Darbo rinka Darbo rinkos samprata Uimtumas Nedarbas Darbo rinkos politika, darbo rinkos politikos priemons Okuno

dsnis Infliacija Infliacijos samprata ir rodikliai Infliacijos rys Infliacijos prieastys ir pasekms Nedarbas ir infliacija Filipso kreiv

Darbo rinka - ekonomikos posistemis ir savarankika sistema.

Darbo rinka darbo jgos pardavimo ir pirkimo ekonomini santyki visuma, kurioje formuojasi darbo pasila ir darbo paklausa bei darbo jgos kaina darbo umokestis.
Darbo rinka sudedamoji rinkos ekonomikos dalis

Rys: oficiali darbo rinka (socialins garantijos) neoficiali darbo rinka (aptarnauja elin ekonomik; neutikrina socialini garantij)

Darbo itekliai darbingi alies gyventojai (uimti ir neuimti), potencialiai galintys dalyvauti visuomenikai naudingoje veikloje. Darbo iteklius apibdina darbingo amiaus gyventoj skaiius (DAG). Tai svarbus alies ekonominio potencialo elementas.

Darbo jga fiziniai ir protiniai moni sugebjimai, kuriuos galima panaudoti ekonominje ar kitoje visuomenikai naudingoje veikloje.

alies darbo itekli struktra

Darbo jgos (darbo) pasila galini ir

norini dirbti moni skaiius ir j socialin demografin bei kvalifikacin struktra.

Darbo jgos (darbo) paklausa visuomens

darbo jgos poreikio, kurio panaudojimui yra atitinkamos gamybos priemons (darbo vietos) ir darbo apmokjimo fondas (apmokjimo galimybs), apimtis ir struktra.

W
darbo kaina

SL

WE

E DL 0 LE QL darbo kiekis

mogus kaip darbo jga (jo potencials sugebjimai dirbti, t.y. turimos kompetencijos)

Darbo pasila (t.y. funkcins darbo jgos bsenos pasila)

Darbo rinka
Darbo jgos funkcins bsenos realizavimas

Darbo paklausa (t.y. funkcins darbo jgos bsenos paklausa)

GAMYBA

Darbo pasilos bei paklausos formavimasis

Darbo rinka
Darbo rinkos subjekt ekonominius poreikius ireikiantys santykiai Ekonomin subjekt veikl bei j elgsen ireikiantys santykiai

D A R B A S

Samdos santykiai

K A P I T A L A S

Darbo santykiai

Nuosavybs santykiai

Darbo ir kapitalo sveika darbo rinkoje

Uimtumas teista darbin moni veikla kuriant materialines vertybes ir teikiant paslaugas, siekiant patenkinti asmeninius ir visuomeninius poreikius, u tai gaunant darbo umokest (darbines pajamas).
mogus laikomas uimtu ir tuomet, kai jis laikinai nedirba: atostogauja, gydosi ir pan.

Uimtj struktra:

kio sektori ir veikl poiriu mieste ir kaime kvalifikacijos poiriu vyr ir moter pagal amiaus grupes

Uimtumo lygis =

Uimtj skaiius DAG

x 100 %

DAG darbingo amiaus gyventojai Uimtj skaiius EAG

Uimtumo lygis =

x 100 %

EAG ekonomikai aktyvs gyventojai

Nedarbas darbo jgos, kaip gamybos veiksnio, neuimtumas. Dalis asmen, norini ir galini dirbti, neturi darbo. Nedirbantys asmenys registruoti ir neregistruoti darbo biroje nedirbantys asmenys (bedarbiai plaij prasme). Bedarbiai galintys ir norintys bei aktyviai darbo iekantys darbingo amiaus gyventojai, registruoti darbo biroje, nesimokantys dieninse mokymo staigose, netarnaujantys krato aps. Bedarbis nedirbantis darbingo amiaus darbingas asmuo, nesimokantis pagal dienin mokymo form, statym nustatyta tvarka siregistravs teritorinje darbo biroje kaip iekantis darbo ir pasirengs dalyvauti aktyvios darbo
rinkos politikos priemonse (stat.) Nedarbingi gyventojai negalintys dirbti asmenys.

Nedarbo lygis bedarbi skaiiaus procentinis santykis su ekonomikai aktyvi gyventoj arba darbingo amiaus gyventoj skaiiumi. Nedarbo lygis =
Bedarbi skaiius DAG x 100 %

Natralus nedarbo lygis toks nedarbo lygis, kuris ekonomikos vystymosi poiriu sudaro optimal darbo jgos rezerv, sugebant pakankamai greitai persilieti i vienos kio akos kit, atsivelgiant darbo jgos pasil ir paklaus.
5-6 (iki 10) proc.; kiekvienai aliai priklausomai nuo darbo rinkos ypatum. skirtingas,

Nedarbo tipai: Frikcinis (laikinasis, tekamasis, einamasis, migracinis) nedarbas. Jis atsiranda monms paliekant darbo vietas dl vairi asmenini prieasi. Struktrinis nedarbas kai darbo paklausos struktra neatitinka darbo pasilos struktros (kvalifikacijos, profesijos, ak ar teritorij poiriu). Ciklinis nedarbas. Jis atsiranda, kai sumaja kinis aktyvumas, ekonomikos vystymasis ima stabioti, ji pasuka recesijos kryptimi (susidaro recesinis tarpsnis).
D. Keinsas sil nedarb skirstyti savanorik ir prievartin

Nedarbo pasekms
Ekonomins: krenta NP gamyba, maja pajamos, vartojimas ir investicijos, usiveda naujas kritimo ratas (nedarbo spstai). Socialins: didja skurdas, didja socialin atskirtis, emigracija.

Nedarbas - nevisikas uimtumas ekonomine prasme yra visuomens itekli vaistymas ir darbo neturini moni egzistavimo prielaid ardymas.

Darbo rinkos politika uimtumo politikos dalis, sprendianti du pagrindinius udavinius: takoja nedarbo lyg ir trukm aktyviomis ir pasyviomis priemonmis socialiai apsaugo bedarbius.

Aktyvi darbo rinkos politika tai valstybs socialini ir ekonomini priemoni sistema, kurios paskirtis apsaugoti dirbanius nuo nedarbo arba sumainti nedarbo mast, reguliuojant santyk tarp darbo pasilos ir paklausos darbo rinkoje. Pasyvi darbo rinkos politika valstybs priemonmis reguliuojamas kompensacinis mechanizmas (nedarbo atveju nustatomos kompensacijos slygos, jos formos bei apimtys ir tuo paiu garantuojamas draudimas nuo nedarbo). Santykis tarp aktyvios ir pasyvios darbo rinkos politikos element vairiose alyse gali skirtis. Pakankamai efektyvi gali bti tiek aktyvi, tiek pasyvi darbo rinkos politika .

Darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai - turintys arba galintys turti sunkum susirasti darb dl nepakankamos kvalifikacijos ar darbo patirties, ilgalaikio nedarbo ar darbingumo praradimo, gali bti papildomai remiami priimant juos darb:

negalieji, kuriems nustatytas iki 40 procent darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. I II invalidumo grup) arba sunkaus ar vidutinio negalumo lygis; negalieji, kuriems nustatytas 4555 procent darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. III invalidumo grup) arba lengvo negalumo lygis; rpintiniai, kuriems iki pilnametysts buvo nustatyta rpyba eimoje, eimynoje ar vaik globos institucijoje, - iki jiems sukaks 25 metai; baig profesins reabilitacijos programas; pradedantys darbo veikl pagal gyt specialyb ar profesij; ilgalaikiai bedarbiai; vyresni kaip 50 met darbingi asmenys; nios moterys, eimos pasirinkimu vaiko motina (mot) arba tvas (tvis), vaiko globjas, rpintojas, faktikai auginantis vaik iki 8 met arba negal vaik iki 18 met (iki 2005 m. liepos 1 d. pripaint vaiku invalidu); grusieji i laisvs atmimo viet, kuri laisvs atmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mnesiai; iki siregistravimo teritorinje darbo biroje nedirb 2 ir daugiau met. asmenys, priklausomi nuo narkotini, psichotropini ir kit psichik veikiani mediag, baig psichologins socialins ir (ar) profesins reabilitacijos programas; prekybos monmis aukos, baigusios psichologins socialins ir (ar) profesins reabilitacijos programas; turintys teis papildomas uimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybs mons Ignalinos atomins elektrins darbuotoj papildom uimtumo ir socialini garantij statym.

Pasyvios darbo rinkos politikos priemons

Nedarbo socialinis draudimas Nedarbo socialinio draudimo imoka - laikina materialin parama asmenims netekusiems darbo. Nedarbo draudimo imoka mokama kas mnes ir priklauso nuo bedarbio nedarbo draudimo stao, gyto iki siregistravimo teritorinje darbo biroje dienos. Jei nedarbo draudimo staas maesnis negu 25 metai, nedarbo draudimo imoka mokama 6 mnesius, jei jis yra nuo 25 iki 30 met 7 mnesius, jei nuo 30 iki 35 met 8 mnesius, jei 35 metai ir daugiau 9 mnesius. Maiausia nedarbo draudimo imok sudaro pastovi dalis valstybs remiam pajam dydio (iuo metu valstybs remiamos pajamos 350 Lt) ir kintama dalis, kuri priklauso nuo buvusio darbo umokesio per paskutinius 36 mnesius. Maksimali nedarbo draudimo imoka sudaro 70 proc. einamj met draudiamj pajam. Bedarbiams iki senatvs pensijos amiaus likus ne ilgiau kaip 5 metams, nedarbo draudimo imokos mokjimas pratsiamas dar du mnesius.

Nedarbo draudimo imokos skaiiuokl: http://www.ldb.lt/Informacija/PatarimaiIeskantiemsDarbo/Puslap iai/nedarbo_ismoka.aspx Teis nedarbo draudimo imok turi asmenys, kurie: iki siregistravimo darbo biroje turi ne maesn kaip 18 mn. nedarbo draudimo sta per paskutinius 36 mn.; atleisti i darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kalts, dl nepriklausani nuo darbuotojo aplinkybi bei darbdavio bankroto atveju; baigusieji privalomj nuolatin pradin karo tarnyb ar alternatyvij krato apsaugos tarnyb arba atleisti i i tarnyb itarnav ne maiau kaip pus nustatyto laiko. Asmenims, kurie mokosi pagal dienin mokymosi form arba turi registruot individuali mon, kininko k, yra gav verslo liudijim ar individualios veiklos paymjim arba turi sudar autorin sutart, registruojantis darbo biroje bedarbio statusas nesuteikiamas ir nedarbo socialinio draudimo imoka neskiriama.

Aktyvios darbo rinkos politikos priemons

Profesinis mokymas - bedarbiai ir spti apie atleidim i darbo darbuotojai turi galimyb gyti kvalifikacij arba (ir) ugdyti profesinius gebjimus. Neformalus vietimas - bedarbiai ir spti apie atleidim i darbo darbuotojai turi galimyb patobulinti turim kvalifikacij, atnaujinti profesines inias ir (ar) praktinius gdius bei susipainti su profesijomis. darbinimas subsidijuojant - parama atskiroms statyme nustatytos darbo rinkoje papildomai remiam asmen grupms padti sidarbinti bei sitvirtinti neterminuotam darbui. Darbo gdi gijimo rmimas - parama auktj, auktesnij, profesini mokykl absolventams, bedarbiais baigusiems profesin mokym bei profesin reabilitacij gyti trkstamus darbo gdius tiesiogiai darbo vietoje. Vieieji darbai - teritorini darbo bir kartu su savivaldybmis ir darbdaviais organizuojami darbai bedarbiams ir kitiems asmenims, nustatytja tvarka siregistravusiems teritorinje darbo biroje, laikinai darbinti. Tai visuomenikai naudingi darbai, padti darbo netekusiems asmenims usidirbti pragyvenimui.

Parama darbo vietoms steigti - buvusi bedarbi ir darbdavi skatinimas steigti darbo vietas teritorinse darbo birose registruot negalij ir kit bedarbi grupi neterminuotam darbinimui remti ir (ar) bedarbi ir negalij skatinimui sau darbo vietai steigti. Darbo rotacija - iekani darbo asmen, registruot teritorinse darbo birose, darbinimas darbuotoj laikinam pakeitimui j tikslini atostog metu ar kolektyvinse sutartyse numatytais atvejais. Profesinio mokymo ir neformalaus vietimo finansavimas. Bedarbiams, u ne ilgesn, negu nustatyta mokymo programose, mokymosi laikotarp per pirmuosius 3 mokymo mnesius mokama 0,7 dydio, o per vlesnius 1 MMA dydio mokymo stipendija, apmokamos kelions ilaidos mokymosi viet ir atgal bei apgyvendinimo ir kt. ilaidos. Mokymo staigai padengiamos mokymo program gyvendinimo ilaidos. Remiamojo darbinimo subsidijavimas. Darbdaviams darbo biros siuntimu darbinusiems papildomai remiamus darbo rinkoje bedarbius, j darbo laikotarpiu i Uimtumo fondo mokamos nustatyto dydio subsidijos (t.y. bedarbio uimtumo rmimo krepelis, seka paskui darbint darbo rinkoje papildomai remiam bedarb). darbinimo subsidijuojant atveju, subsidija darbo umokesiui mokama iki 12 mnesi. Tais atvejais, kai su darbintu bedarbiu sudaroma terminuota sutartis, subsidijos mokjimo trukm negali bti ilgesn kaip 3 mnesiai.Darbdaviams darbinusiems bedarbius, kiekvien mnes u kiekvien asmen mokama subsidija, kurios dydis negali viryti 1 MMA dydio. Darbdaviams darbinusiems negaliuosius, kuriems nustatytas 20-40 procent darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. I-II invalidumo grup) arba vidutinis negalumo lygis, u kiekvien dirbant per vis j darbo laikotarp mokama u faktikai dirbt laik pagal Vyriausybs patvirtint minimal valandin atlyg apskaiiuoto dydio.

Darbo gdi gijimo rmimo atveju subsidija mokama iki 6 mnesi. Subsidijos darbo umokesiui dydis negali viryti 1 MMA dydio. Be to, darbdaviams i dalies kompensuojamos darbo gdi gijimo tiesiogiai darbo vietoje organizavimo ilaidos, bet ne daugiau kaip 20 procent visos mokamos subsidijos. Darbo rotacijos atveju ne ilgiau kaip 12 mnesi darbdaviui mokama ne didesn kaip 0,5 MMA dydio darbo umokesio kompensacija. Paramos darbo vietoms steigti subsidijos. Parama teikiama darbdaviams, steigiantiems naujas darbo vietas ar pritaikantiems esamas prie bedarbio negalios ir darbinantiems jas bedarbius pagal neterminuot darbo sutart bei buvusiems bedarbiams, per 36 mnesius nuo mons registravimo dienos ar vietini uimtumo iniciatyv projekt rengjams steigti darbo vietas teritorinse darbo birose registruot bedarbi darbinimui. Taip pat parama teikiama negaliesiems, kuriems nustatytas 20-40 procent darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. I-II invalidumo grup) arba vidutinis negalumo lygis, padedantiems savo versl darbo vietai sau sisteigti. Paramos dydis vienai darbo vietai steigti negali viryti paskutinio paskelbto alies kio vidutinio mnesinio darbo umokesio 22 dydi. Darbdaviai, iskyrus negaliuosius steigianius sau darbo viet, privalo apmokti (iskyrus negaliuosius, kuriems nustatytas 20-40 procent darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. I-II invalidumo grup) arba vidutinis negalumo lygis, steigiant sau darbo viet) ne maiau kaip 35 procentus darbo vietoms steigti reikaling ilaid ir darbo viet ilaikyti ne maiau kaip 3 metus.

Natralaus nedarbo mainimo bdai:

1. Vyriausybs parama profesiniam mokymui

2. Darbo rinkos lankstumo padidinimas

3. Draudimo nuo nedarbo sistemos tobulinimas 4. Didelio spaudimo ekonomika
(pinig ir fiskalin politikos yra agresyviai naudojamos, siekiant ilaikyti kaip galima maesn nedarb vadinamoje didelio spaudimo ekonomikoje, tada, pagal histerezs princip, natralus lygis, gal gale, sumas ).

Makroekonominiai nedarbo nuostoliai nuostoliai plaia prasme, kuriuos patiria visa alies ekonomika dl neefektyvaus darbo jgos ir kit gamybos itekli panaudojimo. Kitaip tariant, nedarbas trukdo visuomenei judti potenciali gamybini kreive. Ry tarp nedarbo lygio ir bendrojo nacionalinio produkto apimties atsilikimo nuo potencialiojo BNP matematikai 1960 m. rod ymus JAV makroekonomikos tyrintojas Arturas Okunas. Jo teorija vertinta teigiamai ir ekonomikos moksle inoma kaip Okuno dsnis: yra reguliarus neigiamas ryys tarp faktiko BNP (Y) ir potencialiojo BNP ( Yp ) procentinio santykio bei skirtumo tarp faktiko ir natraliojo nedarbo lygio.

Okuno dsnis Jei faktikas nedarbo lygis virija natralj nedarbo lyg vienu proc., tai BNP atsilikimas nuo potencialiojo BNP sudaro 2,5 procento.

ia:

Y ekonominis nuostolis; Y1 potencialus BVP; U1 faktinis . nedarbo lygis; Un natralus nedarbo lygis; h koeficientas, atskleidiantis BVP ir nedarbo priklausomyb (Okuno koeficientas h =2,5).

Okuno dsnis remiasi treiuoju cikliniu nedarbo tipu. Jis nepaaikina natraliojo nedarbo ir jo pasekmi.
is santykis 1:2,5 arba 2:5, t.y nedarbo lygio su BNP apimties atsilikimu santykis, leidia apskaiiuoti produkto nuostolius, esant bet kokiam ciklinio nedarbo lygiui.

INFLIACIJA

Infliacija vadinamas bendrojo kain lygio kilimas, dl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia.

Defliacija tai bendrojo vis preki ir paslaug kain lygio smukimas. Matuojama vartojimo preki ir paslaug kain indekso padidjimu/sumajimu per metus.

Metiniai VKI Lietuvoje 1993 2012 m.

Infliacija ekonominio augimo palydov.

Vien tik aklai kovodami su infliacija, stabdydami j tada, kai ji yra objektyvi, galime pakenkti savo alies ekonomikos augimui.

Kain lygis ir jo pasiskirstymas ekonominiame pasaulio emlapyje yra labai svarbus makroekonominis rodiklis, kuris panaiai kaip ir valstybi bendrasis vidaus produktas (BVP) yra didesnis ten, kur auktesnis ekonomikos isivystymo bei moni gyvenimo lygis. Spariai besivystani ali infliacijos ryys su ekonomikos augimu neivengiamai egzistuoja dl to, kad: tiek ekonomikos augimas, tiek kain didjimas reikalauja didjanio pinig kiekio apyvartoje, auganiai gamybai btinai reikia daugiau itekli.

Ryys tarp BVP lygio ir kain lygio yra inomas jau penkiasdeimt met ir vadinamas Penn efektu.

Penn efekt reikt vertinti kaip ekonomikos raidos statistin dsn, kuris galioja esant tam tikroms pusiausvyrinms slygoms, utikrindamas didesnio produktyvumo ekonomini region aprpinim didesniais ir kokybikesniais itekliais.

Jei ekonomikos augimo nelydi atitinkamas kain lygio augimas, toks augimas turi ugesti dl neivengiamai atsirandanios vis ri itekli stokos. Dl spartjanio ekonomikos augimo didjani infliacij turime laikyti dsningu reikiniu, jeigu ji nevirija BVP prieaugio. Didesni BVP ir kain lygio augimo skirtumai galimi tik trump laikotarp.

Infliacijos formos
pagal viet lokalin atskiros alies pasaulin pagal pasireikimo pobd atvira paslpta (administruojama) pagal infliacijos mast slenkanioji / liauianti uoliuojanioji infliacija (2530%/m.) hiperinfliacija (kai >100%/m.) (Lietuva 1992 m. 1163%).

Infliacija 2011 m. pradioje...

Tarptautins energetikos agentros (IEA) vyriausias ekonomistas spjo,

kad spariai auganios naftos kainos kelia grsm pasaulio ekonomikos atsigavimui, informuoja
guardian.co.uk. IEA vyriausias ekonomistas Fatihas Birolis (Fatih Birol) mano, kad

brangi nafta gali susilpninti prekybos balans, padidinti infliacij ir paskatinti centrinius bankus padidinti palkan normas tokiu metu, kai ekonomikos augimas daugelyje ali tebra silpnas.
Naftos

kainos kelia rimt grsm pasaulio ekonomikos atsigavimui. iuo metu ekonomikos atsigavimas tebra labai
silpnas, sak F. Birolis.

2010 m. pagal infliacijos rodikl tarp vienuolikos stambiausi pasaulio ekonomik: Didiausia infliacija buvo Indijoje 12 proc. Rusija um antrj viet - vartotoj kainos iaugo 6,9 proc. Kitame lentels gale - Japonija, ia 2010 metais buvo ufiksuota 0,7 proc. defliacija. 2009 metais tame paiame srae pirmavo Rusija infliacija siek 11,7 proc., Indija su 10,9 proc. infliacija um antrj viet.
http://www.alfa.lt/straipsnis/10605191/?Didziausia.infliacija.tarp.didziuju.eko nomiku..Indijoje.ir.Rusijoje=2011-02-22_14-32

Palyginimui...(2010 m. )

,,Dl auganios naftos kainos, kuri didina energijos ilaidas, infliacija didiausioje Europos ekonomikoje kovo mnes pasiek spariausi temp per 16 mn. Infliacija Vokietijoje, apskaiiuota pagal suderint Europos Sjungos metod, iaugo iki 1,2 proc., pranea statistikos biuras. Infliacija vasario mn. sudar 0,5 proc. Kovo mn. infliacija yra didiausia nuo 2008 m. lapkriio mn.

Zimbabvs diktatoriaus Roberto Mugabs politikos rezultatai: Metin infliacija 2,2 mln. proc. Gyvenimo trukm: <40 m.

Nedarbas: 80 proc.

mogus eina supermarket. Kursas- 25 000 000 zimbabvs doleri u 1 JAV doler.

2008 m. Oficiali metin infliacija Zimbabvje siekia daugiau nei 2 mln. proc., bet ekonomistai mano, kad ji dar didesn. Banko valdytojas Gideonas Gono teigia, kad skaiiai su daug nuli kelia sunkum alies kompiuteri sistemai. Banko valiut keitimo mainos negali atlikti pagrindini operacij su milijardais ir trilijonais doleri.

2009 m sausio mn. Zimbabvje ileistas naujas banknotas. 100 000 000 000 000 doleri banknotas, kurio vert apie 200 Eur. Infliacija alyje su 13 mln. gyventoj sieka daugiau nei 231 mln. %

Alaus butelio kaina

2010 m. kovo 1 d. pagal naujj statym visos tiek vietiniams pilieiams, tiek usienieiams priklausanios kompanijos didij dal akcij turjo perleisti juodaodiams. Jiems turjo priklausyti ne maiau kaip 51 proc. akcij. Visos kompanijos savo planus dl valdymo perleidimo turjo pateikti iki kovo 1 dienos nes prieingus atveju jiems grs kaljimas.. Baltieji negali verstis ems kiu, mamenine prekyba, dirbti transporto sektoriuje. Be to, jiems negalima dirbti kirpjais, kepjais. Nemaa dalis i baltaodi atimt kompanij tiesiog bankrutavo, o tai dar labiau pablogino ir taip sunki Zimbabvs ekonomin situacij.

Infliacijos prieastys
1. Visumins (bendrosios) paklausos / monetarin infliacija.
P

PNP
AS

E1
P1 P0

E0

AD1 AD0

Q0

Q1

RNP (Q)

1. Visumins (bendrosios) paklausos/ monetarin infliacija. Gyventoj pajam veiksniai: Pajam svyravimai Valstybs mokesiai Mados Psichologiniai veiksniai Iaugs pinig kiekis: Didel ES struktrini fond injekcija Lengvatini bsto paskol bumas Pigios vartojimo paskolos Emigrant perlaidos

Pinig poveikio infliacijai ypatumai

Ioriniai pinig srautai
Spekuliacija Emigracija Eksportas ES finansavimas....

Valstybs biudeto finansavimo taka infliacijai

Paskolos i privataus sektoriaus alies viduje (leidiant vertybinius popierius) Paskolos i usienio Valiutos atsarg panaudojimas ...pinig spausdinimas

2. Visumins (bendrosios) pasilos/kat infliacija.

P
PNP

AS1
AS

E1
P1 P0

E0 AD0

Q1

Q0

RNP (Q)

2. Bendrosios pasilos/kat infliacija. Pagaminti tam paiam BVP vienetui Lietuvoje sunaudojama du kartus daugiau energijos nei Vakar Europoje. Todl kylant energijos kainoms, ms infliacijos rodiklis kyla spariau nei kitur. Nam ir kio energetinis neefektyvumas.

Pasaulin maisto kriz lm iaugusias maisto kainas, o ms man kio biudet struktroje ilaidos maistui sudaro apie pus vis ilaid

3. Kiti faktoriai: lkesi taka infliacijai, rink konvergencinis poveikis. ES kain lygis buvo ymiai auktesnis, todl dl laisvos prekybos kainos turjo kilti. iuo metu kain lygis dar nesiekia ES vidurkio.

Antiinfliacins priemons
1. Darbo umokesio ir kain kontrol (laikinas darbo umokesio ualdymas, pastovi , velnesn kontrol, ilgalaik kontrol trialse derybose). Duoda menk efekt. Dirbtinai sumaintos kainos maina gamyb. Neefektyvu. Infliacijos tempai atsistato.Tai labiau politin priemon. 2. Pajam indeksavimas (pajam indeksavimas i biudeto ilaikomiems darbuotojams: atlyginim, pensij ir t.t.). Kompensuojama, patiriama dl kain augimo. Taiau tai tik kova su pasekmmis. Infliacijos prieasi tai nepanaikina.

Antiinfliacins priemons
3. AD reguliavimas fiskalins ir monetarins politikos priemonmis efektyvi priemon, orientuota infliacijos prieasi panaikinim.

4. Vyriausybs ekonomin politika (inovacijos)

5. Infliacijos lkesi slopinimas 6. Pinig reformos (hiperinfliacijos atvejis)

Infliacijos pasekms:
Nukenia verslininkai dl ateities sipareigojim fiksuotomis kainomis. Nukenia paskolin pinigus, obligacij savininkai. Nukenia santaupos. Pastebta, kad mons, baimindamiesi pinig nuvertjimo puola pirkti, tikdamiesi taip apsaugoti savo santaupas, taiau taip tik paskatina infliacij. Iloia pasiskolin pinigus. Galima ne tik nukentti, bet ir inaudoti didjani kain laikotarp, investuojant dalykus, kurie visada svarbs ir naudingi savo kompetencijos ugdym, sveikat, vaik isilavinim.
Negatyvi infliacijos poiriu prajusio laikotarpio praktika skolinimasis infliacijos laikotarpiu, pernelyg optimistikai vertinant savo galimybes grinti paskolas.

Infliacijos ir nedarbo ryys Nedarbas ir infliacija - kartais vadinami kaip makroekonomikos blogybs - dvyns - jos yra tarp labiausiai sunki ir politikai jautri ekonomini klausim, su kuriais susiduria politikos vykdytojai.
Dideli nedarbo ir infliacijos lygiai sukuria didel viej susidomjim, kadangi j efektai yra tiesioginiai ir matomi: beveik kiekvienas yra paveikiamas didjani kain, ir nedaug darbuotoj gali bti tikri, kad jie niekada nepraras j darbo viet.

Nedarbas arba infliacija!

Pasirinkimo tarp infliacijos ir nedarbo idjos pradia buvo ekonomisto A.W.Phillipso 1958 m. straipsnis. Phillipsas analizavo 97 met brit nedarbo ir nominalaus darbo umokesio augimo duomenis.

Phillipsas nustat, kad istorikai nedarbas buvo links bti nedidelis tais metais kai nominalus darbo umokestis augo greitai ir didelis tais metais kai nominalus darbo umokestis augo ltai.

Trumpo laikotarpio Filipso kreiv parodo nedarbo ir infliacijos ry, kai infliacijos prieastis visumins paklausos augimas. Esant maam nedarbui infliacija bna aukta, ir atvirkiai.
Infliacijos tempas, %

Kitaip tariant, didesn nedarb galima imainyti maesn infliacij arba prieingai.

Nedarbo lygis, %

Taiau!
Jeigu infliacija vyksta dl visumins pasilos augimo, tai nedarbas auga.

I to galime suprasti, kodl kai kuri laikotarpi infliacijos negalima paaikinti originalia Filipso kreive.

Ilg laikotarpi Filipso kreiv yra praktikai vertikali. Infliacijos tempas, % Ilgo laikotarpio Filipso kreiv

Nedarbo lygis, %

Vyriausybs infliacijos valdymo politika

Antiinfliacin politika - tai fiskalins ir monetarins politikos priemoni visuma, naudojama infliacijai sumainti. Antiinfliacins politikos tikslas pasiekti, kad infliacija bt valdoma, o jos tempas - saikingas ribojant bendrj paklaus skatinant pasil
P A S P A S 0 A S 1 P 0 P 1 E 1 A D 1 E 0 P 0 A D 0 P 1 E 0 E 1 A D

Y P

Y E

Y E

Y P

Antiinfliacins priemons
Pajam indeksavimas tai darbo umokesio, pensij, gyvybs draudimo polis nominalios verts bei palkan normos derinimas su vartojimo preki kain didjimo indeksu (veiksminga priemon kompensuoja al ). Vyriausybs administracin kain, darbo umokesio kontrol (dirbtinai ualdytos kainos atsistato neveiksminga priemon) Vyriausybs ekonomin politika (inovacijos) Infliacijos lkesi slopinimas Pinig reformos (hiperinfliacijos atvejis)