Lietuvi kalbos literatros termin odynas

10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21.

22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30. 31. 32. 33. 34. 35.

1. Abstrahuoti - mintimis ireikti ir apibendrinti esmines objekt savybes ir santykius, sudaryti abstrakcijas. 2. Absurdas - prietaringas ar visai prasms neturintis reikinys. 3. Adekvatus - tolygus, tapatus, visikai atitinkantis. 4. Adoruoti - garbinti, dievinti. 5. Adresatas - gavjas, gaunantis asmuo. 6. Afabulinis - neturintis fabulos. 7. Afektas - stiprus, trumpas susijaudinimas, smarki emocin reakcija, jausm protrkis (ypa pykio). 8. Aforizmas - trumpas, taigios formos posakis apibendrinantis reikming, danai originali, netikt mint. 9. Alegorija - netiesioginis, paslptos reikms vaizdas. Aliteracija - vienod gars ar gars jungini pasikartojimas. Aliuzija - posakis, primenantis kok nors inom fakt (istorin, mitologin, literatrin veikj, vyk, vaizdin) ir susiejantis krinyje vaizduojam situacij su kito laikotarpio, kito pobdio reikiniais. Altruizmas - nesavanaudikas rpinimasis kit gerove ir pasiryimas dl kit paaukoti savo interesus. Amfibrachis - silabotonins eildaros eilut. Analiz - smulkus, isamus, atidus ko nors nagrinjimas. Analogija - daikt ar reikini panaumas tam tikru atvilgiu. Anapestas - silabotins eildaros eilut. Animizmas - pimyktis tikjimas, kad gyvnai, augalai, gamtos reikiniai turi siel, galini daryti poveik aplinkai. Anotacija - knygos ar publikacijos periodiniame leidinyje trumpas apibdinimas. Antiherojus - XX a. vidurio antiromano ar antidramos herojus, kuriam bdinga praradusio idealus mogaus igyvenimai, neveiklumas, autoretlekcija. Antinomija - prietaravimas tarp dviej logikai pagrst teigini. Antiromanas - XX a. romano ris, pabrtinai netradicins formos romanas, kuriam bdinga buities detali, mogaus smons proceso laisvas, kompozicikai neorganizuotas vaizdavimas be intrigos, siueto, veikj charakteri, autoriaus komentar, daugiausia pabriant gyvenimo situacij alogizm, mogaus bties beprasmyb. Antitez - prieing, bet reikme susijusi mini, vaizd sugretinimas, loginiam ar emociniams spdiui sustiprinti. Antonimai - prieingos reikms odiai. Apotez - ikilminga baigiamoji scena ar paveikslas. Apriorin - iankstin, nepriklausoma nuo patyrimo nuomon. Archetipas - mitologijos, tautosakos vaizdinys, sitvirtins tautos kolektyvinje pasmonje ir nuolat naudojamas meno kriniuose bei religijoje. Arogancija - ididumas, pasiptimas, kit niekinimas. Asocijuoti - jungti, sieti. Aspektas - atvilgis, kuriuo nagrinjamas daiktas, reikinys, svoka. Aspiracija - ko nors siekimas, trokimas. Binarikumo principas - paremtas dviej dali gretinimu, priepriea. Chorjas - silabotonins eildaros eilut. Citata - tiksli vieno teksto itrauka kitame tekste. Daktils - silabotonins eildaros eilut. Daktilinis rimas - kirtis treiame nuo galo eiluts skiemenyje.

36. 37. 38. 39. 40. 41. 42. 43. 44. 45. 46. 47. 48. 49. 50. 51. 52. 53. 54. 55. 56. 57. 58. 59. 60. 61. 62. 63. 64. 65. 66. 67. 68. 69. 70. 71. 72. 73. 74. 75. 76. 77. 78.

Daktilis - triskiemen pda, kurios pirmas skiemuo kiriuotas. Dedikacija - krinio pradioje rayti autoriaus odiai apie tai, kam ar kieno atminimui skiriamas krinys. Dekalogas - deimt dievo sakym. Desperacija - neviltis, didelis nusiminimas. Detektyvin literatra - sekli darb vaizduojanti literatra. Determinuoti - lemti, slygoti. Dialogas - dviej arba keli veikj pasikalbjimas. Didaktinis krinys - pamokomojo, moralizuojanio turinio krinys. Dielektizmas - vietins tarms odis, posakis, tarmyb. Digresija - nutolimas nuo pagrindins temos, pasakojimo objekto, pasakojim terpti autoriaus samprotavimai, tiesiogiai reikiami jo jausmai. Diletantikas - pavirutinikas, mgjikas, be specialaus pasiruoimo. Disonansas - Nesiderinani gars sskambis. Ditirambas - Ikilmingo pobdio giesm, i pradi kurta vyno ir linksmybs dievo Dionizo, arba Bacho, garbei. Drama - Literatros krinys, paraytas dialogo ir monologo forma, skirtas scenai. Dramatizmas - veiksmo tampa. Dramatizuoti - traktuoti kur nors vyk ar reikal perdtai rimtai, pabrti jo skaud, sunk, sukreiant pobd. Efemerinis trumpalaikis. Egzistencializmas - filosofijos kryptis, skelbianti, kad asmuo gali laisvai rinktis, todl ir atsakingas u savo veiksmus. Eilraio instrumentuot tikslinga, garsin teksto organizacija. Eilratis - nedidelis eiliuotas krinys. Eklektika - skirting, nederani, prietaring mokslo, meno teorij, stili, svok nekrybikas jungimas ir vartojimas. Ekskursas - nukrypimas, nutolimas nuo pagrindins temos. Ekspozicija - krinio pradm - veiksmo aplinkybi konflikto jg parodymas. Ekspresija - kalbos, reikinio, krinio iraikingumas. Ekspresionizmas - srov, kuriai bdingas meninio vaizdo rykumas, nervingas atrumas, groteskikos priemons. Ekspresyvus - iraikingas, raikus. Ekspromtas - be pasirengimo sakoma kalba, kuriamas ar atliekamas krinys. Ekstaz - didiausio emocinio pakilumo, susiavjimo bsena, kuriai kdinga sumajusi savikontrol. Elegija - lidnos nuotaikos lyrinis eilratis. Empirinis - paremtas patyrimu. Epas - bendras pasakojamosios literatros pavadinimas. Epifora - paskutini sakinio, eiluts, posmo odi ar jungini kartojimas. Epigonas - nekrybikas sekjas, pasenusios meno, mokslo krypties idj skelbjas. Epigrafas - trumpa kito krinio itrauka, dedama savo krinio pradioje. Epigrama - trumpas, smojingas, pajuokiamasis eilratis. Epilogas - baigiamoji krinio dalis po atomazgos. Epistoliarin literatra - laik formos literatra. Epitafija - antkapinis uraas, eilratis mirusio atminimui. Epitalama - eiliuotas vestuvinis jaunj pagerbimas. Epitetas - odis, ymintis daikto, asmens, reikinio ar veiksmo savyb. Epizodas - fragmentas, sudtin dalis, turinti tam tikr kompozicin savarankikum. Epopja - didelis daugiaplanis romanas ar roman ciklas, kuriame reikming istorini vyki fone tikrovikai vaizduojamas visuomens gyvenimas. Eria - tuia, atvira vieta.

79. Es - mokslo arba literatros kritikos rainys, straipsnis, kuriam bdinga kompozicinis ir stilistinis laisvumas, subjektyvus nagrinjamo dalyko traktavimas. 80. Estetika - mokslas apie gro, groio teorij. 81. Estetin ira - grojimasis pasauliu be savanaudik tiksl. 82. Eufemizmas - odis ar posakis, vartojamas iurkiam ar nevankiam odiui, posakiui pakeisti. 83. Eufonija - gars darna - groins kalbos ypatyb, kuri sudaro jos skambjimo grois ir natralumas. 84. Ezopin kalba - umaskuotas mini reikimo bdas, alegorin kalba. 85. Ezoterinis - slaptas, paslaptingas. 86. Fabula - vyki, idstyt chronologine ir prieastine seka, visuma, sudaranti siueto pagrind. 87. Fariziejus - veidmainis, apsiauklis. 88. Farsas - pavirini juokinim grindiama pjes. 89. Feljetonas - aktualus straipsnis, ijuokiantis trkumus. 90. Filosofin lyrika - aminsias mogaus problemas - gyvybs, laiko, mogaus vietos gamtoje, visatoje svarstanti lyrika. 91. Foliantas - stora, didelio formato knyga. 92. Formalizmas - nustatyt form smulkmenikas laikymasis, pedantikumas. 93. Futurizmas - avangaridin XXa. pr. meno srov, neigusi praeities kultr, skelbusi technikos kult. 94. Generacija karta, individ grup, su bendrais protviais susijusi vienodu giminysts laipsniu. 95. Genez - daikto, reikinio atsiradimas, vystymasis, tapimas. 96. Gradacija - posakis, sudarytas grupuojant vis stiprjanios ar silpnjanios prasms reikinius. 97. Groteskas - vaizdavimo bdas, pagrstas netiktais groio ir bjaurumo, juoko ir baisumo, tikrovs ir pramano deriniais. 98. Hagiografija - ventj gyvenimas. 99. Hegzametras - antikins literatros metras; metrinio eiliavimo forma, kai eilut susideda i ei ped daktili ir spondj. 100. Hiperbol - posakis, kuriuo nepaprastai perdedama, siekiant didesnio spdio. 101. Homonimai - odiai, vienodai skambantys, bet turintys skirtingas reikms. 102. Humanizmas pair sistema, mog laikanti didiausia vertybe. 103. Humoras palankus, neeidiantis pajuokimas; pajuokavimas, paaipa. 104. Humoreska - trumpas, juokingo ir linksmo turinio prozos krinys. 105. Idealas - galutinis siekim tikslas, visika tobulyb. 106. Idealizavimas - per daug geras vertinimas, tik teigiam ypatybi klimas. 107. Idja - vadovaujamoji kurio nors darbo mintis, pagrindin veikalo mintis. 108. Identikas - tapatus, tolygus, toks pat. 109. Idil - nedidelis lyrinio apraomojo pobdio, giedros nuotaikos krinys, vaizduojantis kaimo buit, gamt, meil. 110. Idioma - pastovus, vaizdingas odi junginys, kurio reikm nesutampa su atskirai paimt dmen reikmmis. 111. Imitacija - sekimas, mgdiojimas. 112. Imperatyvas - liepimas, reikalavimas. 113. Impresija - subjektyvus igyvenimas, spdis. 114. Impresionizmas - meno kryptis, vaizduojanti subjektyvius igyvenimus bei nuotaikas. 115. Improvizacija - krimas i karto atliekant. 116. Inkunabulas - primojo spaudos laikotarpio (iki 1501 m.) knygos. 117. Intermedija - nedidel komika pjes ar scena, atliekama tarp spektaklio veiksm. 118. Interpretacija - prasms aikinimas; meno krinio savikas atlikimas. 119. Intonacija - mogaus kalbos tonas, kur nulemia balso paklimo ir nuleidimo kaitaliojimas. 120. Intriga - slapti veiksmai, pinkls, nuo kuri priklauso veiksmo pltot. 121. Inversija - prastins odi tvarkos pakeitimas sakinyje.

122. Invokacija - senovins epins poezijos krinio angin dalis, poeto kreipimasis antgamtin btb, praymas suteikti jam kvpimo, vadovauti krybai. 123. Ironija - paslpta smojinga paaipa, pasityiojimas. 124. asmeninimas - asmens ypatybi suteikimas daiktams, gyvnams ar svokoms. 125. Jambas - dviskiemen pda, kurios antrasis skiemuo kiriuotas, silabotonins eildaros eilut. 126. Kalambras - odi aismas, pagrstas tik garsiniu jo panaumu. 127. Katarsis - vidini konflikt, tampos sumainimas juos igyvenus (ypa per men). 128. Klasicizmas - XVII - XVIII a. ir XIX a. pr. meno kryptis, susiformavusi sekant antikos principais. 129. Klasika - reikmingi, labai meniki kriniai, turj takos visai tam tikros epochos ar alies kultrai. 130. Klasikas - pasiymjs, pripaintas meno, mokslo veikjas. 131. Klauzul - poezijos eiluts baigmuo nuo paskutinio kiriuoto garso. 132. Kodas - bet kokia enkl sistema, kurios pagrindu gali bti kuriami atskiri praneimai. 133. Kolizija - prieing interes, siekim, tiksl, nuomoni susidrimas. 134. Koloritas - spalvingumas, savitumas. 135. Komedija - linksmo, komiko ar satyrinio siueto draminis veikalas, ijuokiantis moni ydas. 136. Komentaras - krinio arba jo viet aikinimas. 137. Kompozicija - Krinio sandara, jo dali idstymas. 138. Koncentras - apskritimas, turintis bendr centr. 139. Koncepcija - pair kuriuos nors reikinius sistema, daikto, reikinio, proceso samprata. 140. Konfliktas - veiksm nulemiantis, emocin tamp keliantis prieingybi, prietaravim (veikjo ir aplinkos, keli veikj tarpusavio ar vieno veikjo vidaus) susidrimas, kova. 141. Kontekstas - a) kokio nors fakto, vykio, reikinio aplinkybs, slygos, aplinka; b) neubaigta prasms atvilgiu literatros itrauka, nulemianti atskiro j einanio odio arba frazs prasm. Fraz pateikta be ryio su visa itrauka, arba, kaip sakoma, "iplta i konteksto", danai gauna visai kit prasm. Tai labai svarbu turti galvoje, naudojant citatas, itraukas i krinio savo mintims paremti. Pvz.: negalima autori priskirti kurio nors veikjo klaiding nuomoni, mechanikai autori sutapatinimas su jo personau. 142. Kontenpliacija - didelis susikaupimas, susitelkimas, susimstymas, - Gilinimasis savo vidin, dvasin pasaul, savs stebjimas. 143. Kontrapunktas - keli judesi derinimas, jungimas. 144. Kontrastas - ryki prieyb, tarpusavyje lyginam daikt, ypatybi ar reikini skirtumas. 145. Kontraversikas - prietaringas, vienareikmis. 146. Kosmopilitizmas - ideologija, prieinga patriotizmui, atmetanti nacionalines tradicijas ir nacionalin kultr. 147. Kreipinys - odis ar junginys, kuriuo kreipiamasi. 148. Kritika - kokybs aptarimas, vertinimas. 149. Kronika - chronologinis vyki apraymas. 150. Kulminacija - didiausio tempimo, pakilimo momentas krinyje. 151. Kultra - visa, kas sukurta visuomens fiziniu ir protiniu darbu; isiaukljimas, iprusimas. 152. Kupletas - juokingo turinio daina, atliekama estradoje ar operetje su pasikartojaniu priedainiu. 153. Kvintesencija - tai, kas svarbiausia, pati esm. 154. Laipsniavimas - odi ar frazi idstymas reikms stiprjimo ar silpnjimo tvarka. 155. Laisvosios eils - eiliavimas be aikaus metro. 156. Lakonizmas - mini idstymo trumpumas, aikumas, glaustumas. 157. Legenda - pasakojamasis mitinio ar religinio siueto literatros arba tautosakos krinys. 158. Leitmotyvas - pagrindin mintis, danai kartojama ir pabriama. 159. Libretas - operos, operets odiai (tekstas); baleto veiksmo apraymas. 160. Litanija - malda su pasikartojaniais kreipiniais. 161. Literatra - raytini ir spausdintini krini visuma, ratija. 162. Litot - vaizduojamojo dalyko sumainimas, sumenkinimas. 163. Lyrika - poezija, ireikianti autoriaus igyvenimus, mintis, jausmus.

164. Madrigalas - senovin pasaultika daugiabals, daniausiai lyrin daina. 165. Meditacija - apmstymas, pasinrimas savo mintis, gilaus susikaupimo bsen. 166. Meditacin lyrika - apmstymo dominavimas, visuomenini klausim ssajos su mogaus elgesio motyvais, sine. 167. Melodrama - dramos krinys, kur tragikumas susipyns su sentimentalumu, jausmingumu. 168. Memuarai - savo paties gyvenimo apraymas. 169. Metafora - paslptas palyginimas. ("Tik dangaus negsta akys sidabrins" - Maironis). 170. Metodas - painimo, tyrinjimo bdas; tikrovs pertaikymo bdas kryboje. 171. Metonimija - perkeltins reikms pasakymas: vienos svokos pakeitimas kita, pagrstas tuo, kad tomis svokomis nusakomi objektai yra i esms susij su kitu kaip dalis ir visuma, prieastis ir pasekm, vidus ir ior ir pan. ("Deklamuoti Mairon" vietoj "deklamuoti Maironio kryb"). 172. Metras - eiliavimo ritmo matas. 173. Metratis - chronologinis vyki apraymas. 174. Miniatira - maos apimties literatros, muzikos ar scenos krinys. 175. Misterija - dramos veikalas biblin arba tautos likimo tema. 176. Mistifikacija - smoningas ir iradingas klaidinimas, apgaudinjimas. 177. Mistinis - nepaaikinamas, paslaptingas, susijs su pagoniku antgamtini jg garbinimu. 178. Mitas - senovinis fantastinis pasakojimas apie antgamtines btybes, legendinius didvyrius. 179. Mitologizuoti - paversti k nors mitu, legenda; traktuoti k nors kaip mit. 180. Modernizmas - meno kryptis, kur reikiasi polinkis vartoti naujovikas, neprastas iraikos priemones. 181. Modifikuoti - keisti daikto arba reikinio form, savybes, nepakeiiant jo esms. 182. Monografija - mokslinis darbas, skirtas vienam asmeniui arba kuriam nors vienam klausimui. 183. Monologas - vieno veikjo kalba, sakoma sau, kitiems veikjams arba irovams. 184. Montaas - i atskir, parinkt dali, sudarytas krinys. 185. Moterikas rimas - rimuojam odi kirtis antrame nuo galo eiluts skiemenyje. 186. Motyvas - skatinamoji prieastis, veiksnys; veikimo pagrindas; maiausias meno veikalo turinio, prasms vienetas. 187. Muziejus - staiga, kur renkami, laikomi, tiriami ir rodomi matearialins ir dvasins kultros dalykai; tos staigos pastatas ar patalpos. 188. Natralizmas - meno kryptis, siekianti fotografinio tikrovs kopijavimo. 189. Nekrologas - straipsnis, kuriuo praneama apie mogaus mirt, raoma apie jo gyvenim ar veikl. 190. Neologizmas - naujas odis naujam gyvenimo reikiniui arba svokai; paties autoriaus sukurtas odis. 191. Nihilizmas - neigimas, nekeliant nieko teigiamo. 192. Nostalgija - stiprus Tvyns ilgesys. 193. Novel - trumpas intriguojanios fabulos prozos krinys. 194. Nutyljimas - nutylta, bet atspjama mintis. 195. Od - ikilmingo pobdio eilratis, sukurtas vykiui ar asmeniui pagerbti. 196. Oksimoronas - junginys odi, kuri reikms prietarauja vienas kitam. 197. Onomatopja - poetin priemon - gamtos gars pamgdiojimas. 198. Ontologja - filosofin bties teorija. 199. Oracija - ikilminga, paprastai humoristin apeigin kalba. 200. Ortodoksin kritika - besilaikant grietai nustatyt teigini ir norm. 201. Padavimas - pasakojamosios tautosakos krinys apie nepaprastus praeities atsitikimus ir gamtos reikinius. 202. Pakartojimas - odi jungini ar sakini kartojimas, siekiant emocinio poveikio. 203. Palyginimas - dviej dalyk vaizdingas sugretinimas. 204. Pamfletas - tekstas, pajuokiantis kur nors asmen arba visuomeninio gyvenimo reikin. 205. Panegirika - literatros krinys, perdtai lovinantis asmens nuopelnus ar vyk; liaupsinamoji kalba. 206. Paradoksas - neprasta, keista mintis, kuri prietarauja sveikam protui. 207. Paralelizmas - dviej reikini sugretinimas, pavaizduojant juos lygiagreiai.

208. Parnasas - kurios nors alies, tautos poetas, krjas. 209. Parodija sekimas, kuriuo nors meno kriniu, ilaikant pastarojo iorin form ir ton siekiant kit tiksl. 210. Paronomasija - panaaus sskambio, bet ne vienodos reikms odi sugretinimas, sukeliantis komizmo spd. 211. Pasaka - pasakojamasis fantastinis krinys. 212. Pasakia - alegorikas pamokomasis pasakojimas, kurio veikjai bna ne tik mons, bet ir gyvuliai, augalai, daiktai. 213. Pasakojamoji (naratyvin) lyrika - lyrika, turinti epikumo bruo: vaizdo, vykio, peizao, fabulos uuomazg. 214. Pasakotojas - asmuo, kuris pasakoja arba kurio vardu pasakojama literatros krinyje. 215. Paskvilis - eidiamas, plstamas tekstas, literatrinis krinys. 216. Pastoral - poema ar eiliuota drama, idilikai vaizduojanti kaim, piemen ir piemenaii gyvenim. 217. Pastraipa - teksto dalis nuo vienos eiluts iki kitos. 218. Patarl - trumpas posakis, kuriuo reikiama liaudies imintis. 219. Patosas - aistringas entuziazmas, didelis pakilimas. 220. Pda - pasikartojantis kiriuot ir nekiriuot skiemen deriniai eilraio eilutse. 221. Pegasas - poetinio kvpimo krybos simbolis. 222. Peizaas - gamtos vaizdas meno krinyje. 223. Perifraz - tikrojo pavadinimo pakeitimas apraomuoju nusakymu. 224. Periodas - ilgas, sudtingas sakinys, rykios pauzs padalytas kelias dalis, kurios tariamos pakeliant ir nuleidiant bals. 225. Personifikacija - tropas, kur negyvam suteikiami gyvo poymiai. 226. Perspektyva - tolimas, toli esani daikt vaizdas, ateitis. Plastikumas - vaizding, raiki form. 227. Pjes - rimto konflikto dramos krinys. 228. Plagiatas - autorysts pasisavinimas. 229. Pleonazmas - minties reikimas tos paios ar panaios reikms odi junginio. 230. Poema - eiliuotas pasakojamasis krinys, paprastai siuetinis arba pagrstas idjos igyvenim. 231. Poetika - form, ir stilistini priemoni, bding kurio nors raytojo arba grups raytoj krybai, visuma, j sistema. 232. Polisindetonas - stilistin figra - jungtuk gausumas ten, kur j galt bti maiau arba visai nebti. 233. Portretas - veikjo iors apraymas literatroje. 234. Posmas - dainos ar eilraio dalis, apimanti vienod eilui skaii. 235. Post scriptum - po to, kas parayta; prieraas pabaigus rayti. 236. Potekst - suvokiama literatros kurinio prasm, papildanti ir prapleianti tiesiogin reikm, netgi jai prietaraujant. 237. Prada - ilgas posakis, replika, pakeltu tonu pasakytas kalbos fragmentas. 238. Projekcija - mogaus jausm, nuostat, trokim nesmoningas perklimas kitus mones, iorin pasaul. 239. Prologas - angin krinio dalis, vykiai iki uuomazgos, krinio pristatymas. 240. Protagonikas - svarbiausias veikjas. 241. Prototipas - realus asmuo, panaudotas meno krinio veikjui kurti. 242. Prozopopja - gyvos btybs ypatybi teikimas negyviems daiktams. 243. Pseudonimas - slapyvardis, netikra pavard ar vardas. 244. Publicistika - urnalistikos aka, nagrinjanti politikus ir visuomens gyvenimo aktualijas. 245. Rakursas - akiai neprasta daikto vaizdavimo perspektyva. 246. Ratai - kriniai, j rinkinys; knyga, knygos. 247. Raudos - eimos apeig (laidotuvi, vestuvi) reitatyvinis graudus krinys. 248. Realizmas - meno kryptis, siekianti vaizduoti tikrov, toki kokia ji yra. 249. Recenzija - kritinis groinio, mokslinio krinio, spektaklio, filmo ar projekto vertimas.

250. Referatas - trumpas turinio isidstymas, vieas praneimas. 251. Reflekcija - gilus susimstymas, samprotavimai, pagrsti ko nors analize. 252. Refrenas - odi jungini ar sakini kartojimas, siekiant emocinio poveikio. 253. Reljefikas - raikus, vaizdingas. 254. Remarka - dramos veikale autoriaus pastaba aktoriui, reisieriui,skaitytojui. 255. Replika - trumpas atsakymas kalbtojui, prietaravimas, atkirtis. 256. Retorika - ikalbos menas, ikalba, grabylyst. 257. Retorinis klausimas - stilistin figra,teigima klausimu. 258. Retorinis kreipinys - posakis, kur sudaro kreipimasis nesant asmen kaip esant arba negyv daikt, kaip gyv btyb. 259. Retrospekcija - praeities vyki, fakt atkrimas. 260. Retrospektyvus pasakojimas - pasakojimas, susijs su praeitimi, nagrinjantis pasaul. 261. Rezignacija - visikas nuolaidumas, atsisakymas prieintis, atsidavimas savo likimui. 262. Rimas - dviej arba keli eilraio eilui pabaigos sskambis. 263. Ritmas - sistemingas tam tikr panai kalbos vienet pasikartojimas eilutje. 264. Romanas - pasakojamasis didels apimties, apylaisvs struktros krinys. 265. Romansas - nedidelis lyrinis eilratis, skiriamas trumpalaikms nuotaikoms, meils igyvenimams, tinkamas dainuoti solo, pritariant instrumentui. 266. Romantizmas - meno kryptis, kuriai bdingas maitas prie tikrov, kilni ideal, jausmo, svajons klimas, individo ir savitumo, bei laisvs pabrimas. 267. Runos - karel, est ir suomi epins liaudies dainos. 268. Sakm - pasakojamosios tautosakos krinys, kuriame aikinama pasaulio ir gamtos reikini kilm, vaizduojamas mogaus susidrimas su mitinmis btybmis. 269. Sakralinis - ventas (ne vien religine prasme). 270. Sarkazmas - piktas, paiepimas, atri ironija. 271. Satyra - krinys, kuriame smerkiami ir atriai, piktai ijuokiami ydingi bruoai, reikiniai. 272. Scenarijus - kino ar televizijos filmo tekstas; koncerto, vaidinimo, vents ar kitokio renginio planas. 273. Segmentas - teksto atkarpa tarp dviej pauzi. 274. Semantin grandin - prasmin, susijusi su aplinkybi visuma. 275. Semantinis - prasminis, susijs su odio reikme. 276. Semiotika - mokslas, tiriantis enklus ir enkl sistemas. 277. Sentimentalizmas - meno srov, mogaus esme laikanti jausm, natralum atmetanti perdt racionalizm ir klasicizm. 278. Silabin eildara - eildaros sistema, kurios pagrind sudaro vienodos skiemen skaiius eilraio eilutje. 279. Silabotonin eildara - eildara, kuriai budinga dsningumas kiriuot ir nekiriuot skiemen isidstymas eilutje, taip pat vienodas skiemen skaiius eilutje. 280. Simbolis - meninis vaizdas, turintis apibendrint perkeltin idjos reikm. 281. Simbolizmas - meno kryptis, sukilusi prie tikrovs kopijavim iraik, grindusi intuityviai pasiekiamos, paslaptingos reikini esms simboliais. 282. Simploka - t pai garsini derini pasikartojimas eiliuot eilui pabaigoje. 283. Sinekdocha - tropas - visumos reikimas dalimi arba dalies visuma. 284. Sinkop - garso inykimas odio viduryje. 285. Sinonimas - tos paios arba artimos reikms odis. 286. Sintez - vairi dali jungimas visum. 287. Situacija - padtis, aplinkybs, aplinkybi visuma. 288. Siuetas - epinio arba draminio literatros krinio struktros elementas - prieasi ir pasekmi ryiais susiet vyki visuma (tokia seka, kokia pateikta krinyje, nebtinai chronologin). 289. Slengas - odiai arba posakiai, vartojami tam tikr profesij arba visuomens sluoksni.

290. Sonetas - eilratis sudarytas i dviej ketureili ir dviej trieili posmeli (ital, prancz); trij ketureili ir vieno dvieilio (angl). 291. Sonet vainikas - reta ir sudtinga eilrai pyn, kurios paskutinysis sonetas susideda i pirmj kit eilrai eilui. 292. Spondjas - dviskiemen pda su dviem ilgais arba dviem kiriuotais skiemenimis. 293. Stilius - iraikos priemoni visuma, bdinga kuriai meno krypiai, sriiai, autoriui. 294. Stilizacija - smoningas kurio nors autoriaus, meno srovs imitavimas. 295. Strofa - dainos ar eilraio dalis, apimanti vienod eilui skaii. 296. Struktralizmas - metodologija, daiktus ir reikinius tyrinjanti atsivelgdama j sveik ir visum. 297. Sugestyvus - taigus. 298. aras - reikinio, daikto, kurio nors iors arba charakterio bruoo pavaizdavimas karikatrikai. 299. Tautologija - to paties odio arba tos paios aknies odi kartojimas. 300. Tautosaka (folkloras) - odin tautos (liaudies) kryba. 301. Tekstas - kokiu nors bdu ireikta kalbos dali visuma. 302. Tema - centrinis krinio motyv derinys. 303. Tendencija - smoningas minties, pairos, veiksmo kryptingumas. 304. Tez - teiginys, kuris turi bti rodytas. 305. Tezinis krinys - toks, kuriame iliustruojama iankstin ideologin nuostata. 306. Tipas - veikjas, turintis apibendrintus, bdingus tam tikros grups moni bruous. 307. Tonin eildara - eildaros sistema, paremta, madaug vienodu ritmini kiri, skaiiumi eilutje. 308. Topas - pastovus, nuolat pasikartojantis kultros tradicijos motyvas ar tema, ireikianti tam tikr, kokio nors dalyko samprat, vertinim. 309. Tradicija paproi, apeig, vaizdini idj, simboli ilaikymas, perdavimas i kartos kart. 310. Trafaretas - pavyzdys, kuriuo aklai sekama, ablonas. 311. Tragedija - dramos krinys, kuriame vaizduojami nesutaikomi gyvenimo konfliktai, praudantys pagrindinius veikjus. 312. Tragikomedija - draminis krinys, kuriame derinami tragedijos ir komedijos bruoai. 313. Tragizmas - individo ar grups moni, visuomens padtis be ieities. 314. Transcendencija buvimas, egzistavimas anapus ko nors, pvz.: u materialios tikrovs rib. 315. Transendentinis - esantis anapus kokios nors sferos, anapus pasaulio; neprieinamas patyrimui. 316. Trilogija - trys draminiai arba pasakomieji kriniai, susij tema ir kompozicija. 317. Trioletas - atuoni eilui eilratis, kurio ketvirtoji ir septintoji eiluts kartoja pirmj, o atuntoji antrj. 318. Tropas- netiesiogin, perkeltine arba perkeltine reikme pavartotas odis ar posakis. 319. Utopija - nevykdoma, nereali svajon, fantazija. 320. Uuomazga - krinio siueto pradia, kai kyla konfliktas. 321. Vaizdas- tapytas, raytas ar vaidinamas gyvenimo paveikslas. 322. Variantas - kita to paties dalyko ris, viena galimybi atmaina, skirtyb. 323. Veiksmas - dramos krinio dalis. 324. Verlibras - eiliavimas be aikaus metro. 325. Vyrikas rimas - kirtis paskutiniame eiluts skiemenyje. 326. Vodevilis - vienaveiksm komedija su kupletais ir okiais. 327. Vulgarizmas - storievikas odis ar posakis. 328. anras - meno krini skirstymo pagal sandaros ypatybes vienetas. 329. argonas - kurio nors socialins ar profesins grups kalba, kurioje apstu form, odi, posaki, nesutinkani su bendrins kalbos dsniais ir normomis.