nes morale, nepretenduojanti brlti niekuo daugiau.

Moralitiit viei' patauja racionalios universalios, neasmenines morales - liberaliosios morales, kaip a5 i4 aplbreLiau, - karalysteje. Tad tie imigrantai i5 tikrqjq buvo mokomi, kad jie paliko Salis ir kulturas, kuriose sittlichkeit i Mornlitiit buvo tikrai skirtingi ir daznai prieSinami dalykai ir kad jie atvyko i tokios kulturos 5a1i,kurioje sittlichkeit yra tiesiog Mornlitiit. Todel daugelis amerikiediq pradejo tapatinti Amerikos reikalq, kuri gerbe kaip patriotai, ir morales reikalq, kuri suprato taip, kaip ji supranta liberalus moralistas. |eigu Sioje paskaitoje iSdestyta mano argumentacija teisinga, tai 5io tapatinimo istorija buvo ne kas kita, kaip tik painiavos ir nenuoseklumo istorija. Juk partikuliariniq saitq ir solidarumo formq morale buvo suplakta su universaliq, neasmeniniq ir ne5aliSkq principq morale, o taip darant niekada negalima iSvengti nenuoseklumo. Todel imanoma patikrinti, ar mano sukurta argumentacija yra pritaikoma empiriSkai ir ar ji turi praktinq reik5mg. ]os vertq galima iSsiaiSkinti meginant paradyti politinq ir socialinq moderniosios Amerikos istorij4, pasak kurios, Amerika butq i5augusi deka pai p c i a i Sd d s ty to s a m a ti n e skonceptual i nes ni avos'S i pai ni ava gal bfrt buvo reikalinga tam, kad galetq islikti didziule moderni valstyb6, kuri daugeliu savo instituciniq aspektq turejo atrodyti liberali, bet kuri, siekdama efektyviai funkcionuoti, turejo suZadinti pakankamai didelio savo pilieiiq skaidiaus patriotinq pagarb4' Megindami nustatyti, teisinga tai ar ne, rizikuojame atskleisti, iog gyvename valstybeje, kurios moralinei s4rangai butinas sistemiSkas nenuoseklumas - butent visuomenes iStikimybe nesuderinamoms principu grupems. Bet tai yra uZdavinys, kuris, laimei, nera Sios paskaitos tema.
Versta i5: Maclntyre A. Is Pntriotisrtrn Vittue? / / Thc Lindlny Lccture - University of Kansas, 1985. P. 3-20

CHARLES TAYLOR

SUSIPYNITIKSLAI: LIBERALU-KOMUNITARU GINEAS

DaLnai girdime sakant, jog socialines teorijos, ir ypad teisingumo teorijos, srityje egzistuoja skirtumas tarp ,,komunitarq" ir ,,liberalq"l. I5 tiesq atrodo, jog gindas vyko tarp dviejq ,,komandq". Vienai (komandai L) priklauso tokie Zmones kaip Rawlsas, Dworkinas, Nagelis ir Scanlonas, kitai (komandai K) - Sandelas, MacIntyre'as ir Walzeris. Siq komandq nuostatq skirl.umai yra tikri, bet manau, kad jas sieja ir daugybe susipinandiq tikslq. Ginias kupinas tiesiog grynos painiavos. Taip yra todel, kad yra tendencija jo metu dvi visai skirtingas problemas suplakti i vienq. Sias problemas mes atitinkamai vadinsime ontologine ir apologetine. Ontologiniai klausimai susijg su tuo, k4, aiSkindami socialini gyvenimq, pripaZistame esant faktoriais. Arba,,,formaliai" kalbant, jie susijg su svarbiausiomis, musq nuomone, ai5kinimo sEvokomis. St didysls gindas, trunkantis jau daugiau nei tris Simtmedius, skiria atomistus nuo holistq - Sitaip sirllydiau juos vadinti2. Pirmieji daZnai vadinami metodologiniais individualistais. Jie isitiking, kad a) aiSkinant socialinius veiksmus, strukturas ir s4lygas, galima ir reikia aidkinti remiantis individq savybemis; b) nagrinejant sociali1 Siame skyriuje taikoma skirtis, kuri4 apibreZe ir i5 esmds iSnagrinejo Mimi Bick savo Oxfordo disertacijoje ,,The Liberal-Communitarian Debate: A Defence of Holistic Individualism" (neskelbta disertacija, Trinity, 1987). Mano svarstymams jos darbas dare didelq itak4. 2 iia vatlo"'aujuosi Mimi Bick terminija; ,,Liberal-Communitarian Debate", I sk.

522

113

S U S I P Y N q TI K S L A I : L I B E I TA L U -K O MU N I TA R U C H AR LES T AYLOR

CINCAS

gerybiq sqrynes gerybes, galima ir reikia jas aiSkinti individualiq pasiskelbe koSlo ioZiuriu. Pastaraisiais deiimtmediais Popperis antroji nuostata (b) esanti vingu pirmosios nuostatos (a) gyneju, o komlemiamas to, k4 Amartya Senas apibreZe kaip "velfarizmq" ' api e geroves i D o n e n ta S r s v a rb i a u s i a s,nors daZnai i r daugumos ekonomik4 ra5andiq autoriq neiSsakomas' isitikinimas3' moraline poApologetines problemos susijusios su pasirenkama diapazonas' kuritr zicija arbJ pohtltca. iia btidit-tgas visas poZiflriq individualioms teiviename poliuje - nuostata pirmenybq teikti labiau vertinti bendruomenini sems ir laisvei, o kitame - nuostata nusidriekusius pogyvenim4 arba kolektyvini geri' Per 5iq skalg ir koIiori.r, galime vadinti daugiut' ut maZiau individualistiniais Zmones kaip lektyvisiiniais. Viename skales gale rastume tokius kitame - prie aukSdiausios Nozickas, Frieclmanas ir kiti libertarai, revoliucijos rauatZymos - Envero Hodja Albanija arba kulturines Zmoniq' kurie nera donieji sargybiniai. 1in'oma, dauguma sveikq jauiiasi es4-kur pakliuvq i negailestingos icleologiios gniauZtus' tarp, sakykime, Dworkino kas ardiau vidurio. Vls delto skirtumai buti neutrali individq tipo liberalq, kurie lsitikinq, iog valstybe turi atZvilgiua' ir tq' kurie isitikiivairiq tinkamo gyvenimo sampratq reikalingas koks nors visuotinai ne, jog demokratinei visuomenei yra reikimingi' Toprlpoiir,urrras tinkarno gyvenimo apibreZimas' liau meginsiu ginti pastar4j! poZinri' rydiais' VieSios lrri probl"*q sankaupos susiiusios suddtingais turint savo poZirlri i na vertus, ios yra atskiros tut atZvilgiu' kad' Antra vertus' jos nera visai vien4 i5 ju, nebutina svarstyti kitos' poZiflris gali buti essavarankiSkos tuo atZviigiu, kad ontologinis dvilypis atskirumo mine apologetinio poZiurio dalis' Kadangi 5is ginio metu kyla painiava' ir s4saiossantykis nera deramai ivertintas'
r'ertinimE' kokia yra 3 Seno sttformuluotas apibrtlZimeis yra toks: "Velfarizmas: kokia yra atskirq padetis, reikia gristi vadovauiantis vien tuo' palyginii gera reikalq vis labiau priklatsomrt nuo laikyti ii fi.r;""poa"ty1" teikiamq paslaugu visuma, ir Sio svisttn .L o s,,( Z r .:a n r a r tya S en.,,U ti l i tari ani smandWe]fari snr,,.-InTheJtnl rnal oJ Plrilosolthtl76 (1979)' 463--489)' a Zr.: Ronaid Dworkin. ,,Liberalisn'r"' - In Stuart Hampshire' ed ' Ptfulic nttcl Pr io n tcM o r u li.tv.- Ca m b r id g e:C ambri dgeU ni versi tyP ress'1978;i r"WhatLi bera20 (January 1983)' 47-50 lism Isn't". --'h-, T/,. Nea' Yorlr Ilc-oiuu of Bottks

Tad minint ,,liberalus" ir ,,komunitatT)s", daiznai kalbama taip' lyg Siomis s4vokomis butq nusakoma visuma poZiflriq, siejandiq jos nera abi problemas. Atrodo, pamatine prielaida dia yra ta, kad atskiros, kad poZiflris ! vien4 ipareigoja tureti atitinkam4 poZinri i kit4. Pvz., nors Michaelio sandelo reikSmingos knygos Liberslinnas ir teisingttmo riboss pagrindinis klausimas yra ontologinis, liberalq reakcija ! jq dazniausiai buvo apologetine6.Sandelas megina ltikinti, kaip skirtingi musq bendruomeninio gyvenimo modeliai - atomistinis ir holistinis - susiig su skirtingomis ,,a5" ir tapatumo sampratomis: nevarZom as ,,a5" - versus suvarZytas ,,a5"' Tat' yra pletoti' Juo galiina5as i socialing ontologij4, kuri4 galima ivairiai kad kadangi visiskai nevarZomas ma pasinaudoti norint irodyti, modelis ,,a5" neimanomas, tai radikalus atomistinis visuomenes (sqlygides4s tik chimera. Arba galirna irodineti, jog galimas tiek kai) nevarZomas ,,a5", tiek (s4lygiSkai) varZomas ,,a5" - lygiai kaip (salygiSkai) atomistine ir (salygiskai) holistind visuomenes, bet tokiq gyvybingq visuomeniq deriniq skaidius yra ribotas: itin kolektyvistine visuomene butq sunkiai suderinama su nevarZomu tapatumu, o labai individualistine gyvenimo forma butq neimanoma ten, kur ,,a5" yra grieZtai varZomas. Siq teigit-tiq apie tapatum4 turinys, kad ir kaip jis butq interpretuojamas, vis delto yra grynai ontologinis. siais teiginiais nieko negalima apginti. Jais, kaip ir visais svariais ontologiniais teigi,"riuiu,st"r-,giarnasi labiau atskleisti galimybiq laukq' Bet kaip tik toclel mums patiems reikia rinktis, o tam reikia kokiq nors normatyviniq, patariamqju argumentq. Net jeigu renkames pirm4j4 krypti ir atskleidZiame, jog atomistine visuomene negalima, turime atsakingai rinktis liberalesnq ar maZiau liberali4 visuomenq; o pasirinkq antrqiq krypti, turime kaip tik apibreZti dia gludindias galimybes.
s Michael Sandel. Llbcral istn nrttlfhc LitrtitsoJ ltLsticc.University Press, 1982. (' Cambridge: Carnbridge

- hr Pftih2r., pur'., Amy Gutmann. ,,Communitzrrian Criiics of Liberalism"' (strmmer 1985),308-322. lJrian'o Barry'o darlr:rs vra itin sophy nrd PtrblicAffaits 14 Libernliz klampios painiavos pavyzdvs. Zr. jo paraiyt4 Michaelio Sandelo knygos rrns arpl-valg4: Ethics 91 (April 1984), 523-525'

525

524

{}
S U S I P Y N E TI K S L A I : L I B E R A T, V -K O MU N I TA R U CINCAS

Cia iliustruojamas dvilypis mano paminetas santykis. Tureti ontologini poZinri nerei5kia k4 nors ginti, bet kartu ontologinis poZiuris padeda apibreZti galimybes rinktis - o tai ginti yra prasminga. Pastarasis rydys paai5kina, kodel ontologiniai teiginiai toli graZu nera niekuo deti. Jeigu jrlsq ontologinis teiginys teisingas, jis gali itikinti, kad jusq kaimynui patinkanti socialine tvarka yra negalima arba kad uZ j4 reikia moketi toki4 kain4, apie kuriq jis ne nesusimqsto. Bet del to mes neturime manyti, jog teiginys prilygsta k o k i o s n o rs a l te ma ty v o s gyni mui . Ginduose del Sandelo knygos nesunku lLvelgti ir ontologiniq teiginiq darom4 itak4, ir klaidingq jq suvokim4. Rawlso apeliavimas i Hume'o ,,teisingumo sqlygas" Sandelui atrode butinas. Pasak Siq s4lygU, teisingumas yra svarbi dorybe ten, kur egzistuoja nepritekliai, o meiles rydiai spontaniSkai neskatina Zmoniq tarpusavio geranori5kumo. Kai truksta iStekliq, nera prasmes juos dalinti, o kai truksta meiles, nera polinkio laikytis kokios nors skirstymo taisykles. Negana to, meginimas jega primesti taisyklg antruoju atveju, ko gero, suardys egzistuojandius ry5ius: pedantiSkas reikalavimas dalintis i5laidomis su draugu rei5kia, jog geranoriSkumo ry5iq nera arba jie yra per menki. Greitesnio budo prarasti draugus nera7. Panadiai glaudZioje 5eimoje reikalavimas pripaZinti ai5kiai nustatytas teises gali sukurti distancijq tarp jos nariq. Sandelo mintys kartais interpretuojamos taip, tarsi jis gitttr4 visuomene/ kurios nariq santykiai bfrtq pana5us i glaudZius Seimos santykius. O juk tokiai visuomenei teisingumas nerupetq. Sls pasiulymas buvo pagristai i5juokiamas. Bet man atrodo, jog vis delto nebuvo ivertinta jo argumentq svarba. Pirmiausia turime suprasti, kad renkames ne tiesiog glaudLi4, Seimq primenandi4 bendruomeng arba moderniq, beasmeng visuomeng. Net pastarojo tipo visuomeneje iSkyla butinybe atsakingai apsisprqsti, kokiu mastu istatymq leidyboje arba teismo veiksmais itvirtinsime ivairius lygybes aspektus, kurie laiduotq teisingum4. Kq mes patikesime socialinio solidarumo dvasiai ir jos kuriamiems socialiniams paprodiams? Kai kuriose visuomenese atsakymas gal but butq toks: patikesime labai nedaug. Bet taip bus ten, kur 5i dvasia silprra arba jos truksta. Kur
7+ ' Zr . Sandel, Lilu' r nIi;ttr , t.3\ .

ji stipri, ten gali kilti problemq del to, kad susiformuoja hipertrofuotas garbingumo suvokimas. Megindami detaliai apibreZti ir itvirtinti kai kurias mums brldingas nuostatas del teisingumo, galime susilpninti visuotini moralines pareigos ir tarpusavio solidarumo iausmq, kuris kursto Sias nuostatas. Zinoma, istatymtl leidejai kartais gali padeti iSkristalizuoti didejanti sutarimq: geras pavyzdys yra Jungtiniq Valstijq septintojo deiimtmedio pilietinitl teisiq isiatymai. Bet kartais tokio hipertrofavimo poveikis gali buti ir kitoks. Sandelo poZiuris i teisingumo s4lygas turetq padeti nuSviesti vis4 5i4 problem4, kuri lieka Se5elyje,;'eigu klausiame tik to, kokiais teisingumo principais turi vadovautis abejingi vieni kitiems sutarti sudarantys individai. | 5i klausim4 aS Zvilgtelesiu kitu aspektu veliau, nagrinedamas dviejq pilietinio orumo modeliq santykiSkus prana5umus. Vienas i5 Siq modeliq grindZiamas politiniu dalyvavimu, kitas - teisminiu savo teisiq gynimu. Tas pats klausimas del ontologijos itakos dar aiSkiau iSkyla tada, kai Sandelas pateikia vien4 i5 svarbiausiq kritiniq pastabq del Rawlso teoriioss. Pasak Sandelo, labai egalitarinis Rawlso diferencijos principas verdia traktuoti kiekvieno asmens igimtus gebejimus kaip bendrq i5tekliq dali, priklausandiq visos visuomenes labui'. Sis principas todel suponuoja didel! dalyviq solidarum4. Sitoki tarpusavio isipareigojimo jausmq gali i5tverti tik varZomi asmenys/ turintys stiprtl bendruomeniSkumo jausm4. Vis delto sutarties dalyviai pabreZtinai apibfrdinami kaip vieni kitiems abeiingi individai. Ir dia akivaizdu, kad argumentacijos - nesvarbu, teisinga ji ar klaidinga, - tikslas yra nustatyti alternatyvas, kai vyksta svarbus pasirinkimas. Sandelo poZiuris verdia mus aiSkintis, ar Rawlso rekomenduojam4 egalitarini perskirstymq galima taikyti visuomeneje, kuriai nebudingas stipraus bendruomeniSkumo jausmo kurstomas solidarumas; ir, savo ntoLtu, ar galirna sukurti stipri4 tokio pobudZio bendruomeng vadovaujantis bendra samprata, kad tei-

" lbid.,2 sk.

of lohn llanls. A Tltetn't1 lusticc. p.101. l ']re s s ,1971, e Cambridge, Mass.: Han'ard University

526

527

C F IAIT LES T AYLOR

S U S I P Y N E TI K S I -A I : L I B E R A L U * K O MU N I TA R V

GINCAS

singumas yra svarbiausia socialinio gyvenimo dorybd. Ar patt'i kiant bendruomeninio gyvenimo apibreZim4, nereikia iSvardyti ir kokiq nors kitq gerybiq? Mano nuomone, 5itoks pasirinkimas -apsibreZimasyra svarbiausia vadinamUjq ontologiniq teiginiq furrkcija. Stai kodel Sandelo pateikiamos Rawlso kritikos negalima traktuoti kaip kritikos i5 apologetiniq pozicijq. Tai nerei5kia, jog Sandelas nenori kelti svarbiq normatyvinir-1 teiginiq, liediandiq tolesng Amerikos visuomenes raidq. Tokie teiginiai kur kas rydkesni velesniuose jo darbuoser0. Paprasdiausi.ri norime pasakyti, kad 5ie jo teiginiai - tai jo ina5as ir i ontologini gindE, kurio nederetq i5leisti i5 akiq. Priedingu atveju daug prarastume ne vien todel, kad 5is inaSas svarbus pats savaime, bet ir todel, kad jis yra Sandelo daromq prielaidq dalis. Suvokq 5l rySl, tiksliau suprastume ir normatyvines jo paZiuras. O kol Sios normatyvines paZiuros klaidingai suprantamos kaip rekomendacijos, randasi keistos interpretacijos, o gindas supainiojamas taip, jog prarandama viltis jl atgaivinti. Mano isitikinimu, klaidingq ai5kinimq atsiranda todel, kad pladiai nustota jausti skirtum4 tarp dviejq problematikos aspektq. Noredami lveikti 5i neiautrum4, kontaminacinius terminus ,,liberalus" ir ,,komunitarinis", ko gero, turesime iSmesti i savartyn4, nes jie implikuoja, kad tai esanti tik viena problema arba kad poZiiris ivien4 problemq nulemiqs poZiuri i kitq. Bet pavirSutini5kas Zvilgsnis i i5 tikrqlq esamE filosofiniq paZiurq spektr4 rodo kaip tik prieding4 dalyk4. Visas atomizmo ir holizmo ginio pozicijas galima derinti su bet kuria nuostata individualizmo-kolektyvizmo klausimu. Yra ne tik atomistq individualistq (Nozickas) ir holistq kolektyvistq (Marxas), bet ir holistq individualistq (tokiq kaip Humboldtas) ir net atomistq kolektyvistq, kurie lyg kodmare atsidurq ,,anapus laisves ir orumo" B. F. Skinnerio planuojamoje utopijojell. Sie pastarieji gali dominti tik keistenybiq ir baisybirl tyrinetoj4, bet manydiau, jog Humboldtas ir i ji panaSusvaidina nepaprastai svarbq
Zt., pvz., Michael Sandel. ,,Democrats and Con.rmtLnity". ltu b lic Feb.22, 1988, p. 20-23.
II

IU

In T/rc Nczu Rc-

Mimi Bick. ,,Liberal-Comn-rttnitarian Debate", p. 164-168, nurodo Morelly ati'eji kaip kitq Sio tipo pavyzdi.

vaidmenl moderniojo liberalizmo raidoje. jie atstovauja mEstymo srovei, kuri aiSkiai supranta (ontologini) Zmogaus socialum4 ir kartu labai vertina laisvg ir individualius Zmoniq skirtumus. Humboldto paZiflros buvo svarbus Millio laisves doktrinos Saltinis. Turint tai omenyje, stebina, kai holizmas imamas sieti su kolektyvizmo apologija. Bet atrodo, kad Millio ipediniai angliSkai kalbandiame pasaulyje uZmirSo turting4 Humboldto atstovaujamq tradicij4. Todel jeigu norime, kad 5i tradicija vel uZimtq savo teiset4 viet4 ginde, verta stengtis atgaivinti mano dia daromq skyrim4. Sios pastangos yra svarbi mano (ne tokios jau ir slaptos) darbotvarkes dalis, nes jos atitinka tE m4stymo srove, su kuria ai tapatinuosi. Bet a5 taip pat manau/ kad problemq suplakimas prisidejo prie to, kad socialines teorijos srityje savotiSkai aptemo ontologinis m4stymas. Kadangi butent Siame lygmenyje susiduriame su svarbiais klausimais del mums atsiveriandiq realiq pasirinkimq, 5is uZtemimas yra tikra nelaime. Pirmoji Sandelo knyga buvo labai svarbi, nes jis emesi aptarineti kai kurias problemas, kurias turetq nagrineti tikrai s4moningas liberalizmas.,,Liberalaus" konsensuso (vartojant vien4 i5 tik kq mano paneigtq kontaminaciniq terminq) reakcija buvo ta, kad netinka su tapatumo ir bendruomenes problemomis brautis i git-rdedel teisingumo. Ad teigiu, jog Sie dalykai, prieSingai, yra Iabai svarbus, o jeigu nenorima jq svarstyti, tai vrenintele alternatyva yra pasikliauti implicitiniu ir nereflektuotu poZiuriu i Siuos dalykus. Negana to, nereflektuotos paZiuros i Siuos dalykus anglosaksi5koje filosofineje kulturoje yra smarkiai apkrestos atomistiniais prietarais, todel mano holistiniam Zvilgsniui jos daZniausiai atrodo klaidingos. Rezultatas yra tas, kad ontologinemis problemomis nesidomintis liberalizmas tampa aklas kai kuriems svarbiems klausimams. Kitoje Sio skyriaus dalyje norediau pameginti bendrais bruoZais paaiSkinti, kodel taip manau. AngliSkai kalbandiame pasaulyje dabar vyrauja labai populiariq, o gal ir dominuojandiq, liberalizmo teoriiq Seima. Sias teorijas vadindiau ,,procedurinemis". Pati visuomene dia suprantama kaip individq asociacija.Kiekvienas individas turi sav4 tinkamo arba vertingo gyvenimo sampratq ir - atitinkamai - savo gyvenimo pian4. Visuomenes funkcija - kuo labiau tam tikro lygybes principo pagrindu remti Siuos gyvenimo planus. Tai reiSkia,kad parama neturi
34.,678

528

529

qFl

C H AR LES T AYLOR

S U S I P Y N E TI K S L A I : L I B E R A L U -K O MU N I TA R I J

CINCAS

bflti diskriminacinio pobfrdZio, nors, aisku, i5 dalies lieka neatsilkylt rimti klausimai, kaip tai reiketq tiksliai suprasti. Kokios - rezultatrl, iStekliq, galimybiq, sugebejimq ar dar kitokios - lygybes siekiarn'r katl Sitokiu budu12.Bet atrodo, iog daugelis autoriq pritaria teiginiui, principE galima buq sulauZyti, icigtt lygybes arba nediskriminavimo pati visuomene palaikytq vienokiq ar kitoki4 tinkamo gywenimo satrrprata. Tai prilygq diskriminacijai, nes mes vadovaujames prielaidl' jog modemiai pliuralistinei visuomenei budingas platus spektras pn Ziurq i tai, kas yra tinkamas gyvenimas' PoZioris, kuri paremtq visa visuomene, i5 tikrqiq bnh{ tik dalies piliediq poziuris. Piliediai, kuriq paZiuros nebutq oficialiai skatinamos, i5 tikrqjq nebutq traktuojanti taip pat pagarbiai kaip tie piliediai, kurie remia oficialq poZiuri' Siuo pagrindu teigiama, kad liberali visuomene neturi bflti grinlidZiama jokia konkredia tinkamo gyvenimo samprata. Pamatin6 Tai rei5kia' beralios visuomenes etika yra teises, o ne gerio etika' jog pamatiniai Sios visuomenes principai nurodo, kaip visuomene jq tuii reaguoti i konkuruojandius individq reikalavimus bei sprqsti gindus.AiSku,Sieprincipaisuponuojapagarb4individualiomsteivasems ir laisvems, bet svarbiausias kiekvieno darinio, kuri galima ir lygios paramos prindinti liberaliu, principas yra maksimalios cipas. iia nera pirmiausia nustatoma, kokias gerybes turi puoseleti visuomene, bet nurodoma, kaip turi bnti sprendZiama - atsiZvelgiant i individq siekius ir reikalavimus - kokias gdrybes reikia gausinti. svarbiausios dia buna sprendimo priemimo proceduros, todel 5iq liberalios teorijos atmain4 noreiiau vadinti,,procedllrine"r3'
Cltoice, wclfnrc 122r. EiLlarrtoriq gini4: Amartya Sen. ,,Equality of what?". -In and Well-Being"' W/nnd Mcasrtrettnrf. - Oxford: Blackweil, 1982; tr ,,Capability On Welfare' ReDER tyrimas (bus paskelbtas); G. A. Cohen' ,,Equality of What? Dworkin. ,,what ,o.,r.", and Capabilitie s" ,INlDERtyrimas (bus paskelbtas); Ronald pirt 2. Equality of Resources". - In Phitosoplty ntttl Public Affnirs 1'0 is Eqtrality?: ( 1 9 8 1 ) ,2 8 3 . lr As tn e g in a u g la tr st.r iiSski rti bcndrtts brttoZtrs,si ej ani i u: i i tl atrtori tr teori j 'ts: Ran'ls T/iaoDr,r,orkin-,,Liberalism", ,,What Liberalism lsn't" ir ,,What is Equality?"; nnd Nagel. ,,Moral Conflict and Political Legitimacy" - In Plilosophy ry of lusticc; and iuiti, A1!nir, 16 (Summer 1987\, 275-240; ir T M Scanl.n "Contractualism Lltilitarinttisrtrttttd utilitarianism". - In Amartya sen and Bernard williams, eds. - Cambridge: Cambridge Universiiy Press, 1982' BctlLttrrl.

Sis liberalizmo modelis atskleidZia rimtq problemq, kurias tinkamai suformuluoti galima tik tada, kai pradedami svarstyti mano mineti ontologiniai tapatumo ir bendruomeni5kumo klausimai. Kyla abejoniq, ar visuomene, atitinkanti tokio modelio reikalavimus, butq gyvybinga, be to, ar toks modelis pritaikomas ne vien Jungtiniq Valstijq (ir galbnt Britanijos) visuomenems - dia jis buvo daugiausia pletojamds, - bet ir kitoms visllomenems, turindioms prima facie teisg vadintis liberaliomis? Abu Sie priekaiStai perspeja, kad procedurinis liberalizmas atsisako socialiai palaikomo gerio sampratos. 1. Gyvybingumo problem4 iSkele pilietines humanistines tradicijos m4stytojai. Viena svarbiausiq Sios tradicijos temq - laisvos visuomenes egzistavimo s4lygos. ,,Laisve" dia suprantama ne moderni4ja prasme kaip negatyvi laisve, bet veikiau kaip ,,despotijos" prie5ingybe. Antikos autoriai, kuriais seke tokie modernus mqstytojai kaip Machiavelli's, Montesquieu ir Tocqueville'is, megino apibreZti politines kulturos sqlygas, leidZiandias klesteti piliediq dalyvavimo reZimui. Pagrindine argumentacija, nors ir labai ivairiai destoma, buvo tokia: kiekviena politine visuomene reikalauja i5 savo narirl pasiaukojimo ir disciplinos. Jie turi moketi mokesdius, tarnauti ginkluotose pajegose ir apskritai paklusti tam tikriems suvarzymams. Despotizmo sqlygomis, arba piliediq masq valdant vienam Seimininkui ar klikai, bntinoji disciplina palaikoma prievarta. Norint tureti laisvq visuomenq, reikia Siq prievart4 pakeisti kuo nors kitu. Tai gali bflti tik savanoriSkas piliediq tapatinimasis su poliu, jausmas, jog politines institucijos atstovauja jiems patiems. jie turi manyti, kad ,,istatymai" atspindi ir itvirtina jq kaip pilieiiq orumE ir todel tam tikra prasme yra jq padiq tgsinys. Samprata, jog politines institucijos yra bendras pilietinio orumo laidas, grindZiama tuo, kq Montesquieu vadino aertu (dorybe), patriotizmu, kuris es4s ,,urle preference continuelle de f interet public au sien propre"*i't. Tai es4s impulsas, kurio neimanoma isprausti i grieZtq (larr Montesquieu. Esytrit dcs Lois, tV ]<r-r., sk. 5 * Nr-rolatinis pirmenybes teikimas visuomeniniam (pranc.). - Vert- posfnbn. interesui priei asmenini

530

531

CH AR I- ES T AYLOR

S U S I P Y N E TI K S L A I : L I B E R A L U -K O MU N I TA R U

CINCAS

klasifikacija' Sis impulsas prabai moderni4) egoizmo - altruizmo atsidavq kad' Zmones i5 tikrqjq buna noksta egoizm4 ta prasme, nepanaius i apoliting visai geriui, ars4 laisvei' Taiiau iis bendrajanr yra toks visuotiniam principui' kuris iStikimybq stoikq skelbtam s.rarbus moderniajai teis6s etikai -,^^r:.^r*r,' pagrindas - tapatinimasrs Skirtumas tas, kad 5io patriotizmo A5 nesu pasirengqs ginti tiesu kitais konkredioje bendruomeneje' tebei laudiu solidarumo su savo siog kiekvieno zmogaus laisvg' visq ryii' kuris yra bendra vynainiais ,ysi *.ts'a ;"'li"to*"'leje' patriotizmas yra tarsi vidurys tarp draugysmusq orumo i5rai5ka. atsidavimo' Pastarasisnesutes, arba Seimosjausmo, ir altruistinio visiems ir viad esu linkqs daryti gera sijqs su niekuo to'ln"att patriokonkreiiais Zmonemis' O mano sur. Draugyste sieja *u"" t" Zmonemis - mat su individualiais tinis atsidavimas nesaisto manQs savo twynainiq ir galiu nenoreti' ai galiu nepaZinoti J^"g"-tt atsiranda bidiuliautis'. Bet konkretumas juos sutikqs, itin su-j-a-is" per musq su Siais Zmonemis realizuojamas todel, kad *ur,o'y'y'' valstypolitiniame darinyie' Gyvuojandios dalyvavim4 t Zmones/ yra ",-ta,u'1-'" o tai' kas saisto bes Siuo atZvilgiu ptime"a Seimas' yra rySiai

Sitaip politing visuomeng traktuoja Hobbesas, Locke'as, Benthamas ar jq pradetas formuoti dvidedimtojo Simtmedio sveikas protas. Veikiama kolektyviai, bet veikimo tikslas vis tiek individualus. VisE bendrqji geti sudaro individualus geriai. Sis visuomenes aiSkinimas apima mano jau minet4 atomistini Seno velfarizmo komponentE. Sitokia implicitine ontologija nepalieka vietos valstybems ir visuomenems, kurias burtq anksdiau aptartas patriotizmas. Juk pastarosios grindZiamos patr,.aresniugeriu negu tas, kuri numato atomizmas. Norddami tuo isitikinti, turetume labai isigilinti i ontologini lygmeni. Pried griZdamas prie valstybiq prigimties klausimo, norediau padaryti ryl.tingE Zingsni ir kelet4 skirsniq skirti ne politinei, o platesnei problemai. Pokartezijinis mEstymas daugiausia ignoravo arba klaidingai traktavo skirtum4, kuris iSrydkeja,kai kalbame apie dalykus, kurie svarbus man ir svarbus tau, ir dalykus, kurie svarbus mums. Ir banalybes, ir likimo atvejais 5is skirtumas vaidina itin milZiniSk4 ir visuotini vaidmeni Zmoniq reikaluose. Banaliame kontekste mes vienos ru5ies reikalus paverdiame kitos rudies reikalais prad6dami puikus or as", i prast q pokalbi apie Salut iniusdalykus. , , Siandien sakau kaimynui. Jis tai Zinojo ir prieS tai ir galbflt lauke Siq mano i.odLll; ai5ku, t4 pati galima pasakyti ir apie mane. Tai buvo jo reikalas, taip pat ir mano. Tas, kuris pradeda pokalbi, padaro vien4 dalykE - paverdia tai nrus4 reikalu: dabar mes Sito laukiame kartu. Svarbu suprasti, kad 5is laukimas kartu nera paprasta pavieniq laukimq suma. Akivaizdu, kad jis reiSkia ne vien tai, jog kiekvienas i5 musq atskirai megaujasi oru. Bet musq atomistiniai prietarai gali gundyti mus meginti 5i ,,daugiau" aiSkinti kaip monologiniq sielos busenq sankaup4'. pvz., dabar ad Linaq kad tu lauki, o tu Lina| kad ai laukiu, tu Zinai, kad ai Linau, jog tu i'inai, Bet vien tik sudedami Siasmonologines busenas negausime ir t.t.15 dialogo, kai dalykai tampa musq dalykais. Kai kada a5 vien paZvelgqs i tave galiu linoti, jog tau oras patinka, o tu Zinai t4 pati apie mane. Kadangi abu aiSkiai matome vienas kit4, tai kiekvienas
15Zr. ,,abipusio Zirrojimo" aiikinimq, kur! Stephen Schiffer p;rteikia savo darbe Meaning. - Oxford: Oxford University Press, 7972, p.30 ft.

arbasenidraugystes o""ir"lu tta*ii" S"mvniniaisaitai saistolaikas jrauge,iSgyvenome'

o valstybes stiprfls del to, k4 mes ir pereinamiejiPavoiUPerlodal' prie-mano tJ*ttIU::Cia tarsi pasiluntame vel es4 nublok5ti muir tapatumo problemq' Zinoma' tologiniq bendruomeniSkumo (ikimodernusis;tarpsnis'kai inteleksq civilizacilo, i'to'i;o;" tuvo nebuvo problema' Bet per Pastaruotualiniu poZiflriu pairiotizmas mateme'kaip dideja' ypai anglidkaitalbandiasius tris Simtmecius galia' MaZa to' jis skatino forme pasaulyi",uto*i'ti'-'io m4stymo persmelktEatomistiniq priemuotis nereflektuojantlsveik4 prot4, gyvena turedami polinkius' tikstarq. PasakSiopozirrio' individai id 5iq polinkitl yra meile kitiems lus ir gyvenimo planus' Vienas ryliai tarp Zmoniq' ir todel.mezgasi Zmonems. gofi r,t'tl otipuse' 1i be bei draugystesry5iai' Tadiau' Tokiu budu atsira'ldu reikia su"'S"'*os strukturos' kurias 5iq ry5iq, yra ir bendros institucines Politines visuomenessupr"r,i t^ip kolektyvinius instrumentus' tikslas- bendraisveiksmaisgaukuria samburlailJaividq' kuriq individualiais veiksrnais' il nauda, kurios ;i" ""gui"tt1 uZsitikrinti
)JL

533

S U S I P Y N E TI K S L A I : L I B E R A L U -K O MU N TTA R U CHAI{LES T AYLO R

CINCAS

yra didZiulis skirtui5 musq Zinos, jog kitas Zino, ir t't' Vis delto mas, kai mes i5 tikrqjq pradedame kalbetis' jis yra Pokalbis nera pavieniq individq veiksmq koordinavimas' tai yra ttruxl ve\ksbendras veiksmas Sia neredukuojama Prasme; sakyti, jog tai mas. Pasinaudoclami aiSkesniu pavyzd.liu, galime ar poros Sokis arba yra tokios pat rudies veiksmas kaip grupes Pradedami pokalbi' pradviejq pjaunaniiq rast4 Zmoniq veiksmas' palaiko maZi ir vos a"au*"-U"r',dr4 veiksm4. S1 bendrq veiksm4 jaustukai ("aha")'.kupastebimi ritualai - tokie kaip pritariamieji pertraukia kalbandioio riais Siuo momentu nekalbantis partneris 5nekq, ir ritualai, kuriais apgaubiamas ir medijuojamas "semantinis posukis" nuo vieno Prie kito'u' visokeriopai ir visada Slenkstis, kur! perZengiu*" pokalbiu' yra poZiuriu' prldesvarbus Zmogaus gyvenime. Vertinant Zmogaus pagrindo' Pats dami kalbetis apie or4 mes stovime ant skirtingo kai daZnai i5 tiesq kalbejimasis yra svarbiausias pokalbio tikslas' arba visai jos nesuteikiama' naujos informacijos suteikiama mai'a\ nieko nauio' {deI5 tikrqjq, pradedamas kalbeti, nepasakau tau dalykus' yra miau paZvelgus, tie, kuriems kalbu apie man svarbius reiSkinys: tai klauman artimi. lntymumas yra i5 esmes dialoginis Pasikliaudami monosimas, kas mums yra bendra, kas yra musq' k4 rei5kia loginemis busenomis, niekada negaletume apibudinti' Tas pats skirtuieti intymq bendravimo su kitu asmeniu pagrind4' lygmenytumas gali bflti svarbus antasmeniniame, instituciniame gyvenimas ilg4 je. Audringas asmeninis politinio kandidato -laikq gyventojai' Zurnalistai' gali btti vleda paslaptis, kuri4 Zino sostines Bet bina perZengiama reik5minga riba' iotititai i, nei taksistai. Zinojimu"' Tai palietai ii isiverZia ! Ziniasklaidq ir tampa ,,vieiu tuos (pvz'' nerafinuodia tam tikr4 skaiiiq ir grupQ Zmoniq, ai5ku' ne vien tai' Tai tus kaimiedius), kurie upie tui Zinojo' Bet svarbu netgi tie' kurie "visada" susijg su klausimu, kokiu budu dabar Zino Analogi6ki slenksLinojo,- dabar tai yra viedasis miisq Zinoiimas' toleruoti tarn tikrus iiai egzistuoja diplomattl pasaulyie' Galima bfltina reaguoti' kai iie ar neiSsa'kytLrs slepiamus dulykus, i kuriuos
l6 Z r .Gr e g Ur b a n .,,Ce r e n r o ni al D i al ogtresi l rS otrthA meri ca,,.-l nA nttrtcnl t 8S Attttu'opologist (198;),371-386'

tampa vieSi. Perejimas nuo man-tau prie mums - i vie5qjEerdvg yra vienas svarbiausiq dalykq, kuriuos atliekame kalbedami, ir visos kalbos teorijos turi i tai atsiZvelgtilT. AB remiausi pavyzdLiu, kuris domina visus. Bet skirtumas tarp monologo ir dialogo yra taip pat akivaizdus kalbant apie gerybes. Kai kurie dalykai vertingi man ir tau, o kai kurie i5 esmes vertingi mums. Tai reiSkia, kad jq buvimas mums susijqs su jq verte mums ir 5i4 vertg kuria. Banaliai kalbant, pok5tai yra daug 1'uokingesni, kai jie pasakojami kompanijai. Tikrai juokingas pokitas yra sudetine pokalbio dalis, kai Zodis ,,pokalbis" vartojamas pladiqja prasme. Kai ai vienas k4 nors skaitau, tai man sukelia Sypsenq,bet tas pats dalykas gali priversti mane ply5ti juokais, kai jis pasakojamas ir buna perkeliamas i bendrEj4 erdvg. Arba jeigu mudu esamemeiluLiai ar artimi draugai, tai klausydamasis Mozarto kartu su tavimi, patiriu visai k4 kita, negu klausydamasis jo vienas. Sios ruSies gerybes vadinsiu ,,tarpi5komis" bendromis gerybemis. Bet kitus dalykus, toki u s kaip paiiq dr augyst g, ver t inam e net gi dar labiau. Siuo at veiu mums svarbiausias dalykas yra bendri veiksmai ir prasmes. G6ris yra tai, kuo dalijames. Sl geri vadinsiu ,,tiesiogirtiu"bendruojugdriu. Sios gerybes yra kontrastas kitoms gerybems, kuriomis naudojames kolektyviai ir kurias a5, stengdamasis i5rySkinti skirtumq, norediau vadinti,,konvergentinemis". Imkime klasikini velfaristines politines ekonomijos pavyzdi: mes saugomi nuo ivairiq pavojq pasitelkus musq nacionalines gynybos sistemq, musq policijos pajegas, musq gaisrines apsaugos departamentus ir pan. Visa tai garantuojama kolektyviai ir neigyjama niekaip kitaip. Joks individas negaletq Sito garantuoti vienas. Tai yra klasikiniai kolektyvinio instrumentinio veikimo pavyzdLial kaip juos traktuoja Hobbeso - Locke'o tradicija. Noredami paiyrndtl kad Sios gerybes ne tik faktiSkai garantuojamos kolektyviai, bet ir neigyjamos niekaip kitaip, galetume vadinti jas ,,bendrosiomis" arba ,,visuomeninemis" gerybemis. Bet savo kalboje jq neskiriu, nes kalbu tik apie tai, kaip jas igyjame. Tai nesusijq su tuo, kokiu pagrindu Sie dalykai
17 nino" '*'o

Meginau tai argllmentuoti savo darbe: Charles Taylor- ,,Theories of Mea- In Hmtntt Agctrcy nrd Largungc. - Cambridge: Cambridge University

Press, i 985.

53s

C H AR LES T AYLOR

S U S I P Y N E TI K S L A I : L I B E R A L U -K O MU N I TA R U

CINCAS

tampa gerybemis. Saugumas kaip vertinamas tikslas visada yt'il saugumas ir asmeniui A, ir asmeniui B, ir asmeniui C' ]is jokitt budu nera kitoks geris ar juo labiau vertingesnis gelis tik todi'l, kad ji garantuoja kolektyvines pastangos' Neltiketinu atveju - jei gu individas galetq pats garantuoti savo saugum4, - jis vertinttl j1 taip pat, kaip mes vertiname visuomenes garantuojam4 saugumE' 5i sklrtum4 galima iliustruoti trumPa istorija. Jacques gyvena saint j6rome, o jo didZiausias troSkimas apsilankyti Charleso Dutoit vadovaujamo Montrealio simfoninio orkestro koncerte. ]is buvo girdejgs Sio orkestro iraius per radij4, bet buvo lsitikinqs, jog Sitaip niekada nepasiekiamas visiSkas autentiSkumas. Jis norejo i5girsti tikr4 gyvE garsE. Sprendimas buvo akivaizdus - keliauti i Montreali, bet jo sena motina labai nerimaudavo kiekvienq kartq, kai jis nuvykdavo toliau negu iki Saint Janviero. Todel jacquesui 5ove mintis suburti kitus miesto muzikos gerbejus, kad bfltq surinkta pakankamai pinigq uZ orkestro atvykim4 i Saint ]6rorn4' Pagaliau didysis momentas atejo. Kai |acques atejo t4 vakar4 i koncertq, jis suvokd Montrealio simfoninio orkestro apsilankymq kaip konvergentini savo ir savo pinigu paaukojusiq bidiuliq gerl' Bet veliau, kai iis i5 tikrqjq iSgyveno savo pirm4ji gy,,a koncert4, jis ir tik6josi, visiSkai ii uZbure ne tik garso kokybe, kuri, kaip bet ir orkestro bei klausytojq dialogas' jo paties skyresi nuo lra5q, meile muzikai susiliejo su aptemdytoje saleje sedindios minios meile, rezonavo su jos meile, o Sitai iSreiske bendras entuziastingq plojimq veiksmas pasibaigus koncertui. Taigi ]acques megavosi koncertu jam padiam netikdtu budu - kaip tarpiniu bendru geriu' KE visa tai turi bendra su valstybe? Svarbiausias klausytojq, kaip a5 juos apibrldinau, bruoZas yra tas, kad juos lkvepia tarpinio bendro g6rio, kuriuo dalijamasi, jausmas. ]q ryiys primena draugystes ry5i, kaip kad j! suprato Aristotelisls. Pilietis yra istikimas Tai galetq istatymams, nes 5ie yra jo ir kitq piliediq orumo Saltinis' skambeti panasiai lyg bfrtq sakoma, kad esu skolingas Montrealio miesto bendruomenei uZ jos teikiamas policijos paslaugas. Bet Iemiamas skirtumas yra tas, kad pastarasis rydys garantuoja tai, kE mes visi suprantame tik kaip konvergentini gdri, o tapatindami
lE NicttnwchennEthics, 1167b3.

pilieti su valstybe kaip su bendru reikalu, mes i5 esmes pripaZfsiame bendrAji geri. Mano i5tikimybe Montrealio miesto bendruomenei grindZiama s4moningu savanaudiskumu. Mano (daZnai neveiksminga) moraline i5tikimybe visq Zmoniq gerovei yra altruistind. Bet soliclarumo rySys su tevynainiais valstybeje grindZiamas bendro likimo iausmu, kai dalijimasis likimu pats turi vertg' Butent todel Sis rydys tampa ypad svarbus, todel mano saitai su Siais Zmonemis ir 5ia valstybe yra itin ipareigojantys, kaip tik tai ikvepia mano ,,dorybg", arba Patriotizm4. Kitais ZodZiais, net norint apibreZti valstybds santvark4, kaip 5i suprantama nuo senoves laikq, reikia kitokios negu atomistine ontologijos - ji turetq taip pat pakilti virS atomizmu uZkresto sveiko proto. Sitokiu ontologija reikalauja tirti tapatybg ir bendruomenq ji salygojandius rydius ir iSskirti ivairias galimybes' Konkrediai, reikalauja lyginti, kokiq vietq galetq uZimti mes-tapatybds, o koki4 tik konverguojandios a5-tapatyb6s, taip pat lyginti i5 Sito kylantf bendrqjq ir konvergentiniq gerybiq vaidmeni' Jeigu nuo Sito abstrahuojames, tai kyla pavoius, kad nebesuvoksime skirtumo tarp kolektyvinio instrumentalumo ir bendro veikimo, o valstybq klaidingai suprasime kaip iSradingai sustiprint4 Montrealio miesto bendruomenes atmain4, pateikiandi4 daug svarbesni produktq, kurio vartotoiq iausmai (del sunkiai iZvelgiamq, bet, ko gero, iracionalumo turindiq prieZasdiq) jai yra itin stiprusre'
19 yra kita pilietines humanistines tradicijos atmaina, kuri4 aJ veliau nurodau priskirkalbddamas apie jos respublikoniSkEj4 tez9. J4 iSskyre Quentinas skinneris Liberty: Pl-ritlamas iq Machiavelli'ui. 2r. Quenti. Skinner. ,,The Idea of Negative and losophicai and Historical Perspectives". - ln Richard Rorty, J. B. Schneewind Philosophy it't Histortl. - Cambridge: Carnbridge University Quentin skirrner, eds. Vienintelis Press, 1984. Pasak jos, teorija apelitroja r,ien i instrumentinitrs nlotyvlls. yra palaikyti santvarkq' reikalaujaniiq budas apginti kuri4 nors id mano laisvitl tq' kuriems aktyvaui dalyvavimo, nes priedingu atveju priklausysiu nuo malones neripi mano interesai. Pagal 5i4 versijq mes apskritai apsieiname be bendnljtl 'isai Skinneris gerybiq, olaisve i5 naujo apib16Ziama kaip konvergerrtirrd vertybd. Galb|rt del Machiavelli'o, nors nesu tuo isitikinqs. Bet 5i interpretaciia neiinka, pvz., ieisus ()t Reprascntntiztc coacrtr Montesquieu, I{oussetru,Tocqueville'iui, Milf iui (jo darbui (Ski'neris neteigia, i.g tiuka). Siuo aiZvilgiu m:rn. sitllomas rrrc,l) ir Han'ah Arerrdt variantas trpibudinirnas labai reikdmingas istoriniu poZiurir,r. Klausimas tas, kuris kad manasis' sr.arbus iiandienos politikai. Esu isitikings,

536

537

S U S I P Y N E TI K S L A I : L I B E R A L U -K O MU N I TA R I . I

CINCAS

Galbrt praktiniu poZiuriu tai nera pernelyg svarbu, jeigu tokitr pobndZio santvarka netinka moderniajam pasauliui. Tokio poZirrrio laikosi daugelis modemiosios politikos tyrinetojU. Bet jeigu ketiname tik apsvarstyti pamating pilietines humanistines tradicijtts tezg, mes negalime i5 pat pradZiq tiesiog pripaZinti 5iq prielaidil' Pakartokime 5iq tezg: esmine laisvos (nedespoti5kos) santvarkos s4lyga - toks patriotinis piliediq tapatinimasis. Kadangi jie turejtr tokiq laisves samprat4, Sitai jiems galejo atrodyti savaime akivaizdu. Si laisves samprata nebuvo apibreZiama taip, kaip mes supralltame negatyviqj4 laisvg. Buvo manoma, kad laisve yra aktyviai visuomenes reikaluose dalyvaujandio piliedio iaisve. Sis pilietis buvo ,,laisvas" todel, kad turejo balsq priimant politinius sprendimus, lemiandius jo ir kitq gyvenimq. Kadangi dalyvavimu grindZiama savivalda paprastai igyvendinama bendrais veiksmais, tai galbiit normalu manyti, jog ja ikvepia visuotinis tapatinimasis. Kadangi asmuo naudojasi laisve veikdamas kartu su kitais, tai gali atrodyti naturalu, kad jis vertina jq kaip bendrel geri. Kaip sakiau, di teze grindZiama argumentu, kad i5 i5ores primesta drausrne, kylanti i5 baimes despotizmo sElygomis, turi tapti savanori5ka drausme, kurios motyvas gali bflti tik patriotinis tapatinimasis. Bet 5i dalykq galima argumentuoti ir Siek tiek kitaip. Galetume teigti, jog laisva, t. y. dalyvavimu grindZiama, santvatka skatina piliedius rupintis dalykais, kuriais juos galetq aprflpinti despotizmas. Rydkiausias Sito pavyzdys buvo nacionaline gynyba. DespotiSka santvarka gali sukaupti pinigq ir suburti samdinius, kurie uZ jq kovotq. RespublikoniSka santvarka paprastai ragina savo piliedius kovoti uZ jq padiq laisvq. Siuo atveju prieZastiniai rySiai yra dviejq krypdiq. Pilieditl armijos garantuoja laisvg, nes jos uZkerta ke1i4 despotiSkam valdZios uZgrobimui, o itakingq generolq vadovaujamos dideles armijos skatina Perversmus (kaip parodo Romos respublikos agonija). Bet, beje, motyvq kovoti uZ save tures tik tie Zmones, kurie gyvena laisvoje santvarkoje ir j4 puoseleja. Sis ry5ys tarp pilieiiq armijq ir laisves buvo viena svarbiausiq Machiavelli'o kurybos temq. Taigi galetume sakyti, kad respublikoni5kas solidarumas yra laisves atrama, nes garantuoja savanoriSkos drausmds motyvacij4. 538

Kitaip sakant, jis yra esmine laisvos santvarkos sellyga,nes skatina jos piliedius daryti tai, ko vengti daryti gali tik valdiniai' Viena vertus, Zmonems keliami reikalavimai yra tokie patys, o skirtinga tik motyvacija: baime barti nubaustam prieiirrama vidiniam garbes ir pareigos jausmui. Kita vertus, laisves keliami reikalavimai suvokiami kaip sunkesni, todel kyla klausimas, kas gali motyvuoti Sias papildomas pastangas. Antrosios formuluotes pobudi labai smarkiai lemia tai, kad i laisvg Zvelgiama dalyvavimo poziuriu. Laisvos santvarkos sunkesne naSta uZgula Lmogt4,nes jos reikalauja tarnauti visuomenei dalyvauti kariniame ir politiniame gyvenime. sitokio reikalavimo nekelia nelaisvos santvarkos. sios formuluotes sureikSminimas pilietineje humanistineje tradicijoje rodo, kaip smarkiai laisve buvo suprantama dalyvavimo poZittriu. Bet remiantis Sia tradicija, galima suformuluoti ir platesnq tezg, kas butent yra kertinis nedespotiSkas visuomenes pamatas. Sitokia teze nedespotizmq apibreZtq ne tik dalyvavimo aspektu, bet aprdptq ir platesnl laisviq, taip pat ir negatyviqjq, spektr4. Ketinant pagrlsti patriotiSko solidarumo ir laisvq institucijq ry5i, teze butq grindZiama pirmqja formuluote, nes laisvai visuomenei reikia motyvacijos, garantuojandios tai, k4 despoti5kos santvarkos iSgauna per baimq; abiejq tipq visuomenems, kad jos galetq egzistuoti, reikia to paties: idiegti drausmg, iSugdyti pasiaukojimE, priversti savo narius ine5ti indeli/ o gresmes akivaizdoje - mobilizuoti gynybinq paramE. pavadinJeigu 5l pamatin! teigini, siejanti patriotizmE ir laisvg, teze", tai galetume kalbeti apie siauresnq ir tume ,,respublikoniSka platesng Sios tezes versijas. Pirmojoje versijoje akcentuoiama tik dalyvavimo laisve, o antrojoje aprepiamas platesnis laisviq spektras. Po visq 5iq i5ankstiniq pastabq pagaliau galime aptarti pirm4ji procedurinio liberalizmo kritikos aspektq: neva 5is liberalizmas pateiki4s negyvybing4 laisvos santvarkos formuluotq. I5 karto galime pamatyti, kad Sitoks liberalizmas ttrodo prieitarauj4s respublikoniikaiai tezei. Pasak Sio poZifrrio, visuomeng sudarantys individai turi savo gyvenimo sampratomis grindZiamus gyvenimo plauus, bet dia nera bendrosios gerio sampratos, kuri4 palaikytq pati visuomene. Atrodo, jog di formuluote tinka instru-

539

qF,

S U S I P Y N E TI K S L A I : L I B E R A L q -K o MU N I TA R U

c TN C e s

mentinei visuomenei, siekiandiai tik konvergentiniq gerybiq ir ll apskritai nesuderinama su respublikoni5kqja forma. Paprastai Sitaip reaguoja ! pilieting humanisting tradicij4 panirq Zmones, pirm4kart susidurq su procedurinio liberalizmo apibrciZimais. PrisipaListu, jog Sitaip reaguoju ir ai pats. Bet Sitaip pateikt,r kritika nera visiSkai teisinga. Cia atsiranda painiava, tadiau idomu, kad ji nera tik vienpuse ir kyla ne tik kritiko galvoje. Kuo 5i kritika teisinga? Liberalas gali atsakyti respublikorrui, kad jis visai nera atsidavgs tik instrumentinei visuomenei. Jo formuluote i5 tiesq nepripaZlsta visuomenes palaikorno bendrojo gtt rio,bet visai neneigia, jog yra bendroji teise.IS tikrqjq jis reikalauja Sitos teis6s. Nesusipratimq lemia isdLio ,,geris" dviprasmybe. Pladi4ja prasme jis reiSkia visk4, kas yra mums vertinga ir ko siekiame; siauresni4ja prasme jis nurodo teigiamai vertinamus gyvenimo planus arba budus. Bet platesniQja prasme, kai teises virdenybci taip pat gali bnti traktuojama kaip ,,geris", ji gali biti nepaprastai svarbus bendrasis geris. Sitaip procedflrinis liberalizmas gali atsakyti i priekaiSt4, kad jis esqs negyvybingas. Prisiminkime, jog Sis priekaiStas kilo i5 respublikoniSkosios tezes, ir jis Sitokio tipo liberali4 visuomeng traktuoja kaip neiSvengiamai instrumenting, kuriai i5 esmes nebudingas piliediq tapatinimasis su bendruoju geriu. Bet kadangi Sitoks tapatinimasis yra nedespotiSkos santvarkos sElyga, tai Siuo priekaiStu teigiama, jog tokia liberalizmo forma del padios savo prigimties griauna pati save. Tad laisva visuomene, kuriai reikia stiprios spontaniSkos jos nariq iStikimybes, neturi butino pamato jai susikurti - stipraus piliediq tapatinimosi, kurio prielaida yra bendrojo gerio jausmas, - o tai aS ivardijau ,,patriotizmu". Atsakyti i 5l puolimE butq galima ir nei5siZadant moderniojo atomizmo prielaidq. Sitoks atsakymas butq tiesiog respublikoniSkosios tezes atmetimas ir naujo teiginio formulavimas: gyvybingos liberalios visuomenes gali remtis visi5kai kitokiais pagrindais. Galima vadovautis aStuonioliktojo Simtmedio poZiuriu, kad piliediq i5tikimybq imanoma grlsti Svieteji5ku egoizmu arba ideja, jog modemioji civilizacija i5ugde aukdtesnius moralinius standartus ir todel piliediai yra pakankamai kupini liberalaus etoso, kad galetq

remti ir ginti savo visuomeng. Arba galima remtis modemioje ,,revizionistineje" demokratijos teorijoje paplitusia ideja, kad brandi liberali visuomene faktiSkai nedaug reikalauja ij savo nariq, kol ji teikia gerybes ir paverdia jq gyvenim4 klestindiu ir saugiu. Fakti5kai, pasak 5io poZiurio, kur kas geriau, jei piliediai nemegina buti pemelyg aktyvus, o kas keleri metai iSrenka valdZi4 ir po to leidLia jai tvarkytis2o. Tadiau proceduriniam liberalizmui nebutina Sitaip atsakyti. jis gali sutikti su respublikoniSk4ja teze ir teisintis, kad jis paliekn vietos bendrajam geriui - vadinasi, ir patriotizmui, todel gali bfiti gyvybingas kaip laisva visuomene. Kaip liberalizmui deretq atsakyti? Atomistines pasauleZiuros Zmones rinksis pirmaji atsakymE. Jie manys, kad respublikonijkoji tezd, kad ir kokia veiksminga senoves laikais, netinkama mo, derniajai masinei biurokratinei visuomenei. Modernybes epochoje Zmones tapo individualistai, o visuomenes galima i5laikyti tik vienu ar kitu i5 mano tik kq apra5ytq budq. Geisti ankstesnems valstybems budingos vienybes - tai pasiduoti beviltiSkai nostalgijai. |eigu tai tiesa, tai ankstesniuose puslapiuose vykusi ontologine diskusija, kuria stengemes iprasminti respublikoni5kas visuomenes/ yra idomi tik kaip seniena, o pilietinq humanisting liberahzmo kritik4 galima nutraukti. Nors ir labai itaigus galetq mums Siandien atrodyti dis atomistinis poZiuris, jis nepataiko i taikini. Tuo galime isitikinti paZvelgq i dabarting Jungtiniq Valstijq istorijq. Siaip ar taip, kaip tik I Jungtiniq Valstijq visuomeng pirmiausia apeliuoja liberalai procedurininkai. Pagalvokime apie reakcijq i Watergate'4 ir apie Siek tiek silpnesng reakcija i Irano kontry reikalq. Pirmuoju atveju piliediq pasipiktinimas realiai nuverte prezident4 nuo valdiios. Dabar noriu pateikti dvi, galbit gindytinas, pastabas del Siq reakcijq, kurios abi drauge i5 esmes patvirtina, jog respublikoni5koji teze tebera reik5minga. Pirmoji pastaba butq tokia: piliediq sugebejimas pasipiktinti tokio pobfrdZio piktnaudZiavimais yra svarbus modemiosios visuo20 Apie

di4 revizionisting, arba elitinq, demokratijos tenrij4 Zr.: Joseph Schtrmpeter. Cnpitnlisrn,Socinlisntnnd Dcmocrnctl,3rd ed. - New york: Harper, 1950.

540

541

C H AI{LES T AYLOIt

S U S I P Y N 4 TI K S L A I :

I -I I ] E R A L U -K O MU N I TA R V

CINiAS

su kitonrts menes laisves laidas. Teisybe, amerikiediai, palyginti prancuzq reak' Siuolaikinemis demokratijomis, pvz', prisiminkime galblt yra itin jautrtls cijq (jos nebuvo) i Rninbow Wctrriot incident4, iSvac'lir ,rykjomosios valdZios piktnaudZiavimams' Tadiau bendra buti skirtingi' batq tokiu' nors taikiniai ivairiose visuomenese gali liberalios savivaldauguma demokrati5kq rinkejq linkq reaguoti ! stabiludos-rlot*q paZeidimus ' ir tai yra lemiamas 5iq santvarkq kur tokios nuostatos daugiau ar m4 garantuojantis faktorius. Kai Salyse' Terr maZiau truksta, pvz., kai kuriose Lotynq Amerikos daugelis Zmoniq pasirenge toleruoti,,dingimus"' organizuojamus pudus' Tap.rriuu slaptq kariniq grupuoiiq, arba sveikinti armiios hunta ar kruvida kyla pavojus, kad viskas baigsis argentinietidka n u Pi n o c h e to re Z i mu ' neskatina Antroji pastaba brltq tokia: 5io sugebejimo piktintis Saltiniq ' Zmone vienas id iau iSvardytq pripaZistamq atomizmo jog Sitokia nes paprastai nesipiktina tik todel, kad apskaidiuoia' O tiksliau' turime pripa,*ut .iju atitinka jri ilgalaikius interesus' Taip- pat Zinti, jog kai kurie tai daro, bet jq yra palyginti nedaug' jie apskritai i5tikimi dauguma Zmoniq nereaguoja vien todel, kad faktorius irgi vaidina tam libeltos demokratiios principams' Sis kad' tarkime' tikrq vaidmeni, bet pats savaime jis negali lemti' ar Enveamerikietis grieZiiau reaguoja i Nixono, o ne ! Pinocheto yra Zmoniq' kurie labai ro Hodja daromus paZeidimus' Ai5ku, pasaulyje' bet stipriai iSgyvena dei demokratijos likimo visame maZujie, deja,taip pat sudaro palyginti menk4 Siq dienq rinkejU reaguottl' jeigu savo visuom4. Tredia, Zmones vargu ar apskritai ir geromenq suvoktq grynai instrumentiSkai, tik kaip saugumo ves laiduotoj4. i5 iia minetq Tai, kas kursto pasipiktinim4, nesusiig ne su viena tam tikra pakategorijq, tai nera nei egoizmas, nei altruizmas' o tai yra plaiiai triotinio tapatinimosi atmaina' Jungtinese Valstijose bldu"' jaur paplitgs tapatinimasis su ,,amerikietiSkuoiu gyvenimo Si tapatum4 mas, kad amerikiediai turi bendr4 tapatumq ir istoriia' idealams' nuostabiai suformuapibreZia iStikimybe tam tikriems Gettysburgo luotiems Nepriklausomybes deklaraciioje' Lincolno dokumentuose'kuri q svarbq savo ruoZtu k re i p i me s i i r p a n a Si u o se

lemia jq ry5ys su tam tikrais esminiais Sios bendros istorijos luZiais. Kaip tik 5i tapatumo jausm4 ir jo skatinam4 pasididZiavimq ir iStikimybg skaudZiai iLeid'zia tamsus Watergate'o darbeliai ir kaip tik 5is jausmas sukelia nevaldom4 reakcij4. Kitaip sakant, mano antroji pastaba btrtq tokia: respublikoni5kasis patriotizmas moderniojoje visuomendje tebera jega, kuri labai a pciuopiam aiveike Wat er gat e'odienom is.5is pat r iot izm asbuna nepastebimas i5 dalies toddl, kad Siuolaikini teorini m4stym4 valdo atomistiniai prietarai, o i5 dalies todel, kad jo formos ir akcentai yra Siek tiek kitokie negu klasikiniais laikais. Bet vis delto jis tebera mums budingas ir vaidina esminl vaidmeni stengiantis mums iSlaikyti Siuolaikines liberalias demokratines santvarkas. Zinoma, patriotizmui tenka atsakomybe uZ daugybq blogio - tiek 5iandien, tiek ir visais kitais laikais. Be to, jis gali virsti pavojingu nacionalizmu, o savo tamsesniais pavidalais skatina Oliveri North'4 paZeidinet ilaisvosvisuom enesnor m as - net jeigu jis skat ina sveik4 gynyb4 nuo pavojaus, kuri kuria North'as. Bet kad ir koki4 gresme sukele kenksmingi patriotizmo padariniai, gerieji jo aspektai labai svarbr.rsiSlaikant liberaliq demokratij42r. Tokia yra mano antroji pastaba. Zinoma, ji yra kontroversiSka. Si pastaba susijusi su tam tikru dabartines istori;'os ir jos prieZasdiq interpretavimu, kuriam toli graZu nera visuotinai pritariama. Bet ad norediau net dar labiau pabri-Lti savo poZiuri. Patriotizmas buvo svarbus laisves laidas ne tik praeityje, bet jis bus toks pat nepakei21jungtinems Valstijoms itin pasisek6 tuo atZ','ilgiu, kad i5 pat pradZitl jt1 patriotizmas susieio nacionalumo jausmq su liberalia atstovaujam;1ja santvarka. Kitose Vakarq valstybese 5ie elementai buvo atskirti arba tarp jt1 vyravo net itampa. Prisiminkime Pranctrzij4, kurioje dar visai neseniai stiprus nacionalinio tapatumo jausmas derinosi su dideliu visuontenes susiskaldymu, nes nemaZa r.isuomenes dalis aimete iiberali4 demokratij4 ar netgi mane, jog norint sugrqZinti Prancuzijos didybg, lemia tai, kad naciobutina i4 atnresti. Siuolalkinitl Vakarr-1demokratijq stabilr-rm.1 nalinis tapati-rmtrsjose susipyne su laisvomis sautvarkomis, kurios pagaliatL buvo sukurtos, tad dabar Atlanto ialys cliclZiuojasipriklausydamos bendrai dernokratinei civilizacijai. Bei tai, kas Jungtinese Valstijose ivyko id pradZir-1,kai kuriose kitose ialyse, pvz., Vokietijoje ar ispanijoje - o dabar galbut ir Arger-rtinoje? - bur.o pasiekta velai, o kartais skausmingai. Ai svarsiiau ii4 problem4 savo darbe ,,Alternative Futures". - In Alan Cairrrs and Cynthia Williams, ecls. Conslifrrlionnlisut, Citizenshipond Society itt Cotmtla.- Toronto: University of Toronto Press, 1985.

542

543

S U S I P Y N E TI K S L A I : L I B E R A L U -K o MU N I TA R U

c TN c e s

iiamas ir ateityje. fvairirl atomistiniq idtikimybes Saltiniq ne tik nepakako grieLtai gynybinei reakcijai d la Watergate sukelti, [rr,l del padios jq prigimties jie negali to padaryti. Grynas Svieteji5kls egoizmas niekada pakankamai nei5judins reikiamo skaidiaus Zmoniq, kad Sie taptq realia gresme potencialiems despotams ir pudistams. Deja, nebus ir pakankamai daug Zmoniq, kuriuos ikveptq universalus konkretaus tapatumo priemaiSq nehlrintis principas - m()raliq stoi5kq ar kantiSkq kosmopolitiSkq pilieiiq, pajegiq uZkirsti keliE tokiems niekiams. O tie, kurie palaiko visuomenq tik del jos teikiamos geroves ir saugumo, yra draugai tik pudiant palankianr vejui ir apleis nelaimeje tada, kai id tikrqjq bus reikalingi. Kitaip sakant, noriu pareikSti, kad respublikoniSkoji teze, savitai taikoma Siais laikais, 5iandien yra tokia pat reik5minga ir teisinga kaip ir senoves ar ankstyvosios modernybes laikais, kai buvo suformuotos paradigmines pilietinio humanizmo nuostatos. Jeigu a5 teisus, tai liberalizmas negali iSsisukti nuo kaltinimo del jo negyvybingumo vien pripaZindamas atomizmo prielaid4 ir atmesdamas respublikoni5k4jq tezq. Taip pasielgti reikStq nematyti moderniosios visuomenes pamatines dinamikos. Tadiau yra dar vienas atsakymas: vienu lemiamu aspektu procedurine liberali visuomene gali buti respublikoniSka. I5 tiesq, tai yra vienas i5 budq interpretuoti reakcijq i Watergate'q. Pasipikting piliediai mate, kad buvo paZeista kaip tik teises virSenybe, liberalioji istatymo valdZios samprata. ]ie tapatina save su Sia samprata ir pakilo jos ginti kaip savo bendrojo g6rio. N6ra reikalo ilgiau lrodineti, kad teoriSkai procedurinis liberalizmas neuZkerta kelio patriotizmui. Turime gyv4 toki deSiniqjq patriotizmo pavyzdi ar bent jau matome, kaip labai jie prie to priarteje. Painiava kritiko galvoje atsirastq tuo atveju, jeigu jis manytq, kad procedrlrinis liberalizmas sr"rponuojaatomisting ontologij4 todel, jog jis kalba apie individualius gyvenimo planus ir, vadinasi, gali remtis tik atomistiniais Saltiniais, kuritl akivaizdLiai nepakanka jam palaikyti. Bet ii tikrqjq procedurinis liberalas gali buti holistas; mal,a to, holizmas daug geriau uZiiuopia reali4 i 5i model! pana5itl visuomeniq praktik4. Todel atsakymas kritikui tampa ltikinamas, ir tai, beje, dar kart4 iliustruoja, kaip svarbu nesuplakti ontologines atomizmo-

holizmo problemos su apologetiniais klausimais, kurie individualizm4 priedina kolektyvizmui. Dabar atrodo, kad Sios painia'os aukomis tapo kritikai. Bet galbnt jie nera vieninteles aukos. ]uk jeigu procedirinl liberalizmq suprantame holistiSkai, kyla tam tikri klausimai, kuriuos retai iikelia jo Salininkai. 1) Galime klausti, ar patriotidkas liberalus rezimas tikrai atitinka visus proceduristinius reikalavimus. 15 tiesq teises viedpatavimas yra bendrasis geris. Bet turime atsiminti, kad patriotizmas apima ne vien konverguojandius moralinius principus; jis yra ben_ droji iStikimybe konkrediai istorinei bendruomenei. J4 puoseleti ir palaikyti turetr4 b'ti bendras visq tikslas, o tai yra ne vien konsensusas del teises vieipatavimo. Kitaip sakant, patriotizmas apima, be konvergentiniq vertybiq, meilg konkretybei. Sio konkretaus istorinio institucijq ir formq tinklo issaugojimas yra ir privalo buti socialiai skatinamas bendrasis tikslas. Kitaip sakant, nors procedurine liberali valstybe gali iS tikrqiq brfti neutrali (a) tikintiems ir netikintiems i Diev4 arba (b) homoseksualios ir heteroseksualios orientacijos Zmonems, ji negali brlti tokia (c) patriotams ir antipatriotams. Galime isivaizduoti los teismus, i5klausandius ir patenkinandius tuos, kurie pir-rnuoju atveju (a) pasisako priei maldas mokyklose, ar antruoju atveju (b) reika_ lauja uZdrausti lytinio auklejimo vadovelius, kuriuose homoseksualumas traktuojamas kaip iSkrypimas. Bet tarkime, kad kas nors trediuoju atveju (c) prieStarauja pagarbiam tonui, kokiu jaunimui destoma Amerikos istorija ir pasakojama apie svarbiausias jos figflras. Tevai gali paskelbti, jog patys yra pasirenge gyventi pagal procedurines valstybes taisykles ir aukleti savo vaikus daryti tq patl, bet jie tai darys del savq pernelyg augustiniikq motl.vq _ butent, kad Siame puolusiame iikreiptq valiq pasaulyje toks mo_ dus vivendi yra maiiausiai pavojingas. Bet jie bus prakeikti (tai nera tik kalbine iSraiSka!),jeigu leis, kad jq vaikams bntq ,,i5plau_ tos" smegenys ir idiegta, jog j.l herojai yra ateistas ]effersonas, slaptasis laisvamanis washingtonas, ir vaikai susipaZinttl su lekdta ir bedievi5ka 5iq ZmoniU giesmele apie Zmogaus tobulejim4. Arba galetume isivaizduoti ne toki ideologini priekaidt4, kai tevai, pri_
rs -6 /F q/t tr

CHARLES T AYI,OR

S U S I P Y N q TI K S L A I : L I B E R A L I J -K O MU N TTA R V

GINCAS

pazistantys apoliti5k4 gyvenimo stiliq, protestuoja prieS uZmaspoiuot4 aktyvaus pilietiSkumo skatinim4, kylant[ i5 patriotiSko iiurio i Amerikos istorijq. lie pavyzditai atrodo netikroviSki, ir jie i5 tiesq labai maZai tiketini. Bet kodel? Ar taip nera todel, kad nors kovos del religinio auklejimo mokyklose tapo labai amerikieti5ku paprodiu' o mrf5iai tqsiasi ten, kur maZiau megstantys bylinetis Zmones bfltq pasiekg jog veiksming4 kompromis4, abiejQ stovyklq amerikiediai jaudia' vertytai, k4 jie gina, diktuoja konstituciia, tad abejoti patriotizmo be yra didZiai neamerikietiSka, o kaip vieSas aktas tai yra beveik Bet logiSkai toks i55flkis yra galimas' neisivaizduojamas dalykas?22 ir procedurinio liberalizmo poZiuriu jis nebutq labiau neteisetas kuris negu pir*u (a) ir antru (b) atveiu. Taiiau kiekvienas teismas' aiSkinti pui".riintq tok! pradymq, griautq padi4 santvark4, kuriai nurodyta, kur baigiasi proiis buvo isteigtas. eia turi buti aiSkiai cedurizmo reikalavimai. T a i g a l i b u ti n e s v a rb i a u s i a p robl ema.Joki ospol i ti nesteori j os negalirna igyvendinti iki galo, kaip gryno pradinio modelio' Reikia daiyti tam iikrus kompromisus su tikrove, o gyvybinga procedujos patriotizrine valstybe neturetq bflti neutrali, kai paliediamas mo klausimas. Bet reikia iSnagrineti kitq klausim4, kuri minejome anksdiau. vals2) $is patriotinis liberalus reZimas skiriasi nuo tradicinio puoselejo istotybes modelio. |sivaizdavome, kad vertybes, kurias riSkai i5laikomos instituciios, yra grynai teises virdenybes vertybes' teiapimandios maZdaug Siuos dalykus: istatymo valdLtq' individo traktavimo principus' ses ir tam tikrus sqZiningumo bei lygaus Taiiau lieka nuoSalyje pamatinis pilietines humanistines tradicijos galima geris - dalyvavimu grindZiama savivalda' Faktiskai bttq buvo prieiingame spektt"eigti,jog klasikines teorijos traukos centras jos priparo poliuje: senosioms teorijoms nerupejo individo teises ir
22 Reikalavimui prisiimti pareig4 buti idtikinliems, aisku, buvo pasipriesinta. rinkimq metu Klar,rsimas, ar 5i4 pareig4 reikia primesti, tapo 1988 m' prezidento negu siekta mano sLrnaudotos gan niekingos demagogijos prieZastimi' Bet kitaip tarkime' religikonstruotais pavyzdZiais, fis ii;rrkis konkreiiam ritualui' metamas' nepr-roia svarbiausiq isitikinimtl ir nuostattl' pagal kuriuos niu pagrindti tiesiogiai santvarkai' gyr'"^o patriotizmas, nors ir iSkelia dilemq respublikoni5kajai

Zino tam tikras gana brutalias, musq moderniq asmens neliediamybes standartq poZiuriu, proceduras, kokia yra ostrakizmas. Negana to, musq nuomone, jq lygaus traktavimo samprata buvo taikoma labai selektyviai. Bet buvo tikima, kad piliediq valdZia sudaro padi4 valstybes esmg. Dabar kyla klausimas, kuo mes paverdiame 5i geri musq modemioje liberalioje visuomeneje. Liberalai procedurininkai linkg dl klausim4 ignoruoti, nes, palyginti su lstatymo ir lygybes vir5enybe, savivaldq jie traktuoja grynai instrumentiSkai. I5 tiesq, traktuodami j4 taip, kaip tai daro respublikoniSkoji tradicija, pasak kurios, savivalda yra esmine oraus gyvenimo s4lyga, didZiausias savaiminis politinis geris, mes pranoktume procedurinl liberalizm4. Juk visuomene, organizuojama remiantis Siuo teiginiu pripaZintq ir remtq bent jau 5! teigini apie tinkam4 gyvenim4. Cia gludi ai5ki, nesupainiota konflikto tarp liberalq procedurininkq ir respublikonq esme. Akivaizdu, kad tokie mqstytojai kaip Hannah Arendt ir RoberTaitas Bellahas turejo su liberalizmu nesuderinamE politin! ideal423. gi, kas i5 to? Kodel proceduriniam liberalizmui tai yra problema? Galbut tai nera problema, bet noredami tuo isitikinti, turime iSkelti svarbius klausimus. Ar musq patriotizmas gali iSlikti, kai yra marginalizuojama dalyvavimu grindZiama savivalda? Kaip mateme, patriotizmas yra bendras tapatinimasis su istorine bendruomene, i5paZistandia tam tikras vertybes. Sios vertybes gali buti labai skirtingos. Zinoma, galimas ir nelaisvq visuomeniq patriotizmas, grindZiamas, pvz., rases arba kraujo rydiais ir igyjantis toki4 despotiSk4 form4 kaip faiizmas; arba caro ir bol5evikq valdomq rusq patriotizmas, susijgs su autoritarinemis valdymo formomis. Laisvai visuomenei reikia patriotizrno, derandio su respublikoniSkqja teze. Bet tai turi buti patriotizmas, kurio viena i5 svarbiausitl vertybiq brltq laisve. Istori5kai respublikoniSkasispatriotizmas itrauke savivaldE i sav4ji laisves apibreZim4. I5 tiesq isitikinome, jog laisve - 5io apibreZimo Serdis.
)1 4 -' Zr. -Hamrah Arendt. Tltc Hrunan Cottditiott.- Chicago: University of Chicago Press, 1958, l{obert Bellah et al. Hnblfs of Hcnrt. - Berkeley; University of California

Public PhiLosoythy. Ilerkeley: UniPress, 1985; ir William Sullivan. lTccottstrtLcting versity of California Press, 1982.

546

CHARLES T AYLOR

S U S I P Y N E TI K S I , A I : L I B E R A L U

K O MU N I TA I i v

GINiAS

Ar Sitaip turi buti? Esme ta, kad laisvos visuomenes paftiotizmas turi Slovinti jos instituciias uZ tai, kad iios leidzia realizuoti prasming4 laisvq, saugojandiq piliediq orumE. Ar imanoma Sitaip apibreZti tokiE prasming4 laisvg, kuri gali pretenduoti i Zmoniq i5tikimybg ir neapima savivaldos kaip pagrindinio savo elemento? Galetume svarstyti 5i klausimq bendriausiu poZiflriu: kE moderniqjq laikq Zmones pripaZins esant tikru pilietiniu orumu? Sis orum a s tu re tq b Iti a p i b re Z i a ma s atsi 2vel gi antne vi en i tai , kas turi buti piliediui garantuojama; moderniojiasmens orumo samprata iS esmes yra samprata agento, galindio daryti !tak4 savo padediai. Pilietinis orumas apima pilieiio galiq samprat4. Didele mano svarstymq dalis suponuoja du svarbiausius juos grindZiandius modelius. A. Viename modelyje daugiausia domimasi individq teisemis ir lygiu jq traktavimu, taip pat valdZios veiksmais, kuriais atsiZvelgiama i piliediq preferencijas. Tai ir turi buti garantuojama. Piliediq valdZia - tai i5 esmes galia susigr4Zinti iias teises ir garantuoti lygq traktavim4 bei daryti itakq tiems, kurie priima sprendimus. Teises gali bfrti ginamos daugiausia per teismus, kai itvirtintos tokios teisiq sistemos, kokias randame ]ungtin6se Valstijose, o dabar ir Kanadoje. Bet tai galima igyvendinti ir per atstovaujamqsias institucijas. Tik Sitoks modelis iioms institucijoms suteikia grynai instrumenting reikdmg. I jas linkstama Ziflreti taip, kaip buvo Ziurima remiantis anksdiau minetu ,,revizionistiniu,, modeliu. Tai reiikia, kad dalyvavimas valdyme pats savaime nera vertinamas. Idealas yra ne ,,valdyti ir savo ruoZtu buti valdomam,,21, o daryti veiksming4 poveiki. Tai suderinama su visiiku atsiriboiimu nuo dalyvavimo sistemos, jeigu imanoma lsitraukusiems I j4 kelti toki4 gresmq/ kad jie I tai atsiivelgtq; arba - su prieii5ku angaZavimusi Siai sistemai, kai esami valdytojai priejinami ,,mums,, kaip ,,jie,, ir iie ms d a ro ma s s p a u d i m a s v i e nkarti nemi s kampani l omi s, peti ci l omis ar lobizmo keliu, kad jie mus atsiZvelgtq. i B. Kitame modelyje dalyvavimas savivaldoje, prie5ingai, laikomas laisves esme ir dalimi to, kas turi buti garantuojama. Tad ! ji taip pat Zvelgiama kaip i esmini piliedio galios komponent4. Todel
2a Aristotle, Potitics, 12S9b5.

visuomenese, kuriq piliediq ir valdZios santykiai paprastai buna prie5i5ki, ir net l'isuomenese, kuriose asmuo sugeba palenkti valdZiq savo tikslams, nera garantuojamas piliedio orumas, o jo galios tera labai menkos. Manoma, kad visiSkas dalyvavimas savivaldoje gali bent jau kuri laikE vaidinti tam tikr4 vaidmeni formuojant konsensus4 valdymo srityje, o jam esant, asmuo gali tapatintis su kitais. Valdyti ir savo ruoZtu brlti valdomam reiikia, kad bent jau kuri laikq valdytojai gali buti ,,mes", o ne visada ,,iie". Manoma, kad pilietiSkumo jausmas yra nesuderinamas su musq priklausomybe svetimam politiniam pasauliui - pasauliui, kuriuo galbut imanoma manipuliuoti, bet su kuriuo niekada nelmanoma tapatintis. Sios dvi piliedio galios ru5ys neturi bendro matmens. Negalime tiesmukiSkai pasakyti, kuri i5 iq kilnesne. Atomistines nuostatos Zmones, be abejones, atiduos pirmenybq 4, o respublikonams vienintelis tikras atrodys B modelis. Tadiau abstrakdiai rikiuoti iias piliedio galios ruSis nera prasmes. Svarbu iSsiai5kinti, kuri i5 jq gali figuruoti pilietinio orumo apibreZime gyvybingo patriotizmo sqiygomis. Tai reikalauja, kad mes butume iStikimi ir kartu puoseletume istoriSkai susiklosdiusi institucijq tinkl4 kaip bendrq musq laisves ir pilietinio orumo 1aid4. Ar gali apibreZimas ,4 bfrti maZdaug tokio benclro jausmo Serdis? Yra prieZasdiq buti skeptiSkiems: 5is pilietiSkumo galios mode, lis toks nepalankus, kad atrodo neimanoma jo suderinti su jausmu, jog mfrsq institucijos yra bendras orumo laidas. Jeigu a5 prasiskinu keli4 manipuliuodamas bendromis institucijomis, kaip galiu manyti, kad jos atspindi bendr4 mano ir 5iose institucijose dalyvau, jandiq Zmoniq tiksl4? Bet taip pat yra prieZasdiq bfiti skepti5kiems del pernelyg paprastos logikos. Dar kart4 prisiminkime Jungtiniq Valstijq patirti. Galima irodineti, kad Amerika per dl Simtmeti vis Iabiau artejo prie A modeliu grindZiamo visuomenes gyvenimo. Ji maZiau remiasi dalyvavimu ir tapo daugiau ,,procedurine" respublika2s. Teisminis teisiq gynimas tapo svarbesnis, o rinkimuose dalyvatrjanditljq skaidius, atrodo, mahdja. Tuo tarpu politinio veiki25Zr. Michael Sandei. ,,The Procedural Republic and the Unencumbered ln Politicnl TfuorL112 (Februarv 1984), 81-96.

548

549

C H AR LES T AYLO R

S U S ] P Y N E TI K S L A I : L I B E R A L U -K O MU N I TA R V

CINCAS

mo komitetai (PAK) kelia grdsmg, kad padides politikos, sprorldZiandios pavienes problemas, mastas. Kaip tik del Sitq pokyiiq apgailestauja respublikonai, iZvelgiarrtys pilietines dvasios nuosmuki, o galiausiai ir pavoiU laisvai vizuomenei. Bet liberalai galetq kontrargumentuoti, kad vis dar iSlickanti Amerikos politinio gyvenimo energija itikina, jog A modelio patriotizmas yra gyvybingas, ir nors santykis su atstovaujamosiomis institucijomis priedi5kas, vis delto neiSnyko jausmas, kad politine struktura, kuriai jie priklauso, tebera bendras laisves laidas. Teise skatina mus bylinetis teismuose kaip priesininkus, kad pasiektume savo tikslus, bet ji itvirtina ir puoseleja abiejq besibylinejandiq Saliq laisvg ir pilietiSkum4. Be to, jie gali pridurti, jog del pareigu ir garbds kovojandiq piliediq varZybos buvo itin svarbios tlasikiniame polyje. Jo santvarka irgi dare prieiininkus solidarius. NeZinau, kurie pasirodys es4 teisus. Respublikonai irodineja, kad tebevykstantis visuomenes biurokratejimas ir centralizavimas bei i5 to kylantis vis skaudZiau juntamas susvetimejimas ilgalaikeje perspektyvoje gali tik sunaikinti patriotizmq. Liberalai atsikirstq, kad dides galimybes ginti savo teises, o tai leis Zmonems pari passu biurokratijos valdZios plitim4. Tokios priemones kaip informacijos laisvd jau dabar rodandios, kad galima sukurti atsveriandiE valdZiq. Bet klausimo negalima iSsprgsti grynai abstrakdiai. Tai nera tik klausimas, ar Zmones gali abstrakdiai prisitaikyti prie vieno ar kito pilietinio orumo modelio. Klausim4 reikia kelti konkrediai atsiZvelgiant i kiekvienos visuomenes tradicij4 ir kulttrr4. Atrodo, liberalai procednrininkai daro prielaid4, kad kaZkas, primenantis modeli A, atitinka Amerikos tradicij4, bet tai karStai gindija kiti, kuriq nuomone, dalyvavimas buvo svarbus ankstyvojo amerikietiSko patriotizmo elementas ir tebera susijqs su idealu, kuriuo remdamiesi Amerikos piliediai pirmiausia vertina savo valstybg26'
26 Atrodo, I{awlsas gana gerai apibreZia Amerikos liberaliq tradicijq vien proce- In durinio idealo terminais. Zr. ,,Justiceas Fairness: Political not Metaphysical". (summer 1985), 223-251. vadovaudamasis tokiu Pltilosophy nncl Public Affairs 14 jog dabar egpoZiuriu Michaelis Sandelas nagrin6ja Amerikos istorij4 ir lrodineia, zistuoianti procedhrin6s valstybds hegemoniia. Zr.: Sandel. ,,Procedurai I{epublic", Ametaip pat jo netrukus iSeisianiiE knyg4. Siuo klar-rsimu taip pat karstai gindijasi rikos istorikai.

Neketinu i5sprqsti 5io klausimo. Keliu ji tik siekdamas parodyti, kaip pateikiant procedurinl liberalizm4 holistines ontologijos kontekste ne tik atremiamas pernelyg supaprastintas liberalizmo kaltinimas principiniu negyvybingumu, bet ir iSkeliamas iStisas spektras konkrediq klausimq del jo praktinio gyvybingrrmo. Siuos klausimus galime deramai nagrineti tik iSsprendg ontologines problemas - fakti5kai jas idsprendg holizmo naudai. Abu mano svarbiausieji teiginiai del 5iq dviejq lygmenq santykio iliustruojami taip: jeigu jns pasirinkote holizmq, tai apologetikos lygmenyje lieka atviri nepaprastai svarbus klausimai; bet tuo pat metu ontologija leidLia sukonkretinti gini4 del altematyvq ir priveriia sprgsti tam tikrus klausimus. Ai5kindamiesi ontologini klausimE, i5 nauio sukonkretiname gind4 del apologetikos. Ad tai turejau omenyje kalbedamas, kad Sie lygmenys gali sukelti painiav4 liberalq procedurininkq galvose, ir ne vien tq, kurie paprastai kritikuoja respublikonizmq. Sis liberalizmas tikrai turi atsakym4 i priekaiSt4 del jo principinio negyvybingumo, o galbr:t jis pasirodys esQS gyvybingas ir praktiSkai. Bet atrodo, kad liberalai procedurininkai visiSkai nesusigaudo, jog 5i4 problem4 reikia kelti. Galbtt taip yra todel, kad jie vis dar pernelyg vergauja kasdienems atomizmo kupinoms sEvokoms, instrumentiniam visuomenes modeliui ar ivairioms atomistinems iStikimybes paskatoms? O gal toddl, kad jie pernelyg nejautrus ontologiniams klausimams ir nemato respublikoniSkosios liberalizmo kritikos esmes? {tariu, jog taip ir yra. Todel jie ir nesugeba nurodyti skirtumo tarp ontologiniq ir apologetiniq klausimq ir mano, kad juos kritikuojantys komnnitarai paprasdiausiai skelbia kitoki4 politikq, kuriq jie miglotai suvokia kaip labiau kolektyvistinq; bntq geriau, jeigu jie suprastq, kad jiems i55r1klmeta i5 naujo nubreZtas politiniq galimybiq Zemelapis. 2, ISsamiau aptargs priekaiSt4 del gyvybingumo, galiu tik trumpai aptarti kaltinimq etnocentriSkumu. Laimei, padejqs Sioki toki pamat4, galiu glaustai i5destyti reikalo esmq. Akivaizdu, kad modelis A nera vienintelis galimas modelis - ir nesvarbu ar jis yra, ar nera isitvirtings Amerikos tradicijoje ir gali ar negali garantuoti laisv4 Jungtiniq Valstijq visuomenq ateityje. Kitos visuomenes, pvz.,

550

551

SUSIPYNE IIKSLAI:

l -l B E R A t ' U -K O MU N I TA R U

CtNieS

Kanados, labiau o.r".'t.,o1u'J;::t";;:Ii tiesq tai vienas is svi,r biausiq mfrsq Saliq politines kulturos skirtumq, kuris reiSkiasi iviri riais brldais, pyz., tuo, jog Kanadoje palyginti didesnis rinkejq ak' tyvumas, o labiau pabreZiamq koletyvini aprupinim4 atspindi Kanados valstybine sveikatos apsaugazT. Kitose visuomenese patriotizmas ir laisvosios institucijos nera taip susipynusios kaip ]ungtinese Valstijose, kuriq politine kultr.rra i5 pradZiq buvo lemtingai grindZiama laisvomis institucijomis. Egzistuoja ir modemios demokratines visuomenes, kuriose patriotizmas grindZiamas nacionaline kultira. Pastaroji daugeliu atveju inkorporavo (kartais velai ir skausmingai) laisv4sias institucijas, bet t ai p p a t a p i b re Z i a m ak .rl b o s a r i stori j os poZi i i ri u. S i uo atZvi l gi u man geriausias pavyzdys yra Kvebekas, bet yra ir daug kitq pavyzdLiq. Procedurinis liberalus modelis negali tikti Sioms visuomenems, nes jos negali skelbtis esandios neutralios visq imanomq tinkamo gyvenimo sampratq atZvilgiu. Tokia visuomene kaip Kvebeko negali nebuti atsidavusi prancuzq kulturos bei kalbos gynimui bei remimui, net jeigu tai brltq susijq su tam tikru individualiq laisviq apribojimu. Kulturines-kalbines orientacijos klausimas jai negali prarasti reikSmes. Si klausimq ignoruo;'antivaldLia arba nereaguotq i daugumos vali4, arba atspindetq toki4 demoralizuotE visuomenq, kad 5i, kaip gyvybingas patriotines iStikimybes centras, atrodytq beveik suirusi. Abiem atvejais liberalios demokratijos perspektyvos nebfltq roZines. Bet tada esame ipareigoti kelti klausimus, ar procedurinis modelis yra liberaliosvisuomenes modelis apskritai. Ar kitokio tipo visuomenes, organizuojamos modelio B ar nacionalines kulturos pagrindu, nera i5 tikrqjtl liberalios? Zinorna, tai btrtq galima patvirtinti remiantis apibreZimu-dekretu, o tai neidomu. Bet jeigu procedurizmas yra meginimas apibreZti moderniojo liberalizmo esmg, jis privalo surasti viet4 5ioms alternatyvoms. Iki Siol diskusija kentelo nuo tam tikro jos ribotumo. Ji privalo iedkoti s4sajq su tikruoju liberalios demokratijos pasauliu, rasti atgarsi tarp visq
27 2r. T,. lor. ,,Alternatir.e Futures".

pasaulio mano bidiuliq uZsienY;e, nes clidZi4iE 5io demokratijos dal i sudar o r r e Jur r gt inesValstijos. sqlyga, Bet Sios PersPektYvos gali btrti visidkai atvertos tik su ir paversime ,,1ikad deram ai nuiviesim e ontologines problemas klausimu, beralq" ir,,komunitarq" gind4 sudetir-rgu,daugiaplaniu koks jis i5 tikrqjq ir Yra'
TItc Versta i5: Charles Taylor. Cross-Pttrytoses: Dcbate // Philosophicnl ArLibcrnl-CLttnntunitnrinn Harvard: Harvard University Press' gtutlents. 1995. P. 159-182

552