Sveikatos teis. 1 paskaita.

Sveikatos teiss teoriniai pagrindai. Sveikatos teiss objektas sveikata. 2 sampratos: 1. mokslinis redukcionalistinis poiris/biomedicininis (sveikata tai ligos ar negalios nebuvimas) 2. holistinis (visuminis) poiris (platesn svoka, apima ne tik 1-j, bet ir visuma mogaus savijautos) 1946 m. Pausalio sveikatos organizacijos K ir 1998 PSO rezoliucijoje apibrta, kad: ,,Sveikata tai ne tik ligos ar negalios nebuvimas, bet ir visika fizin, dvasin ir socialin gerov. PSO apibrimas nepraktikas, pasiduodantis subjektyviomis interpretacijoms, nes atspindi ideali bkl, praktikai negyvendinim realybje. Sveikatos prieiros gyvendinimas kaip mogaus teisi apsauga. Lietuva nra ratifikavusi PSO Konstitucijos. LR visuomens sveikatos prieiros statyme pateiktas sveikatos apibrimas. Medicinos teis (siaurja prasme) tai sveikatos prieiros specialist veikla, skaitant isilavinim, jo pripainim, licencijavim, akreditavim, profesins kvalifikacijos, kompetencijos, teisi ir pareig nustatym, reglamentuojanios teiss normos. Ji daugiau suvokiama kaip, teis reguliuojanti santykius asmens sveikatos prieiroje (pvz., nuo kreipimosi ligonin viskas prasideda...). Sveikatos prieiros teiss svoka daugiau orentuota teiss normas, reglamentuojanias sveikatos apsaugos sistemos struktr, asmens ir visuomens sveikatos prieir. Sveikatos teis apima ir medicinos teis, ir asmens sveikatos prieiros, ir visuomens sveikatos prieiros teis, ir farmacijos teis. K sveikatos teis reguliuoja sufleruoja LR Sveikatos sistemos statymo (SS) 3 str. Sveikatos sistema Sveikatos draudimo sistema (utikrinamas sveikatos sistemos finansavimas) Gyventoj teiss ir pareigos sveikatinimo veikloje (daugiau teisi negu pareig) Asmen, turini medicinin isilavinim teiss, pareigos, atsakomybs u al pagrindai

Sveikatinimo veikla asmens sveikatos prieira, visuomens sveikatos prieira, farmacin ir kita sveikatinimo veikla, kurios ris ir reikalavimus j vykdantiems subjektams nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Sveikatinimo veiklos reguliavimo principai SS 5 str. Sveikatos teiss altiniai. 1. Deontologins (etins) normos 2. Kitos neteisins normos 3. Teiss normos Etins normos. I profesini norm ir etini-technini standart, kurias kuria ir kr profesins bendruomens (pvz., Hipokrato priesaika). Etins normos priesaikos, tarptautiniai etikos kodeksai, nacionaliniai etikos kodeksai. Etini norm nuostatos yra supozityvinamos. CK 6.38 str. 2 d. Jeigu vienai i ali prievols vykdymas kartu yra profesin veikla, i alis turi vykdyti prievol taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Teisiniai altiniai. LR Konstitucija Sveikatos sistemos statymas Sveikatos prieiros staig statymas Sveikatos draudimo statymas ... ~25 specials statymai Postatyminiai teiss aktai Sveikatos apsaugos ministro sakymai