SOCIALINĖS APSAUGOS TEISĖ

Paskaitos
Dėst. V. Petrylaitė

1 TEMA – SOCIALINĖS APSAUGOS TEISĖ

TRUMPA ISTORIJA
 Pati „socialinės apsaugos“ sąvoka kaip ir jos paskirtis atsirado pakankamai neseniai. Nes tik
XVIII amžiuje įvykus pramonės perversmui Anglijoje, o XIX a. jam persikėlus į Europą, galima
pamatyti darbininkų klasės susiformavimą. Pradėjo būti įgyvendinamos socialistinės idėjos.
Buvo atkreiptas dėmesys į žemiausią, bet tuo pačiu ir svarbiausią klasę - darbininkus.
 Laikui bėgant, darbininkai žymiai pagerino savo padėtį, užsitikrino tam tikras socialines
garantijas, tai yra normuotą darbo dieną, užmokestį ir kt. Kaip ir kiekvieno asmens prigimtis, jie
siekė apsaugoti save, bei savo šeimą. Tas uždarbis, kurį gaudavo asmenys, nulėmė, kad buvo
galima tik išlaikyti save, bet ne sukaupti rezervą. Tai dėl to, kad reikėjo papildomos finansinės
apsaugos, valstybiniu lygiu buvo pripažinta, kad šios apsaugos reikia.
 Kuriantis naujoms valstybės valdymo sistemoms, tuo pačiu kūrėsi ir nauja socialinių garantijų,
socialinės apsaugos sistema. Svarbus persilaužimo momentas yra 1880 - ieji metai. Tais metais
Vokietijoje buvo įvestas socialinis draudimas, privalomas visiems darbuotojams ir
kontroliuojamas valstybės. Tai buvo ligos ir motinystės draudimas (1883), nelaimingų
atsitikimų draudimas (1884), pensijų draudimas (1889). Taigi pirmiausiai socialinė apsauga
buvo nukreipta į darbininkų klasę (ne valstybinio sektoriaus, ne mokslininkus). Reikia
pripažinti, kad tai buvo vienas iš esminių lūžių socialinei apsaugai.

SOCIALINĖS APSAUGOS SAMPRATA

SAT DALYKAS
 Pabrėžtina, kad nėra vieningai pripažintos socialinės apsaugos sąvokos apibrėžimo. Ji yra
įvairiai interpretuojama, visaip aiškinama. Tačiau, sutinkama tik dėl jos tikslo, paskirties,
turinio.
 Pati socialinės apsaugos sąvoka yra kildinama iš amerikietiško pavadinimo „Social security
Act“. Ši sistema apima iš įmokų formuojamą draudimą ir mokesčių mokėtojų pinigais paremtas
socialinės apsaugos priemones.
 Nebegaliojanti Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 1
straipsnis pateikė Lietuvos socialinės apsaugos apibrėžimą, tai yra kaip turi būti suvokiama
socialinė apsauga pagal Lietuvos įstatymus. Taigi, valstybinė socialinė apsauga, tai valstybės
nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti gyvenimui reikalingų lėšų ir
paslaugų Respublikos gyventojams, kurie negali dėl įstatymų numatytų priežasčių apsirūpinti
iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti.

Pati esmė apbrėžimo tinka, nepaisant to, kad minimas įstatymas jau negalioja.
SAT SAVOKA
 Teisės normų visuma, reglamentuojanti visuomeninius santykius tarp valstybės (institucijų) ir
asmenų, susiklostančius organizuojant ir teikiant socialinę apsaugą.

SAT požymiai – SAT sąvokos patikslinimas

1. Visuomeninės – valstybinės priemonės. T. y. įtvirtintos teisės aktais. Savanoriškos,
privačios iniciatyvos nėra SAT dalykas; Tik valstybiniu lygmeniu organizuojamos
priemonės yra laikomos socialinės apsaugos dalimi. Savanoriškos, privačios iniciatyvos
nėra socialinės apsaugos teisės dalykas
2. Ekonominės – socialinės priemonės. T. y. pamatuojama konkrečia pinigų suma
3. Teikiamos fiziniams asmenims. Gaunama nauda naudojasi FA. Socialinės apsaugos
organizavime dalyvauja ir JA (pvz. darbdaviai) bet gavėjai yra tik FA.
4. Teikiama dėl socialinės rizikos. T. y. asmuo susiduria su pajamų netekimu/sumažėjimu
ar papildomomis išlaidomis.

Socialinė rizika – SAT juridinis faktas:

 Senatvė. T. y. tam tikro amžiau suėjimas. Pasiekus tam tikrą amžių, kurį valstybė nustato savo
teisės aktais, laikoma, kad asmuo yra nedarbingas, arba ne tiek darbingas. Reikia atsiminti, kad
tam tikro amžiaus suėjimas yra tik prezumpcija – tai nereiškia, kad pasiekus tą amžių būtina
nebedirbti. Tai labai individualu.
 Negalia/neįgalumas. Senesniuose šaltiniuose buvo terminas „invalidumas“. Neįgalumas – kai
dėl ilgalaikės ir nuolatinės sveikatos būklės asmuo negali gauti darbinių pajamų, arba gauna jas
sumažėjusias.
 Maitintojo netekimas. Maitintojo netekimas yra senas terminas. Dabar dažniau sakoma tiesiog
„mirtis“. Mirus vienam iš šeimos narių, kuris turėjo išlaikytinių. Vadinasi, išlaikytiniai netenka
dalies pajamų, reikalingų jiems išgyventi. Todėl., pvz. nepilnamečiai vaikai gali gauti tam tikras
išmokas.
 Liga. Tai trumpalaikis sveikatos sutrikimas arba trauma, dėl kurios asmuo negali užsiimti
darbine veikla ir gauti įprastų pajamų.
 Motinystė/tėvystė. Motinystės atveju – dėl nėštumo, gimdymo ir ankstyvos vaiko priežiūros
turi daryti pertrauką darbe ir negali gauti darbinių pajamų. Tėvystės ar vaiko priežiūros
atostogomis gali naudotis tiek motina, tiek tėvas, tiek kiti artimi giminaičiai.
 Nedarbas. Nedarbas yra tada, kai darbingas asmuo nori ir siekia dirbti, bet negali rasti darbo.
 Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos.
 Sveikata. T. y. poreikis gauti sveikatos priežiūros paslaugas.

Lietuvoje socialinės rizikos sąvoka naudojama tik politinėje ir mokslinėje plotmėje, tačiau teisėje
ši sąvoka nėra vartojama. Teisės aktuose buvo įtvirtinta sąvoka „socialinės rizikos šeima“. Reikia
nemaišyti šių sąvokų esmės – mūsų dalyko kontekste socialinė rizika – juridinis faktas, dėl kurio
atsiranda tam tikrų išlaidų arba netenkama pareigų. T. y. senatvė, motinystė/tėvystė ir kt.
(aukščiau)

„Alimentarinis“ socialinės apsaugos pobūdis: būtinųjų asmens poreikių tenkinimas. (Nors

terminas naudojamas „socialinė“, „socialinis“, nepainioti su asmens poreikių piramide (Maslou)).
Šiuo klausimu moderni socialinės apsauga susiduria su didžiausiais iššūkiais – kiek „nori“ gauti
asmuo ir kiek gali „duoti“ valstybė per socialinės apsaugos priemones. Alimentarinio pobūdžio
realizavimo pavyzdžiai – išmokų „lubos“, terminuotas išmokų mokėjimas.

T. y. socialinės apsaugos tikslas – užtikrinti būtinuosius asmenų poreikius (ne minimalius!)

SAT metodas – Administracinis (imperatyvus). Pati soc. apsaugos teisė – viešosios teisės šaka.
Santykis su kitomis teisės šakomis
 Administracinė teisė. Gali būti laikoma administracinės teisės pošakiu. Panašumai – vienas
subjektų visada bus valstybė.
 Darbo teisė. Daugiausia diskusijų keliantis klausimas. Galima sutikti nuomonių, jog SAT kilo iš
darbo teisės. Kritikuotina. Pirma, nebuvo susiformavusi pati darbo teisė. Antra, visiškai skirtingi
subjektai. Nors ryšys labai stiprus – SAT užuomazgos – kolektyviniai darbo santykiai. Šis
santykis išlikęs iki šiol: daug SAT institutų yra tiesiogiai susiję su darbo santykiais. Bet darbo
santykiai seniai nebėra vienintelė prielaida socialinei apsaugai atsirasti.

Dėstytoja sako, kad pati šaka nekilo iš darbo teisės, nes ji labiau susijusi su viešąja tise. Be to,
tuo metu kai atsirado užuomazgos soc. teisės, darbo teisė kai atskira šaka dar nebuvo
susiformavusi.

Vis dėlto, ryšys labai glaudus. Šis ryšys aiškinamas istoriškai -XIX a. pabaigoje tam tikrų soc.
draudimo rūšių nuostatos buvo taikomos tik pagal DS dirbantiems asmenims. Darbuotojo
statusas suteikia asmeniui teisę į tam tikras socialinės apsaugos išmokas.

 Mokesčių teisė – įmokų surinkimas.

 Finansų teisė – valstybės lėšų paskirstymas.
Socialinės apsaugos išmokoms finansuoti būtina surinkti pakankamai socialinio draudimo
įmokų. Tam tikslui pasiekti socialinės apsaugos sistema nustato būtinųjų įmokų ir kitų
finansinių lėšų surinkimo strategiją. Lietuvoje valstybės biudžetas yra atskirtas nuo socialinio
draudimo biudžeto, dėl to esant socialinio draudimo fondo biudžeto deficitui galima valstybės
finansinė intervencija. Kiekvienais metais planuojamos socialinio draudimo fondo įmokos ir
išlaidos, kurios įtvirtinamos atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo biudžeto rodiklių
patvirtinimo įstatyme. Biudžeto perteklius gali būti panaudojamas socialinio draudimo
išmokoms didinti arba pervedamas į specialiuosius fondus (Lietuva, Prancūzija, Suomija,
Ispanija), arba tiesiog perkeliamas į kitus metus, piniginių lėšų perteklių laikant kredito
įstaigose ar investuojant į vertybinius popierius norminių teisės aktų nustatyta tvarka.

Socialinės apsaugos sistemos biudžetą nustato politinė valdžia arba tą sistemą administruojanti
institucija (Lietuvoje kiekvienais metais socialinio draudimo fondo biudžetą tvirtina Seimas).

Dažniausiai taikomas lėšų socialinės apsaugos sistemai surinkimo būdas yra pačių socialinio
draudimo sistemos dalyvių įmokos bei vyriausybės subsidijos. Kartais taikomos ir kitos
finansavimo priemonės: tiksliniai mokesčiai, įplaukos, gaunamos iš socialinės apsaugos
institucijų kapitalo pajamų, baudos, delspinigiai.

Kitas svarbus socialinės apsaugos sistemos pajamų šaltinis - valstybės subsidijos. Lietuvoje
nuo 2002 m. ekonomika augo, didėjo užimtumas, darbo užmokestis. Atitinkamai Valstybinio
socialinio draudimo fondas tapo pertekliniu, pradėtos didinti valstybinio socialinio draudimo
pensijos, kitos išmokos. Vis dėlto nebuvo priimti politiniai sprendimai, užtikrinantys socialinių
garantijų išsaugojimą, nesukurtas pensijų rezervo fondas, t. y. nesiimta veiksmų, kad socialinio
draudimo fondo biudžetas išliktų stabilus. Pasaulį apėmus ekonominei krizei, atsirado
problemų, susijusių su finansiniu fondo stabilumu: išaugus nedarbo lygiui, sumažėjus darbo
užmokesčiui, padaugėjus bankrotų, sumažėjus socialinio draudimo įmokoms, socialinio
draudimo fondo biudžetas per rekordiškai trumpą laiką tapo deficitiniu.
 Įmokos gali būti pervedamos tiesiogiai socialinio draudimo institucijai, įgaliotai jas surinkti,
arba vienam mokesčių administratoriui. Paprastai savo ir darbuotojo įmokas darbdavys
išskaito iš darbuotojo atlyginimo ir kartu perveda atsakingai institucijai, prisiimdamas
atsakomybę ne tik už savo, bet ir už darbuotojų įmokų sumokėjimą. Taigi finansų teisės ir
socialines apsaugos teisės ryšį lemia socialinės apsaugos teisės tikslas - kovoti su skurdu,
užtikrinti minimalias pajamas ir kompensuoti dėl socialinės rizikos prarastas pajamas.
Tokiam tikslui, tiesiogiai susijusiam su valstybės finansais, igyvendinti būtina rinkti įmokas
ir planuoti išlaidas.

 Civilinė teisė – ribotas ryšys. Pvz. Privataus sveikatos draudimo “nepripažinimas”. Galima
atrasti sąsają – II-oji (kaupiamoji) pensijų pakopa.
 Baudžiamoji teisė – gali lemti baudžiamąją atsakomybę buhalterinės apskaitos apgaulingas
vedimas, suklastotų duomenų pateikimas valstybės institucijoms, “piktnaudžiavimas”
pašalpomis.

SAT FUNKCIJOS
1. Ekonominė: paskirstymo.
2. Politinė: viena iš socialinės politikos formavimo ir įgyvendinimo priemonių. Pvz. gali būti
nuspręsta didinti užimtumą. Tokiu atveju reikia spręsti kokias priemones teikti bedarbiams,
kaip skatinti juos grįžti į darbą ir pan. T. y. valstybė iš esmės renkasi į ką labiau orientuotis
– nedarbą, pensinio amžiaus asmenis ir kt.
3. Socialinė: užtikrina asmenų socialines teises.
4. Apsauginė: teikia apsaugą nuo neigiamų socialinių rizikų padarinių.
5. Užimtumo funkcija: priemonė siekti visiško užimtumo.
6. Demografinė: priemonė spręsti mažo gimstamumo problemas. Išmokų dydžiai turi įtakos
gimstamumui valstybėje, bet tyrimai rodo, kad tiesioginės įtakos gimstamumui tai nedaro.

2 TEMA – SOCIALINĖS APSAUGOS TEISĖS ŠALTINIAI

Nacionaliniai SAT šaltiniai

Nacionaliniai teisės šaltiniai – Konstitucija, įstatymai, Vyriausybės nutarimai, ministrų
įsakymai, kitų valstybės institucijų teisės aktai, tarptautiniai teisės šaltiniai. Viena
problematikų – ganėtinai dažnas įstatymų keitimas (jau nekalbant apie vyriausybės ir ministrų
įsakymus).
1. Konstitucija

Svarbiausias 52 str. (skirtas išimtinai socialinei apsaugai).: Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti
senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir
kitais įstatymų numatytais atvejais.

- Laiduoja – buvo analizuota KT. Valstybės laidavimą reikia suprasti taip, kad valstybė turi
pareigą įtvirtinti atskiras išmokas tam tikrais atvejais, jas organizuoti ir padaryti prieinamas
gyventojams.
- Pilietis – nereikia suprasti siaurai. Kai kalbame apie soc apsaugą, kalbame apskritai apie
valstybės gyventojus. Socialinė apsauga didžiąja dalimi nėra siejama su pilietybe. Dažniausias
kriterijus - gyvenamoji vieta Lietuvoje.
- Valstybė privalo organizuoti socialinę apsaugą
Kiti:
 39 str.: Valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta
tvarka teikia joms paramą. Aktualiausia tai, kad valstybė neprisiima pareigos visiškai išlaikyti
vaikus už jų tėvus. Išlaikyti vaikus – tėvų konstitucinė pareiga. Valstybė turi teikti tik paramą.
Dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias
darbo sąlygas ir kitas lengvatas. Mokamos atostogos reiškia, kad valstybė gali pasirinkti kokiu
būdu kompensuos šias atostogas:
1. gali būti pasirinktas mechanizmas, kad kompensuos darbdavys
2. arba galima pasirinkti, kad kompensuojama socialinės paramos išmokomis. T. y.
darbdavys šio laikotarpio nekompensuojama, o darbo užmokestį kompensuoja soc.
draudimo fondas, atsižvelgiant į buvusį darbo užmokestį. Toks mechanizmas pasirinktas
Lietuvoje.
 48 str.: Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas,
saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą
nedarbo atveju.
 53 str.: Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui
susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo
įstaigose teikimo tvarką. Žinoma, kad kiekviena paslauga kainuoja. Nemokamą pagalbą reikia
suprasi taip, kad valstybė turi organizuoti finansavimą taip, kad asmeniui, kuriam reikalinga
med. pagalba, neturėtų mokėti savo pinigų. Tam ir turim sveikatos draudimą – asmuo moka
sveikatos draudimo įmokas, o vėliau, kai prireikia paslaugų, jis jas gauna vien dėl to, kad
dalyvauja šioj sistemoj.
 146 str.: Valstybė globoja ir aprūpina karius, kurie eidami karo tarnybą nustoja sveikatos, taip
pat karo tarnybą einant žuvusių ar mirusių karių šeimas.
Valstybė aprūpina ir piliečius, kurie gindami Valstybę nustojo sveikatos, taip pat šeimas tų
piliečių, kurie gindami Valstybę žuvo ar mirė.
Konstitucinių nuostatų reikšmė – LR KT jurisprudencija:
a) Valstybės socialinė orientacija. T. y. valstybė prisiima pareigą organizuoti socialinę
apsaugą. Valstybė turi siekį būti „socialinės gerovės valstybe“ – tai siekiamas rezultatas.
b) Socialinė apsauga – konstitucinė vertybė
c) Visuomenės solidarumo principas
d) Individuali atsakomybė - solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo
likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos
prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne
pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga. Socialinė parama neturi sudaryti
prielaidų asmeniui pačiam neieškoti galimybių užtikrinti sau ir šeimai žmogaus orumą
atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija. (2009-09-02).
e) Valstybė laiduoja – dvi reikšmės:
 1) K 52 str. minimos rūšys BŪTINAI turi būti nustatytos ĮSTATYME, taip pat leidėjas
turi teisę (ir pareigą) nustatyti skyrimo sąlygas ir tvarką. Gali būti nustatomos kitos
SA priemonės, bet taip pat tik įstatymu, tačiau galima numatyti griežtesnes skyrimo
sąlygas, pvz. pareigūnų pensijos (2003-07-04);
2) užtikrinamas įstatyminis reguliavimas; Vyriausybės nutarimai ir kt. aktai gali tik
detalizuoti ir sukonkretinti įstatymų nustatytas sąlygas. (1998-05-06; 2000-02-10)
f)  socialinis draudimas – sistemos pagrindas;
g) socialinėms išmokoms taikomas nuosavybės teisės apsaugos principas, ypač pensijoms;
h) teisės pasirinkti darbą sąsaja su pensijomis
2. Įstatymai
3. Vyriausybės nutarimai
4. Ministro įsakymai
5. Kitų valstybės institucijų teisės aktai
Tarptautiniai SAT šaltiniai
Rūšys:

1. Pagal subjektus:
 TDO
 ET
 ES
 valstybės

2. Pagal taikymą:
 tiesioginis taikymas
 perkėlimas į nacionalinę teisę

3. Pagal šalių skaičių:

 dvišalės
 daugiašalės

4. Pagal poveikį:
 harmonizuojantys
 minimalių standartų (minimaliai harmonizuojantys)
 koordinuojantys
Koordinavimu siekiama suderinti nacionalines sistemas tarpusavyje nacionalines ribas
peržengiančiais atvejais, tuo tarpu harmonizavimas apima metodus, kurie įvairiu laipsniu faktiškai
pakeičia nacionalinius teisės aktus, kad juos priartintų vieną prie kito, arba padarytų juos
“konverguojančius” (susiliejančius). Toks harmonizavimas gali įgyti daug įvairių formų.
Kraštutiniu atveju harmonizavimas galėtų nuvesti prie nacionalinės teisės suvienodinimo. Ne tokia
radikali harmonizavimo forma galėtų būti, pvz., minimalių socialinės apsaugos standartų
nustatymas arba bendrųjų teisės principų įtvirtinimas nacionalinėje teisėje. Vieno iš pastarųjų
principų įtvirtinimo pavyzdys – diskriminavimo dėl lyties nuostatų įteisinimas tarptautiniu ir
Europos mastu.
Jungtinės Tautos:
 įkurtos 1945 m. (LR narė nuo 1991 m.);
 vienas iš tikslų - įgyvendinti tarptautinį bendradarbiavimą sprendžiant ekonominio, socialinio,
kultūrinio ir humanitarinio pobūdžio tarptautines problemas;
 
Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, 1966 m. (LR taikoma nuo 1992
m.)
9 straipsnis: Valstybės, šio Pakto Šalys, pripažįsta kiekvieno žmogaus teisę į socialinę apsaugą,
įskaitant socialinį draudimą.

TDO:
 Konvencijos, Rekomendacijos
 TDO tikslas - prisidėti prie gyvenimo lygio ir darbo sąlygų gerinimo pasaulyje;
 Įsteigta - 1919 m. (LR narė nuo 1991 m.);

SA reguliavimas:
1. Pirmas etapas, 1919-1952 m.: pradedamos pripažinti atskiros SA rūšys, suteikiamos
minimalios garantijos, įpareigoja kurti atitinkamas sistemas.
2. Antras etapas, 1952-1962 m.: garantijos apjungiamos, priimama 102 Konvencija, pirmą
kartą įtvirtinamas socialinių rizikų sąrašas, numatomi konkretūs standartai, išlieka didelė
lankstumo galimybė valstybėms.
3. Trečias etapas, nuo 1962 m.: vėl priimamos konvencijos atskiroms SA rūšims, tobulinamos,
tikslinamos, plečiamos garantijos atitinkamos rūšies atžvilgiu.

TDO konvencija Nr. 102

a) įtvirtinamas socialinių rizikų sąrašas: sveikatos priežiūra, ligos išmoka, bedarbio išmoka,
senatvės išmoka, nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka, išmoka šeimai, motinystės
išmoka, neįgalumo išmoka, išmoka netekus šeimos maitintojo;
!!!Terminai: tarptautinių dokumentų vertimuose „išmoka“ gali reikšti tiek išmoką pinigais, tiek
išmoką natūra (paslaugą), tiek abi kartu. Anglų kalbos terminas „benefit“ gali būti „benefit in
cash“ (piniginė išmoka) ir „benefit in kind“ (paslauga/išmoka natūra).
b) standartų struktūra:
- pateikiama SR samprata
- nustatomi reikalavimai SR aprėpčiai asmenų atžvilgiu
- nustatomi minimalūs išmokos dydžiai (paslaugų apimtis)
- nustatomos galimos taikyti ribojančios sąlygos
Europos Taryba: 
 Tikslas - siekti didesnės jos narių vienybės, kad būtų apsaugoti ir įgyvendinti idealai ir
principai, kurie yra bendras jų paveldas, ir skatinama jų ekonominė bei socialinė pažanga
 Įsteigta - 1949 m. (LR narė nuo 1993 m.)
 
Europos socialinė chartija (pataisyta), 1996 m. (LR ratifikavo 2001 m.)
 Valstybė imasi priemonių:...
8. Dirbančių moterų teisė į motinystės apsaugą:
Suteikti moterims prieš gimdymą ir po jo mokamas, netrumpesnes kaip 14 savaičių bendros
trukmės atostogas.
11. Teisė į sveikatos apsaugą:
Kiek įmanoma prastos sveikatos priežastims šalinti.
Konsultacijoms teikti ir rūpintis švietimo priemonėmis, kuriomis propaguojama sveika gyvensena
bei skatinama asmeninė atsakomybė už savo sveikatą.

12 straipsnis. Teisė į socialinę apsaugą:

1. Sukurti arba toliau išlaikyti socialinės apsaugos sistemą.
2. Išlaikyti tinkamo lygio socialinės apsaugos sistemą - bent tokio kuris yra būtinas Europos
socialinės apsaugos kodeksui ratifikuoti.
3. Stengtis, kad socialinės apsaugos sistema nuolat tobulėtų, pasiektų aukštesnį lygį.
13 straipsnis. Teisė į socialinę paramą ir medicinos pagalbą:
1. Užtikrinti, kad kiekvienas asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pragyvenimui ir kuris negali
gauti tokių lėšų savo pastangomis ar iš kitų šaltinių, ypač iš socialinės apsaugos sistemos, gautų
reikiamą paramą, o susirgęs - priežiūrą, būtiną pagal jo sveikatos būklę.

14 straipsnis. Teisė naudotis socialinės rūpybos tarnybų paslaugomis:

1. Remti arba steigti tarnybas, kurios tam tikrais socialinės veiklos būdais prisidėtų tiek prie
pavienių asmenų, tiek prie visuomenės grupių vystymosi bei gerovės kėlimo ir padėtų jiems
prisitaikyti prie socialinės aplinkos. Čia kalbama apie socialinių paslaugų organizavimą, o ne
piniginių išmokų mokėjimą. Valstybės skatinamos pasitelkti 3 asmenis, nevyriausybinį sektorių,
bendruomenes, kurios nors ir nepanaikina valstybės pareigos, bet skatina savanorišką
bendradarbiavimą (parapijos centrai, Justiniškių senjorų bendruomenė, kurioje turi galimybę
išsiskalbti drabužius, pabendrauti ir pan.). Čia kalbama apie dalyvavimą socialiniame gyvenime.
2. Skatinti pavienius asmenis ir savanoriškas ar kitas organizacijas prisidėti prie tokių tarnybų
steigimo ir jų veiklos palaikymo.

16 straipsnis. Šeimos teisė į socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugą:

Šalys įsipareigoja prisidėti prie šeimos gyvenimo ekonominės, teisinės ir socialinėsapsaugos
tokiomis priemonėmis kaip socialinės ir šeimos pašalpos, palanki valstybės mokesčių politika,
šeimos aprūpinimas būstu, lengvatos jaunavedžiams ir kitomis reikiamomis priemonėmis.

Europos socialinės apsaugos kodeksas, 1964 m. (LR pasirašė 2005 m.)

Kodekso tikslas: pasiekti didesnės vienybės; skatinti visas nares toliau plėtoti savo socialinės
apsaugos sistemas; sukurti aukštesnio lygio Europos socialinės apsaugos kodeksą negu minimalūs
standartai, nustatyti Tarptautinėje darbo konvencijoje Nr. 102 dėl minimalių socialinės apsaugos
normų.
 Saugotini asmenys yra (sveikatos priežiūra):
a) nustatytų grupių darbuotojai, sudarantys ne mažiau kaip 50 procentų visų darbuotojų,
taip pat jų žmonos ir vaikai; arba
b) nustatytų grupių ekonomiškai aktyvūs gyventojai, sudarantys ne mažiau kaip 20
procentų visų gyventojų, taip pat jų žmonos ir vaikai; arba
 c) nustatytų grupių gyventojai, sudarantys ne mažiau kaip 50 procentų visų gyventojų.
 Nustatomi minimalūs išmokos dydžiai (paslaugų apimtis), pvz. kai yra saugotinos
darbuotojų grupės, išmoka yra periodinis mokėjimas, apskaičiuojamas (bedarbio išmoka):
turi pasiekti mažiausiai 45 procentus nuo visų ankstesnių išmokos gavėjo ar jo šeimos
maitintojo darbo pajamų; naudojamas „tipinis“ gavėjas - vyriškos lyties kvalifikuotą fizinį
darbą dirbantis darbuotojas.
  Nustatomos galimos taikyti ribojančios sąlygos, pvz. (bedarbio išmoka):
- išmoka draudiminio įvykio atveju garantuojama bent tam saugotinam asmeniui, kuris
įgijo tokį stažą, kuris gali būti laikomas būtinu siekiant išvengti piktnaudžiavimo;
- mokėjimo trukmė gali būti apribota13 savaičių per 12 mėnesių arba 13 savaičių
kiekvienu darbo užmokesčio netekimo atveju;
- išmoka gali būti nemokama laukimo laikotarpiu, kurio trukmė yra pirmos septynios
dienos kiekvienu darbo pajamų netekimo atveju.
ES:

ES socialinės apsaugos teisė kuriama remiantis dviem principais: koordinavimu ir harmonizavimu.

Harmonizavimas – direktyvos – darbo santykiai
Koordinavimas – reglamentai – socialinės apsaugos santykiai
 
Direktyva 92/85/EEC dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai
pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo:
 8 str. 1 d. 14 savaičių nepertraukiamas motinystės atostogas prieš ir (arba) po gimdymo,
remiantis nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika;
 8 str. 2.  į <..> motinystės atostogas turi įeiti bent dviejų savaičių privalomos motinystės
atostogos prieš ir (arba) po gimdymo, remiantis nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika;
 11 str. 2 d. Motinystės atostogų atveju <...> b) <...> atlyginimo išlaikymas ir (arba) teisė į
atitinkamą pašalpą.
 3 d. <...> pašalpa yra laikoma atitinkama, jei ji užtikrina pajamas, lygiavertes toms, kurias,
atsižvelgiant į bet kokį nacionalinės teisės aktais nustatytą maksimumą, darbuotoja gautų
nutraukusi savo darbinę veiklą dėl su sveikata susijusių priežasčių;
 4 d. valstybės narės gali padaryti teisę į šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies b punkte nurodytą
atlyginimą arba pašalpą priklausomą nuo sąlygos, kad suinteresuota darbuotoja atitiktų
nacionalinės teisės aktais nustatytus reikalavimus, kurie suteikia jai teisę gauti tokias
išmokas. Tos sąlygos jokiu būdu negali reikalauti ilgesnio negu 12 mėnesių įdarbinimo
laikotarpio prieš numatytą gimdymo datą.

Darbuotojų migrantų socialinės apsaugos koordinavimas – Reglamentai:

Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo;
Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos
sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką
 
Koordinavimą galima apibūdinti kaip principą, naudojamą siekiant pašalinti tuos nacionalinės teisės
elementus, kurie nacionalines ribas peržengiančiais atvejais socialinės apsaugos gavėjams sukelia
sunkumų – išmokų ribojimą arba sąlygoja nepagrįstus privalumus - išmokų sutapimą.

Koordinavimo šaltiniai:
ES koordinavimo teisė turi dviejų rūšių šaltinius – pirminius teisės aktus ir antrinius teisės aktus.

Pirminis šaltinis:

Europos bendrijos steigimo sutarties 42 str.:

Taryba, socialinės apsaugos srityje imasi priemonių, būtinų laisvam darbuotojų judėjimui užtikrinti;
šiuo tikslu ji priima nuostatas, kaip migruojantiems darbuotojams ir jų išlaikytiniams užtikrinti:
a) pagal keleto valstybių įstatymus nustatomų visų prilyginamųjų laikotarpių sudėtį, kad jie įgytų
ir išlaikytų teisę į socialines išmokas ir kad būtų galima apskaičiuoti tų išmokų dydį;
b) socialinių išmokų mokėjimą asmenims, gyvenantiems valstybių narių teritorijose.
Taryba visais atvejais sprendžia vieningai.

Antrinis šaltinis: Reglamentas

 Istorija: Socialinės apsaugos koordinavimo prievolė pirmą kartą buvo įteisinta
Reglamentuose Nr. 3/58 ir 4/58. Vėliau šiuos reglamentus pakeitė Reglamentai Nr. 1408/71
ir 574/72. Šiuo metu galioja atnaujinti, modernizuoti Reglamentai Nr. 883/2004 ir Nr.
987/2009.
 Tikslas - Įtvirtinti profesine prasme aktyvių asmenų laisvo judėjimo principą.
 Principai:
1. Vienodų sąlygų taikymas. Bet kokia diskriminacija dėl pilietybės yra draudžiama.
Vienodų sąlygų taikymo principas aiškinamas plačiai, uždraudžiant ne tik akivaizdžią
diskriminaciją dėl pilietybės, bet ir nuolatinės gyvenamosios vietos, šeimyninės padėties
ir pan.
2. Taikytinų teisės aktų nustatymas. Taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai
(išimtinis poveikis). Pagrindinė Lex loci laboris taisyklė
3. Įgytų teisių apsauga (galimybės jas išvežti principas, eksportas). Išmokos, įgytos pagal
vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktus, negali būti kaip nors sumažinamos,
pakeičiamos, sustabdomas ir nutraukiamas jų mokėjimas ar anuliuojamos vien dėl to,
kad jų gavėjas gyvena kitos valstybės narės teritorijoje, negu toje, kurioje yra įstaiga,
atsakinga už išmokų mokėjimą.
4. Teisių apsauga jų įgijimo metu. Laikotarpių – socialinio draudimo, darbo, gyvenimo –
sumavimas. Jeigu, norint įgyti teisę į išmokas, turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos,
kompetentinga įstaiga turi atsižvelgti į draudimo, gyvenimo ar darbo laikotarpius, įgytus
pagal kitų valstybių teisės aktus.

3 TEMA – LIETUVOS SA SISTEMA

Lietuvoje socialinė apsauga apima tris sudėtines dalis — socialinį draudimą, socialinę paramą ir
specialiąsias (papildomas) socialines išmokas

Socialinis draudimas Socialinė parama Specialiosios

išmokos
  Socialinės Socialinės  
išmokos paslaugos:
 
Pensijų Senatvės, Socialinė Bendrosios: Lietuvos
netekto pašalpa Informavimas ir Respublikos
darbingumo, (tradicinė) konsultavimas, I ir II laipsnio
 našlių ir Tradicinė tarpininkavimas, pensijos
našlaičių reiškia, kad aprūpinimas  
pensijos išmoka skiriama maistu, rūbais
tik tada, kai yra  
įvertinama jo
turtinė padėtis.
Ligos Ligos, Būsto šildymo, Specialiosios: Nukentėjusių
profesinės šalto ir karšto   asmenų pensijos
reabilitacijos vandens išlaidų  
išmokos kompensacijos
(tradicinė) –
nepasiturintiems
asmenims,
įvertinus jų
pajamas,
nustatytus
normatyvus kai
atitinka ir
išlaidos viršija jų
kompensacijas,
tai tada
mokamos
išmokos.
Motinystės Motinystės, Šalpos pensijos Socialinė Karių ir pareigūnų
tėvystės, vaiko ir išmokos priežiūra: pensijos
priežiūros (mišri) – pagalba į namus,  
išmoka skiriamos jei socialinių
asmuo neturi įgūdžių
teisės gauti ugdymas,
socialinio laikinas
draudimo apnakvyndinimas
pensijos.  
Mišri reiškia,
kad kartais
vertinama
asmens turtinė
padėtis, o
kartais ne. Kai
turtinė padėtis
vertinama,
neatsižvelgiama
į turimą
nekilnojamąjį ar
kitokį turtą.
Žiūrima tik į
pajamas.
Nedarbo Nedarbo Transporto Socialinė globa: Teisėjų pensijos
draudimo lengvatos dienos,  
išmoka (kategorinė trumpalaikė,
(universali)). ilgalaikė
 Socialinė parama

Piniginė socialinė parama Socialinės

paslaugos
Kategorinė Įvertinant
(universali) turtą ir  
pajamas
Universali  
reiškia, kad
turtinė padėtis
nėra vertinama.

Nelaimingų Ligos išmoka, Laidojimo   Mokslininkų

atsitikimų vienkartinė ir pašalpa pensijos
darbe ir periodinė (kategorinė  
profesinių kompensacijos (universali))
ligų
Sveikatos Sveikatos Išmokos   Prezidento renta
priežiūros vaikams Signatarų renta
paslaugos, (mišri) Menininkų,
vaistų, sportininkų rentos
medicinos kompensacijos
priemonių  
kompensavima
s

SD SP
Soc. Įmokos Bendrieji
Ekon. Aktyvūs mokesčiai
  (darbuotojai/darbdaviai) Gyventojai,
Draudiminis įvykis juridianiai
Socialinės apsaugos ištakos Nėra turto vertinimo asmenys
Išmokos susiję su Poreikio
įmokom vertinimas
 Asmeninė parama ir labdara: didelė
Sąlyginai didelės Turto vertinimas
religijos įtaka
  Išmokos fiksuotos
Sąlyginai mažos
 
 Bendruomenių: profesinių (amatininkų cehai), religinių (organizuota vienuolynų) ir kt. parama.
 Paramos vargšams įstatymai:
a) Jungtinė Karalystė: 1601 m. (Poor Relief Act),
b) Prancūzija: 1604 gydymas ir vaistai angliakasiams; 1670 karo invalidų sveikatos apsauga;
1681 neįgalių jūrininkų sveikatos apsauga.
 Valstybės lygiu organizuojama ir administruojama SA
 
Priežastis: XVIII a. pab. – XIX a. industrializacija Vakarų Europoje (auga darbininkų klasė, blogos
darbo sąlygos): migracija iš kaimo į miestą, „išplėstinės“ šeimos reikšmės mažėjimas; atsiranda
profesinės sąjungos;

Socialinio draudimo įsteigimas vokietijoje: Bismarko modelis

Bismarko modelis – socialinio draudimo modelis.

Otas fon Bismarkas (1815 – 1898), Vokietijos ministras pirmininkas, vėliau kancleris - socializmo
(socialistų partijos) priešininkas. Kad sumažintų socializmo patrauklumą, pradėjo socialinę reformą.
 
 1881m. lapkričio 17 d. paskelbtas socialinio draudimo įkūrimo aktas, pagal kurį buvo įsteigtas
privalomas socialinis draudimas.
 1883 įkurtas sveikatos draudimas, kurį ėmė tvarkyti tuo metu jau egzistavę savitarpio pagalbos
fondai. 2/3 finansuojama dirbančiųjų lėšomis
 1884 įkurtas nelaimingų atsitikimų darbe draudimas, administruojamas darbdavių asociacijų.
 finansuojama darbdavių lėšomis
 1889 įkurtas invalidumo ir senatvės draudimas, kurio administravimas pavestas provincijų
administracijai. finansuojama perpus darbdavių ir dirbančiųjų
 
SD plėtra: 1887 Austrija, 1891 Danija, 1894 Norvegija, 1895 Suomija, 1898 Italija, 1894 Prancūzija

Bismarko (SD) modelio bruožai:

1. Pajamų perskirstymas
2. Ryšys tarp draudimo stažo ir pajamų, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, ir
tarp socialinio draudimo išmokų.
Draudimo privalomumas:
1. Žmonių psichologijos ypatumai „man taip neatsitiks“, „dar bus laiko pasirūpinti“.
2. „Apdairių“ asmenų apsauga.
3. Nepakankamas pragyvenimo lygis
4. Kiti socialinio draudimo bruožai:
a. Nėra tikslinių grupių atrankos, pvz. vyrai ir moterys vienodai draudžiami motinystės
socialiniu draudimu
b. Nėra kompensacijos nepasinaudojus išmokomis (neištikus rizikai)
c. Nėra individualaus asmens vertinimo (vyrai ir moterys, sveiką ir nesveiką gyvenseną
propaguojantys asmenys, sveiki ir sergantys ir pan.)
 d. Siekiama ne tik kompensuoti rizikos atveju, bet ir įgyvendinti pajamų perskirstymo
funkciją (pateisinamos išmokų „lubos“)

SA Lietuvoje

• 1922 m. Konstitucija: Valstybė saugoja atskirais įstatymais darbininką ligoje, senatvėje,

nelaimingais atsitikimais ir darbo trūkstant (…) motinystė yra ypatingoje valstybės globoje.
• 1921-1928 m. steigiamas draudimas nuo ligos; 1936 metais įsteigtas draudimas nuo
nelaimingų atsitikimų darbe; Pensijų draudimas tik valstybės tarnautojams.

Beveridžo (anglosaksų) modelis: universalumas ir socialinė parama

 Lordas V. Beveridge'as, ekonomistas. 1942 m. pranešimas parlamentui “Report on Social

Insurance and Allied Services”.
 Socialinė apsauga orientuota kovai su skurdu
 Socialinė apsauga visiems be jokių išlygų gyventojams turi užtikrinti vienodo dydžio
minimalias senatvės pajamas (akcentuojama pilietinė teisė į visiems vienodo dydžio,
nesusijusias su ankstesnėmis pajamomis, senatvės pensijas; teisę į socialinę apsaugą turėjo visi
šalies piliečiai ar gyventojai); Universalumo principas.
 Didesnė reikšmė bendriesiems mokesčiams.

SA teoriniai modeliai (1990 m. klasifikacija G. Esping-Andersen)

Šiuo metu nėra nei vienos valstybės, kurioje egzistuotų tik vienas modelis – Bismarko arba
Beviridžo. Visose valstybėse šie modeliai taikomi kartu.

1. Liberalus (dominuoja Beviridžo modelis)

Orientuotas į asmeninę atsakomybę už savo gerovę
Dominuoja testuojama parama, nedidelės universalios išmokos
Jungtinė Karalystė, Airija, Kanada
 
2. Konservatyvus (dominuoja Bismarko modelis)
Orientuotas į darbą, remiasi įmokų sistema.
Dominuoja valstybinės draudimo schemos
Orientuojamasi į dirbančiuosius
Vokietija, Belgija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Austrija
 
3. Socialdemokratinis (atsirado skandinavijoje)
Remiasi universaliu gerovės prieinamumu visiems gyventojams
Aukšto lygio universalios išmokos (pritaikytos skirtingiems poreikiams)
Orientuojamasi į visus gyventojus
Norvegija, Švedija, Danija, Nyderlandai
SA išmokų klasifikacija

1. Pagal įgijimo gauti teisę:

  Įmokinės (pvz. socialinio draudimo išmokos, nes teisė į jas atsiranda dėl specialių įmokų
mokėjimo)
 Neįmokinės (pvz. socialinė parama, t.y. gaunama iš valstybės – senatvės pensijos)

2. Pagal išmokos pobūdį:

 pinigais (benefits in cash);
 paslaugomis (natūra) (benefits in kind)

3. Pagal dydžio nustatymą:

 susietos su mokėtomis įmokomis
 vienodo dydžio (flat rate); (pvz. laidojimo išmoka)
 susietos su pragyvenimo „minimumu“; (socialinė pašalpa)
 susietos su paslaugų kainomis (gydymas, paslaugos)

4. Pagal trukmę:
 trumpalaikės
 vidutinės trukmės
 ilgalaikės

4 TEMA – SOCIALINIS DRAUDIMAS. RŪŠYS. APRĖPTIS

Labai svarbus LR valstybinio socialinio draudimo įstatymas – jo reikės tarpiniame atsiskaityme ir

egzamine! Viskas kas šiandien kalbama yra tam įstatyme.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio
draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio
socialinio draudimo valdymo sistemos principus ir struktūrą, valstybinio socialinio draudimo
sistemos dalyvių teises, pareigas ir atsakomybę, valstybinio socialinio draudimo
įmokų apskaičiavimą, sumokėjimą ir priverstinį išieškojimą, išmokų permokų išieškojimą bei
Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų veiksmų (neveikimo) ir sprendimų
apskundimo tvarką.
2. Vykdant privalomąjį sveikatos draudimą, šis įstatymas taikomas tiek, kiek konkrečių sveikatos
draudimo klausimų tiesiogiai nereglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apdraustieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka valstybinio
socialinio draudimo įmokas moka patys ir (ar) už juos šias įmokas moka draudėjai.
3. Draudėjai – juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (filialai, atstovybės), taip pat
fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo
įmokas. Pavyzdžiui, kai apdraustasis asmuo ir draudėjas nesutampa – asmuo, dirbantis pagal DS ir
darbdavys, tai darbuotojas bus apdraustasis, o draudėjas bus darbdavys. Kitas pavyzdys, kai
kalbame apie savarankiškai dirbančius asmenis, jau pats pasakymas sako, kad asmuo nuo nieko
nepriklauso, jis pats sau darbdavys – tokiu atveju apdraustasis asmuo ir draudėjas gali sutapti,
pavyzdžiui, jei užsiimama individualia veikla.
5. Draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių šiame įstatyme
nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos,
– taip pat pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą
asmeniui priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos
dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos,
– pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įstatymą priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba
profesinės ligos išmokos,
– pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą priskaičiuotos
nedarbo socialinio draudimo ir dalinio darbo išmokos.
9. Savarankiškai dirbantys asmenys –
 individualių įmonių savininkai; (neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, verslas
yra individualus, skirtas 1 asmeniui, Savo įmonėje savininkas gali dirbti vienas, nesudarant
darbo sutarties, Esant reikalui galima įdarbinti kitus asmenis)
 mažųjų bendrijų nariai; MB įstatymas. Tai pakankamai nauja JA Lietuvoje. MB nuo AB
arba UAB skiriasi tuo, kad ją įsteigti lengviau, nereikia įstatinio kapitalo, paprastesnis
valdymas ir kt.
 tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; LR ūkinių bendrijų
įstatymas Tai tam tikra jungtinės veiklos forma.
 asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos
gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai,
verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys);
 fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir jų partneriai (ūkininkai ir jų
partneriai) fizinis asmuo (ūkininko sutuoktinis, pilnametis šeimos narys ar kitas fizinis
asmuo), kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste pagal sudarytą
jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.
 šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme;
 asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo
veiklos

15. Valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – valstybinės socialinės

apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems
asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo
pajamos arba įstatymų nustatytais atvejais nurodytiems asmenims išmokamos įstatymų nustatyto
dydžio išmokos.
16. Vidutinis šalies darbo užmokestis (toliau – VDU) – Lietuvos statistikos departamento
paskelbtas užpraeitų metų III ir IV ketvirčių ir praėjusių metų I ir II ketvirčių šalies ūkio darbuotojų
vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo
užmokesčio duomenis). VDU tvirtinamas atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.
3 straipsnis. Socialinio draudimo rūšys
1. Šiuo įstatymu nustatomos tokios socialinio draudimo rūšys:
 1) pensijų socialinis draudimas; Socialinio draudimo pensijų įstatymas
2) ligos socialinis draudimas; Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas
3) motinystės socialinis draudimas; Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas
4) nedarbo socialinis draudimas; Nedarbo socialinio draudimo įstatymas
5) nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas;
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas
6) privalomasis sveikatos draudimas. Sveikatos draudimo įstatymas (taip pat nustato sveikatos
draudimu draudžiamų asmenų kategorijas).

4 straipsnis. Asmenų, turinčių darbo santykius arba santykius, savo esme atitinkančius darbo
santykius, socialinis draudimas
5 straipsnis. Savarankiškai dirbančių asmenų socialinis draudimas
6 straipsnis. Asmenys, draudžiami socialiniu draudimu dėl jų socialinio statuso ypatybių

SVARBU: skirtingos kategorijos asmenų draudžiamos skirtingomis socialinio draudimo rūšimis.

Atitinkamai gali būti įgyjama skirtinga „socialinio draudimo stažo“ rūšis, kurio reikalaujama teisei į
konkrečią SD išmoką atsirasti

(...) Tiesiog paskaityt įstatymą

 SOCIALIIO DRAUDIMO PENSIJOS
2021 10 19

Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas – privalu perskaityt!

Pagal šį įstatymą skiriamos šios socialinio draudimo pensijos:
1) senatvės;
2) netekto darbingumo;
3) našlių;
4) našlaičių.

Pensijų mokėjimas asmenims, turintiems teisę gauti daugiau negu vieną pensiją:
 Asmenims, kuriems mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie gaudami šią
pensiją nuo 2018 m. sausio 1 d. sukanka senatvės pensijos amžių ir įgyja teisę gauti senatvės
pensiją, mokama didesnioji iš šių pensijų: arba senatvės pensija, arba senatvės pensija
neįgaliajam.
 Asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti ir netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, ir
senatvės pensiją, mokama didesnioji iš šių pensijų arba asmens prašymu – viena iš šių pensijų.
 Kartu su senatvės pensija, senatvės pensija neįgaliajam ar netekto darbingumo pensija gali būti
mokamos našlių ir (ar) našlaičių pensijos,
 Asmenims, tuo pačiu metu turintiems teisę gauti našlių pensijas ir našlaičių pensijas, mokama
didesnioji pensija arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų.

7 straipsnis. Socialinio draudimo pensijos sandara

Socialinio draudimo pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys.

Sistemą sudaro dvi dalys. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji SD pensijų teisės aktai ir
įsigaliojo naujo reforma. Todėl literatūra, kuri kalba apie situaciją iki 2018m. galima rasti kitus
terminus, nes iki tada sudarė pensiją trys dalys – pagrindinė, papildoma ir priedas. Bet ta 2018 m.
reforma apjungė pagrindinę dalį su priedu ir pavadino individualiąja, o bendrąja vadino
papildoma.

9 straipsnis. Socialinio draudimo pensijų mokėjimo šaltiniai

1. Bendroji dalis finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo
nustatyta tvarka.
2. Individualioji dalis mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.

Socialinio draudimo bazinė pensija  – šio įstatymo nustatyta tvarka kalendoriniams metams
patvirtintas bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies mato dydis pinigais, tvirtina Vyriausybė.
- Nuo 2021 – 198,29 EUR
– Nuo 2020-01-01 180,95 EUR
– Nuo 2019-01-01 – 164,59 €
– Nuo 2018-01-01 – 152,92 €
– Nuo 2017-10-01 – 130 €
Socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis – šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas
našlių pensijos mato dydis pinigais, tvirtina Vyriausybė.
– Nuo 2021 – 28,63
– 2020 metais – 26,13 €
– Nuo 2019-01-01 – 24,17 €
– Nuo 2018-01-01 – 22,46 €
Pensijos apskaitos vieneto vertė  – šio įstatymo nustatyta tvarka kalendoriniams metams
patvirtinta pensijos apskaitos vieneto piniginė išraiška, tvirtina Vyriausybė.
– Nuo 2021 – 4,17
– 2020 metais – 3,81 €
– Nuo 2019-01-01 – 3,52 €
– Nuo 2018-01-01 – 3,27 €

Kodėl šie baziniai dydžiai didėja? Ne dėl to, kad politikai taip nusprendžia. Būtent nuo 2018 m
įsigaliojo pensijų automatinio indeksavimo taisyklė. Pati pensija neindeksuojama, indeksuojami
baziniai dydžiai arba apskaitos vienetas. Mes indeksuojame tuos koeficientus, todėl automatiškai
kiekvienam pensininkui be atskiro kreipimosi padidinamos pensijos:

8 straipsnis. Socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklių indeksavimas

1. Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir
našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių
pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą.
IK išreiškiamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu.
IK apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių
tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų
prognozuojamų metų.
Indeksavimas nevykdomas, jeigu apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) vėliausiame IK
apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po
jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo
užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas,
taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai.
IK ir pagal jį indeksuoti bazinės pensijos, apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis
dydis euro cento tikslumu tvirtinami atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

SENATVĖS PENSIJOS
14 straipsnis. Teisė gauti senatvės pensiją
1. Asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas:
1) sukanka šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių;
2) turi minimalųjį stažą, nustatytą senatvės pensijai.

15 straipsnis. Senatvės pensijos amžius

Senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatomas 65 metai (nuo 2012 m. didinama), žr.
įstatymo priedą 7

16 straipsnis. Minimalusis ir būtinasis stažas senatvės pensijai

1. Minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų.
2. Būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 metai (bus taikomas nuo 2027, nuo 2018 yra didinamas
nuo 30 metų, žr. Priedą 5).

Pensiją sudaro dvi dalys: bendroji dalis ir individualioji dalis:

Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, atsižvelgiant į
asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį ir apskaičiuojamas euro cento tikslumu pagal formulę β
· B, kurioje:

1) β – asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją

atsiradimo metais, santykis. Tuo atveju, kai teisė gauti senatvės pensiją atsirado iki 2017 m.
gruodžio 31 d., daugiklis β lygus asmens turimo stažo ir 30 metų santykiui;
 
2) B – tą mėnesį, už kurį mokama pensija, galiojantis bazinės pensijos dydis.

Pvz. Asmuo turi 25 metus stažo (2021 m. būtinasis stažas yra 32 m.),
– vadinasi β lygu 25/32 = 0,781
– B 2021 m. yra 198,29 EUR EUR
– Taigi, pensijos bendroji dalis bus - 0,781 X 198,29 EUR = 154,86 EUR
Pvz. Asmuo turi 40 metus stažo:
- β lygu 40/32=1,25
- B 2021 m. yra 198,29 EUR EUR
- Taigi, pensijos bendroji dalis bus 1,25 X 198,29 EUR EUR = 247,86 EUR

Senatvės pensijos individualiosios dalies dydis

Senatvės pensijos individualiosios dalies dydis euro cento tikslumu yra apskaičiuojamas pagal
formulę V · p, kurioje:
1) V – asmens įgytų apskaitos vienetų skaičius;
2) p – tą mėnesį, už kurį mokama pensija, galiojanti apskaitos vieneto vertė.
Pvz.: Asmuo turi
– 15 AV, X vertė (2021 metais –  4,17 €)= 62,55 EUR
– 30 AV X 4,17 €=125,1 EUR
– 65 AV X 4,17 €=271,05EUR
1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo
įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra lygi 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo
užmokesčių (VDU). 2021 m. VDU siekia 1 352,70 Eur.

Individualioji dalis atspindi kiekvieno asmens asmeninį indelį į bendrą sumą. T. y. kuo ilgiau ir nuo
didesnės suma mokama, tuo didesnė bus pensija.
19 straipsnis. Senatvės pensijos dydžio naujinimas
1. Nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 dienos, pradedant 2019 metais, senatvės pensijos
dydis kasmet naujinamas, įvertinant asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių
Naujinama automatiškai, be atskiro asmens prašymo
Naujinama – tiems, kas gaudami pensiją ir toliau turi draudžiamųjų pajamų

20 straipsnis. Senatvės pensijos išankstinis skyrimas

1. Pagal šį įstatymą senatvės pensija gali būti skiriama iki asmuo sukanka senatvės pensijos amžių
(toliau – išankstinė senatvės pensija), jei kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną asmuo
atitinka visas šias sąlygas:
1) iki šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyto senatvės pensijos amžiaus jam yra likę ne daugiau
kaip 5 metai;
2) turi būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, galiosiantį tais metais, kuriais asmuo sukaks
senatvės pensijos amžių, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis;
3) negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų, kai kurių kitų išmokų.
4) nėra vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio
socialinio draudimo įstatymą, nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Lietuvos Respublikos
ūkininko ūkio įstatymą, taip pat negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais;
5) atitinka kitas šio įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti, išskyrus senatvės
pensijos amžiaus reikalavimą.

22 straipsnis. Išankstinės senatvės pensijos apskaičiavimas

apskaičiuotos bendroji ir individualioji dalys mažinamos dydžiu, kurį sudaro šių dalių 0,4 procento,
padauginto iš visų mėnesių, likusių iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, skaičiaus.
Pvz., asmuo naudoja max. 5 metus – 60 mėn. jo apskaičiuota pensija yra 300 EUR. 60 X 0,4 = 24
proc. Tiek sumažinama pensija – 228 EUR
Pvz. Asmuo naudoja 1 metus – 12 mėn. X 0,4 = 4,8 Proc. – 285,6 EUR
23 straipsnis. Socialinio draudimo pensijų apskaičiavimas asmeniui, gavusiam išankstinę
senatvės pensiją
1. Skiriant netekto darbingumo pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, netekto
darbingumo pensijos dydis apskaičiuojamas šio įstatymo nustatyta tvarka ir nemažinamas dėl to,
kad asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją.
2. Skiriant senatvės pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, senatvės pensijos dydis
apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius ir mažinamas dydžiu, kuris
lygus 0,4 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę
senatvės pensiją, skaičiaus.
– Lygis, kuriuo buvo sumažinta išankstinė pensija gali nesutapti su lygiu, kuriuo bus
sumažintas pensijos dydis, tai priklauso nuo to, kiek mėnesių realiai gavėjas
naudosis išankstine pensija.
– PVZ. asmuo kreipėsi likus 5 metam. Jam paskirta 228 EUR (nuo 300 EUR). Bet po
3 m. (24 mėn.), jis įsidarbino. Taigi, suėjus pensiniam amžiui, jam apskaičiuota
senatvės pensija, pvz. 320 EUR (atsižvelgta į naujai įgytą stažą ir AV), sumažinama
24 X 0,4 = 9,6 proc. (lieka 289 EUR).

24 straipsnis. Senatvės pensijos atidėtas skyrimas ir mokėjimas

1. Jei asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją pagal šį įstatymą, bet kreipiasi su prašymu atidėti
senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą, senatvės pensija jam skiriama arba pradedama mokėti
pasibaigus atidėjimo laikotarpiui. Atidėto mokėjimo laikotarpiu senatvės pensija naujinama šio
įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, senatvės pensija padidinama 8 procentais už kiekvienus pilnus
atidėjimo metus.
3. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima tik pilniems metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams.

Senatvės pensija kaip ir bet kuri kita pensija, skiriama pateikus asmens prašymą. Automatinio
mokėjimo nėra. Bet asmuo turi teisę įgijęs teisę į senatvės pensiją aktyviais veiksmais kreiptis į
SODRĄ, prašydamas atidėti pensijos skyrimą ir mokėjimą. Matyt turi kitų pajamų ir tos pensijos
asmuo palauks, jam pajamų pakanka. Asmeniui nauda kokia – pasibaigus atidėjimo laikotarpiui
pati pensija didinama 8% už kiekvienus metus šalia įgytų stažų ir indeksavimų.

NETEKTO DARBINGUMO PENSIJOS

• Teisę gauti netekto darbingumo pensiją turi šio įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantys
asmenys,
– kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas
darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, turinčiais
nustatytą ne mažesnį negu 45 procentų netekto darbingumo lygį 
– jeigu pripažinimo nedarbingu arba iš dalies darbingu ar vėlesnę dieną jis turi
minimalųjį stažą netekto darbingumo pensijai gauti.
• Asmens darbingumo lygį, jo priežastį, atsiradimo laiką, terminą ir asmens netekto
darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos 

28 straipsnis. Minimalusis ir būtinasis stažas netekto darbingumo pensijai

1. Asmeniui, kuris pripažintas nedarbingu arba iš dalies darbingu, nustatomas toks minimalusis
stažas netekto darbingumo pensijai: kol asmeniui sukanka 22 metai – 2 mėnesiai; sukakusiam 22
metus minimalusis stažas kasmet didinamas 2 mėnesiais per metus; sukakusiam 36 metus
minimalusis stažas kasmet didinamas 6 mėnesiais per metus (šio įstatymo 6 priedas), bet negali
viršyti minimaliojo stažo, nustatyto senatvės pensijai (šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).
2. Būtinasis stažas netekto darbingumo pensijai nustatomas taip: kol asmeniui sukanka 24 metai –
vieni metai; sukakusiam 24 metus būtinasis stažas didinamas 4 mėnesiais kiekvienais asmens
amžiaus metais; sukakusiam 30 metų būtinasis stažas didinamas 6 mėnesiais kiekvienais asmens
amžiaus metais; sukakusiam 34 metus būtinasis stažas didinamas 8 mėnesiais kiekvienais asmens
amžiaus metais; sukakusiam 40 metų būtinasis stažas didinamas 12 mėnesių kiekvienais asmens
amžiaus metais (šio įstatymo 6 priedas), bet negali viršyti būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai
(šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, 5 priedas).
3. Asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu, netekto darbingumo pensija skiriama, kai jie
sukanka 10 metų mažesnį amžių negu šiame įstatyme nustatytas senatvės pensijos amžius.

Netekto darbingumo pensijos bendrosios dalies dydis apskaičiuojamas pagal formulę 

d ·β · B, kurioje:
1) B – tą mėnesį, už kurį mokama pensija, galiojantis bazinės pensijos dydis;
2) d – netekto darbingumo lygio daugiklis, nurodytas šio įstatymo 3 priede (nuo 0,5 iki 1,5 pagal
nedarbingumo lygį)
3) β – asmens turimo ir būtinojo stažo santykio daugiklis

Netekto darbingumo pensijos individualiosios dalies dydis apskaičiuojamas pagal formulę N·

p · d, kurioje:
1) N – asmens apskaitos vienetų skaičius (sumuojami realiai įgyti vienetai ir pakaitiniai vienetai)
2) p – tą mėnesį, už kurį mokama pensija, galiojanti apskaitos vieneto vertė;
3) d – netekto darbingumo lygio daugiklis, nurodytas šio įstatymo 3 priede, atitinkantis asmens
darbingumo lygį tą mėnesį, už kurį mokama pensija.

34 straipsnis. Senatvės pensija neįgaliajam

1. Kai asmuo, gaunantis pagal šį įstatymą paskirtą netekto darbingumo pensiją, įgyja teisę gauti
senatvės pensiją, jam skiriama ir mokama didesnioji iš šių pensijų: senatvės pensija,
apskaičiuojama šio įstatymo nustatyta tvarka, arba senatvės pensija neįgaliajam, kuri
apskaičiuojama tokia tvarka:
1) senatvės pensijos neįgaliajam bendroji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta
tvarka, įskaitant į stažą iki senatvės pensijos amžiaus sukakties buvusius netekto darbingumo
pensijos gavimo metus ir taikant būtinojo stažo reikalavimą, nustatytą senatvės pensijai, bei gautą
dydį dauginant iš netekto darbingumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas), pagal kurį iki
senatvės pensijos amžiaus sukakties buvo apskaičiuota netekto darbingumo pensija;
2) senatvės pensijos neįgaliajam individualioji dalis apskaičiuojama šio įstatymo 18 straipsnyje
nustatyta tvarka, neįskaitant laikinųjų pensijos apskaitos vienetų, o likusius netekto darbingumo
pensijos apskaitos vienetus pridedant prie įgytų apskaitos vienetų bei gautą dydį dauginant iš
netekto darbingumo lygio daugiklio d (šio įstatymo 3 priedas), pagal kurį iki senatvės pensijos
amžiaus sukakties buvo apskaičiuota netekto darbingumo pensija.

NAŠLIŲ IR NAŠLAIČIŲ PENSIJOS

Teisę gauti našlių ir našlaičių pensiją turi mirusiojo (paskelbto mirusiu) asmens sutuoktinis ir
vaikai (įvaikiai), jeigu asmuo mirties (paskelbimo mirusiu) dieną atitiko šias sąlygas:
1) buvo įgijęs teisę gauti netekto darbingumo (invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją (atsižvelgiant
į mirusiojo amžių) arba gavo vieną iš šių pensijų;
2) minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti mirusysis dirbdamas Lietuvos, Europos
Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose
ar organizacijose

Našlių ir našlaičių pensija neskiriama, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas asmenims, teismo

nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinį asmens, už kurį ši pensija skiriama ir mokama,
gyvybės atėmimą.

Jos skiriasi nuo anų dviejų, nes jos išvestinės, t. y. teisė į jas yra išvestinė. Turime pirma įvertinti,
ar mirusysis asmuo atitiko įstatyme nustatytas sąlygas. Pirmiausia turime įvertinti mirusio
asmens padėtį.

Pirma sąlyga reiškia, kad galimi 4 atvejai praktiškai:

• Gavo viena iš šių pensijų – miršta asmuo, kuris gavo netekto darbingumo pensiją. Sąlygą
atitinka, dedam +, toliau keliausime vertinti našlius ir našlaičius.
• Gauna senatvės pensiją – atitinka šią sąlygą. Dedame +, keliaujame prie našlių ir
našlaičių.

Ką daryti su kitais asmenimis, gali būti, kad miršta, jei negavo jokių pensijų? Turime dar du
faktinius atvejus:
• Jei mirė asmuo, kuris nebuvo sulaukęs pensinio amžiaus – hipotetiškai vertiname, ar jei
mirties metu jis būtų turėjęs netektą darbingumą, ar pagal visus stažus būtų turėjęs gauti
netekto darbingumo pensiją. Buvo darbingas, bet vertiname hipotetiškai. Jei turėjo
hipotetiškai, dedame +, keliaujame prie našlių našlaičių;
• Jei miršta asmuo, kuris buvo sulaukęs pensinio amžiaus, bet negavo dar tos pensijos, savo
veiksmais atidėjo jos gavimą – hipotetiškai vertiname, ar mirties dieną turėjo teisę gauti
pensiją. Jei taip, jei pagal stažus turėjo teisę gauti pensiją, atitinka šį punktą, dedame
pliusą ir keliaujame toliau, ar atitinka našliai ir našlaičiai gauti pensiją

Asmenys, turinys teisę gauti našlių pensiją:

Teisę gauti našlių pensiją turi šie asmenys:

1) sukakę senatvės pensijos amžių našlė arba našlys, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties
metu;
2) pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) našlė arba
našlys, jeigu jie atitinka vieną iš šių sąlygų:
a) buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais iki sutuoktinio mirties arba
pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais per 5 metus po sutuoktinio mirties;
b) buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais tuo metu, kai slaugė namuose
mirusiojo vaikus (įvaikius) iki 18 metų, pripažintus neįgaliaisiais
Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti našlių pensiją tik tuo atveju,
jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau
kaip vieni metai.

Našlei ar našliui našlių pensija neskiriama, o paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar
kartą susituokus.

37 straipsnis. Našlių pensijos dydis

1. Našlei arba našliui, turintiems teisę gauti našlių pensiją, našlių pensija skiriama našlių pensijos
bazinio dydžio.
2. Našlių pensijos bazinis dydis – 21 euras. Našlių pensijos bazinis dydis indeksuojamas šio
įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka.
2021 m. – 28,63 €

Vienišo asmens išmoka:

Socialinės paramos išmoka (LR Vienišo asmens išmokos įstatymas)
– Nėra sudarę santuokos
– Santuoka yra pasibaigusi
– Jei gauna našlio pensiją – jei dydis pensijos mažesnis nei išmokos.
Išmokos dydis 2021 m. - 28,63 € (nuo 2022 – 32 €)

Asmenys, turintys teisę gauti našlaičių pensiją:

1. Teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo (paskelbto mirusiu) vaikai ir įvaikiai
– iki 18 metų,
– Švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo
programų mokiniai ir nuolatinių studijų programų studentai, sukakę 18 metų, turi
teisę gauti našlaičių pensiją iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo,
bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai.
– taip pat vyresni, jeigu jie nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d.
– invalidais) pripažinti iki dienos, kurią jiems sukanka 24 metai,
– taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai,
padarinių nedarbingais ar iš dalies darbingais pripažinti po 24 metų sukakties dienos,
tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kurią jiems sukanka 26 metai,
• ir jeigu jie nuo pripažinimo nedarbingais ar iš dalies darbingais (invalidais)
dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai).

Asmeniui, turinčiam teisę gauti našlaičių pensiją, ši pensija apskaičiuojama pagal mirusio asmens
gautos ar galėjusios priklausyti pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydį:
– 1) mirus senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) ar išankstinės senatvės pensijos
gavėjui, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiojo gautos pensijos dydį;
– 2) mirus asmeniui, kuris jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžių, bet negavo
senatvės pensijos, našlaičių pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam galėjusios
priklausyti senatvės pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius;
– 3) mirus asmeniui, kuris nebuvo sukakęs senatvės pensijos amžiaus, našlaičių pensija
apskaičiuojama pagal mirusiajam galėjusios priklausyti netekto darbingumo pensijos
bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims, netekusiems
65 procentų darbingumo
 – 4) mirus netekto darbingumo pensijos gavėjui, kuris buvo pripažintas netekusiu 45–
60 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidu), našlaičių
pensija apskaičiuojama pagal mirusiajam galėjusios priklausyti netekto darbingumo
pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžius, apskaičiuotus asmenims,
netekusiems 65 procentų darbingumo (II grupės invalidumo pensijos dydį).

• Našlaičių pensijos dydis yra 50 procentų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pensijų bendrosios
ir individualiosios dalių dydžio. Jeigu našlaičių pensijos skiriamos dviem ir daugiau vaikų
(įvaikių), kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 100 procentų viso
apskaičiuotos netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensijos bendrosios ir
individualiosios dalių dydžio. 
• Našlaičių pensijos abiejų tėvų (įtėvių) netekusiems našlaičiams skiriamos už kiekvieną iš
mirusių tėvų (įtėvių).
• Indeksavus bazinės pensijos dydį ir apskaitos vieneto vertę, našlaičių pensijos yra
atitinkamai apskaičiuojamos pagal naujus šių rodiklių dydžius.

PENSIJŲ SKYRIMAS

• Pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos

• įstaiga privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių
dienų. Apie priimtą sprendimą ir šio sprendimo apskundimo tvarką, o atsisakius skirti
pensiją – ir apie atsisakymo priežastį asmuo turi būti informuotas raštu ar elektroninių ryšių
priemonėmis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
• Kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pensiją atsiradimo
arba bet kuriuo metu po teisės gauti pensiją atsiradimo.
• pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau
kaip už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.
• Nėra automatinio pensijų paskyrimo – asmuo turi pats kreiptis dėl jos paskyrimo
• Teisė atidėti senatvės pensijos skyrimą – už atidėjimą asmuo gali gauti „bonusą“. Asmuo
turi aktyviai pats kreiptis ir prašyti atidėti jam pensijos skyrimą vienam, ar dviems metams.

Vat visos šitos pensijos bus aktualios tarpiniame atsiskaityme - PaSiKaRtOkItIa

SOCIALINIO DRAUDIMO LIGOS IR PROFESINĖS REABILITACIJOS IŠMOKOS

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas!

Ligos socialinis draudimas kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims:

– dėl jų pačių
– ar jų šeimos narių
– arba budinčio globotojo, globėjo ar rūpintojo prižiūrimų vaikų ligos
– ar dėl dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje
– prarastas ar negautas pajamas arba jų dalį.

Motinystės socialinis draudimas kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims

– dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį.
Kompensuojamasis uždarbis – apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų suma, pagal kurią
apskaičiuojamos ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo išmokos. Reikia
suprasti, kad tai pajamos, nuo kurių buvo skaičiuojama (DU arba kitos pajamos, gaunamos iš
individualios veiklos ir kt.)

Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažas – laikotarpiai, per kuriuos
mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos
socialiniam draudimui ir (ar) motinystės socialiniam draudimui,
– taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant
darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės,
tėvystės, vaiko priežiūros išmokas,
– ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas
vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo
įstatymu,
– nedarbo socialinio draudimo išmokas bei dalinio darbo išmokas, mokamas
vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.

LIGOS IŠMOKOS

Ligos išmokos skiriamos turintiems teisę jas gauti asmenims šiais atvejais:
1. apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos ir
dėl to praradusiems darbo pajamų;
2. sergantiems šeimos nariams slaugyti; T. y. jie patys neserga, bet yra šeimos nariai,
kuriuos reikia slaugyti ir dėl to asmuo, kuris slaugo savo šeimos narį, negali dirbti ir
negauna pajamų.
3. apdraustiesiems asmenims, nušalintiems nuo darbo dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba
epidemijų; T. y. pats asmuo neserga, bet dėl situacijos valstybėje ar tam tikram regione
asmuo nešalinimas nuo pareigų ir negali dirbti
4. apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje
ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas; Toks asmuo dėl tų paslaugų gavimo yra
laikinai nedarbingas.
5. vaikų ir neįgalių asmenų iki 21 metų priežiūrai, jeigu švietimo įstaigoje (įstaigose)
nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas; Vien todėl, kad vaikas negali lankyti
mokymo įstaigos, ši išmoka gali būti gaunama
6. vaiko priežiūrai, jeigu asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar
atostogos vaikui prižiūrėti, dėl savo ar kito vaiko iki 3 metų, kurio priežiūrai jam
suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti; pvz.
tėvui suteiktos vaiko priežiūros atostogos, mama toliau dirba ir tėvas suserga. Tokiu
atveju, nepaisant to, kad tėvas ir taip nedirbo, tai mama gali gauti ligos išmoką ir
prižiūrėti vaiką.
7. apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar
organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu.

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos skiriamos turintiems teisę jas gauti
apdraustiesiems asmenims:
1. motinystės – apdraustajam asmeniui nėštumo ir gimdymo atostogų metu;
2. tėvystės – apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu;
 3. vaiko priežiūros – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis
vieni arba 2 metai, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte,
arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso
134 straipsnio 2 dalį, metu (išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies
2 punkte), bet ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų, jeigu įmotė (įtėvis) anksčiau negavo
vaiko priežiūros išmokos tam pačiam vaikui prižiūrėti.

Profesinės reabilitacijos išmokos skiriamos ir mokamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems
asmenims, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, jeigu šie asmenys dalyvauja profesinės
reabilitacijos programoje. Tol kol asmuo dalyvauja toj programoj, gali gauti išmoką.

KOMPENSUOJAMASIS UŽDARBIS

1. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos ir profesinės reabilitacijos išmokų

dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui
einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo
nedarbingumo nustatymo ar profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį.
2. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros
išmokų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per
paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės
gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį. 
3. Jeigu visą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraustajam asmeniui buvo
mokama vaiko priežiūros išmoka už prieš tai gimusį vaiką arba jam buvo suteiktos prieš tai gimusio
vaiko nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros atostogos, jo prašymu nauja motinystės,
tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį
buvo apskaičiuota atitinkama ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka
už prieš tai gimusį (globojamą ar įvaikintą) vaiką.

Yra nustatyti min. ir maksimalūs dydžiai:

Pvz. paėmus trijų iš eilės einančių mėn. vidurkį, o asmuo per paskutinius tris mėn. pvz. buvo
nušalintas nuo pareigų arba buvo nemokamose atostogose arba buvo prastovose ir pan. Taigi,
išvedus vidurkį, gali pasirodyti, kad suma labai maža:
 Jeigu vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuoti yra
mažesnis negu 15 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio
užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, ši išmoka skaičiuojama taikant
pastarąjį dydį.
 Jeigu profesinės reabilitacijos išmokos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis
uždarbis yra mažesnis už profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį galiojusių
dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų sumą, profesinės reabilitacijos
išmoka skaičiuojama pagal pastarąjį dydį.
Žemutinės išmokų lubos nustatomos ir kitose valstybėse. Yra laikoma, kad jeigu jau asmuo turi teisę
gauti tam tikrą išmoką, tai ji neturi būti neproporcingai maža.

LIGOS IŠMOKA
Teisę gauti ligos išmoką  turi asmenys, jeigu jie:
1) yra apdrausti ligos socialiniu draudimu (T. y. yra arba dirbantis asmuo (ar jam prilygintas
asmuo) arba tam tikrų kategorijų savarankiškai dirbantys asmenys)
2) tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda darbo pajamų. Lietuvoje yra pakankamai griežta šios
sąlygos interpretacija. T. y. aiškinama siaurąja prasme – asmuo būtinai turi prarasti darbo
pajamas ir tik tada gauna ligos išmoką. Pvz. asmuo dirba dviejuose darbuose pagal dvi DS. Pvz.
baleto šokėja, kuri dirba nac. operos baleto teatre ir dar dirba kaip diktorė radijuje. Tarkim i
patiria traumą. Žvelgiant į faktinę situaciją, viename darbe ji tikrai negali dirbti (šokti), bet
diktorės darbą ji vis dar gali dirbti. Tačiau, analizuojama norma aiškinama labai griežtai – asmuo
turi netekti visų pajamų, kitaip ligos išmoka nėra išmokama,
3) iki laikinojo nedarbingumo pradžios dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12
mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo
stažą. Vertinant stažą 3 arba 6 mėn. nebūtinai turi eiti iš eilės. Gali būti ir su pertraukom.

Jei asmuo neatitinka kažkurios iš šių sąlygų, ligos išmoka nėra išmokama

Ligos išmokos dėl apdraustojo asmens ligos arba traumos mokėjimo trukmė:
– ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su
darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys. Ligos išmoka iš Valstybinio
socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti trečiąją nedarbingumo dieną ir
mokama iki darbingumo atgavimo dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.
– ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių
asmuo tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo ar tarnybos, mokama ne ilgiau kaip 5
kalendorines ligos dienas, 

Ligos išmokos sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti mokėjimo trukmė:

–  Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, išmoka iš Valstybinio socialinio
draudimo fondo (SoDros 😊 ) lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo
dienos ir mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
– slaugančiam sergantį iki 14 metų vaiką, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo
fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mok (...) 14
kalendorinių dienų.
– slaugančiam stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo
įstaigoje sergantį iki 7 metų vaiką ar vaiką iki 18 metų, sergantį ligomis, dėl kurių
nustatytas sunkus neįgalumo lygis, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo
lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama visą reikalingą
slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus (gali eiti
paeiliui arba ne)

LIGOS IŠMOKOS DYDIS

1. Ligos išmoka, kurią moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali
būti mažesnė negu 62,06 procento ir didesnė negu 100 procentų išmokos gavėjo vidutinio darbo
užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Ligos išmoka, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 62,06 procento
išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
3. Ligos išmoka, tapus laikinai nedarbingam dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo
transplantacijai donorystės tikslu, mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo
uždarbio.
4. Ligos išmoka sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui prižiūrėti, mokama iš Valstybinio
socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio
dydžio.

Sąlygos, kurioms esant ligos išmoka nemokama:

1. Ligos išmoka nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad:

1) apdraustasis asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas
nusikalstamą veiką;
2) apdraustasis asmuo sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;
3) apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl
piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.

2. Asmenims, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu tvarką,

nustatytą sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose
Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų
pažymėjimų išdavimo taisyklėse, ligos išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo
pažeidimo padarymo dienos Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta
tvarka.

PROFESINĖS REABILITACIJOS IŠMOKA

Teisę gauti profesinės reabilitacijos išmoką turi apdraustieji asmenys, jeigu jie:
1) dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje ir dėl to negauna darbo pajamų;
2) iki profesinės reabilitacijos programos pradžios turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių
per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24
mėnesius ligos socialinio draudimo stažą,

Pagrindas skirti profesinės reabilitacijos išmoką yra Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos
sprendimas dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo ir profesinės reabilitacijos
pažymėjimas, išduotas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamomis
Profesinės reabilitacijos pažymėjimų išdavimo taisyklėmis.

Profesinės reabilitacijos išmoka turinčiam teisę ją gauti asmeniui skiriama už dalyvavimo

profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir mokama nuo pirmosios dalyvavimo profesinės
reabilitacijos programoje dienos, kol asmuo taps darbingas arba bus pripažintas nedarbingu ar iš
dalies darbingu, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. 

Profesinės reabilitacijos išmoka, mokama pagal šį įstatymą, lygi 65,94 procento išmokos gavėjo
kompensuojamojo uždarbio.

Profesinė reabilitacija – asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti

darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas.
Profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos vadovaujantis individualia profesinės reabilitacijos
programa, kuri sudaroma įvertinus asmens profesinius gebėjimus ir asmenines savybes, norus bei
lūkesčius.

Kodėl buvo įvestos į mūsų sistemą šios išmokos? Pvz. asmuo patiria traumą ir tada ra laikomas
laikinai nedarbingu. Po tam tikro laikotarpio gydymo, nedarbingumas pasibaigia, bet traumos
pasekmės neišnyksta. Tokiu atveju asmuo turi nuolatinį traumos poveikį ir patenka į netekto
darbingumo tarnybą ir nustatomas tam tikras nedarbingumo lygis. Kai tarnyba nustato procentus,
vertinami ne tik medicininiai kriterijai, bet stengiamasi ir kuo labiau individualizuoti – vertinamas
asmens amžius, turima kvalifikacija, profesija ir kt. Pvz.: jeigu trauma yra pirštų netekimas, o
asmuo dirba fizinį darbą – procentas būtų didesnis. Jeigu su tokia pat trauma dirba protinį darbą,
procentas būtų mažesnis. Profesinė reabilitacija yra tarpinis institutas tarp ligos ir netekto
darbingumo. Tarnyba įvertina ir profesinės reabilitacijos poreikį. Jeigu nustatoma, kad poreikis
yra, paskiriama konkreti programa. Tai siekis iš naujo integruoti asmenį.
Tarpinis atsiskaitymas bus iš pensijų (5 dalis skaidrių), ligos ir motinystės išmokų.

SOCIALINIO DRAUDIMO MOTINYSTĖS, TĖVYSTĖS IR VAIKO PRIEŽIŪROS

IŠMOKOS

Motinystės socialinis draudimas kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl
motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį.

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos skiriamos turintiems teisę jas gauti
apdraustiesiems asmenims:
- motinystės – apdraustajam asmeniui nėštumo ir gimdymo atostogų metu;
- tėvystės – apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu;
- vaiko priežiūros: apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis
vieni arba 2 metai:
 išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, (kai vaiko
priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą; ar antraisiais vaiko auginimo
metais)
 arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal DK 134 str. 2 d. (Įvaikinus vaiką),
metu (išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte), bet
ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų, jeigu įmotė (įtėvis) anksčiau negavo vaiko
priežiūros išmokos tam pačiam vaikui prižiūrėti.

Motinystės išmoka (16-18 str.):

16 straipsnis. Teisė gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu

1. Teisę gauti motinystės išmoką turi asmuo, kuris:
1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, numatytus šio
straipsnio 3 dalyje;
2) įstatymų nustatyta tvarka yra išleistas nėštumo ir gimdymo atostogų, išskyrus
atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas
asmeniui, išleistam nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat atvejus, numatytus šio
straipsnio 3 dalyje;
 3) iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12
mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus
šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.
2. Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes stažo
skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, motinystės socialinio
draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai
apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai. (Atkreipkite dėmesį, kad šiuo atveju
kalbame apie atvejus, kai pagal darbo teisę suteikiamos atostogos (iki vaikui sueis treji metai), ir tuo
laikotarpiu nėra gaunama soc. draudimo išmoka (nes jei išmoka gaunama, pagal įstatymo 3 str. 5 d.,
išmokos gavimo laikotarpis laikomas motinystės soc. dr. stažu).
3. Moteriai, turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą ir
tapusiai neapdraustu asmeniu, motinystės išmoka mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta
tvarka (bendra tvarka). T.p. žiūrėti DK normas.
4. Pagrindas skirti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir
gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos
ir darbo ministro patvirtintas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir
gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, arba darbdavio suteiktos 14 kalendorinių dienų
nėštumo ir gimdymo atostogos pagal Darbo kodekso 132 straipsnio 1 dalį.
5. Nėščiai moteriai, neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo
fondo lėšų, mokama vienkartinė išmoka nėščiai moteriai pagal Lietuvos Respublikos išmokų
vaikams įstatymą.

DK 132 str.
 Darbuotojoms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – septyniasdešimt kalendorinių
dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto
gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – septyniasdešimt kalendorinių dienų).
 Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti
keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos
prašymo.
 Darbuotojams, paskirtiems naujagimių globėjais, suteikiamos atostogos už laiką nuo globos
nustatymo dienos, iki kūdikiui sukanka septyniasdešimt dienų.
 Už šio straipsnio nustatytų atostogų laiką mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės
socialinio draudimo įstatymo nustatyta išmoka.

17 straipsnis. Motinystės išmokos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokėjimo trukmė

• Moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių, motinystės išmoka mokama už
126 kalendorines dienas. Komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas
vaikas, išmoka mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų.
• Specialios taisyklės, vaikui gimus prieš terminą ar gimus negyvam vaikui.
• Apdraustajam asmeniui, paskirtam naujagimio globėju, motinystės išmoka mokama nuo
globos nustatymo dienos tol, kol kūdikiui sueis 70 dienų.
• Moterims, kurioms darbdavys suteikė 14 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogas
iš karto po gimdymo pagal Darbo kodekso 132 straipsnio 1 dalį, motinystės išmoka mokama
už 14 kalendorinių dienų.
18 straipsnis. Motinystės išmokos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu dydis
1. Motinystės išmoka nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 77,58 procento išmokos
gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio (atitinka apie 100 proc. „į rankas“ gauto DU)
Motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 6 bazinės socialinės išmokos
 BSI – Vyriausybės tvirtinamas dydis, dažniausiai naudojamas socialinė paramos išmokoms
apskaičiuoti. Nuo 2021-01-01 – 40 €.
 Išmokos „lubos“ netaikomos. LR KT 2016 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. KT8-N5/2016
Jeigu apdraustasis asmuo motinystės išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių
skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ir jų dydis mažesnis už motinystės išmoką,
jam mokamas motinystės išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas
Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

TĖVYSTĖS IŠMOKA
19 straipsnis. Teisė gauti tėvystės išmoką

Teisę gauti tėvystės išmoką turi tėvas (įtėvis), kuris:

1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu;
2) įstatymų nustatyta tvarka yra išleistas tėvystės atostogų, išskyrus atvejus, kai apdraustasis
asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam tėvystės
atostogų; (žr. DK 133 str.)
3) iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius
24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą
atvejį.

Tėvystės išmoka mokama tėvystės atostogų, suteiktų pagal LR DK 133 straipsnį, laikotarpiu
(trisdešimt kalendorinių dienų)

Tėvystės išmoka mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio
– Tėvystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 6 bazinės socialinės išmokos
– Maksimalus kompensuojamasis uždarbis tėvystės išmokoms apskaičiuoti negali
viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

VAIKO PRIEŽIŪROS IŠMOKA (22 – 24 STR.)

1. Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, ar vienas iš vaiko
senelių (jeigu jis atitinka šioje dalyje nustatytas sąlygas ir tik tuo atveju, jeigu teisę gauti vaiko
priežiūros išmoką tam pačiam vaikui prižiūrėti turi bent vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), kuris:
1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu,
2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais
vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko
auginimo metais), kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar
tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai arba antraisiais
įvaikinto vaiko auginimo metais), taip pat atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio
įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros
atostogų,
 3) iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių
per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio
straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.

• Jeigu apdraustasis asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės
išmoką ar vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam
mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 77,58
procento išmokos gavėjo palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio.
• Asmeniui, neturinčiam teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš Valstybinio socialinio
draudimo fondo lėšų ir atitinkančiam Išmokų vaikams įstatyme nustatytas sąlygas,
mokama išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai pagal Išmokų
vaikams įstatymą.
• Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš senelių, gaunančiam vaiko
priežiūros išmoką, kuriam pasibaigė darbo sutartis arba kuris buvo atleistas iš tarnybos,
vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta (bendra)
tvarka.
• Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš senelių, turinčiam šio straipsnio 1 dalies 3
punkte nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, kuriam pasibaigė darbo sutartis arba
kuris buvo atleistas iš tarnybos ir dėl to negavo vaiko priežiūros atostogų, vaiko
priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta (bendra) tvarka.

23 straipsnis. Vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė

Vaiko priežiūros išmoka mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, nuo nėštumo ir gimdymo
atostogų pabaigos tol, kol vaikui sueis vieni arba 2 metai, arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų
pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį (įvaikinus vaiką).
Tėvystės atostogų metu tėvui, gaunančiam tėvystės išmoką, vaiko priežiūros išmoka nemokama.

24 straipsnis. Vaiko priežiūros išmokos dydis

• Vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra 77,58 procento išmokos
gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką,
kol vaikui sueis vieni metai.
• Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 2 metai, šios
išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra 54,31 procento, o iki vaikui sueis 2 metai –
31,03 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
• Vaiko priežiūros išmokos dydis pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais vaiko
priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu yra
77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis
pasirenka gauti šią išmoką 12 mėnesių. 
• Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką 24 mėnesius, šios išmokos dydis
pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu yra 54,31
procento, o antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais – 31,03 procento išmokos gavėjo
kompensuojamojo uždarbio dydžio.
• Vaiko priežiūros išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 6 bazinės socialinės išmokos
• Maksimalus kompensuojamasis uždarbis tėvystės išmokoms apskaičiuoti negali viršyti
dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių
• Jeigu apdraustajam asmeniui gimsta du ir daugiau vaikų ar apdraustasis asmuo įvaikina arba
globoja du ir daugiau vaikų ir jam yra suteiktos šių vaikų priežiūros atostogos, vaiko
 priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių ar įvaikintų arba globojamų
vaikų skaičių, tačiau mokama bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 77,58 procento
išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
• Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko
auginimo metais turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo
įmokos, ir jų dydis mažesnis už vaiko priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), jam
mokamas vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį
turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas (nuo 2021 m. taikoma išimtis – nevertinamos
pajamos, gaunamos iš savarankiškos veiklos).
• Tuo tarpu, jei antraisiais vaiko auginimo metais asmuo turi draudžiamųjų pajamų, jam
išmoka nėra mažinama. Tai reiškia, kad asmuo gali net ir visiškai nutraukti vaiko priežiūros
atostogas ir grįžti dirbti pilnu darbo laiku į darbovietę, gauti darbo užmokestį, bet išmoka
(antrųjų metų dydžio) vis tiek bus mokama.

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIS

DRAUDIMAS

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo

įstatymas

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl
draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo
(tarnybos) arba profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims, o
jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams.

Nelaimingas atsitikimas darbe  – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar
būnant darbo vietoje (papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai
darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje), dėl kurio darbuotojas patiria žalą
sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta
tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe. 

Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui
vykstant į darbą ar iš darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir:
1) gyvenamosios vietos;
2) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;
3) vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ar pavalgyti
metu;
4) kitos darbovietės.

Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau
kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.

Draudžiamaisiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu

apdraustiems asmenims įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos
ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms:
1. dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti
laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku;
 2. dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą),
taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius darbus draudėjo
naudai;
3. dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti
mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

Draudžiamaisiais įvykiais taip pat pripažįstami apdraustiesiems asmenims įvykę nelaimingi

atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę šiais atvejais:
1. papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra
darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;
2. pakeliui į darbą ar iš darbo;
3. kai įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbuotojas ieško naujo darbo;
4. apdraustiesiems asmenims atliekant įstatymų nustatytas valstybines, visuomenines ar
piliečio pareigas, kai už tą laiką mokamas darbo užmokestis arba atitinkama kompensacija,
nuo kurių mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio
draudimo įmokos.

Asmenims, dirbantiems pagal nuotolinio darbo sutartį, draudžiamaisiais įvykiais pripažįstami

tik tie nelaimingi atsitikimai ir ūmios profesinės ligos, kuriuos, dirbant darbdavio naudai, lėmė ar
sukėlė darbdavio pateiktos medžiagos ar darbo priemonės, taip pat pats gamybos procesas.

Sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų
pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar
iš darbo bei profesinių ligų priežasčių tyrimo ir patvirtinimo dokumentais (VDI kompetencija), taip
pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos teritoriniai skyriai

Draudžiamaisiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš

darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio įstatymo
6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių:
1) apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas
nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu
nusižengimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus;
2) apdraustasis asmuo sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;
3) apdraustasis asmuo sirgo liga, nesusijusia su darbu;
4) apdraustasis asmuo savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais);
5) prieš apdraustąjį asmenį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję
su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo.

Draudžiamaisiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba ūmios
profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, ūmi profesinė
liga pasireiškė esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė
apdraustojo asmens neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudžiamaisiais įvykiais, jeigu

apdraustasis asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
 IŠMOKOS
Apdraustajam asmeniui mokama:
1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka
(toliau – ligos išmoka);
2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;
3) netekto darbingumo periodinė kompensacija.

Apdraustajam asmeniui mirus:

– kiekvienam jo šeimos nariui išmokama vienkartinė draudimo išmoka
– šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka

LIGOS IŠMOKA

• Ligos išmoka skiriama asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems 

• Ligos išmoka skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado draudimo laikotarpiu (nėra soc.
draudimo stažo reikalavimo).
• Dydis yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio
• Kompensuojamasis uždarbis – 3 mėnesių draudžiamųjų pajamų vidurkis
• Ligos išmoka mokama už visą laikotarpį iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo
lygio nustatymo dienos,
• Kol nelaimingas atsitikimas darbe bus ištirtas, ligos išmoka nuo trečios laikinojo
nedarbingumo dienos mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta
tvarka.
– Pripažinus įvykį draudžiamuoju, ligos išmoka perskaičiuojama šiame įstatyme
nustatyta tvarka ir išmokamas išmokų skirtumas.

NETEKTO DARBINGUMO VIENKARTINĖ KOMPENSACIJA

1. Jeigu nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio terminuotai netenka iki 20 procentų darbingumo,
jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 7,76 procento jo 24
mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.
2. Jeigu nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 20, bet mažiau
kaip 30 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios
dydis yra 15,52 procento jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei
kompensacijai apskaičiuoti.
3. Jeigu nukentėjusiajam nustatytas neterminuotas darbingumo netekimas, nurodytas šio straipsnio
1 ir 2 dalyse, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija išmokama trigubai didesnė, negu
nurodyta atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2 dalyje.

Kai netenkama daugiau kaip 30 proc. – mokama periodinė kompensacija

NETEKTO DARBINGUMO PERIODINĖ KOMPENSACIJA

Jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko nuo 30 iki 45 procentų
darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija.
Asmeniui, dėl draudžiamojo įvykio netekusiam 45 ir daugiau procentų darbingumo, mokama
netekto darbingumo periodinė kompensacija:
1) jeigu gavėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio neturi teisės į tokio paties dydžio
arba didesnę netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją;
2) jeigu gavėjui dėl to paties draudžiamojo įvykio mokama netekto darbingumo
socialinio draudimo pensija yra mažesnė už apskaičiuotą netekto darbingumo
periodinę kompensaciją. Šiuo atveju gavėjui mokama netekto darbingumo periodinė
kompensacija, kurios dydis yra nustatomas kaip išmokų skirtumas.
Netekto darbingumo periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį už praėjusį
mėnesį

VIENKARTINĖ DRAUDIMO IŠMOKA APDRAUSTAJAM ASMENIUI MIRUS

Mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi vidutinio šalies darbo užmokesčio
(D), galiojusio mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios
profesinės ligos mėnesį, 46,55 dydžių. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo
šeimos nariui.

Mirusiojo šeimos nariais laikomi:

– jo sutuoktinis,
– nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų,
– mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų iki mokymosi ar studijų pagal šias
programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai,
– mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais
(iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų,
– mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties,
– tėvas (įtėvis)
– ir motina (įmotė).
• Pvz. 46,55 x 1566 EUR=72 897EUR
• Sutuoktinis, du vaikai, tėvas ir motina: 72 897EUR / 5 = 14 579 EUR

PERIODINĖ DRAUDIMO IŠMOKA APDRAUSTAJAM ASMENIUI MIRUS

Teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo
mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus
ne daugiau kaip 300 dienų po jo mirties. Išmoka mokama:
1) vaikams (įvaikiams) – kol jiems sukaks 18 metų, – iki mokymosi ar studijų pagal
šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai;
2) mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui (įmotei), nepaisant amžiaus ir
darbingumo, jeigu jis (ji) nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius), vaikaičius,
brolius ar seseris, kol šiems sukaks 8 metai;
3) mirusiojo sutuoktiniui, sukakusiam Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą
senatvės pensijos amžių, – iki gyvos galvos;.
4) mirusiojo sutuoktiniui, kuris pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, kol jie yra
nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai)
5) mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti
neįgaliaisiais iki 18 metų, kol jie yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai);
 6) kitiems pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais arba sukakusiems senatvės
pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo
gauti jo išlaikymą. Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas nustatomas
teismo sprendimu.

• Asmenims kas mėnesį mokama periodinė draudimo išmoka, lygi periodinei netekto
darbingumo kompensacijai (įstatymo 20 straipsnis, laikant, kad asmuo neteko 100 proc.
darbingumo), padalytai iš vienetu padidinto šio nustatytų asmenų skaičiaus.
– Pvz., Sutuoktinis, du vaikai + 1: 401,76EUR / 4 = 100,44 EUR.
• Kai, apdraustajam asmeniui mirus, asmuo, turintis teisę į periodinę draudimo išmoką,
kreipiasi dėl šios išmokos po to, kai ji buvo paskirta kitiems asmenims, turintiems teisę ją
gauti, periodinė draudimo išmoka perskaičiuojama ir mokama visiems gavėjams nuo
mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį gautas paskutinis prašymas, pirmos dienos.

5 TEMA (PO KOLIO? 21.11.30). SOCIALINIO DRAUDIMO MOTINYSTĖS, TĖVYSTĖS IR

VAIKO PRIEŽIŪROS IŠMOKOS

Motinystės socialinis draudimas kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl
motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros prarastas pajamas ar jų dalį.

Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos skiriamos turintiems teisę jas gauti
apdraustiesiems asmenims:
 motinystės - apdraustajam asmeniui nėštumo ir gimdymo atostogų metu;
 tėvystės - apdraustajam asmeniui tėvystės atostogų metu;
 vaiko priežiūros:
• apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu, kol vaikui sueis vieni arba 2
metai - išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte, (kai
vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą; ar antraisiais vaiko
auginimo metais)
• arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal DK 134 str. 2 d. (Įvaikinus vaiką),
metu (išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte), bet
ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų, jeigu įmotė (įtėvis) anksčiau negavo vaiko
priežiūros išmokos tam pačiam vaikui prižiūrėti.
Įstatymo nustatytais atvejais, kai asmuo atitinka išmokų gavimo sąlygas, atostogų juridinis faktas
gali būti netaikomas (pvz., atleistam iš darbo asmeniui, jei jis išlaiko teisę gauti išmokas), taip pat
atostogų faktas netaikomas savarankiškai dirbantiems asmenims.

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų
dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui
einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praėjusio kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti
motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį. Kompensuojamojo užmokesčio
sumai yra taikomos ir dydžio grindys, ir lubos (lubos netaikomos motinystės išmokai).
Išmokos mokamos apdraustiesiems asmenims, kurie iki pirmosios atitinkamų atostogų dienos turi
ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo
stažą.

Motinystės išmoka (16-18 str.)

16 straipsnis. Teisė gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu
1. Teisę gauti motinystės išmoką turi asmuo, kuris:
1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 3
dalyje;
2) įstatymų nustatyta tvarka yra išleistas nėštumo ir gimdymo atostogų, išskyrus atvejus, kai
apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam
nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat atvejus, numatytus šio straipsnio 3 dalyje;
3) iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per
paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2
dalyje numatytą atvejį.
Papildoma taisyklė – jeigu moteris neatitinka visų šių trijų sąlygų gauti motinystės išmoką
(praktikoje dažniausiai pasitaikanti priežastis – neturi 12 mėn. per paskutinius 24 mėn. stažo),
tokiu atveju SoDros išmoka nėra mokama, bet mokama vienkartinė speciali išmoka pagal paramos
sistemą – LR išmokų vaikams įstatymą.
2. Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes stažo
skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, motinystės socialinio
draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai
apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai. (Atkreipkite dėmesį, kad šiuo atveju
kalbame apie atvejus, kai pagal darbo teisę suteikiamos atostogos (iki vaikui sueis treji metai), ir tuo
laikotarpiu nėra gaunama soc. draudimo išmoka (nes jei išmoka gaunama, pagal įstatymo 3 str. 5 d.,
išmokos gavimo laikotarpis laikomas motinystės soc. dr. stažu).
Pagal DK šios atostogos vadinamos neštumo ir gimdymo atostogomis. Jei pažiūrėtume į tarptautinį
reglamentavimą, šios atostogos anglų paprastai vadinamos maternity leave. Todėl svarbu atsiminti,
kad teisiškai Lietuvoje vadiname ne motinystės atostogomis, o neštumo ir gimdymo atostogomis.
Todėl, neturėtume vartoti termino „motinystės atostogos“.
Dėl nėščių darbuotojų atleidimo iš darbo – nėra tikslu sakyti, kad nėščių darbuotojų negalima
atleisti iš darbo. Yra pagrindai, kuriais darbo sutartis gali būti nutraukta ir su nėščia darbuotoja –
pvz. savo noru. Svarbu – išimtys ir yra susijusios su tokiomis moterimis – nesvarbu, kad darbuotoja
buvo atleista iš darbo nėštumo laikotarpiu arba tuoj po gimdymo – visos išmokos jai yra skiriamos
bendra tvarka. T. y. ji vis tiek laikoma apdraustąja, ji prilyginama asmeniui, išleistam atostogų.
Taigi, tokiu atveju garantijos nepasibaigia. Nors praktiškai moteris nėra darbuotoja ir ji nėra
apdraustoji, ji prilyginama apdraustajai.
3. Moteriai, turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą ir
tapusiai neapdraustu asmeniu, motinystės išmoka mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta
tvarka (bendra tvarka). T.p. žiūrėti DK normas.
4. Pagrindas skirti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo
ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės
apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių
nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, arba darbdavio suteiktos 14
kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogos pagal Darbo kodekso 132 straipsnio 1 dalį.
5. Nėščiai moteriai, neturinčiai teisės gauti motinystės išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo
fondo lėšų, mokama vienkartinė išmoka nėščiai moteriai pagal Lietuvos Respublikos išmokų
vaikams įstatymą.

DK 132 straipsnis. Nėštumo ir gimdymo atostogos

1. Darbuotojoms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – septyniasdešimt kalendorinių
dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto
gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios
atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos, nepaisant faktiškai iki
gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo
atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo,
nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.
2. Darbuotojams, paskirtiems naujagimių globėjais, suteikiamos atostogos už laiką nuo globos
nustatymo dienos, iki kūdikiui sukanka septyniasdešimt dienų. Procedūriškai įvaikinti naujagimio
neįmanoma – tai užtrunka ilgiau nei 70 d.
3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų atostogų laiką mokama Lietuvos Respublikos ligos ir
motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta išmoka.

5 straipsnio 4 dalies išimtis:

 SAVARANKIŠKAI dirbantys asmenys: 4. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą
motinystės socialiniu draudimu draudžiami asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka
nėštumo ir gimdymo, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos nesuteikiamos,
remiantis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, prilyginami asmenims, kuriems
suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, o remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų
registro duomenimis apie vaiko gimimą, – asmenims, kuriems suteiktos tėvystės ar vaiko
priežiūros atostogos. (Panaši išimtis su atleistom darbuotojom, nes savarankiškai dirbantys
asmenys neturi darbdavio ir įforminti atostogų jiems niekas negali. Tokiu atveju pagal
medicinos pažymą, jie yra prilyginami asmenims, kuriems suteikiamos nėštumo ir gimdymo
atostogos. Esmė, kad motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos jiems taip pat
priklauso, nepaisant to, kad neatitinka vienos iš nurodytų sąlygų, t. y. jie negali patys sau
įforminti atostogų).

17 straipsnis. Motinystės išmokos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokėjimo

trukmė:
 Moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių, motinystės išmoka mokama už
126 kalendorines dienas. Komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas
vaikas, išmoka mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų.
 Specialios taisyklės, vaikui gimus prieš terminą ar gimus negyvam vaikui.
  Apdraustajam asmeniui, paskirtam naujagimio globėju, motinystės išmoka mokama nuo
globos nustatymo dienos tol, kol kūdikiui sueis 70 dienų.
 Moterims, kurioms darbdavys suteikė 14 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogas
iš karto po gimdymo pagal Darbo kodekso 132 straipsnio 1 dalį, motinystės išmoka mokama
už 14 kalendorinių dienų.

18 straipsnis. Motinystės išmokos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu dydis:

 Motinystės išmoka nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 77,58 procento
išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio (atitinka apie 100 proc. „į rankas“ gauto
DU).
 Motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 6 bazinės socialinės išmokos.
o BSI – Vyriausybės tvirtinamas dydis, dažniausiai naudojamas socialinė paramos
išmokoms apskaičiuoti. Nuo 2021-01-01 – 40 €.
o Po KT nutarimo (2016 m. kovo 15 d.) įsigaliojimo nėra taikomos maksimalios šios
išmokos lubos.
 Jeigu apdraustasis asmuo motinystės išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių
skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, jam yra mokamas pajamų ir
išmokos dydžių skirtumas. Ši taisyklė įgyvendina socialinio draudimo
kompensuojamąjį principą – kompensuojama negali būti daugiau, negu buvo prarasta
dėl socialinės rizikos. Pvz., moteris dirba du darbus, vienas fizinis, o kitas nuotolinis. Iš
fizinio darbo moteris išeina į nėštumo ir gimdymo atostogas ir jai yra mokama motinystės
išmoka. Tuo tarpu jeigu ji dirba nuotolinį darbą ir ji gauna pajamas, tuomet visa išmoka
nebūtų mokama, o būtų mokamas skirtumas. Mes čia netaikome lubų, reikia prisiminti, kad
socialinio draudimo išmokos tikslas yra kompensuoti prarastas pajamas. Jeigu praradau ne
visas pajamas, o tik dalį pajamų, tai kompensuojama bus tik dalis prarastų pajamų.

Tėvystės išmoka:

Teisę gauti tėvystės išmoką turi tėvas (įtėvis), kuris:

1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu;
2) įstatymų nustatyta tvarka yra išleistas tėvystės atostogų, išskyrus atvejus, kai apdraustasis
asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam tėvystės
atostogų; (žr. DK 133 str.)
3) iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius
24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje
numatytą atvejį.

Tėvystės išmoka mokama tėvystės atostogų, suteiktų pagal LR DK 133 straipsnį, laikotarpiu
(trisdešimt kalendorinių dienų (termino negalima skaidyti dalimis. Jeigu imi, imi visas 30
kalendorinių dienų)).

Tėvystės išmoka mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šiai
išmokai, skirtingai nei motinystės išmokai, yra taikomos ne tik dydžio grindys, bet ir lubos.
Analogiška tvarka reguliuojamas išmokos mažinimas, jei asmuo išmokos gavimo metu turi
draudžiamųjų pajamų.
 Tėvystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 6 bazinės socialinės išmokos;
 Maksimalus kompensuojamasis uždarbis tėvystės išmokoms apskaičiuoti negali viršyti
dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių.

Vaiko priežiūros išmoka:

22 str. -24 str.

Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, ar vienas iš vaiko
senelių (jeigu jis atitinka šioje dalyje nustatytas sąlygas ir tik tuo atveju, jeigu teisę gauti vaiko
priežiūros išmoką tam pačiam vaikui prižiūrėti turi bent vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), kuris:
1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu,
2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko
auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo
metais), kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, ar
antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai arba antraisiais įvaikinto vaiko
auginimo metais), taip pat atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4
dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų (kalbant apie savarankiškai
dirbančius asmenis, mes tuomet žiūrime į vaiko amžių, t. y. iki vaikui sueis vieneri ar dveji
metai, nes savarankiškai dirbantys asmenys tokių atostogų negali turėti).
3) iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per
paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2
dalyje numatytą atvejį.

Keletas nuostatų dėl dydžių:

 Vienas iš esminių principų - jeigu apdraustasis asmuo, (jau) gaunantis vaiko priežiūros
išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką ar vaiko priežiūros išmoką dėl kito vaiko
gimimo, globos ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų
suma negali būti didesnė kaip 77,58 procento išmokos gavėjo palankesnio
kompensuojamojo uždarbio dydžio. (Mes nedvigubiname ir nemokame dviejų išmokų,
nes socialinio draudimo išmokos tikslas yra kompesnuoti prarastas pajamas. Neįmanoma
kompensuoti daugiau, negu buvo prarasta. Jeigu yra argumentas, kad sunkiau išlaikyti du
vaikus ir t.t., tuomet mes turime kalbėti apie socialinės paramos sistemą)
 Asmeniui, neturinčiam teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš Valstybinio socialinio
draudimo fondo lėšų ir atitinkančiam Išmokų vaikams įstatyme nustatytas sąlygas,
mokama išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai pagal Išmokų
vaikams įstatymą.
 Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš senelių, gaunančiam vaiko
priežiūros išmoką, kuriam pasibaigė darbo sutartis arba kuris buvo atleistas iš tarnybos,
vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta (bendra)
tvarka.
 Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš senelių, turinčiam šio straipsnio 1 dalies 3
punkte nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, kuriam pasibaigė darbo sutartis arba
kuris buvo atleistas iš tarnybos ir dėl to negavo vaiko priežiūros atostogų, vaiko
priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta (bendra) tvarka.

23 straipsnis. Vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė (trukmė priklauso nuo asmens

pasirinkimo, jis deklaruoja kiek laiko norės gauti išmoką)
 Vaiko priežiūros išmoka mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, nuo nėštumo ir
gimdymo atostogų pabaigos tol, kol vaikui sueis vieni arba 2 metai, arba vaiko priežiūros
atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį (įvaikinus vaiką).
o Vaiko priežiūros išmoka skiriama pagal asmens prašymą iki vaikui sueina vieni arba
dveji metai. Pabrėžtina, kad DK garantuoja vaiko priežiūros atostogų ilgesnę trukmę
– iki vaikui sueis treji metai. Vadinasi, paskutiniais vaiko priežiūros atostogų
 metais (laikotarpiu nuo dvejų iki trejų vaiko amžiaus metų) socialinio
draudimo išmoka nėra mokama.
 Tėvystės atostogų metu tėvui, gaunančiam tėvystės išmoką, vaiko priežiūros išmoka
nemokama. Galima situacija kuomet tėvas pasiima tėvystės atostogas ir pasibaigiant
tėvystės atostogoms taip pat tėvas pasiima vaiko priežiūros atostogas. Tai atosotogos nėra
dubliuojamos, tiesiog pasibaigiant vienoms atostogoms yra forminamos Sodrai kitos ir
atitinkamai keičiasi išmokos dydis bei trukmė. Esmė, kad negalime dubliuoti išmokų, t. y.
vaiko priežiūros išmoa negali būti mokama kartu su tėvystės išmoka ir pan. Mokama tik
viena iš jų.

24 straipsnis. Vaiko priežiūros išmokos dydis

 Vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra 77,58 procento išmokos
gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką,
kol vaikui sueis vieni metai.
 Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 2 metai, šios
išmokos dydis iki vaikui sueis vieni metai yra 54,31 procento, o iki vaikui sueis 2 metai –
31,03 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
 Vaiko priežiūros išmokos dydis pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais vaiko
priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu yra
77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jeigu apdraustasis
pasirenka gauti šią išmoką 12 mėnesių. 
 Jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką 24 mėnesius, šios išmokos
dydis pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu yra
54,31 procento, o antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais – 31,03 procento išmokos
gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

 Vaiko priežiūros išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 6 bazinės socialinės išmokos.
 Maksimalus kompensuojamasis uždarbis tėvystės išmokoms apskaičiuoti negali viršyti
dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių.
 Jeigu apdraustajam asmeniui gimsta du ir daugiau vaikų ar apdraustasis asmuo įvaikina
arba globoja du ir daugiau vaikų ir jam yra suteiktos šių vaikų priežiūros atostogos,
vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių ar įvaikintų arba
globojamų vaikų skaičių, tačiau mokama bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip
77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

 Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko
auginimo metais turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo
įmokos, ir jų dydis mažesnis už vaiko priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), jam
mokamas vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį
turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas (nuo 2021 m. taikoma išimtis – nevertinamos
pajamos, gaunamos iš savarankiškos veiklos).
 Tuo tarpu, jei antraisiais vaiko auginimo metais asmuo turi draudžiamųjų pajamų, jam
išmoka nėra mažinama. Tai reiškia, kad asmuo gali net ir visiškai nutraukti vaiko
priežiūros atostogas ir grįžti dirbti pilnu darbo laiku į darbovietę, gauti darbo užmokestį,
bet išmoka (antrųjų metų dydžio) vis tiek bus mokama. (Ši dalis neatitinka socialinio
draudimo principo – kam kompensuoti pajamas, jeigu grįžti į darbą ir gauni pajamas plius
išmoką. Tokiu atveju antrųjų metų socialinio draudimo išmoka iš principo įgyja socialinės
paramos požymį. Sakykime, kad tai yra tam tikra išimtis. Kita vertus ši išimtis yra
pateisinama, tas ptas dydis 40 proc. buvusio užmokesčio – nėra didelis dydis).
 8 tema: Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas

NB. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo
įstatymas

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų įstatymas nustato nelaimingų atsitikimų darbe,
pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų socialinio draudimo santykius, asmenų, kurie
draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu, kategorijas bei šių asmenų teises į šio draudimo
išmokas, išmokų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudžiamuosius bei
nedraudžiamuosius įvykius.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja
dėl draudžiamųjų įvykių (socialinė rizika) (nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje), pakeliui į
darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu
apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams.

SVARBU: Pabrėžtina, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu NĖRA draudžiami
savarankiškai dirbantys asmenys.

1) Nelaimingas atsitikimas darbe  - įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant

darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje (papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų
pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos
teritorijoje), dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors
vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas
nelaimingu atsitikimu darbe. 

Nelaimingu atsitikimu darbe taip pat pripažįstamas su pareigūno tarnybinių pareigų atlikimu susijęs
įvykis, kurio metu pareigūnas patiria rizikos veiksnio (cheminio, fizikinio, biologinio, fizinio arba
ergonominio) ar kelių veiksnių poveikį, kurio padarinys yra pareigųno mirtis ar sveikatos
sutrikdymas.

2) Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį,

darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos
ir:
1) gyvenamosios vietos (ir atvirkščiai);
2) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;
3) vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ar
pavalgyti metu;
4) kitos darbovietės.

3) Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar

daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas
profesine liga.

Nukentėjusysis – apdraustasis asmuo, kurio sveikatai yra padaryta žala dėl draudžiamuoju įvykiu
pripažinto nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba dėl draudžiamuoju įvykiu
pripažintos nustatytos profesinės ligos.
Draudžiamaisiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu
apdraustiems asmenims įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos,
kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms šioms sąlygoms:
1) dirbant draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo nurodymu paskirtu dirbti
laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku;
2) dirbant darbo sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei
sutvarkymą), taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius
darbus draudėjo naudai;
3) dirbant darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti
mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

Draudžiamaisiais įvykiais taip pat pripažįstami apdraustiesiems asmenims įvykę nelaimingi

atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę šiais atvejais:
1) papildomų, specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas
yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;
2) pakeliui į darbą ar iš darbo;
3) kai įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu darbuotojas ieško naujo
darbo;
4) apdraustiesiems asmenims atliekant įstatymų nustatytas valstybines, visuomenines ar
piliečio pareigas, kai už tą laiką mokamas darbo užmokestis arba atitinkama
kompensacija, nuo kurių mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe
socialinio draudimo įmokos.

Asmenims, dirbantiems pagal nuotolinio darbo sutartį, draudžiamaisiais įvykiais pripažįstami

tik tie nelaimingi atsitikimai ir ūmios profesinės ligos, kuriuos, dirbant darbdavio naudai, lėmė ar
sukėlė darbdavio pateiktos medžiagos ar darbo priemonės, taip pat pats gamybos procesas.

Sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų
pripažinimo draudžiamaisiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą
ar iš darbo bei profesinių ligų priežasčių tyrimo ir patvirtinimo dokumentais (VDI kompetencija),
taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai.

Draudžiamaisiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš

darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio
įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių:
1) apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba
teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su
administraciniu nusižengimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų
pažeidimus;
2) apdraustasis asmuo sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;
3) apdraustasis asmuo sirgo liga, nesusijusia su darbu;
4) apdraustasis asmuo savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais);
5) prieš apdraustąjį asmenį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir
motyvai nesusiję su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į
darbą ar iš darbo.

Draudžiamaisiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba ūmios
profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, ūmi profesinė
liga pasireiškė esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė
apdraustojo asmens neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių
medžiagų.
 Nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudžiamaisiais
įvykiais, jeigu apdraustasis asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių
medžiagų.

Išmokos:

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokos visiškai ar iš dalies kompensuoja

apdraustiesiems asmenims, o jų mirties atveju – jų šeimos nariams dėl draudžiamųjų įvykių
prarastas pajamas.

 Apdraustajam asmeniui mokama:

1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės
ligos išmoka (toliau – ligos išmoka);
2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija;
3) netekto darbingumo periodinė kompensacija.
 Apdraustajam asmeniui mirus:
1) kiekvienam jo šeimos nariui išmokama vienkartinė draudimo išmoka;
2) šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka.

Ligos išmoka:

Ligos išmoka skiriama laikino nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš
darbo arba profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, metu, jeigu teisė ją gauti atsirado
draudimo laikotarpiu, vadinasi, šios išmokos gavimo teisė nepriklauso nuo sukaupto nelaimingų
atsitikimų darbe socialinio draudimo stažo. Ligos išmoka mokama už visą laikotarpį iki
darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos. Išmokos dydis – 77,58
proc. kompensuojamojo uždarbio.

 Ligos išmoka skiriama asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems;

 Ligos išmoka skiriama, jeigu teisė ją gauti atsirado draudimo laikotarpiu (nėra soc.
draudimo stažo reikalavimo);
 Dydis yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio;
 Kompensuojamasis uždarbis – 3 mėnesių draudžiamųjų pajamų vidurkis.
 Ligos išmoka mokama už visą laikotarpį iki darbingumo atgavimo dienos arba
darbingumo lygio nustatymo dienos.
 Kol nelaimingas atsitikimas darbe bus ištirtas, ligos išmoka nuo trečios laikinojo
nedarbingumo dienos mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta
tvarka.
o Pripažinus įvykį draudžiamuoju, ligos išmoka perskaičiuojama šiame įstatyme
nustatyta tvarka ir išmokamas išmokų skirtumas.

Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija:

 Jeigu nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio terminuotai netenka iki 20 procentų

darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis
yra 7,76 procento jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei
kompensacijai apskaičiuoti.
  Jeigu nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 20, bet
mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė
kompensacija, kurios dydis yra 15,52 procento jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio,
taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.
 Jeigu nukentėjusiajam nustatytas neterminuotas darbingumo netekimas, nurodytas šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija išmokama trigubai
didesnė, negu nurodyta atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2 dalyje.
 Kai netenkama daugiau kaip 30 proc. – mokama periodinė kompensacija.

Netekto darbingumo periodinė kompensacija:

Jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko nuo 30 iki 45 procentų
darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija.

Asmeniui, dėl draudžiamojo įvykio netekusiam 45 ir daugiau procentų darbingumo, mokama

netekto darbingumo periodinė kompensacija:
 jeigu gavėjas dėl to paties draudžiamojo įvykio neturi teisės į tokio paties dydžio arba
didesnę netekto darbingumo socialinio draudimo pensiją;
 jeigu gavėjui dėl to paties draudžiamojo įvykio mokama netekto darbingumo socialinio
draudimo pensija yra mažesnė už apskaičiuotą netekto darbingumo periodinę
kompensaciją. Šiuo atveju gavėjui mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija,
kurios dydis yra nustatomas kaip išmokų skirtumas.
 Netekto darbingumo periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį už
praėjusį mėnesį.
 Ji apskaičiuojama atsižvelgiant į darbingumo netekimo koeficientą (netekto darbingumo
lygį), buvusias asmens pajamas (apskaitos vienetus) ir mėnesį, už kurį mokama
kompensacija, galiojantį vidutinį šalies darbo užmokestį.

Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam asmeniui mirus:

 Apdraustaham asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, mirusiojo šeimai išmokama
vienkartinė draudimo išmoka, lygi vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojusio
mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės
ligos mėnesį, 46,55 dydžių.
 Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.
 Mirusiojo šeimos nariais laikomi:
– jo sutuoktinis,
– nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų,
– mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų iki mokymosi ar studijų pagal šias
programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai,
– mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais
(iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų,
– mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties,
– tėvas (įtėvis)
– ir motina (įmotė).

Periodinė draudimo išmoka apdraustajam asmeniui mirus:

Jeigu apdraustasis asmuo dėl nelaimingo atsitikimo darbe miršta, teisę į periodinę draudimo išmoką
turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę
gauti jo išlaikymą, taip pat mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip
300 dienų po jo mirties.

Išmoka mokama:
 vaikams (įvaikiams) – kol jiems sukaks 18 metų, – iki mokymosi ar studijų pagal šias
programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai;
 mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui (įmotei), nepaisant amžiaus ir darbingumo,
jeigu jis (ji) nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius), vaikaičius, brolius ar seseris, kol
šiems sukaks 8 metai;
 mirusiojo sutuoktiniui, sukakusiam Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės
pensijos amžių, – iki gyvos galvos;
 mirusiojo sutuoktiniui, kuris pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, kol jie yra
nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai);
 mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais
iki 18 metų, kol jie yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai);
 kitiems pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais arba sukakusiems senatvės
pensijos amžių asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti
jo išlaikymą. Šių asmenų išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas nustatomas teismo
sprendimu, o jų nedarbingumo faktas nustatomas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo
tarnybos arba teismo sprendimu.

Periodinė draudimo išmoka lygi nukentėjusiojo asmens periodinei netekto darbingumo

kompensacijai, padalytai iš vienetu padidinto aukščiau išvardytų asmenų skaičiaus. Pvz.,
Sutuoktinis, du vaikai + 1: 401,76EUR / 4 = 100,44 EUR.

Kai, apdraustajam asmeniui mirus, asmuo, turintis teisę į periodinę draudimo išmoką, kreipiasi dėl
šios išmokos po to, kai ji buvo paskirta kitiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, periodinė
draudimo išmoka perskaičiuojama ir mokama visiems gavėjams nuo mėnesio, einančio po to
mėnesio, kurį gautas paskutinis prašymas, pirmos dienos.

2021/12/07
9 tema: Nedarbo socialinis draudimas

NB. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas

Asmenims, besikreipiantiems dėl nedarbo išmokos (ar jas gaunantiems), keliami tam tikri
reikalavimai: lankyti įvairius persikvalifikavimo kursus, dirbti viešuosius darbus, turėti draudimo
stažą ir pan. Beveik visų draudimo nuo nedarbo schemų išmokas riboja laikais. Kartais pašalpų
mokėjimo terminas būna fiksuotas, bet dažniausiai priklauso nuo to, ar asmuo, prieš tapdamas
bedarbiu, dirbo ir buvo draustas.

Gaunamos draudimu paremtos nedarbo išmokos dydis kartais nustatomas kaip fiksuota suma, bet
dažniausiai apskaičiuojamas kaip tam tikras ankstesnio uždarbio procentas. Be to, bedarbio
pašalpos dydis gali būti nustatomas atsižvelgiant į jo šeimos padėtį. Tai dažniausiai taikoma
suteikiant materialinę paramą nedarbo atveju.

Lietuvoje nedarbo draudimo paskirtis – mokėti apdraustiesiems asmenims išmokas,

pakeičiančias uždarbį, prarastą netekus darbo ir ieškant naujo užimtumo galimybių.
Nedarbo draudimas yra socialinio draudimo rūšis (mokamos socialinio draudimo įmokos).
Nedarbo draudimas įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu
apdraustiems asmenims dėl nedarbo ar dalinio darbo negautas pajamas arba jų dalį ir (arba)
finansuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos
priemones.

Nedarbo draudimas Lietuvoje neapima savarankiškai dirbančių asmenų. Be to, šiuo metu nėra
įtvirtinto ir savanoriško nedarbo draudimo instituto.

Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi:

 Užimtumo tarnyboje (anksčiau buvo vadinama darbo birža) prie Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsiregistravę asmenys,
 kuriems suteiktas bedarbio statusas,
 jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos
politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo
draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių (nebūtinai 12 mėn. turi eiti paeiliui);
2) (netaikome stažo reikalavimo) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar
alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios
pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą (šiame
punkte nurodytiems asmenims nėra taikomas nedarbo draudimo stažo reikalavimas
su sąlyga, kad jie įsiregistruoja Užimtumo tarnyboje ne vėliau kaip per 6
kalendorinius mėnesius po privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios
krašto apsaugos tarnybos baigimo).

LR Užimtumo įstatymas:

Asmenys, kurie gali gauti paslaugas iš Užimtumo tarnybos, jie nebūtinai turi būti bedarbiais.
Užimtumo tarnyba teikia platesnes paslaugas.

Nedirbantis asmuo yra asmuo, kuris atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) yra bedarbis;
2) užsiima tik neatlygintinio užimtumo veikla (savanoriška, neatlygintina veikla. Asmuo
nedirbantis, bet sudaręs savarankiškos veiklos sutartį);
3) nėra užimtas asmuo.

Tinkamas darbas yra darbas, kuris atitinka visus šiuos požymius:

1) atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo
patirtį;
2) Užimtumo tarnyba nėra gavusi oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis
aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą;
3) Kelionės išlaidos, apskaičiuojamos pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki
darbo vietos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą
vieno kilometro įkainį, nesudaro daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme
nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio. (skaičiuojama pagal išlaidas, kurias patirtų
darbuotojas. Šita sąlyga yra kritikuojama darbo ir šeiminių įsipareigojimų atžvilgiu)
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, (Yra dvi rūšys: aktyvios priemonės ir pasyvios
priemonės. Aktyvios priemonės yra tam tikro pobūdžio paslaugos, kurios nėra piniginės. Pasyvios
priemonės yra išmokos) kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų
užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą, yra šios:
1) parama mokymuisi (naujų kvalifikacijų įgijimas, persikvalifikavimas);
2) parama judumui (stažuotės, profesinės praktikos);
3) remiamasis įdarbinimas (darbdaviui yra taikomos lengvatos, pvz., priimant į darbą asmenį
atlikusį bausmę įkalinimo įstaigoje);
4) parama darbo vietoms steigti.

Aktyvios darbo rinkos politinkos priemonės yra siūlomos arba gali būti siūlomos bedarbiams. Tai
priklauso nuo individualaus vertinimo, pvz., bedarbio amžiaus, jau turimos kvalifikacijos, jau
turimos patirties ir tikrai ne visais atvejais vietoj išmokos yra siūlomos aktyvios darbo rinkos
priemonės.

Nedarbo draudimo išmokos skyrimo sąlygos:

Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad asmuo įgytų teisę į nedarbo draudimo išmoką, nėra svarbu,
kokiu teisiniu pagrindu yra nutrūkę jo darbo santykiai, bet darbo sutarties nutraukimo pagrindas gali
turėti reikšmės kai kurioms išmokos skyrimo sąlygoms.

6 straipsnis. Nedarbo draudimo išmokos skyrimo sąlygos

 1 d. Nedarbo draudimo išmoka skiriama bedarbiais Užimtumo tarnyboje registruotiems
asmenims ir pradedama mokėti nuo aštuntos po įsiregistravimo dienos (bendroji
taisyklė), išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.
 2 d. Bedarbiams, atleistiems iš darbo (tarnybos) dėl darbuotojo (tarnautojo) kaltės,
nedarbo draudimo išmoka pradedama mokėti praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo
įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos (Pirmosios išimties atveju matoma tam tikra
papildoma teisės aktų nustatyta sankcija darbuotojui, pažeidusiam darbo drausmę).
 4 d. Bedarbiams, gaunantiems ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko
priežiūros ar ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo
išmoką, paskirtą iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, nedarbo draudimo
išmoka pradedama mokėti ne anksčiau, negu baigiasi šių išmokų mokėjimo laikas
(Antrosios išimties taikymas leidžia manyti, kad darbdavio atleidžiamam darbuotojui
mokama išeitinė išmoka ar kompensacija turi tokią pačią paskirtį (vieną iš paskirčių), kaip
ir nedarbo draudimo išmoka – užtikrinti pajamų palaikymą (kompensavimą) tam tikrą
laikotarpį, kol asmuo vėl įsilies į darbo rinką).

7 straipsnis. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė ir tvarka:

 Nedarbo draudimo išmoka mokama ne rečiau kaip kartą per mėnesį už praėjusį mėnesį.
 Nedarbo draudimo išmoka mokama 9 mėnesius.

Bedarbiams, kuriems paskirtos arba atnaujintos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo termino
pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip penkeri metai, nedarbo
draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar dviem mėnesiams, jeigu asmeniui nepaskirta
išankstinė senatvės pensija.

Ne visi 9 mėnesiai yra vienodai kompensuojami. Šitų išmokų atžvilgiu mes turime pasiekti du
tikslus, kurie yra tarpusavyje pakankamai sunkiai suderinami. Kadangi tai yra socialinio pobūdžio
išmoka, ypatingai socialinio draudimo išmoka, ji turi būti pakankama, ji turi užtikrinti pakankamas,
net jeigu ir minimalias, buvusiu darbo užmokesčio pakeitimo funkcijas. Iš kitos pusės, ši nedarbo
draudimo išmoka, jokiu būdu negali skatinti asmens pasyvumo. Asmuo gaudamas šitą išmoką,
negali tikėtis jos gauti labai ilgai ir didelio dydžio, kad jis nebetaptų suinteresuotas aktyviai ieškotis
darbo. Tie tikslai, kad užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį, bet ir skatinti asmenį dėti visas
pastangas susirasti naują darbą lemia specialų šios išmokos dydžio nustatymo tvarką.

8 straipsnis. Nedarbo draudimo išmokos dydis

 Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma.
 Pastovią nedarbo draudimo išmokos dalį sudaro 23,27 procento mėnesį, už kurį mokama
nedarbo draudimo išmoka, galiojančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos
minimaliosios mėnesinės algos. Pastovioji dalis – 170 (nuo 2022)
 Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis apskaičiuojama taip:
– pirmą–trečią nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 procento
apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
– ketvirtą–šeštą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 31,03 procento
apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų;
– septintą–devintą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį – 23,27 procento
apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų.
 vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos kaip
30 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo
bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, vidurkis.
 Nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 58,18 procento Lietuvos statistikos
departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje,
galiojusio užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo bedarbio įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje
dienos. Pvz., 2021 m. IV ketvirtį – 904,35€ (išmokos lubos) Esmė: nepriklausomai nuo
turėto darbo užmokesčio, išmokos dydis negali būti didesnis nei nustatos lubos, t. y. 58,18
proc. šalies VDU.

Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas sustabdomas, kai asmeniui Užimtumo įstatymo nustatyta
tvarka sustabdomas bedarbio statusas. Nutraukus bedarbio statusą nedarbo draudimo išmokos
mokėjimas taip pat nutraukiamas. Sustabdytos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas atnaujinamas
nuo tos dienos, nuo kurios atnaujinamas bedarbio statusas. Šie atvejai susiję ne su bedarbio statuso
pažeidimais, bet su laikina, terminuota darbo veikla, savarankiška veikla, mokymusi ir pan.

Atvejais, kai nedarbo draudimo išmokos mokėjimas buvo nutrauktas, nedarbo draudimo išmoka
pakartotinai gali būti paskirta bedarbiui, atitinkančiam visas bendrąsias įstatymo nustatytas sąlygas,
pakartotinai įsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje ir pateikusiam prašymą skirti nedarbo draudimo
išmoką, po dvylikos mėnesių nuo ankstesnės nedarbo draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo
dienos.
Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų nedarbo draudimo išmoka atvejų, nustatoma ne tik
bedarbio registracijos kontrolės sistema, bet ir ypatingos sankcijos, jei įrodomas nelegalaus darbo
faktas (tuo laikotarpiu, kai asmeniui buvo mokama išmoka). Jei nedarbo draudimo išmoka išmokėta
bedarbiui, kuris dirbo nelegalų darbą, toks bedarbis privalo grąžinti nedarbo draudimo išmoką už
laikotarpį, už kurį darbdavys sumokėjo jam atlyginimą. Jeigu neteisėtai gauta nedarbo draudimo
išmoka negrąžinama per 3 mėnesius nuo nelegalaus darbo fakto nustatymo, Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos sprendimu gali būti išieškota.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. Lietuvos nedarbo draudimo sistemoje atsirado nauja, iki tol
nereglamentuota dalinio darbo išmoka. Teisę į dalinio darbo išmoką turi apdraustieji, kuriems
Darbo kodekso nustatyta tvarka darbdavys savo sprendimu nustato dalinį darbą (sumažinama
darbo laiko norma iki pusės darbo laiko).

Dalinio darbo išmokos dydis yra lygus sutrumpintam darbo laikui (iki 50 proc. darbo laiko normos)
proporcingai mažesnei nedarbo draudimo išmokai, kuri būtų mokama bedarbiui asmeniui.

Visa dalinio darbo išmokos mokėjimo trukmė negali būti ilgesnė kaip trys mėnesiai. Dalinio
darbo išmokos mokėjimo laikotarpiai įskaitomi į nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpius,
taigi pasibaigus dalinio darbo išmokos mokėjimo laikotarpiui asmeniui bendrąja įstatymo nustatyta
tvarka mokama nedarbo draudimo išmoka, bet neviršijant bendrojo maksimalaus devynių mėnesių
laikotarpio. Dalinio darbo išmokos mokėjimas nutraukiamas pasibaigus darbo santykiams ar
darbdaviui panaikinus sprendimą dėl dalinio darbo nustatymo darbuotojui.

Nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka.

2021/12/14
10 tema: Valstybinės pensijos

Teisės aktai:
 Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas
 Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas
 Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas
 Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymas
 Prezidento valstybinės rentos įstatymas

Valstybinių pensijų samprata:

Valstybinė pensija mokama ne visiems asmenims, o tik tiems, kuriems yra numatyta ją skirti ir
kurie yra įvardyti LR valstybinių pensijų įstatyme. Svarbus požymis, skiriantis šią pensiją iš kitų,
yra tas, kad visos valstybinės pensijos yra mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės
biudžeto.

Taigi valstybinės pensijos – tai ilgalaikės, periodinės piniginės išmokos, skirtos materialiniam
aprūpinimui asmenų, įvardytų Valstybinių pensijų įstatyme, mokamos iš valstybės biudžeto.

KT 2015 m. lapkričio 26 d. nutarim pažymėjo, kad įstatymų leidėjo diskrecija nustatant

valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas; šių pensijų
skyrimo ąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti inter alia nuo tarnybos ypatumų, ekonominių
valstybės išgalių; įstatymų leidėjas, įgyvendindamas iš Konstitucijos kylančią savo diskreciją
nustatyti valstybinių pensiju skyrimo ir mokėjimo sąlygas, gali nustatyti, kad asmenims,
atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas kelioms valstybinėms pensijoms gauti, turi būti mokama
viena iš jų, bet įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į ekonomines valstybės išgales, kitas svarbias
aplinkybes, paisydamas konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo,
proporcingumo principų, kitų Konstitucijos normų ir principų, gali nustatyti atskirus
konstituciškai pagrįstus atvejus, kai asmeniui gali būti mokama ne viena valstybinė pensija.

Šiame nutarime KT įvardijo keletą specifinių valstybinių pensijų kriterijų, pabrėždamas, kad
Konstitucijos 52 str. expressis verbis nurodytos pensijų rūšys yra senatvės ir netekto darbingumo
(anksčiau invalidumo) pensijos, be to, pagal Konstituciją, įstatymu gali būti nustatytos ir
kitokios, ne tik Konstitucijos 52 str. nurodytos pensijos.

Minėtame Konstitucijos straipsnyje tiesiogiai neįvardytos valstybinės pensijos savo prigimtimi ir

pobūdžiu skiriasi nuo valstybinių socialinio draudimo pensijų: jos yra skiriamos už atliktą
tarnybą ar nuopelnus Lietuvos valstybei, taip pat kaip kompensacija įstatyme nurodytiems
nukentėjusiems asmenims, ir mokamos iš valstybės biudžeto.
Šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su
atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso
valstybinės pensijos skyrimas).

Valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes
ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas.
Įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant
kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti nuo tarnybos ypatumų,
ekonominių valstybės išgalių.

Įstatymu gali būti nustatytas maksimalus tokių pensijų dydis, taip pat gali būti įtvirtinti įvairūs
tokios pensijos maksimalaus dydžio nustatymo būdai.

Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, gali nustatyti ir tam tikrus atvejus, kada valstybinė
pensija, esant įstatyme numatytoms aplinkybėms, asmeniui neskiriama.

LR valstybinių pensijų įstatyme numatytos šios valstybinės pensijos:

1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos;
2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;
3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos;
4) mokslininkų valstybinės pensijos;
5) teisėjų valstybinės pensijos;
6) Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Respublikos Prezidentas) sutuoktinio valstybinė
pensija.

Taip pat prie iš esmės valstybinių pensijų reikėtų priskirti: rentas buvusiems sportininkams, rentas
signatarams; LT Prezidento valstybinę rentą; kompensacines išmokas teatrų ir koncertinių įstaigų
kūrybiniams darbuotojams.

DU tikslai/paskirtis:
 atlyginti už nuopelnus arba ypatingą statusą;
 Papildomos socialinės garantijos už tam tikrą profesiją/pareigas.

Valstybinių pensijų skyrimo tvarka:

 Valstybinių pensijų įstatyme nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines
pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių
pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų.
 Asmeniui, turinčiam teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją ir kitą
nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją (taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių
pensiją), jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų.
  Asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos
gavėją ir valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir mokama
arba valstybinė našlių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo našlių pensija.
 Asmeniui turinčiam teisę gauti valstybinę našlaičių pensiją už mirusį valstybinės pensijos
gavėją ir valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir
mokama arba valstybinė našlaičių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo našlaičių
pensija.

KT minėtajame 2015 m. lapkričio nutarime komentuodamas galimybę vienu metu gauti dvi
valstybines pensijas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas iš Konstitucijos kylančią savo
diskreciją nustatyti valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, gali nuspręsti, kad asmenims,
atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas kelioms valstybinėms pensijoms gauti, turi būti mokama
viena iš jų, taip pat, atsižvelgdamas į ekonomines valstybės išgales, kitas svarbias aplinkybes,
paisydamas konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo
principų, kitų Konstitucijos normų ir principų, gali nustatyti atskirus konstituciškai pagrįstus
atvejus, kai asmeniui gali būti mokama ne viena valstybinė pensija.

Valstybinių pensijų dydis:

Kiekvienos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų
valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali
viršyti užpraėjusio ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos
departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,1637 dydžio.
Valstybinių pensijų dydžio matas - valstybinių pensijų bazė. Valstybinių pensijų bazę tvirtina
Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu (58 eurai 2020
m.).

Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinė pensija:

Teisę gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi LR piliečiai
– labiausiai pasižymėję neginkluoto pasiprešinimo (rezistencijos) dalyviai (laisvės kovų
dalyviai) ir aukščiausieji valstybės pareigūnai.

Teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai:
1) ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai;
2) olimpinių žaidynių čempionai, paralimpinių žaidynių čempionai, kurčiųjų žaidynių
čempionai (aukso medalio laimėtojai);
3) asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno
premija.

Teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi šie Lietuvos Respublikos piliečiai:
1) motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8
metų) 5 ir daugiau vaikų (toliau – daugiavaikiai motina  arba tėvas);
2) olimpinių žaidynių prizininkai, paralimpinių žaidynių prizininkai, kurčiųjų žaidynių
prizininkai (sidabro, bronzos medalių laimėtojai), olimpinių sporto šakų pasaulio čempionai,
į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio
čempionai (aukso medalio laimėtojai);
3) asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas garbės donoro vardas.
Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija veikia prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama asmenims, jeigu:

 jie yra sukakę Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių
 arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir
daugiau darbingumo.
 Asmenys, dirbę ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias teisės aktuose nustatyta tvarka
skiriama kompensacija, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją likus
iki senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių, už kik mėnesių mokama kompensacija.

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis:

 Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio.
 Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio.
 Valstybinių pensijų bazė – tvirtina Vyriausybė, nuo 2021-01-01 – 58,70 EUR. (234/117,4
EUR).

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos:

Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, 
– 1) kurie tapo invalidais dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir
po to buvusių įvykių,
– 2) Politiniai kaliniai, tremtiniai;
– 3) pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai – laisvės
kovų dalyviai;
– 4) kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams;
– 5) kurie Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo antihitlerinės koalicijos valstybių
veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose;
– 6) kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius;
– 7) kurie tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje
armijoje (1945 07 22–1991 12 31) metu arba vėliau buvo pripažinti nedarbingais ar
iš dalies dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;
– 8) kurie būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu
atliko tarnybą Afganistane;
– Kt.
• Dydis, priklauso nuo statuso ir/ar netekto darbingumo
– Nuo 8,56 valstybinių pensijų bazės dydžio (496 EUR)
– iki  0,8025 valstybinių pensijų bazės dydžio (46,5 EUR).

Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija

Teisę gauti Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją turi asmuo, kuris,
- būdamas Respublikos Prezidento sutuoktiniu,
- Respublikos Prezidento kadencijos (kadencijų) metu ne mažiau kaip 3 metus vykdė
valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas Respublikos Prezidento sutuoktinio
(toliau – Respublikos Prezidento sutuoktinis) funkcijas.
Sąlygos:
 - sukakęs senatvės pensijos amžių arba yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, netekusiu
60 procentų ir daugiau darbingumo,
- neturi draudžiamųjų pajamų, kurių sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Valstybinio
socialinio draudimo įstatyme.
- Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydis – 11,64 procento Respublikos
Prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį (9735 EUR)
KT nutarimas 2014-07-03. Byla EŽTT.

Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymas

• Respublikos Prezidento valstybinė renta skiriama ir mokama iki gyvos galvos Respublikos
Prezidentui, kurio įgaliojimai nutrūko Lietuvos Respublikos Konstitucijos 88 straipsnio 1, 2,
3 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais.
• Respublikos Prezidento valstybinė renta skiriama 38,79 procento Respublikos Prezidento
darbo užmokesčio dydžio per mėnesį.
• Sprendimą skirti Respublikos Prezidento valstybinę rentą priima Lietuvos Respublikos
Vyriausybė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu.