STASYS VANSEVIIUS

VALSTYBES IR TEISS TEORIJA

Mokomoji priemon

UDK340.l!s(075.8) Va268

Vanseviius S.Valstybs ir teises teorija : mokomoji priemone. Vilnius: Jusutia, 2000. 256 p.

Apsvarst ir rekomendavo spausdinti Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Valstybs ir teises teorijos ir istorijos katedra (1999 m. gruodio 10 d.; protokolo Nr. 25).

ISBN 9986-567-35-1

S. Vanseviius, 2000 UAB Justina", 2000

Turinys
Pirma dalis. VALSTYBS TEORIJA I. Valstybs susidarymas 1. Valstybs susidarymo teorij vairov 2. Valstybs susidarymo teorijos II. Valstybs esm 1. Valstybs poymiai 2. Valstybs funkcijos
III. Valstybs tipologija

1. Ryt valstyb 2. Vergovin valstyb 3. Feodalin valstyb 4. Kapitalistin valstyb 5. Socialistin valstyb 6. Teisin valstyb IV. Valstybs formos 1. Valdymo forma 2. Valstybs sandaros formos 3. Politinis reimas V. Valstybs vieta visuomens politinje sistemoje VI. Valstyb ir pilietin visuomen VII. Valstybs valdia VIII. Valstybs aparatas 1. Valstybs aparato struktra 2. Pagrindiniai valstybs aparato organizacijos ir veiklos principai 3. Valstybs valdios gyvendinimo teisins formos 4. Valstybs tarnyba 5. Valstyb ir asmuo 6. Ekonomin valstybs veikla 7. Valstybs vaidmuo saugant gamt

Antra dalis. TEISS TEORIJA [. Teiss teorijos dalykas ir studijavimo metodai 1. Teiss teorijos dalyko ir metod ryys 2. Konkrets ir speciaiieji teiss painimo metodai . Teiss atsiradimas . Teiss raida Teiss samprata 1. Teiss funkcijos 2. Teiss vertingumas 3. Teiss ir morals savitarpio priklausomyb Subjektin ir objektyvioji teis Teiss ir valstybs sveika Teiss altiniai (formos) 1. Norminiai teiss aktai teiss altiniai 2. statymai ir j ypatybs 3. Kitos teiss normos 4. Teiss norm santykis su normini akt tekstais Teiss aikinimas 1. Aikinimo bdai l. Aikinimo pagal subjektus rys Teiss normos ir j rys Teiss sistema . Materialioji ir proceso teis . Teisinio reguliavimo dalykas ir metodas teiss skirstymo sakomis ir institutais pagrindas . Teiss sistema ir statym sistema, j santykis ir tarpusavio ryys Teiss ak apibudinimas. Funkciniai tarpakiniai ryiai Nacionalins ir tarptautins teiss santykis statym sisteminimas Vieoji ir privatin teis Teisin smon ir teisin kultra Teisins smons struktra ir rys Teiss ir teiss akt terminija ir teisine smon Teisinio nihilizmo itakos ir jo profilaktika Teisinis idealizmas, jo prieastys ir padariniai Teisin kultra 83 86 89 92 96 99 101 103 104 107 111 115 117 120 122 124 128 129 133 135 145 147 147 149 151 153 153 160 163 165 171 172 173 174

Turinys

XII. Teiskra 1. Teiskros procedra ir stadijos 2. statym leidybos technika 3. statymo poymiai ir struktra 4. Teiss norma ir statymo straipsniai 5. statymo logika, stilius ir kalba XIII. Teiss veikimas 1. Teisinis reguliavimas 2. Teisinio reguliavimo struktra 3. Teisinio reguliavimo tipai ir sistemos. Teisinis reimas 4. Teiss gyvendinimas ir taikymas. Teisingumas 5. Teistumas ir jo ribos XIV. Teisiniai santykiai 1. Teisinio santykio poymiai 2. Teisini santyki rys 3. Teisini santyki turinys 4. Teisini santyki subjektas 5. Juridiniai faktai 6. Teisini santyki objektas XV. Teiss paeidimai ir teisin atsakomyb 1. Teiss paeidimo sudtis 2. Teiss paeidimai ir kiti nukrypimai nuo teistvarkos 3. Teiss paeidim rys 4. Teisins atsakomybs svoka, poymiai ir principai 5. Teisins atsakomybs tikslai ir funkcijos 6. Teisins atsakomybs rys XVI. Teistas elgesys 1. Teisto elgesio charakteristika 2. Teisto elgesio skirstymas
XVII. Normini teiss akt galiojimas laiko, erdvs atvilgiu ir asmenims XVIII. Pozityviosios teiss spragos ir j alinimo bdai XIX. Pagrindins teiss sistemos

176 178 181 182 186 189 192 192 198 201 202 206 210 211 212 214 216 217 218 220 221 223 224 225 227 228 230 231 233
237 241 244

1. Teiss sistem tipai 2. Nacionalini teiss sistem eimos

244 246

Literatra

255

Pirma dalis VALSTYBS TEORIJA

I. Valstybs susidarymas
1. Valstybs susidarymo teorij vairov
Valstybs susidarymo tyrinjimas turi paintin ir politin praktin reikm. Jis padeda painti specifin valstybs prigimt, jos bruous ir ypatumus, nustatyti atsiradimo ir raidos prieastis bei slygas, taip pat geriau suvokti bdingas valstybs funkcijas (pagrindines veiklos kryptis), jos reikm visuomens gyvenimui ir politinei sistemai. Valstybs ir teiss teoretikai valstybs susidarym aikina gana vairiai. Visi sutinka, kad senovs Graikijos, Egipto, Romos valstybs buvo vergvaldins. Nesiginijama, kad dabartinje Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos teritorijoje vergovs nebuvo ia susidar ne vergovins, o feodalins valstybs. Taiau nesutariama dl valstybs susidarymo prieasi, slyg, prigimties ir pobdio. Teorij autoriai ireikia skirting grupi, sluoksni, taut ir kit socialini bendrij poir valstybs kilm. Sukurta deimtys vairiausi teorij ir dl valstybs prigimties vis dar tebesiginijama. Per vis monijos raidos istorij sprendiant i problem iskirtinis vaidmuo teko religijai. Dar senovs Egipte, Babilone ir Judjoje buvo aikinama dievikoji valstybs kilm. Ypa i jos kilms idja plaiai diegta feodalizmo epochoje. Vakar Europoje ties XII-XIII a. sankirta pltota dviej kard" teorija. Es Banyios krjai turj du kardus: vien djo makt ir pasiliko, kadangi Banyiai netiko naudotis kardu, o kit teik valdovams, kad jie galt sprsti emikus reikalus.

12

Valstybes teorija

Pagal teologus, Banyia suteik valdovams teis sakinti monms ir ie yra Banyios tarnai. Teorijos paskirtis tvirtinti Banyios viepatavim valstybei ir rodyti, kad nra valstybs ir valdios, kilusios ne i Dievo. Garsus to meto mokslininkas teologas Tomas Akvinietis tvirtino, kad valstybs atsiradimas ir raida yra analogiki tam, kaip Dievas kuria pasaul. Religinis valstybs ir teiss kilms mokymas gyvuoja ir iandien, ypa musulmon alyse. Lygia greta gyvuoja dar senovs Romoje atsiradusios idjos, kad valstybs kilmei, raidai ir lugimui lemiam tak turjo moni silpnybs ir aistros: pinig, valdios ir garbs trokimas, gobumas, ididumas, iaurumas ir panaiai. Romos istorikas Gajus Salustijus Krispas (I a. pr. Kr.) darbe Katilinos smokslas" ra, kad pagrindin Romos valstybs lugimo prieastis yra paproi nesilaikymas, paleistuvyst, apsirijimas ir panaiai. I pradi didjo pinig, paskui valdios alkis, neliko itikimybs, garbs ir kit ger savybi. Kai turtas tapo pagarbos pagrindas, turto palydovai pasidar garb, valdia, galyb ir neturtas virto gda, o ne gobumas tapo nepageidaujamas - visa tai paveik jaunim, pastmjo nusikaltimus, melagingus liudijimus ir sukiavim. Autorius pabria, kad visos negerovs pakirto moralinius valstybs pagrindus ir i buvo pasmerkta. Geri ir blogi paproiai akivaizdiai buvo ir tebra svarbs valstybei atsirasti ir pltotis. Taiau jie greiiau yra padarinys, o ne pirmin prieastis, nors, kaip Romos imperijoje, jie buvo svarbiausi. I istorins patirties matyti, kad svarbiausios valstybs atsiradimo ir raidos prieastys yra ne moral ar religija jos gldi ekonomikoje ir socialiniame moni gyvenime. Moksliniai tyrinjimai grindia ivad, kad valstybin organizacija pakeit giminin gentin organizacij ir tai vyko ne dl paproi, religini pair, o dl ekonomini paios pirmykts visuomens pokyi. Btent ekonominiai pokyiai ard pirmykt bendruomenin tvark ir galimyb naujomis slygomis paproiais reguliuoti visuomeninius pokyius.

Valstybes susidarymas

Pasaulio istorijoje inomi dideli darbo pasidalijimai: gyvulininkysts atsiskyrimas nuo emdirbysts, amat nuo emdir bysts, prekybos ir main atsiradimas lm gamybini jg p skatino mones gaminti daugiau dalyk, nei btina gyvybe laikyti, savo egzistencijai garantuoti. Svetimas darbas tapo ekonomikai naudingas. Karo belaisviai jau neudomi jie pa< mi vergais ir veriami dirbti, o nesuvartoti produktai pasi savinami. I pradi tik pastebimas, vliau kartu su darbo pasidalijimu prasidjo turtinis visuomens sluoksniavimasis atsirado tingieji ir neturtingieji. Siekiant pagaminti kuo daugiau pro t, naudojamas ne vien belaisvi, bet ir savo bendruomens nari darbas. Turtin nelygyb lm socialin nelygyb. Pan bgant amiams, visuomen isiskyr dvi skirting interes ir skirtingos padties grupes. Julius Cezaris ra, kad visoje Galijoje yra tik dvi moni grups, kurios turi pagarb ir reikm, kadangi paprastus mones laiko vergais. Dauguma kenia nuo skol, dideli mokesi ir skriaud, geruoju pasiduoda kilmingiesiems j vergij ir ie visas pon teises. Visuomenei skaidantis i buvusios bendros gimins nari isiskyr didikai. Atsirado vairs vadai, ventikai. ie mons, naudodamiesi savo visuomenine padtimi, savinosi didesn karo gr bio dal, geriausius ems sklypus, sigijo daug gyvuli, amatinink dirbini, darbo ranki. Savo valdi, ilgainiui tapusi paveldim, jie naudojo ne tiek visuomens, kiek savo asmenini interes apsaugai, kad ilaikyt vergus ir savo genties nariu klusnius. itaip irstani giminin gentin santvark prade stumti valstybinio pobdio organizacija. Giminin gentin organizacija naujomis ekonominmis slygomis, nesant turtins ir socialins nelygybs, pasirod netinkama raidos prietara draskomai visuomenei valdyti. Valstybs institucijos ir organizacijos krsi pirmykts bendruomenins santvarkos viduje, apskritai istumdamos bendruomens institucijas arba suteikdamos joms nauj turin.

Valstybes teorija

Pirmasis valstybs poymis tai ypatingo moni sluoksnio, gaminanio materialij dalyk, o usiimanio vien valdymu, radimas.is sluoksnis gavo iskirtini teisi ir valdios galiojim. Kartu nustatyti vairs mokesiai ir rinkliavos jam ilaikyti. Visuomen skirstsi ne pagal kraujo giminysts ry, kaip anksiau, o pagal administracin teritorin poym. Atsirado nuolatiniai ginkluoti briai, kuri paskirus ginti teritorij ir visuomen nuo iors antpuoli ir ukariauti naujas teritorijas. Valstyb visuomenei nebuvo primesta i alies ji susidar natraliai ir tobuljo. Azijos valstybi susidarymas. Paios seniausios valstybs susidar Nilo, Tigro ir Eufrato, Indo, Gango, Jangdzs upi emupiuose drkinamose emdirbysts zonose. ios buvo labai derlingos ir dl to spariai didjo darbo naumas. Tai lm galimyb materialiai ilaikyti nieko negaminant, bet reikaling visuomens raidai valdinink aparat. Drkinamajai emdirbystei reikjo ikasti kanalus, plsti irigacijos tinklus, statyti utvankas ir iai. Todl reikjo suvienyti atskiras bendruomenes ir centralizuotai joms vadovauti, kadangi visuomenini darb apimtis gerokai virijo atskir giminini gentini jungini galimybes ir jgas. Taiau pasiliko ems bendruomens ir atitinkamai pagrindins gamybos priemons - ems visuomenin nuosavybs a. Ryt ali valstybingumo krimosi ypatyb politin valdia rmsi kurios nors visuomenins funkcijos vykdymu, visuomenine pareigybe. Pagrindinis bendruomens valdios udavinys buvo valdyti rezervo fondus, kur sukaupta didel dalis visuomeninio produkto. Todl bendruomens viduje isiskyr grup pareign, bendruomens administratori, idinink, kontrolieri ir panaiai. Neretai administracins funkcijos derintos ko funkcijomis. Bendruomens administratoriai stengsi tvirtinti savo status ir padaryti pareigas paveldimas. Pamau valdininkai darsi privilegijuotas udaras socialinis tarpsluoksnis ir tapo svarbiausiu valstybiniu besiformuojanios valdios elementu. itaip valdantieji bendruomens sluoksniai ir grups panau-

Valstybes susidarymas

15

dojo susidarius valdymo aparat ekonomini, politini ir karini funkcij gyvendinimo kontrolei. Tai buvo valstybingumo prielaida. Vykdydama mintas funkcijas, giminin gentin diduomen pamau tapo atskira socialine grupe (kasta), kurios interesai skyrsi nuo visuomens interes. Administraciniai valstybs dariniai dl ekonominio btinumo atsirado anksiau nei privatin nuosavyb. Rytuose buvo uzurpuojamos ne paios gamybos priemons, o j valdymas. Ekonomika rmsi valstybine ir visuomenine nuosavybe. Buvo ir privatin nuosavyb. Valdinink virn turjo rm, brangenybi, verg, bet daugiausia visuomenin gamyb lm laisvj bendruomens nari darbas. Prarasdami turimas pareigas, pareignai danai prarasdavo privatin nuosavybe. Esmins reikms ekonomikai neturjo ir pirkli bei amatinink privatin nuosavyb, nes jie priklaus nuo monarch. Be to, pirkli nuosavyb buvo susijusi ne su gamyba, o su paskirstymu. Amatininkai daugiausia priklaus bendruomenms, o nepriklausanij buvo maiau, tad j naas gamyb buvo menkas. Didjant kolektyvinio darbo korporacijai, valstybs valdios daigai virto bendruomeni jungini, kurie formavosi maas ir didesnes valstybes, valdymo institucijomis. Tokias valstybes vienijo centralizuota valdia. Prievarta ideologikai buvo pridengiama religine forma (valdios sakralizacija) valdia duota Dievo, o valdovas yra Dievo ir moni tarpininkas. Susidar tokia struktra: karalius vietoj buvusio genties vado; vietoj senin tarybos ir vad - karaliaus patarjai, viziriai ir galiausiai emesnieji valdininkai. em buvo bendruomens nuosavyb ir bendruomenininkai laikyti laisvais. Taiau i tikrj viskas buvo valstybs nuosavyb kartu su vis valdini asmeniu ir gyvybe, valdini, patekusi neribot valstybs valdi, kuri gyvendino biurokratinis valdinink aparatas. Dauguma verg buvo valstybs nuosavyb. Valstybs susidarymas Rytuose tai tolygus pirmykts giminins gentins visuomenes virtimas valstybe. Pagrindins valsty-

16

Valstybs teorija

bs atsiradimo prieastys: btinumas atlikti didelius irigacijos darbus; poreikis iems tikslams suvienyti daug moni ir dideles teritorijas; btinyb centralizuotai vadovauti darbams ir monms. Paymtina, kad Ryt visuomenei bdingas sstingis ji nesirutuliojo itisus amius. Pavyzdiui, Kinijos teritorijoje valstyb atsirado kelet ami anksiau nei Europoje, bet pati visuomen iki XX a. liko beveik nepasikeitusi. Europos valstybi susidarymas. Skirtingai nei Ryt alyse, Vakaruose valstybs susidar savitu, unikaliu bdu. Europos valstybs per trump istorin laikotarp pralenk anksiau susidariusias Ryt valstybes. Lemiamas Europos valstybi susidarymo veiksnys visuomens sluoksni atsiradimas. Pradin pusiau valstybin forma buvo karin demokratija ir jos slygomis intensyviai formavosi privatin ems ir kit gamybos priemoni nuosavyb. Akivaizdus tokio valstybs susidarymo pavyzdys yra senovs Atnai. ia valstyb krsi tiek pertvarkant giminins santvarkos institucijas, tiek istumiant jas ir keiiant naujomis bei pamau tvirtinant tikrsias valdios institucijas. Ginkluotos visuomens viet um atskirta nuo visuomens ginkluota vieoji valdia. Jau ankstyvuoju etapu, yrant bendruomeninei santvarkai, buvo aristokrat, turini ems vald, gyvuli, verg, ir paprast bendruomeninink, turini gerokai maiau turto, turtin nelygyb. Greta patriarchalini verg buvo samdiniai - beemiai bendruomens nariai. Gausjant privatinei nuosavybei, didjo ekonomikai stiprios grups taka. Si grup stengsi susilpninti liaudies susirinkimo ir basiljo (kuris buvo karo vadas, vyriausiasis dvasininkas ir teisjas) vaidmen ir perduoti jo funkcijas savo atstovams. Paveldimos aristokratijos ir paprast bendruomens nari prietaravimai skatino kitos grups, kuri privatin nuosavyb gijo jr prekyba ir plikavimu, kov dl valdios. Patys turtingiausieji pasiglem atsakingus valstybs postus ir giminins diduomens virenyb buvo likviduota. itaip Atn valstyb susidar kaip vidaus prietaravim rezultatas. Privatin nuosavyb tapo turtingj

Valstybes

susidarymas

sluoksni ekonominio sigaljimo pamatu. Tai leido jiems sitvir tinti vieosios valdios institucijose ir panaudoti jas savo intere sams ginti. Atnai laikomi klasikine valstybs susidarymo forma. Senovs Spartos valstyb susidar kiek kitaip. Spartiei ben druomen ukariavo kaimynines teritorijas ir j gyventojus pa vert vergais helotais. i buvo gerokai daugiau nei pai spar tiei. Siekdami ilaikyti helotus paklusnius ir jiems vadovauti, spartieiai turjo sukurti nauj valdymo aparat. Kad nebt tur tins nelygybs ir socialini nesutarim, spartieiai neturjo e ms ir verg privatins nuosavybs. em buvo valstybs nuosa vyb ir dalyta lygius sklypus pagal visateisi gyventoj skaii. Nuolatin helot sukilim grsm privert Spart tapti aristok ratine respublika. Ji valdyta beveik teroristiniais metodais su pir mykts bendruomenins santvarkos elementais. Buvo diegta lygiava ir itaip tvirtinta esama tvarka, neleidianti atsirasti socia linms jgoms, siekianioms likviduoti pirmykts bendruome nins santvarkos apraikas. Romos valstyb krsi imtmeius. Du imtus met vyko pa tricij ir plebj dviej giminins gentins visuomens grupi kova. ios kovos idava buvo demokratin visuomenin organi zacija. sitvirtino vis laisv piliei lygyb, principas, pagal kur kiekvienas pilietis buvo karys ir emdirbys, o bendruomenin em turjo socialin politin reikm. Visa tai sultino turtins ir socialins piliei nelygybs raid. Tik II a. pr. Kr. pabaigoje valstieiai prarado daug ems ir dl nuolatini ukariavim miestuose ir kaimuose atsirado daug verg, o romn eimos n steng j ilaikyti paklusni. Btinumas malinti vairi socialini grupi prieikum ilaikyti vergus paklusnius privert II a. sukurti galing valstybs aparat. Ateivi gimini atstovai, asmenikai laisvi ir nesusij su romn giminmis (plebjai), praturtjo i pramons ir prekybos ir j turtai didjo. Kova su patricijais dl lygi teisi pltsi gau sjant privatins nuosavybs, o turtin diferenciacija ard gimi nin gentin santvark ir ties keli valstybei.

18

Valstybes

teorija

Kiek kitokiu bdu krsi Frank valstyb. German gentys ilgai aprpino frankus vergais. Jos ilgai ilaik pirmykt tvark pltojo gamybos jgas. Vergvaldyst german gentims buvo beik nenaudinga. Nuskurd bendruomenininkai patekdavo turingj priklausomybn, o ne j vergij, ir tai padjo isilaikyti kolektyviniam kininkavimui. Karins prieastys ir pusiau klajoklin emdirbyst vert ilaikyti kolektyvin visuomeninio kio organizacijos form ir todl vergovei nebuvo slyg. Dl turtins ir socialins nelygybs ilgainiui susidar pusiau feodalin viTai, kad frankai ukariavo didesn Romos imperijos teritojos dal, rod giminins gentins santvarkos nesugebjim ilaikyti ten gyvenanius mones savo valdioje ir paskatino kurti ankstyvojo feodalizmo valstyb. Ukariavus sugriuvo vergvaldin tvarka ir greiiau pereita prie feodalizmo buvusioje galingoje mos imperijoje. Panaiai krsi senovs Rusijos, Islandijos, Lietuvos ir kitos valstybs. Valstyb pakeit giminin gentin santvark, kai pirmykts vis lygybs ir pirmins bendruomenins nuosavybs formos nei ir visuomen susiskald. Toje santvarkoje buvo visuomenin valdia ir socialins normos, reguliuojanios moni elges, nebuvo specialaus valdios aparato, galinio taikyti prievart. Visuomens reikalus tvark visi suaug bendruomens nariai savo susirinkime. Gimins susirinkimas buvo ir valdymo, ir teisinstancija. Ilgainiui pirmykiai kolektyviniai gentiniai santykiai keitsi ir pradjo irti. Trys didieji darbo pasidalijimai (nuo emdirbysts atsiskyr gyvulininkyst ir amatai), atskiras moni sluoksnis, besiveriantis prekyba (mainais) ir tolygus (nuoseklus) darbo ranki tobulinimas, sukaupta patirtis tiek padidino darbo naum, kad atsirado nemaai pridtini produkt ir galimyb juos kaupti. Objektyviai tapo manoma aprpinti moni grup, kuri specializuotsi vykdyti visuomenei svarbias funkcijas ir nedalyvaut gamyboje. Visuomeninis darbo pasidalijimas eimini ir giminini bendruomeni, fratrij, kurij ir gen-

Valstybes susidarymas

19

i gyvenimo turin ir form. Pamau skirstsi ir socialins funkcijos. Nuo pirmykts bendruomenins santvarkos prie valstybikai organizuotos visuomens pereita susidarant tvirtintuose miestuose teritorini bendruomeni ir gentinio gyvenimo centrams. Teritorins bendruomens sudt lm ne gimininiai santykiai, o apsigyvendinimas vienoje vietoje, kaimynyst. Teritorija tapo svarbiu valstybs susidarymo veiksniu. Pagrindins valstybs susidarymo prieastys - tai btinumas: 1) tobulinti visuomens valdym, kadangi ji darsi vis sudtingesn dl gamybos pltros, nauj ak atsiradimo, darbo pasidalijimo, visuomeninio produkto paskirstymo slyg pasikeitimo, socialini darini isiskyrimo, j didjimo, tam tikros teritorijos gyventoj gausjimo; 2) organizuoti didelius visuomeninius darbus ir traukti juos daug moni (ypa to reikjo Ryt alyse drkinamajai emdirbystei; 3) slopinti pavergt gimini ir sav inaudojamj pasiprieinim; 4) palaikyti visuomens tvark ir utikrinti visuomenin gamyb, socialin visuomens stabilum, o tai pasiekiama garantuojant teisin tvark, taikant vairias priemones, tarp j ir prievartos, kad visi laikytsi nauj teiss norm, ne visada atitinkani tam tikr grupi interesus ir laikom neteisingomis; 5) kariauti gintis ir ugrobti kaimynines teritorijas. Dl to kaimynai buvo arba pavergiami, arba organizavosi valstyb. Visuomenje vyraujanti gamybos priemoni nuosavybs forma i esms veik valstybs susidarym. Atsiradus privatinei nuosavybei, reikjo sukurti mechanizm, utikrinant savinink interes ir j valios vienov. Tam tiko respublikos valdymo forma ir platus visuomenini santyki reguliavimas Atnuose ir Romoje. Valstybin ems nuosavyb ir jos paskirstymas visuomens elitui Spartoje sudar slygas aristokratinei respublikai.

2. Valstybs susidarymo teorijos

Yra gana nemaai vairi valstybs kilms, valdios esms, jos tiksl ir udavini bei raidos teorij. Teorij gausa aikinama vals-

20

Valstybes teorija

tybs, kaip socialinio reikinio, sudtingumu, jos form vairove praeityje ir dabar, taip pat tuo, kad valstyb gyvendina politin valdi, jos veikla tiesiogiai veikia vairi socialini grupi ir sluoksni interesus. Be to, autoriai pripasta skirting ideologij ir filosofinius aikinimo metodus. Reikia turti galvoje, kad kiekviena teorija remiasi tam tikrais faktiniais duomenimis, konkreia gyvenimo aplinka. Vis aplinkybi ir teorini apibendrinim tyrimas sudaro galimyb plaiau ir giliau suvokti reikinius ir procesus. Esamas valstybs teorijas slygikai galima skirstyti keturias grupes: l) valstybs esms; 2) valstybs tiksl ir udavini; 3) valstybs veiklos priemoni ir metod; 4) tolesns valstybs raidos ir perspektyv. Svarbesns yra tokios valstybs esms teorijos: 1) Elito teoria. Ji atsirado XX a. pradioje (autoriai V. Partas, G. Moskis). Madaug amiaus viduryje i teorij ipltojo H. Lasalis, D. Sartori ir kiti. Teorijos esm, kad liaudis nesugeba valdyti valstybs ir tai gali daryti tik visuomens elitas (virns, lyderiai). Elitas susidaro pagal kilm, isilavinim, patirt, gebjimus ir pasipildo gabiausiais paprastais monmis. Dabartiniai teorijos alininkai mano, kad yra ne vienas elitas ir vyksta j kova dl valdios, o liaudis kontroliuoja j veikl, naudodamasi rinkim teise. Teorijos trkumas liaudies nualinimas nuo valdios. Privalumas, kad valdi visada gyvendina nedidel moni grup deputatai, vairi valstybs staig darbuotojai. Reikia, kad ie mons tenkint vairi socialini sluoksni ir grupi interesus, o kad tai daryt, btina veiksminga j darbo kontrol. 2) Technokratin teorija atsirado treiojo ms amiaus deimtmeio pradioje ir plaiai paplito 1970-1980 metais. Jos alininkai D. Barncheimas, G. Saimonas, D. Belas ir kiti. I esms tai iuolaikin elito teorijos interpretacija. Autori nuomone, visuomen turi valdyti

Valstybes susidarymas

(ir danai valdo) specialistai valdytojai, vadybininkai. Jie geba nustatyti tikrus visuomens poreikius, optimaliu jos raidos bdus, btinas priemones. Valdymas yra mokslinis ir utikrina visuomens paang. ios idjos bdingos ir kit teorij autoriams. 3) Pliuralistins demokratijos teorija atsirado tai XX amiuje. Jos atstovai - G. Laskis, M. Diuver, R. Darendorfas, R. Dalis ir kiti. Teorija ireikia socialdemokrat ir liberal pairas. J manymu, iuolaikinje visuomenje klasi nebeliko ir valdia neteko klasinio pobdio. Visuomen sudaro moni socialini grupi visuma. Tos grups susidar pagal vairius poymius ami, profesij, interesus, gyvenamj vi panaiai. Yra seneli ir jaunimo, sportinink, nu toj ir alaus mgj bei kitos grups. Kiekvienas gus priklauso kuriai nors i j. Grupi pagrindu l mos politins organizacijos, jos veikia valstybs institucijas ir orientuoja valstybs politik. Tad kiekvienam mogui, kiekvienai grupei tenka dalelyt valstybs valdios, jie dalyvauja valdant valstyb, o valstyb tampa visuotins valios ir visos visuomens interes reikja. Teorijos privalumas jos demokratikumas, grindiamas vis piliei dalyvavimu sprendiant valstybs valdymo reikalus.

4) Visuotins gerovs valstybs teorija atsirado po Antrojo pasaulinio karo. Ji prietarauja vyravusiai koncepcijai, kad valstyb neturi kitis visuomens gyvenim, iskyrus teiss paeidim atvejus. Teorijos esm ta, kad valstyb ireikia vis valstybs sluoksni interesus ir utikrina vis gerov. Teorijos pagrindas - paangi ali ekonomikos laimjimai ir aukto gyvenimo lygio utikrinimas, dideli valstybini socialinio ir kultrinio gyvenimo program gyvendinimas. Teorija pabria kiekvieno mogaus vert ir teigia, kad tenkinti kiekvieno as-

Valstybs teorija

mens interesus turi bti valstybs veiklos tikslas. Tai teorijos privalumas. Ji teikia pirmenybe mogaus vertei, jo interesams ir teisms. 5) Teisins valstybs teorija aikina, kaip btina pasiekti valstybs tiksl klestint teisei visuose socialinio gyvenimo srityse ir kokiomis priemonmis ir bdais turi funkcionuoti valstyb. Visa valstybs veikla grindiama teise ir teisinmis priemonmis. Teorija siekia visuomens demokratizavimo, savivals panaikinimo ir tikslaus vis valstybs staig statym laikymosi. 6) Konvergencijos teorija atsirado etajame deimtmetyje ir jos pagrind sudaro dviej sistem valstybs tarpusavio takos nagrinjimas. Teigiama, kad vyksta kapitalistini ir socialistini valstybi tarpusavio mainai ir kiekviena grup paima i kitos, kas geriausia. itaip i esms supanaja valstybi organizacija, veiklos formos. Ilgainiui valstybi skirtumai inyks, susidarys vieno tipo poindustrine" visuotins gerovs valstyb. Taiau, socialistins Europos valstybs lugo. 7) Istorin materialistin valstybs koncepcija yra iskirtin. Ji grindiama istorinio materializmo ir klasins sampratos idjomis. Valstyb yra valdios rankis, o valdia yra ekonominiu atvilgiu vyraujanios klass rankose. Valstybs ypatybes lemia visuomens ekonomika. Tikslas yra sukurti socializm, o paskui komunizm. Sukrus komunizm, valstyb turi inykti. 8) Prigimtins teiss (sutarties) teorija aikina valstybs atsiradim moni susijungimu savanorikos sutarties pagrindu. XVII-XVIII a. i teorija atmet baudiavin feodalin monarchij. J pltojo ir skelb mstytojai ir vietjai Hugas Grocijus ir Spinoza (Olandijoje), Tomas Hobsas ir Donas Lokas (Anglijoje), anas Ruso, Polis Golbachas (Pranczijoje), Aleksandras Radyevas (Rusijoje) ir kiti. Jie atmet dievikj valstybs kilm ir tei-

Valstybs susidarymas

23

g, kad ji atsirado moni valia. Teorijos alininkai mano, kad liaudis turi gimt, neatimam teisi ne tik kurti valstyb visuotins sutarties pagrindu, bet ir j ginti, o valdi, paeidiani sutart, pakeisti kita. 9) Prievartos teorijos alininkai - vokiei filosofas ir ekonomistas E. Diuringas, austras sociologas ir valstybs tyrintojas L. Gumploviius ir Karlas Kautskis. Pagrindin valstybs atsiradimo prieastis yra ukariavimas, prievarta ir vien geni valdia kitoms. Nugaltojai sudaro valdanij klas, o nugaltieji paversti darbinink ir tarnautoj klase. Yra ir daugiau teorij. Viena i j - patriarchalin. Jos krjas yra senovs Graikijos filosofas Aristotelis. Valstyb atsirado susidarius ir itobuljus eimai. mons i prigimties stengiasi bendrauti tarpusavyje ir i keleto eim susidaro gimin, o i keleto gimini valstyb, apimanti visas kitas bendravimo ir jungimosi formas. Valstyb mons kuria dl geresnio gyvenimo. Psichologin teorija valstybs atsiradimo prieastimis laiko mogaus psichikos ypatybes, jo impulsus, emocijas, nes jos, anot L. Petrayckio, yra svarbiausios mogui prisitaikant prie visuomens gyvenimo slyg ir kuriant valstyb. Organin teorija prilygina valstyb mogaus organizmui ir suteikia jai savarankik vali ir smon, besiskiriani nuo valstybei priklausani konkrei moni valios ir smons. Valstyb yra gamtos jg, sukuriani j greta visuomens ir konkretaus mogaus, veiklos rezultatas. ios teorijos atstovas anglas Herbertas Spenseris (XIX-XX a.).

II. Valstybs esm

Valstybs sampratos, esms ir vaidmens visuomenje problemos yra pagrindins ir diskusins. Tai paaikinama trimis prieastimis: 1) ios problemos tiesiogiai susijusios su vairi visuomens sluoksni, politini partij ir visuomenini judjim interesais; 2) jokia kita organizacija negali konkuruoti su valstybe sprendiant daugyb udavini ir funkcij, veikiant visuomens likim; 3) valstyb yra labai sudtingas ir prietaringas visuomeninis politinis reikinys. Atsiradusi kaip visuomens prietaravim rezultatas, pati valstyb tampa prietaraujania, prietaringa jos veikla ir socialinis vaidmuo. Labai svarbu tinkamai suvokti valstybs esm. Kaip tai svarbu, paaikja, kai valstyb itinka kriz ir jos veikla pradeda lubuoti, kai ji metasi kratutinumus, griebiasi prievartos. Siekiant stiprinti valstybs pozicijas, reikia teisingai suprasti jos esm. Austrijos teisininkas H. Kelzenas pastebjo, kad valstybs samprat sunkina tai, kad iuo terminu vadinami vairs dalykai ir reikiniai. Plaiuoju poiriu iuo terminu apibdinama visuomen arba ypatinga jos forma. Siauruoju poiriu valdymo institucijos, teritorijos, kur gyvena alies mons. Pagal H. Kelzen, valstybs svoka gali bti vartojama tokiomis prasmmis: 1) teisikai valstyb yra juridinis asmuo (teisinis fenomenas) kaip tam tikra korporacija, kadangi nuo kit korporacij valstyb skiriasi tik alies mastu nustatyta teisine tvarka. ia H. Kelzenas tapatina valstyb ir teistvark. Taiau valstybs santykiai su teise turi bti tokie pat kaip ir individo, nors valstyb sankcionuoja teis;

Valstybs esme

2) sociologiniu atvilgiu valstyb yra socialin bendrija, socialin tikrov, egzistuojanti nepriklausomai teistvarkos ir teisins tikrovs. iuo poiriu vaisi bdinga valdios paskirstymas vairioms institucijoms, kurioms veikiant visuomenje atsiranda tam tikri v) j antys santykiai, daugyb vairi valdymo akt ir pajungimo bd, kuri visuma vadinama socialine vaisi 3) valstyb suvokiama kaip gyvas gamtos organizmas socialins biologijos forma (organin valstybs teori Visuomen tapatinama su organizmu, o valstybs paskirtis aprpinti savo pilieius; 4) H. Kelzenas apibria valstyb ir kaip norm sistem arba kaip politikai organizuot visuomen, valstyb - valdi". Valstyb yra politin organizacija visu pirma todl, kad nustato jgos vartojimo tvark ir turi jos vartojimo monopol. Valstyb, visuomens politin organizacija, ipleia savo valdi visai aliai ir jos gyventojams, turi iam reikalui special valdymo aparat, leidia visiems privalomus aktus ir sprendia bendrus visuomens reikalus. Vakar Europos autori teorijose valstyb suprantama visuomens sluoksni ir grupi sutaikymo, socialini prietaravim alinimo, vis visuomens interes atstovavimo organizacija. Valstybs esm parodo jos turin, tikslus, funkcionavim, t. y. valdi, jos priklausomyb. Valstyb atsirado, kai ekonomika pasiek tam tikr lyg, lygiavinis visuomeninio produkto paskirstymas tapo objektyviai nenaudingas ir dl tolesns visuomens raidos turjo isiskirti elitas, kuris usiimt valdymu. Tai lm socialin visuomens susisluoksniavim, anksiau visiems priklausiusi valdia gavo politin pobud ir buvo pradta gyvendinti pirmiausia privilegijuot socialini grupi interesais. Taiau siekiant isamiai atskleisti dalyk vien vadinamojo klasinio valstybs esms supratimo maa.

26

Valstybs teorija

Valstybs valdia gali priklausyti palyginti nedidelei socialiei grupei, neireikianiai vis klass interes (totalitarinis biurokratinis reimas). Valstybi, neseniai isivadavusi i kolonijins priklausomybs, viena klas neturi pakankamai jg valdyti, todl nacionalinei ekonomikai ir kultrai pltoti susidaro vairs valdi turintys sluoksniai: buruazijos, darbinink, inteligent, amatinink. Susidarius palankioms slygoms valdia gali priklausyti visai tautai, kadangi pirmauja bendri nacionaliniai interesai. Nors ir esama socialini prietaravim, visuomen visada yra vieninga. Valdi turinti klas ar sluoksnis visada priversti tam tikru mastu rpintis visais visuomens sluoksniais, vykdyti bendras socialines funkcijas, veikti visos visuomens interesais. Bendras nacionalinis valstybs vaidmuo yra esminis jos bruoas. Turinti valdi grup priversta derinti grupinius interesus su visos visuomens interesais. Valstyb yra visuomens organizacijos forma, skirta visuomens vientisumui ir jos valdymui utikrinti. Ji vykdo naudingas visuomenei funkcijas ir tarnauja visuomens interesams. Valstyb integruoja susiskaldiusi visuomen ir jai oficialiai atstovauja. Be valstybs bt nemanoma visuomens paanga, civilizuotos visuomens egzistavimas ir raida. Valstybs istorija neatsiejama nuo visuomens istorijos. Nepaangiai valstybei bdingos netobulos institucijos ir jas apima i esms tik valstybs valdia, besiremianti daugiausia prievarta. Valstyb tobulja nuosekliai ir pasiekia tam tikr civilizacijos ir demokratijos lygmen. Remdamasi ekonominiais ir dvasiniais veiksniais, ji utikrina alies organizuotum ir suteikia monms valdi, ekonomin laisv, asmens autonomij. Tada pltojasi visos jos institucijos, socialinis potencialas. Valstyb kinta ir tobuja ne savaime. J pertvarko, pritaiko prie pasikeitusi moni gyvenimo slyg pati visuomen. Labai sunku nuodugniai itirti valstybs esm, savybes ir bruous. Tai manoma tik konkreiai istorikai nagrinjant jvairius valstybs ir ekonomikos, visuomens socialinio, politinio ir dvasinio gyvenimo ryius.

Valstybs esm

27

Nuo sen senovs mstytojai mgino atsakyti klausim, kas yra valstyb. Romos filosofas Markas Tulijus Ciceronas teig, kad tai bendra teistvarka. Jam pritar normatyvizmo teorijos krjas H. Kelzenas. Rusijos teisininkas N. M. Korkunovas tvirtino, kad valstyb yra visuomenin laisv moni sjunga, kai privalomai nustatyta, jog iimtin teis taikyti prievart suteikta tik valstybs institucijoms. Kapitalistinje visuomenje plaiai paplito valstybs apibrimas, kad tai yra moni sjungos, moni gyvenamosios teritorijos ir valdios visuma. Garsus valstybs inovas Leonas Diugi skiria keturis valstybs elementus: moni visum, tam tikr teritorij, suvereni valdi ir vyriausyb. Kai kas tapatino valstyb su alimi, kiti su visuomene, dar kiti su asmen grupe, gyvendinania valdi. K. Marksas ir F. Engelsas skelb, kad valstyb tai forma, kai valdaniajai klasei priklausantys individai gyvendina bendrus savo interesus ir sutelkiama visa pilietin visuomen. V. Leninas teig, kad tai maina, utikrinanti vienos klass valdi kitoms. iuolaikinje mokslinje literatroje valstyb apibriama kaip vieosios valdios politikai suvereni teritorin organizacija, turinti special aparat ir gebanti padaryti savo paliepimus privalomus visai aliai. Toks apibrimas apima esminius valstybs bruous ir poymius ir bt priimtinas, taiau maai atspindi valstybs ir visuomens ryius. Todl bt tikslesnis toks apibrimas: valstyb yra visos visuomens politin organizacija, utikrinanti jos vienyb ir vientisum, tvarkanti visuomens reikalus, suverenia vieja valdia suteikianti teisei bendrai privalom reikm, garantuojanti piliei teises, laisves, teistum ir teistvark. iame apibrime pabriama, kad valstyb yra visos visuomens politin organizacija. Ji vykdo gyvybikai svarbias visuomenei funkcijas, utikrina jos vienyb ir vientisum, tvarko svarbiausius jos reikalus. Kartu ji visokeriopai garantuoja piliei teises ir laisves, palaiko patikim ir humanik teistvark.

28

Valstybs teorija

1. Valstybs poymiai
Valstybs samprata konkretinama atskleidiant jos poymius, kurie skiria j nuo giminins santvarkos ir nevalstybini organizacij. Tokie poymiai yra trys. Pirmasis i j tai gyventoj teritorinis suskirstymas ir vieosios valdios teritorijoje gyvendinimas. Gimininje santvarkoje gimin neturjo grietai nustatytos teritorijos. Valstybiniu pagrindu organizuotoje visuomenje valstyb turi grietai lokalizuot teritorij, kuri apima jos suvereni valdia, o jos gyventojai yra valstybs pilieiai. itaip valstybje pasireikia naujas teiss institutas pilietyb. Su gyventoj teritorine organizacija susijs ne tik valstybs atsiradimas, bet ir ali krimasis. Todl valstybs ir alies svokos daugumos element atvilgiu sutampa. Valstyb skiriasi nuo nevalstybini organizacij (profsjung, politini partij ir pan.). Valstyb atstovauja visiems gyventojams ir ipleia jiems savo valdi. Profsjungos ir partijos telkia tik dal gyventoj, jos sudaromos savanorikai siekiant patenkinti interesus. Antrasis poymis - vieoji valdia. Vieja ji vadinama todl, kad nesutampa su visuomene, tik veikia jos vardu. Valdia buvo ir iki susidarant valstybei, bet tai tebuvo visuomenin valdia, kylanti i visos liaudies ir panaudojama savivaldai. Nebuvo valdinink ir valstybs aparato. Esmin vieosios valdios ypatyb, kad j knija valdininkija, t. y. profesinis valdytoj, i kuri sudaromos valdymo institucijos (valstybs aparatas), luomas. Suasmeninta valstybs institucijose ir staigose, vieoji valdia tampa valstybine, t. y. realia jga, utikrinania valstybs prievart. Sprendiamj gali taikant prievart turi ginkluoti briai ir specialiosios staigos (armija, policija, kaljimai). Valstybs aparatas daniausiai ireikia pirmiausia ne visos visuomens, o tam tikr sluoksni, socialini grupi interesus. Kiekvienas mogus gimdamas gyja tam tikr ryi su valstybe tapdamas jos pilieiu ir turi pareig paklusti valstybs nurodymams ir teis gauti valstybs glob ir apsaug.

Valstybs esme

Treias poymis - tai valstybs suverenitetas. Suvereni samprata atsirado viduramiais, kai reikjo atskirti valstybs valdi nuo banytins ir suteikti jai iimtin reikm. iandien suverenitetas yra btinas valstybs poymis. Jo neturinti alis arba kolonija, arba dominija. Suverenitetas, kaip valstybs valdios atributas, pasireiki virenybe, savarankikumu ir nepriklausomybe. Valstybs valdios virenyb alies viduje reikiasi: a) universalumu galios, apimanios visus gyventojus, visas partijas ir visuomenines organizacijas; b) jos prerogatyvomis (valstybs valdia gali panaikinti, painti niekiniu bet kok visuomenins valdios pasireikim, pa eidiant statymus. Tik valstybs valdia turi teis leisti visai visuomenei privalomus norminius aktus); c) vieoji valdia turi toki poveikio priemoni, kuri visuomenin valdia neturi. Valstybs valdios savarankikumas ir nepriklausomyb nuo bet kurios kitos valdios alies viduje pasireikia jos iimtine teise laisvai sprsti visus reikalus.

2. Valstybs funkcijos
Valstybs funkcij nagrinjimas turi ne vien teorin, bet ir politin praktin reikm. Tai leidia sigilinti valstybs esm, vidine jos sandar ir turin ne tik formaliai, bet ir apvelgiant visokeriop veikl. Funkcijos padeda tiksliai nustatyti valstybs veiklos pobd, ar teisingai tam tikru etapu pasirinkti prioritetai, valstybs organizuotumo ir veiklos efektyvumo laipsn. Valstybs funkcijos tradicikai yra apibriamos kaip pagrindins veiklos kryptys, lemiamos valstybs esms ir turinio, tam tikru etapu siekiam tiksl, udavini ir valstybs socialins paskirties. Dauguma valstybs teoretik dabar mano, kad valstybs funkcijos apima valstybs veiklos dalyk ir turin, taip pat veiklos bdus ir jos utikrinim. Valstybs funkcijos skiriasi nuo kit valstybini ir nevalstybini reikini tokiais aspektais:

30

Valstybes teorija

1) funkcijos yra. kompleksinio sintetinamojo pobdio, kaip pagrindins veiklos kryptys, nesutampa su paia veikla ar tam tikrais jos elementais, ir jas vykdo vairios valstybs institucijos smoninga ir tikslinga veikla; 2) funkcij turinys, pobdis ir paskirtis ireikia socialin esm. Jomis pasireikia realus, socialiai orientuotas valstybs vaidmuo sprendiant ekonomikos pltros, visuomens ir paios valstybs raidos udavinius; 3) valstybs funkcijos parodo tiesiogin jos ry su socialine esme bei turiniu ir valstybei ikilusius udavinius. Funkcij pobd lemia valstybs tipas, socialin jos prigimtis, paskirtis, tikslai ir udaviniai. Funkcijos yra tiksl gyvendinimo ir pagrindini valstybs udavini sprendimo priemons, todl jos priklauso nuo tiksl ir udavini pobdio. Pavyzdiui, smukus ekonomikai, o ypa ekonomins krizs slygomis sprendiami ekonomikos stabilizavimo ir jos kilimo udaviniai ir tada pirmenyb teikiama ekonominms funkcijoms. Kilus karo (upuolimo) pavojui, prads veikti gynybos organizavimo funkcija. Dabar Lietuvoje reikia sprsti ekonomikos udavinius ir mainti nusikalstamum. Nuo to priklauso visuomens ir valstybs tiksl bei vis valstybs funkcij gyvendinimas; 4) valstybs funkcij nereikia tapatinti su konkrei jos institucij ir nevalstybini organizacij funkcijomis. J funkcijos, nors ir turi reikm visuomens ir valstybs gyvenimui, taiau, palyginti su valstybs funkcijomis, yra siauros, lokalios; 5) valstybs funkcijos isiskiria gyvendinimo formomis ir metodais ir nesusipina su j taikymo sritimis. Atsivelgdama siektinus tikslus ir sprstinus udavinius, valstyb, gyvendindama funkcijas, gali taikyti skatinimo, tikinimo, o prireikus ir prievartos metodus. Pagrindins teisins valstybs veiklos formos yra teisk-

Valstybes esme

31

ra, vykdomoji tvarkomoji veikla ir teissauga. Taikomos, funkcijos ne visada viena su kita sutampa. Toje paioje valstybs veiklos srityje gali bti gyvendinamos kelios funkcijos, ir atvirkiai, ta pati funkcija gali reiktis keliose visuomens gyvenimo srityse. Funkcij klasifikavimo kriterijai ir funkcij rys. Galima iskirti keturias funkcijas, kurias vykdo bet kuri valstyb: ekonomin (normalaus ekonomikos egzistavimo ir raidos saugant esamas nuosavybs formas, visuomenini darb, iorini ekonomini ryi, usienio prekybos organizavimo ir panaiai utikrinimas); politin (valstybs ir visuomens saugumo utikrinimas, socialins ir nacionalins santarvs palaikymas, suvereniteto apsauga, slopinimas besiprieinani socialini jg ir pan.); socialin (gyventoj teisi ir laisvi apsauga, moni socialini poreiki tenkinimo priemoni gyvendinimas, btino gyvenimo lygio palaikymas, btin darbo slyg utikrinimas, socialinis aprpinimas ir kt.); ideologin, (tam tikros ideologijos, taip pat religins, palaikymas, vietimo organizavimas, mokslo raidos skatinimas, kultros puoseljimas). Randasi ir kitos savarankikos funkcijos, pavyzdiui, teisins valstybs krimas, gamtos apsauga. Kai kurie autoriai tvirtina, kad valstybei yra bdingos tik i jos esms iplaukianios funkcijos politins valdios gyvendinimas ir valstyb turi tik teiskros, vykdomj ir teismo funkcijas. Kartais iskiria dar vien prieiros funkcij. Kitomis funkcijomis, autori nuomone, rpinasi pati visuomen. Valstybs funkcij klasifikavimas leidia jas plaiau ir giliau painti ir veiksmingiau taikyti. Tai sudaro galimyb parengti praktines rekomendacijas pagrindinms valstybs veiklos kryptims atsivelgiant konkreias veiklos ris tobulinti. Teorijoje ir praktikoje yra daug funkcij klasifikavimo kriterij. Mginama skirstyti pagal j egzistavimo ir veikimo trukm (nuolatins ir laikinos); pagal j socialin reikm (ireikia

32

Valstybs teorija

interesus valdanij sluoksni, grupi ar koncentruotai visos visuomens); pagal taikymo sritis (politins, ideologins, socialins, ekonomins); pagal gyvendinimo formas (teiskros, teissaugos, teiss taikymo ir pan.). Jos klasifikuojamos ir pagal valstybs teritorijos, kur yra vykdomos, apimt: federacijoje federacijos apskritai ir jos subjekt, unitarinje valstybje gyvendinamos visos valstybs mastu. Pastaruoju metu dar mginama valstybs funkcijas klasifikuoti valdi padalijimo principu ir jos skirstomos teiskros, valdymo ir teismo. Plaiai paplits funkcij skirstymas j vidines ir iorines. Vidins funkcijos yra vairi valstybs vidaus veikla sprendiant visas visuomens gyvenimo problemas: ekonomines, socialines, politines, dvasines. Greta ekonomini, socialini, politini funkcij, sutampani su visuomens gyvenimo sritimis, iskiriamos nesutampanios: teistvarkos apsauga visuomenje, nuosavybs teiss apsauga, piliei teisi ir laisvi apsauga, socialini paslaug teikimas, demokratijos utikrinimas, kultrinis aukljimas ir panaiai. ia vadovaujamasi labiau vidini funkcij doktrina ir tapatinama su pagrindinmis visuomens gyvenimo sritimis. Iorins funkcijos - pagrindins valstybs veiklos kryptys, susijusios su valstybs tiksl ir udavini gyvendinimu tarptautinje arenoje. Jos priklauso nuo valstybs politinio reimo ir valstybs tipo, nuo jos raidos etap, tarptautinio klimato, valstybi tarpusavio santyki. Pavyzdiui, svarbiausia Lietuvos iorin funkcija - integruotis Europos Sjung ir NATO, taip pat palaikyti gerus santykius su kaimyninmis valstybmis. Valstybs funkcij gyvendinimo formos ir metodai. Valstyb turi vykdyti savo funkcijas tam tikromis formomis ir savo veiklai taikyti vairius metodus. Skiriamos teisins ir neteisins valstybs funkcij gyvendinimo formos. Teisins formos atspindi valstybes ir teiss ry, valstybs pareig vykdyti savo funkcijas remiantis teise ir neperengiant statym rib. Be to, tos formos parodo, kaip dirba valstybs institucijos ir pareignai, kokius tei-

Valstybs esm

33

sinius veiksmus jie atlieka. Paprastai skiriamos trys teisins formos: teiskra, teiss gyvendinimas ir teisin apsauga. Teiskra - tai teiss normini akt rengimas ir primimas, nes be j negali bti gyvendinamos kitos funkcijos. Teiss gyvendinimo funkcija yra labai svarbi. Nuo jos priklauso, bus gyvendinti statymai ir kiti teiss aktai ar pasiliks tik gerais norais. Teiss gyvendinimo funkcij, vadovaujamos vyriausybs, atlieka valdymo institucijos. Tai kasdienis darbas sprendiant vairius valdymo klausimus. Valdymo institucijos leidia atitinkamus aktus, kontroliuoja, kaip pareignai atlieka savo pareigas. Teisin apsauga tai operatyvin ir teiss taikymo veikla utikrinant teistvark, piliei teisi ir laisvi apsaug, teiss paeidim prevencij, teisini byl nagrinjim, patraukim atsakomybn ir panaiai. Dabar didja sutartins formos vaidmuo vykdant valstybs funkcijas. To reikalauja besipleianti rinkos ekonomika ir valstybs valdymo demokratizavimas. Valstybs institucij sprendimai vis labiau derinami su sutartine forma ji taikoma santykiams su visuomens dariniais ir pilieiais. Neteisins formos taikomos daugeliui organizacini parengiamj darb gyvendinant valstybs funkcijas. Pavyzdiui, parengiamasis darbas renkant, forminant ir tiriant vairi informacij, nagrinjant teisines bylas, tiriant piliei skundus ir praymus. Tai nra tipika veikla, turinti teisini padarini. Funkcij gyvendinimo metodai yra gana vairs. Vykdydama apsaugos funkcij, valstyb taiko tikinimo ir prievartos metodus. Ekonominei funkcijai vykdyti btini prognozavimo, planavimo, investicij, kreditavimo, valstybs subsidij, vartotoj teisi gynybos ir kiti metodai.

II. Valstybs tipologija

Valstyb yra daugiaalis, daugiabriaunis reikinys, turintis jvai4 bruo ir poymi. Visa tai sudaro galimyb kurti jos klasifikavimo sistemas. Vienas i tokio klasifikavimo variant yra valstybi tipologija, grindiama pagrindiniais j poymiais. Dabar yra du valstybi tipologijos poiriai: civilizacijos ir formacijos. Civilizacijos poiriu valstybs priskiriamos prie atitinkamos civilizacijos. Vadovaujantis skirtingu poiriu civilizacijos samprat, galima iskirti tokias civilizacijos ris ir jas atitinkanius valstybi tipus: ryt, vakar ir mirias (tarpines); senovs, vidurami ir iuolaikines; valstiei, pramonines ir mokslines technines: industrines ir poindustrines; lokalias, ypatingas ir iuolaikines. Pirmajame (civilizacijos) tipologijos variante neiskiriama tai, . apibdina valstyb, politins valdios priklausomumas. Si tipologija nra reikiamai itirta ir tai rodo daugyb pagrind skirstant paias civilizacijas ir valstybi tip priskyrimas prie j .

Ryt valstyb
Ryt valstyb yra pirmoji moni civilizacijos istorijoje. Jos Egiptas, Indija, Kinija, Senovs Graikija) susikr prie keturis penkis tkstanius met. Ekonomins j susidarymo prielaidos buvo staigus darbo naumo pakilimas diegus drkinimo sistemas. Tokia ems kio gamyba vert isaugoti bendruomen, kadangi pavien eima nesteng atlikti irigacijos darb. Todl ten neatsirado privaios ems nuosavybs, nesusidar klasi - gamybos priemoni savininki. Susiklost piramids tipo visuomen: virnje vienvaldis monarchas (faraonas, chanas, caras), emiau artimiausi jo patarjai (viziriai, ministrai) ir po j

Valstybs tipologija

35

emiausio rango valdininkai. ios piramids pagrindas buvo ems kio bendruomens. Jos buvo inaudojamos dideli valstybs mokesi pavidalu. Ryt visuomenje mogaus priklausomyb lm ne formali gamybos priemoni nuosavyb, o tikroji padtis visuomens ir valstybs piramidje jis buvo bendruomens narys arba valstybs tarnautojas. emiausio rango pareignai gyveno bendruomense ir buvo j ir auktesni institucij ryininkai. Ryt visuomenje buvo ir privati nuosavyb. Monarchams, j artimiesiems priklaus vergai, rmai, brangenybs. Kapitalo ir materialij vertybi turjo pirkliai ir amatininkai. Ryt valstybs skyrsi viena nuo kitos. Egipto, Babilono ekonomik didelius turtus ne valstybs ir ventykl vergai. Kinijoje buvo vadinamoji patriarchalin (nam) vergov. Taiau Ryt valstybs turi daugiau bendra: jos rmsi valstybine ir visuomenine nuosavybe ir subjekto padtis priklaus ne nuo emes nuosavybs, o nuo vietos hierarchinje valstybs sistemoje. Valstybs turjo gaus valdinink aparat, kuris buvo faktinis gamybos priemoni savininkas. Valstybs aparatas buvo grietai centralizuotas, jo vadovas absoliutinis monarchas, knijs valstyb ir kartu Diev emje. i valstybi teiss sistemos neipltotos ir pagrstos dievikumu, tvirtintos religinse dogmose. Valstybs pasiymjo pastovumu ir kito gana ltai.

2. Vergovin valstyb
Vergovin valstyb apm dvi raidos stadijas. Pirmoje stadijoje buvo nemaai pirmykts bendruomens liekan. Gyvavo primityvios patriarchalins vergovs ir kininkavimo formos. Vergai turjo savo turto ir eim. Antroji stadija - vergov Graikijoje ir Romoje. Pirmykts bendruomens liekanos inyko, gyvavo vairios verg inaudojimo formos, valstyb buvo paangi. Tokios valstybs ekonomin pagrind sudar vergvaldi privatin gamybos priemoni ir verg nuosavyb. vairi valstybi verg padtis buvo nevienoda.

36

Valstybs teorija

Demokratins Atn valstybs statymai draud muti ir umuti vergus, o Romoje joki ribojim nebuvo. Verg visada buvo daugiau nei vergvaldi, todl tvirtinimas, kad verg fizinis darbas buvo vien prievartinis, neturi pagrindo. Taikyta ideologiniai metodai ir ekonominis skatinimas. Romoje imperijos laikotarpiu vergai dirbo gydytojais ir mokytojais, daugelis vertsi amatais ir prekyba. Paleisti laisv vergai turjo net valstybs tarnyb. Europoje dauguma vergovini valstybi susidar ir gyvavo kaip miestai respublikos. Tokia valstybs forma leido iaikinti bendr gamybos priemoni savinink vali. Privatine nuosavyb lm demokratini form btinybe. Reikjo reguliuoti lygiateisi savinink interesus, todl buvo sukurtos teiss sistemos ir valstybs institucijos reng statymus.

3. Feodalin valstyb
Feodalin valstyb pakeit vergovin ir susidar dviem pagrindiniais bdais. Pirmasis bdas tai nuoseklus vergovins ekonomins ir socialins santvarkos irimas ir feodalins santvarkos prad formavimasis. itai bdinga visoms vergvaldinms valstybms ir visuomeninms politinms sistemoms. Antrasis bdas nuosekli pirmykts bendruomenins santvarkos raida, vliau - jos irimas ir feodalins santvarkos formavimasis. Gimini seninai, karo vadai, visi gimins kilmingieji pasidar ems ir gyvuli savininkai. Pasisavin bendruomens emes ir gyvulius ir pam savo valdion nuskurdusius gimins narius, gimini kilmingieji pamau tapo ems aristokratais, o ekonomikai priklausomi nuskurd nariai tapo valstieiais. Yrant pirmyktei bendruomenei, giminins santvarkos institucijos virto feodalins valstybs institucijomis: gimins seninas ar vadas tapo karaliumi, senin taryba karaliaus artimj taryba, auktin kariuomen nuolatine armija (nuolatiniais kariniais briais).

Valstybs tipologija

Nors feodalin santvarka susidar vairiai, procesas visur buvo vienodas: randantis stambiajai emvaldai, gimins kilmingieji tapo feodalais: yrant ems bendruomenei, atsirado bendruomens nariai laisvieji valstieiai ir nelaisvi ems valdytojai, priklausomi nuo stambij emvaldi arba valstybs. Jie nebuvo ems savininkai, taiau turjo nedidel k, asmenin ems dirbimo ranki nuosavyb, nam, kin pastat, inventori ir gamino emes kio produktus. Feodalui atidav dal produkt, likusius naudojo kaip savo nuosavyb. Skirtingai nuo verg, jie buvo suinteresuoti didinti gamyb, o tai rodo, kad feodalinis gamybos bdas ir pati santvarka, palyginti su vergovine, buvo paangesni. Valstieiai turjo mokti feodalams trij ri rent: atodirbin (laas), natrin (inas) ir pinigin. Danai atodirbis derintas su natrine ir pinigine (miria) renta. Greta ekonomins valstieiams ir amatininkams taikyta ir kitokia prievarta. Feodalin valstyb, vykdydama feodal vali ir tenkindama j interesus, gyvendino nemaai vidini funkcij: pirmiausia ilaikyti baudiauninkus visikai priklausomus nuo feodal; tvirtinti ir apsaugoti feodal ems ir kit gamybos priemoni nuosavyb; ideologikai paveikti ir dvasikai slopinti paprastus mones; organizuoti ir konsoliduoti feodal luom bei reguliuoti santykius luomo viduje; sudaryti palankias slygas naudotis paprast moni darbu. ems nuosavybs hierarchin struktra ir hierarchin visuomens politin sistema, vasaliniai santykiai sudar slygas valstybei apsaugoti ekonomin ir socialin politin santvark, ilaikyti luomin feodal solidarum, o valstieius paklusnius ir slopinti j pasiprieinim. Didel vaidmen vaidino Banyia. Ji vald dvasin gyvenim, tvark vietim ir kultr. Feodalin valstyb patyr kelet raidos stadij. I pradi susidar centralizuotos monarchijos, o vliau, kai monarchas dalijo em kilmingiesiems u tarnyb, prasidjo vieningos valstybs skaidymasis. Susidar hercogysts, grafysts, kunigaiktysts ir jos tik formaliai jo pirmins valstybs sudt. Dar vliau vl prasidjo emi vienijimas ir susidar luomin atstovaujamoji ir absoliutin monarchija.

38

Valstybs teorija

Nepriklausomuose miestuose (Venecijoje, Genujoje, Gdanske, Naugarde, Pskove ir kt.) klestjo pirkliai, jie turjo privatin nuosavyb ir ten gyvavo respublikin valdymo forma. Feodalin valstyb vykd ir iorines funkcijas: stengsi ugrobti ir apiplti svetimas teritorijas, umegzti ir palaikyti prekybinius ryius ir ginti savo teritorij nuo prie puolim. Tik susidariusi, valstyb kr ir tvirtino feodalin nuosavyb ir grob svetimas teritorijas. Ilgainiui, jau esant ipltotam feodalizmui, daugiausia dmesio valstyb skyr susiklosiusiam gamybos bdui tvirtinti, nuosavybei apsaugoti ir inaudojamj pasiprieinimui slopinti. Yrant feodalizmui, stiprjant kapitalistiniams pradams, valstyb stengsi visomis priemonmis sustabdyti irim. Valstybs funkcijas vykd valstybs aparatas, o svarbiausios jo grandys buvo kariuomen, feodal nuosavi kariniai briai, policija, andarmerija, administracins ir teismo staigos. Vienose rankose buvo ems nuosavyb ir politin valdia, kio valdymo aparatas ir administracini, finansini, policini ir teismo funkcij gyvendinimas. Valstybs aparatui ilaikyti vesti dideli mokesiai, vairios baudos, rinkliavos, kurias mokjo miestuose pirkliai ir amatininkai, o daugiausia valstieiai.

4. Kapitalistin valstyb
Kapitalistin valstyb atsirado kaip buruazini revoliucij rezultatas. Subjektyvios ir objektyvios revoliucij prielaidos atsirado feodalinje visuomenje. Yrant feodalinei santvarkai, gana spariai pltojosi kapitalistiniai gamybos santykiai ir didjo stiprjani kapitalist ir politin valdi turini feodal prietaravimai. Po revoliucijos pergals feodaliniai gamybos santykiai buvo likviduojami. Pamusi valdi buruazija modernizavo ir pritaik naujoms slygoms valstybs mechanizm. Tai aikiai rodo buruazins demokratins Anglijos, Pranczijos ir kit ali revoliucijos. Ekonominis buruazins valstybs pagrindas i pat pradi buvo privatin gamybos priemoni ir pagrindini darbo ranki

Valstybei tipologija

39

nuosavyb ir atitinkama kininkavimo sistema. Privatin nuosavyb paskelbiama venta ir nelieiama bei saugoma visomis teisinmis priemonmis. Greta privatins nuosavybs teiss materialiaisiais kapitalizmo poymiais, sudaraniais ekonomin pagrind, Vakar politinje ir sociologinje literatroje laikoma konkurencija siekiant gauti pelno, technini ir technologini proces skatinimas, siauros specializacijos (ypa finansini operacij srities) pltojimas, nacionalini ir transnacionalini korporacij stiprjimas, periodins ekonomins depresijos, dalin vyriausybin privataus sektoriaus kontrol, darbinink organizacij, darani nema poveik darbo santykiams, gausjimas. Privatin nuosavyb yra ekonomins laisvs pamatas ir matas. Ekonomin laisv yra mogaus asmenins laisvs pagrindas. Kuo daugiau asmuo turi turto, tuo labiau jam garantuojamos konstitucins teiss. Vokietijos konstitucins teiss inovas Konradas Hesas knygoje Vokietijos Federacins Respublikos konstitucins teiss pagrindai" (1981 m., rus k.) ra: Bedarbiui kelti profesins laisvs klausim yra beprasmika. Laisv gauti isimokslinim ir laisvai pasirinkti mokymo staig reikminga tik tiems, kurie turi pakankamai l gyti norim isilavinim ir galimyb stoti mokymo staig. Nuosavybs teiss garantija turi reali reikm tik savininkams, buto nelieiamyb tik turintiems but." (p. 11 s2) Nuosavybs altinis ir jos tolesnis kaupimas yra darbin veikla ir dalinis dirbanij darbo rezultat pasisavinimas. Kitas altinis po Antrojo pasaulinio karo buvo privatins ir valstybins nuosavybs nacionalizacija, o vliau denacionalizacija nerentabili moni ir net kai kuri pramons ak, kurioms reikjo dideli kapitalo investicij. Atsigavusios dl valstybs subsidij, tokios mons vl grdavo privaias rankas. itaip nuosavyb ir valdia telkta finansinio pramoninio kapitalo rankose. Kapitalistins visuomens pagrindins klass yra buruazija ir darbininkai. Greta j yra inteligent sluoksnis, smulks verslininkai ir vairios grups klasi viduje.

40

Valstybs teorija

Vakar sociolog ir politolog poiriu, visuomen susideda i trij dali aukiausios, viduriniosios ir emiausios klasi. Kiekviena klas apima visus tuos, kurie turi santykikai vienodas pajamas, vienod socialin status ir pana presti visuomenje. Aukiausia, arba turinti laisvo laiko", klas yra sukaupusi didelius turtus, gauna daug pajam, tiesiogiai nesiveria gamyba. Materialj tokios privilegijuotos padties pagrind gali sudaryti gautas palikimas, ems ar kitos nuosavybs dividendai, tam tikros privilegijos. Prie viduriniosios klass priskiriami gaunantieji vidutines pajamas: smulks ir vidutiniai savininkai, smulks verslininkai, valdininkai, mokslininkai ir fermeriai. emiausia klas darbinink, palyginti su pirmosiomis, gauna maai pajam ir yra emesns socialins padties. Valstybs mechanizme vyrauja aukiausios klass atstovai jie nustato valstybs politik, pagrindines jos veiklos kryptis. Valdiai gyvendinti j i e sudaro vairias socialines politines institucijas politines partijas, visuomenines organizacijas. Pagrindin vaidmen vaidina valstyb. Valstyb isiskiria ir tuo, kad turi kariuomen, policij, valgyb, kaljimus. ios institucijos suteikia valdaniajam elitui reali jg. Valstyb disponuoja galingomis ekonominmis, politinmis ir teisinmis visuomenini santyki ir institucij poveikio priemonmis, leidianiomis jai uimti visuomens politinje struktroje vadovaujam viet. Didjant valstybs ekonominei, politinei, ideologinei galiai, ypa kalbant apie gamybos, paskirstymo ir vartojimo sritis, valstyb vis labiau tampa svarbiu ekonominiu veiksniu ir reikiasi kaip ekonomin ir socialin politin jga. Sukaupdama savo rankose, be biudeto, nemaai pramons, transporto ir kit gamybos moni, taip pat prekybos, kredito, mokslo tiriamj ir kit staig, valstyb politinje ir ekonominje visuomens sistemoje dabar veikia kaip stambus gamintojas, pirkjas ir vartotojas, kaip materialij ir dvasini priemoni savininkas. Atitinkamos jos institucijos teikia vairias socialines paslaugas.

Valstybs tipologija

41

Specifinis valstybs bruoas ir ypatyb, kad jos veikla tenkina ne konkrei frakcij ar pavieni kapitalist interesus, o grindiama vis bendrais tikslais ir interesais. Valstyb velnina prietaravimus ir maina vairi visuomens sluoksni skirtumus, derina vairi frakcij ir grupi interesus, nustato bendrus strateginius visuomens raidos tikslus ir udavinius, utikrina nenutrkstam ekonomikos raid, politins sistemos stiprjim ir ideologijos lygio kilim.

5. Socialistin valstyb
Socialistin valstyb, pagal marksizmo-leninizmo teorij, atsiranda: 1) kaip socialistins revoliucijos rezultatas; 2) sunaikinus sen valstybs aparat, iskyrus bankus, sindikatus, apskaitos staigas ir pan.; 3) pereinamuoju laikotarpiu i kapitalizmo socializm esant proletariato diktatrai; 4) valstybei igyvenus kelet raidos etap: proletariato diktatros, socialistins valstybs ir visos liaudies valstybs; 5) kai valstybs forma yra respublika, valstyb sandaros atvilgiu yra unitarin, sutvarkyta demokratinio centralizmo principais, taiau tam tikromis slygomis galima ir federacija; 6) nuolat sveikaujant valstybei ir teisei, teisei esant udavini sprendimo priemonei; 7) valstybei ir teisei nunykstant, kai nuosekliai kuriama komunistin visuomen, neturinti klasi ir grindiama visuomenine komunistine savivalda. Praktikai viskas buvo atvirkiai. Gamybos priemoni nacionalizavimas nereik, kad darbo mons yra j savininkai. vestas lygiavinis darbo umokestis neskatino darbo naumo ir pavert j prievartiniu. Pramons, ems kio, mokslo, kultros laimjimai pasiekti prievartos metodais ir visuotinmis represijomis. Tikrasis gamybos priemoni savininkas buvo partinis valstybinis aparatas, turintis neribot valdi. Liaudies dalyvavimas gyvendinant valdi buvo formalus. Jos politins ir asmenins teiss ir laisvs buvo formalios, taip pat buvo formali ir demokratini institucij, pavyzdiui, Aukiausiosios Tarybos ir vietini taryb, veikla. Valstyb itiko neivengiama kriz ir ji lugo.

42

Valstybs teorija

6. Teisin valstyb
Teisin valstyb nesusilieja su visuomene arba su kitomis visuomeninmis politinmis organizacijomis. Ji turi specifini, taip pat bendr valstybs poymi ir bruo (viej valdi, veikia kaip vis visuomens sluoksni atstovas, turi special valdymo ir prievartos aparat, susidedant i vairi institucij ir organizacij, susijusi bendrais sudarymo ir funkcionavimo principais. Aparatui laikyti nustatomi mokesiai ir sudaromas biudetas). Teisin valstyb turi teisini priemoni sistem rinkos ekonomikai operatyviai valdyti, visuomeniniams santykiams efektyviai veikti. Valstybs institucijos, turinios atitinkamus galiojimus, atsivelgdamos savo kompetencij, leidia norminius teiss aktus aukljimo, skatinimo arba tikinimo bdais utikrina j gyvendinim, o btinais atvejais taiko ir prievart. Teisin valstyb turi suverenitet, pasireikiant aukiausia valdia pilieiams ir j susivienijimams. Turdama suverenitet, teisin valstyb organizuojasi ir nustato visiems privalomas elgesio taisykles. Minti poymiai ir bruoai yra bendri teisinms ir neteisinms valstybms. Teisins valstybs ypatumai yra tokie: 1) statym virenyb. Nei viena valstybs institucija, pareignas, kolektyvas, valstybin ar visuomenin organizacija, nei vienas mogus neatleidiamas nuo statym laikymosi. ia turima galvoje ne apskritai teiss, o konkrei teiss akt virenyb, kad jie neitirpt statymus papildaniuose inybiniuose aktuose. I tikrj visa kur vadovaujamasi statymais, o juos papildantys aktai neturi jiems prietarauti, ikreipti j esms ir turinio. Kuriant teisin valstyb, inybini akt turi tolydio mati;
2) piliei teisi ir laisvi nelieiamyb ir garantijos, piliei ir valstybs tarpusavio atsakomybs nustatymas. Valstybs valdia turi bti atsakinga pilieiams. Piliei ir

Valstybs tipologija

43

valstybs savitarpio atsakomyb turi bti tvirtinta konstitucijoje; 3) valdi padalijimo principas. Remiantis iuo principu, kad valstyb galt normaliai funkcionuoti, turi bti nepriklausomos viena nuo kitos valdios: statym leidiamoji, vykdomoji ir teismo. statymus leidia parlamentas, juos vykdo vyriausyb, teisingum vykdo teismas. ios teorijos paskirtis, kad valdios nesukaupt asmen grup ar net vienas asmuo; 4) demokratinio reimo, teistumo ir konstitucingumo visuomenje krimas ir palaikymas. Turi bti realiai utikrintos piliei teiss ir laisvs (sudarytas j garantij ir apsaugos mechanizmas). Gyvenime turi oficialiai derti piliei teiss ir laisvs bei j konstitucins pareigos. Norint sukurti teisin valstybe, pirmiausia reikia pasiekti aukt politinio ir teisinio smoningumo lyg, btin monms aktyviai dalyvauti politiniame, kultriniame visuomens gyvenime. Taip pat reikia, kad pilieiai gyt patirties ir kompetencijos smoningai tvarkyti valstybs ir visuomens reikalus. Todl svarbu politikai ir teisikai viesti visuomen. Btina stipri teisin tvarka, nepaeidiamas teistumas ir konstitucingumas. Visose valstybs ir visuomens gyvenimo srityse turi vyrauti nuomoni ir samprotavim pliuralizmas, centre ir vietose visuomens savivalda. ekonomik, politik, kultr, moksl, socialin gyvenim reikia diegti tikrosios demokratijos principus. Taip pat btina kiek manoma tobulesn teiss sistema. Teisinei valstybei kurti ir funkcionuoti reikia pilietins visuomens. Literatroje i sudedamj pilietins visuomens dali pirmiausia iskiriami klubai, universitetai, Banyia, eima, verslinink susivienijimai ir panaiai. Visi junginiai yra santykikai savarankiki bendraudami tarpusavyje ir nepriklausomi nuo valstybs. Sveikaudama su valstybe, pilietin visuomen, t. y. vairs socialins grups ir sluoksniai, stebi valstybs veiksmus, kad nebt paeisti teistumas ir konstitucingumas. Ji gali imtis teist prie-

44

Valstybes teorija

moni ir priversti valstyb ir jos staigas, kai ios paeidia galiojanius statymus, paalinti paeidimus. Pilietin visuomen yra civilizacijos ir teisins valstybs gyvavimo ir tolesns raidos garantas. Teisin valstyb yra ne tik socialin vertyb, kurios paskirtis stiprinti monikumo pradus ir teisingum, bet ir praktin institucija, ginanti piliei laisves, j garb ir orum, kovos su biurokratija priemon, visuomens valdios gyvendinimo forma. Teisins valstybs krimas susijs su mogaus ir pilieio teisi ir laisvi utikrinimu, valstybs atsakomybe pilieiams ir piliei atsakomybe valstybei nuosekliai laikantis statym reikalavim. Valstybs staigos, visuomenins organizacijos, kolektyvai, teissaugos institucijos turi stiprinti statym autoritet ir tiksliai juos vykdyti. Teisins valstybs poymiai ireikia tautos suvereniteto idj, rodani, kad tauta yra visos valdios altinis. Valstybs valdios suvereniteto stiprinimas ir teiss virenybs tvirtinimas yra neatsiejami kuriant teisin valstyb. Suverenitetas suponuoja valstybs valdios teisin organizacij, vis valstybs staig teisinio statuso apibrim ir j veiklos procedr, asmens teisins padties nustatym, taip pat vis visuomenini jungini ir politins sistemos grandi status. Teiss virenybs galima pasiekti tik sistema valstybs valdios, organizuotos teisiniais pagrindais, utikrinanios teiss reikalavim pripainim ir j gyvendinim vairiomis savo veiklos formomis (statym leidyba, j vykdymu ir teismu). Teisins valstybs suverenitetas - tai valstybs valdi ir teiss virenyb. Vieoji politin valdia valstybikai organizuotoje visuomenje gali bti tik valstybs institucijos. Dl valstybs pripainimo ir apsaugos teis (jos normos, principai ir reikalavimai) yra bendrojo privalomojo pobdio. Apibendrinant galima nurodyti tokius teisins valstybs poymius: 1) vis valstybinio reguliavimo prerogatyv sutelkimas valstybs institucij sistemoje;

Valstybs tipologija

45

2) valdi padalijimas, t. y. draudimas vienos valdios vykdomas funkcijas pakeisti kitos valdios funkcijomis; 3) pilietin visuomen; 4) sukurtas antimonopolinis mechanizmas, neleidiantis sutelkti galiojim kurioje nors vienoje grandyje a institucijoje; 5) konstitucini statym virenyb ir tiesioginis galiojimas; 6) statyminis valstybs valdios tvirtinimas ir praktinis gyvendinimas; 7) statym leidybos institucijos sudarymas visuomene gyvendinant rinkim teis ir jos veiklos kontrol; 8) nacionalini statym ir tarptautins teiss norm i princip vienov; 9) teisin vis subjekt apsauga nuo savavalik vis institucij sprendim; 10) teismo, kaip priemons, utikrinanios teisin valstybingum, autoriteto stiprinimas; 11) statym ir teiss princip atitikimas ir teisin valdios organizacija; 12) piliei teisi ir pareig vienov; 13) valstybs ir asmens tarpusavio atsakomyb.

IV. Valstybs formos

Valstybs forma tiesiogiai ireikia valstybs esm ir turin. Atskleisti valstybs esm - tai isiaikinti, kuri visuomens sluoksni ir rupi vali ir interesus ji ireikia ir gina. Isiaikinti valstybs turin reikia nustatyti, kaip ir kokiomis kryptimis ji veikia. Itirti valstybs form yra nustatyti jos sandar, pagrindines sudedamsias dalis, pagrindinius valstybs valdios gyvendinimo metodus. Teiss teorijoje nra vieningos nuomons, kas yra valstybs forma. Yra vairi nuomoni dl valstybs formos sampratos ir jos turinio. Dauguma autori tvirtina, kad valstybs forma susideda i valdymo formos, valstybs vidaus sandaros (sutvarkymo) valstybinio (politinio) reimo. Valstybs forma suprantama kaip valdios organizavimas ir jos santvarka. Forma apibdinama neatsiejamai nuo valstybs turinio. Turinys atskleidia valstybs valdios priklausomum, jos objektus, atsako klausim, kas gyvendina valdi, o forma parodo, kaip yra organizuota valsbs valdia, kokios institucijos jai atstovauja, kokia j sudarymo tvarka, galiojim laikas, kokiais metodais ji gyvendinama. Valstybs formos problema turi ne vien teorin, bet ir praktin reikm. Nuo to, kaip organizuota ir gyvendinama valstybs valdia, priklauso valstybinio vadovavimo, valdymo veiksmingumas, vyriausybs prestias, teistumo ir teistvarkos padtis alyje. Valstybs forma, t. y. valstybs santvarka, jos organizacija turinio atvilgiu reikiasi vairiais aspektais: 1) tai aukiausi valdios ir valdymo institucij sudarymo ir organizacijos tvarka; tai valstybs teritorinio sutvarkymo bdas, centrins, regionins ir vietins valdi tarpusavio santykiai; 3) tai politins valios gyvendinimo bdai ir metodai.

Valstybs formos

47

1. Valdymo forma
Valdymo forma aukiausios valstybs valdios organizacija, ypa jos aukiausi ir centrini institucij struktra, kompetencija, sudarymo tvarka, j galiojim trukm, santykiai su gyventojais, j dalyvavimas sudarant institucij. Valdymo forma yra svarbiausias valstybs formos elementas. Dar Aristotelis skyr valdymo formas pagal tai, kas gyvendina aukiausi valdi: vienasmenikai monarchas (monarchija), ribotas aristokrat skaiius (aristokratija) ar visi gyventojai (demokratija). ie kriterijai taikomi ir iandien. Valdymo formos skiriamos atsivelgiant tai, aukiausi valdi turi vienas asmuo ar ji priklauso renkamai kolegialiai institucijai. itaip yra skiriamos monarchin ir respublikin valdymo formos. Monarchijoje valdios altinis yra monarchas, o respublikoje renkama valstybs institucija. Buvo ir tebra vairi ri monarchij ir respublik. Tai priklauso nuo valstybs tipo ir nuo jos susidarymo ir funkcionavimo slyg. iuolaikiniu visuomens ir valstybs raidos etapu yra dviej ri monarchijos duali ir parlamentin. Dualios monarchijos ypatyb, kad formaliai teisikai valstybs valdia padalyta tarp monarcho ir parlamento. Vykdomoji valdia yra monarcho rankose, o statym leidiamoji - parlamento rankose, nors yra atvej, kai parlamentas pavaldus monarchui. Parlamentinei monarchijai bdinga tai, kad monarcho statusas formaliai ir faktikai apribotas visose valstybs valdios gyvendinimo srityse. Pavyzdys gali bti Jungtin Karalyst, Olandija, vedija ir kitos valstybs. Parlamentin monarchija dar vadinama konstitucine. Monarchija buvo bdinga valdymo forma feodalizmo laikotarpiu. Kapitalistins valstybs, atsivelgiant j susidarymo slygas ir raid, yra vairi valdymo form. Kapitalistinei valstybei bdingos dvi pagrindins valdymo formos: konstitucin monarchija

48

Valstybs teorija

ir respublika. J skirtum lemia valstybs vadovo monarcho ar prezidento, padtis. Monarchijoje valstybs vadovas paveldi sost ir jo valdia formaliai teisikai laikoma nepriklausoma nuo bet kurios kitos valdios, kitos valstybs institucijos ar gyventoj. Tuo tarpu respublikoje valstybs vadov renka gyventojai nustatytam laikui ir jo valdia teisikai priklausoma nuo rinkj arba j irinkusio parlamento. Konstitucin monarchija atsirado tose alyse, kur kapitalistai dl vairi istorini prieasi sitvirtino ekonominiu ir socialiniu politiniu poiriu, jo kompromisus su bajorais ir dalijosi su jais valstybs valdi. Buruazija, vadovaudama antifeodalinei revoliucijai, vykdydama ekonomin ir socialin politin pertvark, kartais apsiribodavo daliniais pokyiais ir reformomis. Tai lm alies socialini jg santykiai, kapitalistini sluoksni ir valstiei bei darbinink prietaravim atrumas. Kiekvienos alies ekonomin padtis veik valstybs valdymo form. Konstitucin monarchija yra dviej ri parlamentin ir duali. Dabar labiausiai paplitusi parlamentins monarchijos forma. ia vyriausyb sudaro partija, gavusi per rinkimus daugum viet parlamente, arba kelios partijos, sudaranios parlamente daugum (koalicin vyriausyb). Rinkimus laimjusios partijos lyderis tampa vyriausybs vadovu (ministru pirmininku). Karaliaus valdia yra apribota visose valstybs gyvenimo srityse, ir pirmiausia leidiant ir vykdant statymus. Valdantieji sluoksniai konstitucin monarchij laiko papildoma savo interes gynybos priemone paatrjus socialiniams konfliktams. statymus priima parlamentas ir tvirtina karalius, taiau i jo prerogatyva, kaip ir kiti galiojimai, yra formali. Pagal susiklosiusius konstitucinius paproius, karalius neatsisako pasirayti parlamento priimt akt. Vyriausyb, pagal konstitucij, atsakinga ne karaliui, o parlamentui. Esant dualiai monarchijai vyriausyb sudaroma nepriklausomai nuo partins parlamento sudties ir yra atsakinga karaliui. Valdia yra dvejopo (dualaus) pobdio. Ji teisikai ir faktikai padalyta tarp vyriausybs, kuri sudaro karalius (ir yra jam atsa-

Valstybes formos

49

kinga), ir parlamento. Karalius ireikia feodal, o parlamentas kapitalist interesus. Duali monarchija gyvavo 18711918 m. Vokietijoje, dabar yra Irane, Etiopijoje ir kitose valstybse. Respublika laikoma aukiausia valdymo forma, yra paangiausia ir demokratin. Ji yra taip pat dviej ri: parlamentin ir prezidentin. Tai priklauso nuo nemaai veiksni, taiau lemiami yra valstybs stabilumo interesai, o ne laikinos politins problemos ir paatrj socialini jg santykiai. Bdingi parlamentins respublikos bruoai yra: parlamento virenyb, vyriausybs atsakomyb parlamentui, vyriausyb sudaroma i partij, turini bals daugum parlamente, lyderi; prezidentas renkamas tiesiogiai parlamento arba specialios kolegijos, sudarytos parlamento. Prezidentas nevaidina esminio vaidmens tarp kit institucij. Vyriausyb sudaro ir jai vadovauja ministras pirmininkas. Tokios respublikos yra Austrija, Vokietija, Italija ir kitos. Tokios respublikos trkumai: daugiapartikumas ir dl to fragmentika parlamentin koalicija, nestabili vyriausyb, statym leidiamosios ir vykdomosios valdi nesutarimai. Parlamentin dauguma gali vesti savo diktatr, jeigu partija, t u r i n t i absoliui daugum, yra diktato alinink. Partij likimas ir partin struktra priklauso ir nuo rinkim sistemos i yra maoritarin ar proporcin. Prezidentins respublikos poymiai: prezidento rankose yra valstybs vadovo ir vyriausybs galiojimai, vyriausyb neatsakinga parlamentui, parlamentas nerenka prezidento ir nesudaro vyriausybs, vyriausyb atsakinga prezidentui, kurio rankose yra didel politin, karin ir socialin ekonomin valdia, parlamentas neturi teiss pareikti vyriausybei nepasitikjim (pvz., JAV, Pranczijoje). Prezidentin respublika kartais vadinama dualia, pabriant stiprios vykdomosios valdios sutelkim prezidento, o statym leidiamosios valdios parlamento rankose. Prezidentins respublikos trkumai: 1) gali kilti konstitucin kriz, nes yra prezidento ir parlamento prietaravim gali-

50

Valstybs

teorija

myb, jeigu prezidentas ir parlamento dauguma yra skirting partij nariai; 2) svarb vaidmen vaidina prezidento rinkimai, ne visada priklausantys nuo prezidento. Vienoje ar kitoje alyje, atsivelgiant politini jg santykius, tradicijas ar gyvendinamas reformas, galima miri valdymo forma tarp parlamentins ir prezidentins respublikos (pvz., Lietuvoje).

2. Valstybs sandaros formos

Valstybs sandaros forma yra valstybs valdios administracin teritorin organizacija, valstybs ir j sudarani sudedamj dali, konkrei valstybs dali, taip pat centrini ir vietos institucij tarpusavio santyki pobdis. Valstybs sandaros forma glaudiai susijusi ne tik su vieja valdia, bet ir su gyventoj teritorine organizacija. Nuo valstybs sandaros tobulumo daug priklauso gyventoj teisi ir laisvi apimtis bei kokyb. Tinkama sandara utikrina valstybs stabilum, veiksming jos funkcionavim. Netinkama sandara, neatitinkanti valstybs pobdio ir udavini, gali bti viena i jos lugimo prieasi (pvz., Taryb Sjungos lugimas). Pagal sandar valstybs skirstomos unitarines (vieningas) ir federacines (santykikai savarankik teiss poiriu valstybini jungini: sjungini respublik, autonomini respublik, kanton, emi ir pan.); konfederacijas (valstybinio pobdio junginius, suvereni valstybi sjungas). Unitarin valstyb yra politikai vieninga ir nedaloma. Atskiri administraciniai teritoriniai vienetai ar sritys, isiskirianios tam tikru savitumu, neturi statym leidybos, atskiros teism sistemos. Visi administraciniai teritoriniai vienetai savo teritorijos ribose (rajono, apskrities) turi vienodas teises. Valstybs valdia apima vis teritorij. Yra viena konstitucija, teiss sistema, teism sistema, pilietyb. Apygardos, sritys ar kiti administraciniai vienetai vykdo tik administracines funkcijas. Federacija yra sjungin valstyb, susidedanti i valstybi feracijos nari. Joje yra bendros visai sjungai valdios ir vai-

Valstybes formos

51

dymo institucijos ir kiekvienas federacijos narys turi savo valdios ir valdymo institucijas. Federacijos nariai turi savo statymus, teismo, mokesi sistem, konstitucij ir teiss sistem. Dauguma federacij susidar ne pagal nacionalin, o pagal teritorin arba nacionalin teritorin poymius dl geografini, istorini ir socialini politini prieasi. Federalizmas tai ne paprastas geografinis alies padalijimas (ypa daugianacionalins alies) teritorinius vienetus su vertikalia priklausomybe, taip pat visika priklausomybe nuo centro. Federacija susideda i savarankik valstybi arba valstybini jungini, taiau tai leidia funkcionuoti didelei valstybei kaip visumins politins valdios organizacijai. Galimas paprastas federacijos modelis, kai centrin vyriausyb kaip arbitras koordinuoja regionini vyriausybi veikl, sprendia j tarpusavio prietaravimus, utikrina iorin saugum, pinig emisij, vidaus prekyb, federalini program vykdymo kontrol ir panaiai. Taiau galima ir tokia federacija, kur nepaneigta regionin arba nacionalin autonomija, bet dl etnini ir nacionalini ypatum reikia stiprios centro valdios. Konfederacija tai suvereni valstybi sjunga, sukurta siekti tam tikr tiksl. Suverenios valstybs konfederacijoje yra tarptautins teiss subjektai, turi savo pilietyb, valdios institucij sistem ir teismus. Jos savarankikai gyvendina valdi, priima savo konstitucijas. Konfederacijos staig priimti teiss aktai turi bti aprobuoti konfederacijos nari. Nariai turi savo pajam altinius j dalis gali bti skirta ir konfederacijos biudetui. Konfederacijos kariuomen susideda i konfederacijos nari pasiuntini, perduodam bendrai karinei vadovybei.

3. Politinis reimas
Politinis reimas, kai kuri autori teigimu, tai politinis reikinys ir yra politinio gyvenimo ir visuomens politins sistemos dalykas. Kiti laiko j tik valstybinio gyvenimo dalyku, konkretinaniu kitus valstybs formos elementus valdymo form, vals-

52

Valstybs teorija

tybs sandaros form ir valstybs funkcij gyvendinimo formas bei metodus. Politin reim reikia suprasti plaiai ir siaurai, nes visuomenje politiniai procesai apima dvi sritis - valstybin ir visuomenin politin, politins sistemos pobdis taip pat apima valstyb ir nevalstybines visuomenines politines organizacijas. Visos politins sistemos sudedamosios dalys: partijos, visuomenins organizacijos, darbo kolektyvai, Banyia, visuotiniai judjimai, yra veikiami valstybs ir pajunta jos funkcij pobd, veiklos formas ir metodus. Kartu yra ir atgalinis ryys, nes valstyb veikia visuomenin politin aplinka. Sis poveikis apima valstybs form ir jos politin reim. Valstybs formos sampratai yra svarbus politinis reimas siauruoju poiriu (kaip valstybinio vadovavimo bd ir priemoni visuma) ir plaiuoju poiriu (asmens demokratini teisi ir laisvi garantij lygis, oficiali konstitucini ir teisini form ir pol i t i n i realij atitikimas, valdios institucij santykio su valstybs ir visuomens teisiniais pagrindais pobdis). Politin reim veikia: valstybs esm ir jos forma, statym leidybos pobdis, faktiniai valstybs institucij galiojimai ir teisins j veiklos formos, visuomenini ir politini jg santykis, gyvenimo lygis ir ekonomin padtis, socialiniai prietaravimai. Turi reikm alies istorins tradicijos ir tarptautin padtis. vairiais istoriniais etapais t pai valstybi politiniai reimai buvo nevienodi. Vergovinje valstybje gyvavo despotinis, teokratinis-monarchinis, aristokratinis, oligarchinis ir demokratinis, feodalizmo epochoje buvo absoliutinis (feodalins demokratijos miestuose respublikose), karinis policinis, apviestojo absoliutizmo reimas. Kapitalizmo laikotarpiu yra liberalusis, demokratinis, bonapartistinis, karinis policinis, faistinis, klerikalinis-fundamentalistinis, autoritarinis, totalitarinis, liaudies reimai. Visus reimus galima skirstyti demokratinius ir antidemokratinius. Demokratiniams bdinga statym leidiamosios valdios rinkimai, statymuose tvirtintos piliei socialins ekonomins ir politins tei-

ss ir j gyvendinimas nepriklausomai nuo lyties, rass, tautybs, turtins padties, isilavinimo ir tikjimo. Esant demokratiniam reimui gyventojai ir tiesiogiai dalyvauja sprendiant valstybs reikalus (referendumuose arba per savo atstovus parlamente). Demokratinis reimas garantuoja paskelbtas teises ir laisves, teistum ir teistvark, vairias nuosavybs formas ir nuomoni pliuralizm. Toks reimas nemanomas be daugelio partij, aukto gyvenimo lygio, skmingos kovos su nusikalstamumu. Antidemokratini reim turinys beveik vienodas ir prieingas demokratinio reimo turiniui. Vyrauja viena partija ar judjimas, oficiali ideologija, viena nuosavybs forma, tra politini teisi ir laisvi minimumas, gyventojai susiskald luomus, emas ekonomikos lygis, gausu represini priemoni, agresyvi usienio politika.

V. Valstybs vieta visuomens politinje sistemoje

Pirmoji visuomens politin organizacija buvo valstyb. Visoms susidaranioms valstybms bdinga: darbo ranki tobuljimas darbo pasidalijimas, rinkos santyki atsiradimas ir turtin nelygyb, socialini grupi, luom, kast susidarymas ir i grupi moni savo bendr interes sismoninimas. Objektyviai susiklost moni santykiai sudar slygas naujoms politinms formoms atsirasti. Greta valstybs ir jos ribose susidar vairs nevalstybiniai junginiai, ireikiantys tam tikr sluoksni, grupi, tautybi interesus ir dalyvaujantys visuomens politiniame gyvenime (partijos, profsjungos, moter, jaunimo, verslinink kitos organizacijos). Taiau svarbiausi viet politiniame ir visuomeniniame bet kurios alies gyvenime uima valstyb. Valstyb yra kaip alternatyva vairioms socialinms grupms sluoksniams nevaisingai kovojant dl prietaring interes ir padeda gyvuoti politinei sistemai. Ne kas kitas, o valstyb traukia savo pilieius tarpusavio ir regioninius konfliktus. Vienais atvejais valstyb buvo ir yra tam tikr politini grupuoi rankis, ireikiantis valdanij sluoksni interesus, kitais atvejais ji gina ir ireikia bendrus visos tautos interesus. Valstyb galima suvokti kaip asmen organizavimosi form, kaip sjung moni, susijungusi bendram gyvenimui. Individ istoriniai, ideologiniai, socialiniai ekonominiai ryiai su valstybe koncentruotai pasireikia politine teisine pilietybs kategorija. Kiekvienas valstybs bendrijos narys suinteresuotas valstybe, kadangi asmens nepriklausomyb ir laisv sveikaujant su kitais pilieiais, eimos ir nuosavybs apsaug, asmeninio gyveni-

Valstybs vieta visuomens politinje sistemoje 55

mo nelieiamum utikrina valstyb. Pilietis gyja politin galimyb dalyvauti politiniame alies gyvenime, visuomenini politini susivienijim ir judjim, politini partij veikloje. Kartu egzistuoja daugyb valstybs ir pavieni piliei tarpusavio prietaravim. Tai prietaravimai tarp demokratijos ir biurokratijos leidiant ir vykdant statymus, tarp savivaldos raidos tendencij ir ribot jos gyvendinimo galimybi. Valstybei atsirasti didel tak turjo socialinis visuomens susisluoksniavimas ir valstyb pasidar ekonominiu poiriu vyraujani sluoksni politin organizacija. Taiau dl savo socialins paskirties valstyb negali bti tik valdymo ir prievartos aparatas. Istorija rodo, kad diktatoriki reimai yra laikini. Valstybs ir politins sistemos udaviniai yra tie patys: visuomens grupi kov nukreipti civilizuota politine, demokratijos ir teiss principais grindiama linkme ir vis jungini veikl orientuoti konstruktyviai sprsti bendrus socialinius udavinius ir itaip baigti tarpusavio kivirus. Valstyb tapo pirmuoju moni politins veiklos rezultatu, vienaip ar kitaip organizuot ir ireikiani tam tikr sluoksni ir grupi interesus. Valstyb apm visus bendrus politinius reikinius ir tapo socialini ir nacionalini jungini, vairi organizacij ir partij bendrabvio forma. Valstyb statymais nustato politini partij ir visuomenini susivienijim veiklos taisykles ir gyvendindama savo politik mgina atsivelgti vairius, kartais antagonistinius j interesus. Demokratin valstyb turi utikrinti ne tik normal politin bendrabv, bet ir taik valstybs valdios pasikeitim. Valstyb, kaip politinio bendrabvio forma, teritorijoje sutampa su visuomens politine sistema. Turinio ir funkcij atvilgiu ji yra politins sistemos elementas, svarbiausias integruojamasis veiksnys, sujungiantis vien visum politin sistem ir pilietin visuomen. Valstyb priversta rpintis bendrais socialiniais reikalais: seneli namais, ryi priemonmis, transportu, energetika, ekologija. Savo aparato padedama, ji saugo politins sistemos nelieiamum, utikrina teistum ir teistvark. Socialia

ir demokratine gali bti laikoma tik ta valstyb, kur sudarytos slygos gyvendinti mogaus teises ir laisves. Politinei sistemai svarbi konsoliduojamj reikm turi valstybs valdios suverenumas. Tik valstyb turi teis alies viduje ir usienyje atstovauti visuomenei ir veikti jos vardu. Konkreios visuomens politins sistemos siliejimas j pasaulio politin bendrij priklauso nuo valstybs suvereniteto gyvendinimo. Visi politins sistemos elementai ir komponentai vienija, derina socialini grupi interesus, parengia politinius sprendimus. Valstybei tenka sprsti problemas susiklosius iskirtinei padiai. Bet kuri politin veikla galiausiai vienaip ar kitaip susijusi su valstybs valdia. Valstybs valdia reikalinga moni politinei veiklai ir j junginiams. Taiau i valdia turi veikti neperengdama teiss norm rib.

VI. Valstyb ir pilietin visuomen

Visuomen, skirtingai nuo valstybs, egzistavo visada, bet ne visada ji buvo pilietin. ioji atsirado atsiskyrus valstybei nuo socialini jungini, atskyrus valstyb nuo santykikai savarankikos visuomens gyvenimo srities, daugybs visuomenini santyki ir ilaisvinus juos nuo valstybs kontrols. Klostantis pilietinei visuomenei krsi ir iuolaikin valstyb. Ikikapitalistins luomins visuomens valstyb praktikai sutapo su tam tikra visuomens dalimi ir buvo atskirta nuo gyventoj daugumos. Vyraujanti socialin grup organizavosi valstyb, palaikani luom ribas, saugani auktj luom, kuri vardu buvo gyvendinama valdia, privilegijas. Luominje visuomenje valstyb reglamentavo daugel visuomens gyvenimo srii: ekonomin, buitin, dvasin. Pilietin visuomen formavosi panaikinant luomin nelygyb ir ilaisvinant visuomeninius santykius nuo valstybs diktato. Pilietins visuomens susidarymas ir raida apima kelet ami ir is procesas dar nesibaig. Pavieni element buvo Graikijoje ir Romoje, kur amat ir prekybos pltojimasis sukr prekin gamyb ir tvirtino ios srities santykius romn privatinje teisje. Pilietin visuomen Amerikos ir Europos regionuose visos alies mastu pradjo kurtis naujaisiais laikais. Galima iskirti tris pilietins visuomens raidos etapus. J kaita pasiymi esminiu visuomens ir valstybins santvarkos pasikeitimu, socialiniais ir politiniais judjimais, visuomens sluoksni susidrimais. Pirmuoju etapu, madaug XVIXVII a., klostsi ekonomins, politins ir ideologins prielaidos: pramons ir prekybos pl-

58

Valstybs teorija

tojimasis, gamybos specializacija, didesnis darbo pasidalijimas, prekini pinigini santyki raida. Palaikant miestams ir miest luomams, nemaai ali susikr centralizuotos nacionalins valstybs, turinios iuolaikini valstybi bruo (suverenitet, id, valdymo aparat). Tuo metu vyko visuomens ideologijos perversmas, rykus meno ir kultros kilimas, susikr prigimtins teiss teorija, sivyravo bendra idja, kad pilietin visuomen yra Socialinis politinis idealas. Nema vaidmen kuriant pilietin visuomen suvaidino susidariusios centralizuotos valstybs, kurios stengsi alinti nelyyb ir teiss vairov. Nauja valstyb turjo paversti luomin visuomen pilietine lygiateise. Antruoju etapu, XVII-XIX a., paangesnse alyse kapitalistiniais pagrindais susikr pilietin visuomen, kur buvo visuotin teisin lygyb ir laisv, laisvas verslas ir iniciatyva. statiminis moni teisins lygybs pripainimas suteikiant jiems teises ir laisves buvo esminis pilietins visuomens poymis ir jos pagrindas. Pilietins visuomens tikrovs pagrindus padjo Teisi bilis" (Anglijoje ir JAV) bei mogaus ir pilieio teisi deklaracija (Pranczijoje). Tokioje visuomenje teis privaloma ir valstybs valdininkams. Teiss virenyb utikrinama valdi padalijimu, aukta statym leidiamosios valdios padtimi, jos priklausomybe nuo tautos, visiems pilieiams vienodai teisingu ir pasiekiamu teismu. Kartu susiklost ir paira konstitucij kaip pagrindin alies statym, btinai nustatant piliei teises ir laisves, o ne vien valstybs staig status. Pati konstitucija tapo visuomens ir valstybs susitarimu ir atribojo j veiklos sritis (valstybei bendr interes, o visuomenei individuali laisvi ir privai interes sritis). Valstybs ir visuomens santykiai visada buvo sudtingi dl paios visuomens vairovs, jos susiskirstymo nuolatines socialines grupes, besistengianias daryti tak politikai ir valstybei veikiant teiss turin.

Valstyb ir pilietin visuomen

59

Pilietins visuomens susidarymas ir raida lm nauj valstybs ir teiss raidos etap. Tai vadinamoji iuolaikin atstovaujamoji valstyb", kuriai bdingi tokie bruoai: valstyb suvereni, ji turi aukiausi valdi ir prievartos monopol visoje alyje ir yra nepriklausoma nuo kitos valstybs valdios, Banyios, nevalstybini organizacij, veikia vis gyventoj vardu, gina j interesus. Tobuljant pilietinei visuomenei, valstybs institucij struktroje atsiranda ir nustatomos atstovaujamosios staigos (parlamentai, turintys teis tvirtinti mokesius ir rinkliavas, priimti norminius aktus). Atstovaujamosios demokratijos atsiradimas yra pilietins visuomens susidarymo epochos reikinys. Valstyb turi valdymo aparat, nustato ir renka mokesius, juos ilaiduoja, pripasta piliei lygyb, j teises ir laisves ir jas garantuoja. Valstybs atskyrimas nuo visuomens ir visuomens nuo valstybs atstovaujamj staig i pagrind pertvark valstyb ir jos santykius su pilietine visuomene. Valstybs atskyrimas nuo visuomens ir visuomens nuo valstybs pasireik j darini skirtybmis, j sudarymo principais. Bet kuri valstyb sudaryta kaip vieningo centro vadovaujama vertikali sistema, valstybs staig ir pareign, kurie varomi pavaldumo santyki ir valstybins disciplinos, hierarchija. Svarbiausias nuolatinis valstybs tikslas yra jos sistemos pateisinimas ir teistumas, visuomens apsauga ir bendr jos reikal tvarkymas. Skirtingai nei valstyb, pilietin visuomen sudaro piliei vairi ryi ir santyki, taip pat j susivienijim, sjung, kolektyv horizontali sistem. ie ryiai grindiami lygybe ir asmenine iniciatyva. Piliei ir j sjung tikslai yra vairs ir keiiasi pagal j interesus. Pilietins visuomens ir valstybs darini skirtybs veikia privai ir viej santyki teisinio reguliavimo bdus. Valstybs staigos ir pareigybs sukuriamos teiss ir veikia teisiniu pagrindu. Pilietins visuomens nari gyvenimas ir veikla teiss nenustatyti. Jungini sudarymas ir veikla gali bti reguliuojami sta-

60

Valstybes teorija

tym, taiau jie sudaromi ir egzistuoja tik laisva j dalyvi valia. Pilieiai yra teisns ir turi plai galimybi sudaryti vairias sutartis. Valstybs staigos ir pareignai turi nustatyt kompetencij ir veiklos ribas. Antruoju pilietins visuomens raidos etapu pltsi atstovaujamj staig vykdoma vykdomosios valdios staig kontrol, pltsi rinkim teis, atstovaujamosios staigos darsi vis labiau priklausomos nuo politini partij ir judjim. XIX-XX a. rib galima laikyti pilietins visuomens raidos treiojo etapo pradia. Pramon ir prekyba i privai verslinink rank perjo pramons, prekybos ir finans korporacijoms. Ginti demokratines teises ir laisves stojo darbinink profsjungos, politins partijos ir judjimai. Valstyb reiksi ne vien kaip naktinis sargas", vykdantis tik apsaugos funkcij. Vis daugiau vietos jos veikloje um socialin rpyba, vietimo reikalai, sveikatos apsauga ir panaiai. Didjo valstybs vaidmuo reguliuojant ekonominius santykius. Valstybs kontrol ir kiimasis ekonomik sumaino ir vliau alino krizs reikinius. iuolaikin civilizuota valstyb yra teisin ir socialin, pasiymi paangiomis institucijomis, jai bdinga atstovaujamoji ir tiesiogin demokratija, vairios savivaldos formos, pareign paklusnumas statymams ir atstovaujamj staig kontrolei, daugelio valdymo aparato darbuotoj rinkimai, valstybs veiklos vieumas ir pareign atsakomyb bendram visiems teismui. Demokratijos institutais, statymais, pripastaniais ir ginaniais mogaus teises ir laisves, visuomens nuomone, daugiapartine sistema, takingomis grupmis ir laisva spauda pilietin visuomen stengiasi paveikti valstybe ir i tampa visuomeninio kompromiso pasiekimo priemone, socialini prietaravim ir j mainimo, visuomens reikal valdymo mechanizmu.

VII. Valstybs valdia

Valstybs valdia yra pagrindin valstybs teorijos kategorija ir bene sunkiausiai suvokiamas moni gyvenimo fenomenas. Valdios problema teiss teoretik ir politolog sprendiama labai nevienodai. Valstybs valdia yra socialins valdios atmaina ir turi visus socialins valdios poymius ir kokybs ypatumus. Svarbiausias jos ypatumas yra politin prigimtis. Mokslinje literatroje valstybs ir politin valdios tapatinamos. Valstybs valdia visada yra politin. Marksistai valstybs valdi laik organizuota vienos klass prievarta, skirta kitai klasei slopinti. Demokratin valdia nra organizuota prievarta, atvirkiai, tikroji liaudies valdia yra didel kuriamoji jga, gebanti valdyti moni veikl ir poelgius, sprsti socialinius prietaravimus, derinti individualius ar grupinius interesus, palenkti juos vieningai valdios valiai tikinimu, skatinimu, o esant btina, taikyti ir prievart. Dar viena valdios ypatyb, kad jos subjektas ir objektas paprastai nesutampa. Valdantysis ir valdomasis daniausiai yra aikiai atskirti. Demokratinje visuomenje vyrauja valdios subjekto ir objekto suartjimo tendencija. Kiekvienas pilietis yra ne tik pavaldus, bet ir, kaip visuomens narys, turi teis bti valdios reikjas ir jos altinis. Jis turi teis aktyviai dalyvauti sudarant atstovaujamsias institucijas, silyti ir rinkti kandidatus, kontroliuoti j veikl, bti reform iniciatorius ir panaiai. Pilietis turi teis dalyvauti vairiomis demokratijos formomis priimant valstybinius ir regioninius sprendimus. Gyvuojant demokratiniam politiniam reimui nra vien valdantieji ir valdomieji, bet vir aukiausi instancij yra aukiausia

Valstybes teorija

visuomens valdia. Visuomen vienu metu yra valdios objektas ir subjektas, nors visikai vis dlto nesutampa. Kitaip valstybs valdia netekt politinio pobdio ir pavirst tiesiog visuomenine, turinia valstybs institucij ir valstybs valdymo funkcij. Valstybs valdia gyvendinama valstybs valdymu tikslingu valstybs, jos institucij poveikiu visuomenei, jos ekonominei, socialinei, dvasinei sritims. itaip utikrinamas visuomens udavini ir funkcij vykdymas. Dar viena valstybs valdios ypatyb, kad ji pasireikia vais institucij ir staig, sudarani valdios mechanizm, veikla. Valstybs valdi praktikai gyvendina valstybs mechanizmas, todl ji itaip ir vadinama. Danai valstybs valdia tapatinama su aukiausiomis vais institucijomis. Mokslikai tai neleistina. Pirmiausia vais valdi gali gyvendinti visuomen referendumo bdu. Be ir kitos institucijos dalyvauja priimant svarbius valstybinius sprendimus. Antra, valstybs valdia i pat pradi priklauso ne valstybei ir jos institucijoms, o elitui, klasei arba liaudiai. Valdantysis subjektas neperduoda valdios valstybs institucijai, o tik suteikia valdios galiojimus. Valstybs valdia gali bti silpna arba stipri, taiau, netekusi organizuotos jgos, ji netenka ir savo valdios kokybs, nes nesugeba gyvendinti valdaniojo subjekto valios praktiniame gyvenime, utikrinti teistumo ir teistvarkos. Valstybs valdia ne be pagrindo vadinama centralizuota jgos organizacija kiekvienai valdiai reikia autoriteto jgos. Kuo geriau valdia ireikia moni interesus (vis sluoksni), tuo daugiau ji remiasi autoriteto jga ir savanoriku, smoningu jos klausymu. Taiau, kol egzistuos, valstybs valdia turs ir materiali jgos altini ginkluotus moni brius (kariuomen, policij, saugustaigas), kaljimus. Organizuota jga utikrina prievartin valstybs valdios gebjim gyvendinti savo funkcijas ir yra jos garantas. Taiau, jeigu valstybs valdia remsis tik materialia jga, tai bus jos nestabilumo ir silpn pozicij visuomenje rodymas. Tad vals-

Valstybs valdia

63

tybs valdia yra ir valios, ir jgos koncentruota iraika, valstybs galios iraika, knyta valstybs institucijomis ir staigomis. Ji utikrina stabilum ir tvark visuomenje, gina pilieius nuo ksinimosi i iors vairiais metodais, net valstybs taikoma prievarta ir karine jga. Valstybs valdios gyvendinimo metodai yra gana vairs. Vyrauja moralinio ir materialiojo skatinimo metodai, kuriais valdios institucijos veikia moni interesus ir daro juos pavaldius savo valiai. Bendrieji yra tikinimo ir prievartos metodai. tikinimas tai aktyvus poveikis mogaus valiai ir smonei idjinmis dorovinmis priemonmis siekiant paveikti j poir ir supratim, kokia yra valstybs valdios esm, tikslai ir funkcijos. tikinimas yra visuma ideologini, socialini psichologini individualios ar grupins smons poveikio priemoni, kuri rezultatas yra individo ar kolektyvo tam tikr socialini vertybi sismoninimas ir primimas. Idj ir pair virtimas sitikinimu susijs su moni smone ir jausmais. sitikinimas tuo ir skiriasi nuo paprasto inojimo, kad jis neatskiriamas nuo mogaus asmenybs. tikinimo metodu skatinama iniciatyva ir ugdoma atsakomyb u savo veiksmus ir elges. Tobuljant civilizacijai, kylant politinei kultrai, io metodo reikm ir vaidmuo gyvendinant valstybs valdi dsningai didja. Valstybs prievarta tai psichologinis, materialus ir fizinis galiot institucij ir pareign poveikis asmeniui siekiant priversti j veikti pagal valdaniojo subjekto vali valstybs interesais. Tai gana atri socialinio poveikio priemon, pagrsta organizuota jga, ireikianti ir galinti utikrinti beslygin valdaniojo subjekto valios vyravim. Valstybs prievarta riboja mogaus laisv ir jis patenka padt, kai nra pasirinkimo, o tik valdios silomas privalomas elgesys. Prievarta stabdomi, silpninami antisocialinio elgesio interesai ir motyvai ir skatinamas visuomenei naudingas elgesys. Valstybs prievarta gali bti teisin arba neteisin. Neteisin bdinga despotinms ir totalitarinms valstybms.

Teisin prievart reglamentuoja teiss normos. Valstybs teisins prievartos teistumas, pagrstumas ir teisingumas yra kontroliuojami, juos galima sksti teismui. Valstybs prievarta alies teritorijoje turi bti bendra ir visuotin, teiss normos privalo reglamentuoti jos apimt, taikymo slygas ir turin ir j privalu taikyti grietai laikantis proceso norm. Demokratinje valstybje galima tik valstybs teisin prievarta. Valstybs prievartos formos gana vairios. Galimos prevencijos (spjamosios) priemons: dokument tikrinimas siekiant ivengti teiss paeidimo, transporto eismo ribojimas, administracinis sulaikymas, atvesdinimas policijos skyri, krata ir panaiai. Galimos gynybos priemons garbs ir gero vardo grinimas, kiti paeist teisi gynybos bdai.

VIII. Valstybs aparatas

Valstybs aparatas tai valstybs institucij sistema, kuria gyvendinama valstybs valdia, vykdomos pagrindins funkcijos, sprendiami valstybs udaviniai ir siekiama usibrt tiksl. Aparatas yra bene svarbiausias bet kurios valstybs sudedamasis elementas. Aparato sudarymo ir jo funkcionavimo pagrindus lemia objektyvs ir subjektyvs veiksniai. Jie daro tak svarbiausiems jo vidins struktros ypatumams, veiklos formoms ir metodams, vairi sudedamj grandi susiejimui vien sistem. Valstybs aparato funkcionavim ir jo kait lemiantys veiksniai yra: bendras vairi valstybs institucij ekonominis pagrindas kio sistema ir vairios gamybos priemoni nuosavybs formos; bendras vis institucij ir organizacij politinis pagrindas; vis vienodi sudarymo ir funkcionavimo principai; vis bendri tikslai ir udaviniai. Valstybs aparato sampratos nereikia tapatinti su glaudiai su ja susijusia visuomens politins sistemos samprata. Visuomens politins sistemos samprata apima vairiausi valstybini ir nevalstybini staig ir organizacij, dalyvaujani alies politiniame gyvenime arba valstybs valdios gyvendinimo veikloje, kompleks. O valstybs aparato samprata apima tik valstybs institucij sistem. Teiss teorijos moksliniuose darbuose sprendiamas valstybs mechanizmo ir aparato santykio klausimas. Valstybs mechanizmas suprantamas kaip vairi valstybs institucij, organizacij, ginkluotj pajg, valstybs valdios material i j priemoni visuma. Valstybs aparatas laikomas tik valstybs institucij sistema.

66 Valstybs teorija

Yra ir kita nuomon, kurios autoriai valstybs mechanizm ir aparat laiko identikomis sampratomis. Jie valstybs mechanizm suvokia plaiai, o aparat - siaurai. Ir vienu, ir kitu atveju svarbiausios valstybs aparato dalys yra valstybs staigos. Nuo j lygio, kompetencijos ir veiklos srities tikslumo, tarpusavio santyki ir ryi su nevalstybinmis organizacijomis, priklausaniomis visuomens politinei sistemai, labai priklauso valstybs aparato kokyb ir veiklos efektyvumas. Kiekviena valstybs institucija santykikai yra savarankika valstybs aparato grandis, sudaryta grietai nustatytai valstybinei veiklai vykdyti, ir jai suteikta atitinkama kompetencija, grindiama organizacine, materialija ir prievartine valstybs jga. Valstybs institucijas nuo nevalstybini staig ir organizacij skiria tokie poymiai: 1) valstybs institucijos sudaromos valstybs valia ir gyvendina savo funkcijas jos vardu; 2) kiekviena institucija vykdo statymuose nustatytais bdais ir formomis grietai apribot veikl; 3) kiekvienas organizacinis darinys tvirtintas teisikai, nustatytos teritorins jo veiklos ribos, tam tikra padtis valstybs aparate ir santykiai su kitomis valstybs institucijomis bei organizacijomis; 4) valdios galiojim suteikimas. Tokie galiojimai yra bdingiausias valstybs institucijos poymis. Minti poymiai leidia tiksliai atskirti valstybs institucijas valstybini organizacij (moni ir staig) ir nuo nevalstybini staig ir organizacij. Valdios galiojimai praktikai pasireikia leidiant valstybs vardu norminius ir individualius teiss aktus, vykdant i akt laikymosi prieir, utikrinant j apsaug nuo paeidim, taikant tikinim, skatinim, o prireikus ir prievart. Kiekvienoje valstybs institucijoje dirba mons, tiesiogiai vykdantys jiems suteiktus galiojimus, ir techniniai darbuotojai, utikrinantys galiojim ir funkcij vykdym. Skiriasi valstybs aparato institucij (jo sudedamj dali) sudarymo tvarka, valstybs veiklos vykdymo bdai, kompetencijos pobdis ir apimtis, galiojim vykdymo ypatumai, formos ir metodai.

Valstybs aparatas

67

1. Valstybs aparato struktra

Valstybs aparato struktra - tai valstybs aparato vidin sandara, jo grandi idstymo tvarka ir j tarpusavio sveika, funkcionavimo principai. Bendroji aparato sistema susideda i dalini sistem, t. y. funkcij, vidins sandaros, tiksl, veiklos bd atvilgiu vienari valstybs staig. Svarbiausios valstybs aparato sistemos yra: valstybs valdios institucij sistema, valstybs valdymo institucij sistema, teismo institucij sistema ir prokuratros sistema. Pirmos trys sistemos yra atitinkamos valstybs valdios statym leidiamosios, vykdomosios ir teismo, reikjos. Mokslinje literatroje nra vienos nuomons, kaip turi sveikauti valdios ir j reikjos valstybs institucijos: jos turi bti lygiateiss ar laikytis subordinacijos ir bti tam tikro pavaldumo. Vieni autoriai tvirtina, kad vis valdi ir j reikj padtis turi bti vienoda. Autoritarinio reimo alyse teigiama, kad turi pirmauti vykdomoji valdia. Demokratinse alyse vyrauja koncepcija, kad valstybs valdios altinis yra tauta ir todl ji turi pirmauti. iuolaikin valstyb yra piliei ir j organizacij vairi poreiki ir interes derinimo mechanizmas, kad bt utikrinama vis gerov. Pagrindinis valstybs valdymo tikslas yra mogaus teisi ir laisvi apsauga ir pripainimas bei teisingumo utikrinimas. Btini sudedamieji teisingumo elementai yra: laisvi periodiniai rinkimai; atstovaujamoji valdymo forma, kai vykdomoji valdia atskaitinga statym leidiamajai valdiai arba rinkjams; valstybs valdios institucij pareiga laikytis konstitucijos ir veikti pagal statymus; aikus valstybs ir politini partij skirtumas; vykdomj institucij ir teismo veikla statym nustatyta tvarka; kariuomen ir policija kontroliuojama civilins valdios ir jai atskaitinga; mogaus teisi ir laisvi garantas statymas ir sipareigojimai pagal tarptautin teis. Valstybs valdios mechanizmo lstel mogus valstybs valdios reikjas. Mechanizmo elementai skirtingais bdais jun-

68

Valstybs teorija

giasi ir sudaro institucijas. Politins partijos, lobistai, iniasklaida veikia valstybs valdios formavim ir jos gyvendinim. Valstybs valdia turi bti vieoji, t. y. politin valia, ireikianti vyraujanius visuomenje socialinius grupinius interesus, ir bendrai privalomo teisikai tvirtinto pobdio. Politin valia turi bti ufiksuota teiss normose. Valstybs valdios institucijos sudaromos valdi padalijimo pagrindu racionalios organizacijos ir funkcionavimo kontrols principu. statym leidiamoji valdia yra. atstovaujamoji. Rinkim bdu tauta perduoda valdi savo atstovams ir juos galioja j gyvendinti. Atstovaujamosios institucijos valstybs valdios mechanizme yra pirmins, prioritetins ir aukiausios. Aukiausia nereikia, kad statym leidiamoji institucija yra visavald. Visavald yra tik tauta, o parlamentas priklausomas nuo rinkj valios. Atstovaujamoji institucija politikai teisikai apribota, kad statymai nelikt popierinmis frazmis, o atitikt politines ir teisines realijas ir vis pirma konstitucij. statym leidiamoji valdia yra deleguota kolegiali valdia. Greta statym leidybos ji tvirtina biudet, kai kuri pareign skyrim, vykdo vyriausybs darbo ir kit vykdomosios valdios pareign veiklos kontrol. statym leidiamoji valdia gali pateikti vykdomosios valdios atstov darbo politin vertinim ir iuo pagrindu patraukti politinn atsakomybn (apkalta). Taigi statym leidiamoji valdia yra tautos deleguota savo atstovams valstybs valdia, kolegialiai gyvendinama leidiant norminius aktus ir kontroliuojant vykdomj valdi. statym leidiamj valdi gyvendina renkamas parlamentas aukiausia atstovaujamoji institucija. Daugumoje ali jis yra dvej rm: auktj ir emj. Dvej rm struktra apsaugo nuo skubot emj rm sprendim. Auktj rm galiojim laikas ilgesnis, j deputatai vyresnio amiaus, rmai atnaujinami reiau ir sudaromi netiesiogini rinkim tvarka. Prielaikinis paleidimas taikomas tik emiesiems rmams. Parlamentui vadovauja paprastai vienasmenikai pirmininkas, o prezidiumai reti. Pirmininkas atstovauja parlamentui san-

Valstybs aparatas

69

tykiuose su kitomis institucijomis, vadovauja diskusijoms, balsavimui, koordinuoja parlamento vidaus staig darb. Parlamentas sudaro komitetus (komisijas), kurie i anksto nagrinja statym projektus, gali turti statym leidybos iniciatyv, vyriausybs darbo kontrols teis. Parlamentas nustato mokesius, priima valstybs biudet, dalyvauja usienio politikoje, ratifikuoja sutartis, sprendia gynybos klausimus. Jis gali inicijuoti byl prezidentui ir vyriausybs nariams. Parlamentas turi savo statut (reglament), dirba sesijomis. statym leidybos tvarka nustatyta statute: leidybos iniciatyva, projekt svarstymas plenariniuose posdiuose ir komitetuose, primimas, tvirtinimas ir paskelbimas. Vykdomoji valdia yra antraeils reikms, ivestin valdia. Visi jos veiksmai ir aktai remiasi statymais ir orientuoti statym vykdym. Pagrindiniai jos poymiai tokie: universalumas ir dalykikumas, nuolatin jos institucij veikla visoje valstybs teritorijoje. Vykdomosios valdios turinys skirtingas nei statym leidiamosios valdios, ji remiasi monmis ir materialiaisiais, finansiniais ir kitais itekliais, taiko tarnybinio paauktinimo ir skatinimo priemones. Vykdomosios valdios rankose yra grsminga jga, kadangi valdia pasireikia valdinink, armijos, administracijos, policijos ir teism pagalba. Todl vykdomj valdi turi kontroliuoti parlamentas ir teismas. Taigi vykdomoji valdia yra antrin valstybs valdios aka, esanti universali, dalykin, organizacin ir skirta statym ir kit teiss akt vykdymui utikrinti. Vykdomj valdi gyvendina vyriausyb, prezidentas ir vietos vyriausybins staigos. Vyriausybei ir prezidentui priklauso aukiausias politinis vadovavimas ir bendras dalyk tvarkymas. Vyriausybs valdia gali bti prezidento arba kolegialios institucijos rankose. Jeigu valdi turi prezidentas, tai vyriausybs nariai yra artimiausi jo patarjai ir vyriausybs galiojimai yra ivestiniai i prezidento galiojim. Kitas atvejis, kai vyriausyb specialios pro-

70

Valstybs teorija

cedros tvarka sudaroma dalyvaujant parlamentui. Tada ji yra palaikoma parlamento daugumos, taiau turi savo galiojimus. Vyriausyb turi utikrinti viej tvark, ginti valstybs interesus usienyje, gyvendinti ekonomines, socialines ir kitokias funkcijas. Vyriausyb ir prezidentas skiria auktus pareignus ir jos inioje yra administracinis aparatas. Ji leidia statymus papildanius teiss aktus, kai kuriose alyse turi deleguot statym leidybos teis. Vyriausyb turi statym leidybos iniciatyvos teis ir rengia statym projektus. Vyriausyb atsakinga u savo veikl solidariai politikai. Parlamentas gali pareikti jai nepasitikjim ir tada ji turi atsistatydinti. Taiau gali bti paleistas ir parlamentas, o vyriausyb neatsistatydinti. Ministras pirmininkas ir ministrai u nusikaltim gali bti perduoti teismui. Tada kaltina emieji parlamento rmai, o sprendim priima auktieji rmai. Vyriausyb vietose turi savo paskirtus valdininkus virininkus, gubernatorius, prefektus. is vietos aparatas yra centrinio aparato dalis. Vietos savivaldos staigos turi tam tikr savarankikum. Jos yra renkamos, administracins ir sudaro municipalin ilaikom i vietos biudeto administracij. Atsivelgiant galiojim turin ir apimt, valdymo institucijos skirstomos bendrosios, akins ir specialiosios kompetencijos. Bendrosios kompetencijos valdymo institucijos (ministr taryba, valdyba) vienija ir perduoda vadovavim visoms ar daugumai valdymo ak. akins ir specialiosios (funkcins) kompetencijos staigos (ministerijos, vairs komitetai, departamentai) vadovauja konkreioms valdymo akoms. Teismo valdia yra treioji valstybs valdios aka, vaidinanti ypating vaidmen valdios mechanizme ir atsvar bei stabdymo sistemoje. Teismas yra arbitras sprendiant ginus dl teiss, Tik teismas vykdo teisingum. Jis nepriklausomas, garantuoja piliei teises ir laisves bei valstybingum apskritai. Teismas yra ir tam tikras arbitras leidiant statymus.

Valstybs aparatas

71

Teismas operatyviai derina teistvark su gyvenimo reikalavimais. Jis aikina teis, gali taikyti analogij, t. y. priimti sprendimus ne vien paraidiui, o vadovaudamasis statym dvasia ir teiss principais. Teismas yra teiss ir teisingumo visuomenje garantas. Teismo valdios poymiai yra: vieumas, rungimasis, nepriklausomumas. Teismas utikrina, kad kitos valdios neperengt konstitucijos ir statym rib. Valdi padalijimo principas nra absoliutus. Valstybins teisins jo gyvendinimo formos priklauso nuo nacionalini tradicij, konkreios socialins ekonomins ir politins padties. Tradiciniai organizaciniai teisiniai bruoai yra: 1) nedaloma suvereni valdia priklauso tautai; 2) nra institucijos, kur sutelkta statym leidiamoji, vykdomoji ir teismo valdia; 3) trij valstybs valdios ak nepriklausomyb ir valdi gyvendinani institucij nepriklausomyb yra santykin; 4) atsvar ir stabdymo sistema riboja kiekvienos valstybs institucijos valdi ir kliudo sukaupti j vienose rankose kit sskaita.

2. Pagrindiniai valstybs aparato organizacijos ir veiklos principai

Pagrindiniai valstybs aparato organizacijos ir veiklos principai tai svarbiausios idjos ir nuostatos, pagal kurias sudarytas ir funkcionuoja valstybs aparatas. Tokie principai yra: optimalus valstybs aparato sudarymas ir jo struktra, jo veiksmingumas, teistumas ir konstitucingumas, tarnautoj profesionalumas ir aukt etikos reikalavim laikymasis. ie principai yra konstitucijoje ir specialiuosiuose statymuose. Svarbus yra valstybs aparato sudarymo ir veiklos teistumo ir konstitucingumo principas. Tai pagrindinis vairi valstybs staig ir organizacij funkcionavimo metodas. Vis staig ir pareign veikla turi grietai atitikti konstitucij, statymus ir juos papildanius aktus pagal juose nustatyt kompetencij. Sis principas reikia utikrinim, kad visos staigos ir organizacijos grietai vykdys normini akt reikalavimus, kovos su korupcija ir vai-

72

Valstybs teorija

riais piliei teisi ir laisvi, visuomenini organizacij ir darbo kolektyv teisi paeidimais. Taip pat svarbus principas, reikalaujantis aukto valstybs tarnautoj profesionalumo ir etikos norm laikymosi. Nuo to priklauso viso valstybs aparato veiklos pobdis, stilius ir veiksmingumas bei apskritai visuomens reikalai. Valdininkai niekada smoningai ir savanorikai neprisipasta es neprofesionals ar nesugeb atlikti pareig. Daugelyje ali yra valstybs tarnautoj garbs ir elgesio kodeksai ir specials statymai, reguliuojantys j elges.

3.Valstybs valdios gyvendinimo teisins formos

Valstybs funkcijos vykdomos konkreiais veiksmais, atliekamais valstybs valdios subjekt. Skiriamos teisins ir neteisins valstybs funkcij gyvendinimo formos. Teisins formos tai veikla, susijusi su juridikai reikming veiksm atlikimu statymuose grietai nustatyta tvarka. Juos atlieka atitinkami valstybs valdios subjektai neperengdami savo kompetencijos ir galiojim rib. Yra vairi valstybs valdios gyvendinimo teisini form klasifikacija. Labiausiai paplits skirstymas teiskros, teiss gyvendinimo ir teissaugos formas. Teiskra reikia valstybs valdios subjekt veikl kuriant, keiiant ir naikinant teiss normas; teiss gyvendinimas reikia teiss norm nurodym vykdym, teissauga reikia teiss norm apsaug nuo paeidim. Pastaruoju metu siloma sutartin valstybs valdios gyvendinimo forma. Sutartis turt bti politini ir valdymo santyki teisinio reguliavimo pagrindas. Demokratins politins sistemos ir teisins valstybs pagrindas yra piliei sutikimas pripainti valstybs valdi ir j palaikyti. Visais galimais atvejais visuomeniniai santykiai turi bti reguliuojami ne potvarkiais, o sutartinmis priemonmis ir valstybiniai sprendimai turi bti suderinti su sutartinmis tarpusavio santyki formomis. Administracini sutari naudai pateikiama gana svari argument: 1) taikant sutart, ali tarpusavio santykiai supapras-

Valstybes aparatas

73

tinami, jos dl sutarties vykdymo gali kreiptis viena j kit tiesiogiai, o staiga, suinteresuota sutarties vykdymu, tiesiog panaudoti priemones, utikrinanias vykdym; 2) sutartis leidia tiksliai reguliuoti ali santykius, o administracinis vienaalis aktas negarantuoja, kad bus deramai atsivelgta kitos alies interesus; 3) sutartin veikla sudaro galimyb geriau kontroliuoti ir padeda intensyvinti valdymo staigos darb; 4) sutartin forma ipleia vieum ir demokratizuoja valstybs valdym. Viena administracins sutarties alis visada yra valdymo institucija. Danai tokia sutartis reguliuoja tarpakinius santykius. Visada pasireikia valstybs staigos valdymo kompetencija. Sali atsakomyb nustatoma pagal instancijas: valstybs staiga atsakinga auktesnei instancijai, o visuomenin organizacija gali pareikalauti i valstybs staigos vykdyti sipareigojimus per auktesn staig ir i privalo imtis priemoni, kad sutartinis sipareigojimas bt vykdytas. Valstybs staiga negali priversti visuomenins organizacijos vykdyti sipareigojim. Taiau sutart visuomenins organizacijos vardu paprastai sudaro renkama taryba ar valdyba ir i atsakinga irinkusiam visuotiniam susirinkimui, galiniam j paveikti, kad sutartiniai sipareigojimai bt vykdyti. Be teisini, gyvendinant valdi taikoma daug neteisini organizacini form. Si veikla nereikalauja grieto teisinio forminimo ir nesusijusi su svarbi veiksm atlikimu, neturi teisini padarini. Taiau tai nereikia, kad teis visikai nereguliuoja organizacins veiklos. Ji vykdoma neperengiant statym ir vienos ar kitos staigos kompetencijos rib. Teis reguliuoja tik bendr proces atliekant veiksmus. Organizaciniams veiksmams nereikia speciali teiss akt ir jie atliekami kaip bendros valdymo veiklos dalis. Veiklos rezultatai gali bti ufiksuoti ir teisikai. Be organizacini veiksm, neteisinmis priemonmis ir formomis atliekamos materialins technins operacijos (mediagos rengimas teiss akt leidybai, ini rinkimas, ataskaitos ir pan.). Organizaciniai veiksmai gali pasireikti: 1) valstybs staig, pareign ir nevalstybini organizacij inspektavimu; 2) j

74 Valstybs teorija

instruktavimu; 3) teiss akt tiksl ir j turinio aikinimu; 4) nevalstybini organizacij ir piliei traukimu valstybs aparato darb.

Valstybs tarnyba
Tarnyba valstybs staigose yra piliei teiss darb gyvendinimo forma. J atlieka atitinkamos kategorijos tarnautojai profesionalai. Valstybs tarnyba yra teiss institutas, kur sudaro teiss normos, nustatanios valstybs tarnautoj teisin status. Jis reglamentuoja stojimo tarnyb ir jos atlikimo slygas bei tvark, pareigas ir teises, skatinimo bdus ir atsakomyb. Tai kompleksinis teiss institutas, apimantis administracins, darbo, finans, civilins teiss normas, reguliuojanias valstybs tarnybos tykius. Pagal valstybs veiklos ris skiriami atstovaujamj valdios staig tarnautojai, vykdomosios ir teismo valdios tarnautojai. pagal darbo pobd tarnautojai skirstomi vadovaujanius, specialistus ir technin personal. Pagal teisines pareigybi savybes tarnautojai skirstomi turinius valdios galiojimus ir j neturinius. Turinij gal i o j i m u s veikla sukelia tam tikr teisini padarini, o patys tarnautojai, atsivelgiant j j galiojim ypatumus, skirstomi pareignus (turinius teis atlikti veiksmus, sukelianius teisini padarini) ir valdios atstovus (turinius teis valstybs vardu reikti reikalavimus ir j nevykdantiems staigoms ir asmenims taikyti poveikio priemones, nors staigos ir asmenys jiems nepavalds). Tarnautojo teisinio statuso ir paios svokos pagrindas yra pareigyb ir asmens teisin padtis turi j atitikti. Pareigyb apibdina atliekamo darbo pobd, tarnautojo teises ir pareigas, atsakomyb, profesinio pasirengimo reikalavimus. Dabar Vakar alyse pastebima tendencija pereiti nuo pareig jimo sistemos prie kadrins tarnybos. Esant tokiai sistemai tarnautojai stabilesni ir reiau keiiami. Tarnyba gaunama konkurso

Valstybes aparatas

75

tvarka arba tiesiog paskiriant. Vyrauja konkursas, nes parenkami tinkamiausi mons ir paalinamas protekcionizmas.

5. Valstyb ir asmuo
iuolaikins visuomens nemanoma suvokti neisiaikinus vairi asmens santyki su valstybe. Tarp veiksni, lemiani mogaus padt visuomenje, iimtinis vaidmuo priklauso valstybei. Valstybs santykiai su asmeniu ir visuomene yra santykikai nepriklausomi ir gana savarankiki. Valstyb yra ne tik ypatingu bdu organizuota kategorija moni, sistemikai usiimani valdymu ir taikani prievart, bet ir vidin visuomens sankloda, iskirtin moni visuomens organizacijos ris, utikrinanti teritorin, teisin ir politin gyventoj bendrum. Valstyb reikiasi kaip oficialus, visos visuomens galiotas atstovas. mogaus ir visuomens santykiai yra valstybinio teisinio pobdio, kadangi visuomens vardu veikia valstyb. Valstybs valdia yra suvereni, todl bet kuris valstybs teritorijoje esantis mogus priklauso jos jurisdikcijai ir privalo vykdyti visiems bendrus sakymus. Nuolatinis mogaus ryys su valstybe pasireikia pilietybs institutu. Pilietyb yra nuolatinis politinis teisinis asmens ir valstybs ryys. Jis parodo teisin asmens priklausomyb konkreiai valstybei, tarpusavio teises ir pareigas. Pilietyb apibdina mogaus padt visuomenje. Pilietybs turjimas yra teisinis ir moralinis pagrindas atlikti pilieio pareigas, naudotis teismis ir laisvmis, kurias suteikia valstyb savo pilieiams. Asmens ir valstybs santykiai gali bti vairs. Visuomenje, kur klesti teisingumas, monikumas, demokratija, mons stengiasi palaikyti darnius santykius. Valstyb siekia derinti vairi socialini grupi interesus ir jos pastangas kontroliuoja visuomen. Pagrindins mogaus teiss ir laisvs yra valstybs kiimosi visuomens gyvenim tikslas ir kartu tokio kiimosi riba. Valstyb pripasta ir utikrina mogaus teisi ir laisvi nelieiamyb, sipareigoja tenkinti piliei interesus.

76

Valstybs teorija

Valstybs statymuose nustatyt teisi, laisvi ir pareig visuma yra asmens teisinis statusas. Asmens teiss tai formaliai apibrtos, teisikai garantuotos galimybs naudotis socialinmis grybmis, oficialus galimo elgesio valstybje ir visuomenje matas. Valstybs pareiga sudaryti materialisias ir ideologines slygas asmeniui realiai pasinaudoti savo teismis ir laisvmis ir siningai atlikti pareigas. Asmens teiss ir pareigos yra tarpusavyje susijusios. Teisi ir pareig savitarpis ryys yra asmens, valstybs ir visuomens interes derinimas. Tinkamas kiekvieno asmens savo pareig atlikimas yra btina slyga ir kit piliei teisi, pareig ir teist interes gyvendinimo garantija ir utikrina valstybs ir visuomens interesus. Teisinis statusas yra bendrojo pobdio, apima visus alies pilieius ir paprastai konkretinamas tam tikroms piliei kategorijoms ir grupms. Teisinis statusas sveikauja su moni faktine padtimi visuomenje ir vadinamoji socialin padtis ia yra pagrindin, nes ji yra pirmin teisinio statuso prieastis. Teiss ir laisvs klasifikuojamos pagal svarbiausias visuomens gyvenimo sritis, kur jos atsiranda ir yra gyvendinamos, t. y. pagal socialin paskirt. Skiriamos politins, asmenins, socialins ekonomins, kultrins teiss ir laisvs. Politins teiss ir laisvs tai mogaus galimybs valstybs ir visuomens politiniame gyvenime politikai apsisprsti ir laisvai dalyvauti valdant valstyb. Prie j priklauso teis vienytis, miting, demonstracij laisv, teis rinkti ir bti irinktam valdios institucijas, vienoda teis gauti tarnyb, dalyvauti referendume ir t. t. Asmenins teiss ir laisvs - tai mogaus galimyb gintis nuo neteisto ir nepageidaujamo kiimosi asmenin gyvenim ir asmenin pasaul, utikrinant asmens autonomij. mogus turi teis gyvyb, asmens nelieiamyb, teis gauti pagalb, bti gerbiamas, ipainti sins laisv, turi teis bsto nelieiamum, teis laisvai kilnotis, pasirinkti gyvenamj viet. Socialins ekonomins teiss ir laisvs tai asmens galimybs utikrinti savo ekonomini ir dvasini poreiki tenkinim

Valstybs aparatas

77

gaunant ir skirstant materialisias grybes. Prie j priklauso teis darb, poils, socialin aprpinim, paveldjimo teis ir kita. Kultrins teiss ir laisvs - tai galimyb naudotis dvasinmis, kultrinmis grybmis ir laimjimais, dalyvauti jas kuriant. Prie j priklauso teis naudotis kultros laimjimais, teis moksl, krybins menins veiklos laisv. Skiriamos bendrosios ir specialiosios asmens teiss. Bendrosios priklauso visiems pilieiams, kad ir kokia bt j socialin padtis, profesija ar kitos savybs. Tokios yra konstitucins teiss: rinkim, teis darb, moksl, garbs apsaug ir kitos. Specialiosios papildo bendrsias ir skirtos specifinms moni grupms, pavyzdiui, karikiams, deputatams, pensininkams, vaikams. Gali bti skiriamos konstitucins teiss ir laisvs ir tos, kurios numatytos paprastuose statymuose. Gyvenime visos teiss ir laisvs tarpusavyje glaudiai susijusios. Pavyzdiui, be socialini ekonomini nebus daugelio politini ir asmenini teisi ir laisvi. Pagrindins mogaus teiss ir laisvs yra tvirtintos tarptautinse konvencijose ir deklaracijose ir yra ginamos tarptautini organizacij ir tarptautinio teismo.

6. Ekonomin valstybs veikla

Valstyb gali veikti ekonomik trejopai, o btent: veikti ekonomikos raidos kryptimi (tada ekonomika pltosis greiiau); veikti prieinga kryptimi (tada ekonomika anksiau ar vliau bus sulugdyta); sudaryti klii pltotis ekonomikai viena ar keliomis kryptimis ir skatinti jos raid kita linkme (tada raida bus vienpus). Valstyb yra vairi ekonomini, politini, socialini, ideologini ir kitoki santyki subjektas. Ekonomika taip pat daro tak valstybei ir jos gana aktyviai sveikauja. Valstybs ir ekonomikos tarpusavio santykiai priklauso nuo rinkos santyki lygio. Tarpusavio santyki formos ir metodai, ryi principai, poveikio ribos priklauso nuo to, rinkos santykiai tik klostosi ar j i e yra gerai ipltoti.

Valstybs teorija

alyse, kur rinkos santykiai tik klostosi, valstybs ir ekonomikos santykiai pasiymi tokiais bruoais: 1) valstybs institucij santykiai su ekonominiais dariniais artja prie partnerysts; valstyb netenka vis daugiau monopolio teisi ir nuosavybs; keiiasi valstybs poveikio ekonominiams santykiams metodai; 4) administraciniai vadovavimo metodai ir poveikio ekonomikai priemons pamau keiiasi vairias finansines ir rinkos santyki skatinimo priemones (mokesi lengvatas); 5) palaikydami partnerysts santykius ekonominiai dariniai orientuojasi savo finansus ir pelno gavim; 6) keiiasi finans, civilin, komercin, mokesi, bankininkysts teis, susijusi su ekonomika. Taiau valstyb turi parengti vidaus ir usienio politik, teisikai utikrinti rinkos santykius, nustatyti ekonomini santyki subjektus ir j teisin padt, parengti socialin politik ir veiksmingas gyventoj ekonomini ir kit interes gynybos priemones, udrausti ir ukirsti keli kininkavimui ir komercijai paeidiant statymus, sudaryti palankias slygas nacionalinei gamybai, ginti j nuo nesiningos konkurencijos, protekcij ir usienio kapitalo puolimo, rekomenduoti ekonomini gin sprendimo tvark ir nustatyti atsakomyb u statym paeidim. alyse, kur ipltoti rinkos santykiai, valstyb nustato partnerysts santykius su ekonominiais dariniais, maiau kiasi ekonomik, derina administracines teisines priemones su finansinmis, kitokiomis liberaliomis formomis veikia ekonominius santykius. Valstyb turi savo rankose tik minimum sau funkcionuoti reikaling materialij priemoni. Jos rankose yra finans ir mokesi sistemos. Privatin nuosavyb vyrauja, palyginti su valstybine ir kitomis nuosavybs formomis. Valstybinis ekonomikos reguliavimas yra valstybs valdymo iraika. Valstyb nustato ir utikrina visuomenini santyki subjektams bendras veiklos taisykles, kontroliuoja teiss norm laikymsi, atitinkam santyki dalyviams nustato ir koordinuoja bendr krypt, gina j teises ir teistus interesus, nustato ir tei:ai tvirtina valstybs ekonomins politikos prioritetus, reglamentuoja sutari sudarymo, j registracijos, licencijavimo ir kit

Valstybs aparatas

79

tvark. Teisins valstybinio ekonomikos reguliavimo formos yra statymai, juos papildantys aktai ir teism aktai. Be to, valstybs reguliavimo priemons yra mokesiai, rinkliavos, standartai, vairs tarifai, valstybs usakymai, kurie privaloma tvarka transformuojasi vienus ar kitus teiss aktus ir teiss formas. ios priemons leidia valstybei subsidijuoti nerentabilias, bet reikalingas mones ir ems k, palaikyti prioritetines sritis, pritraukti usienio kapital. Vakar teiss literatroje atsivelgiant konkreius tikslus valstybinis ekonomikos ir socialins srities reguliavimas klasifikuojamas taip: ekonominis, socialinis ir politinis. Ekonominis reguliavimas skirstomas atsivelgiant bendrus ir dalinius tikslus. Siekiant bendr tiksl, jis orientuojamas antimonopolini priemoni taikym, prie ekonomins galios sutelkim vienose rankose, nesiningas prekybos operacijas. Daliniai tikslai yra prioritetini ekonomikos ak palaikymas, dalyvavimas nerentabilioje gamyboje, smulkaus verslo palaikymas, ems kio rmimas, nauj technologij diegimas. Socialiniu reguliavimu siekiama apdrausti piliei gyvyb ir sveikat, saugoti aplink, tvarkyti reklam ir ginti vartotoj teises. Pagal form valstybs reguliavimas skirstomas politin ir statymin administracin. Politinis reguliavimas tai valstybs staig veiklos kontrol, papildom mokesi monms nustatymas, nepaprastj ekonomini priemoni vedimas ir panaiai. statyminis administracinis reguliavimas taikomas verslo veiklai, priimant antimonopolinius statymus, ems naudojimui, kainoms, vairioms prekybos operacijoms. Valstybinis ekonomikos reguliavimas turi ribas. Jas lemia objektyvs ir subjektyvs veiksniai. Tarp objektyvi veiksni, darani tak valstybs kiimosi ekonomik riboms, yra ekonomins ir politins slygos, kuriomis vykdomas reguliavimas. Svarbus ekonomini santyki pobdis (centralizuoti, planiniai, rinkos ar mirs), valstybs, visuomens, ekonomikos ir teiss lygis, esamos technins galimybs, tradicijos, paproiai ir proiai.

80

Valstybes teorija

I subjektyvi veiksni reikia iskirti visuomeninius, grupinius, valstybinius, individualius ir kitus interesus, kuri valstyb negali nepaisyti, nes prarast savo socialin baz ir patirt politin kriz.

7. Valstybs vaidmuo saugant gamt

Valstybi ekologin politika grindiama tam tikrais konceptualiais principais: 1) santyki reguliavimu visuomenei sveikaujant su gamta siekiant isaugoti jos turtus ir gimt moni gyvenimo aplink; 2) nuspti aling poveik gamtai, monms pleiant kin ir kitoki veikl; 3) gerinti miest ir rajon, ypa kur gerokai didesn oro tara ir yra neigiam padarini gyvnijai ir augmenijai, ekologin padt; 4) isaugoti unikalius ir tipinius gamtos kompleksus ir ekosistemas, taip pat konkreias gyvn ir augal ris.

Bendrieji valstybs bruoai: 1) valstybe yra suvereni, ji turi aukiausi valdi ir iskirtin teis taikyti prievart alies teritorijoje, nepriklauso nuo kitos valstybs, Banyios, nevalstybins organizacijos; 2) valstybe veikia gyventoj vardu, ireikia ir gina visos tautos interesus; 3) civilizuotoje visuomenje sudaromi bendri atstovaujamieji organai (parlamentas, turintis teis nustatyti mokesius, priimti norminius teiss aktus); 4) valstybe turi valdymo aparat, susidedant i profesionali tarnautoj; 5) valstyb sudaro biudet, renka mokesius ir ilaiko savo valdymo aparat ir kariuomen; 6) iuolaikin atstovaujamoji valstyb oficialiai pripasta piliei teisin lygyb, j teises ir laisves ir jas garantuoja; pagrindinis jos tikslas, jos pateisinimas ir teistumas yra visuomens apsauga ir interes derinimas. Skirtingai nuo valstybs, civilizuota visuomen yra piliei vairi ri ir santyki, j grupi, sjung ir kolektyv sistema. ie ryiai grsti lygybe ir asmenine iniciatyva, savarankiku gyvenimo priemoni sigijimu.

Antra dalis TEISS TEORIJA

I. Teiss teorijos dalykas ir studijavimo metodai

Teiss mokslai pagal nusistovjusi schem skirstomi tokias dideles grupes: fundamentinius, istorinius teorinius, akinius ir specialiuosius. Dabartiniam labai greitam praktiniam gyvenimui bdinga ne tik iskirtins mokslo kryptys, bet ir nauj teiss ak ir poaki susidarymas. Mokslo ini specializacija, tam tikr proces raida lm tam tikr teiss ak, o btent: kosmoso, atomins, kompiuterins, ekologins, gamtos apsaugos ir panai, atsiradim. Nauj sudting teisini reikini (hipotekos, privatizacijos, komercijos), nauj teiss subjekt (bank, akcini bendrovi, komercini darini) atsiradimas, civilins apyvartos pltra, piliei teisi pltimas skatina teisininkus kurti naujas teiss akas ir posakius. Sakiniai ir specialieji teiss mokslai tyrinja kuri nors vien valstybs teisinio gyvenimo srit ar krypt. Skirtingai nuo j, teiss teorija tyrinja bendruosius specifinius teiss ir valstybs raidos dsningumus. Teiss teorija neapsiriboja vienos alies ar regiono patirties analize. Remdamasi vairi istorini epoch teiss ir valstybs tyrinjimais, ji nustato bendruosius ir specifinius j raidos dsningumus, pagrindinius poymius ir esminius bdingus bruous. Teiss teorija teiss moksl sistemoje isiskiria kaip savarankika mokslo ini aka, kadangi realiame gyvenime veikia objektyvs valstybiniai teisiniai dsningumai, bdingi visiems teisiniams ryiams ir reikiniams. Nepainus i bendr dsningum, nemanoma painti viso to, k tyrinja akiniai ir specialieji teiss mokslai. Antai nesant bendro mokslinio teiss esms, turi-

84

Valstybs teorija

nio ir formos, teiss ak ir institut, teiss ir teisins sistemos, teiss norm ir teisini santyki suvokimo, n viena teiss aka nestengs veiksmingai pltotis ir pasiekti norim socialini rezultat. Neturint bendrosios teisto elgesio, teiss paeidimo ir teisins atsakomybs bei teisingumo sampratos, negalima tiktis skmingai kovoti su nusikaltliais ir ypa su vairi form organizuotu nusikalstamumu. Be pagrindini dalyk: valstybs esms ir jos raikos, turinio ir form, socialinio vaidmens ir paskirties sampratos, nemanoma iaikinti vairi istorini tip valstybi ypatybi, j raidos etap, nustatyti demokratins socialins teisins valstybs udavini ir veiklos krypi. Teiss teorija, sakytume, vadovauja kitiems teiss mokslams, orientuoja juos ir turi metodologin reikm. Teiss teorija apibendrina, sintetina ir sistemina akini teiss moksl ivadas. Taiau tai nereikia, kad ji tik susieja tas ivadas visum. Teiss teorija susijusi su praktika ne tik per akinius ir specialius teiss mokslus, bet ir tiesiogiai. Sakiniai teiss mokslai skiria dmes iuolaikinei valstybs praktikai, galiojaniai teisei, o teiss teorijos tyrinjim laikas ir erdv neriboja. Galiausiai teiss praktikos sprendimai, visuomenini santyki reformos, vairi teiss subjekt veiksm teistumo utikrinimas, teisinio reguliavimo tobulinimas gauna objektyv mokslin pagrindim. Teiss teorija yra visuomens mokslas apie teiss atsiradimo, jos raidos ir funkcionavimo dsningumus, teisin smon, teiss ir valstybs tipus, j politin ir bendr mogikj esm, turin, formas ir funkcijas. Mokslo dalykas yra tai, k jis tyrinja. Teiss teorijos dalykas yra teisiniai ir valstybiniai reikiniai, j atsiradimo dsningumai ir raida. Dalykas apima objektyvius socialinius dsningumus, kurie apibdina iskirtines teiss ir valstybs savybes, bruous, poymius, j tarpusavio ry ir sveik, udavinius ir vaidmen sveikaujant su kitais visuomens gyvenimo reikiniais. Dalyk sudaro teisiniai ir valstybiniai santykiai, teisiniai ir valstybiniai reikiniai ir svokos, leidiantys painti teiss ir vals-

Teiss teorijos dalykas ir studijavimo metodai

85

tybs esm, turin ir formas, tobulinti j tarnybin vaidmen visuomenje, j valdymo, reguliavimo ir apsaugos funkcijas, pagaliau panaudoti teis ir valstyb reformuojant ekonominius visuomens gyvenimo pagrindus, pertvarkyti visuomeninius politinius procesus ir vertybes. Teiss teorija apima tokias sudtingas teiss kategorijas: teisinius santykius ir teiss gyvendinim, teistvark ir teistum, teiss sistem ir teiss formas. Be to, teiss teorijos dalykas yra ne vien reals valstybiniai teisiniai santykiai, procesai, reikiniai ir kategorijos, bet ir moni sivaizdavimas, kokie jie turi bti. Teiss teorijos dalykas apima t dal visuomenins smons, kuri yra susijusi su teise ir jos nulemta. Teis, valstybs valdia, statym leidyba, teisiniai santykiai egzistuoja ir i esms kuriami pagal moni sivaizdavim, susij su j smone, psichologija ir ideologija. Teiss teorija domisi ne tik visos visuomens, bet ir paskir visuomens grupi, individualia ir ypa profesine pareign, valdios atstov, teisinink praktik ir mokslinink teisine smone. Taigi teiss teorijos dalykas yra teis ir valstyb kaip visuomeninio gyvenimo reikiniai, j atsiradimo, funkcionavimo dsningumai, politin ir visuomenin j esm, turinys ir teisins kultros ypatumai. Prisimintina, kad teiss ir valstybs nemanoma suprasti tyr i n j a n t atskirai nuo ekonomikos, politikos, visuomenins smons ir sandros su kit moksl dalykais, nes tik visa tai susiejant paaikja tikroji teiss ir valstybs paskirtis, esm ir vaidmuo visuomens gyvenime. Teiss svokas ir normas bei j kriterijus lemia visuomens gyvenimo slygos. Savaime aiku, kad teiss norm krimas nesivaizduojamas be detalios painties su kuria nors socialinio reguliavimo sritimi. Teiss norm krim lemia specifiniai visuomens gyvenimo srities, kur jos bus taikomos, bruoai ir poymiai. Teiss teorija nagrinja labai plaius klausimus: teis visuomenini santyki norminio reguliavimo sistemoje, teiss principai, formos ir altiniai, socialinis teiss vertingumas, teis ir mo-

86 Valstybs teorija

ral, teisin smon ir teisin kultra, profesin teisininko smon, teiss normos, teisiniai ir teisiniai norminiai teiss aktai, teiss sistema ir statym sistema, teisiniai santykiai, teiskra, teiss gyvendinimas, teisin sistema.

1. Teiss teorijos dalyko ir metod ryys

Metodologijos vaidmuo yra lemiamas pastant teis. Metodo samprat apibdino senovs graikai ir suprato kaip tiriam objekt mokslinio painimo bd ir tiesos nustatym. Negalima manyti teiss teorij esant baigtu ties, kanon ar dogm rinkiniu. Taikant painimo metodus teiss teorija tobulinama: ji geriau ir krybikiau padeda panaudoti teiss ir valstybs institutus praktiniam gyvenimui. Teiss teorijos metodologij taiko ir specialiosios teiss disciplinos, tirianios konkrei valstybs veiklos srii teisinio reguliavimo formas ir slygas. Savo ruotu konkrei teiss ak metodika praturtina teiss teorijos metodologij. Teiss teorija plaiai rmsi metodologiniais filosofiniais dsniais, kad galt atsakyti teiss atsiradimo, jos esms, visuomenins paskirties klausimus arba atskleisti bendrsias svokas statymas, statym leidyba, teiss norma, teisinis reguliavimas ir panaiai. Savo ruotu teiss teorija moksliniais tyrimais ir duomenimis, metodiniais atradimais padeda socialiniams mokslams painti savo dalyk. Teiss teorijos dalykas glaudiai susijs su tyrimo metodu. Teorija iaikina teisini ir valstybini reikini prigimt, esm ir dsningumus, o metodas orientuoja atitinkamus ios prigimties, esms ir dsningum painimo bdus. Metodo pagrindas teorija, nes be teorijos metodas bt nedalykikas, mokslas be turinio. Taiau tik taikydami adekvat painimo metod teoretikai gali mokslikai itirti dalyk. Dalykas gali tapti metodu, mokslinio painimo udavinio sprendimo priemons virsti jo rezultatais, ir atvirkiai, objektyvi ini sistema gali tapti akins mokslo disciplinos meto-

Teiss teorijos dalykas ir studijavimo

metodai

87

dologija. Naujas atrastas reikinys, mokslo dsnis isirutulioja tyrinjimo princip, mstymo bd ir inojim, kaip pasiekti norim rezultat. Teorija ir metodas atsiranda tuo paiu metu ir jiems keliami panas reikalavimai, kad ne tik rezultatai, bet ir kelias juos bt teisingas. Kintant teorijos turiniui, reikia tobulinti metodus. Nors teorija ir metodas susij, taiau nra tapats ir negali pakeisti ar pavaduoti vienas kito. Teiss teorijos mokslin metodologij galima apibrti kaip filosofins pasauliros nulemt tam tikr teorini princip, logini bd ir speciali tyrimo metod visumos taikym tiriant teiss ir valstybs reikinius. Teiss teorija grindiama filosofiniu pasauliros pagrindu ir vadovaujasi juo kaip metodu. Be to, teiss teorija, kaip fundamentinis teiss mokslas, kuria savo metod, bding login tyrimo priemoni kompleks, kuris yra metodologinis akini ir specialij teiss disciplin pagrindas. Istorin pasaulin teiss raida, ilgametis vairi mokykl teisini ir valstybini dalyk tyrimas daugelyje ali suponuoja teiss ir valstybs tyrinjimo bd vairov. Daugum politini ir teisini doktrin galima sugrupuoti. Yra agnosticizmo teorijos, paneigianios teiss painimo galimyb. Pripastant galimyb painti pasaul, jo objektyvum ir mogaus gebjim pasiekti ties, skirsis vairios metodologins mokyklos, empirinis ir racionalusis teorinis, istorinis ir loginis metodai. Empirinis metodas tiesiogiai skirtas objektui ir grindiamas stebjimo ir eksperimento duomenimis, o racionalusis teorinis yra susijs su teiss ir valstybs teorijos svok tobulinimu ir juo siekiama visapusikai painti objektyvi tikrov, esminius jos ryius ir dsningumus. Abu ie metodai susij ir suponuoja vienas kit. Empirinis metodas leidia nustatyti naujus stebjimo ir eksperimento duomenis, skatina teorinius tyrimus ir kelia jiems naujus udavinius. Teorinis metodas pltoja ir konkretina racional mokslo turin, numato naujas perspektyvas, paaikina faktus, apibendrina ir orientuoja empirinius tyrimus.

ji

88

Valstybs teorija

Loginis ir istorinis metodai susij su mokslo virtimu i abstraktaus j konkret. Jie nustato apibrim, svok, kategorij, sudarani teorijos turin, formulavimo tvark ir eilikum. Loginis metodas parodo istorinio supratimo laipsn, o istorinis eina loginio sudt. i abiej metod vienov pagrind Hgelis. Teiss teorija teikia pirmenyb loginiam metodui. Mokslas grindiamas principiniu filosofiniu pagrindu. Yra dialektinis ir metafizinis painimo principai, materialistinis ir idealistinis metodai, gnosticizmas ir agnosticizmas, monizmas, dualizmas arba pliuralizmas. Materializmas, dialektika, istorizmas atsirado vairiais mokslinio painimo raidos etapais ir buvo kuriami daugelio kart mokslinink. Filosofinis teiss teorijos pagrindas yra dialektika, mokslas, nagrinjantis tikrovs visuotin ry, judjim ir raid, joje vykstanius pokyius aikinantis kiekvieno objekto ar proceso vidiniais prietaravimais, prieingomis tendencijomis. Bendriausi dialektikos dsniai yra: kiekybini pokyi perjimas kokybinius; prieybi vienyb ir kova; neigimo neigimo dsnis (jauna teiss sistema visada turi senosios element ir naujosios sistemos daig). Dialektikos dsnis neatsiejamai susijs su loginmis painimo priemonmis, turiniomis integrali reikm tiriant teiss procesus. Pavyzdiui, analiz ir sintez leidia pereiti nuo maiau konkreios konkretesn teisin tikrov. Analizs padedama, itisin teisin mediaga dalijama sudedamsias dalis (teiss normas, teiss paeidimus, teisinius faktus ir pan.). Kiekviena dalis tiriama atskirai, o paskui visos dalys sujungiamos smonje ir atkuriama teisins tikrovs vairiausios raikos vienov. Dialektikai bdingos nustatytos kategorijos: kokyb ir kiekyb, forma ir turinys, esm ir reikinys, ir visa tai teiss teorijai yra svarbiausia. Ekonomin baz svarbi teiss teorijai, taiau teis priklauso ir nuo politikos, morals, tradicij, religijos, kultros. Net subjektyvs veiksniai (statym leidjo intelektas, mentalitetas) kartais daro tak teisiniams procesams.

Teiss teorijos dalykas ir studijavimo metodai

89

Svarbus yra istorizmo principas. Valstyb ir teis suprantama kaip besikeiiantys per laik dsningi vidiniai raidos procesai. Istorizmo metodas rekomenduoja nagrinti teis ne paprastai raidos atvilgiu, o nuosekliai keiiantis vienam istoriniam tipui kitu, paangesniu. Be to, n vieno istorinio teiss tipo negalima teigti esant baigtu pavyzdiu. Teiss teorijos mokslas privalo bti deideologizuotas ir metodikai atnaujintas. Pltojant mokymo veikl j btina krybikai ir objektyviai nagrinti, ir ia neturi bti vietos scholastikai ir dogmoms.

2. Konkrets ir specialieji teiss painimo metodai

Sudtingiems teiss teorijos institutams tirti vieno dialektikos metodo nepakanka, taikytini ir kiti specialieji metodai. Be bendrj mokslo svok, nusakani teiss esm, turin ir formas, statym sistemingum ir teiss sistem, be bendrosios teiskros, teiss gyvendinimo, jos aikinimo, teisini santyki ir teisto elgesio, teisins atsakomybs, teiss taikymo sampratos n viena teiss aka negali krybikai nustatyti savo srities dalyk. Savarankiki teiss tyrinjimo metodai yra: konkretusis sociologinis, teiss lyginamasis, formalusis teisinis, teisinio modeliavimo, arba statistikos, matematinis. Konkretusis sociologinis metodas gali bti veiksmingai taikomas siekiant itirti teiss institut veiklos sritis, priimt sprendim rezultatyvum, teisinio reguliavimo tinkamum laiko atvilgiu ir tikrum arba teisin apsaug. Sis metodas leidia ne tik i esms, atsivelgiant praktin visuomens gyvenim, teisingai sprsti sudtingus teiss klausimus, bet ir laiku atskleisti naujas sprstinas problemas. Pereinant prie rinkos santyki, nepakanka nustatyti bendruosius principus, ypatumus ir teiss raidos tendencijas. Reikia inoti, kaip ie veiksniai veikia realius santykius, kaip utikrinti vaising visos teisins sistemos ir kiekvieno jos sudedamojo instituto funkcionavim. Sis metodas reikalauja nuodugniai taikyti

90 Valstybs teorija

stebjimo, anketavimo, eksperimento bdus, ir tik tada bus manoma rasti optimalius teisinius sprendimus, prognozuoti specialias teisines reformas, kovos su nusikalstamumu bdus ir formas. Mokslines rekomendacijas reikt grsti visais teigiamais ar neigiamais, trukdaniais ar skatinaniais visuomens raid sol i n i a i s veiksniais. Btina visapusikai vertinti vis teisini sprendim veiksmingum, socialin j reikm ir padarinius. Teiss lyginamasis metodas taikytinas reformuojant ir tobulinant teisin sistem ir praktin veikl. Btina lyginti su buvusia tam tikrais periodais savo alies ir ypa kit ali teisine sistema, praktine veikla ir taikyti j patirt. Formalusis teisinis metodas yra bdingas tradicinis teiss mokslo metodas. Dar viduramiais susikr itisos mokyklos (glosatori, postglosatori), pltojanios teiss norm aikinimo bir formaliai nagrinjanios galiojanius statymus. Formalusis metodas btinas teisei painti. Jis padeda aprayti, sisteminti, apibendrinti, klasifikuoti ir pateikti aikiai apibrtas inias. Dabar yra taikomi matematinis, statistikos ir kibernetinis metodai. Jie gana veiksmingi tiriant konkreius teiss ir valstybs klausimus. iuolaikins informacins technologijos sudaro slygas kelti teorini ir istorini teisini reikini ir proces ty-

rimlyg.

Sisteminis metodas suteikia galimybi tirti teis, valstyb, politik kompleksikai, esant bendram raidos fonui atskleisti tam tikrus procesus, sekti prieastinius j raidos ryius. Specialieji metodai skirstomi valgomuosius, apraomuosius ir analitinius. valgomieji yra paprasiausia tyrinjimo forma, apima nedaug empirini reikini. Apraomieji metodai yra platesni, suteikia tiesiogins informacijos, kuria isam iorini teiss fenomeno ypatybi, matom struktrini jo grandi vaizd. Analitinis metodas padeda atskleisti reikini prieastis ir padarinius. Juo nustatoma neteist reikini prigimtis, pobdis ir pavojingumas. Tai atliekama taikant konkreius metodus: ap-

klaus, stebjim, dokument tyrim. Apklausiami tiesioginiai vyki dalyviai ir itaip nustatomas asmen arba konkrei socialini grupi teisins smons lygis. Taikant stebjim tikslingai stebimi ir fiksuojami reikmingi teisiniai vykiai ir procesai. Gali bti stebimi tam tikri subjektai, teistas ar neteistas j elgesys, teisti ar neteisti j tikslai ir veikla, aplinka, veiklos konkretumas ir panaiai. Stebjimo metodu padarytus netikslumus maina vairi oficiali ir neoficiali dokument tyrimas. Dabar specialij tyrimo metod daugja, taikoma eksperimentas, loginis svok nagrinjimas, sudaromos teisinio tyrinjimo taikomosios programos teisiniams reikiniams ar procesams teorikai pagrsti.

II. Teiss atsiradimas

Svarbus visuomens bruoas yra jos organizuotumas, socialin gyvenim sudarani visuomenini santyki tvarkymas ir btinumas juos reguliuoti. Socialinio gyvenimo reguliavimas tai moni ir j kolektyv elgesio nustatymas, pastangos orientuoti j funkcionavim ir raid tinkama linkme, nustatyti atitinkamas ribas ir tikslingai tvarkyti visus santykius. Kiekviena istorikai konkreti visuomen objektyviai turjo grietai nustatytas santyki reguliavimo normas, parodanias socialinio gyvenimo reguliavimo mast ir intensyvum, priklausym nuo visuomens poreiki, jos raidos etapo ir organizuotumo. Visuomenei tobuljant, reguliavimas vis labiau isilaisvino i gamtos stichij element ir ireik bei utikrino objektyvius moni elgesio interesus, o civilizacijos slygomis vis didesn mogaus laisv ir asmenybs autonomij. Dl to greta reguliavimo konkretumo ir apibrtumo didja norminimai ir atitinkamai abstraktumas bei bendrumas. Visais visuomens raidos etapais lemiamas nuosavybs, valdios, ideologijos vaidmuo lieka pagrindinis socialinio reguliavimo veiksnys ir pasireikia didele vairove. Socialinio reguliavimo reikm nuolat didjo, reguliavimo kokyb keitsi, priemons darsi sudtingesns ir tobulesns. Socialinio gyvenimo reguliavimas gali bti individualus ir norminis. Individualus tai moni elgesio nustatymas tik vienkartiniams veiksmams, konkretiems klausimams sprsti ir taikomas konkretiems asmenims. Norminis moni elgesio tvarkymas atliekamas taikant bendrsias taisykles, ir visi, patek norm reguliuojam padt, privalo j laikytis. Pirmyktje gimininje visuomenje gyvavo primityvi savita socialinio reguliavimo sistema, atitinkanti to meto visuomens

Teiss atsiradimas

93

gyvenimo slygas. Svarbiausias ios sistemos bruoas, kad reguliavimas buvo skirtas visumos prioritetui, vis interes virenybei, palyginti su individuali, asmenini, suvienyti gimin, gent. Nedidels moni socialinio gyvenimo laisvs slygomis, kai reikj daug pastang igyventi, socialinio gyvenimo reguliavimo paskirtis buvo isaugoti ir aprpinti vis gimin. iai sistemai bdinga vienov, grietumas. Ji sukaust individuali gimins nario iniciatyv, savaveiksmikum ir aktyvum. Sistema susidjo i paproi, visiems beslygikai privalom ir dl ilgalaikio j taikymo tapusi proiais, apipintais mitologija, religija. Todl nereikjo paversti j iorinmis normomis ir turti prievartos aparato, kad j bt laikomasi, nereikjo pozityvios raytins teiss ir jos taikyti. Monolitini norm paproi skyrsi reguliavimo pobdis. Vienos normos draud, kitos leido ir pozityviai pareigojo. Pirmykts visuomens tyrintojai nustat, kad mononormos - paproiai i dalies buvo lanksts ir ypa vlesnmis raidos stadijomis ne visada eng ir slopino asmenyb. Paproiai ir visuomens smon suteikdavo genialioms asmenybms galimyb reikti iniciatyv ir pltoti asmenin veikl. Darytina ivada, kad teis, visuomenei pereinant i pirmykts bendruomens civilizacij, atsirado ne staiga ir ne tuioje vietoje, o i dalies buvo parengta reguliuojant pirmykts visuomens socialin gyvenim. Atsiradus kinei gamybai, darbo pasidalijimui, padidjus jo produktyvumui, atsiradus intelekto moni, visuomen i pirmykio bvio perjo civilizacij visuomeninio gyvenimo raidos stadij, moni bendrijos gyvavim ir funkcionavim. Ji galjo save ilaikyti ir tobulti savo paios pagrindu. Skirtini du civilizacijos veiksniai, padar moni gyvenimo perversm ir sukl tiesiog socialinio reguliavimo revoliucij. Vienas i j yra materialus - produkt pertekliaus atsiradimas, sudars galimyb atsirasti ir didti nuosavybei ekonomins laisvs ir rinkos slygomis bei pltotis ekonomikai; antras humanistinis. Paskiras visuomens narys atsiskiria ir gyja autonomij, sa-

94

Valstybs teorija

varankikum, kartu socialin btinum utikrinti savo laisv ekonominiame ir politiniame visuomens gyvenime. Santyki su nuosavybe atvilgiu visuomen gavo tam tikr struktr. Monolitin giminin gentin santvarka suiro, visuomens gyvenimas diferencijavosi ir tapo sudtingas, o tai suponavo valstybs ir ideologijos, kuri dieg ir platino Banyia, atsiradim. Pltojantis ir didjant susvetimjimui, pleiantis ir stiprjant prekiniams rinkos santykiams, suasmeninant nuosavyb ir vyraujant privatinei nuosavybei, valstyb ir ideologins institucijos gavo atitinkam bruo ir visa tai i esms keit socialinio reguliavimo sistem, kr norminius institucinius darinius, t. y. teis ir teisin reguliavim. Teiss krimasis - ilgas istorinis procesas, nujs sudtingus konkrei istorini civilizacij, taut raidos savitum, moks3 vienoje ar kitoje alyje nulemtus etapus. Pagrindinis teiss sistemos krimosi pradas buvo ideologizuota prigimtins teiss, t. y. teiss tiesiogine socialine prasme, socialiai pateisinamos visuomenini santyki dalyvi elgesio laisvs, pai subjekt suprantamos, kas, pagal j teisin smon, teista ir neteista, iraika. I pradi teisinis reguliavimas nebuvo visikai atskirtas nuo socialinio neteisinio moralinio, moralinio korporatyvaus, religinio ir panaiai. Elementars ir primityvs buvo norminiai apibendrinimai: j turin sudar valstybiniai norminiai individuals sprendimai arba valstybs pripainti ir ginami paproiai. Pirmieji raytins teiss altiniai yra seniausi civilizacij (Manu statymai, Dvylikos lenteli statymai) ir vidurami (Saliei tiesa, Rus tiesa ir kt.); juridins technikos atvilgiu jie labai panas. Visi yra kompiliacija, susidedanti i trij pagrindini element: 1) konkrei byl sprendim, tam tikru lygiu pripaint turiniais normin reikm (precedent); 2) vyraujani paproi, danai atspindini individuali sprendim pavyzdius; 3) i dalies tiesiogini teiskros akt. Vliau civilizacijos slygomis, kaip visuomens ekonomins, politins, kultrins raidos idava, kuris nors teiss turinio ele-

mentas ima vyrauti. Tada ir prasideda specifin teiss istorija. Kuriasi ir tobulja nacionalins teiss sistemos ir j eimos. itaip pamau susidaro ir dvi savarankikos teiss rys vieoji ir privatin teis. Teis tampa pagrindin visuomens socialinio reguliavimo sistemoje. Teiss normos draud, pareigojo, leido veikti savo nuoira ir iniciatyva. Rutuliojantis civilizacijai laisv ir monikumas bei j siekimas buvo monijos paangos rodiklis. Teis pasidar didel vertyb, nes nustat norminius pradus, pilietin taik, atsivelg interes vairov, koordinavo savitarpio nuolaidas ir kompromisus. itaip ji utikrino stabili ir tiksling moni elgesio tvark, protingai sprend konfliktus tenkindama vairi santyki dalyvi interesus, gyn ir garantavo subjekt teises.

III. Teiss raida

Pozityvioji teis nuo savo atsiradimo nujo sudting istorins raidos keli. Teis, bdama objektyvus institucinis darinys, kartu yra ir visuomens dvasinio gyvenimo reikinys. Ji apima moni elgesio kriterijus ir samprotavimus apie vertybes. iuo atvilgiu teis ireikia vertybes ir kultros laimjimus, humanizmo idealus, morals kriterijus, prigimtins teiss reikalavimus ir mogaus teises. Siekiant apvelgti teiss raid, reikia nustatyti pozityviosios teiss ir dvasini monikumo prad (prigimtins teiss) santyk konkreiais raidos etapais. Teis, kaip teisinta elgesio laisv, daugiausia grindiama kitomis organizacinmis norminmis formomis morale, korporatyviomis normomis ir statym normomis (leidiama tai, k tvirtina teiss normos, visuomenini susivienijim aktai arba morals normos). Taiau yra teisi, tiesiogiai iplaukiani i socialinio gyvenimo ir nepriklausom nuo kuri nors normini form. Tai tiesiogins socialins teiss, galiojanios, nesvarbu, ireiktos iorinmis formomis ar neireiktos. Tokios teiss vadinamos prigimtinmis. Jos ireikia natral moni gyvenim ir nra j igalvotos. Palyginti su jomis, pozityvioji teis sukuriama moni, tvirtinta raytinmis normomis ir yra norminiuose aktuose (dokumentuose). Prigimtini teisi buvimo ir j vaidmens visuomenje pripainimas yra didelis humanistins minties laimjimas. ios idjos prasm yra pripainimas, kad lygia greta su valstybje moni sukuriama, t. y. pozityvija, teise yra prigimtin teis, kurios altinis natrali visuomens ir gamtos tvarka ir jai suteikiama visuotin reikm.

Teiss raida

97

Teiss teoretik nuomone, yra tik atskiros prigimtins teiss: taut apsisprendimo teis, teis suteikti pagalb agresijos aukai, ekvivalentini ekonomini santyki teis, mogaus teiss. Civilizacijos slygomis pozityvioji teis vaidina pagrindin vaidmen socialinio reguliavimo infrastruktroje, taiau kertinis orientuojantis jos veiksnys, parodantis ekonominius ir kitus objektyviai nulemtus visuomens poreikius, yra prigimtin (natrali) teis. Pagal prigimtin teis, pagrindinis visuomens gyvenime turi bti laisvas, garbingas, suverenus mogus. Jo teiss nra tik paprastos prigimtins. Jos neatimamos, gimtos, ireikia imperatyvius reikalavimus, visuomens gyvenimo prasm ir paskirt. Atitinkamai moni politiniame, ekonominiame, dvasiniame gyvenime pagrindinis yra prigimtinis teisinis asmens laisvs reikalavimas. Prigimtins teiss reikalavimas utikrinti asmens laisv lemia kodeks ir konstitucij turin. statym ir kodeks paskirtis nubrti asmens politins ir ekonomins laisvs ribas ir teisikai jas utikrinti. Pozityvioji teis, veikiama prigimtins teiss, utikrina asmens ekonomin laisv, privatin nuosavyb, rink, konkurencij ir panaiai. Nagrinjant istorin teiss raid, prisimintina, kad raytine teis yra socialiai vertinga ir geba teigiamai veikti moni gyvenim. Skiriamos trys teiss sistem grups: 1) luom teis, 2) formali abstrakti teis; ir 3) socialin, ilaikanti bendras mogiksias vertybes ir utikrinanti mogaus laisv, jo orum ir gimtas teises. Kiekvienu raidos etapu teis ireikia humanistinius ir moralinius epochos principus, atitinkanius visuomens gyvenimo slygas ir reikalavimus. Skiriami keturi pozityviosios teiss raidos lygmenys: stipriojo teis, kumio teis, valdios teis ir pilietins visuomens teis. Pirmieji trys lygmenys bdingi neipltotai teisei, nes daugiau ar maiau vyravo jga. Paskutinio lygmens teis yra ipltota, pakilusi vir valdios ir jos savivals. Stipriojo teis galiojo iki civilizacijos stadijos. Kitados i teis buvo pritaikyta iki civilizacijos gyvavusiems tvarkai ir papro-

98 Valstybes teorija

iams, buvo stabilizuojantis veiksnys, stabd chaotik savival ir utikrino bendruomens gyvavim ir stiprjim. Stipriojo teiss iraika - pastovs paproiai ir iki civilizuotos visuomens ir ankstyvosios civilizacijos periodu buvo grindiama vado, vyresnybs, pavaldumo hierarchija. Kratutin stipriojo teiss iraika buvo karo teis, fizinis naikinimas visa tai grsta stipriojo teise. Kumio teis galiojo pirmaisiais civilizacijos krimosi ir raidos etapais feodalinse ir teokratinse Azijos visuomense. Vyraujanios jgos buvo valdia ir religin ideologija. Tai taip pat stipriojo teis, taiau lemiama civilizacijos, nors vyravo luom hierarchija, privilegijos, stiprjo raytins normos, formals rodymai, inkvizicinis procesas. Tai privilegij, luom, paproi teis stiprjant raytinms normoms ir jose formuojasi teisingumo, kalts pradai ir proceso formos. Valdios pozityvioji teis labiau ipltota. Visuomenje stiprja pasaulietin valdia: feodalin, kapitalistin ir iuolaikin autoritarin valdia. Pozityvija teise laikomos visos valdios ileistos normos. Valdios teiss normos yra raytin teis. Joje taip pat reikiasi vyraujanios socialins jgos, kuri tikslas panaudoti statymus savo interesams tenkinti. Idstytos statymuose ir kituose oficialiuose altiniuose, pozityviosios teiss normos yra bendros, visuotins, formaliai apibrtos ir tokiu bdu nustatoma visuotin, grietai formali tvarka. Demokratinio reimo slygomis valdios teis gali bti demokratinio turinio ir skirta pilietins visuomens institutams plsti, prekiniams piniginiams santykiams realizuoti, teisingumo ir monikumo pradams diegti. Valdios teis vis labiau tampa valstybs teise. Pilietins visuomens teis yra aukiausios raidos stadijos ir suartja su prigimtine teise. Jos pagrindas yra gimtos mogaus teiss, esanios teiss norm teistumo matas. Pozityvioji teis turi padti gyvendinti prigimtines mogaus teises, nes jai bdingas visiems privalomas, apibrtas turinys, galiojimas atlikti veiksmus ir garantijos.

IV. Teiss samprata

Yra ne vienas teiss samprat aikinimas. vairs autoriai mano teis esant laisvs matu, teisingumo norma, visuomens susitarimo, kompromiso priemone. Teiss samprata turi padti nustatyti, teistas ar neteistas moni elgesys ir visi jo padariniai. Teiss normos yra bendrieji formaliai ufiksuoti norminiai valstybs teisto elgesio kriterijai, nustatantys teisikai leistin ir ginam elges ir tokio elgesio ribas. Kaip bendrosios elgesio taisykls, teiss normos tiesiogiai nereglamentuoja, nenustato moni elgesio, o daro tai atsivelgdamos tik tam tikras socialinio gyvenimo sritis. Socialin teiss paskirtis - bti nuolatiniu patikimu reguliavimo ir gynybos mechanizmu, garantuojaniu visuomenini santyki dalyviams ir j kolektyvams teisto elgesio erdv greta ekonomini, bendrj socialini ir psichologini reguliatori ir stimul visoje materialij ir dvasini interes sistemoje. Btini du teiss sampratos elementai: 1) norminis teiss pobdis (teiss buvimas ir paskirtis - btinai normuoti ir tvarkyti visuomeninius santykius); ir 2) svarbiausias io tvarkymo dalykas tvirtinti autonomikos asmenybs laisv, teisikai leistino elgesio erdv. Teiss poymiai yra tokie: 1) teis yra visuotinai privalom norm sistema, pagrsta visuomens sluoksni interesais, j susitarimu ir kompromisais; 2) normos, i kuri susidaro teis, idstytos statymuose ir kituose valstybs pripaintuose altiniuose ir yra moni laisvs ir elgesio matas. Valstybs pripaintuo-

100

Valstybs

teorija

se altiniuose normos tampa objektyviomis, joms suteikiama teisin galia, visuotinio privalomumo savyb, kuri yra prielaida btinais atvejais utikrinti normos veikim valstybs prievarta. Norm, sudarani teis, sistema yra v i s u o t i n a i privalomas visuomenini santyki dalyvi teisto elgesio kriterijus. Teis iuo atveju nustato moni ir j kolektyv, socialini jungini teisikai leistino elgesio ribas. Teisje yra ir nemaai teisini draudim, teisini paliepim ir su jais susijusios teisins atsakomybs, taiau vyrauja leidianios laisvai veikti normos; 3) teis nulemta visuomens gyvenimo veiklos materialij ir socialini kultrini veiksni, gyventoj socialini grupi, pavieni individ bendros valios, yra privai arba specifini interes derinimo rezultatas, ireikta statymuose arba kitokiu valstybs pripaintu bdu ir pasireikia kaip moni elgesio ir veiklos reguliatorius; 4) teis ir statymai nra tapats dalykai, nes statymai yra viena i teiss iraikos form. statymas, neatitinkantis teiss idj, jos princip ir asmenybs prioritet, nustatyta tvarka pripastamas negaliojaniu ir negali bti teis. Pripainus bendr vali teiss esme, jai suteikiama bendro socialinio reguliatoriaus kokyb ir teis tampa bendro sutarimo ir taikos pasiekimo priemone. itaip suprantant vali teisje, paalinama teiss, kaip prievartos ir individualios valios slopinimo rankio, samprata. Teisje forminta valia oficialiai patvirtinama ir utikrinama valstybs. Ji turi specifines iorins iraikos formas (statymus, teismo precedentus, normines sutartis, teiss paproius), yra reguliuojamj teisini santyki dalyvi interes derintoj ir dl to pasireikia kaip bendra valia vienu ar kitu dalyviams priimtinu mastu. Mokslininkai teisininkai ginijasi, kas yra svarbiausias teiss elementas. Normos ar veiksmai gali tik daugiau ar maiau atspindti tikrovje tai, kas yra ireikta idjomis.

Teiss samprata

\O l

Normins mokyklos atstovai svarbiausiu teiss elementu pripasta teisin paliepim (sakym). Sociologins krypties alininkai teiss prioritetu mano esant veiksm arba santykius. Tik integralus aikinimas leidia apibdinti norminamj teiss pobd ir jos veiksmingum. Teis reali visuomens jga, prieinga savivalei ir netvarkai. Valstyb nekuria teiss, taiau utikrina jos gyvendinim visomis stadijomis. Integralus teiss supratimas turi pasauliros reikm, orientuoja visuotin moni ir profesin teisin smon suvokim, kad teisinis santyki ir elgesio reguliavimas leidiamas tik ten, kur teisinio proceso priemonmis galimas rodymas, teisi ir pareig atlikimas, kad teiss galiojimas suponuoja tam tikras slygas, darinius, gebanius taikyti teis ir prireikus priversti j gyvendinti. Taigi teis i esms ireikia suderint reguliuojamj santyki dalyvi vali, asmens prioritetus ir vertybes ir dl to yra individ ir j kolektyv laisvs ir atsakomybs matas, vairi interes ir poreiki civilizuoto tenkinimo priemon. Teiss apibrimas galt bti toks: teis yra tautos sukurt, statymuose ir kituose valstybs pripaintuose altiniuose ireikt visuotinai privalom teisto leistino ir draudiamo elgesio taisykli (norm) sistema.

1. Teiss funkcijos
Teiss funkcijos - tai pagrindins teiss poveikio visuomeniniams santykiams kryptys, lemiamos teiss esms ir jos socialins paskirties visuomens gyvenime. Funkcijos ireikia pagrindinius teiss bruous ir j paskirtis gyvendinti teiss udavinius konkreiu visuomens raidos etapu. Svarbiausias funkcij bruoas j dinamikumas ir pastovumas. Teiss funkcijos klasifikuojamos iorines - socialines, politines, ekonomines, aukljamsias, ir vidines teiss poveikio moni elgesiui bdus. ia skiriamos reguliavimo ir apsaugos funkcijos. Jos yra bdingos teiss prigimiai (imanentins) ir

102

Valstybs teorija

rodo teiss, kaip socialinio instituto, neivengiamum visuomenje. Reguliavimo funkcijos ypatyb, kad ji nustato visuomenini santyki organizacijos ir socialini ryi tarpusavio koordinacijos pozityvaus elgesio taisykles. Savo ruotu skiriamos statin ir dinamin reguliavimo funkcijos. Statin reguliavimo funkcija padeda tvirtinti visuomeninius santykius teiss institutuose. Tai ir yra viena i teisinio reguliavimo paskiri. Pirmiausia teis tvirtinta ir paveria sureguliuotais tuos visuomeninius santykius, kurie sudaro normalaus, stabilaus visuomens egzistavimo pagrind, atitinka daugumos interesus ir ireikia bendr vali. Lemiam reikm gyvendinant statin funkcij turi nuosavybs teis ir piliei politini teisi ir laisvi institutai. Dinamins reguliavimo funkcijos raika - teiss poveikis visuomeniniams santykiams nustatant j dinamik. i funkcija reikiasi civilins, administracins, darbo teiss institutuose, lemianiuose kinius ekonomikos ir kit srii procesus. Bdingiausi reguliavimo funkcijos gyvendinimo bdai yra tokie: teiss normose nustatomas piliei teisnumas ir veiksnumas, j teisinio statuso tvirtinimas ir keitimas; apibriama valstybs staig kompetencija ir pareign galiojimai; nustatomas juridini asmen statusas; apibriami teisiniai (juridiniai) faktai, susij su teisini santyki atsiradimu, kitimu ir pasibaigimu; konkretus teisinis teiss subjekt ryys (reguliuojamieji teisiniai santykiai), optimalus teisinio reguliavimo (bendrojo leidiamo, specialiai leidiamo) tipas taikant konkretiems visuomeniniams santykiams. Reguliavimo funkcij galima apibrti kaip socialins paskirties lemiam teisinio poveikio krypt, pasireikiani pozityvi elgesio taisykli, suteikiani subjektini teisi ir nustatani teisines pareigas teiss subjektams, nustatymu siekiant tvirtinti ir lemti atitinkanius visuomens, valstybs ir piliei interesus ir skatinti visuomenini santyki raid. Apsaugos funkcija - tai socialins paskirties lemiama teisinio poveikio kryptis, skirta apsaugoti bendrus svarbiausius eko-

Teiss samprata 103

nominius, politinius, nacionalinius, asmeninius santykius, j nelieiamum ir paalinti neigiamus visuomeninei santvarkai santykius. Apsaugos funkcija apibdina teis kaip darani ypating poveik moni elgesiui, paveikiant j vali sankcijos grsme, nustatant draudimus ir gyvendinant teisin atsakomyb. Si funkcija informuoja visuomenini santyki subjektus, kokios socialins vertybs yra saugomos valstybs teisinmis priemonmis. Be to, ji rodo visuomens politin ir kultros lyg, humanikus teiss pradus.

2. Teiss vertingumas
Teis vertinga tuo, kad ji yra priemon, tenkinanti socialiai teisingus ir besipltojanius piliei ir visos visuomens poreikius ir interesus. Vis pirma teis yra vertyb dl to, kad daro moni veikl organizuot, pastovi, darni ir kontroliuojam. Tokiu bdu teis utikrina visuomenini santyki darn ir tvark ir padaro juos civilizuotus. Politikai organizuota visuomen be teiss negali suderinti materialij dalyk gamybos ir daugiau ar maiau teisingo j paskirstymo. Teis tvirtina ir pltoja tas nuosavybs formas, kurios i prigimties bdingos konkreiai visuomenei ir jos santvarkai. Teis, knydama darni visuomenini santyki dalyvi vali, prisideda ir skatina paskirus asmenis ir visuomen pltoti naudingus visiems santykius. Ji daro tak moni elgesiui ir veiklai derindama specifinius j interesus. Teis neniveliuoja privai interes ir j neslopina, o tik derina su bendrais interesais. Teis vertinga tuo, kad parodo ir nustato asmens laisvs visuomenje mast. Ji apibria asmens laisvs ribas, o ne apskritai asmens laisv. Teis gyvendina socialin laisv, socialin aktyvum ir drauge socialin atsakomyb, nustato toki visuomenini santyki tvark, kuriai esant i moni gyvenimo paalinama savival, utikrinama individ ir grupi veiklos kontrol. Teis ir laisv yra neatskiriamos. Teis yra istorikai apibrta ir

104

Valstybs teorija

objektyviai nulemta reali santyki laisvs forma, tokios laisvs matas ir jos buvimo iraika. Teis yra vertyb ir dl to, kad ireikia tiesos idjas, yra materialij grybi paskirstymo kriterijus, tvirtina piliei lygyb statymams. Teis yra normomis tvirtintas ir gyvendintas teisingumas. Teisingumas visada siejamas su teise, nes teis gina suderint interes ir itaip patvirtina teising sprendim. tvirtindama laisvs ir teisingumo idjas, teis gyja didiul prasm ir vert mogui ir visuomenei. Teis grindiama monikumo pradais. Humanikas jos pobdis pasireikia ne vien tuo, kad ji atveria monms keli grybes, bet ir tuo, kad yra veiksminga socialins apsaugos priemon. Teis stiprus paangos veiksnys, visuomens atsinaujinimo altinis. Ji padeda sprsti ekologines problemas alies viduje ir tarptautiniu mastu, derinti interesus, alinti tamp visuomenje ir pasiekti socialin taik.

3. Teiss ir morals savitarpio priklausomyb

Socialins normos yra labai svarbios. moni socialines teises reguliuoja pozityvioji teis, moral, paproi ir korporatyvios normos. Visada, iskyrus pozityviosios teiss ir i dalies korporatyvias normas, morals ir paproi normos neatskiriamos nuo subjekt veiklos ir su ja susiliejusios. Turinio atvilgiu socialins normos gali bti ekonomins, politins, kultrins, estetins ir panaiai. Atsivelgiant reguliavimo ypatybes, socialines normas galima klasifikuoti keturias grupes: teiss, morals, korporatyvias ir paproi. Tam tikromis socialinmis slygomis galimos mirios normins struktros, pavyzdiui, religins normos, derinanios morals ir korporatyvi norm bruous. Salyje esanios socialins normos sudaro vienov. Visos jos veikia visuomenin gyvenim, vairias jo sritis, taiau organizacins sistemos nesudaro. I vis neteisim norm btina iskirti

Teiss

samprata

105

institucines teiss normas. Tik teis ir moral atskirai ir kartu turi aiki reikm alies norminiam reguliavimui. Taiau teis ir moral yra savarankiki norminiai reguliavimo institutai. Prigimties ir kilms poiriu jos yra i skirting srii. Moral yra neatskiriama dvasinio moni gyvenimo dalis. Jos vaidmuo kaip reguliavimo funkcijos ir dvasinio veiksnio yra neatskiriami dalykai. Morals normos kuriasi tvirtinant moralines pairas ir joms evoliucionuojant ir tas pairas ireikia. Bdamos neatskiriamos nuo moni elgesio, jos veikia j , kiek mons jas suvokia. Morals norm nereikia formaliai tvirtinti ir utikrinti organizuota prievarta. Jomis vertinami moni poelgiai ir veikiama visuomens nuomon. Moral gali bti bendra mogikoji, vyraujanti ir pasenusi reakcin. Visuomenje, kur sudtinga socialin struktra, yra nacionalini, etnini ir kitoki prietaravim, moral yra vairi ir kartu su teise sveikauja vyraujanti moral. Kuriant ir taikant teis, jos srit skverbiasi socialinio gyvenimo doroviniai poreikiai ir morals lemiami reikalavimai. Teis taip pat priklauso dvasiniam moni gyvenimui, taiau ji yra objektyvus institucinis socialinis reguliatorius, utikrinantis paius vairiausius visuomeninius santykius civilizuotoje visuomenje. Kai kurios teiss normos gali bti indiferentikos morals atvilgiu arba jos neatitikti, o kartais ir prietarauti moralei. Tai manoma, kai moral ireikia prigimtini mogaus teisi reikalavimus. Taigi teis ir moral yra savarankiki socialinio reguliavimo institutai. Jie sveikauja kaip savarankiki reikiniai ir kiekvienas vykdo savo bdingas funkcijas. Tam tikru istorijos laikotarpiu vyravo morals normos, o vliau sigaljo raytin teis. Dabar Lietuvoje civilizuotos visuomens institucijos tvirtina etikos normas teisinmis priemonmis. Daugumos draudiamj teiss norm altinis yra morals normos (pvz., baudiamosios teiss). Taiau ne visada ir ne visos morals normos yra teigiamos. Gali bti atgyvenusi reakcini norm ir paproi. Teisje turi bti ireikti bendri mogi-

kieji morals pradai, pagrsti krikionikais priesakais. Teis turi givendinti civilizacijos vertingum ir garantuoti asmens laisve. Taiau raytins teiss normos, j taikymas negali bti tiesiogiai priklausomi nuo morals kriterij, nors teismas, nagrindamas byl, turi vadovautis ne vien raytins teiss normomis. Privalu neumirti ir bendrj teiss princip bei prigimtini mogaus teisi.

V. Subjektin ir objektyvioji teis

Teis tai ne vien teiss normos, esanios statymuose ir kituose altiniuose, bet ir fizini bei juridini asmen subjektins teiss, j teisin galia. Kai kalbama bendrai apie teiss normas, tai teis suprantama objektyviuoju poiriu (objektyvioji teis). Subjektins teiss altinis yra objektyvioji teis. Nusistovjusios gyvenime ir moni sismonintos elgesio taisykles statymuose, teism praktikoje ar kituose altiniuose paveriamos objektyviosiomis teiss normomis ir tampa nepriklausomos nuo bet kurio subjekto. Visuomenini santyki dalyvi teiss jiems priklauso atskirai. Jos taip pat yra valstybs valios iraika statymuose ir dar stipriau pabria teiss esm, nes ireikia galimo elgesio, pripainto ir ginamo valstybs, mast. Objektyvij teis reikia suvokti kaip teiss subjekt teisi visum, galimo j elgesio arba laisvs mast, leidiant veikti savo interesais; ias teises valstyb pripasta, saugo ir gina. Skirstyti teis objektyvij ir subjektin reikalauja pats gyvenimas. Visada reikia inoti, kalbama apie teiss norm prasm ir esm ar apie visuomenini santyki dalyvi turim subjektini teisi prasm. Objektyviosios ir subjektins teiss skirtybs turi praktin ir paintin reikm. Objektyvioji teis tik santykikai yra nepriklausoma nuo moni, nes mons tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja kuriant teis. Subjektin teis priklauso j turiniajam, taiau ji taip pat priklauso santykikai, nes bet kurioje valstybje mons gali naudotis savo teismis ne neribotai, o taip, kad nepadaryt alos kitiems, visuomenei ir valstybei. Taiau yra glaudus objektyviosios ir subjektins teiss ryys, organin priklausomyb ir tarpusavio sveika. Todl galima

108

Valstybs

teorija

kalbti apie du vientisos teiss aspektus objektyvj ir subjektin. Sukuriamos bendrosios teiss normos ir j pagrindu atsiranda teisiniai santykiai, t. y. teiss normos reikalavimas individualizuojamas, konkretinamas pagal faktin padt subjektini teisi ir teisini pareig forma santykiuose dalyvaujanioms alims. iuo atveju tik atrodo, kad teisiniai santykiai visikai priklauso nuo statym leidjo, o ne nuo veiksni sistemos ir visuomens ekonominio pagrindo. Jeigu teis neknijama teiss subjekt teismis ir pareigomis, bendrosios statym normos lieka popieriuje. Be subjektins teiss negali bti gyvendinamos bendrosios teiss normos. Tiriant teisin tikrov, negalima apsiriboti tik teiss norm analize. Btina tirti reguliuojamj visuomenini santyki dalyvi turimas teises ir pareigas. Reikia turti galvoje, kad subjektini teisi turin sudaro asmens teiss ir laisvs, raytos konstitucijoje. Objektyvioji teis yra teiss norm sistema. Subjektin teis yra teiss subjekt (piliei ir organizacij) turim teisi sistema, j teisin galia. Terminai objektyvioji ir subjektin teis suvokiami ne filosofikai. ia turima galvoje, kad teiss normos atitinkamu bdu objektyviai ireiktos teiss altiniuose ir nepriklauso nuo kiekvieno individo atskirai. Subjekt turimos teiss priklauso kiekvienam subjektui. Pats subjektas sprendia, pasinaudoti savo teise ar ne. Subjektin teis utikrina asmens laisv, galimyb veikti savo labui, gauti materialij ir dvasini grybi, imtis iniciatyvos. Subjektin teis yra tvirtinta teiss normose, t. y. objektyviojoje teisje. Objektyviosios ir subjektins teiss dialektika pasireikia j sveikos pobdiu, priklausaniu nuo teiskros. alyse, kur sprendiamj vaidmen vaidina precedent teis, objektyvioji ir subjektin teis formuojasi tuo paiu metu arba subjektin teis net iek tiek pirmauja. Teismai precedento pagrindu vienodai sprendia konkrei panai byl ir oficialiai pripasta gino alims atitinkamas teises ir pareigas. Ten, kur valstyb aktyviai kuria statymus ir pagrindinis teiss altinis yra norminis teiss aktas, pirmesn yra objektyvioji

Subjektin ir objektyvioji

teis

109

teis. Nustatomos teiss normos ir j pagrindu atsiranda atitinkamos teiss ir pareigos. Reikia skirti subjektins teiss modifikacijas nuo teisnumo, apimanio visuotines ir absoliutines teises, esanias u konkrei teisini santyki rib, taip pat teisini santyki dalyvi teisin gali ir j pretenzijas, kai prievol vykdyti t u r i n t i alis jos nevykdo ir tada turintis teis asmuo kreipiasi teism. Visuotines teises atitinka ir visuotins pareigos ir ia neatsiranda konkrei teisini santyki. Taiau, paeidus tokias teises ir nevykdant toki pareig, gali atsirasti teiss saugomi teisiniai santykiai ir atsivelgiant juos, atkuriamos paeistos teiss, iiekoma padaryta ala, taikoma atsakomyb. Prie visuotini teisi priskiriama dauguma konstitucini teisi ir jas atitinka pareigos. Kai kurie autoriai mano, kad visuotines (pagrindines) piliei teises ir pareigas ireikia tik teisnumas. Kiti tvirtina, kad ia ne tik galimyb, gebjimas turti ias teises, pilieiai jas jau turi, nes jos yra konstitucins ir j nereikia papildomai pripainti, jos nepriklauso nuo teisin reikm turini juridini fakt, dl kuri atsiranda konkrets teisiniai santykiai. i nuomon teisingesn, taiau reikia turti galvoje, kad, kilus ginui dl teiss ar j paeidus, sudarius klii j gyvendinti, neivengiamai atsiranda konkrets teisiniai santykiai ir paeista ar ginijama teis pavirsta subjekto teisine galia, o kitam teisini santyki dalyviui atsiranda pareigos. Kadangi subjektinms teisms priklauso pagrindins pilieio teiss ir laisvs, ios teiss esms ir vaidmens klausimas yra ne vien teisin, bet ir politin problema, kuri reguliuoja tarptautiniai aktai (pvz., Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija). Subjektini teisi reikm yra ne vien ta, kad, negyvendinus j ir nevykdant atitinkam pareig, negalima galiojani ir atitinkani visuomens gyvenim statym leidyba. Subjektins teiss parodo alies teiss sistemos demokratikum ir paang. Teis reikia nagrinti ne tik kaip teiss norm sistem, bet ir kaip joje tvirtintas subjektins teises ir su jomis susijusias pa-

reigas. Tik ityrus, kaip naudojamasi subjektinmis teismis ir kaip vykdomos teisins pareigos, galima kalbti apie teisingum ir teistum bei alies teisin tikrov. Subjektin teis kartu su objektyvija teise sudaro teiss vertingum, o btent utikrina nuosavybs teis, laisv versl, galimyb naudotis materialiosiomis ir dvasinmis grybmis.

VI. Teiss ir valstybs sveika

Valstyb knija visuomenje stipriausi socialin veiksn - organizuot politin valdi, turini tiek pozityvi, tiek negatyvi reikm. Pozityvi reikm ta, kad politin valstybs valdia btina siekiant utikrinti visuomens vientisum civilizacijos slygomis, organizuot jos funkcionavim, racional valdym, apginti visuomen ir ireikti bendrus gyventoj interesus. Valstybs valdi gyvendina valstybs aparatas, valdios staig sistema. i sistema patiria visuomens darini, nacionalini santyki ir savo paios statym tak. Valstybs valdia, pasiyminti bdingomis ypatybmis ir dsningumais, veikia vartodama jg, prievart ir todl jos socialin psichologin iraika yra destruktyvi ir negatyvi. Valstybs valdiai bdinga absoliutizmo ir visko, kas dar galt turti valdios reikm, atmetimo tendencija. Kalbant apie teiss ir valstybs sveik, reikia skirti du dalykus: 1) teiss, kaip institucinio darinio, tiesiogin priklausomyb nuo valstybs; 2) netiesiogin teiss priklausomyb ir jos ryius su valstybe. Pltojantis socialinei paangai, stiprjant laisvs ir humanizmo idjoms, paangios valstybs valdia ribojama, ji tampa demokratin, o su ja tiesiogiai tobulja ir teis. Teis yra specifinis civilizacijos fenomenas, kurio svarbiausi bruoai tiesiogiai priklauso nuo valstybs gebjimo primesti savo vali, savo nuostatas visiems gyventojams ir suteikti toms nuostatoms privalomj pobd. iuo atvilgiu valstyb yra kuriamasis ir garantuojamasis veiksnys. Atitinkamomis normomis ji suteikia moni elgesiui bendr privalomj pobd, palaiko norm galiojim ir veikim, o esant btina gyvendina jas prievarta. iuo poiriu tei-

112

Valstybs teorija

s yra valstybs reikinys ir joje aikiai ar neaikiai suvokiamas valstybs komponentas, valstybs valdios enklas. Taiau nereikia suprasti valstybs vaidmens teisei supaprastintai, kad teis tik valstybs rankis. ia svarbiausias dalykas, kad valstyb atitinkamoms normoms, principams, teiginiams suteikia ypating kokyb (gali) ir jie pradeda veikti savarankikai, o j veikimas gali bti atgrtas ir prie valstyb. i ypatinga kokyb pasiekiama suteikiant bendr privalomj valstybins reikms normin pobd tam tikriems raytiniams aktams (statymams, kitiems norminiams dokumentams, teism sprendimams). Institucinis teiss pobdis, bdingas raytinei teisei, yra tiesioginis teiss priklausomumo nuo valstybs padarinys. Valstyb suteikia atitinkamoms normoms, principams, nuostatoms teisin kokyb ir traukia teisini leidim ir draudim srit. Atsiranda savarankiko aktyvaus leistino elgesio erdv ir draudimais nubriamos leidimo ribos. Valstybs valdia traukiama teiss srit teis traukiami tiesioginiai valstybs paliepimai vieniems ar kitiems asmenims atlikti tam tikrus veiksmus. Valstybs kuriamasis ir garantuojamasis vaidmuo teisei tuo nesibaigia. Jis labai priklauso nuo valstybs politinio reimo. Politinis reimas daro tak buiiai, teiss funkcionavimui ir raidai ne tik per pai valstyb, bet ir tiesiogiai. Autoritarinio reimo slygomis teis t u r i siauras, ribotas funkcijas. Plaiausiai yra gyvendinama dinamin funkcija, turinti daugiausia paliepim, tiesiogiai valstybs ileidiam, ir todl teis tampa valdios instrumentu, yra e t a t i s t i n i o ir net totalitarinio pobdio. Nors t e i s i n i paliepim poveikis moni elgesiui gali bti gana didelis, taiau i t i k r j veikia ne teis, o teisinusi savo veiksmus autoritarin valstyb, kuriai nereikia tobulos teiss sistemos, kad vyraut privatin teis ir mogaus laisv bei nepriklausomas teisingumas. Demokratiniam reimui yra btina tikroji teis, nes egzistuoja privatin nuosavyb, vyrauja prekiniai piniginiai santykiai. Visa tai negali gyvuoti be paangios teiss sistemos, be teisini leidim ir draudim, vyraujant privatinei teisei ir iniciatyvai.

Teiss ir valstybs sveika

l l3

Demokratija gali virsti savavaliavimu ir reimu, kai viskas leidiama, todl btinos adekvaios teiss formos, utikrinanios ribojimus, valstybs valdios sutvarkym, btin savivaldos erdv, teisikai reikming tautos valios raik ir kartu ukirst keli griaunamiesiems procesams, minios savivalei, prievartai ir panaiai. Demokratinis reimas teikia pirmenyb mogaus gyvenimui, jo padiai ir teisms. Tik teisins socialinio reguliavimo normos, suteikdamos subjektines teises, utikrina mogui autonomikos asmenybs padt ir laisv. Demokratins visuomens teiss sistemoje pirmiausia tvirtinamos mogaus teiss ir laisvs ir galimyb jomis naudotis. Demokratijos pltra tiesiogiai susijusi su teiss pltojimu ir tobulinimu. Valstybje subrandintas demokratinis reimas keiia savo vaidmen teiss atvilgiu. Valstyb vis maiau ileidia tiesiogini paliepim, ukraunani pilieiams ir j bendrijoms vairias pozityvias pareigas, leidia patiems tvarkyti savo reikalus ir tenkinti savo interesus. Varomoji teiss krybos ir raidos jga yra valstybs valdia. Autoritarinio reimo valstyb padaro galiojani teis priklausom, riboja jos funkcijas ir paveria savo rankiu. Taiau teis gyvuoja ir tobulja bdama tam tikroje opozicijoje ir net prieindamasi valstybei. Teis, kaip civilizacijos ir kultros reikinys, kuriasi ir tobulja pagal demokratijos principus, riboja valstybs valdi, nustato valstybs staig veiklos ribas, procesines ir kitas procedrines valdios gyvendinimo formas. ia teis reikiasi kaip svarbiausias civilizacijos institutas, gebantis paaboti valstyb ir jos savival. Teiss raida, atitinkanti paangius, demokratinius, humanikus jos principus, prasideda konstitucins, administracins, proceso teiss srityse, kai valstybs staigos apribojamos, sutvarkomos leidimais ir isamiai vardijami j valdios galiojimai pilieiams. Tokia valstybs staig veikla funkcij atvilgiu yra susijusi su teisine asmens padtimi, piliei asmens laisve. Pozityvus teiss santyki su valstybe potencialas pasireikia teisinje valstybje. Taiau teisins valstybs nereikia suprasti tik

kaip paprasto valstybs staig ar pareign statym laikymosi, o vertinti kaip teiss valdym, kai valstyb tampa teisiniu reikiniu. Pagrindinis teisins valstybs bruoas, kad ji ne tiek taiko savo pilieiams princip leidiama viskas, iskyrus tai, kas tiesiogiai udrausta", kiek reglamentuoja valstybs institucij veikl, nustato pareignams, k jie gali atlikti tiksliai statym nustatyta tvarka pagal princip draudiama viskas, iskyrus tai, kas tiesiogiai nustatyta". Teisinje valstybje neturi bti jgos svokos, o prievartos svok btina suprasti kaip teisin prievart, taikom statym nustatytomis formomis ir procedromis. Teis rutuliojasi ir tobulja kartu su teisine valstybe. Visuomenje sivyrauja teiss virenyb, teistumas ir teisingumas. Teisin valdym greta teism nepriklausomumo, teisins kultros, privatins teiss ipltojimo rodo dmesys prigimtinms mogaus teisms, gaunanioms tiesiogin teisin reikm.

VII. Teiss altiniai (formos)

Kad tapt tikrove ir galt vykdyti savo funkcijas, teisei btina iorin iraika. Usienio literatroje tai kartais vadinama teiss forma, kai kuriais atvejais teiss altiniais arba forma ir altiniais. Siekiant kuo racionaliau sprsti i ginytin problem, pirmiausia atsimintina, kad teiss forma suteikiama jau susidariusiems visuomeniniams santykiams, kuri turinys yra ali tarpusavio teiss ir pareigos, t. y. realiai susidar teisiniai santykiai, o jie daniausiai atsiranda ekonomikos srityje. Valstyb gali statymikai ufiksuoti dar galutinai nesusiklosiusius santykius, aktyviai skatindama visik j susidarym ir tvirtinim praktiniame gyvenime. Tiesioginis teiss atsiradimo pagrindas gali bti ir teiss praktika. Plaiuoju poiriu teiss altinis yra visuomeniniai santykiai, kuriuos reikia reguliuoti ir kuriuos sismonina statym leidjas. statym leidjas supranta, kad tam tikr visuomenini ryi visuma, tam tikras visuomens nari elgesio variantas turi tapti bendrai privaloma taisykle ir virsti statymu. Tada nustatoma teiss norma arba sankcionuojamos jau susidariusios gyvenime elgesio taisykls ir itaip jos paveriamos teiss normomis. Materialiuoju poiriu teiss altiniai bus materialiosios, socialins ir kitos visuomens gyvenimo slygos, objektyviai verianios ileisti ar pakeisti, papildyti teiss aktus ir net pertvarkyti vis teiss sistem. JAV teisininkas L. Fridmenas rao, jog teiss sistema ir visuomenin politin aplinka tarpusavyje susijusios ir priklausomos, o toji aplinka yra varomoji jga ir tam tikras materialus teiss altinis 1 .
Fridmen L. Vvedenije v amerikanskoje pravo. Moskva, 1992. S.. 208.

l 16

Valstybs teorija

Kadangi terminas forma turi daug reikmi (vienu atveju reikia vidini ryi ir organizacijos bd, element ir proces tarpusavio ir su iorinmis slygomis sveik, kokio nors turinio iorin iraik, kitu visum priemoni, metod ir bd, kuriais sprendiami tam tikri visuomens udaviniai, apimantys ir teis), todl dauguma autori laiko teiss form ir teiss altin sinonimais, identikais terminais ir svokomis, kai jie vartojami kaip valstybs valios iraikos bdas, teisini nurodym nustatymo bdas, arba bdas, kuriuo valstybs valdia suteikia elgesio taisyklei visuotin privalomj gali. Kai kurie autoriai vadovliuose teisini nurodym tvirtinimo bd laiko iorine teiss forma ir greta skiria vidin, aikindami tai teiss vidins sandaros sistema, teiss norm skirstymu akomis ir institutais pagal reguliuojamj santyki r ir i dalies pagal reguliavimo metodus. Svarbiausios teiss formos (altiniai) pasaulio alyse yra: teiss paproiai, valstybs institucij norminiai teiss aktai, teisins sutartys, visuomenini organizacij norminiai aktai, ileidiami valstybs sankcija. Musulmon kratuose svarbiausios teiss formos yra Koranas (Alacho apreikimo knyga), Suna arba tradicijos, Idma - visuotinis musulmon visuomens susitarimas, Kijas - svarstymas pagal analogij. Anglijoje tyrintojai mano esant tris pagrindinius teiss altinius: s t a t u t i n teis (parlamento statymus), deleguotj statym leidyb (vyriausybei ir teismui) ir paproi teis (vairi teismo institucij teiskr). Australijoje skiriami keturi altiniai: paproi teis, statutin teis, deleguotoji teis ir paproiai. Australijos teisininkai tvirtina, kad daugiausia paplitusi paproi teis, kuria j i e laiko teisj ir teism sprendimuose esanias taisykles, ir pabria, kad tai ne tiek sprendimai kiekvienoje byloje, kiek principas, kuriuo vadovaujasi teisjai priimdami sprendimus. Statutin teis gali kurti alies parlamentas ir valstij parlamentai. Japonijos teiss altiniais autoriai laiko: konstitucij, parlamento aktus, vyriausybs sakus, vietos atstovaujamj institu-

Teiss altiniai (formos)

117

cij ordonansus, teismo proceso taisykles, advokat veiklos, teism reikal tvarkymo taisykles. Deleguotoji statym leidyba vyrauja Pranczijoje, veicarijoje, Italijoje ir kitur. Paproi arba precedent teis vyrauja Anglijoje. Visose alyse aukiausi gali turi parlamento aktai. Taigi vieni teisininkai teoretikai norminius teiss aktus, paproius, precedentus laiko teiss formomis, o kiti - altiniais. Skirtingi t pai reikini pavadinimai paymi vairi j esms iraik. I anksto isiaikinus turin, galima viena ar kita samprata. teiss altinius velgiama veiksni, lemiani teiss atsiradim ir jos veikim, aspektu. Tai yra valstybs teiss krimas, tautos valia ir kaip galutin idava visuomens materialiosios gyvenimo slygos. Teiss form idealiai apibdina tam tikros savybs: 1) ireikia normose tvirtint piliei vali ir yra nulemta esamos socialins ekonomins bazs; 2) tvirtina ir utikrina tautos p o l i t i n valdi, tarnauja jos interesams; 3) tvirtina demokratini form ir pirmiausia statym prioritetin reikm; 4) tvirtina normini akt rengimo ir primimo procedr parlamentuose.

1. Norminiai teiss aktai teiss altiniai

Tarp daugelio teiss form svarbi viet uima norminiai teiss aktai. Norminiai teiss aktai tai raytine forma ireikti valstybs institucij sprendimai, kuriuose yra teiss normos. Tai teiskros aktai, nustatantys arba panaikinantys teiss normas. Kiek skirtingas yra kitas apibrimas, jog tai aktai, nustatantys ir vedantys teiss normas, pakeiiantys arba panaikinantys bendroje pobdio taisykles. Tuo jie skiriasi nuo teiss taikymo ir kit individuali akt, skirt tam tikriems subjektams, vienkartiniam galiojimui, konkreioms vietos ir laiko aplinkybms. Visi be iimi norminiai teiss aktai yra valstybiniai, nes juos leidia arba sankcionuoja valstybs institucijos. Juose ireikiama valstybs valia. Juos paeidus, taikomos baudiamosios, civilins administracins teiss ir kitokios teisins poveikio priemons.

118

Valstybs

teorija

Valstybs institucij leidiami norminiai teiss aktai yra statymai, dekretai, sakai, vyriausybs nutarimai, ministr sakymai, valstybini komitet pirminink sakymai, vietos valdios ir valdymo institucij nutarimai ir sprendimai. Kiekvienoje alyje normini akt sistema nustatyta konstitucijoje, j pagrindu ileistuose specialiuose statymuose, vyriausybs nutarimuose. statymuose nustatoma normini teiss akt leidimo, keitimo, papildymo ir panaikinimo tvarka. Nurodoma, kokia institucija, pagal koki procedr ileidia tam tikr normin teiss akt. Konstitucija nustato vairi valstybs institucij kompetencij ir kartu klausimus, kuriuos sprendiant gali bti priimti norminiai aktai. Praktikai galimi ir mirs aktai, kai juose yra ir teiss normos, ir konkrets individuals nurodymai, kaip taikyti teis. Norminiai teiss aktai pagal teiss akas skirstomi : konstitucinius, baudiamuosius, civilinius, administracinius ir t. t. Kitas akt skirstymo pagrindas juos leidiantys subjektai. Tad yra valstybs institucij, valstybs sankcionuoti visuomenini organizacij, vietos savivaldos institucij, tautos valios (referendumo) aktai. Reikia turti galvoje, kad valstybs valdios ir valdymo institucij aktai yra nevienodos reikms ir galios. Teisin akto galia parodo jo viet, reikm, virenyb ar priklausomyb, o tai klauso nuo valstybs institucijos padties ir vaidmens, nuo jos institucini galiojim ir kompetencijos. Visose valstybse skiriami statymai ir juos papildantys (postatyminiai) norminiai teiss aktai. statymuose yra pamatins pirmins normos, pagrindins nuostatos svarbiausiais valstybs it visuomens gyvenimo klausimais. Norminiai teiss aktai, kaip teiss altiniai, palyginti su kitais altiniais, turi pirmenyb organizaciniu techniniu ir kitu atvilgiu. Pirmiausia, juos leidianios valstybs institucijos, palyginti su kitomis teiskros institucijomis, turi daug koordinacini galimybi itirti ir teisikai reguliuoti bendrus visuomens interesus; antra, norminis aktas dl tiksli reikalavim, taisyk-

Teiss altiniai (formos)

119

li idstymo yra geriausias bdas forminti nuolatines normas; treia, norminis aktas dl tikslumo ir konkretumo gali bti taikomas lengviau nei kiti aktai. Norminiai teiss aktai gerokai skiriasi nuo nenormini akt ir pirmiausia nuo teiss taikymo arba individuali akt. Ir norminiai, ir individuals aktai yra teisiniai. Su jais susij atitinkami teisiniai padariniai, taiau tarp j esama ir principinio skirtumo. norminius teiss aktus teiss norm pavidalu eina bendrieji nurodymai, jie numatyti taikyti daug kart, o individuals aktai neturi teiss norm ir juose esantys nurodymai individualaus pobdio. Norminiai aktai adresuoti neapibrtam juridini ir fizini asmen ratui, o individuals leidiami konkretiems asmenims konkreia proga (priimti darb, skirti pensij). Norminis teiss aktas apima plat visuomenini santyki rat, o individuals aktai - tik grietai apribotus santykius. Individualaus akto galiojimas baigiasi, kai baigiasi konkretus visuomeninis santykis (vykdoma sutartis). Norminis aktas galioja, neatsivelgiant tai, yra akte numatyti konkrets visuomeniniai santykiai ar ne. Ta pati valstybs institucija tuo paiu klausimu gali ileisti normin ir individual aktus. Norminiai aktai skiriasi nuo teiss norm aikinimo akt. Norminio akto tikslas nustatyti ar pakeisti teiss norm turin, o teiss norm aikinimo akto tikslas - iaikinti normini akt turinio prasm, anksiau ileist norm galiojimo ribas. Anglijos teisininkas R. Maksvelas pabria, kad statymus reikia aikinti atsivelgiant juos ileidusi subjekt ketinimus (t. y. statym lei2 djo tikslus) . Visada lieka prezumpcija nedaryti galiojanios teiss pakeitim, ieinani u statymo rib. Kitas Anglijos teisininkas D. Gardneris tvirtina, kad aikinimas neturi suteikti statymui atgalins galios, sukelti neteist ar absurdik padarini. Bau3 diamosios teiss normas btina aikinti kaltinamojo naudai .
Maxwell R. The Interpretation of Status. L., 1980. P. 1. Gardner D. Velikobritanija. Centralnoje i mestnoje upravlenije. Moskva, 1984. S. 93-94.
3 2

120

Valstybs teorija

Norminiai aktai teiss sistemoje nustatyti ir idstyti hierarchijos tvarka, t. y. pagal priklausomyb. emiausi yra vietos valdios ir valdymo institucij aktai, o aukiausi statymai, statutai, ileidiami aukiausi valstybs institucij. ie aktai, statymai, palyginti su visais kitais aktais, yra aukiausios teisins galios. Visi kiti aktai turi grietai atitikti statymus, yra ileidiami j pagrindu ir jiems vykdyti. Sis reikalavimas taikomas ir vyriausybs aktams, tarp kit statymus papildani akt esani aukiausios teisins galios. Normini teiss akt hierarchija svarbi siekiant normalizuoti teiskr ir teiss taikym, padeda kurti teistumo ir konstitucingumo reim.

2. statymai ir j ypatybs
Kone vis ali teisininkai prira daugyb statymus analizuojani knyg ir straipsni ir pareik vairiausi nuomoni. statymams, kaip ir apskritai teisei, nebdingas sstingis. Jie nra leidiami kart ir visiems laikams, o keiiasi ir tobulja keiiantis visuomenei ir valstybei. Kartais statymai tyrinjami kaip teiss sinonimas, kaip jos krimas. statymais vadinami visi norminiai teiss aktai, leidiami vis valstybs teiskros institucij. Teigiama, kad bdingas statymo bruoas yra jo norminis pobdis, taiau teiss norm yra ir bet kuriame kitame norminiame teiss akte. Tada bet kuris norminis aktas turi bti laikomas statymu. Kasdieniame gyvenime leistina vadinti statymu bet kur ileist valstybs normin akt, nes tuo pabriama ne vien statym, o vis ileidiam teiss akt laikymosi svarba. Juridikai tai daryti nedera, nes, sutapatinus statymus su kitais norminiais aktais, supainiojami vairs teiss altiniai ir itaip mainamas j taikymo veiksmingumas. Todl mokslinje teiss literatroje statymas suprantamas siauruoju, specifiniu poiriu. Paplits toks statymo apibrimas: statymas yra valstybs gyvenimo klausimais ypatinga tvarka priimtas pirminis teiss ak-

Teises altiniai (formos)

121

tas, tiesiogiai ireikiantis valstybs vali ir turintis aukiausi teisin gali. Arba: statymas yra norminis teiss aktas, priimamas aukiausios atstovaujamosios valstybs institucijos ypatinga teiskros tvarka, turintis aukiausi teisin gali ir reguliuojantis svarbiausius visuomeninius santykius, atsivelgdamas vis alies gyventoj interesus ir poreikius. statymai nuo kit normini teiss akt skiriasi tokiais poymiais: 1) tai norminiai teiss aktai, priimami tik aukiausi valdios institucij (parlament, kongres arba visos tautos referendumu); 2) palyginti su kitais teiss altiniais, turi aukiausi teisin gali ir yra svarbiausia teiss forma; 3) priimami tautos valiai atstovaujanios aukiausios institucijos ir ireikia tautos vali ir interesus; 4) leidiami svarbiausiais valstybs ir visuomens gyvenimo klausimais, tvarko ir reguliuoja svarbiausius visuomeninius santykius; 5) priimami, keiiami ir papildomi ypatinga, grietai nustatyta teiskros tvarka. Kiekviena alis turi savo teiss akt primimo, keitimo ir papildymo tvark. Taiau priimamiems statymams bdingas toks pats teiskros procesas: projekto pateikimas, jo svarstymas, tvirtinimas ir galiausiai priimto statymo paskelbimas. Jeigu statymas priimamas referendumu, tai primimo tvarka yra nustatyta referendumo statyme. Krimo ir teisins galios atvilgiu statymai yra panas, taiau j vieta ir vaidmuo teiss sistemoje gerokai skiriasi. Jie skirstomi ris pagal vairius kriterijus: atsivelgiant juose esam norm svarb skirstomi konstitucinius ir paprastus. Konstituciniams priklauso konstitucijos, statymai, kuriais daromi konstitucijos pakeitimai ir papildymai, ir statymai, kuri ileidim numato konstitucija (galimi politini partij, vyriausybs statymai).

122

Valstybs teorija

Konstituciniai statymai skiriasi nuo kit ne tik turinio, bet ir formos, primimo pobdio ir tvarkos atvilgiu, jie kitaip keiiami ir papildomi. Konstitucija apima plat valstybs ir visuomens gyvenimo klausim rat ir yra ne tik teisinis, bet ir politinis bei ideologinis dokumentas. Palyginti su kitais teiss altiniais, ji turi pai aukiausi teisin gali, yra teisinis teiskros ir teiss taikymo pagrindas. Jos keitimo ir papildymo tvarka numatyta joje paioje. Ypa atkreiptinas dmesys keitimo iniciatyv, procedr ir sprendim primimo slygas. Pavyzdiui, Pranczijoje iniciatyva papildyti ar pakeisti Konstitucij priklauso prezidentui premjero silymu ir parlamento nariams, pakeitimas laikomas baigtu, kai pritariama per referendum. Skirtingos konstitucini ir paprast statym primimo procedros rodo nevienod j reikm teiss norm sistemoje. Paprasti statymai maiau stabils ir j, kaip visuomenini santyki reguliatori, reikm yra maesn.

3. Kitos teiss normos

Kitomis teiss normomis laikomi teiss paproiai, precedentai ir teisin sutartis. Teiss paprotys - tai valstybs sankcionuota elgesio taisykl, atsiradusi visuomenje kaip daugkartinio ir ilgo taikymo padarinys. Tai seniausias ir svarbiausias teiss altinis valstybs susidarymo laikotarpiu. Valstybs sankcionuotas buvs neteisinis paprotys gauna teisin gali ir prireikus utikrinamas valstybs taikoma prievarta. Daugelis autori tvirtina, jog tam, kad tinkamai veikt visuomeninius santykius, teiss paprotys turi atitikti madaug tokius reikalavimus: a) turti teisiniu sitikinimu pagrstas normas ir bti danai taikomas; b) neprietarauti iminiai; c) nepaeisti ger proi (dorovs); d) jo pagrindas neturi bti klaidingas. odiu, pagrindas turi bti teisin smon ir moni sitikinimas. Angl teisininkas N. Salmondas teigia, kad teiss paprotys vis pirma turi bti imintingas, neprietarauti statymams,

Teiss altiniai (formos)

123

nustatytas be prievartos priemoni ir gyvuoti nuo neatmenam laik 4 . Dabar teiss paproiai daugumos ali teiss sistemose nra labai reikmingi. J laikomasi prekybos laivyne, uostuose, ir tai yra tarptautiniai paproiai. Kai kuriose alyse labai svarbus precedentas. Precedentas yra teism sprendimas konkreioje byloje ir laikomas pavyzdiu sprendiant tokias paias arba analogikas bylas 5 . Precedentai yra teism sprendimai administracinse ir civilinse bylose ir administraciniai precedentai. Labiau paplit yra teism precedentai ir teism praktika yra teiss altinis. Precedentai yra svarbs teiss altiniai Australijoje, Anglijoje, Kanadoje, JAV ir kitur. Teisjai privalo laikytis precedent, nes jie utikrinti valstybs prievarta. Precedentas vis dlto saistomas statymo. Remiantis statymu teismo sprendimas gali bti panaikintas ir, kai statymas priimtas nustatyta tvarka, teisjai juo vadovaujasi. Kurdamas precedent, teismas turi elgtis pagal statym. Jeigu statymuose nra normos, reguliuojanios tam tikr santyk, teismas kuria precedent (norm). vairi ali teiss sistemose tam tikr vaidmen vaidina teisin sutartis. Sutartyje yra visiems privalomos bendrosios normos. Tokias sutartis sudaro valstybs ir valstybs institucijos. Sudaromos valstybs ir federacijos nari, taip pat valstybi konfederacijos nari tarpusavio sutartys. Svarbi teisini sutari ris yra tarptautins sutartys. Jos sudaromos tarp tarptautins teiss subjekt ir nustato, nutraukia arba pakeiia tarpusavio teises ir pareigas. Sutartys yra dvials ir daugiaals, ekonomins, politins ir specialiais klausimais. Tokios sutartys traukiamos valstybi teiss sistem.

4 5

Salmond N. Jurisprudence. L. 1982. P. 199. Webster's New Universal Unabridged Dictionary. N. Y., 1993. P. 146.

124

Valstybs teorija

4. Teiss norm santykis su normini akt tekstais

Pagrindinis kontinentins teiss altinis yra norminis aktas, kurio tekste (skyriuje, dalyje, straipsnyje) idstytos teiss normos. Rengiant ir priimant norminius teiss aktus, btinai turima galvoje specifiniai teiss norm poymiai (j ateit orientuojamas bendrasis pobdis ir kt.) ir struktra (kiekviena taisykl privalo turti nustatytas taikymo slygas ir valstybs apsaug nuo paeidim). Taiau teiss norma ir statymo straipsnis nra tapats, o straipsnio struktra nesutampa su normos struktra. Viename norminio teiss akto straipsnyje (net viename norminiame akte) negali bti visa apimtimi ireikti visi normos elementai. Rengiant, priimant ir ileidiant normin akt, teisin mediaga pagal statym leidybos technikos taisykles grupuojama tokiu bdu, kad aktas bt kompaktikas, jo nurodymai - lengvai suvokiami. Todl rengiant statymo ar kito norminio akto projekt, jo tekstas skirstomas skyrius, straipsnius, straipsni dalis. Normini akt pradioje dstomos nuostatos, susijusios su visais po j einaniais skyriais, su daugeliu ar net visomis tam tikros teiss akos normomis. Artim nurodym atvilgiu norm arba j dali jungimas vien straipsn arba norminio akto skyri leidia ivengti kartojimosi ir ilgo dstymo. Vienos teiss normos dstym vairiuose norminiuose aktuose kartais lemia skirtinga institucij, nustatani vairias teiss normos dalis, kompetencija. Pavyzdiui, veterinarijos sanitarijos taisykli paeidimas numatytas administraciniame kodekse, o paias taisykles nustato vietos savivaldybs. Materialiosios ir proceso teiss norm yra vairiuose normini akt straipsniuose ar net vairiuose kodeksuose, todl vienos normos elementai idstomi vairiuose normini akt straipsniuose, ir atvirkiai, vienas straipsnis gali turti keleto norm dali. Teiss norm dalys, elementai normini akt straipsniuose, tekst paragrafuose idstyti bendraisiais apibrimais, turiniais kelet normos poymi. Logiki ir privalom laikytis nuostat turintys apibrimai vadinami teisiniais paliepimais. Teisiniai paliepimai skirti reguliuoti tam tikros ries visuome-

Teiss altiniai (formos)

l 25

n i n i u s santykius, gali orientuoti veiksmus, poelgius, sudaranius teisin elges. Nors kai kurie teisiniai paliepimai turinio ir logins sandaros atvilgiu artimi teiss normai, taiau jie negali bti taikomi neatsivelgiant bendrsias statym nuostatas. Tik tokius paliepimus sujungus su statym nuostatomis bus teiss norma. Daugelio teisini paliepim formulavimas grietai priklauso nuo juose ireikt teiss norm turinio. Tokios yra galiojamosios, pareigojamosios ir draudiamosios teiss normos. Draudiamosios normos neretai yra i itis teiss ak, kuri rib neperengiant saugomos dispozicijos ir formuluojamos v a r d i j a n t draudiamas veikas (baudiamasis ir administracinis kodeksai) Sankcijomis saugomi plats v a i r i teiss ak kompleksai. Tokios yra ir civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojanios vykdymo procedr ir, kaip sankcija, jos susijusios su civilins darbo, eimos, administracins, baudiamosios teiss normomis statym teisiniai paliepimai, ireikiantys bendras daugeliu norm sankcijas, palengvina statym leidjo veikl, nes naujo; teiss normos (dispozicijos) traukiamos jau saugom tam tikros sankcijos norm kompleks. Svarbi viet tarp teisini paliepim uima teiss norm galiojimo ir j taikymo slyg norminiai apibendrinimai. Tokio: yra statym ir kit teiss akt bendrosios nuostatos dl teis: subjekt, j ri ir teisinio statuso, normini akt veikimo s lyg, j gyvendinimo tvarkos, teisini gin sprendimo procedros, vairaus turto teisinio reimo ir panaiai. Tokie teisiniai paliepimai neretai atlieka norm funkcijas reguliuojant kai kuriuos institutus ir teiss akas. Jie gyvendinami teiss normomis, reguliuojaniomis konkrei asmen elges, ir kartu yra savarankiki teisinio poveikio sistemoje. Atskirai kaip teisiniai paliepimai statymuose nustatomos pagrindins piliei teiss ir laisvs. Tokie paliepimai idstyti konstitucijoje arba specialiuosiuose teiss aktuose. Iskirtin viet teiss ir statym sistemoje uima t e i s i n i a i paliepimai, esantys konstitucijose ir kituose pagrindiniuose staty-

Valstybes teorija

muose. Jie nra tiesiogiai galiojanios normos ir juos reikia konkretinti paprast statym leidyba. Tai tam tikri teiskuros orientyrai, darantys tik netiesiogin tak teiss gyvendinimo praktikai, kadangi negalima gyvendinti teiss statymo nustatyta tvarka, kol i tvarka statymo dar nenustatyta. Taip pat negalima nubausti draudimo paeidjo, jeigu pasakyta, kad baudiama pagal statym, o statymas dar nepriimtas. Teisiniai paliepimai, kuri givendinimo slygos ir tvarka nenustatyta teiss ir statym sistemoje, yra deklaratyvs. Teiss normos ir statym straipsniai nra tapats ir dl to, kad norminio akto tekstui neretai bdingas vaizdingumas, orientavimasis visuotin teisin smon, kreipimasis visuomens nuomon. Pavyzdiui, sakoma, nusikaltimai (vagyst, nuudymas, plimas) baudiami, o i tikrj baudiamas nusikaltlis. Vartojami ir slyginiai terminai, pavyzdiui, jaunas specialistas. Kai kuriuose norminiuose aktuose j prasmei sustiprinti abejons asmens kalte aikinamos kaltinamojo naudai. Kartais, kas udrausta, vaizdingai apibdinama kaip apskritai negalima, pavyzdiui, nuosavyb negali bti panaudota tikslais, prietaraujaniais visuomens interesams ir piliei teisms. Teisinio reguliavimo veiksmingumui labai svarbu tobulinti, sisteminti statymus, dstyti normas visiems suprantama kalba, tinkamai taikyti statym krimo technik. Sunku vadovautis teiss norma, kurios elementai idstyti keliuose norminiuose aktuose, o vlesni pakeitimai ne visada suinomi. Politins ir moralins tendencijos gali bti preambulse, o tekste turi bti aikios, nedviprasmikos ir nepagraintos formuluots. Labai trukdo reguliuoti teis normini akt tekst prietaravimai, sudarantys galimyb logikai konstruoti tam paiam atvejui ar santykiui skirtingo turinio teiss normas. Praktikai yra pavojingi statym ir juos papildani akt, kuriais vadovaujasi pareignai, prietaravimai. Visose alyse pastebima statymo raids ir dvasios santykio problema. statym leidjo mintys norminio akto tekste ireiktos ne visada tiksliai. statymo tekstas ilgainiui sensta ir jo ter-

minai, apibrimai, svokos tampa siauros arba per plaios. Todl teiss norm taikymas ir kitos gyvendinimo formos turi bti krybikos. Analizuojant konkrei teisin mediag, nustaius hipotez, dispozicij ir sankcij, galima nustatyti kas, kada, kokiomis slygomis ir kokiam darbui pareigotas, kam turi teis, kokios prievartos priemons galimos taikyti paeidus norm. Gali bti, kad statymo tekste teiss norma ireikta ir idstyta netiksliai, todl norminio akto tekstas turi bti aikinamas ne paraidiui, o siaurinant arba ipleiant.

VIII. Teiss aikinimas

Teiss aikinimas yra suvokiamas kaip tam tikras mstymas siekiant suprasti teiss norm turin ir ireikiamas aikinimo bd visuma. Mstymo rezultatas yra visuma samprotavim, atitinkani aikinam norm turin. Toks aikinimo suvokimas bdingas teisingam ir neteisingam pleiamajam, siaurinamajam ar adekvaiam aikinimui. Kitaip aikinimas apibdinamas kalbant apie oficial ir neoficial aikinim. ia svarbu, koks subjektas pateik aikinim ir ar is privalomas kitiems subjektams. Oficialus aikinimas padeda vienodai suvokti ir taikyti statymus ir itaip utikrinti bendrj teistum. statym ir kit normini akt aikinimas bdingas visoms teisinio reguliavimo sritims: teiskrai, teiss sisteminimo ir vairioms jos gyvendinimo formoms. Ypa svarbu teisingai aikinti taikant teis. Teiss normos yra bendrojo abstraktaus pobdio, jos reguliuoja daugyb konkrei ir visikai skirting situacij ir santyki. Situacij vairov kelia daugyb teiss klausim ir juos reikia atsakyti aikinant teis. Teiss norm formulavimo lakonikumas, speciali terminija, norm tarpusavio ryiai, btinyb atsivelgti kitas socialines normas ir vertinimus, o kartais statym technikos trkumai reikalingi aikinti. Siekiant teisingai aikinti teiss normas, reikia gerai mokti teiss kalb, imanyti teiss sistem, nors norma sudaro teiss sistemos dal ir susijusi su kitomis normomis. Tie ryiai veikia normos turin ir juos reikia atsivelgti. Teiss norma buvo kuriama siekiant reguliuoti nereguliuotus santykiams, todl reikia inoti ir t santyki esm.

Teiss aikinimas

129

Teiss normos gyvendinamos subjekt veiksniais, j elgesiu tam tikroje socialinje srityje. J elges veikia socialiniai veiksniai: politika, teisin smon, moral ir reguliuojant santykius teiss normos su iais veiksniais sveikauja. Aikinant teis, tokius ryius reikia imanyti. Taigi aikinant teiss norm jos prasm nustatoma imanant teiss formulavimo kalb, jos sisteminius ryius, atsiradim ir funkcionavim. ias ini ris atitinka aikinimo bdai: kalbinis (gramatinis), sisteminis, loginis, istorinis ir funkcinis. Naudojama ir turininga paios normos mediaga ir, operuojant logikos dsniais, atskleidiamas normos turinys. Tokio loginio aikinimo bdo danai pakanka. Aikinant reikia vadovautis formalija ir dialektine logika. Kiekvien teigin btina pagrsti ir rodyti. Normos aikinimas, kaip painimo procesas, yra ne tik objektyvus, bet ir subjektyvus, nes tai atlieka konkretus subjektas ir rezultatai ireikiami subjektyviomis mstymo formomis (svokomis, samprotavimais). Aikinimas gali bti statinis ir dinaminis. Statiniu poiriu teis suprantama kaip stabili ir apibrta. Todl aikintojas neturi koreguoti, keisti statymo prasms. Dinaminiu bdu aikintojas stengiasi maksimaliai priartinti statym prie gyvenimo j pritaikydamas ir btinais atvejais koreguodamas. Kai visuomeninis ir politinis gyvenimas stabilus, nra pasenusi statym, teisins valstybs teis stabili ir apibrta ir aikintojas neturi koreguoti, keisti statymo pagal kieno nors interesus, o turi nustatyti statym leidjo suteikt prasm.

1. Aikinimo bdai
Teiss teorijos moksle inomi tokie aikinimo bdai: kalbinis (gramatinis), istorinis (istorinis politinis), sisteminis, loginis, teleologinis (tikslinis), specialus teisinis, funkcinis. Bendrai pripastami trys pirmieji. Kalbinis aikinimo bdas remiasi kalbos mokjimu, sintakss, morfologijos taikymu ir taisyklingu odi vartojimu. Nusta-

130

Valstybes teorija

tant termin ir odi prasm, reikia turti galvoje odi ir posaki daugiareikmikum (polisemantik). statym leidjas i daugelio odio reikmi irenka vien ir suteikia j odiui. Pagrindin kalbinio aikinimo bdo taisykl nustatyti odi reikm atsivelgiant j straipsnio kontekst arba norminio akto turin. Teiss moksle yra nustatytos odinio aikinimo taisykls: 1) odiams ir posakiams reikia suteikti prasm, kuri jie turi literatrinje kalboje, jeigu nra pagrindo interpretuoti kitaip; 2) statym leidjo nustatytus terminus vartoti nustatyta prasme; 3) statym leidjo nustatyt tam tikros teiss akos termin negalima be pagrindo vartoti kitose teiss akose; 4) jeigu statyme nenustatyta termino prasm, irima, kaip jis vartojamas teiss moksle ir teiss praktikoje; 5) identikoms to paties statymo formuluotms negalima suteikti vairios prasms, jeigu tai neiplaukia i paties statymo; 6) be pagrindo negalima suteikti vairiems terminams vienos prasms; 7) neleistina konkreius odius laikyti nereikalingais. Sisteminis aikinimo bdas nulemtas pai norm sisteminio pobdio (sistemini savybi). Siekiant nustatyti teiss normos prasm, reikia imanyti jos ryius su kitomis normomis. Pirmiausia nustatoma normos vieta teiss sistemoje, teiss akoje, institute. Paskui nustatomos logikai su norima iaikinti norma susijusios normos ir inios apie j turin panaudojamos aikinamos normos esmei tikslinti. Reikia atsivelgti funkcinius teiss norm ryius, veikianius aikinamos normos prasm. Tokie ryiai yra: a) aikinamos normos ryys su norma, vienokiu ar kitokiu bdu atskleidiania aikinamoje normoje vartojamo termino reikm; b) bendrj ir specialij norm ryiai specialiosios normos riboja bendrj norm veikimo srit, nustato iimtis, esant specialiajai norma, bendroji netaikoma (lex specialis derogat legigenerali); c) siuniamj norm straipsni ryiai siuniamasis straipsnis rodo, kad jame norma suformuluota neisamiai, todl, siekiant iaikinti siuniamajame straipsnyje esani norm, btina nagrinti straipsn, kur siuniama; d) ryiai artimo turinio, vienari n o r m , ne

Teiss aikinimas

131

susijusi su bendrja ir specialija normomis, artimo turinio normos lyginamos ir jas galima tiksliai atriboti, iaikinti j skiriamuosius poymius (pvz., aikinant meit ir eidim, jie lyginami ir randami j skiriamieji poymiai). Loginis aikinimo bdas yra toks mstymo procesas, kai normos aikintojas loginiais metodais nagrinja normos mediag, sukonkretina, priartina prie gyvenimo situacij abstrakt normos pobd. Logins analizs bdu bendrosios ir abstrakios svokos konkretinamos pagal konkrei situacij ir konkreius subjektus. Valstybs institucija, galiota leisti norminius aktus, gali juos ir aikinti, jeigu tokia teis neatimta statymo. Tai, kad statyme nebaigtos vardyti kokios nors aplinkybs ir pasakyta: ir kitos ar kiti atvejai, reikia, kad statym leidjas galioja aikinant ar taikant norm asmen iplsti vardijim pagal vardyt aplinkybi analogij. Istorinio aikinimo bdo paskirtis - nustatyti teiss normos prasm pagal jos atsiradimo slygas ir aplinkybes. Aikintojas naudojasi savo turimomis konkrei istorini slyg, aplinkybi ir prieasi, dl kuri norma buvo ileista, iniomis, kad nustatyt, ko norjo pasiekti statym leidjas tomis slygomis. altiniai, i kuri galima nustatyti slygas ir aplinkybes bei statym leidjo tiksl, vairs: normini akt projektai, aikinamieji projekto ratai, posdi protokolai, praneimai, diskusijos. Reikia atsiminti, kad tos paios prieastys ir tie patys tikslai gali lemti nevienodo turinio akt ileidim, nes t pai tiksl galima pasiekti skirtingomis teisinmis priemonmis. Istoriniu aikinimo bdu galima nustatyti, kad norma jau neveikia, nes nra t santyki, kuriems ji buvo skirta; neveikia tam tikros jos nuostatos ir norm btina koreguoti. Istorikai aikinant taikomas lyginamasis metodas, ypa aikinantis nauj norm. Naujoji norma lyginama su buvusia senja ir tada geriau suvokiamas naujosios turinys. Naujoji norma lyginama su jos projektu ir tada matyti, ko norta pasiekti projekto pataisomis (plsti ar siaurinti teises ir pareigas, grietinti ar l e n g v i n t i atsakomyb).

132

Valstybs teorija

Funkcinis aikinimo bdas yra pagrstas veiksni ir slyg, kuriomis veikia ir yra taikoma aikinama norma, inojimu. bd btina plaiai taikyti kuriant nauj teiss sistem (rinkos ekonomikos, kai senos normos nustoja veikti). Pagal apimt aikinimo bdas gali bti paraidinis, pleiamasis ir siaurinamasis. A i k i n a n t paraidiui tikrasis normos turinys, nustatytas visais reikiamais bdais, sutampa su paprastai skaitant tekst gautu rezultatu (statymo prasm ir raid sutampa). Kai aikinama pleiant, tikrasis normos turinys yra platesnis u raidin formulavim, o kai aikinama siaurinant, turinys yra siauresnis. Vienas ar kitas rezultatas gaunamas taikant visus aikinimo bdus, pavyzdiui, aikinant paraidiui, turtas, sutuoktini gytas esant susituokus, yra bendra nuosavyb, nes itaip sakoma normoje, bet kitame straipsnyje pasakyta, kad asmeninio naudojimo daiktai, gyti esant susituokus, yra sutuoktinio, kuris jais naudojasi, nuosavyb. Vadinasi, ne visi daiktai yra bendra sutuoktini nuosavyb. Pleiamasis ir siaurinamasis norm aikinimas galimas tik nustaius tikrojo normos turinio ir teksto iraikos neatitikim. Jeigu statym leidjas pavartojo od ar posak, paymint kalboje plai ar siaur svok, kuri i tikrj turjo galvoje statym leidjas, formuluodamas teiss norm, ir kuri iplaukia i jos konteksto, galima taikyti siaurinamj arba pleiamj aikinim. Siaurinamasis ar pleiamasis aikinimas gali iplaukti ir i sisteminimo. Pavyzdiui, prastas nakties laiko apibrimas ne visada sutampa su p r i i m t u astronominiu jo supratimu. Siaurinamasis aikinimas galimas esant specialiajai normai, ribojaniai bendrosios normos veikimo srit ir daraniai iimt. Pleiamasis aikinimas galimas, kai nebaigta vardyti (slyg, a p l i n k y b i ) , ir negalimas, kai baigta vardyti. Neleistinas siaurinamasis nebaigto vardijimo aikinimas. Negalima pleiant ar siaurinant aikinti legaliai apibrt termin (legali definicij), jeigu aikinant apibrimas pleiamas ar siaurinamas.

Teiss aikinimas

133

2. Aikinimo pagal subjektus rys

Subjektas gali bti bet kuris asmuo, bet jo pateikiamas normos teisins prasms aikinimas teiss taikytojams negalioja. Atsivelgiant subjektus aikinimas yra oficialus ir neoficialus. Oficial i a i gali aikinti valstybs galiotos institucijos ir j aikinimas kitiems yra privalomas. Savo ruotu oficialus aikinimas skirstomas autentik ir deleguotj. Autentik aikinim atlieka institucija, ileidusi normin akt, ir jai speciali galiojim nereikia. Teis sutampa su teiskra, institucija gali aikinti savo ileist normin akt. Deleguotasis aikinimas pagrstas statymu, suteikianiu teis institucijai aikinti kit institucij ileistus aktus. Oficialus aikinimas gali bti kazualinis arba norminis. Kazualinis taikomas konkreiam atvejui, konkreiai bylai. Kazualinio aikinimo aktas emesnms institucijoms pateikia pavyzd, kaip reikia suprasti ir taikyti statym. emesns instancijos visada atsivelgia auktesni instancij praktik aikinant ir taikant statymus. itaip yra daroma teism praktikoje. Norminis aikinimas skirtas atitinkamos kategorijos byloms remiantis atitinkamomis normomis isprsti. Norminiu jis vadinamas todl, kad yra norminamojo pobdio ir formaliai privalomas nagrinjant byl iaikintos normos pagrindu. ia nurodoma, kaip reikia suprasti ir taikyti kitas teiss normas. Pavyzdiui, aukiausiasis teismas nutarime iaikina, kaip turi bti nagrinjamos tam tikros kategori.jos bylos ir kaip reikia suprasti atitinkamus kodekso straipsnius. Neoficial aikinim atlieka mokslo staigos, advokatai, kiti teisininkai. J aikinimas kitiems neprivalomas. Tokio aikinimo reikm priklauso nuo aikintojo autoriteto ir argument bei ivad pagrindimo. Neoficialaus aikinimo atmaina yra doktrininis aikinimas monografijose ir moksliniuose straipsniuose. ia pateikiamais komentarais gali naudotis oficialaus aikinimo subjektai. Autori argumentai ir samprotavimai gali bti naudingi teiss praktikai.

Aikinimo rezultatai gali bti ireikti samprotavimais apie teiss normos turin, jos teisiniu vertinimu ir aikinamosiomis normomis. Samprotavimu, analizuojant teiss normos turin, kas nors tvirtinama arba neigiama dl subjekt, situacij, paliepim, draudim, leidim veikti. Teisikai vertinant aikinimo rezultatas derinamas su teisine kvalifikacija. Interpretacins normos yra institucijos, turinios teis oficialiai aikinti teis, aikinimo rezultatas. Toks aikinimas vadinms norminiu, nes formuluojamas normos pavidalu, nurodant aa kitiems subjektams, kaip reikia suprasti ir taikyti statym.

IX. Teiss normos ir j rys

Teiss moksle yra skirting teiss samprat (normatyvin, sociologin (sociotarin), etatistin ir kt.). Teiss taikymui ir kitoms teiss gyvendinimo formoms didiausi reikm turi teiss kaip norm sistemos samprata. Teiss norma, vadinamoji bendroji elgesio taisykl, yra nustatyta arba sankcionuota valstybs ir saugoma nuo paeidim valstybs prievartos priemonmis. Norma yra taisykl, orientuota j ateit. Skirtingai nuo komand, paliepim, potvarki konkreiais klausimais, norma adresuota ne pavieniam asmeniui, o visai asmen grupei. Normos galiojimas nesibaigia jos vykdymu, nes ji skirta neribotam skaiiui atvej. Pritaikyta visuomeniniams santykiams ir pasibaigus moni elgesiui, ji toliau galioja. Nuo kit socialini norm teiss normos skiriasi nenutraukiamu ryiu su valstybe, nustatania arba sankcionuojania teiss normas ir saugania jas nuo paeidim. Teiss norma yra bendrojo pobdio. Ji nustato tipinius gyveninio situacij bruous, rinius poymius visuomenini santyki ir j dalyvi, kuri elges ji reguliuoja. Pati taisykl ireikta bendrja forma kaip elgesio modelis. Bendrja forma nustatytos ir prievartos priemons, taikytinos jos paeidjams. Teiss norma skirta reguliuoti ne konkret vienintel santyk, o santyki r ir tuo ji skiriasi nuo teiss taikymo akt. Sprendimas byloje yra normos pritaikymas individualiam atvejui ir santykiui, todl visada yra konkretus asmuo, jo teisi ir pareig turinys. Teiss norma yra adresuota grupei asmen, kuriems bdingi riniai poymiai (pilieiai, tvai, sutuoktiniai, tam tikra institucija). Skirtingai nuo potvarkio, adresuoto t i k s l i a i nustatytiems

136

Valstybs teorija

asmenims ir galiojanio, iki jis vykdomas (perduodamas turtas, imokama premija, baigiama statyba ir pan.), teiss norma vykdymu nesibaigia. Ji skirta ateiiai tuo atvilgiu, kad apskaiiuota ne tik esamam atvejui (santykiui), bet santyki riai, daugeliui bendrja forma apibrt atvej ir santyki (sutari, santuokos sudarymui, turto perdavimui) ir gyvendinama kiekvien kart, kai tik atsiranda joje numatyt situacij ir aplinkybi. Teiss norma, kaip ir pati teis, reguliuoja moni elges esant santykiams, kuri dalyvi ryiai yra tarpusavio teiss ir pareigos (teiss valstybinis tam tikro elgesio utikrinimas; pareigos - tam tikro elgesio btinumas, jo nesilaikymas yra paeidimas ir tada laikomos prievartos priemons). Toks visuomenini santyki reguliavimo bdas ir moni elgesio reguliavimas yra specifinis teiss gyvendinimo bruoas. Teiss normai valstyb suteikia privalomj pobd. Kai rutuliojantis visuomeniniams santykiams susidaro jos gyvendinimo slygos, santyki dalyviams atsiranda konkrei teisi ir pareig, sudarani teisin santyk. Norma, kaip teisinio santykio modelis, apskritai nustato galim vienos bsimo santykio alies elges (autorius turi teis reikalauti neliesti jo krinio, darbuotojas gauti atostog), o kitos alies - teisin pareig atlikti kokius nors veiksmus arba susilaikyti nuo j (administracija privalo suteikti atostog, be autoriaus sutikimo negalima daryti jo krinio pakeitim). Teiss normos yra nustatomos arba sankcionuojamos kompetentingos valstybs institucijos. Normoje ireikiama valstybs valia, kaip turi bti reguliuojami vienos ar kitos ries visuomeniniai santykiai. Valstybs valia adresuota visuomenini santyki dalyviams ir ie privalo derinti savo elges su normoje nustatyta pareiga ar draudimu. Norma ileidiama galimoms gyvenimo situacijoms, kai galima pasirinkti elgesio variantus, todl visuomenini santyki dalyviams, galintiems pasielgti vairiai, nurodomas reikalaujamas privalomas variantas. Specifinis teiss normos bruoas yra valstybs apsauga. Pareigos nevykdymas ar draudimo paeidimas sukelia valstybs prie-

Teiss normos ir j rys

137

vartos priemons taikym. iuo poymiu teiss norma skiriasi nuo morals, visuomenini organizacij ir kit socialini norm bei nuo kai kuri valstybs institucij aktuose esani kreipimsi ar kvietim. Valstybs prievartos priemons, taikomos norm paeidimo atvejais, yra vairios. Jomis siekiama atkurti paeist teis arba priversti atlikti neatlikt pareig ir nubausti paeidj. Kiekviena teiss norma nustato elgesio taisykl, neatsiejamai susijusi su jos gyvendinimo slygomis ir prievartos priemonmis, kad bt laikomasi jos reikalavim. ie reikalavimai (elementai, atributai) sudaro normos struktr. Normos struktr galima pavaizduoti tokiu bdu: pilieiui privalu laikytis valstybs statym, kitaip valstyb taikys teiss norm paeidjui prievartos priemones. Konkretinant iuos reikalavimus tam tikromis normoms, galima nustatyti: kas ir kokiomis slygomis turi laikytis normos, btent k reikia daryti siekiant j gyvendinti, kokiomis priemonmis valstyb saugo j nuo paeidim. Normos struktroje skiriama: hipotez (nustatomi asmenys, kuriems adresuota norma, ir aplinkybs, kuriomis ji gyvendinama), dispozicija (pati elgesio taisykl, nustatanti teisinio santykio ali teises ir pareigas), sankcija (valstybs prievartos priemons u dispozicijos paeidim). Teiss normos struktra yra neatsiejamas elgesio taisykls ryys su jos taikymo slygomis ir ribomis bei apsaugos bdais. Kai kuri autori nuomon, kad teiss normos susideda tik i dviej dali, pagrsta teiss norm ir normini akt kai kuri straipsni painiojimu. Umirtamas teiss sistemikumas, neatsiejamas elgesio taisykls ryys su jos gyvendinimo slygomis ir apsaugos nuo paeidim bdas. Teiss struktroje ireiktos teiss savybs, skirianios j nuo kit socialini reguliatori. Hipotezje nustatomos galimos, tipins, gino atveju rodomos aplinkybs, kuriomis norma gyvendinama. Hipotez ir dispozicija adresuotos santyki dalyvi protui ir valiai bei situacijoms, kai galima pasirinkti vairius elgesio variantus, taiau nustatomas variantas, atitinkantis teisje

138

Valstybs teorija

ireikt valstybs vali. Sankcija reikia valstybs gebjim priversti laikytis normos reikalavim ir atkurti j paeist. Teiss norm struktra pagrsta norm tarpusavio ryiais ir sistema. Sistemikumas yra esmin teiss savyb teiss normos neatsiejamai tarpusavyje susijusios ir nustatytais aspektais pasireikia kaip dispozicijos, turinios savo hipotezes ir sankcijas, kitais atvejais reikiasi kaip kit norm hipotezi ir sankcij elementai. Vienos normos sankcija tampa dispozicija, paeidus saugom norm ir taikant paeidjui prievartos priemon; hipotez taip pat atitinkamu aspektu tampa dispozicija, nurodania, kokiomis aplinkybmis reikia pripainti teisin reikm (eismo tais y k l i laikymasis yra pareiga (dispozicija), o policijos bauda sankcija u pareigos nevykdym). Administracins teiss paeidim bylose pareignai vertina t pai norm kitu aspektu: paeidimo apraymas bus hipotez, dispozicija bus pareiga taikyti baud statymo nustatyta proceso forma, ir neperengiant nustatyt rib; ios pareigos utikrinimo bdas (sankcija) bus neteistai ir nepagrstai priimto nutarimo byloje panaikinimas ir asmenin pareigno atsakomyb u neveiklum ar neteising statymo taikym. Su teiss sistema yra susijusi teiss norm specializacija. Baudiamoji teis ir procesas, civilinis procesas nustato sankcijas ir j taikymo tvark. Neperengiant tos paios teiss akos rib atskirus institutus iskirtos normos, nustatanios sankcijas (turtin atsakomyb civilinje teisje, drausmin darbo teisje). Itisus norm kompleksus saugo bendroji sankcija. Kai kurioms normoms nustatytos bendrosios taikymo slygos (nustatyti teiss subjektai, j statusas, norm galiojimas laiko, erdvs atvilgiu, asmenims, vairi ri turto teisinis reimas). Tokios bendros kai kuri norm nuostatos apima ir kiekvien, t. y. susijusios su kiekviena. Teiss norm rys. Pagal hipotezi ir dispozicij turinio ypatybes teiss normos klasifikuojamos atsivelgiant j galiojimo apimt. akin teiss norm klasifikacija pagal teisinio turinio dalyk, t. y. pagal normos reguliuojam santyki ris, yra

Teiss normos ir j rsys

139

pati svarbiausia. i klasifikacija yra teiss sistemos, jos padalijimo akas ir institutus pagrindas. Praktikai i klasifikacija palengvina parinkti norm, kuri reikia taikyti esamiems santykiams ir esamam atvejui sureguliuoti, o tobulinant statymus, sudaro prielaidas kodifikuoti. Teiss normos skirstomos privatins ir vieosios teiss normas. Vienos normos gina pavieni asmen ir j jungini interesus (pilietins visuomens sritis), o kitos reguliuoja valstybs, jos institucij, pareign veikl (valdios santyki, valdymo, teisingumo sritis). Civilizuotoje visuomenje, kuri pagrsta asmens teismis ir laisvmis, autonomija, iniciatyva ir verslu, teist interes gynybai yra reikmingos normos, reguliuojanios turtinius, sutartinius, kredito santykius, ir civilinio proceso normos. Pleiantis preki apyvartai, atsiranda nauj teiss ak: komercins teiss, vekseli, bank, draudimo, akcini bendrovi ir kitos. Pilietins visuomens ir valstybs skirtybs lemia j buvim ir esmines veikl reguliuojani teiss norm savybes. Valstybs institucijos ir pareigybs, kuriamos teiss pagrindu, gyvuoja ir veikia neieidamos u teiss norm rib. Joms suteikiama kompetencija, nustatoma veiklos ribos ir tikslas. Pilietins visuomens nari gyvavimo teis nelemia. Pilieiai yra teisns, t. y. gali sudaryti vairias sutartis, iskyrus draudiamas. Pilieiams leista viskas, kas nedraudiama, o pareignams leista tik tai, kas nurodyta sakyme arba iplaukia i j kompetencijos. Pilietis turi teis naudotis grybmis, kurias jis savo nuoira realizuoja arba nerealizuoja. Pareignams ir valstybs institucijoms suteikta kompetencija tikslui pasiekti. Piliei laisv pasirinkti poelgius, priimti sprendimus, turinius teisin reikm, ribojama draudimo atlikti tik neteistus veiksmus. Pareign nuoira priimant teisinius sprendimus apribota statymo nustatytais kriterijais ir tikslu, kuriam pasiekti steigta pareigyb. Piliei santykiai grindiami lygybe, autonomija, koordinacija ir nustatomi sutartimis. Vieosios teiss normos subjektams nustatomi subordinacijos santykiai.

140

Valstybs teorija

Privatins yra civilins, eimos, darbo teiss normos. Vieosios teiss yra konstitucins, administracins, finans, baudiamosios ir kitos teiss normos. Svarbi reikm turi teiss norm klasifikavimas pagal j poveikio asmenims bdus (suteikia teises, skiria pareigas, nustato draudimus). Besikurianios teiss altiniai buvo sutartys. Apibendrinant sutartis sukurtos teiss normos, nustatanios vairi teisini santyki turin. Pagal teisini santyki turin, kurio modelis yra dispozicija, ios normos skirstomos galiojamsias ir pareigojamsias. Socialin galiojamj norm prasm suteikti pilieiams ir kitiems teiss subjektams tam tikro elgesio galimyb, garantuot atitinkamomis kit asmen pareigomis. Tokios yra, pavyzdiui, teis darb, darbo umokest, poils, vietim, turtins teiss ir kitos. pareigojamj norm tikslas nustatyti privalom reikalaujam elges. Tokios yra civilins, darbo, eimos, administracins ir kitos pareigas nustatanios normos. Iskirtins teiss sistemoje yra draudiamosios, t. y. nustatanios teiss paeidim sudt ir sankcijas, normos. Draudiamosiomis normomis saugoma teistvarka, spjama ir ukertama visuomenei pavojinga ar alinga veikla. Jos nustato veiksmus ir aplinkybes, kuriuos teis siekia ne reguliuoti, o tik numatyti ir ukardyti. Kai kurie draudimai skiriami tiksliai apibrtam aplinkybi ratui (pvz., vairuotojams gerti alkohol vairuojant automobil). Dauguma draudim (udyti, vogti, prievartauti, meiti) adresuoti visiems ir kiekvienam bet kurioje situacijoje. Skirtingai nuo pareigojamj ir galiojamj norm, draudimai yra beslyginiai, nes teis nustato ne j gyvendinimo slygas, o tik retas iimtis, kai leidiama paeisti teisin draudim (neivengiamas btinumas, btinoji gintis). Pilieio teisiniame statuse draudim atitinka ne jo teisnumas ir veiksnumas, o statymo pripainimas gebjimo atsakyti u teiss paeidim (pakaltinamumas). Paeidus draudimus, juos sauganios sankcijos gyvendinamos tik teisiniais santykiais, bet pats draudimas galioja u teisini santyki rib ir nepareigoja, o udraudia. Draudimai yra skirti ne kiekvienam, o tiems asmenims,

Teiss normos ir j rys

l41

kurie link vykdyti neteist veik ir susilaiko tik bijodami sankcijos. Todl dauguma baudiamojo ir administracins teiss paeidim kodeks ir kit normini akt draudim ireikti ne kaip paliepimai, o kaip nurodymai bausti u neteist veikl. Teiss norm skirstymas galiojamsias, pareigojamsias ir draudiamsias lemia ir j formulavim norminiuose teiss aktuose. Nors bet kuri norma yra iankstinio pareigojamojo pobdio, bet daugelio norm turinyje nustatyta tik teis arba pareiga, arba draudimas. Normos skirstomos apibrtas ir santykikai apibrtas. Toks skirstymas rodo j adresat elgesio teisinio reglamentavimo laipsn ir r, j savarankikum gyvendinant normas. vairus apibrtumo laipsnis gali bti bdingas hipotezms, jeigu nustatant teiss norm gyvendinimo slygas numatyta galimyb parinkti juridinius faktus, ir dispozicijoms, jeigu nurodyti alternatyvs elgesio variantai. Su tuo yra susijs teiss norm skirstymas imperatyvias ir dispozityvias, apibdinanias hipotezs ir dispozicijos ry. Jeigu tarp aplinkybi, lemiani teiss norm gyvendinim, nurodytas teisinio santykio dalyvi sprendimas dispozicijos pagrindu (bti ar ne iam santykiui) arba jiems suteikta teis nustatyti, sukonkretinti bsimas teises ir pareigas (koks bus bsimo teisinio santykio turinys), tokios normos priklausys prie dispozityvi. Jeigu ir teisinio santykio atsiradimo pagrindas, ir jo turinys tvirtai ir detaliai nustatyti norminiame akte, tai normos priklauso prie imperatyvi. Esms atvilgiu visos dispozityvios normos yra galiojamosios, nes teisi turtojas gali jomis pasinaudoti arba nepasinaudoti, taiau jose yra apskaiiuotas apibrtumo laipsnis, teiss atsiradimo ir taikymo slygos, teiss ribos, j pasiekimo tvarka. Teiss norm skirstymas imperatyvias ir dispozityvias rodo vairi visuomenini santyki reglamentavimo smulkmenikumo laipsn, teis taikanioms staigoms laisvos nuoiros leidim arba neleidim ir atsirandani teisini santyki dalyviams - leidim arba neleidim pasirinkti elgesio variantus. Nemaai santyki ir j dalyvi elges nustato imperatyvi ir dispozityvi norm kom-

142

Valstybs

teorija

pleksas. vairias j susiejimo formas ir bdus lemia btinyb tiksliai suderinti daugybs visuomenini santyki vairi aspekt teisin reglamentavim (ypa teisi, susijusi su materialij grybi disponavimu, valstybs prievartos taikymu, visuomenini santyki dalyvi laisve, savarankikumu ir aktyvumu). Teiss norm imperatyvumo iraikos forma yra kategoriki paliepimai, apibrtumas (terminai, apimtys, periodikumas, procentai ir pan.) ir kokybikumas (turto ri vardijimas, veiksm apraymas, j atlikimo tvarka ir pan.), teiss normos taikymo slygos ir gyvendinimo bdai, nenurodyt veiksm draudimas. Teiss norm dispozityvumas pasireikia galimybe elgtis kitaip, nei nustatyta normoje, usibrti norim pasiekti tiksl ir panaiai. Savotikai isiskiria blanketins normos, paprastai esanios imperatyvios, bet j dispozicijoje yra kintamas elementas taisykls, esanios periodikai atnaujinamuose aktuose (eismo taisykls, technins normos, natralaus sumajimo normos ir pan.). Taikant blanketins normas, reikia atsivelgti akt, kur blanketini norm dispozicij trauktos atitinkamos taisykls, ileidimo laik. Kai kuri blanketini norm negalima taikyti be morals kriterij, pavyzdiui, atsakomybs u eidim. Hipotezje nustatomos normos galiojimo ir taikymo ribos (apimtis), o dispozicijoje reguliuojamojo poveikio moni elgesiui ir visuomeniniams santykiams bdas, tuo tarpu sankcijoje yra normos apsaugos nuo paeidim bdas. Sankcija yra norminis valstybs prievartos priemoni, taikom teiss paeidim atveju, kompleksas ir kartu pateikia teisin t paeidim vertinim. Pagal teistvarkos apsaugos bd sankcijos skirstomos dvi pagrindines ris: teiss atkrimo (prievartinis pareig atlikimas, teisi atkrimas) ir baudiamsias (numatanias paeidj teisi ribojim, speciali pareig skyrim, oficial pasmerkim). Teiss atkrimo sankcijomis saugomos teiss normos, kuri paeidimo padarinius galima paalinti ar sumainti valstybs prievartos priemonmis. ios sankcijos absoliuios arba j dydis nustatytas i anksto inomomis ribomis. Jos taikomos, i k i bus ar-

Teiss normos ir j rys

143

kurtos paeistos teiss, atliktos neatliktos pareigos, likviduota neteista padtis (neteisto sakymo atleisti i darbo panaikinimas, tarnautojo grinimas darb, priverstins pravaiktos apmokjimas, nevykdyto sprendimo vykdymas). Baudiamosios sankcijos taikomos u nusikaltimus. Jos yra santykikai apibrtos ir nustato arba prievartos priemoni alternatyv (pataisos darbai arba bauda), arba j rib (kalti iki dvej met arba nuo dvej iki penkeri met), arba galimyb taikyti pagrindin ir papildom bausmes. Santykin i sankcij apibrtum lemia btinumas taikant teiss paeidjui konkrei bausm atsivelgti kalts form, paeidimo padarinius, asmens savybes ir panaiai. Be to, galioja taisykl, kad grietesn bausm apima lengvesn, nra aritmetins bausmi sudties. Dauguma teiss norm, numatani sankcijas, taikomos ypatinga proceso forma, utikrinania tiesos nustatym byloje, nuosprendio teistum ir pagrstum. Proceso forma taikoma gyvendinant ir daugel kit norm. Atsivelgiant tai yra skiriamos materialiosios teiss normos (itaip vadinamos normos, nustatanios teisi, pareig ir draudim turin, skirtos tiesiogiai reguliuoti visuomeninius santykius) ir proceso normos (nustatanios materialij norm apsaugos ir gyvendinimo procedr). Materialiosios teiss normos reguliuoja socialinius, politinius, turtinius santykius. Jos nustato pagrindines asmens teises ir pareigas, reguliuoja jo turtinius santykius su kitais monmis, vairiais visuomeniniais junginiais ir valdios bei valdymo institucijomis. Materialiosios normos taip pat nustato valstybs institucij struktr, kompetencij ir santykius. Proceso normos tvirtina materialiosios teiss normose nustatyt teisi forminimo ir gynybos tvark, taip pat valstybs institucij ir pareign veikimo taikant teiss normas tvark. Materialiosios normos sudaro visuomens ir valstybs teisin pagrind. Proceso normos nustato materialij norm apsaugos, j gynybos ir paeist teisi atkrimo bdus, utikrina visuomenje ir valstybje teistumo reim.

144

Valstybs

teorija

Teiss norm klasifikavimas kartais siejamas su normini akt teisine galia, valstybs institucij kompetencija. Toks klasifikavimas tinka sjunginms valstybms, nes jose centrini (sjungos) institucij teiss normos pirmauja, kai sjungos nari normos prietarauja sjunginms normoms. Vadovliuose normos kartais skirstomos reguliacines ir apsaugines. Toks skirstymas ginytinas, nes ta pati norma vienu atveju yra reguliacin, o kitu atveju apsaugin. Teisinis visuomenini santyki reguliavimas btinai apima ir j apsaug. Valstybs prievartos taikymas siekiant teiss apsaugos yra detaliai reguliuojamas ir yra tikslesnis nei kitose valstybs aparato veiklos srityse. Kai kuri teiss teoretik silymas skirstyti teiss normas definicines, apraomsias, siuniamsias bus ne teiss norm, o normini teiss akt straipsni klasifikavimas.

X. Teiss sistema
Teiss literatroje vyrauja nuomon, kad teiss sistema tai ekonomins ir socialins santvarkos nulemta teiss struktra, ireikianti vidin teiss norm suderinamum ir kartu j skirstym pagal akas ir institutus. Teiss sistema susidaro ne spontanikai, o sveikaudama su esamais visuomeniniais santykiais. Esama socialin visuomens ir valstybs santvarka galiausiai nustato tam tikr teiss sistem. Teiss sistema parodo, i koki dali susideda teis ir kaip tos dalys tarpusavyje sveikauja. Teiss sistemos pagrind sudaro teisiniai paliepimai, grupuojami viduje kaip itisins kompozicijos. Teisiniai paliepimai teiss sistemoje atspindi teiss norm objektyvum, j suderinamum, vienov ir skirtybes, gebjim atsiriboti ir panaiai. Teiss normos utikrina teiss sistemos dinamikum, padaro jos elementus kintamus ir itaip utikrina visos teiss sistemos pastovum. Keiiantis visuomeniniams santykiams, kyla ir nauj teiss norm, atspindini tuos pokyius, btinumas. Teiss sistema papildoma kokybikais struktriniais elementais, galiniais atsiriboti pagal reguliuojam visuomenini santyki, proces specifik. Reikia skirti svokas teiss sistema ir teisin sistema, Teisin sistema yra plati, vis teisin visuomens organizacij apimanti kategorija. Ji suvokiama kaip visuma tarpusavyje susijusi ir i vidaus suderint teisini priemoni, kuri padedama valstyb teiss normomis veikia visuomeninius santykius. Teiss sistema yra sudedamasis teisins sistemos komponentas ir itisinis vidinio pobdio reikinys. Struktriniai teiss sistemos elementai yra teiss norma, teiss aka, posakis, institutas, subinstitutas.

146

Valstybs teorija

Teiss norma yra pirminis teiss sistemos elementas. Tai valstybs nustatyta arba sankcionuota bendrai privaloma, formaliai apibrta elgesio taisykl, suteikianti reguliuojamo santykio dalyviams subjektines teises ir nustatanti jiems teisines pareigas. Teiss normos reguliuoja tik tuos visuomeninius santykius, kuriuos esamu momentu btina reguliuoti ir kurie yra svarbs valstybei. Teiss aka tai viduje teiss sistemos atsiskyrusi gimining teiss norm, reguliuojani tam tikr artim visuomenini santyki srit, visuma. Giminingi vienos ar kitos srities visuomeniniai santykiai suponuoja atitinkam teiss ak (civilins, baudiamosios ir kt.). Visos teiss akos tarpusavyje susijusios, organikai vientisos, nors ir nelygiareikms. Socialiniai ir ekonominiai pokyiai lemia naujos teiss akos susidarym. Pamau kaupiasi vieno tipo normin mediaga, j reikia vienodinti ir atriboti (atsirado mokesi, muit, bank teis ir pan.). Dideli teiss ak viduje isiskiria posakiai, apimantys kelet tos akos institut. Posak sudaro grup teiss norm, turini bendras principines nuostatas, bdingas keletui teiss akos institut. Pavyzdiui, civilinje teisje tai autoriaus teis, valstybs teisje rinkim teis ir panaiai. Teiss institutas yra objektyviai vienos teiss akos viduje atsiskyrusi arba keletoje ak tarpusavyje susijusi teiss norm, reguliuojani nedidel grup rini gimining santyki, visuma. Institutas yra sudedamoji teiss akos grandis. Jis reguliuoja ne vis gimining visuomenini santyki visum, o tik tam tikrus j aspektus ir ypatybes. Teiss institutai klasifikuojami vairiai. Pagal teiss akas institutai skirstomi civilinius, baudiamuosius, administracinius ir panaiai. Taip pat skirstomi materialiuosius ir proceso, akinius ir tarpakinius, paprastus ir sudtingus, reguliavimo ir apsauginius. Sakinis institutas susideda i vienos konkreios teiss akos norm, o tarpakinis i dviej ar daugiau teiss ak norm. Paprastas institutas neturi joki struktrini padalini, o sudtingo struktr eina smulks savarankiki dariniai.

Teiss sistema

147

Teiss akos viduje tarp institut gali bti subordinacijos, pavaldumo santykiai. Tam tikros didelio teiss instituto dalys neretai sudaro savarankikus padalinius, vadinamuosius subinstitutus, pavyzdiui, yra finansins drausms, darbo drausms, turtins atsakomybs subinstitutai.

1. Materialioji ir proceso teis

Vis teiss ak norm paskirtis yra reguliuoti visuomeninius santykius atsivelgiant valstybs udavinius ir funkcijas. Valstyb, ileisdama teiss norm, nustato ir jos gyvendinimo form ir kartu reguliuoja atitinkam subjekt veikl taikant ir gyvendinant teiss normas. itaip atsiranda iskirtins teiss normos, kurios pagal pobd skiriasi nuo materialij paliepim ir vadinamos proceso normomis. Jos sudaro proceso teiss akas. Proceso ir materialioji teis sveikauja kaip forma ir turinys. Proceso norma yra materialiosios teiss normos gyvendinimo ir iraikos forma. Pagrindin proceso norm ypatyb yra j subjektikumas, o materialiosios teiss normos yra objektyvios. Proceso normos reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandanius gyvendinant vis teiss ak normas. Todl yra tokie procesai: civilinis, baudiamasis, administracinis, konstitucinis. 2. Teisinio reguliavimo dalykas ir metodas teiss skirstymo akomis ir institutais pagrindas Teisinio reguliavimo dalyko struktr sudaro: reguliuojam visuomenini santyki subjektai ir objektai; socialiniai faktai, suponuojantys atitinkam santyki atsiradim; praktin moni veikla. Skirstyti teiss akas tik pagal dalyk yra per maa, nes bt apibdinta tik visuomenini santyki sistema, todl reikia pridti ir teisinio reguliavimo metod. Teisinio reguliavimo metodas yra teiss poveikio visuomeniniams santykiams bdas, metod ir priemoni visuma. Dalykas yra materialiosios teiss nor-

148

Valstybs teorija

m atribojimo pagal teiss akas kriterijus, o metodas yra papildomas kriterijus, nes jis ivestinis i dalyko. Btent dalykas lemia btinum iskirti vien ar kit teiss ak, o kai aka jau apibrta, randamas ir atitinkamas reguliavimo metodas, nemaai priklausomas nuo statym leidjo valios. Visuomenini santyki, reguliuojam konkreios teiss akos normomis, specifika reikalauja taikyti tam tikr metod, o jis kiekvienoje teiss akoje yra kitoks. Teisinio reguliavimo metodas turi savo struktrinius komponentus: a) reguliuojam santyki rib nustatymas; b) atitinkam normini akt, numatani subjekt teises ir pareigas, ileidimas; c) teisminio ir veiksnumo suteikimas visuomenini santyki dalyviams, kad ie galt bti teisini santyki dalyviai; d) teiss nuostat paeidimo atveju - teisins atsakomybs priemoni nustatymas. Teisinio reguliavimo metodas tai teisins priemons, kuriomis valstyb veikia visuomenini santyki dalyvi valin elges. Greta bendrojo teisinio reguliavimo metodo yra konkrets, bdingi tam tikrai teiss akai. Prie toki priklauso: imperatyvusis, dispozityvusis, skatinimo, rekomendacinis, teisinio santykio ali lygybs ir autonomijos, tikinimo ir prievartos. Imperatyvusis yra paliepim metodas, jam bdingos draudiamosios normos, taikomos baudiamojoje, administracinje teisje ir pasitaikanios kitose teiss akose. Dispozityvusis metodas leidia santyki subjektams neperengiant statymo rib pasirinkti elgesio variantus (civilinje, prekybos teisje). Skatinimo metodas (premijos, apdovanojimai) bdingas darbo teisei (stimuliuoja materialj ir moralin suinteresuotum tobulinti savo kvalifikacij, gyti nauj profesij). Teisinio santykio ali lygybs ir autonomijos metodas bdingas proceso teisei. Iekovo ir atsakovo padtis statymo ir teismo atvilgiu yra vienoda, j santykiai savarankiki. Agrarinje teisje aptinkamas rekomendacinis metodas, kai valstyb palaiko santykius su kininkais ir bendrovmis.

Teiss sistema

l49

tikinimo ir prievartos metodai yra bdingi teisei apskritai ir jos akoms. itaip mginama paveikti moni smon ir j poelgius. Visi vardyti metodai, nors yra vairs ir santykikai svarankiki, tarpusavyje susij ir taikomi derinant vien su kitu.

3. Teiss sistema ir statym sistema, j santykis ir tarpusavio ryys

Teiss sistema ir statym sistema yra glaudiai tarpusavyje susijusios savarankikos kategorijos ir sudaro du teiss esms aktus. Jie sveikauja kaip forma ir turinys. Teiss sistema turinio atvilgiu yra vidin teiss struktra ir atitinka reguliuojam visuomenini santyki pobd. statym sistema yra iorin teiss forma, ireikianti jos altini tvark, t. y. normini teiss akt sistem. Teis neegzistuoja u statym, nes plaiuoju poiriu statymai yra teis. Teiss struktra yra objektyvaus pobdio ir nulemta visuomens ekonominio gyvenimo pagrindo. Ji negali bti tvarkoma statym leidjo savivale. Teiss sistemos atnaujinimas susijs su visuomenini proces tobuljimu ir raida, todl ir atsiranda nauj teiss institut ir ak. Teiss normos sudaro vis kit teiss sistemos struktrini element teisin pagrind ir yra j jungiamoji grandis. Teiss norma atspindi socialin tikrov, jos lygmen ir kylanius naujus poreikius. Teiss sistemos struktros nemanoma isamiai ir tiksliai iaikinti be teiss iorins formos ir statym sistemos organikos vienovs. statymai yra teiss norm egzistavimo forma, priemon, suteikianti joms apibrtum ir objektyvum, organizuojanti jas ir sujungianti konkreius teiss aktus. Taiau statym sistema - tai ne paprasta teiss akt visuma, o diferencijuota j sistema, pagrsta struktrini element koordinavimu ir subordinacija. Toki statym tarpusavio ry utikrina v a i r s veiksniai, o svarbiausi i j yra reguliavimo dalykas ir statym

150

Valstybs

teorija

leidjo suinteresuotumas racionaliai ir kompleksikai sutvarkyti teiss altinius. Sakinis teiss atskirumas aukiausias statym sistemos lygmuo. Jis atspindi teisinio reguliavimo turinio ypatybes. statym sandara suvokiama kaip posistem todl, kad ji yra objektyviai egzistuojanios teiss struktros iorin iraika. Teiss struktra statym leidjui yra objektyvus dsningumas. Todl sudarant statym sistem, normini teiss akt struktr, neivengiamai reikia turti galvoje savarankikas teiss akas, posakius, institutus ir teiss normas. Taiau teiss sistema ir statym sistema nra tapats dalykai. Jos i esms skiriasi ir yra santykikai savarankikos. Pirminis teiss sistemos elementas yra norma, o pirminis statym sistemos elementas yra norminis teiss aktas. Teiss akos normos - tai tarsi statybin mediaga, i kurios sudaroma tam tikra statym leidybos aka. Taiau, sudarant kiekvien statym leidybos ak, teiss normos vairiai derinamos atitinkamame norminiame akte, todl statym leidybos akos ne visada sutampa su teiss akomis ir toks nesutapimas yra dvejopas: vienais atvejais teiss aka yra, o statym leidybos akos nra (finans, socialinio aprpinimo, agrarin teis ir kt.). Tokios teiss akos nekodifikuotos, o galiojanti normin mediaga iskirstyta po vairius teiss aktus, kuriuos reikia kodifikuoti. Nepaalinta ir atvirktin padtis, kai statym leidybos aka egzistuoja be teiss akos (muit statymai, oreivysts kodeksas). Idealus variantas, kai teiss aka ir statym leidybos aka sutampa (civilin, baudiamoji, darbo, administracin teis). Yra ir kompleksini teiss ak, susidariusi suderinus administracins, civilins ir kai kuri kit ak normas (kiniai statymai). statymai apimties atvilgiu yra platesni u teiss sistem, nes j turinyje yra nuostat (programini teigini, akt ileidimo tiksl, motyv ir pan.), kuri negalima priskirti prie teiss. Teiss sistemos skirstymo akomis ir institutais pagrindas yra dalykas ir reguliavimo metodas, todl teiss akos normos yra vienars. statym akos reguliuoja atitinkamas valstybs gyveni-

Teiss sistema

151

mo sritis, jos iskiriamos tik dalyko reguliavimu ir neturi vieno reguliavimo metodo. Be to, statym akos dalyko struktr sudaro labai vairs santykiai, todl statym aka nra tokia vienar kaip teiss aka. Vidin teiss sistemos ir statym sistemos struktra nesutampa. Vertikali statym sistemos struktra sudaryta pagal atitinkam normini akt teisin gali ir juos ileidusios institucijos kompetencij (valdios institucij aktai ir valdymo institucij aktai). Vertikali yra teiss sistemos skirstymo normomis, akomis, institutais struktra. statym sistemos horizontalios struktros pagrind sudaro horizontals statym sudedamj element ryiai ir jie yra ivestiniai i reguliavimo dalyk sudedamj dali tarpusavio ryi. Esant tokiai struktrai, statym leidybos akos nesutampa su teiss akomis ir j yra daugiau negu teiss ak. Teiss sistema yra objektyvaus pobdio, o statym sistema labiau priklausoma nuo statym leidjo valios. Teiss sistemos objektyvumas paaikinamas tuo, kad ji savaime ireikia visuomenini santyki ris ir j aspektus, kurie diferencijuotai pasireikia moni elgesiu. Taiau ir statym subjektikumas santykinis, nes ir juos lemia objektyvs socialiniai ekonominiai procesai. statym sisteminimas valstybs institucij veikla tvarkant statymus, sudarant sklandi ir logik j sistem. Nustaius teising teiss sistemos ir statym sistemos santyk, lengviau rasti statymus, mainti j, derinti juos ir teisingai taikyti praktikai.

4. Teiss ak apibdinimas. Funkciniai tarpakiniai ryiai

Teiss sistema - tai ne vienodo lygio ak visuma. Teis turi hierarchijos (subordinacijos) struktr ir kelet klod: 1) integruojamosios ir dalykins teiss akos. Prie integruojamj priklauso tarptautin vieoji ir privatin bei konstitucin teis, o prie dalykini - visos kitos teiss akos; 2) pagrindins (fundamentins) ir specializuotos; 3) materialiosios ir proceso; 4) pozity-

152

Valstybs teorija

viai reguliuojanios ir apsaugins; 5) vieoji ir privatin teis. Visos akos priklauso nuo konstitucins teiss, nes ji yra teiss sistemos kamienas. Konstitucins teiss dalykas yra visuomens socialiniai ekonominiai ir politiniai pagrindai. Tai santyki sistema visuomen, valstyb ir asmuo. Konstitucins teiss funkcijos: nustatyti valstybs status ir funkcijas, tvirtinti valdios struktras ir j vienov, utikrinti asmens laisvs priemones valstybs, visuomens ir asmens santyki sistemoje; garantuoti teiss virenyb statymams ir reguliuoti statymin reim kaip teiss form; nustatyti statym leidybos tvark. Kad bt gyvendinamos ios funkcijos, visos kitos teiss akos turi paklusti konstitucinei teisei. Kitos teiss akos sudaro dvi grupes: tiesiogiai reguliuojanios vairias visuomenini santyki sritis ir organizuojanios, aptarnaujanios santyki reguliavim. Materialioji teis reguliuoja dalykinius (materialiuosius) santykius. Siame kontekste tiek tarptautin, tiek konstitucin teis bus materialioji. Taip pat materialioji bus administracin, agrarin, vandens, mik, finans, civilin, darbo, eimos, baudiamoji, ekologin teis. Kuriasi socialinio draudimo, kosmoso, muit, biudeto teis. Pagal teisinio reguliavimo metodus ir vaidmen teiss akos skirstomos fundamentines (pagrindines): tai konstitucin, administracin, civilin, baudiamoji; ir specialias (apsaugines): tai ekologin, mik, vandens, eimos, pataisos darb ir kita teis. Skiriamos vadinamosios kompleksins teiss formos, pavyzdiui, agrarin apima keleto teiss ak normas: administracins, civilins, finans, darbo; komercin teis apima finans, kredito, tarif reguliavimo, civilins ir kit teiss ak normas. Proceso teis yra organizacin. Tai norm, reglamentuojani teisines procedras sprendiant ginus ar nustatant atsakomyb, sistema (administracinio, baudiamojo ir civilinio proceso). Prie vieosios teiss priskiriamos reguliuojam santyki sistemos, kur vienas i subjekt yra valstyb, atstovaujama kompe-

Teiss sistema

153

tenting institucij. io teiss akos komplekso dalykas yra bendri (vieieji) interesai. Privatin teis reguliuoja privaius interesus: turtinius, santuokos ir eimos (civilin, eimos, i dalies darbo teis). Administracin teis reguliuoja valstybs valdymo, vykdomj tvarkomj veikl, taip pat pareign ir visuomenini organizacij veikl. Civilin teis reguliuoja turtinius ir asmeninius neturtinius santykius. Darbo teis reguliuoja visuomeninius darbo santykius ir glaudiai su jais susijusius kitus visuomeninius santykius. Finans teiss dalykas yra finansiniai santykiai (biudetas, mokesiai, kreditai, paskolos). Agrarin teis apima normas, reguliuojanias emnaudos ir emtvarkos klausimus. Baudiamoji teis apima normas, utikrinanias visuomenins ir valstybins santvarkos, nuosavybs, asmens teisi apsaug, teistvarkos palaikym. Baudiamojo proceso teis apima normas, nustatanias baudiamj byl nagrinjimo tvark. Civilinio proceso teis reguliuoja civilini byl nagrinjimo ir teismo sprendim vykdymo tvark.

5. Nacionalins ir tarptautins teiss santykis

Tarptautin teis yra kiekvienos valstybs nacionalins teiss sudedamoji dalis. Si integracija vyksta valstybei sudarant vairias tarpvalstybines sutartis, pasiraant deklaracijas, stojus tarptautines organizacijas. itaip tarptautin teis traukiama nacionalins teiss struktr. Tarptautin teis vis labiau tampa pasaulin, kadangi tenka sprsti globalias problemas.

6. statym sisteminimas
Sisteminimas yra nuolatin galiojanios teiss sistemos raidos ir tvarkymo forma. Civilizuotoje valstybje vairios valstybs insti-

154

Valstybs

teorija

tucijos leidia daug normini akt. Dl besikeiianios teiss sistemos, jos raidos ir tobulinimo, nauj normini teiss akt leidybos ir j pakeitim reikia tvarkyti vis galiojani normini akt kompleks, stambinti juos, sudaryti atitinkam mokslin sistem ir ileisti statym rinkinius. Sisteminimas yra reikalingas tolesnei statym leidybai. Galiojani akt analiz, teisini paliepim (nuostat) grupavimas pagal atitinkam schem, vientisos vidins akt sistemos sudarymas padeda alinti spragas, pasenusias normas ir prietaravimus. Sudaryta sistema utikrina galimyb geriau gyvendinti teis, operatyviai rasti ir teisingai aikinti reikiamas normas. Sisteminimo samprata apima keturias savarankikas teisins veiklos formas: a) galiojani teiss akt pasirinkimas, j nagrinjimas ir paskirstymas pagal atitinkam sistem (normini akt apskaita); tok darb atlieka valstybs institucijos, mons, firmos ir kitos staigos bei organizacijos; b) normini akt rink i n i rengimas ir ileidimas (statym inkorporavimas); c) sustambint teiss akt rengimas ir primimas, sujungus imtyt akt, ileist vienu klausimu, normas (statym konsolidavimas); d) nauj teiss akt rengimas ir primimas, traukiant pasiteisinusias ankstesni akt normas ir naujas normas (kodifikavimas). Normini akt apskaita. Gerai sutvarkyta statym apskaita yra btina vykdomj institucij kasdienei veiklai kvalifikuotai taikant teiss normas, taip pat moni administracijos, vairi firm darbui. Apskaita ypa svarbi teismo ir prokuratros darbe. Tokia apskaita yra reikalinga ir kvalifikuotam statym ir kitoki teiss akt projekt rengimui, vairi rinkini sudarymui. Be jos sunku bt rengti suvestinius kodifikacinius aktus, nustatyti btinus pakeisti aktus ar pripainti nustojusiais galios, parengti normini akt projekt ivadas. Nesant tinkamos teiss akt apskaitos, sunku teisikai viesti ir mokyti. staigos ir organizacijos vykdo apskait siekdamos patenkinti savo reikmes ir aprpinti teisine informacija kitas staigas ir asmenis.

Teiss sistema

155

Normini teiss akt apskaitos principai yra: 1) informacijos isamumas, sprag ir praleidim nebuvimas; 2) normini teiss akt oficiali altini tikrumas ir padaryt pakeitim fiksavimas laiku; 3) patogumas naudotis, galimas operatyvus reikiam ini radimas. Paprastas statym apskaitos bdas yra normini akt rekvizit fiksavimas specialiuose urnaluose (urnalin apskaita). itaip daroma chronologijos, abcliniu dalykiniu arba sisteminiu dalykiniu principais. Chronologijos principas reikia, kad visi reikiami apskaitai aktai registruojami urnale pagal j primimo datas. Skirtingos galios aktai (statymai, dekretai, nutarimai) registruojami atskirai. Abclin dalykin registracija yra tobulesn ir aktai fiksuojami pagal dalykines antrates abcls tvarka. Optimali urnalins apskaitos forma temin dalykin, kai urnale skyri antrats nustatomos pagal statym skirstym akomis ir teiss institutais. urnalin apskaita taikoma, kai reikia nedaug akt ir neplati problematika. Kartotekin apskaitos forma. Upildytos aktais kortels sutvarkomos pagal atitinkam sistem. Tokia apskaita buvo taikoma centrinse valstybs valdios, valdymo ir teismo institucijose, taip pat didelse staigose ir organizacijose, kurios pagal veiklos pobd turi vadovautis daugybe normini akt ir turti plai teisin informacij. Kortelse gali bti ufiksuoti pagrindiniai akto rekvizitai (ris, pavadinimas, ileidimo data, vieta, kur paskelbtas) arba visas jo tekstas. Atitinkama kortel randama automatiniu bdu. Korteli sistema leidia koreguoti pasikeitus kortelje esanio teiss akto tekstui. Kortels idstomos chronologijos, abcliniu dalykiniu arba akiniu principais. Geriausias yra akinis dalykinis korteli idstymas pagal atitinkamus skyrius, poskyrius, paragrafus ir statym skirstym teiss akomis ir institutais. Treioji teiss akt apskaitos forma yra galiojani kontrol i n i tekst vedimas, t. y. kai oficialiuose teiss a k t leidiniuo-

156

Valstybs t e o r i j a

se ymimas panaikinimas, pakeitimas, papildymas, nurodant aktus, kuri pagrindu daromos atymos. Dabar vis plaiau taikoma automatin (kompiuterin) statym apskaita. Kompiuteryje telpa visi alies teiss aktai. Reikiam ini galima gauti labai greitai. Toki sistem sukr JAV profesorius D. Horthis penktajame deimtmetyje. Inkorporavimas. Tokia sisteminimo forma norminiai aklai (atitinkamo lygio) visikai ar i dalies sujungiami vairius rinkinius atitinkama tvarka (chronologijos, abcline, sistemine dalykine). Inkorporavimas yra nuolatin valstybs ar kit staig veikla siekiant palaikyti statymus galiojanius, utikrinti j prieinamum ir susipainim su jais, aprpinti subjektus informacija apie statymus ir galiojanias j redakcijas. Inkorporavimo ypatyb ta, kad rinkin traukiamuose teiss aktuose nedaromi pakeitimai ir j teisinio reguliavimo turinys i esms nekeiiamas. i inkorporavimo savyb skiria j nuo kodifikavimo ir konsolidavimo. Taiau kartais normini akt turinio idstymo forma keiiama, nes inkorporavimas nra akt atkrimas tik pirmine j redakcija. Dedant akt rinkin, atsivelgiama jo pakeitimus ir papildymus, paalinami nustoj galioti straipsniai ar skyriai arba faktikai netaikomi straipsniai. tok rinkin traukiami visi vlesni pakeitimai ir papildymai, nurodant oficialius rekvizitus akt, kuriais koreguota. Taip pat paalinami nenorminiai paliepimai ir laikinos normos, kuri galiojimas baigsi. Inkorporavimas pagal ileidiam rinkini teisin gali skirstomas oficialj, oficiozin (pusiau oficialj) ir neoficialj. Oficialusis atliekamas teiskros institucijos vardu arba jos pavedimu, arba institucija savo sankcija patvirtina sudaryt rinkin. Toks rinkinys oficialus, juo galima vadovautis, norminiai aktai tolygs oficialiems altiniams, jais vadovaujamasi kuriant ir taikant teis. Oficialus rinkinys turi pirmenyb prie anksiau ileistus paskelbtus teiss aktus, nes jame yra tik galiojantys aktai. tok rinkin nepatenka netek galios, pasen, faktikai neveikiantys, prietaraujantys vlesniems statymams aktai, o i da-

Teiss sistema

157

lies prietaraujanius raomi pakeitimai. Priimami nauji statymai, alinantys buvusias spragas, paalinama daugyb akt tuo paiu klausimu ir pakeiiama konsoliduotu aktu. Oficiozinis (pusiau oficialusis) inkorporavimas pavedamas teiskros institucijos specialiai galiotai staigai. Pavyzdiui, teisingumo ministerijai pavedama sudaryti r i n k i n , bet teiskros institucijos netvirtina, todl tekstai negauna oficialaus pobdio. Neoficialj inkorporavim atlieka inybos, organizacijos, valstybins ar privaios leidyklos, mokslo staigos ir panaiai savo iniciatyva. Tai nra teiss altiniai. Tokiais rinkiniais negalima vadovautis taikant teis. Pagal teisins mediagos dstymo bd visus rinkinius galima skirstyti chronologinius ir sisteminius. Chronologiniuose teiss aktai idstyti nuosekliai pagal j ileidimo datas, o sisteminiuose pagal teminius skyrius atsivelgiant akto turin, o skyriuose aktai dstomi dalykiniu principu. I pradi dstomi aukiausios teisins galios ir turintys pagrindines, principines normas vienu ar kitu klausimu aktai, o paskui dstomi konkretinantys, ipltojantys ir detalizuojantys pagrindines normas aktai. Pagal normins mediagos apimt statym inkorporavimas gali bti visuotinis, kai surenkami visi alies statymai, ir dalinis, kai surenkami tam tikros statym leidybos akos ar teiss instituto valstybs veiklos srities statymai tam tikrais klausimais. statym konsolidavimas. Ilgainiui atsiranda daug statym, reguliuojani t pat dalyk. Toki teiss akt paliepimai kartojasi, o kartais prietarauja vieni kitiems. Todl tenka toki daugyb akt naikinti, juos stambinti, sudaryti tam tikrus blokus. iam reikalui ir atliekamas statym konsolidavimas. Tai tokia sisteminimo forma, kai deimtys normini akt tuo paiu klausimu sujungiami vien akt. Toks aktas patvirtinamas statym leidiamosios valdios kaip naujas, tampa teiss altiniu, o kiti aktai pripastami netekusiais galios. Konsolidavimas tai tam tikras teiskros bdas. Jo ypatyb, kad sustambintas aktas nekeiia teisinio reguliavimo turinio ir nedaro pakeitim galiojaniuose statymuose.

158

Valstybs teorija

Rengiant konsolidavimo akt, visos ankstesni akt normos idstomos loginiu nuoseklumu ir parengiama bsimo akto struktra. Paalinami prietaravimai, pasikartojimai, pataisomi terminai, o artimos turinio atvilgiu normos sujungiamos j vien straipsn. statym kodifikavimas. Kodifikuojant statymus, galiojantys norminiai aktai i pagrind pertvarkomi, suderinami, o pasen paalinami. Pasiteisinusios teiss normos sujungiamos ir susisteminamos, j turinys atnaujinamas, kad bt visikai reguliuojama viena ar kita santyki sritis. Kodifikavimo tikslas perirti galiojanias teiss normas, paalinti prietaravimus ir neatitikimus. Kodifikavimas yra teiskros forma, kai kuriamos naujos normos, naikinanios buvusias spragas, tenkinanios visuomenins praktikos poreikius, pakeiianios pasenusius paliepimus naujais. Kodifikavimas yra statym leidybos tobulinimas. Jos rezultatas naujas suvestinis statyminis aktas (stabilaus turinio kodeksas), pakeiiantis anksiau galiojusius aktus. Kodifikavimo bruoai: 1) kodifikuojant formuluojamos normos, reguliuojanios svarbiausius visuomens gyveninio klausimus, nustatanius vienos ar kitos teiss akos pagrindus; 2) toks aktas reguliuoja plai visuomenini santyki srit (turtinius, darbo, eimos, kovos su nusikalstamumu); 3) kodifikacinis aktas, kaip statym tobulinimo bdas, yra suvestinis, sutvarkantis tarpusavyje susijusi paliepim visum; j i s vientisas, apimantis gyvenime patikrintas normas ir naujas taisykles, btinas visuomens raidai; 4) kodifikuojant sukuriamos pastovios, ilgalaiks normos; 5) kodifikavimo dalykas nustatomas pagal teiss sistemos skirstym akas ir institutus; kodifikavimas sustiprina normini teiss akt sistem, j vienov ir suderinamum; kodifikacinis aktas yra tarpusavyje susijusi norm i n i akt, sudarani tam tikr teiss ak, posak arba atskir teiss institut, sistemos pagrindas; 6) kodifikacinis aktas yra sudtingos struktros, tai tam tikras statym blokas, utikrin a n t i s tikslesn n o r m i n i p a l i e p i m sistem, kuria patogiau naudotis.

Teiss sistema

159

Teiss literatroje yra skinamos kelios kodifikavimo rys: 1) visuotinis kodifikavimas suprantamas kaip itisa serija kodifikacini akt pagal pagrindines teiss akas ir jungtins, i vidaus suderintos toki akt sistemos (kodeks kodekso) sudarymas; 2) akinis kodifikavimas, apimantis vienos teiss akos (civilins, baudiamosios, darbo) statymus; 3) specialusis (kompleksinis) kodifikavimas ileidimas akt, reguliuojani vien ar kit teiss institut (mokesius, muitus, mik naudojim ir pan.). Kodifikaciniai aktai yra vairi form: teiss pagrindai - tai vadovaujantys pradai, utikrinantys vis teiss akos ar instituto norm ry ir suderinamum; daniausiai praktikai naudojamas kodifikacinis aktas - kodeksas, tai didelis suvestinis aktas, detaliai ir konkreiai reguliuojantis tam tikr santyki srit, jis apima arba visas teiss akos normas (Baudiamasis kodeksas) arba svarbiausi j dal (Civilinis, Darbo kodeksai). Greta principini ir definicini norm kodekse formuluojama tiesioginio reguliavimo normos, konkrets elgesio variantai. Kodeksai gali bti akiniai arba kompleksiniai (tarpakiniai). Sakiniai reguliuoja konkrei santyki srit, nustatani teiss skirstym akas ir institutus. Kompleksiniai kodeksai sistemina ne pagal akas surinktas teiss normas, o sujungtas kitu pagrindu (pagal valstybs veiklos sritis, kio akas) remiantis bendra koncepcija, bendraisiais svarbios santyki srities reguliavimo principais (Oro, Jr prekybos kodeksai). Teiss sistemoje galimos ir kitos kodifikavimo rys: statutai, nuostatai, taisykls. Statutai yra kompleksiniai norminiai aktai, reguliuojantys atitinkam staig ir organizacij (pvz., centrinio banko, geleinkelio) teisin padt. Nuostatai reglamentuoja tam tikros staigos ar grups gimining staig ir organizacij (aukiausiojo teismo, vidaus reikal staigos) teisin padt, nustato j udavinius ir kompetencij. Taisyklse (pvz., vidaus darbo tvarkos) yra procedrins normos, nustatanios veiklos tvark. Kartais kodifikacinis aktas priimamas statymo forma be papildomo pavadinimo (pvz., Valstybs pensij, vietimo ir mokslo,

160

Valstybs

teorija

Valstybs tarnybos statymas ir pan.). statymo priskyrimas prie kodifikacinio akto priklauso nuo jo turinio, apimties, visuomenini santyki reguliavimo srities, galiojani norm sujungimo ir novel aprpties.

7. Vieoji ir privatin teis

Vieoji teis reguliuoja: valstybs santvark, jos ir jos institucij veikl, pilietins visuomens institucijas, savivaldos institucijas, teisins sistemos pagrindus, teiskr ir teiss sistem, teiss taikym, tarpvalstybini santyki ir tarptautini organizacij principus, normas ir institucijas. Dalis reguliuojam dalyk priklauso tik vieosios teiss sriiai, nes apima teisini santyki branduol valdymo santykius. Kita dalis yra miri ir patenka j visas privatins teiss akas. Vieoji teis pleiasi ir jos reikm iuolaikiniams visuomeniniams procesams didja. Dvideimtojo ir dvideimt pirmojo ami sandroje pastebimas dsningas vieosios srities reikms pripainimas, valstybs taka visuomens paangai, piliei statuso pasauliniu lygiu utikrinimas, tarptautini norm ir tarpusavio veiklos institut stiprinimas. Pripastamos bendros mogikosios vertybs ir bsima pasaulio tvarka pasiekiama tik organika tarpusavio veikla ir kolektyviniais suderintais veiksmais. Prie vieosios teiss priskirtinos tokios teiss akos: konstitucin, administracin, finans teis, administracinis procesas ir administracin atsakomyb, baudiamasis procesas, tarptautin vieoji, tarptautin humanitarin teis. Nemaai vieosios teiss institut yra gamtos apsaugos, racionalaus gamtos itekli naudojimo, ems, mik, vandens, atmosferos apsaugos teisje. Privatinje teisje vyrauja civilin teis. Civilins teiss aka reguliuoja turtinius ir asmeninius neturtinius santykius, susijusius su j dalyvi asmenybe. Civilin teis grindiama tokiais principais: teisinis reguliavimas yra leistino pobdio, visiems subjektams - vienodas teisinis reimas, negalimas savavalikas kiimasis privat gyvenim, bdinga nuosavybs nelieiamumas,

Teiss sistema 161

sutari laisv, laisvas preki judjimas, laisvas paslaug ir pinig visoje teritorijoje judjimas. Privatin teis yra plati sistema, apimanti civilin, eimos, autoriaus, but teis, civilin proces. Kuriasi vietimo, medicinos teis, skirtos mogaus konstitucini teisi gyvendinimui. Pranczijoje vieoji teis apima konstitucin, administracin, finans ir tarptautin viej teis. Vokietijoje konstitucin, administracin, mokesi, baudiamj, baudiamojo proceso, civilinio proceso, tarptautin viej ir banytin teis. Privatin teis kai kuriose alyse apima civilin ir prekybos teis. Vieosios teiss poymiai bt tokie: skirta tenkinti vieuosius interesus, bdinga vienaalikas teiss subjekt valios pasireikimas, plati nuoiros sritis, hierarchiniai subjekt santykiai ir atitinkama teiss akt ir norm subordinacija, direktyvini privalomj norm vyravimas, norminis orientacinis poveikis, tiesioginis sankcij taikymas. Vieosios teiss normos yra imperatyvios ir yra sakym pobdio ne tik kai privalomos juridiniams ir fiziniams asmenims, kuriems bdingas tarnybinis pavaldumas, bet visiems teisini santyki dalyviams. Imperatyvios normos plaiai taikomos konstitucinje, administracinje, finans ir baudiamojoje teisje. Vieosios teiss akose plaiai naudojamos normos, nustatanios valstybs staig ir tarnautoj pareigas ir atsakomyb. Privatins teiss reguliavimui bdinga: dispozityvi norm vyravimas, teisini santyki dalyvi lygiateisikumas, laisva valia gyvendinant savo teises, asmenin atsakomyb u savo prievoles ir veiksmus, platus sutari panaudojimas, garantuota teisin apsauga, vyraujanti orientacija tenkinti asmeninius privaius, korporacinius interesus. Privatins teiss jungiamiems aktams, normoms ir teiss akoms bdingas dispozityvumas, t. y. legali galimyb naudotis ir disponuoti savo teismis, naudotis teisine apsauga. Dispozityvumo principas reikia, kad teisini santyki dalyviai turi plaias teises. Taiau dispozityvios normos apibdinamos kaip santyki-

kai dispozityvios. Elgesio taisykls yra konkretinamos ir tikslinamos teiss subjekto iniciatyva arba santykio ali susitarimu. Normose yra paliepimai, jeigu alys nenustat savo elgesio taisykli. Daug civilins, eimos, autoriaus, paveldjimo teiss ir kit teiss ak norm yra dispozityvios. Teiss akose, kur susipynusios vieosios ir privatins teiss normos (ekologin, darbo teis), turi bti vykusiai derinami vieosios ir privatins teiss reguliavimo metodai.

XI. Teisin smon ir teisin kultra

Teisin smon sudaro susiorganizavusios valstyb visuomens teisinio gyvenimo pamat ir organik sudedamj jos dal. Jos atsiradimui ir raidai (kaip vienai i visuomens smons form) poveik daro socialiniai politiniai, ekonominiai ir kultriniai veiksniai, ji susijusi ir sveikauja su politine smone, morale, menu, religija, filosofija ir mokslu. Teisin smon atspindi visuomens teisin gyvenim, teisinius santykius, teiss nuostat esm ir vaidmen visuomens, jos socialini grupi ir asmens smonje. Teisin smon yra teiss inios, galiojanios teiss, teisins minties, idj, susijusi su norimais teiss pokyiais, vertinimas, t. y. ne tik objekto atspindjimo rezultatas, bet ir priemon paveikti objekt, vis valstybs teisin sistem. Kai kurie autoriai tvirtina, kad teisin smon yra smons sritis, atspindinti teisin tikrov teiss ini pavidalu, teiss vertinimu, praktiniu jos gyvendinimu, socialines teiss nuostatas, reguliuojanias moni poelgius teisikai reikmingomis situacijomis. Teisin smon yra pair, idj, jausm, nuotaik teiss atvilgiu visuma. Ji apima teiss samprat, poir teiss vaidmen, teiss institucij vaidmen visuomenje ir valstybje, mogaus teisi idjas, jo atsakomyb kitiems monms, visuomenei ir valstybei. Visuomens teisin smon orientuojama j teising moni santyki reguliavim, visuomens vienybs utikrinim. Valstybs viduje ir tarptautiniu mastu teisin smon glaudiai sveikauja su politine smone. Konstitucijoje ir kituose teiss aktuose tvirtinti svarbiausi valstybs, jos institucij pradai,

164

Valstybs teorija

piliei politins teiss ir laisvs rodo, kad teisin smon yra tiesiogiai susijusi su politine smone. Politin smon atspindi visuomens politinius santykius, kuri branduol sudaro taut, tautybi santykiai, taip pat j santykiai su valstybe. Teisin smon atspindi visuomens teisinio gyvenimo dalyvi tarpusavio santykius. Ji taip pat apima teisinius reikinius, kurie tvirtinami politikai, taiau esms, vidins kokybs atvilgiu nra politiniai: pavyzdiui, mogaus socialins, ekonomins, kultrins teiss, ems dirbimo, vandens naudojimo, gamtos aplinkos, darbo apsaugos taisykls. Teisins smons esm ir turinio interpretavimas grindiama teiss samprata. Teiss samprat yra ne viena, todl yra vairi teisins smons aikinim. Kai kurie autoriai, aikindami teis kaip norm, nustatyt ir garantuot valstybs, visum, j teisins smons turin traukia teiss normas ir laiko jas formaliais elementais. Suprantama, norminis teiss pobdis yra svarbus teisins smons apibdinimo aspektas. Kartu teis suvokiama kaip iskirtin visuomenini teisini santyki ris. Analizuojant teiss prigimt, pabriamos jos idjos, ryys su morale ir teisingumu, teis suprantama kaip normin teisingumo iraika. Toks teiss suvokimas sudaro galimyb irykinti konkret istorin socialinio teisingumo pobd, jo iraik teiss normose, tvirtinaniose teiss subjektams vienodus reikalavimus. Socialinis teiss pagrindas yra individualios asmens autonomijos ir laisvs pripainimas. Teiss, kaip laisvs mato, samprata, laisvs formos esant realiems santykiams sudaro galimyb parodyti mogaus asmenybs prioritet socialini reikini struktroje. Teisin smon, bdama svarbiausia sudedamoji visuomens teisinio gyvenimo dalis, sveikauja su kitais teisins sistemos elementais: teiss normomis, principais, institutais, teiss institucijomis, teiskra ir teiss gyvendinimu, su ms teisiniais santykiais. Teisins sistemos element tarpusavio ryiai ir sveika sudaro galimyb suprasti teisinius visuomens gyvenimo aspektus.

Teisin smon ir teisin kultra

165

1. Teisins smons struktra ir rys

Teisins smons struktr sudaro teisin ideologija ir psichologija. Teisin ideologija tai susisteminta visuomens, socialins grups teisini pair, reikalavim, idj mokslin iraika. Teisin ideologija kuriasi teorikai sismoninant visuomens, valstybs, individo tikslus, interesus ir udavinius. Teisin ideologija pagrindia nustatytus ar numatomus teisinius santykius, teiss vaidmen, teistum ir teistvark. Teisin ideologij kuria teisininkai mokslininkai, teisininkai praktikai ir politikos veikjai. Jie teorikai kuria teisin smon. Kurdami teisines idjas, teorines teiss, teisinio reguliavimo problemas, specialistai vadovaujasi sukauptomis iniomis, apibendrina visuomens teisinio gyvenimo patirt, numato pozityvius ir galimus negatyvius priimam akt padarinius, teiss institucij, j funkcionavimo pagal socialinius, politinius, ekonominius ir kultrinius visuomens gyvenimo rodiklius struktrini pokyi padarinius. Kurdami teisin ideologij, kompetentingi specialistai naudoja sociologinius tyrimus, ekonomins padties, visuomens demografini proces, visuomens nuomons, konkrei jos grupi nuotaik, teiss paeidim padties ir dinamikos statistikos duomenis. iuolaikinmis slygomis didja moralini etini kriterij vaidmuo vertinant teisinio gyvenimo reikinius, tarp j ir teisines pairas, idjas, teorines koncepcijas. Teisins ideologijos ry su pasauliros problemomis, filosofinmis srovmis idjinio pliuralizmo slygomis reikia nagrinti turint galvoje vairi ri ideologij santyk visuomens smonje nuo liberali su asmens laisvs idjomis iki socialistini su lygybs ir socialinio teisingumo idjomis. Teisins smons struktroje teisin ideologija sveikauja su teisine psichologija, apimani visum teisini sivaizdavim, nor, jausm, nuotaik, bding konkreiai socialinei grupei arba visai visuomenei. Teisin psichologija tiesiogiai atspindi gyvenani valstybikai organizuotoje visuomenje, sudarani tautybes, socialines grupes moni gyvenimo santykius. Kuriant teisin psi-

166

Valstybs

teorija

chologij dalyvauja visi socialins grups arba visos visuomens nariai ir jie vadovaujasi kasdiene smone ir sveiku protu. Teisin psichologija suvokiama kaip moni dalyvavimo teisiniuose santykiuose patirties atspindys. Teisin psichologija yra praktin teisin smon, pagrsta teisiniais jausmais, igyvenimais, susijusi su elementariu teisini fakt painimu, j vertinimu, pasireikianiu teisiniais jausmais ir proiais. Pagarba teisei, statymams, teiss institucijoms yra teisins smons turinio elementai ir stiprios teisins tvarkos bei stabilaus teistumo pagrindas. Humanikos demokratins teisins smons branduol sudaro mogaus teiss. Tikr reikm jos turs tada, kai pilieiai inos jas ne tik formaliai, bet ir jaus tvirt sitikinim dl j ir tvirtas garantijas. Naudodamiesi savo teismis pilieiai turi jausti ribas ir pagarb kito teisms. Paangios teisins smons mogui psichologiniu atvilgiu bdinga kalts suvokimas ir igyvenimas dl teiss paeidimo. Visuotin teisin smon pasireikia kartu su teisine psichologija folklore, liaudies patarlse, dainose ir teis suvokiama kaip tiesa, teisingumas, kaip tai, kas prieinga apgaulei, privilegijoms ir savivalei. Individuali teisin smon veikia isilavinimas, profesija, santykiai su religija, gyvenimas mieste ar kaime, buitin aplinka ir panaiai. Piliei teisins smons ugdymui, j teisiniam gyvenimui nemaai takos turi inteligentija. Inteligentijos poiris teis, statym glaudiai susijs su jos politiniais idealais ir santykiu su valstybe. Dabar inteligentija yra atsakinga u dorovin moni, ypa jaunimo, aukljim. Didelis vaidmuo tenka teisininkams, turintiems profesin teisin smon, moraliai atsakingiems u teistumo laikymsi ir teistvarkos palaikym. Teisinink profesin teisin smon tai mokslikai pagrsta, darni teiss ini, teisini sitikinim ir jausm sistema, kuria jie vadovaujasi veikdami praktikai. Profesin teisin smon teiss atspindjimo lygio atvilgiu priklauso teorinei smonei. Ji

Teisin smon ir teisin kultra

167

kuriasi pastant teiss sistem, suvokiant teiss esm ir vaidmen, studijuojant teiss disciplinas ir taikant teis praktikai. mogaus profesinei teisinei smonei bdingas teiss ini sistemos painimas, vairi teiss norm tarpusavio ryi suvokimas ir asmens elgesio motyv supratimas. Teisininko teisin smon kartu su teiss ini sistema apima bendruosius teiss principus, visuomens teisin gyvenim ir sistemines konkrei teiss ak inias. Teisins smons funkcijos yra paintin, vertinimo ir reguliavimo. Paintin funkcij atitinka tam tikra teiss ini suma (protinio darbo rezultatas). Vertinimo funkcija ireikia tam tikr emocin asmens poir teisinio gyvenimo reikinius, remiantis patirtimi ir teiss praktika. Emocinis poiris pasireikia vertinant gaut ini reikm konkreiai situacijai arba numatomai ateiiai. Vertingu laikomas veiklos nor ir tiksl objektas. vertinimo turin eina keturios pagrindins vertinam santyki rys: teiss ir statym (j princip, norm, institut); aplinkini teisinio elgesio ir j veiklos objekto (nusikaltim, nusikaltli); teiss taikymo institucij veiklos (teismo, prokuratros); savo teisinio elgesio. Kaip vertinimo rezultatas, pasitelkus vali, susidaro intelektin, emocin, valin teisin orientacija. Orientacija reikia tendencij arba asmens nusiteikim tam tikru bdu suvokti ir vertinti informacij, procesus, reikinius ir pasirengim juos paveikti atsivelgiant vertinim. Visi orientyrai vyrauja ir lemia asmens gyvenimo pozicij ir jos vertinimo orientacijos turin. Teisin orientacija - tai visuma teisini nusistatym (asmens, grups), teisikai reikmingomis situacijomis tiesiogiai kuriani veiklos plan. Teisins smons reguliavimo funkcija gyvendinama teisiniais nusistatymais ir vertinimo orientacijomis, apimaniomis visus kitus teisinio aktyvumo altinius. Reguliavimo rezultatas yra teistas arba prieingas teisei elgesys. Pagrindinis teisins smons komponentas, kuriantis tam tikr elges, yra statym vertinimas. Pilieiams pakanka inoti teiss principus ir daniausiai taikomas teiss normas, o teisininkai

168

Valstybs teorija

turi juos imanyti, ypa t teiss ak, su kuriomis jie kasdien susiduria, gerai painti teiss altinius, teiss literatr ir teism praktik. Jie turi bti pasireng perimti reikalingas darbui bet kurios teiss akos inias. Teisin smon egzistuoja lygia greta su teise ir yra: a) teiss altinis, atspindintis visuomens raidos poreikius; b) viena i privalom teiss gyvendinimo priemoni; c) veiklos ir teiss norm atitikimo vertinimo priemon. Teisin smon, bdama tiesioginis teiss altinis, ireikiama teiss aktuose ir veikia teiskr bei jos rezultatus. Jos padedamas, statym leidjas teisingai suvokia esam padt ir atitinkamai j atsivelgia. Teiss normos savo ruotu veikia piliei teisins smons raid, lemia teising teiss princip ir norm samprat, teisini santyki ir atsakomybs suvokim. Teisin smon vaidina lemiam vaidmen gyvendinant teis, sprendiant teisines bylas ir priimant apsauginius teiss aktus. Teisins smons reguliavimo vaidmen atskleidia smoningas teiss norm reikalavim vykdymas dl vidinio subjekt sitikinimo. Teisin smon padeda vertinti veikl ir kiekvien teisin sprendim. Vertinimo rezultatas yra elgesio ar veiklos pripainimas teistu ar neteistu, paeid pareignas teistum ar ne. Vadinasi, teisin smon - tai sudedamoji teiskros ar teiss gyvendinimo dalis ir iuo atvilgiu ji yra tam tikra priemon. Teisin smon yra vairi ri. Pagal subjektus ji skirstoma individuali, grupin ir visuomenin. Pagal teisins veiklos kokyb ir apimt yra kasdien (empirin), mokslin ir profesin teisin smon. Kasdien susiformuoja stichikai, veikiama konkrei gyvenimo slyg, yra asmenins gyvenimo patirties ir teisinio vietimo padarinys. Mokslin grindiama plaiais ir giliais teisiniais apibendrinimais, socialins teisins tikrovs dsningum painimu ir specialiais tyrimais. Mokslin teisin smon turi bti tiesioginis teiskros altinis, padti tobulinti teiss praktik. Teisinink teisins smons esm ir ypatybs konkretinamos teisins ideologijos ir teisins psichologijos turiniu, tam tikrai pro-

Teisin smon ir teisin kultra

169

fesional grupei bding teisini ini, vaizdi ir orientyr sistema. Teisinink smon yra teorin. Tik teisininkai gali teisingai nustatyti faktines bylos aplinkybes, parinkti reikiam teiss norm, iaikinti jos prasm, nusprsti taikyti statymo ar j papildanio akto norm ir priimti teist ir teising teiss taikymo akt. Savita teisin smon, bdinga asmenims, nesilaikantiems teiss norm. Nusikaltli jausmai ir teiss samprata ypatingi. Sociologiniai tyrimai rodo, kad jie ino Baudiamojo kodekso straipsnius, bet nihilistikai supranta teis ir nusiteik j paeisti. Atskirai reikia tyrinti nepilnamei nusikaltli teisin smon ir jos poveikio bdus, kad bt formuojama teisinga linkme. Teisins smons vaidmuo visuomens gyvenimui labai reikmingas. Ji aktyviai veikia vairius visuomens ir valstybs gyvenimo procesus, padeda telkti pilieius, stiprinti socialini grupi ryius ir palaikyti teisin tvark. Sveika visuomens teisin smon, piliei pagarba statymams yra veiksmingo politins ir teisins sistemos funkcionavimo pagrindas. Teisinis teisingumo supratimas, mogaus teisi ir pareig sismoninimas, kas leidiama ir kas draudiama, veikia mogaus elgesio motyvus visuomens teisiniame gyvenime. Aktyvus teiss vaidmuo ir teisin smon pasireikia teisikai reguliuojant asmens elges. Svarbiausias visuotins teisins smons visuomens gyvenime veiksnys yra nuosavybs teis. Ji turi bti venta ir nelieiama. Kito asmens nuosavybs teis gerbiama ir nepaeidiama ir gali bti perleidiama tik pagal statym. Taiau kol kas ito daugelio moni teisinje smonje dar nra. Svarbi teisins smons idja yra sutari laikymosi principu ir sipareigojim vykdymas. Dar senovs romnai tvirtino: Pacta sunt servanda." Teisins smons nuovoka yra teistumo principas, t. y. visuomenini santyki reguliavimas valstybs statymais, tikslus j laikymasis, atsakomyb u j paeidim. Btina suvokti, kad statymas teisingas ir turi aukiausi teisin gali. Jis gali bti grietas, bet jo vis tiek reikia laikytis (Dura lex, sd lex.). Teistumo

170

Valstybs teorija

principas turi ne vien teisin reikm. Jo turinyje yra politini ir dorovini element. Valstyb nurodo laikytis statym visiems pilieiams ir itaip deklaruoja vis lygyb statymui. Teistumo reimas reikia, kad pilieiai sismonina statymus. Si prezumpcija formali, nes tikras statym sismoninimas priklauso nuo j paskelbimo altini, nuo j aikumo, to, kaip galima suprasti j turin. Baudiamojoje teisje galioja taisykl: nra nusikaltimo, nra bausms be statymo" ireikianti teisingus teisins smons pradus. Teistvarkos ir teistumo slygomis galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Teismin mogaus teisi apsauga yra svarbi teisins smons idja. Nedera piktnaudiauti teise, nes tada nebus teisinje smonje teisingumo idjos. Naudojimasis teismis, j gynyba, pareig atlikimas sudaro slygas mogaus orumui, jo teisiniam aktyvumui. Kreiptis teism dl paeist teisi yra teisingas teisinis veiksmas. Paangi visuotin teisin smon, brandi piliei teisin smon ir teisinis aktyvumas yra teiss virenybs civilizuotoje visuomenje ir teisins valstybs pamatas. Piliei teisins smons ugdymas btina teiss paeidim profilaktikos ir kovos su nusikalstamumu sudedamoji dalis. Teisin smon ireikiama teiss aktuose ir veikia teiskr. Pagal teisins smons nuostatas parengiama teiss akto forma ir turinys bei struktrins norm savybs. Teiss akto kalba, terminija turi atitikti visuomens teisines sampratas, piliei teisins smons lyg ir visuomens nuomon. Btinas visuotinis statym projekt ar konkrei nuostat svarstymas. Teisin smon padeda teisingai vertinti konkret juridin fakt, nustatyti asmens veiksm teistum, suprasti teisinio dokumento turin. Visapusikas bylos aplinkybi ityrimas, geras teistumo reikalavim imanymas padeda nustatyti visuomenin neteist veiksm pavojingum, nusikaltlio motyvus ir veiksmingiau kovoti su nusikalstamumu. Piliei teisin smon veikia teiss normos. Jos suponuoja teisingus pagrstus samprotavimus apie teisinius reikalavimus,

Teisin smon ir teisin kultra

171

teisinius santykius, subjektines teises ir pareigas ir teisin atsakomyb. Teiss aktai suteikia visuotin reikm visuomens smonje susiformavusioms, bet dar netapusioms vyraujaniomis teisinms pairoms. Rengiant teiss akt, tos pairos, idjos visapusikai vertinamos, konkretinamos ir tobulinamos. Ireiktos teiss akte, jos gauna valstybin autoritet ir vaidina aktyv vaidmen ugdant visuomens teisin smon. Atsivelgdamas socialinius politinius, ekonominius, dvasinius visuomens gyvenimo veiksnius, statym leidjas nustato visuomenini santyki reguliavimo ir teisinio sikiimo ribas, gali teisikai kvalifikuoti veiksm, kuris, visuomens nuomone, yra moralinio vertinimo objektas ir nepriklauso teisiniam poveikiui. itaip teiss aktai gali praplsti teisins smons turin ir patobulinti jos ry su dorove.

2. Teiss ir teiss akt terminija ir teisin smon

Teisin smon ir teis egzistuoja kalbos forma, ireikiamos teiss terminija ir frazmis. Teiss inias galima perimti tik teisingai supratus teiss svokas, terminus, paliepimus. Todl normini teiss akt, valstybins reikms reikal tvarkymo kalba yra labai svarbi tiek teorijai, tiek praktikai. Tik kalba padjo paveldti senovs romn teiss svokas, terminij ir panaudoti teiss sistemose. Teisins smons, teiss ir kalbos ry galima nagrinti dviem aspektais: vairi valstybs teritorijoje gyvenani tautybi kalbos ir mokslikai pagrstos kalbos, ireikianios teis ir teisin smon. Politinje ir teisinje smonje sitvirtino svoka valstybin kalba". Ja skelbiami statymai, tvarkomi reikalai, teismuose nagrinjamos bylos, sudaromos tarptautins sutartys. Valstybins kalbos vartojimas yra pilietybs atributas. Svokos ir terminai ne visada sutampa, kaip nesutampa ir mstymo bei kalbos dsniai. Teiss kalba turi bti aiki ir suprantama. Teiss akto formuluots privalo bti tikslios, nedviprasmikos, o tai pasiekiama tik gerai perpratus kalbos r e i k a l a v i m u s ,

172

Valstybs

teorija

stilistik, leksik ir odi reikm. statymas turi bti trumpas, lengvai suprantamas ir ne teisininkui. Teiss akt kalba yra formali, t. y. laikomasi tam tikr stiliaus ir kalbos form standart. Taiau reikia pagalvoti, kok termin parinkti, kad jis tiksliai atitikt svok, nes yra odiais vienodai ireikiam vairi svok. Taip pat reikia atkreipti dmes tarptautinius odius ir atsivelgti, ar jie tinka teiss akto turiniui ir prasmei ireikti. Teiss kalbos mokomasi studijuojant. Parengti teiss akt kalbiniu ir dalykiniu poiriu yra gana nelengva. Ne visada pagelbs lituanistai, jeigu riebus teisingai suvok teiss kalbos odi ir termin prasms.

3. Teisinio nihilizmo itakos ir jo profilaktika

Dabar vairiuose visuomens sluoksniuose gana plaiai paplits teisinis nihilizmas, pasireikiantis teiss ir teistumo nepaisymu, statym reguliuojamojo vaidmens nevertinimu. Teisinis nihilizmas yra visuomens politins minties kryptis, neigianti socialin ir asmenin teiss vert ir laikanti teis menku visuomenini santyki reguliavimo metodu. Kaip socialinis reikinys, kaip visuomens, grups ir individualios smons savyb, teisinis nihilizmas reikiasi vairiomis formomis: abejonmis dl teiss vaidmens ir jos reikms, skeptiku poiriu jos galimybes ir visiku nepasitikjimu ja, negatyviu poiriu, jos nepaisymu ir panaiai. Yra tokios nihilizmo prieastys: 1) istorins aknys ilgamet alies okupacija ir svetimos neteisingos teiss primetimas; 2) teiss sistema, kur vyravo administraciniai komandiniai metodai, slapti teiss aktai, buvo menkas teism vaidmuo, tik deklaruojamos teiss ir laisvs; 3) dabar netobula teiskra, danas kokybinis ir kiekybinis teiss akt ir teiss sistemos taisymas, ilgas teisins reformos vykdymas, statym taikymo netobulumas ir byl vilkinimas.

Teisin smon ir teisin kultra

173

Teisin nihilizm galima mainti leidiant teisingus statymus, stiprinant teistum, didinant teism vaidmen ir greiiau baigiant teisin reform, teisikai aukljant mones, tobulinant teisinink ir kit tarnautoj kvalifikacij, keliant gyventoj teisin ir vis valstybs tarnautoj profesin kultr. Teisinis nihilizmas gali bti aktyvus ir pasyvus, nuolatinis ir spontanikas. Jis gali pasireikti dl asmenini prieasi, kai asmuo nepatenkintas teissaugos staig darbu arba savo socialine teisine padtimi. Labiausiai paplitusios nihilizmo formos: tyiniai tiesioginiai galiojani statym ir kit teiss akt paeidimai, teisini paliepim nesilaikymas ir nevykdymas, statym susikirtimas, kai ileidiami lygiagrets, o kartais naikinantys vienas kit aktai, dana norm kolizija, kai statymus papildantys aktai tampa viresni u statymus (norm kolizija), kai teistumas pakeiiamas politiniu, ideologiniu pragmatiniu tikslingumu.

4. Teisinis idealizmas, jo prieastys ir padariniai

Teisinis nihilizmas nevertina teiss, tuo tarpu teisinis idealizmas j pernelyg vertina. Tai lemia teiss nesupratimas, neipltota ar deformuota teisin smon, teisins kultros stoka. Neturt bti teisinio fetiizmo, voliuntarizmo ir idealizmo. Teis nra visagal. Btina socialins, ekonomins, politins, organizacins priemons ir statymai. statymas yra tik oficialus fakto pripainimas. Jis tik teisina realiai susiklosiusius santykius. Teisinis idealizmas daugeliui moni sukelia nepasitikjim statym leidyba ir tuo, kad konstituciniu bdu galima isprsti problemas. Neretai teiss normos skirtos ateiiai ar atsilieka nuo gyvenimo arba jomis siekiama mainti socialin tamp. Taip pat parengiama daug program ir ne visos vykdomos arba geras statymas gyvendinamas j papildaniais aktais ne taip, kaip j mons suprato ir tikjosi. Tada teisinis idealizmas virsta teisiniu nihilizmu.

174

Valstybs teorija

5. Teisin kultra
Svarbus teisins valstybs poymis ir btina jos krimo slyga yra auktas moni teisins kultros lygis. Teisin kultra yra bendrosios kultros atmaina, susidedanti i teisinje tikrovje esani dvasini ir materialij vertybi. Teisin kultra apima tik tai, kuo paangs, socialiai naudingi ir vertingi teisiniai reikiniai. Ji yra ne tik veiklos rezultatas, bet ir bdas ir iuo atvilgiu teisin kultra suvokiama kaip mstymo bdas ir elgesio norma. Teisin kultra skirstoma visuomens, grups ir asmens teisin kultr. Aukt asmens teisin kultr rodo jo teisinis mstymas ir aktyvumas, pasireikiantis smoningais, krybikais veiksmais teisinio reglamentavimo srityje, teista veikla ir pagarba statymams. Atskira grup ir individuali teisins kultros atmaina yra teisinink profesin kultra. Profesin teisin kultra yra platus ir gilus statym ir juos papildani akt supratimas, teisingas teiss princip ir teisinio reguliavimo udavini suvokimas, teistas ir teisingas praktinis teiss taikymas. Profesin teisin kultra apima: 1) profesines inias, teiss ir dorovs principus ir normas; 2) profesin pair j taikym smoningai suvokiant tikslingum ir teistum bei teisingum, sitikinim j btinumu; 3) prot laikytis statym, juos profesionaliai taikyti, naudoti technines priemones; 4) profesin etiket; 5) mokslin darbo organizavim. Profesins inios yra teisins kultros pagrindas. Teiss teorijos literatroje yra minima ir profesin sin, apimanti subjektin sitikinim fakt tikrumu, savo ivad rodym pagrindim priimant sprendim, savo veiklos sutikimo su statymu, morals principais ir normomis suvokim, sitikinim surinkt rodym teisingu teisiniu vertinimu bei j pagrindu priimto sprendimo ir statymo, morals princip ir norm atitikimu. teisins kultros struktr eina tokie elementai: teiss norm sistema, ireikianti valstybs vali; teisiniai santykiai, kuri

dalyviai turi tarpusavio teises ir pareigas; teisin smon kaip dvasinis teisins tikrovs atspindys; teissaugos institucijos, utikrinanios teisin kontrol ir teiss gyvendinim. Teisin kultra sveikauja su kitomis kultros sritimis: politine, dorovine, estetine, religine ir t. t. Teisins kultros turinys ir ypatybs yra specifiniai. Ji yra vyraujanti visuomenje kultra, nes stiprina teistum ir teistvark. Teisin kultr padeda kelti teiss ini platinimas visuomenje. Teiss inios sudaro teisins smons branduol. Asmuo be teiss ini nesugebs smoningai elgtis ir suprasti valstybs jam keliam reikalavim.

XII. Teiskra
Teiskra yra viena i svarbiausi valstybs funkcij, jos veiksmingumo forma, kurios paskirtis kurti, keisti, panaikinti arba papildyti teiss normas. Kiekvienos valstybs teiskra turi ypatum, taiau ja siekiama sukurti ir tobulinti vientis, darni teiss norm sistem, reguliuojani vairius visuomens santykius. Socialiniu poiriu teiskra yra tautos valios diegimas statymus, jos forminimas vairiuose teiss aktuose ir bendrojo privalomojo pobdio suteikimas statymuose esanioms taisyklms. Teiskra apima valstybs galiot institucij veikl rengiant, priimant, keiiant arba papildant norminius teiss aktus. Teiskra yra sudedamoji teiss formavimo dalis ir apima ne vien tiesiogin, bet ir parengiamj proces, nes reikia nuolat gerinti ileidiam teiss akt kokyb, o i priklauso ne tiek nuo valstybs institucij teiskros veiklos, kiek nuo vieno ar kito akto parengimo. Kad priimamas aktas maksimaliai atitikt visuomens gyvenimo poreikius ir bt veiksmingas, reikia i anksto isprsti jo pobdio, formos, vidins struktros, vietos ir vaidmens tarp kit teiss akt problemas. Pirmiausia reikia nustatyti teiss akto parengimui padedanius ar trukdanius veiksnius. Btina tiksliai prognozuoti pozityvius ir negatyvius jo gyvendinimo padarinius. I veiksni, turini lemiam poveik teiss akto parengimui, pirmiausia reikia iskirti ekonominius, politinius, socialinius ir ideologinius. Teiss akt kokyb ir veiksmingumas priklauso nuo to, kiek tiksliai ir isamiai itirti visi veiksniai rengiant ir priimant teiss aktus ir kiek adekvaiai juose atspindima objektyvi tikrov. Kiekvienas, o ypa fundamentinis norminis teiss aktas turi maksimaliai ireikti ir atsivelgti materialisias visuomens gy-

Teiskra

l77

venimo slygas, ekonomikos, vairi ri nuosavybs lyg, skirting socialini ir politini jg santyk, vairi politini partij ir judjim aktyvum, tautini maum santykius, santyki su kitomis alimis ir tautomis pobd, valstybs viet ir vaidmen tarptautinje teisinje aplinkoje. Kad bt pasiektas statymuose usibrtas tikslas, rengiant socialiai reikming teiss akt, reikia itirti vairius socialinius veiksnius, lemianius reikiam visuomenini santyki reguliavim, isiaikinti ir atsivelgti socialini ir nacionalini jungini bei visos visuomens interesus. Btina palyginti rengiam teiss norm su analogikomis kit valstybi teiss sistem ir kitomis savo alies socialinmis normomis. Prireikus privalu atlikti socialinius eksperimentus siekiant nustatyti optimal santyki sureguliavimo variant. Btina isiaikinti ryius ir projektuojamos teiss normos sveik su kitomis esamos teiss sistemos normomis. Valstybs teiskra pltojama vairiais bdais ir vairiomis formomis. Kiekvienoje alyje yra savo ypatum. Pavyzdiui, Anglijoje teiskra gyvendinama tokiais bdais: teiss normas kuria parlamentas (statutus), centrins valdymo ir vietos savivaldos institucijos susieja aktus su paproiais, teismai kuria precedentus. Vis kit institucij aktai turi remtis parlamento aktais ir leidiami parlamento leidimu. Organizaciniai techniniai ir kiti vis valstybi teiskros tikslai bendri. Visos valstybs stengiasi sukurti vientis ir veiksming teiss sistem, todl pagrindiniai j teiskros principai ir priemons yra panas. Teiss teoretikai teigia, kad iuolaikini civilizuot valstybi teiskra turi remtis bendrais pagrindiniais principais, nustataniais organizacinius pradus, esm ir budingus veiklos bruous. Tokie principai yra: demokratija aktyvus vairi visuomens sluoksni ir vis valdios ak atstov dalyvavimas kuriant teis; teistumas ir konstitucingumas (tikslus konstitucijos ir statym laikymasis); monikumas (teiss aktai skiriami piliei teisi ir laisvi apsaugai, maksimaliam j mat e r i a l i j ir dvasini poreiki tenkinimui); profesionalumas (vi-

178

Valstybs teorija

sose teiskros stadijose dalyvauja auktos kvalifikacijos vairi profesij specialistai). Yra ir daugiau teiss norm kokybei ir teiskros veiksmingumui reikming princip. Galima paminti priimam teiss akt krimo technikos tobulinimo princip. Rengiant ir priimant norminius aktus btina taikyti teiss moksl ir teiskros praktikos pripaintus veiksmingiausius metodus ir priemones. Rengiam akt projekt turinys turi bti idstytas pagal pasaulyje priimtus techninio forminimo standartus. Normini teiss akt kokybei ir veiksmingumui teiskros technika kartais ne maiau reikminga nei pats turinys. Nuo aikiai ir logikai idstyto akto turinio, yra ar nra jame atvir ir paslpt prietaravim, tiksliai ar netiksliai apibrta teiss terminija, priklauso, tiksliai ar netiksliai bus suprastas aktas ir veiksmingai ar ne jis bus taikomas praktikai. Iskirtin reikm turi teiss norm idstymas norminiame akte. vairi ali teiskrai keliami tokie reikalavimai: kalbos, kompaktikumo, trumpumo, aikumo ir suprantamumo. statymai ir kiti aktai pasiymi iskirtiniu dalykiniu stiliumi. Negali bti bendrj samprotavim, mokslini teigini, menik lyginim, deklaracij, ki, ilg sakini ir vairi santrump. Btina grieta logika, trumpos formuluots, tikslumas ir aikumas.

l. Teiskros procedra ir stadijos

statym krimo procedra suprantama kaip statym projekt rengimas, svarstymas, primimas ir sigaliojimas nustatyta tvarka. Kiekvienoje alyje i tvarka turi tam tikr ypatybi, taiau visur grietai tvirtinta ir reguliuojama konstitucij, statym, reglament, statut. Teiskros procedra susideda i parengt ir teisikai tvirtint taisykli, nustatani vairi normini teiss akt rengimo ir primimo tvark. alyse, kur greta valstybs institucij konstitucija suteikia teis priimti statymus referendumu, nustatyta tam tikra referen-

Teiskra

179

dumo procedra, kad tauta galt tvarkingai ir tikrai ireikti savo vali. Pagal taisykles, keliamas referendumo klausimas, nustatomas referendumo dalykas, referendumo tvarka, rezultat skaiiavimas. Kai kuriose alyse statyme pabrta, kad yra tiesioginis referendumo ir paprast rinkim mechanizmo ryys. Italijos 1980 m. sausio 18 d. statyme Dl vairi ri referendum reguliavimo" nustatyta, kad referendumo procedra remiasi bendraisiais rinkim teiss principais, kiek jie neprietarauja iam statymui. Iniciatyvos teis turi valstyb ir 500 rinkj. Ispanijoje, pagal statym, inicijuoti referendum yra valstybs kompetencija. Leidim duoda vyriausyb premjero silymu, iskyrus Konstitucijoje nenumatytus atvejus, kai i teis suteikta Deputat kongresui. Referendum skiria karalius dekretu, o iam pritaria Ministr Taryba ir j pasirao ministras pirmininkas. Referendumo dalykas gali bti bet kurie klausimai, kuriuos galima atsakyti taip arba ne. Nustatyti referendumo dalyk yra ne vien procedrinis, bet ir principinis klausimas. Bdamas svarbus, jis tvirtintas konstituciniuose statymuose. Referendumo tvarka nustatyta statyme. Nustatyta ne vien j organizuojanti ir gyvendinanti institucija, jos kompetencija ir pavaldumas, bet ir vieta, laikas, balsavimo tvarka, biuleteni galiojimas, skaiiavimas ir rezultat paskelbimas. Skelbiamos tik tos inios, kurios nustatyta tvarka pripastamos tikromis, ir jos tampa oficialiomis. Labai svarbu detaliai ir tiksliai isiaikinti gyventoj nuomon tam tikru klausimu, nes tai stiprina demokratij, teistum ir konstitucingum. Tok pat vaidmen vaidina ir statymuose tvirtinta normini teiss akt leidybos procedra. Teiss literatroje paprastai skiriamos keturios statym leidybos stadijos: statym leidybos iniciatyva, projekt svarstymas, statymo primimas ir tvirtinimas bei jo paskelbimas. Kiekviena stadija santykikai savarankika ir turi savo status. Taiau visos drauge pradedant iniciatyva ir baigiant paskelbimu, sudaro vientis statym leidybos proces. Kiekvienoje valstybje, atsivelgiant valdymo form ir valstybs sandaros formas, politikos ir teiss tradicijas, politin reim, mintos keturios stadijos yra bendros, taiau nevienodos ins-

180

Valstybes teorija

titucijos ir pareignai turi iniciatyv ir teis tvirtinti bei skelbti statymus. statym leidybos iniciatyva reikia teis pagal atitinkamus statymus ir procedr silyti statymo projekt statym leidybos institucijai (parlamentui, kongresui, nacionaliniam susirinkimui, seimui ir pan.). Kartais iniciatyva suprantama plaiau ir j traukiama ne tik teis silyti projekt, bet ir teis silyti ileisti, keisti ar panaikinti statym. Vadovliuose ir mokslo darbuose teisingai paymima, kad siaurai suprasti statym leidybos iniciatyvos nereikt. Svarbu, kad iniciatyvos samprata apimt teis silyti statym leidybos institucijai bet kur klausim, o ne vien statymo projekt. statym leidybos iniciatyv turi ne bet kuris subjektas. Tai speciali grietai ribota konstitucin teis. Daugumoje ali j turi parlamentai, j deputat frakcijos, vyriausyb, prezidentai ir pati tauta. Antroji statym leidybos stadija yra statymo projekto svarstymas. Jis esti dvejopas: iankstinis, neoficialus ir oficialus. Iankstiniame svarstyme kvieiami dalyvauti suinteresuoti asmenys, ekspertai, valstybi ir visuomenini organizacij atstovai. Jis gali vykti v a i r i o m i s formomis: mokslinse praktinse konferencijose, seminaruose, apvaliojo stalo posdiuose, radijo ir televizijos diskusijose, urnal ir laikrai straipsniuose, pasitarimuose. ioje stadijoje statymo projektas nagrinjamas ekonominiu, socialiniu politiniu, moksliniu poiriu ir tai turi didel reikm jo kokybei ir visai statym leidybai. Oficialus statym projekt svarstymas paprastai esti dviej lygi: parlamento komitete (komisijoje) ir parlamento plenariniame posdyje. Jis vyksta pagal parlamento statut. Pirmajame svarstyme aptariami tik patys pagrindiniai projekto straipsniai. Atkreipiamas dmesys pastabas, silymus ir pataisas. Paskui mediaga perduodama atitinkamam komitetui baigti rengti projekt pagal gautus silymus ir pastabas ir pateikti antram svarstymui. Toliau svarstoma pastraipsniui atsivelgiant silymus ir pakeitimus.

Teisekra

181

Per treij skaitym taisymai ir silymai neleidiami. ia projektui pritariama arba ne. Labai svarbi yra statymo primimo ir tvirtinimo stadija. Literatroje kartais i stadij autoriai supranta kaip dvi santykikai savarankikas. Pirmoji siejama su primimu, o antroji su tvirtinimu. statym priima aukiausia valstybs statym leidybos institucija ir tvirtina valstybs vadovas. Priimama balsuojant u konkreius straipsnius arba apskritai vis statym. Jeigu yra silym patais, svarstomas kiekvienas straipsnis. Pataisos teikiamos balsuoti paeiliui ir pradedama nuo t, kurios labiausiai skiriasi nuo pagrindinio teksto. Paprastam statymui reikia absoliuios bals daugumos, o konstituciniam kvalifikuotos daugumos. Valstybs vadovo statymo tvirtinimo stadija yra svarbi statym leidybos institucijos ir vykdomosios valdios pusiausvyrai palaikyti. Tokia priemon yra vadovo veto teis, t. y. kai vadovas atsisako pasirayti ir aktas negyja teisins galios. Pavyzdiui, JAV prezidentas nepritaria Kongreso aktui ir is antr kart turi priimti j dviem tredaliais bals. Lietuvoje Seimui antr kart primus t pat akt, prezidentas privalo pasirayti per tris dienas, o jeigu nepasirao, tada pasirao Seimo Pirmininkas. Oficialus paskelbimas - tai akto teksto atspausdinimas oficialiame leidinyje ileidusios akt institucijos vardu. Tokiu aktu galima vadovautis taikant teis, priimant oficialius dokumentus ir raant mokslo darbus. Lietuvoje norminiai teiss aktai skelbiami Valstybs iniose". Neoficialus teiss akt paskelbimas yra j turinio idstymas neoficialiuose leidiniuose, mokslo darbuose, radijuje ir televizijoe.

2. statym leidybos technika

Siekiant tobulinti statymus ir kitus teiss aktus, reikia imanyti statym leidybos technik. statym leidjai turi turti reikiam statymo krimo proi. Kyla daugyb statym leidybos problem: 1) itirti visuomenei reikmingus veiksnius, reikalaujanius teiss normomis suregu-

182

Valstybs teorija

liuoti atitinkamus visuomeninius santykius; 2) rengiant statymus, iaikinti ir atsivelgti vairius socialini ir nacionalini jungini, visuomens grupi ir visos visuomens interesus ir j ypatybes; 3) tinkamai panaudoti mokslo, technikos ir kultros laimjimus; 4) palyginti rengiam statym su kit ali statymais; 5) taikyti socialinius eksperimentus siekiant nustatyti tam tikrai visuomenini santyki grupei optimal teisinio reguliavimo variant ir parengti veiksmingiausi tiems santykiams teisinio poveikio form; 6) nustatyti, ar bsimas statymas atitinka konstitucij ir teiss sistem ir kaip su jais sveikauja; 7) tobulinti statym krim. statym krimo esm yra pasiekti stabil ir teising visuomens valdym ir utikrinti normal moni gyvenim. Parinkti teisikai reguliuoti tam tikrus santykius yra sudtingas dalykas. Nustatyti tokius santykius yra tiriamasis darbas, kol galiausiai dl objektyvi slyg ir aplinkybi atrenkami reikalingi teiss poveikio santykiai. Tinkamai parengti statymus padeda statym leidybos technika. Ja vadovaujantis, ileidiami logiki, aiks, lakoniki statymai, j nuostatos yra suprantamos. statym leidybos technika racionaliausia ir nuosekliausia statym ir juos papildani akt formulavimo, atsivelgiant j esm ir turin, taisykli ir bd sistema. statym leidybos technika padeda mokslikai kurti statymus, atitinkanius visuomens paang ir teisin tvark teisinje valstybje.

3. statymo poymiai ir struktra

Po konstitucijos statymas yra svarbiausias aktas teiss sistemoje. Jo poymiai yra tokie: 1) priimamas tik aukiausi atstovaujamj institucij arba tautos balsavimu (referendumu); 2) reguliuoja pagrindinius svarbiausius visuomeninius santykius, nustatomus aukiausios valdios institucijos; 3) turi aukiausi teisin gali alies teiss sistemoje: bet kuris aktas, ileistas nesivadovaujant statymu ir ne

Teiskra

183

jam vykdyti, juo labiau jam prietaraujantis, panaikinamas; 4) yra norminis aktas, nustatantis bendrsias elgesio taisykles, privalomas visiems pilieiams, valstybs institucijoms, visuomeninms organizacijoms ir pareignams; 5) reguliuodamas atitinkamus visuomeninius santykius, yra stabilus ir keiiamas tik iimtiniais atvejais; 6) priimamas ypatinga tvarka, nustatyta konstitucijos ir parlamento statuto; 7) statymu panaikinami kiti norminiai teisiniai paliepimai, kurie jam prietarauja, nes toks bendrasis statym leidybos technikos reikalavimas, taiau daugeliu atvej reikalavim btina detalizuoti: btent kokie statymai ir juos papildantys aktai arba konkrets j straipsniai, paragrafai, dalys naikinama; naujame statyme raoma: anksiau iuo klausimu priimti aktai laikomi netekusiais galios", taiau jeigu toki akt buvo daug ir jie ileisti skirtingu laiku, itaip paprastinti leidiant statymus neleistina, kadangi vieno ar kito statymo galiojimo klausimas paliekamas pareign ir institucij nuoirai arba j abejonei, veikia ar neveikia kuris nors aktas, todl panaikinamus senus statymus btina isamiai vardyti; 8) statymas skelbiamas oficialiuose leidiniuose, taip pat ryio priemonmis; nustatoma tam tikra statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarka (pvz., pas mus j reglamentuoja Lietuvos Respublikos statymas Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos"). Svarbus dalykas yra statymo struktra, t. y. jo turinio organizacija, tikslingas normini nuostat idstymas. statymo struktra yra svarbi statym leidybos technikos dalis ir turi esmin praktin reikm.

184

Valstybs teorija

statymo struktra: 1) institucijos, ileidusios statym, pavadinimas parodo statymo galiojimo srit ir teisin gali; 2) statymo pavadinimas padeda nustatyti dalyk, reguliuojam santyki rat; jis turi bti trumpas, lakonikai atskleisti pagrindin turin; statymo, reguliuojanio tam tikr santyki rat, ir statymo, keiianio anksiau ileistus statymus ir kitus aktus, pavadinimai skiriasi: pirmuoju atveju trumpai apibdinamas jo turinys, o antruoju - vardijami straipsniai arba pilnai vardijami aktai, kuriuos keiia ar papildo naujas statymas; 3) statymo preambul yra vadin dalis, kurioje dstomi statymo primimo motyvai, udaviniai arba tikslai ir itaip atskleidiamos primimo prieastys, kryptis, politin, ekonomin ar socialin kultrin reikm; preambul propaguoja statym, mobilizuoja mones j praktikai gyvendinti; preambul dstoma trumpai, be nereikaling mantri odi. Technikos taisykls nereikalauja, kad visuose statymuose bt preambul (kodeksai jos neturi, nes jie ir taip rodo, kad susisteminta visa normin teisin teiss akos mediaga). Nereikia preambuls statymuose, kuri udaviniai ar tikslai iplaukia i j nuostat esms ir turinio. Jeigu statymas nustato atitinkam santyki reguliavimo iimt arba naujai reguliuoja esamus santykius, tada preambul btina, nes reikia paaikinti tokio statymo primimo pagrind. statymo ileidimo motyvai, udaviniai ar tikslai neturi bti idstyti nutariamojoje dalyje, o preambulje neturi bti konkrei norminio pobdio nuostat; 4) norminis teisinis turinys - tai pagrindin statymo dalis, kur nustatyti paliepimai, leidimai ir draudimai; dalis prasideda vardijus, kokia institucija nutaria", ir tada dstomas konkretus nurodym turinys (leidimas ar draudimas). Norminis teisinis turinys dstomas logikai nuosekliai, skirstant straipsniais, o ie skirstomi paragrafais su numeriais ar raidmis arba dalimis ir kiekviena prasideda didija raide. Paragrafui ir daliai suteikiama vienoda reikm. statymus papildantys (postatyminiai) ak-

Teiskra

185

tai danai dstomi ne straipsniais, o skaitmenimis ymimais paragrafais, nors ir tokius aktus reikt skirstyti straipsniais. Didel nutariamoji dalis skirstoma skyriais, poskyriais ir paragrafais. Ne tik skyriai, poskyriai ir paragrafai turi pavadinimus bet ir straipsniai turi bti pavadinti lakonikai ireikiant j esm, nes tai padeda susipainti su statymo dalyku ir rasti reikiam paliepim. Kiekvien statymo straipsn reikia formuluoti taip, kad bt atskirta ir ubaigta teiss taisykl su visais sudedamaisiais elementais. Jeigu itai padaryti sunku, tai kai kuriuos teiss taisykls poymius galima iskirti atskir pastraip, taiau taip, kad joje nebt idstyta kitokia teiss taisykl, logikai nesusijusi su paties straipsnio turiniu. Tokia pastraipa yra tik straipsnio papildymas, o ne savarankika jo dalis. Straipsnio dalys gali bti idstytos apibendrinamja forma, apimania vienodos gimins faktus arba giminingus visuomeninius santykius, arba vardijant konkreius dalykus, veiksmus ar reikinius. is, paskutinis variantas maiau tobulas, palyginti su formaliu apibendrinamuoju metodu, nes vardijami statymo straipsniai pasidaro griozdiki ir toks vardijimas ne visada isamus. Jeigu be vardijimo apsieiti negalima, reikia pateikti pavyzd ir is pads suprasti teisinio reguliavimo prasm ir reguliuojam santyki krypt. Tik reikia vengti odi ir taip toliau, ir panaiai", nes lieka neaiku, kokie dalykai turimi omenyje. Danai normin teisin statymo dalis dstoma pastraipsniui pagal schem jeigu tai" ir nurodomi nenaudingi padariniai (sankcijos) u straipsnio paeidim. Tik sankcijos ne visada nurodomos kiekviename straipsnyje, be to, gali bti nurodytos net kitame teiss akte. Kai statymas keiia, papildo ar panaikina anksiau galiojusio io statymo straipsn, tai atitinkama nuostata prasideda odiais: tok straipsn suformuluoti tokia redakcija" arba tok akt papildyti tokio turinio straipsniu". Jeigu statymas nustato teisin normin paliepim, prapleiant anksiau priimto akto galioji-

186

Valstybs

teorija

rn kitam asmen ratui ar kitiems visuomeniniams santykiams, arba laikin normin akt paveria neriboto galiojimo aktu, tai tokia normin nuostata idstoma kaip naujai priimama teiss taisykl. Pagal statym leidybos technik, neleistina traukti statym (nuolatin) laikinj nuostat, ir atvirkiai, laikinj statym negalima traukti nuolatini nuostat. statymo nutariamojoje dalyje turi bti tik norminio pobdio nuostatos, kitaip nebus nuoseklaus loginio dstymo. Tik valstybs valdymo institucij aktuose danai pasitaiko ne tik norminio, bet ir nenorminio pobdio nuostat siekiant greiiau ir tikslingiau jas gyvendinti; 5) statymo nesilaikymo padariniai priklauso nuo paeidimo pobdio ir gali suponuoti civilinio, administracinio ar baudiamojo poveikio priemoni taikym; jeigu statymas draudia atlikti tam tikrus veiksmus, tai jame yra nurodytos ir sankcijos, taiau daniausiai jos yra kituose statymuose ar teiss aktuose; 6) statym pasirao valstybs vadovas, o jam nesutikus parlamento pirmininkas (itaip yra Lietuvoje); vyriausybs nutarimus pasirao ministras pirmininkas.

4. Teiss norma ir statymo straipsniai

Atsivelgdamas statym leidybos technik, statym leidjas turi aikiai suprasti teiss normos esm ir jos santyk su statymo straipsniu. Tik tada norminis teisinis statym mediagos turinys bus idstytas logikai nuosekliai ir tiksliai. Teiss norma yra bendroji moni elgesio taisykl, suteikianti jiems konkreias teises ir pareigas, ir iam tikslui jos turinys konstruojamas logikai. Taiau ne kiekvienoje teiss normoje yra tiesiogiai nurodyta, kaip turi elgtis teiss subjektai vienu ar kitu konkreiu atveju. Teiss normose gali bti ireikti principai ir nuostatos, turinios bendrj reikm, tvirtinanios statym leidybos sistemos pamatus, nustatanios arba tikslinanios leidiant statymus vartojamas svokas ir terminus. Bendrasis teiss normos pobdis reikia konkrei adresat nebuvim, nevienkartin jos laikymsi, vykdym ir taikym. Yra

Teisekra

187

nurodoma slygos, kuriomis galioja tam tikra taisykl, jos turinys ir nesilaikymo ar paeidimo padariniai. Abstrakti teiss norma negali bti pridta prie konkretaus statymo straipsnio. Tai griauna teiss normos svok, kadangi ne visada statymo straipsniai turi visus normos elementus. Teiss norma visada turi tris elementus: numatom teisini santyki subjekt elges, tokio elgesio slygas, padarinius, nesilaikant nustatytos taisykls ar j paeidiant. Iorin teiss normos iraikos forma statymo straipsnyje ne visada pakartoja mint login normos struktr. Teiss nuostat dstymo glaustumo sumetimais, taip pat vengiant kartojimosi, kai kurie teiss normos elementai praleidiami. Hipotez arba sankcija nepateikiama, nors jas galima suvokti i straipsnio formuluots arba ji nurodyta kito statymo straipsniuose. Kai teiss normos numato vienodas j gyvendinimo slygas (laikymosi, vykdymo ar taikymo), tikslinga straipsnyje nurodyti t norm hipotez ir j deleguoti visus kitus straipsnius, kuriuose idstytos atitinkamos taisykls (dispozicijos). Analogikai, jeigu dispozicijos paeidimas numato vienodus padarinius, norm sankcija gali bti atskirame statymo straipsnyje. Kartais sankcijos ikeliamos u statymo, kuriame nustatytos atitinkamos dispozicijos, rib, bet t norm sankcijas lengva rasti tuose statym straipsniuose, kur nurodytos pagrindins atsakomybs rys. Tad teiss norma gali bti ireikta keliuose statymo straipsniuose arba net vairiuose statymuose ir juos papildaniuose aktuose. Kartais viename statymo straipsnyje ireikta keletas norm ir toks straipsnis turi kelet dali. Tokia padtis pateisinama, kai keleto norm dispozicijos pagrindini gimining poymi atvilgiu sutampa ir skiriasi tik antraeiliai j poymiai. Pagal galimybes kiekvien teiss norm reikia idstyti viename statymo straipsnyje ir nurodyti visas atitinkamos taisykls iimtis. Kartais atskiruose statymo straipsniuose yra dvi tarpusavyje susijusios, viena kit papildanios taisykls. Geriau skirtingo turinio normas, santykikai savarankikas taisykles, nors jos organikai susijusios, viena kit lemia ir papildo, idstyti atskiruose statymo straipsniuose. Taiau ne visais atvejais be iim-

188

Valstybs teorija

ties viename straipsnyje reikia formuluoti vien teiss norm, nes tada norma nesiskirt nuo straipsnio. statymo straipsnyje ar straipsniuose hipotez, dispozicija ir sankcija visada turi bti ireiktos tiksliai, aikiai ir apibrtai. statym leidybos technikos poiriu ypa reikmingos vartojamos svokos. Btina parinkti teisinio reguliavimo tikslus atitinkanias svokas. Vartojamos teiss svokos ir kasdienio gyvenimo arba specialij moksl svokos. Vienos ar kitos gali bti konkreios ir abstrakios. Abstrakias svokas prireikus btina konkretinti, kad bt aiku, kaip sprsti konkreias bylas. Nereikia vartoti teiss svok ten, kur galima be j apsieiti neikreipiant statymo esms, nes teiss svokos ne specialistams sunkiai suprantamos. Teiss svokos yra tik statym leidybos technikos priemons, jomis reikiamos statymo nuostatos. statym leidjas turi stengtis, kad visi lengvai suprast statymo nuostatas. Ypa svarbu kreipti dmes vadinamsias teisines konstrukcijas, nes jos yra aukiausia teisin abstrakcija, apimanti ne vien teiss svok ir padedanti atskleisti pagrindin. Teisins konstrukcijos sujungia tam tikras svokas visum ir taikant dedukcij daromos logikos ivados, taikomos emesnio lygmens svokoms. Pavyzdiui, i vairi sutari ri suformuluojama bendroji sutarties svoka; i daugybs sutarties svok suformuluojama bendroji teisinio sandorio svoka; i vairi nuosavybs form formuluojama bendroji nuosavybs svoka; i vairi teiss subjekt formuluojama bendroji teiss subjekto svoka ir t. t. itaip emesnio lygmens teiss svokos grupuojamos apie vien bendrj, abstrakiausi svok, i kurios gali bti ivedamos naujos svokos. itokia teisin konstrukcija padeda suformuluoti teiss institut. Specifin teisins konstrukcijos funkcija, kad ji logikai susieja teiss normas, statymo straipsnius ir sudaro vientis teiss ir statym sistem. Formuluojant teisin konstrukcij, btina laikytis toki reikalavim: 1) normas ir statymo straipsnius formuluoti tiksliai ir isamiai; 2) konstrukcija turi bti isami, sistemi-

Teiskra

189

n, atitikti i kit norm ir statymo straipsni sudarytas kitas teisines konstrukcijas; 3) maksimaliai atitikti teiss ir statym tiksls; 4) isiskirti aikumu, paprastumu, bti lengvai suprantama ir gyvendinama; 5) padti siekti teiss ir statym tiksl. Svokoms apibrti, teisinms konstrukcijoms sudaryti, statymams tiksliai ir aikiai formuluoti vartojami skaitmenys, nurodantys statymuose vardyt teisi galiojimo terminus, sutari ir paslaug galiojim. Skaitmenin iraika taikoma reguliuojant daugel santyki: darbo dienos, atostog trukm, karo tarnybos laik, alos atlyginimo dyd, mokesi, pensij dyd, senat ir kita. Skaitmenimis reikiami dalykai yra kiekybinio, absoliutaus arba kratutinio pobdio. statymuose kartais vartojamos pastabos. Jos raomos tik prireikus, kai be j negalima apsieiti, ir viename straipsnyje neturi bti keleto pastab, nes tai sunkint suvokti statymo prasm ir rasti reikiam nuostat. Pastabose pateikiamos nuostatos, neturinios esmins reikms.

5. statymo logika, stilius ir kalba

statym leidybos kultra reikalauja logikai nuosekliai dstyti statymo tekst, laikytis profesinio stiliaus ir kalbos. Klaidinga fraz, minties ir jos iraikos tekste ryio nebuvimas, neteisingai ar ne vietoje pavartotas odis, pritaikius tok statym, gali lemti tragik padt. statymo logikos paeidimai, netikslios formuluots, neapibrt termin vartojimas sukelia uklausimus, aikinimus, biurokratin vilkinim, piktnaudiavim ir neteising statym vykdym. Todl logika, stilius ir kalba yra vieni i statym leidybos technikos pagrind. iuolaikinje Vakar Europos teiss literatroje plaiai propaguojama teiss stiliaus teorija". Joje paymimas kratutinis abstraktumas ir teigiama, jog nebtini aikumas, paprastumas ir populiarumas leidiant statymus. Vokiei teisininkas H. Dolle'as nurodo, kad statym leidjas, atrodo, numojo ranka ir links palaikyti tuos, kurie mano, kad kodeksai sudaryti teisjams, o pro-

190

Valstybs teorija

fanui gali bti ir nesuprantami. Jis net mgina teorikai pagrsti, kad statymus reikia rayti maai suprantama kalba. V. Hedemanas mano, kad jeigu statyme bus smulkiai idstyti visi reguliuojami atvejai, normos praras turting turin, bus pernelyg apkraunama atmintis, atsiras norm prietaravim. Teis labai sudtinga ir ne specialistui nelengva j suprasti. vairiausi gyvenimo santykiai reguliuojami statymo ne vien smulkiai apraant, bet ir ipleiant teiss normos dispozicij, nes statymai kuriami visiems monms, o ne vien teisjams ar kitiems pareignams. Rengiant statym, btina nuosekliai laikytis gramatikos ir sintakss taisykli ir logikai dstyti teisin mediag. Straipsniai ir j dalys, skyriai ir paragrafai turi iplaukti vieni i kit, kiekvienas teiginys organikai sietis su kitais, j nekartoti ir jiems neprietarauti. Tekstas turi bti baigtas ir isamus, kad neatsirast galimybs savavalikai j pildyti ar plsti. statymo teksto stilius privalo bti direktyvinis ir oficialus. Direktyvinis teksto pobdis pasireikia jo privalomomis, valinmis formuluotmis. Teiss subjektai turi suvokti, kad jie privalo elgtis tiksliai pagal statymo nuostatas ir neperengti nustatyt rib. statymo stilius yra ne aikinamasis, tikinamasis ar rodomasis, o griet paliepim, sakym, reikalavim vykdyti nustatytas taisykles. Direktyvinis stiliaus pobdis rodo suvereni valstybs vali. Oficialios statym leidjo suformuluotos elgesio taisykls, priimtos aukiausi atstovaujamj valstybs institucij , skelbiamos oficialiuose leidiniuose, pasiraomos valstybs vadovo, yra visiems privalomos ir niekas, iskyrus pat statym leidj, negali j keisti, papildyti ar naikinti. statym stiliui bdingas logikumas ir nuoseklumas, ekonomikumas ir racionalumas, motyvavimas ir formalus apibrtumas, teiss nuostat tikslumas, aikumas ir vienareikmikumas. statymo preambul, nustatanti gyvendinimo slygas ir udavinius, dstoma paprasta, visiems suprantama kalba. statym leidybos technikai prietarauja ir netvarkingas teiss termin vartojimas, pavyzdiui, vienu atveju kalbama apie neteist mediokl", o kitu apie brakonieriavim", vienu ai-

Teiskra

191

veju sakoma muitins kontrol", o kitu muitins apira", vienu atveju draudiamoji zona", o kitu - apsaugin zona" ir panaiai. Paprasto statymo stiliaus negalima siekti jo tikslumo ir isamumo sskaita. statymai reguliuoja sudtingus visuomeninius santykius, atsiradusius mokslo ir technikos revoliucijos, ekologins krizs pavojaus, migracijos slygomis ir panaiai, todl btina vartoti specialiuosius terminus, pavyzdiui, negalima vengti termino treiasis asmuo" arba akceptas". Teiss terminai, pavyzdiui, teisti atstovai, pareignas, pirmosios instancijos teismas, gali bti paaikinti ir paiame statyme. Tokie aikinimai galimi skliausteliuose arba pastabose. Reikia vengti vairi santrump ir rayti tikslius, isamius terminus. Terminai vartojami grietai apibrta reikme. statymus visi turi suprasti vienodai, vienodai j laikytis, juos vykdyti ir taikyti, todl jie turi bti tiksls, logiki, skyriai ir poskyriai privalo sietis. Tik tada statymai bus teisingai gyvendinami, sivyraus teistumas ir teistvarka.

XIII. Teiss veikimas

Teis egzistuoja tik veikdama ir reguliuodama moni santykius. Tokiu bdu teis diegia moni santykius civilizacijos ir socialins partnerysts pradus ir savo principiniais paliepimais utikrina teist subjekt veikl ir elges. Teiss veikimas apima tokius procesus: a) teisinio reguliavimo priemoni sukrim, b) j taikym subjekt praktinei veiklai, kad bt pasiekta norim rezultat. Teiss veikimo turin sudaro: teiss poveikis, teiss suvokimas, teiss galiojimas, teisin santvarka. Teiss suvokimas nesibaigia tik teisiniu reguliavimu arba jos gyvendinimu, nes tai yra tik teiss veikimo specifins savybs. statymas gyvuoja tik taikomas. Tokios nuomons yra daugelis teisinink. Veiksm neatsiranda be mogaus valios ir smons. Teiss veikimas pasireikia veiksm motyv skatinimu arba sulaikymu nuo veiksm. Teiss norma, bdama nesismoninta, t u r i t i k formali teisin reikm, bet neturi teisinio reguliavimo bruo. Tik subjekt sismoninta teiss norma tampa veiksminga visuomens gyvenime. Teiss sismoninimo ir suvokimo lygis yra teiss reguliuojamojo veikimo pagrindas ir joje numatyt tiksl pasiekimas. Teiss suvokimo lyg btina nagrinti siejant su socialiniu teiss veikimu (realiu funkcionavimu) ir net priklausymu nuo jo.

1. Teisinis reguliavimas
Teisinis reguliavimas yra teiss veikimo dalis, apibdinanti teiss poveik subjekt elgesiu ir veiklai. Teisikai reguliuojant teisiniais sakymais (liepimais) nustatomi reguliuojam santyki dalyvi veiklos orientyrai ir pasiekiama faktini teiss tiksl.

Teiss veikimas

l93

Teisinis reguliavimas apima: 1) valstybini teiskros institucij veikl rengiant teiss nuostatas ir teisines priemones j galiojimui utikrinti. ia teisinio reguliavimo turin sudaro vairi teiskros institucij veikla rengiant reglamentavimo tip, metodus, bdus, nustatant normines reguliavimo priemones, reikalingas normaliam pilietins visuomens ir jos institucij gyvavimui, kasdienei moni veiklai civilizuotais pagrindais organizuoti; 2) visuomenini santyki dalyvi veikl, skirt teisinms reguliavimo priemonms iekoti ir panaudoti savo elgesiui su teiss reikalavimais derinti. Teisinis reguliavimas gali bti suvokiamas kaip valstybinis ir kaip subjekt tiesiogiai gyvendinama savitvarka. Yra toki teiss veikimo srii, kur valstybinis teisinis piliei elgesio norminimas nereikalingas ir net alingas. Tai tokios sritys, kur moni veikla yra teisinio pobdio, bet nesusijusi su specialiu teisiniu reglamentavimu ir tokio reglamentavimo nereikia (pvz., asmeniniai, eimos santykiai). ia mons vadovaujasi savo teisine smone. Teisinio reguliavimo sfera yra potenciali teisini santyki sritis, kur santykiai ir faktai nesutvarkyti ir sureguliuoti j be teisini priemoni nemanoma. Teisinio reguliavimo ir statymo veikimo sritis gali nesutapti. Antraip bt ribojamos piliei teisins laisvs, konstruktyvi j iniciatyva. Teis suvokiant tik kaip statym normas, teiss veikimas apsiribot statym paliepimais. Teisinio reguliavimo ribas lemia ne teisiniai veiksniai. J pamatas moni veiklos prigimtis, priklausanti nuo bendrosios kultros ir civilizuotumo, determinuotos esamos santyki sistemos, ekonomini, istorini, religini, nacionalini aplinkybi. Su teisinio reguliavimo sritimi ir ribomis tiesiogiai susijusi teisinio reguliavimo dalyko samprata. Teisinio reguliavimo dalykas yra visuomenini santyki vairov, individ, kolektyv veiksmai, kurie teiss gali bti objektyviai sureguliuoti ir tam tikromis slygomis reikalingi teisinio poveikio. Ne visi veiksmai ir socialini subjekt santykiai gali bti teisinio poveikio objektas, o tik tie,

194

Valstybs teorija

kurie tomis slygomis yra tipiki, kartojami, visuotiniai, galimi teisikai kontroliuoti ir formals, t. y. ireikti teisikai. Teisiniam poveikiui gali bti skirti materialij grybi pas k i r s t y m o ir naudojimo, valstybs valdios ir valdymo gyvendinimo, asmens ir valstybs slyio, socialins apsaugos ir kit srii santykiai. Tokia valstybin, kin ir socialin veikla yra teisinio reguliavimo dalykas ir turi bti teisikai objektyviai sutvarkyta. Bendriausias teiss veikimo objektas yra visuomeniniai santykiai. Tiesioginis reguliavimo objektas yra vairs veiksmai, santyki dalyvi veikla. Teisinio reguliavimo turinys priklauso nuo veikiani subjekt padties ir objekt, dl kuri kyla tarpusavio veiksmai. Teisinio reguliavimo dalyko turinys nustato teisinio reguliavimo specifik ir galiausiai teiss struktr. Teiss reguliuojam santyki pobdis lemia teisinio poveikio iems santykiams specifik, t. y. nustato reguliavimo metod. Skirtingai nuo teisinio reguliavimo dalyko, apibrianio, k teis reguliuoja, teisinio reguliavimo metodas rodo, kaip tie santykiai reguliuojami. Teiss literatroje skinami tokie pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai: 1) pozityvus pareigojamasis subjektai pareigojami aktyviai veikti; 2) leidiamasis - asmeniui suteikiama teis paiam aktyviai veikti; 3) draudiamasis - pareigojama susilaikyti nuo statymo draudiam veiksm. Papildomi metodai yra rekomendavimas ir teisto elgesio skatinimas. Pagrindini teisinio reguliavimo bd derinys sudaro specifin teisinio reguliavimo metod direktyvin (imperatyvj) arba autonomin (dispozityvj). Imperatyvusis yra grietai privalomas, negalima nukrypti nuo teiss akto reikalavim. io metodo pagrindin teisin priemon yra sakymas (liepimas). Kas nurodyta, turi bti nenukrypstant atlikta. is metodas taikomas baudiamojoje ir administracinje teisje, pasitaiko ir kitose teiss akose. iuo atveju juridinis faktas, lemiantis teisini santyki atsiradim, yra sakymas (liepimas).

Teiss veikimas

195

Dispozityvusis metodas grindiamas iniciatyva, reguliuojam santyki dalyviams leidia savarankikai pasirinkti tam tikr veiksm. alys gali reguliuoti santykius savo nuoira. statymai tik nustato tokios nuoiros ribas arba tam tikr procedr. is metodas taikomas civilinje ir eimos teisje. Pagrindas dalyvi sutartis. Imperatyvusis metodas priveria santyki dalyvius umegzti teisinius ryius, o dispozityvusis leidia pilieiams ir j organizacijoms umegzti santykius be privalomj teisini nurodym. Atsivelgiant j draudim ir leidim suderinim, skiriami du teisinio reguliavimo tipai: a) visuotinai leidiamas - jo pagrindas yra bendras leidimas; konstruojamas remiantis principu leidiamas viskas, iskyrus tai, k statymas tiesiogiai draudia"; b) draudiamasis jo pagrindas yra visuotinis draudimas ir jis konstruojamas pagal princip udrausta viskas, iskyrus tai, kas tiesiogiai leista statymo". Vyraujantis visuotinai leistinas ar draudiamasis teisinis reguliavimas priklauso nuo istorini tradicij, kultros lygio, teisins sistemos, santyki (civiliniai ar baudiamieji ir pan.) ypatybi. Teisinis reguliavimas apima dvi stadijas: 1) teiss subjekt teisins padties nustatym nuo jo prasideda norminis reguliavimas. Pilieio teisin padtis apibrta konstitucinmis teismis ir pareigomis ir jomis grindiamas teisnumas, t. y. valstybs pripainimas asmens gebjimo bti visuomens teisinio gyvenimo dalyviu ir vairi teisini santyki subjektu. Konstitucijos nuostatos yra ipltotos kituose teiss aktuose, kurie sudaro pagrind pilieiams veikti vairiose teiss srityse. Tai reikia, kad pilieiai, siekdami patenkinti savo interesus, turi teis naudotis statymuose numatytomis teisinmis priemonmis. Valstybs institucij teisinis statusas yra j kompetencija, nustatanti j galiojimus ir pareig apimt; 2) teisini santyki atsiradim - prielaidos yra atitinkami gyvenimo faktai, teisinis j pripainimas ir teisins reikms jiems suteikimas teiss normose. Atsivelgiant teisini santyki pobd, tokie teisiniai faktai gali bti vienk a r t i n i a i veiksmai arba vykiai, arba reikia j sudties tam tikros

196

Valstybs teorija

visumos (pvz., pensijai gauti reikia bti tam tikro amiaus, turti darbo sta, institucijos sprendim). Teisinis reguliavimas yra norminis rezultatyvus teisini priemoni sistemos poveikis visuomeniniams santykiams siekiant juos sutvarkyti, apsaugoti, pltoti pagal visuomens poreikius. Veikdama teisini santyki dalyvius, teis skatina j aktyvum visuomenje. I esms teisinis reguliavimas yra tokios ries socialinis reguliavimas, kuris skirtas organizuotai gyvendinti itis tiksling priemoni sistem, ireikiani raytin teis, parodani statym leidjo siekiamus tikslus. Minta, kad teisinio reguliavimo dalykas yra vairs visuomeniniai santykiai. Taiau jie i esms turi paklusti norminiam organizuotam poveikiui ir esamomis socialinmis politinmis slygomis jiems toks poveikis btinas taikant teiss normas ir kitokias teisines priemones, kurios sudaro teisinio reguliavimo mechanizm. Nuo teisinio reguliavimo dalyko turinio labai priklauso reguliavimo ypatumai. Visuomeniniai santykiai (pvz., turtiniai, baudiamieji) teisikai reguliuojami ne bendrai, o pagal teiss norm ris, teiss akas. Teisinio reguliavimo specifikai turi takos visuomenini santyki subjektai, objekt savitumas ir kita. Pagrindin teiss reguliuojam visuomenini santyki ypatyb, kad jie yra teisinio poveikio dalykas tik tiek, kiek jie yra valiniai santykiai, valinis moni elgesys. Teiss poveikis visuomens gyvenimui tuo reikmingesnis, kuo stipriau teiss normos daro skatinamj ar pareigojamj poveik btent moni valiai ir smonei. Teisinio reguliavimo aplinka apima ir teiss reguliuojamus valinius visuomeninius santykius bei kitus visuomeninius ryius, taip pat i santyki ypatumus, lemianius teisinio poveikio priemoni savitum, j kompleksus ir kompleks sudarym. Teisinio reguliavimo kokyb priklauso nuo socialins aplinkos, kurioje galima aktyvi veikla, susilaikymas nuo aktyvios veiklos arba j derinimas. Socialin aplinka dl esam poreiki ir interes orientuoja moni poelgius aktyvi veikl arba pasyvum (pvz., rinkos santykiai skatina veikl, o planin ekonomika

Teiss veikimas

197

j riboja). Visuomens socialinio aktyvumo laipsnis - tai elgesio kartotinumas ir jo visuotinumas. Teisinio reguliavimo intensyvumas priklauso ne tik nuo teiss akos, su kuria susijs, bet ir nuo to, ar joje pasireikia centralizacijos arba decentralizacijos pradai, kokia socialin aplinka, moni elgesio visuotinumas, ar teis apima tuos santykius, o jeigu apima tai kiek detaliai, imperatyviai. Visa tai ir yra vadinama reguliavimo intensyvumu. Yra intensyvaus ir neintensyvaus visuomenini santyki reguliavimo sritys. Galimi du neintensyvaus teisinio reguliavimo atvejai: 1) visuomeninio gyvenimo srit btina sureguliuoti arba ji nepakankamai sureguliuota; ir 2) galimi tokie visuomeniniai santykiai, kuri nereikia teisikai reguliuoti. Nuo to priklauso teisini leidim ir draudim santykis atsivelgiant intensyvaus ar neintensyvaus reguliavimo srit. Subjektams suteikiant daugiau elgesio laisvs, teisiniai draudimai siaurja. Teisinio leidimo nebuvimas intensyvaus reguliavimo srityje dar nereikia, kad vienu ar kitu klausimu egzistuoja teisinis draudimas. Teisinis reguliavimas turi ir specifin mechanizm. Jis suvokiamas kaip bendra teisini priemoni, kuriomis pasiekiamas rezultatyvus poveikis visuomeniniams santykiams, sistema. Skiriamos trys teisinio reguliavimo mechanizmo atsivelgiant stadijas grandys: 1) teiss normos - teisinio reguliavimo pagrindas; 2) teisiniai santykiai, subjektins teiss ir pareigos; 3) teisi ir pareig gyvendinimo aktai. Kartais atsiranda ketvirta mechanizmo grandis teiss taikymo aktai ir individuals aktai. Teisinis reguliavimas suponuoja aktyvi moni, j kolektyv veikl, taiau kai teiss funkcija dinamin, atsiranda pareiga veikti aktyviai, o kai statin - susilaikyti nuo tam tikr veiksm. Skiriami trys teisinio reguliavimo mechanizmo lygiai: 1) pirmini teisini priemoni lygis - teiss normos ir subjektins teiss ir pareigos; 2) susidariusios teisins normos, ireiktos teiss institutuose atskirais junginiais, teisini reim kompleksais arba teisiniais junginiais ir reimais, kurie yra reikmingos gyve-

198

Valstybs teorija

nimo problem sprendimo formos (pvz., sutartis kaip darbo ir umokesio organizavimo bdas); 3) operacinis lygis konkreios subjekt disponuojamos teisins priemons (pvz., sutartis sigyti gyvenamj nam). Teisini priemoni paskirtis, kad, subjekt tinkamai panaudotos, jos leist pasiekti socialin efekt. Socialins veiklos formos yra teiss ir pareigos. Jos ir yra pirmins teisins priemons. Nuo j prasideda visos teisini priemoni sistemos formavimas. Teisini priemoni taikymas utikrina santyki pastovum ir tikrum, reguliavimo derinim su subjektinmis teismis, j apsaug, bdus, garantuojanius real teisini pareig atlikim, btin teisini veiksm procedr, procesines normas, skirtas subjektinms teisms gyvendinti esant konfliktinms situacijoms.

2. Teisinio reguliavimo struktra

Teisinio reguliavimo struktr apibdina reguliavimo metodai ir bdai. Teisinio reguliavimo metodai - teisinio reguliavimo bdai, j derinimas, rodantis, kaip teisini priemoni kompleksas panaudojamas konkreioje visuomenini santyki srityje. Metodai ireikia teisinio reimo esm. Teiss sistemoje jie yra jungiamasis pradas, formuojantis teiss akas. Gali bti centralizuotas imperatyvus reguliavimas (subordinacijos metodas), reguliavimas nuo viraus iki apaios vadovaujantis imperatyviais pradais. Subjektai tiesiogiai priklausomi nuo valstybs institucij. Yra decentralizuotas dispozityvus reguliavimas (koordinacijos metodas). Teisinis reguliavimas nustatomas i apaios ir jo eig veikia visuomenini santyki dalyvi aktyvumas. Teisti j veiksmai yra individuals, o santykiai koordinuojami. Subordinacijos metodai veikia administracinje, dispozityvus civilinje teisje. Teisinio reguliavimo bdai suvokiami kaip teisinis poveikis, ireiktas teiss normose ir kituose teiss sistemos elementuose. Leidiamasis, draudiamasis ir pozityvus pareigojamasis bdai susij su subjektinmis teismis. Esant leidimui subjektin teis (teis reikalauti, utikrinant subjektins teiss turtojui aktyvius

Teiss veikimas

199

veiksmus) sudaro io teisinio reguliavimo bdo turin, o esant pozityviam pareigojimui ir draudimui teis reikalauti priklauso kitiems asmenims ir jo paskirtis utikrinti aktyvios arba pasyvios teisins pareigos atlikim. I teisins tikrovs element (norm, teisini santyki), ireikiani reguliavimo bd, susidaro teiss akini metod turinys. Nuo centralizuoto ir decentralizuoto reguliavimo daug priklauso ir bd kombinacija, bdinga vienai ar kitai teiss akai. Sakiniams metodams, kur vyrauja centralizuotas reguliavimas (administracin, finans teis), priklausantis vieajai teisei, svarbiausi yra pareigojimai ir draudimai. Sakiniams metodams, ireikiantiems dispozityvius pradus (civilin, eimos, darbo teis) ir priklausantiems privatinei teisei, svarbiausi yra leidimai. pareigojimai bdingi dinaminei, o leidimai ir draudimai statinei teiss funkcijai. Teisinis leidimas tai pagrindinis teisinio reguliavimo elementas, nustatantis teisines priemones siekiant utikrinti socialin laisv ir moni, kolektyvo, visuomenini susivienijim aktyvum, real mogaus teisi gyvendinim, tikrj demokratij ir krybin moni veikl. Teisinis leidimas yra subjektin teis ir jai bdinga nuoira bei teisini galimybi ribos. Teisiniam leidimui bdinga ne tiesiog galimo elgesio riba, o tokia, kai galima pasirinkti, kaip pasielgti, parodyti aktyvum ir patenkinti savo interesus. Subjektin teis tik reikalauti taip pat reikia tam tikr leidim tai daryti, taiau i teis labiau susijusi su pozityviais pareigojimais. Teisiniai leidimai turi bti statymuose ir kituose norminiuose aktuose. Daniausiai jie tiesiog suformuluoti norminio akto tekste kaip galiojanti reguliuojamoji norma. Teisinis leidimas gali iplaukti i teiss norm komplekso (pvz., leidimas sudaryti vairias sutartis, kadangi jos neudraustos, laikomasi sudarymo slyg, neprietarauja teiss principams). Teisinis draudimas yra teisin priemon, utikrinanti visuomenini santyki organizuotum, piliei teisi ir teist interes, visuomenini susivienijim interes apsaug, ir nepageidaujamo socialiai alingo elgesio barjeras.

200

Valstybes teorija

Vieni draudimai saugo pilieio asmen, kiti ireikia valstybs vairi srii veikl. Visiems bdinga tvirtinamoji, fiksuojamoji funkcija. J paskirtis - tvirtinti ir padaryti nelieiamus esam tvark ir santykius. Todl reguliavimo atvilgiu jie ireikiami teisinmis pasyvaus turinio pareigomis susilaikyti nuo tam tikr veiksm. Taigi draudimas teisje tai teisin pareiga, imperatyvi, kategorika, neginijama, utikrinama teisiniu poveikiu. Tam tikri draudimai nustatyti esant pasyviam elgesiui, kai asmenys neveikia. Tada draudimai ireikiami draudiamosiose normose, kuri garantija yra teisin atsakomyb, o gyvendinimo forma - laikymasis. Teisiniams draudimams yra bdingas reikalavimas. Visada numatoma, kad yra asmen, galini pareikalauti laikytis draudimo. Toks reikalavimas bdingas ir atitinkamoms teisinms pareigoms. Teisiniai draudimai yra visiems privalomi ir susij su teisine atsakomybe (baudiamja, civiline). Jiems bdingas formalus apibrimas. Teiss normose grietai apibrtas j turinys ir tikslios ribos. Nra teisini draudim be draudiamj paliepim ir normini nuostat dl atsakomybs u j nesilaikym. Nereikia painioti norminio draudimo ir leidimo nebuvimo, nes jie nra tapats. Pozityvus pareigojimas. Pozityviais pareigojimais reikiamas prievartinis pareigos atlikimas, taip pat reglamentuojama finansin veikla, aplinkos apsauga ir panaiai. ia bdingas tam tikras asmen varymas, nes jie privalo daryti tai, ko nedaryt, arba daryti ne tokiu mastu. is reguliavimo bdas pasireikia paskirstant asmenims aktyvias teisines pareigas, t. y. pareigoja tvarkyti savo elges pagal teiss norm reikalavimus. Bendrj teisini leidim ir draudim vieta taikant teisin reguliavim yra savita. Jie reikia, kad atitinkamos normins nuostatos yra ieities takas ir orientuojamasis tos visuomenini santyki srities pradas. Bendrieji leidimai ir draudimai tiesiogiai nustato moni elges ir kai btina reguliuoti socialinius, politinius, dorovinius leistinus ar draudiamuosius pradus. Bendrieji leidimai gali sukelti teisini padarini ir bti teisto elgesio kriterijus, pavyzdiui, bendrasis leidimas laisvai sudaryti sutartis, ne-

Teiss veikimas

201

sant specialaus ios srities draudimo. Tokie leidimai yra pagrindas teigti atitinkam elges esant teist. Bendrieji draudimai tiesiogiai negali sukelti teisini padarini ir bti neteisto elgesio kriterijus. Visada neteisto elgesio pripainimo pagrindas gali bti tik konkreios normos: arba draudiamosios, arba pareigojamosios ar galiojamosios, ir j reikalavim nevykdymas arba rib perengimas sudaro teiss paeidim. Pagal teistumo principus, reikalaujanius teisingumo, konkretumo ir asmenins teisins atsakomybs, kiekvienas neteistas elgesys turi bti susijs su konkreios teiss normos draudiamosios, pareigojamosios ar galiojamosios paeidimu (jeigu subjektas paeid leistinas ribas).

3. Teisinio reguliavimo tipai ir sistemos. Teisinis reimas

Skiriami du teisinio reguliavimo tipai: bendrasis draudiamasi ir leidiamasis. Teisinje apyvartoje vartojamos dvi formuls, susijusios su teiss ypatybmis: pirmoji leista viskas, iskyrus tai, kas udrausta; antroji udrausta viskas, iskyrus tai, kas leista. Teisinio reguliavimo tipai nusako teisinio poveikio tvark ir krypt, apibria, kam skirtas reguliavimas: suteikti visuomenini santyki dalyviams bendrj leidim ar skirti bendrj draudim. Tos bendrosios kryptys apibriamos atitinkamai konkreiais draudimais arba leidimais. Bendrj draudim atitinka tik konkretus leidimas, ir atvirkiai, statym leidjo nustatyt bend r j leidim atitinka konkretus draudimas. Bendroji nedraudiama tvarka tiesiogiai ireikia plai socialin laisv ir esant demokratiniam reimui yra teisinio reguliavimo tipas, kurio pagrindinis komponentas yra bendrieji draudimai, reikalauja tobulai tvarkom visuomenini santyki, visuomens gyvenimo organizuotumo ir socialins atsakomybs. Leidim tvarka padeda sutvarkyti valstybs institucij ir pareign veikl, utikrina j funkcij ribojim ir alina savival. Galioja taisykl: neleidiama kitaip, tik kaip nustatyta.

202

Valstybs teorija

Teisinis reimas tai reguliavimo tvarka, ireikta kompleksu teisini priemoni, parodani iskirtin tarpusavyje sveikaujani leidim, draudim, pozityvi pareigojim derinim ir sudarani reguliavimo kryptingum. Kiekvienam teisiniam reimui bdingi visi teisinio reguliavimo bdai. Taiau kiekvieno reimo specifik lemia vienas vyraujantis bdas. Teisinio reimo klausimas kyla reguliuojant subjektines teises. Teisinio reimo pagrindas yra teisinio reguliavimo bdas: bendrasis draudimas, leidimas ar pozityvus pareigojimas. Taigi reimus galima skirstyti bendruosius nedraudiamuosius ir leidiamuosius (alia pareigojim). Kiekvienas teisinis reimas parodo teisinio reguliavimo grietumo laipsn, tam tikr ribojim arba lengvat buvim, subjekt aktyvumo lygmen ir j savarankikumo ribas.

4. Teiss gyvendinimas ir taikymas. Teisingumas

Teisinio reguliavimo iraika yra toks visuomenini santyki dalyvi elgesys, kai knijami teisje esantys reikalavimai ir galimybs. Teiss gyvendinimas turi kelet form ir j ypatybs priklauso nuo teisinio reguliavimo bd: gyvendinamas leidimas, draudimas ir pareigojimas. Atsivelgiant tai, skiriamos tokios teiss gyvendinimo formos: naudojimasis, laikymasis ir vykdymas. Naudojimasis - gyvendinimo forma, kai gyvendinamos leidiamos galimybs. Subjektai elgiasi aktyviai, gyvendina savo teises, naudojasi teiss suteiktomis galimybmis (nuosavybs teise, teise gynyb, rinkim teise). Laikymasis yra gyvendinimo forma, kai subjektai derina savo elges su teisiniais draudimais. Bdingas pasyvus subjekt elgesys. Jie neatlieka teiss norm draudiam veiksm, t. y. vykdo jiems skirtas pareigas. Vykdymas reikia, kad subjektai savo veiksmais vykdo teisinius paliepimus. Jie yra aktyvs ir atlieka teiss normose nustatytus veiksmus, t. y. jiems skirtas pareigas. Vykdymas yra tiks-

Teiss veikimas

203

liausi teiss gyvendinimo forma. Teiss normomis kartu su kitomis teisinmis priemonmis utikrinami rezultatai, knijamos reikiamos elgesio programos, kurios turi tapti faktiniais santykiais ir bti gyvendintos aktyviais subjekt veiksmais. Naudojimosi teise ir jos laikymosi formos turi bti suprantamos kaip neatsiejamos, derinant su reguliavimo tipu ir priklausymu nuo jo. Naudojantis teise, visada jos ir laikomasi: esant bendram nedraudiamam reguliavimui, laikomasi, kad nebt paeidiamos draudiamosios normos; esant konkreiam leidimui, grietai laikomasi nustatyt subjektins teiss rib. Esant bendram nedraudimui ir kartu leidimui, galiotasis subjektas veikia aktyviai. Aktyviu elgesiu jis gyvendina materialiuosius, politinius, dvasinius interesus. Atitinkam teiss norm - galiojamj ir draudiamj, taip pat bendrj draudim ir leidim gyvendinimas sukuria bendrus ir absoliuius teisinius santykius ir pagal juos subjektai organizuoja socialini poreiki kuriam savo elges. Teises taikymas. Baigiamoji teisinio reguliavimo stadija (kartais ir atsirandant teisiniams santykiams) yra teiss taikymas. Tai individuali teisin veikla nagrinjant teisines bylas, ir dl tokios veiklos teiss sistemoje atsiranda individuals paliepimai (potvarkiai). Individuals potvarkiai (sprendimai) utikrina teiss norm vykdym, turi teisin gali ir gali bti teisto elgesio kriterijus. iais sprendimais ne tik utikrinama teis, bet ir atsivelgiant konkreias socialines, politines slygas ireikiamas individualus norminis visuomenini santyki reguliavimas, galintis praturtinti arba ikreipti teis. Be teiskros, teiss taikymas labiausia lemia teisin teiss poveikio visuomeniniams santykiams reguliavim. Teis taiko kompetentingos valstybs teissaugos institucijos ir pareignai. Tarp aplinkybi, kai btina taikyti teis, yra susijusij su teisini santyki atsiradimu (pvz., atsiradus teisms ir pareigoms, susijusioms su pensijos skyrimu, kai socialins rpybos staiga statym pagrindu pensininkui nustato pensijos dyd ir sako j mokti). Daugiausia aplinkybi, veriani taikyti

204

Valstybes teorija

valstybs prievart, yra siekiant utikrinti visuomens gyvenimo teisin reguliavim. Valstybs prievartos taikymas ir pagrindia kompetenting institucij specifin teiss taikymo veikl. Tokios valstybs institucijos privalo tikrinti valstybs prievartos priemoni taikymo teistum, pagrstum ir tikslingum, o prireikus jas sukonkretinti, nustatyti j taikymo tvark, t. y. atlikti individual teisin reguliavim. Teiss taikymas pirmaujant teismams yra vienintelis valstybs prievartos gyvendinant teisin reguliavim vartojimo bdas. Sis bdas bdingas visoms teiss gyvendinimo formoms naudojimuisi, laikymuisi, vykdymui ir taikymui. Faktins aplinkybs, lemianios teisin reguliavim ir prireikus - valstybs prievartos taikym, yra: a) esamos subjektins teiss gyvendinimo klitis ir teisini pareig nevykdymas; b) teiss paeidimas, u kur reikia atsakyti. Teisins atsakomybs ir teiss taikymo akto ryys yra esminis. Teisin atsakomyb, ireikt baudiamosiomis priemonmis, teismas gali taikyti tik specialaus akto kaltinamojo nuosprendio, priimto nustatyta proceso statyme forma, pagrindu, laikydamasis vis demokratini procesini garantij, nes to reikalauja teistumas. Taiau teisingumas nra mechaninis raytini teisini potvarki vykdymas, o gyvoji teis, todl teismai turi vadovautis pagrindiniais teiss principais ir mogaus teismis. Demokratijos slygomis, kai vyrauja teis, teisin visuomen ir valstyb, privaios mogaus teiss turi iskirtin teisin reikm, todl visi teissaugos institucij sprendimai privalo nepaeisti mogaus teisi. Teissaugos institucijos, taikydamos teis, upildo statym leidybos paliktas spragas, kai konkretus gyvenimo atvejis nenumatytas konkreioje teiss normoje. Tada teismai galioti sprsdami byl taikyti analogij, iskyrus baudiamj ir administracin teis. Galima statymo ir teiss analogija. statymo analogija reikia, kad byl privalu sprsti statymo, reguliuojanio panaius santykius, pagrindu, o teiss analogija vadovaujantis bendraisiais teiss pradais. Taiau analogijos taikymas turi tam tik-

Teiss veikimas

205

r ypatum: 1) ji taikoma tik kai visikai nra teiss normos arba ji neisami; 2) esamos nagrinjam aplinkybi normos ir numatyt aplinkybi panaumas poymi atvilgiu turi teisiniu poiriu i esms sutapti; 3) analogija neleistina, jeigu statymas numato teisinius padarinius, susijusius su konkreia norma; 4) iimtins normos ir bendrj statym nuostat iimtys gali bti taikomos tik kai nagrinjamos aplinkybs taip pat yra iimtins; 5) gauta taikant analogij teiss nuostata neturi prietarauti statymo nuostatoms; 6) taikant analogij, pirmiausia reikia iekoti normos tos paios teiss akos aktuose ir tik tokios nesant kitoje teiss akoje arba statymuose. Teis baigiama taikyti primus teiss akt. Toks aktas yra valstybinis individualiai apibrtas kompetentingo subjekto konkreioje teisinje byloje priimtas sprendimas siekiant nustatyti subjektini teisi arba teisini pareig buvim arba nebuvim ir mast (ribas) remiantis atitinkamomis teiss normomis j gyvendinimo interesais. Teiss taikymo aktai vaidina ypating vaidmen, nes jie yra btini teisiniam reguliavimui ir teisinio poveikio visuomeniniams santykiams poiriu. Jais drauge su norminiais aktais gyvendinarni atitinkami socialiniai tikslai. Teiss taikymo aktai skiriami pagal prasm: teismo sprendimai, individuals valstybs potvarkiai ir taikymo aktai. Teismo sprendimas yra baigiamasis teiss taikymo aktas, potvarkis rodo teiss taikymo rezultat, teiss taikymo aktas yra teisinis bylos sprendimo rezultatas, t. y. aktas dokumentas. gyvendinant teis, ypa privatin, civilin, labai svarbi teisinio aktyvumo samprata. Teisinis aktyvumas net gali bti teiss taikymo alternatyva, kai visuomenini santyki dalyviai turi teisin gali automatikai individualiai reguliuoti ir kartu neturi valdios institucij statuso. Daugelio teiss ak, btent civilins, darbo, privatins, subjekt teisinis aktyvumas, susijs su naudojimusi teise, aktyviai veikia teisin reguliavim (pvz., civilins sutartys yra ne tik teisiniai faktai, bet ir autonomiko teisinio reguliavimo priemon). iuo atveju turini tam tikr teisin sta-

206

Valstybs teorija

tus subjekt valia nors ir skiriasi nuo teiss taikymo veiklos, taiau prie jos labai priartja. Teiss taikymas yra glaudiai susijs su teiss praktika. Teiskros ir individualios teisins veiklos atribojimas bei atitinkamai teisinio reguliavimo norminis pagrindas ir teism praktika skiria dvi teiss sistemas. Socialinis teiss praktikos vaidmuo - utikrinti kuo glaudesn teiss ry su gyvenimu, praktine veikla ir jos padariniais. Teism precedentai galioja anglosaks teiss sistemos alyse ir i dalies tenkina visuomenini santyki dalyvius. Aukiausiasis teismas, apibendrindamas teism praktik, priima nutarimus, kaip turt bti sprendiamos vienos ar kitos bylos, ir tie nutarimai yra rekomendacija vadovautis teismams sprendiant bylas.

5. Teistumas ir jo ribos
Teistumas praktinis raytins teiss turinio gyvendinimas, idj i n i s politinis teiss sistemos pagrindas, jos ryys su visuomeniniais ir politiniais institutais, politiniu visuomens reimu. Tai raytins teiss tikrov, kai tiksliai gyvendinami visi jos reikalavimai ir garantuojamos galimybs. Teistumo samprata apima realias pairas raytin teis, jos privalomj pobd ir gali. Teistumo principas ireikia humanik vyraujanios pasauliros turin, visuomenins sistemos prigimt, jos nuostat apsaugoti asmens teises, paalinti savival. Teistumas yra demokratijos sudedamasis elementas ir visuomens civilizacijos poymis. Skirtini trys tarpusavyje susij teistumo turinio elementai: 1) teiss privalomumas visiems; teiss, kaip norminio institucinio derinio, poymis yra tas, kad raytins teiss nuostatos yra realiai faktikai gyvendinamos. Jeigu yra teis, yra ir teistumas, t. y. tvarka, kuriai esant visuomenini santyki dalyviai privalo grietai laikytis teiss norm ir vykdyti j reikalavimus; 2) teistumo idja, t. y. teisinje smonje diegiama tokio vis visuomenini santyki dalyvi elgesio

Teiss veikimas

207

tikslingumo ir btinumo idja, kai nelieka vietos savivalei ir teis tampa visuotin, pasiekiamas tikras subjektini teisi gyvendinimas. Teistumo iuolaikinje civilizuotoje visuomenje pradai yra vis lygyb statymui, privilegij nebuvimas, statym virenyb, teisins atsakomybs u teiss paeidimus neivengiamumas; 3) svarbiausias konstitucinis teistumo elementas, kad teistumas, kaip savarankikas reikinys, atsiranda tik kai du minti elementai gyvendinami visuomens politiniame gyvenime, teistumo reikalavim sistemoje. Kadangi teistumas susideda i politini teisini reikalavim, teistumo tvirtinimas visuomenje reikia teisto elgesio utikrinim visuomenini santyki srityje, teisinio reguliavimo, garantuojanio mogaus teises, realum ir veiksmingum. Teistumas yra valstybs veiklos metodas. Asmens teiss ir laisvs bei galimybs, kaip svarbiausi demokratijos elementai, tampa visuomeninio gyvenimo realija tik gyvendinant teises, o tai reikia ir teistum. Pagrindiniai teistumo reikalavimai demokratini politini reim slygomis yra tokie: 1) turi bti visuotin teis, ireikta tobula statym leidyba, kai visuomeniniai santykiai teisikai sutvarkyti, reguliuojami statym, statymuose nra sprag ir neaikum; 2) konstitucijos ir statym virenyb, t. y. visi kiti norminiai aktai ir individuals aktai turi a t i t i k t i statym, jam neprietarauti, o visi statymai ir kiti aktai sutikti su konstitucija; 3) statymui visi lygs, visiems visuomenini santyki dalyviams keliami vienodi reikalavimai ir niekas neturi privilegij; 4) yra socialini ir teisini mechanizm, utikrinani teiss gyvendinim, pareig vykdym, netrukdom subjektini teisi gyvendinim; 5) garantuotas kokybikas teiss taikymas, aktyvi kova su teiss paeidimais, teiss paeidj teisins atsakomybs neivengiamumas; 6) teistvarkos stabilumas, veiksmingas teisinio reguliavimo mechanizmas. Svarbus yra statym virenybs reikalavimas. Visos kitos socialins normos turi neprietarauti statymams. Jie turi iimtin gali ir yra svarbesnis dalykas nei virenyb. Virenyb - tai tik

208

Valstybs

teorija

vienas i iimtinumo raikos bd. Iimtin statym padtis yra teistumo ir demokratijos visuomenje rodiklis. statym veikimo iimtinum aikiai rodo teistumo ir tikslingumo bei morals santykis. Socialinio tikslingumo principas tvirtintas statymuose ir kituose valstybs norminiuose aktuose. Todl nukrypti nuo statym teisinantis tikslingumu negalima. Taiau teiss normos numato galimyb, kad teismas nagrindamas bylas neretai kai kuriuos klausimus gali sprsti vadovaudamasis statymus papildaniais aktais (pvz., skirdamas alimentus ar konkrei bausm u tam tikr nusikaltim). Taiau tikslingumas neturi perengti teistumo rib. Teismas civilizuotoje visuomenje gali remtis pagrindiniais teiss principais, prigimtinmis mogaus teismis ir nepaeisti teistumo ir tikslingumo reikalavim. Teis ir moral glaudiai sveikauja. Aukiausi morals idealai, pavyzdiui, teisingumas, ireikiami teiss normose. Taiau teistumo paeidimas negali bti pateisinamas grindiant tuo, kad teisi gyvendinimas ir pareig atlikimas nesiderina su morals samprata. Nukrypti nuo statym bendrj nuostat morals sumetimais galima tik statymo numatytais atvejais ir pagrindais. Teismas skirdamas bausm gali turti omenyje morals principus, nes toki teis jam suteikia statymas. Be teiss negali bti teistumo. Taiau teistumas kartu yra ir savarankikas visuomeninis politinis reikinys, demokratinio reimo elementas. iuolaikinje pilietinje visuomenje sitvirtina teiss virenyb, teisinis, o ne vien valstybinis valdymas, todl visuomenje, kur ipltotos civilins ir demokratins institucijos, yra teiss ir teistumo vienov. Teis iuolaikinje visuomenje gyja savarankik, nuo valstybs valdios nepriklausom egzistencij. Teiss savarankikumo pagrindas greta demokratini teiss princip yra privatine teise tapusios pagrindins mogaus teiss. ia teis reikiasi ne paprastu statym privalomumu visiems, o statym virenybe, teis valdo remdamasi mogaus teismis. Tiesiogin teisinio reguliavimo idava, teiss veikimo centras teisinje valstybje yra teistvarka, t. y. visuomenini santyki

Teiss veikimas

209

sutvarkymas, ireikiantis real, praktikai gyvendinam teiss reikalavim ir teistumo reim. Teistvarkos ir teistumo svokos artimos, bet jos ir skiriasi. Teistvarka tai teistumo padarinys. Teistumas yra visuomeninio ir politinio gyvenimo reimas, o teistvarka sutvarkyt visuomenini santyki faktin teisin bkl, normalus teisinis gyvenimas, atsirads kaip teistumo reikalavim gyvendinimo idava. Teistumo reimas yra ireiktas politini teisini reikalavim pavidalu ir gyvendinamas teisini santyki sistemoje teistvarkos lygmeniu. Pagrindiniai teistvarkos bruoai yra tokie: statymo virenyb teiss reguliuojam santyki srityje; subjekt vis savo pareig laikymasis ir atlikimas laiku; grieta visuomenin drausm; palanki slyg pasinaudoti subjektinmis teismis sudarymas ir utikrinimas; beslygikas prigimtini mogaus teisi ir laisvi tvirtinimas; tikslus ir veiksmingas vis teiss staig ir pirmiausia teismo darbas; padariusij teiss paeidimus teisins atsakomybs neivengiamumas. Teistvarka yra nuoseklus vis teistumo reikalavim, teiss princip vykdymas ir vis pirma realus visokeriopas mogaus teisi utikrinimas.

XIV. Teisiniai santykiai

Teisiniai santykiai yra visuomenini santyki atmaina. Tam tikri socialiniai moni ryiai atsiranda konkrei asmen valia, kiti - yra objektyvs. Kiekviena moni karta patenka sistem objektyviai susiklosiusi ryi ir santyki, kuri negali nepaisyti, ir jie yra objektyvios paskir individ elgesio ir veiklos ribos. ie ryiai ilgainiui keiiasi ir atsiranda nauj santyki. Mokslo ir technikos raida, pramonins gamybos paanga sudaro galimybes gaminti vairius sudtingus dalykus ir teikti paslaugas, taiau kartu maja gamtos itekliai, didja aplinkos tara. Kiekvienas visuomeninis santykis ir laisva mogaus veikla turi tam tikras ribas. Visa tai neivengiamai veikia esminius asmens ir valstybs interesus, o konkretus visuomeninis santykis patenka teisinio reguliavimo srit ir gauna teisin pobd. mogaus laisv tampa subjektine teise, o jos ribos - pareiga, draudimu ar teisiniu ribojimu. Teiss literatroje vyrauja dvejopa teisini santyki samprata, Vieni teisininkai teigia, kad teisiniai santykiai yra teiss normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kiti tvirtina, kad teisiniai santykiai yra ypatingos ries visuomeniniai santykiai, t. y. visuomeninio santykio teisin forma. Teisinis santykis tai teisinis jo subjekt ryys. Faktin visuomenin santyk reguliuoja teisinis santykis ir yra glaudus j tarpusavio ryys. Teiss norm sukonkretina teisinis santykis, statymo pagrindu atsirandantis tarp konkrei subjekt. Teisinis santykis veikia faktin visuomenin santyk. Jeigu subjekt elgesys teistas, tai yra faktini ir teisini santyki vienov. Subjektams nevykdant teiss norm reikalavim, atsiranda teisinio santykio ir to faktinio santykio, kur turi paveikti teiss normos, prietaravimas.

Teisiniai santykiai

211

Visuomeninio santykio turin sudaro jo dalyvi elgesys. Jeigu is elgesys nukrypsta nuo teiss norm reikalavim, tai ir pats visuomeninis santykis nukrypsta nuo teisinio santykio. Taigi visuomeninis santykis yra teisinio santykio subjektas.

1. Teisinio santykio poymiai

Teisinis santykis yra teiss normos numatytas visuomeninis santykis. Teiss normoje numatytos teisinio santykio atsiradimo, kitimo ir pasibaigimo slygos. ios slygos yra apibrtos teiss normos hipotezje ir vadinamos teisiniais (juridiniais) faktais. ia taip pat numatytas subjekt, t. y. teisini santyki dalyvi, teisnumas ir veiksnumas. Teiss normos dispozicijoje numatytos teisinio santykio dalyvi teiss ir pareigos, draudimai ir ribojimai. Teiss normos sankcija modeliuoja apsaugin teisin santyk, kuris galt atsirasti, jeigu teisinio santykio dalyviai paeist draudimus arba atsisakyt vykdyti savo teisines pareigas. Hipotez ir dispozicija numato teisinio santykio reguliuojamus visuomeninio santykio poymius. Pavyzdiui, baudiamosios teiss norma, draudianti turto vagyst ar padegim, kaip teisinio santykio objekt numato nuosavybs santykius, normal j funkcionavim. eimos teiss norma nustato tv teises ir pareig auklti vaikus. ios normos objektas yra faktiniai eimos (tv ir vaik) santykiai. Teisiniai santykiai turi intelektini ir valini element. Intelektiniai elgesio, reguliuojamo teiss normomis, sismoninimas, valiniai subjekto gebjimas suvokti savo veikl ir teiss normos gali reguliuoti socialin elges ir atitinkamai valdyti savo veiksmus. Teisiniai santykiai padeda subjektui suvokti savo veiksm pobd ir juos valdyti. Be to, teisinio santykio dalyviui visikai nra btina vadovautis vien teiss norma. Jis gali laikytis ir analogikos morals normos ir veikti pagal prot. Teis reguliuoja tik mogaus veiksmus, kontroliuojamus jo smons ir valios. Subjekto valia i esms turi atitikti visuomens ir valstybs vali, ireikt teiss normoje ir sukonkretint teisinio santykio.

212

Valstybs

Teisini santyki turinys yra j subjekt teiss ir pareigos. Teisinis santykis yra tam tikro santykio dalyviams pritaikyta konkreti teiss norma. Teiss norma yra abstrakti elgesio taisykl: ji skirta nenustatytam asmen ratui, taip pat taikyti ne vien kart. Kai tik atsiranda normos hipotezje numatyti gyvenimo faktai, i karto atsiranda ir konkrets santykio dalyviai; teiss norma i abstrakios taisykls virsta vienkartinio naudojimo etalonu atsivelgiant konkrei gyvenimo situacij. itaip teiss ir pareigos (draudimai, ribojimai), buv potencials, tampa konkrei subjekt konkreia tikrove. Greta teisi ir pareig j teisinio santykio turin galima traukti ir kitas teisines priemones: teisinius faktus, dalyvi teisnum ir veiksnum, teisini santyki objekt teisin reim. Teisinis santykis yra teisinis subjekt ryys. Nra teisi be pareig ir pareig be teisi tai svarbiausias teiss principas. Sis principas nulemtas teisini santyki dsni teisi suteikimo ir pareig skyrimo subjektams. T e i s i n i subjekt ryiai gali bti bendri (asmens ir valstybs) ir konkrets, atsirandantys dl atitinkam gyvenimo fakt. Taigi teisinis santykis - tai teisinis subjekt ryys, kurio pagrind sudaro subjektins teiss ir teisins pareigos, atsirandanios teiss normos pagrindu, esant normos numatytiems faktams.

2. Teisini santyki rys

Teisiniai santykiai, kaip ir teiss normos, klasifikuojami pagal teiss akas. iuo atvilgiu jie skirstomi valstybinius teisinius, administracinius teisinius, civilinius, baudiamuosius, darbo, eimos, komercinius, ekologinius ir kitus. Pagal teiss funkcijas teisiniai santykiai skirstomi reguliacinius ir apsauginius. Reguliacini santyki paskirtis utikrinti visuomenini santyki raid (valstybini moni privatizacij, sutari sudarym ir vykdym ir kt.). ia yra ir apsaugini element, taiau jie tik pagalbiniai. Antai privatizuojant apsaugoma nuo vairi apgauli, neteisto pasisavinimo.

Teisiniai santykiai

213

Apsaugini teisini santyki turin sudaro draudimai, teisiniai ribojimai arba atitinkam pareign pareiga apsaugoti reguliuojamus santykius. Santyki su valstybe atvilgiu skiriami bendri ir konkrets teisiniai santykiai. Bendri teisiniai santykiai atsiranda i statymo. statymas yra ir juridinis faktas, kurio pagrindu atsiranda teisiniai santykiai. Kiekvienam pilieiui ir pareignui nustatoma pareiga laikytis atitinkam draudim, o valstyb gauna teis reikalauti atlikti pareigas. Kai kurie pilieiai net negalvoja apie teisinius ryius su valstybe. Jie atlieka pareigas i proio arba moralini draudim j neatlikti, o kiti bijo teisins atsakomybs. iuo atveju asmens ir valstybs tarpusavio santykiai yra smoningi. Konkrets teisiniai santykiai atsiranda teisini fakt pagrindu poelgi, konkretaus poelgio aktu, pavyzdiui, sudarant sutartis. Bendri ir konkrets teisiniai santykiai gali atsirasti ir reguliacini bei apsaugini teiss norm pagrindu. Bendri teisiniai santykiai daugiausia susij su konstitucijos normomis ir baudiamosios teiss draudim gyvendinimu. Konstitucins normos daugiausia yra reguliacins, o baudiamosios teiss - baudiamosios. Konkrets teisiniai santykiai gali bti reguliaciniai (sutartiniai) ir apsauginiai (baudiamosios bylos iklimas, patraukimas atsakomybn kaip kaltinamojo). Pagal subjekt apibrtum visi teisiniai santykiai d a l i j a m i absoliutinius ir santykinius. Absoliutini yra nustatyta tik viena alis subjektins teiss turtoja. Kitos alies teisins pareigos turtojo nra. Subjektin teis turi vienas subjektas, o visi kiti privalo tokios teiss (pvz., nuosavybs teiss) nepaeisti. Savininkas turi visas teises, o kiti negali paeisti jo teiss disponuoti turtu. Abi santykini teisini santyki alys nustatytos personaliai ir turi viena kitai teisi ir pareig. Pavyzdiui, abi pirkimo-pardavimo sutarties alys turi teises ir pareigas, t. y. santyk i n i u s teisinius santykius.

214

Valstybs teorija

3. Teisini santyki turinys

Minta, kad teisini santyki pagrind sudaro subjekt subjektins teiss ir teisins pareigos. Subjektins teiss ir teisins pareigos nustato konkrei laisvs apimt, teisini santyki dalyvi interes ir j elgesio reguliavim. Subjektin teis reikia teiss priklausym konkreiam subjektui kaip teisini santyki dalyviui. Subjektin teis iplaukia i objektyviosios teiss. mogaus teiss pripastamos kaip bdingas reikinys visuomenei, kuri stengiasi gyvendinti princip: kiekvieno laisva raida yra vis laisvos raidos slyga". Gyvuoja vairi filosofini ir teisini koncepcij, mog ir jo teises suprantani kaip nepriklausomus nuo visuomens pokyi. Antai prigimtins teiss mokyklos ideologai teigia prigimtin teiss kilm, jos skirstym prigimtin ir pozityvij ir tvirtina, kad tai lemia mogaus teisi virenyb. Visi teisini santyki elementai sudaro subjektinius santykius, nes jie numatyti abstrakiu teiss normos pavidalu, o paskui personifikuojami teisini santyki. Teis ir pareiga tampa subjektinmis tiek, kiek priklauso konkreiam subjektui. Subjektin teis - tai teiss normos nustatytas teisinio santykio dalyvio galimo elgesio matas. Svarbiausias jos bruoas yra galimyb pasinaudoti savo nuoira. Tuo subjektin teis skiriasi nuo teisins pareigos. Subjektas visada gali atsisakyti pasinaudoti savo teise, iskyrus atvejus, kai subjektin teis yra ir teisin pareiga (pareign galiojimai, institucij valdia). Teistai galimas elgesys yra dviej form. Pirma, tai teistas elgesys, neudraustas statym. Jis reguliuojamas teiss. Teisinje valstybje valstybs ir jos institucij kiimasis visuomens gyvenim ir ypa j piliei asmenin laisv yra tiksliai apribotas. Daugelio mogaus veiksm teis nereguliuoja ir neturi reguliuoti. monms galioja teisinje valstybje mintas principas: viskas, kas neudrausta, leidiama". Taiau yra ir kitoki leidim: jie yra teisikai forminti ir valstybs utikrinti, numatyti teiss normose ir juos atitinka kit subjekt pareigos. Tai yra vadinamosios subjektins teiss. Subjektin teis, apibrta ir tvirtinta tei-

Teisiniai santykiai

215

ss normoje, yra nustatyta elgesio riba. Teiss normoje gali bti numatyta keletas elgesio variant. Kartais nurodomos galimo elgesio ribos ir subjektas, neperengdamas t rib, gali veikti savo nuoira. itaip civilin teis tik bendraisiais bruoais reguliuoja sutartis. alys gali susitarti dl daugelio j vykdymo slyg. Savininkas gali naudotis savo daiktais savo nuoira. Svarbu, kad jis nepaeist teiss normos, numatanios t teis, arba kit norm. Subjektin teis apima kelet konkrei teisi: 1) teis turti tam tikr gerov, pavyzdiui, nuosavybs teis leidia valdyti, naudotis turtu, j pertvarkyti; 2) atlikti atitinkamus veiksmus arba elgtis tam tikru bdu; 3) pareikalauti i kito teisinio santykio dalyvio vykdyti teisin pareig; 4) subjektins teiss paeidimo atveju kreiptis teism. Gali bti ir specifini subjektini teisi. Baudiamasis procesas suteikia teis tariamajam aikintis arba skstis dl prokuroro, tardytojo ar policininko veiksm savo nuoira. Teisin pareiga tai teiss normoje numatytas teisini santyki dalyvio privalomo elgesio matas. Skirtingai nuo subjektins teiss, negalima atsisakyti atlikti pareigos. Toks atsisakymas yra teisins atsakomybs pagrindas. Teisin atsakomyb atsiranda ir kai asmuo nesiningai atlieka pareig ir nevykdo teiss norm reikalavim. Kaip ir subjektin teis, teisin pareiga yra teisinio santykio subjekto elgesio matas. Tas matas - tai pareigos vykdymo ribos, numatytos teiss normoje. i rib perengimas - tai arba nesiningas pareig atlikimas, arba piktnaudiavimas ir ksinimasis kito teisini santyki dalyvio subjektin teis. Teisins pareigos pagrindas yra socialinis btinumas. Susidariusi visuomenini santyki sistema reikalauja atitinkamo socialinio moni elgesio. Yra daugyb ekonomini santyki prielaid, lemiani btinas piliei ir pareign pareigas, nes gamyba negalima be darbo sutari bei gamintoj ir vartotoj sutari. Teisins pareigos atsiranda pagal privatin ir viej teis. Pilieiai privalo mokti mokesius, tarnauti kariuomenje, pareignai atlikti savo pareigas dl viej interes. Valstyb ir jos

216

Valstybs

teorija

institucijos vykdo visuomenini interes utikrinimo funkcij. J teiss ir pareigos sutampa ir vadinamos galiojimais. Atsivelgiant teiss normos dispozicijoje numatyt r, teisin pareiga gali bti aktyvi arba pasyvi. Aktyvi pareiga tvirtina veiksm btinum, o pasyvi - btinum susilaikyti nuo udraust teiss normoje veiksm.

4. Teisini santyki subjektas

Teisini santyki subjektas tai teiss subjektas, besinaudojantis savo teisnumu ir veiksnumu. Teiss subjektas yra asmuo, pagal statym, esantis veiksnus ir teisnus. Teisnumas reikia asmens gebjim turti teises ir pareigas. Organizacijos teisnumas atsiranda statymo numatytu pagrindu ir tvarka nuo susikrimo momento. Fizinio asmens teisnumas daugeliu atvej atsiranda mogui gimus. Kai kuriais atvejais teisnumas atsiranda sulaukus tam tikro amiaus, pavyzdiui, teis rinkti, sudaryti santuok. Veiksnumas beveik visada atsiranda sulaukus statyme numatyto amiaus. Veiksnumas tai fizinio asmens, kaip teisini santyki subjekto, galjimas savo veiksmais gyvendinti jam priklausanias teises ir pareigas. vairiose teiss akose fizinio asmens veiksnumo atsiradimo momentas nustatomas pagal teisinio reguliavimo dalyk ir metod. Pavyzdiui, civilinje teisje pilieio veiksnumas visa apimtimi atsiranda sulaukus pilnametysts. Veiksnumo ribojimai numatyti nepilnameiams nuo 16 iki 18 met. Galjimas atsakyti u teiss paeidimus priklauso nuo padarini sunkumo. Baudiamojoje teisje atsakomyb numatyta nuo 16 met, o u ypa sunkius nusikaltimus - nuo 14 met. Asmens teisnumas ir veiksnumas rodo valstybs poir mogaus teises. Teisnumas ir veiksnumas gali bti apriboti tik teismo, atsivelgiant mogaus teises pagal tarptautin teis. Teisini santyki subjektai gali bti klasifikuojami pagal vairius kriterijus. Pagal interes apsaugos utikrinimo pobd teisini santyki subjektai skirstomi grupes: fizinius asmenis ir or-

Teisiniai santykiai

217

ganizacijas. Pagal teiss akas jie klasifikuojami valstybins, civilins, administracins, finans, baudiamosios ir kit teiss ak subjektus.

5. Juridiniai faktai
Tai gyvenimo faktai, su kuriais teiss normos sieja teisini santyki atsiradim, pasikeitim ir nutraukim. Juridiniai faktai yra numatyti teiss normos hipotezje. Juridini fakt atsiradimas sukelia teiss normoje numatytus padarinius. Todl teisininkui visada svarbu nustatyti, yra ar nra juridini fakt. Teisini santyki dalyviai gali sitikinti, yra ar nra juridini fakt, j akivaizdiu buvimu ar nebuvimu, rodydami fakto buvimo prezumpcij. Akivaizds yra tokie faktai, kurie kaip aksioma ir visais gyvenimo atvejais moni suvokiami vienodai. Pavyzdiui, mogus negali gyventi be vandens, oro, maisto ir panaiai. Daugelio akivaizdi fakt rodyti nebtina. Taiau nemaai fakt reikia rodyti, ir rodymai yra reguliuojami norm. iuo atvilgiu rodymai yra teisinis procesas. rodym tikslas nustatyti ties ir teisingai taikyti statym. Teiss paeidimus visada btina rodyti. Kai kurie faktai gali bti preziumuojami. Prezumpcija tai juridinio fakto (pvz., nekaltumo, statym inojimo) buvimo ar nebuvimo spjimas. statymo neinojimas neatleidia nuo atsakomybs, taiau rodius, kad asmuo ne tik neinojo, bet ir negaljo inoti statymo, nuo atsakomybs btina atleisti. Visi juridiniai faktai skirstomi vykius ir veiksmus. vykiai vyksta be mogaus valios, o veiksmai yra smoningi, valiniai. Kartais vykiai prasideda veiksmais, o paskui mogus nestengia j kontroliuoti ir jie rutuliojasi kaip vykiai (pvz., vaiko gimimas). vykiai yra gamtos reikiniai. Jie lemia teisinius santykius, su jais yra susij teisiniai padariniai. Skirtingai nuo vyki, veiksmai yra smoningi valiniai moni elgesio aktai. Veiksmai skirstomi teistus ir neteistus. Tam tikrais atvejais statymai numato neteist veiksm (mogaus palikimas pavojingoje gyvybei padtyje, jeigu buvo galima suteikti pagalb).

218

Valstybs teorija

Visi veiksmai dar skirstomi teisinius aktus ir poelgius. Teisinis aktas tai veiksmas, kuriuo siekiama teisini padarini (pvz., kreipimasis su praymu staig). Teisinis poelgis yra veiksmas, kuris kad ir kokie bt asmens ketinimai, lemia teisinius santykius, t. y. juos sukelia, pakeiia ar nutraukia, pavyzdiui, autorius paskelbia savo veikal.

6. Teisini santyki objektas

Teisini santyki objektas yra vairiausi faktiniai visuomeniniai santykiai. Galima skirti ekonominius, politinius, kultrinius, teisinius teisini santyki objektus. Kiekvienos ries visuomeniniai santykiai savo ruotu klasifikuojami smulkiau. Ekonominiai santykiai susideda i nuosavybs santyki ir kit civilini teisini santyki, susijusi su nuosavybe: akcini santyki, darbo santyki ir panaiai. Teisiniai santykiai yra savarankikas teisini santyki objektas. Pavyzdiui, baudiamieji teisiniai santykiai, atsirad dl padaryt nusikaltim, savo ruotu yra baudiamojo proceso santyki, kilusi dl baudiamosios bylos iklimo, objektas. Teisini santyki dalykas yra materialus arba nematerialus gris arba asmens poelgis, dl kurio atsiranda teisiniai santykiai. Dalykas yra ne bet koks gris, o susijs su teiss reguliuojamais visuomeniniais ir asmens interesais. Egzistuoja ir toks gris, kurio teis nereguliuoja (draugyst, intyms santykiai). Materials dalykai yra em, jos gelms, namai, mons ir panaiai. Visi jie sudaro konstitucini, civilini, finansini ir kit teisini santyki dalyk. em yra konstitucini santyki dalykas, mokesiai - finansini teisini santyki dalykas. Visos teiss akos numato teisinius santykius, kuri dalykas yra em ir kit ri nuosavyb. Skiriasi tik materialiosios grybs aspektas, teisinis reimas vienoje ar kitoje teiss akoje. Atitinkamai skiriasi ir teisiniai santykiai, kadangi taikomi skirtingi teisinio reguliavimo metodai. Pavyzdiui, pinigai yra finansini teisini santyki dalykas. ie santykiai reguliuojami autoritariniu teisiniu metodu. Civiliniams teisiniams santykiams, nors pinigai vyk-

do savo funkcij, autoritarinis reguliavimo metodas netaikomas, o veikia autonominis reguliavimo metodas (subjektai laisvai apsisprendia). Daugelio teisini santyki dalykas yra nematerialus gris (intelektin nuosavyb, garb ir pan.). Kartais teisini santyki dalykas yra mogaus elgesys (sutarto darbo atlikimas, paslaug teikimas, pareigno pareig atlikimas ir kt.). Yra toki teisini santyki, kai dera keletas mogaus elgesio element. Pavyzdiui, santykiai, atsirad i sutarties sukurti, pagaminti ir perduoti materiali technin produkcij. Sutartyje numatyta mokslins technins produkcijos pagaminimo darb ris, terminai, apmokjimas ir galutinis rezultatas (nuosavybs ris).

XV. Teiss paeidimai ir teisin atsakomyb

Teiss paeidimo esm rodo jo alingumas visuomenei ir neteistumas (prieingumas teisei). Visuomeninis alingumas, pavojingumas yra pagrindinis poymis, apibdinantis teiss paeidim bruoas ir objektyvus pamatas, atribojantis teista nuo neteista. Visuomeninis alingumas pasireikia tuo, kad teiss paeidimas visada yra susijs su ksinimusi asmens, visuomens prioritetus ir vertybes, paeidia privaius ir visuomeninius interesus. Teiss paeidimo aktas visada yra ikis visuomenei, nepaisymas to, kas jai vertinga. Visuomenei alingumas arba pavojingumas yra paeidjo ksinimasis j svarbias visuomenei grybes, jos egzistavimo slygas. Teiss paeidimai visuomenei ypa alingi dl paplitimo, jie trikdo normal visuomens gyvenimo ritm, ksinasi susiklosiusius visuomeninius santykius, sukelia socialin tamp ir konfliktus. Veiksm, kurie, atsivelgiant savybes, negali padaryti alos visuomeniniams santykiams, visuomens ir paskir asmen grybms, j teisms ir interesams, nepavojingi teistvarkai apskritai ir neardo vienos ar kitos visuomens gyvenimo srities teisinio reimo, negalima pripainti teiss paeidimais. Visuomenin ala ar pavojingumas yra objektyvi savyb. Objektyvi tuo atvilgiu, kad veika padaroma ala visuomenei ar paskir piliei interesams. Veikos laikymas neteista priklauso nuo statym leidjo ir oficialaus jo pripainimo pavojingu visuomenei. Veikos neteistum lemia alingumas visuomenei. Nealingos veikos negalima pripainti neteista. Teiss literatroje pa-

Teiss paeidimai ir teisin atsakomyb

221

plitusi nuomon, kad prieingumas teisei yra teisin pavojingumo visuomenei iraika, nra tiksli. Prieingumo teisei negalima suvokti tik formaliai. Reikia skirti du prieingumo teisei aspektus. Pirma, prieingumas teisei yra objektyvi alingumo visuomenei iraikos forma. Tai reikia, kad visuomenei alinga (pavojinga) veika turi bti oficialiai patvirtinta statyme kaip neteista (prieinga teisei). Antra, neteistumas yra objektyvi teiss paeidimo savyb. Objektyvi tuo atvilgiu, kad bet kokiu teiss paeidimu ksinamasi teiss suteikiamas socialines grybes, teiss ginam bendrj interes, visuomenini santyki tvark, palaikom teisinmis priemonmis, kurios gyvendinamos konstruktyviais bdais. Teiss paeidimui i pat pradi bdinga tai, kas teiss smerkiama ir yra jos ginama. Visa tai galima suformuluoti itaip: viskas, kas visuomenei alinga (pavojinga), prietarauja teisei"; ir prietaraujanios teisei yra tik tokios veikos, kurios alingos (pavojingos) visuomenei." Taiau praktikai dar pasitaiko ir nukrypim: 1) ne viskas, kas draudiama statymo, i tikrj alinga ir pavojinga visuomenei; 2) ne viskas, kas pavojinga visuomenei, yra draudiama statymo. Abu nukrypimai yra nepageidaujami ir todl galiojaniuose statymuose svarbu adekvaiai suderinti, kas visuomenei alinga ir todl neteista. Prieingos teisei yra visos nuo teistvarkos nukrypstanios veikos.

1. Teiss paeidimo sudtis

Teiss paeidimo alingumas visuomenei ir prieingumas teisei skiria neteist elges nuo teisto. ito pakanka teiss paeidimo sampratai, taiau nepakanka teiss paeidimui nuo kit teistvarkos nukrypim atskirti. iam tikslui padeda objektyvs ir subjektyvs teiss paeidim sudties elementai. Teiss paeidimas objektyviu poiriu yra prieinga teisei (neteista) veika, pasireikianti prieingais teisei veiksmais arba statyme numatyt veiksm neatlikimu. Iorikai nepasireik mintys ir sitikinimai, pagal statym, nepersekiojami. Pagal staty-

222

Valstybs teorija

mus, tik veiksmais ar neveikimu, o tam tikrais atvejais ir odiais (eidimu, meitu) gali bti padaryta ala teiss ginamiems interesams. Nra teiss paeidimo, kai pavojing visuomenei veik atlieka psichikai nesveikas mogus. Teiss paeidimo sudiai priklauso prieastinis veikos ir atsiradusi padarini bei padarytos alos ryys. Teorijoje ir teiss praktikoje prieastinis ryys yra objektyvus alingos veikos ir atsiradusi padarini ryys, kai neteista veika vyko anksiau, nei atsirado padarini, ir yra svarbiausia bei tiesiogin prieastis, neivengiamai suklusi padarini. ala pasireikia neigiam padarini visuma: teistvarkos paeidimu, turto ar kitos grybs sunaikinimu arba naudojimosi ribojimu, piliei ir organizacij laisvi varymu, j subjektini teisi ribojimu. ala gali bti materiali, fizin, veikti bendrus arba specifinius interesus. Veiklos pobdis ir padaryta ala yra objektyvus pagrindas nustatyti pavojingumo visuomenei laipsn, atriboti teiss paeidim nuo kit nukrypim nuo teistvarkos. Su objektyvia teiss paeidimo savybe tiesiogiai susijs kitas teiss paeidimo elementas objektas, t. y. visuomeniniai santykiai, kuriuos ksinasi teiss paeidjas. Subjektyvi teiss paeidjo savyb yra jo gebjimas padaryti delikt. Teiss paeidimu pripastama tik kalta veika, t. y. tokie veiksmai, kurie vykdomi buvo asmens kontroliuojami ir priklaus nuo jo valios. Tai, kad nebuv laisvos valios, galimybs atlikti teistai veiksm dl nepakaltinamumo, maametysts, fizinio ar psichinio poveikio, yra slygos, kurioms esant teiss paeidimas nepripastamas, nors ir buvo aling padarini. Kad veika bt teiss paeidimas, statymai numato subjektui atitinkamus reikalavimus. Pirmiausia subjektas turi bti reikalaujamo amiaus. Tik nustatyto amiaus fiziniai asmenys laikomi galintys paeisti teis. Pavyzdiui, padarius nusikaltim, baudiamojon atsakomybn traukiama nuo 16 met, o u itin pavojingus nusikaltimus nuo 14 met.

Teiss paeidimai ir teisin atsakomyb

223

Baudiamojoje teisje nusikaltimo subjektas ir atsakomybs subjektas sutampa (fizinis asmuo atsako padars nusikaltim), o civilinje teisje turtin atsakomyb gali tekti ne tik padariusiam civilins teiss paeidim asmeniui. Teiss paeidimo sudtis turi statym nustatyt sankcij (nenaudingus padarinius) u paeidim ir yra btina slyga taikyti paeidjui teisin atsakomyb. Jeigu teisin atsakomyb nenumatyta, nra ir teiss paeidimo.

2. Teiss paeidimai ir kiti nukrypimai nuo teistvarkos

Yra teiss neatitinkani, taiau nesudarani teiss paeidim dl ne visos sudties (nekalti veiksmai, maametyst, psichikos sutrikimas) veik. Taip pat yra nedideli vienos ar kitos visuomens gyvenimo srities teisinio reimo reikalavim paeidim (nepiktybinis aliment nemokjimas, skolos negrinimas laiku, mokesi nesumokjimas laiku, nusiengimai administracins teiss, darbo teiss normoms ir pan.). U juos gali bti taikomos teisins apsaugos arba aukljamosios priemons. Prie prieing teisei veik priskiriama galiotojo asmens piktnaudiavimas teisinmis priemonmis siekiant egoistini tiksl, taip pat neteisini priemoni naudojimas tikslui pasiekti. Piktnaudiavimas teise nra ypatingas teiss paeidimo tipas, o neteist veiksm, susijusi su piktnaudiavimu teisine laisve, atmaina. Leidiant statymus nemanoma nustatyti leistino elgesio rib, nes tai prietaraut asmens teisi prigimiai. Siekdamas neleisti vartotojo nekorektiko elgesio, statym leidjas taiko statym leidybos technikos priemones ir draudia riboti atitinkamos ries veikim neperengiant visuomenei leistin rib, nustato galiotojo asmens elgesio principus, sukonkretina tiksl, suteiktos teiss paskirt ir kita. Jis sukuria tam tikr galioto asmens elgesio reim, adekvat teisiniam leidiamajam. galiot asmen tokio reimo nesilaikymas suprantamas kaip piktnau-

224

Valstybs

teorija

diavimas savo teise ir neturi bti kvalifikuojamas kaip nusikaltimas.

3. Teiss paeidim rys

Teiss paeidimai skirstomi j nusikaltimus ir nusiengimus. Pagrindinis tokios skirstymo kriterijus yra alingumo visuomenei pobdis ir laipsnis, kurie apibdinami pasiksinimo objekto vertingumu, neteistos veikos turiniu, aplinkybmis, laiku, padarymo bdu (jga arba jos nevartojant), padarytos alos dydiu, teiss paeidjo kalts forma ir laipsniu, neteist veiksm intensyvumu, j motyvais, paeidjo asmenybs charakteristika ir panaiai. Kitas kriterijus yra objektyvus veiksnys, kuris turi lemiam tak pripastant veik neteista. Veikos pripainimas nusikalstama neturi priklausyti nuo statym leidj ar j vykdytoj, o turi bti knytas teiss sistemoje. Nusikaltimai. Pagal Lietuvos Respublikos statymus, nusikaltimas - tai baudiamojo statymo numatyta pavojinga veika, kuria ksinamasi visuomenin santvark, valstybs politik ir ekonomin sistem, nuosavyb, piliei nuosavyb, politines, darbines, turtines ir kitas j teises ir laisves, nustatyt teistvark. Visi nusikalstami teiss paeidimai klasifikuojami pagal teiss akas. Administracins teiss paeidimas - prieingas teisei kaltas veiksmas arba neveikimas, kuriuo ksinamasi valstybs arba viej tvark, nuosavyb, piliei teises ir laisves, nustatyt valdymo tvark, u kur statymai numato administracin atsakomyb. Administraciniai teiss paeidimai turi visuomenei pavojing poymi, taiau i esms skiriasi nuo nusikaltim pavojingumo laipsniu. Civilins teiss paeidimai. Pagal pobd skiriami sutartiniai ir nesutartiniai paeidimai. Sutartiniai yra susij su sipareigojusios alies savo pareig nevykdymu, nesutartiniai su civilins teiss norm reikalavim nesilaikymu arba nevykdymu. Nuo civilins teiss paeidim reikia skirti nekalt alos padarym, atsitiktin subjekto elges, objektyviai atsitiktinai veikian-

Teiss paeidimai ir teisin

atsakomyb

225

i nenugalim jg, turtini teisi paeidim atliekant teistus veiksmus, turto gelbjimo atvejus. Darbo teiss paeidimai. Tai kalta neteista darbo teiss subjekt veikla, pasireikianti savo pareig nevykdymu, j paeidimu, kur draudia darbo teiss norm sankcijos. Reikia skirti teist alos padarym, susijus su kine rizika. Procesiniai teiss paeidimai. Jie yra susij su piliei ar valstybs staig teistumo ar ali procesini teisi paeidimais, kai teiss paeidjas yra teisini santyki dalyvis. Tokie paeidimai nra teismo atsisakymas tenkinti praym, priimti iekinio pareikim, kuris neatitinka nustatytos formos, ir panaiai. Tarptautins teiss paeidimai. Tai prietaraujantys tarptautins teiss normoms ar savo sipareigojimams tarptautins teiss subjekto veiksmai ar neveikimas, padarantys al kitam subjektui, subjekt grupei ar visai bendrijai. Skiriami nusikaltimai ir deliktai. Nusikaltimai tarptautinis terorizmas, piratavimas ir panaiai, o deliktai tai, pavyzdiui, kelio neukirtimas neteistiems veiksmams prie diplomatus, prekybos sipareigojim paeidimas ir kita.

4. Teisins atsakomybs svoka, poymiai ir principai

Teisin atsakomyb yra sudedamoji teisins sistemos dalis. Tai teisin priemon, blokuojanti prieing teisei elges ir skatinanti visuomenei nauding veikl. Filosofikai atsakomyb suprantama kaip asmens poiris visuomen ir valstyb, kitus asmenis tenkinant atitinkamus j reikalavimus, savo pareigos visuomenei, valstybei ir kitiems asmenims sismoninimas ir teisingas suvokimas. Teisikai teisin atsakomyb suprantama kaip valstybs reakcija padaryt teiss paeidim. Tokiu poiriu teisin atsakomyb yra asmens pareiga iksti atitinkam teisinio pobdio, numatyto statyme u padaryt teiss paeidim, praradim. itokia teisins atsakomybs samprata reikia, kad atsakomyb vi-

226

Valstybs teorija

sada yra susijusi su valstybs prievarta ir tokia prievarta yra teisins atsakomybs turinys. Valstybs prievartos poymiai skirtingose teiss akose pasireikia vairiai. Civilin, kin, darbo teis numato galimyb savanorikai atlikti pareig (atlyginti al paeidjo sskaita arba jo jgomis). Nevykdius pareigos savanorikai, atsakomyb gyvendinama teismo bdu. Baudiamojoje ir administracinje teisje atsakomyb gyvendina specialios institucijos. Teisins atsakomybs poymis yra praradimas, kur kaltasis privalo paksti. Tai, kad teiss paeidjas netenka tam tikr grybi, yra objektyvi atsakomybs savyb. Paeidjo vienoks ar kitoks kentjimas u nusikaltim yra natrali valstybs reakcija al, padaryt visuomenei ar asmeniui. Praradimo ir kentjimo ypatyb, kad jie atsiranda kaip papildomas nemalonus padaryto teiss paeidimo padarinys. Praradimas nra pareiga, o papildomi pareigos padariniai. Negatyvs padar i n i a i gali bti asmeninio pobdio (laisvs, teiss eiti tam tikras pareigas atmimas, pataisos darbai). Civilinje teisje tai gali bti vieas atsipraymas dl meito, eidimo, darbo teisje papeikimas, administracinje teisje spjimas, bauda, turto konfiskavimas ir panaiai. Kad ir kokie bt teiss ak ypatumai, taikoma teisin atsakomyb visada lemia praradim ir kentjim: laisvs suvarym, garbs paeminim, turtines ilaidas. Taigi teisin atsakomyb yra vienokia ar kitokia bausm. Teiss paeidjui atsiranda nauja pareiga, kurios iki paeidimo nebuvo. Teisin atsakomyb atsiranda tik u padaryt teiss paeidim, ir teiss paeidimas yra atsakomybs pagrindas. Nra teiss paeidimo ir teisins atsakomybs u veik, kuri formaliai panai teiss paeidim, bet dl savo nepavojingumo visuomenei tokia nra, pavyzdiui, btinoji gintis, btinasis reikalingumas, profesin rizika. Teisin atsakomyb atsiranda paeidus teiss normas ir taikoma grietai laikantis norm. Atsakomyb taikoma proceso kodeks nustatyta tvarka.

Teiss paeidimai ir teisin

atsakomyb

227

Teisin atsakomyb yra svarbi, bet tik viena i valstybs prievartos ri. Greta jos yra prievartins teisins atsakomybs priemons (krata, pomis, turto areto skyrimas) ir gynybos priemons. Gynybos priemons skiriasi nuo teisins atsakomybs tuo, kad jos taikomos esant maai pavojingiems teiss paeidimams arba nedideliems nukrypimams nuo normalios teistvarkos, neturintiems teiss paeidimo pobdio. Gynybos priemonmis asmuo priveriamas atlikti jam skirt pareig, kuri jis turjo atlikti, bet neatliko. Pavyzdiui, i nevykdanio pareigos ilaikyti ir auklti vaikus tvo prievartine tvarka iiekomi alimentai. Tai nra teisin atsakomyb, o gynybos priemon. Teisin atsakomyb taikoma u piktybin aliment nemokjim. Asmuo gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn ir u pareigos nevykdym bus taikomas laisvs atmimas. Teisin atsakomyb susijusi su skyrimu teiss paeidjui atlikti iki teiss paeidimo nebuvusi pareig. Gynybos priemon yra valstybs prievartin veikla, kuria siekiama atkurti paeist teis, utikrinti pareigos atlikim. Gynybos priemons yra: sutarties pripainimas negaliojania ir ali pirmins padties atkrimas, realus sutartini pareig vykdymas, iankstinis laiku neatsiskaitanio moktojo sskait apmokjimas, prievartinis gydymas, mokesi iiekojimas, grinimas darb ir panaiai.

5. Teisins atsakomybs tikslai ir funkcijos

Teisine atsakomybe atsivelgiant teiss ak siekiama dviej tiksl: ginti teistvark ir auklti pilieius gerbti teis. Tikslas yra sukonkretinamas teisins atsakomybs funkcijomis, o jos yra tokios: 1) represin baudiamoji, rodanti, kad teisin atsakomyb, pirma, yra atpildas teiss paeidjui ir, antra, prevencijos priemon, spjanti naujus paeidjus; 2) prievartin aukljamoji funkcija, glaudiai susijusi su represine baudiamja, ir jos paskirtis skatinti laikytis statym, gerbti kit piliei teises ir teistus interesus; 3) teiss atkuriamoji, arba kompensacin,

228

Valstybs teorija

funkcija, bdinga turtinei atsakomybei, pavyzdiui, padarytos alos iiekojimu atkuriamos nukentjusiojo turtins teiss. Teisins atsakomybs principai: 1) atsakomyb gali bti taikoma tik u neteist veik. Sis principas adresuotas statym leidjui ir reikalauja nustatyti teisins atsakomybs ris tik u visuomenei alingas veikas, neteistas, prieingas visuomens vertybms; is principas galioja ir teiss taikymo institucijoms, jis iplaukia i konstitucijos; 2) atsakomyb galima tik u kalt veik, ir yra nekaltumo prezumpcija; patrauktas atsakomybn asmuo yra laikomas nekaltu, kol jo kalt nebus rodyta ir nustatyta teiss taikymo aktu; 3) teisingumo principas, apimantis reikalavimus: u nusiengimus negalima skirti baudiamosios teiss numatyt bausmi; nustatantis atsakomyb ar j didinantis statymas negali veikti atgal; u vien teiss paeidim galima tik viena bausm; 4) teistumo principas teisin atsakomyb galima tik u veik, numatyt statyme, ir taikoma laikantis proceso statym nustatytos tvarkos; 5) tikslingumo principas - parinkta teiss paeidjui bausm turi atitikti atsakomybs tikslus; is principas reikalauja taikyti prievartos priemon atsivelgiant paeidimo sunkum, asmenines paeidjo savybes, galimyb suvelninti priemon arba jos netaikyti, jeigu galima pasiekti tiksl kitu bdu; 6) atsakomybs neivengiamumo principas n vienas teiss paeidimas neturi bti nepastebtas ir u padaryt paeidim turi bti greitai ir operatyviai pritaikyta atsakomybs priemon.

6. Teisins atsakomybs rys

Labiausiai paplits teisins atsakomybs skirstymas pagal teiss akas. Civilin teisin atsakomyb - tai teiss paeidjui kito asmens interesais taikoma statymo numatyta poveikio priemon, sukelianti jam nenauding turtini padarini: atlyginti al, nuostolius, sumokti netesybas. Civilin teisin atsakomyb yra kompensuojamojo pobdio; jos tikslas - atkurti kreditoriaus paeistas turtines teises. Atsivelgiant pareigos atsiradimo pagrin-

d, kuriuo atsiranda atsakomyb, civilin atsakomyb skirstoma sutartin ir nesutartin. Atsakomyb grindiama visiko alos atlyginimo principu, nors gali bti ir iimi, pavyzdiui, netesyb suma ne visada padengia ilaidas. Baudiamoji ir administracin teisin atsakomyb numatyta baudiamosios ir administracins teiss normose. i atsakomyb yra viea, t. y. atsakomybn patraukia valstyb. Baudiamoji atsakomyb visada yra asmenin: atsako tas asmuo, kuris padar nusikaltim. Paeidus drausm (karin, darbo ir pan.), atsiranda drausmin atsakomyb. Yra trys jos rys: a) pagal drausms statutus ir nuostatus (gynybos, vidaus reikal, geleinkelio, oro transporto) - bdinga, kad taikoma virininko jam pavaldiam asmeniui; b) pagal vidaus darbo tvarkos taisykles; c) pavaldumo tvarka. Ta pati atsakomyb gali bti gyvendinama vairiomis formomis, pavyzdiui, civilin atsakomyb gyvendinama teismo ir administracine tvarka, baudiamoji tik teismo.

XVI. Teistas elgesys

Tirti teisto elgesio problemas yra btina, nes tai yra teistumo ir teistvarkos, teisins kultros ir teisinio statuso, mogaus ir pilieio teisi utikrinimo socialinio mechanizmo, teiss norm gyvendinimo, teiss teorijos svok komponentas. Teiss visuma vertinama, kai mons savo teistu elgesiu j gyvendina. mogaus teisinis elgesys yra teiss gyvendinimo rezultatas. Elgesys yra socialin asmenybs charakteristika. Pagal iraikos form jis gali bti odinis ir susidti i vairi kalb, svarstym, vertinim (tai rodo vidin asmens bsen), ir realus, susidedantis i moni veiksm. Vertinant veiksmus pagal teisingum ir neteisingum, pagal morals taisykles, etikos ir kitas socialines normas, mogaus elgesys laikomas teigiamu, jeigu neprietarauja visuotinai pripaintiems poelgi etalonams, o mogus jais vadovaujasi kasdieniame gyvenime. Neatitinkantis norm moni elgesys, paeidiantis visuomens taisykles, laikomas antivisuomeniniu. Principinis veiksnys, nustatantis asmens viet visuomenje, yra jo santykis su teise, socialine teisine tikrove. Apie mogaus veiklos pobd teisinio reguliavimo srityje galima sprsti i teiss normos pateikiamo vertinimo (asmens teisiniai veiksmai teisti ar neteisti). Teistas elgesys yra reguliuojamas teiss norm ir laikomas vieninteliu teisingu, btinu. Toks elgesys atitinka teiss nuostatas ir yra teiss norm leidiamas. Teist elges galima apibrti kaip kultrini ir dorovini pair ir gyvenimo patirties nulemt mogaus elges teiss socialinio veikimo srityje, pagrst smoningu jos tiksl ir reikalavim vykdymu. Teiss normose tvirtintos asmens teiss leidia

Teistas elgesys

231

paiam pasirinkti vien ar kit poelg ir sprsti, kaip pasielgti. ia padeda vidiniai elgesio reguliatoriai, susij su galimos valstybs prievartos sismoninimu ir asmens smonje sitvirtinusiomis dorovinmis etinmis normomis, visuomens teiss tradicijomis ir bendrosios kultros lygiu. mogaus elgesys yra smoningas valios pasireikimas ir tuo skiriasi nuo instinkt arba refleks lemiam veiksm. Teiss paveiktas, mogus lygina galimus poelgius su teise ir gali vykdyti jos reikalavimus arba juos paeisti. statyme nurodyta atitinkamomis situacijomis susilaikyti nuo tam tikr veiksm (laikytis teiss reikalavim) arba juos atlikti (vykdyti teiss normos nurodymus). statyme gali bti nurodymai, leidiantys teiss subjektui pasirinkti tam tikrus veiksmus, t. y. pasinaudoti teiss norma, savo nuoira. mogus galiojamas pats priimti sprendim ir jo pagrindu gali atsirasti atitinkamos teiss ir pareigos. Teisto elgesio turinys nevienodas ir kiekvienu konkreiu atveju reikalauja skirtingo savarankikumo laipsnio, iniciatyvos. Laikytis teiss norm yra minimalus aktyvumas, nes subjektui reikia tik susilaikyti nuo tam tikr veiksm. Kitos teisto elgesio formos reikalauja intensyvesns veiklos. Subjektas turi sismoninti socialin teiss paskirt visuomenje ir atitinkamai paisyti teiss norm.

1. Teisto elgesio charakteristika

Teistas elgesys yra socialiai naudinga veikla, kuria siekiama tenkinti valstybinius ir teisinius, visuomeninius ir asmeninius interesus. Teisins vertybs formuli pavidalu orientuoja asmen socialiniame gyvenime. Teist elges galima laikyti teisine vertybe. Teistu elgesiu mogus duoda visuomenei ekonomin ir kultrin naud ir padeda jos raidai. Teiss paskirtis palaikyti ir skatinti nauding piliei veikl. Teis tvirtina privalomo arba galimo elgesio pavyzdius ir itaip yra gyvendinama, ji praktikai reikiasi teiss subjekt poelgiais. Neireikti moni veiks-

232

Valstybs teorija

mais gyvenime, statymai ir kiti norminiai aktai likt tik teiskros institucij norais. Teisto elgesio apibdinimas turt apimti tokius jo bruous: visuomenin naudingum ir pasireikimo visuotinum, savanorikum ir smoningum, asmens sitikinim ir atsakomyb u savo poelgius, asmens aktyvum atliekant teistus veiksmus. Bdamas bdingas daugumai moni, teistas elgesys laikomas visuotiniu. Jeigu pilieiai nesilaikyt teiss norm reikalavim, visuomen negalt gyvuoti. Teistas elgesys yra teiss normos ir socialinio efekto, kuriam pasiekti skirta teiss norma, jungiamoji grandis. Teist veiksm visuma yra teistvarkos siknijimas. Visuotinis teistas elgesys yra pavyzdys tiems, kuri mstymas ir poelgiai nesutampa su sivaizdavimu, kas leidiama ir kas draudiama. Daugelio moni teistas elgesys nepaalina nuomoni vairovs ir asmenini pozicij. Kiekvienas turi teis pasakyti savo nuomon ir tai neieina u teisto socialiai atsakingo elgesio rib. mogaus asmenins laisvs tikrumas apibdinamas tuo, kiek jis veikdamas vadovaujasi atsakomybs jausmu, kiek smoningai supranta socialinius savo poelgi padarinius ir nepanaudotas galimybes, kurias visuomen suteik naudingiems veiksmams atlikti. Atsakomybs jausmas veria mog kontroliuoti savo elges ir turti galvoje savo garb, orum, pasididiavim ir gd. Ms dien gyvenimas vis atriau kelia atsakomybs problem naudojantis savo teismis ir laisvmis, kad nebt paeistos kit teiss ir laisvs. Pilieiai gyvena ne draudim, o teist leidim aplinkoje ir gali atlikti veiksmus pasirink vien ar kit elgesio variant. Socialin teisto elgesio vert, kad jis yra civilizuoto elgesio sudedamoji dalis. Civilizuotas elgesys apima kultringo elgesio savybes tolerancij, atsakomyb, tvarkingum ir reikalavimus paiam sau. Civilizuotas teistas elgesys reikia, kad subjektas laikosi normini reikalavim ir dorovini etikos dogm vadovaudamasis sitikinimu. Civilizuotumas, kaip socialin vertyb, pagrstas teiss norm imanymu ir teiss ginamu pateisinamu elgesiu.

Teistas elgesys

233

2. Teisto elgesio skirstymas

Visuomens gyvenime teistas elgesys reikiasi labai vairiai. Atitinkanius teiss reikalavimus veiksmus galima skirstyti pagal daugel poymi ir pagrind. Teistas elgesys skirstomas remiantis tokiais kriterijais: skirtybs pagal teiss subjektus, pagarbos teisei laipsnis, savo poelgi savanorikumo laipsnis, elgesio priklausomyb nuo teisins smons turinio, poelgi motyvai, teiss gyvendinimo elgesiu laipsnis, atsivelgiant visuomeninio gyvenimo srit. Svarbus teisto elgesio kriterijus gali bti tai, ar konkretus elgesys atitinka dorovs ideal, sivaizduojam btin pavyzding elges visuomenje. Teiss literatroje vartojamas terminas konstitucinis teistas elgesys" laikomas auktesniu atsakingo elgesio laipsniu, atitinkaniu krybing konstitucijos reikalavim vykdym. Siekiant nustatyti teisto elgesio tip, btina slyga yra teisto elgesio motyvai. Vartojant svok kokybikas visuomens bvis", turima galvoje moni veiklos kokyb, j poelgi branda, pasirengimas pripainti pokyius, asmens pilietin pozicija. Esmin ia yra mogaus elgesio kokyb veikiant teisei socialinje srityje. Teistas elgesys ris skirstomas pagal asmens traukimo teiss reguliavimo aktyvum laipsn. Tad teistas elgesys dar yra: marginalinis, konformistinis, prastas ir socialiai aktyvus. moni, kurie laikosi teiss reikalavim, bet kuri individuali teisin smon nesutampa su teiss norm reikalavimais, elgesys tik formaliai teistas ir todl vadinamas marginaliniu (lot. marginalis - paratinis). Individas yra ties antivisuomeninio poelgio riba, taiau dl tam tikr prieasi ir aplinkybi nepaeidia teiss. Jo elgesio motyvai yra galimos bausms grsm, kokia nors nauda, baim bti pasmerktam kolektyvo ir panaiai. Marginalinis elgesys teistas, nors asmuo teigiamai nevertina teiss reikalavim, bet j laikosi, nors jo teisin smon nesutampa su statymo esme. Asmuo patenka tarpin padt tarp teistos

234

Valstybs teorija

ir prieingos teisei veiklos. Tokios padties prieastys gali bti vairios: vienos ar kitos veiklos nepagrstos klitys ir ribojimai, neaikios ribos tarp to, kas leidiama ir kas draudiama, teiss deklaruojam dalyk ir reali galimybi nesutapimas esant deformuotai padiai, tai, kad teiss normos neatlieka savo funkcij tada mons jas ignoruoja, nes jos nenaudingos. Taip pat ilgai delsiant sprsti pribrendusias, skausmingas problemas, kai kurie socialiniai sluoksniai atsiduria ties riba, skiriania, kas leidiama ir draudiama. Pavyzdiui, atlikusieji bausm negali rasti darbo ir nuolatins gyvenamosios vietos ir vl imasi neteistos veiklos. Neretai statymus papildaniuose aktuose nustatyti draudimai ignoruoja moni teises ir ie atsiduria ties toki norm paeidimo riba. Konformistinis teistas elgesys yra tada, kai asmuo pasyviai laikosi teiss norm, prisitaiko ir elgiasi pagal aplinkini (grups, gimini, koleg) nuomon. Esant socialiniams teisiniams santykiams mogus itaip elgiasi todl, kad itaip daro kiti. Jis prisitaiko, pasyviai sutinka su esama tvarka, neturi savo pozicijos ir beslygikai pasiduoda psichologiniam spaudimui. Danas formaliai sutinka su grupe, nors i tikrj irdyje prietarauja daugumos nuomonei, taiau prisitaiko ir savo nuomons nesako. Vis dlto socialinis teisinis konformizmas i tikrj naudingas visuomenei, nes asmuo pasiduoda kit nuomonei, laikosi teiss reikalavim ir itaip prisideda prie teiss gyvendinimo. Bet paymtina, kad konformistinis elgesys nra teiss veikimo perspektyvoje tikslas, nes aklas, be ilyg sekimas teise neturint aktyvios pozicijos nieko gero ateiiai neada. mogus, sismonins teiss idjas ir principus, atlieka teistus veiksmus kaip savaime suprantamus ir kaskart neanalizuoja teisini reikalavim teisingumo ir motyv. Jis pasirenka geriausi ir praktikai pateisinam elgesio variant, veikia i proio ir kitaip nesielgia. protis smoningai atlikti veiksmus atsiranda todl, kad jie danai kartojasi ir yra platesnis dalykas nei elgesio stereotipas. Elgesio stereotipas veria mog ir socialin grup pritaikyti elges prie atitinkamos socialins aplinkos elgesio standart, prastas teistas elgesys yra teigiamas, nes nra ste-

Teistas elgesys

235

reotipinis, o pagrstas patirtimi, sitikinimu, kad tik tokie veiksmai leisti teiss norm. Teisiniai proiai reguliuoja elges ir is tampa teistas. Visos socialins normos ir principai, o ypa teiss normos, yra bendrojo pobdio ir ne visada atitinka konkrei gyvenimo situacij. Bendrojoje normoje neatsivelgiama vairi moni fizines ir dvasines ypatybes, nevienodas j galimybes atlikti tam tikrus veiksmus, todl neretai reikia savarankikai apgalvoti ir vertinti aplinkybes, esam padt ir pasielgti teisingai. ia kaip tik padeda protis laikytis statym. Pozityvs veiksmai vykdant teisinius paliepimus turi bti krybiki, aktyvs ir tam nepagelbs proiai, nes jie gali bti konservatyvs. Geriausia yra teista socialiai aktyvi, naudinga visuomenei, valstybs ir visuomens palaikoma teiss srities veikla. Tai iniciatyvi veikla, tampanti esminiu teiss sistemos veiksniu. Socialinis teisinis aktyvumas remiasi brandia teisine smone, teisiniu sitikinimu, smoningu pasirengimu pasinaudoti teiss teikiamomis galimybmis ir krybikai jomis vadovautis. Todl reikia nugalti socialin moni apatij, civilin amorfizm, mstymo inertikum, skatinti j iniciatyv ir krybin savarankikum, padti mogui tapti socialine teisine asmenybe, inania savo teises ir laisves ir ginania jas teistomis priemonmis. Praktikai socialiai aktyvi teiss srities veikla apima tokius apibendrinamuosius komponentus: 1) aktyvi savanorik organizacij veikl siekiant palaikyti valstybs institucij veikl arba pakeisti valstybs darinius, vykdyti reformas, ginti piliei interesus; 2) aktyvum valstybs teiskros srityje (statym projekt svarstym, dalyvavim rinkimuose, teistvarkos apsaug); 3) aktyvum kuriant visuomenines institucijas ir dalyvavim j veikloje; 4) saviveiklin asmens aktyvum teiss srityje (silymus politiniais ir teisiniais klausimais, prieinimsi statym paeidimams). Pilietins visuomens, teisins valstybs krimas grindiamas laisva iniciatyva, laisvu elgesiu neperengiant statym nustatyt rib.

Teistas elgesys priklauso nuo moni materialiosios padties, politins ir teisins piliei ir pareign kultros, to, kiek valstybs politika artima moni interesams ir kiek ji stabili, kaip alinamos teiss spragos, tobulinami statymai, ar ne per daug viskas reguliuojama.

XVII. Normini teiss akt galiojimas laiko, erdvs atvilgiu ir asmenims

Vis normini teiss akt galiojimas turi tam tikras laiko, erdvs ir asmen rato, kuriam jie skirti, ribas. Nustatyti jas yra svarbu, nes su jomis susijs ir j lemiamas, kai btina, esani iuose aktuose bendrai privalom norm taikymas. Klausimas, kada norm reikia taikyti ir nuo kurio laiko jau nereikia, labai svarbus praktiniame gyvenime. Kada pradeda galioti ir netenka galios statymai ir kiti norminiai aktai, vairi ali teiss teorijoje vienodo atsakymo nra. Vienais atvejais norminis aktas pradeda galioti nuo jo primimo arba patvirtinimo datos. Tie atvejai - tai ypatingos, ekstremalios situacijos. Kitais atvejais norminis aktas sigalioja nuo jo paskelbimo datos. Treias atvejis, kai norminis aktas sigalioja, kaip nustatyta jame paiame arba specialiame tam reikalui skirtame statyme. Sudting ir labai svarbi normini akt sigaliojimo laikas turi bti ilgesnis, nes reikia daugiau laiko su jais susipainti ir juos inagrinti, o kartais priimti iankstines parengiamsias priemones, susieti jas su teiss nuostat gyvendinimu. Svarbi reikm turi ne tik terminai, bet ir normini akt sigaliojimo ar veikimo bdai. Daniausiai norminiai aktai pradeda galioti tuo paiu laiku visoje alies teritorijoje, bet gali sigalioti ir nuosekliai. Tai priklauso nuo alies dydio, techninio lygio, jos kultros. Dabar visose alyse laikomasi nuomons, kad statymas turi sigalioti i karto visoje alyje. statymo galiojimas ir veikimas baigiasi dl toki aplinkybi: 1) pasibaigus akte nurodytam jo galiojimo laikui; tokie ak-

238

Valstybs teorija

tai ileidiami ypatingosios padties vedimo tam tikroje teritorijoje atveju, ir tam tikram laikui, pereinamuoju laikotarpiu sudarant laikinas valstybs institucijas ir pan.; 2) tiesiog panaikinus galiojant akt nauju aktu. Kai kuri ali statym leidybos sistemoje nurodyta, kokiu bdu ir dl koki prieasi naikinami teiss aktai. Pavyzdiui, Italijoje ileistame dekrete Bendrieji statym nuostatai" sakoma, kad statymai naikinami vlesniais statymais, tiesiogiai nurodaniais tok panaikinim dl pasenus i norm netinkamumo arba dl to, kad naujas statymas kitaip reguliuoja santykius; 3) pakeitus galiojant normin akt kitu aktu, nustataniu naujas tam tikros srities elgesio taisykles. Nagrinjant statym galiojimo laiko ribas, reikia atkreipti dmes atgalin statymo gali. Atgalin galia suprantama kaip statymo galiojimas, apimantis atvejus ir visuomeninius santykius, buvusius iki sigaliojant statymui. Pagal bendrj taisykl, statymai ir kiti norminiai aktai atgalins galios neturi. Tai reikia, kad, kilus turtiniam ginui ar paeidus teis, taikomas statymas, galiojs gino ar teiss paeidimo metu, nors esamu momentu, t. y. kai sprendiamas ginas, tas statymas jau pakeistas ar panaikintas. Prezumpcija nepripainti atgalins statym galios yra daugelyje ali, pavyzdiui, Lietuvoje, Italijoje, Rusijoje ir kitose. Atgalins galios nesuteikimas statymams padeda palaikyti visuomens ir valstybs stabilum, stiprina piliei pasitikjim jiems priklausaniomis teismis ir laisvmis, palaiko teistum ir teisin tvark. Iimt sudaro tik baudiamosios teiss atvejai, kai naujas statymas numato velnesn bausm u padarytus nusikaltimus arba apskritai j panaikina. Kai kuriais atvejais atgalin statymo galia pripastama civilinje ir eimos teisje, bet tai turi bti pasakyta paiame naujame statyme. Greta statym galiojimo laiko ribojim yra bendrai pripaintos j galiojimo erdvs atvilgiu, t. y. tam tikroje teritorijoje, ribos. Pagal bendrj taisykl, atitinkani valstybs suvereniteto principus, statymai galioja tik jos teritorijoje. ia statymai turi

Normini teiss akt galiojimas laiko, erdvs atvilgiu ir asmenims

239

aukiausi teisin gali ir nelieiam prioritet, palyginti su visais kitais norminiais aktais, galiojanias toje paioje teritorijoje. Valstybs teritorija suprantama kaip ems rutulio dalis, apimanti sausum, ems gelmes, oro erdv ir vandenis, kurie yra valstybs inioje ir kuriems taikoma jos valdia. Pagal teritorin kriterij teiss aktai skirstomi galiojanius visoje valstybs teritorijoje, apimanius tam tikr teritorijos dal ir galiojanius u alies teritorijos rib. Visoje teritorijoje galioja konstituciniai ir paprasti statymai. Kai kurie paprasti statymai gali galioti tik tam tikroje teritorijos dalyje, bet tai turi bti pasakyta paiame statyme ar kitame norminiame teiss akte. Kai kuri normini teiss akt galiojimas ieina u valstybs teritorijos rib. Ir atvirkiai, valstybs teritorijoje pagal sutartis galioja kai kurios kit valstybi teiss normos. Toki yra civilins, komercins, finans teiss norm. Dabar, kai labai plaiai ipltoti ekonominiai, politiniai, prekybiniai ir finansiniai tarpvalstybiniai ryiai, iskirtin reikm turi galimyb taikyti tarptautins teiss normas valstybs vidaus santykiams. Bendrai pripainti tarptautins teiss principai ir normos tampa valstybs teiss sistemos sudedamja dalimi. Jeigu tam tikru atveju statymas numato kitokias taisykles, nei nustatytos tarptautinje sutartyje, turi bti taikomos sutartyje numatytos taisykls. Tokia tvarka tvirtinta ali konstitucijose, o tai reikia, kad santykiai reguliuojami tokiais paiais pagrindais ir tvarka kaip nacionaliniuose teiss aktuose. Svarbi reikm teorijai ir praktikai turi teiss akt galiojimo nustatymas asmen ratui, t. y. iaikinimas, kam adresuojami akto reikalavimai. Bendroji taisykl, jog teiss aktai ileidiami siekiant tiesioginio tikslo, kad j reikalavimai bt privalomi visiems pilieiams. Valstyb, suteikdama pilieiams konstitucines teises ir laisves ir skirdama atitinkamas pareigas, turi imtis priemoni ne tik garantuoti konstitucini reikalavim ir nuostat laikymsi alies viduje, bet ir ginti bei globoti u valstybs rib. Piliet, turint ir kitos valstybs pilietyb, gina bei globoja ir kita valstyb.

Valstybi (Rusijos, Italijos, Lietuvos) statymai usienio pilieius ir asmenis be pilietybs teiss atvilgiu pagal tarptautins teiss ir sudaryt sutari normas prilygina savo alies pilieiams. vedija be ilyg prilygina usieniei teises savo piliei teisms tik kai kuriais klausimais. Visose alyse kitos alies pilieiai ir asmenys be pilietybs negali dalyvauti rinkimuose ir bti renkami, dalyvauti referendume, dirbti prokurorais, teisjais, notarais, bti laiv, lktuv kapitonai. Jie neturi kai kuri pareig (pvz., karins tarnybos). Usienio ali diplomatai naudojasi imunitetu. J negalima sulaikyti ir aretuoti, jiems netaikoma baudiamoji, administracin ir nemaa dalis civilins jurisdikcijos. Valstybs pareiga juos apsaugoti ir nuo piliei isiokim, ir nuo imuniteto paeidim.

XVIII. Pozityviosios teiss spragos ir j alinimo bdai

Teiss spraga reikia netobul statym parengim ir j primim. Kai kurie teiss teoretikai iskiria smoningas teiss spragas, kai statym leidjas palieka sprsti klausim ateityje, taip pat palieka j sprsti teiss taikymo institucijoms konkretinant statyme esamas abstrakias svokas. Skinant teis ir statym, tiksliau, statym laikant teiss knijimu, reikia iekoti statym (teiss akt visumos) sprag. Teiss altiniais laikant paproius ir precedentus, kalbama apie teiss spragas apskritai. Pozityviosios teiss spraga atvejis, kai nra statymo, j papildanio akto, paproio nei precedento. Norminio teisinio reguliavimo spraga reikia, kad nra statymo ir j papildanio akto norm. statym spraga rodo, kad apskritai nra statymo. statymo spraga - tai ne galutinai sureguliuotas tame statyme klausimas. Neisami akto norma yra akto spraga, o paios normos nebuvimas visos teiss spraga. Spragos yra dviej ri: klausimas visikai nereguliuojamas ir sureguliuotas nevisikai. Problem gali isprsti statym leidjas priimdamas nauj norm. Nereikia painioti statym sprag su atveju, kai statym leidjas susilaiko priimti norm ir leidia suprasti, kad klausimas sprendiamas vadovaujantis ne statymu, o tarkime, morals normomis. statym spragos skiriasi nuo atvej, kai statym leidjas palieka sprsti klausim teiss taikymo institucijai ir mano, kad statymin valia bus sukonkretinta kituose teiss aktuose. Teis tai-

242

Valstybs teorija

kanti institucija neturi teiss taisyti statym. Ji turi juos taikyti tokius, kokie jie yra. statym klaidos rodo, kad buvo neteisingai vertintos objektyvios slygos ir statyme ireikta neteisinga valia. Teiss klaid atsiranda, kai statym leidjas: a) klaidingai mano, kad koki nors santyki nereikia reguliuoti; b) klaidingai mano, kad galima sukonkretinti teis j taikant; c) klaidingai perleidia klausimo sprendimo teis taikaniai institucijai; d) ileidia nereikaling norm; e) sprendia klausim ne taip, kaip reikt. Teiss spraga atsiranda ir kai normos radikaliai prietarauja viena kitai ir yra vienodos galios (viena kit naikina). Pozityviosios teiss spragos visada reikia, kad btinai reguliuotiniems faktams ir socialiniams ryiams nra normos. Visada yra reikaling reguliuoti visuomenini santyki, gyvenimo situacij ir aplinkybi, taiau teiss normose tai nenumatyta. Teisinio reguliavimo btinumas gali atsirasti ir primus statym. Pagal tai spragos skirstomos pirmines ir paskesnes. Pozityviosios teiss spraga yra visikas ar dalinis nebuvimas teiss norm, kuri btinyb lemia pagrindiniai socialinio gyvenimo raidos ir praktinio byl sprendimo principai. Sprag nustatymas. Pirmiausia reikia nustatyti, ar numatomas teisinis reguliavimas nra menamas ir ar teiss norm btinumas realus, ar jo reikalauja socialins ekonomins gyvenimo slygos; ar nra norm, reguliuojani tokius santykius; ar statym leidjas nepareik neigiamos valios dl t fakt ir vyki teisinio reguliavimo. Teiss spragos nustatymas glaudiai susijs su teiskra: 1) spragos nustatymo ir teiskros santykis yra kaip dalies ir visumos, teiskra apima ir btinum pertvarkyti teisin reguliavim, pakeisti j kitos ries socialiniu reguliavimu; 2) kompetentingos institucijos pareikta iniciatyva ileisti teiss akt ir sureguliuoti nesureguliuotus santykius rodo esant sprag; 3) tikrinimas, ar pagrstas statymo silymas, yra galimyb nustatyti

Pozityviosios teiss spragos ir j alinimo bdai

243

sprag; 4) kompetentinga institucija, rengianti norminio akto projekt, kartu objektyviai pripasta esant teiss sprag ir reikal j paalinti; 5) teiss akto primimas reikia galutin spragos paalinim. Nustatant teiss spragas, itiriamos galiojanios teiss sistemos turinys, visuomeniniai santykiai, lemiantys teiss akto primim, valiniai santykiai, susij su akto primimu, teiss taikymo praktika, teisin smon. Teiss sprag randa teismas ir administracins staigos nagrindami bylas. Reikt paneigti tez, kad teiss spragos yra alinamos teismo ir administracini staig veikla sprendiant bylas. statymo sprag galima paalinti tik ileidiant tam reikalui statym. Tai gali padaryti statym ir juos papildani akt leidjai. Esant sprag gali nustatyti ir kitos valstybs institucijos bei mokslo staigos. Anglosaks teiss sistemos alyse teismai alina teiss spragas ir jie turi tam galiojimus. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato nurodymai teismams papildo teisin reguliavim nauju elementu, taiau keisti statymini akt teismas negali ir jo nurodymai neturi prietarauti statym esmei. Teiss spragos susidaro atsiradus naujiems visuomeniniams santykiams, kuriuos reikia teisikai sureguliuoti. Tada kompetentingos valstybs institucijos priima atitinkamus norminius aktus ir panaikina atsiradusias teiss spragas.

XIX. Pagrindins teiss sistemos

1. Teiss sistem tipai
Nacionalins teiss sistemos gali bti skirstomos remiantis vairiais kriterijais. Prisimintina, kad teis yra konkretus socialinis istorinis reikinys. Kiekvienos istorins epochos, kiekvienos civilizacijos ir alies teis turi daug savitum. Kiekvienos visuomens teis, kaip norminis institucinis reikinys, sveikauja su teism praktika ir teisine ideologija. Nacionalin teiss sistema glaudiai susijusi su visuomens ekonominiais santykiais, valstybe, politiniu reimu, morale, kultra, su visomis socialinmis institucijomis ir tos visuomens posistemmis. Todl diskutuotina kai kuri teisinink nuomon, kad teis gyvuoja nepaisydama valstybi sien, pavyzdiui, egzistuoja roman-german teis ir ji buvo net tuo metu, kai jos principai ir kategorijos dar tik krsi universitetuose ir gyvavo kaip kultros reikinys. Tokia teis buvo ne kas kita, o tik teisins smons forma, teisins kultros komponentas. Teiss poymi ji gijo tik ireikta konkrei Vakar Europos ali teiss aktuose, t. y. nacionalinse teiss sistemose, norminiuose instituciniuose dariniuose. Nacionalinei teiss sistemai bdinga vienov ir suverenumas alies mastu. Teiss sistema gali bti ir ne viena, pavyzdiui, Lietuvoje j buvo trys. Vientisa teiss sistema ireikia visuomens vienyb, ja reikiasi valstybs suverenitetas. Ji rodo alies ekonomins, politins, istorins ir nacionalins raidos ypatumus, esamas visuomenines politines realijas, kultrinio ir dorovinio gyvenimo specifik, teiss tradicijas ir teisin mstym. Vien ar kit epoch ir civilizacij teiss sistem ypatybs ireikiamos svokomis istorinis teiss tipas, teiss sistem ei-

Pagrindins teiss sistemos

245

ma, sustambinta sistema (login). Istorinio teiss tipo samprata ireikia bendrus vis nacionalini teiss sistem bruous, bdingus tam tikrai istorinei epochai. Marksistai ortodoksai mano, kad kiekvienai visuomens ekonominei formacijai bdingas savas istorinis teiss tipas - vergovinis, feodalinis, kapitalistinis, socialistinis. Marksist tikslas yra susieti epochos teiss sistem su atitinkama istorine ekonomine baze, su gamybos priemoni nuosavybs tipu ir itaip sukonkretinti klasin teiss esm, ufiksuoti konkret socialin politin teiss sistem turin. itoks teiss sistem supratimas tinka tik autoritarinio politinio reimo valstybms. Esmin reikm turi teiss sistem eimos samprata. Vienos ar keleto vairi istorini epoch nacionalins teiss sistemos danai isiskiria specifiniu turiniu. Tai ir leidia laikyti vien ar kit teiss sistem grup tam tikru vienetu eima. Svarbiausias bruoas, iskiriantis sistem grup, yra jai bdinga trij pagrindini komponent teiss norm sistemos, teism praktikos ir teisins ideologijos sandara. Teiss sistem eima apima nacionalini teiss sistem ypatumus ir atspindi alies teiss socialin politin turin ir bding teiss sistemai teisin ideologij. Roman-german ir anglosaks teiss ideologija pasireikia teiss virenybs idjomis. Religinse bendrijose vyrauja dogmos ir tradiciniai postulatai. Pagal tai, koks teiss sistem elementas, susijs su pagrindinmis teiss krimo formomis (normos nustatomos leidiant statymus ar teism praktika), yra teisinio reguliavimo pagrindas, gali bti skiriamos dvi didels sistemos: normin statymin ir normin teismin. Pirmoji yra atstovaujama roman-german teiss, o antroji anglosaks bendrosios teiss. Bendroji anglosaks precedent teis nulemta savit istorini socialini politini Anglijos slyg ir j galima pavadinti ypatinguoju teiss raidos keliu. Bendrosios precedent teiss prigimtis yra tokia, kad joje negali iki galo pasireikti daugelis teiss ypatybi, o pirmiausia - norminiai apibendrinimai ir sistemikumas. Bendrosios teiss teisinio reguliavimo bruoai apibrtumas ir

246

Valstybs

teorija

norminis pobdis reikiasi savitai. ios sistemos ilaiko stabilum ir tradicinius (kartais archajinius) teisinio reguliavimo pradus ir kartu prisitaiko prie nauj ekonomikos ir socialini kultrini slyg. Klasikin yra roman-german teiss raida. Teis kuria kompetentingos institucijos, jos pltoja teisin kultr, gyvendina teisin paang, panaudoja teiss mokslo ir praktikos laimjimus, tobulina teisin reguliavim aukto lygio norminiais apibendrinimais.

2. Nacionalini teiss sistem eimos

Minta, kad teiss sistema apima raytin teis kaip norm sistem, teism praktik ir teisin ideologij. Pagal vieno ar kito teiss sistemos turinio elemento vyravim (raytins teiss, teism praktikos ar teisins ideologijos) skiriamos teiss sistem eimos. Seim vairov labai priklauso nuo kuriant teis ikeliamo teiss sistemos elemento. Skiriamos keturios pagrindins nacionalins teiss sistemos: roman-german, anglosaks bendroji teis, religin bendruomenin Azijos ir Afrikos ali teis ir ideologizuotos teiss sistemos, t. y. ali, kur yra autoritarinis reimas. Kiekviena minta sistema turi vien i trij vyraujani element: teis kaip norm sistem, teism praktik arba teisin ideologij. Roman-german teis (Pranczijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir kit ali nacionalin teiss sistema) pasiymi dideliu norminiu apibendrinimu, pasiektu kodifikuojant statym leidybos ir kit teiskros institucij teiss aktus, ireiktus abstrakiai suformuluotomis normomis, logikai baigtomis, struktrikai udaromis ir idstytomis raytins teiss sistemoje. ios teiss eimos kilimo altinis - ekonomins ir socialins politins visuomens gyvenimo slygos. Kontinentinje Europoje feodalinis susiskaldymas alintas, centralizuotos valstybs kurtos, socialinis ekonominis bendras rinkos kis ir demokratinis reimas politikai tvirtintas centrini valdios institucij statymais, kodeksais ir juose esaniomis abstrakiomis normomis. Europos alys pasinaudojo senovs Ro-

mos teiss sistema, taiau ne tiesiogiai, nes tai buvo kazuistinio pobdio teis, o perimdama sukurt romn privatins teiss aikintoj (glosatori ir postglosatori) universitetuose. Napoleono kodeksas ir Vokietijos civilinis teisynas tapo pavyzdiu daugeliui pasaulio ali. Anglosaks bendroji teis yra savita teiss sistem eima. Bdingas jos bruoas tas, kad teisinis reguliavimas grindiamas teism praktika, teisj teise", tiksliau, precedentais, t. y. teismai, sprsdami analogikas bylas, privalo vadovautis loginiais teiss principais. Didel reikm teikiama procedrinms proceso taisyklms. Tai norminio teisminio pobdio sistema ir moni teisins smons suprantama kaip esanti tokia, kai daugeliu atvej teismo ginama pirmiausia subjektin teis. Bendrosios teiss atsiradimo aplinkybs subrends btinumas vietoj vietos paproi turti visoje alyje vienod teis, ir tai dar teismai. Karalikieji Vestminsterio teismai buvo stipriausias valstybs sistemos elementas ir j protokoluose ufiksuoti sprendimai tapo precedentais sprendiant analogikas bylas; itaip susikr Anglijos, o vliau ir kai kuri kit ali teiss sistemos. Religins bendruomenins teiss sistemos elementai yra stabils ir reguliavimo gali turi tikybos dogmos, religinis mokymas ir nepaeidiamos tradicijos. Aikiausias pavyzdys yra musulmon teis. ia susimai teiss, religijos ir moraliniai filosofiniai elementai ir odis teis, kaip nurodo lyginamosios teiss specialistai, vartojamas dl to, kad nra kito. Musulmon teis susiformavo viduramiais ir yra islamo religijos sudedamoji dalis, besireikianti ideologizuota jga. Musulmon teiss nuostatos gavo teisin reikm dl valstybs institucij statym leidybos ir ypa teismo veiklos. Ideologizuotos teiss sistemos autoritarini reim alyse yra susijusios su civilizacija. J paskirtis teisikai pateisinti visuomenje vyraujanius prievartos metodus, pridengti ir iauktinti diktatorikus reimus. ios grups teiss sistemose formaliai panaudojami iuolaikins teisins kultros ir teisingumo atribut bei statym leidybos elementai. ie elementai tra autoritarinio reimo, ku-

248

Valstybs teorija

ris remiasi neteisine prievarta, priedanga. Bdinga dogmin teorija prievartai pateisinti ir teigiama, kad tai daroma dl tautos, klass, visuomens gerovs. Tuo tarpu paneigiamos pagrindins mogaus teiss ir laisvs, nra nepriklausomo teismo ir teisingumo. Kiekviena nacionalin teiss sistema integruoja konkreios valstybs doktrin, struktr, altinius, svarbiausius institutus ir akas, tradicijas, teisin smon, teistvark, teisin kultr. Bene geriausiai teiss sistemas suklasifikavo prancz teisininkas Ren Davidas. Jis suderino du kriterijus: ideologij, kuri apima religij, filosofij, ekonominius ir socialinius darinius, ir teisin technik, sudarani teiss altini pagrind. Jis ir iskyr roman-german, anglosaks, arba angl-amerikiei, ir socialistin teiss sistemas. Prie j liejasi vadinamosios religins ir tradicins teiss sistemos. Kita klasifikacija tai Vakar teis ir socialistin teis. Vakar teis yra liberalios visuomens krinys, grindiamas individualizmu, krikionikomis tradicijomis. Socialistin teis nestabili, pereinamoji, nulemta socialistins ekonomikos, politikos ir kultros, valstybins nuosavybs ir planinio kio. K. Cveigertas ir H. Kotzas teiss sistemas skirsto pagal teisin stili, kuris susideda i penki veiksni: teiss sistemos kilms ir raidos, teisinio mstymo savitumo, specifini teiss institut, teiss altini prigimties ir j aikinimo bd, ideologini veiksni. Jie skiria roman-german, skandinav, angl-amerikiei, socialistin, islamo, induist teiss sistemas. Remdamiesi teiss sistem istorija, teiss altini sistema ir teiss sistem struktra (pagrindiniais institutais ir akomis), kai kurie autoriai skiria net atuonias teiss eimas: roman-german, skandinav, Lotyn Amerikos, bendrosios teiss, musulmon, induist, paproi teiss ir Tolimj Ryt teiss sistemas. Socialistins teiss sistemoje buvo santykikai savarankikos grups: tarybin teiss sistema, Europos socialistini ali, Azijos socialistini ali ir Kubos teiss sistema. Plaiau panagrinsime prie tai vardytas pagrindines teiss eimas.

Pagrindins teiss sistemos

249

Roman-german (kontinentins teiss) sistema yra romn teiss recepcijos rezultatas. I pradi ji nepriklaus nuo politikos, o vliau darsi priklausoma nuo ekonomikos ir politikos. Buvo ikelti teiss principai ir normos, suprantamos kaip elgesio taisykls, atitinkanios morals ir teisingumo reikalavimus. Pradedant XIX amiumi pagrindinis ios teiss eimos altinis buvo statymas. Visose roman-german teiss sistemos alyse yra raytins konstitucijos, kuri normos turi aukiausi teisin gali. Konstitucij turi atitikti visi kiti teiss aktai. Konstitucija atriboja vairi valstybs institucij teiskros kompetencij ir pagal j kompetencij diferencijuojami vairs teiss altiniai. ioje sistemoje teiss doktrina statym leidybos praktikoje skiria trij ri statymus: kodeksus, specialiuosius statymus ir teiss norm tekst svad. Daugumoje ali galioja civiliniai, baudiamieji, civilinio ir baudiamojo proces kodeksai. Specialij statym leidybos sistema taip pat gana vairi. statymai reglamentuoja konkreias visuomenini santyki sritis. Iskirtin mokesi statym suvestini tekst vieta. Didja statymus papildani akt: reglament, administracini aplinkrai, ministr dekret, vaidmuo. Taikomi ir bendrieji teiss principai. Jie rodo, kad teis tarnauja teisingumui ir teisjas turi teis vadovautis bendraisiais teiss principais ir teisingai inagrinti konkrei byl, kad sprendimas atitikt bendrj teisingumo samprat ir derint privaius ir visuomeninius interesus. Teisininkai nelink sutikti su vieno ar kito klausimo sprendimu, jeigu mano, kad socialiniu atvilgiu tai bus neteisinga. Greta bendrj teiss princip gana veiksmingas teiss altinis yra doktrina. Ji veikia statym leidyb ir j taikym. statym leidjas danai atsivelgia mokslinink silymus ir ireikia teiss doktrinoje nustatytas tendencijas. Doktrina remiamasi ir aikinant statymus. Dabar vis svarbesn nacionalinms teiss sistemoms yra tarptautin teis. Bendrieji jos principai turi pirmenyb, palyginti su nacionaliniais statymais.

250

Valstybs teorija

Savita yra paproio vieta. Jis veikia ne tik papildydamas statym, bet ir savarankikai. Nors paproi vaidmuo, palyginti su statymo, labai ribotas, net jeigu jis ir nepaneigiamas doktrinos, taiau apskritai paprotys laikomas savarankiku teiss altiniu. Prie papildom teiss altini priskiriama ir teism praktika. Tai rodo teism praktikos rinkini leidyba ir kasacinio precedento reikm. Remiantis analogija arba bendraisiais teiss principais priimtu teismo sprendimu, kasacinio teismo paliktu galioti, kiti teismai vadovaujasi sprsdami panaias bylas kaip precedentu. Taiau siekiama, kad teisjai netapt statym leidjais, o vadovautsi statymais. Pagrindinis angl-amerikiei (arba bendrosios teiss sistemos) altinis yra teismo precedentas, t. y. teisj suformuluotos byl sprendimo normos. Anglijos teisei bdingas racionalus pragmatinis mstymas. Joje niekada nebuvo pasauliros tradicij, sukrusi globalias socialines filosofines teorijas, ir istorini kapitalizmo raidos ypatybi. Akivaizdiai iliko atsargi paira aukiausi valdi, jos sutelkim ir yra palaikomas teism sistemos prestias. ios teiss sistemos alims, be Anglijos, JAV, priklauso iaurs Airija, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija ir trisdeimt eios Britanijos Sandraugos alys. Bendrosios teiss, kaip ir romn teiss, sistema rutuliojosi pagal princip: Teis ten, kur ji ginama." Nors mginta kodifikuoti ir papildyti naujomis nuostatomis, teisingumo teis" daugiausia yra precedent teis, sukurta teisj. Taiau tai nepanaikina didjanio statutins teiss (statym) vaidmens. Prieingai vietos paproiams, i teis yra bendra visai Anglijai. Ji buvo sukurta karalikj teism, vadinam Vestminsterio teismais. Karalikj teism veikla padjo susidaryti sprendim, kuriais jie vliau vadovavosi, visumai, t. y. precedento taisyklei, reikianiai, kad kart suformuluotas teismo sprendimas tampa privalomas kitiems teismams. ioje teiss sistem eimoje teiss samprata ireikiama formule: Teismins gynybos priemon svarbesn u teis." Sunkiausia buvo gauti galimyb kreiptis karalikj teism.

Pagrindins

teiss

sistemos

251

Teisjai, vadovaudamiesi bendrja teise, skirtingai nuo statym leidjo, nekuria bendrojo pobdio sprendim, kurie bt skirti ateiiai. Jie sprendia konkreius ginus ir itaip daro bendrosios teiss normas lankstesnes ir maiau abstrakias, palyginti su roman-german teiss sistemos normomis, taiau kartu paveria teis labiau kazuistine ir maiau apibrta. Bendroji ir precedent teis padjo aikiai apibrti teiss ir statymo skirtum, ia jis yra kiek kitokio pobdio nei kontinentinje teisje. Anglosaks teiss sistemos pati teiss koncepcija, teiss altini sistema, teiss kalba visikai kitokia negu roman-german teiss sistemos. Teis neskirstoma viej ir privatin. Tok skirstym pakeiia teiss dalijimas bendrj" ir teisingumo" teis. Nra ir aikaus teiss skirstymo akas bei kodeks, todl Anglijos teisininkams teis yra vientisa. Precedento privalomumas priklauso nuo teism vietos hierarchijoje. Aukiausios instancijos Lord rm sprendimai privalomi visiems kitiems teismams. Apeliacinis teismas, susidedantis i civilinio ir baudiamojo skyri, privalo laikytis Lord rm ir savo paties precedent, o jo sprendimai privalomi emesniems teismams. Auktesnis teismas saistomas abiej auktesni instancij precedent ir jo sprendimai privalomi emesniems teismams. Apygard ir magistrat teismai privalo laikytis vis auktesni teism precedent, o j pai sprendimai nra precedentai. Precedent teis reikalauja, kad teisjas pripaint nagrinjamos bylos aplinkybes panaiomis anksiau isprstos bylos ir nuo to priklauso precedento normos taikymas. Nesant analogikos aplinkybs ir statutins teiss normos, teisjas pats kuria norm ir sprendia byl. Anglijoje yra apie 300 000 precedent. Esant precedento ir statymo kolizijai, galioja statymas. Teiss taikytojas turi laikytis statymo teksto ir jo iaikinimo teism sprendimuose (precedentuose). JAV ir Anglijos teiss sistemos struktra analogika. Taiau valstijos nevirydamos savo kompetencijos kuria savo statymus ir precedentus. Yra 50 valstij teiss sistem ir viena federaci-

252

Valstybs teorija

n. Kasmet paskelbiama 300 tom teism praktikos. JAV Aukiausiasis Teismas ir valstij aukiausieji teismai nesaistomi savo precedent. JAV teiss normos yra nustatomos teism, o teiss principai kuriasi i norm pagrindu. JAV statutinje teisje yra nemaai kodeks. Privatinje teisje gana paplit paproiai. Orientacija j lanksi teiskr, teism praktikos paplitimas ir suteikimas teismams neribot galiojim kurti ir perirti teiss normas, teism dualumas dl federacins santvarkos yra JAV teiss specifika. Daugelio Azijos ir Afrikos ali teiss sistemose teis susipynusi su religija. Musulmon, induist, judj teiss alys sudaro vien grup, kit grup Tolimj Ryt, Afrikos alys ir Madagaskaras. Musulmon teis yra norm sistema, ireikta religine forma ir grindiama musulmon religija islamu. Islamas teigia, kad teis kilo i Alacho ir apima visas socialinio gyvenimo sritis, o ne vien tas, kurios turi bti reguliuojamos teisikai. ariatas pagrstas pareig, skirt mogui, idja, o ne teismis, kurias jis gali turti. Nevykdyti pareig yra nuodm. Musulmonai neskiria daug dmesio norm nustatytoms sankcijoms. Teiss altiniai yra Koranas (ventoji knyga), Suna ar tradicijos. Idma vieningas musulmon visuomens susitarimas, kijas svarstymas pagal analogij. Tai anarchin, kazuistin ir nesusisteminta teis. Paproiai musulmon teis neeina. Dabar taikomos sutartys, statymai ir neprietaraujantys musulmon teisei paproiai. Teismai yra dviej kategorij: religiniai (kadi) ir kiti, kurie taiko statymus ir paproius. Induist teis yra antroji religins tradicins teiss sistemos eimos teis. Tai ne Indijos teis, o bendroji teis, taikoma Indijoje, Pakistane, Birmoje, Singapre ir Malaizijoje, taip pat rytinje Afrikos pakrantje (Tanzanijoje, Ugandoje, Kenijoje), kur ipastamas induizmas. Kaip ir islamas, induizmas pareigoja savo ipainjus tikti religinmis dogmomis ir atitinkamai suprasti pasaul. Pagal induizm, mons nuo gimimo suskirstyti socialines hierarchines kategorijas (kastas) ir kiekviena turi savo tei-

Pagrindins teiss sistemos,

253

si ir pareig sistem ir net savo moral. Kiekvienas privalo elgtis taip, kaip nustatyta jo kastai. Plaiai taikomi paproiai ir pozityvioji paproi teis, kuriai bdinga vyraujanti religin doktrina. Ji nustato elgesio normas ir pagal j keiiami ir aikinami paproiai. Kiekviena kasta turi savo paproius. Kastos susirinkime balsuojant sprendiami visi ginai, remiantis visuomens nuomone. Yra ir veiksming prievartos priemoni. Grieta bausm yra atskyrimas nuo bendruomens. Nesant tinkamos normos, teisjai sprendia pagal sin ir teisingum. Vyriausyb leidia statymus, taiau statymai ir teism precedentai nelaikomi teiss altiniais. Teisjai nepareigoti tiksliai laikytis statym ir gali plaiai vadovautis savo nuoira. Kolonijins priklausomybs metais induist teis keitsi. Nuosavybs ir prievoli teiss tradicins normos buvo pakeistos bendrja anglosaks teise. Nepakito eimos ir paveldjimo teis. Kinai neigiamai vertina teiss idj dl jos grietumo ir abstraktumo. Po 1911 met revoliucijos padtis keitsi: 1931 metais sigaliojo Civilinis kodeksas, 1932 metais Civilinio proceso kodeksas, o 1930 metais ems kodeksas. Taiau liko ir tradicini norm. 1978 metais priimta nauja Konstitucija ir nuo 1979 met ileista daug statym: Rinkim statymas, Teism statymas, iuolaikini moni statymas ir kiti. Japonijos civilinis kodeksas ileistas 1896 metais. Iki jo vadovautasi Kinijos teise. Po karo Japonijos prekybos ir pramons kompanij veiklai tak dar JAV teis. Greta Civilinio ir Prekybos kodeks galiojo paproiai bei morals normos. Leidiami pensij, aplinkos apsaugos, darbo ir proceso statymai. Apskritai Japonijoje sivyrauja idja, kad teiss virenyb yra btina teisingumo slyga, taiau teiss normos taikomos tada, kai bylos negalima isprsti susitaikymu pagal alies paproius ir tradicijas. Buvusi socialistini ali teiss sistemos anksiau priklaus roman-german teiss eimai. Teiss normos visada buvo suprantamos kaip bendrosios elgesio taisykls. I esms panaios kontinentin teis, socialistins teiss sistemos buvo akivaizdiai klasinio turinio. Vienintelis teiss altinis buvo norminiai aktai ir de-

klaracija, kad jie ireikia darbo moni vali. Daugiausia teiss akt sudar statymus papildantys slapti ir pusiau slapti sakai, sakymai, ireik komunist partijos ir valstybs aparato vali. Vyravo siauras teiss supratimas ir buvo tik vieoji teis. Teiss virenybs idja ir ypa mintis, kad teis turi atitikti teisingumo princip, kad reikia derinti privai asmen ir visuomens interesus, buvo svetima. Teis buvo imperatyvaus pobdio, glaudiai susijusi su valstybs politika ir utikrinama partins valdios ir teistvarkos institucij prievarta. Teism praktika negaljo keisti teiss norm. Nors galiojo konstitucinis teisj nepriklausomumo principas, teismas buvo partins nomenklatros rankis, utikrinantis jos valdi ir saugantis interesus. Socialistins teiss sistemoms didel tak dar Taryb Sjunga. Dabar Kinijos, Siaurs Korjos, Kubos teis yra socialistins teiss sistemos atmainos.

Literatra
1. Hart H. L. Teiss samprata. Vilnius, 1997. 2. Leonas P. Teiss enciklopedija. Vilnius, 1995. 3. Leonas P. Sociologija. Vilnius, 1995. 4. Riomeris M. Valstyb. Vilnius, 1995. 5. Riomeris M. Suverenitetas. Vilnius, 1995. 6. Rawls J. A Theory of Justice. Cambridge, 1971.

Vanseviius, Stasys Va268 Valstybs ir teiss teorija : mokomoji priemon. Vilnius: Justitia, 2000. - 256 p. ISBN 9986-567-35-1
Vilniaus universiteto Teiss fakulteto Valstybs ir teiss teorijos ir istorijos katedros vedjas prof. habil. dr. Stasys Vanseviius pirmoje knygos dalyje analizuoja svarbiausius valstybs teorijos klausimus: jos susidarymo teorijas, samprat ir tipologij, valstybs formas, jos aparat ir kita. Antroje dalyje aptariama teiss atsiradimas ir raida, teiss samprata, altiniai, teiss aikinimas, taip pat teisin smon ir kultra, teiskra, teiss galiojimas ir teisiniai santykiai, teiss paeidimai ir teisin atsakomyb, teiss spragos ir t. t. Skiriama teiss specialybs studentams ir visiems besidomintiems valstybs ir teiss teorijos klausimais.

UDK 340.12(075.8)

Stasys Vanseviius

VALSTYBS IR TEISS TEORIJA Mokomoji priemon

Redaktor Dalia Vbrien Ileido leidykla Justitia". Sli g. 8, 2004 Vilnius. Spausdino AB Vilspa" spaustuv. Viruliki sk. 80, 2056 Vilnius. Usakymas 731.