausiai dukart per dien tursime jais maitintis, laikydamiesi visada pagrindins taisykls: niekada nevalgyti ali vaisi sa virtais patiekalais. Ypa saugokits taip vadinam konserv. Yra tik du nepriekaitingi vaisi, darovi ir grd isaugojimo bdai tai sumanus j viei ilaikymas arba diovinimas be joki prieskoni.

XIV
IVADOS

Vegetaru galima pasidaryti dl daugelio prieasi, o btent:

1. dl religini sitikinim; 2. dl dorovini sitikinim 3. dl estetini sitikinim 4. dl ekonomini apskaiiavim; 5. suvokiant mokslikai; 6. instinktyviai pajautus;

7. atsivelgiant sveikatos bkl ir 8. suvokiant protu apskritai.

Kam bent viena i prieasi pasirodys tikinama, tas turi tapti vegetaru, kadangi kiekvienos j pakanka tam, kad apsisprstum. Baigdamas pasistengsiu dar kart reziumuoti visus svarbiausius vegetarins mitybos privalumus, prietaraujanius msinei narkotinei.
1. Vegetarin sveikesn ir daugiau atitinka ms prigimt; tuo tarpu maitinimasis msa

pabudina aistras ir naikina visa, kas teikia ms gyvenimui tikrj aves.

2. Vegetarin mityba malonesn, nes ji silo mums tik varius produktus vietoj nevari

ir atstumiani.
3. Vegetarizmas yra mogaus vertas gyvenimo bdas, nes stabdo kraujo praliejim,

gyvn udym ir mogui nemalon j kankinim bei eminim.

4. Vegetarizmas tarnauja tikrai kurianiam pradui, nes jo takoje velnja proiai ir

tampa lengviau valdyti save. O gebjimas valdyti save pasitarnauja aukljimui ir yra vis geradari motyvas.
5. Vegetarizmas saugo mogaus vert, nes nutolimas nuo jo, nutolimas nuo gyvenimo

pagal gamtos dsnius, kankinimasis aistr ir lig paniuose dl savo pai kalts emina mus.
6. Vegetarizmas palaiko moters motinos, eimininks vert, neversdamas jos usiimti

eminaniu, pasmerkianiu, netgi bjauriu darbu nevarioje, dvokianioje vietoje , kas, be abejons, neigiamai veikia jos charakter. O vegetarizmas duoda jai laiko protingiems usimimams jos auktesnio paaukimo dlei ateinani kart aukljimui. Nuo jos daugiausiai priklauso vegetarizmo gyvendinimas namuose.
7. Vegetarizmas palengvina nam k, daro j paprastesn.. 8. Vegetarizmas yra taupumas, aukiausio lygio ekonomija. 9. Vegetarizmas yra pagalba paiam sau, nes jis apsaugo nuo daugelio lig 10. Vegetarizmas yra nepriklausomyb 11. Vegetarizmas yra login instinkto, mokslo ir tradicijos idava 12. Vegetarizmas apdovanoja dvejopai: ir kn, ir siel. Lygiai kaip vegetarizmo

neigimas skiria dvigub bausm: kani ir knui, ir sielai.

Priedai
I
Chemin lentel

(sudaryta remiantis angl ir amerikiei altiniais) Turi savyje Baltym riebal angliavan deni Miner alini dali vandens Kit jungini

Natralus maistas Rieutai: Graikiniai Lamberto Miko Kokoso (be pieno) Migdolai Katonai Bananai 12,5 8,4 24,5 5,5 31,6 28,5 50,0 35,9 8,9 11,1 11,7 8,1 1,7 1,5 1,8 1,0 44,5 48,0 7,5 46,6

24,0 3,0 4,8

54,0 2,5 0,6

9,0 42,7 19,9 (cukrus +miltins dalys

1,4 1,8 0,8

3,5

8,1

73,9

Kaulavaisiai : Persikai Abrikosai Slyvos Vengrikos slyvos

0,13

6,6+6,0=12,6

0,8

73,9

0,9 0,4 0,9

11,6+4,9=16,5 6,7+6,9=13,6 7,0+5,6=12,6

0,8 0,5 0,8

83,4 83,8 83,1

Renklodai Vynios Trens Diovintos datuls Sklavaisiai: Obuoliai Kriaus Saldiosios kriaus

0,3 0,8 0,9 6,6

0,2

24,8+2,1=26,9 8,8+1,8= 10,6 13,1+2,7=15,8 65,3

0,1 0,6 0,7 1,6

71,1 80,5 75,0 20,8

0,4 0,4 0,3 7,7+5,2=12,9 8,3+3,5=11,8 11,5+2,0=13,5 0,4 0,3 0,1 83,6 83,2 83,8

Turi savyje

Balty rieb m al

angliava ndeni

Minera vand lini ens dali 78,2

Kit jungi ni

Uogos: Vynuog s

0,6

14,4+2,0= 0,5 16,4

emuog 1,1 s Aviets Brukn s Gervuo gs 0,5

6,3+0,5=6 0,8 ,8 4,0+1,6=5 0,5 ,6 5,0+0,9=5 1,0 ,9 4,4+1,8=6 0,5 ,2 9,2+2,3=1 0,6 1,5 6,4+0,9=7 0,7 ,3

87,9

86,2

0,8

78,3

0,5

86,4

ilkmed 0,4 io Raudon ieji serbent ai 0,5

84,7

84,8

Apelsin ai be ievels ir skl Erktu ogs

0,7

4,6+0,2=4 0,5 ,8

89,1

0,5

7,0+1,4=8 0,4 ,4 62,5+3,4= 2,3 65,9

85,8

Diovin 6,1 tos figos

0,9

16,0

turi savyje Arbzi niai: Agurka i Melion ai Arbza i Javai: Avios Baltieji piet kvieiai

Balty rieb m al

angliavan Minera vand deni lini ens dali

Kit jungi ni

0,13

1,66

0,54

97,14

0,39

0,66

1,10

0,75

93,48

14,4 22,8

6,7 2,0

50,0 67,1

3,3 2-5,3

5,1

Paprast 15,3 ieji lenkiki kvieiai Kvietin s kruopo s 12,6

2,0

77,0

2-2,7

3,0

5,6

63,8

2-2,5

15,5

Mieiai Mieini ai miltai Rugiai

13,0 6,3

2,8 2,1

76,4 74,3

3,1 2,0

4,7 15,0

12,5

2,3 2,0

78,2 73,2

2,6 1,8

4,4 15,0

Ruginia 8,0 i miltai Kukur z miltai Sausi ryiai Grikiai 11,1

8,1

65,1

1,7

14,0

7,6

0,8

89,7

0,9

13,0

3,0

64,9

3,5

13,0

2,5

Turi savyje

Balty rieb m al

angliava ndeni

Minera vand lini ens dali 3,2 9,9

Kit jungi ni 2,9

Baltieji irniai Apvalieji sausi irniai

25,5 23,8

2,8 2,1

55,7 58,7

2,1 Liai Bulvs Trumai Pievagrybiai Morkos Pastarnokai Rops Kopstai 25,2 2,5 8,8 4,7 1,3 1,1 1,2 2,0 2,6 0,1 0,6 0,4 0,2 0,5 0,5 56,0 21,9 16,6 3,0 14,5 14,1 7,2 5,8 2,3 1,3 2,0 0,5 1,0 1,0 0,6 0,7

8,13 11,5 74,2 72,0 91,4 83,0 82,0 91,0 91,0

5,0 2,4

1,3

Gyvuliniai produktai: kiauinio baltymas 20,4

1,6 78,0

Trynys Karvs pienas

16,9 4,1

30,7 3,9

1,3 0,8

52,0 86,0 5,2 kazei no 2,8 kazei no

Grietinl

2,7

26,7

1,8

66,0

vieias sviestas Vark

30,2

83,0 14,3

2,0 1,2

15,0 54,3

Turi savyje

Balty rieb m al

angliava ndeni

Minera vand lini ens dali

Kit jungi ni

Akivaiz diai kenksmi ngi produkt ai Sriai: veicari kas 31,5 24,0 5,6 40,9 1,5

Rokforo 26,5 Olandi kas esterio Parmez 29,4

30,1 27,5

5,6 -

24,7 36,1

13,7 7,10

26,0 44,0

26,3 16,0

4,2 5,7

35,9 27,6

7,5 6,7

ano Msos: Liesa jautiena Jautien a Liesa aviena Riebi aviena Verien a Riebi kiaulien a Sausas kumpis onkaul iai Balta uvis Laia Austrs Jr liuai 19,3 3,6 5,1 72,0 IP

14,8

29,8

4,4

51,0

IP

18,3

4,9

4,8

72,0

IP

12,4

31,1

3,5

53,0

IP

16,5

15,8

4,7

63,0

IP

9,8

48,9

2,3

39,0

IP

8,8

73,3

2,9

15,0

IP

13,2

16,4

2,4

68,0

IP

18,1

2,9

1,0

78,0

IP

16,1 14,0 11,7

5,5 1,5 2,4

1,4 2,7 2,7

77,0 80,4 75,8

IP 1,4 7,4

IP irimo produktai; kiekis priklauso nuo vieumo

II
Virt vegetarini valgi srao priedas

To papildymo a nedjau pai knyg, kad ivengiau suprati

mo, jog valgiai, kuriuos eina baltymai, kiauiniai, cukrus, gali lygiuotis su grynai augaliniais. Jie turi ymiai maesn vert, ir, kas gali, - tegu isiveria be j.
Grimai

Arbata. Vasar surinkti emuogi ar braki lapus su koteliais, suriti ryelius, idiovinti pavsyje ir laikyti liepinse dutse, iklotose pergamentiniu popieriumi, arba stiklainiuose, urituose tokiu pat popieriumi. Vartoti kaip prast arbat. Kava. Saldi mork supjaustyti grieinliais, sudiovinti ir pakepinti kaip paprast kav. Pridti perkaitint kviei lygiomis dalimis su morkomis, sumalti ir laikyti kaip ir arbat. Ruoiant kav reikia kiekvien vandens puodel berti auktel milteli, leisti dukart uvirti ir kava paruota. Su gera grietinle i kava ne blogesn u tikr. Taip kav galima pagaminti i rugi, miei, gili pusiau su diovintomis figomis. Prie ruoiant jas kavai, reikia supjaustyti maais gabaliukais ir kaitinti kartoje krosnyje. Su visais iais dalykais figos teikia labai ger skon ir aromat.
Sriubos pusryiams arba vakarienei

Sriubos turi bti tirtos, o ne vandeningos. Bariai. Keturiems. Nuplauti atuonis vidutinio dydio burokus, upilti altu vandeniu ir virti 2-3 val. ant lygios ugnies, neudengtus; paskui iimti, nulupti ir supjaustyti pailgais gabaliukais; prie tai nuvalyti eis raudonuosius buroklius, supjaustyti, sudti puod su svognais, upilti 8 stiklines alto vandens, udengti ir virti sunkai valand, po pusvalandio virimo pridti 6 nuskustas bulves udarui. Paskui sunk nukoti, udaryti stikline grietins, sumaiytos su auktu milt, ir pavirti ( neilgai, nes bariai neteks skonio ir raudonos spalvos) ir patiekti. Darovi sriuba. Keturiems. Nulupti ir nuplauti du svognus, dvi petraoli aknis, vien poro akn, vien saliero akn, vien mork, supjaustyti , sudti puod, upilti atuoniomis stiklinm alto vandens, pridengti ir virti pusvaland. Paskui pridti 4- 6 bulves. Paskui nukoti, udaryti dviem stiklinm grietins, auktu kvietini milt, gerai imaiyti, leisti uvirti ir patiekti. Valgyti su bulvmis. Bulvi sriuba. Keturiems. Ivirti, kaip ir darovi sriubai smulkiai pjaustytas daroves, nenupilant vandens. Kai bus minktos, dti pakankam kiek nuskust bulvi, supjaustyt apskritimais; paskui ivirti drauge, udaryti miltais ir sviestu, dar kart uvirinti, pridti ali petraoli. Galima dti kelet aukt grietins. Gryb sriuba. Keturiems. Verdama saldi arba rgti. Imami atuoni dideli diovinti grybai, perliejami verdaniu vandeniu, gerai nuplaunami, dedami verdant vanden, pridedama visoki alumyn, du nesmulkinti svognai ir verdama, kol grybai bus minkti. Tada perkoiama per siet, grybai iimami, smulkiai sumalami, dedami atgal virti, pasdoma, dedama pagal skon rgties, udaroma sviestu su miltais, pastatyti virti ir toje paioje

sriuboje ivirti pailgus kukulius. Ta pati sriuba gali bti saldi, be rgties. Lygiai taip verdama sriuba i viei gryb, bet jau be rgties. viei ruduoki arba pievagrybi sriuba. Nuvalyti grybus, smulkiai supjaustyti, pasdyti ir virti, o kai suminkts, udaryti sviestu su miltais, ivirti iame nuovire kukuliusir patiekti. Galima pabarstyti smulkintom petraolm. Ko gryb sultinyje. Ivirti diovintus grybus vandenyje; kai suminkts, pertrinti, pasdyti, dti sviesto ir uberti smulkiomis kruopomis, itrintomis kiauiniu. Jei ko gaminama i miei kruop, tai dviem stiklinms nuoviro reikia vienos stiklins kruop, kad koyt bt tirtesn, ir dti daugiau sviesto. Rugin ar kvietin zacirka, virta vandeny. Kvietin zacirk i dviej stiklini milt berti verdant vanden; kai ikils, iimti ir upilti parausvintu sviestu. Tela zacirkai. Dvi stiklines kvietini milt kietai uminkyti su dviem kiauiniais, gnybti maais ksneliais ir mesti vanden. Taip pat daroma i rugini milt, tik tela maioma su altu vandeniu ir be kiauini. Grikiniai kukuliai piene.Dvi stiklins griki milt ir auktas kvietini; pasdyti, uplikyti keliais auktais karto vandens ir maiyti; mesti verdant pien auktu pailgais kukuliais; kai ikils, patiekti. Zacirka piene daroma taip pat kaip ir vandeny. Ryi sriuba. verdant pasdyt vanden su sviestu, svognu ir salieru bert atuntadal svaro nuplikyt ryi arba kukuli, arba man kruop. Jei vartojami manai, reikia itrinti dubenlyje tryn ir pilti sriub. Pienika sriuba. Uvirinti du butelius pieno; tada imaiyti du trynius su pilnu auktu bulvi milt ir tuo udaryti sriub.
Darovs ir alumynai

Burokliai. Nuplautus upilti altu vandeniu, dti ant virykls. Kai bus minkti, iimti, nulupti ir supjaustyti maais gabaliukais. dti puod pakankamai sviesto, paildyti, pridti aukt milt ir virti visk kartu, tuo paiu stebint, kad sviestas neparaust; sudti buroklius, dar du auktus grietins, pridengti ir trokinti apie 20 min., ne ilgiau, nes burokliai praras skon ir spalv. Uuot pjausius, buroklius galima tarkuoti. iediniai kopstai. Btina slyga balta, vientisa, sveika spalva. Paalinti lapus, nuo storesni koteli nuimti iev ir pamerkti duben su altu vandeniu. Dideliame puode uvirinti vanden ir sumesti iedinio kopsto galveles penketui minui, kad apvirt. Nuo to iedinis kopstas tampa geriau virkinamas. Paskui, nupylus pirmj vanden, perdti kit verdant vanden, pasdyti ir virti apie 25 minutes, kol suminkts. Tuo nesunku sitikinti, pamus kotel rank: jis lankstysis, neprarasdamas stangrumo. Svarui iedini kopst dti aukt cukraus. Patiekti su sviestu.

paragai. Juos reikia virti dideliame kiekyje vandens, su kuriuo pasialins ir kartumas,, ir aplieti kitu, taip pat kartu vandeniu, ten dti ir cukraus aukt, ir pus aukto aliejaus. Virti 15-20 min. -paragai bna geriausi balandio pabaigoje ir gegu. Dera imti su tamsiai violetinmis galvutmis. Nereikia riti ryull daugiau kaip 10 12. imus i vandens nuimti sil ir sudti duben, atskirai paduoti viei tirpint sviest. paragai vertingiausi, jei viei ir nepervirti, nes tada bus vandeningi. Rgtyns. Imti daug sviesto, sudti sukapotas rgtynes ir trokinti. Kai pakankamai suminkts, sukapoti su miltais. Pus stiklins grietins sumaiyti su rgtynmis, pasdyti, pridti cukraus pagal skon ir pavirinti. Keptos bulvs. Supjaustyti smulkiai, apvirti ir pasdyti. Tada puod dti sviesto, virum dti bulves, statyti ant ltos ugnies ir trokinti pridengtas, kartkartm papurtant puod; po 20 min gatavos. Jei norima pagruzdusi, dtin ant parudusio sviesto ir kepti neudengtas. Bulvs su agurkais. aukt sviesto parausvinti su dviem auktais milt, ptidti verdanio vandens, ir susmulkinti ia keturis raugintus agurkus. Kai bulvs ivirs, nulupti jas supjaustyti, pasdyti ir dar kart pavirti iame rasale. Baltasis trokinys. Nelabai miltingas bulves ivirti neluptas; paskrudinti puoduke sviesto; nuluptas virtas bulves supjaustyti, dti sviest ir kepti. Paskui sumuti kelis kiauinius, pilti pus stiklins pieno, imaiyti su trupuiu milt, ulieti bulves, imaiyti, dar kiek patrokinti ir patiekti. Bulvs su grietine. Nuskustas bulves supjaustyti plonais skrituliukais; kai jie apkeps svieste, upilti grietine; kai susigers, upilti dar, imaiyti ir patiekti. Bulvs su grybais. dti molin puod sviesto, kai jis itirps, dti maus bulvi skrituliukus ir susmulkintus grybus po lygiai. Ketviriui svaro sviesto lkt bulvi su grybais. Pabaigoje pilti du auktus verdanio vandens ir dar pusvaland trokinti udengtame puode. Miltuose keptos bulvs. Nuskusti bulves, apiberti storai ruginiais miltais, o i viraus druska, padti ant lapo ir dti kart krosn valandai. Patiekti su vieiu sviestu. Rgts kopstai. Dti pakankam kiek sviesto tiesiai vanden. Jei kopstai per daug rgts, apvirti ir nupilti vanden. Paskui dti vanden ir truput pavirti. Pusvaland iki patiekiant truput pasdyti ir dti dvi sutarkuotas bulves. Galima sviesto ir nedti, o kai kopstai bus minkti, imaiyti juose du auktus smulkaus cukraus. Aisbergo salotos. Rpestingai nuvalyti, perplauti altu vandeniu, pasdyti, apibarstyti smulkintais svogno laikais, gerai imaiyti ir palikti. Po pusvalandio udaryti grietine ir patiekti. Agurk salotos. Smulkiai supjaustyti, apibarstyti aliais svognais ir sumaiyti su grietine. Po pusvalandio pasdyti.

Burokli salotos. Nepjaustytus ivirti iki minktumo, nuvalyti ir supjaustyti smulkiais grieinliais. Kai atvs, upilti rgtimi; galima pridti kmyn. Salier salotos. Virti upylus altu vandeniu, kol suminkts; supjaustyti skrituliukais, dti alt vanden, kad pabalt, sumaiyti su rgtimi ir Provanso aliejumi. Raudonj kopst salotos. Supjaustyti kiek galima smulkiau, dti verdant vanden, uvirti, nukoti, gerai nusausinti, pasdyti ir tuoj pat upilti rgtimi; kiekvienai kopsto galvutei dti du auktus Provanso aliejaus, aukt cukraus, rpestingai imaiyti ir po valandos patiekti. Raugintus kopstus salotoms paskaninti Provanso aliejumi ir cukrumi. Mork salotos. Sudti pasdyt verdant vanden ir virti, kol bus minktos; vanden nupilti; supjaustyti maais grieinliais, ir apibarstyti aliais svognais. Deimiai mork dti aukt rgties ir pagal skon druskos; gerai imaiyti ir po valandos patiekti.
Miltiniai, pieniki ir kiauini patiekalai

Virtiniai. Tela ruoiama taip: svar kvietini milt imaiyti su dviem kiauiniais ir keliais auktais vandens, kad nebt kieta; gerai imaiyti ir plonai ikoioti. Pabarstant miltais. Visada dert virti neudengtus, nes garai juos suardys arba jie bus vandeningi. Virtiniai su padau. Paruoti tel, dti uogiens kauburlius, formuoti virtinius. Mesti stipriai verdant vanden ir virti. Kai ikils, atsargiai iimti dideliu auktu su skylutmis, upilti vieiu sviestu, ubarstyti cukraus arba patiekti su grietine. ekiki virtiniai. Puodel milt imaiyti su dviem kiauiniais ir pora aukt vandens, umaiyti tel; plonai ikoioti kaip makaronams, supjaustyti kvadratliais ir vynioti ne visikai prinokusias vengrikas slyvas; sulipdyti jas trikampliais ir du kampelius sulipdyti drauge. Mesti verdant vanden ir puod statyti kit taip pat verdant puod, tada bus ltas virimas, kitaip virtiniai iirs. Imus nusunkti, upilti pasaldinta grietine ir deimiai minui padti krosn; paskui dti ind su padau ir patiekti. Virtiniai su grybais. Ketvirt svaro diovint gryb apiplikyti, praskalauti, ivirti minktai ir labai susmulkinti; beri sauj malto pyrago, pasdyti ir truput pilti gryb padao. Tel umaiyti i svaro milt, dti gryb mass kauburlius, stikline ipjauti ir lipdyti virtinius; paskui virti, o patiekti su sviestu. Virtiniai su kopstais ir grybais. Ivirti pasdytame vandeny supjaustyt kopsto galv, prie tai nuplikius verdaniu vandeniu, nukoti ir susmulkinti. Atskirai ivirti atuntadal svaro diovint gryb, smulkiai supjaustyti ir sumaiyti su kopstais. Paruoti tel i svaro milt, plonai ikoioti ir miiniu daryti virtinius. Ivirtus apipilti sviestu. Galima daryti virtinius ir su raugintais kopstais, tik reikia juos gerai apiplikyti verdaniu vandeniu, kad nebt per rgts, ir ivirti su grybais. Kiauinien su cinamonu. Paruoti kiauinien i atuoni kiauini. Atskirai pakepinti pinatus su grietine. Kai kiauinien ikepusi, viduryje kloti pailg sluoksn pinat, ulenkti abu kratus ir dviem minutms pakiti kart krosn, kad gerai kaist, ir patiekti. Pakepinta sor ko. Tris stiklines sor kruop prie tai rpestingai apiplikyt verdaniu vandeniu, ivirti piene i dviej buteli, prie tai pien djus aukt sviesto.

Kai jau ko bus minkta, itrinti puod sviestu, sudti ten ko ir dti puod krosn ne trumpiau kaip valandai; paskui iversti i puodo duben ir neti stal. Valgant galima pasibarstyti cukrumi. Dedant ko puod galima pridti ivirt diovint slyv ar razin. Virtiniai su varke. Imaiyti tel,ir ant jos kauburliais dti vark, itrint su sviestu, tryniais, trintu diovintu pyragu ir cukrumi. Udengti telos sluoksniu i viraus ir stikline formuoti virtinius. Mesti verdant vanden, kai ikils igriebti kiaurasamiu, dti duben, aplakstyti sviestu. Apipilti grietine ir pravsusius patiekti. Virtiniai su varke ir pyragu. Didel puodel sausos varks gerai itrinti dubenlyje, kad nelikt gumuliuk, berti puodel trinto prasijoto pyrago, pilti du auktus gero aliejaus, aukt cukraus, ir muti tris keturis kiauinius; pasdyti ir dar trinti, kol bus vientisa mas. Tada dti smulki juod razin, imaiyti ir rankomis formuoti nedidelius apvalius kamuoliukus, juos apvolioti miltuose. Maame puode uvirinti pakankamai vandens, mesti ten virtinius, pasdyti ir stebti, kad jie bt laisvi ir galt pstis; .puod pridengti ir kartkartm tikrinti, ar neivir, nes juos reikia virti ilgai. Patiekti aplakstytus sviestu ir apibarstytus trintu pyragu. Kitokie virtiniai su varke. Svar vieios varks itrinti dubenlyje, pridti keturis trynius ir trinto pyrago, berti ger pus stiklins man kruop, pasdyti ir kruopiai imaiyti, o paskui i tos mass daryti didelius kukulius, ivolioti miltuose ir ivirti pasdytame verdaniam vandeny. Tinginukai. Svar vieios sausos varks itrinti su auktu sviesto, keturiais tryniais; berti druskos, du auktus ger kvietini milt ir smulki juod razin. Visk imaiius sudti baltymus, gerai sumaiyti, iversti ant miltais apibarstytos lentos, suvolioti vien pailg vol ir pjaustyti striais gabaliukais, kuriuos dera mesti verdant vanden ir virti, kol ikils; dubenyje apipilti sviestu ir trintu pyragu. Rusiki pyragai su varke ar uogiene. Keturias stiklines milt suberti duben, vidur pilti pus stiklins ilto pieno ir dvi dalis mieli. Kai raugas pakils, muti tris kiauinius ir dar tris trynius atskirai, dti aukt nesdyto sviesto, aukt cukraus, truput druskos; visk kruopiai imaiyti su pakraiuose likusiais miltais ir vl pastatyti iltai, kad pakilt. Tada imti kvadrat popieriaus, itrinti sviestu, itempti ant jo iki puss tel, o vidury dti uogiens arba varks, itrintos su tryniais, sviestu, cukrumi ir razinomis; suvynioti pyrag taip, kad vienas popieriaus kratas ueit ant kito, t. y. vynioti pyrag popieri. Kai pyragai pakils, dti kart krosn ir po pusvalandio jie turt ikepti. Kai nepridengti popierium kratai paraus, iimti i krosnies, nuimti popieri, sudti duben, pabarstyti cukrum ir su jais patiekti grietins. Spurgos. Keturias stiklines kvietini milt imaiyti su stikline pieno ir viena dalim mieli; kai tela pakils ,muti du kiauinius ir du trynius, dti aukt sviesto, pasdyti, gerai imaiyti ir, kai pakils, idriekti tel ant lentos, apibarstytos miltais; itempti ranka tel ir taurele formuoti spurgas, kurios liks ant lentos. Kai pakils, mesti jas verdant vanden ir kai ikils, igriebti kiaurasamiu ir tuoj pat patiekti, kol nesubliuko. Atskirai padti sviesto.

Skryliai. Keturias stiklines kvietini milt sumaiyti su dviem kiauiniais ir trupuiu vandens, tel plonai ikoioti, supjaustyti pailgomis juostelmis, o paskui striais keturkampiais; dti verdant vanden, ikilusius nukoti, dti puod, sumaiyti su sviestu ir patiekti. Makaronai. Ivirti minktai keturis grybus. Gryb nuovire ivirti svar plon italik makaron taip, kad puode likt tirtas gryb nuoviras. Tada sumesti smulkiai pjaustytus grybus, gerai imaiyti, pakaitinti ant ugnies , palakstyti sviestu ir patiekti. Blynai. Ryte imaiyti dvi stiklines geriausi kvietini milt ir dvi stiklines grikini- blynini su dviem stiklinm ilto pieno ir dviem gaballiais mieli taip, kad tela bt skysta. Kai ji pakils, berti dar du auktus grikini milt ir pat telos vidur pilti pus stiklins verdanio vandens, greitai imaiyti, stebint, kad tela perdaug nepraskyst ir kai ji dar kart pakils, kepti. Nuo pirmo pakilimo iki kepimo turi praeiti ne maiau kaip 4-5 val. Kai tela labai greitai pakyla, reikia j auktu imaiyti. Kepti sviestu iteptose keptuvse, tepim kartojant prie kiekvien blyn. Patiekti su grietine. Plikyti kvietiniai kukuliai. Pus svaro sviesto itirpinti puode, pridti butel pieno ir keturias stiklines kvietini milt. I viso to umaiyti auktu tel ant ugnies, maiyti, kol atoks nuo puodo; leisti atauti puode, muti eis kiauinius, gerai imaiyti, apiberti miltais, daryti kukulius ir mesti verdant vanden, virti penkiolika minui. ekiki kukuliai. Pus butelio pieno, trys kiauiniai ir keturios stiklins kvietini milt. Pasdyti, imaiyti taip, kad tela lipt prie aukto. Paskui mesti kukulius verdant vanden ir greitai virti. Kai ikils, iimti i puodo ir patiekti. Pyrago kukuliai. pus butelio pieno muti penkis kiauinius, gerai imaiyti ir tuo pertepti pyragus. i mas valandai palikti ramybje; paskui pridti keturis auktus milt, citrinos ievels, truput druskos, visk imaiyti ir daryti kukuliukus; mesti juos verdant vanden ir virti valand. Patiekti su sviestu ar padau. Bulvi kukuliai. Sugrsti dvi lktes virt bulvi, truput pyrago, aukt milt, truput druskos ir eis kiauinius; visa tai imaiyti, daryti kukulius, apibarstyti miltais ir dti pasdyt verdant vanden. Kitokie bulvi kukuliai. Atuonias dideles bulves sutarkuoti, tiek pat virt bulvi sugrsti, sumaiyti, nusunkti per marl. Pridti du kiauinius, truput svieste pagruzdinto tarkuoto pyrago, imaiyti, daryti kukulius, apibarstyti miltais ir virti pasdytame vandeny. Patiekti su paskrudintu sviestu arba diovintais vaisiais. Bulvi kotletai. altas virtas bulves sugrsti, pridti druskos, muti keturis kiauinius, imaiyti, daryti kotletus, apibert trintu pyragu, kepti ir patiekti su grybais, pomidorais ar svogn padau. Kopst kotletai. Apvirti balto kopsto galvut ir vis virti su dviem grybais; vanden nupilti ir kopst susmulkinti; pridti trinto pyrago, muti du trynius, pasdyti, imaiyti ir daryti kotletus; vir patepti tryniu ir apibarstyti miltais; paskui kepti svieste, stebint, kad neprisvilt ir nesubyrt.

Patiekti su pomidor padau. Li kotletai. Ivirti svar li ir pertrinti per sietel; pridti du auktus milt, tris kiauinius, truput druskos ir nedaug tirpinto sviesto, imaiyti ir daryti plokius kotletus; apvolioti juos i abiej pusi maltu pyragu ir kepti svieste. Patiekti su saldiomis darovmis, virtomis slyvomis arba kitokiu kompotu. Kvietins kos kotletai. butel verdanio pieno pilti du puodelius kruop ir atauinti. Paskui muti du kiauinius, gerai imaiyti, daryti plokius kotletus, apibarstyti pyrago divsiais ir kepti svieste. Kiauinien su duona. Itirpinti puode sviest, berti pakankam kiek juodos duonos divsi, muti atuonis kiauinius, pasdyti ir ukepti i vienos puss.
Padaai

Padaas paragams. Imti pus butelio pieno ir du svarus parag, muti keturis trynius, nepiln auktel bulvi milt, tris gabaliukus sviesto ir puodel parag nuoviro; visk sumaiyti ir kelis kartus uvirinti. Sviesto padaas. Pusei butelio vandens dti keturis auktus sviesto ir uvirinti; muti vien tryn, imaiyti ir patiekti. Petraoli padaas. Du auktus sviesto sumaiyti su miltais ir pridti virinto vandens; kelet kart uvirinus, pridti truput vieio sviesto, berti smulkint petraoli ir tuoj pat patiekti. Svogn padaas. Keturis svognus supjaustyti plonais iedeliais; pakepinti iki rausvumo su keturiais auktais sviesto, berti aukt milt ir dar pakepinti; pilti verdanio vandens, muti du trynius, imaiyti ir patiekti. Krienai grietinje. Sutarkuoti dvi krieno akneles, apiplikinti, dti puod sviesto ir truput patrokinti. Paskui du auktus geros grietins imaiyti su auktu milt, kruopiai sutrinti su krienais, pridti citrinos sunkos, pilti aukt virinto vandens, pasdyti ir uvirti. Pabaigoje muti du trynius, berti auktel cukraus, visa tai sumaiyti su krienais ir patiekti. Padaas su razinomis. Pakepinti aukt sviesto su auktu milt,, praskiesti vandeniu ir uvirinti. Parausvinti keptuvje du cukraus gaballius, suvilgytus vandeniu, upilti pada, dti sauj vari razin, dl skonio dti citrinos sunkos. Prie patiekiant papuoti citrinos grieinliais. Padaas tinka vairiems kukuliams. Baltas padaas. Praskiesti aukt milt su auktu paildyto sviesto, praskiesti pienu, pridti citrin sunkos, berti pus auktelio cukraus, uvirti visa tai ir upilti patiekal. Taip pat galima muti du trynius, supilti pada, truput paildyti ir tada patiekti. Pomidor padaas. Nuplauti keturis didelius pomidorus, supjaustyti ir kepinti su sviestu;

Paskui pertrinti per sietel, kad nebt sklyi, ir paskaninti grietinle, suplakta su auktu milt. Galima pada praskiesti keliais auktais darovi nuoviro arba virintu vandeniu. Vietoj viei pomidor galima vartoti konservuotus. Pienikas padaas kukuliams. Itrinti aukt milt su sviestu, pridti pus butelio pieno, truput cukraus ir pavirinti; tada muti tryn, imaiyti ir patiekti. Plakta grietin saldiems patiekalams. Pusantros stiklins grietins supilti gil ind, statyti kit su altu vandeniu ir plakti medine akute. Pabaigoje berti du pilnus auktus smulkaus cukraus. Galima pridti citrinos.
Pyragaiiai

Plakt baltym pyragaiiams gaminimo bdas. Suplakti baltymai paprastai labai greitai pavandenija. Kad to ivengtume baltymams skirta cukr reikia padalinti dvi dalis: vien dti tel, o kit, plakant baltymus dti juos per tris kartus ir kaskart stipriai plakti po kiekvieno papildymo, tuokart baltymai pabla ir supylus tel nepraranda standumo. Lietiniai. muti keturis trynius , pus aukto paildyto sviesto, stiklin milt, pasdyti ir praskiesti puse stiklins nugriebto pieno. Tela turi bti skysta, bganti. Prie kepant lietinius iplakti baltymus, supilti skyst tel, imaiyti; paildyti keptuv, itepti j ildytu sviestu ir pilti truput telos, pasukinjant rankose keptuv, kad tela j uliet plonu sluoksniu. Tai reikia daryti labai greitai: palaikyti keptuv ant stiprios ugnies ir, kai lietinis ikeps, dti gili lkt. Kai visi bus ikepti, sulankstyti trikampiais arba pailgomis juostomis, pakepinti i abiej pusi ir patiekti, apibarstant cukrumi. vid galim dti uogiens arba su sviestu ir tryniais trintos varks. paskui apkepinti. Turt ieiti nuo 16 iki 20 dideli lietini. Vietoj pieno galima skiesti vandeniu. Obuoli pudingas. Pus svaro milt apiplikyti dviem auktais verdanio vandens, pridti pus svaro vieio sviesto, aukt cukraus ir visk imaiyti. Ruoti tel altoje vietoje, ikoioti lakt ir juo ikloti sviestu iteptus ir pyrago divsliais apibarstytus puodo dugn ir onus. Telos sluoksn taip pat apibarstyti divsliais ir dti vid trokintus ar keptus maais gabaliukais pjaustytus obuolius, sumaiytus su razinomis ir cukrumi. Obuoliai turi bti alti. Apiberti obuoli sluoksn divsliais, udengti tela ir dti nelabai kart orkait. Tel subadyti, kad ieit garai. Laikyti krosnyje apie valand. Obuoli pudingas grieinliuose. Nuo prancziko pyrago nuimti plut, supjaustyti riekelmis ir aptepti kiekvien itirpytame svieste. Puod gerai itepti sviestu, apai ir onus ikloti grieinliais ir upildyti obuoliais, paruotais taip: susmulkintus obuolius dti puod, pridjus cukraus ir cinamono; dti vieio sviesto gaball ir trokinti ant stiprios ugnies, nuolat pamaiant. Kai obuoliai bus minkti, sudti juos puod su grieinliais; i viraus dengti grieinliais, apipilti divsliais ir dti krosn. Tinka tiek tel, tiek obuolius dti pakepint apelsino ievel.

Pyragaiiai i juodos duonos. Sudiovinti ir smulkiai sumalti juodos vegetarins duonos, persijoti, prisipilti stiklin i milt; puode itrinti eis trynius su keturiais auktais cukraus ir tebetrinant palengva pilti juodos duonos miltus. Baltymus iplakti, supilti juos mas, palengva imaiyti ir dti form, itept sviestu ir apibarstyt pyrago divsliais; dti puod su kartu vandeniu taip kad ketvirtis formos bt vandeny, sandariai udengti ir virti ant kaitrios ugnies val. nuo pirmo uvirimo. Patiekti su plakta grietine. Pudingas i pyrago. Tris auktus vieio sviesto sumaiyti dubenlyje su eiais tryniais, suberti po truput puodel cukraus; Kai viskas isitrins iki baltumo, supilti dvi stiklines nusijot trinto pyrago milt ir pilti dvi stiklines pieno, gerai imaiyti, kad nelikt gumuliuk.; pridti saj razin, kelet nuplikyt saldij ir keturis karij migdol sklas; pasdyti, gerai imaiyti ir palikti dubenlyje, kad ibrinkt. Prie dedant mas form muti eis baltymus, kruopiai imaiyti, visk sudti gerai sviestu itept form, pripildant j iki ir dti plat puod, per du pirtus pripildyt verdanio vandens, gerai udengti, dti ant ugnies ir virti vis valand, pagal reikal papildant verdaniu vandeniu. Virti pyragaiiai. Stiklin pieno, ketvirt svaro tirpinto sviesto ir keturis gaballius cukraus supilti puod ir statyti ant ugnies. Kai uvirs, pamau supilti stiklin bulvi milt arba geriausios ries kvietini, nesiliaujant maiyti, ir laikyti it mas ant ugnies tol, kol atoks nuo puodo. Kai tela atau, praskiesti j, palaipsniui pridedant po vien atuonis trynius, ir berti didel aukt cukraus. Baltymus iplakti, pasdyti ir supilti tel. Gaut mas supilti form, itept sviestu ir ibarstyt divsliais, dti puod su kartu vandeniu ir virti, kol mas atoks nuo puodo sieneli. Griki kruop pyragaiiai. Dviem stiklinms kruop keturios stiklins pieno., truput druskos, imaiyti ir mas sukrsti sviestu itept form, vir apdti sviestu apteptomis plonomis pyrago riekelmis ir dti nekart orkait.
Salds alti patiekalai

Ryi pyragaiiai. Ivirti svar ryi tirtai. Pridti beveik pus svaro cukraus, dviej apelsin sunk ir ievel. Form perlieti altu vandeniu, sudti ryius, perdedant virt vaisi sluoksniais; pastatyti altoje vietoje ir apversti dugnu auktyn. Man kruop pyragaiiai. keturias stiklines pieno dti aukt cukraus, suberti man kruop puodel ir ivirti. Paskui pridti du auktus piene itirpint bulvi milt ir , kai viskas uvirs, muti keturis trynius, gerai imaiyti mas ir sudti form, perplaut vandeniu ar pienu. Kai mas atau, dti lkt ir patiekti su sirupu. Pieniki pyragaiiai. Dvi stiklines pieno uvirti, sudti keturis auktelius malt saldij ir du karij migdol bei ketvirt svaro cukraus. Paskui pridti dar deimt tryni, dar kart uvirti, nuolat maiant, nuimti puod nuo ugnies ir imaiyti su deimia baltym, suplakt iki put. Kai atvs, sudti lkt. Kad geriau atvst, geriausia ipilstyti puodelius ir patiekiant iversi lkt. Patiekti su vaisi ar pieno padau.

Kremas. muti puod atuonis trynius, pus svaro smulkaus cukraus, didel aukt milt ir maiyti ant stiprios ugnies, kol pasidarys tirta mas. Tada pridti atuonis baltymus ir ipilti apval duben, kurio dugnas iklotas vaisi drebuiais ir saldiais makaronais. Griki sausainiai. Pus svaro griki kruop virti tirtai su keturiomis stiklinm pieno, dubenyje mediniu auktu, dti ketvirt svaro cukraus ir iek tiek citrinos ievels. Nuklus nuo ugnies sumaiyti su keturiais plaktais baltymais ir dti form, perliejus j altu vandeniu. Kai atvs iversti lkt ir patiekti su vaisi sirupu. Spanguoli kisielius. Dvi stiklines spanguoli sutrinti mediniu auktu dubenyje, pamau maiant pilti keturias stiklines alto vandens, perkoti, pridti pagal skon cukraus ir statyti ant stiprios ugnies. Netrukus pilti stiklinje vandens itirpintus tris auktus bulvi milt. Pilti i karto ir maiyti, kad nesusidaryt gumulliai; tada pilti dubenl ir atvsinti. Tokiu pat bdu galima virti kisieli i kit vaisi ar uog, sunkos, obuoli, migdol pieno, grietinls ir pan. Migdol kisielius. Ketvirt svaro saldaus ir gaball kartaus migdolo apvirti, nuvalyti ir sugrsti piestoje. pilti dvi stiklines verdanio vandens ir imaiyti. Nupylus gautojo pieno pus stiklins, ten berti ketvirt svaro cukraus. O nupiltj pus stiklins, skysiui atauus, suberti stiklin bulvi milt ir imaiyti. Padti pien ant virykls ir kai uvirs lieti po truput praskiestus bulvi miltus, nuolat maiant, kad uvirt kisielius. Tai padaryti reikia labai greitai. Reikia turti paruot vien didel form arba dvi maas, iteptas migdol sviestu arba perpiltas altu vandeniu, supilti ten kisieli ir pastatyti altai. Grietinls kisielius. Dvi stiklines grietinls suvirinti su ketviriu svaro cukraus ir kelias grdais kariojo malto migdolo. Kai grietinl gerai uvirs, berti pus stiklins ger bulvi milt, praskiest altos grietinls stikline, ir visa tai maiyti, pastaius ant ugnies tol, kol neatoks nuo puodo sieneli; tada ipilti form, itept Provanso aliejumi, ir padti altai. Virtiniai su uogomis. Umaiyti kiet tel, praskiedus miltus vandeniu ir kiauiniais su baltymais; ikoioti plonai ir dti kauburliais cukrumi apibarstytas uogas. Ulipinant virtini kratus reikia juos patepti baltymais, kad verdant neiirt. Dti verdant vanden, virti, kol ikils, igriebti kiaurasamiu, patiekti su cukrum ir rgia grietine. Virtiniams tinka vynios, mlyns, slyvos ir daug kit uog. Kukuliai su aguonomis. Dvi stiklines aguon apiplikyti dviem stiklinm verdanio vandens ir udengt valandai palikti ant virykls. Paskui sutrinti, pamau pilant ketvirt svaro cukraus. Paruoti tel kaip visiems virtiniams, ikoioti nelabai plonai ir sugnaibyti ksneliais ne ilgesniais nei colis. Ivirusius nusunkti, perpilti altu vandeniu, ivolioti aguon masje ir patiekti altus. Aguon pyragaitis. Imti didel pranczik pyrag, paalinti plut, suraikyti plonai, dti sluoksniais lkt, kiekvien sluoksn pertepant aukiau minta aguon mase, papildyta maltu migdolu. Kas kelet sluoksni perlieti grietinle su cukrumi taip, kad skystis susigert, bet nenubgt ant dugno. Taip sukrauti aukt bokt. Taip paruotas pyragaitis turi prastovti bent dvi valandas, kad bt vientisa mas.

Pyragaitis su aguon pienu. Dvi stiklines aguon upilti dviem stiklinm verdanio vandens ir mirkyti kelet valand. Paskui aguonas sutrinti pilant grietinls, pertrinti per siet ir pridti cukraus pagal skon. Imti suiedjusias bandeles, paalinti plut,, supjaustyti gabaliukais, aplieti aguon pienu, kad susigert, sudti lkt ir i viraus ubarstyti cinamono. Vienam svarui aguon imti keturias stiklines grietinls ir pus svaro cukraus.
Kompotai

Vaisius, kaip ir visus vegetarinius valgius dera virti moliniuose induose. vieiems vaisiams vandens pridti nereikia. Diovintus vaisius reikia ilgai mirkyti vandeny, kad gerai ibrinkt, tada tik virti. Nuoviras turi bti tirtas. Tinka dti aukt bulvini milt, praskiedus vandeniu. Obuoli kompotas. Lengvai suverdanius rgius obuolius pjaustyti keturias dalis, ipjauti vidur, perplauti, upilti alto vandens ir ivirti su apelsino ievele. Tada sutrinti obuolius medine piestele, sudti duben ir uvarsius maltu migdolu, patiekti. Kriaui kompotas. Nuvalytas pusiau perpjautas kriaues upilti altu vandeniu ir virti dvi tris valandas iki minktumo, kol bus roins spalvos. Paskui dti indus ir patiekti alt. Trokintos slyvos. Paalinti kauliukus, trokinti be vandens j pai sunkoje. Persikai ir abrikosai. Nuimti odel, iimti kauliukus, virti deimt minui nedideliame kiekyje vandens su keletu kauliuk. Neturi pervirti. Sudti dubenlius, sunk dar pavirti, upilti kompot ir patiekti alt. Svarainiai. Nulupti odel, supjaustyti, iimti kauliukus, upilti altu vandeniu, pridti cukraus ir iimtus kauliukus. Ivirti, svarainius iimti, dar kart uvirinti sunk ir pertinti per siet. Upilti kompot. Brukns. Upilti altu vandeniu, pridti cukraus pagal skon ir ivirti. Diovintos slyvos, obuoliai, vynios ir kriaus. I vakaro upilti altu vandeniu per tris pirtus vir vaisi fajansiniame inde, ryt pridti truput apelsino ievels, virti tam paiam vandeny pusantros valandos. Galima pridti krakmolo. Cukraus nereikia, vaisiai salds savaime. Obuoli salotos. Minktus obuolius supjaustyti plonais iedeliais, sumaiyti su smulkintais apelsinais ir apelsin sunka, pabarstyti cukrumi ir pridti truput alto vandens. Padti kelioms valandoms. Patiekiant padaryti garnyr i plon apelsino sluoksneli.