Professional Documents
Culture Documents
Prievolių Teisė
Prievolių Teisė
PRIEVOLI
ATSIRADIMO PAGRINDAI BEI RYS.
1. Atskleiskite prievols ir prievoli teiss svok ry.
Prievol tai teisinis santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies (kreditoriaus)
naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teis reikalauti i
skolininko, kad is vykdyt savo pareig.
Prievolini teisini santyki bruoai:
1) prievols subjekt apibrtumas (konkrets subjektai turi konkreias grietai apibrtas teises ir
pareigas);
2) prievols dinamikumas (prievol yra dinamikos ekonomins apyvartos dalis);
3) prievols turinio apibrtumas (konkretus kreditoriaus reikalavimas ir konkreios skolininko
pareigos); prievols ali subjektini teisi gynimas;
4) prievols tikslingumas (tam tikr tiksl, norint patenkinti skolininko arba kreditoriaus poreikius,
siekimas).
Pagrindiniai prievols bruoai:
Pirma, prievol yra dviej asmen, kreditoriaus ir skolininko, civilinis teisinis santykis;
Antra, kreditori ir skolinink sieja tarpusavio teiss ir pareigos;
Treia, u pareig nevykdym skolininkui taikomos civilins teisins sankcijos
Prievolinio santykio objektas valiniai skolininko veiksmai.
Teisinje literatroje prievoli teis daniausiai apibdinama kaip civilins teiss poakis, kur
sudaro civilins teiss norm sistema. Remiantis civilini santyki teisinio reguliavimo principais,
ios normos reguliuoja dinamikus turtinius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius,
susiklosiusius tarp teiss subjekt dl turto perdavimo nuosavybn, patikjimo teise arba laikinai
naudoti, dl darb atlikimo arba paslaug teikimo, alos padarymo asmeniui, turtui ir pan.
2. Ar pareiga yra prievols sinonimas? Kodl?
Ne. Civilins teiss poiriu pareigos ir prievols negalima tapatinti.
Pareiga yra prievols rezultatas. Prievol yra pareigos atsiradimo altinis;
Pareiga gali egzistuoti ir nesant prievols;
Pareiga yra prievols elementas. Kitas elementas reikalavimo teis.
3. Kaip prievoli teis yra suprantama subjektyvija ir objektyvija prasmmis?
skolininko civilinis teisinis santykis; antra, kreditori ir skolinink sieja tarpusavio teiss ir
pareigos; treia, u pareig nevykdym skolininkui taikomos civilins teisins sankcijos.
6. Kokios takos prievoli teisei turi Europos Sjungos teiss aktai?
8. Kokie rekomendacinio pobdio teiss aktai ir kaip yra susij su prievoli teise? Kokios takos ie
aktai turi Lietuvos prievoli teisei? Paaikinkite, ar teismai, nagrindami i prievolini teisini
santyki kylanius ginus, gali remtis nurodytais teiss altiniais?
10. Ar prievoli teiss klausimai yra reglamentuoti vien tik Civilinio kodekso etoje knygoje?
11. Kokios pagrindins tarptautins privatins teiss taisykls yra taikomos prievoli teisje?
12. Koks prievoli teiss ir daiktins teiss santykis? Nurodykite svarbiausius prievoli teiss ir
daiktins teiss panaumus ir skirtumus.
Prievoli ir daiktins teiss skirtumai: daiktin teis nukreipta daikt, o prievolins teiss
nukreiptos mog. Daiktini teisi objektas yra daiktas ir kitas turtas, o prievolini teisi objektas
yra skolininko veiksmai. Daiktins teiss yra absoliuios (pareiga netrukdyti daiktins teiss
turtojui), o prievolins teiss yra santykins ( yra du konkrets asmenys t.y kreditorius ir
skolininkas). Daiktin teis gyvendinama vien jos turtojo valia, be treij asmen sikiimo, o
prievolin teis gyvendinama tik tarpininkaujant skolininkui. Daiktiniame teisiniame santykyje
pasyvios santykio alies pareiga atsiranda nepriklausomai nuo ios alies valios statymo pagrindu, o
prievolins pareigos atsiranda skolininko valios pagrindu. Daiktins teiss ginamos daiktiniais gynimo
bdais (vindikacinis ir negatorinis iekiniai), o prievolins teiss ginamos prievoliniais gynimo bdais
(netesyb iiekojimas, restitucija, sutarties nutraukimas, pakeitimas...). Daiktinms teiss bdingas
sekimas paskui daikt, o prievolinms teisms nebdingas sekimas. Daiktinms teisms bdingas
pirmumo laike principas kuris nebdingas prievolinei teisei (kas pirmas laike, tas pirmas teisj).
Daiktinio teisinio santyk nustato statymas, o prievolinio teisinio santykio turin danai nustato
sutartis.
Prievoles dalykas 6.3str. - tai yra veiksmai, tai del ko susitariama, o objektas tai turtas plaija
prasme.
Prievoli ir daiktins teiss panaumai: Yra miraus prievolinio ir daiktinio pobdio teisi (pvz.,
nuoma); Daiktins teiss danai yra prievolini teisi priklausiniai; jos paprastai naudojamos
siekiant utikrinti prievoli vykdym; Daiktini ir prievolini teisini paeistos teiss gynybos bd
priklausomyb (restitucijos taikymo ribas nustato daiktin teis - CK 1.80 str.4.96 str.6.66 str.);
Prievolin teis gali bti siejama su tam tikru konkreiu daiktu (prievols vykdymas natra) .
Prievolins teiss gali atsirasti kaip daiktins teiss padarinys (pvz., uzufruktatoriui atsiranda ne tik
daiktin teis, bet ir prievolins pareigos CK 4.144, 4.146 str.); Prievols teiss dalykas gali bti bet
koks turtas tiek daiktai, tiek daiktins teiss. Kai kuriais atvejais daiktins teiss objektas yra ne
daiktas, o i prievols kilusi teis (pvz., CK 4.204 str. Prievoli teisei yra svarbi daiktins teiss
pateikiama daikt klasifikacija (CK 4.2-4.19 str.), nes priklausomai nuo to skiriasi prievols turinys,
nevykdymo teisiniai padariniai, skolininko atsakomyb (CK 6.60 str.).
13. Kokios konkreios eimos teiss normos ir kaip yra susijusios su prievoli teise?
14. Ar prievoli teis gali bti siejama su baudiamja administracine teise? Jei taip, pateikite
konkrei pavyzdi. Jei ne paaikinkite, kodl.
15. Kokie yra svarbiausi prievoli teiss principai ir kokia j praktin reikm?
Principai yra reikmingi dl keli prieasi. Pirma, civilin teis nustato tik bendriausias prievols
ali elgesio taisykles. Prievolinius santykius daugiausiai reglamentuoja civilins teiss dispozityvios
normos, ir ne tik nesikiama detales, bet ir paliekama galimyb alims susitarti dl esmini dalyk.
Todl prievols alys turi daug galimybi paios nusistatyti elgesio model tarpusavio susitarimu.
Taiau civilin teis nustato tam tikras principines nuostatas, kuri alims privalu laikytis susitariant
dl savo tarpusavio teisi ir pareig. Tokios principins nuostatos ir yra prievoli teiss principai. Pvz,
pagal CK 1.5 straipsnio antrj dal, prievols alys, sudarydamos tarpusavio susitarimus, privalo
elgtis siningai, protingai ir teisingai. Taigi principai atlieka reglamentavimo funkcij jie yra
orientyras, kurio prievols alys privalo paisyti sudarydamos tarpusavio susitarimus, t. y. ali elgesio
modelis. Nukrypimas nuo io orientyro gali reikti prievols negaliojim arba lemti alies civilin
atsakomyb.
Antra, prievoli teiss principai atlieka tiek teiss, tiek sutarties sprag upildymo funkcij, o i yra
labai svarbi teiss taikymo praktikai. Pavyzdiui, jeigu nei statymas, nei ali sutartis tam tikro gino
klausimo nereglamentuoja, sprag upildo teismas, taikydamas principus.
Treia, principai yra labai svarbi tiek teiss, tiek ali susitarim interpretavimo priemon. Pvz, CK
1.5 ir 6.193 straipsniuose reikalaujama, kad tiek statymas, tiek sutartis bt aikinama remiantis
siningumo principu.
Ketvirta, principai yra kolizij alinimo priemon ir jais vadovaujantis paalinamos tiek teiss norm,
tiek ali susitarim tarpusavio kolizijos.
Siningumo principas. is principas taikomas visoms prievolms be iimi. Pareiga elgtis
siningai yra sudedamasis prievols turinio elementas. i pareiga nustatyta abiems alims tiek
kreditoriui, tiek skolininkui.
ali lygiateisikumo principas. Prievols alis sieja tarpusavio teiss ir pareigos, Teiss udavinys
utikrinti proting kreditoriaus ir skolininko teisi ir pareig pusiausvyr.
ali bendradarbiavimo principas. CK 6.38 str. 3d. Kiekviena alis turi atlikti savo pareigas kuo
ekonomikiau ir vykdydama prievol bendradarbiauti su kita alimi (ali pareiga kooperuotis).
Bendradarbiavmo, arba kooperavimosi, principas yra tiesiogin siningumo principo idava. Elgtis
siningai reikia kreditoriui ir skolininkui bendradarbiauti, t. y. padti vienas kitam gyvendinti savo
teises ir vykdyti pareigas. Tik alims bendradarbiaujant galima utikrinti, kad prievol bus vykdyta
atitinkamai.
ali autonomijos principas. Tai prievols ali galimyb nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. is
principas yra btina rinkos funkcionavimo prielaida, nes tik pripastant ali autonomij yra galima
verslo laisv, grindiama privaia iniciatyva ir atsakomybe.
Prievols privalomumo principas. is principas reikia, kad prievol turi bti tinkamai vykdoma, o jos
nevykdymas lemia civilin atsakomyb. Kartu prievols privalomumas reikia, kad jos negalima
vienaalikai atsisakyti, taip pat negalima vienaalikai pakeisti vykdymo slyg. T galima padaryti
tik statymo ar ali susitarimo numatytais atvejais ir tvarka.
16. Kokie elementai sudaro prievol? Pateikite i element sampratas ir atskleiskite j
tarpusavio ry.
Pagrindiniai prievols poymiai:
Prievol yra dviej asmen kreditoriaus ir skolininko, civilinis teisinis santykis;
Kreditori ir skolinink sieja tarpusavio teiss ir pareigos;
U pareig nevykdym skolininkui taikomos civilins teisins sankcijos.
Pareiga (pasyvusis elementas) yra prievols elementas, taiau ne vienintelis. Jeigu yra kieno nors
pareiga, yra ir kieno nors teis. Vadinasi, kitas btinas prievols elementas yra kito asmens subjektin
teis, o dar tiksliau teis reikalauti, arba reikalavimo teis, laikoma aktyviuoju prievols elementu.
17. Kuo skiriasi prievols dalykas nuo objekto?
Daniausiai prievols dalykas yra vienas konkretus veiksmas, bet tam tikrais atvejais gali bti ir keli
veiksmai. Prievol, kuriai bdingi keli dalykai, vadinama sudtingj.
Prievol galios ir bus teisikai pareigojanti, jeigu jos dalykas yra aikiai apibrtas. Jei nra
galimybs nustatyti prievols dalyko, nra ir prievols.
Prievols dalykas plaiuoju poiriu yra tai, dl ko atsirado prievol. Prievols dalykas yra jos
pagrindas.
Prievols dalykas yra konkretus daiktas arba turtas plaiuoju poiriu. Taiau tikrasis prievols
dalykas yra ne tiek konkretus turtas, kiek skolininko veiksmai, kuriuos jis privalo atlikti, t. y.
vykdydamas, kurio kreditorius tikisi i skolininko ir kuris skolininkui privalomas.
Daiktas arba turtas plaiuoju poiriu yra objektas, dl kurio susitaria prievols alys, o prievols
dalykas yra veiksmas, kur skolininkas privalo atlikti, arba atvirkiai nuo kurio privalo susilaikyti.
Todl itaip suprantam daikt ar turt galima laikyti vykdymo objektu, o ne prievols dalyku.
18. Kokie reikalavimai yra keliami prievols dalykui?
Kad prievol galiot, jos dalykas turi atitikti iuos reikalavimus: apibrtumas, teistumas,
manomumas ir kreditoriaus interesas.
1) Prievols dalykas privalo bti pakankamai apibrtas. Tai reikia, kad prievol galioja tik jeigu
manoma nustatyti, ka skolininkas privalo duoti, padaryti ar nedaryti. Jeigu nra galimybs nustatyti
prievols dalyko, nra ir paios prievols.
2) Prievols dalyko teistumas apima du susijusius aspektus: sutikim su imperatyvi statymo
norm reikalavimais ir neprietaravim vieajai tvarkai ir gerai moralei.
3) Prievols dalykas gali bti tik tai, kas yra manoma. is reikalavimas grindiamas protingumo
principu, nes galima sipareigoti atlikti tik tai, kas manoma.
4) Reikalavimas, kad prievols dalykas turi tenkinti tam tik kreditoriaus interes, grindiamas
protingumo principu. Teis reglamentuoja tik tuos santykius, kurie susij su tam tikromis asmen
teismis ir pareigomis, tuo tarpu prievoliniai santykiai atsiranda tenkinant vienokius ar kitokius
asmen interesus, poreikius. Tie interesai ar poreikiai gali bti tiek turtiniai, tiek neturtiniai
(moraliniai).
Jeigu nra intereso, nra ir prievols, nes dviej ali nesieja reikalavimo teis ir pareiga.
Nra btina, kad prievols dalykas tenkint asmenikai kreditoriaus interes. Pakanka, kad prievols
dalykas tenkint tam tikr kito asmens interes.
19. Pagal kokius kriterijus ir kokias ris yra klasifikuojamos prievols? vardykite
konkreias civilins teiss normas, tvirtinanias atskiras prievoli ris.
Prievoli suskirstymas atskiras grupes padeda ilaikyti darni j sistem, iskirti specifinius, tik tam
tikrai grupei bdingus poymius. Prievols gali bti skirstomos pagal turin, atsiradimo pagrindus,
dalyk ir kt. Tokia prievoli klasifikacija gyja ne tik teorin, bet ir praktin reikm.
Pagal dalyko dalum prievols skirstomos dalomsias ir nedalomsias. iai klasifikacijai turi
reikms ne tik prievols dalyko savybs tai, kad jis pagal savo prigimt yra nedalus, taiau ir
statymas arba ali susitarimas.
Dalomosiomis yra laikomos visos prievols, iskyrus statym numatytus atvejus, taip pat kai dl
prievols dalyko prigimties prievol yra nedaloma nei fizine, nei abstrakia prasme (CK 6.24 str.).
Pavyzdiui, daikt pirkimopardavimo sutartis isimoktinai (CK 6.411 str.) ir kt.
Nedalomosiomis yra laikomos prievols, kuri dalykas dl savo prigimties yra nedalus, arba jeigu
prievols alys susitar dl tokio jos vykdymo bdo, kuriuo vykdyti prievol dalimis nemanoma
(CK 6.25 str.).
Pagal dalyko apibrtum prievols skirstomos : a) konkreisias; b) alternatyvisias;
c)fakultatyvisias.
Konkreioji yra tokia prievol, kurios dalykas yra konkretus veiksmas. Pavyzdiui, grinti
pasiskolint pinig sum.
Alternatyvioji yra tokia prievol, kai skolininkas turi atlikti vien i dviej arba i daugiau skirting
veiksm savo, kreditoriaus ar treiojo asmens pasirinkimu. Pavyzdiui, kreditavimo sutartimi alys
susitaria, kad kreditas gali bti grintas litais, eurais arba JAV doleriais pagal nustatyt kurs.
Fakultatyvija laikoma prievol, jeigu ji turi tik vien pagrindin dalyk. Taiau jei prievols
negalima vykdyti pagrindiniu bdu, j galima vykdyti ir kitu pagrindiniam vykdymo bdui
neprietaraujaniu bdu. Pavyzdiui, paskolos sutartimi ilgam terminui skolininkui buvo perduota tam
tikra lit suma. alys susitar, kad paskola turi bti grinta litais, taiau jeigu to padaryti bus
nemanoma dl to, kad Lietuvai stojus Europos Sjung litas bus iimtas i apyvartos, paskola bus
grinta eurais. Alternatyvij ir fakultatyvini prievoli ypatumai reglamentuojami CK 6.266.29
straipsniuose.
Asmenine prievole vadinama prievol, kurios kreditorius arba skolininkas gali bti tik tas, o ne bet
kuris kitas asmuo. Asmeninmis daniausiai bna prievols, kylanios dl intelektins veiklos
rezultat, taip pat prievols, kuri dalykas yra paslaugos, kai reikmingos kreditoriui yra paslaug
teikjo profesins kvalifikacijos savybs. Pavyzdiui, asmuo susitaria su dailininku, kad is nutapys jo
portret.
Neasmenins prievols yra tokios prievols, kuriose skolininko arba kreditoriaus veiksmus gali atlikti
bet kuris asmuo. Pavyzdiui, paskol kreditoriui gali grinti ne tik pats skolininkas, bet ir kitas
asmuo.
Prievols gali bti pagrindins ir papildomos (teisinje literatroje dar vadinamos alutinmis,
akcesorinmis). Pagrindin prievol galioja ir be papildomos prievols, tuo tarpu papildoma prievol
priklauso nuo pagrindins. Pavyzdiui, laidavimas yra papildoma prievol. Kai baigiasi pagrindin
prievol arba ji pripastama negaliojania, baigiasi ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.).
Papildomas teises pagrindins prievols likimas itinka ir perleidus reikalavim (CK 6.101 str. 2 d.).
Pagal teisi ir pareig pasiskirstym tarp ali prievols skirstomos vienaales ir dviales.
Vienaals yra tokios prievols, kuri viena i ali turi tik teises, o kita tik pareigas.
Dviali prievoli atveju abi alys turi ir teises, ir pareigas. i prievoli klasifikacija taip pat teisikai
reikminga. Dviali prievoli vykdymas turi savo ypatum. Pavyzdiui, 6.58 straipsnio 5 dalis
numato, kad teis sustabdyti dvials prievols vykdym baigiasi, kai kita prievols alis pateikia
adekvat savo prievols vykdymo utikrinim.
Teisinje literatroje pateikiama ir kit klasifikacij. Pavyzdiui, pagal savo turin prievols gali bti
skirstomos teigiamo ir neigiamo turinio prievoles. Esant teigiamo turinio prievolms, skolininkas
privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikr veiksm arba veiksmus. Esant neigiamo turinio
prievolms, skolininkas privalo susilaikyti atlikti tam tikr veiksm arba veiksmus.
20. Pateikite paprastos turinio struktros ir sudtingos turinio struktros prievoli sampratas ir
vardykite pagrindinius i prievoli ri atribojimo kriterijus.
Neilieka. Sandor pripainus negaliojaniu, prievol netenka savo pagrindo, o prievol be savo
pagrindo egzistuoti negali.
24. Ar gali bti atvej, kai, alis siejant sutartiniams teisiniams santykiams, prievols
atsiradimo pagrindu nebus laikoma sutartis?
Ne, nes sutartis yra sandoris, t. y. valinis dviej ar daugiau asmen veiksmas, ireikiantis suderint j
vali, kuriuo remiantis tarp sutarties ali atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai,
Prievol yra sutarties tikslas ir jos rezultatas alys sudaro sutart siekdamos sukurti tarpusavio
prievolinius santykius, dl kuri jos gyja tam tikras teises ir pareigas.
25. Pateikite prievoli, atsirandani statymo pagrindu, pavyzdi. Kokie yra j ypatumai
lyginant su prievolmis, atsirandaniomis kitais pagrindais?
Daugyb prievoli atsiranda tiesiogiai veikiant statymui. iuo atveju prievolei atsirasti nereikia
prievols ali valios iraikos ar koki nors kit ali veiksm arba papildom juridini fakt.
statymas tiesiog nustato faktin sudt, kuriai esant tam tikri asmenys gyja tam tikras tarpusavio
teises ir pareigas, t. y. juos ima sieti statyme numatyta prievol.
Pvz.: CK 3.192 str.1d. Tvai privalo materialiai ilaikyti savo nepilnameius vaikus.
statymo pagrindu susiklosto ir prievols, susijusios su radiniu (CK 4.62-4.64 str.) ir lobiu (CK
4.65str.).
Atsirandanios pagal statyma taip pat laikomos prievols, siejanios globj ir globojam asmen
(rpintoj ir asmen, kuriam nustatyta rpyba), daikto bendraturius siejanios prievols ir t. t. Taigi
iuo atveju prievoli atsiradimo pagrindas yra pats statymas, kuris sieja prievoli atsiradim su tam
tikra faktine sudtimi (kraujo giminysts faktu, globos ar rpybos faktu, bendro turto turjimu ir pan.).
Deliktas yra neteistas valinis asmens veiksmas, padars alos (turtins ar neturtins) kitam asmeniui,
su kuriuo al padars asmuo iki iai atsirandant neturjo joki santyki. Delikto, arba, tiksliau, alos
padarymo, pagrindu susiklosto prievoliniai teisiniai santykiai, vadinami deliktiniais prievoliniais
santykiais.
Kvazisutartimis laikomi teisti, savanoriki valiniai asmens veiksmai, kuriems atlikti nereikia kito
asmens sutikimo ir kuri pagrindu atsiranda iuos veiksmus atlikusio ir kito asmens prievoliniai
santykiai. CK numato trij ri kvazisutartis: kito asmens reikal tvarkymas be pavedimo (CK
6.229-6.236 str.), nepagrstas praturtjimas ar turto gavimas be pagrindo (CK 6.237-6.242 str.),
loimas ir laybos (CK 6.243-6.244 str.).
Pirma, kvazisutartis yra tik teistas veiksmas. Neteistas veiksmas laikytinas deliktu ir jo pagrindu
atsirandanti prievol bus laikoma deliktine, o ne kvazisutartine.
Antra, kvazisutartims netaikomi sandorio formos reikalavimai. Todl kvazisutartins prievols
atsiranda, nesvarbu, kaip forminti ar visai neforminti veiksmai yra j atsiradimo prieastis.
Treia, kvazisutartins prievols neretai atsiranda kaip sutartini ar deliktini prievoli padarinys.
Todl daniausiai CK normos, reglamentuojanios kvazisutartines prievoles, taikomos subsidiariai, t.
y. tik tada, kai gino negalima isprsti taikant sutartines ar deliktines prievoles reglamentuojanias
normas.
26. Ar statymo gyvendinamasis (postatyminis) teiss aktas gali bti pakankamas pagrindas
prievolei atsirasti?