Civiline Teise (Vasariene)

VILNIAUS VADYBOS KOLEGIJA
A U K T O J I
M O K Y K L A
Dalia Vasarien CIVILIN TEIS

Paskait ciklas
Vilniaus vadybos kolegija Vilnius 2002
UDK 347.9(075.8) Va 316
Recenzavo:
Dr. Petras ioys, Vilniaus universiteto, Teiss fakulteto, Darbo teiss katedros docentas.
Rekomendavo spausdinti Vilniaus vadybos kolegijos Akademin taryba 2002 m. balandio 18 d. nutarimu Nr. 2002/7-T
ISBN 9986-9349-6-6
Dalia Vasarien, 2002 Vilniaus vadybos kolegija, 2002
VVK
TURINYS
TURINYS
PRATARME 1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AK 1.1. CIVILINS TEISS SVOKA 1.2. CIVILINS TEISS ALTINIAI
CIVILINS TEISS ALTINIO SVOKA; CIVILINS TEISS ALTINI RYS; CIVILINS TEISS SISTEMA; CIVILINS TEISS NORMINI AKT GALIOJIMAS
7 9 9 12
1.3. CIVILINIS TEISINIS SANTYKIS

CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO SVOKA
14 16 16
1.4. CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO SUBJEKTAI 1.5. CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO OBJEKTAS
DAIKT KLASIFIKACIJA; PINIGAI IR VERTYBINIAI POPIERIAI; INTELEKTINS VEIKLOS REZULTATAI. INFORMACIJA; ASMENINS NETURTINS TEISS. TURTINS TEISS. VEIKSMAI IR J REZULTATAI; CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO TURINYS; CIVILINI TEISINI SANTYKI ATSIRADIMO SVOKA; CIVILINI TEISINI SANTYKI ATSIRADIMO PAGRINDAS
1.6. JURIDINIAI FAKTAI IR J SUDTIS 1.7. ASMENYS

FIZINIAI ASMENYS KAIP CIVILINS TEISS SUBJEKTAI; JURIDINIAI ASMENYS; JURIDINI ASMEN STEIGIMAS; JURIDINIO ASMENS ORGANAI; JURIDINI ASMEN PASIBAIGIMAS
24 26
1.8. SANDORIAI
SANDORIO SVOKA; CIVILINIO SANDORIO SKIRTUMAS NUO KIT TEISINI AKT; SANDORI KLASIFIKACIJA; SANDORIO FORMA; SANDORI NEGALIOJIMAS; SANDORI NEGALIOJIMO PASEKMS; NEGALIOJANI SANDORI KLASIFIKACIJA
43
1.9. ATSTOVAVIMAS
ATSTOVAVIMO SVOKA; [GALIOJIMAS; ATSTOVAVIMAS BE GALIOJIMO; KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS
66 81 95 97 97 97
3
1.10. TERMINAI
TERMINO SVOKA; TERMIN NUSTATYMAS; TERMIN SKAIIAVIMAS; IEKINIO SENATIS
1.11. CIVILINI TEISI GYVENDINIMAS IR GYNIMAS 2. DAIKTIN TEIS 2.1. BENDROSIOS NUOSTATOS 2.2. VALDYMAS
CIVILIN TEIS
"
TURINYS
2.3. TURTO PATIKJIMO TEIS 2.4. SERVITUTAS 2.5. UZUFRUKTAS 2.6. USTATYMO TEIS 2.7. HIPOTEKA 2.7. KEITIMAS
98 ......98 100 101 101 103
3. NUOSAVYBS TEIS 105 3.1. NUOSAVYBS TEISS SVOKA IR TURINYS 105 3.2. NUOSAVYBS RYS 108 3.3. BENDROSIOS NUOSAVYBS TEIS ....110 3.4. BENDROJI DALIN IR BENDROJI JUNGTIN NUOSAVYBE111 3.5. NUOSAVYBS GIJIMO IR PRARADIMO PAGRINDAI 114 3.6. SAVININKO TEISI GARANTIJOS IR GYNIMAS ...........115 4. PAVELDJIMO TEIS 119 4.1. PAVELDJIMO SAMPRATA IR REIKM 119 4.2. PALIKIMO ATSIRADIMO MOMENTAS IR VlETA...............119 4.3. PAVELDJIMO PAGRINDAI 120 4.4. PAVELDJIMO TEISINIAI SANTYKIAI 121 4.5. PAVELDJIMO TEISS PRINCIPAI .................124 4.6. PAVELDJIMAS PAGAL STATYM 126 4.7. PAVELDJIMAS PAGAL TESTAMENT 127 5. BENDRIEJI PRIEVOLINS TEISS NUOSTATAI 5.1. PRIEVOLS SVOKA 5.2. PRIEVOLS ELEMENTAI 5.3. PRIEVOLI ATSIRADIMO PAGRINDAI 5.4. PRIEVOLI RYS 129 ..... 129 . . . . . . . . 131 .133 .......135
DALINS PRIEVOLS; SOLIDARINS PRIEVOLS; SUBSIDIARIN (PAPILDOMA) PRIEVOL
6. BENDRIEJI SUTARI NUOSTATAI 6.1. SUTARTIES REIKM IR JOS SAMPRATA 6.2. CIVILINS SUTARTIES FUNKCIJOS 6.3. SUTARI TIPAI IR RYS 6.4. CIVILINS SUTARTIES TURINYS 6.5. SUTARI SUDARYMO TVARKA
141 141 . ..................143 .............. 144 ......147 L........ 150
CIVILINE TEISE
WK
TURINYS
7. SUTARTINS PRIEVOLS 7.1. PRIEVOLS VYKDYMO SVOKA 7.2. PRIEVOLS [VYKDYMO SUBJEKTAS
ASMEN PASIKEITIMAS PRIEVOLJE
153 153 153 156 158 159 160 161 162 163 164 164 164 167 167 168 169 172 174 175 177 177 178 179 180
7.3. PRIEVOLS VYKDYMO DALYKAS 7.4. PRIEVOLS VYKDYMO BDAS 7.5. PRIEVOLS VYKDYMO VIETA 7.6. PRIEVOLS VYKDYMO LAIKAS 7.7. PRIEVOLES VYKDYMO PRINCIPAI 7.8. TINKAMAS PRIEVOLS VYKDYMAS 7.9. REALAUS PRIEVOLS VYKDYMO PRINCIPAS 7.10. PRIEVOLS ALI BENDRADARBIAVIMAS 7.11. EKONOMIKAS PRIEVOLS VYKDYMAS 7.12. KREDITORIAUS IR SKOLININKO VEIKSMAI 8. PRIEVOLI VYKDYMO UTIKRINIMAS 8.1. PRIEVOLI UTIKRINIMO SVOKA IR BDAI 8.2. PRIEVOLS SANKCIJA 8.3. NETESYB SVOKA 8.4. LAIDAVIMAS 8.5. RANKPINIGIAI 8.6.GARANTIJA 9. PRIEVOLS PASIBAIGIMAS 9.1. PRIEVOLS PASIBAIGIMO SVOKA 9.2. PRIEVOLS PASIBAIGIMAS SKAITYMU 9.3. NOVACIJA 9.4. RESTITUCIJA
10. SUTARTYS 181 10.1. PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIS 181 10.2. MAINAI 184 10.3. DOVANOJIMO SUTARTIS .. .........184 10.4. PASKOLOS S U T A R T I S . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 10.5. PASAUGOS SUTARTIS 190 10.6. RANGOS SUTARTIS 192 10.7. LIZINGO SUTARTIS 196 10.8. BANKO SSKAITOS SUTARTIS 198 10.9. NUOMOS SUTARTIS 199
CIVILIN TEIS
TURINYS
11. NESUTARTINS PRIEVOLS 202 11.1. PRIEVOLS, ATSIRANDANIOS DL ALOS PADARYMO..202 11.2. BENDRIEJIEJI PRIEVOLI, ATSIRANDANI DL ALOS PADARYMO, NUOSTATAI 202 11.3. KITO ASMENS REIKAL TVARKYMAS 205 11.4. NEPAGRSTAS PRATURTJIMAS AR TURTO GAVIMAS...207 11.5. LOIMAI IR LAYBOS 210 12. CIVILIN ATSAKOMYB U PRIEVOLI PAEIDIM 211 12.1. CIVILINS ATSAKOMYBS SVOKA IR REIKM 211 12.2. CIVILINS ATSAKOMYBS SLYGOS 213 12.3. CIVILINS ATSAKOMYBS PAGRINDINS RYS 219 12.4. CIVILINS ATSAKOMYBS FORMOS 223 12.5. YPATINGI ATSAKOMYBS U PADARYT AL ATVEJAI.224 12.6. CIVILINS ATSAKOMYBS NETAIKYMAS 231 LITERATRA PAVYZDINS SUTARTYS 233 234
CIVILIN TEIS
VVK
PRATARM
PRATARME
Civilin teis yra labiausiai paplitusi teiss aka. Civilin teis su kitomis teiss akomis sudaro bendr teiss sistem. Tai viena pagrindini teiss ak, kuri yra skirstoma savarankikus civilins teiss institutus. Su ios teiss reguliuojamais santykiais mes susiduriame kiekvien dien, nepriklausomai nuo to, kokia veikla usiimame, kok darb dirbame. Todl kiekvienas asmuo
turt bti susipains su civilins teiss normomis, jos reguliuojamais teisiniais santykiais bei atskirais institutais. is Civilins teiss" konspektas yra suderintas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, sigaliojusio 2001 m. liepos l d., normomis. Jis apima bendrus civilins teiss klausimus, susijusius su ios teiss akos reguliuojamais teisiniais santykiais. Konspektas buvo parengtas turint iuos tikslus: sistemikai pateikti pagrindines civilins teiss sampratas, formuoti student teisinio mstymo pagrindus civilins teiss reguliavimo dalyko srityje bei supaindinti studentus su pagrindiniais civilins teiss institutais. Studentas, studijuodamas civilins teiss kurs, turt aikiai suvokti ios teiss akos dalyk, metod, civilins teiss sistemos bei pagrindini jos
institut sandar: fizinius bei juridinius asmenis, daiktins teiss elementus, paveldjimo teiss pagrindus. Konspekte daug dmesio skinama prievoli teisei: bendriesiems nuostatams, sutari teisei, kitais pagrindais
atsirandanioms prievolms ir atskiroms sutari rims. Autor tikisi, kad iklauss paskait kurs studentas sismonins bendrus civilins teiss principus ir taikys juos savo praktinje veikloje; sugebs
savarankikai ir krybikai taikyti civilini statym normas; moks aikintis CIVILIN TEIS Y
PRATARM
civilinius teisinius santykius, j prigimt bei teisinius pagrindus; inos sutari sudarymo pagrindinius aspektus ir sutari nesilaikymo teisines pasekmes.
Dkoju docentui Petrui ioiui u pagalb rengiant schemas ir teisininkui Povilui ukauskui u praktin bei teorin pagalb rengiant konspekto pirmj dal.
Autor
CIVILIN TEIS
WK
1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1.1. CIVILINS TEISS SVOKA
Civilin teis yra viena i teiss ak. Jos reikm ms gyvenime labai didel, nes kiekviename ingsnyje visiems mums tenka susidurti su ios teiss reguliuojamais santykiais. Daugelis i santyki tokie dani, prasti, kad nejauiame j teisinio pobdio. Pavyzdiui, tokie santykiai yra gyventoj nuolat sudaromos maisto preki, pramonini preki, valgyklose patiekal pirkimo-pardavimo sutartys, rangos sutartys dl avalyns, rb taisymo, valymo, perveimo sutartys ir pan. Kai nra paeidim, mons paprastai negalvoja apie i santyki teisin prigimt, kai paeidim atsiranda, teis ir moni santyki teisinis charakteris tampa aktuals. Kasdienio gyvenimo civilinms teisinms sutartims nekeliama joki ypating sudarymo ir vykdymo reikalavim. Bna sudtingesni: pavyzdiui, namo ar buto pirkimas. Tokiais atvejais jau i anksto inoma, kad yra taikomi statymo reikalavimai. Dar sudtingesni civiliniai santykiai sudaromi su kiniais subjektais (monmis, bankais, kredito staigomis, draudimo organizacijomis). Tai rodo, kad civiliniai teisiniai santykiai visuomenje plaiai paplit. Jie gali bti: 1) tarp fizini asmen; 2) tarp fizini ir juridini asmen; 3) tarp juridini asmen. Taiau i subjekt visuomeniniai santykiai ne visuomet yra civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali neturti teisinio pobdio, pavyzdiui, efavimas, lenktyniavimas ar pan. Tap teisiniai, jie gali bti ir kit teiss ak santykiais, pavyzdiui, valstybins, administracins teiss. Civilins teiss, kaip atskiros teiss akos, reguliuojami santykiai taip pat nustatomi pagal du poymius - pagal civilins teiss reguliuojam dalyk ir civilinio teisinio reguliavimo metod. Civilins teiss dalykas atsako klausimus, kokius visuomeninius santykius reguliuoja civilin teis, o civilinio teisinio reguliavimo metodas atsako klausim, kaip ir kokiomis priemonmis civilin teis veikia jos reguliuojamus visuomeninius santykius.
CIVILIN TEIS 9
VVK
1.1 pav. Civiliniai statymai
Lietuvos civilins teiss dalykas yra: 1) turtiniai santykiai; 2) asmen turtiniai santykiai ir su jais susij asmeniniai neturtiniai santykiai;
10
CIVILINE TEISE
WK
Turtiniai santykiai yra visuomeniniai santykiai, atsirandantys dl materiali vertybi turjimo, j naudojimo ir perjimo i vien asmen kitiems, taip pat dl darb atlikimo ir paslaug suteikimo. ie santykiai yra labai gauss ir vairs. Civilin teis reguliuoja ne visus konkreius ekonominius santykius, o tik tuos, kurie turi prekin-pinigin form. Jie turi kelet bding bruo: 1) civilins teiss reguliuojami turtiniai santykiai yra konkrets ekonominiai-piniginiai santykiai', 2) jie turi specifin objekt, kuris civilins teiss moksle vadinamas turtu (dl konkrei materialini grybi - gamybos priemoni, vartojimo dalyk); 3) j turinys specifinis; j galima charakterizuoti kaip santykius, atsirandanius dl materialini grybi valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis. is pradmuo ypa rykus, pavyzdiui, turtiniuose santykiuose, atsirandaniuose i pirkimo-pardavimo, main, nuomos, rangos ir kit sutari. Tik palyginti retais atvejais civilins teiss reguliuojami turtiniai santykiai nra susij su atlygintinumu. Tokie yra santykiai, atsirandantys i dovanojimo ir panaudos sutari, dl paveldjimo ir kt. Civilins teiss reguliuojamiems turtiniams santykiams taip pat yra bdingas j dalyvi turtinis savarankikumas ir juridin lygyb. i santyki dalyvi tarpusavio ginai sprendiami iekinine tvarka, t.y. pareikiant iekin teisme, arbitrae ar kitame statymo nustatytame organe. Civilin teis, be turtini santyki, reguliuoja taip pat ir asmeninius neturtinius santykius, susijusius su turtiniais santykiais. Pavyzdiui, civilin teis reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandanius dl mokslo, literatros ar meno krini autorysts, iradim autorysts ir pan. Autoryst yra asmenin neturtin gryb, jos negalima vertinti pinigais. Taiau ji yra susijusi su materialiniu atlyginimu autoriui ar iradjui u krybin jo darb. Dl to tikslinga tokius asmeninius neturtinius santykius reguliuoti kartu su atitinkamais turtiniais santykiais. Atskirais, statymo sakmiai numatomais atvejais civilin teis gina ir tokius asmeninius neturtinius santykius, kurie nra susij su turtiniais santykiais. Antai civiline teisine tvarka ginamos tokios asmenins neturtins grybs kaip piliei ir organizacij garb bei orumas. Ivadoje galima pasakyti, kad civilin teis yra atskira teiss aka, kuri sudaro sistema (visuma) norm, reguliuojani turtinius santykius ir asmeninius neturtinius santykius, susijusius su turtiniais santykiais, bei asCIVILIN TEIS 11
kiais.
3) asmen neturtiniai santykiai, kurie nra susij su turtiniais santy-
VYK
meninius neturtinius santykius, nesusijusius su turtiniais santykiais, tarp lygi, vienas kitam nepavaldi subjekt.
1.2. CIVILINS TEISS ALTINIAI

CIVILINS TEISS ALTINIO SVOKA
Teiss altinio svoka yra daugiareikm. Teiss altinis suprantamas kaip tam tikri socialiniai-ekonominiai ir politiniai veiksniai, kuriais remiantis sukuriamos teiss normos. Tokie veiksniai yra visuomens gyvenimo materialins slygos, valstybje vyraujani politini jg valia, valstybs institucij teiss krybos veikla, teism precedentai, visuomeniniai paproiai.
CIVILINS TEISS ALTINI RYS

Pagrindinis teiss altinis yra statymas. statymai grupuojami tris grupes: 1. Svarbiausias - pagrindinis statymas. Tai Lietuvos Respublikos Konstitucija, priimta Lietuvos Respublikos piliei 1992 m. spalio 25 d. referendumu. Joje tvirtinti vis teiss ak, taigi ir civilins teiss, pagrindai. Visi priimami statymai ir postatyminiai aktai negali prietarauti LR Konstitucijai. 2. Susisteminti civilins teiss aktai. Jie sudaro Lietuvos Respublikos civilin kodeks, kuris galioja nuo 2001 m. liepos l d. 3. Kiti statymai. Atskir grup sudaro Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys Kiti civilins teiss altiniai yra postatyminiai norminiai aktai. Jau yra" Vyriausybs, savivaldybi, ministerij, inyb normini akt. Taiau ie norminiai aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek tai nustatyta statymo. Jei pastarieji aktai prietarauja LR CK, taikomos jo normos. Kai kuriose srityse teiss altinis yra paproiai, kuri taikymas nustatytas statym.
12
CIVILIN TEIS
VVK
CIVILINS TEISES SISTEMA Civilin teis susideda i institut, kurie, idstyti tam tikra tvarka, sudaro jos sistem. Pagal iuo metu galiojanius ms civilinius statymus civilins teiss sistema yra tokia: 1. Bendrosios nuostatos (LR CK I knyga). i knyga apima normas, kurios nustato civilini statym udavinius, j reguliuojamus visuomeninius santykius, civilini teisi ir pareig atsiradimo pagrindus, civilini teisini santyki subjekt teisin padt, civilini teisi gyvendinimo ir gynimo tvark bei bdus. 2. Asmenys (II knyga). i knyg sudaro normos, reglamentuojanios fizini ir juridini asmen teisnum ir veiksnum, taip pat atstovavimo institut. 3. eimos teis (III knyga). i knyg sudaro normos, kurios reguliuoja santuokos teisinius santykius, sutuoktini teises ir pareigas, vaik ir tv tarpusavio santykius, vaikinim, glob ir rpyb, civilins bkls akt registravimo tvark. 4. Daiktin teis (IV knyga). i knyga apima normas, kurios reglamentuoja santykius, susijusius su daikto valdymu, naudojimusi bei disponavimu juo. 5. Paveldjimo teis (V knyga). i knyga apima normas, kurios analizuoja santykius, atsirandanius mirusiojo asmens turtui perjus kitiems asmenims (pdiniams). 6. Prievoli teis (VI knyga). i knyga apima bendruosius prievoli nuostatus ir normas, reguliuojanias atskiras prievoli ris. CIVILINS TEISS NORMINI AKT GALIOJIMAS LR CK 1.7 str. pasakyta, kad galioja tik statym nustatyta tvarka paskelbti statymai ir kiti teiss aktai, reglamentuojantys civilinius teisinius santykius. Taip pat yra tvirtinta norma, kad civiliniai statymai ir kiti teiss aktai negalioja atgal. Civilins teiss normini akt galiojimo tvark nustato Lietuvos Respublikos 1992 m. balandio 6 d. statymas Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos".
CIVILIN TEIS
13
WK
1.3. CIVILINIS TEISINIS SANTYKIS

CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO SVOKA
Civiliniu teisiniu santykiu vadinamas toks visuomeninis santykis, kurio dalyviai turi civilins teiss norm nustatytas ar j leidiamas subjektines teises ir pareigas. Taigi civiliniu teisiniu santykiu laikomas tik toks turtinis ar asmeninis neturtinis santykis, kur reguliuoja civilins teiss normos.
1.2 pav. Civilinis teisinis santykis
Civilinis teisinis santykis, kaip ir kiekvienas kitas teisinis santykis, yra valinis santykis tarp asmen. Valia pasireikia pirmiausiai paia teiss norma, reguliuojania t visuomenin santyk. Be to, dauguma civilini tei14
CIVILIN TEIS
WK
sini santyki atsiranda j dalyvi valia, pavyzdiui, vairios sutartys. Vadinasi, iais teisiniais santykiais pasireikia ir j dalyvi valia Civilinis teisinis santykis susideda i trij element: a) subjekt; b) turinio; c) objekto. Civilinis teisinis santykis turi bendrus vis teisini santyki bruous ir specifinius civilini teisini santyki bruous. Bendri civilini teisini santyki bruoai: 1. Civilinis teisinis santykis, kaip ir visi teisiniai santykiai, yra visuomeninis santykis, sureguliuotas civilins teiss norm. Taigi civilinis teisinis santykis nra koks nors naujas visuomeninis santykis. Tai i esms tas pats visuomeninis santykis, kuris anksiau buvo reguliuojamas vien juridini norm (pavyzdiui, morals norm), o vliau sureguliuotas kit juridini norm, t. y. teiss norm, ir tokiu bdu gavs kit - teisin - form. 2. Civilinis teisinis santykis reikia konkret ry tarp jo dalyvi ir yra valinis visuomeninis santykis. Valinis todl, kad jis yra tas pats valinis faktinis visuomeninis turtinis santykis, tik jau sureguliuotas teiss norm. Be to, reikiasi teiss normomis, kurios reguliuoja turtinius ir asmeninius neturtinius santykius. 3. Subjektini teisi, atsiradusi i civilinio teisinio santykio, gyvendinim utikrina valstybin prievarta. Be bendr bruo, civilinis teisinis santykis turi iuos specifinius bruous: 1. Civilinis teisinis santykis yra ryys tarp lygi ir viena kitai nepavaldi ali. 2. Civilinio teisinio santykio dalyviams atsiranda tarpusavio subjektini civilini teisi ir pareig. Tai reikia, kad vieno dalyvio subjektins teiss atitinka kito dalyvio subjektin civilin teisin pareig. 3. Civiliniais teisiniais santykiais gyvendinami j subjekt turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai. 4. Civilinio teisinio santykio gyvendinimo formos yra nuosavybs teiss perleidimas, prievolini santyki sudarymas, nesutartini prievolini santyki atsiradimas. 5. Civiliniai teisiniai santykiai reguliuoja ekonominius santykius nuosavybs valdymo, naudojimo ir disponavimo ja srityje, taip pat preki main, vartojimo paskirstymo, civilins apyvartos srityje.
CIVILIN TEIS
15
VVK
1.4. CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO SUBJEKTAI

Civilinio teisinio santykio subjektais (dalyviais) laikomi asmenys, kuriems iame santykyje priklauso subjektins teiss ir pareigos, t.y. tokie asmenys, kuriems civilins teiss normos suteikia galimyb bti civilini teisi ir pareig subjektais. Tokie subjektai yra fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys, o kai kuriais atvejais - valstyb, savivaldybs. Kiekvien civilin teisin santyk sudaro dvi alys: alis, kuriai priklauso subjektin civilin teis, ir alis, kuriai priklauso t teis atitinkanti pareiga. Tiek pirmojoje, tiek antrojoje alyje gali bti vienas, du ir daugiau asmen. Daugelyje civilini teisini santyki subjektins teises ir pareigas turi abi alys, pavyzdiui, teisiniuose santykiuose, atsirandaniuose i pirkimo-pardavimo, nuomos, rangos ir kai kuri kit sutari.
1.5. CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO OBJEKTAS

Civilinio teisinio santykio objektas yra tai, k nukreiptos io santykio turin sudaranios subjektin civilin teis ir pareiga. Tokie objektai gali bti: a) daiktai; b) pinigai; c) vertybiniai popieriai; d) kitas turtas bei turtins teiss; e) veiksmai, pavyzdiui, daikto pagaminimas ar taisymas, remontas, daikt perveimas ar kitoki paslaug suteikimas ir kt; e) intelektins veiklos rezultatai, pavyzdiui, mokslo, literatros ar meno kriniai, moksliniai atradimai, iradimai, racionalizaciniai pasilymai; f) informacija; g) asmenins neturtins vertybs, kuriomis laikomos neturinios materialinio turinio vertybs, neatskiriamai susijusios su asmenybe (piliei bei juridini asmen garb ir orumas). Nuosavybs teisini santyki objektai yra daiktai. Prievolini teisini santyki objektai yra veiksmai (arba susilaikymas nuo veiksm). Daiktai iuose santykiuose gali bti tik kaip j dalykas. Daiktas, kaip civilini teisini santyki objektas, yra materialinio pasaulio dalykas, galintis patenkinti tam tikrus materialinius ar kultrinius mogaus poreikius. Daiktais laikomi tiek natralios bkls gamtos dalykai mikas, gyvulys ir pan., tiek ir mogaus darbu sukurti dalykai, pavyzdiui, pastatai, transporto priemons, baldai ir t.t.
16
CIVILIN TEIS
VVK_
1.3 pav Civilini teisi objektai
CIVILIN TEIS
17
VVK
DAIKT KLASIFIKACIJA LR CK 4.1 str. numatyta daikt svoka. Daiktais laikomi i gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai. Civilin teis klasifikuoja daiktus atsivelgdama j ekonomin paskirt, fizines bei kitas savybes ir priklausomai nuo to nustato atskiroms daikt grupms special teisin reim. 1. Ypating reikm turi daikt suskirstymas gamybos rankius bei priemones ir vartojimo reikmenis. Daugum teisini santyki, kurie atsiranda dl gamybos ranki bei priemoni, reguliuoja komercin teis, o santykius, atsirandanius dl vartojimo, - civilin teis. Daiktai pagal j nuosavybs teisi teisinimo bd skirstomi kilnojamj ir nekilnojamj turt. Pagal LR CK 4.2 str. nekilnojamaisiais laikomi tokie daiktai, kurie yra nekilnojamieji pagal savo prigimt, ir pagal savo prigimt kilnojamieji daiktai yra tie, kuriuos nekilnojamaisiais pripasta statymas. Nekilnojamieji pagal savo prigimt yra daiktai, kurie susij su eme ir negali bti perkeliami i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties bei esms ir i esms nesumainus j verts, pavyzdiui, em, pastatai, fabrikai ir kitas turtas, kuris pagal savo prigimt arba pagal statym yra nekilnojamasis arba tokiu pripastamas statymo. Turtas, kur galima perkelti i vienos vietos kit nepakeitus jo esms, i esms nesumainus jo verts arba be didels alos jo paskiriai, laikomas kilnojamuoju, jeigu statymas nenustato ko kita. Nekilnojamojo turto nuosavybs teiss perleidimas turi bti statymo nustatyta tvarka reguliuojamas. 2. Daiktai skirstomi iimtus i apyvartos, neiimtus i apyvartos ir ribotai esanius apyvartoje. Iimtais i apyvartos laikomi tie daiktai, kurie yra iimtin valstybs nuosavyb ir negali pereiti piliei, kooperatini ir visuomenini organizacij nuosavybn (em, jos gelms, vandenys, mikai ir kt.). Neiimti i apyvartos daiktai gali bti kiekvieno civilins apyvartos dalyvio nuosavyb. Kai kuri daikt buvimas apyvartoje apribotas saugumo, sveikatos apsaugos ir kit visuomenini interes. Pavyzdiui, ginklus, stipriai veikianius nuodus, brangiuosius metalus, usienin valiut ir panaiai galima sigyti ir perleisti tik laikantis ypating taisykli. 3. Daiktai skirstomi suvartojamuosius ir nesuvartojamuosius. Suvartojamaisiais laikomi daiktai, kurie sunaikinami ar esmingai pakeiiami vienu j panaudojimo aktu, vartojant juos pagal paskirt, pavyzdiui, maisto produktai. Nesuvartojamaisiais laikomi daiktai, kurie naudojami, nors ir laipsnikai susidvdami, ilaiko savo kokyb ilgesn laik, pavyzdiui, namai, mainos, baldai, knygos ir t.t. Kai kuri civilini teisini santyki da18__ CIVILIN TEIS
VVK
lykas gali bti tik suvartojamieji daiktai (pavyzdiui, paskolos sutartyje), kit - tik nesuvartojamieji (pavyzdiui, nuomos, panaudos sutartyse), trei tiek vieni, tiek kiti (pavyzdiui, pirkimo-pardavimo, tiekimo, pasaugos ir kitose sutartyse). 4. Didel praktin reikm turi daikt skirstymas apibdintus individualiais poymiais ir apibdintus riniais poymiais. Individualiais poymiais apibdintu laikomas toks daiktas, kuris turi tik jam vienam bding individuali poymi, pavyzdiui, tam tikroje vietoje esantis namas, tam tikro dailininko paveikslo originalas ir pan. Riniais poymiais apibdintu laikomas toks daiktas, kuris apibriamas poymiu, bendru visai tai daikt riai, btent: svoriu, matu ar kiekiu, pavyzdiui, l kg cukraus, 5 kds ir pan. Nuomos, pasaugos ir kai kuri kit sutari dalykas gali bti tik individualiais poymiais apibrti daiktai, tiekimo sutarties - tik riniais poymiais apibrti daiktai ir t. t. Taiau paymtina, kad kiekvienas riniais poymiais apibrtas daiktas, kai tik jis iskirtas i vienari daikt tarpo, pasidaro individualiais poymiais apibrtu daiktu, pavyzdiui, kd, kuri parduotuvje pirkjas isirinko i kit parduodam vienari kdi. 5. Civilinje teisje taip pat reikmingas yra daikt skirstymas daliuosius ir nedaliuosius, priklausomai nuo to, kaip padalijus dalis pasikeiia j kin paskirtis. Fiziniu atvilgiu kiekvienas daiktas yra dalus, taiau kai kuriuos padalijus keiiasi j ekonomin reikm. Civilinje teisje daliaisiais laikomi tie daiktai, kuriuos padalijus nesikeiia kin paskirtis, pavyzdiui, anglys, grdai ir pan. Daikt skirstymas daliuosius ir nedaliuosius turi reikm nuosavybs ir prievoliniuose teisimuose santykiuose. 6. Daiktai skirstomi pakeiiamuosius ir nepakeiiamuosius. is skirstymas yra labai smarkiai susijs su daikt klasifikacija apibdintus individualiais ir riniais poymiais daiktus. Taiau reikia velgti ir esminius skirtumus. Pirma, pakeiiamieji yra tokie daiktai, kurie apibdinti tik riniais poymiais ir neturi individuali poymi. Antra, nepakeiiamieji yra tokie daiktai, kurie apibdinti individualiais poymiais. Pakeiiamieji daiktai nuo apibdint individualiais poymiais daikt skiriasi tuo, kad pastarieji LR CK 4.4 str. l d. yra daiktai, kuriuos tam tikru bdu galima atskirti nuo kit daikt. 7. Nuo 2001 m. liepos l d. galioja ir nauja daikt ris - nam apyvokos daiktai. Tai tokie daiktai, kurie yra kilnojamieji ir naudojami nam kyje - baldai, dekoracijos, iskyrus knyg rinkinius, meno krini ir kitas vertingas kolekcijas, taip pat mokslins ar istorins reikms daiktus. 8. Daiktai taip pat yra skirstomi pagal j vert. Jie skirstomi prastin bei ypating vert turinius daiktus ir asmeniniais tikslais pagrst vert turinius daiktus. prastin daikto vert priklauso nuo naudos, kuri galima
CIVILIN TEIS 19
WK
i daikto gauti. Ypatinga daikto vert priklauso nuo naudos, kuri gauna pats asmuo tiesiogiai valdydamas t daikt. Asmeniniais tikslais pagrsta daikto vert priklauso nuo savybi, kurias asmuo priskiria daiktui dl savo iskirtini ryi su tuo daiktu, nepaisant naudos, kuri paprastai galima i tokio daikto gauti. 9. Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Pagrindiniai yra tokie daiktai, kurie gali egzistuoti kaip savarankiki civilini teisini santyki objektai. Antraeiliai yra tokie daiktai, kurie egzistuoja tik su pagrindiniais daiktais arba priklauso pagrindiniams daiktams, arba kitaip susij su jais. Antraeiliai daiktai yra skirstomi esmines pagrindinio daikto dalis, pagrindinio daikto duodamus vaisius, pajamas, produkcij, pagrindinio daikto priklausinius.
PINIGAI IR VERTYBINIAI POPIERIAI

Pinigai apyvartoje figruoja kaip turto ekvivalentas, o ne kaip tam tikras pinigini enkl skaiius. Jie paprastai laikomi daiktais, apibrtais riniais poymiais, taiau apibriami ne kupir skaiiumi, o juose ireikt pinig skaiiumi. Pavyzdiui, 100 lit skola gali bti grinta vairiu skirtingos verts kupir kiekiu, kuri bendra pinig vienet suma yra lygi 100 lit. Vertybiniais popieriais vadinami dokumentai, kuriuos btina nustatyta tvarka pateikti norint gyvendinti juose ireikt turtin teis. Vertybiniai popieriai yra akcijos, ekiai, vekseliai, valstybini paskol obligacijos, konosamentai ir kt. Antai, norint atsiimti laimjim loterijoje, btina pateikti laimjus loterijos biliet. Vertybiniai popieriai pagrindinai skirstomi pareiktinius, vardinius ir orderinius. Pareiktiniame vertybiniame popieriuje nenurodomas asmuo, kuriam priklauso tame dokumente ireikta turtin teis. Dl to i teis gali realizuoti bet kuris asmuo, pateikdamas vertybin popieri. Pareiktiniai vertybiniai popieriai yra, pavyzdiui, valstybini paskol obligacijos, loterij bilietai. Vardiniame vertybiniame popieriuje nurodomas asmuo, kuriam priklauso tame dokumente ireikta turtin teis. Taigi i teis gali gyvendinti tik is asmuo, o kitas asmuo gali tai padaryti tik rods, kad ta teisjam perjo pagal civilini statym nustatytas reikalavim perleidimo taisykles. Ms alyje daniausiai iduodami vardiniai vertybiniai popieriai yra vardiniai ekiai. Orderiniame vertybiniame popieriuje nurodomas pirmasis jo gijjas ir kartu suteikiama jam teis nurodyti kit asmen, galint gyvendinti tame dokumente ireikt teis. Orderinis vertybinis popierius gali bti ekis, konosamentas ir kt.
20 CIVILIN TEIS
VVK
1.
CIVILIN
TEIS
KAIP
TEISS
AKA
INTELEKTINS VEIKLOS REZULTATAI. INFORMACIJA Didel dalis civilini teisini santyki atsiranda sukrus ir naudojant intelektins veiklos rezultatus. Tai yra mokslo, meno kriniai, iradim patentai, pramoniniai pavyzdiai bei kiti intelektins veiklos rezultatai, ireikti kuria nors objektyvia forma. Jie yra nematerialus gris. Reikia turti omenyje, kad intelektins veiklos rezultatai civilini teisini santyki objektais tampa nuo to momento, kai juos tokiais pripasta statymas. LR CK 1.116 str. numatyta, kad civilini teisini santyki objektu taip pat laikoma informacija, kuri yra komercin ar gamybin paslaptis. iuolaikiniame pasaulyje informacija vis labiau gyja prekin-pinigin pobd. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas tvirtina, jog informacija, kuri turi potenciali komercin vert dl to, kad jos neino tretieji asmenys, ir yra saugoma jos savininko, yra laikoma komercine paslaptimi, pavyzdiui, gamybos bdas, know-how" technologijos ir kt. ASMENINS NETURTINS TEISS. TURTINS TEISS. VEIKSMAI IR J REZULTATAI Asmenins neturtins teiss yra teiss, kurios neatskiriamai susijusios su j turtoju. Tai yra teis vard, gyvyb, sveikat, kno nelieiamyb, garb, orum, mogaus privat gyvenim, autoriaus vard, dalykin reputacij, juridinio asmens pavadinim, preki ir paslaug enklus ir kitas vertybes, su kuriomis statymai sieja tam tikr teisini pasekmi atsiradim. Asmenins neturtins teiss gali bti susijusios arba nesusijusios su turtinmis teismis. Vien teisi savininkai gali bti tik fiziniai asmenys (teis gyvyb, sveikat ir kt.), kit-juridiniai asmenys (teis firmos, preks enkl ir kt.). Civilini teisini santyki objektai taip pat yra ir turtins teiss. LR CK 1.112 str. paymta, kad turtins teiss yra daiktins teiss, prievolins teiss, taip pat teiss, atsirandanios i intelektins veiklos rezultat. Svarbu, kad ios teiss gali bti perduodamos ir paveldimos, t.y. jas gali turti ir kiti asmenys, ne tik tiesioginis j savininkas. Veiksmai ir j rezultatai yra civilini teisi objektai. Vienas i svarbiausi io civilini teisini santyki objekto poymi yra tas, kad tai gali bti pasiekta kiekvieno asmens, kuris turi reikiam ini, isilavinim ar kvalifikacij. Tuo is objektas skiriasi nuo intelektins veiklos rezultat.
CIVILIN TEIS 21
WK
statymas neteikia didels reikms tam, kas vykd tuos veiksmus ir sukr rezultatus. CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO TURINYS Civilinio teisinio santykio turin sudaro io santykio subjektams priklausanti subjektin civilin teis ir pareiga. Ta teis ir pareiga yra tarpusavyje neatskiriamai susijusios, nes subjektin teis negali bti be atitinkanios j pareigos ir atvirkiai. Subjektas, kuriam priklauso subjektin civilin teis, turi statymo suteikt galimum elgtis tam tikru bdu ir reikalauti i kito subjekto, kuriam priklauso pareiga, atlikti tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo. pareigotasis subjektas savo ruotu privalo atlikti t veiksm arba susilaikyti nuo to veiksmo. Pavyzdiui, pagal pirkimopardavimo sutart pirkjas turi teis reikalauti, kad pardavjas perduot jam parduot daikt, o pardavjas pareigotas tai padaryti; asmuo, turintis asmeninje nuosavybje tam tikr turt, gali statymo ribojamas j valdyti, juo naudotis ir disponuoti, o kiti asmenys ios savo pareigos nesilaiko; reikiamais atvejais j atvilgiu gali bti panaudojamos teisinio poveikio priemons. CIVILINI TEISINI SANTYKI ATSIRADIMO SVOKA Civilins teisins normos paios savaime teisini santyki nesukuria. Bet kokiam civiliniam teisimam santykiui atsirasti reikia statymo numatyt pagrind. Civilini teisini santyki atsiradimo pagrindai yra aplinkybs, su kuriomis teiss normas sieja civilini teisini santyki atsiradimas, pakeitimas ir nutraukimas. ios aplinkybs yra juridiniai faktai, sukuriantys civilines teises ir pareigas. Paprastai jie yra numatomi statymo (pavyzdinis j sraas yra pateiktas LR CK 1.136 str.). Taiau kartais juridiniais faktais turi bti laikomos ir tokios aplinkybs, kurios statymo nenumatytos, bet laikytinos juridiniais faktais pagal bendruosius civilini statym pradmenis bei prasm. Paymtina, kad juridiniai faktai ne tik sukuria civilinius teisinius santykius, bet ir pakeiia juos (pavyzdiui, dalies skolos grinimas), taip pat nutraukia juos (pavyzdiui, visos skolos grinimas).
22
CIVILIN TEIS
VYK
CIVILINI TEISINI SANTYKI ATSIRADIMO PAGRINDAS
1 4 pav Civilini teisi ir pareig atsiradimo pagrindai. Civilini teisi gynimo teisiniai bdai
CIVILIN TEIS
23
1, CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA
VYK
LR CK 1.136 str. nustato, kad civilins teiss ir pareigos atsiranda: 1) i io kodekso bei kit statym numatyt sutari ir kitoki sandori, taip pat i sandori, nors statym nenumatyt, bet jiems neprietaraujani; 2) i teism sprendim; 3) i administracini akt, turini civilines teisines pasekmes; 4) kaip intelektins veiklos rezultatai; 5) dl alos padarymo, taip pat dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo; 6) dl vyki ar veiksm, su kuriais statymai susieja civilini teisini pasekmi buvim. Visi ie veiksmai ir vykiai yra vadinami juridiniais faktais.
1.6. JURIDINIAI FAKTAI IR J SUDTIS

statymas nepateikia isamaus juridini fakt srao. Pagal LR CK 1.136 str. civilins teiss ir pareigos gali atsirasti i fizini ir juridini asmen veiksm, nors statymo nenumatyt, bet pagal civilini statym bendruosius pradus ir prasm jam neprietaraujani, sukeliani teisines pasekmes. Civiliniai statymai teisines pasekmes sieja ne su visais gyvenimo faktais (aplinkybmis), o tiktai su tam tikrais, suteikdami jiems teisini fakt reikm. Teisinio santykio atsiradimas, pasikeitimas ir nutraukimas gali bti slygojamas vieno fakto arba juridini fakt visumos (juridins sudties). Pavyzdiui, vienas juridinis faktas - galiojimo galiojimo nutraukimas - siejasi su j idavusio asmens galiojimo panaikinimu. Prieingai, pagal savivaldybs nustatytas normas gyvenamuoju plotu naudotis, santykiams atsirasti reikia juridini fakt sudties - savivaldybs sprendimo ir gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Juridiniai faktai gali bti klasifikuojami pagal tam tikrus poymius. Pagal j santyk su subjekt valia (pagal priklausym nuo subjekto valios) juridiniai faktai skirstomi veiksmus ir vykius. Veiksmai - tai tokie juridiniai faktai, kurie vyksta moni valia, ireikia j vali. Veiksmai, kaip juridiniai faktai, yra valingi, jie atliekami pilieiams ir organizacijoms ireikiant savo vali. Pavyzdiui, fizinis asmuo pripasta skol, surao testament, sudaro nuomos sutart, padaro iradim ar sukuria mokslo krin, sualoja kito asmens turt, gyja turt kito asmens 24 CIVILIN TEIS
VVK
l sskaita be pakankamo pagrindo ir t.t. Tarp iuos veiksmus atliekani ir kit asmen atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, sukuriantys jiems civilines teises. moni elgesio forma yra ir neveikimas. statymas su juo taip pat sieja teisines pasekmes. Sutarties nevykdymas (neveikimas) taip pat pripastamas juridiniu faktu, sukelianiu teisines pasekmes - civilin atsakomyb, kad bt realiai vykdyta prievol. vykiai - tai aplinkybs (faktai), kurios atsiranda be pilieio arba organizacijos valios. Tokie vykiai gali bti: 1) vairs gamtos reikiniai (potvynis, ems drebjimas, gaisras ir pan.); 2) aplinkybs, susijusios su mogaus gyvenimu (gimimas,mirimas); 3) taip pat laiko eiga (iekinio senaties termino pasibaigimas). Kitaip negu veiksmai, tik statym numatyti vykiai gali sukelti civilines teises ir pareigas. Tai tokie vykiai, su kuriais statymas susieja civilini teisini pasekmi atsiradim. Pagal santyk su teiss norma veiksmai skirstomi teistus ir neteistus. Teisti veiksmai yra tokie, kurie neprietarauja teiss normoms, kurie atitinka teiss norm pareigojimus, paliepimus, j nepaeidia, pavyzdiui, sandoriai. Neteisti (prieingi teisei) veiksmai yra tokie, kurie paeidia teiss norm paliepimus (t. y. veiksmai - teiss paeidimai), pavyzdiui, turto sigijimas ar sutaupymas be pagrindo. Teisti veiksmai savo ruotu pagal j smoning siekim sukurti, pakeisti, nustatant teises ir pareigas, skirstomi juridinius aktus ir juridinius poelgius. Juridiniai aktai - veiksmai, ireikiantys vali, smoningai nukreipti nustatyti, pakeisti ar panaikinti teises bei pareigas, jei valios pasireikimas nukreiptas teisines pasekmes. Juridiniai poelgiai - veiksmai, kurie pagal statym sukelia juridines pasekmes dl savo objektyvaus rezultato, nepriklausomai nuo iuos veiksmus atlikusiojo valios ketinim ir kryptingumo, pavyzdiui, mokslins, menins krybos rezultatai.
CIVILIN TEIS
25
VVK
1.7. ASMENYS
Civilinio teisinio santykio subjektai yra tie asmenys, tarp kuri susidaro civilinis teisinis santykis. Kiekviename civiliniame teisiniame santykyje dalyvauja maiausiai du subjektai (santykio dalyviai): vienas turintis teis, o kitas - teisin pareig. Pirmasis turi subjektin teis veikti (elgtis) pagal civilins teiss norm ir reikalauti tam tikro veiksmo (elgesio) i kito - pareigotojo santykio subjekto, o is privalo vykdyti tam tikr teisin pareig pirmojo naudai. Teisiniame santykyje vieno subjekto teis turi atitikti kito subjekto pareiga. Kartu reikia paymti, kad civiliniame santykyje vien arba kit al gali sudaryti ne vienas, o keletas asmen. Civilins teiss subjektai civiliniuose santykiuose atlieka vairias funkcijas. Jie gali bti teisi turtojai ir tada jau vadinami aktyviais subjektais. Taip pat jie gali turti pareigas ir tada vadinami pasyviais subjektais. Taiau labai danai civilinio teisinio santykio dalyviai turi teises ir pareigas, todl yra aktyvs ir pasyvs subjektai. Civilinio teisinio santykio subjektai yra: 1) fiziniai asmenys (CK 2.1-2.32 str.); 2) juridiniai asmenys (CK 2.33-2.131 str.); 3) valstyb ir savivaldyb (CK 2.34-2.37 str.). FIZINIAI ASMENYS KAIP CIVILINS TEISS SUBJEKTAI min. Civilin teis anksiau vartojo ne fizinio asmens", o pilieio" ter-
Pilietis yra tam tikros valstybs narys, o civiliniame teisiniame santykyje subjektas gali bti atitinkamos valstybs pilietis, kitos valstybs pilietis ir mogus be pilietybs. Todl j tiksliau apibdina fizinio asmens" terminas. Fiziniai asmenys daniausi civilini teisini santyki subjektai. J, kaip civilins teiss subjekt, teisin padt lemia j civilinis teisnumas ir veiksnumas. Civiliniu teisnumu vadinamas galjimas turti civilines teises ir pareigas. Pagal ms statymus pripastamas lygus civilinis teisnumas, kuris nepriklauso nuo lyties, rass, tautybs, socialins kilms ir t.t. Teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu ir inyksta jam mirus. Teisnumui neturi takos nei mogaus amius, nei jo sveikatos bkl. Antai k tik gims kdikis gali paveldti turt, jam priklauso teis gyvenamj plot ir kt.
26__ CIVILIN TEIS
WK
Fizinio asmens teisnumo turin nustato LR CK 2.4 str., pagal kur asmuo gali turti, remiantis su statymais, turt asmeninje nuosavybje, teis verstis kine komercine veikla, steigti mones ar kitokius juridinius asmenis, paveldti turt ir palikti j testamentu, pasirinkti usimimo r ir gyvenamj viet, turti mokslo, literatros ir meno krinio, atradimo, iradimo, racionalizacinio pasilymo autoriaus teises, taip pat turti kitokias turtines ir civilins teiss saugomas asmenines neturtines teises.
1.5 pav Fiziniai asmenys

CIVILINE TEISE
27
VVK
Civiliniu veiksnumu vadinamas galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas (CK 2.5 str.), pavyzdiui, sudarinti ir vykdyti sutartis, priimti palikim ir t.t. Tam reikia, kad mogus sugebt smoningai vertinti savo veiksmus, suprasti j reikm ir numatyti j padarinius. Toks sugebjimas priklauso nuo mogaus amiaus ir psichins bkls. Visikas civilinis veiksnumas pilieiui suteikiamas tik jam pasiekus pilnametyst, t.y. sujus 18 met amiaus. Nepilnameiai iki 14 met amiaus yra visikai neveiksns. U juos sandorius j vardu sudarinja tvai arba globjai. Tokiems nepilnameiams leidiama savarankikai sudarinti tik smulkius buitinius sandorius, pavyzdiui, nusipirkti mokyklos reikmen, maisto produkt ir pan. Nepilnameiai nuo 14 iki 18 met amiaus turi ribot civilin veiksnum (CK 2.8 str.): jie gali patys sudarinti sandorius, bet tik turdami savo tv arba rpintoj sutikim. Siekiant paskatinti toki nepilnamei krybin aktyvum, jiems yra suteikta teis savarankikai disponuoti savo udarbiu ar stipendija, gyvendinti autorines teises savo krinius, atradimus, iradimus ir racionalizacinius pasilymus. Jiems taip pat leidiama savarankikai sudarinti smulkius buitinius sandorius. Nepilnametis, kuriam sujo 16 met, tv ar rpintoj pareikimu, esant pakankamam pagrindui, teismo tvarka gali bti pripaintas visikai veiksniu. Tai vadinama emancipacija. Visais atvejais yra reikalingas paties nepilnameio sutikimas. Pilnametis asmuo gali bti teismine tvarka pripaintas neveiksniu (CK 2.10 str.), jeigu jis dl psichins ligos ar silpnaprotysts negali suprasti savo veiksm reikms ar j valdyti. iuo atveju tokiam pilieiui steigiama globa, ir jo vardu visus sandorius sudarinja jo globjas. Jeigu pripaintas neveiksniu asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerja, teismas pripasta j veiksniu. Jeigu asmuo piktnaudiauja alkoholiniais grimais, narkotinmis arba toksinmis priemonmis, jo veiksnumas gali bti teismine tvarka apribotas (CK 2.11 str.). iuo atveju jam steigiama rpyba, ir jis gali sudarinti sandorius savo turto disponavimo (pardavimo, inuomojimo ir pan.) reikalu, taip pat atsiimti savo darbo umokest, pensij ar kit ri pajamas tik turdamas rpintojo sutikim. Smulkius buitinius sandorius jam leidiama sudarinti savarankikai. Fizinio asmens teisnumas ir veiksnumas gali bti apribojami tik statymo numatytais atvejais ir tvarka. Antai pagal baudiamuosius statymus kaip bausm u nusikaltim gali bti teismine tvarka ne ilgesniam kaip 5
28 CIVILIN TEIS
VYK
met laikui atimama teis eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikr darb, teis gyventi tam tikroje vietovje. Sandoriai, kuriais siekiama apriboti teisnum ir veiksnum, negalioja. Pavyzdiui, negalioja sandoris, kuriuo fizinis asmuo sipareigoja nesikreipti teism dl savo teisi apsaugos, nesimokyti tam tikros specialybs ir pan. Fizinio asmens nuolatin gyvenamoji vieta yra ta, kurioje jis nuolat ar daugiausiai gyvena. Fizinis asmuo gali turti tik vien nuolatin gyvenamj viet. Fizinio asmens gyvenamja vieta yra laikoma ta, kurioje jis faktikai daniausiai gyvena, o jei tokios yra kelios, tada ta, su kuria jis yra labiausiai susijs. Jeigu fizinio asmens nuolatinje gyvenamojoje vietoje ne trumpiau kaip l metus nra ini, kur jis yra, toks asmuo pripastamas neinia kur esaniu (CK 2.28 str.). iuo atveju jo turtui yra skiriamas laikinasis administratorius, kuriuo gali bti asmens sutuoktinis, artimas giminaitis arba asmuo, suinteresuotas isaugoti jo turt. I turto duodamas ilaikymas jo ilaikytiniams ir padengiamas jo siskolinimas (CK 2.29 str.). Jeigu pripaintas neinia kur esaniu pilietis atvyksta arba paaikja jo buvimo vieta, teismas panaikina pripainimo j neinia kur esaniu sprendim, po to panaikinamas jo turto administravimas (CK 2.30 str.). Pilietis gali bti teismine tvarka paskelbiamas mirusiu, jeigu jo nuolatinje gyvenamojoje vietoje 3 metus nra ini, kur jis yra (CK 2.31 str.). Jeigu pilietis dingo be inios tokiomis aplinkybmis, kurios sudar mirties grsm arba duoda pagrind spti j uvus per tam tikr nelaiming atsitikim (traukinio katastrof, laivo avarij ir pan.), tas terminas sutrumpinamas iki 6 mnesi. Karys arba kitas pilietis, dings be inios per karo veiksmus, gali bti paskelbiamas mirusiu prajus 2 metams nuo karo veiksm pasibaigimo dienos. Pilieio paskelbimas mirusiu jo civilini teisi ir pareig atvilgiu prilyginamas jo miriai. Tai reikia, kad inyksta jo teisnumas, jo turt paveldi jo pdiniai ir t. t. Nebtina dl paskelbimo mirusiu pirmiau pripainti neinia kur esaniu. Svarbiausia slyga - laikas. Jeigu paskelbtas mirusiu asmuo atvyksta arba paaikja jo buvimo vieta, teismas sprendim paskelbti piliet mirusiu panaikina (CK 2.32 str.). Atvykusysis neturi teiss reikalauti grinti jam priklausant turt, kuris paskelbus j mirusiu yra paveldtas. Taiau tais atvejais, kai jis neinia kur buvo dl svarbi prieasi, jis turi teis, nepriklausomai nuo savo atvykimo laiko, reikalauti grinti jam priklausant turt, ilikus pas pdinius.
CIVILIN TEIS 29
VYK
Taip pat atvykusysis gali reikalauti grinti turt, perjus tretiesiems asmenims, jeigu ie, gydami t turt, inojo, kad jo savininkas yra gyvas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas fiziniams asmenims suteikia specifines teises, kurias gali turti tik ie civilinio teisinio santykio subjektai. Tai yra: 1) teis vard ir jos gynimas. Apima vard, pavard, pseudonim. Asmuo, kurio i teis paeista, gali reikalauti atlyginti turtin ir neturtin al, atsiradusi neteistai pasinaudojus jo vardu; 2) teis atvaizd. Apima fotonuotraukas, portretus ir kt. Atvaizdai gali bti atgaminami, parduodami, spausdinami ar pats asmuo fotografuojamas tik jam sutikus; 3) teis privat gyvenim ir jo slaptum. Tai neteistas jimas gyvenamsias patalpas, neteistas asmens stebjimas, turto ar jo paties apiekojimas, telefonini pokalbi klausymasis, korespondencijos konfidencialumo paeidimas ir kt.; 4) garbs ir orumo gynimas. Asmuo turi teis reikalauti paneigti duomenis, eminanius jo garb ir orum; 5) teis kno nelieiamyb ir vientisum. Su asmeniu negali bti atliekami jokie moksliniai ar medicininiai bandymai ar tyrimai. Jo knas ar jo dalys negali bti komercinio sandorio dalykas; 6) laisvs nelieiamumas. Asmens laisv nelieiama. Psichin bsena gali bti tikrinama tik jam paiam sutikus ar teismui nurodius. Priverstin hospitalizacija yra galima tik ne ilgesn kaip 2 par; 7) teis pakeisti lyt. Nesusituoks pilnametis asmuo turi teis medicininiu bdu pakeisti savo lyt. Svarbiausi mogaus vykiai, nuo kuri priklauso jo civilins teiss ir pareigos (pilieio gimimas ir mirtis, jo santuoka, ituoka, vaikinimas, vardo ir pavards pakeitimas, tvysts (motinysts) pripainimas ir nustatymas, asmens lyties pakeitimas, partneryst), registruojami civilins metrikacijos staigose (civilins metrikacijos biuruose ar skyriuose). JURIDINIAI ASMENYS Juridiniais asmenimis vadinami kolektyviniai moni junginiai ir tam tikrais statymais numatytas vieno asmens darinys, kurie turi atskir turt, gali savo vardu gyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turti pareigas, bti iekovai ir atsakovai teisme, arbitrae ar treij teisme. Juridiniai asmenys yra kio subjektai, tokie kaip mons, bankai ir kredito staigos, draudimo organizacijos, kitos staigos (valstybins valdios
30 CIVILIN TEIS
VVK
ir valdymo, mokslo ir kt.), visuomenins organizacijos, partijos. Jie vykdo labai vairi kin komercin, kultrin, visuomenin, politin veikl. 1994 m. pirm kart Lietuvos teiss istorijoje nustatyta, kad juridin asmen gali steigti vienas asmuo (fizinis arba juridinis asmuo). Toki galimyb - vienam asmeniui steigti juridin asmen - numat LR akcini bendrovi statymas. Taigi akcines bendroves, turinias juridinio asmens teises, gali steigti vienas asmuo. Kit ri moni, turini juridinio asmens teises, vienas asmuo steigti neturi teiss. Juridini asmen steigimo, valdymo, reorganizavimo ir likvidavimo tvark nustato LR CK 2.33-2.131 str., kai kurie statymai: LR moni 1990 m. gegus 8 d. statymas (Valst. inios. 1990. Nr. 14-395) su papildymais ir pakeitimais, kai kuri ri moni statymai, LR moni rejestro 1990 m. liepos 31 d. statymas (Valst. inios. 1990. Nr.24-599), Lietuvos banko 2001 kovo 13 d. statymas (Valst. inios. 2001. Nr.28-890), LR komercini bank 1994 m. gruodio 21 d. statymas (Valst. inios. 1995. Nr.2-33), LR draudimo 1996 m. liepos 10 d. statymas (Valst. inios. 1996. Nr.73-1742), LR visuomenini organizacij 1998 m. birelio 11 d. statymas (Valst. inios. 1998. Nr.59-1653), LR politini partij 1990 m. rugsjo 25 d. statymas (Valst. inios. 1990. Nr.29-692). Pagal LR CK 2.33 str. juridiniu asmeniu gali bti laikomas toks kolektyvinis fizini asmen junginys ar vieno fizinio asmens darinys, kuris turi iuos poymius: a) organizacin vieningum, tvirtint norminiame akte, juridinio asmens statuose, nuostatuose, statutuose; b) turto atskyrim nuo jo steigj turto; c) turtini ir neturtini teisi ir pareig gijim savo vardu; d) savarankik atsakomyb u savo prievoles. LR CK 2.34 str. numato, kad juridiniai asmenys yra dviej ri: 1) vieieji juridiniai asmenys, kurie yra steigti valstybs ar savivaldybs, ar kit asmen, nesiekiani naudos sau ir turini tiksl tenkinti vieuosius interesus (valstyb ir savivaldybs, religins bendruomens, profesins sjungos ir kt.); 2} privalieji juridiniai asmenys, kuri tikslas - tenkinti privaius interesus. Tradicins religins bendruomens turi juridinio asmens status, taiau kitos turi bti steigtos laikantis bendros juridini asmen steigimo tvarkos. Profesins sjungos gali bti pripaintos juridiniais asmenimis, jeigu jos yra steigtos ne maiau kaip 30 steigj ir profesini sjung statai patvirtinti profesins sjungos susirinkime, be to, turi bti irinkti valdymo
CIVILIN TEIS 31
VVK
1.6 pav. Juridiniai asmenys (bendrosios nuostatos)

32 CIVILIN TEIS
VVK
Valstyb ir savivaldybs yra juridiniai asmenys, taip pat ir institucijos, kurias numato LR Konstitucija. Valstyb, savivaldyb ir j institucijos yra civilini santyki dalyvs lygiais pagrindais, kaip ir kiti i santyki dalyviai. ie subjektai gyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas gyvendina per atitinkamas valstybs ir savivaldybi valdymo institucijas. Valstyb ir savivaldyb, kaip juridiniai asmenys, gali turti tik tokias teises ir pareigas, kurios neprietarauja j steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. LR CK 2.80 str. draudia valstybs ar vietos savivaldos institucijoms statymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridini asmen veikl. Valstyb, o kai kuriais atvejais ir savivaldyb civiliniuose teisiniuose santykiuose gali dalyvauti pagal LR CK 5.62 str. numatyt paveldjimo teis. Pagal LR CK 4.62 str. valstybs nuosavybs teis atsiranda, jeigu per nustatyt laik nepaaikjo radinio savininkas, o radusysis nenori atlyginti su daikto saugojimu susijusi ilaid. Valstyb ir savivaldybs taip gali dalyvauti vairiuose prievoliniuose santykiuose, pavyzdiui, privatizacijos, nuosavybs grinimo ir kt. LR CK 2.39 - 2.43 str. numato, kad juridinis asmuo privalo turti pavadinim, kuris yra juridinio asmens nuosavyb ir negali prietarauti vieajai tvarkai, gerai moralei ir klaidinti visuomens. is pavadinimas turi bti sudarytas laikantis bendrins lietuvi kalbos norm. Kadangi pavadinimas yra juridinio asmens nuosavyb, todl statymas draudia gyti teises ir pareigas prisidengiant kito juridinio asmens pavadinimu. Juridinis asmuo veikia remdamasis savo statais (jei j nra, gali bti steigimo sandoris, bendrieji nuostatai) ar nuostatais, statutais, kuriuose nurodomas juridinio asmens pavadinimas, teisin forma, buvein (ta vieta, kurioje yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas), organas, kuriam jis pavaldus, juridinio asmens veiklos tikslai, turtin baz, struktra, valdymo tvarka, organai ir j kompetencija, juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas, ir kt. staigos ir kitokios valstybins organizacijos, ilaikomos i valstybinio biudeto, o statym numatytais atvejais taip pat ir kitos organizacijos gali veikti remdamosi bendrais tos ries organizacij nuostatais, pavyzdiui, mokyklos, ligonins ir pan. Juridiniai asmenys turt naudoja, valdo bei disponuoja juo nuosavybs arba patikjimo teise. is turtas nuosavybs teise priklauso juridinio asmens steigjui ar dalyviui. Juridinis asmuo gali bti steigtas ribotam ir neribotam laikotarpiui. i slyga turi bti nurodyta jo steigimo dokumentuose. Juridinis asmuo civilines teises ir pareigas gyja ir jas gyvendina per savo organus ir dalyvius. Juridinio asmens organas yra statymo ar stat
CIVILIN TEIS 33
VVK
(nuostat) numatytas vienamenis vadovas (direktorius, vedjas ir pan.) ar kolegija (visuotinis susirinkimas, valdyba, taryba ir pan.) ir dalyvi susirinkimas. Valstybini juridini asmen organai paprastai yra vienameniai. Visuomenins organizacijos turi renkamuosius kolegialius organus, o kai kuriais atvejais - vienamenius organus, pavyzdiui, pirminink, prezident ir pan. Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir kt.) yra asmuo, kuris turi nuosavybs teis juridinio asmens turt arba kuris nors ir neisaugo teisi juridinio asmens turt, bet gyja prievolini teisi ir (ar) pareig, susijusi su juridiniu asmeniu (CK 2.45 str.). Juridiniai asmenys turi civilin teisnum ir veiksnum. Juridini asmen teisinimas atsiranda nuo j steigimo momento, o pasibaigia - juos likvidavus ar reorganizavus. Kitaip negu piliei teisnumas, kuris visiems pilieiams yra lygus, juridini asmen teisnumas yra specialus. Tai reikia, kad privatus juridinis asmuo gali turti ir sigyti bet kokias civilines teises ir pareigas, iskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybs kaip lytis, amius bei giminyst. Vieieji juridiniai asmenys gali turti tik tokias teises ir pareigas, kurios neprietarauja j steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Atskir veiklos ri, nustatyt statymuose, juridiniam asmeniui galima imtis tik gavus licencij (prekiauti alkoholiu, tabaku). Kiekvienai statym nustatytai licencijuojamai veiklos riai Vyriausyb tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti statymai nenumato ko kita. Licencija iduodama neterminuotam laikui. Juridini asmen veiksnumas atsiranda kartu su teisnumu. Juridinis asmuo dalyvauja civilinje apyvartoje savo vardu. Dl to kiekvienas juridinis asmuo privalo turti individual pavadinim, kuris iskirt j i kit vienari juridini asmen. Juridiniai asmenys, gav atitinkam organ leidim, turi teis steigti savo filialus ir atstovybes. Filialu (skyriumi, kontora, agentra ir t.t.) vadinama juridinio asmens struktrin dalis, turinti savo buvein ir atliekanti visas arba dal juridinio asmens funkcij. Filialas nra juridinis asmuo. Atstovyb yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buvein ir teis atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, taiau tik tarp usienio juridini asmen ar kit organizacij, steigusi atstovyb, arba su ja susijusi moni, staig ar organizacij ir atstovybs. Filial ir atstovyb sieja tai, kad ie abu juridinio asmens padaliniai nra juridiniai asmenys, veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus, gauna turt i juos steigusio juridinio asmens, turi bti nurodyti steigimo dokumentuose. Juridinio asmens filialo bei atstovybs nuostatuose turi bti nurodyta j pavadi34__ CIVILIN TEIS
WK
nimas, buvein, veiklos tikslai, valdymo organas ir jo kompetencija, veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas, ir kt. Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybs ar patikjimo teise priklausaniu turtu (CK 2.50 str.). Juridinis asmuo neatsako u jo dalyvi prievoles, taip pat ir juridinio asmens dalyvis neatsako u juridinio asmens prievoles. Juridiniai asmenys skirstomi ribotos ir neribotos civilins atsakomybs asmenis. Jeigu prievolms vykdyti neutenka neribotos civilins atsakomybs juridinio asmens turto, u jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilins atsakomybs asmenys yra individuali mon bei kin bendrija (CK 2.50 str. 4 d.). JURIDINI ASMEN STEIGIMAS Juridiniai asmenys steigiami io kodekso ir statym nustatyta tvarka. statymai numato tuos su juridini asmen steigimu susijusius klausimus, kuri nereglamentuoja kodeksas. Juridiniai asmenys gali bti steigiami taip: 1) potvarkine tvarka. Kompetentinga valstybins valdios ar valdymo institucija priima sprendim dl juridinio asmens steigimo; 2) leidimine tvarka. Steigiant juridin asmen, reikalingas kompetentingos valstybs institucijos (pavyzdiui, Lietuvos banko steigiant bank) leidimas; 3) pareiktine normatyvine tvarka. Juridiniai asmenys steigiami, kai statymas yra nustats toki juridini asmen steigimo tvark, tikslus, organizacin struktr, asmen dalyvavimo juose slygas; 4) pareiktine tvarka. Tokia tvarka yra steigiamos profesins sjungos. Juridinio asmens steigjai gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat valstyb ir savivaldyb. Juridinio asmens steigju yra laikomas asmuo, kuris sudar sandor steigti juridin asmen (CK 2.60 str.). Juridinio asmens steigimo momentu yra laikoma data, kai jis registruojamas juridini asmen registre. Juridini asmen registre yra raomi bei kaupiami visi duomenys apie juridinius asmenys. iame registre turi bti visa informacija apie juridinius asmenis bei j veikl. Juridinis asmuo laikomas raytu juridini asmen registr tada, kai pateikia iuos duomenis: numatytos formos praym, juridinio asmens steigimo dokumentus, licencij, jei tokia reikalinga norint verstis konkreia veikla, dokumentus, kurie patvirtina registrui pateikiam duomen tikrum, registravimo rinkliavos sumokjimo (iskyrus tuos atvejus, kai juridinis asmuo yra atleistas nuo tokios rinkliavos) kvitus, taip
CIVILIN TEIS 35
VVK
pat kitus statym numatytus dokumentus. U dokument pateikim juridini asmen registrui yra atsakingas juridinio asmens valdymo organas, jei statymai nenumato ko kita. Per trisdeimt dien nuo vis dokument pateikimo juridinis asmuo turi bti raytas juridini asmen registr. Kai juridinis asmuo yra registruojamas juridini asmen registre, io registro tvarkytojas juridiniam asmeniui iduoda juridinio asmens registro paymjim ir suteikia juridinio asmens kod. Taiau juridini asmen registras gali atsisakyti registruoti juridin asmen, jeigu: 1) pateiktas praymas registruoti juridin asmen neatitinka reikalaujamos formos arba pateikti ne visi dokumentai, kuriuos privalu pateikti; 2) praleistas 6 mnesi terminas, per kur juridinis asmuo savo steigimo dokumentus turi pateikti juridini asmen registrui; 3) pateikti juridini asmen registrui dokumentai ir duomenys yra neaiks, neatitinka vieni kit; 4) dokument forma ar turinys prietarauja statymui. Tuo atveju, kai yra pastebimi minti trkumai, juridini asmen registro tvarkytojas skiria termin, per kur juridinis asmuo turi panaikinti visus trkumus, dl kuri negalima juridinio asmens registruoti. Sprendimas netraukti juridinio asmens registr gali bti skundiamas teismui statym nustatyta tvarka (CK 2.68 str.). Kai neteistai atsisakoma registruoti juridin asmen ir registruoti registrui pateikiamus duomenis ar registre registruojamus dokumentus, juridinis asmuo turi teis reikalauti atlyginti visus jam tokiais veiksmais padarytus nuostolius. Nuostolius atlygina valstyb. ala iiekoma teismo tvarka. Juridini asmen registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra viei (CK 2.71 str. l d.). Juridini asmen registre turi bti nurodyti juridinio asmens pavadinimas, teisin forma, kodas, buvein, organai, valdymo organ nariai, dalyviai, filialai ir atstovybs, veiklos apribojimai, teisinis statusas, juridinio asmens pasibaigimas ir kiti duomenys. Klaidos juridini asmen registre taisomos juridinio asmens, kurio duomenys rayti registr, praymu, taip pat registro tvarkytojo iniciatyva. Tam tikras juridinio asmens valdymo organas ar kitas steigimo dokumente nustatytas organas gali patvirtinti sandorius, kuriuos juridinio asmens vardu ir jo interesais sudar kiti asmenys iki juridinio asmens steigimo. Jeigu tokio sandorio vliau steigto juridinio asmens organas nepatvirtina, visos pagal sandor atsiradusios prievols tenka sandor sudariusiam asmeniui.
36
CIVILIN TEIS
VVK
1.7 pav Juridiniai asmenys
CIVILIN TEIS
37
VYK
JURIDINIO ASMENS ORGANAI Juridiniai asmenys gyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas gyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal statymus ir juridini asmen steigimo dokumentus (CK 2.81 str.). statymas ar steigimo dokumentai gali numatyti, kad juridinis asmuo gyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas gyvendina ne per savo valdymo organus, bet per dalyvius. Kiekvienas juridinis asmuo turi turti vienamen ar kolegial valdymo organ ir dalyvi susirinkim, jei ko kita nenumato steigimo dokumentai ar statymai. Valdymo organas atsako u finansins atskaitomybs sudarym, juridinio asmens dalyvi susirinkimo suaukim, duomen ir dokument pateikim juridini asmen registrui ir u kitus veiksmus, nurodytus LR CK 2.82 str. 3 d. Juridini asmen sprendimai gali bti pripainti negaliojaniais teismo tvarka tada, jeigu jie prietarauja imperatyviosioms statym normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir siningumo principams. statymas numato, kokia tvarka galioja ar negalioja sandoriai, kurie yra sudaryti paeidiant ir privaiojo, ir vieojo juridinio asmens organo kompetencij. Sandoriai, kuriuos sudar privataus juridinio asmens valdymo organas paeisdamas savo kompetencij, galioja ir yra privalomi vykdyti juridiniam asmeniui, jeigu treiasis asmuo prie sudarydamas sandor neinojo ir negaljo inoti, jog juridinio asmens valdymo organas veikia virydamas savo kompetencij. Sandoriai, kuriuos sudar vieojo juridinio asmens valdymo organas virydamas savo kompetencijos ribas, negalioja, iskyrus tuos atvejus, kai pats juridinis asmuo tiems sandoriams pritaria. Juridinio asmens dalyviai gali sudaryti sutart dl bendro balsavimo juridinio asmens dalyvi susirinkime, taiau negalima susitarti balsuoti pagal juridinio asmens valdymo organo nurodymus, u visus valdymo organo pasilytus sprendimus, taip pat balsuoti pagal nurodymus apskritai ar balsuojant susilaikyti u tam tikr atlyginim. Balsavimo sutarties alys gali pareigoti treij asmen balsuoti u jas dalyvi susirinkime, jeigu tai numato balsavimo sutartis. Jeigu balsavimo sutartis buvo paeista, teismas gali pareigoti perskaiiuoti balsavimo rezultatus arba pripainti juridinio asmens dalyvi susirinkimo sprendim negaliojaniu. Juridinio asmens dalyvis gali balsuoti pats, bet gali i savo teis perleisti kitiems asmenims. i teis gali bti suteikta ilgesniam nei 10 met terminui. Kolektyvinio juridinio asmens organo posdiai privalo bti protokoluojami. Pagrindinis dokumentas, kuris atspindi posdio darbotvark,
38__ CIVILIN TEIS
VVK
laik ir kitas aplinkybes, yra protokolas. Jis yra suraomas posdio sekretoriaus arba pirmininko, jei posdio sekretorius nra renkamas. Dalyvav posdyje asmenys turi teis pareikti pastabas dl posdio, kurios turi bti raomos protokol. Juridini asmen kolegiali organ sprendimai priimami balsuojant. Balsams pasidalijus po lygiai, lemiam reikm turi tai, kaip balsavo posdio pirmininkas. Jei juridinio asmens organo sprendimui patvirtinti reikalingas kitas juridinio asmens organo pritarimas, is pritarimas gali bti gautas vliau, tai yra protingumo kriterij atitinkaniu terminu. JURIDINI ASMEN PASIBAIGIMAS Juridinio asmens pasibaigimas yra jo, kaip civilini santyki, veiklos nutraukimas, pasireikiantis jo, kaip juridinio asmens, registracijos nutraukimu, organizacins struktros panaikinimu, atskiro turto panaikinimu ir prievoli nutraukimu. Juridiniai asmenys pasibaigia juos likviduojant arba reorganizuojant (CK 2.95 str.). statymas numato du juridinio asmens pasibaigimo bdus - likvidavim ir reorganizavim. Taiau j teisins pasekms yra skirtingos, todl likvidavim ir reorganizavim reikia skirti. Likvidavimas reikia visik juridinio asmens inykim, nutraukiant jo nuosavybs ir prievolines teises. Tuo tarpu reorganizavimas yra tik slyginis iki jo buvusio juridinio asmens nuosavybs ir prievolini teisi nutraukimas. Tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedros. Juridinio asmens reorganizavimas pasireikia i asmen sujungimu, padalijimu, prijungimu arba jo teisins padties pakeitimu kitokiu bdu. Juridinio asmens reorganizavimo bdus nustato tam tikri statymai, pavyzdiui, Atskir moni ri statymas. Juridinio asmens reorganizavimui bdinga tai, kad: 1) keiiasi civilini teisini santyki subjektas - juridiniai asmenys susijungia, atsiranda naujas juridinis asmuo, vienas prisijungia prie kito, tuo atveju vienas juridinis asmuo pasibaigia pasidalijus, buvs inyksta, o jo vietoje atsiranda keletas nauj juridini asmen; 2) reorganizuojam juridini asmen turto nuosavyb pereina naujiems juridiniams asmenims. Jis neskirstomas iki reorganizavimo buvusi juridini asmen steigjams;
CIVILIN TEIS 39
VVK
3) juridini asmen, buvusi iki reorganizavimo, prievolins teiss pereina juridiniams asmenims, kurie atsiranda po reorganizavimo. Sprendim juridin asmen reorganizuoti priima juridinio asmens dalyviai (sprendimas priimamas kvalifikuota bals dauguma) arba teismas statym nustatyta tvarka. Kai sprendim dl reorganizavimo priima juridinio asmens dalyviai, jie turi bti supaindinti su visomis reorganizavimo slygomis, tvarka bei kitais duomenimis ne vliau kaip likus 30 dien iki dalyvi susirinkimo dienos. Juridiniai asmenys gali bti reorganizuojami iais bdais: 1. Jungimo, kur sudaro: a) prijungimas. Tai vieno ar daugiau juridini asmen prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teiss ir pareigos; b) sujungimas. Tai dviej ar daugiau juridini asmen susivienijimas nauj juridin asmen, kuriam pereina visos reorganizuojam juridini asmen teiss ir pareigos. 2. Skaidymo, kur sudaro: a) idalijimas. Tai reorganizuojamo juridinio asmens teisi ir pareig idalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims; b) padalijimas. Tai vieno juridinio asmens pagrindu steigimas dviej ar daugiau juridini asmen, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teiss ir pareigos. Atskir juridini asmen reorganizavimo ypatumus nustato atskiri statymai. Reorganizavime dalyvaujani juridini asmen valdymo organai privalo parengti juridinio asmens reorganizavimo slygas, kuriose turi bti vykdytos LR CK 2.99 str. l d. 1-5 p. slygos. Reorganizavimo slygas turi vertinti nepriklausomas ekspertas (CK 2.100 str.). Reorganizavimo slyg sudarymas turi bti paskelbtas vieai tris kartus ne maesniais kaip 30 dien intervalais arba vien kart paskelbtas vieai ir visiems juridinio asmens kreditoriams praneta ratu. Juridinio asmens kreditoriai turi teis, reikalauti nutraukti juridinio asmens reorganizavim, jeigu yra pagrindas, kad vykus reorganizavimo procedrai juridinis asmuo nevykdys savo prievoli kreditoriui arba prievols vykdymas pasunks. Jei juridinis asmuo reorganizuojamas j prijungiant prie kito juridinio asmens, kuris yra vienintelis reorganizuojamojo dalyvis, arba jei reorganizavime dalyvauja vieieji juridiniai asmenys, statymo keliami reikalavimai dl reorganizavimo slyg vertinimo bei kiekvieno juridinio asmens valdymo organo raytini ataskait pateikimo netaikomi (CK 2.103 str)
40 CIVILINE TEISE
VVK
Juridinio asmens reorganizavim negaliojaniu gali pripainti tik teismas, esant ioms aplinkybms: 1) nebuvo paskelbti ar pateikti juridini asmen registrui atitinkami reorganizavimo procedros dokumentai; 2) juridini asmen dalyvi ar kito valdymo organo sprendimai dl reorganizavimo yra negaliojantys; 3) nevykdyti visi statym imperatyvij teiss norm nustatyti reorganizavimo reikalavimai. Reorganizavimo pripainti negaliojaniu nebegalima, kai nuo jo pasibaigimo dienos iki kreipimosi teism dienos prajo daugiau kaip 6 mnesiai. Savitas juridinio asmens pasikeitimo bdas yra jo pertvarkymas. Juridinio asmens pertvarkymas - tai jo teisins formos pakeitimas, kai naujos teisins formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas. Vieasis juridinis asmuo negali bti pertvarkomas privatj juridin asmen. statymai gali numatyti aplinkybes, kuriomis juridinis asmuo privalo pakeisti teisin form. Jei statym nustatytu terminu juridinio asmens dalyviai nepriima sprendimo pakeisti teisin juridinio asmens form, vadinasi, juridinio asmens teisin forma pakeista. Juridinio asmens likvidavimas yra io civilins teiss subjekto veiklos nutraukimas, kuris pasireikia jo nuosavybs teiss ir prievolins teiss nutraukimu. Juridinio asmens likvidavimas gali bti: 1) savanorikas: a) pasibaigus juridinio asmens terminui; b) juridinio asmens dalyvi sprendimu; 2) priverstinis: a) teismo ar kreditori susirinkimo sprendimu likviduoti bankrutavus juridin asmen; b) teismo priimtu sprendimu dl netinkamos veiklos ar dl juridinio asmens nepateikimo finansini atskaitomybs dokument; c) sumajus iki leistino minimumo juridinio asmens dalyvi skaiiui, jei juridinio asmens dalyvis per 6 mnesius po tokio sumajimo nenutaria juridinio asmens reorganizuoti ar pertvarkyti; d) juridin asmen pripainus neteistai steigtu. Sprendimas dl juridinio asmens likvidavimo priimamas juridini asmen dalyvi susirinkime kvalifikuota bals dauguma, kuri negali bti maesn nei 2/3 vis susirinkimo dalyvi bals. Kai yra priimtas sprendimas dl juridinio asmens likvidavimo, juridinio asmens dalyviai, kreditori susirinkimas, juridini asmen registro
CIVILIN TEIS 41
VVK
tvarkytojas ar teismas privalo priimti sprendim paskirti likvidatori. Likvidatorius gali bti tik atitinkam kvalifikacij turintis asmuo. Likvidatorius, kuris yra paskirtas juridinio asmens dalyvi, gali bti ataukiamas paprasta juridinio asmens dalyvi, kurie dalyvauja susirinkime, bals dauguma. Nuo to momento, kai yra paskiriamas likvidatorius, juridinio asmens organ galiojimai dl sandori sudarymo pereina likvidatoriui. Jis gyja juridinio asmens valdymo organo teises (CK 2.110 str.). Likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susij su likviduojamo juridinio asmens veiklos nutraukimu arba numatyti sprendime likviduoti juridin asmen. Kad juridinis asmuo likviduojamas, sprendim likviduoti juridin asmen prims asmuo turi paskelbti vieai tris kartus ne maesniais kaip 30 dien intervalais arba vien kart paskelbti vieai ir visiems juridinio asmens kreditoriams praneti ratu. LR CK 2.113 str. numato, kokia tvarka tenkinami vairs kreditori reikalavimai (pavyzdiui, pirmiausiai tenkinami likviduojamo juridinio asmens turto keitimu utikrinti reikalavimai - i keisto turto verts). Kad juridinio asmens steigimo faktas buvo neteistas, teismas gali pripainti tik esant ioms slygoms: l ) visi steigjai buvo neveiksns arba nebuvo statym nustatyto steigj minimumo; 2) nebuvo sudaryti statymuose numatyti steigimo dokumentai arba buvo paeistos statym nustatytos imperatyviosios juridinio asmens steigimo taisykls; 3) tikrieji juridinio asmens tikslai neteisti arba prietarauja vieajai tvarkai; 4) nebuvo statym nustatyta tvarka ir terminais suformuotas minimalus statinis kapitalas; 5) juridinio asmens dokumentuose nenumatytas jo pavadinimas, tikslai, statinio kapitalo ar dalyvi asmenini na dydis, jei to reikalauja atskiras juridini asmen teisines formas reglamentuojani statym imperatyviosios normos. Jei manoma, teismas, pripains juridinio asmens steigim neteistu, turi skirti termin, kad bt itaisytos klaidos, kurios juridinio asmens egzistavim daro negalim. Kai teismas pripasta juridinio asmens steigim neteistu, juridinis asmuo turi bti likviduojamas. Iekin dl juridinio asmens steigimo pripainimo neteistu gali paduoti juridinio asmens dalyvis ar valdymo organai, prokuroras, gindamas viej interes.
42
CIVILIN TEIS
1.8. SANDORIAI
SANDORIO SVOKA Civilinje teisje sandori institutas yra visuma civilins teiss norm, reguliuojani sandori svok, j sudarymo tvark ir formas, j teisin turin, galiojimo slygas, negaliojani sandori pagrindus ir teisines pasekmes. Pagal savo struktr is institutas skiriasi dvi dalis - bendrj ir specialij. io instituto bendrosios dalies normos taikomos visiems civiliniams sandoriams (CK 1.63-1.96 str.). Specialiosios dalies normos reguliuoja tiktai tam tikrus sandorius (pavyzdiui, pirkimo-pardavimo sutart, gyvenamosios patalpos nuomos sutart, rangos sutart ir t.t.). Sandoriai turi svarbi civilin teisin ir socialin-ekonomin reikm. Jie yra labiausiai paplits pagrindas atsirasti turtiniams ir neturtiniams teisiniams santykiams. J reikm gali bti apibdinta emiau nurodytais poymiais. Pirmiausia sandoriai yra pagrindas atsirasti daugumai teisini santyki tarp moni, asmen (pavyzdiui, dl pirkimo-pardavimo, tiekimo rangos, perveimo ir kt). Antra, jie yra ekonomini ryi tarp miesto ir kaimo turtini teisini santyki pagrindas (pavyzdiui, ems kio produkt pirkimo). Treia, pagrindas atsirasti teisiniams santykiams tarp juridini ir fizini asmen (pavyzdiui, pirkimo-pardavimo, perveimo, rangos ir kitos sutartys). Ketvirta, usienio prekybos santyki pagrindas. Sandoriais vadinami fizini asmen ir organizacij veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str.). Sandoriai - labiausiai paplits pagrindas civilinms teisms ir pareigoms atsirasti. Tai pirmiausiai juridiniai faktai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoris yra teisinis veiksmas, skirtas tam tikriems tikslams pasiekti. Tuo jis skiriasi nuo vykio. Taiau ne visi veiksmai yra sandoriai. Nuo kit teisini veiksm sandoriai skiriasi jiems bdingais poymiais. Sandoriai yra teisti teisiniai veiksmai, kurie atliekami laikantis statymo numatyt reikalavim ir neprietarauja statymams. iuo poymiu sandoriai skiriasi nuo neteist teisini veiksm, dl kuri atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, pavyzdiui, prievol atlyginti padaryt al, prievol grinti be pagrindo gyt turt. Civiliniai teisiniai santykiai gali atsirasti ir dl teist veiksm, kurie nra sandoriai. Pavyzdiui, pagal statymus, sukrus literatros, mokslo krin, padarius iradim, radus radin, atradus lob, atsiranda teisiniai santyCIVILIN TEIS 43
VVK
kiai iais atvejais asmenys, atlikdami nurodytus veiksmus, daniausiai nesiekia kad atsirast tam tikros teisins pasekms. Sandoriams atskirti nuo kit teist veiksm reikalingas papildomas poymis. Toks poymis, skiriantis sandor nuo kit teist veiksm, yra tai, kad ie teisti veiksmai specialiai skirti civiliniams teisiniams santykiams sukurti, pakeisti arba panaikinti, pavyzdiui, testamentas, pirkimo-pardavimo sutartis ir kt. Tuo sandoris skiriasi nuo kit teist veiksm, btent nuo juridinio poelgio, su kuriuo statymas taip pat sieja atsirandanius teisinius santykius, nepriklausomai nuo to, ar ie veiksmai buvo tam skirti. ' Sandoris yra valinis aktas, smoningai skirtas tam tikram teisiniam tikslui pasiekti. Kiekvieno mogaus valinio veiksmo prieastis yra jo kiniai, buitiniai, kultriniai ir kiti poreikiai. Jie lemia mogaus nor sudaryti sandor. is mogaus noras vadinamas vidine valia (valia). Jai formuojantis, didel reikm turi tikslas ir motyvai. Asmuo, sudarydamas sandor, gali turti vairi tiksl. statymai kiekvieno sandorio tikslo negali numatyti. Be to, tai ir nereikalinga, nes teiss normos reguliuoja santykius pagal sandorio r. Sandorio ris nesikeiia nuo jo dalyvi konkrei poreiki, tiksl. Pavyzdiui, pirkimopardavimo, tiekimo sutartis nesikeis nuo to, ar ji sudaryta maisto, ar pramonini preki moni gamybos poreikiams tenkinti. Kiekvienas statyme numatytas sandoris skirtas tam tikram tipiniam teisiniam tikslui tenkinti. Pavyzdiui, pirkimo-pardavimo sutartis skirta perduoti daiktui kito asmens nuosavybn ir gauti nustatyt pinig sum, nuomos sutartis - duoti nuomininkui u mokest laikinai naudotis turt ir t.t. Taigi teisin reikm turi tiktai tiesioginis teisinis tikslas. is tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia alys sudarydamos sandor, vadinamas sandorio pagrindu. Nuo io tiesioginio teisinio tikslo priklauso sandorio teisin prigimtis (pavyzdiui, pirkimopardavimo, tiekimo, dovanojimo sutartys ir t.t.). mogus sudaro sandor vadovaudamasis tam tikrais motyvais. Pavyzdiui, fizinis asmuo ketina vykti turistin kelion ir nordamas sigyti kelialapiui l sudaro ivykimo laikui gyvenamosios patalpos nuomos sutart. Motyvai, kaip psichologinis momentas, turi takos formuojantis mogaus vidinei valiai. Taiau jie neturi jokios teisins reikms sandor sudarius { sandorio motyvus, t. y. tas prieastis, kurios paskatino sandor sudaryti visai neatsivelgiama. Todl jeigu pavyzdyje nurodytas fizinis asmuo negavo turistinio kelialapio, jis neturi teiss reikalauti pripainti gyvenamosios patalpos nuomos sutart negaliojania. Motyvai gali gyti teisin reikm tik tuo atveju, jeigu jie traukiami sandorio slygas. Pavyzdiui, jie nurodyti nuomos sutartyje: jeigu nuomotojas negaus turistinio kelialapio, gyCIVILIN TEIS
44
WK
venamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nesudaryta. iuo atveju sandoris tampa slyginis. Sandorio dalyviai yra visi civilins teiss subjektai - fiziniai ir juridiniai asmenys, o kai kuriais atvejais - valstyb ir savivaldybs. Sandoryje dalyvaujantys asmenys privalo turti subjektikum, kuriam atitinkamus reikalavimus nustato statymas. ie reikalavimai fiziniams ir juridiniams asmenims skirtingi. Sandoriui sudaryti btina ne vienos alies valia: dvialiam - dviej ali, o daugiaaliam - trij arba daugiau ali. Taiau sandoriui sudaryti nepakanka vien tik asmens vidins valios. Btina, kad t vali inot kiti asmenys. Tam reikia j kokiu nors bdu ireikti iorikai. Vali ireikti btina, nes tai vidinei valiai suteikia statymu numatytas teisines pasekmes. Vidinis, neireiktas psichinis bvis pats savaime civilini teisini pasekmi sukelti negali. Valios ireikimu sudaromas sandoris ir nustatomas sandorio turinys. Valia turi bti ireikiama statyme numatyta forma. Iorinis valios reikimas turi atitikti vidin, tikrj jos turin. Turi bti vidins valios - subjektinio elemento ir valios reikimo - objektinio elemento - vienyb. Vidins valios turin ireikus netiksliai, ikreiptai, gali atsirasti klii sandoriui sudaryti arba kilti gin tarp sandorio dalyvi dl jo galiojimo. Todl valios reikimas yra svarbiausias kiekvieno sandorio elementas. Praktikoje atsitinka, kad valios reikimas neatitinka vidins valios, todl sandoris pripastamas negaliojaniu. Kai kuriems sandoriams sudaryti, be valios ireikimo, reikia perduoti daiktus arba pinigus (pavyzdiui, sudarant kai kurias perveimo sutartis, paskolos sutart). iais atvejais valios ireikimas ir kiti sandor sudarantys veiksmai vadinami sandorio juridine sudtimi. CIVILINIO SANDORIO SKIRTUMAS NUO KIT TEISINI AKT Sandoriai nuo kit teiss ak teisim akt (nuo administracini teisini, eimos teiss akt ir t. t.) skiriasi santyki sfera, kurioje jie taikomi, savo subjektine sudtimi ir sandori dalyvi bei kitus juridinius aktus atliekani asmen padtimi. Sandoriai daugiausia taikomi turtini santyki, kurie turi tam tikr ekonomin vert, sferoje. Tuo tarpu eimos teisje vyrauja asmeniniai teisiniai santykiai ir atitinkami juridiniai aktai. Sandoriai nuo administracini teisini akt labiausiai skiriasi savo subjekt sudtimi. Viena administracini teisini santyki alis btinai yra valstybinio valdymo organas, kuris paCIVILIN TEIS 45
VVK
gal savo kompetencij turi teis duoti fiziniams ir juridiniams asmenims bei kitiems valdymo organams privalomus potvarkius. Administracinio santykio dalyviai vykdymo ir tvarkymo veiklos sferoje yra pavalds valstybs organams. SANDORI KLASIFIKACIJA Galiojantys statymai reguliuoja vairius sandorius, kurie turi specifini ypatum. Civilins teiss teorija sandorius klasifikuoja ris pagal vairius kriterijus: sandorio dalyvi valios reikimo pobd, pagrindo specifik ir sandorio sudarymo bdus. Sandoriai skirstomi vienaalius, dvialius ir daugiaalius. Juos numato LR CK 1.63 str. 2 d. ris skirstoma atsivelgiant tai, ar sandoryje reikiama vienos alies, ar daugiau ali valia. Sandorio alies svoka nesutampa su sandorio dalyvio svoka, todl j negalima painioti. Vienaaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti btina ir pakanka vienos alies valios reikimo. iuo atveju nra kitos alies prieprieins valios reikimo ir statymo numatytoms teisinms pasekmms atsirasti pakanka vienos alies valios. Paprastai vienaal sandor sudaro vienas asmuo, pavyzdiui, parao testament, atsisako nuo paveldjimo. Taiau kai kuriuos vienaalius sandorius gali sudaryti kartu ir daugiau asmen, kurie dalyvauja sandoryje kaip viena alis. Pavyzdiui, bendrosios nuosavybs teiss dalyviai duoda bendr galioj im kitam asmeniui, keli asmenys skelbia konkurs ir t.t. Vienaaliais sandoriais teisiniai santykiai nustatomi maiausiai tarp dviej asmen. Daniausiai jie sudaro teisinius santykius nepriklausomai nuo to, ar vienaal valios pareikim suvokia, ino asmuo, kuriam tokio vienaalio sandorio pagrindu atsiranda tam tikros teiss ar pareigos, pavyzdiui, sudarant testament. Taiau kai kuriais statyme numatytais atvejais vienaalis sandoris gyja teisin gali tiktai tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam jis skirtas, ino valios pareikim. Savarankikai naudojam vienaali sandori yra nedaug (testamentas, konkurso paskelbimas ir kai kurie kiti).Dauguma vienaali sandori yra pagalbinio pobdio sutartyse. Pavyzdiui, vykdant pavedimo sutart, duodamas galiojimas, vykdant perveimo sutart, pakeiiamas gavjas ir t.t.
46
CIVILIN TEIS
VVK
1.
CIVILIN
TEIS
KAIP
TEISS
AKA
1.8 pav. Sandoriai
CIVILIN TEIS
47
1.
CIVILIN
TEIS
KAIP
TEISS
AKA
VVK
Dvialiu vadinamas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia tarpusavyje suderintos dviej ali prieprieins valios pareikimo. Pavyzdiui, tiekimo sutartyje ireikiama tarpusavyje suderinta tiekjo valia perduoti produkcij (orekes) ir priepriein pirkjo valia t produkcij (prekes) priimti ir u j sumokti Jeigu nra tarpusavyje suderintos dviej ali prieprieins valios sandoris negali bti sudarytas. alis gali bti vienas ar daugiau asmen, pavyzdiui keli asmenys - pardavjai ar pirkjai. iuo atveju keli asmenys, bdami viena sandorio alis, reikia bendr priepriein vali kitai sandorio aliai Sandoris laikomas dvialiu todl, kad jame yra dvi alys, turinios prieprieines teises ir pareigas. sandoryje dalyvaujani asmen skaii neatsivelgiama. Paprastai dvialiame sandoryje dvi alys reikia priepriein vali. I ios taisykls yra viena iimtis, kai dvi alys sudaro jungtins veiklos sutart Pavyzdiui, dvi ems kio bendrovs sudaro sutart kultros namams statyti. ioje sutartyje ali veikla nukreipta viening tiksl ir nra prieprieins valios. Daugiaaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia trij ar daugiau ali valios pareikim, kuriais siekiama tam tikro vieningo rezultato Paprastai visi ie valios pareikimai nra prieprieiniai. Kiekvieno daugiaalio sandorio dalyvis yra savarankika io sandorio alis, turinti teises ir pareigas visiems kitiems sandorio dalyviams. Galiojantys statymai numato tik vien daugiaal sandor - jungtins veiklos (partnerysts) sutart (CK 6.969 str.). Pavyzdiui, daugiaalis sandoris yra penki ems kio bendrovi sutartis bendromis jgomis pastatyti poilsio namus. Sandoriai yra atlygintini ir neatlygintini. i sandori skirstymo ris pagrindas yra atlygintinumas. Atlygintini yra sandoriai, kuriais remdamasi viena alis atlieka kitai aliai tam tikrus veiksmus (perduoda daikt, atlieka darbus ir t. t.), gaudama i jos materialin ekvivalent (atlyginim). Toks ekvivalentas daugiausia bna pinigai, bet taip pat gali bti ir daiktai, darbai ar kitokie patarnavimai. Atlygintiniems sandoriams bdinga tai, kad viena sandorio alis, atlikdama veiksm kitos alies naudai, gyja teis kitos alies priepriein veiksm. Pavyzdiui, pagal pirkimo-pardavimo sutart pardavjas perduoda daikt, o pirkjas privalo sumokti nustatyt pinig sum, pagal main sutart - u parduodam daikt perduoti kit daikt ir t.t. Neatlygintinais vadiname sandorius, pagal kuriuos alis, perduodanti kitai aliai tam tikr turt ir atliekanti jos naudai tam tikr veiksm, i jos ekvivalento negauna. Pavyzdiui, neatlygintini sandoriai yra dovanojimo, panaudos ir kitos sutartys. Dauguma sandori savo objektyvia teisine prigimtimi yra atlygintini. Tokie sandoriai yra, pavyzdiui, pirkimo-pardavimo, tiekimo, rangos, per48
CIVILIN TEIS
VVK
veimo ir kitos sutartys. Kiti sandoriai gali bti tik neatlygintini, pavyzdiui, dovanojimo, panaudos sutartys ir kt. Neatlygintin sandori yra gerokai maiau. Paprastai juos sudaro fiziniai asmenys. Trei grup sudaro sandoriai, kurie pagal ali susitarim gali bti atlygintini ir neatlygintini. Tai paskolos, pavedimo, pasaugos ir kitos sutartys. Sandoriai yra konsensualiniai ir realiniai. Sandoriai ias ris skirstomi atsivelgiant j sudarymo bd. is skirstymo kriterijus nustato moment, nuo kurio sandor laikome sudarytu. Konsensualiniu vadiname sandor, kuris laikomas sudarytu nuo to momento, kai alys tarpusavyje susitar dl vis esmini jo punkt ir statymo nustatyta forma pareik suderint vali. iems sandoriams sudaryti pakanka tiktai ali suderintos valios pareikimo ir statymo nustatytos formos. Tokie yra dauguma sandori, pavyzdiui, pirkimo-pardavimo, tiekimo, rangos ir kitos sutartys. Nuo ali suderintos valios pareikimo momento sandoris laikomas sudarytu. Realiniu vadiname sandor, kuris laikomas sudarytu, kai viena alis perduoda kitai daikt ir statymo nustatyta forma patvirtina ali suderint vali. iems sandoriams nepakanka tik ali suderintos valios pareikimo, o reikia dar perduoti daikt. Tokie sandoriai laikomi sudarytais, kada alys yra perdavusios atitinkam daikt. Pavyzdiui, perveimo sutariai sudaryti reikia perduoti daiktus. Sandorius skirstant nurodytas ris, nereikia painioti sandori sudarymo bdo su tuo, kaip atskiras sandoris gali bti vykdytas. Pavyzdiui, pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinis sandoris, nes jai sudaryti pakanka ali susitarimo. Taiau labai danai mamenins prekybos parduotuvse, turguje sutarties sudarymas sutampa su daikto perdavimu. Dl to pirkimo-pardavimo sutartis netampa realiniu sandoriu. Realiniuose sandoriuose daikto perdavimas ireikia sandorio sudarym, o konsensualini sandori vykdymas gali sutapti su sandorio sudarymu. Todl vairs sandoriai gali bti tik konsensualiniai arba realiniai. Tam tikrais atvejais sandoriai gali bti realiniai ir konsensualiniai. Sandoriai yra kauzaliniai ir abstraktiniai. itaip sandoriai klasifikuojami pagal tai, ar sandoryje reikiamas jo pagrindas. Kauzaliniu vadiname sandor, kuriame ireiktas jo pagrindas. iame sandoryje nurodomas tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia jo alys, sudarydamos sandor. Kauzalinio sandorio teisinis pagrindas nustatomas imant pat sandorio turin arba pagal konkretaus sandorio tip (pirkimo-pardavimo, tiekimo, perveimo, rangos ir kt.). Nesant sandoryje ireikto pagrindo ar jeigu pagrindas prietarauja statymams, sudarytas sandoris nesukelia teisini pasekmi. Civilinje apyvartoje dauguma sandori yra kauzaliniai, nes
CIVILIN TEIS 43
VVK
juridiniai asmenys dalyvauja turtiniuose teisiniuose santykiuose, o fiziniai asmenys sudaro sandorius vien vartojimo tikslais. Abstraktiniu laikome sandor, kuriame nenurodytas jo pagrindas. I tokio sandorio turinio negalima numatyti, kokio teisinio tikslo siekiant jis sudarytas. Tai abstrahuotas (atitrauktas, atskirtas) nuo savo pagrindo sandoris. Paprastai statymas pripasta sandor galiojaniu, jeigu jame yra ireiktas jo pagrindas ir jis neprietarauja statymams. Tiktai tam tikrais nurodytais atvejais pripastami galiojaniais sandoriai, kuriuose j pagrindas nenurodytas. Toks abstraktinis sandoris yra vekselis, kuriuo nustatoma prievol sumokti tam tikr pinig sum, nenurodant jo idavimo prieasties. Pirmasis vekselio gavjas gali veksel perleisti treiajam asmeniui, o is atitinkamai kitiems asmenims. Abstraktini sandori praktin reikm yra ta, kad jie turi didel apyvart. Jie plaiai naudojami laisvosios rinkos alyse. Abstraktini sandori yra nedaug, pavyzdiui, prievol pagal kontokorentins sskaitos saldo, ekiai. Dar yra fiduciariniai sandoriai. Prie ios grups priskiriami sandoriai pagal ali tarpusavio pasitikjimo reikm, kai sudaromas sandoris Fiduciariniu (pasitikjimo) vadinamas sandoris, kurio dalyvi vidiniai santykiai nesutampa su j pareikimu ioriniuose santykiuose. i sandori esm - j dalyvi tarpusavio pasitikjimas. Tai bdinga tiems tarp dviej ali sudaromiems sandoriams, kuriais siekiama tarpininkaujant vienam sandorio dalyviui sudaryti, pakeisti, nutraukti kito io sandorio dalyvio teisinius santykius su treiaisiais asmenimis. Tuo bdu tarp sandorio dalyvi atsiranda vidiniai teisiniai santykiai ir vieno io sandorio dalyvio su treiaisiais asmenimis - ioriniai teisiniai santykiai. Vienas i toki sandori, kuriais siekiama vienam sandorio dalyviui tarpininkaujant sudaryti teisinius santykius su treiaisiais asmenimis, yra pavedimo sutartis. iais atvejais tretieji asmenys ino, kad galiotinis veikia ne savo, o galiotojo vardu, todl prie sudarydami sandor patikrina galiotinio galiojimus. Todl tretiesiems asmenims, kai teisiniai santykiai sudaromi tarpininkaujant galiotiniui, vidiniai santykiai tarp galiotojo ir galiotinio inomi i pavedimo sutarties. Vadinasi, iuo atveju sandorio esm nra pasitikjimas. Kiek kitoki reikm sandorio ali tarpusavio pasitikjimas turi komiso sutartyje. Komiso sutartimi komitetas paveda komisionieriui sudaryti vien ar kelis sandorius. iuos sandorius atlikdamas, (pavyzdiui, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutart), komisionierius veikia savo vardu, ir i sandori, sudaryt su treiaisiais asmenimis, jam atsiranda teiss ir pareigos. Komiso sutarties vidiniai teisimai santykiai nepasireikia komisionieriaus
50 CIVILIN TEIS
VVK
ioriniuose teisiniuose santykiuose. Vadinasi, tretieji asmenys neturi galimybs kontroliuoti komiso sutarties vidini teisini santyki, todl iuose sandoriuose ypating reikm turi pasitikjimas. itokie sandoriai vadinami fiduciariniais. Sandoriai yra prastiniai ir slyginiai. prastiniais vadiname tokius sandorius, kuriuose teiss ir pareigos paprastai atsiranda sandorio sudarymo momentu arba numatytu laikotarpiu. Slyginiais vadiname tokius sandorius, kuriuose numatytos teiss ir pareigos atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia priklausomai nuo sandoryje numatyt aplinkybi buvimo ar nebuvimo ateityje (CK 1.66 str. l d.). Aplinkyb, kuri numatoma kaip sandorio slyga, gali bti vykis (pavyzdiui, mirtis) ir veiksmas (pavyzdiui, pirkimo-pardavimo sutartis). Jis gali bti nevalingas, t. y. nepriklausantis nuo sandorio dalyvi valios (vykis, treiojo asmens veiksmas), ir valingas, t. y. priklausantis nuo sandorio dalyvio valios. Slygos yra juridiniai faktai, kurie gali bti ireikti teigiama forma (jeigu gausiu kelialap sanatorij) arba neigiama forma (jeigu snus neatvaiuos atostog). alys, nurodydamos slyg, gali sandorio sudarymo motyv traukti jo turin ir iam motyvui suteikti teisin reikm. Pavyzdiui, jeigu butas inuomojamas tiktai todl, kad jo nuomininkas ivyksta sanatorij, tai is motyvas gali bti kaip slyga nurodytas sandoryje. Jeigu ios slygos neatsiras, tai sandoris teisini pasekmi nesukels. Slyginio sandorio slygos gali bti tokios aplinkybs, kurios turi iuos poymius: 1) aplinkyb turi atsirasti ateityje. Jeigu aplinkyb, esanti sandorio slyga, sandorio sudarymo momentu yra atsiradusi arba visai negali atsirasti, tai i slyga neturi teisins reikms ir slyginis sandoris negalioja; 2) sudarant sandor, alims ir kitiems asmenims turi bti neinoma, ar i slyga atsiras, ar neatsiras. Jeigu aplinkyb, esanti sandorio slyga, turi neivengiamai atsirasti, sandoris i slyginio tampa terminuotas. Slyga nuo termino skiriasi tuo, kad gali atsirasti ir gali neatsirasti. Tuo tarpu terminas, kad ir kaip jis apibrtas (kalendorine data, vykiu), visada sueina. Sandorio slyga negali reikti termino, bet alys gali susitarti, kad sandoryje numatyta slyga turi atsirasti arba neatsirasti per tam tikr laik. iuo atveju toks terminas sandorio esms nekeiia. Kiekvieno sandorio terminas yra btinas jo turinio elementas. Jis gali bti ali numatytas sandoryje arba nustatomas pagal statymo taisykles. Tuo tarpu slyga nra kiekvieno sandorio btinas elementas, nes gali bti slygini ir neslygini sandori. Dauguma sandori yra neslyginiai.
CIVILIN TEIS 51
1.
CIVILIN
TEIS
KAIP
TEISS
AKA
VVK
Jeigu sandorio prigimtis tokia, kad slyga yra btinas io sandorio elementas ir jo sudaryti be slygos nemanoma (pavyzdiui, gyvybes draudimo sutartis), tai toks sandoris nelaikomas slyginiu. Toks sandoris laikomas neslyginiu, kai nesant ios slygos jo visai nemanoma sudaryti; 3) sandorio slygos turi bti teistos, neprietaraujanios vieajai tvarkai ir gerai moralei, nes sandoris, kuriame yra numatytos tokios slygos, yra niekinis (CK l .66 str. 4 d.). Sandoris gali bti sudarytas su atidedamja ir naikinamja slyga. Sandoris laikomas sudarytu su atidedamja slyga, jeigu alys sandoriu nustatom teisi ir pareig atsiradim padar priklausom nuo tokios aplinkybs, kurios buvimas ar nebuvimas neinomas (CK l .66 str. 2 d.). Tai reikia, kad sudarant sandor joki teisi ir pareig neatsiranda. Jos bna tada, kai atsiranda sandoryje numatytos slygos. Taiau tarp sandorio ali atsiranda teisinis ryis, kurio n viena i io sandorio ali neturi vienaalikai atsisakyti ar pakeisti. Jeigu slygai atsiradus sandorio alis neatlieka savo sipareigojimo, ji laikoma paeidusi prievol ir jai atsiranda visos statymo numatytos teisins pasekms. Atidedamajai slygai neatsiradus, teisimai santykiai tarp sandorio ali nutrksta. Sandoris laikomas sudarytu su naikinamja slyga, jeigu alys sandorio nustatom teisi ir pareig pasibaigim padar priklausom nuo aplinkybs, kurios buvimas ar nebuvimas neinomas (CK 1.66 str. 3 d.). Esant naikinamajai slygai, alims teiss ir pareigos atsiranda nuo sandorio sudarymo pradios. Atsiradus sandoryje numatytai naikinamajai slygai, sandoris nustoja galioti. Kol atsiranda naikinamosios slygos, i buvusio sandorio kilusios teisins pasekms (pavyzdiui, sumokti nuompinigius u kambario nuom) lieka. Kai kuriais atvejais atsiradus naikinamajai slygai alys grinamos pradin padt. Pavyzdiui, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta su naikinamja slyga, pirkjas privalo grinti daikt pardavjui, o pardavjas pinigus - pirkjui. Slyginio sandorio alys privalo siningai vykdyti sandor, neskatindamos arba nekliudydamos sandoryje numatytoms slygoms atsirasti arba neatsirasti. Sandorio alims nesiningai vykdant sandor, atsiranda teisins pasekms. Jeigu slygai atsirasti nesiningai sukliud alis, kuriai ios slygos atsiradimas naudingas, tai slyga pripastama neatsiradusia (CK 1.67 str. 2 d.), o jeigu slygai atsirasti nesiningai sukliud alis, kuriai ta slyga nenaudinga, tai pripastama, kad slyga buvo (CK 1.67 str. l d.). Slyginiai sandoriai daugiausia paplit tarp fizini asmen. Jie taip pat gali bti sudaromi ir tarp organizacij.
52
CIVILINE TEISE
VVK
SANDORIO FORMA
Sandorio forma vadiname sandorio dalyvi valios iorinio reikimo bd. Valia gali bti ireikta tiesiogiai - odine arba raytine forma - ir netiesiogiai - konkliudentini veiksm forma. Vali ireikiant tiesiogiai, susiformavusi asmens vidin valia atsispindi odiuose (odin ir raytin forma). Pavyzdiui, gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje nustatoma, kokia inuomojama patalpa, koks jos dydis, nuomos terminai, nuompinigiai ir t. t. Taip ireikiant vali, gali bti sudarytas kiekvienas sandoris. Kitaip valia ireikiama netiesiogiai konkliudentiniais veiksmais. Konkliudentiniai veiksmai - tai toks asmens elgesys, kuris patvirtina jo vali sudaryti sandor. iuo atveju asmens valia neireikta odiais, bet i veiksm galima nustatyti jo ketinimus, vali. Pavyzdiui, parduotuvje idstytos preks reikia pardavjo pasilym sudaryti pirkimo-pardavimo sutart. Asmens valia gali bti ireikta tyljimu. Pagal LR CK 1.64 str. 3 d. tyljimas laikomas valios sudaryti sandor tik statym ar sandorio ali numatytais atvejais ireikimu. Pavyzdiui, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas toliau naudojasi turtu ir nuomotojas neprietarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota (CK 6.481 str.). Daugiausia sandoriai sudaromi odine arba raytine forma. Atitinkamai skiriami odiniai ir raytiniai sandoriai. odine forma asmenys sudaro sandorius betarpikai tardamiesi odiu (asmenikai, susitik, kalbdamiesi telefonu, per radij), neireikdami valios ratu dokumentuose. Sudarydami sandorius raytine forma, j dalyviai vali reikia ratu dokumentuose. odiu gali bti sudaromi tokie sandoriai, kuriems statymas nenustato raytins formos (CK l .72 str.). Raytin sandorio forma yra pranaesn u odin form. Sudarant raytin sandor, lengviau isiaikinti jo tikrj turin. Tuo tarpu sudarydami sandor odiu, kartais jo dalyviai sandorio turin vairiai supranta. Raytiniam sandorio turiniui neturi takos prajs laikas. odinio sandorio dalyviai prajus ilgesniam laikui pamirta atskiras aplinkybes, slygas arba jas atsimena netiksliai, ikreiptai. Prireikus lengviau patikrinti raytinio sandorio turin, nes tikrinant odinio sandorio turin tenka vadovautis jo dalyvi ir liudytoj atmintimi. Reikia skirti sandorio raytin form nuo dokumento, patvirtinanio tai, kad sandoris vykdytas. Pavyzdiui, mon kanceliarinms prekms pirkti sudaro odin sandor ir gauna i parduotuvs dokument (preki ek,
CIVILINE TEISE
53
VVK
vatarat ir pan.), patvirtinant, kad pirkimo-pardavimo sutartis vykdyta. is dokumentas patvirtina, kad buvo sudarytas odinis sandoris, taiau jo negalima laikyti sudaryto sandorio raytine forma. Sandorio raytin forma bna paprasta ir notarin (CK 1.71 str. l d.). Paprasta raytine forma vadinamas dokumentas, kuriame yra sandorio dalyvi (dalyvio) pavadinimas, sandorio turinys ir jo dalyvi (dalyvio) paraas. Sandorius, sudaromus raytine forma, turi pasirayti juos sudar asmenys (CK 1.73 str. 2 d.). Jei fizinis asmuo dl fizinio trkumo, ligos ar kitoki prieasi pats pasirayti negali, tai jo pavestas sandor u j pasirayti gali kitas fizinis asmuo. Pagal LR CK 1.76 str. l d. iais atvejais reikia nurodyti prieast, dl kurios sudarantis sandor asmuo negaljo pats pasirayti. Kito fizinio asmens para turi paliudyti organizacija, kurioje jis dirba arba mokosi, namo, kuriame jis gyvena, valdyba arba stacionarin gydymo, kurioje jis gydomas, administracija, arba atitinkamo karimo dalinio vadovyb, kai sandor sudaro karys, arba esanio tolimajame plaukiojime jr laivo kapitonas, arba notarinis organas. Kai statymai nereikalauja sudaryti sandorio suraant vien ali pasirayt dokument, paprasta raytine forma dvialiai, daugiaaliai sandoriai gali bti sudaromi apsikeiiant ratais, telegramomis, telefonogramomis ir pan. Pagal LR CK 1.73 str. paprasta raytine forma turi bti sudaromi: 1) fizini asmen sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesn kaip 5000 lit, iskyrus sandorius, kurie sudarymo metu ir vykdomi; 2) juridini asmen steigimo sandoriai; 3) preki pirkimo-pardavimo isimoktinai sutartys; 4) draudimo sutartys; 5) arbitrainiai susitarimai; 6) kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vieneri met terminui sutartys; 7) preliminarins sutartys; 8) asmens ilaikymo iki gyvos galvos sutartys; 9) taikos sutartys; 10) kiti sandoriai, kuriuos sudaryti raytine forma reikalauja Lietuvos Respublikos statymas. Nesilaikant statymo reikalaujamos paprastos raytins formos, gali atsirasti dvejopos teisins pasekms (CK 1.93 str. 2 d.). Pirma, kilus ginui dl sandorio sudarymo arba jo slyg, suinteresuotas sandorio dalyvis neturi teiss remtis liudytoj parodymais. Jeigu alys, sudarydamos sandor, nesilaik reikalaujamos paprastos raytins formos, bet neginija jo sudarymo,
54 CIVILIN TEIS
VVK
sandoris bus laikomas galiojaniu ir joki neigiam teisini pasekmi neatsiras. Antra, sandoris negalioja, kai statymo sakmiai nustatyta, kad nesilaikius reikalaujamos paprastos raytins formos jis negalios. Atmus i ali teis kilus ginui remtis sandoriui patvirtinti reikalingais liudytoj parodymais, sandorio dalyvis negali remtis parodymais liudytoj, kuri akivaizdoje buvo sudarytas sandoris. iais atvejais suinteresuotas asmuo gali pateikti kitokius dokumentus, pavyzdiui, raytinius (laikus, paymas ir pan.) arba daiktinius rodymus. ios taisykls tikslas apsaugoti civilins apyvartos sining dalyvi interesus. Taip ivengiama pavojaus, kad gali bti pareikti iekiniai dl vykdymo u stambi sum sandorio, kuris i tikrj nebuvo sudarytas. Kai kuriems sandoriams statymai nustato paprast raytin form ir nurodo, kad ios formos nesilaikant sandoris pasidaro negaliojantis. Pavyzdiui, statymas nustato, kad sudarant keitimo sutart (CK 4.209 str.), laidavimo sutart (CK 6.79 str.) ir nesilaikant paprastos raytins formos sandoris laikomas negaliojaniu. Notarin sandori forma yra raytinis dokumentas, kur notaras patvirtina nustatytu urau, parau ir herbiniu antspaudu. is notaro sandorio patvirtinimas raomas notariniame rejestre. Prie tvirtindamas sandor, notaras patikrina, ar jis atitinka statymus, sandor sudarani asmen galinimus ir kt. Pagal LR CK 1.74 str. sandorius notarikai patvirtinti privaloma tik statymo numatytais atvejais. Tai yra: 1) daiktini teisi nekilnojamj daikt perleidimo ir daiktini teisi bei nekilnojamojo daikto suvarymo sandoriai; 2) vedyb sutartys (ikivedybin ir povedybin); 3) kiti sandoriai, kuriems is kodeksas nustato privalom notarin form. statymo reikalaujamos notarins formos nesilaikymas sandor daro negaliojant. Todl, kai sandoriui privaloma notarin forma, jis laikomas sudarytu tik nuo to momento, kai sandor patvirtina notaras. I ios bendros taisykls statymas (CK 1.93 str. 4 d.) numato vien iimt, kai viena i ali visikai arba i dalies vykd sandor, o antroji alis vengia sandor forminti notarikai. Visikai arba i dalies vykdiusios sandor alies reikalavimu teismas turi teis pripainti j galiojaniu. iuo atveju sandorio po to notarikai forminti nereikia. Kai sandoris negalioja dl to, kad nesilaikoma statymo reikalaujamos notarins formos, kiekviena jo ali privalo grinti antrajai aliai visa tai, k yra gavusi pagal sandor, o kai negalima grinti to, k yra gavusi, natra - atlyginti vert pinigais (CK 1.80 str. 2 d.).
CIVILIN TEIS 55
WK
Sandorio dalyviai gali sudaryti sandorius ir sudtingesns formos, nesu statyme numatyta. Sandoriai, kuriuos statymas leidia sudaryti odiu sali bti sudaromi paprasta raytine ir notarine forma. Sandoriai, kuriems numatyta paprasta raytin forma, gali bti sudaromi notarine forma (CK l 77 str.). Dvialis ir daugiaalis sandoris, jeigu pagal ali susitarim numatoma sudaryti sandor tam tikra forma, laikomas sudarytu nuo to momento, kada ireiktas ia forma. iuo atveju neatsivelgiama tai, kad statymas iam sandoriui nustato paprastesn sandorio sudarymo form. statymas tam tikrais atvejais, be nustatytos sandorio formos, reikalauja dar sandor, registruoti. Tuo kontroliuojamas sandorio turinys. Pavyzdiui Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad notaro patvirtinta gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis turi bti per tris mnesius registruota atitinkamoje turto registravimo staigoje. io reikalavimo nesilaikant, sutartis negalioja. Neregistravusios sandorio alys negali panaudoti fakto prie treiuosius asmenis ir tretiesiems asmenims rodinti savo teisi remdamosi kitais rodymais. SANDORI NEGALIOJIMAS Kiekvieno sandorio btini elementai yra subjektai, valia, valios ireikimas, turinys, kur sudaro valios ireikimuose suformuluotos sandorio slygos ir forma. ie sandorio elementai turi atitikti statymo reikalavimus. Jeigu bent vienas sandorio elementas statymo reikalavim neatitinka, sandoris laikomas negaliojaniu. Kad sandoris galiot, reikalingos ios slygos: 1) sandor sudarantys asmenys turi bti veiksns, o juridiniai asmenys turi turti atitinkam teisnum; 2) sandorio turinys turi atitikti statyme nurodytus reikalavimus; 3) sandorio dalyvi valios ireikimai turi atitikti j tikrj vali; 4) sandoris turi bti sudarytas statyme nustatyta forma. Sandoris, neatitinkantis statymo reikalavim, yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. l d.). Negaliojaniu laikome tok sandor, kuris paeidus statymo reikalavimus nesukelia t teisini pasekmi, kuri siek jo dalyviai sudarydami sandor. Negaliojantis sandoris i esms nra sandoris. Taiau neteisinga yra manyti, kad negaliojantis sandoris neturi teisins reikms Kiekvienas negaliojantis sandoris sukelia tam tikras teisines pasekmes, taiau tiktai ne tas, kuri siek asmenys, sudarydami sandor. Pripaintas negaliojaniu sandoris laikomas negaliojaniu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 str. l d.), nors teismas savo sprendimu fakt nustato vliau. Taiau pats pripainimas sandorio negaliojaniu nereikia, kad visada netenka
56
CIVILIN TEIS
VVK
teisins reikms pagal sandor atsirad santykiai. Pavyzdiui, iki gyvenamosios patalpos sutarties pripainimo negaliojania fizinis asmuo naudojasi patalpa. Pripainus sandor negaliojaniu, neinyksta naudojimosi patalpa faktas ir i to atsiradusios teisins pasekms. Todl statymas numato, kad jeigu i sandorio turinio iplaukia, jog pripainti jo negaliojaniu nuo jo sudarymo momento negalima, tai jis gali bti pripaintas negaliojaniu tik ateiiai, t.y. nuo sprendimo siteisjimo (CK 1.95 str. 2 d.). Paprastai sandorio turin sudaro keletas slyg. Gali bti, kad dalis slyg statymo reikalavimus atitinka, o kuri nors slyga statymui prietarauja. Pavyzdiui, fiziniai asmenys sudar tarpusavyje pirkimo-pardavimo sutart ir joje numat slyg, kad kilus ginui dl ios sutarties alys neturi teiss kreiptis teism. i slyga prietarauja statymui, todl negalioja. Be ios slygos, pirkimopardavimo sutartis statymo reikalavimus atitinka. SANDORI NEGALIOJIMO PASEKMS Sandori negaliojimo pasekms gali bti labai vairios. Jeigu negaliojantis sandoris sudarytas, bet n vienas i dalyvi jo nevykd, laikoma, kad sandoris nesudarytas ir joki teisini pasekmi neatsiranda. Kai alys ar viena i ali negaliojant sandor visikai arba jo dal vykdo, atsiranda negaliojanio sandorio turtins pasekms. Jas galima suskirstyti tris grupes. Tai: 1) abiej sandorio ali turtin padtis grinama pradin padt (abial restitucija); 2) vienos sandorio alies turtin padtis grinama pradin padt, o antrosios alies gautas ar priklausantis gauti turtas paimamas valstybs pajamas (vienaal restitucija); 3) abiej sandorio ali turtin padtis pradin padt negrinama, o iiekoma i j, k pagal sandor jos yra gavusios arba kas priklaus gauti, valstybs pajamas (restitucija neleidiama). Pagrindins negaliojanio sandorio turtins pasekms yra susijusios su grinimu ali padties, kurioje jos buvo iki sandorio sudarymo ir jo visiko ar dalies vykdymo. Sandorio dalyvi turtins padties grinimas dl jo negaliojimo vadinamas restitucija. Gali bti trys sandori negaliojimo pasekms: 1. Abial restitucija. Pagal LR CK 1.80 str. l d., kai sandoris negalioja, kiekviena i jo ali privalo grinti antrajai aliai visa tai, k yra gavusi pagal sandor. Jeigu to, k yra gavusi, negalima grinti natra, sandoCIVILIN TEIS 57
WK
rio alis privalo kitai aliai atlyginti t vert pinigais. iuo atveju atlyginama tikroji daikto vert, o ne pinigin suma, kuri numatyta atlyginti u daikt. Abial restitucija, kaip negaliojanio sandorio pasekm, turi bendros taisykls reikm. Ji taikoma visais sandori negaliojimo atvejais, iskyrus tuos atvejus, kai statyme yra numatytos kitokios - sunkesns - sandorio negaliojimo pasekms (vienaal restitucija, abiej ali turto pamimas valstybs pajamas). Abial restitucija taikoma sandoriams, kurie negalioja dl statymo reikalaujamos formos nesilaikymo, suklydimo sandor sudarant, dl sudarymo su neveiksniais ir ribotai veiksniais fiziniais asmenimis, su fiziniu asmeniu, kuris negaljo suprasti savo veiksm reikms, sudarymo tik dl aki - tariamiesiems sandoriams. Taip pat priklausomai nuo aplinkybi abial restitucija gali bti taikoma sandoriams, prietaraujantiems juridinio asmens teisnumui. 2. Vienaal restitucija. Ji pasireikia tuo, kad vienai sandorio aliai grinama, k ji yra vykdiusi, o i kitos sandorio alies visa, k ji pagal sandor vykd arba kas jai priklaus vykdyti, iiekoma valstybs pajamas. Jeigu turto valstybs pajamas negalima perduoti natra, tai iiekoma jo vert pinigais. Vienaal restitucija turtin padt grina tiktai vienai sandorio aliai. Kitai sandorio aliai, kurios neteisti veiksmai (pavyzdiui, apgaul, smurtas, grasinimas ir t. t.) turjo takos sudarant sandor, pradin , turtin padtis negrinama. 3. Atvejai, kai restitucijos nra. iais atvejais n vienam negaliojanio sandorio dalyvi pradin turtin padtis negrinama. Visa tai, k abi sandorio alys yra gavusios pagal sandor, o kai vykdyta dalis sandorio arba vykdo viena alis, viskas kas priklaus vykdyti, iiekoma valstybs pajamas. Tai sunkiausios sandorio negaliojimo pasekms. Jos numatytos sandoriams, kurie sudaryti turint tiksl, prieing Lietuvos Respublikos visuomens interesams, ir esant abiej ali tyiai (CK 1.81 str. 2 d.). Papildomos turtins pasekms. Be pagrindini teisini pasekmi, nuo negaliojanio sandorio sudarymo momento iki teisini pasekmi likvidavimo alims dl jo negaliojimo gali bti padaryta ala, kuri turi bti atlyginta. statyme numatytais atvejais dl sandorio negaliojimo turi bti atlyginti nuostoliai, kuriuos sudaro turtos ilaidos, turto netekimas ir sualojimas. i nuostoli atlyginimas yra ribotas, nes neleidiama reikalauti negaut pajam. Dl negaliojanio sandorio padaryti nuostoliai gali bti iiekomi tiktai sakmiai statymo nurodytais atvejais. Jie iiekomi tik esant objektyvioms ir subjektyvioms slygoms. Objektyvios slygos yra sandorio dalyviui susidar nuostoliai (ilaidos, turto netekimas ar sualojimas). Subjektyvios slygos - tai atsakingo u
58 CIVILIN TEIS
VVK
padaryt al sandorio dalyvio kalt (inojo ar turjo inoti, kad antroji alis neveiksni ar nesupranta savo veiksm ir t. t.). Esant ioms slygoms, papildomos turtins pasekms gali bti taikomos sandorio dalyviams, kurie sudaro sandorius su neveiksniais (CK 1.84 str.) ar ribotai veiksniais asmenimis (CK 1.88 str.). Kai sandoris negalioja dl suklydimo, nuostolius privalo atlyginti ta sandorio alis, dl kurios kalts sandoris sudarytas su klaida (CK 190 str. 3 d.). NEGALIOJANI SANDORI KLASIFIKACIJA Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, atskirame poskyryje, pateiktos negaliojanius sandorius reguliuojanios normos (1.78 - 1.96 str.). Atsivelgiant tai, ar sandoris yra savaime negaliojantis, ar j reikia pripainti negaliojaniu, sandoriai skirstomi niekinius (absoliuiai negaliojanius) ir nuginijamus. Niekiniai yra savaime negaliojantys sandoriai, nepriklausomai nuo to, ar pareiktas iekinys ir ar priimtas teismo sprendimas dl sandorio negaliojimo. ie sandoriai negalioja, nes jie neatitinka statymo reikalavim. Sandorio dalyviai tok sandor gali laikyti nesudarytu ir gali jo nevykdyti. Suinojs, kad toks sandoris yra vykdomas, teismas privalo savo iniciatyva priimti sprendim dl sandorio pripainimo negaliojaniu. Tais atvejais, kai sandorio neatitikimas statymui nra akivaizdus (pavyzdiui, sandoris sudarytas apeinant statym) ir tai reikia rodyti, isiaikinti, jo negaliojimas nustatomas teismo sprendimu. Teismas sandorio negaliojim nustato savo iniciatyva arba pagal sandorio dalyvi, prokuroro iekin. Niekiniais yra laikomi imperatyviosioms statymo normoms, vieajai tvarkai ir gerai moralei prietaraujantys sandoriai, juridinio asmens sandoriai, prietaraujantys jo teisnumui, neveiksnaus fizinio asmens sudaryti sandoriai, tariamieji sandoriai, nesilaikant statymo reikalaujamos notarins formos sudaryti sandoriai. Nuginijami yra tokie sandoriai, kurie sudaromi sukuria, pakeiia arba panaikina civilines teises ir pareigas, bet statyme numatyt asmen iniciatyva gali bti teismo pripastami negaliojaniais. J ypatumas yra tas, kad tokie nuginijami sandoriai turi teisin gali nuo j sudarymo momento iki teismo sprendimo, pripastanio juos negaliojaniais. Iki i sandori pripainimo negaliojaniais atrodo, kad jie atitinka statymo reikalavimus. J trkumas yra neakivaizdus, ir j reikia rodyti. Tokie nuginijami sandoriai yra neregistruot juridini asmen, nepilnamei nuo 14 iki 18 met amiaus, fizini asmen, negalini suprasti savo veiksm reikms, fizini
CIVILIN TEIS 59
CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA
WK
asmen piktnaudiaujani alkoholiniais grimais arba narkotinmis mediagomis, sandoriai, sudaryti esant suklydimo takai, sandoriai, sudaryti esant apgauls, smurto ir grasinimo takai, taip pat dl alies atstovo piktavaliko susitarimo su antrja alimi ar dl susidjusi sunki aplinkybi, galiojimus virijusi o atstovo. Pripainimas sandorio negaliojaniu pagal kitus poymius. Civilins teiss mokslas sandorius klasifikuoja dar pagal j dalyvi, turinio ir formos ydingum. Pagal poym visi negaliojantys sandoriai skirstomi keturias grupes: 1) sandorius, turinius subjekt sudties trukum; 2) sandorius, turinius valios trkum; 3) sandorius, turinius turinio trkum; 4) sandorius, turinius formos trkum. Sandoriai, turintys subjekt sudties trkum. i sandori trukumai susij, su fizini asmen veiksnumo ir juridini asmen specialaus teisnumo reikalavimais. Fizini asmen galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir sukurti sau civilines pareigas priklauso nuo j veiksnumo. Veiksnus fizinis asmuo gali sudaryti sandorius sau, taip pat ir kitiems - veiksniems ir neveiksniems asmenims. Nuo pat sudarymo momento negalioja sandoriai, sudaryti neveiksni asmen - nepilnameio iki 14 met ir fizinio asmens, pripainto neveiksniu dl psichins ligos ar silpnaprotysts. Iimtys yra nepilnamei iki 14 met sudaryti smulks buitiniai sandoriai, kurie galioja. Kitokia padtis, kai sandorius sudaro ribotai veiksns asmenys (nepilnameiai nuo 14 iki 18 met amiaus) ir asmenys, kuri veiksnumas apribotas dl piktnaudiavimo alkoholiniais grimais arba narkotinmis mediagomis. Ribotai veiksns asmenys sandorius gali sudaryti tik sutikus tvams tviams arba rpintojui, o asmenys, kuri veiksnumas apribotas, sutikus rpintojui. Be rpintojo sutikimo ie asmenys gali sudaryti tiktai smulkius sandorius. Be to, nepilnameiai turi teis savarankikai sudaryti sandorius susijusius su disponavimu savo udarbiu ar stipendija, jeigu i teis nra jiems apribota. Visais atvejais ribotai veiksns asmenys ir asmenys kuriems veiksnumas apribotas, sandorius sudaro. Taiau kai iems sandoriams reikia rpintojo (tv, tvi) sutikimo ir jie sudaromi be tokio sutikimo jie gali bti teismine tvarka pripainti negaliojaniais pagal rpintojo iekin (CK 1.85 ir 1.88 str.). Sandorio pripainimo negaliojaniu pasekm yra dvial restitucija ir esant veiksnaus sandorio dalyvio kaltei jo pareiga atlyginti nuostolius. Juridinis asmuo turi special teisnum, kur nustato jo statai (nuostatai). Jis gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie atitinka juridinio asmens
60
CIVILIN TEIS
VVK
statuose (nuostatuose) nurodytus veiklos tikslus. Jeigu sudarytas sandoris prietarauja tikslams, nurodytiems jo statuose, nuostatuose ir bendruose tos ries organizacij nuostatuose, sandoris nuo jo sudarymo momento negalioja(CK l.82str.). Juridiniai asmenys sudaro sandorius tik per savo organus, kurie veikia ribojami jiems pagal statym arba status (nuostatus), arba galiojimus suteikt teisi. Jeigu juridinio asmens organas arba galiotinis sudaro sandor, kuris nepriklauso jo kompetencijai, sandoris laikomas nesudarytu, t.y. negaliojaniu. Priklausomai nuo aplinkybi sandorio negaliojimo pasekm gali bti abial restitucija, vienaal restitucija ir visko, kas turi bti vykdyta, iiekojimas valstybs pajamas. Pagal statym nustatyta tvarka neregistruoto juridinio asmens vardu sudaryt sandor teiss ir pareigos atsiranda j sudariusiam asmeniui, jeigu nra kito pagrindo tok sandor pripainti negaliojaniu (CK 1.83 str.). Jeigu vliau registruotas juridinis asmuo t sipareigojim neprisiima, tai tada atsako asmenys, sudar sandor. Sandoriai su valios trkumais. statymas reikalauja, kad sandoryje ireikta valia atitikt jo dalyvi tikrj (vidin) vali. Todl btina, kad sandorio dalyvi valia formuotsi normaliai, kad nebt iorini aplinkybi, kurios ikreipia tikrj vali arba jos ireikim. Paprastai laikoma, kad sandoryje ireikta valia atitinka tikrj jo dalyvi vali. Jeigu sandoris turi valios trkum, jis gali bti teismine tvarka nuginytas - pripaintas negaliojaniu. Sandorio valios trkumai gali atsirasti dl emiau nurodyt aplinkybi. Sandoris, sudarytas esant suklydimo takai. Suklydimas (CK 1.90 str.) suprantamas kaip asmens neteisingas tikrovje esani ikreipt aplinkybi supratimas. Sandoriui pripainti negaliojaniu btina, kad suklydimas turt esmin reikm. Toki reikm turs suklydimas dl sandorio dalyko, objekto, ali, pagrindini slyg ir panaiai, kai nustatoma, kad jis esminis sprendiant konkret gin. suklydim dl motyv, paskatinusi sudaryti sandor, neatsivelgiama. Iimtis bus tie atvejai, kai motyvai, paskatin vien i ali sudaryti sandor, buvo aptarti paiame sandoryje. Pagal LR CK 1.90 str. prasm esminis bus toks suklydimas, kai asmuo, inodamas tikrj padt, io sandorio nesudarys. Ar suklydimas yra esminis, nustatoma sprendiant konkret gin. Suklydimo prieastis gali bti sandorio dalyvi ir kit asmen elgesys. Taiau suklydimas negali bti laikomas turiniu esmins reikms, jeigu alis suklydo dl savo didelio neatsargumo arba dl aplinkybi, dl kuri
CIVILIN TEIS 61
WK
rizik buvo prisimusi ji pati, arba jeigu atsivelgiant konkreias aplinkybes btent jai tenka rizika suklysti. Sandorio dl suklydimo pripainimo negaliojaniu pasekm yra abial restitucija ir kaltosios sandorio alies pareiga atlyginti nuostolius. Sandoris, sudarytas esant apgauls takai. Apgaul (CK 1.91 str.) yra tyinis kito asmens suklaidinimas dl aplinkybi, turini esmin reikm sandoriui sudaryti. Klaidinama turint tiksl paskatinti asmen sudaryti sandor. Konkreios apgauls formos gali bti labai vairios. i tyia gali pasireikti aktyviais veiksmais (klaiding ini praneimu), taip pat nutyljimu (aplinkybi, kurios kliudyt sandor sudaryti). Ji gali bti susijusi su paties sandorio elementais arba kitomis aplinkybmis, tarp j ir motyvais. Tokius veiksmus gali atlikti kita sandorio alis arba jos praymu bei su jos inia tretieji asmenys. Tiktai svarbu, kad apgaul bt tokios reikms, jog be apgauls sandoris nebt buvs sudarytas. Pavyzdiui, automobilio pardavjas suklastojo spidometro parodymus ir parduoda automobil kaip nauj. Sandorio pripainimo negaliojaniu pasekm yra vienaal restitucija ir pareiga nukentjusiajam atlyginti nuostolius. Sandoriui, sudarytam esant apgauls takai, pripainti negaliojaniu neturi reikms, ar asmuo u apgaul patrauktas baudiamojon atsakomybn. Sandoris, sudarytas esant smurto ar gsdinimo takai. Smurtas (CK 1.91 str.) - tai sandorio dalyviui arba jo artimiesiems padarymas fizini (pavyzdiui, muant) arba moralini (pavyzdiui, skleidiant asmen eminanias inias) kani, turint tiksl priversti sudaryti sandor. Smurtu siekiama paveikti sandorio dalyvio psichik, priversti reikti vali, kuri neatitinka jo tikrosios valios. iuo atveju nra nei asmens tikrosios valios, nei tikro jos reikimo. Smurtas yra nusikalstamas veiksmas. Praktikoje sandorio sudarymas esant smurto takai yra labai retas atsitikimas. Grasinimas yra neteistas poveikis sandorio dalyvio psichikai, turint tiksl priversti sudaryti sandor. Grasinimas pareikiamas odiu arba veiksmais, nurodant asmenin arba turtin al, kuri bus padaryta sandorio dalyviui arba jo artimiesiems, jeigu nesudarys tam tikro sandorio. Ne kiekvienas grasinimas bus pagrindas pripainti sandor negaliojaniu. Kad bt galima sandor pripainti negaliojaniu, reikia, kad grasinimas bt ymus. Toks grasinimas yra, kai nurodoma turtin ar asmenin ala yra esmin. Kiekvienu atveju realumo ir esmin pobd nustato teismas. Grasinimas gali bti taip pat ir teisti veiksmai. Pavyzdiui, vienas asmuo grasina praneti tardymo organams apie kito asmens padaryt nusikaltim, jeigu is nesudarys silomo sandorio. Praneimas apie padaryt nusikaltim yra teistas veiksmas. Jeigu jis naudojamas siekiant priversti sudaryti sando62 CIVILIN TEIS
VVK
r, toks sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu kaip sudarytas dl grasinimo. Grasinimu gali versti sudaryti sandor pats jo dalyvis, taip pat ir tretieji asmenys. Pastaruoju atveju reikia, kad sandorio dalyvis inot, jog sandoris sudaromas treiajam asmeniui grasinant. Sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu, kai jis sudarytas dl grasinimo paiam sandorio dalyviui, taip pat ir jam artimiems asmenims. Sandorio pripainimo negaliojaniu pasekm yra vienaal restitucija ir pareiga atlyginti nukentjusiajam nuostolius. Sandoris, sudarytas dl alies atstovo piktavaliko susitarimo su antrja puse. Atstovas, sudarydamas atstovaujamojo vardu sandor, privalo ireikti kitai sandorio aliai tikrj atstovaujamojo vali. Kai atstovas piktavalikai susitaria su antrja alimi, sudarytas sandoris atstovaujamojo valios neatitinka (CK 1.91 str.). Atstovo piktavalikam susitarimui bdinga, kad atstovas ir kita sandorio alis ino apie sudaryto sandorio neatitikim atstovaujamojo valios. Be to, atstovas ir kontrahentas tok sandor sudaro savo tikslams utikrinti atstovaujamojo interes sskaita. Esant tokioms aplinkybms, sandoris teismine tvarka gali bti pripaintas negaliojaniu. Sandorio pripainimo negaliojaniu pasekm yra vienaal restitucija ir pareiga atlyginti nukentjusiajam nuostolius. Sandoris, sudarytas dl susidjusi sunki aplinkybi. iuo atveju sandoris dalyvio valia formuojasi nenormaliomis slygomis dl blogos jo materialins padties (CK 1.91 str.). Tai reikia, kad asmuo neturi btin gyvenimo slyg (neturi buto, maisto, sunkiai serga ir pan.). Be io poymio, sandoriui pripainti negaliojaniu reikia: 1) kad kita sandorio alis inot ias sunkias aplinkybes; 2) kad kita sandorio alis jomis pasinaudot sandoriui sudaryti; 3) kad sandoris bt sudarytas kitai aliai aikiai nenaudingomis slygomis (pavyzdiui, ypa ema kaina). Nesant bent vieno i nurodyt moment, sandor pripainti negaliojaniu nebus pagrindo. Dabar tokie sandoriai labai retai pasitaiko. Sandorio pripainimo negaliojaniu pasekm yra vienaal restitucija ir pareiga atlyginti nukentjusiajam nuostolius. Sandoris, sudarytas fizinio asmens, kuris negaljo suprasti savo veiksm reikms (CK 1.89 str.). Tam tikrais atvejais veiksns fiziniai asmenys gali bti tokios bkls, kad nesupranta savo veiksm (faktini arba teisini) reikms ir negali j valdyti. Tokia fizinio asmens bkl gali atsirasti dl labai vairi prieasi: dl nervinio sukrtimo, sunkiai sirgus, dl nervinio pervargimo, sueidimo, girtumo ir pan. Tokiose situacijose nra fizinio asmens valios sudaryti sandor, o yra tiktai valios pareikimas, kuris teismine tvarka gali bti nuginytas.
CIVILIN TEIS 63
1.
CIVILIN
TEIS
KAIP
TEISS
AKA
VVK
Civiliniai statymai girtumui suteikia kitoki reikm negu baudiamieji statymai. Pagal LR BK 13 str. asmuo, kuris nusikaltim padaro bdamas girtas, nuo baudiamosios atsakomybs neatleidiamas. Civiliniai statymai taip pat nenumato galimybs atleisti asmen nuo atsakomybs u neteistus veiksmus, pavyzdiui, u padaryt al. Tuo tarpu civilinis sandoris nra teiss paeidimas, o yra teistas veiksmas, kuriuo siekiama teist teisini pasekmi. Fizinis asmuo, sudarydamas sandor, turi suprasti jo teisines pasekmes ir j norti. Bdamas girtas, pilietis to nesupranta, nra jo valios sudaryti sandor. Todl tokios bkls asmens sudarytas sandoris pripastamas negaliojaniu. io sandorio pripainimo negaliojaniu pasekm yra abial restitucija ir esant aliai kaltai pareiga atlyginti nuostolius. Tariamieji ir apsimestiniai sandoriai. iems sandoriams bdinga tai kad juose dl vairi tiksl nra ireikta dalyvi tikroji valia. Tariamuoju vadiname sandor, kuris sudarytas dl aki, neketinant sukurti teisini pasekmi (CK 1.86 str.). alys dl vien ar kit prieasi nori sudaryti tik iorin teisinio santykio atsiradimo vaizd, o i esms tarp savs to teisinio santykio nenori ir nesukuria. Jo dalyviai, sudarydami sandor supranta, kad pagal sandor negyja teisi ir neprisiima sipareigojim. Pavyzdiui, asmuo, nenordamas parduoti daikto tam tikram pirkjui, susitaria su kaimynu, kad tas daiktas parduotas arba dovanotas jam. Taiau praktikoje tokie sandoriai daniau sudaromi neteistiems tikslams. Pavyzdiui savininkas, nordamas nuslpti nuo konfiskacijos turt, susitaria dl jo perleidimo tariamja pirkimo-pardavimo sutartimi, susitardamas, kad, kol bus konfiskacijos pavojus, pirkjas vadinsis io turto savininku. Tariamieji sandoriai nuo pat sudarymo momento yra negaliojantys. Negaliojimo pasekm yra abial restitucija. Apsimestiniu vadiname sandor, sudaryt siekiant pridengti kit sandor kur alys i tikrj turjo galvoje (CK 1.87 str.). Apsimestiniu, kaip ir tariamuoju, sandoriu nesiekiama sukelti jame numatyt teisini pasekmi. Taiau kitaip negu tariamuoju, apsimestiniu sandoriu pridengiamas kuris nors kitas sandoris, kur alys i tikrj sudaro. Taigi i esms sudaromi du sandoriai: apsimestinis - pridengiantysis - ir tikrasis - pridengiamasis. Apsimestinis sandoris niekada negalioja nuo sandorio sudarymo momento, o pridengiamasis sandoris priklausomai nuo savo turinio gali bti galiojantis. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka statymo reikalavimus, taikomos atitinkamus sandorius reguliuojanios taisykls. Pavyzdiui, fizinis asmuo nori padovanoti kitam asmeniui daikt, bet dl asmenini prieasi nenori sandorio, kad kiti inot apie dovanojim. Dl to vietoje dovanojimo sudaro pirkimo-pardavimo sutart, nepaimdamas u daikt jokio umokesio. Taiau daniausiai apsimestiniai sandoriai sudaromi turint tiksl
64
CIVILIN TEIS
WK
apeiti statym, pridengiant kur nors udraust sandor, pavyzdiui, narkotini mediag pardavimo. iais atvejais pridengiamasis sandoris taip pat negalioja. Priklausomai nuo sandorio prietaravimo statymui pobdio ir ali tyios to pasekm gali bti abial, vienaal restitucija ir viskas, kas turjo bti vykdyta, iiekoma valstybs pajamas. Sandoriai su turinio trkumais. i negaliojani sandori grup skiriama pagal du bendrus poymius - objektin ir subjektin. i sandori objektinis asmeninis poymis yra tai, kad jie prieingi valstybs ir visuomens interesams. Pagal LR CK 1.80-1.81 str. prasm iai grupei priklauso tik sandoriai, kurie paeidia svarbiausius, pagrindinius statym nuostatus, pavyzdiui, sandoriai, paeidiantys valstybs iimtin ems, gelmi, valstybins reikms vandens, mik nuosavyb. iems sandoriams, be objektinio poymio, btinas ir subjektinis. Jis pasireikia tuo, kad sandoris sudaromas turint tiksl, prieing valstybs ir visuomens interesams, vieajai tvarkai ir gerai moralei. Tok prieing tiksl gali turti abu sandorio dalyviai arba vienas i j. Pagal tai skirsis io negaliojanio sandorio teisins pasekms. Tokius ypa pavojingus sandorius gali sudaryti juridiniai ir fiziniai asmenys. Sandoris, sudarytas turint tiksl, prieing valstybs ir visuomens interesams, negalioja nuo pat jo sudarymo momento. Kai toks sandoris buvo vykdomas, priklausomai nuo abiej ar vienos alies tyins kalts ir nuo to, ar sandor vykd abi, ar viena alis, pagal LR CK 1.80 str. 2 d. gali bti trejopos teisins pasekms: 1) konfiskuojama tai, k abi alys pagal sandor gavo; 2) konfiskuojama tai, k viena alis gavo i kitos ir k atsilygindama u tai pati turjo perduoti kitai; 3) konfiskuojama tai, k kaltoji alis pagal sandor yra perdavusi ar turjo perduoti atsilygindama u tai, k gavo i kitos alies. Sandoriai, turintys formos trkum. Sandori, turini formos trkum, teisines pasekmes numato LR CK l .93 str. Paprastai statymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandor daro negaliojant tik tuo atveju, kada tokia pasekm yra sakmiai nurodyta statyme. Jeigu sandoris negalioja dl nustatytos formos nesilaikymo, taikoma abial restitucija. statymo reikalaujamos paprastos raytins formos nesilaikymas atima i ali teises esant ginui remtis sandoriui patvirtinti reikalingais liudytoj parodymais. Taigi tiktai nustatomas sudtingesnis sandorio sudarymo ir jo turinio rodinjimas. Kai sandoris negalioja dl to, kad nebuvo laikomasi statymo reikalaujamos notarins formos, taikoma abial restitucija.
CIVILIN TEIS 65
VVK
1.9. ATSTOVAVIMAS
ATSTOVAVIMO SVOKA
Kai juridinio asmens organas sudaro sutart arba kai jo darbuotojai vykdo sutart, tai laikoma paties juridinio asmens veikla. Bna atvej, kai pats subjektas neturi galimybs savarankikai gyvendinti savo civilini teisi ir pareig. To negali atlikti neveiksns fiziniai asmenys. Dl vairi aplinkybi to negali atlikti ir turintys veiksnum fiziniai asmenys, pavyzdiui, dl ligos, komandiruoi, t reikal neinojimo ir pan. Ne visada gali savarankikai gyvendinti civilines teises ir pareigas juridinio asmens organas. Nors tai yra kolektyvas, bet ne visi darbuotoj veiksmai sudaro juridinio asmens teises ir pareigas. Jas sudaro tik tokie darbuotojo veiksmai, kurie susij su jam pavestomis funkcijomis gyvendinant juridinio asmens veikl. Tais atvejais fiziniai ir juridiniai asmenys naudojasi kit asmen pagalba atstovavimo forma, kuriai bdingi ie bruoai: 1) atstovavimas charakteringas tuo, kad subjektui priklausanias teises ir pareigas gyvendina kitas asmuo - subjektas, pavyzdiui, juriskonsultas vietoje direktoriaus. Taiau ne visada kito asmens veiksmai laikomi atstovavimu. Negalima laikyti motinos vaiko atstove iekinyje dl aliment, nes i gyvendina savo teis; 2) atstovas veikia ne savo, o atstovaujamo subjekto vardu. Todl jo gytos teiss ir pareigos nuo gijimo momento priklauso atstovaujamajam. Pavyzdiui, komiso sutartyje nra atstovavimo, nes komiso parduotuv veikia savo vardu; 3) atstovui suteikiamos tam tikros teiss, ir jis, grietai laikydamasis i galinim, atlieka jiems gyvendinti reikalingus savarankikus valios aktus. Atstovas sprendia apie sudaromo sandorio tikslingum. Atstovas skiriasi nuo pasiuntinio, kuris neturi galinimo ir apribotas tik kito valios vykdymu, pavyzdiui, turi perduoti daikt. Atstovavimo taikymo sfera plati. Jis gali bti taikomas daugumai turtini ir neturtini teisi ir pareig gyti per atstov. Kai kuri teisini veiksm (pavyzdiui, santuokos, snijimo, testamento), susijusi su fizinio asmens asmenybe, negalima atlikti per atstovus. Kai kada tai nurodyta tiesiogiai statyme.
66 CIVILIN TEIS
WK
Atstovaujamasis gali bti kiekvienas teiss subjektas - tiek veiksnus, tiek ir neveiksnus fizinis ir juridinis asmuo. Bdinga, kad veiksns fiziniai ir juridiniai asmenys patys savarankikai parenka savo atstovus. LR CK 2.132 str. nurodo: Asmenys turi teis sudaryti sandorius per atstovus, iskyrus tuos sandorius, kurie dl savo pobdio gali bti asmen sudaromi asmenikai, ir kitokius sandorius, nurodomus statyme." Atstovais gali bti tiek juridiniai, tiek ir veiksns fiziniai asmenys (CK 2.132 str. 3 d.). Tai rodo, kad atstovais gali bti ne visi asmenys. Jais negali bti: 1) neveiksns asmenys. Joki ilyg nenumatyta; 2) praktikoje kai kurie asmenys tam tikriems veiksmams vykdyti. Pavyzdiui, vyr. buhalteris negali gauti savo staigos pinig pagal galiojim; 3) tam tikri asmenys tam tikruose santykiuose. Pagal LR CK 2.134 str. atstovas negali sudarinti atstovaujamojo vardu sandori nei su paiu savimi, nei su kitu asmeniu, kurio atstovas yra tuo paiu metu. Reikia atskirai paymti, kokios apimties gali bti atstovaujamas juridinis asmuo. Juridinis asmuo turi special teisnum. Todl pagal LR CK 2.141 str. juridiniam asmeniui galiojimas gali bti duodamas tiktai sudaryti sandoriams, kurie neprietarauja jo steigimo dokumentams (pavyzdiui, statams (nuostatams) arba bendriems tos ries organizacij nuostatams). Pavedam veiksm pobdis ribojamas arba nustatomas galinimo turimu. Reikia tikrinti atstovo galiojim, nes gali suklaidinti. Atstovo galinimas naudojamas, kai teiss subjektas dl tam tikr prieasi negali pasinaudoti savo veiksnumu. Taigi atstovavimo santykiuose visada prie vieno asmens (atstovaujamojo) teisnumo prisijungia kito asmens (atstovo) veiksnumas. is prisijungimas turi tam tikras ribas, kurias nustato galinimas. galinimas nra subjektin teis, o tiktai galimyb gyvendinti kito asmens teises ir pareigas. Bet kartu galinimas sudaro tam tikras teisines pasekmes ir todl turi juridinio fakto reikm. galinimas yra juridinis faktas, nustatantis prie atstovaujamojo teisnumo atstovo veiksnumo prijungimo ribas. galinimo apimtis ir charakteris priklauso nuo to, kokiu pagrindu atsirado atstovavimo santykiai. LR CK 2.133 str. nustato, kad sandoris, vieno asmens (atstovo) sudarytas kito asmens (atstovaujamojo) vardu atskleidiant atstovavimo fakt ir nevirijant suteikt teisi, tiesiogiai sukuria, pakeiia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. galinimas taip pat gali bti matomas i aplinkybi, kuriomis atstovas veikia (pardavjas mameninje prekyboje, kasininkas ir pan.). Taip pat jeigu asmuo duoda rimt pagrind tretiesiems asmenims manyti, kad jis paCIVILIN TEIS 67
1.CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA
VVK
skyr atstovu kit asmen, tai jam tokio asmens sudaryti sandoriai ir pasekms yra privalomi vykdyti ir priimti. LR CK 2.132 str. 2 d. nurodo tris galimus atstovavimo pagrindus: 1) galiojimas. galiojimas formina atstovo galinim, kada jis veikia remdamasis pavedimo sutartimi, sudaryta su veiksniu asmeniu arba su juridiniu asmeniu pagal darbo sutart, arba naryste atitinkamoje kooperatinje organizacijoje. galiojimas yra ne tik galiotinio galinimo pagrindas, bet ir dokumentas, pagal kur tretieji asmenys gali nustatyti galiotinio galinimo apimtis;2) statymas.Administracinio akto pagrindu atsirandantis atstovavimas Tvai (tviai) savo neveiksni vaik atstovais pripastami be jokio specialaus forminimo. statymo jiems pavedamos tam tikros atstovavimo funkcijos statymas veikia tuo atveju, kai yra toks juridinis faktas kaip tvyst ir motinyst. Kai yra toks faktas, statymas nustato tv galinimo apimtis; 3) atstovavimas pagal aplinkybes. LR CK 2.133 str. 2 d. itokius galinimus iskiria atskir grup. ia nurodoma: galinimas taip pat gali bti matomas i aplinkybi, kuriomis atstovas veikia" (pavyzdiui, pardavjas mameninje prekyboje, kasininkas ir pan.). Esant privalomajam (btinajam) atstovavimui, tiesioginiu nurodymu statyme arba administraciniame akte, kuris ileidiamas remiantis statymu, pats statymas nustato atstovo galinim. Nors neveiksnus asmuo neturi savo valios, bet turi reikming teisin interes, kuriuo globjas savo veikloje turi vadovautis. . . . Savanorik galinim remdamasis statymais nustato galiotojas. Atstovas atlikdamas savo valinius aktus, turi skaitytis su atstovaujamojo valia. Jeigu jis tai paeidia, privalo atlyginti atstovaujamajam nuostolius. LR CK 2.136 str. numato pasekmes, kylanias tuo atveju, kai sandoris sudaromas negalinto asmens aktu arba virijant galiojim. Sandoris, sudarytas negalinto kito asmens vardu sudaryti sandor asmens arba virijant galinim, sukuria, pakeiia ir panaikina teises ir pareigas atstovaujamiesiems tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria iam sandoriui arba galinim virijaniai daliai.
68
CIVILIN TEIS
VVK
1.9 pav. Atstovavimas
Vlesnis atstovaujamojo pritarimas padaro sandor galiojant nuo jo sudarymo momento. Taigi, jeigu atstovas paeidia galinim (pavyzdiui, vietoje pardavimo dovanojo), atstovaujamasis joki pareig negyja. Jeigu atstovas nepereng galiojimo rib, bet sudar sandor nenaudingomis slygomis, tada lemiama yra atstovo valia.Tok sandor jis gali pripainti negaliojaniu, jei inojo ar turjo inoti apie tok interes konflikCIVILINE TEISE
69
VVK
t. Taiau jei per atstov sudaryto sandorio galiojimas ginijamas dl klaidos, apgauls, smurto ar grasinimo, tai i fakt egzistavimas ar neegzistavimas nustatomas atsivelgiant atstovo vali. galinimas turi bti atitinkamai ireiktas. Kai nustatomas statymo, jam ypatingo forminimo nereikia, utenka rodyti, kad tvai ir atstovaujamasis neveiksns. Savanorikam galinimui reikia galiojimo. Kitais atvejais pakanka akivaizdios padties (pavyzdiui, parduotuvs pardavjo). Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskait apie savo veikl ir atsiskaityti jam u visk, k yra gavs vykdydamas pavedim. Taip pat atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turtas ilaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jei sutartis ar statymai nenumato ko kita. GALIOJIMAS galiojimu laikomas raytinis dokumentas, vieno asmens (galiotojo) duodamas kitam asmeniui (galiotiniui) atstovauti galiotojui nustatant ir palaikant santykius su treiaisiais asmenimis. (CK 2.137 str.). Jeigu galiojime nra apibrtos galiotojo teiss, jis gali galiotojo vardu atlikti tik tokius sandorius, kuri reikia galiotojo turtui ir turtiniams interesams apsaugoti. galiojimas iduodamas, kai susitariama dl atstovavimo. Atstovaujamasis surao galiojim vienasmenikai. Idavimo aktas vienaalikas, o forma tik raytin. Nors statyme nenurodoma, kai kas mano, kad, kai yra aiki padtis, kurioje duodamas galinimas, galima galioti ir odiu. LR CK 2.138 str. nurodyti atvejai, kada reikalingas notarinis patvirtinimas. Notarikai turi bti patvirtinamas: 1) galiojimas sudaryti sandorius, kuriems btina notarin forma; 2) galiojimas atlikti fizinio asmens vardu veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, iskyrus statyme numatytus atvejus ir kitus atvejus, kai specialios taisykls leidia duoti galiojim kitokia forma; 3) galiojimas, fizinio asmens duodamas nekilnojamajam turtui tvarkyti. Notarikai patvirtintiems prilyginami: 1) asmen, esani tolimojo plaukiojimo metu jr laivuose, plaukiojaniuose su Lietuvos valstybs vliava, galiojimai, patvirtinti t laiv kapiton; 2) kari galiojimai, patvirtinti dalini, jungini, staig ir mokykl vad (virinink);
70 CIVILIN TEIS
VVK
3) asmen, esani laisvs atmimo vietose, galiojimai, patvirtinti laisvs atmimo viet virinink. LR CK 2.139 str. nustatyti atvejai, kada galiojimas gali bti forminamas supaprastinta forma. Tokie atvejai yra, kai galiojim, fizinio asmens duodam gauti korespondencijai, konkreiai imant, gauti siuniamiems pinigams ir siuntiniams, taip pat gauti darbo umokesiui ir kitokiems mokjimams, susijusiems su darbo santykiais, gauti pensijoms, paalpoms, stipendijoms, gali patvirtinti arba organizacija, kurioje fizinis asmuo mokosi arba dirba, daugiabui nam savinink bendrijos, kurios name gyvena asmuo, pirmininkas, arba esanio tolimajame plaukiojime jr laivo kapitonas. Pagal LR CK 2.140 str. mons, staigos, organizacijos duodam galiojim pasirao jos vadovas (savininkas) ir udedamas mons, staigos, organizacijos antspaudas, jei is juridinis asmuo privalo j turti. iems galiojimams papildomus reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos statymai. LR CK 2.142 str. nustato, kad galiojimo terminas gali bti apibrtas ir neapibrtas. Taiau toks galiojimas, kuriame nenurodytas terminas, galioja ne ilgiau kaip vienerius metus nuo jo sudarymo. galiojimas, kuriame nenurodyta jo galiojimo data, negalioja. Jeigu specialusis galiojimas duodamas vienam veiksmui atlikti (pavyzdiui, pasiimti pinigus), jis vadinamas vienkartiniu galiojimu. galiotasis turi pats atlikti tuos veiksmus, kuriuos atlikti jis galiotas. Pergalioti kit asmen jis gali tik tuo atveju, kai jam toki teis suteikia gautasis galiojimas (t. y. su ankstesnio galiotojo sutikimu) arba kai dl susidjusi aplinkybi yra priverstas tai padaryti, kad apsaugot galiotojo interesus, t.y. be galiotojo sutikimo. galiojimas, duodamas pergaliojimo bdu, turi bti tokios pat formos kaip ir pagrindinis galiojimas. Pergaliojimo bdu duodamo galiojimo terminas negali bti ilgesnis u termin galiojimo, kurio pagrindu jis duodamas. Perdavs galinimus kitam asmeniui, asmuo turi apie tai informuoti galiotoj ir praneti jam reikiamas inias apie asmen, kuriam galinimai perduoti. Jeigu galiotinis ios pareigos nevykdo, jis atsako u to asmens, kuriam perdav galiojimus, veiksmus taip pat kaip u savo paties veiksmus. galiotojas turi teis galiojim bet kada panaikinti, o galiotinis - nuo jo atsisakyti (CK 2.146 str.). Pergaliojim gali bet kada panaikinti tiek galiotojas, tiek ir galiotinis. Savo ruotu ir asmuo, kuriam galiojimas duotas pergaliojimo bdu, gali bet kada nuo jo atsisakyti. Susitarimas atsisakyti nuo ios teiss negalioja. CIVILIN TEIS
VVK
galiojimas pasibaigia (CK 2.147 str.): 1) pasibaigus galiojimo terminui; 2) galiotojui galiojim panaikinus; 3) galiotiniui nuo galiojimo atsisakius; 4) pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris dav galiojim; 5) pasibaigus juridiniam asmeniui, kuriam duotas galiojimas, arba jam iklus bankroto byl; 6) mirus davusiam galiojim fiziniam asmeniui, pripainus j neveiksniu arba neinia kur esaniu; 7) mirus fiziniam asmeniui, kuriam duotas galiojimas, arba pripainus j neveiksniu ar ribotai veiksniu arba neinia kur esaniu. Pasibaigus galiojimui, netenka galios ir pergaliojimas. Apie galiojimo panaikinim (CK 2.147 str. l d. 2 p.) galiotojas privalo informuoti galiotinius, taip pat jam inomus kitus asmenis, santykiuose su kuriais atstovauti yra duotas galiojimas. Toki pareig turi galiotojo teisi permjai, kai galiojimas pasibaigia LR CK 2.147 str. l d. 4 ir 6 p. numatytais atvejais. Teiss ir pareigos, atsiradusios kaip galiotinio veiksm rezultatas iki to laiko, kada galiotinis suinojo ar turjo suinoti apie galiojimo pasibaigim, lieka galioti galiotojui ir jo teisi permjams treij asmen atveju. i taisykl netaikoma, jei treiasis asmuo inojo ar turjo inoti, kad galiojimas pasibaig. galiojimui pasibaigus, galiotinis ar jo teisi permjai privalo tuoj pat grinti galiojim galiotojui ar jo teisi permjams. Atstovavimo santykiai turi asmenin pobd ir remiasi pasitikjimu, todl alys turi turti galimyb kiekvienu momentu iuos santykius nutraukti. Jeigu galiojimas duodamas santykiams su konkreiais asmenimis, tai apie galiojimo panaikinim reikia jiems praneti. ATSTOVAVIMAS BE GALIOJIMO Be galiojimo atstovaujama tada, kai laikoma, kad nra galinimo. Taiau LR CK 2.136 str. nurodo pasekmes, kylanias tuo atveju, kai sandor sudaro negaliotas asmuo arba jis virija galiojim. Toks atstovavimas bna: 1) kai galiotinis virija galinim, t.y. atlieka galiojime nenumatytus veiksmus;
72 CIVILINE TEISE
2) kai visai negaliotas asmuo sudaro kito asmens vardu sandor, t.y. kai tarp i asmen visai nra atstovavimo santyki. Toks sandoris sukuria, pakeiia ir panaikina teises atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria iam sandoriui arba galiojim virijaniai daliai. Tuo atveju sandoris galioja nuo jo sudarymo momento. Pritarimas turi atgalinio veiksmo gali. Jeigu tokio pritarimo negaunama, tokie tariamojo atstovo veiksmai nesukuria joki teisi ir pareig subjektui ir neturi jokios juridins galios. Gyvenime atsitinka, kad svetimi reikalai tvarkomi be pavedimo. Tai apima labai vairius gyvenimo atvejus (pavyzdiui, neivengiamas namo remontas). Jeigu po to tokiam reikal tvarkymui atstovaujamasis pritaria, tai sukelia LR CK 2.136 str. numatytas pasekmes. statymai io klausimo nesprendia. KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS
PREKYBOS AGENTAS
Prekybos agentu yra laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindin kin veikla - nuolat u atlyginim tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sskaita bei jo interesais (CK 2.152 str, l d.). Sutartis gali bti sudaroma apibrtam ir neapibrtam laiko tarpui (CK 2.155 str.). Jei sutarties terminas pasibaigia, taiau alys toliau j vykdo, laikoma, kad sutarties galiojimas pratstas neribotam laikui tokiomis pat slygomis. Prekybos agento sutartis gali bti sudaroma ir ratu, ir odiu (CK 2.154 str. l d.), taiau tik ratu sudarius sutart galioja ios slygos: 1) agento arba atstovaujamojo civilins atsakomybs apribojimas arba visikas jos netaikymas; 2) draudimas konkuruoti nutraukus sutart; 3) sutarties nutraukimo slygos; 4) iimtins prekybos agento teiss; 5) prekybos agento teiss atlyginim priklausomyb nuo sudarytos sutarties vykdymo. Prekybos agentas, atstovaudamas atstovaujamojo interesams, privalo (CK 2.156 str.):
CIVILINE TEISE
73
WK
1) siningai ir rpestingai vykdyti visus atstovaujamojo pavedimus ir protingumo kriterij atitinkanias instrukcijas, bti lojalus atstovaujamajam ir veikti iimtinai atstovaujamojo interesais; 2) reguliariai praneti atstovaujamajam apie sudaromas ar sudarytas sutartis, taip pat teikti kit svarbi informacij, susijusi su savo ir atstovaujamojo verslu; 3) saugoti atstovaujamojo komercines paslaptis tiek sutarties galiojimo metu, tiek ir jai pasibaigus; 4) nekonkuruoti su atstovaujamuoju, jeigu i slyga numatyta sutartyje; 5) atlyginti atstovaujamajam padarytus nuostolius; pasibaigus sutariai, grinti atstovaujamajam visus jo perduotus dokumentus, turt ir kitk. Prekybos agentas nuo sutarties sudarymo momento gyja ne tik pareigas, bet ir teises. LR CK 2.162 str. nustato, kad prekybos agentas turi teis atstovaujamojo vardu be atstovaujamojo specialiojo galiojimo atlikti bet kokius atstovaujamojo pavedimui tinkamai vykdyti veiksmus. Keisti sutari slygas, taip pat priimti sutarties vykdym prekybos agentas turi teis tik tuo atveju, jeigu i jo teis yra specialiai aptarta komercinio atstovavimo sutartyje ar atskirame galiojime. Be to, prekybos agentas turi teis priimti pretenzijas dl preki kiekio ir kokybs bei kitokius treij asmen pareikimus, susijusius su sutarties vykdymu, taip pat atstovaujamojo vardu gyvendinti pastarojo teises, susijusias su rodym utikrinimu, nors toki teisi sutartis ir nesuteikia. Taip pat LR CK 2.136 str. gyvendinta nuostata, kad jeigu prekybos agentas sudaro sutart, kurios jis neturi teiss sudaryti, arba sudaro sutart virydamas savo galiojimus, o atstovaujamasis nepareik, jog ioms sutartims nepritaria, tai prekybos agento sutartys lieka galioti. Sutartis, kuri sudaro atstovaujamasis bei prekybos agentas, suteikia teises ir pareigas ne tik prekybos agentui, bet ir atstovaujamajam. Pagrindins pastarojo pareigos yra: 1) aprpinti prekybos agent reikiamais dokumentais ir informacija (kainoraiais, reklamine mediaga ir kt.); 2) nedelsiant praneti prekybos agentui apie sutikim ar atsisakym sudaryti konkrei sutart ar j vykdyti, taip pat apie sutarties slyg pakeitim ar papildym; 3) nedelsiant praneti prekybos agentui apie sutarties, kuri prekybos agentas sudar neturdamas pavedimo, patvirtinim ar nepatvirtinim; 4) mokti prekybos agentui sutartyje numatyt atlyginim;
74
CIVILIN TEIS
VVK
1.
CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA
5) suteikti prekybos agentui informacij, btin komercinio atstovavimo sutariai vykdyti, ypa praneti apie tai, kad prekybini sandori daug maiau, nei prekybos agentas galt tiktis. Labai svarbs yra atlyginimo prekybos agentui apskaiiavimo, mokjimo klausimai. LR CK 2.158, 2.159 ir 2.160 str. kaip tik ir reglamentuoja iuos dalykus. Prekybos agentui atstovaujamasis moka sutartyje numatyt atlyginim u kiekvien skmingai sudaryt sandor. Sutartis gali numatyti, kad agentas atlyginim gaus tik tada, kai atstovaujamojo pavedimas bus tinkamai vykdytas arba kai treiasis asmuo vykdys sutart. Atlyginimas agentui taip pat mokamas u i treij asmen atstovaujamojo naudai iiekotas pinig sumas (CK 2.158 str. l, 2 d.). Jei prekybos agentas garantuoja, kad treiasis asmuo tikrai vykdys sandor, tai jis turi teis gauti i atstovaujamojo papildom atlyginim. alys savo susitarimu tokios prekybos agento teiss panaikinti negali. Gali pasitaikyti toki atvej, kai agento atlyginimas sutartyje nebus numatytas. Tada jo atlyginimas turi bti apskaiiuojamas remiantis tuo, kokie atlyginimai yra mokami prekybos agentams, paskirtiems tokio agento veiklos vietoje ir prekms, numatytoms prekybos agento sutartyje, o jei tokios praktikos nra - remiantis protingumo kriterijais ir atsivelgiant visus sandorio ypatumus. Atlyginimas prekybos agentui gali bti nustatomas konkreia pinig suma arba sudaryto sandorio ar iiekotos pinig sumos procentais (CK 2.159 str. l d.). Agentui turi bti atlygintos visos ilaidos, kurias jis turjo sudarydamas sandorius, jeigu j nepadeng kita alis ir jos neskaitomos agento savarankikos veiklos ilaidas. Prekybos agentas gyja teis atlyginim nuo sandorio sudarymo, jeigu atstovaujamasis vykd sandor ar turjo pagal su treija alimi pasirayt sutart sandor vykdyti arba treioji alis vykd sandor, taiau visais atvejais vliausiai tada, kai treioji alis vykd savo sutarties dal ar bt tai padariusi, jeigu atstovaujamasis bt vykds savj. Jei sutartyje yra numatyta, kad agentas gaus atlyginim tik tada, kai treioji alis vykdys sandor, tada jis turi teis avans - ne maiau kaip 40% atlyginimo - ir avansas turi bti sumoktas ne vliau kaip iki paskutins kito po sutarties sudarymo mnesio dienos, jei sutartis nenumato ko kita (CK 2.160 str. 2 d.). Jeigu yra akivaizdu, kad treiasis asmuo sutarties nevykdys, tada atstovaujamasis agentui atlyginimo gali nemokti, o jeigu jau yra sumokjs - turi teis sumoktas sumas iiekoti. Reikalavimams, susijusiems su prekybos agento atlyginimo iiekojimu, taikomas trej met iekinio senaties terminas (CK 2.160 str. 7d.).
CIVILIN TEIS
75
VVK
Prekybos agentas turi teis sulaikyti turimus atstovaujamojo daiktus ir teises daiktus patvirtinanius dokumentus tol, kol atstovaujamasis su juo atsiskaitys (CK 2.161 str. l d.). Sutartyje, sudaromoje tarp prekybos agento ir atstovaujamojo, negali bti numatytos tokios slygos, kurios riboja konkurencij ir yra statymo udraustos (CK 2.152 str. 2 d.). Prekybos agentas ir atstovaujamasis gali sutartyje numatyti, kad pasibaigus sutariai prekybos agentas ne daugiau kaip dvejus metus nekonkuruos su atstovaujamuoju. Tokia nuostata turi bti ireikta ratu. Taiau atstovaujamasis ratu iki sutarties galiojimo pasibaigimo gali atsisakyti konkurencijos draudimo. Jeigu sutartyje yra nuostata dl konkurencijos draudimo, tada prekybos agentas gyja teis kompensacij vis konkurencijos draudimo laikotarp. Kompensacijos dydis nustatomas ali susitarimu (CK 2.164 str. 4 d.). Taiau jei sutartis buvo nutraukta dl prekybos agento kalts, jis netenka teiss kompensacij. statymas numato ir tokius atvejus, kai atstovaujamasis netenka teiss remtis konkurencij draudianiomis nuostatomis. Tos iimtys yra: 1) atstovaujamasis be prekybos agento sutikimo nutrauk sutart paeisdamas iankstinio spjimo apie sutarties nutraukim terminus arba nedelsdamas apie tai neprane prekybos agentui; 2) prekybos agentas sutart nutrauk dl svarbi prieasi, u kurias atsako atstovaujamasis, ir apie ias prieastis nedelsdamas prane atstovaujamajam; 3) atstovaujamojo ir prekybos agento sutartis nutraukta teismo sprendimu dl prieasi, u kurias atsako atstovaujamasis. Teismas turi teis visikai ar i dalies pripainti konkurencij draudiani ilyg negaliojania, jei ji daro labai didel al prekybos agentui. Civilinis kodeksas numato atvejus, kai gali bti nutraukta terminuota ir neterminuota prekybos agento ir atstovaujamojo sudaryta sutartis. Neapibrtam terminui sudaryta sutartis gali bti nutraukta bet kurios alies iniciatyva, jeigu apie sutarties nutraukim i anksto praneta kitai aliai iais terminais: 1) prie l mnes - jeigu sutartis truko ne ilgiau kaip vienerius metus; 2) prie 2 mnesius - jeigu sutartis truko ne ilgiau kaip dvejus metus; 3) prie 3 mnesius - jeigu sutartis truko ne ilgiau kaip trejus metus; 4) prie 4 mnesius - jeigu sutartis truko ne ilgiau kaip ketverius metus. alys savo susitarimu i termin trumpinti negali, taiau gali juos prailginti (CK 2.165 str. 2 d.). alis, kuri sutart nutrauk be kitos alies sutikimo ir jos nespjusi, turi atlyginti kitai aliai visus su sutarties nutrauki76 CIVILIN TEIS
WK
mu turtus nuostolius, iskyrus atvejus, kai sutartis nutraukta dl svarbi prieasi, apie kurias kitai aliai nedelsiant buvo praneta. Apibrtam terminui sudaryt sutart kiekviena alis turi teis nutraukti prie termin, jei tam yra svarbi prieasi. Atsisakymas nuo ios teiss negalioja. Jei sutartis nutraukta dl svarbi prieasi, u kurias atsako kita alis, tai ji ir turi atlyginti nutraukiant sutart padarytus nuostolius (CK2.166str.). Prekybos agentas turi teis kompensacij, jei: 1) sutartis nutraukta ne dl prekybos agento kalts; 2) po sutarties nutraukimo atstovaujamasis turi esmins naudos i dalykini ryi su klientais, kuriuos surado prekybos agentas; 3) atsivelgiant visas aplinkybes, kompensacijos mokjimas atitikt teisingumo kriterij. Reikalavimams dl kompensacijos iiekojimo taikomas iekinio senaties terminas. Jis skaiiuojamas nuo sutarties nutraukimo dienos. Prekybos agentas neturi teiss kompensacij, jei: 1) sutartis nutraukta prekybos agento iniciatyva, iskyrus atvejus, kai prekybos agentas sutart nutraukia dl neteist atstovaujamojo veiksm, savo ligos, amiaus ar negalios, dl ko jis negali tinkamai atlikti savo pareig; 2) sutartis nutraukta atstovaujamojo iniciatyva dl prekybos agento kalts; 3) atstovaujamojo sutikimu perduoda savo galiojimus kitam asmeniui. Prekybos agentas turi teis nuostoli, kuri jis patiria dl sutarties su atstovaujamuoju nutraukimo, atlyginim, ypa jei prekybos agentas netenka komisinio atlyginimo, o atstovaujamasis turi esmins naudos i prekybos agento veiklos. LR CK 2.168 str. numato, kad kiti statymai gali nustatyti tam tikras iimtis, jeigu to reikalauja prekybos agento veiklos ypatumai konkreiose verslo srityse.
KOMERCINIO ATSTOVAVIMO SUDARANT IR VYKDANT TARPTAUTINIO PREKI PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIS YPATUMAI
Komercinio atstovavimo sudarant ir vykdant tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutartis atveju labai svarbu aptarti, kada gali bti taikomos LR CK 2.169-2.175 str. nuostatos. LR CK 2.169 str. nustatyta, kad normos,
CIVILIN TEIS 77
WK
reglamentuojanios komercin atstovavim sudarant ir vykdant tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutartis, yra taikomos: 1) kai yra sudaroma ar vykdoma tarptautinio preki pirkimopardavimo sutartis; 2) kai atstovaujamasis ir treiasis asmuo yra skirtingose valstybse. Taip pat svarbu paymti, kada Lietuvos Respublikos civilinio kodekso II knygos XII skyriaus II skirsnio normos nra taikomos. Tai nedaroma: 1) perkant ir parduodant akcijas ar kitus vertybinius popierius vertybini popieri biroje; 2) perkant ir parduodant prekes aukcione (varytinse); 3) atstov pagal statym, taip pat atstov, paskirt teismo ar administracini institucij sprendimu, veiklai (atstovu iame skirsnyje nepripastami juridinio asmens valdymo organai ar darbuotojai, jeigu jie veikia neperengdami statym ar juridinio asmens steigimo dokument nustatyt rib). Atstovui atstovaujamojo suteiktos teiss gali bti ireiktos bet kokia forma. J turinys gali bti rodinjamas bet kokiomis rodinjimo priemonmis. statymas numato, kad alys turi bti paios suinteresuotos sudaryti toki komercinio atstovavimo sutart. Dl to Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir nenustato konkreios tokios ries sutartims taikomos formos. Atstovas turi teis atlikti bet kokius veiksmus, kurie konkreiomis aplinkybmis btini atstovaujamojo pavedimui tinkamai vykdyti. Atstovo teiss ir pareigos gali bti aikiai ireiktos arba numanomos i konkrei aplinkybi. Taigi atstovo teiss nebtinai turi bti ireiktos konkreia forma. Atstovo sudaryta sutartis ir jos pagrindu atsiradusios teiss ir pareigos yra privalomos atstovaujamajam, jeigu atstovas veik atstovaujamojo vardu ir galiojimais j nevirydamas ir treiasis asmuo inojo ar turjo inoti, kad sutart sudaro su atstovu. LR CK 2.171 str. 2 d. numatyti atvejai, kada atstovo sudaryta sutartis sukuria teises ir pareigas ne atstovaujamajam, o jam paiam. ie atvejai yra: 1) kai treiasis asmuo neinojo ir neturjo inoti, kad sutart sudaro su atstovu (neatskleistas atstovavimas); 2) kai konkreios aplinkybs (pavyzdiui, sutarties nuoroda) patvirtina, kad atstovas ketino sukurti teises ir pareigas ne atstovaujamajam, o sau. Taiau jeigu atstovas nevykdo prievoli, kurios atsirado sudarius sutart su treiuoju asmeniu, tai atstovaujamasis turi teis pats gyvendinti atstovo gytas teises, atsivelgdamas tai, kokias gynybos priemones prie at78 CIVILIN TEIS
VVK
stov gali panaudoti treiasis asmuo. Taip pat ir treiasis asmuo gali perimti su atstovaujamuoju susijusi teisi gyvendinim, jei j neprisiima atstovas. Jeigu atstovaujamasis nevykdo savo prievoli atstovui, atstovas privalo praneti jo vard treiajam asmeniui. Tas pats yra, kai treiasis asmuo nevykdo savo prievoli atstovui - jis irgi privalo praneti treiojo asmens vard atstovaujamajam. Jeigu treiasis asmuo rodo, kad jis nebt sudars su atstovu sutarties, jei bt inojs, kas yra atstovaujamasis, tuo atveju atstovaujamasis atstovo gyt teisi gyvendinti negali (CK 2.171 str. 7 d.). Jeigu asmuo veikia neturdamas atstovaujamojo galiojim arba juos virydamas, tada teiss ir pareigos yra sukuriamos tarp treiojo asmens ir to asmens, kuris sudar sutart (CK 2.171 str. l d.). Taiau jeigu atstovaujamojo elgesys dav tvirt pagrind manyti, kad atstovas turi reikiamus galiojimus ir veikia j nevirydamas, tada LR CK 2.172 str. l d. normos nra taikomos. iuo atveju vertinant atstovaujamojo elges reikia remtis protingumo kriterijais. Atstovaujamasis gali patvirtinti atstovo sandorius, kuriuos jis sudar neturdamas galiojim arba juos virydamas. is patvirtinimas gali bti bet kokios formos, taip pat ir numanomas i atstovaujamojo elgesio. Jeigu treiasis asmuo sandorio sudarymo metu neinojo ir neturjo inoti, kad atstovas veikia be atstovaujamojo galiojim ar juos virydamas, jis atstovaujamajam neatsako. Taiau jis apie tai turi praneti atstovaujamajam iki atstovo veiksm patvirtinimo (CK 2.173 str. 2 d.). Atstovaujamajam patvirtinus atstovo veiksmus, bet per laik, atitinkant protingumo kriterij, apie tai nepraneus treiajam asmeniui, treiasis asmuo gali atsisakyti vykdyti sandor. Jeigu atstovo veiksm, kuriuos jis atliko neturdamas tam galiojim arba juos virydamas, nepripasta atstovaujamasis, tada atstovas turi atlyginti treiajam asmeniui tuos nuostolius, kuris jis turjo sudarydamas ir ruodamasis sudaryti sutart. Taiau jeigu treiasis asmuo ino arba turjo inoti, kad asmuo veikia neturdamas galiojim ar juos virydamas, tada treiasis asmuo neturi teiss reikalauti nuostoli atlyginimo. LR CK 2.175 str. numatyti pagrindai, kada atstovo teiss komerciniame atstovavime sudarant ir vykdant tarptautinio preki pirkimopardavimo sutartis pasibaigia: 1) atstovaujamojo ir atstovo sutikimu; 2) sudarius sandor ar atlikus kit veiksm, kuriam atlikti buvo iduotas galiojimas; 3) kai atstovaujamasis panaikina atstovui duotas teises; 4) kai atstovas atsisako savo teisi; 5) kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytais atvejais.
CIVILIN TEIS 79
VVK
Nepaisant atstovo teis pasibaigimo, jis gali atlikti atstovaujamojo arba jo pdini labui tokius veiksmus, kurie yra btini, kad nebt padaryta alos j interesams.
PROKRA
ji;
Prokra yra galiojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teis savo darbuotojui ar kitam asmeniui (prokuristui) atstovaujamojo vardu ir jo interesais atlikti visus veiksmus, susijusius su juridinio asmens verslu. Prokra taip pat suteikia teis prokuristui atstovaujamojo vardu ir interesais atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose (CK 2.176 str.). Taiau tuo atveju, kai atstovaujamasis paveda savo darbuotojams atlikti veiksmus, kurie tam tikroje verslo srityje yra kasdieniai ir prastiniai, prokra neiduodama, o tokiems santykiams yra taikomos prokra reglamentuojanios teiss normos pagal analogij. Prokra gali iduoti tik tas juridinio asmens valdymo organas arba juridinio asmens savininkas, arba jo galiotas asmuo, kuris turi tam galiojimus juridinio asmens steigimo dokument nustatyta tvarka. Prokra gali bti paprastoji ir bendroji (iduodama keliems asmenims, kurie privalo veikti kartu). LR CK 2.178 str. numato, kad prokra turi bti raytins formos ir pasirayta to juridinio asmens organo, kuris j idav. Prokra sigalioja nuo jos idavimo. Taip pat ji turi bti teiss akt nustatyta tvarka registruota. Nordamas j panaudoti prie treiuosius asmenis, prokuristas negali perduoti savo galiojim kitam asmeniui bei atlikti i veiksm: 1) perleisti atstovaujamojo nekilnojamojo daikto ar suvaryti teisi 2) pasirayti atstovaujamojo balanso ir mokesi deklaracijos; 3) skelbti atstovaujamojo bankroto; 4) duoti prokros; 5) priimti mon dalinink. Prokra gali bti ribota juridinio asmens filialo, atitinkam juridinio asmens veiklos srii ir ri, tam tikr aplinkybi, laiko, teritorijos. Prokros apribojimai neturi reikms tretiesiems asmenims (CK 2.180 str. 2 d.). Prokuristas, veikdamas atstovaujamojo vardu ir interesais ir pasiraydamas dokumentus, turi rayti od prokuristas" arba santrump pp", kad bt galima suprasti, jog jis veikia kaip prokuristas. Prokuristas atsako atstovaujamajam ir tretiesiems asmenims taip pat kaip ir prekybos agentas (CK 2.183 str.). Prokra pasibaigia esant bent vienam i i pagrind:
80 CIVILIN TEIS
VVK
1) atstovaujamasis j ataukia; 2) prokuristas jos atsisako; 3) atstovaujamajam ikelta bankroto byla; 4) likviduojamas arba reorganizuojamas prokr idavs asmuo; 5) prokuristas mirta. Prokr pasibaigia tuo momentu, kai tai raoma atitinkamame registre, taiau i taisykl netaikoma 4 ir 5 punktui (likviduojamas arba reorganizuojamas prokr idavs asmuo, prokuristas mirta).
1.10. TERMINAI
TERMINO SVOKA Civilinje teisje terminu vadinamas laiko tarpas (metai, ketvirtis, mnuo ir pan.) arba laiko momentas (kalendorin data, valanda ir pan.), su kuriuo statymas sieja tam tikras teisines pasekmes. Laiko eiga yra objektyvi. Termino pasibaigimas, arba laiko momentas, nepriklauso nuo mogaus valios ir smons. Todl terminas yra toks juridinis faktas, kuris vadinamas vykiu. Terminai civilinje teisje turi svarbi reikm. Jais nustatoma civilini subjektini teisi buvimo, gyvendinimo laiko ribos ir jas paeidus gynimo terminai. Civiliniai statymai nustato daug terminus reguliuojani taisykli. Vienos i i taisykli yra bendros - taikomos visiems civilins teiss reguliuojamiems santykiams. Kitos taisykls yra specialios. Jos taikomos tik numatytiems santykiams. Termin bendros taisykls numatytos LR CK 1.117 - 1.123 str. Atsivelgiant tai, kas nustato terminus pagal LR CK 1.117 str. l d., terminai skirstomi tris atitinkamai vadinamas ris: 1) nustatomus statym - vadinamus statyminiais terminais; 2) nustatomus civilinio teisinio santykio dalyvi - vadinamus sutartiniais terminais; 3) nustatomus teismo, arbitrao arba treij teismo - vadinamus teisimais terminais. statyminiai terminai nustatomi normatyvini akt. Paprastai jie ireikiami imperatyvinmis normomis ir alims susitarus negali bti keiiami. statyminius terminus privalo taikyti ir j laikytis pilieiai, organizacijos, teismai, arbitraai ir kiti civilini teisi gynimo organai. Jeigu terminas
CIVILIN TEISE
81
WK
galiojime nenurodytas, tai galiojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Sutartiniai terminai paprastai nustatomi alims susitarus. itaip gali bti nustatomi sandorio galiojimo, vykdymo terminai. ie terminai alims susitarus gali bti keiiami - sutrumpinami, prailginami. Teisminiai terminai nustatomi ginus sprendiani organ sprendimu. Pavyzdiui, teismas, arbitraas danai pareigoja alis nustatytu terminu perduoti tam tikrus daiktus, atlikti nurodytus darbus ir pan. Civiliniuose statymuose nurodyta, kad terminai gali bti apibrti ir neapibrti. statymas leidia nustatyti neapibrtus prievoli vykdymo terminus. Pagal LR CK 6.53 str. neapibrtus prievoli vykdymo terminus galima nustatyti dvejopai: nenustatant prievols vykdymo termino ir apibriant pareikalavimo metu, t.y. kada kreditorius pareikalauja prievol vykdyti. iais abiem atvejais kreditorius, pareikdamas reikalavim vykdyti prievol, nustato prievols vykdymo termin. Paprastai statymas nuo reikalavimo pareikimo momento prievolei vykdyti nustato septyni dien termin. Iimtis yra tie atvejai, kai i sutarties ar prievols esms iplaukia pareiga prievol vykdyti tuoj pat. Terminai gali bti atnaujinamieji, naikinamieji ir gyjamieji. Atnaujinamasis yra toks terminas, kuriam pasibaigus teismas gali j atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dl svarbi prieasi. Naikinamasis yra toks terminas, kuriam pasibaigus inyksta tam tikra civilin teis ar pareiga (pavyzdiui, nuomos sutartis sudaryta iki balandio l d.). Taiau tokie terminai teismo ar arbitrao tvarka gali bti atnaujinti. gyjamasis yra toks terminas, kuriam pasibaigus atsiranda tam tikra teis ar pareiga.
TERMIN NUSTATYMAS
LR CK 1.117 str. nustatyta, kad terminai gali bti apibriami vairiais bdais: 1) kalendorine data; 2) laiko tarpo pasibaigimu; 3) nurodant vyk, kuris neivengiamai turi vykti. Terminai gali bti apibrti absoliuiai ir santykinai. Absoliuiai apibrti yra terminai, kurie nustatomi kalendorine data (pavyzdiui, 2003 m. liepos 15 d.) arba pasibaigus apibrtam laiko tarpui skaiiuojami metais (pavyzdiui, bendrieji iekinio senaties terminai), mnesiais (pavyzdiui, pdiniams priimti palikim nustatytas ei mnesi terminas), savaitmis (pavyzdiui, per savait atlikti darb), dienomis ir valandomis (pavyzdiui,
82 CIVILIN TEIS
VVK
maisto preki pristatymo parduotuv grafikas, automain kroviniams perveti patiekimo grafikas). Santykinai apibrti yra vykiais nustatomi terminai. Jais gali bti tiktai tokie vykiai, kurie neivengiamai turi vykti (pavyzdiui, krovini upmis perveimo sutarties vykdymo terminas gali bti nustatomas navigacijos pradioje ir pabaigoje). Tuo jie skiriasi nuo vyki, kurie kaip slyga numatomi slyginiuose sandoriuose. iuose sandoriuose numatyta slyga (vykis) gali atsirasti arba neatsirasti. TERMIN SKAIIAVIMAS Terminams teisingai skaiiuoti labai svarbu tiksliai nustatyti termino eigos pradi ir pabaig. Pagal LR CK 1.118 str. termino eiga prasideda rytojaus dien nulis valand nulis minui po tos kalendorins datos arba to vykio, kuriais apibrta jo pradia. Pavyzdiui, LR CK 6.583 str. nustatyta, kad nuomininkas turi mokti nuompinigius kas mnes ne vliau kaip iki kito po igyvento mnesio dvideimtos dienos. Termino praleidimas prasids kit dien, t. y. nuo kito mnesio dvideimtos dienos. Specials statymai gali nustatyti ir kitok termin eigos pradios skaiiavim. Pavyzdiui, Civiliniame kodekse nurodoma, kad jeigu negalima nustatyti dienos, kuri gautos apie nesantj paskutins inios, neinia kur buvimo pradia laikoma ateinani met sausio pirma diena. Laikinasis geleinkelio statutas nustato, kad perveimo terminai skaiiuojami nuo krovinio primimo dienos 24 valandos. Kada terminai pasibaigia, nustatoma pagal LR CK 1.119 - 1.122 str. taisykles. Atskiri mnesiai ir metai turi nevienod dien skaii, todl statymas nustato termin pasibaigimo skaiiavimo tvark. Metais skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam paskutini termino met mnes ir dien 24 valand nulis minui. Pavyzdiui, trej met iekinios senaties termino eiga prasidjo 1992 m. kovo 14 d. Jeigu terminas apibriamas pusmeiu, tai terminas skaiiuojamas mnesiais skaiiuojam termin tvarka.
CIVILINE TEISE
83
VVK
84
CIVILINE TEISE
VYK
mnesi termino eiga prasideda kovo 31 d., tai terminas pasibaigs birelio 30 d., nes jame 31 d. nra. Jeigu sutartyje terminas apibrtas pusmnesiu, tai terminas skaiiuojamas dienomis skaiiuojam termin tvarka. Jeigu metais arba mnesiais skaiiuojamo termino pabaiga tenka tokiam mnesiui, kuriame atitinkamos dienos nra, tai terminas pasibaigia paskutin to mnesio dien. Pavyzdiui, vieneri met terminas prasidjo 1972 m. vasario 29 d. ir baigsi 1973 m. vasario 28 d., nes 29 d. nra. Savaitmis skaiiuojamas terminas pasibaigia atitinkam paskutins termino savaits dien 24 valand nulis minui. Pavyzdiui, treiadien sudarytas dviej savaii sandoris pasibaig po dviej savaii treiadien. Jeigu paskutin termino diena yra ne darbo diena, tai termino pasibaigimo diena laikoma po jos einanti darbo diena (CK 1.121 str.). iais atvejais neturi reikms, ar terminas baigiasi iaip ne darbo diena, ar vente, ar Vyriausybs potvarkiu perkelta ne darbo diena. Paprastai i taisykl taikoma tiems teisiniams santykiams, kuri alys yra mons, staigos, organizacijos, kurios negali ne darbo dienomis atlikti prievols numatyt veiksm. Paprastai paskutin termino dien veiksmai gali bti atlikti iki 24 valandos. Jeigu iki 24 valandos isiuniami patu, telegrafu pinigai, iekininiai pareikimai ir kiti dokumentai, laikoma, kad teisiniame santykyje numatyti veiksmai atlikti nustatytu laiku. Taiau jeigu veiksmas turi bti atliktas organizacijoje (staigoje, monje), terminas pasibaigia t valand, kuri ioje organizacijoje pagal nustatytas taisykles pasibaigia atitinkamos operacijos (CK 1.122 str.). Pavyzdiui, jeigu preks turi bti pristatytos sandl, ie veiksmai turi bti atlikti normaliu sandlio darbo laiku. Pristaius po sandlio darbo laiko, laikoma, kad teisiniame santykyje numatytas terminas praleistas. IEKINIO SENATIS
IEKINIO SENATIES TERMINO SVOKA
Iekinio senatimi vadinamas statymo nustatytas terminas, kuriuo asmuo gali apginti savo paeistas teises pareikdamas iekin (CK 1.124 str. l d.). Civilines teises reikia ginti, kai pareigotas asmuo paeidia kito asmens subjektines teises, pavyzdiui, neatlieka teisiniame santykyje numatyt veiksm - vengia sumokti pinigus, perduoti daiktus, atlyginti padaryt al ir kt. Tokiais atvejais pagrindinis paeist subjektini teisi gynimo bdas yra iekinys. Tai asmens, kurio teis paeista, reikalavimas, kad statyme numatyti organai (teismas ir kt.), taikydami valstybin prievart, staCIVILIN TEIS 85
VYK
tymo nustatytais budais paeist teis apgint. Pats kreditorius, nepaisant skolininko valios, gali vykdyti subjektines teises tiktai statymo sakmiai nustatytais atvejais ir bdais, pavyzdiui, skaityti prieprieinius vienarius reikalavimus (CK 6.130 - 6.140 str.). Teis pateikti iekin atsiranda nuo subjektines teiss paeidimo momento arba nuo statyme numatyto kitokio momento. Galimybe prievarta gyvendinti paeist subjektin teis laikoma teis iekin materialine prasme. ia prasme teis iekin yra neatskiriamai susijusi su subjektine teise. Taiau daugumos paeist subjektini teisi gynim riboja iekinio senaties terminai. iuos terminus praleidus, inyksta galimyb apginti paeist teis. iais atvejais teismas, arbitraas ir kiti organai nebetaiko valstybs prievartos paeistoms subjektinms teisms gyvendinti. Taigi pasibaigus iekinio senaties terminui inyksta teis iekin materialine prasme, t. y. priverstin paeistos teiss gynim, Nuo teiss iekin materialine prasme reikia skirti teis iekin procesine prasme (teis pareikti iekin). LR CK 1.126 str. nustatoma, kad teismas arba treij teismas reikalavim apginti paeist teis priima nagrinti nepriklausomai nuo iekinio senaties termino pasibaigimo. Tai reikia, kad ir pasibaigus iekinio senaties terminui teis iekin procesine prasme ilieka. statymas i teis palieka todl, kad tam tikrais atvejais, kada pasibaig iekinio senatis, gali nustatyti tik teismas, inagrinjs visas bylos aplinkybes. Be to, statymas reikalauja nustatyti, dl koki prieasi praleistas iekinio senaties terminas. Jeigu terminas praleistas dl svarbi prieasi, paeistoji teis turi bti ginama. Civilin teis nustato iekinio senaties institut dl vairi prieasi. Esant iekinio senaiai, civiliniai teisiniai santykiai pasidaro aiks ir pastovs. Susidariusi teisini santyki negalima palikti neribot laik neaikaus bvio, nes likt grsm juos nuginyti arba pavojus, kad gytas turtas gali bti prievarta paimtas, kad paveldt turt bus nukreiptas iekinys dl palikjo skol ir pan. Be to, nagrinjant civilinius ginus, btina nustatyti objektyvi gino ties. Prajus ilgesniam laikotarpiui, liudytojai pamirta tiksl vyki vaizd arba juos visai umirta. Dokumentai taip pat gali inykti. Esant tokioms aplinkybms, teismui (treij teismui) gali pasidaryti sudtinga arba visai nemanoma iaikinti faktini bylos aplinkybi ir priimti teisingo sprendimo. Iekinio senatis stiprina juridini ir fizini asmen sutartin ir finansin drausm. Ji skatina juridinius ir fizinius asmenis laiku atsiskaityti u perduot produkcij, atliktus patarnavimus, imtis priemoni likviduoti debitorin siskolinim. Iekinio senaties terminai drausmina civilini teisini santyki dalyvius, nes veria laiku pareikti iekinius skolininkams. Nusta86 CIVILIN TEIS
VVK
tytais terminais pareikus iekinius netesyboms iiekoti, skatinama tinkamai vykdyti prievoles, didinamas turtini sankcij efektyvumas. Iekinio senaties terminus praleidus, didja organizacij negamybins ilaidos, produkcijos savikaina ir pan. Iekinio senaties instituto taisykls yra imperatyvins. alims susitarus pakeisti iekinio senaties termin ir j skaiiavimo tvarkos neleidiama (CK 1.125 str. 12 d.). Susitarimas dl iekinio senaties termin ir j skaiiavimo tvarkos negalioja. Terminai pakeiiami pasikeitus prievolje asmeniui (CK 1.128 str.). Iekinio senat teismas, arbitraas arba treij teismas taiko atsivelgdamas ali pareikim. Todl gin sprendiantis organas privalo inagrinti j i esms. Isiaikinama, ar paeista materialin teis priklaus iekin pareikusiam asmeniui. Tik nustaius, kad i teis priklaus iekovui, taikoma iekinio senatis. Remiamasi tuo, kad usakovas iekin pareik nepagrstai. Jeigu paaikja, kad reikalaujama ginti subjektin teis iekovui nepriklauso, iekinys atmetamas. Iekinio senaties terminus reikia skirti nuo kit civilins teiss termin. Teisinje literatroje daugelis autori skiria iekinio senaties ir naikinamuosius terminus. Terminus skirstome iekinio senaties ir naikinamuosius atsivelgdami j skirting santyk su subjektinmis teismis. Iekinio senatis - tai laikotarpis, kuriuo galima prievarta gyvendinti paeist subjektin teis. is terminas taikomas tiktai paeidus subjektines teises, ir jam pasibaigus netenkama teiss valstybin prievart. Tuo tarpu naikinamuoju vadinamas nepaeistos subjektins teiss buvimo terminas. Kai kada jis vadinamas subjektins teiss terminu. Pasibaigus iam terminui, pasibaigia ir pati subjektin teis. Tokiais terminais laikomi palikimo, laidavimo terminas, galiojimo terminas, garantiniai terminai ir kt. Naikinamiesiems terminams netaikomos bendros statymo taisykls dl iekinio senaties termino sustabdymo, nutraukimo ir atkrimo. Iekinio senaties terminus nustato tiktai statymas. Naikinamieji terminai kai kuriais atvejais gali bti nustatyti alims susitarus, pavyzdiui, laidavimo sutartyje. Iekinio senaties termino eiga prasideda nuo teiss iekin atsiradimo dienos. Tuo tarpu naikinamojo termino eiga prasideda nuo subjektins teiss atsiradimo momento. ie terminai negali bti sustabdomi ar nutraukiami, o atnaujinti juos galima tiktai tada, kai tai sakmiai nurodoma statyme. Paprastai iekinio senatis taikoma visiems reikalavimams, kylantiems i prievoli, dl nuosavybs teiss ir kit subjektini teisi paeidimo. Ji taikoma ir tais atvejais, kai dl reikalavimo gin nekyla. Valstybs interesais ir dl atitinkam santyki pobdio statymas numato i bendros taisykls iimtis. LR CK 1.134 str. nustato, kad iekinio senatis netaikoma:
CIVILINE TEISE 87
VYK
1) reikalavimams, kylantiems dl asmenini neturtini teisi paeidimo, iskyrus statymo numatytus atvejus. i subjektini teisi teisinis pobdis reikalauja, kad j gynimas nebt riboj amas termin. Iekinio senatis netaikoma, pavyzdiui, reikalavimams ginti garb, reikalavimams dl krinio autoriaus asmenini teisi paeidimo ir kt. Taiau yra atvej, kai statymas nustato terminus kai kurioms asmeninms teisms ginti; 2) indlinink reikalavimams imokti indlius, dtus bankus. i taisykl taip pat taikoma reikalavimams imokti priskaitomas palkanas arba laimjimus. Visa tai skatina fizinius asmenis taupyti ir laikyti pinigus kredito staigose; 3) statym nustatytais atvejais ir kitiems reikalavimams. IEKINIO SENATIES TERMIN RYS Iekinio senaties terminai skirstomi bendruosius ir sutrumpintus (specialiuosius). Bendrieji terminai taikomi visiems teisiniams santykiams, iskyrus tuos, kuriems nustatyti sutrumpinti terminai. LR CK 1.125 str. teisiniuose santykiuose, kuriuose dalyvauja fizinis ir juridinis asmenys, nustato deimties met bendros iekinio senaties termin. Sutrumpinti (specialieji) iekinio senaties terminai nustatomi atskir ri reikalavimams, kuriuos reikia pareikti per trumpesn laik. Bdinga, kad statymai sakmiai nustato teisini santyki subjektus ir turin, kuriems taikomi sutrumpinti terminai. Juos Lietuvos Respublikos statymai nustato kai kuri ri reikalavimams, kylantiems i vairi santyki. ie terminai yra vairaus ilgumo. LR CK 1.125 str. 3 d. numatyta, kad vieno mnesio iekinio senaties terminas taikomas i konkurso rezultat atsirandantiems reikalavimams. LR CK 1.125 str. 4 d. numatyta, kad trij mnesi iekinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripainti juridinio asmens organ sprendimus negaliojaniais. LR CK 1.125 str. numatyta, kad sutrumpintas ei mnesi iekinio senaties terminas taikomas: 1) iekiniams dl netesyb (baud, delspinigi); 2) iekiniams dl parduot daikt trkum; 3) i ryi moni santyki su klientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siuniamos Lietuvoje (vieneri metu terminas jeigu buvo siuniamos usienyje). LR CK 1.125 str. 7 d. numatyta, kad vieneri met iekinio senaties terminas taikomas i draudimini santyki atsirandantiems reikalavimams. LR CK 1.125 str. 8 d. numatyta, kad trej met iekinio senaties terminas taikomas reikalavimams dl alos atlyginimo, kai patiekiama netinkamos
88 CIVILIN TEIS
WK
kokybs produkcija, taip pat dl nekomplektins produkcijos patiekimo. LR CK 1.125 str. 9 d. numatyta, kad penkeri met iekinio senaties terminas taikomas reikalavimams dl palkan ir kitoki periodini imok imokjimo. I nurodyt pavyzdi matyti, kad sutrumpinti iekinio senaties terminai daugiausia taikomi esant teisiniams santykiams, kuri dalyviai yra organizacijos. Sutrumpint iekinio senaties termin pagrindinis tikslas - stiprinti kini sutari drausm.
IEKINIO SENATIES TERMINO EIGOS PRADIA IR PABAIGA
Norint apskaiiuoti iekinio senaties termin, btina nustatyti moment, nuo kurio prasideda jo eiga. statymas nustato, kad iekinio senaties termino eiga prasideda nuo teiss iekin atsiradimo dienos. Teis iekin atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo suinojo ar turjo suinoti apie savo teiss paeidim. ios taisykls iimtis numato Civilinis kodeksas ir kiti statymai. Vadinasi, iekinio senaties termino eigai prasidti reikia dviej moment: 1) subjektins teiss paeidimo (objektinio momento); 2) kad iekovas inot arba turt inoti apie savo teiss paeidim (subjektinio momento). Kai ie abu momentai sutampa, joki neaikum nekyla. Jeigu subjektinis momentas su objektiniu nesutampa, tada statymas pirmenyb suteikia subjektiniam momentui. iuo atveju iekinio senaties termino eigos pradia laikoma ta diena, kada asmuo suinojo ar turjo suinoti apie savo teiss paeidim. Paprastai teisimuose santykiuose (sutartinse prievolse) iekinio senaties termino eigos pradia sutampa su subjektins teiss paeidimu. Prievolse pareigoti asmenys teigiamus veiksmus privalo atlikti sutartyje arba statyme nurodytais terminais. Prievols dalyviai iuos terminus ino. pareigotam asmeniui nustatytu terminu nevykdius numatyt veiksm, kitas prievols dalyvis ino, kad jo teis paeista. Pavyzdiui, paskolos sutartyje nustatyta paskol grinti iki 2002 m. kovo 3 d. Nustatytu terminu paskolos negrinus, iekinio senaties termino eiga prasids nuo 2002 m. kovo 4 d. Prievolse, kuriose vykdymo terminas nenustatytas arba apibrtas pareikalavimo momentu, kreditoriui teis iekin atsiranda nuo tada, kada skolininkas privalo prievol vykdyti. Tai nustato kreditorius savo nuoira, nes turi teis bet kada pareikalauti j vykdyti. Be to, jeigu i statymo, sutarties ar prievols esms neiplaukia pareiga vykdyti prievol tuojau, skolininkui suteikiamas lengvatinis septyni dien terminas. Jis
CIVILIN TEIS 89
WK
lininkui suteikiamas lengvatinis septyni dien terminas. Jis skaiiuojamas nuo tos dienos, kuri kreditorius pareikalavo prievol vykdyti. Atskirose sutartyse prievolei vykdyti nustatytas ilgesnis lengvatinis terminas. Sudarius nuomos sutart nenurodant termino, nustatytas vieno mnesio, o nuomojant gyvenamsias ir negyvenamsias patalpas - trij mnesi lengvatinis terminas. iais atvejais iekinio senaties eiga prasids atitinkamai pasibaigus septyni dien, vieno mnesio bei trij mnesi terminui. Esant absoliutiniams teisiniams santykiams (pavyzdiui, nuosavybs), pareigot subjekt pareiga - susilaikyti nuo veiksm, kurie paeidia asmens absoliutin teis. Kol i teis nepaeista, joki reikalavim neatsiranda. Panai padtis yra ir su prievolmis, kurios pareigoja skolinink susilaikyti nuo tam tikr veiksm (pavyzdiui, literatros krinio leidybos sutartyje autorius sipareigoja nei pats, nei per kit asmen neleisti savo krinio negavs raytinio leidyklos sutikimo). pareigotam asmeniui paeidus absoliutin teis arba prievolje numatyt susilaikymo nuo tam tikr veiksm pareig, kreditoriui atsiranda teis iekin. Taiau ne visais atvejais kreditorius subjektins teiss paeidimo dien suino arba gali suinoti. Apie subjektins teiss paeidim suinojus vliau, iekinio senaties termino eigai prasidti reikalingi subjektyvs ir objektyvs momentai nesutampa. Jeigu apie teiss paeidim suinoma ne t pai dien, o prajus tam tikram laikotarpiui, iekinio senaties termino eigos pradia laikoma ta diena, kada asmuo suinojo ar turjo suinoti apie savo teiss paeidim. Pavyzdiui, suluoinus asmen, kad jis neteko darbingumo, gali iaikti tuo paiu metu arba prajus tam tikram laikotarpiui. Teismas arba arbitraas, nagrindamas iekin dl subjektins teiss gynimo, remiasi prielaida, kad kreditorius apie savo teiss paeidim suinojo ar turjo suinoti paeidimo metu. Jeigu kreditorius apie teiss paeidim suinojo vliau, jis turi teis tai rodyti, o skolininkas - tai ginyti. Sprendiant klausim, iekinio senaties termino pradiai nustatyti neturi reikms aplinkyb, kad iekovas subjektins teiss paeidimo momentu ir dar kur laik neinojo, koks konkretus asmuo paeidjo teis. i aplinkyb gali turti reikms tiktai pripastant, kad iekinio senaties terminas praleistas dl svarbios prieasties (CK 1.131 str. 2 d.). LR CK 1.127 str., numatydamas bendr iekinio senaties termino pradiai nustatyti taisykl, leidia statymuose tam tikrais atvejais numatyti kitokias iekinio senaties termino eigos pradiai nustatyti taisykles. Tokias iimtis i bendros taisykls numato keletas statym. Pavyzdiui, iekiniams dl parduoto daikto trkumo ei mnesi iekinio senaties termino eiga prasideda nuo pretenzijos pareikimo dienos, o jeigu pretenzija nepareikta arba jos pareikimo laiko negalima nustatyti - nuo tos dienos, kuri pasibai90 CIVILIN TEIS
VVK
gia terminai, nustatyti pretenzijoms dl i trkum pareikti. Iekiniams dl rangovo atsakomybs iekinio senatis prasideda nuo primimo darb dienos arba jeigu rangos sutartyje numatytas garantinis terminas, tai nuo pareikimo apie trkumus dienos, o santykiuose tarp organizacij - nuo tos dienos, kuri pastebti trkumai darbe (CK 6.667 str.). Iekinio senaties terminas pasibaigia paskutin termino dien. Jis nustatomas laikantis termin skaiiavimo taisykli (CK 1.117 - 1.123 str.).
IEKINIO SENATIES TERMIN SUSTABDYMAS, NUTRAUKIMAS IR ATNAUJINIMAS
Paprastai iekinio senaties terminas eina nenutrkdamas. Taiau gali susidaryti tokios aplinkybs, kurios tam tikr laikotarp objektyviai kliudo laiku pareikti iekin. Tokiais atvejais statymas numato galimyb sustabdyti iekinio senaties termino eig. Iekinio senaties sustabdymu vadiname laikotarp, kuris dl statyme numatyt aplinkybi neskaitomas senaties termin. senaties termin skaitomas laikas, kuris prajo, kol buvo senatis sustabdyta, o laikas, per kur iekinio senaties termino eiga buvo sustabdyta, senaties termin neskaitomas. Pasibaigus aplinkybei, kuri buvo pagrindas iekinio senaiai sustabdyti, senaties terminas tsiasi. Iekinio senaties sustabdym numato LR CK 1.129 str. Jis nustato, kad iekinio senaties termino eiga sustabdoma esant ioms aplinkybms: 1) jeigu pareikti iekin sukliud nepaprastas vykis, kuriam tomis slygomis nebuvo galima ukirsti kelio (nenugalima jga). Tai gali bti labai vairios aplinkybs, pavyzdiui, karo metu teritorijos okupacija, stichins nelaims (potvyniai, ems drebjimai ir pan.), kai kurios ligos ir kt; 2) jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausyb nustato, kad prievoli vykdymas atidedamas (moratoriumas), 3) jeigu iekovas arba atsakovas tarnauja veikianiame Lietuvos Respublikos krato apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta nepaprastoji padtis; 4) jeigu neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui nepaskirtas globjas ar rpintojas; 5) jeigu prievols alys yra sutuoktiniai; 6) jeigu prievols alys yra globjas ir globotinis, rpintojas ir rpintinis; 7) jeigu prievols alys yra tvai ir j nepilnameiai vaikai; 8) jeigu sustabdomas statymo ar kito teiss akto, reglamentuojanio gino santykius, veikimas.
CIVILINE TEISE 91
Visos ios nurodytos aplinkybs sustabdo iekinio senaties terminus tik esant kartu antrajai slygai - jeigu jos atsiranda ir bna statyme nustatytu senaties termino laikotarpiu. Prieingu atveju iekovui lieka pakankamai laiko iekiniui pareikti ir nra reikalo jo prailginti taikant senaties termino sustabdymo taisykles. Jeigu pasibaigus aplinkybei, kuri buvo pagrindas iekinio senaiai sustabdyti, iki senaties termino pasibaigimo liko maiau negu ei mnesiai, likusi termino dalis prailginama iki ei mnesi. Kai iekinio senaties terminas buvo trumpesnis negu ei mnesiai, terminas prailginamas iki viso senaties termino (CK 1. 1 29 str. 3 d.). LR CK 1.129 str. nustatyti bendri iekinio senaties termino eigos sustabdymo pagrindai. Be j, atskiriems reikalavimams statymas numato ir kai kurias kitas aplinkybes, dl kuri sustabdoma senaties termino eiga. Pavyzdiui, tai gali bti taikoma nukentjusi juridini asmen kreipimuisi atitinkam organ pensijai arba paalpai skirti. Terminas sustabdomas iki pensijos arba paalpos skyrimo arba atsisakymo jas skirti. Iekinio senaties termino eigos nutraukimu vadiname statymo nustatytus juridinius veiksmus, kuriems vykus iekinio senaties eiga prasideda i naujo ir prajs iki senaties nutraukimo laikas nauj senaties termin neskaitomas. Nutraukimas nuo iekinio senaties sustabdymo skiriasi tuo, kad iki nutraukimo prajs laikas naujj termin neskaitomas ir po nutraukimo iekinio senaties termino eiga prasideda i naujo. Nutraukti galima tiktai t iekinio senat, kurios terminas nra pasibaigs. LR CK 1.130 str. nustatomi du pagrindai iekinio senaiai nutraukti: l ) iekinio pareikimas nustatyta tvarka. Tai bendras pagrindas visiems civilins teiss subjektams; 2) pareigoto asmens atlikimas toki veiksm, kurie liudija, kad jis pripasta skol. Paprastai pareikus iekin byla inagrinjama ir iekinys patenkinamas arba atmetamas. Isprendus byl i esms, pasibaigia teis iekin, ir iekinio senaties eigos klausimas visai nekyla. Kai iekinys patenkinamas ir sprendimas siteisja ir reikia j vykdyti prievarta, prasideda savarankikas sprendimo vykdymo senaties terminas. Taiau ne visada priimta nagrinti byla baigiama sprendimu. iais atvejais, kai pareiktas iekinys lieka i esms neinagrintas, iekinio senaties termino eigos nutraukimas turi praktin reikm. Ne kiekvienas iekinio pareikimas nutraukia iekinio senaties termino eig. Senaties termino eiga nutraukiama, jeigu gin sprendiantis organas iekin priima nagrinti. Tam btina iekin pareikti laikantis gin sprendianio organo (teismo, arbitrao) proceso taisykli. Visada reikia iekin pareikti laikantis civilini byl inybingumo taisykli, ginui inag92 CIVILIN TEIS
VVK
rinti nustatytos pretenzins tvarkos, iekinio pareikimo forminimo tvarkos, sumokant valstybin mokest ir pan. Jeigu iekinys pareikiamas nesilaikant nustatytos tvarkos, jis nepriimamas nagrinti arba paliekamas nenagrintas. Tada iekinio pareikimas nenutraukia iekinio senaties termino eigos. Kitokia teisin reikm bus palikus nenagrint iekin, pareikt baudiamojoje byloje. iuo atveju iekovas turi teis pareikti iekin civilinio proceso nustatyta tvarka. Pagal LR CK 1.130 str. 5 d. palikus nenagrint civilin iekin baudiamojoje byloje iekinio senatis nenutraukiama, o sustabdoma. Prie iekin pareikiant prasidjs iekinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendio, kuriuo iekinys paliktas nenagrintas, siteisjimo dienos. Pareikus iekin, iekinio senatis nutraukiama tiktai tiems asmenims, kurie iekinio pareikime nurodyti kaip atsakovai. Kit bylos dalyvi iekinio senatis laikoma nutraukta t dien, kada buvo padarytas atitinkamas pareikimas, jeigu jis buvo patenkintas. Jeigu valstybinio arbitrao iniciatyva asmuo patraukiamas atsakovu, tai iekinio senatis nutrksta nuo valstybinio arbitrao nutarties primimo dienos. Prievolse gali bti keletas skolinink. Jeigu prievol yra solidarin, tai pareikus iekin vienam solidariam skolininkui iekinio senatis nutraukiama visiems solidariems skolininkams. Esant dalinei prievolei, iekinio senatis nutraukiama pareikus iekin kiekvienam ios prievols skolininkui. Iekinio senaties termino eiga nutraukiama iekinio pareikimo dien. Bylos proceso metu iekinio senaties termino eiga nutrksta, nes kompetentingas gin sprsti organas sprendia valstybins prievartos taikymo klausim. Iekinio senaties termino eiga i naujo prasideda nuo tos dienos, kai teismas, arbitraas baigia byl nepriimdamas sprendimo i esms. Vadinasi, iekinio senaties termino eiga nutrksta iekinio pareikimo dien, o prasideda i naujo t dien, kada i byla baigta. Todl iekinio senaties termino eigos nutrkimo momentas gali sutapti ir nesutapti su i naujo prasidedanios iekinio senaties termino eigos pradia. Ginuose, kuriuose bent viena i ali yra pilietis, iekinio senaties terminas nutraukiamas be iekinio pareikimo, taip pat pripastant skol. Skola gali bti pripainta vairiais bdais: praant kreditori atidti skolos termin, kai skolininkas moka dal skolos. Atlikus tokius skolos pripainimo veiksmus, iekinio senaties termino eiga nutraukiama ir laikoma, kad ji prasideda i naujo. Santykiuose tarp socialini organizacij pripainus skol iekinio senaties termino eiga nenutraukiama. Tai nustatyta dl to, kad taip nutraukus iekinio senaties termin bt vilkinami socialini organizacij tarpusavio atsiskaitymai, silpnt planin, finansin ir sutartin drausm.
CIVILIN TEIS 93
VVK
IEKINIO SENATIES TERMINO ATNAUJINIMAS (PRAILGINIMAS)
Suprantama, jog teismas, arbitraas arba treij teismas, nustats, kad iekinio senaties terminas praleistas dl svarbios prieasties, gina paeist civilin teis (CK 1.131 str. 2 d.). is atnaujinimo bdas taikomas pasitaikius atvejams, kada pareikti iekin sutrukdo kitos rimtos aplinkybs, kuri statymas nelaiko pagrindu iekinio senaties terminui sustabdyti ar nutraukti. Iekinio senaties termino atnaujinimas skiriasi nuo iekinio senaties termino eigos sustabdymo bei nutraukimo. Senaties terminas atnaujinamas tada, kai jis jau yra pasibaigs. Teismas, arbitraas arba treij teismas privalo patikrinti iekinio senaties termino praleidimo prieast. Jeigu nustatoma, kad senaties terminas praleistas dl svarbios prieasties, teismo, arbitrao arba treij teismo sprendimu jis atnaujinamas. statymas nenustato srao prieasi, kurias reikia laikyti svarbiomis. Prieastis gali bti bet kokia. Sprendime turi bti pripainta, kad ji objektyviai kliud nustatytu bdu pareikti iekin. Tokia prieastis gali bti, pavyzdiui, sunki ilgalaik liga, ilga komandiruot ir pan. Iekinio senaties termin sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo taisykls taikomos bendriesiems ir sutrumpintiems iekinio senaties terminams. Iimtis yra tie atvejai, kai sutrumpintiems iekinio senaties terminams statymas nustato kitokias taisykles.
IEKINIO SENATIES TERMINO PASIBAIGIMO PASEKMS
Iekinio senaties termino pasibaigimo pasekmi bendras taisykles numato LR CK 1.126 str. 2 d., 1.131 ir 1.132 str. Iekinio senaties terminui pasibaigus, inyksta teis iekin materialine prasme. Taigi netenkama galimybs prievarta apginti paeist teis. Pagal LR CK 1.131 str. l d. pasibaigs iekinio senaties terminas yra pagrindas iekiniui atmesti. Nustatant iekinio senaties termino pasibaigimo pasekmes, reikia skirti pagrindinius ir papildomus reikalavimus (netesyb, laidavimo ir pan.). Kiekvienu atveju iekinio senaties terminai eina atskirai. Pagrindinis reikalavimas yra ginamas ir kai pasibaigia papildomo reikalavimo iekinio senaties terminas. Teis papildom reikalavim gynyb, nors j senaties terminas dar nra pasibaigs, inyksta kartu su pagrindinio reikalavimo iekinio senaties termino pasibaigimu.. Iekinio senaties terminui pasibaigus, neinyksta teis iekin procesine prasme. Teismas, arbitraas arba treij teismas privalo priimti reikalavim apginti paeist teis, nors iekinio senaties terminas pasibaigs
94 CIVILIN TEIS
VYK
(CK 1.126 str. l d.). Nagrinjant byl, patikrinama, ar nra aplinkybi, dl kuri iekinio senatis buvo sustabdyta, nutraukta arba praleista dl svarbi prieasi. Iekinio senaties terminui pasibaigus, atimama galimyb apginti paeist teis prievartos bdu. Taiau jeigu skolininkas savanorikai vykdo savo pareig (grina kreditoriui skol, perduoda jam daikt ir pan.) po to, kai pasibaig iekinio senaties terminas, jis neturi teiss reikalauti grinti tai, kas vykdyta. iuo atveju neturi reikms tai, kad skolininkas vykdymo momentu neinojo apie senaties termino pasibaigim (CK 1.133 str.). i taisykl taikoma visiems civiliniams teisiniams santykiams, kuri bent vienas dalyvis yra pilietis. Santykiuose tarp organizacij vykdyti pareig po to, kai pasibaig iekinio senaties terminas, galima tiktai statymuose numatytais atvejais. Santykiams tarp organizacij taikoma kitokia tvarka. J nustato ne Civilinio kodekso normos, o 1979 m. birelio 29 d. Buhalterins apskaitos ir balans nuostatai (Nr. 633) ir vlesni j pakeitimai. Atsivelgiant subjektus, i nuostat 53 ir 54 p. nustatomos dvejopos teisins pasekms, atsiradusios dl pinigini sum, kurioms iiekoti praleistas iekinio senaties terminas. Kai nra kontroliuojani organizacij, kuri bent viena bt valstybin, organizacija skolinink neiiekot iekinio senaties terminu sum privalo pervesti biudet.
1.11. CIVILINI TEISI GYVENDINIMAS IR GYNIMAS

Valstyb, suteikdama fiziniams ir juridiniams asmenims subjektines civilines teises, kartu politinmis, ekonominmis ir teisinmis priemonmis garantuoja real j gyvendinim, sudaro reikiamas slygas jomis pasinaudoti. Jeigu kas nors asmeniui, turiniam civilin teis, trukdo j gyvendinti arba nevykdo t teis atitinkanios savo pareigos, atitinkami valstybs organai ar visuomenins organizacijos utikrina tos teiss apsaug ir pareigos vykdym. Civilins teiss turi bti gyvendinamos pagal j paskirt: j gyvendinimas neturi daryti alos valstybei, visuomenei ar atskiriems asmenims. Civilines teises gina teismas, arbitraas, treij teismas. statymuose numatytais atvejais jas taip pat gina kitos institucijos. Atitinkami organai civilines teises gina:
CIVILIN TEIS 95
VVK
a) pripaindami, kad teis priklauso tam tikram asmeniui; b) grindami padt, buvusi iki teiss paeidimo; c) ukirsdami keli paeidiantiems teis veiksmams; d) priteisdami vykdyti pareig natra; e) nutraukdami arba pakeisdami teisin santyk; f) iiekodami i paeidusio teis asmens padarytus nuostolius, o statyme ar sutartyje numatytais atvejais - netesybas (baud, delspinigius); g) Civiliniame kodekse numatytais atvejais pripaindami negaliojaniais valstybs ar savivaldybi institucij arba pareign aktus, prietaraujanius statymams; h) kitokiais statyme numatomais bdais, pavyzdiui, pareigodami paneigti inias, eminanias fizinio asmens arba organizacijos garb, jeigu tokias inias paskleids asmuo nerodo, kad jos atitinka tikrenyb. [statymo specialiai nurodytais atvejais civilins teiss ginamos administracine tvarka. Pavyzdiui, asmuo, savavalikai ums gyvenamj patalp, ikeldinamas administracine tvarka. LR CK 1.139 str. nustato, kad asmuo gali panaudoti savigyn gindamas savo civilines teises ir tik Civiliniame kodekse numatytais atvejais. Naudojant savigyn, btina nepaeisti ir gerbti kit moni teises, laikytis statymo reikalavim, nekelti grsms visuomenei.
96
CIVILIN TEIS
VVK
2. DAIKTIN TEIS
2. DAIKTIN TEIS
2.1. BENDROSIOS NUOSTATOS
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose statymuose tvirtinus privai nuosavyb, garantavus pagrindines asmenines teises ir laisves, atsirado galimyb, o kartu kilo ir btinumas sukurti daiktins teiss institut. Paiu bendriausiu poiriu daiktin teis galima apibdinti kaip absoliui asmens teis daikt. iai teisei bdinga tai, kad tik vienas daiktini teisini santyki subjektas yra aktyvus, o kitas subjektas, kuriuo gali bti kiekvienas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, valstyb ar savivaldyb, yra pasyvus. Daiktin teis paeisti gali kiekvienas subjektas. Pagal galiojanio LR CK 4.20 str. daiktin teis - tai absoliuti teis, reikianti teiss turtojo galimyb gyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias i i teisi. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, be kit, numato ir ias pagrindines daiktines teises: nuosavybs teis, valdym, turto patikjimo teis, servitut, uzufrukt, ustatymo teis, hipotek ir keitim. Plaiausia savo turiniu absoliuti daiktin teis yra nuosavybs teis. Nuosavybs teis - tai teis savo nuoira, bet nepaeidiant statym ir kit asmen teisi ir interes, valdyti, naudoti daikt ir juo disponuoti. Nuosavybs teis plaiau nagrinjame io konspekto treiajame skyriuje.
2.2. VALDYMAS
Svarbiausia i daiktini teisi yra daikto valdymo teis, kuri yra pagrindas nuosavybs teisei pagal gyjamj senat gyti. Valdymu laikomas faktinis daikto turjimas turint tiksl j valdyti kaip sav. Valdymas gali atsirasti uvaldant daikt, perduodant ar paveldint valdymo teis. Daikto valdymas gali bti teistas ir neteistas. Teistu laikomas daikto valdymas, jeigu jis gytas tais paiais pagrindais kaip ir nuosavybs teis. Preziumuojama, kad daiktas yra teistai valdomas, kol nerodoma prieingai. Neteistu laikomas per prievart, slaptai ar kitaip paeidiant teiss aktus gyto daikto valdymas.
CIVILIN TEIS 97
2. DAIKTIN TEIS
VVK
Valdymas gali bti atsirads siningai ir nesiningai. Siningu laikomas toks valdymo atsiradimas, kai valdytojas yra sitikins, kad niekas neturi daugiau u j teisi valdom daikt. Nesiningu laikomas toks valdymo atsiradimas, kai daikto valdytojas inojo arba privaljo inoti, kad jis neturi teiss tapti to daikto valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisi jo uvaldom daikt. Preziumuojama, kad daikto valdymas yra atsirads siningai, kol nerodoma prieingai. Valdymas baigiasi, kai daikto valdytojas atsisako savo, kaip valdytojo, teisi daikt.
2.3. TURTO PATIKJIMO TEIS

Kita daiktin teis, tvirtinta dabartiniuose statymuose, - turto patikjimo teis. Tai patiktinio teis patiktojo nustatyta tvarka ir slygomis valdyti, naudoti perduot turt ir juo disponuoti. ios teiss subjektai yra: > valstybs ir savivaldybi mons, staigos ir organizacijos; > kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Turto patikjimo teiss turinys yra ios teiss subjekt jiems patikto turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo remiantis teiss aktuose (valstybs ir savivaldybi mons, staigos ir organizacijos), sutartyse, testamente ar teismo sprendimu (juridiniai ir fiziniai asmenys) nustatyta tvarka ir nepaeidiant kit asmen teisi bei interes.
2.4. SERVITUTAS
Servitutas reikia teis svetim nekilnojamj daikt, suteikiam naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujaniuoju daiktu), arba to daikto savininko teiss naudotis daiktu apribojim siekiant utikrinti daikto, dl kurio nustatomas servitutas (viepataujaniojo daikto), tinkam naudoj im. Servitutai buvo naudojami dar romn teisje. Jie kilo i klii, kurios atsiranda padalijus bendr em tarp keli asmen ir norint panaudoti em pagal tikslin paskirt. Pavyzdiui, norint pakliti savo em, btina eiti per kaimyno em; kad em bt derlinga, reikia j laistyti ar atvirkiai - nusausinti, o tam btina rengti per kaimyno em einanias atitinkamai drkinimo arba sausinimo sistemas. Miestuose nustatyti servitutus danai tenka dl mao atstumo tarp pastat, kadangi tokiais atvejais gali ikilti btinumas leisti pasinaudoti kaimyno namo siena vairiems tvirtinimams
98 CIVILIN TEIS
VVK
2. DAIKTIN TEIS
rengti ir pan. Servitutas, bdamas daiktin, o ne prievolin teis, yra skirtas paiam daiktui, todl servituto turtojas negali reikalauti i "apsunkinto" servitutu (tarnaujaniojo) daikto savininko, kad is k nors daryt. Jis tik gali reikalauti, kad tarnaujaniojo daikto savininkas ko nors nedaryt, pavyzdiui, nepanaikint kelio per savo em. Servituto turin sudaro servitutu suteikiamos jo turtojui konkreios naudojimosi konkreiu daiktu teiss arba atimamos i tarnaujaniojo daikto savininko konkreios naudojimosi daiktu teiss. Servitutai gali bti i ri: kelio servitutai, kurie dar skirstomi kelio servitutus, suteikianius teis naudotis psij taku, kelio servitutus, suteikianius teis vaiuoti transporto priemonmis, ir kelio servitutus, suteikianius teis varyti galvijus; tako servitutai; statinio servitutai; servitutai, suteikiantys teis tiesti poemines ir antemines komunikacijas, jas aptarnauti bei jomis naudotis ir kt. Servitut nustatymo pagrindai yra keli. Servitut galima nustatyti statymais, sandoriais, teismo sprendimu ir statyme numatytais atvejais administraciniu aktu. Sandoriais nustatyti servitutus turi teis tik pats tarnaujaniuoju tampanio daikto savininkas. Teismo sprendimu servitutas nustatomas tuo atveju, jeigu savininkai nesusitaria, o servituto nenustaius nebt manoma normaliomis snaudomis daikto naudoti pagal paskirt. Servitutas baigiasi: jo atsisakius. Viepataujaniojo daikto savininkas gali atsisakyti turimo servituto tik tarnaujaniojo daikto savininko naudai; tam paiam asmeniui tapus ir tarnaujaniojo, ir viepataujaniojo daikto savininku; viepataujaniajam ar tarnaujaniajam daiktui uvus; pablogjus tarnaujaniojo daikto bklei. Bkl turi pablogti tiek, kad tarnaujantysis daiktas nebegalt atlikti savo funkcij; inykus servituto btinumui. Kai aplinkybs pasikeiia taip, kad viepataujantysis daiktas gali bti naudojamas nesinaudojant tarnaujaniuoju daiktu, pastarojo savininko teiss naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi abiej daikt savinink susitarimu; sujus senaties terminui, jeigu turintis teis servitutu naudotis asmuo savanorikai 10 met pats ar per kitus asmenis nesinaudojo jam suteiktomis teismis.
CIVILIN TEIS 99
2. DAIKTIN TEIS
VVK
Yra nustatyti servituto nustatymo ir pasibaigimo momentai. I servituto kylanios teiss ir pareigos subjektams atsiranda tik servitut registravus, iskyrus tuos atvejus, kai servitut nustato statymai. Servituto pasibaigimo momentu laikomas jo iregistravimo momentas.
2.5. UZUFRUKTAS
Daiktin teis uzufruktas - asmens gyvenimo trukms ar apibrtam terminui, kuris negali bti ilgesnis u asmens gyvenimo trukm, nustatyta teis (uzufruktoriaus teis) naudoti svetim daikt ir gauti i jo vaisius, produkcij ir pajamas. Romn teisje uzufrukto atsiradim lm noras patenkinti testatoriaus vali, nes daniausiai uzufruktas susijs su dovanojimu ir paveldjimu. Trumpai uzufrukt apibdinti galima kaip teis vartoti ir naudoti svetim daikt nekeiiant jo teisins paskirties. Uzufrukto objektas gali bti kiekvienas nesunaudojamas daiktas, kuris yra nuosavybs teiss objektas. Uzufrukto turin sudaro uzufruktoriaus teis naudoti daikt taip, kaip nustatyta, o jai nenustatyta - kaip tai daryt pagal daikto paskirt rpestingas savininkas. Uzufruktorius, naudodamas uzufrukto objekt, turi teis gaunamus vaisius, produkcij ir pajamas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Uzufrukto nustatymo pagrindai yra statymai, teismo sprendimas, sandoriai (uzufrukt nustatyti sandoriais turi teis tik pats daikto savininkas). Uzufruktas baigiasi: jo atsisakius. Uzufruktorius gali atsisakyti turimo uzufrukto tik uzufrukto objekto savininko naudai; uzufruktoriui mirus, likvidavus uzufruktori juridin asmen ar prajus 30 met nuo uzufrukto nustatymo juridiniam asmeniui; pasibaigus terminui ar vykus naikinaniojoje slygoje numatytam juridiniam faktui tuo atveju, jeigu nustatant uzufrukt buvo numatytas jo pabaigos terminas ar uzufrukto pabaiga buvo susieta su naikinanija slyga; uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku; uzufrukto objektui uvus; tiek pablogjus uzufrukto objekto bklei, kad tampa nebemanoma juo naudotis pagal nustatyto uzufrukto padt;
100
CIVILIN TEIS
VVK
2 DAIKTIN TEIS
sujus senaties terminui, jeigu uzufruktorius nepertraukiamai savanorikai 10 met pats ar per kitus asmenis nesinaudojo uzufrukto suteikiamomis teismis; uzufrukt teismo sprendimu panaikinus.
2.6.
USTATYMO
TEIS
Ustatymo teis reikia, kad asmeniui suteikiama teis naudotis kitam asmeniui priklausania eme statiniams statyti ar sigyti bei juos valdyti nuosavybs teise ar naudotis ems gelmmis. Ustatymo teiss turin sudaro ustatymo teiss turtojo teis ant kitam asmeniui priklausanios nuosavybs teise ems sigyti nuosavybn ar turti nuosavybs teise statinius bei daugiameius sodinius. Ustatymo teis nustatoma ems savininko ir ustatymo teiss turtoju tampanio asmens susitarimu arba ems savininko testamentu. Ustatymo teis baigiasi: kai ustatymo teiss turtojas tampa ir ems savininku; pasibaigus terminui; dl senaties, jeigu ustatymo teiss turtojas 10 met nesinaudoja ustatymo teiss objektu; ustatymo teiss turtojui daugiau kaip u 2 metus nesumokjus ustatymo teis nustataniame akte numatyto mokesio. iame akte gali bti numatyta, kad ustatymo teiss turtojas turi sumokti ems savininkui vienkartin sum arba u j mokti periodikai.
2.7. HIPOTEKA
Hipoteka - esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis nekilnojamojo daikto keitimas, kai keistas daiktas neperduotas kreditoriui. keitimo pagal hipotek tikslas yra apsaugoti skolinio sipareigojimo vykdym. Hipotekos objektas yra atskiri vieajame registre registruojami, i civilins apyvartos neiimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali bti pateikti parduoti vieose varytinse. Iskyrus em, keiiamas gali bti tik apdraustas daiktas. Daiktas, priklausantis bendrosios nuosavybs teise, gali bti keistas tik vis bendraturi sutikimu. Daikto keitimas leidia j perleisti kito asmens nuosavybn. Perleidiant keist daikt kito asmens nuosavybn, hipoteka seka paskui daikt. Hipotekos rys:
CIVILIN TEIS 101
2. DAIKTIN TEIS
VVK
1) priverstin hipoteka; 2) sutartin hipoteka. Priverstin hipoteka atsiranda statymo arba teismo sprendimo pagrindu iais atvejais: valstybs reikalavimams, kylantiems i mokestini bei Valstybinio socialinio draudimo teisini santyki, utikrinti; reikalavimams, susijusiems su statini statyba ar rekonstrukcija, utikrinti; pagal teismo sprendim patenkinamiems turtiniams reikalavimams utikrinti; kitais statymo numatytais atvejais. Sutartin hipoteka gali bti paprastoji, jungtin, svetimo turto, maksimalioji, bendroji ir slygin. Paprastoji hipoteka - tai vieno konkretaus nuosavybs teise priklausanio daikto keitimas siekiant apsaugoti vieno konkretaus sipareigojimo vykdym. Jungtin hipoteka - tai keli nuosavybs teise priklausani nekilnojamj daikt keitimas siekiant apsaugoti vieno konkretaus sipareigojimo vykdym. Svetimo turto hipoteka - tai kitam asmeniui nuosavybs teise priklausanio daikto keitimas esant to asmens sutikimui, kai siekiama apsaugoti skolinio sipareigojimo vykdym. Maksimalioji hipoteka - tai nekilnojamojo daikto keitimas siekiant apsaugoti skolini sipareigojim vykdym. Registruojama ne ilgesniam negu 5 met laikotarpiui, kai susitariama tik dl maksimalios sipareigojim apsaugojimo keiiamu daiktu sumos ir dl paskolos naudojimo srities. Bendroji hipoteka - tai keleto atskiriems savininkams priklausani nekilnojamj daikt keitimas siekiant apsaugoti vien skolin sipareigojim. Bendrosios hipotekos sutartyje turi bti nurodyta keist daikt pardavimo varytinse eil. Slygin hipoteka - tai nekilnojamojo turto keitimas siekiant apsaugoti skolinio sipareigojimo vykdym, jeigu susitariama, jog hipoteka sigalios nuo to momento, kai sutartyje numatyta slyga bus vykdyta arba jeigu susitariama, kad hipoteka galios tik iki to momento, kol bus vykdoma sutartyje numatyta slyga. Slyga gali bti nustatoma tiek kreditoriui, tiek skolininkui. Hipotekos sutartis, keiiamo daikto savininko vienaalis pareikimas keisti daikt ir praymas registruoti priverstin hipoteka forminami suraant hipotekos lakt. Hipoteka registruojama hipotekos registre hipote102 CIVILIN TEIS
2. DAIKTIN TEIS
kos teisjo sprendimu. Hipoteka sigalioja nuo jos registravimo hipotekos registre momento. Jei hipotekos lakte numatytu terminu skolininkas sipareigojimo nevykdo, hipotekos kreditorius gali gyvendinti savo teis. Jis turi kreiptis hipotekos teisj ir prayti, kad keistas daiktas bt parduotas i viej varytini ir i gaut pinig bt visikai atlyginta jam priklausanti suma, kuri jis turi teis gauti pirmiau u kitus kreditorius. Kreditorius taip pat gali prayti, kad jam bt suteikta teis keist daikt administruoti. Priverstinis keisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus praymu ilaisvina j nuo vis hipotek. Hipoteka baigiasi: kai keisto daikto savininkas ar skolininkas vykdo skolin sipareigojim; kai daiktui hipoteka yra panaikinta; jeigu hipotekos kreditorius ar jo buvimo vieta neinoma 10 met nuo skolos mokjimo termino pabaigos; hipotekos kreditoriaus ir skolininko susitarimu; kai hipotekos kreditorius hipotekos atsisako. Jeigu sujus skolos grinimo terminui hipotekos kreditorius atsisako priimti hipoteka utikrintos prievols dalyk, skolininkas gali mokti hipotekos staigos depozito sskait vis skolos sum ir tuo hipoteka taip pat baigsis. Hipotekos pabaigos momentas yra jos iregistravimo i hipotekos registro momentas.
2.7. KEITIMAS
Dar viena daiktini teisi, numatyt iuo metu galiojaniame Civiliniame kodekse, yra keitimas. i daiktin teis reikia esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinant kilnojamojo daikto ar turtini teisi keitim, kai keitimo objektas perduodamas kreditoriui, treiajam asmeniui ar paliekamas kaito davjui. kaito davjui paliktas keitimo objektas gali bti urakinamas, uantspauduojamas ar paymimas enklais, rodaniais jo keitim. keitimo atsiradimo pagrindai yra sutartis ir statymas. keitimo objektas yra kilnojamieji daiktai ir turtins teiss. Kai keitimo objektas perduodamas kaito turtojui, sudaroma raytin keitimo sutartis. Ji gali bti sudaroma kaip atskira keitimo sutartis
CIVILIN TEIS
103
2. DAIKTIN TEIS
VVK
(laktas) arba susitarimas dl keitimo gali bti trauktas sutarti, i kurios kyla pagrindin prievol. keitimo teis baigiasi: pasibaigus keitimu utikrintai prievolei; uvus keistam daiktui; . kaito turtojui gijus nuosavybs teis keist daikt arba keistoms teisms perjus kaito turtojui; pasibaigus teiss, esanios keitimo dalyku, galiojimo terminui; kai kreditorius negali patenkinti savo reikalavimo i keitimo dalyko dl iekinio senaties termino praleidimo; ali susitarimu ar kreditoriui keitimo atsisakius. Atskira keitimo ris yra keitimas lombarde. Lombarduose gali bti keiiami asmeninio naudojimo daiktai, siekiant utikrinti trumpalaiki kredit kuriuos lombardai suteikia fiziniams asmenims, grinim.
104
CIVILIN TEIS
VVK
3. NUOSAVYBS TEIS
3. NUOSAVYBES TEISE
3.1. NUOSAVYBS TEISS SVOKA IR TURINYS
Nuosavybs mokslin svoka vartojama dviem prasmmis: ekonomine ir teisine. Nuosavyb ekonomine prasme suprantama kaip ekonominiai santykiai, atsirad dl daikt valdymo, naudojimo ir jais disponavimo; jie istorijos eigoje keitsi. i svoka teisine prasme suprantama kaip i teisini santyki reguliavimas teiss normomis. Kartu nuosavybs teis gali bti suprantama kaip objektin ir subjektin teis. Objektin teis - tai bendr teiss norm sistemos, kurios nesusietos su konkreiais nuosavyb turiniais asmenimis (nuosavybs teiss subjektais) ir nenustato konkreiai i nuosavybs teiss objekt. Be objektins nuosavybs teiss, yra subjektin nuosavybs teis, kuri nustato konkreius asmenis (nuosavybs teiss subjektus) ir jiems priklausanius daiktus bei j teises ir pareigas. Nuosavyb teisine prasme - visuma teiss norm, kurios tvirtina ir gina tam tikr daikt priklausomyb tam tikram asmeniui arba keliems asmenims ir nustato jiems galimyb tuos daiktus valdyti, naudoti ir jais disponuoti. Nuosavyb teisine prasme tvirtina ekonominius nuosavybs santykius teisinmis normomis. Nuosavybs teiss norm charakteris ir turinys atitinka ekonomini nuosavybs santyki charakter ir turin. Nuosavybs teis yra besikeiianti istorin kategorija. Jos turinys keiiasi priklausomai nuo ekonomini nuosavybs santyki turinio pasikeitim. Taiau nuosavyb ekonomine prasme yra kiekvienoje visuomenje, o nuosavybs teis turi istorin, pereinamj charakter. Nuosavybs teis subjektin prasme yra asmens arba keleto asmen teis jiems priklausanius daiktus valdyti, naudoti ir jais disponuoti. Kiekvieno savininko subjektin teis egzistuoja tiktai teisiniuose santykiuose, kuri turin sudaro valdymo, naudojimo ir disponavimo teiss. Nuosavybs teisini santyki pagrind sudaro ekonominiai nuosavybs santykiai. Nuosavybs teisini santyki ypatumas tas, kad ie santykiai yra absoliutiniai. Tai reikia, kad iuose santykiuose nuosavybs teis turintys asmenys (savininkai) turi teis jiems priklausanius daiktus valdyti, naudoti ir
CIVILIN TEIS 105
3. NUOSAVYBS TEIS
VVK
jais disponuoti, o visi kiti asmenys (fiziniai, juridiniai) privalo nekliudyti, netrukdyti savininkui ias teises gyvendinti. Taigi iame nuosavybs teiss santykyje yra konkretus io santykio dalyvis - turintis teises savininkas, o kiti io santykio dalyviai neapibrti. Jie yra visi asmenys ir jie yra nevardyti. Nuosavybs santykius reguliuoja: 1) LR Konstitucijos 23, 46, 47, 128 straipsniai, kurie nustato bendruosius nuosavybs teiss nuostatus; 2) LR civilinis kodeksas, kurio atskiras institutas yra nuosavybs teis; 3) atskiri statymai, pavyzdiui, LR ems statymas. Nuosavybs teiss turin sudaro trys savininko teiss: jam priklausani objekt valdymas, naudojimas ir jais disponavimas. Valdymas suprantamas kaip faktikas daiktinis viepatavimas, daikto turjimas. Teis susieja valdym su kitais teisiniais santykiais, ikylaniais su treiaisiais asmenimis, ir dl to valdymas yra teisinis santykis. ia reikia skirti : 1) valdym kaip vien i savininkui priklausani teisi; 2) valdym, priklausant nesavininkui. Savininkas yra faktinis daikto valdytojas, ir statymas gina savininko valdym nuo treij asmen paeidim. Jeigu valdymas paeistas (daiktas buvo prarastas), tai savininkas gali pareikti valdymo paeidjui iekin dl daikto ireikalavimo (vindikacin iekin) - nevaldanio savininko iekin valdaniam nesavininkui (CK 4.95 str.). Valdymas gali bti atskirtas nuo savininko ir priklausyti nesavininkui. is atskyrimas nuosavybs teiss nepanaikina. Toks nesavininko valdymas skirstomas teist ir neteist, sining ir nesining. Kaip teist nesavininko valdym reikia suprasti tuos atvejus, kai daiktas faktikai valdomas remiantis sutartimi su savininku (keitimas, nuoma ir kt.) ar statymu, administraciniu aktu. Neteistu laikomas toks valdymas, kuris neturi teisinio pagrindo (pavyzdiui, daikto uvaldymas smurtu). Siningu valdymu laikomas toks valdymas, kai valdytojas neino ir neturi inoti, kad jo valdymas yra neteistas. Valdymo siningumas ir nesiningumas turi esmin reikm sprendiant valdytojo atsakomybs savininkui klausim. statymai valdymo suskirstym sining ir nesining taiko tik neteistam valdymui. Teistas valdymas, turintis teisin pagrind, negali bti nesiningas.
106 CIVILIN TEIS
VYK
3. NUOSAVYBS TEIS
Naudojimas reikia daikto nauding savybi panaudojim ir pajam gavim. Kaip pajamos suprantami taip pat ir gaunami vaisiai. Daiktu gali naudotis savininkas ir nesavininkas. Savininkas gali perduoti teis naudotis daiktu kitam asmeniui (nuomos, panaudos ir kitomis sutartimis). Nesavininko naudojimasis daiktais gali bti laikino (pagal sutart) ir nuolatinio pobdio, pavyzdiui, valstybini ir savivaldybs moni. Naudojimasis gali bti numatytas tik kaip asmeninis naudojimasis, bet gali bti leidiama ir toliau perduoti naudojimuisi tretiesiems asmenims, pavyzdiui, subnuoma. Ji gali bti ipleiama ir pajam i daikto bei jo vaisi gavim. Disponavimas - tai santykiai, kurie keiia daikto teisin padt. Savininkas gali turim nuosavybs teise daikt suvartoti, sunaikinti (iskyrus atvejus, kai tai alinga visuomenei), perleisti daikt kitiems asmenims laikinai naudotis, perdirbti arba pakeisti jo nuosavyb. Taigi disponavimas yra teiss norm nustatyta galimyb savininko nuoira nustatyti daikto teisin padt, jo teisin likim. Disponavimas paprastai priklauso savininkui. Tam tikrais statymo numatytais atvejais gali priklausyti ir nesavininkui - pavyzdiui, tiesti geleinkel, realizuoti neatsiimtus krovinius. Lombardas turi teis perleisti daiktus iiekant skolininko turt u skolas. Teis disponuoti daiktais gali bti laikinai i savininko atimta (pavyzdiui, udjus daiktams aret). Savininko teiss ireikia ne mogaus santyk su daiktu, o tokius visuomeninius santykius, kuri materialinis objektas yra daiktas. Kai mes kalbame, kad savininkas turi teis turt valdyti, naudoti ir juo disponuoti, tai mes turime galvoje, kad kiti asmenys turi savininkui tam tikras pareigas: jie neturi atlikti toki veiksm, kurie trukdyt savininkui savo turt valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Nuosavybs teiss teisinis turinys ir sudaro savininkui statymo suteikiamas teises. Savininkas kiekvien i teisi gali perduoti kitam asmeniui, likdamas savininkas, pavyzdiui, nuomodamas, keisdamas. Taiau iais atvejais savininkas turi nuosavybs teis, o ie kiti asmenys jos negyja. Bna, kad valdymo, naudojimo ir disponavimo teises turi asmuo, kuris nra turto savininkas. To pagrindas paprastai bna vairios sutartys. Nuosavybs teiss turinys, kai teiss priklauso ne savininkui, o kuriam nors kitam asmeniui, skiriasi. Savininkas valdo, naudoja ir disponuoja savo interesais. Pavyzdiui, saugotojas valdo, komisionierius disponuoja svetimu turtu ne savo, o saviCIVILIN TEIS 107
3. NUOSAVYBS TEIS
VVK
ninko interesais. Taigi prieingai. Aiku, nurodytieji asmenys gali ia turti ir savo interes. Kai kada ie interesai yra svarbiausi (pavyzdiui, nuomininkas pirmiausiai siekia gyvendinti savo interesus, komisionierius - gauti atlyginim ir pan.).Taiau iomis slygomis tarp savininko teisi ir kit asmen analogini teisi lieka esminis skirtumas. Savininkas savo turt valdo, naudoja ir juo disponuoja savo valdia, valia, nes jis pavaldus tik statymui. Tuo tarpu kiti asmenys gyvendina tas paias teises, gautas i savininko, ir todl jie pavalds ne tik statymui, bet ir savininkui, atsivelgiant statymo ikeltus reikalavimus. Savininko teiss neterminuotos. Nesavininkui (pavyzdiui, nuomininkui) ios teiss gali bti perduotos tam tikram laikui. Savininkui nurodytos teiss priklauso visikai. Nesavininkas ias teises gyvendina tiktai i anksto nustatytose ribose (pavyzdiui, komisionierius realizuoja teisin, o ne faktin disponavim). Savininkas, laikydamasis statymo, pats nustato, kokia kryptimi jis panaudos jam priklausanias teises. Nesavininkui tai gali nustatyti savininkas (pavyzdiui, nuomos sutartyje apibrdamas nuomininko teises ir pareigas). Nuosavybs teisiniai santykiai, kaip ir apskritai teisiniai santykiai, turi tam tikr element: 1) teiss subjektas yra savininkas (atskiri fiziniai ir juridiniai asmenys, valstyb ir savivaldyb); 2) pareig subjektai yra visi kiti asmenys, pavalds iai teisinei tvarkai. Tuo nuosavybs teisiniai santykiai skiriasi nuo prievolini teisini santyki, kuri pareig subjektai yra vienas arba keli skolininkai.
3.2. NUOSAVYBS RYS

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas pagal nuosavybs teiss subjektus ir j teisin padt nuosavybs teisiniuose santykiuose nuosavyb skirsto ris. Lietuvos Respublikoje yra privati ir vieoji nuosavyb, taip pat leidiama ir miri nuosavyb, jeigu tai neprietarauja Lietuvos Respublikos statymams. Privaios nuosavybs teise Lietuvos Respublikoje leidiama turti bet kok turt, jeigu to nedraudia is kodeksas ar kiti Lietuvos Respublikos statymai.
108
CIVILIN TEIS
VVK
3. NUOSAVYBS TEIS
Lietuvos Respublikoje leidiama bendra Lietuvos Respublikos juridini ar fizini asmen nuosavyb, bendra Lietuvos valstybs ir usienio valstybi nuosavyb, jeigu taip nustato Lietuvos Respublikos statymai bei tarpvalstybins sutartys. Lietuvos Respublikos teritorijoje leidiama usienio valstybi fizini asmen, asmen be pilietybs, usienio valstybi juridini asmen, tarptautini organizacij bei usienio valstybi nuosavyb, jeigu ko kita nenustato Lietuvos Respublikos statymai. Nuosavybs teiss subjektai Lietuvos Respublikoje gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys, valstyb ir vietos savivaldybs. Pagal LR CK 4.38 str. nuosavybs teiss objektas gali bti daiktai ir kitas turtas. Turtas skirstomas nekilnojamj ir kilnojamj. Nekilnojamuoju turtu paprastai laikomi tokie daiktai, kurie yra susij su eme ir negali bti perkeliami i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties bei esms ir i esms nesumainus j verts, pavyzdiui, em, pastatai, fabrikai ir kitas turtas, kuris savo prigimtimi yra nekilnojamasis arba tokiu pripastamas pagal statymus. Turtas, kur galima perkelti i vienos vietos kit nepakeitus jo esms ir i esms nesumainus jo verts arba be didels alos jo paskiriai, laikomas kilnojamuoju, jeigu statymai nenustato ko kita. Civilinis kodeksas atskirai reguliuoja vieosios nuosavybs ir privaios nuosavybs subjektus bei objekt rat. Vieosios nuosavybs teiss subjektai Lietuvos Respublikoje yra valstyb ir savivaldybs. Vieosios nuosavybs teiss objektai Lietuvos Respublikoje yra: 1) em, gamtos itekliai, iskyrus tuos atvejus, kai ie objektai nuosavybs teise priklauso kitiems nuosavybs teiss subjektams; 2) materialiniai itekliai, skirti Lietuvos Respublikos aukiausiosios valstybins valdios ir vietins valdios funkcijoms bei vykdomosiomstvarkomosioms funkcijoms gyvendinti; 3) turto dalis, priklausanti Lietuvos Respublikai ar savivaldybei bendrosios nuosavybs teise su kitais nuosavybs teiss subjektais; 4) valstybini (savivaldybi) moni, staig ir organizacij turtas; 5) valstybs (savivaldybi) biudeto finansiniai itekliai. Lietuvos valstybei iimtine nuosavybs teise priklauso ems gelms, taip pat valstybins reikms vidaus vandenys, mikai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultros objektai.
CIVILIN TEIS 109
savyb.
Viej nuosavyb sudaro valstybs nuosavyb ir savivaldybi nuo-
3. NUOSAVYBS TEIS
WK
Lietuvos Respublikai priklauso iimtins teiss oro erdv vir jos teritorijos, jos kontinentin elf bei ekonomin zon Baltijos jroje. Savivaldybs nuosavyb gali bti bet koks turtas, kuris reikalingas Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniam vienetui ir pagal statymus priskiriamas savivaldybi nuosavybei. Valstybs ir savivaldybi mons, staigos ir organizacijos atitinkam valstybs ar savivaldybi turt valdo, naudoja ir juo disponuoja patikjimo teismis, vadovaudamosi savo statais (nuostatais). Privaios nuosavybs teiss subjektai yra fiziniai asmenys, jie taip pat gali bti ir juridiniai asmenys. Privaios nuosavybs teiss objektas gali bti bet koks turtas, neribojant kiekio, jeigu Civiliniame kodekse ar kituose statymuose neudrausta t turt turti privaios nuosavybs teise. Privaios nuosavybs teiss objektas negali bti turtas, kuris nuosavybs teise gali priklausyti tik Lietuvos valstybei.
3.3. BENDROSIOS NUOSAVYBES TEISE

Bendrja nuosavybe yra laikomas turtas, kuris priklauso kartu dviem arba keliems savininkams. Tokie bendrasavininkiai gali bti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, ie subjektai ir valstyb, kelios valstybs, t.y. bendraturtis gali bti kiekvienas asmuo, galintis bti nuosavybs teisini santyki subjektu (CK 4.72 str.). Skiriama bendroji dalin nuosavyb, kai bendrojoje nuosavybje nustatytos kiekvieno savininko turto dalys, ir bendroji jungtin nuosavyb, kai turto dalys nenustatytos. Bendrosios nuosavybs teis laikoma daline, jeigu statymai nenustato ko kita (CK 4.73 str. 2 d.). Bendrosios nuosavybs teisei bdinga: a) keli subjektai - savininkai. Jie gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys, valstyb, savivaldybs. Subjektai gali bti du ar daugiau asmen; b) vieningas objektas - koks nors daiktas ar daikt visuma. Kiekvieno bendrasavininkio nuosavybs teis yra vis objekt, o ne kuri jo dal natra. Bendroji nuosavyb gali bti dvejopa (CK 4.73 str. l d.): 1) su nustatytomis dalimis (dalin nuosavyb - bendrosios dalins nuosavybs teis);
110 CIVILIN TEIS
VVK
3. NUOSAVYBS TEIS
2) be nustatyt dali (jungtin nuosavyb - bendrosios jungtins nuosavybs teis).
3.4. BENDROJI DALIN IR BENDROJI JUNGTIN NUOSAVYB

Turto savininkas gali bti vienas subjektas - individualus - arba keli subjektai. Bendroji dalin nuosavyb priklauso keliems asmenims. Kad kiekvienam i bendrosios dalins nuosavybs dalyvi priklauso teis dal, nesukelia joki abejoni. Sudtingesnis klausimas, kokia btent dalis priklauso. Vyraujania civilins teiss literatroje nuomone, kiekvienam bendrosios dalins nuosavybs dalyviui priklauso teis viso bendro turto dal. Taiau kyla klausimas, kaip kiekybikai t dal apskaiiuoti. Tai yra btina tarp bendrasavininki paskirstant i bendro turto gaunamas pajamas ir pasidalijant ilaidas, t.y. svarbu nustatant, koki dal bendrasavininkis gali pretenduoti idalijant bendrj dalin nuosavyb arba atidalijant i jos vien ar kelias dalis. Reikia pasakyti, kad dalies dydis bendrojoje dalinje nuosavybje gali kisti. Jis gali padidti ar sumati keiiantis bendrosios nuosavybs turtojams, pagerinant jos kokyb ir esant daugeliui kit aplinkybi, kurias btina vertinti. Taigi bendrasavininki dalys bendrojoje dalinje nuosavybje gali bti vardijamos trupmenomis arba procentais. Pavyzdiui, vienam bendrasavininkiui gali priklausyti 3/4, 2/3, 7/10 ir panaiai arba 10, 20, 35 ar 50% bendrosios nuosavybs. Bendroji nuosavyb neturi vieningo subjekto, jai charakteringa keletas subjekt. Bendroji dalin nuosavyb valdoma, naudojama ir ja disponuojama vis jos dalyvi sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvark nustato teismas bet kuriam i jos dalyvi pateikus iekin. Savo nuosavybs teisei gyvendinti savininkai gali bendrosios nuosavybs teiss pradais steigti juridin asmen, kuris j nuosavybs teis gyvendina remdamasis Lietuvos Respublikos norminiais aktais, reguliuojaniais toki juridini asmen veikl, taip pat juridinio asmens statais (nuostatais) (CK 4.75 str.). Kiekvienas i bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvi proporcingai savo daliai turi teis bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo dalyvauti ilaidose, daromose jam ilaikyti ir isaugoti, mokesiams, rinkliavoms ir kitiems mokjimams (CK 4.79 str.).
CIVILIN TEIS
111
3. NUOSAVYBS TEIS
VVK
Kiekvienas i bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvi turi teis perleisti kitam asmeniui savo dal bendrosios nuosavybs teisje (CK 4.78 str.). Jeigu dalis bendrosios nuosavybs teisje perduodama paaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyviai turi pirmenybs teis pirkti parduodam dal ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis paiomis slygomis, iskyrus tuos atvejus, kai parduodama i viej varytini. Dalies bendrosios nuosavybs teisje pardavjas privalo ratu praneti kitiems bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyviams apie ketinim parduoti savo dal paaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kain bei kitas slygas, kuriomis j parduoda. Kai parduodama dalis gyvenamojo namo bendrosios nuosavybs teisje ar buto daugiabuiame name, tai praneama per notarin kontor. Jeigu kiti bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyviai atsisako pasinaudoti savo pirmenybs teise pirkti arba ios teiss gyvenamojo namo ar buto atvilgiu negyvendina per vien mnes, o kito turto atvilgiu - per deimt dien nuo praneimo gavimo dienos, tai pardavjas turi teis parduoti savo dal bet kuriam asmeniui. Jeigu dalis parduota paeidiant pirmenybs teis j pirkti, kitas bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvis turi teis per tris mnesius teismine tvarka pareikalauti, kad jam bt perkeltos pirkjo teiss ir pareigos. Kiekvienas i bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvi turi teis reikalauti atidalyti j i bendro turto. Jeigu nesusitariama dl atidalijimo bdo, tai kiekvienu bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvio iekiniu turtas padalijamas natra, kiek tai galima be neproporcingos alos jo paskiriai; prieingu atveju atsidalijantys bendrasavininkiai gauna kompensacij pinigais. Bendrosios dalins nuosavybs teiss dalyvio kreditorius turi teis pareikti iekin dl jo skolininko atidalijimo nukreipti iiekojim jo dal. Bendrijos narys gali istoti i bendrijos, jeigu jis subankrutavo ir dl to negali dalyvauti jos veikloje. Kitais atvejais bendrijos narys gali istoti i bendrijos ir atsiimti savo turto dal, jeigu tam neprietarauja n vienas i tikrj nari. Bendrijos jungtins veiklos sutartyje gali bti nustatytos ir kitos istojimo i bendrijos slygos (CK 4.80 str.). Bendrojoje jungtinje nuosavybje kiekvieno savininko turto dalys nra nustatytos ir grietai vardytos. Bendrosios jungtins nuosavybs teiss gali atsirasti tik statymo nustatytais atvejais, pavyzdiui sutuoktini turtas yra laikomas bendrja jungtine nuosavybe. Sutuoktiniai bendrosios nuosavybs teise jiems priklausant tur gali tik valdyti ir naudoti. Toks bendro112 CIVILIN TEIS
VVK
3. NUOSAVYBS TEIS
sios nuosavybs teise priklausanio turto valdymas ir naudojimas paprastai bna apsprstas bendro vis bendraturi susitarimo. Kiekvienas ios ries nuosavybs turtojas turi teis sudarinti sandorius, susijusius su bendrosios nuosavybs turto valdymu bei naudojimu, jeigu kitaip nenumatyta tarp j sudarytame susitarime. Taiau tokiu atveju reikalingas kit bendraturi sutikimas. Jeigu vienas bendraturi sudaro sandor neturdamas reikalaujamo kit bendrosios jungtins nuosavybs turtoj sutikimo, tai toks sandoris kit bendraturi reikalavimu gali bti pripaintas negaliojaniu. Bendraturiai turi vienodas teises bendro daikto ar turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu ar turtu, taip pat privalo solidariai apmokti ilaidas jam ilaikyti ir isaugoti, mokesiams ar kitokioms rinkliavoms, jeigu sutartis ar statymas nenumato ko kita. Bendrosios jungtins nuosavybs turtoj dalys gali bti nustatytos bendrj jungtin nuosavyb dalijantis arba atidalijant i jos vieno bendraturio dal. Preziumuojama, kad vis bendraturi dalys yra lygios, jeigu kitaip nenumatyta statyme arba sutartyje dl bendrosios jungtins nuosavybs atsiradimo. Bendraturio dalies bendrojoje jungtinje nuosavybje dydis nustatomas bendraturi susitarimu, o jeigu jie nesusitaria - sprendia teismas. Reikia pasakyti, kad sutuoktini santuokos metu gyta nuosavyb yra bendroji jungtin, jeigu tarp j sudaryta sutartis nenustato kitokios bendrosios nuosavybs ries. Sutuoktiniai vedyb sutartyje savo turt gali vardyti kaip bendrj jungtin arba kaip atskir kiekvieno j nuosavyb. Turtas, kuris priklaus kiekvienam i sutuoktini iki santuokos, ir po jos sudarymo yra laikomas atskira kiekvieno j nuosavybe. Analogik teisin status turi ir tas turtas, kuris vienam i sutuoktini buvo padovanotas ar gytas palikimu, bei asmeninio naudojimo daiktai, iskyrus prabangos daiktus, nors jie ir buvo sigyti u bendras sutuoktini las. Visas is turtas yra atskira kiekvieno i sutuoktini nuosavyb. Kita vertus, kiekvieno sutuoktinio turtas gali bti vardijamas kaip bendroji jungtin nuosavyb, jeigu santuokos metu tam turtui ilaikyti buvo panaudotos bendros sutuoktini arba asmenins kito sutuoktinio los, kurios enkliai padidino kitam sutuoktiniui asmenins nuosavybs teise priklausanio turto vert. Pavyzdiui, name, kuris iki santuokos priklaus vienam i sutuoktini, bendromis abiej sutuoktini lomis buvo atliktas kapitalinis remontas. Taiau i taisykl taikoma tik tuo atveju, jeigu tarp sutuoktini sudarytoje vedyb sutartyje nenumatyta kitaip.
CIVILIN TEIS
113
3. NUOSAVYBS TEIS
VVK
3.5. NUOSAVYBS GIJIMO IR PRARADIMO PAGRINDAI

Nuosavybs teis priskiriama prie toki subjektini teisi, kurios atsiranda tik esant tam tikriems juridiniams faktams. ie juridiniai faktai vadinami nuosavybs teiss atsiradimo pagrindais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato iuos nuosavybs gijimo pagrindus: pagal sandorius; paveldjimu; pasisavinant vaisius ir pajamas; pagaminant nauj daikt; pasisavinant beeiminink daikt; pasisavinant laukinius gyvnus, laukines ar namines bites; pasisavinant beprieirius ir priklydusius naminius gyvnus; pasisavinant radin, lob; atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultros vertybes ir kitus daiktus (turt) visuomens poreikiams; konfiskuojant ar kitu bdu u paeidimus paimant pagal statym daiktus (turt); gyjamja senatimi ir kitais statyme numatytais pagrindais. Nuosavybs teis vaisius ir pajamas priklauso j savininkui, jeigu sutartis ar statymai nenustato ko kita. Beeimininkiu laikomas toks daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas yra neinomas. Toks beeimininkis daiktas nuosavybs teise ' gali bti perduotas tik valstybei arba savivaldybei teismo sprendimu, priimtu pagal finans, kontrols arba savivaldybs institucijos pareikim. Kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklaus arba kuri savininkas atsisak tiesiai tai isakydamas arba juos imesdamas, tampa tuos daiktus pradjusio valdyti asmens nuosavybe. Laisvje esantys laukiniai gyvnai, kurie laikantis statym buvo pagauti arba nuauti, tampa juos pagavusio arba nuovusio asmens nuosavybe, jeigu statym nenustatyta kitaip. Asmuo, sulaiks priklydusi arba beprieir namin gyvn, privalo tuojau praneti apie tai gyvno savininkui ir jam gyvn grinti, o jeigu jam gyvno savininkas ar jo adresas neinomas, per 3 dienas praneti apie gyvno sulaikym policijai ar savivaldybs institucijai. Jei per 2 savaites gyvno savininkas nepaaikja, jis netenka nuosavybs teiss t gyvn. iuo atveju gyvnas gali tapti j sulaikiusio ir ilaikiusio asmens nuosavybe. Radiniu laikomas pamestas daiktas, kurio savininkas neinomas. Rads pamest daikt, asmuo privalo per l savait nuo radimo dienos praneti apie radin policijai ir jai radin perduoti, jeigu pats nenori ar negali jo saugoti. Daikt rads asmuo ar policija perduot rast daikt privalo laikyti 6 mnesius. Jeigu daikt pamets asmuo neatsiranda, radinys gali atitekti daikt radusiam asmeniui. Jeigu per t laik daikt pamets asmuo paaik114 CIVILIN TEIS
WK
3. NUOSAVYBS TEIS
ja, daiktas jam yra grinamas, bet prie tai jis turi atlyginti daikto ilaikymo ir kitas su radiniu susijusias ilaidas. Pamets daikt asmuo privalo mokti u radim radusiam daikt asmeniui 5% rasto daikto verts dydio mokest. Lobis - tai emje ukasti ar kitaip paslpti pinigai arba vertingi daiktai, kuri savininkas negali bti nustatytas daniausiai dl to, kad nuo j ukasimo ar paslpimo prajo daug laiko. Nuosavoje emje rastas lobis tampa j radusio asmens nuosavybe. Asmuo, kuris rado lob svetimoje emje atsitiktinai arba turdamas savininko leidim iekoti lobio, gauna 1/4 lobio, o kitos 3/4 tenka ems, kurioje lobis buvo rastas, savininkui, jeigu i anksto nebuvo susitarta kitaip. Jeigu asmuo netinkamai laiko jam nuosavybs teise priklausanius daiktus, turinius visuomenei didel istorin, menin ar kitoki vert, tai valstybs institucija, kurios udavinius eina tokios ries daikt apsauga, spja savinink, kad jis nustot netinkamai laikyti daiktus. Jeigu savininkas io reikalavimo nevykdo, tai pagal atitinkamos institucijos iekin teismas gali iuos daiktus i savininko paimti. Valstyb turi teis paimti daikt i savininko visuomens poreikiams teisingai atlygindama, taip pat ir neatlygindama, kaip sankcij u teiss paeidimus. gyjamoji senatis yra tada, kai fizinis ar juridinis asmuo, kuris nra daikto savininkas, bet yra siningai daikt gijs bei siningai, teistai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip sav nekilnojamj daikt valds ne maiau kaip 10 met arba kilnojamj daikt - ne maiau kaip 3 metus, kai per vis valdymo laikotarp daikto savininkas turjo teisin galimyb gyvendinti savo teis daikt, bet n karto ja nepasinaudojo, gyja nuosavybs teis t daikt. Nuosavybs teiss gijimo pagal gyjamj senat fakt nustato teismas.
3.6. SAVININKO TEISI GARANTIJOS IR GYNIMAS

Lietuvos Respublika visiems savininkams garantuoja vienod teisi gynim. Niekas neturi teiss: 1) paimti i savininko turt prievarta, iskyrus Lietuvos Respublikos statym nustatytus atvejus; 2) reikalauti, kad savininkas prie savo vali sujungt turt su kito savininko turtu.
CIVILIN TEIS
115
3. NUOSAVYBS TEIS
WK
Turtas i savininko prie jo vali gali bti paimtas tik teismo sprendimu, nuosprendiu ar specialiu rekvizicijos aktu. Savininkui turi bti atlyginta paimto turto vert, iskyrus atvejus, kai turtas konfiskuojamas u padaryt teiss paeidim (CK 4.95 str.). Tipika padtis, kai savininkas, remdamasis jam priklausania nuosavybs teise, turt valdo pats. Bet bna, kad savininkas yra vienas asmuo, o turt valdo kitas asmuo. Valdymas ir nuosavyb gali bti teistai atskirti, pavyzdiui, perdavimas saugoti, keitimas, nuoma ir t.t. Tada savininko interesai ginami kitais teisiniais pagrindais, kuriais remdamasis valdo kitas asmuo. Bna, kad tam tikro savininko turtas patenka svetim valdym nesant tam jokio teisinio pagrindo, pavyzdiui, radinio pasisavinimas, daikto pavogimas ir kt. Tais atvejais savininkas gali savo interesus apsaugoti tik ypatingu nuosavybs teiss gynimo bdu - vindikaciniu iekiniu. Vindikacinis iekinys yra nevaldanio savininko iekinys valdaniam nesavininkui dl turto ireikalavimo i svetimo neteisto valdymo. Savininkas gali rasti kito neteistai valdom savo daikt, kuris buvo pagrobtas, rastas. Tokiais atvejais iekinys, be abejons, yra tenkinamas. Sudtingiau, kai i savininko valdymo ijs turtas randamas ne pas tiesiogin jo teiss paeidj, o pas kur nors kit asmen, kuris galbt j gijo ne tiesiogiai i teiss paeidjo, o dar i kit asmen. Tada tokio iekinio patenkinimas paeidia gijjo interesus, nes is ne visada gali regreso tvarka iiekoti pardavimo kain. statymas klausim sprendia atsivelgdamas dvi svarbiausias aplinkybes: 1) kokiu bdu savininkas nustojo turt valdyti; 2) koks neteisto turto gijimo charakteris: siningas ar nesiningas. Reikalavimas grinti turt i svetimo neteisto valdymo vadinamas vindikaciniu. Terminas "vindikacinis" kils i lotyniko odio vindicare reikalauti pagal teis. Vindikacin reikalavim paprastai pareikia savininkas: a) fiziniai asmenys; b) juridiniai asmenys; c) valstyb, savivaldybs ar j institucijos. Pagal LR CK 4.95 str. savininkas turi teis ireikalauti turt i svetimo neteisto valdymo: 1) kai turt neteistai valdo nesiningas gijjas; 2) kai neteistas gijjas (tiek siningas, tiek nesiningas) turt gijo neatlygintinai;
116 CIVILINE TEIS
3. NUOSAVYBS TEIS
3) kai turtas, valdomas siningo gijjo, yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavs j valdyti, pamestas arba i kurio nors buvo pagrobtas, arba kitaip nustoja bti j valdomas be j valios. Neleidiama i gijjo ireikalauti turto, jeigu jis perduotas nustatyta teismo sprendimams vykdyti tvarka. Vindikacinio reikalavimo dalykas gali bti apibrtas tiktai individualiais poymiais, t.y. daiktai, kurie nuosavybs teise priklauso savininkui. Riniais poymiais apibrtus daiktus galima ireikalauti i svetimo neteisto valdymo tada, jeigu jie yra individualizuoti, iskirti i kit panai daikt mass, pavyzdiui, malkos, paarai (ienas, iaudai), sudti tam tikroje vietoje, grdai, supilti maius ir padti tam tikroje vietoje. Reikalavimas priteisti kit tos ries daikt arba daikto vert nra vindikacinis reikalavimas. Vindikacinis dalykas gali bti ne tik visas daiktas, bet ir daikto dalis, pavyzdiui, automobilio ratai. Neteistai uvaldytam daiktui uvus, galima pareikti iekin dl alos atlyginimo, o ne vindikacin iekin sunykus daiktui, kuriam nuosavybs teiss pasibaig. Pagal LR CK 4.96 str. siningu laikomas toks gijjas, kuris turto gijimo momentu neinojo ir neturjo inoti, kad asmuo, i kurio jis gijo turt, neturjo teiss jo perleisti. gijjo siningumas preziumuojamas. Iekovas gali i prezumpcij paneigti. Neteistai perleidiamo turto gijjas laikomas siningu, jeigu jis neturjo inoti, kad turto perleidjas neturi teiss perduoti turt iki io turto gijimo momento. Pamestu laikomas toks turtas: l ) kur savininkas ar teistas valdytojas nustojo valdyti prie savo vali ne dl kit asmen, o dl savo paties veiksm; 2) kuris prarastas veikiant nenugalimai jgai (savininkas pats pamet turt, turt nunea vjas, vanduo ir pan.). Pagrobtu turtu laikomas: 1) turtas, kur kitas asmuo neteistai pam i savininko (neteistai pam - slaptai, atm smurtu); 2) i teisto valdytojo prie jo vali slaptai, atvirai arba panaudojant smurt paimtas valdymas. Turto pametimas ir pagrobimas - nustojimas valdyti turt prie savo vali. Formos gali bti labai vairios. Kitas nuosavybs teiss gynimo bdas yra negatorinis iekinys. Tai, pasak LR CK 4.98 str., nuosavybs teiss gynimas nuo paeidim, nesusijuCIVILIN TEIS 117
3. NUOSAVYBS TEIS
VVK
si su valdymo netekimu, pavyzdiui, trukdymu naudotis uliniu. iais atvejais savininkas gali reikalauti paalinti bet kokius jo teiss paeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Nuosavybs pamim visuomens poreikiams reglamentuoja LR CK 4.100-4.102 str. Paimti daikt ar kit turt, priklausant asmeniui privaios nuosavybs teise, visuomens poreikiams leidiama tik iimtiniais atvejais ir tik statym nustatyta tvarka. Savininkui yra atlyginama pinigais pagal to daikto (turto) rinkos kain, o tam tikrais atvejais, esant ali susitarimui, perduodamas kitas daiktas. Ginus dl nuosavybs pamimo, verts ir dl nuosavyb pamus savininkui atsiradusi nuostoli sprendia teismas. Nuosavybs teis visuomens poreikiams paimam kilnojamj daikt valstybei pereina nuo atsiskaitymo su daikto savininku momento. Nuosavybs teis visuomens poreikiams paimam nekilnojamj daikt valstybei pereina nuo to daikto registravimo vieajame registre momento.
118
CIVILIN TEIS
WK
4. PAVELDJIMO TEIS
4. PAVELDJIMO TEISE
4.1. PAVELDJIMO SAMPRATA IR REIKM
Paveldjimo teiss vieta civilins teiss sistemoje yra apibdinama daugeliu aplinkybi. Pagal paveldjim pereina visos teiss ir pareigos, iskyrus tas, kurias perduoti statymo bdu draudia statymas arba j negalima perduoti dl toki teisi ir pareig esms. Paveldimo turto visuma neapsiriboja paveldtojui priklausaniomis turtinmis teismis, j eina palikjo prievolins teiss, skolos bei tam tikros asmenins neturtins teiss. Kitaip sakant, paveldjimo santykiai apima ne tik santykius, susijusius su turtiniais ar daiktiniais santykiais, bet ir gerokai platesn teisini santyki rat. Paveldjimas - tai mirusio asmens, palikjo, teisi ir pareig perjimas jo paveldtojams pagal paveldjimo teiss normas. Kalbant apie paveldjim, reikia atkreipti dmes du aspektus: 1) paveldjimo davjo teiss ir pareigos paveldtojams pereina universalaus teisi perdavimo bdu, t.y. nepakisdamos teiss ir pareigos pereina kaip viena visuma tuo paiu momentu, jeigu statymas nenumato ko kita; 2) paveldtojams pereina visos palikjo teiss ir pareigos, iskyrus tas, kurias perduoti paveldjimo bdu draudia statymai arba toks perdavimas prietarauja pai teisi ir pareig esmei. Paveldjimo reikm yra ta, jog kiekvienam visuomens nariui turi bti garantuota galimyb gyventi ir dirbti suvokiant, kad visa tai, k jis sukr ir sigijo per gyvenim, jo valia, o jei jis tokios valios prie mirt nepareik - pagal statym atiteks jam artimiems monms.
4.2. PALIKIMO ATSIRADIMO MOMENTAS IR VIETA

Palikimo atsiradimo momentas yra palikjo mirtis. Palikimas atsiranda ir tuomet, kai asmuo teismo sprendimu yra pripastamas mirusiu. is faktas yra fiksuojamas medicinini biologini duomen pagrindu, liudijaniu, kad mogaus organizme vyko negrtami pakitimai, leidiantys konstatuoti mirties fakt.
CIVILIN TEIS 119
4. PAVELDJIMO TEIS
VVK
Savo teisinmis pasekmmis asmens miriai yra prilyginamas teismo sprendimas paskelbti fizin asmen mirusiu (CK 2.31 str.). Fiziniam asmeniui teismo tvarka paskelbus j mirusiu ilieka teisnumas. Ir jeigu mirusiu paskelbtas asmuo yra gyvas, jis yra teisnus su visomis i to ikylaniomis pasekmmis. Jeigu mirusiu paskelbtas asmuo, kurio nra gyvo, tai jis tcisnumo yra neteks jau faktins savo mirties momentu, o ne tuo momentu, kai teismas paskelb j mirusiu. Taiau kadangi yra neaiku, ar asmuo, paskelbtas mirusiu, yra tikrai mirs, ar ne, nelieka nieko kito kaip teisines pasekmes, atsirandanias teismui paskelbus asmen mirusiu, prilyginti toms pasekmms, kurios atsiranda jam mirus. Palikimo atsiradimo vieta yra paskutin palikjo nuolatin gyvenamoji vieta. Jeigu ji neinoma, tai palikimo atsiradimo vieta yra ta vieta, kurioje yra pagrindin palikimo dalis. Jeigu pdiniai yra neinomi, palikimo atsiradimo vietos teismas, gavs ini apie palikimo atsiradim, imasi priemoni palikimui apsaugoti. Teismas imasi saugoti palikim ir kitais statyme numatytais atvejais: kai pdini nra palikimo atsiradimo vietoje; kai pdiniai nenori ir negali priimti palikimo; kai nors vienas pdini yra neveiksnus; kai inoma, kad palikjas turi dideli skol; kai yra kit aplinkybi, lemiani palikimo apsaug.
4.3. PAVELDJIMO PAGRINDAI

Paveldjimo pagrindai yra statymas ir testamentas. Abu ie pagrindai nra atriboti vienas nuo kito, greiiau jie yra vienas su kitu susij. Reikia paminti, kad pasitaiko ribini atvej, kai dalis palikimo pdiniams pereina pagal testament, o kita dalis -pagal statym. Paveldjimo santykiai visada yra susij su statymu. Paveldint tiek pagal testament, tiek pagal statym, statymas numato daugel privalom teisini fakt. Paveldint pagal statym, btini yra maiausiai du: 1) asmuo, kuriam yra paliekamas palikimas, turi bti numatytas statyme kaip statyminis pdinis; 2) paveldjimas turi atsirasti. Paveldint pagal testament, pdin vardija testatorius suraytame testamente. Jis gali n vienam i statymini pdini nieko nepalikti, taiau testatorius turi inoti, kad taip pasielgdamas, nors ir netiesiogiai, jis gali vis savo turt perduoti valstybei ar kitai socialinei institucijai.
120 CIVILIN TEIS
VVK
4. PAVELDJIMO TEIS
Taigi nepriklausomai nuo to, ar testamentas yra, ar ne, ir jeigu yra, tai koks jo turinys, paveldjimas visais atvejais atsiranda tik esant statyme numatytiems teisiniams faktams. Palikimas yra tai, kas po palikjo mirties palikimo teisi ir pareig permimo bdu pereina pdiniams. Siekiant paaikinti, kas realiai pereina pdiniams po palikj o mirties, reikia atkreipti dmes kelet dalyk. Pirma, palikim sudaryti gali tik tos teiss ir pareigos, kurios priklaus palikjui iki jo mirties. Teiss ir pareigos, kurios palikjui turt atsirasti tik jo mirties atveju, paveldjimo bdu pdiniams nepereina. Taiau i taisykl turi ir iimi. Pavyzdiui, apdrausto asmens mirties atveju, jeigu draudimo sutartyje nenumatytas kitas asmuo, kuriam turt tekti draudimo imoka, i imoka pereina mirusiojo pdiniams. Taigi pdiniams pereina teis, kuri palikjui iki jo mirties nepriklaus. Antra, ne visos palikjui priklausiusios teiss ir pareigos pereina pdiniams po jo mirties. Nepaveldimos yra tos teiss, kurios yra suaugusios" su palikjo asmenybe ir mirta" kartu su juo, pavyzdiui, autorysts teis. Traia, paveldti galima ne tik turtines, bet ir neturtines teises ir pareigas. Pavyzdiui, paveldint akcins bendrovs akcijas, pdiniui atitenka ne tik teis gauti dividendus, bet ir teis dalyvauti akcins bendrovs valdymo veikloje.
4.4. PAVELDJIMO TEISINIAI SANTYKIAI

Galima iskirti du paveldjimo teisini santyki raidos etapus. Pirmasis etapas prasideda palikimo atsiradimo momentu, t.y. palikjo mirties momentu. iuo momentu pdiniui atsiranda teis priimti palikim, kurios turin sudaro pdiniui suteikiama galimyb pasinaudoti ta teise ir priimti palikim arba jo atsisakyti. Kad pdinis galt pasinaudoti savo teise, tam tikriems asmenims atsiranda atitinkamos pareigos. Pirmiausiai visiems bendrai ir kiekvienam atskirai atsiranda pareiga netrukdyti pdiniui pasinaudoti palikjo jam suteikta teise. Antra, atitinkamoms institucijoms ir asmenims atsiranda pareiga bendradarbiauti su pdiniu iam gyvendinant savo teis. Pavyzdiui, civilins metrikacijos darbuotojai privalo pdiniui iduoti palikjo mirties paym, savivaldybs staigos darbuotojai - palikjo gyvenamosios vietos paym, palikimo atsiradimo vietos notariato darbuotojai privalo priimti pdinio pareikim dl palikimo primimo ir t.t.
CIVILIN TEIS
121
4. PAVELDJIMO TEIS
VVK
Pirmasis etapas pdiniui baigiasi tuo metu, kai vienaip ar kitaip realizuojama teis priimti palikim, t.y. kai pdinis arba priima palikim, arba nuo jo atsisako. Jeigu pdinis palikim priima, prasideda antrasis paveldjimo teisini santyki raidos etapas. is etapas trunka tol, kol nusprendiamas paveldimo turto likimas, pavyzdiui, dalijant j tarp vis pdini, kol forminamos paveldimos teiss ir kita. pdinis, prims palikim, gyja teis t palikim, kuri priklausomai nuo to, kas sudaro palikimo turin, gali bti dalijama kelet teisi. Pavyzdiui, taip atsiranda ios teiss: nuosavybs teis tam tikr daikt; prievolin teis tuo atveju, jei palikjas prievolje buvo kreditorius; asmenin neturtin teis, pavyzdiui, teis publikuoti krin, kurio autorius buvo palikjas, taiau jam esant gyvam is krinys nebuvo publikuotas. Taiau, kaip jau buvo minta, pdiniui paveldjimo bdu pereina ne tik teiss, bet ir pareigos tuose santykiuose, kuriuose palikjas buvo pareigotas asmuo. Paveldjimo teisini santyki sudtis - tai tie elementai, kurie teisin santyk ir sudaro, t.y.: > subjektai; > turinys; > dalykas. Paveldjimo teisini santyki subjektai paveldint pagal statym pirmiausiai yra pdiniai, numatyti paiame statyme, o paveldint pagal testament - asmenys, vardyti jame kaip pdiniai. Fiziniai asmenys, vardyti kaip pdiniai, paveldjimo teisini santyki dalyviais tampa bendra Civiliniame kodekse numatyta tvarka. Juridiniai asmenys pdiniais gali tapti tik paveldint pagal testament. Tam, kad juridinis asmuo galt bti pdinis, reikia, kad jis turt juridinio asmens status palikimo atsiradimo dien. Pavyzdiui, kiekvienas asmuo gali testamentu palikti palikim religinei organizacijai, tarkim, banyiai, vienuolynui ar kitai dvasinei institucijai, nepriklausomai nuo to, kokios ta institucija konfesijos. Taiau jeigu testamente numatyta, kad palikimas turi atitekti sektai, kuri Lietuvos Respublikoje neturi juridinio asmens statuso ir kurios veikla prietarauja moni bendruomens principams, pavyzdiui, ji kvieia savo narius dalyvauti masinse saviudybse, tai, nors i sekta ir bt registruota usienio valstybje kaip juridinis asmuo, palikimas jos naudai Lietuvos Respublikoje teism gali bti pripaintas negaliojaniu. pdiniai. Paveldint pagal statym, pdini rat apibria statymas, o paveldint pagal testament - testamentas. Reikia paymti, kad palikjai gali bti tik fiziniai asmenys, o pdiniai - ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, Lietuvos Respublika, savivaldybs institucijos, usienio valstybs ar
122 CIVILIN TEIS
VVK
4. PAVELDJIMO TEIS
tarptautins organizacijos. Paveldint pagal statym ir pagal testament, pdiniai gali bti tik palikjo mirties momentu esantys gyvi asmenys. Asmenys, gim po palikjo mirties, jei tai yra palikjo vaikai, pdiniai gali bti ir pagal statym, ir pagal testament, o visi kiti asmenys - tik pagal testament. LR CK 5.6 str. numatyti asmenys, kurie neturi teiss bti pdiniais. io straipsnio pirmojoje dalyje nurodoma, kad nei pagal statym, nei pagal testament neturi teiss paveldti asmenys, kurie prieingais teisei tyiniais veiksmais, nukreiptais prie palikj ar kur nors i jo pdini arba prie testamente ireiktos palikjo paskutins valios gyvendinim, sudar toki padt, kad jie tampa pdiniais, jeigu teismo tvarka nustatytos statyme numatytos aplinkybs. io straipsnio antroji dalis nustato atvejus, kuriais pdiniai neturi teiss gauti palikimo tik pagal statym, bet ne pagal testament. Treiojoje dalyje minima, kad paveldint pagal statym tvai, kuri galiojimai buvo apriboti teismo sprendimu, po savo vaik mirties neturi teiss bti pdiniais. LR CK 5.7 str. numatyti atvejai, kai paveldint pagal statym sutuoktiniai neturi teiss gauti palikim. Taisykls dl asmen, neturini teiss bti paveldtojais, galioja ir pdiniams, kurie paveldint pagal statym LR CK 5.11 str. yra numatyti kaip btini paveldtojai. Palikjas yra vienas pagrindini subjekt paveldjimo teisje. Tai gali bti tik fizinis asmuo, nesvarbu, ar jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, usienietis, ar apatridas (asmuo be pilietybs). Palikjas paveldjimo pagal statym atveju gali bti ir veiksnus, ir neveiksnus asmuo. Paveldint pagal testament, palikjas gali bti tik veiksnus asmuo, kadangi testamentas yra sandoris, kur sudaro asmuo, suvokiantis savo veiksm reikm bei pasekmes ir norintis savo mirties atveju paskirstyti savo palikim. Neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens sudarytas testamentas negalioja (CK 5.16 str.). Paveldjimo teisini santyki turinys - tai j dalyvi teiss ir pareigos. iuo atveju reikia atkreipti dmes tai, kad paveldjimo teisiniai santykiai vystosi dviem etapais. Pirmajame etape santyki turin sudaro pdinio teis priimti palikim, treij asmen pareiga netrukdyti pdiniui gyvendinti savo teiss ir atitinkam institucij pareiga bendradarbiauti su pdiniu gyvendinant savo teis. Antrajame etape pdinio, kuris prim palikim, teis priimti palikim transformuojasi teis palikim. Kaip jau buvo minta, pdinis perima visas palikjo teises ir pareigas, pavyzdiui, paskolos prievolje apmokti skol. Priimdamas palikim, pdinis tampa labai vairi savo teisine prigimtimi santyki dalyviu, gydamas juose arba teises, arba pareigas. Gali atsirasti teisini santyki tarp jo ir kit pdini, pavyzCIVILIN TEIS 123
4. PAVELDJIMO TEIS
VYK
diui, dalijantis tarpusavyje palikim, finansini ir mokesi institucij, teisi nekilnojamj daikt registracijos institucij bei kit asmen, kurie susij su palikimu. Paveldjimo teisiniai santykiai turi savo dalyk. Paveldjimo teisiniai santykiai kyla dl palikimo, kuris yra paveldjimu gyjamas turtas. Jis gali bti: 1) materials dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai); 2) nematerials dalykai (vertybiniai popieriai, preki enklai ir kt); 3) palikjo turtins reikalavimo teiss ir palikjo turtins prievols; 4) statym nustatytais atvejais intelektin nuosavyb (autori teiss literatros, mokslo ir meno krinius, gretutins turtins teiss bei teiss pramonin nuosavyb); 5) kitos statym nustatytos turtins teiss ir pareigos.
4.5. PAVELDJIMO TEISS PRINCIPAI

Paveldjimo teiss principai yra ie: > teisi permimo paveldjimu universalumo principas; testamento laisvs principas; btin pdini teisi ir pareig utikrinimo principas; pdini laisvs principas; palikjo, pdini, kit fizini ir juridini asmen, dalyvaujani paveldjimo santykyje, interes gynimo principas; paties palikimo gynimo nuo neteist ar nesining veiksm principas. Teisi permimo paveldjimu universalumo principas reikia, kad tarp palikjo valios palikti palikim tiems pdiniams, kuriems jis nori, ir pdinio valios priimti palikim neturi bti joki tarpini grandi, iskyrus tas, kurios numatytos statyme, pavyzdiui, jeigu pdinis yra neveiksnus, tai palikim jo vardu priima jo statyminis atstovas. pdinis yra vis palikjo teisini reikal tsjas ir permjas, iskyrus atvejus, numatytus statyme, pavyzdiui, pdinis nepakeiia palikjo prievolse, kurios tiesiogiai susijusios su palikjo asmeniu, arba pdiniui nepereina palikjo autorysts teis. Aptariamas principas pasireikia dar ir tuo, kad palikimo primimas apima vis palikim, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir pas k jis bt. Palikimo negalima priimti dalinai, su tam tikromis slygomis. Palikimas yra priimamas visas, nors pdinis gali net neinoti visos jo sudties. Pavyzdiui,
124
CIVILIN TEIS
VYK
4. PAVELDJIMO TEIS
pdinis gali neinoti palikjo banke laikom l sumos, pastarajam priklausani akcij ar skolini sipareigojim. Apskritai universalumo principas pasireikia tuo, kad pdinis perima ne tik palikjo teises, bet ir visas jo pareigas. Testamento laisvs principas reikia, kad testatorius gali pasirpinti, jog jo mirties atveju turimas turtas atitekt vieniems ar kitiems pdiniams, o gali ir visai tuo nepasirpinti. Jis gali palikti palikim bet kuriam civilins teiss subjektui, savo nuoira padalyti palikim tarp pdini, atimti palikim i vieno ar vis pdini ar forminti kok nors ypating palikimo paskyrim. is principas reikia, kad testatoriaus valia sudarant testament turi formuotis visikai laisvai, niekas neturi jo spausti naudodamasis palikjo bejgika padtimi, jo antauoti, grasinti pakenkti jam paiam ar jo artimiesiems ir pan. Testamento laisvs principas gali bti apribojamas tik tuo atveju, jeigu tarp pdini paveldint pagal statym yra toki, i kuri palikjas, nepaisant io principo, negali atimti privalomosios palikimo dalies. Tokie pdiniai dar romn teisje buvo vadinami btinais pdiniais. Prie toki pdini priskiriami asmenys, kuriems palikjas, bdamas gyvas, turjo mokti alimentus. Esant tokiems pdiniams, testamento laisvs principas yra apribojamas kitu paveldjimo teiss principu - btin pdini teisi ir interes utikrinimo principu. Palikjas neturi teiss atimti i btin pdini jiems priklausanios privalomosios palikimo dalies, kuri sudaro konkreti statyme numatyta palikimo dalis, jeigu testamente ji nebuvo vardyta. pdini laisvo pasirinkimo principas reikia, kad jie gali priimti palikim arba atsisakyti j priimti, o jeigu pdiniai nepareik savo valios priimti palikim, tai bus laikoma, kad jie atsisako j priimti. Atsisakymo motyvai gali bti patys vairiausi: ir altruistiniai (vaikai po tvo mirties atsisako palikimo motinos naudai), ir lemiami ekonomini aplinkybi (palikimas susijs su didelmis skolomis, ir pdinis mano, kad priimti palikim neapsimoka). Palikjo, pdini, kit fizini ir juridini asmen, dalyvaujani paveldjimo santykyje, interes gynimo ir paties palikimo gynimo nuo neteist ar nesining veiksm principai yra apsauginio pobdio. Pirmasis principas yra taikomas visose paveldjimo santyki stadijose. Jo taikymas prasideda tada, kai i tam tikr statyme numatyt asmen yra atimamos teiss paveldti, taip siekiant apsaugoti teistvarkos pagrindus. Palikjo interes apsauga pasireikia testamento paslapties saugojimu, testamento turinio aikinimu remiantis testatoriaus valia, vis palikjo teisini prievoli, susijusi su paveldjimu, vykdymu. Ne maiau svarbi yra ir pdini interes apsauga, ypa tais atvejais, kai prim palikim pdiniai tampa pareigotais
CIVILIN TEIS 125
4. PAVELDJIMO TEIS
VYK
asmenimis prievolse. Taip pat yra saugomi palikjo kreditori ir kit asmen, susijusi su paveldjimu, interesai. Antrasis principas, galima sakyti, yra ivestinis i pirmojo. Jis yra susijs su palikimo apsaugos utikrinimu, jo valdymu, su tuo susijusi ilaid atlyginimu bei turto dalijimo tarp pdini apsauga ir kt.
4.6. PAVELDJIMAS PAGAL STATYM

Visi asmenys bendra tvarka paveldi pagal statym, jeigu palikjas nepasinaudoja savo subjektine teise sudaryti testament ir juo nepasiskirsto jam priklausani materialini ir nematerialini vertybi asmenims savo noru. Iimtis yra asmenys, turintys teis privalomj palikimo dal, t.y. palikjo vaikai (vaikiai), sutuoktinis, tvai (tviai), kuriems palikj o mirties dien reikalingas ilaikymas ir kurie paveldi, nepaisant testamento turinio, pus tos dalies, kuri kiekvienam i j tekt paveldint pagal statym (privalomoji dalis), jeigu testamentu nepaskirta daugiau. LR CK 5.11 str. numatytos eios pdini pagal statym eils. ioje normoje teigiama, kad paveldint pagal statym pdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eils - palikjo vaikai (vaikiai); 2) antros eils - palikjo tvai (tviai) ir vaikaiiai; 3) treios eils - palikjo seneliai i abiej pusi ir vaikaiiai; 4) ketvirtos eils - palikjo broliai ir seserys, proseneliai i abiej pusi; 5) penktos eils - palikjo snnai ir dukterios, palikjo tvo ir motinos broliai ir seserys; 6) etos eils - palikjo tvo ir motinos broli ir seser vaikai. Antros, treios, ketvirtos, penktos ir etos eils pdiniai pagal statym paveldi tiktai nesant pirmesns eils pdini, t.y. jeigu j nra i viso arba jie nepriima ar atsisako palikimo, arba i vis pirmesns eils pdini atimta paveldjimo teis. Paveldti neturi teiss tie asmenys, kuri atvilgiu teismas nustat, jog jie prieingais teisei tyiniais veiksmais, nukreiptais prie palikj arba prie kur nors jo pdin, arba prie testamentu ireiktos palikjo paskutins valios gyvendinim: 1) tyia atm palikjui ar jo pdiniui gyvyb arba ksinosi j gyvyb;
126
CIVILIN TEIS
4. PAVELDJIMO TEIS
2) tyia sudar tokias slygas, kad palikjas iki pat savo mirties neturjo galimybs sudaryti testamento, j panaikinti ar pakeisti; 3) apgaule, grasinimais, prievarta prievert palikj sudaryti, pakeisti arba panaikinti sudaryt testament, privert pdin atsisakyti palikimo; 4) slp, klastojo ar sunaikino testament.
4.7. PAVELDJIMAS PAGAL TESTAMENT

Testamentas - tai tam tikras aktas, kuriuo yra nurodoma, kaip j sudariusio asmens mirties atveju turt bti paskirstytos mirusiajam priklausanios materialins ir nematerialins vertybs. Testament gali sudaryti tik pats veiksnus palikjas (testatorius). Jis testament sudaro laisva valia, be prievartos ir suklydimo. Testatoriaus valia, ireikta testamento turiniu, gali bti pati netikiausi. Testamentu gali bti atimta teis paveldti artimiausiems testatoriaus giminaiiams. Taiau palikjo vaikai, sutuoktinis ar tvai, kuriems palikjo mirties dien reikalingas ilaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pus tos dalies, kuri kiekvienam i j tekt paveldint pagal statym, jeigu testamentu neskirta daugiau. Vis savo turt ar jo dal testatorius gali palikti bet kuriam asmeniui, gali testamente numatyti vairias slygas ir pateikti nurodymus pdiniams ir kt. Testatorius turi teis pareigoti pdin pagal testament vykdyti koki nors prievol (testamentin iskirtin) vieno ar keli asmen naudai, o pastarieji gyja teis reikalauti t prievol vykdyti. Testatorius pdin ar testamentins iskirtins gavj gali paskirti nurodydamas slyg ar slygas, kurias jis privalo vykdyti, kad galt paveldti. Taip pat testatorius turi teis paskirti testamentu kit pdin tam atvejui, jeigu jo paskirtas pdinis pagal testament numirt prie atsirandant palikimui arba atsisakyt palikim priimti. Testatorius turi teis kiekvienu momentu pakeisti ankstesn testament nauju. Testamentai gali bti oficialieji ir asmeniniai. Oficialieji testamentai - tai testamentai, kurie sudaryti ratu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigno atitinkamoje valstybje. Testamente nurodoma testamento sudarymo vieta ir laikas. Testament pasirao pats testatorius. Vienas testamento egzempliorius duodamas testatoriui, o kitas lieka j tvirtinusioje staigoje. Informacija apie testamento sudarym ir jo turin yra konfidenciali. Oficialiesiems testamentams prilyginami: l) asmen, kurie gydosi ligoninse ar
CIVILIN TEIS 127
4. PAVELDJIMO TEIS
yra kitose statymuose ivardytose gydymo staigose, testamentai, patvirtinti t ligonini ar gydymo staig vyriausij gydytoj, j pavaduotoj medicinos reikalams arba budinij gydytoj; 2) asmen, esani plaukiojaniuose jr arba vidaus plaukiojimo laivuose, plaukiojaniuose su Lietuvos valstybs vliava, testamentai, patvirtinti t laiv kapiton; 3) asmen, esani valgomosiose, mokslinse, sportinse ir kitose ekspedicijose, testamentai, patvirtinti t ekspedicij virinink; 4) kari testamentai, patvirtinti dalini, jungini, staig ir karo mokykl vad; 5) asmen, esani laisvs atmimo vietose, testamentai, patvirtinti laisvs atmimo viet virinink; 6) testatoriaus gyvenamosios vietos senino patvirtinti testamentai. Asmeniniai testamentai tai testatoriaus ranka surayti testamentai, kuriuose nurodyta testatoriaus vardas, pavard, testamento sudarymo data, vieta ir kurie ireikia testatoriaus vali ir yra jo pasirayti. Asmenin testament testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareignui usienio valstybje. Priimtas testamentas saugomas j primusios staigos seife. Testatoriui paliekama teis bet kada testament atsiimti. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti, jis ne vliau kaip per vienerius metus po testatoriaus mirties turi bti pateiktas teismui patvirtinti. Visi Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaryti testamentai yra registruojami Centrinje hipotekoje. Kai tik testamento saugotojas suino apie testatoriaus mirt, jis privalo paskirti testamento paskyrimo dien ir apie j praneti inomiems pdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims. pdinis, nordamas gyti palikim, turi j priimti vis, be slyg ir ilyg. Kad priimt palikim, pdinis turi faktikai pradti valdyti paveldt turt arba kreiptis notar su pareikimu dl palikimo primimo. pdinis pagal testament ar pagal statym turi teis per tris mnesius nuo palikimo atsiradimo dienos palikimo atsisakyti. pdiniai, prim palikim, gali prayti palikimo atsiradimo vietos notar iduoti paveldjimo teiss liudijim, kuris yra iduodamas sujus trims mnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. pdinis, kuris prim palikim turto valdymo permimu, u palikjo skolas atsako visu savo turtu, jeigu kitaip nenumatyta statyme. Jei iuo bdu palikim prim keletas pdini, visi jie u palikjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.
128
CIVILIN TEIS
VVK
5. BENDRIEJI PRIEVOLINS TEISS NUOSTATAI
5. BENDRIEJI PRIEVOLINES TEISES NUOSTATAI

5.1. PRIEVOLS SVOKA
Teiss moksle ir statym leidimo ir taikymo praktikoje svoka prievol" vartojama vairiomis prasmmis. Paprastai svoka prievol" suprantama kaip tam tikras teisinis santykis. Kartais svoka prievol" suprantama kaip skolininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo tam tikr veiksm atlikimo. Atskirai svoka prievol" suprantama kaip dokumentas, kuriuo nustatyta tam tikra skolininko pareiga ir kreditoriaus teis, pavyzdiui, kvitas, paskolos sutartis ir pan. Nagrinjame civilins teiss prievoles, nes civilin prievol suprantame kaip tam tikr teisin santyk, teisini santyki r. Pagal prievol vienas asmuo (skolininkas) privalo atlikti kito asmens (kreditoriaus) naudai tam tikrus veiksmus, pavyzdiui, perduoti turt, padaryti darb, sumokti pinigus ir panaiai, arba susilaikyti nuo tam tikr veiksm atlikimo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad jis vykdyt savo pareig (CK 6. l str.). Prievolms priklauso labai vairs civiliniai santykiai. Taiau, nors ir vairs, jie turi tam tikr ekonomin ir juridin bendrum. Tai leidia nagrinti juos kaip vienos ries teisinius santykius, kuriuos jungia bendra prievols svoka ir statyme suformuluotos tam tikros taisykls, kurios taikomos visoms prievoli vairovms, ir keletas speciali taisykli. Ekonominiu poiriu tai yra tokie santykiai, kuriais perkeliamas turtas ir kiti darbo rezultatai. Pagrindinis judjimas yra i gamybos sferos vartojimo sfer (gamybin ir asmenin), pavyzdiui, tiekimas, pirkimaspardavimas, ekspedicija. Prievols gali apriboti tik cirkuliacijos sfer, pavyzdiui, prievoliniai santykiai didmeninje ir mameninje prekyboje. Jos gali bti vienoje gamybos sferoje. Prievolini santyki bdu gali judti ne tik turto daiktin forma, bet ir kiti darbo rezultatai, pavyzdiui, pavedimo sutartimi gytos teiss ir pareigos.
CIVILIN TEIS
129
VVK
Ekonomikai nuosavyb yra pasisavinimo teis, o prievoliniai teisiniai santykiai - jau pasisavinto turto perklimo bdas. Tai gali bti pasisavinimas realizacijai, kaip nuosavybs teiss gyvendinimo rezultatas. Prievol gali bti prielaida naujam pasisavinimui, ir tada prievoliniai teisiniai santykiai yra nuosavybs teiss atsiradimo pagrindas. Taigi pirkimas-pardavimas yra produkto realizacijos priemon ir galimyb sudaryti gijjui prielaidas kitam gamybiniam ar asmeniniam pasisavinimui. Kita vertus, pirkimo-pardavimo santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai. Tai rodo, kad nuosavybs teis ir prievolin teis - tai ne tik skirtingi, bet kartu glaudiai susij civiliniai teisiniai santykiai. Prievol yra: 1) teisinis turto perjimas i vieno asmens nuosavybs kito asmens nuosavyb; 2) tarp kio subjekt - teisin gamybos produkcijos realizavimo ir komercini ryi forma; 3) tarp kio subjekt ir fizini asmen - teisin fizini asmen materialini ir kultrini poreiki patenkinimo forma, pavyzdiui, mamenin prekyba, gyvenamojo ploto nuoma, perveimai, buitiniai patarnavimai. Mokslo, literatros, meno krini srityje - teisin visuomens pasinaudojimo forma; 4) teisin disponavimo fizini asmen nuosavybe forma; 5) teisin vieosios ir privatins nuosavybs, fizini asmen sveikatos ir gyvybs apsaugos forma (prievols, atsirandanios dl alos). Prievoli teisiniai poymiai: l ) prievols tarpininkauja perkeliant turt ir kitus darbo rezultatus, turinius turtin charakter. Todl paios prievols visada yra turtiniai civiliniai teisiniai santykiai. Tuo jie atskiriami nuo asmenini neturtini santyki; 2) kadangi prievols slygoja turto, kuris gali bti perduotas tiktai grietai nustatytiems asmenims, o ne apskritai tretiesiems asmenims, perklimo proces, prievoliniai teisiniai santykiai su nustatytais asmenimis visada turi santykin charakter. Tuo juos atskiriame nuo nuosavybs santyki, kurie yra absoliutiniai teisiniai santykiai; 3) nuosavybs teiss teisinis dalykas visada yra pasyvus pareigot asmen elgesys, tuo tarpu prievoliniuose santykiuose veiksmai yra pozityvs. Prievoliniuose santykiuose dalyvio funkcija gali bti pozityvi. Bet kitaip negu nuosavybs teisiniai santykiai, pozityvi funkcija niekada nra vienas tokios prievols teisinis dalykas, o paprastai pasireikia kaip jos subjekt pozityvi veiksm rezultatas arba papildymas. Pavyzdiui, nuomotojo pareiga netrukdyti nuomininkui yra pirmiau atlikt pozityvi veiksm - turto (objekto) perdavimo - rezultatas;
130 CIVILIN TEIS
WK
4) nuosavybs teisiniuose santykiuose pirmenyb atlikti veiksmus suteikta paiam savininkui, o prievoliniuose teisiniuose santykiuose lemiam reikm turi iais santykiais suteikta galimyb galiotam asmeniui reikalauti i pareigoto asmens atlikti tam tikrus veiksmus. Todl prievoliniuose santykiuose subjektine teise vadinama reikalavimo teis, o pareiga - skola. Dl t pai prieasi prievols galiotas asmuo vadinamas kreditoriumi, o pareigotas - skolininku. Prievol yra civiliniame statyme tvirtinti turto ir kit darbo rezultat perklimo santykiai, kuriais remdamasis vienas asmuo (kreditorius) turi teis reikalauti i kito asmens (skolininko) atlikti tam tikrus veiksmus, ir tai slygoja susilaikym nuo kuri nors veiksm atlikimo. statymas - ne vadovlis, todl negalima reikalauti kategorij apibendrinimo ir patikslinimo. Todl vadovlyje duodamas apibrimas neatitinka statymo apibrimo. Vis civilini teisini santyki pagrindinis udavinys yra ie tiesioginiai tikslai: 1) utikrinti kio subjekt interesus. Tam nustatomos prievols; 2) patenkinti fizini asmen individualius, materialinius ir kultrinius poreikius; 3) apsaugoti viej ir privatin nuosavyb. ie tikslai neizoliuoti, turi vienas kitam takos. Prievols dalykas gali bti keli ri. Tai: 1) veiksmai, kuri nedraudia statymas ir kurie neprietarauja vieajai tvarkai; 2) turtas, kuris jau yra sukurtas ir kuris bus sukurtas ateityje, apibdintas pagal r, kiek arba apibdintinas pagal kitus kriterijus. Prievols dalykas gali turti pinigin ir nepinigin iraik, taiau jis turi atitikti prievoli dalykui keliamus reikalavimus. Prievols dalykas negali bti tai, kas nevykdoma.
5.2. PRIEVOLES ELEMENTAI

Prievols elementai yra tie patys kaip ir kiekvieno civilinio teisinio santykio. Prievols subjektai - fiziniai ir juridiniai asmenys, vadinami kreditoriais ir skolininkais. Kai kuriose prievolse esti taip, kad vienas i j yra kreditorius, o kitas - skolininkas. Tokiais atvejais kiekvien kart reikia nustatyti, kur subjekt prievolje reikia laikyti kreditoriumi ir kur - skolininCIVILIN TEIS 131
VVK
ku. Tai reikia isiaikinti, kadangi statyme yra taisykli, kurios lieia skolininkus ir kreditorius, ir norint nesuklysti reikia iuos momentus i anksto nustatyti. Kai prievolje dalyvauja du subjektai, tai kreditorius turi teis reikalauti i skolininko vykdyti prievol iki galo. Bna ir daugiau subjekt. Tada sakoma, kad prievolje asmen daugtas. Tokie gali bti trys pagrindiniai tipai: 1) kai prievolje dalyvauja keli kreditoriai ir vienas skolininkas. J vadina prievole su aktyviu daugtu. Pavyzdiui, jeigu bendr nuosavyb trys savininkai parduoda vienam pirkjui; 2) kai prievolje dalyvauja keletas skolinink ir vienas kreditorius. Tai prievol su pasyviu daugtu. Pavyzdiui, keliese padar al; 3) kai vienu metu prievolje dalyvauja keletas kreditori ir keletas skolinink. Tai prievol su miriu daugtu. Pavyzdiui, keli darbininkai atliko bendros nuosavybs namo remont. Tokios prievols normuojamos tomis paiomis slygomis kaip ir apskritai civiliniai prievoliniai teisiniai santykiai. Tiktai j vykdymui reikia ypatingo reguliavimo, kai keletui kreditori arba skolinink reikia isiaikinti, kokio dydio prievoli turi teis reikalauti arba jas vykdyti. Civilinis kodeksas prievoles su keliais skolininkais arba kreditoriais skiria dalines ir solidarines. Kaip bendra taisykl straipsnyje numatyta, kad tokiais atvejais turi bti dalins prievols, o solidarines - kai nustato sutartis arba statymas, konkreiai imant, kai prievols dalykas yra nedalus. Jeigu prievolje dalyvauja keli kreditoriai arba keli skolininkai, tai kiekvienas i kreditori turi teis reikalauti vykdyti vienod su kitais skolininkais prievols dal, iskyrus tuos atvejus, kada statyme arba sutartyje yra numatyta kas kita (CK 6.5 - 6.23 str.). Prievols objektas yra tai, k nukreiptos kreditoriaus teiss (reikalavimas) ir atitinkamos skolininko pareigos. Kadangi kreditoriaus teiss ir skolininko pareigos nukreiptos veiksm atlikim (arba neatlikim), tai prievols objektas yra veiksm atlikimas (arba neatlikimas). Taigi prievols objektas (prievols vykdymo objektas) yra veiksmai. Konkrei prievoli veiksmai gali gerokai skirtis vienas nuo kito, pavyzdiui, turto pardavimas, darb atlikimas, pinig sumokjimas. Daniausiai veiksmai, kaip prievols objektas, yra nukreipti kur nors daikt arba nematerialin gryb - intelektualins krybos produkt (pagal leidybos sutart perduoti savo krin). Daiktai ir intelektualins krybos produktai, kuriuos nukreipti tokie veiksmai, danai vadinami prievols dalyku.
132 CIVILINE TEISE
VVK
Prievols teisin turin sudaro jos teiss subjekt teiss ir pareigos. Bet, kitaip negu kituose teisiniuose santykiuose, ia teis turi reikalavimo form, o pareiga - skolos form. Ekonominiu poiriu prievols yra turtiniai santykiai. statyminis reglamentavimas iems ekonominiams turtiniams santykiams suteikia teisin form, ir jie tampa prievoliniais teisiniais santykiais. Vienas i specifini prievols poymi yra kreditoriui suteikiama reikalavimo teis. Kreditorius turi teis reikalauti i skolininko atlikti jo atvilgiu tam tikrus aktyvius veiksmus, kurie pagerint jo materialin padt. Skolininkas, siekdamas vykdyti savo subjektin pareig, iuos veiksmus turi atlikti. Civilini prievolini teisini santyki gyvendinim utikrina valstybs prievartos priemons. Prievartos priemons utikrinamos prievoli arba pasekmi, kurios atsirado j nevykdius, sankcija.
5.3. PRIEVOLI ATSIRADIMO PAGRINDAI

Civilini teisi ir pareig atsiradimo pagrindai nurodyti LR CK 1.136 str. Taiau ne visi jame ivardyti pagrindai gali bti prievoli atsiradimo pagrindai. Jame ivardyti pagrindai gali bti ir kit civilini teisini santyki (pavyzdiui, paveldjimo, autorins teiss ir pan.) atsiradimo pagrindais. Kaip pagrindai statyme yra numatyti juridiniai faktai. i prievoli visuma yra vadinama prievoli atsiradimo pagrindais. Prievoli atsiradimo pagrindai yra sutartys, vienaaliai sandoriai, administraciniai aktai, iradim padarymas, mokslo, literatros ir meno krini sukrimas, ala, padaryta fiziniam asmeniui ar jo turtui, ir kt. Sutartys - vienas i daniausiai pasitaikani prievoli atsiradimo pagrind. Kaip inome, sutartys yra sudaromos tarp dviej asmen. Dl to natralu, kad prievols atsiranda dl i dalyvi valios, ireiktos sutartimi. Toks prievoli atsiradimas labiausiai atspindi ekonominius vystymosi poreikius. Vienaaliai sandoriai. iuo atveju civilins teiss subjektas, vienaalikai ireikdamas savo vali arba gyvendindamas savo subjektin teis ar prisiimdamas subjektin pareig, kartu kitai prievols aliai suteikia atitinkamai subjektin pareig arba teis. Pavyzdiui, tai gali bti atsisakymas nuo palikimo, vieas paadas apdovanoti ir kt. Administracinis aktas. iuo pagrindu atsirandanios prievols turinys yra apibdinamas konkreiu administraciniu aktu. Pavyzdiui, statyme numatyta, kad savivaldybi gyvenamj patalp nuomos sutartys sudaroCIVILIN TEIS 133
mos savivaldybs valdymo organo sprendimu. Toks sprendimas yra individualus administracinis aktas, ir jame nurodytam fiziniam asmeniui suteikiama subjektin teis sudaryti jame nurodyt gyvenamj patalp nuomos sutart. Taiau paymtina, kad tvarkant viej k privaios nuosavybs, kins veiklos laisvs ir iniciatyvos principais administracinis prievols atsiradimo pagrindas nra plaiai paplits. Iradim padarymas, mokslo, literatros ir meno krini sukrimas. statymas numato, kad krybins veiklos rezultatas gali bti prievols atsiradimo pagrindas tik tada, kai jis ireiktas objektyvia forma ir sudaro galimyb juo pasinaudoti kitiems asmenims. Toks pasinaudojimas autoriaus kriniu ir sudaro prievolini santyki atsiradimo pagrind, t.y. autoriui ir asmeniui, kuris pasinaudojo kriniu statymo nustatytomis slygomis ir tvarka, atsiranda atitinkamai subjektins teiss ir pareigos. ala, padaryta fiziniam asmeniui ar turtui. Daniausiai prievoliniai santykiai dl alos, kuri daugeliu atvej kyla dl neatsargumo, padarymo atsiranda prie ali vali. Tais atvejais, kai al asmeniui ar turtui padaro keli asmenys, padaryt al jie turi atlyginti solidariai. Pagal prievols vykdymo tvark skiriama: 1) aktyvi dalin prievol, kai kiekvienas i kreditori turi teis reikalauti i skolininko vykdyti tiktai prievols dal. Gavs dal, kreditorius i prievols ieina. Prievol galioja, kol dar lieka nors vienas kreditorius; 2) pasyvi dalin prievol, kai kiekvienas i skolinink privalo vykdyti tiktai prievols dal. vykds prievol, skolininkas i prievols ieina; 3) miri dalin prievol, kai kiekvienas i kreditori turi teis reikalauti i kiekvieno skolininko vykdyti tam tikr prievols dal. Joje derinasi aktyvi ir pasyvi dalins prievols. Kiti juridini ir fizini asmen veiksmai. Prievols atsiradimo pagrindas gali bti kiti juridini ir fizini asmen veiksmai. Pavyzdiui, remdamasis LR CK 6.229 str., asmuo, savanorikai ir be jokio nurodymo ar iankstinio sutikimo tvarkantis kito asmens reikalus, daniausiai siekiant ukirsti keli kito asmens turtui ar paiam asmeniui kylaniai grsmei, tam tikromis slygomis gyja teis reikalauti, kad jam bt atlyginta dl t veiksm atsiradusi turtin ala ar nuostoliai. iuo atveju prievol dl nuostoli atlyginimo kyla teist kito asmens veiksm pagrindu. Taiau ie veiksmai nra sandoris ar administracinis aktas, todl pagrind reikia iskirti kaip savarankik prievols atsiradimo pagrind, vardijant j kaip kitus juridini ar fizini asmen veiksmus. is pagrindas apima tokius veiksmus, kurie nors tiesiogiai ir nenumatyti statyme ar kitame teiss akte, taiau dl j esms ir civilins teisins prasms atsiranda civilins teiss ir pareigos.
134 CIVILIN TEIS
VVK
5. BENDRIEJI PRIEVOLINES TEISES NUOSTATAI
vykiai. Prievolins teiss ir pareigos gali atsirasti vyki, t.y. toki juridini fakt, kurie nepriklauso nuo moni valios, pagrindu. vykiai daniausiai yra ne prievols atsiradimo, o tik konkreios prievols kontekste atsirandani tam tikr teisi ir pareig atsiradimo pagrindas. Pavyzdiui, vykus tokiam draudiminiam vykiui kaip potvynis, atsiranda draudjo pareiga imokti draudimo sum asmeniui, kurio turtas buvo nuo potvynio apdraustas. io vykio pagrindu atsiranda ir apsidraudusio asmens teis reikalauti, kad draudikas imokt jam sutart pinig sum.
5.4. PRIEVOLI RYS

DALINS PRIEVOLS Daline vadinama tokia prievol, kurioje dalyvauja keli kreditoriai arba keli skolininkai ir kiekvienas i kreditori turi teis reikalauti vykdyti lygi su kitais kreditoriais prievols dal, o kiekvienas i skolinink privalo vykdyti lygi su kitais skolininkais prievols dal (CK 6.5 str.). Bendrakreditori ir bendraskolininki teiss ir pareigos yra lygios, jeigu ko kita nenustato statymas arba sutartis. Dalins prievols danai atsiranda i prievolini santyki tarp fizini asmen. Pavyzdiui, po tvo mirties keturi vaikai, kaip statyminiai pdiniai, parduoda paveldt gyvenamj nam. J vis reikalavimo teis priklauso gauti atlyginim i pirkjo, paprastai lygiomis dalimis. Esant daliniams bendraskolininkiams, taikomos tos paios taisykls kaip ir esant daliniams bendrakreditoriams. SOLIDARINS PRIEVOLS Prievolje gali bti kreditori solidariniai reikalavimai ir skolinink solidarins pareigos. Skolinink solidarin pareiga - tai tokia prievol, kurios kreditorius turi teis reikalauti visos ar dalies vykdymo tiek i vis ar keli skolinink bendrai, tiek ir i bet kurio j atskirai (CK 6.6 - 6.9 str.). Kreditori solidarinis reikalavimas - tai prievol, kuri kiekvienas i kreditori turi teis pareikti skolininkui kaip reikalavim tiek visa apimtimi, tiek dl skolos dalies (CK 6.18 str.).
CIVILIN TEIS 135
VYK
Solidarin atsakomyb (CK 6.6 str.) ar solidarinis reikalavimas (CK 6.18 str.) atsiranda tik tais atvejais, kada tai nustato sutartis ar statymas, konkreiai tada, kada prievols dalykas yra nedalus. LR CK 6.6 str. l d. apibrta prezumpcija, kad dalys yra lygios, jeigu statymo ar sutarties nenustatyta kitaip. I LR CK 6.5 str. matyti, kad kai prievolje dalyvauja keli skolininkai ar keli kreditoriai, tai ji vykdoma lygiomis dalimis. Solidarin vykdymo tvarka yra apribota. Ji taikoma: 1) kai tiesiogiai numatyta statyme, pavyzdiui, u al, padaryt keli asmen bendrai; 2) kai Solidarin atsakomyb numatyta sutartyje; 3) kai prievols dalykas yra nedalus. iais atvejais nemanoma objektyviai padalyti, todl reikia taikyti solidarin atsakomyb. Dalinse prievolse laikomasi principo, kad kiekvienas prievolini teisini santyki dalyvis turi teis reikalauti vykdyti lygi, o kiekvienas skolininkas privalo vykdyti lygi su kitais skolininkais prievols dal (CK 6.5 str.). Todl kitoks dali tarp prievols dalyvi pasiskirstymas gali bti tik tada, kada tai iplaukia i statymo ar sutarties, pavyzdiui, testamento ir kt. Solidarinse prievolse po to, kai vienas skolininkas visikai vykd prievol, atsiranda reikalas skolininkams tarpusavyje atsiskaityti. Tai paprastai pasireikia regresine forma. Skolininkas, vykds solidarin pareig, turi teis atgrtine tvarka reikalauti i vis kit bendraskoli lygiomis dalimis to, k jis vykd, atskaiius dal, tenkani jam paiam, jeigu ko kita nenustato statymas ar sutartis. Tai, ko vienas i bendraskoli nesumoka skolininkui, vykdiusiam solidarin pareig, turi padengti lygiomis dalimis is ir kiti bendraskoliai" (CK 6.9 str.). Aktyvi solidarin prievol. J numato LR CK 6.18 str.: Reikalavimui esant solidariniam, kiekvienas i kreditori turi teis pareikti skolininkui reikalavim tiek visa apimtimi, tiek ir dl skolos dalies. Skolininkas neturi teiss pareikti vieno i solidarini kreditori reikalavimui atsikirtim, pagrst tokiais skolininko teisiniais santykiais su kitais solidariniais kreditoriais, kuriuose tas kreditorius nedalyvauja. Visos pareigos vykdymas vienam i solidarini kreditori atleidia skolinink nuo vykdymo kitiems kreditoriams. Solidarinis kreditorius, gavs i skolininko vykdym, privalo atlyginti kitiems solidariniams kreditoriams priklausanias jiems dalis, jeigu ko kita neiplaukia i j tarpusavio santyki."
136 CIVILIN TEIS
VVK
5.
BENDRIEJI
PRIEVOLINS TEISS NUOSTATAI
Pasyvi solidarin prievol. Jeigu skolinink pareiga yra solidarin, tai kreditorius turi teis reikalauti, kad prievol vykdyt tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris i j skyrium, be to, tiek j vis, tiek ir jos dal. Kreditorius, kuriam prievols pilnutinai nevykd vienas i solidarini skolinink, turi teis reikalauti, kad likusi prievols dal vykdyt bet kuris i kit solidarini skolinink arba visi jie bendrai. Solidariniai skolininkai lieka pareigoti iki to laiko, kada bus vykdyta visa prievol. Jeigu solidarin pareig pilnutinai vykdo vienas i skolinink, tat atleidia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 4, 5, 6 ir 7 p.). Taigi kreditorius turi teis reikalauti viso ar dalies vykdymo i bet kurio solidarinio skolininko savo pasirinkimu. Prievol pasibaigia bent vienam vykdius prievol visa apimtimi. Miri solidarin prievol derina savyje aktyvi ir pasyvi solidarines prievoles. Kiekvienas i kreditori turi teis reikalauti i kiekvieno skolininko viso vykdymo. Pareigai esant solidarinei, skolininkas neturi teiss pareikti kreditoriaus reikalavimui atsikirtim, pagrst tokiais kit solidarini skolinink teisiniais santykiais su kreditorium, kuriuose tas skolininkas nedalyvauja" (CK 6.7 str.). SUBSIDIARIN (PAPILDOMA) PRIEVOL Subsidiarin yra prievol, pareigojanti papildom skolinink kartu su pagrindiniu skolininku vykdyti prievol, bet tiktai t dal, kuri nevykdyta pagrindinio skolininko. Subsidiarin ir solidarin prievols skiriasi: 1) subsidiarinje prievolje papildomas skolininkas atsako tiktai pagrindinio skolininko nevykdytos prievols dalies ribose; 2) subsidiarinje prievolje papildomas skolininkas, vykds prievol vietoje pagrindinio skolininko, visada turi teis iekoti tai, k vykd. Subsidiarin prievol atsiranda tiktai statymo arba sutarties nustatytais atvejais. Pavyzdiui, LR CK 6.275 str. numatyta tv, tvi, rpintoj Subsidiarin atsakomyb u nepilnamei nuo 14 iki 18 met padaryt al, LR CK 6.90 str. kalbama apie garanto subsidiarin atsakomyb.
CIVILIN TEIS
137
VVK
Alternatyvinio turinio prievol - tai prievol, kurioje kreditorius turi teis, o skolininkas - pareig atlikti vien i keleto veiksm pasirinktinai, o tokio veiksmo atlikimas yra pagrindas prievolei pasibaigti. Fakultatyvin prievol - tai prievol, kuri turi vien objekt, taiau jis gali bti skolininko pakeistas. Pagrindinis fakultatyvins prievols skiriamasis bruoas yra tas, kad joje yra vienas objektas, kuris skolininko pasirinkimu yra pakeiiamas kitu. Jeigu dl tam tikr prieasi prievols vykdyti nemanoma, tai reikia vykdyti kok kit veiksm. Pavyzdiui, prievolje stalius sipareigojo atlikti namo remont, o savininkas - u tai duoti 100 kg obuoli i bsimo savo sodo derliaus, o jeigu derliaus nebus - sumokti 250 Lt. Fakultatyvin prievol yra kreditoriaus reikalavimas asmenins (skolininko) atsakomybs dl grinimo pinig sumos arba kit riniais poymiais apibrt daikt, kuriuos jis dav tretiesiems asmenims atlygindamas skolininko padaryt al arba kit siskolinim. Regresin prievol. Ar turi atitinkamas skolininkas teis regresin iekin ir kokios apimties, reikia nustatyti juridinio pagrindo analize. Pavyzdiui, kas yra laidavimo sutartis ir ar laiduotojas sumoka skol. Kai kada regresiniai iekiniai tenkinami nevienodai. Pavyzdiui, pagal LR CK 6.279 str. asmenys, bendrai padar al, atsako nukentjusiajam solidariai. Teismas, tenkindamas solidarin iekin, atsivelgia kiekvieno prievols dalyvio kalts sunkum. Taiau jeigu statymo arba sutarties nra nustatyta kitaip, skolininkas, vykds vis prievol, turi teis lygiomis dalimis iiekoti i kit bendraskoli. Jeigu i kurio nors bendraskolio negalima iiekoti, i dalis paskirstoma tarp likusi bendraskoli, tarp j ir kreditoriaus, vykdiusio prievol. Kai kuri prievoli vykdymo charakteris ir kokyb priklauso nuo asmenini skolininko ypatybi (CK 6.760 str. - pavedimas.). Taiau daugumoje prievoli asmenims paties skolininko vykdymas vykdymo charakteriui ir kokybei takos neturi (pavyzdiui, paskolos). Jeigu tokios ries prievolse kreditorius atsisako perimti vykdym i treiojo asmens, tai jo veiksmai traktuojami kaip kreditoriaus pavlavimas priimti vykdym ir galima taikyti atitinkamas sankcijas (CK 6.64 str. - nuostoli atlyginimas). LR CK 6.50 str. nustatyta: Pilnutinai ar i dalies vykdyti prievol, atsiradusi i sutarties, gali bti pareigojamas treiasis asmuo, jeigu tai numato nustatytos taisykls, taip pat jeigu treij asmen sieja su viena i ali administracinis pavaldumas arba atitinkama sutartis. Jeigu i statymo, sutarties ar prievols esms neiplaukia, kad skolininkas privalo vykdyti prievol pats, tai kreditorius privalo priimti vykdy138 CIVILIN TEIS
VYK
m, kur pasilo u skolinink treiasis asmuo. Kreditorius neturi teiss priimti vykdym i treiojo asmens, jeigu skolininkas tam prietarauja." pareigojus treij asmen, skolininkas lieka tas pats subjektas, ir jis atsako u treiojo asmens veiksmus. Taip pat peradresavus vykdym, kreditorius lieka tas pats asmuo, ir treiasis asmuo neturi teiss reikti joki reikalavim skolininkui. Dalomosios prievols. Visos prievols yra dalomosios, iskyrus atvejus, kai dl prievols dalyko prigimties prievol nedaloma nei fizine, nei abstrakia prasme. Kai dalomj prievol privalo atlikti daugiau nei vienas skolininkas ar kreditorius, taiau i prievol nra solidarin, tai kiekvienas kreditorius gali reikalauti vykdyti tik savo dal, o kiekvienas skolininkas yra pareigotas vykdyti taip pat tik savo dal. Nedalomosios prievols. Prievol yra nedalomoji, jeigu jos dalykas dl savo prigimties yra nedalus arba jeigu prievols alys susitar dl tokio jos vykdymo bdo, kuriuo vykdyti prievol dalimis nemanoma. Terminuotos prievols. Prievols gali bti su atidedamuoju ir naikinamuoju terminu. Prievol su atidedamuoju terminu - tai tokia prievol, kuri yra nevykdytina tol, kol nesujo tam tikras terminas. Kol is terminas nesujs, kreditorius neturi teiss reikalauti, kad prievol bt vykdyta. Prievols su naikinamuoju terminu trukm apibria statymai ar ali susitarimas, ir ji pasibaigia iam terminui sujus. Termin gali nustatyti statymai, teismas ir ali susitarimas. Jeigu alys susitar nustatyti termin ateityje arba j nustatyti pavesta vienai i ali, taiau tai nepadaryta, tai vieno kurio nors kontrahento reikalavimu termin nustato teismas, atsivelgdamas prievols pobd ir bylos aplinkybes. Teismas gali nustatyti termin, jeigu to reikalauja prievols prigimtis, o paios alys jo nebuvo nustaiusios. Slygins prievols . Prievols, kuri atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybs buvimu ar nebuvimu ateityje, yra vadinamos slyginmis. ios prievols gali bti su atidedamja arba naikinamja slyga. Slyga turi bti manoma, teista ir neprietarauti vieajai tvarkai ir gerai moralei. Pinigins prievols. Tokios prievols turi bti ireikiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal galiojanius statymus yra teista atsiskaitymo priemon Lietuvos Respublikoje. Pinigins prievols gali bti apmokamos banknotais (monetomis), ekiais, vekseliais, mokjimo pavedimais, naudojant mokjimo korteles ir kitomis teistomis mokjimo priemonmis. Palkanas piniginse prievolse gali nustatyti statymai arba ali susitarimas.
CIVILIN TEIS 139
VVK
Skolininkas privalo mokti palkanas u priteist sum nuo bylos iklimo teisme iki teismo sprendimo visiko vykdymo.
140
CIVILIN TEIS
VVK
6. BENDRIEJI SUTARI NUOSTATAI

6.1. SUTARTIES REIKM IR JOS SAMPRATA
Sutartis yra labiausiai paplitusi sandori ris. Tik nedidel j dal sudaro vienaaliai sandoriai. Sutartimi forminami turtiniai ir kai kurie neturtiniai teisiniai santykiai tarp fizini asmen, tarp kio subjekt (moni) bei tarp fizini ir juridini asmen. Tai pagrindin prekini-pinigini santyki teisin forma. Daniausiai sutartys sudaromos civilinms teisms ir pareigoms nustatyti, reiau - joms pakeisti arba nutraukti. J reikm parodo tai, kad sutari sudarymo tvarkai, j turiniui, vykdymui bei teisiniams padariniams sutari nevykdius arba vykdius netinkamai nustatyti skirta daugiau kaip pus galiojani civilins teiss norm. Didiausi ekonomin reikm sutartis turi reguliuojant turtinius santykius tarp kio subjekt. Savo turiniu tai labai vairios sutartys. Jos yra materialinio-techninio aprpinimo, preki tiekimo prekybos organizacijoms, statybos, projektavimo, konstravimo, mokslo tyrinjimo darb, transporto perveim ir kitokios teisins formos. Dauguma sutari, sudarom tarp kio subjekt ir fizini asmen, skirtos tenkinti fizini asmen materialinius ir kultrinius poreikius. Mamenins prekybos teisin forma yra pirkimo-pardavimo sutartis. Fiziniai asmenys transporto organizacij patarnavimais naudojasi remdamiesi perveimo sutartimi, butais - gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi, buitiniais patarnavimais - rangos sutartimi ir t.t. Civilin teisin sutartis taip pat naudojama usienio prekyboje. Jos teisinis pagrindas yra tarpvalstybins sutartys, susitarimai. Jais remiantis sudaromi sutartiniai santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir usienio organizacij ir firm. Valstyb, reguliuodama usienio prekyb, sutartiniams santykiams taiko atskir teisin reim, kuris skiriasi nuo bendr sutartini santyki reimo. Terminas sutartis" civilinje teisje vartojamas vairiomis prasmmis. Kaip sutartis yra suprantama: > juridinis faktas, kurio pagrindas yra prievol; > sutartinis sipareigojimas; > dokumentas, kuriame tvirtintas prievolini teisini santyki atsiradimo faktas.
CIVILIN TEIS 141
VVK
Mus sutartis domina kaip juridinis faktas, kurio pagrindas yra prievolinis teisinis santykis. ia prasme sutartis - tai dviej ar daugiau asmen statymo reikalaujama tvarka ir forma ireiktas susitarimas dl civilini teisi ir pareig sukrimo, pakeitimo ar panaikinimo. Pagrindinis sutarties poymis yra ali susitarimas. Tai dviej ar keleto asmen, kurie civiliniame teisiniame santykyje dalyvauja kaip atskira alis, valios reikimas. Valios reikimas yra valinis aktas. Taiau ne kiekvienas teisinio santykio dalyvi valios ireikimas yra susitarimas. Tam, kad tarp asmen atsirast sutartiniai santykiai, nepakanka paprastos dviej arba keli asmen valios ireikim visumos sumos. Dar reikia, kad sutart sudarani asmen ireikta valia bt tarpusavyje suderinta bendram tikslui pasiekti. Dvialiuose sandoriuose (sutartyse) turi bti suderinta dviej ali priepriein valia, o daugiaaliuose sandoriuose (sutartyse) - keli ali valia bendram tikslui pasiekti. Vadinasi, susitariama vairiai, priklausomai nuo j dalyvi tiksl, pavyzdiui, sudarant daikto pirkimo-pardavimo sutart, turi sutapti jos ali prieprieiniai tikslai. Kai dvi ar daugiau moni susitaria bendrai statyti kultros namus, turi sutapti tapaios dalyvi valios. I sutarties apibrimo matyti, kad civilinms sutartinis bdingi ie poymiai: 1) veiksmai nukreipti visikai apibrt teisini pasekmi sukrim; 2) valios ireikimas yra ali susitarimas; 3) ali valia ireikiama tam tikra forma (odine, raytine ir t.t.); 4) ali valia ireikiama statymo nustatyta tvarka; 5) ali susitarimu nustatomos, keiiamos ir nutraukiamos j teiss ir pareigos. Sutarties svoka daugiareikm. Ji statymuose, mokslinje ir mokymo literatroje suprantama kaip: 1) raytinis dokumentas, kuris nustato ali teises ir pareigas; 2) teisinis santykis, kuris atsiranda i ali susitarimo; 3) juridinis faktas, kuris yra ali susitarimas. Pagrstai sutartimi vadinamas raytinis susitarimo dokumentas. Taiau tokia samprata neatskleidia sutarties teisins prigimties. To nepaaikina ir sutarties kaip civilinio teisinio santykio samprata. Sutartis yra susitarimas ir sudaro pagrind atsirasti sutartiniam civiliniam santykiui. Todl negalima sutapatinti juridinio pagrindo su jo padariniu - civiliniu teisiniu santykiu. Dauguma civilins teiss specialist pripasta, kad sutartis yra juridinis faktas, taiau jie nevienodai supranta io juridinio fakto reikm. Sutartis yra juridinis faktas, kuris sukuria, keiia arba nutraukia civilinius tei142 CIVILIN TEIS
VVK
sinius santykius. Taiau sutarties vaidmuo tuo nesibaigia, nes sukrusi civilin teisin santyk sutartis teiss norm nustatytose ribose reguliuoja jos sukurto teisinio santykio dalyvi elges iki to laiko, kol bus pasiektas sutartimi numatytas rezultatas. Sutartis yra viena i sandori ri. Kiekviena sutartis yra sandoris, taiau ne kiekvienas sandoris yra sutartis. Tiktai dvialiai ir daugiaaliai susitarimai visada yra dvialiai arba daugiaaliai sandoriai. Sutarties ali skaiius gali nesutapti su joje dalyvaujani fizini arba juridini asmen skaiiumi. Pavyzdiui, trys gyvenamojo namo bendrasavininkiai sudaro namo pirkimo-pardavimo sutart su dviem asmenimis - sutuoktiniais. ioje sutartyje yra dvi alys - pardavjai (trys bendrasavininkiai) ir pirkjai (sutuoktiniai), t. y. dalyvi daugiau negu sutarties ali. Taiau sutartyje gali bti ir daugiau negu dvi alys. Pavyzdiui, trys mons sudar jungtins veiklos sutart elektrinei pastatyti. ioje sutartyje kiekviena i moni yra atskira sutarties alis. Kadangi sutartis yra sandori ris, jai taikomi visi bendrieji sandori nuostatai. Sutartyje ireikiama jos dalyvi valia teistiems padariniams pasiekti. Sutartys galioja tiktai esant ali valios ir jos ireikimo vienybei, teistam jos turiniui ir veiksniems jos dalyviams. Sutartims taip pat taikomos sandori form nustatanios taisykls. Be to, sutartys turi savo bendr specifini poymi, kuriuos reglamentuoja bendros sutari taisykls, numatytos Civilinio kodekso etos knygos II dalyje. Atskir sutari ri ypatumus reguliuoja atskir teiss institut taisykls. i sutari specifika pasireikia sutarties turinio, sutari sudarymo tvarkos normomis.
6.2. CIVILINS SUTARTIES FUNKCIJOS

Civilins sutartys atlieka tam tikras funkcijas, kuri visuma sudaro sistem. Kiekviena atskira ios sistemos funkcija parodo sutarties veiklos srit, jos paskirt. Pirmiausiai tikslinga iskirti sutarties iniciatyvos funkcij. Ji pasireikia sutarties dalyvi dispozityvikumu, t.y. galjimu sprsti tam tikros sutarties sudarymo klausim, pasirinkti kontrahent, nustatyti sutarties turin. Neperengdamos statymo nustatyt rib, sutarties alys gali keisti arba nutraukti sudarytus sutartinius santykius. Kita svarbi yra sutarties koordinacijos funkcija. Civiliniai statymai nustato tiktai abstrakt sutari sudarymo ir tam tikros sutarties turinio model. Konkreiai sutariai sudaryti numatomi konkrets veiksmai ir terminai akceptui pareikti. Taip pat bdamos lygios, alys savo iniciatyva suderintos
CIVILIN TEIS 143
VVK
valios ireikimu nustato konkret savo elges, t.y. teises ir pareigas. Tuo pasireikia ali veiksm koordinacija. Treia yra sutarties gynimo funkcija. Jos paskirtis paveikti sutarties alis, kad jos tinkamai, nenukrypstamai vykdyt sutarties slygas. Tai priemons sutari drausmei gyvendinti. i funkcija realizuojama priverstiniu prievols vykdymu panaudojant gynimo ir atsakomybs priemones.
6.3. SUTARI TIPAI IR RYS

Pagal turin ir kryptingum sutartis ir i j kylanias prievoles galima suskirstyti keturias grupes: 1) dl turto perdavimo (pavyzdiui, pirkimo-pardavimo, main, dovanojimo, nuomos ir kt); 2) dl darb atlikimo (pavyzdiui, rangos, kapitalins statybos rangos ir kt.); 3) dl patarnavim (pavyzdiui, keleivi, krovini perveimo, ekspedicijos, pasaugos, komiso, pavedimo ir kt.); 4) dl pinig sumokjimo (pavyzdiui, pinigins prievols - paskolos, banko paskolos ir kt.). Kiekviena i i grupi vadinama atskiru sutari tipu. Pavyzdiui, pagrindas turto perdavimo sutarties tipui nustatyti yra vairus turto perdavimas: nuosavybn, operatyviai tvarkyti arba laikinai naudotis. Kiekviena sutartis priklausanti atskiram sutari tipui, pasiymi tam tikrais riniais ypatumais. Pavyzdiui, pirkimo-pardavimo sutarties ypatumas yra daikto perdavimas nuosavybn, arba patikjimo teis, nuomos sutarties - daikto perdavimas naudotis laikinai u tam tikr umokest, panaudos sutarties - daikto perdavimas naudotis laikinai neatlygintinai. Be vienari sutari, praktikoje bna ir toki, i kuri atsiranda prievols, turinios dviem ar daugiau tip priklausani sutari poymius. Tokios sutartys vadinamos miriomis sutartimis. Nors statymas toki miri sutari nenustato, jos reguliuojamos susitarime numatyt sutari taisyklmis. Nuo miri sutari skiriami susitarimai, kurie visai nenumatyti civiliniuose statymuose. Beje, isamaus sutari srao statymuose irgi nra. Todl pagal LR CK 1.136 str. statyme nenumatyti susitarimai pripastami sutartimis tada, jeigu jie atitinka visas sandori galiojimo slygas. Jos gali bti reguliuojamos dvejopai. Jeigu statyme nenumatytos sutartys turi tam tikro tipo sutarties poymi, formuojasi naujos sutarties tipas. Pagal LR CK
144 CIVILIN TEIS
VVK
2.5 str. 2 d. itoki sutari santykiams reguliuoti taikomi bendrieji statym pradmenys. Sutartys yra sandori rys, todl jos pagal tokius poymius klasifikuojamos konsesualines ir realines, paprastsias ir slygines. Be to, sutartys pagal atskirus poymius skirstomos vienaales ir dviales, sutartis treiojo asmens naudai, galutines ir parengtines. Vienaals ir dvials sutartys. itaip sutartys ris skirstomos priklausomai nuo to, kaip tarp sutarties ali paskirstomos teiss ir pareigos. is sutari skirstymas ris skiriasi nuo sandori skirstymo vienaalius ir dvialius, kadangi remiasi kitokiais poymiais. Sandoriai vienaalius ir dvialius skirstomi priklausomai nuo to, ar civiliniam teisiniam santykiui sukurti, pakeisti arba panaikinti pakanka vienos alies valios ireikimo, ar reikia dviej ali suderintos valios ireikimo. Vienaalmis vadinamos tokios sutartys, kuriose viena alis turi tik reikalavimo teis, o kita - tik t teis atitinkani pareig. Pagal toki sutart viena alis tampa kreditoriumi, o kita - skolininku. Pavyzdiui, sudarydamas paskolos sutart, paskolos gavjas gauna pinigus ar riniais poymiais apibrtus daiktus. ia paskolos davjas turi tik teis reikalauti grinti skol, o paskolos gavjas - tik pareig j grinti. Dvialmis vadinamos tokios sutartys, kuriose abi alys turi reikalavimo teises ir jas atitinkanias pareigas. itokioje sutartyje kiekviena i ali yra kartu ir kreditor, ir skolinink. Tipikas dvials sutarties pavyzdys yra pirkimo-pardavimo sutartis. Pardavjas yra kreditorius, nes jis turi teis reikalauti i pirkjo sumokti u parduot daikt, ir kartu skolininkas, nes jis privalo parduot daikt perduoti pirkjui. Savo ruotu pirkjas yra kreditorius, nes jis turi teis reikalauti perduoti jam nupirkt daikt, ir kartu skolininkas, nes jis privalo pardavjui u t daikt sumokti. Sutari skirstymas vienaales ir dviales praktikai yra reikmingas. Daugelis klausim, kurie reikmingi dvialei sutariai, visai neturi reikms vienaalei sutariai. Pavyzdiui, dvialje sutartyje abi alys yra kreditors ir skolininks, todl gali bti nustatoma, kokia tvarka sutartis bus vykdoma. Vienaal sutart vykdo viena alis - skolinink, todl is klausimas visai nekyla. Dvialje sutartyje sujungtos dvi tarpusavyje susijusios pareigos. Dvialje sutartyje ali reikalavimai yra prieprieiniai, todl jeigu joje nenumatyta vykdymo tvarka, n viena i prievols ali, nevykdiusi savo pareigos, neturi teiss reikalauti i kitos alies vykdyti savo pareig. Sutartys sutarties ali naudai ir sutartys treiojo asmens naudai. ios ries sutartis sudaroma tarp dviej ali. Pagal j vykdyti prievol turi teis reikalauti tiek kreditorius, tiek ir sutartyje nurodytas treiasis asmuo, jeigu statyme arba sutartyje nenumatyta ko kita (CK 6.191 str.). ioje sutarCIVILIN TEIS 145
WK
tyje viena sutarties alis ilygsta i kitos alies, kad i sutarties atsiradusi prievol bt vykdyta treiajam asmeniui. Sutart sudarant, treiasis asmuo arba jo atstovas nedalyvauja, todl treiasis asmuo nra sutarties alis. Taiau jis ir nedalyvaudamas sudarant sutart gyja savarankik teis. Paprastai treiasis asmuo jau nuo to momento, kai alys sudaro sutart, tiesiogiai gyja i sutarties teis reikalauti jos vykdymo. Kartu treiasis asmuo nra pareigotas priimti jam ilygt teis. Jis gali ia teise pasinaudoti, taip pat ir nuo jos atsisakyti. Nuo to momento, kai treiasis asmuo ireikia savo sutikim, jis gyja savarankik teis sutartyje nurodyt naud. i teis gali bti panaikinta tiktai treiojo asmens sutikimu. LR CK 6.191 str. nustato, kad reikalauti sutart vykdyti treiojo asmens naudai turi teis kreditorius ir treiasis asmuo. Jeigu treiasis asmuo atsisako nuo sutartimi jam suteiktos teiss, tai sudars sutart asmuo gali ia teise pasinaudoti, iskyrus atvejus, kada tai prietarauja statymui, sutariai ir prievols esmei. Sutartis treiojo asmens naudai reikia skirti nuo prievols treiajam asmeniui vykdymo. Vykdant prievol treiojo asmens naudai, gavjas pagal sutart joki teisi negyja ir dalyvauja iuose santykiuose kaip faktinis vykdymo gavjas. Pavyzdiui, fizinis asmuo, nupirks gli puokt, susitaria, kad ji bt teikta jo nurodytam asmeniui. Prieingai esti sudarius sutart treiojo asmens naudai - jis gyja savarankik reikalavimo teis. Dauguma sutari sudaroma pai sutari dalyvi naudai. Treiojo asmens naudai sutartis nra plaiai naudojama. Pavyzdiui, ji sudaroma padedant taupomj kas indl snaus arba dukters vardu, sudarant gyvybs draudimo sutart sutuoktinio naudai ir pan. Galutins ir parengtins sutartys. ias ris sutartys skirstomos pagal jomis sukuriam teisini pasekmi pobd. Galutinmis vadinamos sutartys, kurios tiesiogiai sukuria alims teises ir pareigas, pavyzdiui, perduoti-priimti daiktus, atlikti darbus, suteikti patarnavimus ir pan. Parengtinmis vadinamos sutartys, kurios sukuria ali teises ir pareigas sudaryti ateityje tam tikr sutart numatytomis slygomis. Tai sutartis dl sudarymo ateityje kitos sutarties, kuri tiesiogiai pareigot alis atlikti tam tikrus veiksmus. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas atskirai nenumato tokios sutarties instituto. Taiau LR CK 1.136 str. nustato, kad civilins teiss ir pareigos atsiranda i statyme nurodyt sandori, taip pat i sandori, kurie statyme nors ir nenumatyti, bet jam neprietarauja. Parengtins sutartys neprietarauja bendriesiems civilini statym nuostatams, todl jos gali bti sudaromos. J vykdymas gali bti garantuojamas turtinmis sankcijomis. Iimtis yra tos sutartys, kurioms sudaryti nepakanka ali susitarimo, o rei146 CIVILIN TEIS
VYK
kia pagal susitarim perduoti antrajai aliai daikt (realins sutartys). Dl itoki sutari sudarymo ateityje parengtins sutartys negali bti sudaromos, nes tai prietaraut ias sutartis reguliuojantiems statymams. Atlygintinos ir neatlygintinos sutartys. iuo pagrindu sutartys skirstomos pagal tai, kaip pagal sutarties slygas juda materialinis turtas. Atlygintinos yra tos sutartys, pagal kurias vienos alies turto perdavimas slygoja kitos alies turto perdavim (pavyzdiui, pirkimo-pardavimo, rangos ir kt.). Neatlygintinoje sutartyje turt perduoda tik viena alis, negaudama i kitos alies prieprieinio turto perdavimo (pavyzdiui, dovanojimo sutartis, paveldjimas ir kt.) Laisvosios ir privalomosios sutartys. Pagal sutarties sudarymo pagrind visas sutartis galima skirstyti laisvsias ir privalomsias. Laisvosios yra tokios sutartys, kurias sudarant viskas priklauso nuo sutarties ali valios. Privalomj sutart yra privalu sudaryti vienai ar abiem sutarties alims. Pavyzdiui, banko taisyklse numatyta, kad klientas, gaudamas paskol bstui sigyti, privalo sudaryti bsto draudimo sutart. Tarpusavio susitarimo ir prisijungimo sutartys. iuo pagrindu sutartys skirstomos priklausomai nuo j sudarymo pobdio. Sudarant tarpusavio susitarimo sutart, sutarties slygas nustato visos joje dalyvaujanios alys. Sudarant prisijungimo sutart, sutarties slygas nustato tik viena i jos ali. Kita alis negali t slyg papildyti ar pakeisti, o sudarydama sutart gali tik sutikti su kitos alies numatytomis slygomis, prisijungdama prie j (pavyzdiui, perveimo sutartis, kuri sudaro geleinkeliai su klientu, buitins rangos, panaudos sutartys ir kt.).
6.4. CIVILINS SUTARTIES TURINYS

Civilins sutarties svarbiausi elementai yra: 1) subjektas; 2) turinys; 3) forma. Sutarties subjektai (alys) yra j sudarantys asmenys. Sutarties turinys yra sudarytos sutarties slyg sistema. Sutarties slygos nustato ali teises ir pareigas, t. y. tam tikr j elges. Praktikoje svarbu tiksliai nustatyti sutarties turin, nes nuo jo priklauso i prievols atsiradusi teisi ir pareig ypatumai ir tinkamas j vykdymas. Sutarties turin sudaranios slygos yra nevienodai reikmingos j sudarant. Todl sutarties turinio slygas galima suskirstyti tris ris:
CIVILIN TEIS 147
VVK
1) esmines, arba btinsias; 2) prastines; 3) atsitiktines. Esmins, arba btinosios, yra tos sutarties turinio slygos, kuri nesant sutartis laikoma nesudaryta. Taigi sutartis laikoma sudaryta tiktai alims susitarus dl vis esmini slyg. Jeigu alys dl bent vienos esmins sutarties slygos nesusitaria, sutartin prievol neatsiranda. LR CK 6.162 str. nustato, kad esmins sutarties slygos gali bti nustatomos vienu i i trij atvej: 1) kai statymas esmines slygas pripasta. Pavyzdiui, LR CK 6.460 - 6.464 str. nurodo turto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos sutarties esmines slygas.Kai statymas jas nurodo, alims dl to nekyla joki neaikum; 2) kai esmins slygos btinos tam tikros ries susitarimams. Paprastai jos nra ivardytos atitinkam sutart reguliuojaniose taisyklse ir reikia jas nustatyti pagal atitinkamos sutarties prigimt aikinant jos esm. Kadangi kiekviena sutartis turi dalyk, todl reikia nustatyti, koks yra sudaromos sutarties dalykas - daiktas ar veiksm rezultatas. Kaina ir terminas nra btina kiekvienos sutarties slyga. Kitos esmins slygos, pavyzdiui, kaina, nustatomos atsivelgiant tai, ar i sutartis yra atlygintina. Pavyzdiui, rangos sutarties (CK 6.645 str.) esmin slyga yra slygos dl dalyko, kainos ir termino; 3) kai esmins yra visos sutarties slygos, dl kuri vienos alies pareikimu turi bti susitarta. Tai slygos, kurios pagal statym arba sutarties esm sutariai sudaryti yra nebtinos. Esmins jos tampa vienos alies reikalavimu. Pavyzdiui, pirkimo-pardavimo sutartyje esmine slyga taps pirkjo reikalavimas, kad pardavjas daikt pristatyt nuodyt viet, arba pareigojimas daikt saugoti tam tikr laik ir pan. ios slygos nepriimant, pirkjas nesutinka sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties. prastinmis vadinamos statymo nustatytos slygos, kurios dl sutarties sudarymo fakto tampa privalomos jos alims. Nuo esmini slyg jos skiriasi tuo, kad dl j sutarties alims susitarti nereikia. Sutarties galiojimas taip pat nepriklauso nuo to, ar ios prastins slygos nurodytos jos tekste. Laikoma, kad alys, susitarusios dl vis esmini slyg ir sudariusios sutart, kartu susitar dl prastini sutarties slyg. Sudariusios sutart, jos automatikai tampa sudarytos sutarties turinio dalimi. prastins slygos gali bti nustatomos imperatyvini norm (pavyzdiui, CK 6.393 str. dl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties formos) ir dispozicini norm (pavyzdiui, CK 4.49 str. dl nuosavybs teiss atsiradimo momento). Daniausiai prastins sutarties slygos nustato148 CIVILIN TEIS
VVK
mos dispozicini norm. Jos yra taikomos tada, jeigu sutarties alys nesusitar dl to kitaip. Atsitiktinmis vadinamos ali susitarimu nustatomos slygos, kuri statymas nereguliuoja arba kurias nustato dispozicins normos. Jos nra sutariai btinos kaip esmins sutarties slygos. Be to, jos automatikai netraukiamos sutart kaip prastins slygos. i slyg nebuvimas nedaro takos sutarties galiojimui. Kadangi ios slygos nustatomos ali susitarimu, jos gali vienos alies reikalavimu tapti ir esminmis sutarties slygomis. Pavyzdiui, pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatyta, kad pardavjas prek pristatys pirkjui oro transportu, bet is j pristat ems transportu. Tokiu atveju pirkjas turi teis atsisakyti sumokti sum dl sutarties turinio slyg paeidimo, t.y. netinkamo prievols vykdymo. Sutari slyg skirstymas ris ypa reikmingas sudarant sutart ir kilus ginui dl sutarties galiojimo. Sutarties turinys turi bti teistas. Jis laikomas teistu tada, jeigu sutartis neprietarauja teisinms normoms, bendriesiems civilins teiss nuostatams. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti norminiai aktai nustato tiktai labiausiai paplitusias sutartis. statymai nenustato isamaus sutari srao. Todl LR CK 1.136 str. nustato, kad gali bti sudaromos statyme nenumatytos, bet jam neprietaraujanios sutartys. Praktikoje pasitaiko sutari, kuriose yra dviej ar keli statymuose numatyt sutari ri element. Literatroje jos vadinamos miriomis sutartimis. Jungti vairi sutari elementus vien miri sutart galima tiktai tada, kai jungiam sutari elementai neprietarauja vienas kitam. Pavyzdiui, neatlygintinas turto perdavimas nuosavybn negali bti jungiamas su pareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus. Siekiant, kad atskir sutari turinys visikai atitikt teiss reikalavimus, kuo geriau suderint organizacij ir fizini asmen interesus, utikrint i santyki vienodum, tvirtinamos tipins sutartys. Ne visos tipins sutartys yra vienodai privalomos. Vien tipini sutari turinys yra beslygikai privalomas, ir sutarties alys susitarimu jo negali keisti. Kitos tipins sutartys nustato galimus ali susitarimu nukrypimus nuo nustatyto sutarties turinio. Kai kurios tipins sutartys yra pavyzdys atitinkamoms sutartims sudaryti, paliekant sutari alims teis susitarimu savo nuoira nustatyti visas sutarties slygas. Sutarties forma. Sutartis turi bti sudaroma pagal sandori formos taisykles (CK 1.63-1.77 str.). Todl LR CK 6.192 str. nustato tiktai atskirus sutari formos aspektus. statymas sutarties sudarym sieja su jos forma. Jeigu pagal statym ar ali susitarim sutartis turi bti sudaryta tam tikra forma, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kada ji ia forma ireikta.
CIVILIN TEIS 149
VVK
Pagal statym ar ali susitarim sutartis sudaroma raytine forma: 1) suraant vien ali pasirayt dokument; 2) apsikeiiant ratais, telegramomis ir panaiai, pasiraant tai aliai, kuri juos siunia; 3) priimant vykdyti usakym.
6.5. SUTARI SUDARYMO TVARKA

Sutartis laikoma sudaryta tada, kada alys (tam tikrais atvejais reikalaujama forma) tarpusavyje susitar dl vis esmini punkt (CK 6. 162 str.). Sutartyje dalyvauja maiausiai dvi alys. Sutarties sudarymo procese skiriamos dvi stadijos: vienos alies pasilymas kitai aliai sudaryti sutart (oferta) ir kitos alies to pasilymo primimas (akceptas). Asmuo, kuris pateikia pasilym, vadinamas oferentu, o asmuo, kuris pasilym priima, akceptantu. Pasilymas sudaryti sutart (oferta) privalo turti du btinus poymius. Pirma, pasilyme turi bti nurodytos esmins slygos, reikalingos atitinkamai sutariai. Antra, pasilymas turi bti skirtas apibrtam asmeniui. Pareikimas dl sutarties sudarymo, kuriame nra nurodyt poymi, nelaikomas oferta. Pavyzdiui, skelbim lentoje arba laikratyje paskelbtas pasilymas sudaryti daikto pirkimo-pardavimo sutart oferta nelaikomas, kadangi jis adresuotas neapibrtai asmen grupei. Pagal tok pasilym daugelis asmen gali pareikti, kad priima pasilym sudaryti sutart. Tokiu atveju pirkimo-pardavimo sutartys galt bti sudaromos su daugeliu pirkj, kai parduodamas vienas daiktas ir turimas tikslas sudaryti sutart su vienu pirkju. Taip pat nebus pasilymas sudaryti pirkimo-pardavimo sutart ir tada, jeigu pasilyme nenurodyta kaina. Todl paprastai pasilymas sudaryti sutart asmen grupei neapibrtas ir jeigu jame nenurodomos visos esmins slygos, tai laikomas ne oferta, o kvietimu pareikti oferta. Taiau atskirais atvejais pasilymas sudaryti sutart gali bti adresuotas bet kuriam asmeniui, kuris pasilym priima. Pavyzdiui, toks pasilymas gali bti pirkti laikraius, bilietus, prekes, idstytas vitrinoje. Pasilymo sudaryti sutart primimas pripastamas akceptu tiktai tada, jeigu sutinkama su visomis pasilyme nurodytomis slygomis. Akceptanto sutikimas sudaryti sutart kitokiomis, negu buvo pasilyta, slygomis, pavyzdiui, keiiant kain, termin ir panaiai, laikomas atsisakymu nuo pasilymo ir kartu nauju pasilymu sudaryti sutart (CK 6.178 str.). Vadinasi, oferentas ir akceptantas gali keistis vietomis. Jeigu asmuo, gavs pradin pa150 CIVILIN TEIS
VVK
silym sudaryti sutart, sutinka sudaryti sutart kitokiomis slygomis, jis tampa oferentu, o jo atsisakymas - oferta. Jeigu pradinis oferentas pasilym priima, jis laikomas akceptantu. Pasikeitus asmen padiai, taikomos ir atitinkamos ofert ir akcept reguliuojanios normos. statymas skiria sutarties sudarymo tvark pagal pasilym, kuriame nurodytas terminas atsakyti ir kuriame toks terminas nenurodytas. Kada pasiloma sudaryti sutart nurodant termin atsakyti, sutartis laikoma sudaryta, kai pasils asmuo antrosios alies atsakym, kad ji pasilym prim, gauna per termin (CK 6.175 str.). iais atvejais oferentas pareigotas laukti atsakymo iki to laiko, kol pasibaigs nustatytas terminas. Pavluotas atsakymas ofert joki teisini padarini nesukuria. J galima laikyti nauju pasilymu sudaryti sutart, kur pradinis oferentas gali atsakyti arba neatsakyti. Jeigu akceptantas neatsako, tyljimas laikomas atsisakymu sudaryti sutart. Taiau kitoki teisini padarini atsiranda tada, jeigu i pavluotai gauto atsakymo, kuriuo sutinkama sudaryti sutart, matyti, kad jis yra isistas laiku. iuo atveju atsakymas laikomas pavluotu tik tada, kada pasils asmuo tuojau pranea antrajai aliai, kad atsakymas gautas pavluotai. Toks pavluotai gautas atsakymas yra naujas pasilymas sudaryti sutart (CK 6.176 str.). Kada pasiloma sudaryti sutart nenurodant termino atsakyti, statymas skiria du sutarties sudarymo atvejus. Pirma, kai pasiloma sudaryti sutart odiu. odiu gali bti pasilyta akivaizdoje esaniam asmeniui,taip pat telefonu arba kontrahento atstovui. Pasilius odiu, sutartis laikoma sudaryta tada, jeigu antroji alis tuojau pareikia pasiliusiam asmeniui, kad ji t pasilym priima (CK 6.174 str. 2 d.). Antra, kai pasiloma sudaryti sutart ratu. Pasilius ratu, sutartis laikoma sudaryta tada, jeigu atsakymas, kad pasilymas yra priimtas, gaunamas per normaliai tam reikaling laik (CK 6.174 str. l d.). Normaliai reikalingas atsakyti laikas nustatomas atsivelgiant konkreias slygas, pavyzdiui, alis skiriant atstum, persiuntimo patu laik ir pan. Oferta visada tam tikr laiko tarp pareigoja oferent nesudaryti sutarties su treiaisiais asmenimis. Kai pasiloma sudaryti sutart odiu, tas laikotarpis yra trumpas ir trunka iki to laiko, kol panekovas atsako pasilym. Kai pasiloma sudaryti sutart ratu nenurodant termino, oferentas privalo nesudaryti sutarties su kitu asmeniu per laikotarp, kuris reikalingas ratui patekti pas akceptant ir gauti atsakym. Kai pasilyme terminas nenurodytas, vis laik oferentas yra susijs su savo pasilymu. Jeigu oferentas, nesulauks, kol pasibaigs nustatytas terminas atsakyti pasilym, sudaro sutart su treiuoju asmeniu, jis netenka galimybs vykdyti sutart
CIVILIN TEIS 151
VYK
pagal pradin ofert. Tada oferentas privalo atlyginti pagal pradin ofert akceptantui padarytus nuostolius. Sutartis yra ali susitarimas, todl ji laikoma sudaryta tada, kada oferentas gauna atsakym, kad pasilymas priimtas. Sutarties sudarymo vieta laikoma ta vieta, kurioje oferentas gavo akcept.
152
CIVILIN TEIS
VVK
7. SUTARTINS PRIEVOLS
7. SUTARTINS PRIEVOLS 7.1. PRIEVOLS VYKDYMOSVOKA

Prievols vykdymu vadinamas skolininko atlikimas to veiksmo (arba susilaikymas nuo veiksmo), kuris sudaro prievols dalyk. Paprastai prievol turi vykdyti pats skolininkas. Pilnutinai arba i dalies vykdyti prievol, atsiradusi i sutarties, gali bti pareigojamas treiasis asmuo (CK 6.50 str. l d.), jeigu tai numato nustatytos taisykls, taip pat kai treij asmen su viena i ali sieja administracinis pavaldumas arba atitinkama sutartis. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tai dauguma atvej kreditoriui nesvarbu, ar prievol vykdys pats skolininkas, ar jo vietoje treiasis asmuo. Iimtis yra, kai prievols vykdymas susijs su skolininko asmenybe. Prievols turi bti vykdytos paiam kreditoriui (arba jo atstovui). Kreditorius i savo puss privalo priimti tinkam prievols vykdym ir sudaryti vykdymui tinkamas slygas. Prievol turi bti vykdyta pilnutinai (visikai). Prievols vykdymo kokyb turi bti tinkama. Skolininkas paprastai turi vykdyti i karto vis savo prievol. Kreditorius turi teis priimti prievols vykdym dalimis. Prievol turi bti vykdyta nustatytu terminu.
7.2. PRIEVOLS VYKDYMO SUBJEKTAS

Vykdymo subjektais vadinami asmenys, kurie savo vardu vykdo prievol arba priima prievols vykdym. Vykdymo subjektai gali nesutapti su prievols subjektais (kreditoriumi ir skolininku). Prievol gali vykdyti kas nors vietoje skolininko. Taip pat prievol gali bti vykdyta ne kreditoriui, o jo nurodymu treiajam asmeniui. Paprastai skolininkas turi vykdyti prievol tiesiogiai kreditoriui. Skolininkas vykdyti prievol kitam asmeniui gali tiktai: 1) susitars su kreditoriumi; 2) kreditoriui nurodius; 3) statymo numatytais atvejais.
CIVILIN TEIS 153
VVK
Paprastai skolininkas kreditori pasta nuo prievols atsiradimo momento. Taiau bna prievolini santyki, kuriuose kreditorius lieka skolininkui neinomas iki prievols vykdymo (ekiai, loterijos bilietai, sakytiniai vekseliai, orderiniai arba pareiktiniai vertybiniai popieriai). iuo atveju pati prievol vykdoma tiktai asmeniui pateikus rodymus, kurie liudija, jog jis yra kreditorius. Toki rodym pateikimas vadinamas legitimacija (dokumentai, liudijantys i teis arba galiojim). Kaip jau minjome, prievol vykdyti privalo tinkamas skolininkas tinkamam kreditoriui. Taiau i bendra taisykl turi kelet iimi, kai vietoj skolininko ar kreditoriaus vykdant prievol gali dalyvauti treiasis asmuo, t.y. alis, kuri nra konkreios prievols dalyv. Treij asmen dalyvavimas prievolje galimas dviem atvejais: 1) kai yra prievols vykdymas treiojo asmens naudai; 2) kai yra treiojo asmens prievols vykdymas. Sutartis treiojo asmens naudai - tai susitarimas, kuriuo alys suteikia treiajam asmeniui teis reikalauti i skolininko vykdyti jo subjektin pareig to treiojo asmens naudai. Treiajam asmeniui statymu ar sutartimi jam suteiktos teiss atsisakius, ja gali pasinaudoti sutart sudars asmuo, iskyrus atvejus, kai statymas numato k kita. Pavyzdiui, pagal turto draudim sipareigojama atlyginti draudjui ar kitam asmeniui (treiajam asmeniui), kurio naudai sudaryta sutartis, jo turt al (imokti draudimo atlyginim) sutartyje aptartos draudimo sumos ribose. Treiojo asmens prievols vykdymas. Prievoliniuose santykiuose subjektin skolininko pareig paprastai vykdo pats skolininkas, taiau i pareig gali vykdyti ir treiasis asmuo. Tokiam prievols vykdymui yra nustatyti tokie prievols vykdymo teisiniai pagrindai: jeigu tai nustato statymas; jeigu treij asmen su viena i ali sieja administracinis pavaldumas; jeigu treij asmen su viena i ali sieja atitinkama sutartis. Atsakomyb u treij asmen veiksmus tenka skolininkui, iskyrus tuos atvejus, kai statymas nustato, kad atsakomyb tenka paiam treiajam asmeniui, kuris yra tiesioginis vykdytojas. ASMEN PASIKEITIMAS PRIEVOLJE Situacija, kai prievolje pasikeiia kreditorius arba skolininkas, kurie toliau toje prievolje nebedalyvauja, vadinama asmen pasikeitimu prievolje. Toks pasikeitimas gali bti dviej form:
154 CIVILIN TEIS
VVK
1) kreditoriaus teis perleisti reikalavim; 2) skolos perklimas. Kreditoriaus teis perleisti reikalavim (cesija). Kreditorius pasikeiia sudarant sandor su treiuoju asmeniu dl kreditoriaus reikalavimo perleidimo arba statymo bdu. Pavyzdiui, prekybin firma yra skolinga bankui, o komercin kompanija sigyja i banko prekybins firmos siskolinim, t.y. prisiima teis i prekybins firmos reikalauti vykdyti prievol savo naudai. Cesija - tai susitarimas tarp kreditoriaus ir treiojo asmens dl kreditoriui priklausanios teiss perleidimo. ios sutarties teisin pasekm - kreditoriaus reikalavimo perleidimas treiajam asmeniui. Pradinis kreditorius treiajam asmeniui neatsako u tai, kad skolininkas nevykdo savo prievols. Skolininko sutikimo sudarant toki sutart nereikia. Taiau apie kreditoriaus pasikeitim prievolje visais atvejais privalu skolinink informuoti. Teisi, kurios yra neatsiejamai susijusios su kreditoriaus asmeniu, negalima perduoti tretiesiems asmenims. Pavyzdiui, negalima perleisti reikalavimo ilaikyti, reikalavimo atlyginti al, padaryt dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo, reikalavimo sumokti alimentus ir kt. Skolos perklimas. Treiasis asmuo pagal sutart su kreditoriumi gali perimti skolininko pareigas ir teises. Kadangi skolininko asmenyb kreditoriui gali turti didel reikm, tai skolininko pasikeitimas galimas tik gavus kreditoriaus sutikim. Jeigu perkeliant skol kreditoriaus nuomons nebuvo klausta arba gautas neigiamas atsakymas, tai skolos perklimas yra negalimas, o jau vykdytas susitarimas neturi juridins galios. Skolos perklimo sutartis turi bti raytin. Po skolos perklimo sutarties sudarymo skolininkas nebedalyvauja prievolje ir nra atsakingas kreditoriui u naujojo skolininko sipareigojim nevykdym. Dvialse sutartyse, kuriose abi alys yra ir kreditorius, ir skolininkas vienu metu, t.y. abi alys turi ir teises, ir pareigas, asmen pasikeitimas abiem atvejais - tiek kreditoriaus teiss perleisti reikalavim, tiek skolos perklimo atveju - turi bti aptartas su kita alimi ir gautas sutikimas. Treiasis asmuo, prievolje pakeisdamas kreditori arba skolinink, perima ne tik jo teises, bet ir pareigas.
CIVILIN TEIS
155
? VVK
7.3. PRIEVOLS VYKDYMO DALYKAS

Prievolje subjektins teiss ir pareigos suteikia tam tikr teisini galimybi. J realizacija pasireikia tuo, kad asmenys, kuriems ios pareigos priklauso, atlieka atitinkamus veiksmus. vykdymas yra atlikimas t veiksm, kurie iplaukia i kilusi pareig turinio. Kaip prievols vykdymo dalyk suprantame tam tikras materialines ir dvasines grybes (daiktus, pinigus, intelektualins krybos rezultatus, ireiktus objektine forma, ir t.t.), kurias prievol nustato sukurti arba perduoti, veiksmus, kuriuos vienas prievols dalyvis privalo atlikti kito naudai. Prievols vykdymo dalyko ypatumai priklauso nuo konkreios prievols ypatum. Todl ji yra nustatoma: 1) sutarties; 2) teiss norm, kurios reguliuoja tos teiss prievol. Kai kurios bendros taisykls dl vykdymo dalyko yra nustatytos pinigini prievoli (CK 6.36-6.37 str.). Dauguma prievoli sudaroma dl vieno kurio nors vykdymo dalyko, pavyzdiui, gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis, kapitalins statybos rangos sutartis dl numatyt objekt statybos, tiekimo sutartis dl produkcijos tiekimo. Reiau pasitaiko prievoli, kuri vykdymo dalykas yra keletas vykdymo dalyk. Tokios yra alternatyvins prievols (CK 6.26-6.28 str.) ir fakultatyvins prievols, kai objektas yra vienas, taiau sutartyje numatyta, kad skolininko pasirinkimu gali bti pakeiiamas kitu. Alternatyvin prievol. Neretai bna, kad prievol turi du ar daugiau dalyk, kuriuos turi teis pasirinkti vienas i prievols dalyvi. Jeigu pagal prievol skolininkas privalo atlikti vien i dviej ar kelis veiksmus (alternatyvin prievol), tai teis pasirinkti priklauso skolininkui, iskyrus tuos atvejus, kada kas kita numatyta statyme ar sutartyje arba iplaukia i prievols esms (CK 6.26 str. l p.). Alternatyvins prievols gali bti nustatytos tarp fizini asmen ir tarp kio subjekt. Alternatyvins prievols vykdomos pagal bendras visoms prievolms taisykles. Tiktai vienu klausimu turi specifik - prievols dalykas (veiksmas) yra du ar keli veiksmai, o perduoti reikia vien i j. Bendra taisykl nustato, kad pasirenka skolininkas. Taiau tai dispozicin norma, nes leidia sutartyje ar statyme numatyti kitaip. Turintis teis pasirenka (CK 6.26 str. l p).
156 CIVILIN TEIS
VVK
Gali bti, kad vienas i alternatyvins prievols dalyk va iki pasirinkimo. Tais atvejais, jeigu turi teis pasirinkti kreditorius, nors vienas i dalyk uvo, jis gali pasirinkti likus. Jeigu jis pasirenka uvus, tai prievol laikoma pasibaigusia nesant galimybs j vykdyti (CK 6.127 str.). Kai pasirenka skolininkas, jis privalo prievol vykdyti - perduoti likus dalyk. Gali bti, kad nustatyti alternatyvins prievols vietos ir jos dalyko negalima dl kurio nors daikto uvimo, jo i apyvartos imimo ir pan. Tokiu atveju prievols vykdymo klausimas priklauso nuo to: 1) dl koki prieasi tai vyko; 2) kas galintas pasirinkti vien i likusi prievols vykdymo dalyk. Tokiu atveju prievol gali ilikti arba nutrkti dl to, kad neliko prievols vykdymo dalyko. Jeigu galiotas kontrahentas pasirinko veiksmus, kuri negalima vykdyti dl kitos alies kalts, jis turi teis taikyti iai aliai atsakomyb u tai, kad dl to susidar negalimumas vykdyti prievol. Prieingai, kai vieno i alternatyvinio prievols veiksmo negalima vykdyti dl kontrahento, kuris turi teis pasirinkti, kalts, jam atsakomyb netaikoma, bet pasilieka teis pasirinkti tuos prievols veiksmus, kuriuos iliko galimyb vykdyti. Fakultatyvin prievol. Fakultatyvin prievol numatyta LR CK 6.29 str. Fakultatyvins ir alternatyvins prievols yra artimos, kadangi jose yra skolininko teis pasirinkti prievols vykdymo dalyk. Taiau fakultatyvines prievoles reikia skirti nuo alternatyvini prievoli. Alternatyvins prievols susijusios su keletu veiksm (dalyk), o fakultatyvinse prievolse yra vienas veiksmas (dalykas), bet skolininkui suteikta teis jo nustatyt dalyk pakeisti kitu. i prievoli rys nesutampa, nes fakultatyvinje prievolje nra pasirinkimo, o tiktai teis pakeisti prievols vykdymo dalyk. i prievoli ri skirtumas ypa pasireikia uvus prievols dalykui. uvus vienam alternatyvins prievols dalykui, prievol nenutrksta, o pranykus fakultatyvins prievols dalykui, nutrksta ir prievol. Fakultatyvin prievol turi vien prievols objekt, taiau jis gali bti pakeistas skolininko pasirinkimu. Taigi fakultatyvin prievol yra panai alternatyvin prievol, kai pasirinkimo teis priklauso skolininkui (kiti atvejai numatyti statyme, sutartyje ar iplaukia i prievols esms).
CIVILIN TEIS
157
WK
7.4. PRIEVOLS VYKDYMO BDAS

Prievols vykdymas - tai prievols vykdymo dalyko perdavimas i karto arba per kelis kartus dalimis. Jis tiesiogiai priklauso nuo prievols vykdymo bdo. Kai prievols vykdymo dalykas yra koks nors itisas daiktas, prievol gali bti vykdyta tiktai i karto j perduodant kreditoriui. Gali bti, kad prievols vykdymo dalykas yra daikt komplektas, daikt suma, pavyzdiui, paskolos sutartyje - visa suma, grintina atskirais terminais; pirkimopardavimo sutartyje - keleto vienari daikt perdavimas. Tais atvejais prievol gali bti vykdyta ne tiktai vienkartiniu aktu, bet ir dalimis. Tai gali bti idstyta per tam tikr laik. Kreditorius turi teis, bet neprivalo priimti prievols vykdymo dalimis (CK 6.40 str. l p.). Todl jis turi teis nuo tokio pasilymo atsisakyti. Tokiais atvejais - kreditoriui atsisakius dalimis priimti vykdym - atsiranda ios teiss pasekms. Skolininkas, atsakydamas u ne laiku vykdyt prievol, negali reikalauti, kad bt sumainta atsakomyb dl tos prievols dalies, kuri jis sil vykdyti iki termino pabaigos. Kreditorius privalo priimti prievols vykdym dalimis, kai tai: 1) numatyta statyme; 2) nustato ali sudaryta sutartis; 3) iplaukia i prievols esms. Kai dalykas sudaro vientis daikt, prievol vykdyti galima tiktai i karto vis. Neretai prievol turi dalyk komplekt arba daikt visum (paskoloje - pinig sum, daugel vienari daikt), tuomet j jau galima vykdyti dalimis. Kai kada vykdymas dalimis yra numatytas statyme, sutartyje arba iplaukia i prievols esms. Taigi vykdymas dalimis priklauso nuo statymo, administravimo akto ar ali susitarimo. Esmin reikm vykdymo charakteristikai turi kokyb. Pinigins prievols turi bti ireikiamos ir apmokamos nacionaline valiuta. Ja ireikti ir apmokti leidiama tiktai Lietuvos Respublikoje numatytais atvejais ir tvarka. Pinigins prievols susijusios su pinig sumokjimu. Jos gali bti: 1) savarankikos (pavyzdiui, kylanios i paskolos sutarties);
158
CIVILIN TEIS
VVK
2) priklausanios kuriai nors prievolei kaip jos sutartin dalis (pavyzdiui, pagal pirkimo-pardavimo sutart pareiga sumokti pinigus u perkam daikt). Abiem atvejais ios pinigins prievols turi atitikti dviej ri reikalavimus. Pinigins prievols vykdymas mokant skol depozit (CK 6.56 str.). itokia tvarka prievol galima vykdyti: 1) kai prievols objektas yra pinigai arba vertybiniai popieriai. Prievols turi bti ireiktos ir vykdomos (apmokamos) valiuta, kuri pagal galiojanius statymus yra teista atsiskaitymo priemon Lietuvos Respublikoje (CK 6.36 str. l p.); 2) nesant kreditoriaus, taip pat jam vengiant priimti vykdym arba kitaip jam praleidiant termin, tai pat ir nesant neveiksnaus kreditoriaus atstovo. Prievol vykdyti nustatytu terminu danai skolininkui trukdo vairios aplinkybs: kreditoriaus gyvenamosios vietos neinojimas, neveiksnaus kreditoriaus atstovo nebuvimas, kreditoriaus vengimas priimti prievols vykdym ir pan.; 3) kai skolininkas nea priklausanius jam sumokti pinigus ar vertybinius popierius notarins kontoros depozit. Pinig ar vertybini popieri neimas notarins kontoros depozit laikomas prievols vykdymu. Prievols vykdymas mokant notarins kontoros depozit forminamas tokiu bdu: paduodamas notarinei kontorai pareikimas, nurodant prieast, dl ko prievol negali bti vykdyta kreditoriui. Apie gautas sumas notarin kontora pranea kreditoriui. Tinkamas prievols vykdymas yra tada, kai skolininkas vykdo prievol kreditoriaus nustatytu bdu, terminu, nustatytoje vietoje, kokybikai ir laikydamasis statyme numatyt vykdymo princip.
7.5. PRIEVOLS VYKDYMO VIETA

Prievols vykdymo vieta yra ta vieta, kurioje turi bti atlikti skolininko veiksmai (arba susilaikoma nuo j), sudarantys prievols turin. vykdymo vieta turi esmin reikm, kai prievolinis teisinis santykis susijs su kita valstybe. Ji lemia kelet kit svarbi klausim: 1) turi takos pristatymo ilaid paskirstymui tarp kreditoriaus ir skolininko; 2) pagal j nustatoma vieta, kur turi bti surayti primimoperdavimo dokumentai (kokybs, kiekio ir pan.).
CIVILIN TEIS 159
7. SUTARTINS PRIEVOLS.
VVK
Danai vykdymo vieta nurodoma paioje prievolje. Taiau jeigu vieta nra nustatyta, tai j nustato statymai. Tokius atvejus, t.y. prievols vykdymo viet, nustato LR CK 6.52 str. Prievol turi bti vykdyta toje vietoje, kuri nustatyta statymo, sutarties ar iplaukia i prievols esms. Jeigu vykdymo vieta nenustatyta, tai turi bti vykdyta: 1) prievol perduoti pagal individualius poymius apibdint daikt - daikto buvimo vietoje prievols atsiradimo momentu; 2) prievol perduoti nekilnojamj daikt - daikto buvimo vietoje; 3) prievol perduoti pagal ries poymius apibdint daikt - skolininko gyvenamojoje ar verslo vietoje; 4) pinigin prievol - kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievols vykdymo termino sujimo momentu; 5) visos kitos prievols - skolininko gyvenamojoje ar verslo vietoje prievols vykdymo termino sujimo momentu.
7.6. PRIEVOLS VYKDYMO LAIKAS

Jeigu prievolje jos vykdymo terminas nenustatytas arba apibrtas pareikalavimo momentu, tai kreditorius turi teis, bet kada pareikalauti j vykdyti, o skolininkas turi teis, bet kada j vykdyti. Skolininkas privalo toki prievol vykdyti per 7 dienas nuo tos dienos kuri kreditorius pareikalavo tai padaryti, jeigu i statymo, sutarties ar prievols esms neiplaukia pareiga prievol vykdyti tuojau. statymo gali bti nustatytas ir lengvatinis laikas. Pavyzdiui, CK 6 480 str. ireikalavimui pagal sutart, nenurodant termino, inuomoto turto nustato l mnes, o gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos - 3 mnesius. Teismas turi teis teismo sprendimo vykdym atidti. Ilgalaikiuose sutartiniuose santykiuose, be nurodyt termin, nustatomi tarpiniai, arba daliniai, terminai: ketviriai, mnesiai, dekados, dienos grafikai, pradiniai, tarpiniai, galutiniai terminai. Yra dar specialieji terminai, pavyzdiui, kada pristatyti specifikacij, brinius, smat. Tame paiame mieste vykdymas fiksuojamas pakvitavimais, kai prievols alys yra skirtinguose miestuose - transporto mons antspaudu, kapitalinje statyboje - primimo-perdavimo aktu. Termino praleidimas sukelia neigiamas teisines pasekmes.
160
CIVILIN TEIS
WK
Skolininko prievols nevykdymas reikia, kad jis pavlavo j vykdyti. Kreditorius neprivalo i anksto spti, kad skolininkas laikytsi termino. Skolininkas nelaikomas praleidusiu termin, jeigu pavlavo ne dl nuo jo priklausani prieasi.
7.7.
PRIEVOLS
VYKDYMO
PRINCIPAI
Prievols vykdymas - tai skolininko atlikimas (arba susilaikymas nuo atlikimo) toki veiksm, kuriuos atlikti (arba nuo kuri susilaikyti) turjo teis reikalauti kreditorius. Skolininko veiksmai, kuriuos jis privalo atlikti kreditoriaus reikalavimu (arba nuo kuri atlikimo turi susilaikyti) vykdydamas prievol, yra slygojami konkrei prievolini santyki. Pavyzdiui: 1) paskolos prievoliniuose santykiuose skolininkas turi grinti atitinkam pinig sum; 2) gyvenamj patalp nuomos prievoliniuose santykiuose: a) nuomotojas turi suteikti gyvenamj patalp, netrukdyti ja naudotis, atlikti jos kapitalin remont; b) nuomininkas turi naudoti gyvenamj patalp pagal paskirt, mokti nuompinigius, atlikti jos einamj remont, grinti laiku j atitutint, tvarking; 3) perveimo santykiuose: a) siuntjas turi pateikti perveimo dokumentuose nurodyt krovinio kiek atitinkamoje taroje; b) pervejas turi priimt krovin nugabenti paskirties punkt ir perduoti krovinio gavjui; 4) tiekimo santykiuose: a) tiekjas turi perduoti sutartyje numatyt atitinkamo asortimento ir kokybs preki kiek; b) pirkjas turi priimti i tiekjo sutartyje numatytas prekes ir sumokti sutartyje numatyt kain. Civilin teis nustato, kad prievols turi bti vykdomos vadovaujantis: 1) tinkamo prievols vykdymo principu ; 2) realaus prievols vykdymo principu; 3) ekonomiko prievols vykdymo principu; 4) ali tarpusavio bendradarbiavimo principu.
CIVILIN TEIS 161
VVK
7.8. TINKAMAS PRIEVOLS VYKDYMAS

Tam, kad bt pasiektas tikslas, kuriam sudaryta prievol, ji turi bti vykdyta tinkamai. Tinkamas prievols vykdymas yra prievols ali atlikimas veiksm, tiksliai atitinkani prievols turin pagal jos subjekt, bd, metod, laik, viet bei kitus reikalavimus, kylanius i sutarties arba paties prievols dalyko. Prievols turi bti vykdomos tinkamai ir nustatytu terminu pagal statymo, sutarties nurodymus, o nurodym nesant - atitinkamai pagal paprastai reikiamus reikalavimus. Be to, kiekviena i ali turi vykdyti savo pareigas kuo ekonomikiau ir visais bdais padti antrajai aliai vykdyti savo pareigas (CK 6.38 str.). Tinkamo prievols vykdymo principas reikia, kad : 1) prievols alys negali nustatyti slyg, kurios prietaraut statymams; 2) kai prievol reguliuoja dispozicins normos, alys gali savo sutartyje nustatyti kitokias slygas, negu numato statymai. Taiau jeigu jos to nepadaro, jos turi laikytis normatyvinio akto nustatyt taisykli; 3) alims draudiama vienaalikai nutraukti prievolinius santykius arba pakeisti sutari slygas. Iimtis nustato statymas ar sutartis; 4) prievols turi bti vykdomos tiksliai pagal statym ar sutartis, kurios nustato konkreias prievoli slygas; 5) alys privalo vykdyti prievol kuo ekonomikiausiu bdu ir visais bdais padti viena kitai atlikti savo pareigas. Tinkamo prievols vykdymo principas apima reikalavimus, kad prievol turi bti vykdyta: 1) tinkam subjekt; 2) tinkamoje vietoje; 3) tinkamu laiku; 4) tinkamu bdu; 5) turi bti tinkamas prievols vykdymo dalykas.
162
CIVILIN TEIS
7.9. REALAUS PRIEVOLS VYKDYMO PRINCIPAS

Prievols sukuriamos, kad bt vykdytos. kins veiklos tikslas yra utikrinti materialini ir kultrini poreiki patenkinim, todl prievols vykdymo natra negalima pakeisti pinigine nuostoli kompensacija. Laikomasi bendros taisykls, kad prievols turi bti vykdomos tokiu bdu, kaip numatyta statyme arba sutartyje. i taisykl vadinama realaus vykdymo principu. Realaus prievols vykdymo principas pasireikia taip: 1) kreditorius turi teis reikalauti i skolininko prievol vykdyti natra; 2) skolininkas ne tiktai privalo vykdyti prievol, bet ir turi teis reikalauti i kreditoriaus priimti perduodamajam vykdym; 3) nuostoli atlyginimas ir kit sankcij iiekojimas neatleidia skolininko nuo prievols vykdyti prievol natra, neatima kreditoriui teiss reikalauti vykdyti prievol. Sumokjimas netesyb, baudos, delspinigi, nustatyt tam atvejui, kai praleidiamas prievols vykdymo terminas arba prievol vykdoma netinkamai, ir atlyginimas nuostoli, padaryt netinkamu prievols vykdymu, neatleidia skolininko nuo pareigos vykdyti prievol natra, iskyrus tuos atvejus, kai ali susitarimu nustatyta kas kita. Realaus prievols vykdymo principas reikalauja, kad skolininkas savo subjektin pareig prievolje vykdyt natra, t.y. atlikt tokius veiksmu (arba susilaikyt nuo j atlikimo), kurie sudaro prievols objekt, pavyzdiui, perduot turt, kuris sudaro prievols objekt, arba atlikt kitus veiksmus, kuri reikalauti turi teis kreditorius. Kiekvienas tinkamas prievols vykdymas yra realus, bet ne kiekvienas realus prievols vykdymas yra tinkamas. Pavyzdiui, kreditoriui pagal pirkimo-pardavimo sutart pardavus 100 kg deros, bus realus prievols vykdymas, jeigu tai sudar prievols objekt. Taiau jeigu sutartyje numatyta, kad pardavjas turjo perduoti po 20 kg atskir penki ri deros, bet perdav 100 kg tik vienos ries, tai prievols vykdymas bus realus, bet netinkamas.
CIVILIN TEIS
163
VVK
7.10. PRIEVOLS ALI BENDRADARBIAVIMAS

Vykdant prievol, kiekviena i ali privalo visais bdais padti antrajai aliai vykdyti savo pareigas. Pavyzdiui, sutartyje numatoma, kad ali susitarimu turi bti nustatyta, kuris kontrahentas turi aprpinti statyb technologiniais, energetiniais, gamybiniais rengimais, aparatra; rangos sutartyje numatoma, kad usakovas privalo aprpinti statyb mediagomis, specialia ranga ir pan. Vadovavimsi iuo principu slygoja: 1) teiss subjekt bendras tikslas vykdyti prievol pagal sutart; 2) tai, kad prievols alys (kreditorius arba skolininkas) nra viena kitos atvilgiu prieprieiniuose santykiuose. Prievols ali bendradarbiavimas numatytas atskiruose normatyviniuose aktuose.
7.11. EKONOMIKAS PRIEVOLS VYKDYMAS

Prievols vykdymo ekonomikumas - tai jos vykdymas sunaudojant kuo maiau l, darbo jgos. Kitaip sakant, prievols vykdymas taupiausiu bdu. Prievols alys, j vykdydamos, turi pasirinkti tok vykdymo bd, kuris ekonominiu atvilgiu yra racionaliausias. Tai atsispindi ir konkreias prievoles reguliuojaniose teisinse normose. Pavyzdiui, jeigu rangovas apie smatos virijim usakovo nespja, tai jis privalo atlikti darb nereikalaudamas atlyginti smat virijani ilaid; rangovas atsako u netinkam usakovo mediagos panaudojim.
7.12. KREDITORIAUS IR SKOLININKO VEIKSMAI

Prievols vykdymas i esms priklauso nuo skolininko elgesio. Taiau ir kreditoriui tenka tam tikros pareigos. Todl reikalavimas tinkamai vykdyti prievol taikomas visiems jos dalyviams. Kreditoriaus pareigos savo turiniu skirtingos. Kreditorius pasirenka: 1) vienais atvejais prievols vykdymo primimo tvark (pavyzdiui, priimti baigt statybos objekt);
164
CIVILIN TEIS
VVK
2) kitais atvejais atlikti veiksmus, kuriais paruoiamas vykdymo primimas (pavyzdiui, suteikti sandlius, transporto priemones, jeigu tai numatyta sutartyje); 3) tam tikrais atvejais sudaryti vykdymo procesui reikalingas prielaidas (pavyzdiui, usakovas perduoda rangovui (projektuotojui) pradinius duomenis) ir t.t. Kreditoriaus pareigos yra skirtingos. J paeidimas gali sudaryti slygas, kurioms esant skolininkas visikai negali vykdyti prievols: j paeidimas trukdo vykdyti prievol. Nepaisant prievoli turinio ir reikms, visoms pareigoms bdingas vienas bendras bruoas - jos nra savarankikos. J paskirtis tiktai tokia: sudaryti galimyb skolininkui racionaliau vykdyti prievol. Skolininko prievols tinkamas vykdymas pasireikia vairiai, pavyzdiui: 1) tiekimo santykiuose turi reikms kiekis, kokyb, asortimentas ir komplektikumas, tara, pakavimas; 2) rangos sutartyse svarbu atlikt darb tinkamumas ir pastovumas; 3) perveimo sutartyse turi reikms krovinio pristatymas paskirties punkt tinkamos bkls. Prievols turi bti vykdytos nustatytu laiku. Terminas taip pat apibriamas vairiai: vienkartinis, pradinis, galutinis ir tarpinis terminas. Terminas gali bti visai nenurodomas, vykdoma pagal pareikalavim (CK 6.53 str.). Bendra visoms prievolms yra tai, kad bt vykdoma nustatytu laiku. Kai kada prievoli vykdymo klausimas isamiai isprstas statyme, pavyzdiui, jeigu sutartis sudaryta nenurodant vykdymo termino. Kai kada statyme arba sutartyje gali nebti reikaling nurodym, kaip vykdyti prievol. Tokiais atvejais prievols vykdymas turi atitikti paprastai reikiamus reikalavimus (CK 6.38 str.). Civilins sutartys, kaip ir civilins teisins prievols apskritai, turi dvial pobd -jos lygiai privalomos skolininkui ir kreditoriui. Todl vienaalikai atsisakyti vykdyti prievol ir vienaalikai keisti sutarties slygas neleidiama, iskyrus statyme numatytus atvejus (CK 6.39 str.). Nukrypimas nuo tinkamo prievols vykdymo yra numatomas specialioje statymo taisyklje. LR CK 6.39 str. l d. nustato: Skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teiss vykdyti prievol kitokiu bdu, iskyrus t, kuris yra aptartas sutartyje ar statymuose, nepaisant vykdymo bdo verts." statym leidjai dl vairi prieasi numato nukrypimus nuo tinkamo prievols vykdymo. Vienas i j yra tas, kad danai prievols galioja ilg laik ir per t laik atsiranda objektyvi slyg, dl kuri reikia suteikti
CIVILIN TEIS 165
VVK
galimyb prievoles keisti. Kartais prievols tampa labai nenaudingos ir, svarbiausia, kikai netikslingos. Tada statymas gali nustatyti atvejus, kada gali bti keiiamos prievoli vykdymo slygos. Jeigu dl nepaprasto aplinkybi pasikeitimo prievols vykdymas susijs su dideliais sunkumais arba vienai i ali gresia didels, aikiai neekvivalentikos ilaidos ir to alis negaljo numatyti sudarydama sutart, tai teismas, vertins ali interesus, suinteresuotos alies reikalavimu gali nustatyti prievols mokjim dyd ar nutraukti sutart. Nutraukdamas sutart, teismas priima sprendim dl ali tarpusavio atsiskaitym, atsivelgdamas sudaryt sutart, jos vykdymo laipsn ir pasikeitusias aplinkybes. Taip pat nukrypimus nustato ir atskir sutari normos. Jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba darbus atlieka per ltai, kad j baigti iki termino pabaigos pasidaro aikiai negalima, tai usakovas turi teis atsisakyti nuo sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Jeigu darbo atlikimo metu pasidaro aiku, kad jis nebus tinkamai atliktas, tai usakovas turi teis nustatyti rangovui atitinkam termin trkumams paalinti, o jeigu rangovas per nustatyt termin i reikalavim nevykdo - atsisakyti nuo sutarties arba reikalauti atlyginti nuostolius, arba pavesti treiajam asmeniui darb pataisyti rangovo sskaita. Esant svarbioms prieastims, usakovas turi teis bet kada prie pabaigiant darb atsisakyti nuo sutarties, kartu sumokdamas rangovui atlyginim u atlikt darbo dal ir atlygindamas jam nuostolius, padarytus sutarties nutraukimu, skaiiuojant tai, k rangovas sutaupo dl sutarties nutraukimo.
166
CIVILIN TEIS
VVK
8. PRIEVOLS VYKDYMO UTIKRINIMAS

8.1. PRIEVOLS UTIKRINIMO SVOKA IR BDAI
Prievoliniai santykiai yra viena i teisim santyki ri, todl j prievoli vykdymas turi bti saugomas ir realizuojamas teisinmis priemonmis, kurios turi prievartos pobd. Tokias priemones nustato statymai, ir jos pagal savo turin yra labai vairios. Dauguma prievoli vykdomos savanorikai. Kai kurios i teisini priemoni gali bti skirtos priversti prievol vykdyti, netraukiant j prievolinius teisinius santykius. Tai bendros tvarkos priemons, kurioms priklauso reikiniai dl priverstinio prievols vykdymo, taip pat reikiniai dl nuostoli atlyginimo prievols nevykdius ir (arba) vykdius j netinkamai. Taiau pasitaiko atvej, kai skolininkas nevykdo prievols ir joki nuostoli nra arba nuostoliai yra, bet dl vairi prieasi negalima rodyti j dydio. iuo atveju realiai negalima priversti prievols vykdyti. Teismas arba arbitraas gali iiekoti i skolininko individualiais poymiais apibrt daikt arba tam tikr kiek vienari daikt. Bet k daryti, jeigu j nra? Dl to kontrahentai, sukurdami prievolinius santykius, gali tarpusavio susitarimu numatyti specialaus charakterio papildomas utikrinimo priemones, kurios leidia siekti prievols vykdymo nepriklausomai nuo to, ar padaryti kreditoriui nuostoliai, ar turi skolininkas turto. Jeigu valstyb suinteresuota prievols vykdymu, tai specialus prievols vykdymo utikrinimas yra tiesiogiai numatomas statyme. Prievols vykdymo utikrinimas yra tokios vykdym skatinanios priemons, kurios turi ne visuotin, o special papildom charakter ir taikomos ne visoms, o tiktai toms prievolms, kurioms jos specialiai nustatytos statymo arba ali susitarimu. Galiojantys statymai nustato iuos prievoli vykdymo utikrinimo bdus: netesybas, rankpinigius, garantij, laidavim. Labiausiai yra paplitusios netesybos: daniausiai - tarp kio subjekt, reiau - tarp fizini asmen. Paskolos sutartys danai utikrinamos laidavimu, garantija.
CIVILIN TEIS
167
VVK
Prievols vykdymo utikrinimu vadiname statyme arba sutartyje prie pagrindins prievols numatytas papildomas neigiamas turtines pareigas, kurios taikomos prievols nevykdaniai aliai. Jo paskirtis skatinti skolinink vykdyti prievol kreditoriaus naudai. Prievols vykdymo utikrinimo esm: 1) nevykdius pagrindins prievols arba vykdius netinkamai, atsiranda papildoma prievol prie teiss iiekoti nuostolius; 2) papildomos prievols yra neigiamo turtinio pobdio; 3) papildomos prievols drausmina, skatina prievols alis tinkamai vykdyti prievoles (sutartis); 4) papildomos prievols stiprina sutartin drausm.
8.2. PRIEVOLS SANKCIJA

Teiss moksle svoka sankcija" yra daugiareikm, danai suprantama kaip vairios prievols. Nurodysime kai kurias svarbiausias jos reikmes: 1) kaip sankcij prasta suprasti t teisins normos dal, kurioje statym leidjas numato tam tikras teisines pasekmes tais atvejais, kada ios normos netaikomos, pavyzdiui, sandorio negaliojimas nesilaikant statymo reikalaujamos formos. statymas teigia, kad statymo reikalaujamos notarins formos nesilaikymas sandor daro negaliojant; 2) sankcija suprantama kaip atitinkamo valstybinio organo (administracinio, prokuratros ar arbitrao) leidimas atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdiui, administracin ikeldinim gresiant namams sugriti; 3) civilins teiss moksle sankcija laikoma turtins ir kitos nenaudingos priemons, taikomos asmenims, jiems atlikus teis paeidianius veiksmus, kaip antai: nevykdius prievols arba vykdius j netinkamai, padarius al, esant kitiems statyme numatytiems pagrindams. Civilinje teisje sankcijai bdingi du poymiai: 1) sankcija yra turtin ir kitokia (neturtin) teisin pasekm, kuri taikoma asmenims esant statyme numatytoms slygoms; 2) sankcija taikoma esant normatyviniam ir teisiniam-faktiniam pagrindui. Normatyviniu pagrindu vadinamas statymo paliepimas (nurodymas, pareigojimas), teisiniu-faktiniu - tam tikro asmens teis paeidiantys veiksmai (prievols nevykdymas, alos kitam asmeniui padarymas, gijimas arba sutaupymas be pagrindo).
168 CIVILIN TEIS
VVK
Kiekviena civilin teisin prievol turi atitinkam sankcij, kuria kreditorius utikrina prievols vykdym. Pagal statym kreditorius turi teis: 1) reikalauti prievarta vykdyti prievol; 2) taikyti daugiau nenauding turtini priemoni arba kitas teisines pasekmes (pavyzdiui, reikalauti atlyginti nuostolius).
8.3. NETESYB SVOKA

Netesybomis vadinama statyme arba sutartyje numatyta pinig suma, kuri skolininkas privalo sumokti kreditoriui, jeigu prievol nevykdyta arba vykdyta netinkamai. Daniausiai netesybos numatomos u termino vykdyti prievol paeidim. Grsm mokti netesybas skatina skolinink tinkamai vykdyti prievol. LR CK 6.71 str. numatytos dvi netesyb formos: 1) bauda, kuri nustatoma konkreia pinig suma arba utikrinamosios prievols sumos procentu. Pavyzdiui, tiekimo sutartyje numatoma, kad u preks suenklinimo paeidim pirkjas privalo sumokti 50 Lt baud arba u netinkamos kokybs preks patiekim tiekjas privalo sumokti 20% ios preks verts baud; 2) delspinigiai, kuriuos skolininkas privalo mokti kreditoriui u prievols vykdymo termino praleidim, skaiiuojant u kiekvien pavluot dien, savait, dekad ir t.t. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 14 d. statymo Dl laikinosios atsiskaitym tvarkos ir slyg" 4 str. 3 d. nustato, kad u laiku neapmoktus mokamuosius pavedimus ir mokamuosius reikalavimus bankas apskaiiuoja ir negino tvarka iieko 0,8% delspinigi u kiekvien pradelst dien l gavjo naudai. Delspinigiai skiriasi nuo baudos iais poymiais: 1) delspinigiai nustatomi u prievols vykdym ne laiku, todl jie skaiiuojami nuo praleisto termino; 2) delspinigiai pasiymi tstinumu. Jie skaiiuojami per vis prievols nevykdymo laikotarp; 3) delspinigi paprastai nustatoma tam tikras procentas. Delspinigiai daniausiai taikomi u atsiskaitymo prievoli paeidimus. Teorijoje ir praktikoje netesyb svoka suprantama dvejopai: plaija ir siaurja prasme. Plaija prasme netesyb svoka suprantama kaip terminas, kuris apibdina visas statymo arba sutarties nustatomas pinig sumas, kurias skolininkas privalo mokti kreditoriui, nepriklausomai nuo to, kaip
CIVILIN TEIS 169
WK
tas mokamas sumas vadina. Tai giminin svoka, kuri apima baudas, delspinigius ir netesybas siaurja prasme. Netesybomis siaurja prasme vadinama statyme ar sutartyje numatyta pinig suma, kuri skolininkas privalo mokti kreditoriui, jeigu prievol nevykdyta. Ji nustatoma taip pat kaip ir bauda. Netesybos suprantamos kaip: 1) sankcija; 2) atsakomybs forma; 3) nuostoli atlyginimo bdas, pavyzdiui, skaitins netesybos; 4) atsakomybs padidinimo bdas - baudins netesybos; 5) atsakomybs apribojimo bdas - iimtins netesybos; 6) prievols vykdymo utikrinimo priemon. Netesybos yra operatyvin priemon kovojant, kad prievols bt vykdytos tinkamai ir laiku. Jos taikomos nelaukiant neigiam pasekmi. Kad netesybos bt veiksmingos ir taikomos laiku, joms yra nustatyti sutrumpinti iekinio senaties terminai. Netesyb praktin reikm: 1) nuostoliai iiekomi tiktai tada, kai jie tikrai padaryti. Gali bti, kad prievol paeidus nuostoli nra, ir tada paeidjas neatsako. Taiau kad skolininkui kilt neigiamos pasekms ir jos skatint prievol vykdyti, yra nustatomos specialios priemons; 2) iiekant nuostolius, reikia nustatyti j dyd, rodyti, kad kreditorius pats msi priemoni jiems sumainti. Praktikai tai sudtinga. Siekiant to ivengti, tikslinga utikrinti tiksliai fiksuotos sumos iiekojim; 3) nuostoliai - neapibrtas dydis, jie iaikja tiktai vliau, po teiss paeidimo. Netesybos tiksliai fiksuojamos, i anksto nustatytos ir abiem alims tiksliai inomos. Nuostoliai gali bti, gali j ir nebti. Paeidjas tiksliai ino, kad prievols nevykdius ar j vykdius netinkamai netesybas reiks mokti, pavyzdiui nevykdius sutarties; 4) tstiniuose, ilgesniam laikui sudaromuose prievoliniuose santykiuose danai netinkamai vykdomos prievols, pavyzdiui, pavluojama, atsiranda defekt ir t.t. Teiss paeidimo momentu nuostoli nra arba jie neirykja. Nuostoli klausimas gali bti ikeltas tiktai vliau. Kreditoriui reikia operatyvi priemoni, kad paskatint vykdyti prievol. Netesybos veikia vis teiss paeidimo laikotarp, pavyzdiui, metus, ir i anksto atlygina galimus nuostolius; 5) nuostoliai yra objektins teiss paeidimo rezultatas. Jie negali bti diferencijuoti pagal atitinkam prievoli reikmingum. Sutarties alis tokia diferenciacija suinteresuota. Tai leidia grieiau arba liberaliau pa170 CIVILIN TEIS
PI
VVK
veikti prievols dalyvius. Ypa tai pasireikia netesyb dydiu, j nustatymo technika arba santykiu su nuostoli atlyginimu. Netesybos turi vair pobd santykyje su nuostoliais. Jeigu u prievols nevykdym arba netinkam jos vykdym nustatytos netesybos (bauda, delspinigiai), tai nuostoli atlyginama tik tiek, kiek j nepadengia netesybos (bauda, delspinigiai). statymas arba sutartis gali nustatyti iuos atvejus: kada leidiama iiekoti tiktai netesybas (baud, delspinigius), bet ne nuostolius; kada gali bti iiekoma visa nuostoli suma ir netesybos (bauda, delspinigiai); kada kreditoriaus pasirinkimu gali bti iiekoma arba netesybos (bauda, delspinigiai), arba nuostoliai. Todl priklausomai nuo santykio su nuostoliais prasta skirti tokias netesybas: 1) alternatyvines - kai gali bti iiekoma arba netesybos, arba nuostoliai. alys tai gali numatyti sutartyje; 2) skaitines - kai nuostoli atlyginama tik tiek, kiek j nepadengia netesybos; 3) baudines - kai iiekoma nuostoli suma ir netesybos. 4) iimtines - kai iiekomos tiktai netesybos, neturint teisi iiekoti nuostoli. Pavyzdiui, tai numatyta transporto statyme. kinje praktikoje daniausiai taikomos skaitins netesybos, o baudins netesybos naudojamos iimtiniais atvejais. Alternatyvins netesybos beveik visai nenaudojamos. Netesybos nustatomos ali susitarimu arba statymo. Santykiuose tarp fizini asmen jos daniausiai nustatomos ali susitarimu. Reikia skirti: 1) sutartines, savanoriksias netesybas, nustatomas ali iniciatyva; 2) normatyvines, privalomsias netesybas, nustatomas pagal teisins normos imperatyv reikalavim. Be to, kai kuriose prievolse netesybos nustatomos tiesiogiai statymo arba normatyvinio akto, ir asmenys, sudar tokios ries teisinius santykius, vadovaujasi atitinkamomis netesyb normomis (dydiu, j iiekojimo slygomis ir tvarka), nors sutartis dl netesyb nebuvo sudaryta. J susitarimu pakeisti negalima. Tokiais atvejais jas vadiname normatyvinmis netesybomis. Netesyb sumainimas (CK 6.73 str. 2 d.). Jeigu netesybos aikiai per didels arba prievol i dalies jau vykdyta, teismas gali netesybas sumainti, taiau tik tiek, kad jos netapt maesns u nuostolius, patirtus dl prievols nevykdymo ar netinkamo jos vykdymo. Teismas turi teis netesybas (baud, delspinigius) sumainti, kartu atsivelgdamas:
CIVILIN TEIS 171
VVK
1) tai, kiek prievols skolininkas vykd; 2) dalyvaujani prievolje fizini asmen turtin padt; 3) taip pat kiekvien kitok dmesio vert kreditoriaus interes. Netesybos nemainamos, kai jos jau sumoktos. Sumainti netesybas galima nepriklausomai nuo to, ar jos statymins, ar sutartins. Teismas, arbitraas negali visikai atleisti nuo netesyb sumokjimo. Sumainimo minimumas nenustatytas. Daniausiai netesybos aptariamos paioje pagrindinje sutartyje, atskirai praktikoje beveik nepasitaiko. Sutartis dl netesyb (baudos, delspinigi) turi bti sudaryta raytine forma (CK 6.72 str.). Raytins formos nesilaikymas sutart dl netesyb (baudos, delspinigi) daro negaliojani. Jeigu yra nustatytos netesybos, kreditorius negali reikalauti ir netesyb, ir realaus prievols vykdymo, iskyrus tuos atvejus, kai skolininkas praleidia prievols vykdymo termin. Jeigu kreditorius pareikia reikalavim atlyginti nuostolius, netesybos skaitomos nuostoli atlyginim. Jeigu sandoris, kurio pagrindu atsirado prievol, statymo nustatyta tvarka pripastamas negaliojaniu, tai negalioja ir susitarimas dl tokios prievols vykdymo utikrinimo netesybomis. Jeigu skolininkas ginija savo pareig mokti netesybas, motyvuodamas tuo, kad prievol vykd, tai jis privalo rodyti, kad j vykd tinkamai.
8.4. LAIDAVIMAS
Laidavimo sutartimi laiduotojas u atlyginim ar neatlygintinai sipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, u kur laiduoja, nevykdys visos ar dalies savo prievols (CK 6.76 str. 2 d.). Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutart, statyme numatytais atvejais ar teismo sprendimu. Laidavimas gali atsirasti nepriklausomai nuo to, ar asmuo, u kurio prievol laiduojama, prao prievol utikrinti. Asmuo gali laiduoti tiek u pagrindin skolinink, tiek u jo laiduotoj. Laidavimu gali bti utikrinamas tiek esamos, tiek ir bsimos, taiau pakankamai apibdintos prievols vykdymas. Taip pat gali bti utikrinama tik pagrindins prievols dalis. Laidavimu utikrinant vis pagrindin prievol, automatikai utikrinamas ir alutini prievoli vykdymas.
172 CIVILIN TEIS
VVK
Laidavimo sutartis turi bti sudaroma raytine forma. Raytins formos nesilaikymas laidavimo sutart daro negaliojani (CK 6.79 str.). Laidavimo sutartis sudaroma siekiant utikrinti pagrindins prievols vykdym. Laidavimo sutart reikia skirti nuo paprastos rekomendacijos arba kreditikumo paymos. itokia rekomendacija yra vienaalikas veiksmas, o laidavimo sutartyje turi bti aikiai ireiktas sipareigojimas prisiimti laidavimo prievol. Laidavimas pasibaigia tuo paiu metu, kada pasibaigia juo utikrinta prievol (CK 6.78 str. 2 d., 6.87 str. l p.). Laidavimas taip pat pasibaigia, jeigu kreditorius per 3 mnesius nuo tos dienos, kuri sieja su prievols vykdymo terminu, nepareikia laiduotojui iekinio. Jeigu prievols vykdymo terminas nenurodytas arba apibrtas pareikalavimo momentu, tai nesant kitokio susitarimo laiduotojo atsakomyb pasibaigia sujus 2 metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos. Prievols nevykd, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidars skolininkai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. l d.). Laiduotojas atsako ta paia apimtimi kaip ir skolininkas, konkreiai imant, u procent sumokjim, u nuostoli atlyginim, u netesyb sumokjim, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendrai laidav asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi, kai ko kita nenustato laidavimo sutartis, kreditorius savo nuoira gali iiekoti i skolininko arba laiduotojo. Gali bti keli laiduotojai. Jeigu sutartyje nenurodoma kitaip, jie atsako solidariai. alys susitarimu gali apriboti laiduotojo ar keli laiduotoj atsakomyb tiktai skolos dalimi arba tiktai pagrindine suma ir pan. Taiau jeigu toki apribojim nra, laiduotojas atsako ta paia apimtimi kaip ir skolininkas. Laiduotojas turi teis ir pareig. Jeigu kreditorius pareikia iekin laiduotojui, tai is privalo patraukti skolinink dalyvauti byloje. Prieingu atveju skolininkas turi teis pareikti laiduotojo regresinio reikalavimo atvilgiu (CK 6.82 str. l d.) visus atsikirtimus, kuriuos jis turjo kreditoriui. Laiduotojas turi teis pareikti kreditoriaus reikalavimo atvilgiu visus atsikirtimus, kuriuos galt pareikti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teiss pareikti iuos atsikirtimus net ir tuo atveju, kai skolininkas nuo j atsisako arba pripasta savo prievol (CK 6.82 str. 2,3 d.). Kad pareikt visus atsikirtimus, laiduotojas privalo patraukti skolinink dalyvauti byloje. vykdiusiam prievol laiduotojui pereina visos kreditoriaus teiss, turimos ioje prievolje.
CIVILIN TEIS 173
VVK
Kiekvienas i keli laiduotoj turi teis regreso bdu reikalauti i skolininko sumoktos sumos (CK 6.83 str. 3 d.). vykdiusiam prievol laiduotojui kreditorius privalo perduoti dokumentus, patvirtinanius reikalavim skolininkui, taip pat teises, utikrinanias t reikalavim. Laidavimo pabaiga: kai baigiasi juo utikrinama prievol; kai mirta laiduotojas; kai i esms pasikeiia prievol ir dl to be laiduotojo sutikimo padidja jo atsakomyb arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios nenumatytos aplinkybs, jei sutartis nenumato ko kita; kai skola pagal laidavimu utikrint prievol perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nesutinka kreditoriui laiduoti u naujj skolinink; kai kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko ar laiduotojo pasilyt tinkam prievols vykdym.
8.5. RANKPINIGIAI
Rankpinigiais laikoma pinig suma, kuri viena i susitariani ali duoda pagal sutart priklausani i jos mokjim sskaita antrajai aliai sutarties sudarymui rodyti ir jos vykdymui utikrinti (CK 6.89 str. l d.). Susitarimas dl rankpinigi nepriklausomai nuo j sumos turi bti sudaromas raytine forma. Raytins formos nesilaikymas daro susitarim dl rankpinigi negaliojant (CK 6.99 str.). Rankpinigiai turi tris funkcijas: 1) rankpinigi davimas rodo sutarties sudarymo fakt; 2) rankpinigiai turi mokamj funkcij, nes neti jie skaitomi btinj mokjim sum; 3) rankpinigiai utikrina prievols vykdym (pagrindin funkcija). Utikrinimas veikia tiek kontrahent, kuris duoda rankpinigius, tiek t asmen, kuriam duodama. LR CK 6.100 str. l d. nustato rankpinigiais utikrintos sutarties nevykdymo pasekmes. Jeigu u sutarties nevykdym atsako rankpinigius davusi alis, tai rankpinigiai lieka antrajai aliai. Jeigu u sutarties nevykdym atsako rankpinigius gavusi alis, tai ji privalo sumokti antrajai aliai dvigub rankpinigi sum.
174
CIVILIN TEIS
VVK
Be to, alis, kuri atsako u sutarties nevykdym, privalo atlyginti antrajai aliai nuostolius, skaiius rankpinigi sum, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita (CK 6.100 str. 2 d.). Kontrahent teisin padtis skiriasi tik tuo, kad rankpinigi gavjas valdo rankpinigius ir kitai aliai nevykdius prievols gali juos pasilikti sau; tai kita alis privalo iiekoti. Be teiss rankpinigius, kiek jie nepadengia visos sumos, gali iiekoti atsiradusius nuostolius (skaitines netesybas). Taiau sutartyje gali bti numatyta, kad nuostoliai atlyginami i mokt rankpinigi.
8.6.GARANTIJA
LR CK 6.90-6.97 str. garantija numatyta kaip prievoli utikrinimo priemon. Svoka garantija" teisinje ir ekonominje literatroje suprantama vairiai. Tarptautini odi odyne (1992. P. 174) svoka garantija" kildinama i prancz kalbos odio garantie (laiduoti): 1) sutarties arba statymo nustatyta juridinio asmens ar pilieio prievol atsakyti kito juridinio asmens ar pilieio kreditoriui u skolininko prievols nevykdym; 2) atsakomyb pirkjui, klientui u jo sigytos preks ar jau atlikto darbo gerum, pavyzdiui, sipareigojimas nemokamai taisyti gedimus. Tarptautiniuose prievoliniuose santykiuose valstyb ar jos institucijos gali prisiimti laidavimo funkcij, t.y. sipareigoti atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, u kur garantuojama, nevykdys visos savo prievols ar jos dalies. Tokios garantijos daniausiai suteikiamos sudarant paskolos sutartis. Garantija yra papildoma sutartis prie pagrindins sutarties. Jos svok apibria LR CK 6.90 str. l d. Garantija laikoma statymuose ar sutartyje numatyta vieno asmens pareiga visikai ar i dalies atsakyti kitam asmeniui - kreditoriui, jeigu pirmasis asmuo - skolininkas - prievols nevykdys ar j vykdys netinkamai, ir tam tikromis aplinkybmis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais) atlyginti kreditoriui nuostolius. Garanto atsakomyb yra subsidiari (CK 6.90 str. l d.). Garantas, vykds asmens - skolininko - prievol, turi teis atgretinio reikalavimo bdu reikalauti i asmens - skolininko - savo sumoktos sumos. LR CK 6.91 str. iai sutariai nustato ypatingos formos reikalavimus. Sutarties nustatyta garantija turi bti sudaroma paprasta raytine forma. Pagal statym ios raytins formos nesilaikymas garantijos sutart daro negaliojani.
CIVILIN TEIS 175
VVK
Garantijos sutartis artima laidavimo sutariai (CK 6.76-6.89 str.), taiau yra esminis skirtumas: pagal laidavimo sutart prievols nevykds skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidars skolininkai, jeigu laidavimo sutartis nenustato ko kita. Taigi laidavimo atveju prievols nevykdius kreditorius tiek i skolininko, tiek i laiduotojo gali pareikalauti prievol vykdyti. Sudarius garantijos sutart, garantui atsiranda papildoma prievol, pareigojanti garant vykdyti prievol ar tiktai t dal, kuri nevykdyta pagrindinio skolininko. Banko garantija bankas ar kita kredito staiga (garantas) sipareigoja sumokti skolininko kreditoriui nustatyt pinig sum pagal kreditoriaus reikalavim (CK 6.93 str.). Banko garantija sigalioja nuo jos suteikimo momento, ir bankas negali jos ataukti, jei ko kita nenustato sutartis. Kreditorius negali perduoti garantija utikrintos prievols reikalavimo teiss, jei taip pat ko kita nenustato sutartis. Banko garantija pasibaigia: kai bankas sumoka kreditoriui garantijoje numatyt sum; kai sueina garantijoje nurodytas garantijos terminas; kai kreditorius atsisako savo teisi pagal garantij. Bankas, suinojs apie garantijos pabaig, turi tuoj pat apie tai praneti skolininkui. Bankas ir skolininkas gali sutartyje numatyti banko, sumokjusio garantijoje nustatyt pinig sum kreditoriui, regreso teis skolininkui.
176
CIVILIN TEIS
VVK
9. PRIEVOLS PASIBAIGIMAS
9.1. PRIEVOLS PASIBAIGIMO SVOKA
Daniausiai prievol pasibaigia tinkamu jos vykdymu. Taip pasibaigia dauguma prievoli. Tai suprantama, kad prievol yra vykdyta tinkamai pagal subjekt ir dalyk, viet ir laik, bd ir kokyb. Jei bent viena i i slyg paeidiama, prievol ne pasibaigia, o transformuojasi, pasikeiia - prie kontrahento pagrindins prievols prisijungia papildomos prievols apmokti sankcijas, atlyginti padarytus nuostolius ir pan. Prievols vykdymas forminamas tokia tvarka: kreditorius, priimdamas vykdym, privalo skolininko reikalavimu duoti iam pakvitavim, kad prievol visikai ar i dalies vykdyta. Jeigu skolininkas yra kreditoriui idavs prievolei patvirtinti skolos dokument, tai kreditorius, priimdamas vis vykdym, privalo t dokument grinti skolininkui, o nesant galimybs grinti - nurodyti tai savo duodamame pakvitavime. Pakvitavim gali atstoti uraas grinamajame skolos dokumente. Kai skolininkas turi skolos dokument, nors ir be rao apie vykdym, patvirtinama, kad prievol yra pasibaigusi, kol nerodyta prieingai. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavim, grinti skolos dokument arba rayti pakvitavime apie negaljim grinti io dokumento, tai skolininkas turi teis nuo vykdymo susilaikyti. iais atvejais kreditorius laikomas praleidusiu termin. Kai kreditorius priima vykdym, pareiga rodinti, kad prievol nevykdyta ar vykdyta netinkamai, tenka kreditoriui. Kai prievol pasibaigia tinkamu vykdymu, baigiasi ir visos i ios prievols atsiradusios papildomos teiss ir pareigos. Prievol taip pat gali pasibaigti ir kitais pagrindais, tokiais kaip sujus naikinamajam terminui, ali susitarimu, ali sutapimu, mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridin asmen, kai skolininkas yra atleidiamas nuo prievols vykdymo ir kai nemanoma prievols vykdyti. Prievol pasibaigia sujus naikinamajam terminui, kuris yra prievols pasibaigimo slyga. Prievol gali visikai ar i dalies pasibaigti jos ali susitarimu. Prievol pasibaigia skolininko ir kreditoriaus sutapimu viename asmenyje. Toks pasibaigimas bna: 1) tarp fizini asmen - paveldjimo atveju;
CIVILIN TEIS 177
WK
2) tarp juridini asmen - sujungus arba prijungus vien juridin asmen prie kito. Kai sutapimas baigiasi, prievol atnaujinama, jeigu ji nra pasibaigusi kitais pagrindais. Prievol pasibaigia, kai nemanoma jos vykdyti dl nenugalimos jgos, u kuri skolininkas neatsako. Nenugalimos jgos fakt turi rodyti pats skolininkas. Jeigu prievols nemanoma vykdyti dl neteist valstybins valdios ar vietos savivaldos institucij akt, tai alys gali reikalauti nuostoli atlyginimo i valstybs ar savivaldybs biudeto. Kai skolininkas mirta, prievol pasibaigia, jeigu ji negali bti vykdyta nedalyvaujant paiam skolininkui arba kitokiu bdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Kai kreditorius mirta, prievol pasibaigia, jeigu ji turjo bti vykdyta asmenikai jam arba kitokiu bdu yra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu. Kai juridinis asmuo (kreditorius ar skolininkas) likviduojamas, prievol pasibaigia, iskyrus statymo nustatytus atvejus, kai prievol turi vykdyti kiti asmenys. Prievol pasibaigia, kai kreditorius atleidia skolinink nuo jos vykdymo, jeigu toks atleidimas nepaeidia kit asmen teisi kreditoriaus turt. Kai prievol solidarin, vieno i skolinink atleidimas nuo prievols vykdymo kitus bendraskolius atleidia tik nuo jos dalies vykdymo.
9.2. PRIEVOLS PASIBAIGIMAS SKAITYMU

Prievol pasibaigia skaitymu prieprieinio vienario reikalavimo, kurio terminas yra sujs arba nenurodytas ar apibrtas reikalavimo momentu. skaitymui pakanka vienos prievols alies pareikimo, apie kur praneama kitai aliai. Praneimas yra beslyginis, t.y. jis laikomas negaliojaniu, jeigu skaitymas daromas su tam tikra slyga ar nurodant jo termin. Draudiama skaityti: 1) reikalavimus, kurie ginijami teisme; 2) reikalavimus atlyginti al, kilusi dl sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo; 3) reikalavimus, kilusius i sutarties dl turto perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos;
178
CIVILIN TEIS
VVK
4) reikalavimus, kuri vykdymas susijs su konkretaus kreditoriaus asmeniu; 5) reikalavimus valstybei, taiau valstyb turi teis taikyti skaitymus; 6) reikalavimus, kai prievols dalykas yra turtas, kur negalima nukreipti iiekojimo; 7) kitokius reikalavimus statyme numatytais atvejais. Skolininkas neturi skaitymo teiss, jeigu jis privalo atlyginti savo tyiniais veiksmais padaryt al. skaitymas gali bti taikomas ir kitais atvejais: laidavimo, reikalavimo perleidimo, kai yra keli kreditoriai ir keli skolininkai, keli skol, kai yra sutartis treiojo asmens naudai bei skolininko nemokumo atveju. Laiduotojas gali atsisakyti patenkinti kreditoriaus reikalavim, jeigu pagrindinis skolininkas turi skaitymo teis. Kai reikalavimas perleistas, skolininkas turi teis skaityti naujojo kreditoriaus reikalavimui patenkinti savo reikalavim, turim ankstesniam kreditoriui, jeigu skolininko reikalavimo terminas sujo iki praneimo apie reikalavimo perleidim gavimo ar jeigu tas terminas nenurodytas arba apibrtas reikalavimo momentu. Solidarin prievol turintis skolininkas negali reikalauti skaityti tai, k kreditorius skolingas kitam bendraskoliui, iskyrus pastarojo solidarins skolos dyd. Skolininkas negali reikalauti vienam i solidarin reikalavimo teis turini kreditori skaityti tai, k skolininkui yra skolingas kitas kreditorius, iskyrus pastarojo solidarinio reikalavimo dal. Kai skolininkas turi kelias skolas tam paiam kreditoriui, skaitoma laikantis LR CK 6.54-6.55 str. numatyt mok skyrimo eilikumo taisykli. Treiojo asmens naudai prisims prievol asmuo neturi teiss skaityti j reikalavim, kur jis turi kitai prievols aliai. Kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali skaityti savo reikalavimus, nors j terminas ir nesujs, jeigu statymas nenustato ko kita.
9.3. NOVACIJA
Vienas i prievols pasibaigimo pagrind yra ali susitarimas, konkreiai imant, susitarimas pakeisti vien prievol kita tarp t pai asmen. Tokia ali susitarimu pakeista tarp j buvusi prievol vadinama novacija. Novacijos rezultatas - buvusi prievol pasibaigia, bet jos dalyviai nenutrauCIVILIN TEIS 179
VVK
kia teisini santyki vienas su kitu, kadangi nutrauktos prievols pagrindu ali susitarimu atsiranda nauja prievol. Prievols subjektai novacij gali panaudoti kimais ir grynai teisiniais sumetimais. Pavyzdiui, kiniais sumetimais ji panaudojama tada, kai inuomot daikt sutariama parduoti; novacija nutraukia iekinio senat. Novacinis teisinis pagrindas yra ali susitarimas dl senos prievols nutraukimo. Todl nuo pastarosios galiojimo priklauso sudaromos naujos prievols galiojimas. Esant novacijai, kartu pasibaigia papildomi teisiniai santykiai (pavyzdiui, keitimas) ir tie atsikirtimai, kuriuos dl buvusios prievols galjo pareikti kontrahentai.
9.4. RESTITUCIJA
Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grinti kitam asmeniui turt, kur jis gavo neteistai arba per klaid, arba kai sandoris, pagal kur jis gavo turt, pripaintas negaliojaniu, arba kai prievols negalima vykdyti dl nenugalimos jgos. Restitucija atliekama natra, iskyrus atvejus, kai tai nemanoma arba tai sukelt dideli nepatogum alims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalent pinigais.
180
CIVILIN TEIS
VVK
10. SUTARTYS
10. SUTARTYS
10.1. PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIS
Pirkimo-pardavimo sutartis yra labiausiai paplitusi civilin sutartis. Pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma gyjant maisto produktus, pramonines prekes, maitinantis valgyklose, bufetuose, restoranuose, perkant knygas, laikraius, urnalus ir pan. Ji taip paplitusi, kad danai fiziniai asmenys net nepamano, jog sudaro sutart, jog juos sieja teisiniai santykiai. Pirkimo-pardavimo sutarties praktin reikm pasireikia tuo, kad pagal j perkamo-parduodamo daikto nuosavybs teis i pardavjo pereina pirkjui. Tai nurodyta LR CK 6.305 str., kuris pirkimo-pardavimo sutart ir apibria kaip susitarim, kuriuo pardavjas sipareigoja perduoti turt pirkjui nuosavybn, o pirkjas sipareigoja priimti turt ir sumokti u j nustatyt pinig sum. Pirkimo-pardavimo sutarties dalykas gali bti neiimti i apyvartos daiktai, kuriuos pardavjas jau turi arba kurie gali bti sukurti ar pardavjo gyti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtins teiss, taip pat prieaugis, derlius ir kiti atsirandantys daiktai. Sutarties dalykas gali bti apibdintas tiek individualiais poymiais, tiek ir pagal r. Jeigu pirkjas yra valstybin organizacija, tai jai atsiranda patikjimo teis turt. Pirkimo-pardavimo sutarties alys yra pardavjas ir pirkjas. Jie gali bti fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys, turintys nuosavybs teis arba patikjimo teis parduodam daikt. Tiktai iimtiniais atvejais pardavjas gali bti asmuo, kuris neturi nuosavybs teiss arba patikjimo teiss parduodam daikt, pavyzdiui, parduodant nustatytu laiku neatsiimtus i transporto organizacij krovinius ir i lombardo daiktus ir pan. ioje sutartyje pagrindin pardavjo pareiga yra perduoti numatyt daikt pirkjui nuosavybn arba patikjimo teise. Perdavimu laikomas ne tik prastas daikt teikimas, bet taip pat ir daikt, perleist be prievols nugabenti, teikimas transporto organizacijai isisti gijjui ir teikimas patui persisti gijjui (CK 4.50 str.). Turto gijjui pagal sutart nuosavybs teis arba patikjimo teis atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenustato statymas arba sutartis (CK 4.49 str. l d.). Jeigu pardavjas nepagrstai atsisako perduoti daiktus pirkjui, is turi teis atsisakyti vykdyti pirkimo-pardavimo sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius.
CIVILIN TEIS 181
10. SUTARTYS
VVK
Pagrindins pirkjo pareigos yra priimti nupirkt daikt ir sumokti u j nustatyt arba sutart pinig sum. Pinigai turi bti sumokti perduodant daikt, taiau statymu arba sutartimi gali bti numatyta ir kitaip, pavyzdiui, kad daiktas perduodamas anksiau, o pinigai sumokami vliau arba prieingai. U pavlavim sumokti kain pirkjas privalo mokti palkanas, kurios pradedamos skaiiuoti nuo daikto perdavimo ar ali susitarimo termino, jei sutartis nenumato ko kita. Jeigu statymai nustato, kad pirkimo-pardavimo sutart btina sudaryti notarine forma ir po to registruoti vieajame registre, tai pirkjas kain sutarties pasiraymo metu privalo sumokti notaro depozitin sskait, o pardavjui pinigus notaras perduoda po sutarties pasiraymo, iskyrus atvejus, kai sutartis numato kitoki atsiskaitymo form. Jeigu kilnojamieji daiktai jau perduoti pirkjui, o jis kainos nesumokjo, pardavjas turi teis atsisakyti sutarties ratu apie tai pranedamas pirkjui ir isireikalauti i pirkjo daiktus. Isireikalavimo teis pardavjas turi iki tol, kol daiktai dar yra j perdavimo vietos valstybje arba kol jie nra atlygintinai perleisti treiajam asmeniui, nra keisti ar jiems nenustatyta uzufrukto teis. Pirkimo-pardavimo sutartis labai danai sudaro fiziniai asmenys tarpusavyje, pavyzdiui, turgavietje, parduodant gyvenamuosius namus ir pan. Taiau masikai jos sudaromos mameninje prekyboje. Jos pardavjai daugiausia bna vairios ries prekybos mons. Kai kuriais atvejais pardavjai gali bti neprekybins organizacijos, pavyzdiui, mons, kurios gamina. Mameninei prekybai bdinga, kad pardavjai yra specializuotos prekybos mons, kuri darbuotojai (pardavjai, kontrolieriai, kasininkai ir kt.) su fiziniais asmenimis sudaro pirkimo-pardavimo sutartis. Pirkimo-pardavimo sutarties turin sudaro tos slygos, dl kuri pirkjas ir pardavjas susitaria. Esminmis paprastai laikomos susitarimo dl pirkimo-pardavimo dalyko ir kainos slygos, taip pat ir tos, kurias esminmis pripasta alys. Pirkimo-pardavimo kreditan sutartyje btina nurodyti ne tik dalyk ir kain, bet ir terminus. Taigi susitarimo dl termin punktas irgi sudaro esmin ios sutarties slyg. Kiekviena sutartimi yra siekiama tam tikro teisinio rezultato. Todl sutarties alys btinai susitaria atlikti veiksmus, nukreiptus tai, kad is rezultatas bt pasiektas, kad atsirast norimos teisins pasekms. ie veiksmai ir pagrindins j teisins pasekms paprastai yra nurodyti statym normose, kuriomis nustatomas tos ar kitos sutarties apibrimas. Todl neteisinga esminmis pirkimo-pardavimo sutarties slygomis laikyti vien tik
182 CIVILIN TEIS
VVK
10. SUTARTYS
susitarimo dl sutarties dalyko, kainos ir termin punktus. ie punktai danai yra esminiai ir turto nuomos sutartyje. Taiau pirkimo-pardavimo sutarties turinys i esms skiriasi nuo turto nuomos sutarties turinio, nes alys susitaria atlikti skirtingos teisins reikms veiksmus ir siekia skirtingo teisinio rezultato. Pirkimo-pardavimo sutartimi sipareigojama perduoti-priimti turt nuosavybn ar patikjimo teise u tam tikr pinig sum (CK 6.305 str.). Svarbios aptariamos sutarties slygos yra: 1) kaina, kuri nustatoma ali susitarimu, iskyrus atvejus, kai taikomos valstybs reguliuojamos kainos; 2) kokyb, kurios reikalavimus nustato LR CK 6.333-6.335, 6.337 str. Juose numatoma, kad parduoto daikto kokyb turi atitikti sutarties slygas arba jeigu sutartyje nra nurodym - paprastai reikiamus reikalavimus. Prekybos mons parduodamas daiktas turi atitikti tos ries daikt standart, technines slygas arba pavyzdius, jeigu tai pirkimo-pardavimo riai nebdinga kas kita. Jeigu parduoto daikto trkumai nebuvo pardavjo nurodyti, pirkjas, kuriam parduotas netinkamos kokybs daiktas, turi teis savo pasirinkimu pareikalauti: arba kad daiktas, sutartyje apibrtas riniais poymiais, bt pakeistas tinkamos kokybs daiktu; arba kad bt atitinkamai sumainta perkamoji kaina; arba kad pardavjas neatlygintinai paalint daikto trkumus ar atlygint pirkjo ilaidas jiems itaisyti; arba kad bt nutraukta sutartis ir pirkjui bt atlyginti nuostoliai. Jeigu nekokybiko daikto gamintojas yra ne prekybos organizacija, iekinys dl netinkamos kokybs daikto gali bti pareiktas pirkjo pasirinkimu arba prekybos organizacijai, arba gamintojui. Jeigu parduoto daikto trkumai nebuvo pardavjo nurodyti iki daikto perdavimo pirkjui, tai pirkjas turi teis pareikti pardavjui pretenzij dl i trkum tuoj po to, kai juos pastebi, taiau ne vliau kaip per eis mnesius nuo daikto pardavimo dienos. Pirkimo-pardavimo sutarties forma atitinka bendrus sandorio formos reikalavimus. Atskiri reikalavimai numatyti nekilnojamojo turto pirkimuipardavimui. Pagal LR CK 6.393 str. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi bti notarikai patvirtinta ir per tris mnesius registruota atitinkamoje turto registravimo staigoje, jeigu statymai nenustato kitokio termino. Dl svarbi prieasi praleist termin gali atstatyti teismas.
CIVILIN TEIS
183
10. SUTARTYS
WK
10.2. MAINAI
Main sutarties svoka ir reikm. Main santykiai forminami main sutartimi, kuri, kaip ir pirkimo-pardavimo sutartis, yra viena i atlygintino turto perleidimo sutari. Betarpiki daikt mainai tam tikru visuomens raidos laikotarpiu buvo pirmin preki main forma. Vliau i main atsirado pirkimas-pardavimas - patogesn preki apyvartos priemon. iuo meru daikt mainai nra paplit. Main sutartis - tai toks susitarimas, kurio viena alis sipareigoja perduoti kitai aliai nuosavybs teise vien daikt mainais u kit daikt. Kiekvienas i main sutarties dalyvi laikomas jo duodamo turto pardavju ir gaunamo turto pirkju. Svarbiausias main sutarties skirtumas nuo pirkimo-pardavimo sutarties pasireikia tuo, kad main sutartimi sipareigojama u gaunam daikt perduoti ne atitinkam sum, bet kit daikt. Taiau jei vienos alies mainomas turtas yra maesns verts, skirtumas gali bti atlyginamas pinigais. Tokios sutartys turi ir main, ir pirkimo-pardavimo sutari element, yra miraus pobdio. Be to, fiziniai asmenys turi teis mainyti didesns verts turt maesns verts turt neimdami priemokos pinigais. Tokia sutartis turs main ir dovanojimo element. Kadangi daikto perdavim nuosavybn ar patikjimo teise mainais kit daikt statymas prilygina pirkimui-pardavimui, tai main sutariai atitinkamai taikoma ir daugelis pirkimo-pardavimo sutariai taikom taisykli, jeigu tai neprietarauja mainus reglamentuojanioms normoms ir paiai main esmei. Jeigu ko kita nenustato main sutartis, preziumuojama, kad daikt kaina yra vienoda, ir jais keiiamasi be joki priemok. Taiau kai sutartyje yra numatyta, kad mainom daikt kaina skiriasi, tai alis, kuri privalo perduoti maesns kainos daikt nei kitos alies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai aliai mokti kain skirtumo, jeigu ko kita nenustato sutartis.
10.3. DOVANOJIMO SUTARTIS

Dovanojimo sutarties svoka ir reikm. Dauguma turtini santyki visuomenje yra atlygintini. Taiau yra ir neatlygintin. Dovanojimo sutartimi dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turt nuosavybn.
184 CIVILIN TEIS
VVK
10.SUTARTYS
Asmuo, dovanodamas turt, gali nustatyti slyg, kad iuo turtu turi bti naudojamasi tik tam tikram tikslui, nepaeidiant kit asmen teisi ir teist interes. Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos slygos, tai dovanotojas teismine tvarka turi teis reikalauti, kad slyga bt vykdyta arba kad bt nutraukta sutartis ir turtas grintas (CK 6.467 str. 2 d.). Dovanojimas - tai dvialis sandoris, t.y. sutartis. Todl reikia, kad ir kita alis ireikt savo vali dovan priimti. Neretai apdovanojamasis savo vali priimti dovan ireikia konkliudentiniais veiksmais - faktikai j priimdamas. Dovanojimo sutartis yra vienaal, nes ji apdovanojamajam nesukuria joki pareig. Apdovanojamasis nra atsakingas ir u dovanotojo skolas. Dovanotojas ia sutartimi taip pat joki teisi negyja. Iimtis numatyta LR CK 6.467 str. l d. ia nurodyta, kad asmuo, dovanodamas turt, gali nustatyti slyg, jog is turtas turi bti naudojamas tam tikram tikslui, nepaeidiant kit asmen teisi ir teist interes. Pavyzdiui, dovanojant gyvenamj nam atitinkamai valstybei, gali bti nurodoma, kad tas namas turi bti panaudotas vaik dareliui. Dovanojimo sutartis yra realin, nes laikoma sudaryta nuo to momento, kada turtas perduodamas apdovanojamajam. Gyvenamojo namo (arba jo dalies) dovanojimo sutartis laikoma sudaryta nuo jos registravimo momento (CK 6. 469 str.). Kadangi dovanojimui btinas turto perdavimas, susitarimas dl turto perdavimo ateityje nra dovanojimo sutartis. Tai galima laikyti tik derybomis dl dovanojimo sutarties sudarymo, kurios juridins reikms neturi. Neleidiama sudaryti dovanojimo sutarties mirties atveju, nes gali bti paeidiamos paveldjimo taisykls, pavyzdiui, nedarbingi asmenys gali negauti privalomosios dalies ir pan. Dovanojimo sutarties alys yra dovanotojas ir apdovanojamasis. Dovanotojai paprastai yra fiziniai asmenys. Btina, kad jie turt veiksnum ir bt dovanojamo turto savininkai, turintys teis t turt perleisti kito asmens nuosavybn. Globjas neturi teiss dovanoti globotinio turt, o rpintojas negali duoti sutikimo rpintiniui, kad jis dovanot savo turt. Nepilnameiai nuo 14 iki 18 met gali dovanojimo sutartimi perleisti savo udarb ar stipendij. Dovanotojai gali bti ir juridiniai asmenys. Apdovanojamieji gali bti tiek asmenys, tiek organizacijos ar pati valstyb. Dovanojimo sutarties turinys paprastai susideda i i esmini slyg:
CIVILIN TEIS 185
10. SUTARTYS
VVK
1) susitarimo dl sutarties dalyko; 2) susitarimo dl sutarties neatlygintinumo; 3) susitarimo dl sutarties dalyko perdavimo-primimo nuosavybn (patikjimo teise). Dovanojimo sutartyje, kaip ir kitose realinse sutartyse, esmin slyga dl sutarties dalyko perdavimo-primimo vykdoma sudarant sutart, nes to dalyko perdavimas yra vienas i btin sutarties sudarymo veiksm, reikiani taip pat ir sutarties vykdym. Dovanojimo sutarties dalykas gali bti daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai. Kadangi dovanotojai paprastai yra fiziniai asmenys, dovanojimo sutarties dalykas yra jiems nuosavybs teise priklausantys daiktai, kuriais jie gali disponuoti sudarydami dovanojimo sutart. ali atsakomyb dovanojimo sutarties pagrindu paprastai neatsiranda. Vienaalikas pareigojantis ios sutarties pobdis ir jos neatlygintinumas slygoja tai, kad dovanotojas nra atsakingas, jei dovanojamas netinkamos kokybs daiktas, iskyrus tuos atvejus, kai ala yra padaryta apdovanotojo gyvybei, sveikatai ar turtui dl dovanoto daikto trkum ir yra rodoma, jog turto trkumai atsirado iki jo perdavimo apdovanotajam ir nebuvo akivaizds, o dovanotojas, inodamas apie juos, apdovanotojo nespjo. Apdovanojamasis, priimdamas dovan, gyja nuosavybs teis, bet neturi pareig, todl jo atsakomyb tuo labiau negali kilti. Turto ar turtins teiss dovanojimas tam tikram naudingam tikslui yra laikomas auka (parama ar labdara). Aukai priimti nereikalingas joks leidimas ar sutikimas. Ji turi bti naudojama tam, kam buvo paaukota. Aukos tikslas gali bti ireiktas aukotojo nurodymu arba jos gavjo praymu ar veiksmais. Jeigu turtas naudojamas ne tam, kam jis buvo paaukotas, tai aukotojas ar jo teisi permjai turi teis reikalauti teismo tvarka auk ataukti.
10.4. PASKOLOS SUTARTIS

Paskolos sutartis taip pat labai paplitusi gyvenime. J danai sudaro tarpusavyje fiziniai asmenys, fiziniai asmenys su banku ir juridiniais asmenimis (pavyzdiui, lombardais, kredito unijomis ir t.t.), taip pat kio subjektai su banku ir tarpusavyje. Tai susitarimas, kurio viena alis - paskolos davjas - perduoda kitai aliai - paskolos gavjui - nuosavybn pinigus ar riniais poymiais apibrtus daiktus, o paskolos gavjas sipareigoja grinti paskolos davjui toki pat pinig sum arba tiek pat tokios pat ries ir kokybs daikt.
186 CIVILIN TEIS
VVK
10. SUTARTYS
Paskolos sutartis laikoma sudaryta pinig arba daikt perdavimo momentu (CK 6.871 str. 2 d.). ios sutarties esm pasireikia tuo, kad vienas asmuo perduoda kito asmens nuosavybn pinigus arba riniais poymiais apibrtus daiktus. Tai tokie daiktai, kurie apibriami bendrais visai tai daikt riai poymiais. Vienariai daiktai vienas nuo kito nesiskiria ir turi tam tikras tai daikt grupei bdingas savybes. J pavyzdys bus berins malkos, bulvs, kvieiai, benzinas A-98 ir pan. Be to, jie gali bti apibriami svoriu, dydiu arba skaiiumi, pavyzdiui, 2 kg milt, 6 kds ir pan. Paskolos sutartimi perduodami riniais poymiais apibrti daiktai, todl paskolos davjui reikia grinti ne tuos paius, o kitus tos paios ries bei kokybs daiktus. Sudarant kitas sutartis (nuomos, panaudos, pasaugos), perduodami daiktai turi bti individualizuojami, nes reikia grinti tuos paius daiktus. Pagal paskolos sutart paskolos gavjui pinigai, riniais poymiais apibrti daiktai pereina jo nuosavybn arba patikjimo teise. iuo atveju paskolos davjui nuosavybs teis arba patikjimo teis pasibaigia, o paskolos gavjui tuo pat momentu jos atsiranda. Paskolos sutarties sudarymo ypatumas yra tai, kad jai sudaryti reikalingas ali susitarimas ir pinig ar riniais poymiais apibriam daikt perdavimas. Jai sudaryti neutenka vien ali susitarimo dl paskolos suteikimo, jos dydio bei termin. Btina, kad pagal susitarim bt perduoti pinigai ir atitinkami daiktai. Vien tiktai susitarimas dl paskolos suteikimo teisins reikms neturi. Pagal LR CK 6.871 str. sudarius paskolos sutart, t.y. perdavus pinigus arba riniais poymiais apibrtus daiktus, paskolos davjas gyja teis reikalauti, kad paskolos gavjas vykdyt savo pareig grinti pinigus arba tokius pat daiktus. Paskolos gavjui atsiranda tiktai pareiga grinti toki pat pinig sum arba tiek pat tokios pat ries ir kokybs daikt. Sutartis gali bti atlygintina ir neatlygintina. LR CK 6.872 str. numatyta, kad procentai pagal paskolos sutart gali bti nustatyti ali susitarimu, jeigu ko kita nenustato statymai. Paskolos gali bti tikslins ir nesusietos su kokiais nors konkreiais paskolos naudojimo tikslais. Jeigu paskolos sutartis sudaryta nustatant joje slyg, kad paskolos davjas naudos paskolos sum tam tikram tikslui (tikslin paskola), o paskolos gavjas naudoja j ne pagal paskolos sutartyje nustatyt tikslin paskirt, paskolos davjas turi teis reikalauti, kad paskolos gavjas grint paskolos sum prie termin ir sumokt palkanas. Paskolos gavjas pagal kontrakt ir statymus turi teis naudotis daiktu, bet jam nepakenkti, taip pat privalo padengti turto eksploatavimo ir kitas aptarnavimo ilaidas.
CIVILIN TEIS 187
10. SUTARTYS
WK
Paskolos gavjas privalo grinti gaut paskol paskolos davjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka: 1. Jeigu paskolos sumos grinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi bti grinta pagal pareikalavim, paskolos sum paskolos gavjas privalo grinti per 30 dien nuo tos dienos, kai paskolos davjas pareik reikalavim vykdyti sutart. 2. Paskolos suma pripastama grinta nuo jos perdavimo paskolos davjui arba jos skaitymo paskolos davjo sskait banke momento. 3. Jeigu paskolos gavjas laiku paskolos sumos negrina, jis privalo mokti paskolos davjui statymo nustatytas palkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turjo bti grinta, iki jos grinimo dienos. LR CK 6.210 str. nustato 5% dydio metines palkanas u sum, kuri sumokti praleistas terminas, jeigu sutartis nenumato kito termino. Kai abi sutarties alys yra verslininkai arba privats juridiniai asmenys, u termino praleidim mokamos 6% dydio metins palkanos. Nors paskolos sutartis sudaroma nuo pinig arba riniais poymiais apibrt daikt perdavimo momento, jai taip pat reikalingas ali susitarimas, t.y. sutartis. Ji turi bti ireikta LR CK 6.871 str. nustatyta forma. Todl paskolos sutartys gali bti sudaromos ia forma: a) odiu tarp fizini asmen, esant paskolos sumai ne didesnei kaip 2000 lit; b) ratu kaip moni, staig ir organizacij tarpusavio sandoriai ir j sutartys su fiziniais asmenimis, tarp fizini asmen, kai sutarties suma yra didesn kaip 2000 lit. Sutartys, kurias statymas leidia sudaryti odiu, taip pat gali bti sudaromos ir raytine, ir notarine forma, o tas, kurias statymas leidia sudaryti paprasta raytine forma, taip pat galima sudaryti ir notarine forma. Praktikoje danai paskolos sutarties raytin forma ireikiama suraant atskir sutart arba skolininko iduotu pakvitavimu, paskolos ratais ir pan. Paskolos sutartis paprasta raytine forma nustatyta tam, kad bt apsaugoti abiej ali interesai. Jeigu paskolos gavjas pinig ar kit daikt faktikai negavo arba gavo j maiau, negu nurodyta sutartyje, tai jis turi teis nuginyti visos paskolos sutarties arba jos dalies galiojim. Tais atvejais, kada paskolos sutartis turi bti sudaroma raytine forma (CK 6.871 str.), nuginyti j remiantis liudytoj parodymais neleidiama, iskyrus baudiamj statym nustatytus baudiam veik atvejus (CK 6.875 str.). Paskolos gavjas paskolos sutariai nuginyti gali rodinti, kad:
188 CIVILIN TEIS
VVK
10. SUTARTYS
1) raytiniame dokumente (pakvitavime, paskolos rate ir pan.) nurodyt pinig arba daikt i tikrj negavo; 2) pinig arba daikt gavo, taiau maiau, negu nurodyta dokumente. Paskolos gavjas, kai yra nusikalstami veiksmai (pavyzdiui, suklastoti pakvitavimai arba gavjas dl prievartos, kankinimo, muimo ir kt. pasira pakvitavim), gali remtis ir liudytoj parodymais. Nusikaltimo sudtis turi bti patvirtinta teismo nuosprendiu arba tardymo organ nutarimais. Paskola turi bti grinta nustatytu terminu. Jeigu paskolos gavjas paskolos davjui yra idavs skolos dokument, tai paskolos davjas, priimdamas skol privalo dokument grinti. Kai grinama tiktai dalis skolos, jis privalo iduoti atitinkamos sumos pakvitavim arba atitinkamai paymti paskolos dokumente. Jeigu paskolos davjas grinti skolos dokument, duoti pakvitavim arba pakvitavime rayti apie negaljim grinti skolos dokumento atsisako, tai paskolos gavjas turi teis nuo paskolos grinimo susilaikyti. Skolos dokumento buvimas pas skolos gavj, nors be rao apie skolos grinim, rodo, kad skola grinta. Esant pagrindui, paskolos davjas gali skolos grinimo fakt ginyti. Jeigu paskolos gavjas iduoda veksel, kuriuo sipareigoja sujus vekselyje nurodytam terminui sumokti gaut paskolos sum, su paskola susijusius santykius reglamentuojanios normos ali santykiams taikomos tiek, kiek jos neprietarauja vekselius reglamentuojaniam statymui. statymuose numatytais atvejais paskolos sutartis gali bti sudaryta ileidiant ir parduodant obligacijas. Viena i paskolos ri yra kreditavimo sutartis, kuria tik bankas ar kita kredito staiga (kreditorius) sipareigoja suteikti kredito gavjui sutartyje numatyto dydio ir numatytomis slygomis pinigines las (kredit), o kredito gavjas sipareigoja gaut sum grinti kreditoriui ir mokti palkanas. Galimas kreditavimas ir prekmis - j plaiai taiko tiekjai savo pirkjams. Bet kreditas grinamas pinigais. statymas kaip dar vien paskolos r iskiria vartojamj kredit. Vartojamojo kredito sutartimi kredito davjas suteikia ar sipareigoja suteikti kredito gavjui fiziniam asmeniui (vartotojui): 1) kredit atidto apmokjimo, taip pat mokjimo idstymo (apmokjimo dalimis) bdu; 2) kreditus, skaitant einamosios sskaitos kredit, bendrosios vienkartins sumos kredit ir daiktui ar paslaugai pirkti teikiam kredit. Vartojamuoju kreditu taip pat laikoma pirkimo-pardavimo isimoktinai (iperkamosios nuomos) ar kita panaaus pobdio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalykas, vartotojo nuosavybn pereina ios sutarties nustatytu terminu sumokjus daikto kain, kredito palkanas bei kitus ios sutarties nustatytus mokesius. CIVILIN TEIS 189
10. SUTARTYS
VVK
10.5. PASAUGOS SUTARTIS

Paslaugos sutart reguliuoja LR CK 6.830-6.850 str. Be to, pasaugos santykius reguliuoja nemaai kit normatyvini akt: organizacij, kuri pagrindin veikla yra turto saugojimas, statai, taisykls ir pan. Pasaugos sutartis yra paslaug teikimo sutartis. Tai susitarimas (toks teisinis santykis), kurio viena alis - pasaugos davjas - perduoda arba sipareigoja perduoti turt pasaugoti, o kita alis - saugotojas - priima arba sipareigoja priimti turt ir grinti j isaugot (CK 6.830 str.). i sutartis yra realin, kai joje dalyvauja fiziniai asmenys. Konsensualin ji gali bti tarp juridini asmen (CK 6.830 str. 4 d.). Pasaugos sutartys tarp organizacij gali bti planins ir neplanins. Paprastai jos bva neatlygintinos. Taiau normatyviniuose aktuose arba sutartyje atlyginimas gali bti numatytas. Dvial pasaugos sutartis yra tada, kai abi alys turi teises ir pareigas. Saugotojas privalo turt saugoti ir grinti j isaugot. Pasaugos davjas privalo turt perduoti valdyti, atsiimti. Grsdamas savo valdymo teis, saugotojas gali pareikti iekin dl to turto ireikalavimo i kito asmens neteisto valdymo (CK 4.97 str.). Pasaugos davjas, be teiss ireikalauti turt i saugotojo, visada privalo t turt atsiimti (tai jo pareiga). Pagal duodam pasaugoti daikt savybes bei j perdavimo teisines pasekmes: 1) dl individualiais poymiais apibrt daikt - pasaugos davjo nuosavybs ar patikjimo teis juos ne tik nepasibaigia, bet ir nepasikeiia. Saugojimui pasibaigus, pasaugos davjui grinami tie patys daiktai; 2) kai sumaiomi pasaugoti perduodami riniais poymiais apibrti daiktai, atsiranda keli pasaugos davj bendroji dalin nuosavyb, keli operatyvij tvarkytoj bendras turtas. Arba saugomo turto nuosavybs, arba operatyviojo tvarkymo teis atitinkamomis dalimis pereina saugotojui. iais atvejais saugojimui pasibaigus grinami ne tik patys daiktai, bet ir toks pat kiekis tokios paios ries ir kokybs daikt. Bendra pasaugos sutartimi, kaip ir nuomos ir panaudos sutartimi, turtas laikinai perduodamas valdyti kitam asmeniui. Skirtumas toks: nuomos ir panaudos sutari pagrindinis tikslas - gyti teis naudotis daiktu, o pasaugos - isaugoti daikt. Naudotis juo galima, kai specialiai tai numatyta ir paprastai tik santykiuose tarp fizini asmen.
190
CIVILIN TEIS
VVK
10. SUTARTYS
Pasaugos sutartis, kai sumaiomi pasaugoti perduodami riniais poymiais apibrti daiktai, turi bendr bruo su paskolos sutartimi. Jos skiriasi tuo, kad paskolos sutartis sudaroma skolininko interesais, o pasaugos sutartis - pasaugos davjo interesais. Pasaugos sutarties forma. Pagal LR CK 6.831 str., pasaugos sutartis tarp organizacij turi bti sudaryta raytine forma. Tame paiame straipsnyje numatyta: kai viena alis arba abi alys yra fiziniai asmenys, sutarties forma priklauso ne nuo sutarties sumos, o nuo perduodamo daikto verts. Esant didesnei nei 5000 Lt vertei, sutartis yra raytin. Taiau dl raytins formos yra numatyta iimi: 1) perduodant turt trumpai pasaugoti - iduodamas numeris, etonas, o kartais visai jie neiduodami; 2) esant nepaprastoms aplinkybms (gaisras, potvynis ir kt), pasaugos sutartys sudaromos ir odiu; 3) perduodant turt automatines saugojimo kameras. Transporto monse pasaugos sutartis sudaroma paiu perdavimo faktu, t.y. konkliudentiniais veiksmais; sutarties sudarym galima rodinti ir liudytojo parodymais. Pasaugos sutarties terminai (CK 6.834 str.). Ji sudaroma: 1) tam tikram terminui; 2) terminui iki pareikalavimo ar nenurodant termino. Kai kurioms pasaugos sutartims specialios taisykls numato maksimalius terminus (tipinis lombard statymas - ne ilgiau kaip 12 mnesi). Pasaugos davjas turi teis bet kada pareikalauti i saugotojo duoto pasaugoti turto, tuo nutraukdamas pasaugos sutart. Jeigu turtas duotas pasaugoti iki pareikalavimo arba nenurodant termino, tai bet kada atsisakyti nuo sutarties turi teis ir saugotojas. Taiau jis privalo suteikti pasaugos davjui pakankam, tomis aplinkybmis proting termin iam turtui atsiimti (CK 6.834 str.). Pasaugos sutarties alys. Pasaugos davjas ir saugotojas gali bti fizinis asmuo arba organizacija. Pasaugos sutartis tarp organizacij yra kins sutarties ris. Pasaugos sutarties dalykas. Tai paslauga, t.y. tam tikro turto - pasaugos dalyko - isaugojimas. Daiktai nra pasaugos sutarties dalykas. Negali bti perduodamas pasaugoti nekilnojamasis turtas, pavyzdiui, namas. Btina pasauga atsiranda tais atvejais, kai dl nenumatyt ir neivengiam ekstremali aplinkybi (avarija, stichin nelaim ir kt.) asmuo yra priverstas patikti savo turt saugoti kitam asmeniui. iuo atveju saugotojas gali atsisakyti priimti daikt saugoti tik esant svarbioms prieastims.
CIVILIN TEIS 191
10. SUTARTYS
VVK
statymas skiria ias pasaugos ris: sandliavim, daikt, esani gino objektu, laikinj pasaug (sekvestracij), daikt saugojim lombarde, daikt saugojim viebuiuose, daikt saugojim banke, vertybi saugojim individualiame banko seife, daikt saugojim transporto moni saugojimo kamerose, daikt saugojim drabuinse.
10.6. RANGOS SUTARTIS

Rangos sutarties principini nuostat teisingas interpretavimas turi svarbi taikomj reikm. Nuo to priklauso, kaip praktikoje sprendiami moni darbuotojams ir verslininkams labai aktuals klausimai, pavyzdiui, Valstybinio socialinio draudimo mokos ir rangos sutarties ali materialin atsakomyb. Rangos sutarties rys. LR CK 6.644 str. numatyta, kad rangos sutartimi rangovas sipareigoja savo rizika atlikti tam tikr darb pagal usakovo uduot i jo ar savo mediagos, o usakovas sipareigoja atlikt darb priimti ir u j sumokti. Darb atlikimo rezultatas visada materialus - tai nauj daikt i savo arba usakovo mediag ir savo lomis pagaminimas, daikt perdirbimas, j remontas ir pan. Rangos sutarties santykiai gan vairs ir gali bti suskirstyti dvi dideles grupes. Pirmajai grupei priskirtini rangos santykiai (buitinio usakymo sutartys), skirti fizini asmen poreikiams tenkinti. Tai drabui siuvimas ir taisymas, bald, bat gamyba ir remontas, gyvenamj nam ir kitos paskirties statini statyba ir remontas, but remontas ir pan. Usakovai - fiziniai ir juridiniai asmenys, rangovai - vairi ri mons (dirbtuvs), nepriklausomai nuo nuosavybs formos, ir fiziniai asmenys, turintys patent ar licencij tam tikriems darbams atlikti. Antrajai grupei priskirtini gamybins paskirties rangos santykiai: 1) nestandartini main, prietais, rangos gamyba; 2) vairios paskirties gamini i usakovo mediagos gamyba; 3) vairi technini priemoni taisymas; 4) vairios paskirties statybos ir remonto darbai; 5) ems kio darbai (ems trimas, chemizacija) ir kitokie darbai. Usakovai - fiziniai ir juridiniai asmenys (daniau juridiniai), rangovai vairi ri mons, reiau - fiziniai asmenys, turintys patent ar licencij tam tikriems darbams atlikti. Rangos sutartims taip pat priskirtinos projektavimo-tyrimo darb, mokslinio tyrimo ir konstravimo darb sutartys, kuri dalykas yra rangovo
192 CIVILIN TEIS
10. SUTARTYS
krybins (intelektualins) veiklos rezultatas - projektiniai-smatiniai dokumentai, mokslins-technins ataskaitos ir pan. Rangos sutartis ir kiti teiss institutai. Rangos sutartis panai darbo sutart, pagal kuri viena alis taip pat atlieka kitai aliai tam tikr darb, o pastaroji j apmoka. Kartu ios sutartys skiriasi keliais poymiais. Pirma, darbo sutarties alis - darbdavys - paprastai yra juridini asmen - vis ri moni - savininkai arba vadovai, o darbuotojas - fizinis asmuo, pilietis. Tik tais atvejais, kai darbo sutartis sudaroma tarp fizini asmen patarnavimo darbams atlikti, darbdavys yra fizinis asmuo (DS 5 str. 2 d.). Tuo tarpu rangos sutarties alis yra tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. Antra, alis, atliekanti darb pagal rangos sutart, turtiniu ir organizaciniu poiriu yra savarankika, usakovui nepavaldi ir nuo jo nepriklausoma. Rangovas atlieka savo darb savo lomis ir savo rizika. Prieingai yra dirbant pagal darbo sutart: darbuotojas pavaldus administracijai, jis dirba paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai; turtas, reikalingas jo darbui, priklauso monei, u atsitiktin daikto sugadinim ar sunaikinim jis materialiai neatsako. Treia, rangos sutarties dalykas yra tam tikras atlikto darbo materialus rezultatas naujas ar pataisytas daiktas, pastatytas ar suremontuotas pastatas ir kt. Darbo sutartimi darbuotojas sipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas nustatytai darbo tvarkai (DS 3 str.). Taigi ios sutarties dalykas yra darbo funkcijos, bet ne darbo rezultatas. Jis nra perduodamas. Netgi esant vienetinei apmokjimo sistemai, kai darbo rezultatai fiksuojami, jie neperduodami, nes negalima perduoti darbdaviui tai, kas jam priklauso. Darbo apmokjimas tokiais atvejais apskaiiuojamas priklausomai nuo darbo proceso slyg. Praktikoje daugiausia problem kyla atribojant rangos sutart ne nuo darbo sutarties apskritai, bet nuo terminuotos darbo sutarties. Ji sudaroma ne ilgesniam kaip penkeri met terminui (DS 9 str. l d.) arba jos terminas nustatomas iki tam tikros kalendorins datos arba tam tikr aplinkybi atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo (DS 10 str. l d.). Tuo tarpu rangos sutarties skiriamasis poymis yra ne tiek laikinas darbo pobdis, kiek fizinio ar protinio darbo materialus rezultatas - daiktai, statiniai, rengimai, dokumentacija ir kt. Siekiant teisingai isprsti praktikoje kylanius ginus, rangos ir darbo sutartis btina pagal objektyvius ir pagrstus kriterijus atriboti. Tokie kriterijai, kaip jau buvo aptarta iame komentare, yra sutarties alys, j teisinis statusas, sutarties dalykas. Darbo sutarties dalykas. Darbo sutarties alys paprastai yra juridinis asmuo (darbdavys) ir fizinis asmuo (darbuotojas), nesavarankikas, pavaldus darbdaviui, sutarties dalykas - darbo funkcija, procesas. Rangos sutarCIVILIN TEIS 193
10. SUTARTYS
VVK
ties alys yra tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, turtiniu ir organizaciniu poiriu savarankiki, vienas kitam nepavalds, sutarties dalykas - materialaus fizinio ir protinio darbo rezultatas. Jeigu darbdavys, i kurio negino tvarka iiekomi Valstybinio socialinio draudimo mokos ir delspinigiai, mano, kad tai padaryta u darbuotojus, gaunanius pajamas pagal rangos sutart, jis gali kreiptis teism dl neteistai iiekot mok ir delspinigi grinimo. Tokiais atvejais iekovas prie iekinio pareikimo turi pridti rangos sutart, darb smat, darb primimo akt ir kitus dokumentus, liudijanius jo pretenzij pagrstum. Iekovui rodius, kad Valstybinio socialinio draudimo staiga rangos sutart neteisingai traktavo kaip darbo sutart, jo iekinys turi bti tenkinamas. Rangos sutarties turinys ir forma. Tinkamai sudaryta ir forminta rangos sutartis galina vienareikmikai sprsti ali teisi ir pareig, materialins atsakomybs klausimus. Rangos sutartys sudaromos pagal bendras sandori sudarymo taisykles (CK 1.69-1.77 str.), paprastai ratu, iduodant kasos ekius, kvitus, etonus. Prireikus pridedamas rangovo ir usakovo suderintas bsimo darbo eskizas. Sutartyje btina aikiai apibrti darb uduot, atliekam darb kain bei darbo rezultat perdavimo terminus. Priklausomai nuo pobdio darbo uduotis gali bti apibriama vairiai: apraoma, nustatoma projektine dokumentacija, briniais, pavyzdiais ir pan. Atskirai aptariami kokybs reikalavimai. Darbus rangovai paprastai atlieka i savo mediag ir savo priemonmis, jeigu ko kita nenustato statymas ar sutartis (CK 6.647 str.). Kai darb rangovas atlieka i usakovo mediagos, jis atsako u netinkam tos mediagos panaudojim ir privalo pateikti usakovui mediagos sunaudojimo ataskait bei grinti jos likut (CK 6.648 str.). Rangos sutarties kaina paprastai fiksuojama sutartyje. Kai atliekami sudtingi darbai, alys sudaro smat, kurioje numato visas ilaidas, skirtas mediagoms gyti, projektavimo darbams ir pan. Smata gali bti tiksli ir apytiksl. Apytiksl smata sudaroma tik tais atvejais, kai nesant galimybs i anksto tiksliai nustatyti rangos darb kain ji vliau tikslinama. Usakovas privalo sumokti rangovui u atlikt darb perdavus vis darb, jeigu ko kita nenustato statymas ar sutartis. Sutartyse danai numatoma pareiga sumokti avans arba sumokti u darb perdavus usakovui darbo rezultat. Darbo terminas nustatomas ali susitarimu. Be galutinio termino, kartais yra numatomi tarpiniai, atskir darbo etap atlikimo terminai. ali teiss ir pareigos. Pagal statym rangovas privalo:
194 CIVILIN TEIS
VVK
10. SUTARTYS
1) laiku spti usakov dl aplinkybi, kurios kliudo tinkamai atlikti uduot (pavyzdiui, gauta i usakovo netinkama arba blogos kokybs mediaga, usakovo nurodym laikymasis sudaro grsm atliekamo darbo tinkamumui bei tvirtumui ir pan.); 2) imtis vis priemoni usakovo jam patikto turto saugumui utikrinti (rangovas atsako u bet kok apsileidim, dl kurio tas turtas buvo prarastas arba sualotas); 3) atlikti darbus etapais, nustatytais tarpiniais terminais ir laiku perduoti usakovui kokybikai atlikto darbo rezultat. Usakovas privalo: 1) laiku perduoti tinkamos kokybs mediag ir rengimus, reikalingus uduoiai vykdyti; 2) paalinti rangovo spjime nurodytas aplinkybes, kurios kliudo tinkamai vykdyti uduot; 3) priimti i rangovo tinkamai atlikt darb ir sumokti u j perdavus vis darb, jeigu ko kita nenumato statymas ar sutartis. Usakovas negali kitis darbo proces, bet turi teis j kontroliuoti siekdamas, kad darbas bt atliktas laiku ir tinkamai. Jeigu akivaizdu, kad darbo baigti iki termino pabaigos negalima dl to, jog rangovas nepradeda dirbti laiku ar dirba ltai, tai usakovas turi teis atsisakyti nuo sutarties ir iiekoti nuostolius, padarytus dl sutarties nevykdymo. Rangovas turi teis atsisakyti nuo sutarties tais atvejais, jeigu usakovas nepaalina rangovo spjime nurodyt aplinkybi, kliudani tinkamai vykdyti sutart. Btent: 1) jeigu usakovas nustatytu laiku nepakeiia netinkamos arba blogos kokybs mediagos tinkama; 2) jeigu usakovas nepakeiia nurodym dl darbo atlikimo bdo arba nepaalina kit aplinkybi, kurios kliudo tinkamai ir patikimai atlikti sutartyje numatyt darb. Kartu rangovas turi teis iiekoti nuostolius, padarytus dl sutarties slyg nesilaikymo (CK 383 str.). Atlikt sutartyje numatyt darb usakovas privalo i rangovo priimti, patikrinti jo kokyb ir nedelsiant informuoti rangov apie nukrypimus nuo sutarties slyg arba kitokius darbo trkumus, pabloginanius jo kokyb. Pretenzijas dl t trkum, kurie iaikja sutarties objekto eksploatavimo metu (slapti trkumai), usakovai turi pareikti nedelsiant. Tokiais atvejais iekin dl nukrypim nuo sutarties slyg, kurios pablogino darb, ar dl kitoki darbo trkum usakovas gali pareikti per eis mnesius nuo darbo primimo dienos, o dl pastat ir rengim, jeigu viena i ali yra fizinis asmuo, - per vienerius metus (CK 6.667 str.).
CIVILIN TEIS 195
10. SUTARTYS
VVK
ali materialin ir kita atsakomyb. Sutarties alys atsako u savo pareig ir sutartini sipareigojim nevykdym ir netinkam vykdym ar netinkam vykdym. ia bus komentuojama materialin atsakomyb ne u trkumus, iaikintus darbo atlikimo metu (ji buvo aptarta komentuojant ali teises ir pareigas), bet u konkreius darbo rezultato, atlikto darbo trkumus. Toki trkum bei nukrypim pobdis nustatomas atsivelgiant konkreias aplinkybes ir sutarties slygas. Jie gali bti esminiai ir neesminiai. Nukrypimai ir trkumai pripastami esminiais, jeigu jie kliudo panaudoti atlikt darb pagal paskirt arba darbo kokyb neatitinka reikalavim, specialiai aptart sutartyje, arba trkumams paalinti reikia daug laiko ir l, arba j ivis nemanoma paalinti. iuo atveju usakovas turi teis reikalauti nutraukti sutart ir atlyginti nuostolius. Kai trkumai, nukrypimai neesminiai, usakovas savo pasirinkimu gali reikalauti: 1) per atitinkam laik neatlygintinai itaisyti nurodytus darbo trkumus; 2) atlyginti btinas ilaidas, usakovo turtas itaisant darbo trkumus savo priemonmis; 3) atitinkamai sumainti atlyginim u darb (CK 6.665 str.).
10.7. LIZINGO SUTARTIS

Pagal lizingo (finansins nuomos) sutart viena alis - lizingo davjas - sipareigoja gyti nuosavybs teise i treiojo asmens kitos alies - lizingo gavjo - nurodyt daikt ir perduoti j lizingo gavjui valdyti bei naudoti verslo tikslais u mokest su slyga, kad sumokjus vis lizingo sutartyje numatyt kain daiktas pereis lizingo gavjui nuosavybs teise. Lizingo sutartis yra vidutins trukms (nuo l iki 5 met) arba ilgalaik (nuo 3 iki 10 ar net iki 20 met) kreditavimo operacija, leidianti monei, neturiniai pakankamai l, sigyti i treij asmen ilgalaik turt nuomojant. Lizingo kontrakto terminui pasibaigus, nuomojam turt daniausiai galima isipirkti ar sigyti nemokamai. Firma, neturinti pakankamai l gamybos priemonms sigyti, gali kreiptis lizingo kompanij. Lizingo kompanija perka renginius, transporto priemones ir kit turt i treij asmen, o paskui j atiduoda nuomoti, paaddama pasibaigus kontrakto laikotarpiui turt perduoti, atiduoti nemokamai ar atsiimti. Yra du pagrindinai lizingo tipai: 1) operacinis., arba einamasis, ir 2) finansinis lizingas. Operacinis lizingas labai artimas paprastos nuomos sutariai. Savininkas neperleidia nuomininkui visos rizikos ir naudos, gaunamos i lizin196 CIVILIN TEIS
10. SUTARTYS
guojamos priemons. Toks lizingas daniausiai yra trumpalaikis. Savininkas turt gali inuomoti i eils keliems lizingo gavjams, nes lizingo laikas paprastai bna daug trumpesnis u vis lizinguojamos priemons tarnavimo laik. Priemons savininkas yra lizingo davjas, kuris i priemon traukia apskait, skaiiuoja nusidvjim ir gauna lizingo pajamas. Lizingo davjas gali perleisti tretiesiems asmenims visas ar dal savo teisi, susijusi su lizingo sutartimi ir jos dalyku. Lizingo gavjas teis naudotis lizingo sutarties dalyku ar kitoki i lizingo sutarties atsirandani teis gali perleisti tik gavs iankstin raytin lizingo davjo sutikim. Lizingo davjas neturi teiss be lizingo gavjo ratiko sutikimo keisti lizingo dalyk. Finansinis lizingas turi turti vien i i trij ypatybi: pasibaigus sutarties terminui, lizingo gavjas lizinguojam priemon gali isipirkti arba i karto tapti jos savininku; lizingo laikas turi bti ne trumpesnis kaip 45% ir ne ilgesnis kaip 90% laiko, numatomo priemonei i viso eksploatuoti; lizingo mok suma turi bti ne maesn kaip 90% nuomojamos priemons verts. Finansinis lizingas yra savitas vienas nuo kito neatskiriam sutari ir dokument derinys. Tai: nuomos kontraktas (lizingo davjas ir pirkjas); pirkimo-pardavimo kontraktas (pardavjas ir lizingo davjas); pardavimo ir perdavimo sipareigojimas (lizingo davjas ir lizingo gavjas); objekto primimo protokolas (sudaro pirkjas ir pateikia lizingo kompanijai). Atskira lizingo forma yra grintinis lizingas. iuo atveju lizingo davjas iperka isinuomot objekt i pirkjo ir ipirkt daikt vl inuomoja lizingo slygomis tam paiam pirkjui. Lizingo davjas savo partneriui paprasiausiai skolina pinigus, tapdamas objekto savininku. Lizingo sutartyje nurodoma lizinguojamo objekto pardavjas (tiekjas), objekto pristatymo lizingo gavjo firm terminai ir kita tvarka. Lizingo sutartis paprastai sigalioja nuo lizingo objekto sigijimo ar eksploatavimo pradios. Lizingo sutartis galioja sutartyje numatyt laik. Lizingo davjas pagal sutart gali bti bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo. Lizingo sutartimi davjas sipareigoja sudaryti pirkimo-pardavimo sutart su pardavju (tiekju), laikydamasis su lizingo gavju suderint komercini-technini slyg. Lizingo davjas pardavj ir
CIVILIN TEIS 197
10. SUTARTYS
VYK
daikt parenka pagal lizingo gavjo nurodymus ir neatsako u j parinkim. Jis taip pat privalo sipareigoti pristatyti lizinguojam objekt lizingo gavjui sutartyje numatyta tvarka. Sutartyje gali bti numatyta, kad lizingo gavjas draudia lizinguojam objekt lizingo davjo naudai. Tuo atveju draudimas nuomos mokest neeina. Lizingo gavjas pats savo sskaita remontuoja renginius, juos priiri. Lizingo sutartis negali bti perirta, tad negals ateityje keistis ir lizingo pajamos. J dydis ir lygis galioja vis sutarties laik. Lizingo sutartyje gali bti nurodoma bendra viso lizingo laikotarpio mok suma bei vidutins kasmetins mokos. Vidutins kasmetins mokos gali bti numatytos pastovios, didjanios ar majanios. J pobdis priklauso nuo taikom kredito ir palkan skaiiavimo taisykli. Daniausiai taikomi du bdai. Pirmas - grinam kredit dydis nesikeiia, o maja apskaiiuot palkan suma. iuo atveju bendra mok suma kasmet maja. Antras - kasmetin mok suma ilieka pastovi. Ji sudaryta i didjani grinimo kredito sum ir atitinkamai majani apskaiiuot palkan.
10.8. BANKO SSKAITOS SUTARTIS

Banko sskaitos sutartimi bankas ar kita kredito staiga sipareigoja priimti, saugoti pinigines las, vykdyti sskaitos turtojo pavedimus dl sskaitoje turim l, kitas bankines operacijas pagal banko sskaitos sutart, o klientas sipareigoja sumokti bankui u suteiktas paslaugas ir atliktas operacijas. Bankas gali disponuoti sskaitoje esaniomis lomis tik su slyga, kad bus utikrinta kliento teis netrukdomai disponuoti tomis lomis. Jis neturi teiss nustatyti ir kontroliuoti kliento pinig naudojim ar nustatyti kitokius statyme ar banko sskaitos sutartyje nenumatytus kliento teiss disponuoti sskaitoje esaniomis lomis savo nuoira apribojimus. Banko sskaitos sutarties sudarymas ir vykdymas. Sudarius banko sskaitos sutart, klientui ar jo nurodytam asmeniui sutartyje nurodytomis slygomis banke atidaroma sskaita. Banko sskaitos sutartyje gali bti numatyta, kad teis disponuoti sskaitoje esaniomis lomis patvirtinama elektroninmis mokjimo priemonmis, panaudojant elektronin pat ar asmens para, kod, slaptaod ar kitus duomenis, patvirtinanius, kad nurodym dav i teis turintis asmuo.
198 CIVILIN TEIS
VVK
10. SUTARTYS
Jeigu bankas pagal banko sskaitos sutart imoka pinigus i kliento sskaitos neatsivelgdamas tai, ar joje yra pinig (sskaitos kreditavimas), pripastama, kad bankas suteikia klientui atitinkamos sumos kredit nuo pinig imokjimo dienos. Bankui draudiama apriboti kliento galimyb disponuoti sskaitoje esaniomis lomis, iskyrus atvejus, kai sskaitoje esanios los aretuojamos arba banko atliekamos operacijos sustabdomos pagal statym. L i banko sskaitos nuraymo tvarka. Los i banko sskaitos nuraomos kliento nurodymu. Be kliento nurodymo los gali bti nuraomos teismo sprendimu bei kitais statymo ar banko sskaitos sutarties nustatytais atvejais. Jeigu sskaitoje yra pakankamai l visiems pareiktiems reikalavimams patenkinti, los nuraomos kliento nurodymu ir kit dokument gavimo tvarka (kalendorinis eilikumas). Operacij atlikimo terminai. Bankas privalo skaityti kliento sskait las, imokti arba pervesti las kliento nurodymu ne vliau kaip kit dien po dienos, kuri gavo atitinkam mokjimo dokument, jeigu banko sskaitos sutartis nenumato kito termino. Bankas ar kita kredito staiga privalo garantuoti slaptum, neturi teiss be turtojo sutikimo teikti informacij apie sskaitoje esanias pinigines las ir turtojo pavedimu atliekamas operacijas (iskyrus statyme numatytus atvejus). Banko sskaitos sutarties nutraukimo tvarka. Kliento pareikimu banko sskaitos sutartis gali bti nutraukta bet kada. Banko reikalavimu sutartis gali bti nutraukta, jeigu: 1) l, esani kliento sskaitoje, suma sumaja tiek, kad nesiekia sutartyje numatytos minimalios sumos, ir per vien mnes nuo banko isisto praneimo dienos klientas jos nepadidina; 2) jeigu daugiau kaip metus su kliento sskaita nebuvo atliekamos jokios operacijos. Banko sskaitos sutarties nutraukimas yra pagrindas sskait udaryti. Banko sskaitos sutartis galioja iki sskaitos udarymo.
10.9. NUOMOS SUTARTIS

Nuomos sutartimi viena alis - nuomotojas - sipareigoja laikinai perduoti nuomininkui turt laikinai valdyti ir naudoti u mokest, o kita alis nuomininkas - sipareigoja mokti nuomos mokest. Nuomos sutartis yra konsensualin, dvial ir atlygintina. Nuomos sutarties dalykas gali bti bet kokie nesunaudojami daiktai.
CIVILIN TEIS 199
10. SUTARTYS
VVK
Nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam nei l met laikotarpiui, turi bti raytin. Nuomos sutarties terminas nustatomas ali susitarimu. Jeigu terminas nenustatytas, laikoma, kad sutartis sudaryta neribotam laikui, ir kiekviena alis turi teis bet kada sutart nutraukti spjusi apie tai antrj al prie l mnes, o jeigu nuomojami pastatai, gyvenamosios ar negyvenamosios patalpos - prie 3 mnesius. Jeigu sutarties terminas pasibaig, o nuomininkas ilgiau negu 10 dien ir toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprietarauja, laikoma, kad sutartis pratsta neribotam laikui. Nuomotojas privalo pateikti nuomininkui turt pagal sutarties slygas ir nustatytos bkls. Jis neatsako u trkumus, apie kuriuos prane sudarydamas sutart. Nuomotojas savo sskaita ir jgomis atlieka turto kapitalin ir neatidliotin remont. Nuomininkas privalo tinkamai laikyti, eksploatuoti inuomot turt, padengti ilaikymo ilaidas, savo sskaita laiku daryti einamj remont. Inuomoto daikto duodamos pajamos, vaisiai, gyvuli prieaugis priklauso nuomininkui, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nuomininkas turi teis subnuomoti inuomot daikt tiktai gavs raytin nuomotojo sutikim. Nuomos sutariai pasibaigus, nuomininkas privalo grinti isinuomot turt savininkui (nuomotojui) pradins bkls, atsivelgiant normal nusidvjim. Nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas. Civilinis kodeksas nustato tokias nuomos ris: vartojimo nuom, transporto priemoni nuom teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas, transporto priemoni nuom neteikiant vairavimo ir technins prieiros paslaug, pastat, rengini ar statini nuom, mons nuom, ems nuom, lizing, arba finansin nuom, ir gyvenamosios patalpos nuom. Vartojimo nuoma - tai tokia sutartis, kuria nuomotojas, t.y. asmuo, kurio nuolatinis verslas - daikt nuoma, sipareigoja duoti nuomininkui ar jo eimos nariams kilnojamj daikt laikinai valdyti ir naudoti u umokest nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest (CK 6.504-6.511 str.). Transporto priemoni nuoma teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas - tai tokia sutartis, kuria nuomotojas sipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudoti u umokest transporto priemon ir suteikti tos transporto priemons vairavimo ir technins prieiros paslaugas, o nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest (LR CK 512-6.521 str.).
200 CIVILIN TEIS
WK
10. SUTARTYS
Transporto priemoni nuoma neteikiant vairavimo ir technins prieiros paslaug - tai sutartis, analogika aukiau pamintai transporto priemoni nuomos teikiant vairavimo ir technins prieiros paslaugas sutariai, tik iuo atveju nuomotojas nesipareigoja teikti vairavimo ir technins prieiros paslaug (CK 6.522-6.529 str.). Pastat, rengini ar statini nuoma - tai sutartis, kuria nuomotojas sipareigoja u umokest perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastat, statin ar rengin, o nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest (CK 6.530-6. 535 str.). mons nuoma - tai sutartis, kuria nuomotojas sipareigoja u mokest perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti mon kaip turtin kompleks, naudojam verslui, o nuomininkas sipareigoja mokti nuomos mokest. Kartu su mone nuomininkui perduodamas ems sklypas, pastatai, statiniai, rengimai, mechanizmai bei kitos sutartyje numatytos gamybos priemons, aliavos, atsargos, apyvartins los, teiss naudotis eme, vandeniu ir kitais gamtos itekliais, pastatais, statiniais ar renginiais, kitos su mone susijusios nuomotojo turtins teiss, teis preks ar paslaugos enkl bei firmos vard ir kitos iimtins teiss, taip pat perleidiamos reikalavimo teiss ir perkeliamos skolos, numatytos nuomos sutartyje (CK 6.536-6.544 str.). ems nuoma - tai sutartis, kuria viena alis - nuomotojas - sipareigoja perduoti u umokest kitai aliai - nuomininkui - sutartyje nurodyt ems sklyp laikinai valdyti ir naudoti pagal sutartyje numatyt paskirt ir naudojimo slygas, o nuomininkas sipareigoja mokti sutarties nustatyt ems nuomos mokest (CK 6.545-6.566 str.). Gyvenamosios patalpos nuoma - tai sutartis, kuria nuomotojas sipareigoja suteikti u umokest gyvenamj patalp nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti j gyvenimui, o nuomininkas sipareigoja naudoti i patalp pagal paskirt ir mokti nuomos mokest (CK 6.575-6.628 str.).
CIVILIN TEIS
201
11. NESUTARTINS PRIEVOLS
VVK

11.1. PRIEVOLS, ATSIRANDANIOS DL ALOS PADARYMO
Dauguma prievolini santyki atsirado i fizini ir juridini asmen teistos, leistinos, visuomenei ir jos nariams naudingos veiklos. Vyrauja sutartins prievols, kurios atsiranda i ali susitarimo arba administracini akt ir jais remiantis sudaryt sutari. Sutartyje numatyt slyg ir sutart reguliuojani teises norm nevykdymas yra neteisti veiksmai. Atsakomyb u sutarties paeidim nustatoma remiantis ali nustatytomis sutarties slygomis arba statymo, reguliuojanio t teisin santyk, numatytomis taisyklmis. Be nurodyt prievoli, yra nesutartins prievols, kurios atsiranda i fizini ir juridini asmen neteist veiksm. iais atvejais paeidiami absoliutiniai santykiai, kuriuose statymas subjektines teises suformuluoja bendra forma, kaip nuosavybs teis, teis gyventi, sveikatos teis ir t.t. iuose santykiuose visi asmenys yra pareigoti toki absoliui teisi nepaeisti. Iki neteist veiksm padarymo tarp ali nra joki sutartini santyki. iais atvejais pagrindas prievolei atsirasti yra neteistais veiksmais padarymas alos kitam asmeniui. Pagal civilin teis ala laikoma fiziniam arba juridiniam asmeniui priklausani asmenini arba turtini grybi sumainimas. Bdinga alos savyb - jos turtinis pobdis. Jis pasireikia turto sunaikinimu arba jo sualojimu, daikto prekins verts sumainimu, dl darbingumo sumajimo sualojus darbo pajam (vis ar dalies) netekimu, gydymo ilaidomis, fiziniam asmeniui mirus, jo ilaikytiniams l pragyvenimui netekimu, laidojimo ilaidomis ir pan.
11.2. BENDRIEJI PRIEVOLI, ATSIRANDANI DL ALOS PADARYMO, NUOSTATAI

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 str. nustatyta: mogaus teis gyvyb saugo statymai", o 21 str. aikinama plaiau: mogaus asmuo nelieiamas. mogaus orum gina statymai. Draudiama mog kankinti, aloti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes." Jeigu vieni fiziniai ar juridiniai asmenys padaro kitiems asme202 CIVILIN TEIS
VVK
nims materialin ir moralin al, alos atlyginim nustato statymas. Tai ufiksuota Konstitucijos 30 str. 2 d. Dl al padariusio asmens neteist veiksm atsiranda prievoliniai santykiai tarp nukentjusiojo, vadinamo kreditoriumi, ir al padariusio asmens, vadinamo skolininku. Kreditorius turi teis reikalauti, kad al padars asmuo - skolininkas - pilnutinai j atlygint, o skolininkas privalo padaryt al atlyginti. Taigi prievol, atsiradusi dl alos padarymo, yra civilinis teisinis santykis, kuriame viena alis - kreditorius - turi teis reikalauti, kad neteistai padars al asmuo j pilnutinai atlygint, o kita alis - skolininkas - privalo pilnutinai al atlyginti. Padarytos alos atlyginimo teisinis institutas yra visuma civilins teiss norm, kurios nustato io santykio subjektus, vieno asmens padaryt kitam asmeniui al, jos atlyginimo pagrindus bei tvark. i teisim prievoli r detaliau reguliuoja LR CK 6.263-6.291 str. Atsakomybs subjektai - skolininkai - yra asmenys, kurie padar al. Jie gali bti juridiniai asmenys (mons, asociacijos, bankai, kredito staigos, draudimo ir visuomenins organizacijos) bei fiziniai asmenys. Taiau, kitaip negu kreditoriai, ioje prievolje skolininkai gali bti tiktai veiksns arba turintys dalin veiksnum (sulauk 14 met) fiziniai asmenys. U al, padaryt nepilnameio iki 14 met amiaus, atsako jo tvai, tviai ir globjai, o jam esant mokymo, aukljimo ar gydymo staigos prieiroje ios organizacijos (CK 6.275 str.). U al, padaryt pilieio, pripainto neveiksniu, atsako jo globjai arba organizacija, privalanti j priirti. Fiziniai asmenys teismine tvarka pripastami neveiksniais, kai jie dl psichins ligos arba silpnaprotysts negali suprasti savo veiksm reikms arba j supranta, bet negali j valdyti (CK 2.10 str.). Juridinis asmuo kaip skolininkas atsako u al, padaryt dl jo darbuotoj kalts (CK 6.264 str.). Jis yra ypatinga tvarka organizuotas moni kolektyvas, kurio veikla pasireikia per savo struktrines grandis, padalinius, pareignus ir visus darbuotojus - darbininkus, tarnautojus. Iimtis yra akcins bendrovs, kurias gali steigti vienas asmuo. Jis laikomas kaltu, kai dl alos atsiradimo kaltas bet kuris jo darbuotojas. Svarbu tiktai, kad darbuotojo nusikalstami veiksmai bt padaryti jam einant darbines (tarnybines) pareigas. Jie turi bti tiesiogiai arba netiesiogiai susij su darbuotojo darbinmis (tarnybinmis) pareigomis. Tokie veiksmai gali bti padaryti organizacijos patalpoje arba jos teritorijoje, kitoje vietovje, vykstant darb arba i jo. Danai darbuotojo veiksm, kuriais padaryta ala, ryys su darbinmis (tarnybinmis) pareigomis numatomas specialiose instrukcijose, taisyklse. Kartais j darbinis pobdis matyti i atliekamo darbo. Taiau jeigu darbuotojas darbo metu, vykdydamas darbines (tarnybines) pareigas, padaro
CIVILIN TEIS 203
VVK
kitam asmeniui arba jo turtui al veiksmais, kurie nieko bendro neturi su darbinmis (tarnybinmis) pareigomis, pavyzdiui, chuliganikais veiksmais sudauo kito darbuotojo laikrod, juridinis asmuo u tai neatsako. Prievols dl alos padarymo turinys yra kreditoriaus teis reikalauti atlyginti patirt al ir skolininko pareiga padaryt al atlyginti. Tam skolininkas privalo atlikti tokius veiksmus, kuriais bt atkurta kreditoriaus turtin bkl, buvusi iki alos padarymo. Taigi skolininkas turi perduoti atitinkam turt natra arba kompensuoti padaryt al pinigais. Paprastai nuostoliai pinigais atlyginami tada, kai nra galimybs j atlyginti natra (CK 6.73 str.). Teismas, arbitraas ar treij teismas, sprsdamas alos atlyginimo klausim, priklausomai nuo bylos aplinkybi parenka jos atlyginimo bd. Jeigu nustato, kad turi bti atlyginta natra, pareigoja neatlygintinai perduoti nukentjusiajam tos paios ries ir kokybs daikt, pataisyti sualot daikt ar pan. Nesant galimybs atlyginti al natra, skolininkas privalo pilnutinai atlyginti nuostolius (CK 6.251 str.). Kai reikia atlyginti turtui padaryt al, nuostoliai nustatomi pagal LR CK 6.249 str. reikalavimus, o kai ala padaroma sualojus nukentjusiojo sveikat- pagal LR CK 6.250, 6.283 str. Turto nuostoliai yra pinigine forma ireiktos kreditoriaus turtos ilaidos, netekta turto vert: daikto verts dl sualojimo sumajimas, taip pat negautos pajamos, kurias jis bt galjs gauti, jeigu skolininkas bt vykds prievol. Fizin asmen suluoinus arba kitaip sualojus jo sveikat, skolininkas privalo atlyginti nukentjusiajam udarb, kurio jis neteko dl darbingumo netekimo ar sualojimo (pagerintas maitinimas, protezavimas, slaugymas, jei slaug paaliniai asmenys, ir pan.). i al padarius nusikalstamu veiksmu, dar reikia valstybei atlyginti gydymo ilaidas (CK 6.283 str.). Skolininko pareiga atlyginti padaryt al gali bti sumainta atsivelgiant jo kalt ir turtin padt. Jeigu alai atsirasti arba jai padidti padjo paties nukentjusiojo didelis neatsargumas, priklausomai nuo nukentjusiojo kalts laipsnio reikalavimas atlyginti al sumainamas arba atmetamas. Atskiruose statymuose gali bti numatyta kitaip (CK 6.282 str.). Tai reikia, kad teismas gali sumainti alos atlyginimo dyd ar net visikai atmesti reikalavim tik esant dideliam neatsargumui. paprast, eilin neatsargum neatsivelgiama. Nukentjusiojo tyia visais atvejais atleidia padariusj al nuo jos atlyginimo. Neatsargumas paprastai pasireikia kuri nors taisykli nesilaikymu. Jo pobdis - didelis ar paprastas neatsargumas - priklauso nuo konkrei bylos aplinkybi. Tam turi takos objektiniai ir subjektiniai veiksniai, pavyz204 CIVILIN TEIS
VVK
diui, nukentjusiojo amius, isilavinimas, sveikatos bkl, psichin bsena, darbiniai gdiai, poiris saugumo taisykles ir pan. Teismas taip pat gali sumainti fizinio asmens alos atlyginim priklausomai nuo jo turtins padties (CK 6.282 str.). iuo atveju nereikalaujama lyginti padariusiojo al turtine padt su nukentjusiojo turtine padtimi. alos atlyginimo dydis gali bti mainamas neatsivelgiant nukentjusiojo turtin padt. Remdamasis atsakomybs sumainimo teise, teismas neturi teiss dl padariusiojo al pilieio turtins padties j visikai atleisti nuo alos atlyginimo. al turtui arba asmeniui gali padaryti vienas arba keletas asmen bendrais veiksmais. Kai al padaro keli asmenys bendrais veiksmais, jie atsako nukentjusiajam solidariai (CK 6.279 str.). Bendrais veiksmais padaryta ala yra toks turto sunaikinimas arba sugadinimas arba pakenkimas pilieio sveikatai, kai tai yra keli asmen veiksm rezultatas. Kitaip sakant, i keli asmen bendri veiksmai yra padarytos alos prieastis. Tam nra btina, kad ie asmenys veikt i anksto susitar arba kiekvienas j inot apie kit asmen veiksmus. Kai skolinink pareiga yra solidarin, kreditorius turi teis reikalauti, kad vis al atlygint visi bendrais veiksmais j padar asmenys arba bet kuris i j atlygint tiek vis padaryt al, tiek jos dal. Tokia skolininko atsakomyb geriau apsaugo nukentjusiojo interesus.
11.3. KITO ASMENS REIKAL TVARKYMAS

Realiame gyvenime kartais susidaro situacija, kai vieni asmenys savanorikai atlieka atitinkamus veiksmus kit asmen labui neturdami pastarj galiojim tuos veiksmus atlikti. Daniausiai tai atliekama vadovaujantis moralinmis nuostatomis, siekiant apsaugoti nuo gresianio pavojaus asmen turtinius interesus, kuri tie asmenys patys negali apsaugoti dl to, kad yra laikinai ivyk, ar dl kit prieasi. Tokie veiksmai yra, pavyzdiui, rpinimasis naminiais gyvnliais mirus j eimininkui, apsaugojimas ir perklimas saugi viet kito asmens turto esant stichinei nelaimei, savanorikas kaiminystje kilusio gaisro gesinimas ir kt. Tam tikrais atvejais kito asmens interesais gali bti atlikti ne tik faktiniai, bet ir juridiniai veiksmai, pavyzdiui, gyjamas kitam asmeniui btinas turtas, vykdoma u kit asmen prievol tretiesiems asmenims. I kito asmens vardu ir interesais sudaryto sandorio atsirandanios teiss ir pareigos pereina asmeniui, kurio vardu
CIVILIN TEIS
205
VVK
ir interesais sandoris buvo sudarytas, jeigu is asmuo sandor patvirtina (CK 6.253 str.). Civilinis kodeksas numato, kad asmuo, savanorikai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar iankstinio sutikimo tvarkantis kito asmens reikalus, kuriuos tvarkyti nra jo pareiga, privalo juos tvarkyti taip, jog tai atitikt asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus. ios veiklos pagrindu atsiradusios prievols privalomos asmeniui, tvarkaniam kito asmens reikalus. Asmuo, pradjs tvarkyti kito asmens reikalus, privalo juos tvarkyti tol, kol tas kitas asmuo pats gals rpintis savo reikalais arba kol bus paskirtas to asmens globjas, rpintojas ar turto administratorius, o jei tas asmuo mirta, kol jo pdinis perims reikal tvarkym. Apie visus atliktus veiksmus reikal tvarkytojas privalo kiek manoma greiiau praneti asmeniui, kurio reikalai yra tvarkomi, ir ratikai pateikti gaut pajam, turt ilaid bei nuostoli ataskait. Veikiant kito asmens interesais, prievol atsiranda ne visuomet, o tik tais atvejais, kai yra tam tikros aplinkybs. Pirma, kad atsirast aptariama prievol, btina tokia slyga: veiksmai tvarkant kito asmens reikalus turi bti atliekami tvarkaniojo asmens (gestoriaus) iniciatyva, t.y. tarp asmen neturi bti jokio susitarimo ar nurodymo, ar i anksto duoto sutikimo. Gestorius pagal statym neturi bti pareigotas atlikti atitinkamus veiksmus ginant kito asmens interesus. Antra, tvarkant kito asmens reikalus, turi aikiai matytis atliekam veiksm nauda ir jie turi atitikti akivaizdius ar tiktinus suinteresuoto asmens ketinimus. Tai reikia, kad gestoriaus veiksmai turi bti objektyviai naudingi suinteresuotam asmeniui. Taip pat nauda turi bti akivaizdi, t.y. aiki kiekvienam protingam civilini santyki dalyviui. Veikdamas kito asmens interesais, gestorius turi bti sitikins, kad jo atliekami veiksmai atitinka akivaizdius ar tiktinus asmens, kurio reikalai yra tvarkomi, interesus. Todl jeigu konkreiu atveju aplinkybs leidia spti, jog suinteresuotas asmuo nenori imtis priemoni, kad jo turtas bt apsaugotas nuo ties, ar neketina vykdyti prievols treiajam asmeniui, tai gestorius neturt veikti prie to asmens vali. Iimtis yra daroma tik tuo atveju, jeigu veiksmai atliekami siekiant apsaugoti asmens gyvyb, tada jie galimi ir prietaraujant asmens, kurio reikalai yra tvarkomi, valiai. Treia aplinkyb yra ta, kad gestorius turi neturti galimybs gauti asmens, kurio reikalus ketina tvarkyti, sutikimo atlikti tam tikrus veiksmus, ginanius pastarojo interesus. Daniausiai tai atsitinka, kai suinteresuoto asmens nra vykio vietoje ar kai asmuo yra bejgikos bkls, o aplinkybs veria veikti neatidliotinai, kad bt ivengta galim nuostoli.
206 CIVILIN TEIS
VVK
Prievols, atsirandanios tvarkant kito asmens reikalus, elementai yra ie: subjektai, objektas, turinys. statymas nenustato koki nors reikalavim aptariamos prievols subjektams. Kreditorius, arba gestorius, ioje prievolje yra asmuo, atliks tam tikrus veiksmus kito asmens naudai ir tvarks jo reikalus, o skolininkas - asmuo, kurio interesais ie veiksmai buvo atlikti. Tiek kreditorius, tiek ir skolininkas gali bti ir fizinis, ir juridinis asmuo. Prievols objektas yra asmens, kurio interesais kitas asmuo tvark reikalus, veiksmai siekiant atlyginti gestoriaus turtas btinsias ilaidas ir kitus realius nuostolius, o statymo nustatytais atvejais ir sumokti atlyginim (CK 6.233 str. 4 p.). Prievols turin sudaro gestoriaus teis reikalauti, kad bt atlyginti nuostoliai ir turtos ilaidos, kuriuos jis patyr tvarkydamas kito asmens reikalus, ir asmens, kurio reikalai buvo tvarkomi, pareiga atlyginti tuos nuostolius, apmokti ilaidas ir statymo nustatytais atvejais sumokti atlyginim.
11.4. NEPAGRSTAS PRATURTJIMAS AR TURTO GAVIMAS

Prievols, atsirandanios dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo, sudaro atskir prievoli r, kuri galima apibdinti dviem poymiais. Pirma, ios prievols gali atsirasti labai skirting juridini fakt pagrindu. Antra, bendroje prievoli sistemoje bdamos savarankikos, ios prievols kartu yra alia kitais pagrindais atsirandani ir visai kito teisinio pobdio prievoli, i atvilgiu jos tarsi prievols palydovs. Prievols, atsirandanios dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo, labiausiai yra paplitusios tarp pinigini prievoli. Pinigai civilinje teisje atlieka atsiskaitymo priemons funkcij ir kartu teisikai yra kilnojamasis turtas. Tais atvejais, kai nepagrstas turto gijimas ar sutaupymas be pagrindo yra susijs su pinigais, jie praranda savo individualum bendrame neteistai praturtjusio asmens turto kontekste ir tarsi susimaio su kitu teistu jo turtu. Tai i pirmo vilgsnio atrodo paradoksaliai: asmuo, kurio kinje sferoje atsirado tokios turtins vertybs, turi teis jas, taiau ta teis atsirado be tinkamo teisinio pagrindo. Dl ios prieasties tokias vertybes reikia iimti i asmens, kurio kins veiklos sferoje jos atsirado, kins veiklos sferos ir perkelti asmens, kuris turi nuosavybs teis jas, kins veiklos sfer. ios nuostatos susijusios ne tik su piniginmis prievolmis, bet ir su ki-
CIVILIN TEIS
207
VVK
tomis prievolmis, kuri dalykas yra riniais poymiais apibdinamas daiktas. Prievoli, atsirandani dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo, apibrimas skamba taip: prievolse, atsirandaniose dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo, viena alis - skolininkas, - kurios kinje sferoje be teisinio pagrindo atsirado ar buvo sutaupytas tam tikras turtas, privalo perduoti t turt asmeniui, kurio sskaita vyko is nepagrstas praturtjimas ar turto gavimas, o statymo numatytais atvejais - kitam galiotam asmeniui, o kita alis - kreditorius - turi teis reikalauti jai t turt perduoti. Prievols, atsirandanios dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo, kaip ir kitos civilins teisins prievols, yra turtinio pobdio. i prievoli pagrindu tarp skolininko ir kreditoriaus atsiranda tokie santykiai, kai i vieno asmens kins veiklos sferos turtins vertybs yra perkeliamos kito asmens kins veiklos sfer. Prievols, atsirandanios dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo, nepriklausomai nuo to, ar jos yra savarankiko pobdio, ar egzistuoja kaip kitos prievols palydovs, net jeigu pastarosios ir yra sutartins prievols, visada yra nesutartinio pobdio. Prievols, atsirandanios dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo, yra slygins prievols. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bdu tyia ar dl neatsargumo gijo tai, ko jis negaljo ir neturjo gyti, privalo visa tai grinti asmeniui, kurio sskaita tai buvo gyta (CK 6.237 str.). gytas turtas turi bti grintas natra, o jeigu jis yra uvs ar sualotas, turi bti atlyginama pinigais jo tikroji vert ir nuostoliai, atsirad dl vlesnio jo verts pasikeitimo. Pirmojo pagrindo nebuvimas slygoja antrojo pagrindo atsiradim. Taigi, kaip ir kiekviena kita prievol, slygin prievol atsiranda tik statymo nustatytais pagrindais, kurie vadinami juridiniais faktais. Aptariamos prievols gali atsirasti i: > vyki ir veiksm; > teist veiksm ir teiss paeidim; > teisini akt ir teisini poelgi. Kaip iimt reikt paminti tik sutart, kadangi prievol dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo yra nesutartin prievol. sipareigojimai dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo gali kilti dl neveikiamos jgos, taip pat dl gamtos stichijos, neteist nepagrstai praturtjusio ar turt gavusio asmens ar kit asmen veiksm, kit neteist veiksm, suklusi teisines pasekmes, ir kt.
208 CIVILIN TEIS
Tam tikrais atvejais turto gijimas ar sutaupymas i pradi turjo teisin pagrind, kuris vliau inyko. Prievol dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo pagal bendr taisykl atsiranda tik nuo to momento, kai toks teisinis pagrindas inyksta. Galima ir kita situacija, kai turto gijimas ar sutaupymas pradioje neturjo jokio teisinio pagrindo, o vliau toks pagrindas atsirado. Pastaruoju atveju nuo to momento, kai teisinis pagrindas atsirado, turto gijimas arba sutaupymas nustoja bti nepagrstas. Nepagrst praturtjim ar turto gavim iliustruosime praktiniais pavyzdiais. Vykdydamas kliento mokjimo pavedim, bankas klaidingai perved pinigines las i kliento sskaitos ne asmens, su kuriuo klientas turjo atsiskaityti u suteiktas paslaugas, sskait, o paalinio asmens sskait. Kaip neteist banko veiksm idava atsirado prievol dl nepagrsto praturtjimo, kurioje banko klientas, i kurio sskaitos buvo pervestos los, tampa kreditoriumi, o asmuo, kurio sskait per klaid buvo pervestos los, skolininku. ios prievols atsiradimas nepanaikina banko atsakomybs savo kliento atvilgiu. Jeigu klaida vyko dl to, kad moktojas netinkamai upild l gavjo rekvizitus, tai apsiribojama tik prievols dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo tarp moktojo ir l gavjo atsiradimu. Praneimas apie reikalavim apmokti sskait u tarptautin pokalb telefonu nurodius abonento adres ir telefono numer buvo mestas kito asmens pato dut, kurios savininkas, nepairjs, kieno vardu iduotas reikalavimas, sskait apmokjo. ioje situacijoje atsiranda prievol dl nepagrsto praturtjimo (nepagrsto sutaupymo) tarp abonento, kurio pokalbis buvo apmoktas, ir asmens, apmokjusio sskait. Pirmasis prievolje yra skolininkas, antrasis - kreditorius. Asmuo, kuriam dar nesujs amius, nuo kurio pradedama skaiiuoti pensija, pateik padirbtus dokumentus, pagal kuriuos jam pensija buvo paskirta. Tuo metu, kai buvo pastebta apgaul, iam asmeniui sujo pensinis amius. Prieastis, dl kurios jam neturt bti paskirta pensija, inyko. Taiau i jo gali bti iiekota suma, kuri be pagrindo, kaip pensij iam asmeniui imokjo valstyb iki to momento, kai jam sujo pensinis amius. Vienas asmuo paskolino kitam asmeniui pinig nurodydamas, kokius procentus pastarasis turt sumokti grindamas vis sum. Sujus sutartyje numatytam terminui, paskolos gavjas negrino nei skolos, nei procent, kuriuos turjo sumokti. Iekin dl nurodyt sum reikt klasifikuoti kaip sutartin iekin. Tuo pat metu i skolininko gali bti iiekotos netesybos, skaiiuojant nuo termino praleidimo momento. iekin reikia vertinti kaip nesutartin iekin dl nepagrsto praturtjimo.
CIVILIN TEISE 209
WK
Potvynio metu paruotas plukdyti mikas i vienos firmos nuplauk kitos firmos teritorij ir prisidjo prie pastarosios plukdyti paruoto miko. Kadangi mediena nebuvo kaip nors ypatingai paymta ir jos nebuvo galima atskirti, tai tarp firmos, i kurios nuplauk mediena, ir firmos, prie kurios medienos ji prisidjo, atsirado prievol dl nepagrsto praturtjimo. Pateikti pavyzdiai rodo, kad prievols dl nepagrsto praturtjimo ar turto gavimo gali kilti vairiais pagrindais - tiek teist veiksm, tiek neteist veiksm ar vyki ir panaiai - ir kad jos, paios bdamos nesutartins, gali eiti kartu su savo teisine kilme kitokiomis prievolmis, taip pat ir su sutartinmis.
11.5. LOIMAI IR LAYBOS

LR CK 6.243 str. nustato, kad loimo ir layb pagrindu jokios prievols neatsiranda, iskyrus statyme numatytus atvejus. Su loimu ir laybomis susij reikalavimai teisme neginami, jeigu kitaip nenumatyta statyme. Jeigu pagal statym loimai ir laybos draudiami, tai laimjusi alis negali reikalauti sumokti sutartos sumos, o pralaimjusi alis negali sumoktos sumos ireikalauti. Azartinis losimas - tai susitarimas, kurio vienintelis pagrindas yra galimyb esant taisyklse numatytoms atsitiktinms slygoms vienam i dalyvi sigyti turtin naud (laimjim) kito dalyvio sskaita. Azartiniai loimai yra skirstomi dvi grupes: loimus plaija io odio prasme ir laybas. Laybos - tai susitarimas, kurio pagrindu vienas i dalyvi tvirtina, kad praeityje ar ateityje buvo ar bus tam tikra aplinkyb, o kitas tai neigia. Laybose laimi i dalyvi tas, kurio prognoz pasirodo teisinga. Priklausomai nuo laimjimo sumos nustatymo bdo laybos yra skirstomos dvi grupes: totalizatori ir bukmekeri laybas. Bukmekeri laybose, pavyzdiui, ruletje ar piniginje-daiktinje loterijoje, laimjimo dydis yra fiksuota suma, kuri nepriklauso nuo dalyvi skaiiaus ar laimtoj skaiiaus. Totalizatoriuje, pavyzdiui, irg lenktynse ar bgime, laimjimas bus didesnis ir priklausys nuo prizinio fondo dydio ar nuo to, kuo didesn laimjimo suma ir maesn laimjimo tikimyb. Loterijos ir kit aidim, grindiam rizika ar atsitiktinumu, pagrindu prievols atsiranda tik tuo atveju, jeigu jie buvo organizuoti ir vyko statym nustatyta tvarka.
210
CIVILIN TEIS
VVK
12. CIVILIN ATSAKOMYB U PRIEVOLI PAEIDIM

12.1. CIVILINS ATSAKOMYBS SVOKA IR REIKM
Civilin atsakomyb yra statymo nustatyta neigiama turtin valstybs reakcija civilins teiss paeidim. Teiss paeidjui tai sukelia nenaudingas turtines pasekmes, kurios pasireikia tam tikr turtini teisi atmimu arba jo turto sumainimu. ios neigiamos turtins priemons civilins teiss paeidjui taikomos valstybs prievarta (pavyzdiui, teismo, arbitrao sprendimu) arba galimyb jas taikyti veria civilins teiss paeidj pat sau ias priemones taikyti. Kaip jau minjome, civilin atsakomyb pasireikia turtinmis poveikio priemonmis, kuri ris, j taikymo slygas ir tvark nustato civilin teis. Taiau atskir asmen atsakomyb neatsiranda tiesiog i atsakomyb reguliuojani norm. Teiss normos yra tiktai prielaida civilinei atsakomybei atsirasti, o ne pati atsakomyb. Atskiriems asmenims ji atsiranda tiktai susidarius atsakomybs teisiniam santykiui, kur sukelia subjektins teiss paeidimas, t.y. tam tikras juridinis faktas. Tai yra teisinis santykis tarp teiss paeidjo ir nukentjusiojo, tam tikrais atvejais tarp teiss paeidjo ir valstybs, ir io santykio teiss paeidjui atsiranda statyme arba sutartyje numatytos poveikio priemons. Danai subjektins teiss paeidim ir kartu teiss paeidjo atsakomyb nustato atitinkamos institucijos, pavyzdiui, teismas, arbitraas. Taiau tam tikrais atvejais subjektins teiss paeidimas ir atsakomyb u tai gali bti nustatoma nesikreipiant atitinkamus organus. Civilin teisin atsakomyb yra viena i prievartos poveikio priemoni, taikom teiss paeidjui. Ji pasireikia teiss paeidjui neigiam turtini pasekmi suklimu. Civilinei teisei bdinga tai, kad statyme numatytais atvejais pats skolininkas gali pripainti civilin atsakomyb ir atlyginti padarytus nuostolius ar sumokti netesybas. Tai atsakomybs taikymas be valstybs prievartos. Civilin atsakomyb atsiranda tiktai teiss paeidjui. Ji pasireikia tuo, kad daniausiai, be paeistos pagrindins prievols, atsiranda papildoCIVILIN TEIS 211
VYK
ma arba nauja prievol, kuri yra atsakomybs teisinis santykis. i papildoma arba nauja prievol paprastai atsiranda dl nuostoli atlyginimo, netesyb sumokjimo. Atsakomyb daniausiai tampa papildoma prievole, nes paprastai skolininkas neatleidiamas nuo pareigos vykdyti pagrindin prievol (pateikti prekes, grinti daikt ir t.t.). Ji bna nauja prievol, kai teiss paeidimas nesusijs su ali tarpusavio prievolmis arba toki teisini santyki tarp j nra arba kai pagrindin prievol pasibaigia ir lieka tiktai civilin atsakomyb, pavyzdiui, tiekimo sutartis pasibaigia, pirkjas atsisako papildomo preki tiekimo ir lieka tiktai atsakomyb u nepatiekim. Atsakomyb paprastai bna prievol atlyginti al natra arba nuostolius, sumokti netesybas. Tai atsakomybs civilinis teisinis santykis, i kurio atsiranda civilins teiss paeidjo pareiga atlyginti al, nuostolius ir sumokti netesybas, t.y. patirti turtinio pobdio prievartos priemoni taikym. Civilinei teisinei atsakomybei bdinga tai, kad: 1) atsakomyb yra viena i statymo ar sutarties nustatyt sankcij; 2) atsakomybs atsiradimo pagrindas yra teiss paeidimas; 3) atsakomyb pasireikia teiss paeidjui nenaudingomis (neigiamomis) turtinmis pasekmmis, daniausiai turto sumajimu dl alos, nuostoli atlyginimo, netesyb sumokjimo; 4) atsakomyb yra papildoma arba nauja prievol, kuri nra paeisto teisinio santykio elementas; 5) atsakomyb gyvendinama valstybs prievarta arba jos taikymo galimybe. Taigi civilin atsakomyb yra viena i statymo ar sutarties nustatyt sankcij ri, subjektins civilins teiss paeidjui i atsakomybs teisinio santykio atsiradusi papildoma arba nauja pareiga patirti statyme arba sutartyje numatytas neigiamas turtinio poveikio prievartos priemones, gyvendinamas valstybs prievarta arba jos galimybe. Civilin atsakomyb skatina visus civilini santyki dalyvius tinkamai vykdyti prievoles. Ji taip pat reikminga priemon kio subjekt veiklai, sutartinei drausmei stiprinti. Civilinje teisje atsakomyb atlieka tris pagrindines funkcijas. Pirma, ji daro neigiam turtin poveik teiss paeidjui. Antra, atkuria buvusi iki teiss paeidimo turtin padt. Jeigu jos atkurti nemanoma, turi bti atlyginami padaryti nuostoliai. Treia, spja ir auklja teiss paeidj ir kitus teisini santyki dalyvius. Taikant atsakomyb, teiss paeidjai mokomi tiksliai laikytis statym ir vykdyti prievoles. Be to, spjami kiti asmenys, kad nepaeidint statym ir subjektini teisi.
212 CIVILIN TEIS
VVK
Civilin atsakomyb statymo ar sutarties numatytais atvejais gali bti draudiama. Tam sudaroma civilins atsakomybs draudimo sutartis (CK 6.254 str.). Turint pagrindo manyti, kad yra realus pavojus, jog ateityje gali bti padaryta ala, galima pareikti prevencin iekin. Tai toks iekinys, kuriuo siekiama udrausti atlikti veiksmus, sukelianius reali alos padarymo ateityje grsm (CK 6.255 str.).
12.2. CIVILINS ATSAKOMYBS SLYGOS

Civilin atsakomyb atsiranda dl civilins subjektins teiss paeidimo, taiau tik esant tam tikroms slygoms. Civilins teiss teorijoje dauguma autori laikosi vieningos nuomons, kad yra keturios civilins atsakomybs atsiradimo slygos: 1) teiss paeidimu turi bti padaryta ala arba nuostoliai; 2) prieingas teisei skolininko elgesys; 3) prieastinis ryys tarp prieing teisei skolininko (teiss paeidjo) veiksm ir alos arba nuostoli; 4) skolininko (teiss paeidjo) kalt. alos arba nuostoli padarymas. Tai reikia, kad atsakomyb gali bti taikoma tiktai tada, kai teiss paeidjas, nevykdydamas prievols arba j vykdydamas netinkamai, padaro turtin al. Kreditorius privalo rodyti, kad skolininkas nevykd prievols arba j vykd netinkamai, tuo padarydamas al arba nuostolius. Vadinasi, kreditoriaus pareiga yra rodyti teiss paeidimo ir nuostoli padarymo fakt bei nuostoli dyd. Prieingas teisei skolininko elgesys. Civiliniai statymai nustato, kad prievols turi bti tinkamai vykdomos pagal statymo ar sutarties nurodymus, o t nurodym nesant - remiantis paprastais keliamais reikalavimais (CK 6.38 str. l d.). i statymo reikalavim nesilaikant, paeidiama prievol, kito asmens subjektin teis. Prievols nevykdant arba j vykdant netinkamai, paeidiamos ir asmen (kreditoriaus, nukentjusiojo) subjektins teiss, ir jas reguliuojanios teiss normos. Tai prieingas statymams veikimas arba neveikimas. Prieingas teisei skolininko elgesys yra neteisti veiksmai, t.y. teiss normoms prieingi veiksmai. Daugeliu atvej civilins teiss normos tiesiogiai draudia atlikti tam tikrus veiksmus. Taiau ne visais atvejais statyme tiesiogiai nurodomi draudiami veiksmai. Kai kada tai nustatoma bendro pobdio taisykle arba statyme leidiamais veiksmais. Tokiais atvejais teiCIVILIN TEIS 213
WK
sini santyki dalyvi veiksmai vertinami pagal civilini statym bendruosius pradmenis be prasms, pavyzdiui, kai nuomininkas, jo eimos nariai arba kiti su jais gyvenantys asmenys savo netinkamu elgesiu sudaro nemanomas kitiems kartu arba greta gyventi slygas. iuo atveju nuomotojo arba kit asmen, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu jie gali bti ikeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.). Prieingas teisei elgesys gali bti ir neteistas neveikimas, kai skolininkas neatlieka t veiksm, kuriuos jis privaljo atlikti pagal prievol. Pavyzdiui, LR CK 6.788 str. 2 d. pareigoja komisionieri pastebjus turto sualojimus, trkumus imtis priemoni komitento teisms apsaugoti ir apie visa tai tuojau jam praneti. Jeigu komisionierius nurodyt veiksm neatlieka, tai jo elgesys laikomas neteistu neveikimu. Kartais veiksmas tik iorikai yra panaus prieing teisei veiksm. Taiau jis nra neteistas, nes yra statymo leidiamas. Todl atliekant statyme numatytas pareigas padaryti veiksmai, kuriais padaryta ala, nelaikomi neteistais (pavyzdiui, gaisrininko padaryta ala gesinant gaisr arba sanitarins apsaugos darbuotoj inaikinti gyvuliai kilus epidemijai). Taip pat nelaikomi neteistais esant btinajai giniai padaryti veiksmai, kuriais padaryta ala (CK 6.253 str. 7 d.). Prieastinis ryys tarp prieing teisei skolininko veiksm ir alos arba nuostoli. Atsakomyb atsiranda tik tada, kai yra prieastinis ryys tarp prieing teisei skolininko veiksm ir alos arba nuostoli. Tai tiesiogiai iplaukia i statymo, kuris nustato, kad prievols nevykds skolininkas privalo atlyginti nuostolius (CK 6.61 str.). Asmuo, padars al, privalo j atlyginti (CK 6.263 str. 2 d.). Todl teismas, arbitraas kiekvienu atveju, prie nustatydamas civilin atsakomyb, privalo itirti, ar yra prieastinis ryys tarp skolininko neteist veiksm (neveikimo) ir kreditoriaus nuostoli (alos). Pavyzdiui, gavus i transporto organizacijos defektin krovin, reikia nustatyti, kas padar i al - siuntjas ar gavjas. Daugeliu atvej, kai nuostoliai (ala) atsiranda tiesiogiai dl asmens elgesio (veikimo ar neveikimo), prieastinis ryys yra visikai akivaizdus ir joki abejoni nekyla. Pavyzdiui, automaina uvaiavo ant keliu jusio mogaus ir j sualojo. io vykio ir prieastis, ir pasekm yra visikai aikios. Taiau daug sunkiau yra nustatyti prieastin ry tada, kai pasekm priklauso ne nuo vienos, o nuo daugelio prieasi. Pavyzdiui, kilus mutinms, asmuo pasileido bgti. okdamas per tvor, jis nusilau koj ir paskui ligoninje mir nuo plaui udegimo. Nustatant civilin atsakomyb, paprastai reikia nagrinti prieastin ry tokioje moni veiklos srityje, kuri susijusi su valstybs, kio subjekt bei fizini asmen teisi ir teist interes paeidimais. Kartais ios teiss ir
214 CIVILIN TEIS
VVK
interesai paeidiami smoningai. Sprendiant civilins atsakomybs klausimus, teisininkus domina du visuomeniniai reikiniai: ali elgesys ir to elgesio pasekms. Paprastai ie reikiniai yra susij su daugeliu kit visuomenini veiksni. Pavyzdiui, nordami inagrinti skolininko elges ir kreditoriaus nuostolius kaip prieast ir pasekm, mes turime mintyse iuos abu reikinius atsieti nuo universalaus reikini tarpusavio sryio. Tam reikia isprsti klausim, ar tam tikro fizinio asmens (skolininko) elgesys yra kreditoriaus nuostoli prieastis. Nustat, kad nuostoliai bt buv ir nesant aplinkybi, kurias laikome j prieastimi, darome ivad, jog tarp i reikini prieastinio ryio nra. Kitokia bus ivada, jeigu nustatysime, kad skolininkui kitaip pasielgus i nuostoli nebt buv. Tada laikysime, kad tarp i reikini yra prieastinis ryys, ir reiks isiaikinti, kokia tai prieastis - tiesiogin ar netiesiogin. Tiesiogin prieastis yra tada, kai pasekm atsiranda tiesiogiai dl skolininko elgesio (veiksm arba neveikimo). Esant tokiam tarpusavio reikini ryiui, kreditoriaus nuostoliai atsiranda betarpikai dl skolininko veiksm. Kitokio pobdio yra netiesioginis prieastinis ryys. Dl jo normaliomis slygomis nuostoli neatsiranda, tiktai susidaro reikalingos slygos jiems atsirasti. Susidarius tokioms slygoms, jie atsiranda dl kit al sukeliani prieasi (nepriklausomai nuo slygas sudariusio asmens veiksm). Pavyzdiui, pagamintus aparatus gamintojas pakavo paeisdamas standarto reikalavimus. Teisingai ikraunant i transporto priemoni, jie dl nedidelio sutrenkimo buvo apgadinti. Tiesiogin aparat apgadinimo prieastis yra sutrenkimas juos ikraunant. Taiau jeigu aparatai bt tinkamai pakuoti, toks sutrenkimas nebt jiems kenksmingas. Todl netiesiogin atsiradusi nuostoli sualojus aparatus prieastis yra netinkamas gamintojo pakavimas. Civilin atsakomyb taikoma, jeigu tarp skolininko neteist veiksm ar neveikimo ir kreditoriaus nuostoli yra tiesioginis prieastinis ryys. Jeigu tarp veiksm ir nuostoli yra atsitiktinis ryys, atsakomyb netaikoma. Tarp dviej fakt yra btinas prieastinis ryys, jeigu patirtimi rodyta, kad dl vieno fakto atsiranda rezultatai, kuriems priklauso kitas faktas. Pavyzdiui, darbuotojas monje buvo lengvai sueistas ir administracijos nusistas poliklinik perriti. Pakeliui poliklinik ant jo uvaiavo maina ir jis uvo. Darbuotojo mirtis btinu prieastiniu ryiu yra susijusi su automainos judjimu, o atsitiktiniu ryiu - su mons gamybine veikla, kur darbuotojas darbo metu buvo sualotas. Nustatant prieastin ry, reikia vadovautis praktika. Todl teismas, arbitraas prieastiniam ryiui tarp asmens elgesio ir io elgesio rezultat
CIVILIN TEIS 215
VVK
nustatyti privalo inagrinti visas aplinkybes, kurios turjo takos pasekmms atsirasti. Tam reikia vairi rodym ir mokslo darom ivad. Kalt. Kalt kaip bendra atsakomybs slyga suformuluota LR CK 6.248 str. statymas neapibria kalts svokos, o tiktai nurodo jos formas, todl teisinje literatroje jos apibrimai yra vairs. Kalt yra subjektin atsakomybs slyga. Ji ireikia teiss paeidjo psichin santyk su jo elgesiu, statymu arba sutartimi pagal nustatytas pareigas. Kaltu laikomas asmuo, jeigu jis nevykd statyme arba sutartyje numatyt pareig. Civilin atsakomyb atsiranda, kai skolininkas prievols nevykdo arba j vykdo netinkamai. Kalt - tai smoningas savo veiksm bei galim pasekmi vertinimas. Teisine prasme kalt yra psichinis santykis su savo neteistu elgesiu, t.y. tokiu, kuris yra prieingas statymams ir visuomens morals principams. Taigi kalt ireikia tok asmens elges, kur neigiamai vertina statymas ir visa visuomen. Kalt reikia ne tiktai asmens supratim, kad jo elgesys yra prieingas teisei, bet ir supratim t pasekmi, kurios gali dl tokio elgesio atsirasti. Todl asmens kaltei bdinga, kad jis numato arba gali numatyti savo teisei prieingo elgesio pasekmes, prieastin ry tarp neteisto elgesio ir jo pasekmi ir supranta, jog galima j ivengti. Todl asmuo gali bti pripaintas kaltu tiktai tada, jeigu jis numat arba turjo numatyti savo prieingo teisei elgesio pasekmes ir galdamas j ivengti smoningai to nepadar. Taigi kalt yra asmens psichinis santykis su jo prieingu teisei veiksmu arba neveikimu ir dl to atsiradusiu rezultatu. statymas kalt nustato kaip bendr atsakomybs slyg. Tai reikia, jog paprastai paeidus bet koki prievol skolininkui atsakomyb gali ikilti tik esant kaltei. i bendra taisykl ireikta dispozityvine forma, todl ji netaikoma statyme arba sutartyje tiesiogiai numatytais atvejais (CK 6.248 str.). LR CK 6.248 str. 2 d. numatytos dvi kalts formos: tyia ir neatsargumas. Tyia yra tada, kai teiss paeidjas numato, kad jo elgesys yra prieingas teisei ir dl to gali atsirasti neigiamos pasekms, ir j siekia arba smoningai leidia ioms pasekmms atsirasti. Kitaip negu baudiamoji, civilin teis neskiria tiesiogins ir netiesiogins (eventualins) tyios. Tyios formos laipsnis civilinei atsakomybei neturi reikms. Neatsargumas yra tada, kai teiss paeidjas numato, kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti neigiamas pasekmes, bet lengvabdikai tikisi j ivengti arba nenumato savo elgesio pasekmi, nors turi ir gali jas numatyti. iai kalts formai yra bdinga tai, kad teiss paeidjas yra nepakankamai rpestingas, atidus. Toki reikalavim turinys yra vairus, atsivelgiant tam tikr veikl atliekanio asmens individualias savybes (pa216 CIVILIN TEIS
vyzdiui, daugiau reikalaujama i gydytojo, maiau - i medicinos sesers ir pan.). Civiliniai statymai skiria didel ir paprast neatsargum, priklausomai nuo aplaidumo laipsnio vykdant savo pareigas. Didelis neatsargumas yra tada, kai pareigotas asmuo nesiima paprasiausi priemoni, kurios galint vykdyti prievol, ivengti nuostoli, arba nenumato neigiam pasekmi, kuri galimyb yra akivaizdi. Paprastai neatsargumui bdinga tai kad asmuo veikia nesilaikydamas minimalaus, bet reikalingo pareigai vykdyti atsargumo ir atidumo. Nustatant atsakomyb, didelis ir paprastas neatsargumas turi reikms tiktai tais atvejais, kai tai nurodo statymas. Pavyzdiui, LR CK 6.497 str. 2 d. suteikia teis reikalauti nutraukti nuomos sutart, jeigu nuomininkas tyia ar dl neatsargumo blogina turto bkl. Paprastai civilin atsakomyb atsiranda esant bet kuriai kalts formai (tyiai ir neatsargumui). Atsakomybei atsirasti ir jos dydiui kalts forma neturi reikms. Todl civilin teis neatskiria tiesiogins ir netiesiogins tyios. Iimtis yra atskiri atvejai, kai statymas civilin atsakomyb sieja su tam tikra kalts forma. Pavyzdiui, LR CK 6.270 str. nustato, kad asmuo neatsako u didesnio pavojaus padaryt al, jeigu rodo, kad ala atsirado dl nukentjusiojo tyios ar didelio neatsargumo. Kalt yra atsakomybs slyga nepriklausomai nuo to, kas paeid prievol - fizinis ar juridinis asmuo. Taiau juridinio asmens kalt u prievols paeidimus turi ypatum. Juridinis asmuo yra moni organizacija. Juridinio asmens kalt pasireikia jo darbuotoj psichiniu santykiu su savo prieingu teisei veikimu arba neveikimu ir dl to atsiradusiais rezultatais. Juridinio asmens veikla susidaro i individuali valini veiksm, taiau j negalima laikyti paprasta, mechanine jo darbuotoj valios ir veiksm visuma. Jo kalt sudaro jo darbuotoj ir atstov padaryti teiss paeidimai esant kaltei. i asmen kalt gali pasireikti teisiniais ir faktiniais veiksmais. Juridinio asmens kalt daniausiai sutampa su jo atskiro darbuotojo ar grups darbuotoj kalte dl kurio nors teiss paeidimo, taiau ne visada juridinio asmens veikla pasireikia viso kolektyvo veiksmais. Daugeliu atvej i rezultat negalt pasiekti darbuotojai atskirai, nebdami juridinio asmens kolektyve. Tai rodo, kad juridinio asmens valia ir veikla gali nesutapti su atskiro darbuotojo arba daugelio darbuotoj valia ir veikla. Todl nustatant juridinio asmens kalts laipsn taip pat reikia inagrinti, ar atskirai darbuotojai, j grups ar visas kolektyvas turjo ir galjo atlikti veiksmus, kurie padt ivengti alos bei nuostoli. Civilinje teisje, kitaip negu baudiamojoje, nustatyta skolininko kalts prezumpcija. Tai reikia, kad nevykds prievols arba netinkamai j vykds asmuo laikomas kaltu. Prievols paeidjas gali bti atleistas nuo
CIVILIN TEIS 217
VVK
atsakomybs, jeigu jis rodys, kad jo veiksmuose nra kalts. Kalts prezumpcija statyme (CK 6.248 str. 3 d.) ireikta dispozityvikai, todl iimtis i ios bendros taisykls gali numatyti statymas arba sutartis. statymas asmens, paeidusio prievol, kaltumo prezumpcij nustato dl daugelio prieasi. Civilin byla, kitaip negu baudiamoji, nagrinjama be parengtinio tyrimo. Kad j bt galima nagrinti teismo arba arbitrao posdyje, reikia surinkti rodymus. Todl kalts prezumpcija pirmiausiai yra priemon, garantuojanti aktyv ali dalyvavim nagrinjant byl. Kalts prezumpcija paskirstomos rodinjimo pareigos (omus probandi). Kreditorius privalo rodyti, kad skolininkas prieingais teisei veiksmais paeid prievol. Jeigu jis reikalauja atlyginti nuostolius, taip pat privalo rodyti alos buvim ir prieastin ry tarp prieing teisei veiksm ir atsiradusios alos. Skolininkas pareigotas surinkti ir pateikti rodymus, kurie patvirtint, kad jo veiksmuose kalts nebuvo. itaip rodinjimo pareigos paskirstomos todl, kad kreditoriui sudtinga, o kartais visai nemanoma (ypa deliktinse prievolse) surinkti skolininko kalts rodym. Tuo tarpu skolininkas visada ino, ar ala padaryta dl jo kalts, ar ne dl jo kalts, ir jis tokius rodymus gali pateikti. Miri (abipusika) kalt. Paprastai civilinei atsakomybei atsirasti ir jos dydiui kalts forma neturi takos. Taiau nuo ios bendros taisykls nukrypstama, kai yra abiej ali kalt. Jeigu prievol nevykdoma arba vykdoma netinkamai dl abiej ali kalts, teismas arba treij teismas atitinkamai sumaina skolininko atsakomyb (CK 6.259 str. l d.). Skolininko atsakomyb taip pat sumainama tada, kai kreditorius tyia ar dl neatsargumo prisidjo prie prievols nevykdymu arba netinkamu jos vykdymu padaryt nuostoli padidjimo arba nesim priemoni nuostoliams sumainti. Tokiais atvejais vieno asmens atsakomybs dydis sumainamas atsivelgiant kito asmens kalt. Kitaip negu kitais atsakomybs atvejais, esant miriai (abipusei) kaltei, kreditoriaus ir skolininko atsakomybs dydis nustatomas skaitant j kalts formas. Sprendiant atsakomybs klausim, reikia sugretinti abiej ali kalts formas ir jas vertinti. Atsivelgiant abiej ali kalts santyk, atsakomybs dydis nustatomas apytikriai. Atsakomyb nesant skolininko kalts. LR CK 6.248 str. l d. dispozityvine forma nustato, kad asmuo, nevykds prievols arba j vykds netinkamai, atsako turtu tik esant kaltei. statymu arba sutartimi leidiama numatyti atsakomyb ir nesant skolininko veiksmuose kalts. Atsakomyb nesant skolininko veiksmuose kalts nustato, pavyzdiui, LR CK 6.270 str. Jame numatyta, kad didesnio pavojaus altinio valdytojas privalo atlyginti al, padaryt didesnio pavojaus altinio, jeigu nerodo, kad ala atsirado dl nenugalimos jgos arba nukentjusiojo tyios.
218 CIVILIN TEIS
VVK
Panaiai nustato ir LR CK 6.845 str. 3 d. Saugotoja organizacija, kuriai pasauga yra vienas i jos veiklos tiksl, numatyt jos statuose (nuostatuose), arba kuri saugo turt ryium su savo veikla, nuo atsakomybs u turto praradim, trkum ar sualojim atleidiama tik tuo atveju, kada tai kyla tik dl nenugalimos jgos.
12.3. CIVILINS ATSAKOMYBS PAGRINDINS RYS

Civiliniai statymai, atsivelgdami aplinkybes, numato vairi atsakomyb, kuri pagal atskirus kriterijus galima skirstyti civilins atsakomybs ris. Skirtingais pagrindais ji klasifikuojama sutartin ir deliktin, dalin ir solidarin, pagrindin ir subsidiarin, pilnutin (visik) ir ribot bei regresin. Sutartin ir deliktin atsakomyb. Ji itaip apibriama remiantis tuo, ar tarp atsakomybs teisinio santykio ali jau iki teiss paeidimo buvo prievoliniai santykiai (pavyzdiui, pirkimo-pardavimo, tiekimo ir pan. sutartys), ar toki santyki nebuvo. Kai civilin atsakomyb atsiranda paeidus jau esamos, pavyzdiui, i vairi sandori atsiradusios prievols subjektin teis, ji slygikai vadinama sutartine atsakomybe. Taiau civilin atsakomyb gali atsirasti ir nesant prievolini teisini santyki (prievols), pavyzdiui, paeidus vairias absoliutines teises, nuosavybs teis arba teises, atsiradusias dl iradim padarymo, mokslo, literatros ir meno krini sukrimo, taip pat dl alos padarymo kitam asmeniui arba dl turto gijimo ar sutaupymo kito asmens l sskaita be pakankamo pagrindo. Tokiais atvejais atsiradusi civilin atsakomyb slygikai vadinama nesutartine arba deliktin atsakomybe. Paeidus jau susidariusius prievolinius santykius, t.y. sutartins atsakomybs atveju, taikomi bendrieji civilins atsakomybs nuostatai (CK 6.259-6.262 str.). alys sutartyje atsakomybs slygas gali nustatyti tada, kai teiss normos to nereglamentuoja ir nedraudia j nustatyti arba kai atsakomyb reguliuojanios normos yra dispozityvins. Pavyzdiui, LR CK 6.248 str. numatoma, kad asmuo, nevykds prievols arba j vykds netinkamai, turtu atsako tik esant kaltei, iskyrus statyme arba sutartyje numatytus atvejus. Atsakomyb ui treij asmen veiksmus. Paprastai civilin atsakomyb atsiranda tiktai esant skolininko kaltei. Taiau LR CK 6.257 str.
CIVILIN TEIS 219
VVK
numatoma, kad tokiais atsitikimais, kada prievols nevykdo arba j netinkamai vykdo tretieji asmenys, kurie buvo pareigoti j vykdyti, atsako skolininkas, jeigu Lietuvos Respublikos statymai nenumato, kad turi atsakyti tiesioginis vykdytojas. Civilins teiss literatroje itoki atsakomybs tvark prasta vadinti atsakomybe u svetim kalt". statymas ar sutartis gali nustatyti, kad u prievols nevykdym ar netinkam vykdym kalta alis privalo sumokti netesybas (baud, delspinigius). Skolininko termino praleidimas. Skolininkas laikomas praleidusiu termin, jeigu jis dl savo kalts prievols nevykd nustatytu terminu. Pavlavimas yra vienas i netinkamo prievols vykdymo atvej. LR CK 6.260 str. nustato, kad skolininkas, praleids vykdymo termin, privalo: 1) atlyginti kreditoriui termino praleidimu padarytus nuostolius; 2) atsakyti u atsitiktinai atsiradus po termino praleidimo negaljim vykdyti prievols. Skolininkui paeidus termin, kreditoriui atsiranda teis atsisakyti priimti vykdym ir reikalauti atlyginti nuostolius. Kreditoriaus termino praleidimas. Skolininkas kai kuriais atvejais negali vykdyti prievols todl, kad kreditorius praleido termin. Pagal LR CK 6.262 str. kreditorius laikomas praleidusiu termin, jeigu jis atsisak priimti skolininko pasilyt tinkam vykdym ar neatliko veiksm, iki kuri atlikimo skolininkas negaljo vykdyti savo prievols. Tai suteikia skolininkui teis susilaikyti nuo prievols vykdymo. Kreditoriui praleidus termin, skolininkas gyja teis: 1) reikalauti, kad kreditorius atlygint termino praleidimu padarytus nuostolius, jeigu jie atsirado dl kreditoriaus ar dl kit asmen, kurie pagal statym ar kreditoriaus pavedim buvo pareigoti priimti vykdym, kalts (CK 6.262 str. 2 d.); 2) nemokti palkan u kreditoriaus termino praleidimo laik (CK 6.262 str. 3 d.). Deliktin atsakomyb - tai turtin prievol, atsirandanti dl alos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iskyrus statymo numatytus atvejus. Jos taikymo slygas ir dyd nustato LR CK 6.263-6.291 str. LR CK 6.263 str. numatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareig laikytis tokio elgesio taisykli, kad savo veiksmais nepadaryt kitam asmeniui alos. O jeigu ala atsiranda ir ji bna padaryta asmeniui, jo turtui ar neturtiniams interesams, j privalo visikai atlyginti atsakingas asmuo. Teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes ir priteisdamas alos atlyginim, pareigoja atsaking u al asmen atlyginti j natra arba visikai atlyginti padarytus nuostolius.
220 CIVILIN TEIS
Dalin ir solidarin atsakomyb. Paprastai nuostolius atlyginti privalo prievol paeidusi alis. Kai prievol paeidusi alis yra keli skolininkai, tai j atsakomybs dydis priklauso nuo to, ar paeista prievol yra dalin, ar solidarin. Civilinje teisje daline vadinama atsakomyb, taikoma dviem arba daugiau asmen, kuri kiekvienas atsako kreditoriui lygiomis dalimis. Esant dalinei prievolei, kiekvienam i skolinink taikoma dalin atsakomyb. Kadangi kiekvienas skolininkas privalo vykdyti tiktai savo prievols dal, todl jis privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dl jam tenkanios prievols dalies nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Jeigu statyme ar sutartyje nenumatyta, kad atskir bendraskoli dalys yra nelygios, tai laikoma, kad vis j dalys lygios. Solidarine vadinama atsakomyb dviej ir daugiau asmen, i kuri kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Esant solidarinei atsakomybei, kreditorius gali reikalauti tiek i vis bendraskoli, tiek i bet kurio j atskirai vykdyti tiek vis prievol, tiek ir bet kuri jos dal. Taip pat kreditorius savo nuoira gali prievols nevykdymu arba netinkamu vykdymu padaryt nuostoli atlyginimo reikalauti tiek i vis bendraskoli, tiek i bet kurio j atskirai. Kreditorius gali reikalauti atlyginti tiek visus nuostolius, tiek bet kuri j dal. Jeigu visi nuostoliai iiekomi i vieno skolininko, is turi teis atgrtine tvarka reikalauti i vis kit bendraskoli lygiomis dalimis to, k jis vykd, atskaiius jam paiam tenkani dal (CK 6.9 str. l d.). Pagrindin ir subsidiarioji atsakomyb. Civilinje teisje pagrindine vadinama asmens (skolininko, al padariusio asmens) atsakomyb, kuri atsiranda remiantis statymu. Pavyzdiui, LR CK 6.263 str. 2 d. numatyta atsakomyb, pagal kuri al padars asmuo privalo j atlyginti nukentjusiajam. Be pagrindins atsakomybs, statyme arba sutartyje numatytais atvejais gali bti subsidiarioji (papildoma) atsakomyb. Jai bdingi ie poymiai: l ) subsidiarioji atsakomyb atsiranda tiktai tiesiogiai statyme arba sutartyje numatytais atvejais; 2) subsidiarioji atsakomyb taikoma tiktai esant pagrindinei atsakomybei; 3) subsidiarioji atsakomyb taikoma asmenims, kurie neatsako pagal pagrindin prievol; 4) subsidiariosios atsakomybs dydis negali viryti pagrindins atsakomybs dydio; 5) subsidiariosios atsakomybs taikymas gali bti apribotas statymo, sutarties.
CIVILIN TEIS 221
VVK
Subsidiariosios atsakomybs pavyzdys yra LR CK 6.276 str. nustatyta atsakomyb u nepilnameio nuo 14 iki 18 met amiaus padaryt al. Pilnutin (visika) ir ribota atsakomyb. Civilinje teisje numatoma, kad nuostoliai turi bti atlyginti pilnutinai (CK 6.251 str.). Tuo nustatomas neteistais veiksmais padaryt nuostoli visiko atlyginimo principas. Pagal princip skolininkas, nevykds prievols arba j vykds netinkamai, privalo atlyginti teigiamus nuostolius ir negautas pajamas. Taiau rodyti fakt, kad susidar nuostoliai, ir nuostoli dyd privalo nukentjusysis. statymas taip pat numato galimyb nukrypti nuo visiko nuostoli atlyginimo principo. Atskir ri prievolms Lietuvos Respublikos statymai gali numatyti ribot atsakomyb u prievoli nevykdym arba netinkam j vykdym (CK 6.252 str.). Atsakomyb taip pat gali bti ribojama ali susitarimu. Atsakomyb gali bti ribojama vairiais bdais: 1) nustatant, kad kreditorius turi teis iiekoti tik teigiamus nuostolius. Pavyzdiui, kapitalins statybos rangos sutarties ali atsakomyb apribojama taip, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pasireikia ilaidomis, turto netekimu arba turto sualojimu. Tai reikia, kad kreditoriui atimama teis reikalauti atlyginti nuostolius, kurie ireikiami negautomis pajamomis; 2) nustatant, kad kreditorius turi teis iiekoti tiktai netesybas (iimtines netesybas), bet ne nuostolius. Pavyzdiui, Geleinkeli stat 144 ir 167 str. numatyta, kad perveimo prievols alys u krovini perveimo plano nevykdym privalo sumokti tiktai nustatyt baud. Jeigu i bauda nepadengia dl prievols paeidimo padaryt nuostoli, tai kreditorius neturi teiss iiekoti jos, nepaisant to, ar tai pozityvs nuostoliai, ar negautos pajamos; 3) nustatant kreditoriaus teis iiekoti i teiss paeidjo statyme numatyto dydio nuostolius (pavyzdiui, Laikinojo Lietuvos geleinkeli statuto 88 str. l d.); 4) atsivelgiant kreditoriaus kalt (CK 6.259 str.). Regresin atsakomyb. Be tiesiogins atsakomybs, gali bti atsakomyb, susijusi su atgrtiniais (regresiniais) reikalavimais. Atgrtin atsakomyb atsiranda tada, kai pagal tiesiogin reikalavim skolininkas atsako ne tiktai u savo veiksmus, bet ir u kit asmen teiss paeidimus (CK 6.9 str.). Ji bna, kai esant keleto asmen solidarinei atsakomybei kreditorius iieko visus nuostolius i vieno skolininko. Po to, atlygins nuostolius, skolininkas turi teis atgrtine tvarka ireikalauti i kir solidari atsakov atitinkamai kompensuoti iiekotus nuostolius. Kartais tas pats asmuo atsako pagal tiesioginius ir regresinius reikalavimus.
222 CIVILIN TEIS
12.4. CIVILINS ATSAKOMYBS FORMOS

Pagrindins civilins atsakomybs formos yra pareigos atlyginti nuostolius ar al ir sumokti netesybas. Pareiga atlyginti al. Svoka ala" yra susijusi su nesutartinmis prievolmis, kurios atsiranda paeidus asmens absoliutines subjektines teises. ala gali bti padaroma juridinio ar fizinio asmens turtui ar asmenybei Ji atsiranda sualojus svetim turt, suluoinus fizin asmen arba atmus jam gyvyb. Suluoinus fizin asmen, sumaja jo darbingumas arba jis tampa nedarbingas ir netenka darbo pajam. Atmus fiziniam asmeniui gyvyb, jo ilaikytiniai netenka t l, kurias gaudavo i mirusiojo darbo pajam. statymai nustato, kad padaryta ala turi bti visikai atlyginta (CK 6.263 str. 2 d.). Pareiga atlyginti nuostolius. Nuostoliais laikomos kreditoriaus turtos ilaidos, jo turto netekimas ar sualojimas, taip pat kreditoriaus negautos pajamos, kurias jis bt gavs, jeigu skolininkas bt vykds prievol. Paprastai svoka nuostoliai" yra susijusi su prievols nevykdymu arba netinkamu vykdymu, pavyzdiui, transporto organizacija, pervedama krovinius, juos sualojo, saugotojas prarado priimt pasaugoti turt ir pan. Nuostoliais laikomas kiekvienas kreditoriaus turtini grybi sumajimas, kurio negalima atkurti natra. Kai pradins padties natra atkurti negalima, atsiranda pareiga atlyginti nuostolius, t. y. kompensuoti turtini grybi sumajim pinigais. Taiau nuostoli atsiranda ne tiktai sumajus kreditoriaus turtinms grybms natra. Bna atvej, kai paeidus prievol sumaja kreditoriaus pinigins los, pavyzdiui, tiekjas pagal tiekimo sutart nepatiek pirkjui aliavos, o is negaljo pagaminti produkcijos ir patiekti jos pagal tiekimo sutart. Dl i prieasi jis turjo mokti netesybas, kurios iuo atveju yra nuostoliai. Civilinje teisje yra skiriamos dvi nuostoli rys: 1) kreditoriaus turtos ilaidos, jo turto netekimas arba sualojimas; 2) kreditoriaus negautos pajamos, kurias jis bt galjs gauti, jeigu skolininkas bt vykds prievol. Kreditoriaus ilaidos, kurias privalo atlyginti skolininkas, yra kreditoriaus panaudotos pinigins los ar kitokios vertybs dl to, kad prievol buvo nevykdyta arba vykdyta netinkamai. Pavyzdiui, pirkjui paalinus neymius produkcijos defektus, tiekjas privalo atlyginti pataisymo ilaidas; dl tiekjo kalts nustatytu terminu neisiuntus preki geleinkeliu ir pirkjui iveus ias prekes i tiekjo sandlio autotransportu, tiekjas privalo atlyginti perveimo ilaidas ir kt. Ilaid esminis poymis yra tai, kad kreditoCIVILIN TEIS 223
VVK
rius dl susidariusi aplinkybi priverstas jas padaryti. Nevykdius prievols arba j vykdius netinkamai, ne kiekvienas kreditoriaus ilaidas skolininkas privalo atlyginti. Reikia atlyginti tiktai tas ilaidas, kurios tam tikromis slygomis buvo btinos. Atsivelgdamas konkreias bylos aplinkybes, tai nustato teismas arba arbitraas. Pareiga sumokti netesybas. Kita civilins atsakomybs forma - pareiga sumokti netesybas - taikoma siauriau negu nuostoli atlyginimas. Netesybos gali bti iiekomos tik tais atvejais, kai jos specialiai numatytos statyme (legalios) arba sutartyje u tam tikrus teiss paeidimus. Daugiausia jos paplitusios prievoliniuose santykiuose tarp kio subjekt. Netesybos glaudiai susijusios su nuostoli atlyginimu. Atsivelgiant netesyb ir nuostoli atlyginimo santyk, nustatomi keturi pagrindiniai skirtumai: 1) netesybos (bauda, delspinigiai) yra i anksto nustatytos statymo arba sutarties, o nuostoliai paaikja tik nevykdius prievols arba j vykdius netinkamai, be to, jie turi bti rodyti; 2) netesyboms iiekoti nustatytas sutrumpintas iekinio senaties terminas, o nuostoliams iiekoti taikomi bendri iekinio senaties terminai; 3) netesybos gali bti diferencijuojamos pagal teiss paeidimo pavojingumo visuomenei laipsn; 4) nuostoliams iiekoti turi bti visos slygos atsakomybei atsirasti, o netesyboms iiekoti nereikia, kad bt padaryti nuostoliai ir bt prieastinis ryys tarp prieing teisei veiksm ir atsiradusi nuostoli.
12.5. YPATINGI ATSAKOMYBS U PADARYT AL ATVEJAI

1. Atsakomyb u al, padaryt neteistais valstybini institucij bei kit organizacij, taip pat pareignu veiksmais administracinio valdymo srityje (CK 6.271 str.). Paprastai ala, padaryta fiziniam asmeniui ar organizacijai neteistais valstybini ir kit organizacij, taip pat pareign, einani tarnybines pareigas, veiksmais administracinio valdymo srityje, atlyginama bendrais pagrindais. Taiau ir i statymuose nurodyt taisykli gali bti iimi. Vien i j numato LR CK 6.272 str. dl alos, padarytos neteistais kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo veiksmais. al fiziniam asmeniui, padaryt neteistu nuteisimu, neteistu patraukimu baudiamojon atsakomybn, neteistu sumimu kardomosios priemons taikymo tvarka, neteistu administracini nuobaud ar pataisos paskyrimu, valstyb atlygina vis, nepriklausomai nuo kvotos, parengtinio tardymo, prokuratros organ
224 CIVILIN TEIS
VVK
ir teismo kalts, statymo nustatyta tvarka. Be turtins alos, iais atvejais taip pat atlyginama ir moralin ala. Teis alos atlyginim atsiranda: jeigu priimtas iteisinamasis nuosprendis; jeigu baudiamoji byla nutraukta dl to, kad nra nusikaltimo vykio, kad veikoje nra nusikaltimo sudties arba kad nerodytas pilieio dalyvavimas padarant nusikaltim; jeigu nutraukta byla dl administracinio teiss paeidimo. iais atvejais atlyginama turtin ala. 2. Atsakomyb u al, padaryt neveiksni ir nepilnamei asmen (CK 6.275-6.278 str.). Civiliniai statymai nustato, kad neveiksns asmenys ir nepilnameiai iki 14 met u padaryt al neatsako. U j padaryt al gali atsakyti statyme numatyti asmenys. Neveiksniu laikomas asmuo, kuris dl psichins ligos ar gimtos silpnaprotysts negali suprasti savo veiksm reikms ar vaidyti j ir teismine tvarka jam yra skiriama globa arba jis laikomas specialiojoje gydymo staigoje, kuri privalo j priirti. U pripainto neveiksniu pilieio padaryt al atsako jo globjas arba organizacija, privalanti j priirti, jeigu nerodo, kad ala padaryta ne dl j kalts (CK 6.278 str.). iais atvejais tam, kad atsirast atsakomyb u neveiksni asmen padaryt al, btina, kad bt globjo ar atitinkam organizacij kalt. J kalt gali pasireikti alos padarymo metu netinkama neveiksnaus asmens prieira. Organizacijos kalte laikoma jos organo arba darbuotoj kalti veiksmai. Kai globjo arba organizacijos kalts dl neveiksnaus asmens prieiros nra, jie nuo atsakomybs gali bti atleisti. Taiau savo nekaltum privalo rodyti pats globjas arba organizacija. Nepilnameiai iki 14 met taip pat laikomi neveiksniais (CK 2.7 str.). Jie tokio amiaus, kai praktikai dar nra subrend, dar negali smoningai suprasti savo poelgi bei j pasekmi. Todl u al, padaryt nepilnameio iki 15 met amiaus, atsako jo tvai, tviai ar globjas, jeigu nerodo, kad ala atsirado ne dl j kalts. Jeigu nepilnametis iki 15 met amiaus padaro al tuo metu, kai jis yra mokymo, aukljimo ar gydymo staigos prieiroje, u t al atsako ios organizacijos, jeigu nerodo, kad ala atsirado ne dl j kalts (CK 6.275 str.). U neveiksnaus nepilnameio iki 15 met padaryt al atsako abu tvai. Jie atsako ir tuo atveju, kai gyvena atskirai. J atsakomyb yra dalin, taikomas lygi dali principas. Tv, tvi ar globj kalt gali pasireikti netinkama nepilnameio prieira alos padarymo metu arba neteisingu aukljimu ar piktnaudiavimu tvysts teismis. Mokymo, gydymo staig kalt pasireikia netinkama j prieira. Vaik namai yra atsakingi ne tiktai u vaik prieira, bet ir u vaik aukljim. Todl atsakomyb u nepilnamei iki 15 met padaryt
CIVILIN TEIS 225
WK
al yra skirtingai taikoma tvams, tviams, globjams bei organizacijoms. Tvai, tviai, globjai u neveiksnaus nepilnameio padaryt al atsako ir tais atvejais, kai is vaikas buvo kit asmen, pavyzdiui, giminaii, nam darbininks ir panaiai, prieiroje. Mokymo, aukljimo ar gydymo staigos u toki vaik padaryt al atsako tik tada, kai jie padaro al bdami j prieiroje. Kaip ir atsakomyb u neveiksni asmen padaryt al, atsakomyb u nepilnamei padaryt al atsiranda tiktai esant tv, tvi, globj, mokymo ar gydymo staig kaltei. iuo atveju turi bti ne neveiksnaus nepilnameio kalt dl padarytos alos, o u j atsaking asmen, staig savarankika kalt dl netinkamos prieiros, aukljimo ir pan. Esant tokiai alai, tvai, tviai, globjai, mokymo, aukljimo ir gydymo staigos laikomi kaltais. Tam, kad bt atleisti nuo atsakomybs, jie privalo rodyti savo nekaltum. Bdinga, kad nepilnametis, alos padarymo metu neturjs 14 met, ne tik neatsako u alos padarym, bet ir taps dalinai ar visai veiksnus neprivalo atlyginti asmenims (tvams, globjams, staigai), kurie atlygino nukentjusiajam nuostolius. Kitaip statymas numato nepilnamei nuo 15 iki 18 met atsakomyb u padaryt al. Jie laikomi dalinai veiksniais ir patys savarankikai atsako u j padaryt al bendrais pagrindais. i asmen atsakomybei atsirasti btina, kad bt j kalt. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo 15 iki 18 met amiaus neturi turto ar udarbio, pakankamo atlyginti jo padarytai alai, atitinkam alos dal turi atlyginti jo tvai, tviai ar rpintojas, jeigu jie nerodo, kad ala atsirado ne dl j kalts (CK 6.276 str.). Bdinga, kad u ribotai veiksni nepilnamei padaryt al mokymo, aukljimo ar gydymo staigos neatsako. Iimtis yra vaik aukljimo staigos, kurios atsako u nepilnamei al per vis buvimo jose laik. Tv, tvi, rpintojo atsakomyb yra papildoma (subsidiarin). Todl ji atsiranda tiktai tada, kai nepilnametis neturi pakankamai turto ar pakankamo udarbio padarytai alai atlyginti. Be to, kad tvai, tviai, rpintojas papildomai atlygint al, btina, kad bt dalinai veiksnaus nepilnameio kalt dl padarytos alos ir tv, tvi, rpintoj savarankika kalt. Ji gali pasireikti blogu aukljimu, netinkama prieira, nesidomjimu, kaip nepilnametis praleidia laisvalaik, ir pan. statymas nustato tv, tvi, rpintojo kalts prielaid. Todl jie atleidiami nuo atsakomybs tik tada, kai rodo savo nekaltum. Tv, tvi, rpintojo papildoma atsakomyb u nepilnamei nuo 14 iki 18 met padaryt al ribojama dydiu ir laiku. Jos dydis nustatomas atsivelgiant nepilnameio udarb ir turim turt. Tokiu bdu ir tvams,
226 CIVILIN TEIS
VVK
tviams, rpintojui priteisiama tokia alos dalis, kurios pats nepilnametis negali padengti. Tv, tvi, rpintojo pareiga atlyginti padaryt al pasibaigia, kai padars al asmuo pasiekia pilnametyst, taip pat kai jis, prie pasiekdamas pilnametyst, gyja turt arba udarb, pakankam alai atlyginti (CK 6.276 str. 3 d.). Tv, tvi, rpintojo papildoma atsakomyb yra savarankika. Todl jie, atlygin al, negyja teiss reikalauti, kad padars al nepilnametis, taps visai veiksnus, padengt nukentjusiam asmeniui sumoktas sumas. 3. Atsakomyb u al, padaryt didesnio pavojaus altinio. mogus savo veikloje gamybiniams, buitiniams, kultriniams poreikiams tenkinti naudoja vairius pagamintus daiktus bei betarpikai pasisavintas gamtos grybes. Ypa daug naudojama mogaus sukurt technini priemoni, chemijos produkt ir pan. Jie yra pavalds mogaus valiai, o kai kada nemanoma visikai kontroliuoti technini, technologini, chemini ir kit proces. J pavaldumo mogui ribas lemia gamtos dsniai, t.y. j elgesys, pavaldus fizikos, chemijos ir kitiems dsniams. Kiekvienas i toki daikt turi tam tikr jam bding savybi, kurios tam tikromis slygomis gali padaryti aling poveik iuos daiktus supaniai aplinkai, taip pat ir paiam mogui. Todl btina naudojant tokius daiktus laikytis saugumo priemoni. Taiau, nepaisant to, galimas atsitiktinis alos padarymas. statymas tam, kad eksploatuojant iuos daiktus bt taikomos visos saugumo priemons ir nukentjusiajam atlyginta ala, atskirai nustato atsakomybe u al, padaryt didesnio pavojaus altinio. LR CK 6.270 str. didesnio pavojaus altinio svokos neapibria ir nepateikia isamaus toki altini srao. Jame tiktai pateikiamas labiausiai paplitusi veiklos ri, kurios sudaro didesn pavoj aplinkiniams, pavyzdinis sraas. Tai transporto organizacij, pramons moni, statybos organizacij, automobili valdytoj ir kit veikla. Praktikoje i veikla suprantama plaiau. Jai priskiriamas laukini vri laikymas ir naudojimas zoologijos soduose ir cirkuose, kenksming mediag imetimas atmosfer ir t.t. Taigi didesnio pavojaus altinis yra daiktai, kurie naudojami atitinkam valdytoj (juridini ir fizini asmen). Vien ar kit naudojam objekt priskyrimas prie didesnio pavojaus altinio priklauso nuo daugelio poymi. Jiems priskiriama j didel griaunamojo veiksmo jga, daikt pavojingos savybs, kuri pagal saugumo technikos lyg negalima visikai kontroliuoti, ir t.t. Pavyzdiui, tokie objektai yra transporto priemons, vairs mechanizmai, rengimai, sprogstamosios, nuodingosios bei lengvai usideganios mediagos, laukiniai vrys ir kt. Jie pavoj sukelia tam tikro judjimo forma, energija, kurios mogus, visuomen negali visikai valdyti, nukreipti juos norima ir reikiama kryptimi.
CIVILIN TEIS 227
VVK
U al, padaryt didesnio pavojaus altinio, atsako jo valdytojas. Teisinje praktikoje didesnio pavojaus altinio valdytojais laikomi organizacija ir pilietis, eksploatuojantys didesnio pavojaus altin. Jie yra asmenys, kuriems is altinis priklauso nuosavybs arba patikjimo teise. Valdytojais gali tapti ir tie, kurie gauna j naudotis laikinai atitinkamu teisiniu pagrindu, pavyzdiui, pagal nuomos sutart arba pagal galiojim ir pan. Didesnio pavojaus altinio valdytojais nelaikomi asmenys, kurie j eksploatuoja, tvarko pagal darbo sutart (vairuotojas, mainistas, asmuo, dirbantis su staklmis, ir pan.). Didesnio pavojaus altiniui ijus i jo valdytojo inios dl treij asmen neteist veiksm (pavyzdiui, pavogus automobil), atsakomyb u padaryt al nustatoma pagal konkreias aplinkybes. Jeigu automobilio valdytojas msi vis priemoni apsaugoti automobil nuo vagi, tuomet atsakys pavogs automobil asmuo. Kai valdytojas neutikrina reikiamos automobilio apsaugos (pavyzdiui, neurakina dureli, palieka uvedimo raktelius ir pan.), u padaryt al atsako tiek valdytojas, tiek ir pavogs automobil asmuo. Atsakomybei u al, padaryt didesnio pavojaus altinio, bdinga tai, kad ji bna nesant kalts ypatum, t.y. padarius al atsitiktinai. Taigi jai atsirasti pakanka trij slyg: turtins alos, neteist veiksm ir prieastinio ryio tarp neteist veiksm ir turtins alos. Didesnio pavojaus altinio valdytojai atleidiami nuo pareigos atlyginti padaryt al, jeigu rodo, kad ala atsirado dl nenugalimos jgos arba nukentjusiojo tyios (CK 6.270 str. l d.). ios taisykls iimtis yra Oreivysts kodekso 93 str., kuris nustato pervejo atsakomyb u al, padaryt keleivio sualojimu arba gyvybs atmimu esant nenugalimai jgai. Taigi didesnio pavojaus altinio valdytojas atleidiamas nuo atsakomybs u padaryt al tiktai esant nenugalimai jgai ir nukentjusiojo tyiai. Nenugalima jga suprantama kaip nepaprastas vykis, kuriam tomis slygomis nebuvo galima ukirsti kelio (CK 6.212 str.). Tai aplinkybs, kurios nepriklauso nuo moni valios, kuri didesnio pavojaus altinio valdytojas negaljo ir neturjo galimybs paalinti, pavyzdiui, potvyniai, ems drebjimai, epidemijos, karo veiksmai ir pan. Tam, kad bt atleistas nuo atsakomybs, didesnio pavojaus altinio valdytojas turi rodyti prieastin ry tarp didesnio pavojaus altinio veikos, nenugalimos jgos ir atsiradusios alos. Nukentjusiojo tyia pasireikia tuo, kad jis numat alingas pasekmes ir smoningai siek, jog bt padaryta ala. Didesnio pavojaus altinio valdytojas turi rodyti, kad ala atsirado dl nukentjusiojo tyios. Praktikoje nukentjusiojo tyia pasitaiko labai retai.
228 CIVILIN TEIS
VVK
Padariusio al didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomyb gali bti sumainta, kai alai atsirasti arba jai padidti padjo paties nukentjusiojo neatsargumas. Priklausomai nuo nukentjusiojo kalts laipsnio alos atlyginimas gali bti sumaintas arba reikalavimas atlyginti al atmestas (CK 6.282 str.). Atsakomyb yra nustatoma kitaip, kai vienas didesnio pavojaus altinis padaro al kitam didesnio pavojaus altiniui, pavyzdiui, susidrus dviem automobiliams. Teisminje praktikoje vyrauja paira, kad susidrus dviem transporto priemonms atsako tas j valdytojas, kuris yra kaltas. 4. Atsakomyb u fizinio asmens sveikatos sualojim arba gyvybs atmim (CK 6.283, 6.284, 6.285 str.). Fizinio asmens sveikatos sualojimas - tai jo suluoinimas ir kitoks pakenkimas jo sveikatai. Suluoinimas pasireikia trauminiu pakenkimu sveikatai. Kitaip sveikatos sualojimas suprantamas kaip profesine liga, kuri atsiranda dl profesinio kenksmingumo arba kenksming darbo slyg, arba bendros ligos, kurias slygoja kenksming faktori poveikis. Teisin reikm turi ne trauminis arba kitoks sveikatos sualojimas apskritai, o tik tas, kuris sukelia nukentjusiojo darbingumo sumajim arba netekim. Darbingumas yra fizinio asmens gebjimas atlikti savo darbines pareigas veiklos prasme. Pilieiui atmus gyvyb, nutrksta gavimas darbo pajam, kurios reikalingos jo ilaikytini pragyvenimui. Sualojus pilieio sveikat arba atmus jam gyvyb, nukentjusiajam, jo eimos nariams, kitiems ilaikytiniams atsiranda neigiamos turtins pasekms. Jos pasireikia darbo umokesio sumajimu arba jo netekimu, gydymo, slaugymo, protezavimo, pagerinto maisto ilaidomis ir pan. Mirties atveju atsiranda laidojimo ilaidos, mirusiojo ilaikytini materialinis aprpinimas. LR CK 6.283 str. nustato bendras atsakomybs u pilieio sveikatos sualojim taisykles. ios atsakomybs ypatumus reguliuoja ie LR CK straipsniai: 6.290 str. (kai padars al asmuo privalo mokti u nukentjusj draudimo naus); 6.291 str. (kai padars al asmuo neprivalo mokti u nukentjusj draudimo na); 6.285 str. (kai ala padaroma fiziniam asmeniui, kuriam nra sujs 14 met amius). iai atsakomybei bendra yra tai, kad suluoinus fizin asmen ar kitaip sualojus jo sveikat, organizacija ar pilietis, atsakingi u al, privalo nukentjusiajam atlyginti: 1) udarb, kurio jis neteko dl darbingumo netekimo ar sumajimo; 2) papildomas ilaidas (pagerintam maitinimui, protezavimui, slaugymui, jei slaug paaliniai asmenys, ir pan.).
CIVILIN TEIS 229
WK
Be to, nusikalstamu veiksmu padars pilieio sveikatai al, nuteistas u veiksm asmuo privalo atlyginti valstybs las, ileistas nukentjusiojo stacionariniam gydymui. alos atlyginimo dydis priklauso nuo prarasto darbingumo laipsnio. Darbingumo netekimo laipsn nustato medicinin darbingumo ekspertizs komisija procentais. J dydis priklauso nuo profesinio darbingumo netekimo dl tam tikro darbinio suluoinimo. Sveikatos sualojimai atsispindi pilieio darbingume. Fizin arba psichin trauma gali sukelti laikin arba pastov (ilgalaik) darbingumo netekim arba sumajim. Atsivelgiama tiktai profesinio darbingumo netekimo laipsn, t.y. galjim atlikti atitinkamos profesijos darb (taip pat ir nekvalifikuot darbuotoj). Jeigu dl darbo alos nukentjusiajam paskirta invalidumo pensija, tai alos atlyginimo dydis sumainamas gaunamos pensijos suma. Paskyrus nukentjusiajam iki suluoinimo arba po jo pensij kitais pagrindais, apskaiiuojant al skaitoma ne visa pensija, o tik ta jos dalis, kuri nukentjusysis turi teis gauti dl invalidumo, atsiradusio po sualojimo. Be prarasto darbo umokesio atlyginimo, priklauso atlyginti papildomas ilaidas. Padars al asmuo privalo atlyginti papildomo maitinimo, vaist gijimo, protezavimo, slaugymo, sanatorinio-kurortinio gydymo, skaitant ir vaiavimo gydymo staig ir atgal, ilaidas, esant btinumui, nukentjusj lydini asmen, speciali transporto priemoni gijimo, j kapitalinio remonto, degal ilaidas ir kt. Pasikeitus nukentjusiojo darbingumo bklei, jo reikalavimu gali bti keiiamas alos atlyginimo dydis. Dalinai neteks darbingumo nukentjusysis turi teis bet kada reikalauti padidinto alos atlyginimo esant dviem aplinkybms. Pirma, kai nukentjusiojo darbingumas dl sveikatos sualojimo sumajo, palyginti su tuo darbingumu, kuris buvo jam liks tuo metu, kai jam buvo priteistas alos atlyginimas. Antra, kai sumainta pensija, kuri gauna socialinio draudimo tvarka (CK 6.286 str.). 5. Regresiniai reikalavimai prievolse dl alos atlyginimo. Regresiniu reikalavimu laikomas asmens, vykdiusio prievol u skolinink, praymas grinti patirtas ilaidas. Prievolse, atsirandaniose dl alos padarymo, toki regreso teis gali turti organizacijos, kuri darbuotojai nusikalstamais veiksmais padaro al, taip pat socialinio draudimo ir socialinio aprpinimo organai. Padarius al didesnio pavojaus altiniui, atsako jo valdytojas (CK 6.270 str.). mons, organizacijos, staigos (pavyzdiui, automobilio valdytojos), atlyginusios nukentjusiajam padaryt al, turi teis atgrtine (regreso) tvarka pareikalauti, kad vairavs darbuotojas, jeigu jo veiksmuose yra kalt, atlygint padarytus nuostolius. Kaltas dl alos darbuotojas
230 CIVILIN TEIS
WK
kalt, atlygint padarytus nuostolius. Kaltas dl alos darbuotojas privalo atlyginti statymo nustatyto dydio nuostolius (pagal DK 143 str.).
12.6. CIVILINS ATSAKOMYBS NETAIKYMAS

Civilin atsakomyb netaikoma, taip pat asmuo gali bti visikai ar i dalies nuo civilins atsakomybs atleistas iais pagrindais: dl nenugalimos jgos, valstybs veiksm, treiojo asmens veiksm, nukentjusio asmens veiksm, btinojo reikalingumo, btinosios ginties ir savigynos. statymai ar ali sutartys gali nustatyti ir kitokius atleidimo nuo civilins atsakomybs, ar jos netaikymo pagrindus. 1. Nenugalima jga yra neivengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepaalinamos aplinkybs, kurios nebuvo ir negaljo bti numatytos (CK 6.212 str.). 2. Valstybs veiksmai - tai privalomi ir nenumatyti valstybs institucij veiksmai (aktai), dl kuri vykdyti prievols nemanoma ir kuri alys neturjo teiss ginyti. 3. Treiojo asmens veiksmai - tai asmens, u kur nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas ir neveikimas), dl kuri atsirado nuostoli. 4) Nukentjusio asmens veiksmai - tai veiksmai, dl kuri kaltas pats nukentjs asmuo ir dl kuri jam atsirado ar padidjo nuostoliai. Tai gali bti nukentjusio asmens sutikimas, kad jam bt padaryta alos, arba rizikos prisimimas. is nukentjusio asmens sutikimas gali bti pagrindas atleisti nuo civilins atsakomybs tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir alos padarymas neprietarauja imperatyviosioms teiss normoms, vieajai tvarkai ir gerai moralei, siningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. 5. Btinasis reikalingumas - tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti alos dl to, kad siekia paalinti jam paiam, kitiems asmenims ar j teisms, visuomens ar valstybs interesams gresiant pavoj, ivengdamas gresianios didesns alos atsiradimo al patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu alos padarymas tomis aplinkybmis buvo vienintelis bdas ivengti didesns alos. Teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes bei siningumo ir teisingumo kriterijus, gali pareigoti atlyginti al asmen, kurio interesais veik al padars asmuo. 6. Btinoji gintis - tai veiksmai, kuriais siekiama gintis arba ginti kit asmen, nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas teises, visuomens ar vals-
CIVILIN TEIS
231
VYK
tybs interesus nuo perdto ar tiesiogiai gresianio neteisto pavojingo ksinimosi, jeigu jais nebuvo perengtos btinosios ginties ribos. 7. Savigyna - tai asmens veiksmai, kuriais jis teistai priverstinai gyvendina savo teis, kai nemanoma laiku gauti kompetenting valstybs institucij pagalbos, o nesimus savigynos priemoni teiss gyvendinimas tapt negalimas arba i esms pasunkt. Taiau asmuo, panaudojs savigyn neteistai ar be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padaryt al.
232
CIVILIN TEIS
VVK
LITERATRA
LITERATRA
Specialioji: 1. Civilin teis. Kaunas: Vijusta, 1998. 2. Gradanskoe pravo. T. I, II, III. Maskva: Prospekt, 2001. 3. Mikelnas V. Civilins atsakomybs problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia, 1995. 4. Mikelnas V. Sutari teis: bendrieji sutari teiss klausimai: lyginamoji studija. Vilnius: Justitia, 1996. 5. Pavyzdins sutartys. Vilnius: Infosilas, 2001. 6. Sdius A. Sutartys: principai ir praktika. Vilnius: Paiolis, 1996. 7. Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000. Normin: 1. 2. 3. 4. 5. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius, 1999. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Vilnius, 2001. Lietuvos Respublikos hipotekos statymas // V. 1997. Nr. 63. Lietuvos Respublikos ems statymas // V. 1994. Nr. 34; 1995. Nr. 53; 1996. Nr. 100; 1997. Nr. 66; 1999. Nr. 64; 2000. Nr. 42. Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybs turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo statymas // V. 1998. Nr. 54; 1999. Nr. 55; 2000. Nr. 47. Lietuvos Respublikos prekybos statymas // V. 1995. Nr. 10. Lietuvos Respublikos vartotoj teisi gynimo statymas // V. 1996. Nr. 84. Lietuvos Respublikos autori teisi ir gretutini teisi gynimo
6. 7. 8.
statymas // V. 1999. Nr. 50; 2000. Nr. 66. 9. Lietuvos Respublikos preki ir paslaug enkl statymas // V. 1993. Nr. 21.
CIVILIN TEIS 233
PAVYZDINS SUTARTYS
VVK
Priedas Nr. 1.
234
CIVILIN TEIS
VVK
PAVYZDINES SUTARTYS
Priedas Nr. 2. GARANTIJOS SUTARTIS Alytus,

("Garanto" pavadinimas ir buveine)
m.
mn.
(toliau "Garantas") sipareigoja nurodyta suma
visikai ar i dalies atsakyti kitam asmeniui - kreditoriui, jeigu asmuo - skolininkas prievols nevykdys ar j vykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis slygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais) . 1. Garantas turi teis atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavim, jeigu reikalavimas ar prie jo pridti dokumentai neatitinka garantijos slyg arba pateikti pasibaigus garantijos terminui. Apie atsisakym tenkinti reikalavim garantas nedelsdamas turi praneti kreditoriui. 2. Jeigu suino, kad garantija utikrinta pagrindin prievol vykdyta ar pasibaig kitais pagrindais arba pripainta negaliojania, garantas apie tai jis privalo nedelsdamas praneti kreditoriui ir skolininkui. Po tokio praneimo gavs pakartotin kreditoriaus reikalavim vykdyti prievol, garantas reikalavim turi patenkinti tik tuo atveju, kai kreditorius pateikia rodymus, kad prievol nepasibaigusi ir galioja. 3. Garantijos sutartis baigiasi pasibaigus garantijos sutartimi utikrintai prievolei.
CIVILIN TEIS
235
PAVYZDINS SUTARTYS
WK
Priedas Nr. 3. GYVENAMOSIOS PATALPOS NUOMOS SUTARTIS

(gyvenamoji vietove)
m.
mn.
d.
Sutarties alys: Nuomotojas nuomininkas,

(vardas, pavard, pareigos)
, atstovaujamas ,veikianio pagal tarnybin padt, vienos alies vardu, ir

(mon, staiga, organizacija)
atstovaujamas 200_ m. mn.
, veikianio pagal (vardas, pavarde, pareigos) d. galiojim, kitos alies vardu, sudarme i sutart:
1. ia sutartimi nuomotojas sipareigoja suteikti u mokest gyvenamj patalp, adresu , kambari , kitoki patalp _______ skaiius, ploto, su patalpose esania ininerine (technine) ranga , priklausiniais ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis iomis slygomis , kitomis slygomis nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti j gyvenimui, o nuomininkas sipareigoja naudotis ia patalpa pagal paskirt ir mokti nuomos mokest . Mokesio mokjimo terminai . Atsiskaitym u komunalinius patarnavimus tvarka . Sutartis sudaroma terminui. Nuomojamos gyvenamosios patalpos priklauso teise nuomotojui, treiajam asmeniui teise. Sutarties ali paraai ir rekvizitai: Nuomotojas: Nuomininkas:
236
CIVILIN TEIS
VVK
PAVYZDINS SUTARTYS
Priedas Nr. 4. K E I T I M O SUTARTIS

,
m. mn. d.
Sutarties alys: [kaito davjas atstovaudamas vienai aliai veikiantis pagal Esamo ar bsimo (pabraukti)
, ir veikiantis pagal , ir kaito gavjas, atstovaudamas kitai aliai ir , sudarme i sutart: skolinio
sipareigojimo (skaitant palkanas) , atsiradusio ar atsirasianio i sutarties, sudarytos m. mn._d., tarp , kuri turi bti vykdyta m. mn. d., vykdymo utikrinimui keisti kilnojamj daikt (-us) (keiiamo daikto apraymas, kainojimas ir buvimo vieta) ar turtines teises (turtini teisi apraymas, kainojimas ir buvimo vieta) . (keitimo sutartyje (lakte) gali bti papildomai nurodyti ir kiti duomenys.) Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais. Sutarties priedai: 1. 2. 3. Sutarties priedai iki keitimo teiss pasibaigimo saugomi kaito turtojo. Pasibaigus keitimu utikrintai prievolei kaito turtojas perduoda mintus priedus kaito davjui. ali rekvizitai ir paraai: kaito davjas
kaito turtojas
CIVILIN TEIS
237
PAVYZDINS
SUTARTYS
VVK
Priedas Nr. 5. KOMERCINIO ATSTOVAVIMO SUTARTIS , 2002 m. Sutarties alys: veikianio pagal vardu, ir veikianio pagal alies vardu, sudarme i sutart: mn. d.
, atstovaujama , (toliau-atstovaujamasis) vienos alies , atstovaujama , , (toliau - prekybos agentas) kitos
1. Prekybos agentas sipareigoja nuolat u atlyginim Lt arba sudaryto sandorio vertes ar iiekotos sumos procentais tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sskaita bei dl jo interes.( Atstovaujamasis ir atstovas gali tarpusavio sutartyje nustatyti tik tokias konkurencij ribojanias slygas, kuri nedraudia konkurencijos teiss normos.) 2. Prekybos teis atstovaujamojo vardu sudaryti teritorijoje ar su vartotoj grupe ( i iimtin teis neturi paeisti konkurencijos teises norm). Sutarties ali paraai ir rekvizitai: Atstovaujamasis Prekybos agentas (atstovas) agentas turi iimtin sutartis
238
CIVILIN TEIS
VVK
PAVYZDINS SUTARTYS
Priedas Nr. 6.
LAIDAVIMO SUTARTIS
m.
Laiduotojas buveine) u atlyginim ar
mn.
d.
(Laiduotojo pavadinimas ir neatlygintinai sipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui ., jeigu tas asmuo, u kur laiduojama, nevykdys visos ar dalies savo prievols, t.y. . l. Laidavimo terminas Laiduotojas
(Vardas, pavarde, paraas)
ar neterminuotai.
CIVILIN TEIS
239
PAVYZDINES SUTARTYS
VVK
Priedas Nr. 7. NUOMOS SUTARTIS Nr. Klaipda, 2002 m. mn. d.
, veikianio
, toliau nuomotojas, atstovaudamas vienai aliai .veikianio , ir , toliau nuomininkas, atstovaudamas kitai aliai , sudarme i sutart:
1. Pagal i nuomos sutart nuomotojas sipareigoja duoti nuomininkui daikt laikinai valdyti ir naudotis juo u umokest, o kita alis (nuomininkas) sipareigoja mokti nuomos mokest . 2. Nuomojamojo daikto poymiai , leidiantys nustatyti daikt, kur nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie poymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais poymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta. 3. Nuomos sutartis sudaroma iam terminui arba neterminuotai. Visais atvejais sutarties terminas negali bti ilgesnis kaip vienas imtas met.
Sutarties ali adresai ir paraai: Nuomotojas Nuomininkas
240
CIVILIN TEIS
VVK
Priedas Nr. 8. RANGOS SUTARTIS 2002 m. Sutarties alys: atstovaujamas(-a) toliau vadinamas usakovu, ir atstovaujamas(-a)
(mons, organizacijos pavadinimas ir kodas) (pareigos, vardas, pavard)
PAVYZDINS SUTARTYS
mn.
d.
(statybos ir montavimo mons, organizacijos pavadinimas ir kodas) (pareigos, vardas, pavarde)
toliau vadinamas rangovu, sudarme i sutart:
1. Rangovas sipareigoja savo rizika atlikti _____ (darb) _ pagal usakovo uduot i savo mediagos (i usakovo mediagos) ir perduoti io darbo rezultat usakovui, o usakovas sipareigoja atlikt darb priimti ir u j sumokti. Lietuvos Respublikos statym numatytais atvejais, rangovas atlieka darbus tik turint nustatyta tvarka iduot leidim (licencij). 2. Sutarties objekto kaina, nustatyta
(kuo remiantis) (suma odiais)
yra
Lt,
___.
Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali bti sudaroma tvirta ar apytikr smata. 3. Usakovas darb pradioje sumoka sutarties objekt procent sutartos kainos, o u vis sumoka
(visikai J ubaigus, etapais, kiekvien mnesi ar pan )
Atsiskaitymai gali bti vykdomi pagal suderintus grafikus u: ubaigt darb grups arba darbu dalis arba vis darbu apimt, darb, atlikt per mnes, apimtis. Rangovo apyvartinms loms formuoti sutartyje gali bti numatyti usakovo avansai. mn. d. ir baigia 200 Tarpiniai darb atlikimo terminai: (gali ir nebti). (Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti usakovui vis reikiam informacij, susijusi su darb atlikimu, taip pat informacij apie darbui atlikti btinas mediagas bei darbui atlikti reikaling laik.) d. 5. Sutartyje numatytos(gali ir nebti) mediag sunaudojimo normos: ; j likui ir pagrindini atliek grinimo terminai: ; taip pat rangovo atsakomyb u i pareig nevykdym ar netinkam vykdym: delspinigi u kiekvien dien (savait, dekad ir t.t.). 6. Darb kokybs garantija
CIVILIN TEIS
4. Rangovas darbus pradeda 200 m. m. mn.
.
241
PAVYZDINS SUTARTYS
WK
egzemplioriais: usakovui, rangovui. Sutarties slygos gali bti keiiamos tik alims susitarus arba jeigu tai numatyta statyme. Laikoma, jog sutartis sudaryta, kai alys susitaria tarpusavyje, j pasirao ir patvirtina antspaudais. Tokiu pat bdu forminamas ir papildomas ali susitarimas dl sutarties pakeitim. 8. alis, negalinti vykdyti sutarties, privalo praneti apie tai kitai aliai, o prireikus - ir kitiems suinteresuotiems asmenims. 9. ali susitarimas dl sutarties vykdymo sustabdymo arba sutarties nutraukimo forminamas dvialiu dokumentu; sutarties galiojimo pabaiga (j vykdius) forminama objekto primimo naudoti aktu. ali paraai ir rekvizitai: Usakovas Rangovas
7. i sutartis sudaryta
242
CIVILIN TEIS
VVK
PAVYZDINS SUTARTYS
Priedas Nr. 9. RANKPINIGI SUTARTIS

(Sutarties sudarymo vieta ir data)
Mes,__ (toliau - Rankpinigi davjas) ir (toliau-rankpinigi gavjas), sudarme i sutart:

(rankpinigi davjo vardas, pavard, asmens kodas)
1. Rankpinigi davjas pagal ia sutart sumoka pagal sutart Nr. , sudaryt 2002m. mn. ___ d., priklausani mokti pinig sum , kad rodyt sutarties egzistavim ir utikrint jos vykdym. (Rankpinigiais negali bti utikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal statymus privaloma notarin forma. Raytins formos nesilaikymas susitarim dl rankpinigi daro negaliojant.)
Sutarties alys:
CIVILIN TEIS
243
PAVYZDINS SUTARTYS
VVK
Priedas Nr. 10. REIKALAVIMO PERLEIDIMO SUTARTIS Varna, 2002 m. mn. d.
, atstovaudamas vienai aliai Pradinio kreditoriaus pavadinimas ir adresas (toliau vadinama Pradinis kreditorius), ir Naujojo kreditoriaus pavadinimas ir , atstovaudamas kitai aliai , adresas (toliau vadinama Naujasis kreditorius) sudarme i reikalavimo perleidimo sutart: 1. Kreditoriaus teis perleisti reikalavim: 1.1. Kreditorius be skolininko sutikimo vis reikalavim ar jo dal kitam asmeniui . 1.2. Perleidiamas bsimas perleidia reikalavimas
(Jeigu tai neprietarauja statymams ar sutariai arba jeigu reikalavimas nesusijs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teiss perleidimas neturi paeisti skolininko teisi ir labiau suvaryti jo prievols.) 1.3. Reikalavimo gijjui pereina ir prievols vykdymui utikrinti teiss nustatytos teiss bei kitos papildomos .
2. Reikalavim perleids kitam asmeniui kreditorius privalo per dienas perduoti naujajam kreditoriui dokumentus , patvirtinanius reikalavimo teis bei papildomas teises, skaitant ir teis palkanas. Jeigu ie dokumentai reikalingi pradiniam kreditoriui, tai jis naujajam kreditoriui privalo perduoti nustatyta tvarka patvirtintas dokument kopijas. 3. Sudaryti du ios sutarties egzemplioriai, kuri kiekvienas turi vienod juridin gali., po vien kiekvienai i ali. Sutarties ali paraai ir rekvizitai: Pradinis kreditorius Naujasis kreditorius
Pradinio kreditoriaus pavadinimas Pradinio kreditoriaus adresas

244
Naujojo kreditoriaus pavadinimas Naujojo kreditoriaus adresas

CIVILIN TEIS
VVK
URAAMS
URAAMS
CIVILIN TEIS
245
Dalia Vasarien
CIVILIN TEIS Paskait ciklas Maketuotojas Rimvydas Vitnas Virelio dailininkas Darius Kisielius Redaktorius Vytautas Vitknas 2002 Tir. 1000 egz. Us. 1278 Ileido Vilniaus vadybos kolegija J. Basanaviiaus g. 29a, LT-2009 Vilnius, Lietuva Tel./faks. (370-5)2133606 El.patas: leidyba@vvk.lt Svetain internete: www.wk.lt Spausdino UAB Sapn sala" Kaina sutartin

Civiline Teise (Vasariene)

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Civiline Teise (Vasariene)

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

VILNIAUS VADYBOS KOLEGIJA

Dalia Vasarien CIVILIN TEIS

Vilniaus vadybos kolegija Vilnius 2002

UDK 347.9(075.8) Va 316

Dalia Vasarien, 2002 Vilniaus vadybos kolegija, 2002

1.3. CIVILINIS TEISINIS SANTYKIS

1.6. JURIDINIAI FAKTAI IR J SUDTIS 1.7. ASMENYS

98 ......98 100 101 101 103

DALINS PRIEVOLS; SOLIDARINS PRIEVOLS; SUBSIDIARIN (PAPILDOMA) PRIEVOL

141 141 . ..................143 .............. 144 ......147 L........ 150

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1.1 pav. Civiliniai statymai

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

3) asmen neturtiniai santykiai, kurie nra susij su turtiniais santy-

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1.2. CIVILINS TEISS ALTINIAI

CIVILINS TEISS ALTINI RYS

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1.3. CIVILINIS TEISINIS SANTYKIS

1.2 pav. Civilinis teisinis santykis

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1.4. CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO SUBJEKTAI

1.5. CIVILINIO TEISINIO SANTYKIO OBJEKTAS

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1.3 pav Civilini teisi objektai

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

PINIGAI IR VERTYBINIAI POPIERIAI

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

CIVILINI TEISINI SANTYKI ATSIRADIMO PAGRINDAS

1, CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1.6. JURIDINIAI FAKTAI IR J SUDTIS

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1.5 pav Fiziniai asmenys

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1.6 pav. Juridiniai asmenys (bendrosios nuostatos)

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1.7 pav Juridiniai asmenys

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1. CIVILIN TEIS KAIP TEISS AKA

1.8 pav. Sandoriai