12/02/2013

1
TEORIJA
1. Teorijos samprata.
2. Teorijos funkcijos.
Kas yra teorija?
Teorija priepastatoma faktui.
Teorija yra nerodyta hipotez arba
spekuliacija tikrovs, kuri iki iol neaiki,
atvilgiu.
Patvirtinta teorija tampa faktu.
C. S. Holl, G. Lindzey: apie teorij
niekada negalima pasakyti, teisinga ji
ar ne, nors jos prielaidos ar pasekms
tokiomis gali bti.
Teorija tai teoretiko sukurt
slyginum rinkinys. Ji krjo
laisvo pasirinkimo rezultatas.
Teorija gali bti tik naudinga arba
nenaudinga pagal tai, kiek ji gali numatyti,
projektuoti reikinius, kurie vliau
verifikuojami (verifikavimas teisingumo
nustatymas, rodymas), patvirtina savo
teisingum.
Teorijai netaikomi teisingumo ar
klaidingumo kriterijai.
Teorija tai ne duotyb; ji nenulemta
gamtos, duomen ar kit determinant.
Tyrimo metu gauti duomenys gali bti
traukti bet kuri i daugybs teorini
schem.
12/02/2013
2
Teorija konstruojama krybikai ir
laisvai: teoretikas, pasirinkdamas j
dominani vyki pateikimo bd, renkasi
taip pat krybikai laisvai, kaip ir
menininkas skiriasi tik juos dominantys
vykiai ir j vertinimas.
Nra vienintels teisingos teorijos
konstravimo formuls, kaip nra
bendros meno edevr sukrimo formuls.
Teorija tai relevantini (tarpusavyje
besisiejani pagal prasm) prielaid ir
empirini apibrim rinkinys.
Reikalavimai prielaidoms:
Relevantins jos remiasi tos srities
empiriniais reikiniais, kuriuos aikina
teorija;
naudingos, valgios tyrim srityje;
tiek bendros, tiek specifins;
gali skirtis forma nuo matematikai
tikslios formuluots iki santykinai laisvai
suformuluot;

aiki formuluot;
teorijos prielaidos ir kiti elementai privalo
atitinkamai derti vieni prie kit, t. y.,
egzistuoja juos susiejanios taisykls
(teorijos sintaks).
Empiriniai (operaciniai) apibrimai:
Utikrina ry tarp teorijos termin, svok
ir empirini duomen.
Leidia teorij susieti su realybe ir tyrim
duomenimis.
Apibria operacijas, leidianias
imatuoti kintamuosius.
Gali apimti empirinio taikymo momentus.
12/02/2013
3
Empiriniai apibrimai:
gali bti pilni ir tiksls, bet gali bti ir labai
bendri;
turi bti tiek tiksls ir ibaigti, kiek tai
manoma.
Teorija prielaid apie tam tikrus reikinius
rinkinys, kur laisvai sudaro tyrjas ir kuris
turi atitikti tam tikrus vidinio element
tarpusavio ryio logikos ir tiriamos srities
reikalavimus.
Teorijos funkcijos:
1. Teorija leidia irti anksiau
neirtus empirinius santykius.
Kiekvieno tyrimo esm nustatyti
stabilius empirinius ryius tarp reikini ir
kintamj.
Teorijos funkcija sistemingai tam
padti.
teorij galima irti kaip savotik
maln, malant prielaidas, o vietoj milt
gaunami atitinkami empiriniai teiginiai,
kurie vliau gali bti patvirtinti arba
atmesti, gavus vienokius ar kitokius
duomenis.
Pati teorija yra prielaida, ir jos
primim ar atmetim apsprendia
tik jos naudingumas aikinant
vienos ar kitos srities reikinius.
Teorijos naudingum nusako du
pagrindiniai komponentai: verifikacija
ir platumas.
12/02/2013
4
Verifikacija (lot. verus teisingas, facio
darau) teorijos teisingumo
nustatymo procedra, parodanti teorijos
sugebjim formuluoti prielaidas,
patvirtinamas atitinkam empirini
duomen.
Platumas rodo ikelt teigini
iplitimo laipsn arba pilnum (visiems
ar ne tos srities reikiniams taikoma).
Teorijos naudingum rodo ir jos sisteminis
bei euristinis poveikis tyrimams:
Teorija leidia formuluoti teiginius,
utikrinanius grietai organizuotus
tyrimus taip reikiasi teorijos sisteminis
poveikis.
Teorijos sugebjimas skatinti tyrimus
netiktomis idjomis, sukelianiomis net
atmetim, pasiprieinim, vadinamas
euristiniu teorijos poveikiu.
Paskutinis kriterijus vertinant teorij - jos
paprastumas.
Tai gebjimas paprastai ir suprantamai
kalbti apie sudtingiausius dalykus.
Jis svarbus tik tada, kai reikia rinktis i
lygiaveri teorij.
Paprastumas prieingyb sudtingumui,
ir yra greiiau asmenin teoretiko vertyb,
negu btinas teorijos atributas.
2. Teorija galina sujungti toje srityje
inomus empirinius atradimus nuosekli
ir suprantam sistem.
Teorija priemon organizuoti ir
integruoti visa, kas skiriama
atitinkamam reikini ratui.
Taiau:
Jei teorija remiasi tik tuo, kas jau stebta ir
aprayta, jos vert nedidel;
jei tyrjas sivaizduoja, jog teorija tik
odinis nustatyt fakt racionalizavimas,
jis nesupranta, kad pagrindinis
reikalavimas teorijai akcentuoti naujus
ar bent jau nepastebtus dalykus.
12/02/2013
5
3. Teorija saugo tyrj nuo neesmini,
dalini, antraeili reikini.
Naudinga teorija pateikia aikias
instrukcijas, kokius duomenis rinkti,
atsivelgiant konkrei tiriam reikini
srit.
T. Kuhn (1962):
mokslo judjimas gali bti suprantamas
kaip serija revoliucini ingsni, kuri
kiekvien ymi dominuojanti paradigma.
Kiekviena sritis pleiasi nekoordinuotai,
formuojasi ir vystosi atskiri tyrimai ir
teorins idjos, pasiyminios
autonomikumu, tarpusavyje
konkuruojanios iki tada, kol konkreti idj
sistema negyja paradigmos statuso.
Paradigma - teorini ir metodologini
prielaid, kuriomis remiasi konkretus
mokslinis tyrimas, visuma.
Daniausiai paradigmomis tampa darbai,
kurie, i vienos puss, yra tokie netikti,
kad ilgam laikui pritraukia skirting tyrj
dmes; i kitos tie darbai yra atviri,
palieka vietos vlesni kart mokslinink
darbams, leidia rasti neisprst
problem.
Tarp asmenybs teorij nra paradigmin
status gijusi teorij.
Teorija tai tarpusavyje susijusi idj,
teigini ir princip sistema, turinti tiksl
paaikinti tam tikr realybs reikini srit.
KITAIP SAKANT:
Teorija padeda apjungti visk, k mes
inome, ir numato, kaip atrasti tai, ko dar
neinome.
13/02/2013
1
3. Asmenybs teorija (AT)
1. AT samprata.
2. Pagrindins funkcijos.
3. AT komponentai.
4. AT vertinimo kriterijai.
5. AT teiginiai apie mogaus prigimt
Dabartiniame personologijos isivystymo
etape egzistuoja vairios alternatyvios
teorijos, apraanios asmenyb kaip
integruot visum ir kartu aikinanios
skirtumus tarp moni.
Jei mogaus elgesys bt visai aikus,
nereikt kurti asmenybs teorij.
Asmenybs teorija kruopiai patikrinti
samprotavimai arba hipotezs apie tai, kas
yra mons, kodl jie elgiasi taip, o ne
kitaip.
Kiekviena teorija turt atsakyti
tris klausimus:
Kas? Kaip? Kodl?
Kas?
Atsakymas atskleidia mogaus
charakteristikas ir tai, kaip jos
susijusios viena su kitom.
13/02/2013
2
Kaip?
Aikinasi asmenybs determinantes: kaip
genetiniai ir aplinkos faktoriai
sveikauja tarpusavyje, kad gauname
tok rezultat.
Kodl?
Ieko individualaus elgesio prieasi.
Atsakymai irykina individo motyvacines
charakteristikas, kodl jis ar ji aktyvus,
kodl btent taip aktyvus.
Asmenybs psichologijos domjimosi sritis
mogus, jo prigimtis ir elgesys.
Asmenybs teorijos leidia geriau suprasti
mogaus funkcionavimo realiame
pasaulyje unikalum ir sunkumus.
AT funkcijos:
Dvi pagrindins AT funkcijos:
1. Aikina elges.
2. Numato elges.
Asmenybs teorija yra aikinamoji ji
aikina elges kaip tam tikra prasme
organizuot, o tai leidia j suprasti. T. y.,
teorija pateikia prasmi karkas arba
schem, leidiani suprasti ir interpretuoti
visk, kas mums inoma apie atitinkam
reikini klas.
Aikinamoji teorijos funkcija tampa
ypatingai reikminga tada, kai mes turim
daug fakt ir stebjim apie elges.
Naudinga teorija suteikia prasmin
kontekst, kuriame darosi manoma
vienodai aprayti ir interpretuoti mogaus
elges.
13/02/2013
3
Teorija turi ne tik aikinti praeities ir
dabarties vykius, bet ir prognozuoti bei
numatyti ateit.
Ji turi duoti pagrind prognozuojamiems
rezultatams ir vykiams, kuri dar nra.
AT turt kryptingai skatinti tyrimus,
utikrinti galimyb ne tik patikrinti, bet ir
patvirtinti prognozes.
Nepatikrinam teorij mokslin vertingum
nustatyti nemanoma.
Asmenybs teorijos pagrindas gldi
poiryje mogaus prigimt.
Kiekviena pilnavert AT apima eis
pagrindinius komponentus.
AT komponentai:
1. Asmenybs struktra asmenybs
baziniai elementai.
1. Procesas (motyvacija) dinaminiai
asmenybs aspektai, motyvai.
3. Asmenybs augimas ir vystymasis.
4. Psichopatologija normalaus
asmenybs funkcionavimo sutrikim
prigimtis ir prieastys.
5. Psichin sveikata gebjimas be
didesni sunkum adaptuotis ir normaliai
fukncionuoti.
6. Asmenybs kitimai psichoterapini
poveiki takoje.
13/02/2013
4
Pilna asmenybs teorija apima visus
iuos komponentus.
Teorijos turinys ir jos taikymo ribos
priklauso nuo to, kaip aikinami ie
komponentai.
1. ASMENYBS STRUKTRA
Bet kurios asmenybs teorijos pagrindas
struktros aikinimas: kokie asmenybs
struktriniai vienetai (santykinai stabilios
charakteristikos, kurias mons
demonstruoja vairiomis aplinkybmis ir
skirtingu laiku) svarbiausi, kaip jie
tarpusavyje sveikauja.
Jie primena atomus ir lsteles gamtos
moksl teorijose, taiau jie nematomi,
kaip, pvz., nervins lstels ar kt.
Todl jie ir juos apraanios koncepcijos,
kaip ir paios asmenybs teorijos, yra
grynai hipotetins.
Vienas populiariausi struktrini
koncepcij pavyzdi asmenybs
bruo koncepcija.
Bruoas tam tikras savybi kompleksas;
tai psichinis darinys, galinantis daryti
ivadas dl tolesnio asmens elgesio.
Bruoas suprantamas kaip pastovi
ypatyb.
Penki faktori modelis
Neurotizmas,
ekstraversija,
atvirumas patyrimui,
sutariamumas,
smoningumas.
13/02/2013
5
Daniausiai minimi bruo pavyzdiai
impulsyvumas, siningumas, jautrumas,
drovumas.
Asmenybs bruo teorijos autoritetai: G.
Allport, R. Cattel, H. Eysenck, R. R.
McCrae, P. T. Costa ir kt. teigia, kad
geriausia asmenybs struktr aprayti
hipotetini ypatybi, sudarani
elgesio pagrind, terminais.
Asmenybs struktra gali bti aprayta ir
asmenybs tipo koncepcijos pagalba.
iuolaikinje asmenybs psichologijoje
tipas suprantamas kaip daugybs
skirting bruo visuma, sudaranti
savarankik darin, turint aikiai
apibrtas ribas.
Tipas esmin savyb, turinti prieing
poli.
C. G. Jung:
Introvertai;
Ekstravertai.
Bet kuri asmenyb arba viena, arba kita.
Apraant asmenybs struktr galima
naudoti ir kitas svokas, ne tik bruous ar
tipus.
Asmenybs teorijos skiriasi pagal
naudojam element r, struktrinius
vienetus, pagal i element organizacijos
ypatumus.
S. Freud:
Id;
Ego
Superego.
Teigiama, kad tai skmingas sudtingos
struktros pavyzdys.
Asmenybs teorijos skiriasi pagal:
Pasirinkt struktrin koncepcij;
Pasirinkt struktrini element r,
i element organizacijos ypatumus;
Kiek elementai sujungti organizuot
hierarchin sistem.
13/02/2013
6
Bet koks poiris asmenyb, jei jis
pretenduoja bti naudingu, privalo atsakyti
klausim: kokie yra stabils,
nekintantys mogaus ypatumai, elgesio
aspektai?
Todl struktros, jos element
organizacijos problema yra svarbiausias
komponentas visose asmenybs teorijose.
2. Motyvacija (procesas)
Tikslinga asmenybs teorija privalo
aikinti, kodl mogus elgiasi taip, o ne
kitaip.
Motyvacijos (arba mogaus funkcionavimo
proceso) koncepcijos aikina dinamines,
kintanias mogaus elgesio ypatybes.
Kodl mogus sau kelia vienokius ar
kitokius tikslus ir j siekia?
Kokie specifiniai motyvai veria mog
veikti ir nukreipia jo poelgius? Ir t. t.
3 motyvacijos koncepcijos (pagal
Pervin):
Pasitenkinimo (hedonistini) motyv
koncepcija;
Augimo (savs realizavimo) motyv
koncepcija;
Kognityvini motyv koncepcija.
I. Pasitenkinimo motyv koncepcija
didiausi reikm elgesio aikinime
skiria malonumo siekimui ir skausmo
vengimui.
Joje iskiriami 2 modeliai:
tampos mainimo;
adinimo, skatinimo.
1. tampos mainimo modelis arba
stmimo (push), dar aks on
modelis siekiama paalinti tamp,
tenkinant poreikius (fiziologinius): alkis
arba trokulys sukelia tamp, kuri
sumaja pavalgius arba atsigrus.
13/02/2013
7
2. adinimo, skatinimo, dar: traukimo(pull),
morkos prie nos modelis
akcentuojami ioriniai skatintojai, tikslai
arba galutiniai punktai: mogus gali siekti
pinig, lovs, valdios.
Nors ia pabriamas tikslas, o ne vidins
tampos bsena, vis dlto aiku, kad ir ia
kalbama apie pasitenkinimo siekim, tik
iuo atveju pasitenkinimas asocijuojasi su
tikslo pasiekimu.
Todl motyvacijos skatinimo modeliai, kaip
ir tampos mainimo modeliai, laikomi
hedonistiniais arba orientuotais
malonum.
II. Antrasis modelis pagrindine
motyvuojania jga vardija mogaus
siekim augti ir save realizuoti.
Pagal model individai siekia augti ir
realizuoti savo potencial net tampos
didinimo kaina (Maslow, Rogers).
III. Treiasis modelis bdingas
Kognityvinms asmenybs teorijoms,
kurios motyvacij traktuoja kaip mogaus
pastangas suprasti ir nuspti vykius,
vykstanius pasaulyje.
Teigiama, jog mogui bdingas derms ar
painimo poreikis, o ne pasitenkinimo ar
savs realizavimo poreikiai.
Pvz., mogus gali siekti ilaikyti suderint
A vaizd ar nuspti kit moni elges.
iuo atveju nuspjamumas ir vidin derm
svarbi subjektui net tada, jei tenka ksti
skausm ar igyventi diskomfort
Pagal Swann, mons kartais gali rinktis
nemalon vyk, o ne malon, jei jis darys
pasaul stabilesniu ir aikesniu.
13/02/2013
8
Asmenybs psichologijos istorijoje
skirtingais jos raidos etapais vyravo
skirtingos motyvacijos teorijos:
Iki 50 j pagrindin buvo potrauki
teorija (Freud);
Majant dmesiui potraukiams ir tampos
mainimui, ipopuliarjo augimo ir savs
realizavimo modelis (Maslow, Rogeres);
Apie 60 uosius, prasidjus kognityvinei
revoliucijai, susidomta painimo
motyvais.
Dabartiniu metu didja dmesys tikslo
siekim aikinanioms teorijoms,
akcentuojanioms mogaus nor pasiekti
laukiam galutin tiksl.
Teoretikai savo teorijose link akcentuoti
vien kur nors model, labiausiai tinkant
pagal bendr teorijos idj.
Modeliai i esms atspindi personolog
nuostatas, sitikinimus, o ne mogui
bdingus motyvus, nes realybje tam
paiam mogui bdingi vairiausi
motyvai nuo tampos mainimo iki
painimo ir tikslo siekimo.
3. Asmenybs vystymasis
Vienas pagrindini udavini personologui
paaikinti individuali skirtum raid,
asmenybs raid.
Asmenybs teorija turi paaikinti, kas
vystosi, kaip ir kodl.
4. Psichopatologija
Teorija turi aikinti ir prieastis, kodl kai
kurie mons nepajgia prisitaikyti prie
visuomens reikalavim ir efektyviai joje
funkcionuoti.
Kiekviena asmenybs teorija pateikia
savo poir psichini sutrikim
prieastis.
Btinyb analizuoti psichini sutrikim
prieastis dav nemaai poiri, kuri
dauguma kartu silo ir gydymo principus.
13/02/2013
9
Psichodinaminis poiris:
Vaikystje neisprsti konfliktai gali takoti
suaugusiojo patologin elges.
ie konfliktai kyla dl vienalaiki
prietaring sekso ir agresijos potrauki
egzistavimo.
Konfliktai gimdo liguistus simptomus.
Kadangi ie konfliktai nesismoninami ir
mogus nesupranta, kas sukl
simptomus, pastarieji link stiprti.
Bihevioristinis poiris:
Pats elgesys problema.
Norint paaikinti nenormal elges,
nereikia tirti gilumini, nepaint
mechanizm.
Vietoj to ianalizuoti, kaip, kokiomis
slygomis praeityje buvo imoktas nuo
normos nukrypstantis elgesys ir kokios
aplinkybs leido jam ilikti iki iol.
Sociokultrinis poiris:
Tiek normalus, tiek nenormalus mogaus
elgesys turi eimos, visuomens, kultros
atspaud.
Kai kurie santykiai su aplinkiniais, kuriuos
mes sitraukiam ar bnam traukiami, gali
tapti elgesio nukrypim prieastimi ar
skatinti juos vystytis.
Stresai ir konfliktai, kuriuos mogus
igyvena kasdieniame bendravime, gali
sukelti ir stiprinti patologinio elgesio
formas.
Pilna asmenybs teorija turi tikinamai
paaikinti, kodl kai kurie mons
gyvenime jauia toki tamp, kad negali
susidaryti efektyvi gdi problemoms
sprsti.
5. Psichin sveikata
Patikima asmenybs teorija privalo
pasilyti sveikos asmenybs vertinimo
kriterijus.
Kas eina sveikos asmenybs svok?
13/02/2013
10
Freud: brandios (sveikos) asmenybs
funkcionavimo skm nusako
sugebjimas produktyviai dirbti ir palaikyti
normalius tarpusavio santykius (meil ir
darbas).
Bandura: saviefektyvumas arba savo
sugebjimo pasirinkti tikslo pasiekim
utikrinani elgesio form sismoninimas
yra svarbiausia prisitaikymo ypatyb
(sveikos asmenybs poymis).
Maslow: normaliam asmenybs augimui
btinas perjimas nuo primityvi
poreiki (fiziologini ar saugumo)
tenkinimo prie auktesni,
mogikesni (pvz., tiesai ar groiui)
tenkinimo.
Save realizavusi moni asmenybs
profil sudaro tokios savybs kaip
efektyvus realybs suvokimas, poreikis
vienatvei ir asmeniniam gyvenimui, savs
ir kit primimas.
Taigi, psichins sveikatos vertinimo kriterijai
svarbus klausimas kiekvienai ibaigtai
asmenybs teorijai.
6. Asmenybs pasikeitimas
terapini poveiki takoje
Asmenybs teorijos, pateikdamos
informacijos apie psichopatologijos
prieastis, silo ir nukrypstanio nuo
normos elgesio korekcijos kelius: kaip
padti monms kelti savo kompetencij,
mainti neadaptyvaus elgesio
pasireikimus, pasiekti pozityvi
asmenybs pokyi?
Daugelis teorij labai kruopiai aprao
klinikinius (konsultavimo) aspektus, todl
terapini krypi yra beveik tiek pat,
kaip ir asmenybs teorij.
Jos skiriasi ne tik gydymo metodais, bet ir
j krj poiriais asmenyb apskritai.
Viename poliuje psichodinamin
teorija, svarbiausi viet skirianti
nesuvoktiems konfliktams ir patiriai, gytai
vaikystje, laikanti juos dominuojaniais
faktoriais asmenybs elgesio kontrolje.
13/02/2013
11
Todl psichodinaminis terapinio poveikio
modelis siekia padti monms isiaikinti
istumt i smons vaikysts konflikt
prieastis ir altinius; suprasti, kaip ie
konfliktai veikia j gyvenimus suaugus.
Kitame poliuje biheviorizmas, teigiantis,
kad elges didele dalimi slygoja gyvenimo
vykiai ir supanti aplinka.
Sutrikusios adaptacijos mons arba savo
laiku nesugebjo imokti gyvenimo
reikalavimus atitinkani gdi, arba j
imoko nepakankamai, arba imoko
netinkam, kuriuos pastiprino aplinka.
Tokius mones reikia mokyti nauj elgesio
form, padti atsikratyti nepakankamai
adaptyvi.
Terapiniai poveikiai leidia mogui
pervertinti ir pakeisti daugel savo
asmenybs ir elgesio aspekt, poir
save, emocines reakcijas, vertybes,
gyvenimo tikslus ir kt.
Asmenybs ypatum tyrimas savo ruotu
padeda pasirinkti priemones, galinias
padti modifikuoti netinkamo elgesio
formas, sudaryti individui slygas
efektyviau funkcionuoti.
13/02/2013
1
Pagrindiniai teorij teiginiai
apie mogaus prigimt
Tai ieitiniai teiginiai, kuriais remiasi
teorijos ir kurie leidia jas suprasti bei
vertinti.
Tai teiginiai apie mogikj prigimt.
Jie yra subjektyvs, nes, tiktina, remiasi
teoretik asmenine patirtimi.
ie baziniai teiginiai slygoja kit moni
suvokim, j tarpusavio santykius, o,
kalbant apie personologus teorij apie
save ir kitus sukrim.
ymiausi personologai turi sav mogaus
prigimties supratim pagal emiau
pateikiamas charakteristikas, ir n viena
nors kiek ymesn teorija negali bti
teisingai suprasta, neatsivelgus j.
Teiginiai ymi santykinai pastovias
charakteristikas, ir bet kuris
personologas pasirenka tarp prieing
poli.
Kiekvienas teiginys tai kontinuumas tarp
prieinguose poliuose isidsiusi
prieing charakteristik.
Teoretikas, ireikdamas savo poir
skirtingas mogaus prigimties puses,
renkasi savo viet kontinuume tarp
bipoliarin charakteristik.
1. Laisv - determinizmas
Vienas svarbiausi klausim i mogaus
prigimties vidins laisvs laipsnis,
kuris bdingas monms, renkantis jiems
savo mini ir poelgi krypt, kontroliuojant
savo elges.
13/02/2013
2
Kiek subjektyviai igyvenamas laisvs
jausmas veikia konkrei moni
apsisprendimus?
Kiek mogus laisvas rinkdamasis?
Kiek jo pasirinkim lm vieni ar kiti
veiksniai?
Kiek jo elges lm dalinai ar pilnai u
smons rib esantys veiksniai?
Rogers: mogus yra asmenyb savo
paties krimo procese, jis kuria savo
gyvenim laisvai.
Skinner: autonomikas, laisvas mogus
susikurtas darinys, naudojamas paaikinti
tam, ko kitaip paaikinti nemanoma.Jis
atsirado kaip ms neiprusimo rezultatas,
kuris, didjant ms supratingumui,
dingsta.
Jei psichologas, remdamasis savo
patirtimi ir faktais, turjusiais takos jo
brendimui, mano, kad mons laisvi
apsisprsdami, tai atpastam jo teorijoje.
Tiktina, kad toks teoretikas sukurs teorij,
kurioje mons veikia laisvai, yra atsakingi
u savo veiksmus ir daugiau ar maiau
sugeba veikti vairi veiksni tak.
ioje teorijoje laisvas pasirinkimas
svarbiausia mogaus charakteristika.
Jei peronologas pripasta determinizm,
jo teorijoje mogaus elges apsprs vieni
ar kiti veiksniai (nesismoninti motyvai;
iorinis pastiprinimas; vaikysts patirtis;
fiziologiniai procesai; genetins prielaidos;
kultriniai poveikiai...).
Nors veiksniai skirtingi, iai krypiai
atstovaujanius poirius vienija idja, jog
mogus nra laisvas, jo elges slygoja
kakas.
Pozicija, kurios personologas laikosi
vertindamas mogaus elges kaip laisv ar
determinuot, tiesiogiai veikia vis jo
teorij - kitas ivadas apie mogaus
prigimt, visus svarbiausius jos teiginius.
2. Racionalumas - iracionalumas
Kiek ms proto jga pajgi takoti
kasdien ms elges?
Ar mons racionalios btybs, ir j elges
valdo protas, ar iracionalios,
pasiduodanios u proto rib
egzistuojanioms iracionalioms jgoms?
13/02/2013
3
Nors nerasime n vieno asmenybs
teoretiko, kuris laikyt mones arba tik
racionaliom, arba tik iracionaliom btybm,
j darbuose pastebimi ryks skirtumai
pagal teigin:
Kelly: akcentuoja moni racionalum -
kiekvienas mogus mokslininkas,
tyrintojas; intelektiniai procesai
svarbiausi suprantant mogaus elges;
Freud: visi psichiniai procesai i esms
nesismoninami.
Personologo pozicija iuo klausimu
sudlioja pagrindinius jo teorijos akcentus:
Jei teoretikas mano, jog mogaus protas
ypatinga jga, jo asmenybs teorija
aprains elges, ymia dalimi valdom
kognityvini proces.
Tiktina, jog tokia teorija domsis
kognityvini proces pobdiu, vairove,
raida.
Jei personologas mano, kad svarbesni
iracionals veiksniai, jo teorija greiiausiai
elgesio skatintojais vardins iracionalias
jgas, kuri asmenyb dalinai ar visai
nesismonina.
Teoretiko poiris racionalum
iracionalum veikia ir kitus teiginius.
3. Holizmas - elementalizmas
Holistinis poiris: mogaus prigimtis
tokia, kad jo elges suprasti ir aikinti
galima tik tyrinjant individ kaip
nedalom visum.
Asmenyb galime painti tik kaip visum,
nes element tyrimas dar nepaaikina
funkcionalios struktros (getalto).
Kuo daugiau fragment suskaidysim
organizm, tuo didesn tikimyb, kad
tursim reikal su dirbtine abstrakcija, o ne
su gyvu mogumi.
...pus gabaliuko kreidos vis dar yra
kreidos gabaliukas, tik trumpesnis; pus
slieko tai pus slieko; pus mogaus
jokiu bdu ne mogus (Shlyen, 1963).
13/02/2013
4
Elementalistin pozicija:
mogaus prigimtis ir elgesys gali bti
suprantami tik tyrinjant kiekvien
fundamental elgesio aspekt atskirai,
nepriklausomai nuo kit.
Svarbiausias klausimas kokiais analizs
vienetais ir kokiu lygiu tirsime asmenyb.
Sisteminis mogaus supratimas manomas
tik jo sudtini dali detalios analizs
pagalba;
Teorijos teiginiai, hipotezs ir kt. neaprpia
viso mogaus elgesio, nepatikrinami jo
viso atvilgiu; jie privalo bti tikrinami
iskirt element lygyje.
4. Konstitucionalizmas -
invaironmentalizmas
Nuo seniausi laik sprendiama
problema "prigimtis ar aukljimas", svarbi
ir iandien, nes lemia asmenybs
struktros ir asmenybs vystymosi
koncepcijas.
Konstitucionalizmas - aikinimas apie
bruo (ar kit savybi) paveldimum.
yms XXa. psichologai H.J.Eysenck ir
R.B.Cattell sukr teorijas, kuriose
pabriama genetini uuomazg ir fizins
konstitucijos taka pagrindini asmenini
bruo vystymuisi.
Kai kurios kitos teorijos pabria individo
biologinius pradmenis (S. Freud: id -
paveldtas bazinis asmenybs
komponentas).
Invaironmentalizmas teigia, kad
lemiamas vaidmuo mogaus elgesio
formavimesi tenka aplinkai.
Rykus nuo J. Watson laik.
Aplinkoje akcentuojamas imokimas -
psichologinis procesas, kurio dka supanti
aplinka formuoja elges.
io poirio laiksi daugelis asmenybs
psicholog, jis rykus neobiheviorizme (ir
ne tik).
5. Kintamumas nekintamumas
(pastovumas)
Kiek individas gali fundamentaliai keistis
gyvenimo eigoje?
Kiek i tikrj gali keistis asmenybs pagrindins
charakteristikos?
Kuo galima aikinti kitimus - evoliucijos eiga ar
asmenybs vystymusi?
Ar ioriniai pokyiai, kuriuos mes stebime
savyje, i tikrj yra tik ioriniai, nepalieiantys
asmenybs gilumins struktros?
13/02/2013
5
Daugelis asmenybs apibrim, kaip jau
minta, pabria gyvenimo istorij,
vystymosi istorij arba vystymosi
perspektyv.
Kintamumo - pastovumo supratimas
paaikina, kiek fundamentali pasikeitim,
personologo nuomone, gali patirti
asmenyb gyvenimo eigoje.
Freud: neirint mogaus elgesio kitim,
pagrindin asmenybs struktra
formuojasi vaikysts igyvenim pagrindu,
(iki madaug penkeri met) ir i esms
gyvenime nekinta.
Esminiai asmenybs pokyiai jei ir vyksta,
tai reikalauja dideli pastang ir tik ilgai
trunkanio ir skausmingo psichoanalizs
proceso rezultate.
Personologai, pripastantys asmenybs
keitimsi, skirtingai j aikina savo
teorijose. J teorijos gali:
apimti viso gyvenimo stadijinio vystymosi
koncepcij;
orientuotis jgas, sukelianias pokyius
elgesyje;
akcentuoti asmenybs vystymosi
tolimesnes perspektyvas.
6. Subjektyvumas -
objektyvumas
C. Rogers, atstovaujantis fenomenologinei
krypiai asmenybs teorijoje, teig, kad
individo vidinis pasaulis , ko gero,
esmingiau veikia jo elges negu supanios
aplinkos poveikiai.
Fenomenologams svarbiausia yra
mogaus subjektyvi etalon sistema, ir jo
stebimas elgesys bus nepainus
neatsivelgus j.
Teorijos, pripastanios subjektyvum,
remiasi individo patirtimi.
Skinner: mokslins analizs udavinys -
paaikinti, kaip mogaus elgesys siejasi su
slygomis, kuriose jis evoliucionuoja kaip
ries atstovas, ir slygomis, kuriose
individas gyvena.
13/02/2013
6
Skinner ir kitiems bihevioristams mogaus
elgesys yra iorini objektyvi faktori
poveikio rezultatas - btent iuos
dsningus tarpusavio ryius tarp faktori ir
organizmo elgesio turi tirti psichologijos
mokslas.
Pripastantys objektyvum teoretikai
akcentuos objektyvias reakcijas ir
dsningus elgesio ryius su imatuojamais
aplinkos faktoriais.
Jiems tikroji psichologija - tai mokslas apie
elges, o subjektyviems igyvenimams
bus skiriama labai maai dmesio.
7. Proaktyvumas reaktyvumas
Proaktyvaus poirio esm: vis elgesio
form altinis yra paios asmenybs
viduje (mons greiiau elgiasi ir veikia,
nei reaguoja).
Pripastami vidiniai faktoriai kaip varomoji
jga.
Personologai, pripastantys proaktyvum,
pvz., Maslow, formuluoja koncepcijas,
turdami tiksl paaikinti, kaip mons
inicijuoja savo poelgius.
I reaktyvumo pozicijos elgesys
aikinamas kaip reakcij iorinio pasaulio
stimulus visuma.
Elgesio prieastys iimtinai iorins.
Reaktyvios orientacijos personologai (pvz.,
Skinner ir kt.) labai vertina koncepcijas,
kuriose analizuojami stimulo - reakcijos
ir/arba elgesio - aplinkos tarpusavio ryiai.
8. Homeostaz heterostaz
Tai klausimai, susij su mogaus
motyvacija:
kas skatina veikti individ - ar btinyb
sumainti tamp, ilaikyti vidin
pusiausvyr (homeostaz)?
O gal pagrindin jo motyvacija nukreipta
vystymsi, nauj stimul paiekas ir savs
realizavim (heterostaz)?
13/02/2013
7
Randama diametraliai prieing poiri
iuo atvilgiu.
Kaip teigia Buhler, nemanoma vienu metu
tikti homeostaze ir savs realizavimu kaip
galutiniu tikslu.
Dollard ir Miller - ymiausi homeostazs
propaguotojai.
Jie man, kad asmenybs charakteristikos
imokstamos, ir ia svarbiausias yra ryys
tarp suadinimo (pvz., alkio) ir pastiprinimo
(iuo atveju maisto).
Pagal juos, pastiprinimas visada sumaina
pradinio suadinanio stimulo jg.
mons yra tokie, kokie jie yra todl, kad
jie gijo pastovias savybes, kuri dka
darosi manoma sumainti skatinanio
motyvo jg ir isaugoti vidin
pusiausvyr.
Be homeostatinio motyvacijos pagrindo
asmenybs vystymasis nemanomas.
Homeostaz propaguojantys personologai
savo teorijose nagrinja pagrindini
mogaus poreiki ir instinkt turin ir
vairov, vairius asmenybs
mechanizmus, leidianius sumainti
tamp.
Maslow ir Rogers ikl prieing idj:
pagrindin moni motyvacija yra
nuolatinis asmeninio ir savs realizavimo
siekimas.
Vietoj to, kad savo elgesiu siekt
patenkinti poreikius ir tuo paiu sumainti
tamp, mons pagal savo prigimt
pastoviai ieko nauj stimul ir galimybi
ibandyti savo jgas, kad galt save
realizuoti.
Btent i motyvacin tendencija ir skatina
asmenybs vystymsi.
13/02/2013
8
Heterostazins orientacijos asmenybs
teorijose akcentuojama mogaus motyv
integracija, paklstanti savs realizavimo
udaviniams, siekimams ateityje, tuo paiu
ir vairios priemons, leidianios
monms augti ir save realizuoti.
9. Painumas-nepainumas
James ra: "Ms mokslas - tai laas,
ms neinojimas jra".
Tai puikiai iliustruoja asmenybs prigimties
painumo - nepainumo esm.
Ar mogus yra pilnai painus mokslui, ar jo
prigimtyje yra kakas nepainaus?
Akivaizdu, kad iandien personologai
neino visko apie asmenyb ir, matyt,
klausim reikt performuluoti taip: ar jie
kada nors pajgs tai padaryti?
Asmenybs teoretikai grietai skiriasi iuo
poiriu, ir tai siejasi su kit asmenybs
charakteristik pasirinkimu.
Pvz., determinizmo ir objektyvumo
alininkai asmenyb iri kaip mokslui
paini, mogaus elges potencialiai skiria
tradicinei mokslins analizs sriiai.
J.B.Watson: sistemingas stebjimas ir
mokslinis eksperimentas leidia suprasti
principus, sudaranius mogaus elgesio
esm.
Panaiai mano ir kiti bihevioristai.
Prieingame painumo nepainumo
poliuje yra fenomenologin teorija.
Rogers rodinjo, kad kiekvienas mogus
gyvena pastoviai kintaniame
subjektyvaus patyrimo pasaulyje, kurio
centru yra jis pats.
13/02/2013
9
Asmeninis patyrimo pasaulis yra
konfidencialus, privatus ir tikrja to odio
prasme pilnai painus tik paiam subjektui.
is poiris atmeta asmenybs mokslinio
painimo galimyb, neirint to, k mes
ateityje apie asmenyb suinosime.
Personologai, tikintys asmenybs
painumu, pastoviai vystys ir
metodologikai tikrins savo teorij, sitikin
bsimu rezultatu.
J nesustabdys ir suvokimas, jog j
gyvenime tai gali nevykti; jie manys, kad
j darbai reikmingai pagreitins
psichologijos mokslo jim tiksl, t.y.
asmenybs painum.
I kitos puss, jei mokslininkas mano, jog
asmenyb nepaini moksliniais metodais,
jis stengsis ieiti u mokslo rib,
mgindamas iekoti mogaus supratimo
bd.
Praktikai jis gali mginti savo teorij
vesti nemokslines koncepcijas ir/arba
aktyviai mginti naujai apibrti
psichologij kaip moksl, kad pateisint
toki koncepcij egzistavim
psichologijoje.
Bet kuriuo atveju jo teorija ir metodologija
atspinds jo sitikinim tuo, jog mogaus
prigimtis nepaini dabartinei psichologijai.
13/02/2013
10
Apibendrinimas
Labai svarbu suprasti, i kur atsiranda ie
svarbiausi teiginiai, kas j altiniai.
Manoma, kad jie atspindi paties teoretiko
pasaulir, juose irykja jo
asmenybs ypatybs.
Teoretiko teiginiai apie mogaus prigimt -
tai jo individualybs, jo sitikinim,
svarbiausi nuostat ir vertybi atspindys.
I ia seka labai svarbi idja: koncepcijos
apie mogaus elges didele dalimi atspindi
tai, k personologai galvoja apie save ir
aplinkinius.
Kai kuriose teorijose tai akivaizdu:
nagrindami teorijas, mes lengvai suinom
apie juos paius ir j poirius ir mogaus
prigimt.
Todl reikmingomis tampa mokslinink
biografijos - nagrindami tyrintojo -
teoretiko gyvenimo aplinkybes, mes
gauname galimyb pasekti jo teorini
sitikinim formavimosi keli, asmenins
patirties tak teorini teigini atsiradimui.
1
ASMENYBS TEORIJOS
S. Freud asmenybs teorija
S. Freud (1856 1939)
Austr psichoanalitikas
Studijavo medicin
(neurologij)
Susiavjo hipnoze
Ankstyvuoju laikotarpiu
dirbo su Breurer
Naci okupacijos metais
emigravo Anglij, ten ir
mir
Pasmons tyrinjimas
Hipnoz
Laisvosios asociacijos
Sapnai
Riktai
Asmenybs struktra
Topografinis asmenybs organizacijos
modelis: smon, priesmon,
pasmon.
Struktrinis asmenybs modelis: Id, Ego,
Superego.
2
Freud ilg laik naudojo topografin
asmenybs organizacijos model, pagal
kur psichik galima padalinti tris dalis:
Smon. Susideda i poji ir
igyvenim, kuriuos mogus suvokia tam
tikru momentu.
Priesmon. Susideda i patirties, kuri
tam tikru momentu nesuvokiama, bet
lengvai grti smon spontanikai ar
valingai (pvz., mogus lengvai gali
atsiminti, k veik vakar, su kuo buvo
susitiks, k skait ir t.t.). Tai lyg
tarpininkas tarp smons ir pasmons.
Pasmon. Primityvi instinkt, emocij ir
atsiminim (umirtos vaikysts traumos,
prieikumas tvams, seksualiniai
potraukiai), kurie nepriimtini smonei ir
todl buvo istumti, talpykla. Pasmons
mediaga daug kuo lemia kasdien ms
gyvenim ir gali reiktis umaskuota,
simbolone forma sapnuose, fantazijose ar
aidimuose.
Pasmonje negalioja logika (prieingi
dalykai gali reikti t pat), ikreiptas laikas
(skirting period vykiai gali egzistuoti tuo
paiu laiku), ikreiptos erdvs
(nesilaikoma proporcij dideli daiktai gali
bti talpinami ma viduje.
Pasmon labiausiai atsiskleidia
sapnuose. Tai simboli pasaulis, kur
daugyb idj gali tilpti viename odyje,
kur vieno daikto detal gali reikti daug
skirting daikt (pvz., dl simbolizacijos
vyrikas organas gali bti pateiktas kaip
boktas, nosis, moteris kaip cerkv ar
valtis ir t.t.).
Minti psichikos lygiai
pasireikia mogaus
asmenybje, kuri taip pat
sudaro 3 dalys:
3
Id
Tai seniausias, didiausi reikm turintis
asmenybs sluoksnis, kuris yra pasmons
energijos altinis, teikiantis j asmenybei i
gimt instinkt maistui, orui, gimins pratsimui,
agresijai.
i asmenybs dalis vadovaujasi malonumo
principu, ignoruodama aplinkos reikalavimus,
visuomens normas.
Jeigu asmenybje vyrauja is pradas, mogus
igyvena konfliktus su visuomene, jos
normomis.
Pagrindiniai instinktai, teikiantys gyvybin
energij (libido), nuolat prietarauja tarpusavyje
ir slygoja asmenybs veikl. Tai gyvybs,
gimins pratsimo (Eros) ir mirties, save
arba aplink nukreiptos agresijos,
destrukcijos (Thanatos) instinktai. Jie gali bti
patenkinami tiesioginiu bdu, istumiami
pasmon, (kur bdami kelia vidinius konfliktus
ir tamp) arba netiesiogiai sublimacijos bdu
(pasirenkant visuomenei priimtin j
patenkinimo form, perkeliant juos koki nors
veikl).
Kaupiantis energijai, didja tampa.
Procesai, kuri pagalba Id isilaisvina i
tampos, yra vadinami reflektoriniais
veiksmais bei pirminiu procesu.
1. Reflektoriniai veiksmai Id
automatikai atsako sujaudinim ir i
karto paalina tamp (kosjimas,
aaros). Taiau tokiu bdu ne visa
tampa gali isilaisvinti.
2. Pirminis procesas instinktyvi poreiki
patenkinimas fantazijoje (pvz., kdikiai
sivaizduoja juos maitinani krt). Tai
psichikos reikinys, pirmaisiais gyvenimo
metais vyraujantis visoje asmenybje, o
Id srityje iliekantis vis gyvenim. Tai
ikiloginis, ikiodinis, patyrimo ir imokimo
dar nesupavidalintas ir nespecializuotas
psichikos vyksmas.
Ego
Tai smoningoji asmenybs dalis,
besivadovaujanti realybs principu. Jos
dka mogus gali suderinti savo poreikius
su visuomens normomis, bendrauti su
aplinka. Ego suderina Id princip noriu
su Superego principu reikia.
4
Superego
Sins balsas.
Dvi sistemos:
Sin;
Ego idealas
Tai virutinis asmenybs sluoksnis,
suformuotas visuomens norm ir
taisykli; j mogus gyja patirties ir
aukljimo dka. Tai pati nepastoviausia
asmenybs dalis, nes normos tarsi
primetamos i alies, ir geriausiu atveju
mogus jas internalizuoja, t.y. sisavina ir
ima jomis vadovautis kaip savomis. Gali
bti situacij, kai mogus lengvai atsisako
i taisykli ir ima vadovautis instinktais.
Sin baudia mog, versdama j
jaustis kaltu, o ego idealas mog
apdovanoja ir jis gali savimi didiuotis.
Superego neveikia pagal realybs
princip. Jis stengiasi tikinti Ego, kad
idealistiniai principai yra svarbiau u
realistinius.
Dalis Superego yra yra smoninga ir
priesmoninga, dalis pasmoninga.
Smoningoji ir priesmoningoji jo dalis
apytikriai atitinka tai, k vadinam sine.
Pasmoningo Superego formavimasis
priklauso nuo vaiko supratimo apie
teisingum. Kaip ir ketveri penkeri
met vaikui, taip ir pasmoningam
Superego nra didelio skirtumo tarp
mini ir darb, vaizdini ir tikrovs, ir jis
kaltina bei baudia Ego visais atvejais
vienodai.
Superego pritarimo stoka sukelia kalt,
gd, menkavertikumo jausm, o
pritarimas pasitikjim, pasitenkinim
savimi, stipr savigarbos jausm.
Vienas i svarbiausi Ego sieki io
pritarimo isaugojimas, ir dl to jis
pasirengs vairiais gynybos
mechanizmais kovoti prie instinktus,
kuriuos nepalankiai vertina Superego.
5
Elgesio motyvacija
Nuosekliai laiksi psichinio
determinizmo princip joks psichikos
vykis nra atsitiktinis;
kiekvienas psichinis reikinys yra
priklausomas nuo vis kit asmenybje
pasireikusi ir besireikiani, ankstesni
ir dabartini psichini reikini ir proces
sveikos ir yra jos padarinys;
Visa, kas vyko anksiau, nulemia tai, kas
vyksta dabar, o tai savo ruotu nulemia
ateities vykius.
mogus yra sudtinga energetin sistema.
Energija gali transformuotis i vienos
bsenos kit, bet negali niekur inykti, t.
y. psichin energija gali transformuotis
fizin ir atvirkiai.
Psichins energijos altinis yra
neurofiziologin sujaudinimo bsena,
atsirandanti nepatenkinus kno poreiki.
Kno poreiki psichinis vaizdinys
instinktas.
Bet kokio elgesio tikslas sumainti
tamp, atsirandani dl energijos
susikaupimo, t. y. patenkinti instinktus.
Iskyr dvi pagrindines instinkt grupes:
1) Eros instinktai, reikalingi
gyvybiniams procesams palaikyti ir
ries dauginimuisi;
2) Thanatos mirties instinktas;
iaurumo ir agresijos pagrindas.
Instinkt charakteristikos:
altinis organizmo bsena arba poreikis, kuris
t bsen sukelia (alkis, trokulys);
Tikslas paalinti arba sumainti to poreikio
sukelt sujaudinim; pasieks tiksl mogus
patiria trump palaimos jausm;
Objektas bet kuris mogus, daiktas ar kas
nors savame kne, kas gali patenkinti instinkt;
Stimulas energijos kiekis, reikalingas
patenkinti instinktui; jis gali bti vertintas
pagal tai, kiek klii teko veikti, kol
instinktas buvo patenkintas.
6
Taigi, vidiniai poreikiai suadina mogaus
aktyv elges, o t poreiki patenkinimas
maina aktyvum, ir organizmas grta
pusiausvyros bsen. Po to vl viskas
kartojasi i pradi asmenyb priversta
vl ir vl kartoti sujaudinimo ramybs
cikl tai vadinama kyriu kartojimu.
Energija gali bti perkelta kit objekt, jei
norimas objektas yra nepasiekiamas (pvz.,
mogus jauia pykt virininkui, bet pykti
ant virininko nra saugu, ir jis savo
agresij nukreipia mon ar vaikus).
Energija gali bti ikrauta destruktyviai
(kariaujant) ar konstruktyviai (kuriant).
Asmenybs vystymasis
Vaikysts igyvenimai turi lemiam
reikm asmenybs formavimuisi visais
gyvenimo periodais.
Kiekvienas mogus pereina
psichoseksualinio vystymosi stadijas,
kurios yra biologikai determinuotos ir
bdingos visiems monms,
nepriklausomai nuo kultrins aplinkos,
kurioje jie gyvena.
Pagrindinis faktorius, nulemiantis
asmenybs vystymsi, yra seksualinis
instinktas.
Psichoseksualinio vystymosi stadijos
pavadintos pagal kno dal, kuri toje
stadijoje stimuliuojant galima pasiekti
didiausi pasitenkinim.
Psichoseksualinio vystymosi
stadijos
1. Oralin stadija;
2. Analin stadija;
3. Falin stadija;
4. Latentinis periodas;
5. Genitalin stadija.
Nerimas ir gynybiniai mechanizmai
Nerimo tikslas perspti mog apie
artjant pavoj, kur reikia pasitikti arba jo
ivengti.
Priklausomai nuo to, i kur sklinda pavojus
(aplinkos, Id ar Superego) skiriami trys
nerimo tipai.
7
Nerimo tipai
1. Realistinis nerimas emocinis atsakas
real pavoj. is nerimas inyksta, kai
inyksta pavojus, ir yra reikalingas
savisaugai.
2. Neurozinis nerimas emocinis atsakas
pavoj, kad Id impulsai pateks
smon.
3. Moralinis nerimas emocinis atsakas
pavoj, kad Superego nubaus Ego.
Jei Ego nesugeba susitvarkyti su nerimu
racionaliai, jis pradeda naudoti
neracionalius metodus gynybinius
mechanizmus.
Gynybini mechanizm paskirtis padti
mogui ivengti instinkt sismoninimo.
Patys bdami nesmoningi, jie ikreipia,
neigia ar falsifikuoja realyb.
Kiekvienas mogus turi savo gynybini
mechanizm rinkin.
Gynybos mechanizmai
Istmimas
Regresija
Atvirktinis reagavimas
Projekcija
Racionalizacija
Perklimas
Sublimacija
Patologija
Neuroz. Jas sukelia vaikysts trauminiai
potyriai., kurie istumiami i smons ir
umirtami, taiau ilieka pasmonje ir
lemia neurozi simptom atsiradim.
Psichoz. Asmenybs struktros
sugriva. Situacija daug kuo primena
ankstyvsias raidos stadijas, kai
asmenyb dar nediferencijuota ir riba tarp
savs ir iorinio pasaulio yra neaiki arba
jos i viso nra. Bdinga gili regresija ir
primityvs gynybos mechanizmai.
Psichoanalitin terapija
Jos tikslas isprsti neurozin konflikt, t.
y. atskleisti pasmons turin ir integruoti j
smon.
Atskleisti pasmons turiniui Freud
naudojo laisvj asociacij metod, sapn
analiz ir kt.
Psichoanalitin terapija siekia, kad
pacientas pats save suprast.
8
Suvoks pasmonines savo elgesio ir
problem prieastis, pacientas pradeda
naujai suvokti dabartin savo situacij jis
lyg praregi.
Toliau ilgas darbas, kol pasiekiama, kad
tai, kas suprasta, bt panaudota
keitimuisi.
Teorijos vertinimas
Didiul taka psichologijai, kitiems
mokslams
iuo metu prietaraujama daugeliui idj
Teorija kritikuojama dl nemokslikumo
Daugum fakt aikina jau vykus faktui
S. Freud pasekjai ir atskalnai
C. G. Jung
A. Adler
E. Erikson
Neofroidistai:
E. Fromm
C. Horney
H. S. Sullivan
C. G. Jung (1875 1961)
Baig medicin,
specializavosi psichiatrijoje
Bendradarbiavo su Freud,
vliau susipyko
Jo sukurta teorija
vadinama analitine
psichologija
Tyrinjo nesismonint dinamini
potrauki tak mogaus veiklai ir elgesiui.
Pasmonje gldi ymiai daugiau, nei
seksualumo ir agresijos potraukiai.
Buvo sitikins, kad mog veikia
pasmons vaizdiniai, kil i monijos
evoliucijos ir istorijos.
Jie yra gimti ir isamesniam j
paaikinimui Jungas panaudojo
kolektyvins pasmons termin.
9
Asmenybs struktra
Smon
Pasmon:
Individuali
Kolektyvin:
Archetipai
Smon
Tai ta psichikos dalis, kuri yra inoma
individui: dabarties mintys, jausmai,
dabartyje ikil prisiminimai.
Domino, kaip veikia smon ir kodl
skirting moni smon veikia skirtingai.
Nordamas vardinti smons
komponentus, jis sukr psichologini tip
teorij.
Tipai ir funkcijos
Asmenybs orientacijos kryptis -
introvertas ar ekstravertas.
Asmenybs funkcijos:
Racionalios: mstymas, jausmai;
Iracionalios: jutimai, intuicija.
Individuali pasmon
Tai turinys, kuris buvo smoningas, bet
dabar nuslopintas (konfliktai, iuo metu
nesvarbus patyrimas).
Joje nra Freud minim instinkt.
Individualiojoje pasmonje gldi
kompleksai.
Kompleksas tai struktrinis psichikos
elementas, kur sudaro asociacij telkinys,
besigrupuojantis apie tam tikr afekt.
Tai emocin krv turini mini, jausm ir
prisiminim sankaupa.
Kompleksas sudarytas i erdies ir
kiauto.
erd sudaro archetipinis pagrindas,
kuriame atsispindi universalus mogikojo
patyrimo modelis.
10
erdis pritraukia vairius igyvenimus
vaikystje ir per vis gyvenim taip
formuojasi komplekso kiautas.
Kompleksai yra i dalies savarankiki
psichikos dariniai. Jie gali daryti didel
tak mogaus elgesiui ir kartais visikai
uvaldyti jo smon (valdios kompleksas
ir kt.).
Kiekvienas mogus yra unikalus, ir jo
individuali pasmon upildyta tik jam
bdingais kompleksais, nuo kuri
priklauso jo pasaulio suvokimas.
Individualios pasmons turin manoma
sismoninti.
Kolektyvin pasmon
Nepriklauso nuo asmeninio patyrimo;
Sudaryta i pirmini vaizdini archetip.
mogus gimsta ne tuias, bet su tam
tikra parengtimi kakaip elgtis, jausti,
suvokti, galvoti. Jis yra paveldjs i savo
protvi tam tikrus psichinius darinius,
kurie formavosi evoliucijoje, kartojantis
tipikoms situacijoms.
Paveldimas yra ne pats protvi
patyrimas, bet galimyb t patyrim
pakartoti. Tai lyg polinkis pasaul
reaguoti tam tikru bdu.
Kolektyvin pasmon talpina vis
dvasin monijos patirtir imint,
atgimusi kiekvieno mogaus smegen
struktroje.
Kolektyvin pasmon yra gimtas
visos asmenybs struktros pagrindas,
i kurio iauga ego ir individuali
pasmon.
Tai, k mogus priskiria savo patiriai, i
tikro yra nulemta kolektyvins
pasmons, nuo pat gimimo daranios
tak mogaus elgesiui.
Kolektyvins pasmons turinys visikai
neprieinamas tiesioginiam painimui, j
sunku ireikti kasdiens kalbos odiais,
todl jo apibdinimui Jung naudojo
metaforas.
Betarpikiausiai kolektyvins pasmons
turinys atsiskleidia mogaus sapnuose,
vizijose, haliucinacijose, monijos mituose,
pasakose ar religiniuose vaizdiniuose,
meno kriniuose.
11
Nors kolektyvins pasmons nemanoma
sismoninti, jos negalima ir ignoruoti, nes
i pasmons einantys impulsai gali
sugriauti racionalius procesus, ikreipti
juos.
Tai reikiasi simptomais, fobijomis,
iliuzijomis ir kitais iracionaliais reikiniais.
Archetipai
Arche (gr.) pradia; tipos vaizdas;
Tai universali minties idja, turinti stipri
emocin gali.
Tai pirmavaizdis; tarsi pirmins, gimtos,
paios bendriausios suvokimo ir elgesio
schemos, lemianios individo smons
turin ir elges, taiau tiesiogiai smonje ir
elgesyje nepasireikianios.
Archetipas atsiranda kartojantis tiems
patiems igyvenimams i kartos kart
(pvz., i kartos kart mons stebjo
sauls kelion per dang. io igyvenimo
pasikartojimas gal gale kolektyvinje
pasmonje usifiksavo kaip sauls
dievybs vaizdinys).
Kolektyvinje pasmonje gali bti
neribotas archetip skaiius (gimimo,
atgimimo, mirties, valdios, herojaus,
Dievo, vaiko, demono, motinos ems ir
t.t.).
Ypatinga vieta skiriama personos,
anima/animus, elio ir savasties
(self) archetipams.
Persona konformizmo archetipas: kauk
ireikia tuos bruous, kuriuos mogus
nori parodyti kitiems ir nori, kad j kiti
matyt btent tok. Asmuo prisiima tam
tikr vaidmen tikdamasis, kad
vaidmen bus tam tikru bdu reaguojama.
elis tai tamsioji psichikos pus. Tai
ta dalis, kurios asmuo nepripasta kaip
savo, su kuria nesitapatina ir kurios
nevysto. Tai nuslopinti savs aspektai.
elis turi bruous, kuriuos neigiamai
vertina ir pats mogus, ir visa visuomen.
12
Anima/animus. Anima moterikasis
pradas vyro psichikoje, o Animus
vyrikasis moters psichikoje.
Archetipai
Tai universali, gimta tendencija patirti
reikinius tam tikru bdu.
Archetipai:
Self
Ego
Persona
elis
Anima ir Animus
To help protect your privacy, PowerPoint has blocked automatic download of this picture.
Tipai ir funkcijos
Introvertas ir ekstravertas
Psichins funkcijos:
Jutimas
Mstymas
Intuicija
Jausmai
Alfred Adler (1870-1937)
Oftalmologas
I pradi Freud
sekjas, po to
kritikas
Individualios
psichologijos krjas
Pagridins temos
Holizmas;
Pagrindin varanioji jga tobulumo siekimas;
Teleologija;
Menkavertikumas ir kompensacija;
Gyvenimo stilius - tai mogaus priimta
gyvenimo koncepcija, mogaus priimtas elgesio
modelis;
Socialinis interesas;
Asmenin logika.
13
Neofroidistai
Labiau pabr socialin asmenybs
aspekt, nei klasikin psichoanaliz
E. Fromm
H. S. Sullivan
C. Horney
13/02/2013
1
A. Bandura (g. 1925)
Albert Bandura (g. 1925)
Gims Kanadoje, ieivi
i Ukrainos ir Lenkijos
eimoje
Dirbo prie greitkelio
tiesimo Aliaskoje
Planavo stoti ininerij,
bet stojo psichologij
Vienas ymiausi
dabartini psicholog
mona Virginia ir dvi
dukros
Socialins kognityvins teorijos aknys
tradicinje imokimo teorijoje.
Pradioje ji buvo inoma kaip socialinio
imokimo teorija ir atstovavo imokimo
teorijoms.
Teorijai vystantis, vis didesnis dmesys
mogaus funkcionavime teko
kognityviniams (mstymo) procesams,
teorija darsi vis sistemingesn.
iandien ji inoma kaip socialin
kognityvin teorija ir nagrinjama atskirai
nuo kit imokimo teorij.
Ypating dmes skiria elgesio
socialinms prieastims ir kognityvini
mstymo proces svarbai visuose
mogaus funkcionavimo aspektuose
motyvacijoje, emocijose ir veikloje.
Nusakydami savo pozicij socialins
kognityvins teorijos krjai kritikavo
kitas teorijas: Bandura (1986) kritikavo
psichoanalitin pozicij u vidini
instinkt ir pasmons jg akcentavim,
nes ios nepasiduodamios sisteminiam
tyrimui;
13/02/2013
2
Mischel (1968, 1990,1994) kritikavo
tradicin bruo teorij ir psichoanaliz
u vidini dispozicij kaip elgesio pagrindo
vairiose situacijose sureikminim.
Be to, jis rodinjo, kad mogus kintanioje
aplinkoje reaguoja vairiai, todl, jo
manymu, svarbiau inoti, kokiose
situacijose tas pats mogus elgiasi kaip
ekstravertas, kokiose kaip introvertas,
negu inoti jo bendr ekstraversijos
introversijos lyg ir viet pagal parametr
tarp kit moni.
Mgindami ivengti aminos diskusijos
apie vidini ir iorini elgesio determinant
reikmingum, socialins kognityvins
teorijos atstovai teigia, kad tarp
organizmo ir jsupanios aplinkos yra
nuolatin sveika.
Socialins kognityvins teorijos atstovai
mgina ivengti ir tradicinio asmenybs
psichologijos lauko dalijimo bihevioristin
ir jam prieing humanistin: jie yra
bihevioristai pagal savo sisteminius
mogaus elgesio tyrimus, bet jie ir
humanistai, nes nuolat pabria
mogaus galimybes veikti savo likim ir
vystytis biologikai nustatytose ribose.
J esminiai skirtumai nuo kit
bihevioristini (imokimo per
pastiprinim) teorij: jie pripasta
kognityvini proces reikm mogaus
elgesyje, be to, teigia, kad imokimas
galimas ir be apdovanojimo.
Dabartiniu metu, kaip teigia Pervin ir
Johnes, socialin kognityvin teorija, ko
gero, populiariausia akademinje
bendruomenje, jos pasekj daugja ir
klinikinje psichologijoje.
13/02/2013
3
Socialins kognityvins
teorijos pagrindiniai akcentai
Pabriama, kad mons aktyvs
veikjai;
pabriamos elgesio socialins
itakos;
pabriama kognityvini (mstymo)
proces reikm;
pabriama elgesio sistemingo tyrimo
svarba;
pabriama galimyb sisavinti
sudtingus elgesio paternus be
pastiprinimo.
Ir Bandura, ir Mischel teig, kad tarp
bendro mogaus supratimo ir
asmenybs teorijos yra glaudus ryys.
J manymu, kalbdami apie socialin
kognityvin asmenybs teorij, mes
pastoviai turime prisiminti kognityvini
proces reikm mogaus motyvacijai,
emocijoms ir veiksmams, o taip pat
mogaus elgesio socialinslygotum.
Triadinis reciprokinis
prieastingumas
Asmens
kintamieji
Elgesys
Aplinka
13/02/2013
4
Struktra
Struktriniai elementai, kuriuos iskiria
socialin kognityvin teorija, apima
iimtinai kognityvinius procesus.
Ypatingo dmesio susilaukia trys
struktriniai komponentai:
1. laukimai sitikinimai;
2. kompetencijos gdiai;
3. tikslai.
Teorijos autoriai akcentuoja moni
laukimus, teigdami, kad visi mes turime
laukim kit moni elgesio ir to elgesio
pasekmi (apdovanojim, bausmi)
atvilgiu, o taip pat laukim dl savo paties
sugebjim susidoroti su tam tikra
situacija.
iose situacijose akivaizdiai dalyvauja
kognityviniai procesai, tokie kaip
situacijos kategorizacija, ateities
numatymas ir savs atspindys.
Teorijoje akcentuojama laukim ir
sitikinim, kylani konkreios situacijos
atvilgiu, svarb.
Nors danai mons turi bendr
sitikinim ir laukim, vis tik svarbesni
yra konkreiose situacijose kylantys
laukimai ir sitikinimai.
Jei neturtume sugebjimo atskirti
konkreias situacijas, mes visada
elgtumms vienodai. itaip elgdamasis
neilikt n vienas gyvas organizmas.
13/02/2013
5
mogus savo netiktin kognityvini
sugebjim dka sugeba skirti daugyb
situacij. Ir sugebjimas matyti kiekvien
situacij savaip yra individualus, todl
individuals ir laukimai bei sitikinimai
i situacij atvilgiu.
Teorijos autoriai teigia, kad individai
vadovaujasi jei..., tai tipo laukimais: jei
vyks tai, tai tada a laukiu to ir to.
Tradicikai mons orientuojasi ne tiek
konkreias situacijas, kiek situacij
grupes, jungiamas pagal tam tikrus
poymius.
Teorijoje danai sutinkamos A,
saviveiksmingumo (saviefektyvumo),
A koncepcijos svokos, kurias
Bandura laiko asmenybs
struktrinmis dalimis, siejamomis su
laukimais ir sitikinimais:
mogus neturi struktros, kuri mes
vadiname A; iame kontekste, ko gero,
vertt kalbti apie A procesus,
esanius mogaus dalimi. Be to, mogus
turi ne A koncepcij, o A
koncepcijas ir savikontrols procesus,
kurie gali kisti laike ir vairiose situacijose;
vienas i A aspekt ypatingai svarbus
Banduros teorijoje tai
saviveiksmingumas (savaefektyvumas,
saviefektyvumas, A-efektyvumas) arba
mogaus sivaizdavimas apie savo
sugebjim skmingai veikti
konkreiose situacijose.
Tikslo svoka susijusi su mogaus
sugebjimu numatyti ateitir su
sugebjimu save motyvuoti.
Btent tikslai mums leidia nustatyti
prioritetus ir pasirinkti situacijas. Tikslai
neleidia mums pasiduoti momentinms
takoms ir padeda organizuoti savo elges
laike.
13/02/2013
6
Treias komponentas kompetencijos
arba gdiai, kuriuos valds mogus.
Ypatingas dmesys tenka kognityvinms
kompetencijoms arba gdiams, tai yra
mogaus sugebjimams sprsti
udavinius ir susidoroti su gyvenimikomis
situacijomis.
Vietoj to, kad remtsi bruoais ar
reakcijomis, socialin kognityvin teorija
remiasi mogaus kompetencijomis,
pasireikianiomis gyvenime ir veikloje.
ios kompetencijos sujungia ir mstymo
bdus, ir atitinkam gyvenimik
problem praktinio sprendimo
gdius.
Ypa svarbu tai, kad kompetencijos
susietos su konkreiu kontekstu:
mogus, bdamas kompetentingu vienoje
srityje, kitoje srityje gali bti ar nebti
kompetentingu.
Procesas
Motyvacini proces sferoje ypatingas
dmesys skiriamas dviems reikiniams:
1. mons turi vidinius standartus savo ir
kit moni elgesiui vertinti. ie
standartai tarnauja tikslais, kuri mes
siekiame, ir pastiprinimais, laukiamais i
iors ar savs pai.
2. Savs pastiprinimo procesas ypatingai
svarbus veikiant ilg laik ir nesant iorini
pastiprinim.
Bandura atkreipia dmes mogaus
sugebjim numatyti, pralenkti vykius
ir atitinkamai kurti planus.
Taigi, didioji dalis mogikosios
motyvacijos kyla kognityvini proces
dka. mons skiriasi standartais, kuriuos
jie nustato sau.
13/02/2013
7
iame kontekste svarbs du dalykai:
mons laikomi proaktyviais, o ne
reaktyviais individais, t.y. mons
susikuria savo standartus ir kelia
savus tikslus, o ne tik paprasiausiai
atsako aplinkos reikalavimus;
mogaus sugebjim nusistatyti savus
standartus ir save pastiprinti dka
manoma veiklos savireguliacija: vietoj
to, kad priklausytume nuo iorini
apdovanojim ir motyv, mes patys galime
kelti sau tikslus ir save apdovanoti u j
gyvendinim.
Taigi, toki kognityvini mechanizm kaip
laukimai, standartai ir savs pastiprinimas
dka mes galime formuluoti ateities tikslus
ir valdyti savo ateit.
Svarbi reikm motyvacijos procese
Bandura teikia sprendimams apie
saviefektyvum planuodami veiksmus
ir juos atlikdami mons sprendia apie
savo sugebjim atitikti reikalavimus,
kuriuos kelia konkretus udavinys.
ie sprendimai takoja mstym, emocijas,
veiksmus.
mogus usibria standartus ir tikslus bei
sprendia apie sugebjimus atlikti
numatyt uduot.
Augimas ir vystymasis
Kognityvins kompetencijos, laukimai,
tikslai standartai, sitikinimai
saviefektyvumu vystosi tiek kaupiantis
savai patiriai, tiek stebint kit elges.
mogus, kur besimokantysis stebi,
vadinamas modeliu.
13/02/2013
8
Asmuo imoksta veiksm, stebdamas,
kaip tuos veiksmus atlieka modelis
vyksta modeliavimas.
Danai modelis yra pamgdiojamas
t.y. vyksta imitacija arba identifikacija.
Modeliavimo metu veikiantys
procesai
Dmesys
Reprezentacija
Elgesio atlikimas
Motyvacija
Danai veiksmai komponuojami
netiesiogiai, pastelkus kognityvinius
procesus.
Svarbus pastiprinimas i alies ar
savs.
Socialin kognityvin asmenybs teorija
viena domiausi ir populiariausi iuo
metu. Nuo kit teorij j, ko gero,
rykiausiai skiria dviej gana tolim srii
socialins ir kognityvins
akcentavimas.
i teorija viena ret teorij, kurios teigia,
kad tarp kit faktori, takojani mogaus
gyvenimo kokyb, funkcionavimo
efektyvum, svarbus yra ir paties
mogaus gebjimas juos takoti.
13/02/2013
9
Dar vienas svarbus momentas, kur
akcentuoja Bandura naujas elgesio
formas galima gyti ir be iorinio
pastiprinimo: daugelis dalyk, kuriuos
mes demonstruojame savo elgesyje,
atsiranda stebjimo pagrindu mes
tiesiog stebime kitus, o vliau tiesiog juos
pamgdiojame arba komponuojame i
turim pavyzdi sudtingesnes veiksm
schemas.
Be to, mes galim patys save apdovanoti ar
nubausti.
Kai mes pasiskiriam sau uduot, niekas
nestovi mums u nugaros ir daniausiai
jos net neino.
Mes patys suprantame, ar j atlikome, ar
virijome, ar ne.
Mes patys diaugiams ar nusiviliame
savimi, pasirenkame (kartais) ir
apdovanojimo formas (pvz., SPA ar kt.).
i asmenybs teorij mgina savintis dvi
psichologijos srovs: biheviorizmas ir
kognityvin psichologija.
Patys jos krjai save laiko
neobihevioristais, revizavusiais klasikin
ir operantin biheviorizm, ypa aikindami
elgesio prieastis ir mechanizmus.
Taiau elgesio imokimas lieka vienas
svarbiausi teorijos akcent.
Banduros pozicija 9 teigini apie
mogaus prigimt atvilgiu:
laisv determinizmas: vidutinis;
racionalumas iracionalumas: stiprus
racionalumas;
holizmas elementalizmas: sakingas
elementalizmas;
konstitucionalizmas
invaironmentalizmas: stiprus
invaironmentalizmas;
13/02/2013
10
kintamumas nekintamumas; stiprus
kintamumas;
subjektyvumas objektyvumas: vidutinis;
proaktyvumas reaktyvumas: vidutinis;
homeostz heterostaz: netaikoma;
painumas nepainumas: stiprus
painumas.
13/02/2013
1
IMOKIMO TEORIJOS
IMOKIMO TEORIJ POIRIS
ASMENYB
Kalbant apie imokimo teorijas
(biheviorizm), daniausiai skiriami 3
poiriai:
klasikinis slygojimas pagal Pavlov;
operantinis slygojimas pagal Skinner;
imokimas stimulas reakcija pagal
Hull.
Visi jie turi bendr bruo: akcentuoja
imokimo reikmingum, griet mokslin
metodologij ir t.t.
Yra ir skirtum, ypa tame, kaip jei aikina
elges ir imokimo dsningumus.
Ilg laik, o ypa 1950 1970 metais
biheviorizmas buvo labai populiarus
asmenybs ir klinikinje psichologijoje.
iuo metu populiarumas iek tiek
sumajo, bet ir dabar tai vienas
reikmingiausi poiri psichologijoje.
Imokimo teorij poiris asmenyb
remiasi dviem svarbiausiais postulatais:
beveik visas elgesys yra imokstamas;
svarbiausia skmingumo slyga yra
objektyvumas ir grietumas tikrinant
aikiai suformuluotas hipotezes.
Dalis personolog imokim laiko
platesnio asmenybs aikinimo dalimi, tuo
tarpu bihevioristai teigia prieingai:
asmenybs aikinimas bendrosios
imokimo teorijos dalis.
Pvz., psichopatologij jie supranta kaip
neadaptyvaus elgesio imokim arba kaip
neskm mokantis adaptyvaus elgesio.
13/02/2013
2
Vietoj to, kad kalbt apie psichoterapij,
imokimo teorij alininkai kalba apie
elgesio modifikacij ir elgesio terapij:
riekia modifikuoti arba keisti konkreius
veiksnius, o ne iekoti vidini konflikt
prieasi arba mginti keisti asmenyb.
Taip, kaip daugelio probleminio elgesio
moment buvo imokta, j galima
atsikratyti persimokant naudojant
specialias procedras, pagrstas imokimo
dsniais.
Svarbiausi momentai, kuriuos poiryje
asmenyb akcentuoja imokimo
teorijos:
1. Teorijos ir praktikos pagrindas
empirinis tyrimas.
2. 2. Asmenybs teorija ir taikomoji praktika
turi remtis imokimo principais.
3. Elgesys tai reakcija pastiprinim,
esant aplinkoje, ir jis labiau situacinis,
specifinis, negu teigia kitos asmenybs
teorijos, pvz., psichoanaliz ar bruo
teorija.
4. Psichopatologija aikinama ne i
medicinini pozicij (simptomas liga),
bet orientuojantis bazinius imokimo
principus ir elgesio pakeitim.
Dar svarbesnis bendras i poiri
bruoas orientacija objektyvum ir
mokslingrietum, hipotezi
patikrinamum ir eksperimentin
kintamj kontrol.
itokio elgesio idava: pagrindine
elgesio tyrimo vieta tapo laboratorija;
paprastas elgesys tiriamas mieliau, nei
sudtingas, o tiriamaisiais pasirenkami
gyvnai (daniausiai - iurks ir
balandiai).
13/02/2013
3
Aikindami elgesio prieastis imokimo
teorij atstovai akcentuoja iorini, o ne
vidini jg reikmingum:
manipuliuodami iorins aplinkos
parametrais, galime stebti i
manipuliacij pasekmes elgesyje (tuo
tarpu, pvz., psichodinamin teorija iskiria
vidines elgesio prieastis instinktus,
gynybinius mechanizmus ir t.t.).
J dmesio centre ioriniai stimulai,
kuriais galima manipuliuoti eksperimente
(pvz., apdovanojimas maistu). Jie i
esms skiriasi nuo reikini, kuriais
negalima manipuliuoti pvz., A
koncepcija, Ego, pasmon.
Pirmenyb, kuri bihevioristai teikia
ioriniams, aplinkos veiksniams, siejasi su
j akcentuojamu elgesio situaciniu
specifikumu.
Vietoj to, kad pripaint stabilias
charakteristikas, irykjanias daugelyje
situacij (kaip tai daro psichodinamin ir
bruo teorijos), bihevioristai teigia, kad
pasikartojantis, stabilus elgesys tai
tik iorini aplinkos slyg panaumo
rezultatas.
Biheviorizmo pradininku laikomas
amerikiei psichologas J .B.Watson
(1878 1958).
KLASIKINIO SLYGOJIMO
TEORIJA
ios teorijos pradininkas rus fiziologas
I. P. Pavlovas (1849 1936), kuris,
tyrindamas virkinimo proces, atrado
elgesio tyrimo metod ir nustat imokimo
principus, turjusius didels takos
psichologijos mokslui
Tarp daugybs tyrim, atlikt 19 a. pab.
20 a. pr., ypatingas vaidmuo skiriamas
Pavlovo eksperimentams, kai Pavlovas,
erdamas un, matavo isiskiriani seili
kiek.
13/02/2013
4
Atsitiktinai jis pastebjo, kad po keli toki
bandym seils uniui pradjo skirtis dar
prie patenkant dalui nasrus: seils
isiskirdavo pamaius dubenl su dalu
ar mog, kuris daniausiai j erdavo.
T.y., stimulai, kurie pradioje nesukeldavo
mintos reakcijos (neutrals stimulai),
vliau sukeldavo seili isiskyrim, nes
asocijuodavosi su dalu, kur seils
isiskirdavo.
Klasikinio slygojimo proceso esm:
buvs neutralus stimulas pradeda sukelti
reakcij dl asociacini ryi su stimulu,
kuris automatikai (beslygikai) gimdo
toki reakcij.
uniui isiskiria seils pirm dalo
porcij, patekusi jam ant lieuvio. iuo
atveju nra jokio slygojimo ar imokimo.
dalas beslyginis stimulas (BS), seli
isiskyrimas beslygin reakcija arba
beslyginis refleksas (BR), nes seili
isiskyrimas automatika, reflektorin
reakcija dal.
Neutralus stimulas, pvz., skambutis,
nesukelia seili isiskyrimo.
Bet jei kartojant bandymus prie pat
paduodant dal skamba skambutis, po
kurio laiko jo garsas pats savaime , be
sekanio po to maisto padavimo, sukelia
seili isiskyrimo reakcij.
iuo atveju vyksta slygojimo procesas
seils isiskiria po skambuio be maisto
pateikimo.

Skambutis tampa slyginiu stimulu (SS),

o seili isiskyrimas slygine reakcija
(SR).
13/02/2013
5
Pavlovas nustat, kad slygin reakcij,
atsiradusi vien pradioje neutral
stimul, gali sukelti ir kiti panas stimulai
vyksta generalizacija (uo reaguos ne
tik konkret gars, bet ir j panaius
garsus).
Jei, daug kart kartojant bandymus,
beslyginis stimulas lyds tik kai kuriuos
neutralius stimulus (pvz., tam tikro aukio
gars), gyvnas prads juos skirti vyks
diferenciacija.
Jei slygin stimul nors kartais nustos
lydti beslyginis stimulas, slygojimas
palaipsniui susilpns (susilpns ryiai tarp
BS ir SS) ir reakcija inyks vyks
ugesimo procesas.
Visi ie principai buvo nustatyti gyvnams,
taiau taikomi ir mogui. Pvz., vaik
igsdino (ar jam kando) uo. Konkretaus
uns baim vers bijoti vis un stebim
generalizacijos reikin.
Padedamas suaugusij, vaikas mokosi
skirti un veisles ir ateityje bijos tik tam
tikros veisls un vyks diferenciacija.
Po kurio laiko vaikas gali gyti teigiamos
patirties elgtis su visais unimis,
palaipsniui dings baims reakcija t. y.
uges.
Generalizacijos, diferenciacijos ir
ugesimo reikiniai svarbs tiek klasikinio
slygojimo, tiek ir kitose imokimo
teorijose.
13/02/2013
6
Be i tyrim, Pavlovas atliko ir daugiau
simintin tyrim, kurie danai prisimenami
biheviorist, o ir ne tik j.
Tarp toki Pavlovo darb minimi tyrimai,
leidiantys paaikinti konflikt ir neurozi
vystymsi.
Pavlovo laboratorijoje pirm kart buvo
pademonstruota eksperimentin neuroz
gyvnams.
uniui buvo sudaryta slygin seili
isiskyrimo reakcija apskritimo form (per
pastiprinim), po to un imok skirti
apskritim ir elips reakcijos elips
nepastiprindavo.
Vliau elipss form palaipsniui keit, vis
artindami j prie apskritimo pradioje
irykjo diferenciacija, bet tada, kai
nebebuvo manoma atskirti apskritimo nuo
elipss, uns elgesys isiderino uo
urzg, iep dantis, drask rang,
pertvar, t.y. elgsi taip, kaip niekada
nesielgdavo, ir taip pradjo elgtis kaskart,
kai j vesdavo laboratorij.
Pavlovas buvo aikiai apibrs stimul ir
reakcij, ir tai pasitarnavo tiriant imokimo
fenomen objektyviu metodu.
Tai ir visi kiti Pavlovo atradimai ypatingai
paveik biheviorist mstysen, takojo j
tyrimus.
Sekdamas Pavlovo darbais ir idjomis,
Watson suformavo slygin emocin
reakcij vaikui.
11 mnesi Albert Watson ir Rayner
imok bijoti aisl ir daikt, kuri i
pradi vaikas nebijojo.
Jie nustat, kad aidimo metu plaktuku
beldiant pakabint metalin plokt,
vaikui kildavo baims reakcija.
Tuo metu, kai Albertas siekdavo aislins
pels, bdavo suduodama vir pat vaiko
galvos kabojusi plokt vaikas pradjo
bijoti pels, nors anksiau jos nebijodavo.
Pakartojus eksperiment kelet kart,
Albertas praddavo verkti tik pamats pel
buvo suformuota slygin emocin
reakcija: Albertas pradjo bijoti pels dl
emocins asociacijos su gsdinaniu
garsu. Be to, Albertas pradjo bijoti ir kit
pel primenani daikt.
13/02/2013
7
Daugelio psicholog manymu, slygini
emocini reakcij sudarymas klasikinio
slygojimo bdu suvaidino svarb
vaidmen psichopatologijos raidoje ir
suteikia didiules galimybes keisti elges.
Elgesio (bihevioristin) terapija,
remdamasi klasikinio slygojimo modeliu,
skiria daug dmesio neadekvai reakcij
inykimui (pvz., slygini baimi) ir nauj
reakcij stimulus suformavimui.
Vienas pirmj tokio tipo darb priklauso
Jones (1924) ji pamgino
laboratorinmis slygomis nuimti baim.
Berniukas bijojo baltj peli. Jo baim
iplito pradjo bijoti triui, kailini,
plunksn ir vatos.
Jones rpjo isiaikinti, ar, imokius
nebijoti vieno objekto (pvz.,triuio), vaikas
nebebijos ir kit. Ji imok nebijoti triuio
per aidim kartu su trim vaikais, kurie tos
baims neturjo.
Pradjus nebebijoti triuio, vaikas susirgo
skarlatina.
Po ligos baim atsinaujino.
Dirbdama toliau mokslinink taik
vadinamj tiesiogin slygojim: vaik
sodino ant kduts, dav valgyti mgiam
maist, o tuo metu eksperimentatorius
kaskart vis ariau prinedavo triu
narvelyje.
Kadangi kaskart, kai pasirodydavo triuis,
bdavo duodamas malonus stimulas
(skanus maistas), baim palaipsniui
pakeit palanki reakcija.
13/02/2013
8
Kitaip tariant, teigiamos emocijos, skirtos
maistui, buvo perkeltos pradioje bais
triu (kontrslygojimas). Vaikas nustojo
bijoti ir kit panai objekt.
Panai schema taikoma ir dabar, ir labai
plaiame kontekste.
13/02/2013
1
B. F. Skinner
(1904 1990)
Bendrieji teorijos teiginiai
reikia pradti nuo elementari elgesio
form analizs;
jei egzistuoja elgesio panaumai tarp
vairi subjekt, tai neturi reikms, k
tiriam;
labai didel dmes skyr mogaus elgesio
supratimui: psichologas turi nustatyti
funkcinius ryius tarp S-R;
mogaus elgesio negalima paaikinti
remiantis sunkiai imatuojamas vidiniais
faktoriais (pvz., kompleksai tai
aikinamosios fikcijos).
Jis neneig kad egzistuoja tokie vidiniai
faktoriai, takojantys mogaus elges.
Paprasiausiai j nemanoma grietai
kiekybikai pamatuoti.
Analizs akcent perkelia iorin aplink
elges galima paaikinti remiantis
aplinkybes determinuojaniais faktoriais.
Taiau pastarieji ne visada bna
akivaizds.
Skinner nustatinjo elgesio dsningumus
remdamasis grietais moksliniais tyrimais
(laboratorinis eksperimentinis tyrimas).
Be to, jis rmsi individuali atvej analize
(todl daug kur panaesnis klinicistus, nei
eksperimentins psichologijos atstovus).
Pagrindins prielaidos, kuriomis
rmsi Skinner
Elgesys pasireikia pagal tam tikrus
dsningumus.
Vienas pagrindini mokymosi tiksl
atskleisti dsningumus.
mogaus elgesys gali bti
prognozuojamas.
13/02/2013
2
mogaus elgesys gali bti
kontroliuojamas. Skinner paymi btinyb
manipuliuoti mogaus elgesiu ir j
kontroliuoti. Tai btina daryti dl to, kad
kitaip gali bti sunaikinta visa civilizacija,
nes nemanoma bus sulaikyti
nusikalstamumo. Kontrol vykdoma
kasdien: aukljimas, politika.
Struktra
Pagrindinis struktrinis vienetas reakcija
- tai iorikai stebima elgesio dalis, kuri
galima susieti su iorins aplinkos vykiais.
Imokimo esm ryi (asociacij) tarp
reakcijos ir iorini vyki susidarymas.
Iskyr reakcijas, kurias sukelia konkrets
stimulai (pvz., mirkiojimo refleksas oro
ptim), ir reakcijas, kuri negalima susieti
n su vienu stimulu. ias antro tipo
reakcijas gimdo pats organizmas, ir jos
vadinamos operantais - aplinkos stimulai
neveria organizmo elgtis btent taip.
Elgesio pradin prieastis yra paiame
organizme. Operantus gimdo organizmas:
uo bga, loja; pauktis skrenda;
bedion okinja i medio med;
kdikis guguoja taip elgiamasi ne dl
kakokio specialaus adinanio stimulo.
Operantinis elgesys yra organizmo
biologinje prigimtyje.
Skinner beveik nesidomjo struktriniais
asmenybs dariniais. Pagrindinis jo
dmesys tenka elgesio pokyiams.
Pagal Skinner, mes galime suprasti
asmenyb, jei isiaikinsime elgesio
formavimosi ypatumus, monms nuolat
sveikaujant su aplinka. Keisdami aplink,
mes galim kontroliuoti ir moni elges.
Procesas
Operantinis slygojimas
13/02/2013
3
Skiria du tipus: operantinis ir
respondentinis elgesys
Operantinis elgesys kai individas k
nors veikia, nors nesimato jokio iorinio
dirgiklio.
Respondentin elges sukelia tiesioginiai
specifiniai stimulai: pamaius ms uniui
isiskiria seils.
Pagrindin dmes skyr pirmajam tipui.
Skinner ir jo pasekjai apibria
pastiprinim (reinforcer) kaip stimul,
sekant paskui reakcij ir didinant jos
pasirodymo tikimyb. Kai balandis snapu
kerta disk, tai is elgesys yra
operantinis, ir jei jis lydimas pastiprinimo
(pvz., lesalo), tikimyb, kad ir toliau
balandis snapu kapos disk, iauga. Taigi,
pastiprinimas palaiko t elges, po
kurio seka.
Stimulai, kurie patys savaime nra
pastiprinimai, gali tapti tokiais dl ryi su
kitais pastiprinimais.
Kai kurie stimulai (pvz., pinigai) tampa
generalizuotu pastiprinimu, nes utikrina
galimyb gauti daug kit pastiprinim.
Operantinio imokimo teorija tai
savotika gyvn dresros teorija:
sudtingi veiksmai imokstami pastiprinant
tuos elgesio elementus, kurie atitinka
numatyt elgesio form. ios teorijos
autoriai daug tyr pastprinimo reimus,
intervalus ir j tak elgeso imokimui.
Augimas ir vystymasis. Vaikui vystantis
reakcij imokstama pastiprinant iorikai
(materialiai arba socialiai).
Psichopatologija.i imokimo teorij
ipastantys psichologai teigia, kad
elgesio patologija ne liga: individas ne
serga, bet tiesiog neteisingai reaguoja
stimulus. Jis arba neimoko teisingai
reaguoti, arba imoko neteisingai
(neadaptyviai) reaguoti. Pvz., individai,
kurie neadekvaiai elgiasi visuomenje,
greiiausiai negavo reikiamo pastiprinimo
praeityje, ir todl nesusuformavo tinkami
socialiniai gdiai.
13/02/2013
4
Korekcija. Slopinti netinkamas reakcijas,
imokyti tinkam, taikant tinkamas
pastiprinim schemas (pvz., eton
metod).
Diagnostika. Kilus problem, atliekama
elgesio diagnostika. Pvz., netinkamas
vaiko elgesys turi bti tiksliai, smulkiai
apraytas: turi bti apraytos situacijos,
kuriose toks elgesys stebimas; pilnas tv
ir kit asmen, galini pastiprinti tok
elges, reakcij apraymas; tinkamo
elgesio galimybi analiz ir t.t.
Geriausias bdas keisti elges tai
pageidautino elgesio pastiprinimas
Pastiprinim suprato kaip stimulus ar
reakcijas, kurie padidina pageidautino
elgesio pasireikimo tikimyb
Egzistuoja du pagrindiniai elgesio
slygojimo bdai: klasikinis ir operantinis
(dar vadinamas instrumentiniu, nors
Skineris pasisak prie tok pavadinim).
Pagrindinis dmesys operantiniam
slygojimui.
Klasikinio slygojimo metu stimulas, kuris
sukelia neslygin reakcij, pateikiamas
su neutraliu stimulu. Pastarasis po kiek
laiko ima sukelti irgi t pai reakcij.
Teig, kad kalbant apie mogaus elges
klasikinio slygojimo paradigma negali jo
paaikinti.
Dauguma mogaus reakcij yra labai
spontanikos, sunku identifikuoti stimulus,
sukelianius t elges.
Esant klasikiniam slygojimui pasireikia
respondentinis elgesio tipas, t.y. galim
sukelti tik tas reakcijas, kurios yra
genetikai ukoduotos (reakcijos
sukeliamos organizmui nebdingoj
aplinkoj).
Operantinis slygojimas - ia pastiprinimas
siejamas ne su reakcij sukelianiu
stimulu, bet su paia reakcija, t.y.
pastiprinimas pateikiamas po
pageidautinos reakcijos pasireikimo.
Galim sukelti tok elges, kuris neeina
gimt organizmo elgesio repertuar, t.y.
tas elgesys niekad nepasireikia
organizmo elgesyje.
13/02/2013
5
Operantinio slygojimo pranaumas slypi
lankstume. Mes galim suformuoti tokias
reakcijas, kurios niekad nepasireik
anksiau ir nepasireik ateityje.
Skinner d. Sukr slygas, kuriose
individas atribojamas nuo kit kintamj,
nes kartais mes neinom vis kintamj,
takojani elges.
Pastiprinimo schemos tai efektyviausias
bdas kontroliuoti elges. Svarbus ne tik
pastiprinimo faktas, bet pastiprinim
kiekis, pateikimo bdas ir betarpikumas.
Kuo didesnis pastiprinim kiekis, tuo tas
elgesys labiau sitvirtina elgesio
repertuare.
Iskirtos tokios pastiprinimo schemos,
formuojanios skirtingo atsparumo
reakcijas:
1. Nuolatinis pastiprinimas
pastiprinamas kiekvien kart, kai atlieka
pageidaujam reakcij. Tinka ir
monms, ir gyvnams. Kyla
persisotinimo efekto pavojus: danai
pasikartojantis pastiprinimas nebetenka
galios.
2. Intervalinis pastiprinimas bna
fiksuotas ir kintamas. Esant fiksuotam
intervaliniam pastiprinimui, individas
pastiprinamas u pageidautin reakcij
po tam tikro laiko intervalo. Kintamas
intervalinis pastiprinimas individas
pastiprinamas po t.t. skirting interval,
kurie varijuoja apie pasirinkt vidurk. i
schema suformuoja reakcijas
atsparesnes ugesimui, ir reakcijos
pasireikia vienodu danumu.
3. Proporcinio pastiprinimo schema pati
efektyviausia. Skiriamos fiksuoto ir
kintamo pastiprinimo schemos.
Fiksuoto proporcinio pastiprinimo esm
individas pastiprinamas u
pageidautin reakcij kiekvien kart po
tam tikro skaiiaus pakartojim (pvz.,
pastiprinama kas 5 reakcija).
Kintamas pastiprinamas - kai atlieka
skirting kiek teigiam reakcij,
atsivelgiant pastiprinimo vidurk.
Realiame gyvenime reakcijos tik
retkariais susilaukia tokio pastiprinimo,
bet ir tomis slygomis gali susiformuoti
labai atsparus ugesimui elgesys (pvz.,
agresija). Reakcijos yra slygotos
proporcinio pastiprinimo schem, todl
ilieka ilg laik.
Labai stabilios mogaus reakcijos gali bti
slygojamos visai atsitiktinai.
13/02/2013
6
Atsitiktinai slygotas pastovias mogaus
reakcijas galime pastebti prietaringame
elgesyje. Liaudies medicinos ritualai tai
atsitiktiniai pastiprinimai, slygojantys
stabil elges (nors prieastinio ryio tarp
pasveikimo ir oleli nra).
i schem matome ir realiame gyvenime:
sportininkas, ilos su vienais
markiniais, vis laik eis su jais
varybas.
Pastiprinimo tarpikumas
Kuo didesnis laiko tarpas tarp reakcijos ir
pastiprinimo, tuo maesn pastiprinimo
galia.
Nors mogus gali orientuotis pastiprinim
po tam tikro laiko tarpo, jis teikia
pirmenyb betarpikiems pastiprinimams.
Danas atvejis, kai tolimas pastiprinimas
neveikia: rkaniam mogui reklamos rodo
vio sustus plauius, gydytojas baugina
vairiom baisiom pasekmm, bet mogus,
ijs i gydytojo kabineto, vis tiek rko.
iuo atveju pasitenkinimas trumpalaikis,
bet mogus vis tiek negali susilaikyti jo
elges takoja betarpiki pastiprinimai, tad
nebegalvojama apie pasekmes.
Pastiprinimas ypa efektyvus deprivacijos
slygomis. Pvz., norint vaik greitai ko
nors imokyti, pastiprinim - saldain -
reikia duoti tada, kai jis alkanas. Vadinasi,
norint suformuoti reakcij, reikia sukurti
deprivacijos slygas.
Pastiprinimo rys
pirminiai ir antriniai pastiprinimai
Pirmieji yra neslyginiai, turi biologin
reikm. Pvz., pastiprinimas, susijs su
maistu, galimyb isimiegoti ir pan. Tai
taikoma tardymo procedrose.
Panaudojant iuos pastiprinimus galim
slygoti tiek gyvn, tiek moni elges.
Didioji mogaus elgesio dalis sukuriama
panaudojant antrinius - slyginius -
pastiprinimus, juos siejant su pirminiais.
Taip jie gauna pastiprinimo gali. Jie yra
apibendrinti, pritaikomi vairiose situacijose
(pvz., kito mogaus mums rodomas
dmesys - mus pastiprina tie mons,
kurie yra mums dmesingi).
Tai, kas atlieka pastiprinimo funkcijas
vienam mogui, kitam tai gali bti
neutralus dalykas. Vadinasi mogus
reaguoja individualius pastiprinimus.
Individualius skirtumus nulemia konkreti
gyvenimo istorija. Pvz., iekant
atsakymo, kodl vieni mons agresyvs,
o kiti - paklusns, reikia isiaikinti, kokius
pastiprinimus vieni ir kiti gavo ankstyvoje
vaikystje - nuolaids mons gal bdavo
pastiprinami, kai jie nusileisdavo, o
baudiami u dominavim.
13/02/2013
7
Kokios pastiprinimo rys svarbios
mogui, galim nustatyti mogaus interes
analize: su kokiais monmis bendrauja,
kur lankosi taip galim isiaikinti
pastiprinimus, kuriems jautrus mogus.
Vieni vengia t.t. viet, moni ir pan.
Analizuodami aplink isiaikinam, kam
pirmenyb teikia mogus.
Kalbdamas apie mogaus elges Skinner
pabr, jog didel dalis mogaus elgesio
yra socialins prigimties, j nulemia patys
bendrieji dsningumai.
Socialin aplinka yra vairialyp, ir
identifikuoti socialines reakcijas ir
pastiprinimus labai sunku, taiau tai vis
tiek pasireikia.
Nepageidautinas elgesys
nepageidautinas elgesys formuojamas
pagal tuos paius dsningumus, kaip ir
pageidautinas elgesys
Neretai nepageidautinos reakcijos
formuojamos atsitiktinai ir gali ilikti ilg
laik (pvz., vaik darelyje vaikas,
pastebjs, kad kitus myli labiau, pradeda
rkti. Jei suaugs j apkabina, tai vaikas
tok elges prads demonstruoti netinkamu
metu).
Skinner daug ra apie bausmes, kurios
padeda paalinti nepageidautin reakcij.
Bet tai nra labai efektyvus bdas.
Bausm efektyvi tik tada, kai mogus j
gauna betarpikai po nepageidautino
elgesio.
Bausm po tam tikro laiko tarpo visai
neefektyvi.
Nepageidautin elges galima nuslopinti
efektyviau, jei isiaikinsim jo pastiprinimo
altin.
Jei nepavyks paalinti to altinio, net ir
didiausios bausms bus neefektyvios.
13/02/2013
8
mogus, nepaalinus altinio, stengiasi
kokybikiau atlikti nepageidautinas
reakcijas, kad negaut bausms
(tobulja).
Norint paalinti nepageidautinos reakcijos
altinius, reikia pastiprinti pageidautin
elges.
Stimul generalizacija ir diferenciacija
nulemia tai, kad per trump laik mogus
imoksta efektyvi elgesio bd.
Sugebdamas generalizuoti, mogus
gdius gali perkelti vairias situacijas.
Be diferenciacijos, naujose situacijose
mogus taiko netinkam elges, t.y. visose
situacijose naudoja t pai reakcij.
Naudoja pagrindin metod
eksperimentin strategij
pagrindin dmes skyr paprasiausi
elgesio form tyrimui. Tai pagrsta: kam
pradti nuo sudting, jei neinom
paprast.
reikalavo, kad eksperimento slygos
bt maksimaliai kontroliuojamos. Jei
nesugebsim identifikuoti vis kintamj,
visos ms pasekms gali bti
pasmerktos.
atliekant tyrimus reikia itirti visus
nekontroliuojamus kintamuosius,
neutralizuoti j poveik, ar bent isiaikinti
Skinner tyrimai, d labai plaiai
panaudojami farmakologini mediag
tyrimui tiek monms, tiek gyvnams
Elgesio intervencijos technikos, pvz.,
eton technika: u pageidautin elges
duodamas etonas, kur galima ikeisti k
nori.
Taikoma su teiss paeidjais, psichiniais
ligoniais.
Esm: mogus mokomas reguliuoti savo
elgesio pasekmes.
vertinimas
Nesukr asmenybs teorijos, bet kalbjo
apie jai priskirtinus fenomenus.
Teorijos pliusai:
paskatino elgesio tyrimus
suderino laboratorins technikos ir
kintamos kontrols dsningumus,
nustat vairius elgesio dsningumus
13/02/2013
9
remiantis jo darbais sprendiama daug
praktini problem (dirbama su fobijom,
naudojamos technikos farmakologijos
pramonj, dresroj, aukljime).
Teorijos minusai:
kritikuojamas holist, humanist, kad
supaprastino mogaus elges, suskaid
segmentus ir netyr visumos.
Kritikuojamas, kad eksperimentai atlikti
su paprastais individais labai paprastoj
aplinkoj (natraliam gyvenime j elgesys
kitoks).
Gyvn ivadas pritaik mogaus
elgesiui
mogaus elgesio paaikinti vien
operantinio elgesio paradigma
nemanoma. Nusipeln tik aikindamas
t srit.
Jo tyrim rezultatai neleidia daryti
ivad apie tai, kas nebuvo stebima
(prognoz nemanoma). Skinner teig,
jog prognozuoti elges reikia remiantis
tuo, kas jau yra padaryta.
KLAIPDOS UNIVERSITETAS
STUDIJ DALYKO (SANDO) PROGRAMA (SDP)
Dalyko (sando) kodas
S 260 B 078 Atestuotas
iki
2014 09 01
Atnaujinimo data
Mokslo aka Progr. Registr. Nr.
Pavadinimas
Asmenybs psichologija
Btinas pasirengimas dalyko (sando) studijoms
vadas psichologijos studijas
Siekiami dalyko (sando) studij rezultatai
Eil.
nr.
Studij rezultatai Studij metodai
Studento pasiekim
vertinimo metodai
1
inos asmenybs, asmenybs
psichologijos sampratas, asmenybs
teorij esm.
Diskusija, Individualios
konsultacijos, Tradicin paskaita
Tarpinis egzaminas
2
Gebs vertinti skirtingas asmenybs
teorijas pagal j naudingum
aikinant mogaus elges.
Diskusija, Individualios
konsultacijos, Seminaras, Tradicin
paskaita
Egzaminas, Pratyb
atsiskaitymas,
Seminaras
3
Gebs rasti atskir teorij teigini
realizacijos gyvenime ir profesinje
veikloje pavyzdi.
Diskusija, Reali gyvenimik
situacij (projekt) modeliavimas,
Seminaras, Tradicin paskaita
Egzaminas, Seminaras
4
Gebs geriau painti save ir kitus,
reflektuoti ir savireflektuoti.
Darbas grupse, Diskusija,
Seminaras, Tradicin paskaita
Seminaras
Pagrindinis tikslas
Suprasti asmenyb kaip psichologin fenomen ir svarbiausias psichologines asmenybs paradigmas.
Santrauka
Tai viena svarbiausi psichologijos studij disciplin. Paskait metu analizuojami skirtingi poiriai
asmenyb, jos struktr, painimo galimybes ir bdus; supaindinama su teorij vertinimo kriterijais ir
taikymo galimybmis.
Seminarini usimim metu lyginami skirtingi poiriai asmenyb, iekoma atskir teorij valg
realizacijos savo patirtyje.
Asmenybs psichologijos inios btinos pilnavertms tolimesnms psichologijos studijoms, be to, padeda
geriau painti save ir kitus, savireflektuoti.
Dalyko (sando) paskirtis
Universitetini studij lygmuo
Dalyk grup (pagal krypties reglament)
Pakopa Ris
Pirma Bakalauro Studij krypties dalykai
Studij sritis arba kryptis pagal studij finansavimo metodik
Dalys (skyriai) ir temos
Eil. Nr. Pavadinimai Atsakingas dstytojas
1.
Asmenybs psichologija: samprata, funkcijos, ryai su kitais
mokslais
380 doc. dr. Audron
Liniauskait
2. Asmenybs samprata, jos struktra
380 doc. dr. Audron
Liniauskait
3. Asmenybs teorija, jos struktra, vertinimo kriterijai
380 doc. dr. Audron
Liniauskait
4. Asmenybs vertinimo galimybs ir metodai
380 doc. dr. Audron
Liniauskait
5. S. Freud psichoanalitin teorija
380 doc. dr. Audron
Liniauskait
6. S. Freud sekjai ir kritikai
380 doc. dr. Audron
Liniauskait
The linked image cannot be displayed. The file
may have been moved, renamed, or deleted.
Verify that the link points to the correct file and
location.
Eil. Nr. Pavadinimai Atsakingas dstytojas
7. Bihevioristin asmenybs samprata
380 doc. dr. Audron
Liniauskait
8. Humanistins asmenybs teorijos
380 doc. dr. Audron
Liniauskait
9. Egzistencialist poiriai mog
380 doc. dr. Audron
Liniauskait
10. Asmenybs bruo teorijos
380 doc. dr. Audron
Liniauskait
11. K. Lewin lauko teorija
380 doc. dr. Audron
Liniauskait
12. G. A. Kelly asmenybs teorija
380 doc. dr. Audron
Liniauskait
13. A. Bandura ir W. Mischel asmenybs teorijos
380 doc. dr. Audron
Liniauskait
14. iuolaikini asmenybs teorij raidos kryptys ir tendencijos
380 doc. dr. Audron
Liniauskait
ini ir gebjim vertinimo tvarka:
Taikoma deimtbal kriterin skal ir kaupiamoji vertinimo schema. Semestro savarankiko darbo
uduotys vertinamos paymiu, egzamin sesijos metu nustatomas galutinis paymys, atskirus paymius
padauginant i svertinio koeficiento ir sandaugas susumuojant.
Pagrindin literatra
Eil.Nr. Literatros altinio pavadinimas
Leidinio KU
bibliotekoje Ar yra KU
knygyne
Egz. sk. fak.
metod. kab.
ifras
egz.
sk.
1.
Perminas A., Gotautas A., Endriulaitien A.
(2000). Asmenyb ir sveikata: teorij svadas.
Kaunas: VDU leidykla.
159.9(075.8)
Pe-166
30 Ne
2.
Pervin L. A. (2010). Personality : theory and
research. Hoboken: Wiley
159.9(075.8)
Pe-182
5 Ne
Papildoma literatra
Eil.Nr. Literatros altinio pavadinimas
1. Allport G. W. (1998). Tapsmas. Vilnius: Vaga.
2. Adler A. (2003). mogaus painimas. Vilnius : Vaga
3. Frankl V.E. (2000). Nesmoningas dievas : psichoterapija ir religija. Vilnius : Vaga
4. Freud S. (1996). Anapus malonumo principo. Vilnius : Vyturys
5. Freud S. (2006). Kasdienio gyvenimo psichopatologija. Vilnius: Apostrofa
6. Freud S. (1999). Psichoanalizs vadas: paskaitos. Vilnius : Vaga
7. Fromas E. (1992). Menas mylti. Vilnius: Valstybinis leidybos centras
8. Horney K. (2004). Neurotika ms laik asmenyb. Vilnius: Apostrofa
9.
Handbook of PersonalityTheory and Research/ Ed. By L. A. Pervin (1990). London: The Guilford
Press
10. Jung C.G. (1999). Psichoanaliz ir filosofija: rinktin. Vilnius: Pradai
11. Maslow A. (2006). Motyvacija ir asmenyb. Vilnius: Apostrofa
12. Rogers C. R. (2005). Apie tapim asmeniu. Vilnius: VIA RECTA
13. Pervin L. A. (1996). The Science of Personality. New York: Willey
14. Pluzek Z. (1996). Patoracin psichologija. Vilnius: Amius
15. Watson D.B. (2005). Psichologija biheivioristo poiriu. Vilnius
Usimimams reikalingos auditorijos (patalpos), technin baz ir programin ranga
Usimimo tipas
Auditorijos (patalpos)
tipas
Nominalus viet skaiius
auditorijoje
Btina
ranga/pastabos
Teorija Amfiteatrin auditorija 75 multimedia
Praktika (Klasikin) auditorija 30 multimedia
Savarankikas
darbas
Skaitykla
Koordinuojantysis dstytojas
Pareigos Mokslo laipsnis, pavard, vardas Tabelio Nr.
profesorius doc. dr. Audron Liniauskait 380
Padalinys
Pavadinimas Kodas
Psichologijos katedra 0603
Studij dalyko (sando) vedimo forma Nr. 1
Semestras Dstymo forma
Struktra
I viso val.
ECTS
Kred. T P L NK S
R P D 30 30 0 0 100 160 6
Dstomoji kalba
lietuvi L angl A rus R prancz P vokiei V kita Kt.
Auditorini usimim planas
Temos Nr.
Akademins valandos
Temos Nr.
Akademins valandos
T P L T P L
1. 2 0 0 8. 2 4 0
2. 2 0 0 9. 0 2 0
3. 4 0 0 10. 4 2 0
4. 2 2 0 11. 0 4 0
5. 2 2 0 12. 2 2 0
6. 4 4 0 13. 2 4 0
7. 2 4 0 14. 2 0 0
I viso: 30 30 0
Savarankiko darbo uduoi grafikas ir j taka galutiniam paymiui
Uduoties tipas Temos() Nr.
I viso,
val.
taka
pa, %
Uduoties pateikimo (*) ir atsiskaitymo savait (o)
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17-20
Tarpinis egzaminas 1-4 18 15 * 0
Pratyb atsiskaitymas 5-9 20 15 * 0
Seminaras 5-13 30 20 * 0
Egzaminas 5-14 32 50 * 0
I viso: - 100 100
Studij dalyko (sando) vedimo forma Nr. 2
Semestras Dstymo forma
Struktra
I viso val.
ECTS
Kred. T P L NK S
R P N 30 15 0 0 115 160 6
Dstomoji kalba
lietuvi L angl A rus R prancz P vokiei V kita Kt.
Auditorini usimim planas
Temos Nr.
Akademins valandos
Temos Nr.
Akademins valandos
T P L T P L
1. 2 0 0 8. 2 2 0
2. 2 0 0 9. 0 1 0
3. 4 0 0 10. 4 0 0
4. 2 0 0 11. 0 2 0
5. 2 2 0 12. 2 2 0
6. 4 2 0 13. 2 2 0
7. 2 2 0 14. 2 0 0
I viso: 30 15 0
Savarankiko darbo uduoi grafikas ir j taka galutiniam paymiui
Uduoties tipas Temos() Nr.
I viso,
val.
taka
pa, %
Uduoties pateikimo (*) ir atsiskaitymo savait (o)
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17-20
Uduoties tipas Temos() Nr.
I viso,
val.
taka
pa, %
Uduoties pateikimo (*) ir atsiskaitymo savait (o)
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17-20
Seminaras 5-13 50 30 * 0
Egzaminas 1-14 65 70 * 0
I viso: - 115 100