interesus su b e n d r a valstybs politika.

J a m buvo suteiktos plaios teiss: p a i s a n t vietos reikal, silyti vyriausybei keisti s t a t y m pro j e k t u s ; reikti savo n u o m o n dl Vilniaus miest ir k r a t lieiani a t s k i r ministr leidiam sakym, instrukcij, taisykli, derinti valstybs ir vietos valdios o r g a n bei savivaldybi staig d a r b . A t g a u t a s i s Vilniaus k r a t a s buvo s u s k i r s t y t a s Vilniaus, Valki nink ir venionli apskritis, o jos savo r u o t u kiekviena 20 valsi. J a u pirmj Lietuvos kariuomens engimo Vilni dien imta kurti Lietuvos valdios institucijas. 1939 m. spalio 28 d. sakyme Vilniaus gulai Rinktins v a d a s V. V i t k a u s k a s p r a n e , kad jis pra deda eiti ir Vilniaus gulos v a d o p a r e i g a s . Tuo paiu sakymu buvo p a s k i r t a s Vilniaus miesto ir apskrities karo k o m e n d a n t a s 1 1 . Tai buvo labai svarbi karins valdios institucija. 1939 m. spalio 27 d, valstybs prezidento a k t u Nr. 1260 Vilniaus mieste ir jo priemiesiuose buvo vestas valstybs gynimo m e t a s 1 2 . Valstybs gynimo meto slygomis k o m e n d a n t a s buvo miesto eimininkas; tik j a m leidus, galjo vykti miesto visuomeninis gyvenimas: susirinkimai, pasilinksminimai, eiti laikraiai ir kt. K o m e n d a n t u buvo p a s k i r t a s pik. ltn. (papulki ninkis) P r a n a s K a u n a s . Spalio 31 d. Vilniaus, Valkinink ir venionli apskrityse sikr apskrii virininkai su savo staigomis, policijos v a d a i , policijos n u o v a d o s . Vien Vilniaus apskrityje buvo 21 policijos staiga, t a r p j 9 n u o v a d o s mieste. Vilniaus miestui ir sriiai buvo skirta 909 vieosios policijos, 26 geleinkelio policijos, 200 policijos rezervo pa reign. Vilniuje sikr F i n a n s , Zem kio, vietimo ministerij, Vidaus reikal ministerijos, Sveikatos a p s a u g o s , S p a u d o s ir d r a u g i j de p a r t a m e n t galiotiniai, Lietuvos r a u d o n o j o kryiaus (toliau Lie tuvos RK) galiotinis, kain t v a r k y t o j a s , d a r b o inspekcija, viej d a r b referentra, kit centro staig galiotiniai. steigus Vilniaus a p y g a r d o s ir apylinki teismus, p r o k u r a t r , antstoli institucij, ipotekos staig, Teisingumo ministerijos a p a r a t a s padidjo 196 dar buotojais. Vilniuje veik k a r o lauko ir karinis teismai. Taigi, a t g a v u s Vilni ir Vilniaus k r a t , pirmiausia buvo sutvar kytas valdios ir administracijos a p a r a t a s . Taiau tai buvo tik vis pertvarkym pradia.

SOCIALIN EKONOMIN PADTIS VILNIUJE IR VILNIAUS KRATE

Ekonomin p a d t i s . Prasidjusio k a r o p a d a r i n i u s labai greitai pajuto Vilniaus miestas ir k r a t a s . I daugelio moni ir fabrik buvo mobilizuota d a u g specialist, kai kuri moni v a d o v a u j a n i o per11 12

CVA. F . 496. Ap. 2. B. 10. L. 29. V y r i a u s y b s inios. 1939. N r . 6 7 1 . Eil. 4950.

46

sonalo, darbinink, valstiei. Karo pradioje Lenkijos kariuomenje t a r n a v o 14 500 Vilniaus krato gyventoj, i j 13 794 grandiniai ir eiliniai 1 3 . Be moni, buvo paimta viskas, kas buvo reikalinga kariuomenei ir apskritai karo r e i k a l a m s : automobiliai, arkliai, benzino a t s a r g o s , vaistai. Prie p r a s i d e d a n t karui, Vilniaus mieste ir krate buvo 950 stam besni ir smulkesni p r a m o n s moni, apie 5500 amatinink dirbtu vi, apie 7500 vairaus dydio prekybos moni 1 4 . Lietuvos kariuomenei ir valdios o r g a n a m s permus Vilni ir krat, daugelis moni nedirbo. Ukaltomis durimis ir langais stov jo faneros fabrikas D y k t a " , degtuk iaudeli fabrikas Boisa" Baltojoje Vokje, klij fabrikas, du kartono fabrikai (i keturi), 23 deguto ir terpentino mons, d a u g u m a lentpjvi 1 5 ir kt. J d a r b a s sustojo d a u g i a u s i a dl karo, nes daugeliui Vilniaus ir krato moni usidar usienio rinka. Antai faneros fabrikas, kurio metin produk cij s u d a r 9000 m** faneros, savo gaminius e k s p o r t u o d a v o Olandij ir Belgij. Degtuk iaudeliai buvo eksportuojami Belgij. Degutas, kurio gamyba siek per metus 100 tkst. kg, buvo e k s p o r t u o j a m a s Danij, vedij, Vokietij, Olandij. 2 5 % g a m i n a m o kartono buvo g a b e n a m a Anglij 1 6 . Nedirbo mons, kuri centrai buvo Lenkijos gilumoje. Vos permus Vilni, pradjo aikti, kad daugelis moni neveikia dl to, kad krito Lenkijos piniginio vieneto zloto vert. irdami savo klasi ni interes, moni savininkai laiksi nuomons, kad neapsimoka rpintis kreditais, nes jie tuoj pat bt ileidiami darbinink at lyginimams. Labai trko aliav. Jos buvo g a u n a m o s vidaus rinkoje, t.y. Lenkijoje. Kilus karui, is aliav altinis liko Lietuvai nepasiekia mas. Dl aliav ir kredit stokos buvo visai d e z o r g a n i z u o t a s amati nink dirbtuvi d a r b a s , be d a r b o liko namudininkai, kuri Vilniuje buvo 1345, krate 180 1 7 . Per visus n e r a m u m u s p a p r a s t a i labiausiai nukenia prekybininkai: jiems m o k a m a netekusiais verts pinigais, danai igrobstomos pre ks, todl jie yra link slpti prekes, udaryti mones ir laukti ramesni laik. Taip buvo ir Vilniuje, ypa prasidjus karui. U r m o sandli bei stambesni parduotuvi savininkai dal preki, kurios dar buvo likusios nuo pirkj antpldio suiruts pradioje, paslp d a r prie Raudonosios armijos pasirodym. Taigi Vilni permus Lie tuvai, daugelis parduotuvi buvo udarytos. Raudonosios armijos karinei administracijai reikalaujant, dar veik dalis duonos kepykl bei duonos parduotuvi. Prie j nuo vidurnakio rikiavosi ilgiausios eils, ir toli grau ne visiems duonos p a k a k d a v o .
13 1940 m. kovo 29 d. U s i e n i o r e i k a l m i n i s t e r i j o s memoria // CVA. F. 9 2 3 . . 1. B. 1033. L. 2 8 1 . 14 T a u t o s k i s . 1940. Nr. 5. P. 84. 15 V i l n i a u s b a l s a s . 1940. Kovo 2 1 . 16 Ten p a t . 17 T a u t o s kis. 1940. N r . 6 ( r e d a k c i j o s s t r a i p s n i s ) .

politikos

d e p a r t a m e n t o pro

47

ems kis. V i l n i a u s k r a t e v y r a v o I V r i e s e m , t r i l a u k s j o m a i n a . Apie 1 6 % viso e m s p l o t o s u d a r p d y m a i . A g r o k u l t r a , palyginti su p a g r i n d i n s Lietuvos dalies teritorija, buvo gerokai atsilikusi. Nebuvo inomi netgi saldieji lubinai, kurie a u g a ir neder lingoje emje, o kaip p a a r a s pakeiia dobilus. D a u g i a u s i a buvo s j a m a r u g i , a v i , s o d i n a m a b u l v i . Kvieiai s u d a r 1 0 % r u g i p a s l i . V i l n i a u s k r a t o d e r l i a i toli a t s i l i k o n u o b e n d r o L i e t u v o s lygio. A n t a i kviei d e r l i u s 1938 m. b u v o 7,7 c n t ( L i e t u v o j e 12,4 c n t ) , r u g i 8,7 c n t ( L i e t u v o j e 11,8), m i e i 8,3 c n t ( L i e t u v o j e 12,4), a v i 9 c n t ( L i e t u v o j e 11,8), b u l v i d e r l i u s V i l n i a u s k r a t e siek 106 c n t ( L i e t u v o j e 113,9) i h e k t a r o 1 8 . 2 e m v a l s t i e i k i u o s e b u v o d i r b a m a v i e n a r k l i a i s p l g a i s , leng vesn netgi mediniais arklais, akios mediniais virbais. Sjamj m a i n , i e n a p j o v i , j a v a p j o v i t u r j o tik d v a r a i . K u l i a m o s i o m i s m a i n o m i s n a u d o j o s i a p i e 5 0 % v a l s t i e i , kiti k l s p r a g i l a i s , j a v u s vt vtyklmis. N u o b e n d r o L i e t u v o s lygio a t s i l i k o i r V i l n i a u s k r a t o g y v u l i n i n k y s t . G y v u l i a i b u v o a u g i n a m i beveik vien vietini veisli. P a a n g e s n b u v o k i a u l i n i n k y s t , bet i r ia v y r a v o i l g a s n u k s k i a u l s . Vilniaus krate vidutinikai tkstaniui ha bendros dirbamos ems t e k o 69 a r k l i a i ( L i e t u v o j e 1 0 5 ) , 166 g a l v i j a i ( L i e t u v o j e 2 2 6 ) , 113 k a r v i ( L i e t u v o j e 147), 133 k i a u l s ( L i e t u v o j e 2 3 7 ) , 171 avis (Lietuvoje 2 4 4 ) l 9 . e m s kio k u l t r o s k l i m u V i l n i a u s k r a t e L e n k i j o s c e n t r i n i a i valdios organai buvo susirpin tik paskutiniaisiais valdymo m e t a i s : d a u g i a u l b u v o s k i r i a m a k a i m s k i r s t y m u i v i e n k i e m i a i s , bet, L i e t u v a i p e r m u s V i l n i a u s k r a t , d a r 5 0 % k a i m t e b e b u v o n e i s k i r s t y t i 2 0 . 1937 m . e m s k i o r m a m s b u v o s k i r t a 600 t k s t . z l o t , 1939 m. 1150 t k s t . z l o t ; 200 t k s t . z l o t s k i r t a iki tol l a b a i a p l e i s t a i m e l i o r a c i j a i . Vyko tik s m u l k s s a u s i n i m o d a r b a i . P r i e p a t k a r p r a d t a tvarkyti M u s s upel ( M a i i a g a l o s v a l s e . ) , t e i n a u d o t a 55 tkst. zlot21. V i l n i a u s k r a t e v y r a v o s m u l k s v a l s t i e i kiai. I b e n d r o 5 0 t k s t . k i s k a i i a u s iki 1 0 h a b u v o 3 7 062 k i a i 2 2 . A n t r a v e r t u s , b u v o 3 5 3 d v a r a i : n u o 80 iki 100 ha 138, n u o 1 0 0 1 5 0 ha 101, 1 5 0 200 ha 47. 300 ha ir d i d e s n i u d v a r b u v o 3 5 2 3 . T a i g i L i e t u v a p a v e l d j o n e r e n t a b i l e m s k. Reikjo d i d e l s d r s o s p a j u d i n t i l e n k d v a r i n i n k u s , iki tol t u r j u s i u s d i d e l t a k k r a t o v a l d y m u i bei p o l i t i n i a m g y v e n i m u i . L i e t u v a V i l n i a u s k r a t e p a v e l d j o i r labai b l o g u s k e l i u s . Oficia liais d u o m e n i m i s , b u v o 486 k m p l e n t , i k u r i 300 k m g r s t a ak m e n i m i s , 21 km b e t o n o p l y t e l m i s , a p i e 165 km d e n g t a a k m e n s
18 19 20 21 22

T a u t o s k i s . 1939. N r . 5 1 5 2 . Ten pat. V i l n i a u s b a l s a s . 1940. V a s a r i o 2 0 . V i l n i a u s k r a t o e m s k i o a p v a l g a / / C V A . F . 4 0 1 . Ap. 2 . B . 34. . , 1978. . 3 6 5 T a u t o s k i s . 1940. N r . 11 12. . 2 3 0 ( k r o n i k a ) . '

L. 83.

23

48

s k a l d a . Taiau esami plentai buvo prasti, retai remontuojami, nepri irimi. Antai VilniausTraku plentas buvo n e r e m o n t u o t a s per vis Lenkijos okupacijos laikotarp . Ypa prasti buvo viekeliai. Nepai s a n t svarbumo, beveik visi viekeliai a t r o d kaip paprasti lauk keliai: neturjo nei profilio, nei lygios kelio juostos, nei griovi kelkra iuose, todl d a u g kur siek 2050 metr ploio, ruden ir p a v a s a r buvo neivaiuojami. iNe geresns bkls buvo ir 467 tiltai. Jie beveik visi buvo mediniai, daugeliui reikjo kapitalinio remonto. Per kar besitraukiantys Len kijos kariuomens daliniai sugriov du tiltus ypa svarbiuose trak tuose: 28 m ilgio T u r g e l i J a i n tilt ir 35 m ilgio tilt per Merk ties Misun kaimu. Dideli s u n k u m buvo su miesto ildymu. P a p r a s t a i Vilniaus miestui per metus reikdavo 600 tkst. m 6 malk. Apie 175 tkst m j pristatydavo valstieiai, 75 tkst. m 3 mik d e p a r t a m e n t a s . I Len kijos anglies kasykl bdavo pristatoma apie 60 tkst. t akmens angli, kurios pakeisdavo 300 tkst. m 3 m a l k 2 5 . Taigi, Lietuvai tik permus Vilni, ikilo kuro problema. Nebuvo joki malk sand li, kartu ir a t s a r g . Malk u zlotus valstieiai nenorjo parduoti, nes patys u juos nieko n e g a u d a v o nusipirkti. Kilus suirutei, mik d e p a r t a m e n t a s nebruose kuro, angli a t s a r g o s buvo beveik iseku sios. 19391940 m. iem, kuri buvo itin alta, net iki 3940 C, butai, mokyklos, staigos danai buvo nekrenami. Ekonomins padties, buities klausimai buvo vieni pirmj, kuriuos Lietuvos valdios o r g a n a m s reikjo sprsti skubiai. Socialins problemos. Atbgliai. 1939 m. spalio 10 d. sutartimi Lietuvai perduotoje teritorijoje, oficialiais 1937 m. gyventoju s u r a y m o duomenimis, gyveno 457 tukst. gyventoj, i j Vilniuje 209 442 asmenys. Tai buvo beveik pus vis Vilniaus krato gyventoj. Vilnius buvo s t a m b i a u s i a s kinio, politinio gyvenimo centras, todl j a m tenka skirti daugiausia dmesio. P a g a l tuos paius 1937 m. gyventoj su r a y m o duomenis, lenk tautybs gyventojai s u d a r 39,37%, yd 34,16%, l i e t u v i 19,23%. Likusieji baltarusiai ir kit tautybi. S u p r a n t a m a , kad i statistika 1939 m. paskutiniojo ketvirio padties jau neatspindjo. K a r a s gerokai pakeit gyventoj skaii. Vieni, kaip minta, buvo mobilizuoti, kiti i Vilniaus isikl kaimus, po rugsjo 1 d. Vilni ir Vilniaus k r a t atvyko d a u g karo pabgli i Lenkijos, ypa i t srii, kurias okupavo hitlerin Vokietija. Tai buvo vairi visuomens sluoksni, vairi politini pair, vairi profesij mons. Turtingesnieji, ypa buv valdininkai, t a r n a u t o j a i , atsigabeno pinig, verting daikt ir galjo kur laik pragyventi. Taiau d a u g pabgli i savo gyvenamj viet ivyko tuiomis ir buvo reikalingi materialins p a r a m o s paiomis pirmosio mis karo dienomis. J elpimas p r a d t a s organizuoti v a d o v a u j a n t Raudonosios armijos administracijos o r g a n u i Karins tarybos Vil niaus a p y g a r d o s valdybai.
24 25

CVA. F. 4 0 1 . Ap. 2. B. 24. L. 65 ( s p a u d o s i n f o r m a c i j a ) . V i l n i a u s b a l s a s . 1940. V a s a r i o 8 .

4. 4863

49

Lietuvos valdios o r g a n statymuose, potvarkiuose, sakymuose karo pabgliai vadinami atbgliais. Lietuvos RK, siekdamas nusta tyti atbgli skaii, kartu ir reikalingos p a r a m o s dyd, pradjo juos registruoti. 1939 m. gruodio 2 d., Lietuvos RK galiotinio Vilniaus kratui duomenimis, buvo uregistruota 18 311 atbgli, pagal tautybes 7728 lenkai, 6860 yd, 3723 lietuviai; pagal lyt 26 12 073 vyrai, 4313 moter, 1925 vaikai . Lietuvos RK galiotinio pateikti duomenys nebuvo galutiniai. 1939 m. gruodio 6 d. rate Lietuvos RK pirmininkui jis ra, jog registruojasi tuo tarpu tie, kam btinai reikalinga paalpa. Tie, kurie dar gali kaip nors isilaikyti, registracijos vengia. D a u g rpesi teik atbgli apgyvendinimas ir j elpimas. Tai buvo d a r o m a chaotikai, nebuvo vadovaujamo centro. Krsi daugyb komitet pagal tautybes ir profesijas: veik Pabgli ge leinkeliei komitetas, Gyvenani Vilniuje pabgli lenk raytoj ir urnalist sekcija, tokia pat yd raytoj ir urnalist sekcija. Lenkais atbgliais kur laik rpinosi Lenkijos RK. Kiekvienas komite tas, organizacija veik savo iniciatyva. Antai Pabgli geleinkelie i komitetui pavyko apgyvendinti 200 savo moni geleinkelio stoiai priklausaniame name Geleinkelio g. 19 2 7 . Lietuviais rpinosi Draugija usienio lietuviams remti. Atbglus lenkus policininkus rm Lietuvos policija leido pirktis produktus policijos parduotuvje. Stambiausias ir organizuoiausias buvo Pab gliams elpti komitetas, pradjs veikti dar Vilniuje esant Raudo nosios armijos daliniams. Komitetas iaugo stipri gerai organi zuot staig su 60 darbuotoj. Jai vadovavo kairiojo Vilniaus lenk visuomens sparno veikjai: advokatas I. Zagurskis ir gydytoja M. Petrueviien. Gruodio mn. Pabgliams elpti komitetas buvo reorganizuotas. jo sudt jo po penkis lenk, Jietuvi ir yd atstovus. Lietuvos RK galiotinio vadovaujamas jis turjo elpti vis tautybi karo atbglius. ydais karo atbgliais rpinosi kitas komitetas. Visus Vilniuje veikianius atbgli alpos komitetus stengsi sujungti Lietuvos RK, alpos darbe vesti nors koki sistem ir tvark. Jo iniciatyva, remiant Lietuvos usienio reikal ministerijai, buvo kreiptasi Tarptautin raudonj kryi, kuris kartu su tarptauti niais JAV Huverio komitetu ir Pranczijos yd komitetu (Joint Comite) karo pabgliams remti paadjo kas mnes Lietuvos RK teikti po 100 tukst. doleri. Buvo susitarta, kad Lietuva duos tredal elpimui skiriam l, t.y. 50 tkst. doleri, arba 33,33% 2 8 . Lietuvos RK tokias slygas prim. Kiek galima sprsti i 1939 m. gruodio 23 d. Lietuvos RK CK pirmininko J. Aleknos rato ministrui pirmininkui A. Merkiui, tok projekt palaik Lietuvos usienio reikal ministe1939 m. g r u o d i o 6 d. Lietuvos RK galiotinio V i l n i a u s k r a t u i p r a n e i m a s Lietuvos RK CK pirmininkui // CVA. F. 317. . 1. B. 22. L. 151. 27 V y r i a u s y b s galiotinio s t a i g o s r a t a i // Ten p a t . L. 155.
28 26

1939 m. g r u o d i o 23 d. Lietuvos RK CK p i r m i n i n k o J. Aleknos r a t a s m i n i s t r u i

p i r m i n i n k u i A. M e r k i u i // Ten p a t . L. 136.

50

rijos ekonomikos d e p a r t a m e n t a s j vertino kaip n a u d i n g ekono min operacij, nors valstybs naas irgi buvo didelis. Tai buvo gali myb gauti per metus 7200 tkst. lt tvirtos usienio valiutos neri zikuojant eksportuoti Lietuvos prekes usien karo slygomis. Ekono mikos d e p a r t a m e n t o direktoriaus J. Norkaiio nuomone, prisidjus prie atbgli alpos, bt nauda Lietuvos prestiui Vakar vals 29 tybse . Taiau susitarimas su tarptautinmis organizacijomis buvo den telmenikas (gentlemen agreement) ir nieko nepareigojo. Netrukus jos adtj sum sumaino, ir Lietuva turjo pridti nebe 30, o 30 5 0 % . Atbgli elpimui kas mnes turjo susidaryti 1 mln. lit . Lietuv atvyko tarptautini organizacij karo atbgliams elpti atstovai. Tarptautiniam raudonajam kryiui atstovavo Rorholtas, Huvrio komitetui Redfernas, lordo Moino i pradi Stefensas, vliau H. F. Andersonas. Kaip i tikrj vyko atbgli elpimas padedant usienio organi zacijoms, matome i minto Lietuvos RK galiotinio Vilniaus kratui 1939 m. gruodio 6 d. rato. Iki gruodio pradios atbgli elpimui buvo g a u t a 122 tkst. lt: 72 tkst. lt skyr Lietuvos RK Centras, 50 tkst. lt JAV Huverio komitetas 0 1 . elpti reikjo apie 12 tkst. atbgli. Kiekvienam elpiamam asmeniui maistui galima buvo skirti m a d a u g po 50 ct, nes buvo ir kit su elpimu susijusi ilaid, kurias reikjo padengti i t pai l. 1939 m. gruodio 23 d.Lietuvos RK CK pirmininko rate ministrui pirmininkui A. Merkiui paymima, kad iki gruodio 23 d., t.y. iki rato A. Merkiui, i usienio g a u t a per 1 mln. lt pinigais ir arti 200 tkst. lt verts daiktais 3 2 . Kyla klausimas, kodl toks didelis s k i r t u m a s tarp gruodio 6 d. Lietuvos RK galiotinio ir gruodio 23 d. Lietuvos RK pirmininko pateikt duomen? Belieka splioti: arba tie pinigai buvo gauti jau po gruodio 6 d., arba panaudoti kitiems reikalams, kaip antai internuotiems Lenkijos kariams stovyk lose ilaikyti. J buvo apie 15 tkst. ir jiems dienai buvo skiriama kur 33 kas daugiau: 4,85 lt karininkui ir 4 lt kareiviui . Dalis civili atbgli dar Raudonosios armijos administracijos o r g a n buvo paskubomis apgyvendinti, daugiausia mokyklose, reng tuose bendrabuiuose ir prieglaudose. Lietuvos RK galiotinis Vilniaus kratui mintame gruodio 6 d. praneime apie bendrabuius pateikia tokias inias: lietuviai turjo 7, lenkai 28, ydai 15 bendrabui. Visus atbglius apgyvendinti bendrabuiuose dl patalp stokos nebuvo galima. Antai i 7728 usiregistravusi lenk tautybs atb gli Pabgliams elpti komitetas pajg suteikti nakvyn bendrabuTen p a t . 1940 m. v a s a r i o 24 d. Lietuvos usienio r e i k a l m i n i s t e r i j o s politikos d e p a r t a m e n t o konfidenciali a p v a l g a apie i n t e r n u o t u o s i u s i r k a r o a t b g l i u s Lietuvoje / / Ten p a t . F. 923. . 1. B. 1033. L. 287. 31 CVA. F . 317. . 1. B. 22. L. 153. 32 Ten p a t . L. 137. 33 1940 m. v a s a r i o 24 d. Usienio reikalu ministerijos politikos d e p a r t a m e n t o konfi30 29

denciali a p v a l g a // CVA. F. 923. . 1. B. 1033. L. 285.

51

iuose tik 2265 monms* 54 . Tie, kurie dar galjo kaip nors isilaikyti, gyveno pas vietos gyventojus. Diduma vaik buvo paimta prieglaudas. Kokiomis slygomis gyveno bendrabui gyventojai, galima sprsti vien i tokio Lietuvos RK galiotinio pateikto skaiiaus: tik 2 5 % moni galjo miegoti lovose ir turjo kuo apsikloti. Prie vis bendrabui veik ukandins arba valgyklos, kuriose buvo maitinami ne tik bendrabui gyventojai. Pabgliams elpti komiteto inioje buvusiuose maitinimo punktuose 1940 m. sausio pradioje kiekvien dien buvo idalijami 3041 pusryiai, pagaminami 6336 piets, 3037 vakariens 3 5 . Karas ir jo sukelta suirut, s u a r d y t a s normalus moni gyvenimas dar paatrino tarpusavio santykius, nacionalin nesantaik, kilo vary bos dl pirmavimo alpos darbe. Vilniaus lenk visuomens veik j dalis stengsi legalizuoti Lenkijos raudonojo kryiaus veikl. Tai buvo stipri ir turtinga organizacija, kur laik veikusi Vilniuje ir Lietuvai a t g a v u s Vilni. Buvo dedamos pastangos jos rankose sutelkti vis karo atbgli, internuot lenk kari elpim. Per tarptautini organizacij atstovus Rorholt, Stefens ir Redfern buvo stengiamasi, kad tarptautins organizacijos neduot pinig Lietuvos raudonajam kryiui. Kita lenk visuomens veikj grup steig dar vien komi tet Pagalbos karo aukoms komitet, kuris turjo nurungti Pa bgliams elpti komitet ir rpintis tik lenk atbgliais. Savo didel savarankikum pabr Draugijos usienio lietuviams remti elpiami atbgliai lietuviai. Nors j elpimas priklaus Pabgliams elpti jungtiniam komitetui, bet jie nenorjo jo pripainti ir nedav jam joki ataskait, nepakluso jokiai kontrolei. Artimiausias udavinys Vilniuje ir krate buvo sutvarkyti atb gli registracij, organizuoti ir koordinuoti elpim. Apskritai atbgli problema buvo svarbi ir skubiai tvarkytina, bet ji nebuvo gyvybin. Tai buvo laikinas reikinys. Reikjo tik pasirpinti, kad Vilniuje ir krate prisiglaud karo atbgliai neimirt badu, kad nesualt, kad galt sulaukti karo pabaigos ir grti j Lenkij. Lietuvai atgavus Vilni, ikilo kur kas svarbesni problem, susiju si su Vilniaus ir Vilniaus krato gyventojais, vadinamaisiais atei viais". Ateiviai 44 . Taip lietuvi visuomens ir politikos veikjai pavadino Vilniaus ir Vilniaus krato gyventojus, apsigyvenusius iame regione po 1920 m, spalio 9 d., t.y. po to, kai j um gen. L. eligovskis. Lyginant 1919 m. Vilniaus gyventoj skaii 123 655 gyventojus su 1937 m. gyventoj suraymo duomenimis 208 478 monmis, apskaiiuota, kad Vilniaus mieste per tuos metus j padaugjo apy tikriai 85 tkst. moni 3 6 . Buvo prieita ivada, jog tai nei n a t r a l u s gyventoj prieaugis, nei aplinkini kaim gyventoj migracijos re zultatas. T skaii sudar i Lenkijos gilumos atvyk (paskatinti
P a b g l i a m s elpti komiteto u k a n d i n i F. 317. . l . B . 22. L. 132. 35 Ten p a t .
36
34

(valgykl)

skvriaus raportas //

CVA.

Tarutis A.

Vilniaus

krato

kins

problemos

//

Tautos

kis.

1939.

Nr.

48.

52

atvykti arba tiesiog perkelti) valdininkai, studentai, verslininkai, auktj mokykl profesoriai, dstytojai, laisvj profesij mons, nemaai pensinink, atsiklusi dl lengvesni gyvenimo slyg. Nuo i moni buvo atsiribojama jau 1939 m. spalio 27 d. seimo priimtu Vilniaus miesto ir srities tvarkymo vedamuoju statymu 3 7 , kurio 2 straipsnyje pasakyta, kad Vilniaus miesto ir jo srities gy ventojai, kurie 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Taryb Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dien (t.y. 1920 m. rugpj io 6 d.) gyveno Vilniuje ar jo srityje, laikomi Lietuvos pilieiais. it Lietuvos pilieiu monos ir vaikai ligi 21 met irgi laikomi Lietuvos pilieiais. Vyresni Lietuvos pilieiais laikomi tuo atveju, jei Vilniaus miesto ir srities tvarkymo vedamojo statymo sigaliojimo dien (1939 m. spalio 27 d.) gyveno Vilniuje ar jo srityje. Lapkriio 20 d. seimas prim Lietuvos pilietybs statymo pa keitimus 3 8 , kuriuose nurodyta, kokiais dokumentais remiantis galima gyti Lietuvos pilietyb. Vis pirma tai civilins bkls aktai: a) gi mimo, krikto, santuokos metrikai, vaik vaikinimo sprendimai, san tuokos, skyryb dokumentai; b) dokumentai apie raym kaim, miest, luom bendruomenes; c) dokumentai ir ratai apie igyvent Vilniaus mieste ar srityje laik maiausiai nuo 1904 m. sausio 1 d. ligi 1914 m. sausio 1 d. ir turt ten nuolatin darb ar nekilnojamj turt. gyti Lietuvos pilietyb galima buvo ir pristaius dokumentus, rodanius, jog 1920 m. rugpjio 6 d. ir 1939 m. spalio 27 d. nuolatin gyvenamoji vieta buvo Vilniaus miestas ar jo sritis. Visi, kurie negaljo rodyti savo teiss Lietuvos pilietyb, buvo priskirti prie svetimali, arba, kaip jie vadinami statymuose, potvarkiuose bei vairiuose staig dokumentuose, prie ateivi" kategorijos. Taigi, remiantis pilietybs statymo papildymais, svetim ali kategorijai priskirti gyventojai buvo beteisiai ir Lietuvos terito rijoje gyveno laikinai, iki karo pabaigos. Vilniaus ir jo srities tvarkymo vedamasis ir pilietybs statymai neatitiko to meto Europoje vyravusi statym. Ten pilietybei gauti reikjo toje valstybje igyventi daugiausia 10 met, o Lietuvos val dios o r g a n priimtuose statymuose nebuvo n u s t a t y t a s joks terminas. Tokie statymai buvo padiktuoti grynai politini motyv. Ateiviai" tai Lenkijos vyriausybs polonizavimo tikslu kurdinti ar patys sikr Vilniaus krate mons. Jie buvo klitis Lietuvai integruoti nuo jos atpltas ir grintas emes. Vienintelis kelias tai kliiai paalinti atsikratyti ateivi", pirmiausia nuo j atsiriboti. Civilins bkls akt c" grup ribojo galimyb ir daliai vietini gyventoj gyti Lietuvos pilietyb, nes ne visi, ypa darbo mons, galjo rodyti tur nuolatin darb ar nekilnpjamj turt. Ateivi" kategorijai priskirtus mones ir Lietuvos vyriausybs poir juos labai tiksliai apibdino ministras pirmininkas A. Merkys
37 38

Vyriausybs inios. 1939. Spalio 27. Nr. 6 7 1 . Eit. 4946. Ten p a t . 1939. Lapkriio 24. Nr. 679. Eil. 5026.

53

1940 m. seimo p a v a s a r i o sesijoje: Ne su m u s eme, n su m s t a u t a jie neturi ir negali turti nieko bendro. M s siekimai, m s idealai jiems yra ir bus svetimi [. . .J Vilniuje ir jo srityje gyvenantieji atjnai yra lenk t a u t o s dalis, lietuvybei ir Lietuvos valstybei sve tima"39. 1940 m. gegus 15 d., Lietuvos r a u d o n o j o kryiaus lenk ateivi" sekcijos duomenimis, Vilniuje buvo u r e g i s t r u o t a 87 616 a s m e n , t a r p j 55 382 s u a u g savaveiksmiai ateiviai". Vilniaus srityje 10 277 a s m e n y s , i j 5746 suaugusieji. Taigi i viso Vilniaus mieste ir srityje buvo 97 893 ateiviai", i j 61 128 s u a u g savaveiks miai mons Suskirsius juos g r u p m i s , s u s i d a r o m a d a u g toks v a i z d a s : 1015 administracijos, 1188 ido ir kredito staig, 1310 m a g i s t r a t o , 916 teismo, 1994 privai moni bei staig t a r n a u t o j a i , 1867 kariai profesionalai, 3983 geleinkelio, 1095 pato, 2426 Stepono B a t o r o universiteto darbuotojai ir kiti vairi srii aukti valdininkai bei t a r n a u t o j a i . Prie ios kategorijos priklaus ir 2978 vairi buvusi Lenkijos staig pensininkai (su eimomis 4028 a s m e n y s ) , 3202 buv geleinkelio t a r n a u t o j a i pensininkai (su eim nariais 4211 m o n i ) 4 1 . Taigi didel dal ateivi" s u d a r t a r n a u t o j a i . G a u s i a u s i lenk ateivi" g r u p s u d a r darbininkai. Lietuvos r a u d o n o j o kryiaus duomenimis, j buvo 11 320, su eim nariais 35 181 m o g u s 4 2 . Tai s u d a r 4 2 % vis ateivi". Toks didelis lenk ateivi" darbinink brys s u s i d a r dl keli prieasi. Daugelis j buvo vietiniai Vilniaus ir k r a t o gyventojai, bet negaljo doku m e n t a i s rodyti savo teiss pilietyb. Kai kurie darbininkai tikjosi gauti g e r a s p a a l p a s i usienio; d a r kitus veik lenk nacionalist p r o p a g a n d a , skatinusi likti itikimais Lenkijos valstybei ir neiekoti Lietuvos pilietybs. P a g a l Vilniaus miesto ir srities t v a r k y m o vedamojo s t a t y m o 1 s t r a i p s n nuo 1939 m. spalio 27 d. Vilniaus mieste ir jo srityje pradjo veikti Lietuvos teis. Taigi buvo panaikinti vis gyvenim r e g l a m e n t a v Lenkijos statymai. Tai liet ir Lenkijos s t a i g a s , organizacijas, drau gijas ir pan. Vadinasi, visos Lenkijos v a l d y m o met staigos, orga nizacijos, draugijos, klubai, vis tip mokyklos, t a r p j ir Stepono B a t o r o universitetas, neteko juridini teisi ir t a p o nebeveikianiais. P i r m i a u s i a buvo panaikintos Vilniaus vaivadijos centrins ir vieti ns staigos, karins administracijos, policijos, teismo ir kitos Lenkijos v a l d y m o met okupacinio a p a r a t o staigos. Jos p r a d t o s pertvarkyti Lietuvos staig pavyzdiu: a n t a i , p e r t v a r k a n t miesto savivaldyb, p a n a i k i n t a s b e n d r a s i s ir administracijos skyriai ir j vietoj steigtas vienas savivaldybs inspekcija. P a n a i k i n t a s ir evidencijos skyrius,
A. M e r k i o k a l b o s t e k s t a s // CVA. F. 9 2 3 . . 1. B. 1032. L. 1 5 3 1 5 4 . Ten p a t . B. 1033. L. 336. 4< T e n p a t . L. 3 3 6 3 3 7 . 42 1940 m. v a s a r i o 5 d. L i e t u v o s r a u d o n o j o k r y i a u s g a l i o t i n i o V i l n i a u s sriiai s l a p t a s r a t a s V i d a u s r e i k a l m i n i s t e r i j a i / / T e n p a t . F . 379. . 1 . B . 2 9 3 . L . 364.
40
39

54

kuris registravo gyventojus; jam priklaus ir adres biuras; registra cija buvo perduota vieosios policijos o r g a n a m s , o adres biuras Valstybs s a u g u m o d e p a r t a m e n t u i " 1 3 . Sumainta t a r n a u t o j : 1940 m. pradioje miesto savivaldybje vietoj 1600 dirbo 1200 moni. Panaiai buvo pertvarkomos ir kitos staigos, ryium su tuo buvo atleidiami tarnautojai. Pirmiausia neteko darbo likviduojam staig tarnautojai. Reorganizuojamose staigose i pradi buvo atleidiami tarnautojai lenkai ateiviai", kurie neturjo teiss Lietuvos pi lietyb. Tuo bdu 1939 m. lapkriio pabaigoje i darbo buvo atleisti 2364 nuolatiniai geleinkelio, 112 miesto telefono-telegrafo stoties, 134 centrinio pato t a r n a u t o j a i 4 4 . Reorganizuojant Stepono Batoro uni versitet, buvo atleisti 788 profesoriai, dstytojai, tarnautojai; per t v a r k a n t teismus 425 teismo darbuotojai, mokyklas 583 neturj teiss Lietuvos pilietyb mokytojai 4 5 . Tarnautoj atleidimas buvo labai skausmingas. Antai apie keturi imtai atleist ligoni kasos tarnautoj atsisak ieiti i tarnybini patalp. Valdytojui buvo teiktas m e m o r a n d u m a s su reikalavimu imokti atlyginim u rugsjo, spalio ir lapkriio mnesius bei kompen sacij u tiek mnesi, kiek met kiekvienas yra idirbs ioje stai goje . Ligoni kasos tarnautojai, reikalaudami imokti atlyginim u spalio ir lapkriio mnesius, buvo teiss, nes Vilniuje kurdamiesi Lietuvos valdios organai isak visiems t a r n a u t o j a m s grti savo vietas ir dirbti toliau. Taigi mons tuos mnesius dirbo ir turjo gauti atlyginim. Kitas klausimas dl kompensacij. ia buvo vadovaujama si Lenkijos statymais, pagal kuriuos atleidiamam be spjimo dar buotojui buvo numatyta imokti maiausiai trij mnesi atlyginimo dydio kompensacij.Tuo tarpu Lenkijos statymai buvo jau netek ga lios, veik Lietuvos statymai, o buv Lenkijos staig darbuotojai su tuo nenorjo skaitytis. Toks statym neatitikimas danai sukeldavo konfliktines situacijas. Vilniaus miesto ir srities valdios organai Vyriausybs galioti nio, Vilniaus apskrities virininko staigos, Vilniaus apygardos darbo inspekcija ir kt. gaudavo daugyb atleist lenk t a r n a u t o j skund dl j atleidimo be spjimo ir be kompensacijos 4 7 . Kai kuriems darbuo tojams kompensacijos buvo imoktos, pavyzdiui, kompensacija u 15 dien buvo imokta 2500 geleinkelio t a r n a u t o j 4 8 . Taigi Lietuvos valdios o r g a n tokios kampanijos padariniai vilnie iams buvo skauds. Lietuvos raudonojo kryiaus Vilniaus apygardos skyriaus duomenimis, vien Vilniuje Lietuvos valdios organai atleido i darbo 6809 asmenis 4 9 .
V i l n i a u s miesto b u r m i s t r o r a t a i // CVA. F. 415. Ap. 4. B. 11. L. 1. 1939 m. lapkriio 30 d. V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o policijos biuletenis Nr. 4 6 / / C V A . F. 401. Ap. 6. B. 4. L. 172173. 45 Lietuvos r a u d o n o j o k r y i a u s d u o m e n y s / / CVA. F. 923. . I. B. 1033. L. 337. 46 1939 m. lapkriio 28 d. V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o policijos biuletenis Nr. 4 3 / / C V A . F. 401. Ap. 6. B. 4. L. 153. 47 CVA. F. 317. . 1. B. 18 ( s k u n d b y l a ) . 48 1939 m. lapkriio 7 d. V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o policijos biuletenis // CVA. F. 401. Ap. 6. B. 4. L. 37. 49 CVA. F. 923. . 1. B. 1033. L. 337.
44 43

Tarybiniai lietuvi istorikai kaltina Lietuvos v y r i a u s y b u beato dairik m a s i n lenk t a r n a u t o j atleidnuj i d a r b o . S u s i d a r o spdis, k a d b u v o a t l e i s t i visi v i s s t a i g d a r b u o t o j a i . A r c h y v i n m e d i a g a t o n e p a t v i r t i n a . A n t a i 1940 m . s a u s i o 3 0 d . m i e s t o s a v i v a l d y b j e d a r te 50 b e d i r b o 1100 l e n k t a u t y b s t a r n a u t o j . J d a u g u m a b u v o p a l i k t i l a i s v a i s a m d o m a i s , i r j i e m s b u v o m o k a m a s t o k s p a t a t l y g i n i m a s , kok g a u d a v o anksiau; Vilniaus miesto savivaldybs vietimo skyriuje 1940 m. s a u s i o 1 d. g r e t a 6 e t a t i n i d a r b u o t o j ( v e d j o , p a v a d u o t o j o , dviej r a t v e d i , dviej m a i n i n k i ) dirbo 11 lenk t a u t y b s neetati ni, t . y . l a i s v a i s a m d o m d a r b u o t o j g a n a a t s a k i n g o s e vyr. r e f e r e n t o , b u h a l t e r i o , b u h a l t e r i o p a v a d u o t o j o , m u z i e j a d m i n i s t r a t o r i a u s i r kt. p a r e i g o s e 5 1 . V l i a u b u v o n u t a r t a p a l i k t i l a i s v a i s a m d o m a i s tik t u o s Lenki jos v a l d y m o m e t savivaldybs t a r n a u t o j u s , kurie galjo gauti Lietuvos p i l i e t y b ir k u r i e r p i n o s i j gyti. 1940 m. s a u s i o 24 d. s a v i v a l d y b s skyri vedj posdyje b u v o n u t a r t a n e g a l i n i u s g a u t i pilietybs tar n a u t o j u s laikyti n e d i r b a n i a i s i r p r i s t a t y t i b u r m i s t r u i j u o s a t l e i s t i . Iki s a u s i o 3 0 d . i s a v i v a l d y b s a t l e i s t i 3 5 9 t a r n a u t o j a i 5 2 . 1940 m . b a l a n d i o 19 d. statistin a t a s k a i t a apie Vilniaus miesto savivaldybs t a r n a u t o j u s r o d o , k a d i v i s o b u v o a t l e i s t i 5 0 6 t a r n a u t o j a i l e n k a i , liko d i r b t i 768 a s m e n y s . D i r b o t a r n a u t o j t a u t y b m i s : l i e t u v i 486, l e n k 768, b a l t a r u s i 13, r u s 19, y d 80, kit t a u t y b i 7 5 3 . S t a t i s t i n i a i duomenys rodo, kad miesto savivaldybje lenk tautybs tarnautojai s u d a r d a u g u m . T u r i n t galvoje Vilniaus k r a t o i n t e r n a c i o n a l i n pob d, n e g a l i m a b u v o a t l e i s t i i d a r b o v i s d a r b u o t o j i r d a r b i n t i vien l i e t u v i u s . Vietiniai d a r b u o t o j a i g e r i a u i m a n k r a t o specifik, s v a r b i a u s i a s p r o b l e m a s , ir be j n e b u v o g a l i m a apsieiti. P r i i m a m i e m s valstybines ir savivaldybs s t a i g a s buvo keliamos i o s s l y g o s : jie t u r j o b t i s a v o s r i t i e s g e r i s p e c i a l i s t a i , l o j a l s Lietu v o s v a l s t y b e i ir p e r 6 m n e s i u s i m o k t i l i e t u v i k a l b o d i u , o p e r 12 m n . ir r a t u 5 4 . Mokytis lietuvi k a l b reikjo p a g a l specialias p r o g r a m a s , k u r i a s s u d a r l i e t u v i k a l b o s , L i e t u v o s i s t o r i j o s bei v i s u o m e n s mokslo elementariausi pagrindai. T a i g i a t e i v i " a t l e i d i m i d a r b o n u l m kelios s l y g o s : 1 . N u o 1939 m. s p a l i o 27 d. V i l n i u s ir jo s r i t i s jo L i e t u v o s R e s p u b l i k o s s u d t. V i l n i a u s m i e s t o i r s r i t i e s t v a r k y m o v e d a m u o j u s t a t y m u p i r m i a u s i a buvo p a n a i k i n t o s Lenkijos centrinei valdiai a t s t o v a u j a n i o s staigos, kuriose dirbo n e m a a i a u k t v a l d i n i n k ir eilini t a r n a u t o j . 2. Nete k u s j u r i d i n i teisi v i s o m s v i s u o m e n i n m s o r g a n i z a c i j o m s , d r a u g i j o m s , n e t e k o d a r b o i r j o s e d i r b t a r n a u t o j a i . 3 . R e i k j o s u v i e n o d i n t i i r su jungti Vilniaus ir krato v a l d y m su Lietuvos Respublikos valdymu. T u o t i k s l u r e i k j o p e r t v a r k y t i v i s a s p a l i k t a s s t a i g a s i r m a i n t i a r di dinti d a r b u o t o j skaii. 4. Veikianias s t a i g a s reikjo sulietuvinti, n e s V i l n i u s i r k r a t a s t a p o L i e t u v o s R e s p u b l i k o s d a l i m i ; L i e t u v o s vy50 51 r, 53

Lenk

tautybs

darbuotoj

sraas//

CVA.

F.

415.

Ap.

3.

B.

24.

L.

1 19.

Vilniaus m. savivaldybs vietimo s k y r i a u s a t a s k a i t a / / C V A . F. 415. Ap. 3. B. 233. A t l e i s t d a r b u o t o j s r a a s // C V A . F. 4 1 5 . Ap. 3. B. 124. L. 1 7. C V A . F . 9 2 3 . . 1. B . 1032. L. 197. 1940 m. s a u s i o 24 d. S a v i v a l d y b s s k v r i u v e d j u p a s i t a r i m o p r o t o k o l a s / / C V A .

F . 4 1 5 . Ap. 4. B. 10. L. 24.

56

riausyb negaljo palikti senosios Lenkijos v a l d y m o sistemos. Atleidus dal lenk t a r n a u t o j , pirmiausia ateivi", j viet buvo priimami t a r n a u t o j a i lietuviai. B e L i e t u v o s v a l d i o s o r g a n a t l e i s t i d a r b o 6 8 0 9 a t e i v i " , dl kit p r i e a s i u s i d a r i u s m o n m s dl k r e d i t ir a l i a v s t o k o s , p r i v a i o m s f i r m o m s , o r g a n i z a c i j o m s , d r a u g i j o m s b e d a r b o liko d a r 1 5 744 m o n s . 2321 e i m a b u v o l i k u s i o s b e m a i t i n t o j , k u r i e u v o k a r e , 1330 e i m t v a i b u v o i n t e r n u o t i k i t o s e a l y s e , L i e t u v o j e a r b a d i n g o b e inios55. K a d a n g i ateiviai" buvo kvalifikuojami kaip svetimaliai, netur valstybs g a r a n t o , patys turjo pasirpinti pragyvenimu. I pradi k u r l a i k jie g y v e n o i s a n t a u p , i n u o s a v y b s , bet t o k i b u v o l a b a i n e d a u g . Reikjo g y v e n t i i p a r d u o d a m v e r t i n g e s n i d a i k t . 1940 m . iem j d a u g u m a neturjo joki p r a g y v e n i m o altini, buvo v a r o m i i b u t . 2000-iams eim n a m savininkai paskelb i s i k r a u s t y m o ter m i n iki v a s a r i o v i d u r i o . N u o l a t d a u g j o m a t e r i a l i n s p a g a l b o s r e i k a l i n g m o n i . J a u 1940 m . i e m 1 2 747 a s m e n i m s r e i k j o p a d t i usi m o k t i n u o m , 6 3 6 1 7 m o n i p a g a l b o s m a i s t u , 4 7 684 t r k o d r a b u i 5 7 . L i e t u v o s r a u d o n o j o k r y i a u s g a l i o t i n i s V i l n i a u s s r i i a i 1940 m . s a u s i o 9 d. r a t e v a l d y b o s p i r m i n i n k u i r a , j o g 1940 m. s a u s i o 1 d. p a r a m o s r e i k j o 1 8 379 a t e i v i " e i m o m s , a r b a 5 5 758 a s m e n i m s 5 8 . Lietuvos valstyb elpti ateivi" nesim. I p r a d i j elpim m g i n o o r g a n i z u o t i m i n t a s i s e n d e k i k a s K a r o a u k k o m i t e t a s . J likvida v u s , m g i n t a s t e i g t i s e k c i j prie P a b g l i a m s e l p t i k o m i t e t o , bet ko m i t e t o v a d o v y b , n o r d a m a ilaikyti l o j a l u m L i e t u v o s v y r i a u s y b e i , t a i d a r y t i g r i e t a i a t s i s a k . T e k o a t e i v i " e l p i m l a i k i n a i p a v e s t i prie L i e t u v o s r a u d o n o j o k r y i a u s V i l n i a u s s k y r i a u s s u d a r y t a i Ateivi sekci j a i ( v e d j a s prof. K- P e l a r a s ) . S e k c i j o s v a d o v y b laiksi l a b a i n e p r i k l a u s o m a i , neprim d a r b n vieno s k y r i a u s vadovybs pasisto m o g a u s , d a r s a v o s p r e n d i m u s ir a t k a k l i a i siek j u o s gyvendinti. L e n k a i a t e i v i a i " b u v o e l p i a m i i t a r p t a u t i n i o r g a n i z a c i j i r Len kijos e m i g r a c i n s v y r i a u s y b s g a u n a m l . 1940 m . s a u s i o m n . 59 b i r e l i o 15 d. l e n k a m s a t e i v i a m s " e l p t i b u v o g a u t a 1 140 8 5 0 l i t . Tai b u v o labai m a a i tiekai elptin m o n i . P e r septynis m n e s i u s vairiomis formomis buvo suelpta 70 tkst. a s m e n ; idalyta 90 t k s t . p i e t , 160 t k s t . s a u s p r o d u k t p a k e t , 4 0 t k s t . p o r c i j d u o n o s , 350 t k s t . p o r c i j p i e n o v a i k a m s , 200 t k s t . k a r t jie b u v o m a i t i n t i pa pildomai, suteikta 45 tkst. ambulatorini patarnavim, apmokta 20 tkst. ligonini dien, a p r a n g a suelpt.: 10 tkst. a s m e n ' ' ^ S v a r b i s o c i a l i n p r o b l e m a b u v o aUiivi" v a i k p a d l i s . M i e s t o sa v i v a l d y b g l o b o j o 2 1 8 2 i n t e r n a t u o s e a p g y v e n d i n t u s v a i k u s . 9 9 7 4 vaiL i e t u v o s r a u d o n o j o k r y i a u s d u o m e n y s / / C V A . F . 9 2 3 . . 1 . B . 1033. 1940 m . v a s a r i o 5 d . L i e t u v o s r a u d o n o j o k r y i a u s g a l i o t i n i o V i l n i a u s s r i i a i s l a p t a s r a t a s V i l n i a u s k r a t o a t e i v i a i l e n k a i i r j p r o b l e m a " / / CVA. F . 3 7 9 . . 1. B . 2 9 3 . L. 3 6 6 . 57 Ten pat. 58 C V A . F . 3 1 7 . . 1. B . 2 2 . L. 124. 59 1940 m . l i e p o s 1 2 d . L i e t u v o s r a u d o n o j o k r y i a u s p i r m i n i n k o i r g a l i o t i n i o V i l n i a u s sriiai r a t a s V i d a u s r e i k a l m i n i s t e r i j a i / / CVA. F. 379. . 1. B. 293. L. 358. 60 T e n p a t . L. 3 6 1 .
56
55

57

k tvai nepajg sumokti u moksl ir vadovlius. 1940 m. v a s a r i o 5 d. m i n t a m e Lietuvos raudonojo kryiaus galiotinio Vilniaus sriiai r a t e buvo r a o m a , kad paalinti tuos moksleivius i mokykl tai pa likti juos fanatikos j a u n u o m e n s ir politini ekstremist takai. Man a t r o d o , ra galiotinis, kad ia valstybs reikalas irti, kad ta j a u n u o m e n nebt imesta i mokyklos suolo. Nors ir nelengva idui, bet nebt kitos ieities, kaip atleisti juos nuo m o k s l a p i n i g i " 6 1 . Maiau svarbia problema buvo laikoma gydymo bei materialin p a g a l b a 24 623 tuberkulioze s e r g a n t i e m s a s m e n i m s , invalidams, chro nikiems ligoniams 6 2 . Taiau ir ios problemos nebuvo galima nepaisyti. Raudonojo kryiaus vadovyb atkreip vyriausybs dmes tai, kad negalima ateiviams" leisti mirti badu; atsakyti medicinos ir sa nitarins p a g a l b o s ; d r a u s t i kultrin veikl, kuri palaikyt j dvasin bei moralin pusiausvyr; ginti vartoti savo kalb ar versti mokytis lietuvikai; tremti ar versti vykti k r a t u s , kur jie jokiu bdu nenort persikelti ar kur grst jiems koks nors pavojus; negalima leisti viea j a m e gyvenime ar spaudoje i j tyiotis, pajuokti j t a u t ar reikalauti ateivi" atvilgiu griebtis nehumanik priemoni 6 3 . Ateivi" problema kl didel nerim Lietuvos vyriausybei, ypa kad tai buvo ne vien socialin, bet ir skaudi politin problema. Vietiniai gyventojai s u d a r m a d a u g tris ketvirtadalius Vilniaus k r a t o gyventoj. P a g a l tautybes tai buvo d a u g i a u s i a lenkai, balta rusiai, lietuviai, ydai; socialiniu poiriu valstieiai, amatininkai, s m u l k s prekybininkai, s m u l k s t a r n a u t o j a i . M s terminija t a r i a n t , tai Vilniaus krato vidurinieji sluoksniai, smulkioji buruazija, d a r b o mons. Lietuvos valdios atstov nuomone, ie mons buvo palan kiausias Lietuvos valstybingumui e l e m e n t a s " , nes gyveno d a u g i a u s i a i savo laisvo udarbio ir nebuvo per d a u g susieti su Lenkijos valstybe. Jie ir s u d a r o svarbiausi m s politikos o b j e k t " , r a V. eta 1940 m. balandio 13 d. pro memorla apie Vilniaus lenkus. Taiau netrko problem ir su vietos gyventojais. Nema valstiei nepasitenkinim sukl pereinamuoju laikotarpiu Lietuvos valdios o r g a n vykdytas savavalikai valstiei ikirstos miko mediagos sekvestravimas. Dvylikoje Vilniaus krato urdij bu 3 vo r a s t a ir sekvestruota apie 158 tkst. m , miko mediagos, kurios b4 vert buvo 2230 t k s t . Iit . P a d t kiek suvelnino sekvestruotos mediagos p a r d a v i m a s vietos gyventojams lengvatinmis slygomis: isimoktinai penkeriems m e t a m s be p a l k a n . Valstiei nepasitenkinim kl Lietuvos valdios o r g a n politika dvarinink atvilgiu. Raudonajai armijai a r t j a n t prie Vilniaus krato, daugelis dvarinink paliko savo d v a r u s ir isislapst. Susikr liaudies komitetai, vietos valdios o r g a n a i , Vilniaus krate e s a n t Raudonajai armijai, pabgusi dvarinink t u r t idalijo aplinkiniams valstieiams.
61

1940 m. v a s a r i o 5 d.

L i e t u v o s r a u d o n o j o k r y i a u s g a l i o t i n i o V i l n i a u s sriiai

s l a p t a s r a t a s V i l n i a u s k r a t o a t e i v i a i l e n k a i i r j q p r o b l e m a " / / Ten p a t . L . 366. 6 2 T e n pat. 6 3 T e n p a t . L. 3 7 1 . 64 V i d a u s r e i k a l m i n i s t e r i j o s s p a u d o s i r d r a u g i j s k y r i a u s Vilniuje 1940 m . s a u s i o 23 d. i n f o r m a c i j a / / CVA. F. 4 0 1 . Ap. 2. B. 17. L. 60.

58

Lietuvai permus Vilniaus krat, dvarininkai gro savo dvarus. Lai kydamiesi privaios nuosavybs nelieiamumo principo, Lietuvos val 05 dios o r g a n a i padjo dvarininkams atgauti savo t u r t . Antai Zatros dvaro (Uutrakis, Trak valse.) savininkas Andrius Tikeviius teik praym Vilniaus-Trak apskrities virininkui padti a t g a u t i aplinkiniams valstieiams idalytas 16 karvi. Apskrities virininkas paved N. Trak policijos nuovados virininkui atimti A. Tikeviiaus karves ir grinti savininkui. Atlyginimo u karvi prieir valstie 60 iai galjo reikalauti tik per teism . Kaimo mons lauk, kada juos bus atkreiptas dmesys. Jie tikjosi ems reformos, nors jos perspektyvos nekl pernelyg didelio optimiz mo. P a g a l ekonomist apskaiiavimus ems reforma galjo bti labai siauro masto. ems reformos valdybos s u r a y m o duomenimis, Vil niaus krate daugiau kaip 80 ha turjo 353 dvarininkai; i viso jie val d 54 821 ha dirDamos ems ir 46 940 ha miko. Visas mikas turjo pereiti valstybei. Palikus dvarininkams 80 ha norm, reformai bt tek apie 2530 tkst. ha ems. Suskirsius t em 10 ha sklypais* bt susidar 2500 ki, po 15 ha 1700, po 20 ha 1200 ki 6 \ Lietuvoje per ems reform (19191938) buvo sukurta 38 660 nauj ki, pri dta ems 26 190 maaemi. M a a e m i a m s buvo pridta 90 227 ha, t. y. kone dvigubai daugiau, negu galjo sudaryti n u m a t o m a s ems reformos fondas Vilniaus krate. Tai buvo tik maa dalis to, kiek reikjo ems Vilniaus krato valstieiams m a a e m i a m s ir beemiams. ems reformai reikjo ruotis su didiausia atsakomybe, bet jos gyvybikai reikjo. Ypa sunki buvo miestiei padtis. Jiems buvo sunkiau negu karo atbgliams, kuriuos elp t a r p t a u t i n s organizacijos ir Lietuvos vals tyb; sunkiau negu ateiviams", bent i pradi dar turjusiems iek tiek pinig, verting daikt, kuriuos galjo parduoti. Tuo tarpu miestie iai, gyvenantys i padienio darbo, smulkios prekybos, menko t a r n a u t o j atlyginimoji pradi ne tik negavo jokios organizuotos pagalbos, bet vis d a u g i a u moni neteko darbo ir udarbio. Lietuvos usienio reikal ministerijos atstovas prie Vyriausybs galiotinio staigos V. eta 1940 m. sausio 22 d. pro memorla pastebjo, kad miestiei smulki prekybinink egzistavimo p a g r i n d u s pakirto Lietuvos monopolini susi vienijim Lietkio", Maisto", Pienocentro" sigaljimas. Jie ist m i prekybos ne tik didel dal smulki parduotuvi savinink, bet ir pardavj, privai prekybos firmn t a r n a u t o j 6 8 . Lietuvos monopolijos nesamd lietuvikai nemokani Vietos t a r n a u t o j , o atsive savo per sonal arba s a m d vietos lietuvius. I darbo atleidinjo nemokanius lietuvi kalbos vietos mones ir s a m d lietuvius ir vairi privai firm, stambi parduotuvi, bank, kredito staig, a u t o b u s firm savininkai bei vadovai. Tam turjo di1939 m. lapkriio 4 d. V a l s t y b s s a u g u m o p o r c i j o s b i u l e t e n i s / / Ten p a t . B. 4. L. 24. A . T i k e v i i a u s p a r e i k i m a s i r a p s k r i t i e s v i r i n i n k o r a t a s N . T r a k policijos a n u o v a d o s v i r i n i n k u i // Ten p a t . . L L. 112, 113. 67 Tarutis A. V i l n i a u s k r a t o k i n s p r o b l e m o s / / T a u t o s kis. 1939. N r . 48. P. 892. 68 CVA. F . 923. . 1. B. 1033. L. 248.
66 65

59

del tak lietuvi nacionalist spaudimas. Mintame rate V. eta ra: efas taiau nusprendia atleisti vietin, o jo vieton paimti spe cialist lietuv ne dl to, kad Lietuvoje bt specialist perteklius, o dl to, kad jis labiau bijo tos scenos, kuri jam padaryt jo didiulje krau tuvje surads bent vien lietuvikai tuo tarpu nesusikalbant pardav j ms gulos alikas leitenantas arba savaitgalio atvyks kaunikis spaudos jaunuolis, negu kad pagrsto nepasitenkinimo vietini klijent, jei ie negalt kartais susikalbti n su vienu firmos tarnautoju len kikai" 6 9 . Taigi nors Lietuvos valdios organai man patraukti savo pus vietini gyventoj daugum, i tikrj juos nuo savs atstm. Tuo bdu, ra V. eta,susidaro ir kasdien auga didiul vilniei, istumt i gyvenimo vi,mas. Pradioje atsirado tokia mas inteligent, o dabar jau smulki tarnautoj ir t a r n " 7 0 . iems monms irgi reikjo materialins pagalbos. 25 tkst. vietini Vilniaus gyventoj elp miesto savivaldyb 7 1 . Pirmiausia materialin pagalb gavo tie, kurie turjo teis Lietuvos pilietyb. Apskritai atleidiama i darbo buvo stichikai; nebuvo joki prin cipini centrins valdios nurodym, kartu nebuvo pasakyta, kur at leistuosius darbinti. Darbininkai. enkli vietos gyventoj dal sudar pramonje, trans porte, ryiuose, aptarnavimo sferoje ir kitur dirbantys darbininkai bei namudininkai. Veikale Vilniaus miesto istorija nuo Spalio revoliucijos iki dabartini dien" raoma, kad 1931 m. kartu su namudininkais ir eimos nariais buvo 84 445 darbininkai. Visuomeninje gamyboje daly vavo 47,5% vis darbinink, 37% tiesiogiai nedalyvavo materialini vertybi krime, jie daugiausia aptarnavo turtingesnius miesto gy ventojus 7 2 . Lietuvos raudonojo kryiaus duomenimis, 1940 m. gegus 15 d. Vilniuje buvo 24 947 darbininkai (su eim nariais 42 044 asme n y s ) . Sunku pasakyti, ar is skaiius tikslus. Kilus karui, vieni darbi ninkai buvo mobilizuoti Lenkijos kariuomen, kiti ivyko pas gimines kaimus. Taigi mintas skaiius gali bti apytikris. Lietuvos valdios organai darbinink atleido i darbo maiausiai: turimais duomenimis, atleista apie 200 geleinkelio darbinink. Taiau netekusi darbo dl kit prieasi usidarius pramons monms dl rengim, aliav, kuro, rinkos stokos, anksiau mintais duome nimis, buvo 11 340 asmen 7 4 . Dalis darbinink buvo darbinta vieuo siuose darbuose, kiti gavo darbo pradjusiose veikti pramons monse, treti amatinink dirbtuvse. Buvo daug ir bedarbi. Vilniaus darbinink nacionalin ir politin sudtis buvo labai vairi. Lietuvai atgavus Vilni, tarp darbinink veik Lietuvos komunist
Ten pat. L. 249'. Ten pat. 71 1940 m. v a s a r i o 7 d. vyriausybs galiotinio K. B i z a u s k o pro memoria elpimo ir d a r b o problema Vilniuje"// Ten pat. L. 296. 72 Vilniaus miesto istorija nuo Spalio revoliucijos iki d a b a r t i n i dien. F. bl bz. 73 1940 m g e g u s 15 d. Lietuvos RK Vilniaus s k y r i a u s statistiniai duome n y s / / CVA. F. 923. . 1. B. 1033. L. 3 3 6 - 3 3 7 . 74 Ten pat.
70 69

60

partija, kuri sukr Vilniaus miesto partin, komjaunimo, Lietuvos liaudies pagalbos sjungos nelegalias organizacijas. enklus smgis Vilniaus darbininkams buvo Lietuvos vyriausybs 1939 m. spalio 27 d. Vilniaus ir jo srities tvarkymo vedamasis staty m a s " , panaikins visas Vilniuje veikusias draugijas, organizacijas, klu bus, t a r p j ir profsjungas. Darbinink judjim, kaip ir nacionalist veikl, kaust apskrities virininko ir komendanto draudimai rengti susirinkimus, eisenas, streikus ir t. t. Komunist vadovaujami Vilniaus darbininkai msi atkurti savo profsjungas. Tuo tikslu 1940 m. sausio 30 ir vasario 2 d, buvo suaukti buvusi klasini profsjung atstov pasitarimai ir n u t a r t a mginti gauti valdios o r g a n leidim legaliai darbinink profsjung veiklai. Jei toks leidimas nebt g a u t a s , nusprsta veikti nelegaliai, steigti slaptas profsjung organizacijas monse 7 5 . Darbinink susirinkimai, kaip ir apskritai bet kokie moni susibrimai, buvo draudiami, persekiojami policijos. Nepaisant to, 1940 m. vasariokovo mn. buvo atkurtos statybinink, odinink, spaustuvinink, kepj, lentpjvi, stiklo pramons darbinink ir kitos kairiosios krypties profsjungos, s u d a r y t a Profsjung taryba, kuri rpinosi profsjung legalizavimu. Tarp darbinink veik ir socialistins partijos bei grupuots: P P S (Polska partia socialistyczna). Bundas, Pcalei-Cion. Jos atsisak ben dradarbiauti su komunistais ir pradjo atkurti savo vadovaujamas dar binink profsjungas; nutarimuose vyravo nuostata darbinink reika lus kelti legaliai, darbo inspektoriams tarpininkaujant, nors neatsisaky ta ir streik. Streikai prasidjo tuoj pat, kai tik Lietuva atgavo Vilni. Lapkriio 5 d. sustreikavo 32 Garuterio lentpjvs darbininkai. Streiko prieas tis ekonomin: savininkas atsisak mokti darbininkams atlyginim litais. Darbininkai kreipsi darbo inspektori ir susitar, kad dalis atlyginimo bus mokama litais, kita dalis zlotais, kuriuos lentpjvs sa vininkas deponuos banke 7 0 . Lapkriio 13 d. vyko vis lentpjvi darbinink susirinkimas, ku riame buvo n u t a r t a reikalauti didesnio atlyginimo iki 6 lt 25 ct u darbo dien: jei tai nebus padaryta, streikuoti 7 7 . 1940 m. iem ir pavasar, reikalaudami didesnio atlyginimo, strei kavo viej darb darbininkai, kepjai, kirpjai. Fabrik ir gamykl darbininkai, bijodami netekti darbo dl dideli reikalavim, daniau siai kreipdavosi darbo inspektorius. Bedarbiai. Dl karo, ekonomins Vilniaus miesto ir krato pad ties atsirado d a u g bedarbi. Priekarinje Lenkijoje bedarbi irgi buvo: 1931 m. Vilniuje uregistruota 8825 bedarbiai, t.y. 2 2 % vis visuomeninje gamyboje dalyvaujani darbinink 7 8 . 1937 m., nors
1940 m. v a s a r i o 12 d. Lietuvos v a l s t y b s s a u g u m o d e p a r t a m e n t o b i u l e t e n i s / / CVA. F . 378. Ap. 10. B. 255. L. 177. 70 1939 m. lapkriio 16 d. Vilniaus a p y g a r d o s s a u g u m o policijos b i u l e t e n i s / / CVA. . F. 4 0 1 . Ap. 6. B. 4. L. 92, 96. 77 1939 m. lapkriio 15 d. V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o policijos b i u l e t e n i s / / Ten p a t . L. 90. 78 Vilniaus miesto istorija n u o Spalio revoliucijos iki d a b a r t i n i d i e n . P. 63.
75

61

ekonomika iek tiek pagyvjo, Vilniuje buvo 37 051 bedarbis. 2 0 7 5 1 mogus dirbo vieuosiuose darbuose, 17 134, pagal tuometins Lenkijos statymus, gaudavo nuolatin pinigin p a a l p 7 9 . Ne naujiena buvo ir bedarbiai inteligentai. 1937 rn. jie s u d a r 16,6% vis bedar bi. Permusi Vilniaus krat, Lietuva paveldjo ir i palikimo dal, t.y. bedarbius. Statistika bedarbi skaii atspindjo tik i dalies, nes daugelis darbo neturini moni, ypa amatinink, neturdami vilties j gauti, patys nesiregistravo. Kit neregistruodavo Darbo bira. Nebuvo registruojami ir tie, kurie g a u d a v o koki nors materialin p a r a m arba buvo Vilniuje neigyven trej met. Taigi nebuvo registruojami karo atbgliai, daugelis ateivi". Pirmenyb registruotis buvo tei kiama gausi eim tvams; po j buvo registruojami turintys eimas, paskiausiai viengungiai. 1939 m. lapkriio viduryje Darbo biroje buvo uregistruota 7 tkst. bedarbi, lapkriio pabaigoje 8815, t a r p j 1858 inteligentai, 2229 amatininkai, 2892 nekvalifikuoti dar bininkai 8 0 . Gruodio viduryje, senkant pragyvenimo galimybms, stip rjant iemos v a r g a m s , usiregistravo 12 789 bedarbiai, 1940 m. vasario m n . 12 947, 6646 mons darbinti vieuosiuose darbuose. I kit 6301 mogaus 2304 buvo nekvalifikuoti fizinio darbo dar bininkai, 2103 kvalifikuoti darbininkai, 1894 inteligentai 8 1 . Buvo bedarbi ir kitose Vilniaus krato vietovse. Antai Nau jojoje Vilnioje lapkriio pradioje j buvo m a d a u g tkstantis moni. Kitur bedarbi buvo nedaug, nes daugiausia moni buvo susitelk Vilniuje. Vilniaus krate nuo seno buvo inomas ems kio darbinink perteklius. Lenkijos valdymo metais d a u g j vykdavo sezoniniams d a r b a m s Latvij ir Vokietij. Kilus karui, tas kelias usidar. Lie tuvai permus Vilni, buvo p r a d t a ' e m s kio darbinink registra cija, bet tikslesni duomen nepavyko aptikti. Maitinimo problema ikilo jau pirmosiomis Vilniaus atgavimo dienomis. Atgautasis kratas nepajg imaitinti Vilniaus miesto gyventoj. Lietuvos Respublikos ekonomisto A. Rimkos apskaiiavi mu, miest imaitinti galjo aplink j 75 km spinduliu esanios dirbamos ems 8 2 . Taiau ir Lenkijos valdymo metais dl emo Vil niaus krato ems derlingumo, menkos gyvulininkysts 75 km spin dulio teritorijos nepakako. Apie pus vis produkt miestui teikdavo 100200 ir dar daugiau kilometr nutolusios vietovs. Vilniaus kratui atitekus Lietuvai, grinta teritorija miest su po 50 ir maiau kilometr spinduliu. Jos diduma buvo apaugusi mikais, ir todl vienam Vilniaus miesto ir krato gyventojui teko 0,53 ha dirbamos ems (Lietuvoje 1,08 h a ) .
79 80

Rocznik s t a t y s t y c z n y W i l n a . 1937. Wilno, 1939. S. 88, 90. V a l s t y b s s a u g u m o policijos b i u l e t e n i s N r . 2 9 7 / / CVA. F. 378. Ap. 10. B. 225. L,

497. 1940 m. v a s a r i o 7 d. v y r i a u s y b s g a l i o t i n i o K. B i z a u s k o pro memoria// CVA. F. 923. . I B. 1033. L. 297. 82 Tarutis A. V i l n i a u s k r a t o kins p r o b l e m o s // T a u t o s kis. 1939. N r . 48. P. 893.
81

62

Iki naujo 1940 m. derliaus Vilniaus miesto gyventojams reikjo viso Lietuvos jav pertekliaus, 40% sviesto, 60% msos, 30% kiau ini 8 3 . Ireikiant procentus skaiiais, Vilniui reikjo apie 24 tkst. t rugi, 28 tkst. t kviei, 11 tkst. t miei, 13 tkst. t avi, 70 tkst. t bulvi, 16 tkst. galvij, 20 tkst. kiauli, 700 t sviesto 8 . Reikia atkreipti dmes tai, kad ivardyti ems kio produktai turjo bti tiekiami Vilniui usienio prekybos sskaita. Lietuvos eks portas turjo sumati m a d a u g 25 mln. lit. Kitos socialins problemos. Traukiantis i Vilniaus Lenkijos kariuo menei, i Lukiki kaljimo buvo paleista apie du tkstaniai kri minalini nusikaltli mogudi, plik, vagi, kalint i visos Lenkijos teritorijos. Buvo sunaikintos j bylos, aktai ir kita mediaga, galjusi padti juos surasti. 1939 m. lapkriio mn. policijos organai gavo 782 praneimus apie stambesnius ir smulkesnius nusikaltimus, plik gauj siautjim, gruodio m n . 725, sausio m n . 524 8 5 . Reikjo organizuoti atkakli ir nuosekli kov su kriminaliniais nu sikaltimais. Daug vaik ir suaugusi moni Vilniuje elgetavo, todl reikjo sustiprinti vaik ir nedarbing gyventoj socialin glob. Vilniaus mieste ir krate vyravo socialins ne su klasine strukt ra, o su nacionaline sudtimi susijusios problemos. Svarbiausios i j lenk tautybs gyventojus itik sunkumai ir j sprendimai. Ekonomini ir socialini problem sprendimui reikjo dideli pinigini investicij. Buvo btina tiesti naujus kelius, kurie sujungt Vilni ir Vilniaus krat su visa Lietuva, statyti ekonomikai svarbius objektus (skerdykl, elektrin, aldytuvus ir kt.), organizuoti vie uosius darbus, elpti deimtis tkstani pragyvenimo altini ne tekusi moni. Apskritai Lietuvai teko tiek ekonominiu, tiek socialiniu poiriu sunkus palikimas. Pairkime, kokios buvo galimybs sprsti min tas neatidliotinas ir kvalifikuoto sprendimo reikalaujanias proble mas.
LIETUVOS EKONOMIN PADTIS

1939 m. Lietuvos ekonomika igyveno kelet stipri sukrtim. Kovo mn. jos raid imu i vi Klaipdos atplimas (1939 m. kovo 23 d.). Per Klaipdos uost vyko 7080% Lietuvos usienio prekybos operacij. Ryium su jo netekimu balandio mn. importas, palyginti su t pai met sausio mn. (18,1 mln. lt), sumajo per pus (9,6 mln. l t ) . Inaudojus visas galimybes, pavyko kiek sumain ti eksporto irkles. Palyginti su sausio mn. 9 mln. lt), eksportas sumajo 4,1 mln. lt ir sudar 14,9 mln. lt 8 6 . Kartu su Klaipda
Mikneviius L. Vilniaus miesto m a i t i n i m o k l a u s i m u // T a u t o s kis. 1939. Nr. 43. P . 795. 84 D. M. Vilnius ir m s usienio prekyba // T a u t o s kis. 1939. N r . 5 1 5 2 . P. 956. 85 Vilniaus b a l s a s . 1940. Vasario 23. 86 M s usienio prekyba per i met 11 m n e s i / / T a u t o s kis. 1939. Nr. 5152. P. 968.
83

1939 m. L i e t u v a n e t e k o apie 15 m l n . lt p a j a m i m u i t , u o s t o , gele inkeli, l a i v y n o . S u m a j o p a p r a s t o s i o s i r n e p a p r a s t o s i o s p l a u k o s . Visi Lietuvos n u o s t o l i a i s u d a r m a d a u g 3 8 m l n . lit. N e t e k u s i K l a i p d o s i r vis s u j a s u s i j u s i p a j a m , L i e t u v o s vyriausyb turjo perirti valstybs biudet ir sumainti j nuo 367,9 m l n . lt iki 341,8 m l n . l i t 8 7 . Apie g e g u s m n . n u s i s t o v j o n a u j i p r e k y b o s ryiai, p r e k y b a a t s i k r . R u g p j i o m n . e k s p o r t a s s u d a r 20,1 m l n . lt, o i m p o r t a s 17,6 m l n . lit. B e n d r a u s i e n i o p r e k y b o s a p i m t i s b u v o m a d a u g t o k i a p a t kaip 1938 m. P r a s i d j s k a r a s vl s u t r i k d L i e t u v o s e k o n o m i k , k a r t i l g a m l a i k u i ; p a d t i s vis b l o g j o . R u g s j o m n . L i e t u v o s e k s p o r t a s n u k r i t o iki 9,9 m l n . lt, i m p o r t a s iki 11 m l n . l i t 8 8 . e m i a u s i a s i m p o r t o lygis b u v o s p a l i o m n . i r s u d a r 8,7 m l n . lit. Tokia p a d t i s s u s i d a r dl keli p r i e a s i . Abi k a r i a u j a n i o s i o s p u s s v i e n a kit b l o k a v o ir t r u k d neutralioms alims su jomis prekiauti. Be to, ant jrose s u d a r y t m i n u t v a r d a n a i u p l a u k d a v o n e u t r a l i a l i laivai. A r c h y v bylose y r a d a u g Anglijos, P r a n c z i j o s i r Vokietijos p r a n e i m n e u t r a l i o m s v a l s t y b m s apie m i n l a u k u s n e u t r a l i u o s e v a n d e n y s e . K a r i a u j a n i o s i o s v a l s t y b s a p r i b o j o a r b a visai u d r a u d d a l i e s p r a m o n s a l i a v bei s k y s t o ir kieto k u r o i v e i m . A n t a i 1939 m. r u g p j i o m n . Lietuva s u k e t u r i o m i s Anglijos f i r m o m i s s u d a r 1 0 t k s t . t, 16 t k s t . t, 8 t k s t . t, 31 t k s t . t a k m e n s a n g l i p i r k i m o s u t a r t i s . Visose s u t a r t y s e r a y t a k l a u z u l , kad y p a t i n g a i s a t v e j a i s (force majoure) s t r e i k o , civilins s u i r u t s , v y r i a u s y b s s u v a r y m o , k a r o s u t a r i v e i k i m a s s u s t a b d o m a s . R u g s j o 16 d. visos k e t u r i o s firmos p r a n e , kad, s u s i d a r i u s k l a u z u l s e n u m a t y t a m y p a t i n g a m atvejui k a r u i , a n g l i L i e t u v a i n e p r i s t a t y s 8 9 . R u g s j o p r a d i o j e Angli 90 j o s firma G o l d e z " a t s i s a k p r i s t a t y t i Lietuvai n u p i r k t c u k r . Kad k a r i a u j a n i o s v a l s t y b s v a r s t r a t e g i n i m e d i a g iveim, l a b a i rykiai m a t y t i i to, kaip L i e t u v a s t e n g s i j g a u t i Vokietijoje ir P r a n c z i j o j e . Lietuvos p a s i u n t i n y b s iose a l y s e , p a r e i g o t o s s u i n o t i , k g a l i m a n u s i p i r k t i , a t s a k : s k y s t o k u r o Vokietijoje n r a , P r a n c zijoje d r a u d i a m a iveti. A n g l i e s ir k o k s o Vokietijoje g a l i m a g a u t i u l i n u s , m i k o m e d i a g i r kitus Vokietijai r e i k a l i n g u s g a m i n i u s ; P r a n c z i j o j e m i n t o m s p r e k m s g a u t i r e i k a l i n g i leidimai, bet jie n e d u o d a m i . T e p a l u s iveti i Vokietijos d r a u d i a m a ; geleiai P r a n czijoje r e i k a l i n g i leidimai, Vokietijoje n r a d u o m e n . K a u i u k o Vokietijoje n r a , P r a n c z i j o j e r e i k a l i n g a s l e i d i m a s iveti. B u v o suvarytas ir vaist iveimas91. Karo pradioje dar buvo galima gauti stiklo, e m s kio m a i n , g a r o v a r i k l i , d r u s k o s .
Lipius M. 1939 m. v a l s t y b s b i u d e t a s / / T e n p a t . 1940. N r . 7. P. 139. M s u s i e n i o p r e k y b a . . . / / T a u t o s k i s . 1939. N r . 5 1 5 2 . P . 9 6 8 . 1939 m . s p a l i o 1 2 d . L i e t u v o s u s i e n i o r e i k a l m i n i s t e r i j o s e k o n o m i k o s d e p a r t a m e n t o s l a p t a s r a t a s p a s i u n t i n y b e i A n g l i j o j e / / CVA. F . 3 8 3 . Ap. 7 . B . 2 1 4 8 . L . 3 1 4 . 90 1 939 m . r u g s j o 1 1 d . e k o n o m i k o s d e p a r t a m e n t o r a t a s p a s i u n t i n v b e i A n g l i j o j e / / Ten p a t . L. 410. 1 1939 m . l a p k r i i o 2 2 d . e k o n o m i k o s d e p a r t a m e n t o r a t a s F i n a n s m i n i s t e r i j a i / / Ten p a t . L . 1 7 9 1 8 0 .
88 89 87

64

V y k s t a n t k a r u i , n i e k a s n e b u v o g a r a n t u o t a s , kad g a u s n u s i p i r k t a s prekes, nors jos ir isistos jo adresu. Taip Lietuva nukentjo ne k a r t . P a g a l L i e t k i o " ir S o j u z n e f t e k s p o r t o " 1939 m. s a u s i o 27 d. s u t a r t r u g p j i o 31 d. T u a p s s ir B a t u m i o u o s t u o s e N o r v e g i j o s t a n k l a i v L i s e " b u v o p a k r a u t a 1 857 0 3 3 k g i b a l o , 5 0 5 977 k g b e n z i n o , 508 302 k g g a z o l i o . K u r a s t u r j o b t i p r i s t a t y t a s j R y g . R u g s j o 28 d. tanklaiv sulaik P r a n c z i j o s k a r o laivai, ir krovinys buvo ikrautas Alyre92. P a l y g i n t i s u 1938 m., i a u g o m a i s t o p r o d u k t e k s p o r t a s ; jis s u d a r 9 0 % viso e k s p o r t o . D a u g i a u s i a b u v o i v e a m a Vokietij, k u r i l a b a i v a r L i e t u v o s e k s p o r t A n g l i j . 1939 m. s p a l i o 24 d. skubiame s l a p t a m e rate Usienio reikal ministerijos ekonomikos d e p a r t a m e n t o direktorius J. Nbrkaitis p r a n e finans ministrui, kad p a s j l a n k s i Vokietijos p a s i u n t i n y b s K a u n e s e k r e t o r i u s U n g e r n fon t e r n b e r g a s i r spjo, j o g Vokietija t o l i a u n e t o l e r u o s i a n t i L i e t u v o s m a i s t o p r o d u k t g a b e n i m o A n g l i j i r j o g visi L i e t u v o s laivai s u m a i s t o p r o d u k t a i s Anglijai b u s s u l a i k y t i 9 . T u o t a r p u Vokietija p a s k y r L i e t u v a i 1939 m . g e g u s m n . s u t a r t virijant p a p i l d o m 2 m l n . lt k o n t i n g e n t avioms ir mieiams, 1 mln. 200 t k s t . lt m e d i e n a i , 2 m l n . lt k i a u l m s , 600 t k s t . lt l i n a m s 9 4 . T a i g i k a r o s l y g o m i s L i e t u v o s u s i e n i o p r e k y b o j e p i r m a v o Vokieti j a ; t a i b a u g i n o L i e t u v o s e k o n o m i s t u s . L i e t u v o s e k s p o r t a s Vokietij 1939 m . g r u o d i o m n . 8,6 m l n . l t virijo i m p o r t . B u v o b a i m i n a m a s i , kad is s a l d o ateityje d i d s , n e s k a r i a u j a n t i Vokietija m a a i e k s p o r t u o j a k i t a s a l i s , t a r p j ir L i e t u v , ir n e n o r i m o k t i s a v o skoli n i n k a m s 9 5 . Tokie Vokietijoje a l d y t i k a p i t a l a i L i e t u v a i b u v o l a b a i n e n a u d i n g i , t r u k d j o s e k o n o m i k o s ra'id. S u k r t i m u s i g y v e n o i r L i e t u v o s f i n a n s s i s t e m a . 1939 m . k o v o b a l a n d i o m n . s t a m b i e j i b a n k a i i r t a u p o m o s i o s k a s o s i m o k j o ind l i n i n k a m s apie 42,5 rnln. lit. N u o g e g u s iki r u g p j i o m n . g r o apie 10,5 m l n . lit. T a i a u r u g p j i o m n . p a b a i g o j e b a n k a i vl b u v o i n d l i n i n k t u r m u o j a m i ir vl b u v o a t s i i m t a 17 m l n . lt indli, o r u g s j o m n . d a r 1 2 m l n . lit. B a n k a i b u v o p r i v e r s t i s u v a r y t i ak tyvias operacijas ir ataukti kreditus96. S u t r i k u s i m p o r t u i , vietos p r a m o n s g a m y b a i , p r a d j o t r k t i p r e k i , kartu a u g o kainos. Geleies kainos pakilo 4 1 % , kuro 5 2 % , druskos, c u k r a u s , silki 3 8 % , s t a t y b i n i m e d i a g 2 4 % . P a d i d j o i r e m s kio g a m i n i k a i n o s . J a v a i i r linai p a b r a n g o 3 8 % , o d o s i r kailiai 4 0 % , gyvuliniai maisto p r o d u k t a i 12%. Gruodio mn. kainos dar p a d i d j o . L a b a i p a s u n k j o g y v e n t o j , y p a m i e s t i e i , g y v e n i m o s lygos, i a u g o m o k e s i a i .
1)2

T e n p a t . L. 286. Ekonomikos departamento ratai Lietkiui", mik departamentui, Maistui", Lin i r p a k u l p r e k y b o s k o n t r o l e i / / T e n p a t . L . 4 4 0 , 4 5 3 4 5 5 .

94 95

T e n p a t . L. 284.

E k o n o m i k o s d e p a r t a m e n t o pro memoria a p i e p r e k y b i n i u s s a n t y k i u s s u V o k i e t i j a / / Lietuvos kio raida // T e n p a t . P . 181. Tautos kis. 1940. Nr. 9. P. 180.

T e n p a t . Ap. 9. B. 192. L. 3 6 4 1 .
06 97

5. 4863

65

Tokiomis Lietuvai n e p a l a n k i o m i s s l y g o m i s b u v o a t g a u t a s Vilnius ir Vilniaus k r a t a s . Reikjo n a u j finansini ir a d m i n i s t r a c i n i per t v a r k y m d i d i n t i v a l s t y b s b i u d e t o i l a i d s m a t i r iekoti l n a u j a i a t s i r a d u s i o m s i l a i d o m s d e n g t i . Vl b u v o p a d i d i n t a s b i u d e t a s iki 363,3 m l n . lit. B i u d e t u i s u b a l a n s u o t i 1939 m . s p a l i o 2 3 d . 98 b u v o p a s k e l b t a s k u b i p r i v e r s t i n V i l n i a u s p a s k o l a 50-iai m l n . l i t . F i n a n s ministro sakymu Vilniaus paskolos s t a t y m a s buvo sukon k r e t i n t a s ir n u s t a t y t a , kad p a s k o l o s l a k t u s turi pirkti p a g a l turtin pajgum arba pajam dyd valstybs ir savivaldybi tarnautojai, karikiai, valstybs pensininkai, kooperatins bendrovs ir sjungos ( M a i s t a s " , Lietkis", Pienocentras" ir kt.), darbo pajam, verslo p a j a m , nekilnojamojo t u r t o mokesi moktojai. Karikiai, t a r n a u t o jai, pensininkai turjo pirkti p a s k o l o s l a k t p a g a l spalio m n . atly g i n i m n e m a i a u k a i p u 151 lit. T a i p iki 1939 m . p a b a i g o s b u v o s u r i n k t a 15,5 m l n . lt, k u r i e s u d a r b i u d e t o p a d i d i n i m o p a g r i n d . Vadinasi, pagrindinis Vilniaus paskolos krvis buvo u d t a s finansi kai p a j g e s n i e m s g y v e n t o j s l u o k s n i a m s . U d t i j l i a u d i e s m a s m s vyriausyb neidrso. P e r i m d a m a Vilni i r k r a t , L i e t u v o s v y r i a u s y b p e r m i r n e m a j o t u r t . L i e t u v a i t e k o apie 200 t k s t . h a V i l n i a u s k r a t o m i k . S a v i v a l d y b s iniai a t i t e k o 18 m r i n i ir 18 m e d i n i g y v e n a m j n a m , k u r i e b u v o n u o m o j a m i . N u o m o s m o k e s t i s 1940 m . v a s a r i o m n . b u v o n u o 1 5 iki 150 l i t . T o s p a i o s s t a i g o s inioje b u v o 2 2 4 8 e m s s k l y p a i , i v i s o 2084 h a e m s , d u d v a r a i ( K u p r i o n i k i i r Leonik i ) , 4 8 (i 478) k r a t e v e i k u s i o s v i s u o m e n i n s o r g a n i z a c i j o s t u r j o nekilnojamojo t u r t o , kuris perjo vairioms Lietuvos v i s u o m e n i n m s organizacijoms ir draugijoms. Centrinio statistikos biuro duomenimis, V i l n i a u s k r a t o v e r t p i n i g a i s , s k a i t a n t m o n e s (100 t k s t . e i m p o 5 t k s t . l t ) , s u d a r 1258 m l n . lit 1 U U . T o k i a i s a p s k a i i a v i m a i s r e m d a m i e si, l e n k v i s u o m e n s v e i k j a i - i r r e i k a l a v o k o m p e n s a c i j a t l e i s t i e m s t a r n a u t o j a m s , pensij ir r e n t p e n s i n i n k a m s . Taiau visas Vilniaus k r a t o t u r t a s b u v o n e g y v a s , t u o t a r p u jis n e d a v j o k i p a j a m , r e i k j o j a t k u r t i , o L i e t u v o s v a l d i o s o r g a n a m s s k u b i a i reikjo p i n i g . Teko verstis tais skurdiais milijonais per v a r g surinktais ir skirtais Vilniaus kratui.

POLITIN

PADTIS

VILNIUJE

Pirmieji politiniai ipuoliai. P o l i t i n p a d t L i e t u v o s a t g a u t a m e Vilniuje k r a n t i l i e t u v i k a i n u s i t e i k u s i , p o l i t i k a i l a b a i a k t y v i l e n k g y v e n t o j d a l i s . Jie l a i k s i n u o s t a t o s , k a d lietuviai t a i V i l n i a u s k r a t o o k u p a n t a i , kad v a l d o laikinai. V a k a r fronte, vykstant keista j a m " , p a s y v i a m k a r u i , b u v o t i k i m a , k a d Vokietija k a r n e t r u k u s
98 99

V y r i a u s y b s i n i o s . 1939. S p a l i o 2 3 .

N r . 6 7 0 . Eil. 4 9 3 4 . biuletenis Nr. 19// CVA.

C V A . F . 4 1 5 . Ap. 4 . B . 40. L . 19 ( i n i a r a t i s ) . 100 1939 m . s p a l i o 2 7 d . C e n t r i n i o s t a t i s t i k o s b i u r o F . 3 1 7 . . 1. B. 17. L. 175.

66

pralaims, bus atkurta priekarin Lenkijos valstyb senojoje terito rijoje, Vilniaus kratas bus vl grintas Lenkijai. Lenkijos visuo mens ekstremistin dalis, ypa j a u n i m a s , laik Lietuv silpnu prieu, su kuriuo galima elgtis kaip nori. J a u spalio 29 d., kai ikilmingai buvo paymtas Vilniaus prijungimas prie Lietuvos, apie 13 vai. Pilies g. mgino demonstruoti apie 800 lenk jaunimo brys. T pai dien apie 18 vai. prie policijos 1-osios nuovados Totori g. apie 300 jaunuo li vilpimu ir kavimu reik nepasitenkinim policija. Vakare jie vl susirinko. Policijai teko jaunimo sambrius sklaidyti 1 0 1 . Nakt i spalio 29 j 30 d. vryne, prie statomos radijo stoties, i autuv ir kulkosvaidi buvo apaudyta Rinktins ryi kuopos s a r g y b a 1 0 2 . Karin vadovyb spjo, kad tai lenk partizan d a r b a s . Tai buvo pirmieji n e r a m u m Vilniuje signalai. Visa jga n e r a m u m a i isiliejo spalio 31, lapkriio 1 ir lapkriio 2 dienomis. Spalio 31 d. 1 0 3 prie duonos parduotuvi vairiose miesto vietose nuo ankstyvo ryto stovjusiose ilgiausiose eilse vyravo nerami nuo taika dl 23 kartus pakilusi duonos kain (iki 0,901 zloto), dl duonos stokos. Minias audrino sklindanios kalbos, kad duonos parduotuvi savininkai, daugiausia yd tautybs, turi paslp ne tik p a k a n k a m a i maisto, bet ir kit preki. Buvo kurstoma susidoroti su ydais. Apie 9 vai. 30 min. mons buvo tiek sikariav, kad pradjo trukdyti pravaiuojantiems kariniams automobiliams. Apie 10 vai. policija ir kareiviai band minias isklaidyti. Buvo pavartotos gumins lazdos. Tuo paiu metu prasidjo yd pogromas openo, Arkli, Pylimo gatvse. Buvo muami yd tautybs mons, dauo mi j but langai, veriamos durys, pliamos parduotuvs. Sunkiai sueisti buvo 22, l e n g v i a u 13 yd. Masiniai n e r a m u m a i vyko Domininkon, Auros vart, Didiojoje gatvse. Prie miesto savivaldybs susirinkusi minia reikalavo atpi ginti duon, suvienodinti zloto vert su litu, buvo aukiama Tegy vuoja Lenkija", alin lietuvius". Minioje buvo girdti ki Taryb Sjungos ir Raudonosios armijos garbei. Tie kiai galjo bti varguomens simpatij Taryb aliai iraika, bet galjo bti ir provo kaciniai, siekiant pabloginti Lietuvos ir T S R S santykius. Domininkon ir Vokiei gatvi sankryoje buvo girdti ksniai: Lietuviai adjo duoti darbo ir duonos, o dabar nieko n e d u o d a " . Didiojoje gatvje pro al vaiavusiems lietuviams k a r i a m s buvo a u k i a m a : M u m s js nereikia, vaiuokite i kur atvaiavote!", mtomi juos akmenys. I 1939 m. lapkriio 3 d. s a u g u m o departamento praneimo pre zidentui, ministrui pirmininkui ir vidaus reikal ministrui matyti, kad n e r a m u m a i Vilniuje vyko vis dien, kad Lietuvos policija i pradi nesim malinti pogromo, o paskui nebepajg jo numalinti. Pogro m slopino raitoji policija, policijos rezervas, pagalb atvyko rau1939 m. spalio 30 d. V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o policijos b i u l e t e n i s N r . 3 / / CVA. F. 4 0 1 . Ap. 6. B. 4. L. 5. 102 V i l n i a u s r i n k t i n s v a d o s a k y m a s Nr. 3 / / CVA. F. 496. Ap. 2. B. 7. L. 2. 103 1939 m. lapkriio 2 d. V a l s t y b s s a u g u m o policijos b i u l e t e n i s Nr. 2 6 0 / / CVA. F. 378. Ap. 10. B. 187. L. 3 4 9 3 6 1 .
101

67

d o n a r m i e i a i . Tik apie 19 vai., p r a v a i a v u s V i l n i a u s g a t v m i s t a r y 104 biniams t a n k a m s , p o g r o m o dalyviai isiskirst . P a s i n a u d o d a m a b e n d r a suirute, aktyviai dalyvavusi yd b u t ir p a r d u o t u v i plime Arkli gatvje, plik g r u p upuol F o r t n o s " f a b r i k . Policijai vykio vietoje p a v y k o s u l a i k y t i v i e n g r a n a t a g i n k l u o t p l i k E d v a r d D u i n s k r ' \ J o b e n d r i n i n k a i p a b g o . Byla buvo perduota Rinktins vadui. Mieste buvo suimti 66 p o g r o m o dalyviai. I a r c h y v i n s m e d i a g o s s u n k u s p r s t i , kodl m i n i n e p a s i t e n k i n i m a s p e r a u g o p o g r o m , k a s b u v o j o o r g a n i z a t o r i a i . 1939 m . l a p k r i i o 9 d. v a l s t y b s s a u g u m o policijos b i u l e t e n y j e r a o m a , k a d y d v i s u o m e n m a n a n t i , j o g m a s i pykt p r i e y d u s n u k r e i p lietu viai . L i e t u v o s v a l g y b i n i n k u s ir f a i s t u s " k a l t i n o Lietuvos l i a u d i e s p a g a l b o s s j u n g o s c e n t r o v a l d y b o s p a s i r a y t a s a t s i a u k i m a s Vilniuj p o g r o m a s " 7 . M i n t a m e l a p k r i i o 3 d . s a u g u m o d e p a r t a m e n t o biule tenyje v y r i a u s y b e i r a o m a , k a d p o g r o m s u k u r s t l e n k a i k a r i k i a i i r karini organizacij nariai108. K g a l i m a b t p a s a k y t i dl p i r m o s i o s v e r s i j o s ? A t r o d o , k a d a p kaltinti lietuvius, nors ir valgybininkus ir faistus", p o g r o m o kursty m u n e b u v o jokio p a g r i n d o . L i e t u v o s R e s p u b l i k o j e n e b u v o vvkdom a a n t i s e m i t i n p o l i t i k a . E i d a m i Vilni, L i e t u v o s v a l d i o s o r g a n a i kaip tik b u v o n u s i t e i k r e m t i s V i l n i a u s k r a t o t a u t i n m i s m a u m o m i s , k a d s u d a r y t a t s v a r l e n k a m s . B e to, p i r m o m i s V i l n i a u s g r inimo dienomis nebuvo jokio akstino sukelti tokius n e r a m u m u s , kurie g a l u t i n a i s u t r i k d y t i r t a i p p a k r i k u s m i e s t o g y v e n i m . S u k e l t i n e r a m u m u s , kuri patys nepajg numalinti, ir tuo pakirsti savo p a i p r e s t i l i e t u v i a m s , net i r ^ v a l g y b i n i n k a m s i r f a i s t a m s " , n e b u v o n a u d i n g a . T a i p a t v i r t i n a 1939 m. l a p k r i i o 6 d. V i l n i a u s k a r o k o m e n d a n t o pik. l t n . P . K a u n o r a p o r t a s R i n k t i n s v a d u i . J a m e r a o m a : P o l i c i j o s a u t o r i t e t a s krito v i s u o m e n s , y p a y d v i s u o m e n s , tarpe"109. P r i i m t i n e s n a n t r o j i v e r s i j a . P r i e k a r i n j e Lenkijoje l a b a i s t i p r i a i reiksi o v i n i z m a s , n a c i o n a l i z m a s , a n t i s e m i t i z m a s . Tokia d v a s i a b u v o a u k l j a m a s l e n k j a u n i m a s . S t e p o n o B a t o r o u n i v e r s i t e t e Vilniuje veik apie 7 0 vairi s t u d e n t o r g a n i z a c i j , k u r i beveik visose didel t a k t u r j o k r a t u t i n i a i n a c i o n a l i s t a i . J t a k o j e a k t y v i a i reiksi faistin j a u n i m o organizacija F a l a n g a " , dar prie kar pasiym jusi antisemitiniais veiksmais ir pogromais. Falangistais, demorali zuotais lenk moksleiviais yd visuomens dalis skundsi ir Lietuvos valdios o r g a n a m s . F a l a n g i s t a i ir chuligan grups tiesiog terori zavo yd tautybs gyventojus j gyvenamuose rajonuose, persekiojo
104 105

CVA. F . 378. Ap. 10. B. 187. L. 362.

1939 m . l a p k r i i o 4 d . V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o policijos b i u l e t e n i s N r . 8 / / CVA. F . 4 0 1 . B. 4. L. 2 5 . CVA. F . 3 7 8 . Ap. 10. B. 187. L. 387. Lietuvos Komunist partijos atsiaukimai 1963. T. 4. P. 6 9 3 6 9 4 .
107 108 109 106

(toliau

L K P a t s i a u k i m a i ) . V.,

CVA. F. 378. Ap. 10. B. 187. L. 362. CVA. F . 496. Ap. 2. B. 22. L. 2.

68

e i n a n i u s m o k y k l a s ir g r t a n i u s i j v a i k u s , u p u l d i n j o v e i m u s 110 s u m a l k o m i s , kurios b u v o v e a m o s y d b e n d r u o m e n e i i r p a n . Taigi s p r o g s t a m o s i o s m e d i a g o s Vilniuje p a k a k o ir be lietuvi n a c i o n a l i s t . ie p r a d j o veikti kiek vliau. S u k u r s t y t i i k a m u o t u s , a l k a n u s mones nebuvo sunku, ypa kad tai buvo n a u d i n g a sudaryti t a m t i k r a i a t m o s f e r a i p a r o d y t i , kokie bejgiai naujieji V i l n i a u s e i m i n i n k a i : j i e m s b u v o keliami r e i k a l a v i m a i , k u r i n e g a l i m a b u v o vykdyti tik e n g u s m i e s t ir k r a t . N e r a m u m a i t e b e v y k o ir l a p k r i i o 1 d. L e n k v i s u o m e n s vei kjai o r g a n i z a v o J . P i l s u d s k i o irdies p a g e r b i m o i k i l m e s R a s ka pinse. B u v o g a u t a s k a r o k o m e n d a n t o l e i d i m a s 1 1 1 . N u o p a t ryto prie m a u z o l i e j a u s s t o v j o m o k s l e i v i g a r b s s a r g y b a . 1 5 vai. 3 0 m i n . p r a d j o r i n k t i s s t u d e n t a i , v i d u r i n i m o k y k l moksleiviai, v i s u o m e n . S u s i r i n k o apie 3000 m o n i . B u v o g i e d a m a s Lenkijos h i m n a s , d a i n u o j a m o s p a t r i o t i n s d a i n o s . K a r o k o m e n d a n t a s m i n t a m e l a p k r i i o 6 d. r a p o r t e R i n k t i n s v a d u i r a o , kad j a m buvo d u o t a i n s t r u k c i j a ikilmi d a l y v i prie R a s k a p i n i neliesti, ir jis j n e l i e t s 1 1 2 . Tik per ikilmi da lyvi g a l i o t i n i u s p a r e i k a l a v s s k i r s t y t i s i n a m u s pavieniui, be d e m o n s t r a c i j . B u v o p a a d t a n e d e m o n s t r u o t i , bet, ij i kapini, d a u gelis v e n t s dalyvi n u y g i a v o iki A u r o s v a r t g i e d o d a m i D a r Lenkija n e p r a u v o " {Jeszze Polska niezgyneta), k a u d a m i Tegy vuoja L e n k i j a " , T e g y v u o j a Lenkijos v y r i a u s y b " , a l i n y d u s " , a l i n k o m u n i s t u s " i r t.t. P r i e A u r o s v a r t i r R o t u s ( d a b a r Dai ls m u z i e j u s ) jie b u v o s k l a i d o m i r a i t o s i o s policijos, bet vl s u s i b r ir Pilies g a t v e n u y g i a v o K a t e d r o s a i k t . Ten d e m o n s t r a n t a i vl s u s i d r s u policija. B u v o n u a u t a s v i e n a s s a u g u m o policijos d a r b u o t o j a s , m e s t a g r a n a t a policij. Vl o r g a n i z u o t a i u p u l t i y d a i . P a v a k a r y k e t u r i v y r a i peiliais p u o l lietuvi k a r i n p a t r u l ; besigin d a m i kareiviai vien u p u o l i k n u o v . L a p k r i i o 1 d. b u v o s u l a i k y t i 104 a s m e n y s : 90 lenk ( t a r p j 60 m o k s l e i v i ) , 8 ydai, 6 r u s a i . B u v o s u i m t i B o r i s a s ir P e t r a s Filipovai, kurie m e t g r a n a t policij, t a i p p a t t a r i a m a s n u o v s s a u g u m o policijos d a r b u o t o j T . K o n d r a t o v i i u s . P a s t a r i e j i a t i d u o t i k a r o l a u k o teismui \ S p a l i o 3 1 l a p k r i i o 1 d. y d p o g r o m a i vyko N a u j o j o j e Vilnioje, Maiiagaloje, Pabradje114. L a p k r i i o 2 d. vyko d a r v i e n a s s u s i d r i m a s . j k a r t jis b u v o y p a s m a r k u s . L a p k r i i o 2-oji Vlins k a t a l i k b a n y i o s m i r u s i j pagerbimo diena. Ras kapines susirinko 2530 tkst. Vilniaus g y v e n t o j ; reikia m a n y t i , kad t o k i a m i n i a s u s i r i n k o n e tiek p a g e r b t i
110

111

S p a u d o s p r a n e i m a s / / CVA. F . 9 2 3 . . 1 . B . 1032. L . 9 5 . 1939 m. l a p k r i i o 2 d. V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o policijos b i u l e t e n i s N r . b / / Ap. 6. B. 4. L. 1 3 1 4 . m. lapkriio 6 d. Vilniaus k a r o k o m e n d a n t o r a p o r t a s Rinktines vadui // Ap. 2. B. 22. L. 2. /, + m . l a p k r i i o 2 d . V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o policijos b i u l e t e n i s N r . b / /

CVA

401. 1939 CVA 1,3 F. 496. 1939

1
114

CVA. F . 4 0 1 . Ap. 6. B. 4. L. 14. T e n p a t . L. 20, 2 3 .

mirusij, kiek, p a s i n a u d o j a n t proga, ireikti savo n u o s t a t , pa d e m o n s t r u o t i nuotaik. Karo k o m e n d a n t a s P . K a u n a s j a u m i n t a m e r a p o r t e rao, kad i pradi visi laiksi ramiai, bet apie 18 vai. pradjo vl giedoti ir dainuoti. Matyti dainomis n o r t a elektrinti m i n i " , r a o P. K a u n a s . Toliau jis pieia tok vaizd: Prie Ras kapus yra pakili vieta, jos laitai apgulti moni, kurie atjo specialiai demons truoti. Apaioje (t.y. kapuose) k a v o a l i n " (Precz), o kalno laite 115 a t s a k y d a v o lietuvius" (litwinow) . Apie tris t k s t a n i u s vairaus a m i a u s moni i Ras kapini p a t r a u k miest, a u k d a m i Te g y v u o j a ! " (Niech yje). k a r t prie Auros v a r t mini pasitiko pats karo k o m e n d a n t a s P. K a u n a s , labai rytingas karikis, pai kratutini priemoni alininkas. Jo inioje buvo raitosios policijos rezervas, k o m e n d a n t r o s dalinys, a n d a r a i , t a n k e t s . J u o s pamaiusi, minia i pradi sustojo, bet sidrsinusi eng priek. Toliau P. K a u n a s r a p o r t u o j a : Raitoji policija buvo mesta mini. Arkliai mini tryp, raitieji m u [. . .] Per kokias tris m i n u t e s minios nebeliko"116. Po lapkriio 2 d. vyki abi puss rengsi l e m i a m a m ingsniui. N u o lapkriio 1 d. i m t i n a i , ra t a m e paiame r a p o r t e P. K a u n a s , t v a r k o s palaikym dienos ir nakties m e t u pasimiau s a v o r a n k a s . A nenoriu, kad Vilniaus mieste p a s i k a r t o t spalio 31 d. vykiai. Tiesa, m a n be galo s u n k u palaikyti t v a r k mieste dienos ir nakties metu, bet iuo metu kitokios ieities n e m a t a u " 1 1 7 . L e m i a m a s s u s i d r i m a s buvo n u m a t y t a s lapkriio 11 d. Lenkijos nepriklausomybs paskel bimo 1918 m. dien. E k s t r e m i s t a i ragino dalyvauti lapkriio 11 d. demonstracijoje netgi ginkluotiems. Valstybs s a u g u m o policijos i niomis, Naujojoje Vilnioje buvo r e n g i a m a s i upulti policij 1 1 8 . Mokyk lose turjo bti n u t r a u k t o s pamokos, monse d a r b a s . S a v o ruotu P. K a u n a s buvo pasirys p a n a u d o t i g i n k l u s 1 1 9 . Tomis dienomis, t a r p lapkriio 3 ir 11 d., vyko atskiri ipuoliai i p a s a l . Lapkriio 9 d. apie 19 vai. 40 min. u keli kilometr nuo Ras kapini, prie karini sandli, buvo a p a u d y t a s karinis patru l i s 1 . Lapkriio 11 d. n a k t (01 vai. 25 min.) nuo Trij kryi kalno a p a u d y t o s 7-ojo pstinink pulko kareivins 1 2 1 . Po lapkriio 2 d. vyki prasidjo diversijos: buvo g a d i n a m o s telefono-telegrafo linijos, pjaustomi stulpai, karpomi laidai. J o s vyko ir geleinkelyje. Taiau nieko lemtingo lapkriio 11 d. neatsitiko. Lapkriio 9 d. p a s Vilniaus miesto ir apskrities k o m e n d a n t atvyko apie 50 vairi lenk organizacij atstov. Buvo k a l b a m a apie lapkriio 11 d. minjimo o r g a n i z a v i m . K o m e n d a n t a s leido pastatyti 4 s k a u t g a r b s s a r g y b prie J. Pilsudsio mauzoliejaus nuo 8 iki 18 vai., orCVA. F . 496. Ap. 2. B. 2. L. 2. Ten pat. L. 2 (antroji p u s ) . 1.7 T e n p a t . L. 4. 118 1939 m . l a p k r i i o 1 0 d . V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o policijos b i u l e t e n i s N r . 1 0 / / Ten p a t . F. 4 0 1 . Ap. 6. B. 4. L. 6 1 . he CVA. F. 496. Ap. 2. B. 2. L 2 ( a n t r o j i p u s ) . 120 1939 m. l a p k r i i o 10 d. V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o policijos b i u l e t e n i s N r . 1 8 / / CVA. F. 4 0 1 . Ap. 6. B. 4. L. 55. 121 V i l n i a u s m. k o m e n d a t r o s r a t a i / / CVA. F. 496. Ap. 2: B. 17. L. 7.
1.6 115

70

ganizuoti minjim mokyklose, p a m a l d a s banyiose, spektakl teatre, bet nerengti joki demonstracij, banyias ir i j eiti neorgani 122 z u o t a i . S kart lenk visuomen pakluso. vent prajo ramiai, daugelis fabrik ir moni dirbo normaliai, netgi lenk parduotuvs buvo ne visos udarytos. Kai kurios auktesns bei vidurins mokyklos ir universitetas nedirbo. Ras kapinse prie J. Pilsudskio mauzoliejaus stovjo s k a u t garbs sargyba, bet mons nesibriavo. Po ikilming 123 p a m a l d v. Jono banyioje visi ramiai isiskirst . Teatre Pohuliankoje (dabar Basanaviiaus g.) buvo suvaidinta pa triotin d r a m a R e i t a n a s " (Rejtan). Prie spektakl prof. Gurskis pasak kalb ir pra veikal irti be plojim, susikaupus. Buvo 124 pagrietas Lenkijos himnas. Po spektaklio visi ramiai isiskirst . Provincijoje vent visai nebuvo veniama. mons dirbo, mokslei viai moksi, nebuvo joki minjim, susibrim. Be triukmo ir susidrim prajusios lapkriio 11 d. nuopelnus sau prisiskyr Vilniaus miesto ir apskrities karo k o m e n d a n t a s . 1939 m. lapkriio 12 d. raporte Rinktins vadui jis ra, kad Vilniaus miestui tvarkyti reikalingos vienos grietos rankos, viena valia. J n a u d a vaizdiai parodyta .m. lapkriio 2 d. ir nuo to laiko Vilniaus gy ventoj nuotaika pasikeit gerj pus. Net lapkriio 11 d. prajo labai sklandiai, mieste net nesimat ventadienikos n u o t a i k o s " 1 . Toliau jis dar toki ivad: Lenkas pamat, kad lietuvis moka parodyti grietum ten, kur jis btinai reikalingas. Tatai pajuts lenkas neidrso eiti ardyti vieosios t v a r k o s " 1 2 6 . P. Kauno odiuose dalis tiesos yra: buvo parodyta, kad Lietuvos valdios o r g a n a i pasiry Vilni ilaikyti bet kokia kaina. Taiau iuo atveju buvo ir kita pus. Prie lapkriio 11 d. Vilniuje ir Vilniaus krate buvo iplatinta d a u g atsiaukim, skirt lenk visuomenei. Pavyzdiui, Technikos mokykloje, kurios studentai buvo itin aktyvs antilietuvikose kampanijose, lapkriio 9 d. buvo iplatintas ven ts komiteto" p a s i r a y t a s atsiaukimas, kuriame buvo r a g i n a m a lap kriio 11 d. vsti ypa susikaupus, paymti j kaip ypatingos rimties dien. D a b a r ne metas triukmingai, tuiai kauti bei vieai rodytis. iandien ms pareiga yra k a n t r u s d a r b a s , kuris paruo mus ateities udaviniams laisvoje Lenkijoje" 1 2 7 . Moksleiviai buvo kvieiami nepasi duoti provokatoriams, neisiokti gatvse. Tai ne tik nieko gero neduo d, bet d a r didiul al. Js gyvyb ir sveikata yra Tvyns n u o s a v y b " , r a o m a atsiaukime. Lapkriio 10 d. mieste buvo platinami atsiaukimai: Rimties diena. Mintys 1939 m. lapkriio 11 dien". Teigiama, kad manifes tacijos tai tutyb ir menkyb, kad moni jgos reikalingos kilnes1939 m. lapkriio 9 d. V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o policijos b i u l e t e n i s N r . 1 7 / / CVA. F . 4 0 1 . Ap. 6. B. 4. L 50. 123 1939 m. lapkriio 12 d. b i u l e t e n i s Nr. 2 2 / / Ten p a t . L. 7 1 7 3 . 124 Ten p a t . L. 74. 125 1939 m. lapkriio 12 d. V i l n i a u s m. ir a p s k r . k a r o k o m e n d a n t o P. K a u n o r a p o r t a s R i n k t i n s v a d u i / / CVA. F. 496. Ap. 2. B. 22. L. 6. 126 Ten p a t . 127 1939 m. lapkriio 10 d. V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o b i u l e t e n i s Nr. 1 8 / / CVA. F . 4 0 1 . Ap. 6. B. 4. L. 57.
122

71

niems tikslams. Ms gyvenimas, m s ginklas ir galia pravers g e r e s n i e m s d a l y k a m s ir g e r e s n i u l a i k u " . B u v o p l a t i n a m i a t s i a u k i m a i A u k t y n i r d i s " , L e n k a i " i r kt. J u o s e v i s u o s e r a g i n a m a n e r e n g t i m a n i f e s t a c i j , nesileisti p r o v o k u o j a m i e m s , n e d r u m s t i miesto ramybs, lenk t a u t o s , Vilniaus lenk i n t e r e s a i r e i k a l a u j a , kad ir t o l i a u i t v e r t u m e r a m i a i , tyliai ir susi kaup"129. K gi reik tokie a t s i a u k i m a i ? Jie r o d , k a d Vilniuje ir k r a t e e s a m a l o g i k a i m s t a n i , s a n t r i l e n k v i s u o m e n s i r politikos veikj, kurie t e i s i n g a i v e r t i n a p a d t , s u p r a n t a , kad m a n i f e s t a c i j o s , m u t y n s g a t v s e , t r i u k m a s n e a b e j o t i n a i s u k e l s Lietuvos v a l d i o s o r g a n represijas, o tai kenksminga lenk visuomens judjimui. T o d l , m a t y t , n e vien k a r o k o m e n d a n t o n u s i s t a t y m a s imtis k r a t u tini p r i e m o n i s u l a i k l e n k v i s u o m e n n u o m a n i f e s t a c i j bei ipuo li l a p k r i i o 11 d. Didelei j o s d a l i a i d a r t a k l i b e r a l a u s , s a n t r a u s i r politikai v a l g a u s lenk s p a r n o a i k i n i m a i bei tikinjimai. T a i g i V i l n i a u s ir V i l n i a u s k r a t o l e n k v i s u o m e n j e j a u i p a t p r a d i p r a d j o rykti kelios s r o v s . Viena j e k s t r e m i s t i k a i n u siteikusi v i s u o m e n s d a l i s , n e s i s k a i t a n t i s u r e a l i a politine p a d t i m i , t r u m p a r e g i k a i i r i n t i politinio g y v e n i m o r a i d tiek E u r o p o j e a p s k r i t a i , tiek V i l n i a u s k r a t e . Jie b u v o n u s i s t a t n a u d o t i s kiekviena lietu vi k l a i d a , s i l p n a vieta, kiekviena t i n k a m a p r o g a kelti t r i u k m , b o i k o t u o t i Lietuvos v a l d i o s o r g a n r e i k a l a v i m u s , v y k d y t i t e r o r o a k t u s . Lietuvos u s i e n i o r e i k a l m i n i s t e r i j a t u r j o p a g r s t ini, kad i v i s u o m e n s d a l i s , v a d i n a m i e j i a k t y v i s t a i , n u s p r e n d o r g a n i z u o t i s ir l a u k t i p a t o g a u s m o m e n t o ipuoliui, g a l b t ir p u u i 1 . iai srovei priklaus dalis buvusi auktj mokykl profesori ir dstytoj, daugelis buvusi auktesnij valdinink, atleist tarnautoj, mo kytoj, kurie s a v o ateit siejo s u Lenkijos v a l s t y b s a t k r i m u . A n t r o j i lenk v i s u o m e n s s r o v , kaip m i n t a , b u v o politikai v a l g i , linkusi l a v i r u o t i , neleisti s a v o m o n m s b e p r a s m i k a i vais tyti j g a s , t u i a i p s t i s bei r o d y t i k a r i n g u m . Lietuvos v a l d i o s o r g a n k o n t r p r i e m o n s n e n a u d i n g o s l e n k s t r a t e g i n i a m tikslui at k u r t i Lenkij. J n u o m o n e , V i l n i a u s politins p r i k l a u s o m y b s k l a u s i m a s , p a s i b a i g u s k a r u i , t u r s bti s p r e n d i a m a s t a i k o s konferencijoje a r b a Lietuvos ir bsimos Lenkijos'taikos s u t a r t i m i . Lietuvos M i n i s t r K a b i n e t o bylose iliks g r i e t a i s l a p t a s doku m e n t a s m i n i s t r u i p i r m i n i n k u i , p a v a d i n t a s Schemat ideowy" ( I d e o l o g i n s c h e m a ) 1 3 \ k u r i a m e i d s t y t a liberaliojo l e n k v i s u o m e n s s p a r n o p l a t f o r m a . J o v a d o v a i g a r a n t u o j a s a v o p a g a l b Lietuvos v a l d i o s o r g a n a m s p a l a i k a n t V i l n i a u s k r a t e t v a r k i r r a m y b i r u tai pagei d a u j a , k a d L i e t u v a g e r b t lenk n a c i o n a l i n i u s i d e a l u s ir n e i r t j u o s p r i e i k a i . D o k u m e n t e p a y m t a , k a d lenk v i s u o m e n s v a d o v a i ( l i b e r a l a u s s p a r n o ) s u p r a n t a Lietuvos politin p a d t i r t o d l , kovo128 129 130

T e n p a t . L. 59.

T e n p a t . L. 64, 6 9 , 70. 1939 m . l a p k r i i o 1 8 d . politikos d e p a r t a m e n t o d i r e k t o r i a u s E . T u r a u s k o r a t a s ministrui pirmininkui, krato a p s a u g o s ministrui, vidaus reikal ministrui, vyriausybs g a l i o t i n i u i / / C V A . F. 3 8 3 . Ap. 7. B. 2 1 4 8 . L. 195. 131 CVA. F . 9 2 3 . . 1. B. 1033. L. 2 6 5 - 266.

72

darni u savo t a u t ir valstyb, a d a vengti toki veiklos meto d, kurie g a l t kenkti Lietuvos valstybei ir lietuvi t a u t a i . A n t r o s i o s s r o v s priekyje b u v o vietins kilms inteligentija, kuri irgi n e b u v o v i e n a l y t . V i e n a j g r u p , v a d o v a u j a m a R o m u a l d o V e n c k o v i i a u s , Z i g m a n t o J u n d z i l o , i d a l i e s B r o n i s l a v o K y a n o v s k i o , ne v e n g diskusijos su lietuvi liberaliaisiais veikjais, d a l y v a v o susitiki m u o s e , kuriuose dst s a v o p a i r a s vairiais lenk v i s u o m e n s gyve nimo klausimais. Mintame dokumente Ideologinje schemoje" p a s a k y t a , kad l e n k i d e o l o g a i , n o r d a m i i v e n g t i t r a g i k k l a i d , siekia k o n t a k t su lietuvi v i s u o m e n s veikjais, nes lietuviai neino, kokia i tikrj s u d t i n g a p a d t i s Vilniuje. Be to, yra p a s i r e n g d r a u g e k o v o t i s u t v a r k o s i r s a u g u m o a r d y t o j a i s , o t a i v i e n o d a i s v a r b u lietu v i a m s ir l e n k a m s * . J u n g i a m o j i g r a n d i s t a r p lietuvi v i s u o m e n s v e i k j , d a l y v a v u s i p o k a l b i u o s e s u l e n k ios g r u p s k r a j o v c" atstovais buvo Mykolas R e m e r i s * * . Antroji grup, kuriai v a d o v a v o S t e p o n o Batoro universiteto pro fesorius Vitoldas Staneviius, s m a r k i a i kritikavo Lietuvos vyriausy b s p o l i t i k Vilniuje i r k r a t e , p a s i s a k p r i e l e n k t a r n a u t o j , m o k y t o j a t l e i d i m i d a r b o , l i e t u v i k a l b o s p r i v e r s t i n v e d i m , bet b u v o p r i e l e n k e k s t r e m i s t m e t o d u s , u n u o s a i k i u s v e i k s m u s , ne d u o d a n i u s preteksto Lietuvos valdios o r g a n a m s susidoroti su lenk organizacijomis. i a i g r u p e i p r i k l a u s n e tik v i e t i n s k i l m s i n t e l i g e n t d a l i s , bet i r kai k u r i e u n i v e r s i t e t o p r o f e s o r i a i bei d s t y t o j a i , a t l e i s t i l e n k g i m n a z i j d i r e k t o r i a i , kai k u r i e m o k y t o j a i , d a l i s l a i s v j p r o f e s i j ir k i t i n t e l i g e n t . Abiej liberaliojo lenk v i s u o m e n s s p a r n o g r u p i a t s t o v a i s u d a r v a d i n a m j Lenk komitet, kuris s i e k tapti tarpininku t a r p lenk v i s u o m e n s ir Lietuvos vyriausybs, kontroliuoti lenk pabgli ir ateivi elpim ir p a n . Lenk komiteto p i r m i n i n k a s buvo B. Kyanovskis. T o s dvi l e n k v i s u o m e n s s r o v s ( e k s t r e m i s t i n i r l i b e r a l i o j i ) r e i k s i p e r v i s L i e t u v o s b u r u a z i n s v y r i a u s y b s v a l d y m o laiko t a r p . P i r m o j i e k s t r e m i s t i n veik l a b a i r y k i a i ; ji s u t e i k n e i g i a m a t s p a l v visai lenk visuomenei. Vilniuje ir Vilniaus k r a t e m a s i n i a i n e r a m u m a i nebesikartojo, taiau pavieni diversini veiksm buvo. T a r p Rykant ir Lazdn i karik a u t u v buvo a p a u d y t a s i Vilniaus K a u n vaiavs traukinys. Kliudytas garveys ir nuo garveio treiasis v a g o n a s 1 2.
* I d e o l o g i n s c h e m a " b e p a r a o , d a t u o t a 1940 m . v a s a r i o 1 1 d . Kiek g a l i m a s p r s t i i lietuvi v i s u o m e n s veikj ir lenk liberaliojo s p a r n o v a d o v pokalbi, toki platfor m buvo pavesta parengti Z. Jundzilui. ** M. Remeris (Romeris; 18801945) jaunystje a r t i m a i b e n d r a v o su J. Pilsudskiu, b u v o stojs jo o r g a n i z u o j a m u s l e g i o n u s , bet n e s u t i k o su jo politika Lietuvos atvilgiu. N u o 1920 m . g y v e n o L i e t u v o j e ; 1 9 2 2 1 9 4 0 m . b u v o K a u n o , 1 9 4 0 1 9 4 5 m . V i l n i a u s universiteto profesorius; 19271928 ir 19331940 m. K a u n o universiteto rektorius. Lietuvos teisininkas. 1939 m . l a p k r i i o 1 1 d . V i l n i a u s N r . 1 1 / / C V A . F . 4 0 1 . Ap. 6. B. 4. L. 6 4 .
132

apygardos

saugumo

policijos

biuletenis

73

Ypa s m a r k i a i d i v e r s i j o s r e i k s i r y i s i s t e m o j e . Vis d a n i a u vai riose v i e t o s e b u v o n u p j a u s t o m i t e l e f o n o i r t e l e g r a f o s t u l p a i , i k a r p o m i . d e i m t y s ir i m t a i m e t r l a i d . A n t a i n a k t i l a p k r i i o 23 d. 24 d. 133 Vilniaus pasienio bare j a u ketvirt kart buvo nukirpti laidai . D a u g k a r t ryi sistema buvo s u g a d i n t a V i l n i a u s M a i i a g a l o s i r v i n t 135 linijoje . Telefono ryys buvo n u t r a u k t a s t a r p Rdiki ir O n u k i o . V a s a r i o 22 d. netoli Vilniaus preki stoties n u o 16 telegrafo s t u l p buvo nupjaustyti l a i d a i " " . Retsykiais ir toliau buvo u p u l d i n j a m o s s a r g y b o s prie k a r i n i o b j e k t , v y k o p a v i e n s d i v e r s i j o s g e l e i n k e l y j e . G e g u s p r a d i o j e g e l e i n k e l i o linijoje V i l n i u s K a u n a s u d v i e j kilometr nuo Vilniaus buvo ikasta duob po geleinkelio bgiais137. S a u g u m o o r g a n a m s b u v o inoma, kad Vilniaus g i n k l a r s e n a l a s , R a u d o n a j a i a r m i j a i a r t i n a n t i s prie V i l n i a u s k r a t o , p a t e k o v i e t o s g y v e n t o j r a n k a s . D a u g g i n k l liko p u s i a u k a r i n i L e n k i j o s or g a n i z a c i j r a n k o s e , d a u g b u v o s u r i n k t a p a i v i e t o s g y v e n t o j ini ciatyva. G i n k l buvo vairiose k r a t o vietovse. Dar spalio pabai g o j e g a u t a ini, k a d p r a d e d a k u r t i s l e n k p a r t i z a n b r i a i , k^irie u n e i t i k i m y b Lenkijai k a i m o g y v e n t o j a m s g r a s i n a t e r o r u 1 3 8 . Ka r i k i a i , k u r i e b u v o i s i s l a p s t Vilniuje e s a n t R a u d o n o s i o s a r m i j o s d a l i n i a m s , p r a d j o g r t i m i e s t . Vilni v y k o i s i n t e r n u o t l e n k k a r i k i s t o v y k l p a b g k a r i n i n k a i . 1939 m. l a p k r i i o 6 d. I n t e r n u o t j s t o v y k l t a b a s p r a n e V i d a u s r e i k a l m .isterijos a d m i n i s tracijos d e p a r t a m e n t u i , j o g per spalio mn. i stovykl (Auktojoje P a n e m u n j e , K a u n e ) p a b g o apie 1500 i n t e r n u o t k a r i k i . D a l i s j s l a p t a perbgo Vilniaus k r a t 1 3 9 . I s t o v y k l b g o p a t y s a k t y v i a u s i e j i , l a b i a u s i a i p a t r i o t i k a i nu s i t e i k i n t e r n u o t i k a r i k i a i , tikjsi d a u g n u v e i k t i L e n k i j o s l a b u i . Vilniaus krate toks n e r a m u s elementas galjo padaryti d a u g alos, t a i kl p a g r s t s u s i r p i n i m L i e t u v o s v a l d i o s o r g a n a m s . Lenk pogrindini o r g a n i z a c i j k r i m a s i s . L a p k r i i o p r a d i o j e Vilniuje b u v o p l a t i n a m i a t s i a u k i m a i , p a v a d i n t i : K r e i p i m a s i s Vil niaus krato gyventojus", kuriuose informuojama, jog susikr karin Kovojanios Lenkijos organizacija (Organizacja Polski walczcej). B u v o p r a o m a j a i p a d t i 1 4 0 . V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o policijai buvo inoma, kad tos organizacijos (toliau O P W ) n a r i d a u g u m a

1939 m . l a p k r i i o 2 5 d . V i l n i a u s r i n k t i n s t a b o s l a p t a s i r s k u b u s r a t a s V i l n i a u s k a r o k o m e n d a n t u i / / Ten pat. L. 20. 134 S u s i s i e k i m o ministerijos p a t o v a l d y b o s s l a p t a s p r a n e i m a s v y r i a u s y b s galio t i n i u i / / C V A . F. 4 9 6 . Ap. 2. B. 19. L. 13. 135 1939 m . l a p k r i i o 1 2 d . V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o p o l i c i j o s b i u l e t e n i s N r . 1 2 / / C V A . F . 4 0 1 . Ap. 6. B. 4. L. 76. * 1940 m v a s a r i o 24 d. V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o ir k r i m i n a l i n s p o l i c i j o s biu l e t e n i s N r . 491 / / CVA. F . 3 7 8 . A p . 10. B . 6 9 9 . L . 2 6 1 . 137 1940 m . g e g u s 1 2 d . b i u l e t e n i s N r . 103 / / T e n p a t . L . 5 0 5 . 138 1939 m . s p a l i o 3 0 d . V i l n i a u s s a u g u m o p o l i c i j o s b i u l e t e n i s N r . 2 / / CVA. F . 4 0 1 . Ap. 6. B. 4. L. 3. C V A . F . 3 0 0 . . 1. B. 5. L. 6 8 . 1939 m . l a p k r i i o 4 d . V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o p o l i c i j o s b i u l e t e n i s N r . 8 / / CVA. F . 4 0 1 . Ap. 6. B. 4. L. 24.
140
139

74

yra lenk karikiai. Jiems aktyviai padjo karinink monos. Orga nizacijos nariai veik t a r p lenk moksleivi. J a u n i m a s rinko ginklus 141 ovinius, karinius reikmenis, platino atsiaukimus . S a u g u m o poli cijai buvo inoma organizacijos s t r u k t r a (kolumnos, plutonai, penkiu kes), ymesnieji organizacijos veikjai. Vienas j buvo Stefanas Pacanovskis, pabgs i Rokikio internuotj stovyklos ir spalio men. apsigyvens Vilniuje. OPW per S. Pacanovsk palaik ryius su studentais . Organizacijos veikla buvo suplanuota ilgam laikui. Jos tikslas kovoti u Lenkijos atkrim senomis, iki 1939 m., sie nomis. Priesaikoje buvo reikalaujama paklusnumo Lenkijos emigra 143 cinei vyriausybei Anere ( A n g e r s ) . Buvo umegzti ryiai su Varuva Organizacijos nari udavinys beslygikai ginti lenkikum ir jo pozicijas Vilniuje, palaikyti ryius su kitomis tikrai lenkikomis or ganizacijomis . Kovojanios Lenkijos organizacija nebuvo vienintel. Be jos, veik diversin organizacija Baltasis a r a s " (Biaty orzel). Ji savo udavi niu laik kontrvalgybin, valgybin, likvidacin, diversin d a r b : buvo numaiusi susprogdinti alij tilt, naikinti idavyste ir nipinjimu tariamus tautieius, nuudyti kai kuriuos, labiausiai jiems trukdan ius lietuvius, skleisti Lietuv meiianias inias 1 4 5 . Organizacijos veikimo teritorija TSRS ir Vokietijos uimtos Lenkijos sritys. Kur laik Vilniuje veik P P S krypties pilsudskinink organiza cija Lenkijos a r a i " (Ori polskie). Ji leido laikratl U ms ir js laisv", kuriame organizacijos nariai ir visuomen raginami, be vadovybs sakymo, nesivelti gatvi n e r a m u m u s , manifestacijas, nes tai galinti bti provokacija, draudiama organizuoti ginkluotus ipuolius be legalios ir teis.tos Lenkijos vyriausybs sakymo, pasi sakoma u lietuvi ir lenk bendrus veiksmus, kuri pagrindas bendra abiej t a u t istorin praeitis, primenama, kad J. Pilsudskio ben dr veiksm koncepcija nemirtinga, kad jos vert nesikeiia ir esa momis slygomis. Vilnius turi abi t a u t a s jungti, o ne skirti 1 4 6 . 1940 m. vasario mn. Vilniuje pradjo veikti Jungtinis lenk organizacij komitetas (Zjednoczony komitet organizacji polskich). Organizacija apm vis buvusios Lenkijos teritorij, jos skyrius veik Vilniuje. j buvo priimami vairi politini pair ir partins priklausomybs nariai: socialdemokratai, narodovcai (tautininkai, na cionalistai), liudovcai (liaudininkai, liberalins krypties politiniai vei kjai), jaunj legion nariai ir kt. Profesij atvilgiu organizacija irgi buvo vairiaspalv. Tokia miri organizacija turjo reikti lenk tautos konsolidacij, bendrus lenk tautos veiksmus prie okupan tus, t a r p j ir lietuvius. Organizacijos vadovai kr propagandos,
1940 m s a u s i o 2 d. V i l n i a u s a p y g a r d o s v a l s t y b s s a u g u m o ir k r i m i n a l i n s polici jos b i u l e t e n i s N r . 2 / / CVA. F. 378. Ap. 10. B. 699. L. 6. 142 Ten p a t . 143 1940 m. s a u s i o 8 d. biuletenis Nr. 7 / / Ten p a t . L. 2 0 2 3 . 144 j e n L 27
145 141

1940 m . ' s a u s i o 12, 18, 24 d. biuleteniai Nr. 13, 17 , 22 // Ten p a t . L. 97, 106,
m

l 0 9 ,

i4?5940

s a u s i o 30 d. biuletenis N r . 2 8 / / Ten p a t . L. 174.

75

valgybos, personalin, mokykl skyrius. Mokykl skyrius vadovavo moksleivi kariniam mokymui, dargi praktiniam . T a r p l e n k m o k s l e i v i v e i k P a t r i o t i n l e n k o r g a n i z a c i j a (Organizacja Polska patriotyczna). Breliai (po 6 mones) buvo visose lenk gimnazijose ir specialiose vidurinse mokyklose. Organizacijos nariai platino pogrindini organizacij laikratlius, atsiaukimus, aktyviai dalyvavo visuose n e r a m u m u o s e ; organizacijai ir jos padali 148 niams vadovavo lenk karininkai; buvo dstomi kariniai dalykai . Pogrindins lenk organizacijos turjo savo radijo stotis. Gruo d i o s a u s i o m n . veik radijo stotis 40 m b a n g a , v a s a r i o m n . 3,9, 5 m b a n g o m i s ^ 4 9 . K i e k v i e n a o r g a n i z a c i j a l e i d o s a v o d a u g i a u s i a vienkartinius laikratlius, atsiaukimus. Antai kovo pradioje buvo i l e i s t a s laikratlis Narodowiec" ( T a u t i n i n k a s ) 1 5 0 labai antilietu vikas leidinys. Straipsnyje Lenkai lietuvi okupacijoje" juodiausio mis s p a l v o m i s p i e i a m a Lietuvos v a l d i o s politika Vilniuje ir k r a t e . P u o l a m i tie l e n k a i , k u r i e b u v o l i n k k o m p r o m i s u s s u L i e t u v a . T a r p darbinink v e i k ir l e n k n a c i o n a l i s t i n s o r g a n i z a c i j o s , j o s kurst antilietuvikas d a r b i n i n k n u o t a i k a s . Antai nacionalist paveikti V a l s t y b i n i o t a b a k o f a b r i k o d a r b i n i n k a i d e m o n s t r a t y v i a i piktinosi dl n u o fabriko fasado n u d a u t o Lenkijos herbo erelio; upirko miias banyioje u greitesn Lietuvos valdios lugim. Lietuvos valstybs s a u g u m o d u o m e n i m i s , fabriko d a r b i n i n k a i b j a u r i a i keik Lietuvos valdi151. T a r p d a r b i n i n k politin d a r b d i r b o i r k o m u n i s t a i . 1940 m . b a l a n d i o m n . b u v o i p l a t i n t a s kairij p r o f s j u n g p a s i r a y t a s at siaukimas Vilniaus darbininkus ir darbininkes, d a r b o moni m a s e s " , k u r i a m e b u v o p a s i s a k o m a prie Lietuvos valdios politik Vilniuje: d r a u d i m rengti s u s i r i n k i m u s , p r o f s j u n g v a d o v sumi m u s . D a r b i n i n k a i b u v o a u k i a m i prieintis policijai, susitelkti, kovoti u a t l y g i n i m p a d i d i n i m , kurti d a r b i n i n k streik k o m i t e t u s , strei kuoti. A t s i a u k i m e b u v o skelbiami ne tik d a r b i n i n k vienybs kiai, bet ir p a s i s a k o m a prie Lietuvos vyriausyb, r a g i n a m a j nuversti, kovoti 10 u T a r y b valdi Lietuvoje ^. Buvo atvej, kad Vilniaus darbininkai k r e i p d a v o s i R a u d o n o s i o s a r m i j o s d a l i n i vadovujs, p r a y d a m i j u o s utarti153. K o m u n i s t a i tikjosi d a r b i n i n k u s sutelkti G e g u s pirmj. Lietuvos KP Vilniaus organizacija aikino d a r b o m o n m s , kad reikia k a r t u su visos Lietuvos liaudimi kovoti prie t a u t i n i n k reim, u d a r b o m o n i v a l d i ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. N a k t i ba l a n d i o 29 30 d. Vilniuje b u v o iplatinti L K P Vilniaus m i e s t o or ganizacijos atsiaukimai vietos darbininkus D r a u g a i , Vilniaus
1940 m . v a s a r i o 1 3 d . b i u l e t e n i s N r . 3 9 / / T e n p a t . L . 212. T e n p a t . L. 2 1 3 . 1940 m . v a s a r i o 2 1 d . b i u l e t e n i s N r . 4 4 / / T e n p a t . L . 234. 160 1940 m. k o v o 8 d. b i u l e t e n i s N r . 5 8 / / T e n p a t . L. 2 9 6 . 151 1939 m . l a p k r i i o 2 6 d . V i l n i a u s a p y g a r d o s s a u g u m o policijos b i u l e t e n i s / / CVA. F . 4 0 1 . A p . 6. B . 4. L. 1 4 8 . 152 L K P atsiaukimai. T. 4. P. 809810. 153 1 9 4 0 m . v a s a r i o 1 d., k o v o 1 3 d., b a l a n d i o 3 d . v a l s t y b s s a u g u m o d e p a r t a m e n t o b i u l e t e n i a i / / C V A . F . 3 7 8 . A p . 10. B . 6 9 9 . L . 162; B . 2 5 5 . L . 3 3 0 , 4 1 2 .
148 149 147

76

miesto darbininkai!' , kvieiantys kovingai paymti G e g u s pirm154 j . T u o p a i u m e t u , g e g u s 3 d., l e n k n a c i o n a l i s t a i r e n g s i L e n k i j o s k o n s t i t u c i j o s v e n t e i . Abiej j g i n t e r e s a i b u v o n e s u d e r i n a m i . 1940 m . ]hb b a l a n d i o 11 d. K. B i z a u s k o pro mcmoria p a s a k o j a m a , kad pas j atjs lenk komiteto p i r m i n i n k a s B. Kyanovskis ir spjs, j o g G e g u s p i r m j k o m u n i s t a i Vilniuje r e n g i a p u . K . B i z a u s k a s a t s a k , k a d jis a p i e t a i g i r d j s , bet t a i p p a t t u r s ini, j o g t u o s g a n d u s i r n e r i m kelia l e n k s l u o k s n i a i , d a n g s t y d a m i s a v o r e n g i m s i ge g u s 3 d. M a t y t , g a u t a s i n i a s b u v o i r i m a l a b a i r i m t a i . S i e k d a m i u kirsti keli tiek G e g u s pirmosios, tiek G e g u s 3 d. vykiams, balandio 23 d. Vilniaus k o m e n d a n t o sakymu pakartotinai buvo u d r a u s t o s bet k o k i o s e i s e n o s , d e m o n s t r a c i j o s , s u s i r i n k i m a i g a t v s e i r a i k t s e . P o l i c i j o s v a d a s d a v n u r o d y m v i s policijos n u o v a d vir i n i n k a m s balandio 3 0 g e g u s 3 d. sustiprinti s a u g u m . Buvo n u r o d y t a iki b a l a n d i o 2 9 d . p o l i c i n i n k a m s i r policijos v a l d i n i n k a m s g e r a i i m o k t i s k l a i d y t i d e m o n s t r a c i j a s i r s a m b r i u s , s u p r a s t i de monstracij ir sambri organizavim, pagal planus greitai rasti miesto gatves ir aiktes, s o d u s , p a r k u s ir kitas ymesnes vietas, p a t i k r i n t i policijos g i n k l u o t . Visose n u o v a d o s e g e g u s 13 d . pa s t a t y t i s p e c i a l i a s s a r g y b a s , r a i t o s i o s policijos r e z e r v o 1 5 p o l i c i n i n k pasisti k o m e n d a n t o inion patruliuoti d r a u g e su karikiais; be p r a s t o s ginkluots, policininkams iduoti a u t u v u s , pistoletus, aarini duj bomb, dujokauki ir t.t.156 G a l i m i e m s v y k i a m s b u v o r e n g i a m i i r k a r i u o m e n s d a l i n i a i . Vil n i a u s k a r o k o m e n d a n t o iniai b u v o pavesti d u a r v u o i a i . G e g u s 13 d . r a i t e l i e s k a d r o n a s t u r j o b t i p a r e n g t i e s p a d t y j e . P a g a l k o m e n d a n t o plan gatvmis jodinjo d r a g n patruliai. Parengties p a d t y j e b u v o i r p s t i n i n k k u o p a bei t a n k e t s . T o m i s d i e n o m i s b u v o u d r a u s t a d u o t i l e i d i m u s k a r i a m s ieiti m i e s t . N u o n a k t i e s i b a l a n d i o 30 d. g e g u s 1 d. iki g e g u s 5 d. d i e n ir n a k t g a t v s e budjo d a u g patruli . N e g a l i m a n u s t a t y t i , kodl b a l a n d i o 26 d. Vilniaus gulos iauri nio s e k t o r i a u s v i r i n i n k a s s u d a r veikimo, itikus pavojui, p l a n 1 5 8 . P l a n e p a y m t a , k a d V i l n i a u s m i e s t u i bei k a r i u o m e n s g u l a i kiekvie n u m o m e n t u g a l i kilti p a v o j u s : n e p a l a n k a u s o r g a n i z u o t o v i e t o s g a i v a lo ginkluotas sukilimas, kur r e m t ginkluoti briai i umiesio. io p l a n o t i k s l a s , k a d V i l n i a u s m i e s t e d i s l o k u o t i k a r i u o m e n s d a l i niai bei s t a i g o s n e b t u k l u p t i n e t i k t a i . T o d l r e i k i b t i pasi r u o u s i e m s n u s l o p i n t i s u k i l i m tik p r a s i d j u s , a t k u r t i t v a r k i r r i m t , g a r a n t u o t i n o r m a l Vilniaus miesto gyvenim. Buvo sakyta ypa
L K P atsiaukimai. T. 4. P. 447448 C V A . F . 3 1 7 . . 1. B. 22. L. 5. ,at ' Vilniaus m. policijos v a d o n u r o d y m a i . 1. B. 5 0 . L. 7 9 8 0 .
157
154

nuovad

virininkams//

CVA.

F ir

423 karo

1940 m . b a l a n d i o 1 6 d . V i l n i a u s g u l o s v i r i n i n k o ( J . k o m e n d a n t o s a k v m a s V i l n i a u s g u l a i / / C V A . F. 4 9 6 . Ap 2 B 2 158 CVA. F. 423. . 1. B. 50. L. 7 9 8 0 .

erniaus) L 10

77

s a u g o t i vyriausybs galiotinio r m u s , Auros v a r t u s , duj stot, spirito ir naftos sandlius, sustiprinti Lukiki kaljimo a p s a u g , garantuoti nekliudom karini dalini judjim. Aiku, k a d itokios p r i e m o n s b u v o n u m a t y t o s n e p r i e G e g u s p i r m o s i o s v e n t i m . S u t r u k d y t i i d a r b i n i n k v e n t u t e k o b a l a n d i o mn. suimti 96 asmenis, tarp j 62 artjant Gegus pirmajai. Prie Gegus ventes buvo padarytos 65 kratos. G a l i m a spti, j o g b u v o bijoma d a r b i n i n k i r l e n k n a c i o n a l i s t s j u n g o s prie Lietuvos v a l d i Vilniuje. S u n k u p a a i k i n t i i r V i l n i a u s lenk n a c i o n a l i s t pozicij t o m i s dienomis: buvo ileistas a t s i a u k i m a s lenk kalba R o d a c y " (Tvynai n i a i ) , k u r i a m e p a s i s a k o m a prie G e g u s p i r m o s i o s m i n j i m i r demonstracij. Pogrindini karini organizacij vadovai ir nariai prigras lenk darbininkus nedalyvauti demonstracijoje. Komunist s u r e n g t d e m o n s t r a c i j t u r j o ivaikyti n a c i o n a l i s t v a d o v s u d a r y t a s dviej t k s t a n i j takoje e s a n i d a r b i n i n k b r y s 1 5 9 . Tai b u v o n e p a g a l b a Lietuvos v a l d i o s o r g a n a m s , bet s a v i i s k a i i a v i m a i , apie k u r i u o s t u o t a r p u g a l i m e tik splioti. S a v o n u o m o n apie b e s i k l o s t a n i Vilniuje p a d t t u r j o i r libe r a l u s i s l e n k s p a r n a s . Kaip i r a n k s i a u m i n t a i s a t v e j a i s , j o v a d o v a i s u p r a t o , k a d e k s t r e m i s t r e n g i a m a s ipuolis b e p r a s m i s , y p a kad V a k a r fronte h i t l e r i n Vokietija p r a d j o a k t y v p u o l i m ; t o k s ipuolis g a l j o tik s u k e l t i n a u j a s r e p r e s i j a s , n a u j s p a u d i m o b a n g . G a l i m a s d a l y k a s , kad b u v o n o r i m a u k i r s t i keli k o m u n i s t t a k a i lenk darbininkams. N e g a l i m e a t s a k y t i k l a u s i m , k a s n u l m , kad G e g u s pirmoji ir G e g u s 3 d. p r a j o r a m i a i . Dirbo fabrikai ir g a m y k l o s , viej darb darbininkai. I r vl V i l n i a u s k a r o k o m e n d a n t a s kl s a v o n u o p e l n u s : [ . . . ] neramioji visuomen p a m a t m a n o n e p a l a u i a m vali sudrausti i s i o k l i u s . J e i g u a n k s i a u b i a u b l a k s i s , n e t u r j s t v i r t o s linijos isiokliams bausti be atodairos, neatsivelgiant j visuomenins p a d t i e s , t a i g e g u s 1-ji ir 3-ji b t u p r a j visai k i t a i p " , r a jis g e g u s U d. r a p o r t e g u l o s v a d u i . A p i b e n d r i n a n t v i s a t a i , k a s p a s a k y t a , m a t y t i , kad politin p a d t i s Vilniuje per v i s u s a t u o n i s Lietuvos v a l d y m o m n e s i u s b u v o l a b a i s u d t i n g a . L e m i a m t a k jai d a r l e n k n a c i o n a l i s t a i i r j p o g r i n d i n s organizacijos. M e d i a g a apie l e n k p o g r i n d i n e s o r g a n i z a c i j a s n r a g a u s i , bet ir i jos galima padaryti ias a p i b e n d r i n a m s i a s i v a d a s : P o g r i n d i n s l e n k o r g a n i z a c i j o s p o b d i u bei veiklos t u r i n i u b u v o n e v i e n o d o s , bet j a s j u n g b e n d r a s t i k s l a s Lenkijos v a l s t y b s at k r i m a s jos b u v u s i o j e teritorijoje, t.y. s u V i l n i a u s k r a t u , V a k a r B a l t a r u s i j a i r V a k a r U k r a i n a . Vienos p o g r i n d i n s o r g a n i z a c i j o s b u v o o v i n i s t i n s , e k s t r e m i s t i n s , kitos l i b e r a l e s n s , politikai v a l g e s ns, l a n k s t e s n s . T a i a u v y r a v o e k s t r e m i s t i n s , y p a k a r i n s .
1940 m. b a l a n d i o 2fl ir g e g u e s 2 d. v a l s t y b s s a u g u m o d e p a r t a m e n t o b i u l e t e n i a i / / CVA. F. 378. Ap. K). B. 6 9 9 . L. 419, 420, 458.
160

V i l n i a u s k a r o k o m e n d a n t o r a p o r t byla // CVA. F. 496. . 1. B. 22. L. 22.

78

Ekstremistins, karins organizacijos veik ne tik prie Lietuv, bet ir prie TSRS bei Vokietij.^Ypa svarbiu savo udaviniu jos laik valgybin darb. Kam buvo p e r d u o d a m a valgybin mediaga, i tyrint archyv sprsti sunku, bet, turint galvoje Lenkijos ryius su Anglija ir Pranczija, Lenkijos emigracins vyriausybs ir daugy bs e m i g r a n t prieglobst Pranczijoje, aiku, kad inios buvo perduo damos sjungininkams. Tokia j veikla buvo labai pavojinga Lietuvai. Kad Lietuvos teritorijoje veikia tokios lenk organizacijos, negaljo bti patenkintos nei T S R S , nei Vokietija. Lietuva lenk nacionalistams buvo silpniausias prieas, jos terito rijoje buvo palankiausios slygos pltoti prieik veikl, todl jie rengsi Vilni paversti kovos u Lenkijos atkrim centru. Lenk pogrindiniame judjime dalyvavo vairi politini pair mons, politini partij nariai, pabg i internuotj stovykl kari kiai, slapstsi Vilniuje ir aplinkiniuose kaimuose nepatek j a s karinin kai, karo atbgliai, taip pat ateiviai". Buvo mginim i margaspal v mini suvienyti nacionalin front, taiau per d a u g skyrsi j pairos, sitikinimai, garbs s u p r a t i m a s . Subrend, jau nema gyvenimo patirt tur mons kurst prie Lietuv bei lietuvius ir kitas t a u t a s moksleivius, trauk juos pogrin dio darb, reng bsimiems kovos veiksmams tiek Lietuvos viduje, tiek su kitais Lenkijos tariamais bei tikrais prieais. Nema tak, ypa vietos gyventojams, dar liberalusis pogrindis ir legaliai veiks lenk visuomens liberalusis s p a r n a s . J tikslas buvo Vilniuje ir Vilniaus krate ilaikyti lenkikum, lenk teises, pirmavim kaip ir iki karo, bet kitokiomis priemonmis be triukmo, nereikalin gos rizikos, jg vaistymo, tariantis su Lietuvai atstovaujaniais poli tikos ir visuomens veikjais. Liberalusis pogrindis ir is visuomens s p a r n a s savo tak parod rengiantis Lenkijos nepriklausomybs minjimui lapkriio 11 d. Abi takos irykjo per moksleivi streik, Lietuvos valdios o r g a n a m s pertvarkant Stepono Batoro universitet, lenk nacionalistams ir ko munistus palaikantiems darbininkams rengiantis paymti Gegus pirmj ir Gegus 3 d.

LIETUVOS VYRIAUSYBS POLITIKA VILNIUJE IR V I L N I A U S KRATE

MGINIMAI STABILIZUOTI VILNIAUS GYVENIM

Miesto gyventoj aprovizacija. J a u r a y t a , k a d , e n g u s i Vilni, Lietuvos kariuomen r a d o u d a r y t a s daugel parduotuvi, didiausias eiles prie d u o n o s kepykl, s u i r z u s i m i n i dl g a n d apie lito v e d i m ir z l o t o n u v e r t i n i m iki s a n t y k i o 1 litas 5 z l o t a i . M i n t a , k a d V i l n i a u s gyventojai norjo p e r t v a r k y m vos ne pai pirm Lietuvos kariuome n s e n g i m o Vilni d i e n . T o k i a a t m o s f e r a p e r a u g o s p a l i o 31 d. n e r a m u m u s . L i e t u v o s v a l d i o s o r g a n a m s ikilo s k u b u s u d a v i n y s t a i s y t i padt, rpintis gyventoj aprovizacija. Pirmosiomis dienomis karins v i r t u v s d a l i j o vietos g y v e n t o j a m s p o 2 0 2 5 t k s t . p i e t 1 . K a r t u p r a d t a o r g a n i z u o t i p r e k y b a m a i s t o p r o d u k t a i s . P i r m o m i s d i e n o m i s , vos n e k a r t u s u k a r i u o m e n s e n g i m u , p r a d j o veikti p o t r i s M a i s t o " i r P i e n o c e n t r o " p a r d u o t u v e s ; tris btiniausi preki p a r d u o t u v e s a t i d a r V i l n i a u s k r a t o lietuvi k o o p e r a t y v a s R t a " . Tai d a r Lenkijos o k u p a cijos m e t a i s veiks k o o p e r a t y v a s , u d a r y t a s s u s t i p r j u s lietuvi k u l t rinio i r e k o n o m i n i o g y v e n i m o s u v a r y m a m s 1937 m . P r i j u n g u s Vilni prie L i e t u v o s , k o m e r c i n i u s s a n t y k i u s R t a " p a l a i k s u L i e t k i u " . Atidarytosios parduotuvs maisto produktais miesto neaprpino. K a i n t v a r k y t o j o s a k y m u n u o l a p k r i i o 2 d. t u r j o p r a d t i veikti visos m i e s t o p a r d u o t u v s . M a i s t o p r o d u k t u s j o m s tiek M a i s t a s " i r P i e n o c e n t r a s " . B u v o a t i d a r y t a V a l g i o " u k a n d i n , n e t r u k u s kelios v a l g y k k l o s . P i e t s i p r a d i k a i n a v o 2 lt 50 ct 3 lt, v l i a u 1 lt 40 c t 1 lt 6 0 ct. T a i a u j o m i s g a l j o n a u d o t i s tik i K a u n o a t v y k p i n i g i n g i L i e t u v o s v a l d i n i n k a i ir k a r i k i a i . 1939 m. l a p k r i i o 2 d. k a i n t v a r k y t o j o s a k y m u 2 b u v o n u s t a t y t o s t v i r t o s m a i s t o p r o d u k t k a i n o s litais ir z l o t a i s : d u o n o s 1 kg 0,25 lt a t i t i n k a m a i 0,50 zl; p y r a g o 1 kg 0,60 lt ir 1,20 zl; pir m o s r i e s kvietini m i l t 1 kg 0,55 ir 1,10; p i r m o s r i e s s v i e s t o 1 kg 4 ir 8, a n t r o s r i e s 3,80 ir 7,60; k i a u l i e n o s t a u k 2,35 ir 4,70; s d y t l a i n i 1 kg 2,30 ir 4,60; s m u l k a u s c u k r a u s 1 kg 1,25 ir 2,50; d r u s k o s 0,25 lt ir 0,50 zl.

1 2

Vilniaus balsas.

1939. S p a l i o 29.

CVA. F . 4 0 1 . Ap. 6. B. 328. L. 17.

80