Pulk. J.

PETRUITIS

KAIP JIE MUS SUAUD

VALSTYBIN

LEIDYKLA

KAUNE

SPSTAI Seniai jau nujauiau, kad jie mane aretuos. Petras K. ir kiti msikiai jau prie mnes laiko surinkti. Dabar beliko vienas klausimas: ar jie iduos visas ms darb paslaptis, ar ne? K dabar mes, likusieji, turime daryti? Daugelis mano bendradarbi gali pabgti arba pasislpti, bet a jokiu bdu negaliu to padaryti, nes likt vaikai. tvai ir visi artimieji, kurie galt labai nukentti. Ms nusikaltimas komunist valdios atvilgiu nepaprastas pasigailjimo nra ko belaukti. Neramumas didiausias, nebeinau kas daryti. Sesuo Onut prane, kad mama susirgusi. Vaiuoju drauge su seserim Radvilik jos aplankyti. Mama gali numirti, o mane suaudyti reikia bent atsisveikinti. Motin radau labai sunkiai sergani, veik mirties patale, taiau ji, netiktai mane pamaiusi, labai apsidiaug ir iek tiek sustiprjo. Be to, gydytoj parveme ir vaist, koki buvo galima gauti, nupirkome. Vien nakt, pas mam miegodamas, sapnavau sapn. Rodos, Alytuje, lyg kokioj darinje ar
3

klojime, radau pelais upilt didiausi krv lietuvik sidabrini pinig po lit, du ir po penkis. Tai labai blogas sapnas, vaikeli, ypa sidabriniai pinigai. Tursi ikentti daug daug nelaimi ir vargo, paaikino man motina, galv linguodama. Mamyt priadjo melstis, kad Visagalis palengvint visas galimas mano nelaimes ir kanias. Pasimats su savo senais tveliais, broliais ir senaisiais biiuliais radvilikieiais, grau Alyt daug ramesnis. Gruodio 24 d., jau visikai sutemus, ueina pas mane vienas pastamas, kuris pakvieia mane ueiti geleinkelio stoties bufet alaus igerti, kol eiminink paruo ki vakarien. I karto nesutikau, bet jis kalbinjo usispyrs. Einant pro mik, prie pat geleinkelio stoties, radome bestkstant lengv automobil ir patamsyje stovinjanius kain kokius mones, kuri vienas, pastojs man keli, pusbalsiu paklaus: Tamsta pulkininkas Petruitis? Taip, atsakiau. Ssk tamsta automobil. Esi aretuotas. Automobilyje sdjo dar du rus bolevik tipo vyrai, bet neuniformuoti. Jie tuojau apkrat mano kienes, iekodami ginklo. Po to, nieko nelaukdami, paleido automobil visu greitumu per Alyt Kauno kryptimi. Pravaiavome pro pat mano but. Praiau, kad leist praneti nami4

kiams, bet neleido. Pasak, kad galsiu praneti i Kauno telefonu. I viso su oferiu vaiavome penkiese. A sdjau galinj sdynj suspaustas tarp dviej asmen: vieno ruso ir kito kain kokio Valaiio, variai apsirengusio vidutinio amiaus mogaus, kuris vadinosi ms automobilio grups virininku. Asmuo, kuris mane ikviet J geleinkelio stoti, dingo. Nors nebuvau per daug susijaudins, bet jauiau, kad irdis plaka gerokai pagreitintu tempu. Pagaliau suiupo, suiupo nakties metu, slaptai, kad kas nors nepamatyt, manau sau. Jei dar tas mano pastamasis, kuris mane ikviet, ne saugumo buvo pasistas, tai gal tiek bus geras prane namikiams. Bet jei saugumo buvo sistas, tai, inoma, n uo nelos apie mano sumim bsiu graiai dings be inios". Kaip dabar paaikjo, taip ir buvo: minimas asmuo garbingai" ilaik visik paslapt. Apie mano aret niekas nesuinojo. Mano palydovai pradioj tyljo, vliau pradjo kalbtis rusikai. Automobilis mauna visu smarkumu. Kaip tamsta patamsyje mane painai? paklausiau lietuvikai t pon draug" Valait. A tamst maiau vakar ir uvakar, bet tamsta buvai isigrs ir ne vienas, tai a nenorjau tamstos trukdyti, mandagiai atsak Valaitis, silydamas man i savo sidabrinio portsigaro 5

surkyti papiros, kurio, inoma, nepasididiavau paimti. Pradjus rkyti ir kalbtis, kiek jaukiau pasidar. Teisyb, pamaniau sau, V. B., vadinas, nemelavo, pranedamas man, kad j spjo raudonarmietis kapitonas, kuris pas j buvo apsigyvens, patarti Petruiiui vieai nesirodyti, nes Kauno saugumo valdininkai tyk j suimti dl jo populiarumo Alytuj. O bt gerai, kad taip i tikrj bt, kad tik dl mano populiarumo ir praeities biau suimamas. Gal taip ir yra, gal dar jie nieko neino? Gal suimtieji mano draugai nebus mans idav? Na, tiek to. Pairsiu, kas bus, kai nuve". iandien Ki vakaras, sakau Valaiiui, mano namikiai labai rpinsis, kodl nepareinu vakariens ki valgyti. . Taip..., nors a nepripastu nei Ki, nei Kald... Bet nieko nepadarysi: seni mons laikosi tradicij, ididiai filosofiniu tonu paaikino Valaitis. Tamsta nebsi paleistas nei ryt, nei poryt. A i savo puss galiu tik tamstai patarti i karto pasakyti vis teisyb, tai bus daug geriau. Automobil oferis spaudia, kiek tik gali. Jau ir Aleksotas, tiltas per Nemun, Kranto gatv. Laisvs alja nevaiuoja, bet pasuka Duonelaiio gatv. Privaiuojame prie saugumo rm vart i Parodos gatvs puss. Automobilio neatidaro,

bet signalizuodami laukia prie kiemo vart. Pagaliau i kiemo atjo vienas raudonarmietis, sargybos virininkas. Patikrins kain kok Valaiio popieriuk, sak sargybiniui raudonarmieiui, kuris su automatiniu autuvu stovjo prie kiemo vart i vidaus, atidaryti vartus. Autobomilis vaiavo kiem, geleiniai vartai usidar. Valaitis i automobilio ilipo vienas ir nujo. Kiek palaukus, sugro, liep man ilipti i automobilio ir eiti paskui. Bolevikas, su kuriuo sykiu atvaiavom, jo i paskos. Plaiais laiptais palei saugumo rm sien nusileidome emyn, pasukome kairn, paskui vl tiek pat pasiklme auktyn. Bolevikas pasiliko koridoriuje, o mane Valaitis nuved budini valdinink didel kambar, kurio langai ieina Vytauto prospekt ir kuriame a jau nebe pirm kart buvau buvs su tam tikrais reikaliukais ne savo noru ir valia. Tas kambarys man labai gerai pastamas. Beveik niekas jame nepakeista: tas pats didiulis uolinis raomasis stalas striai kampo palei lang tebestovi, ant stalo telefonas, vandens grafinas, stiklin, raalin, pelenin, kupina nuork, ir keli popiergaliai. Langai rudomis udangomis uleisti. Tik ant sienos, vietoj Smetonos, kabo Stalino, Molotovo ir Markso paveikslai.

SAUGUMO RMUOSE Kambaryje buvo tuia. Sieninis laikrodis imu vienuolika. Gatvje dar tebegirdti judjimas ir kalbos. Ten Kald ivakars. Valaitis man liep sstis vienam kampe, kur stovjo kd, atokiai nuo stalo ir nuo dur, o jis pats paskambino kain kam telefonu, pranedamas, jog: jis grs laimingai, parves sulaikytj ir kelionje jokio incidento nevyk. Po pusvalandio atjo du jauni vyrukai, kurie, pasisveikin su Valaiiu ir iklaus jo praneimo, jog nesusipratim nevyk, liep mane nuvesti antrj aukt pas kain kok Trinkn. Antrame aukte ved mane pailg siaur kambar su vienu langu, kuris taip pat ieina Vytauto prospekt. Kambario viduryje suglausti du ilgi stalai, o prie lango ant stal netvarkingai suversta didiausia krva aplank su dokumentais. Ant sienos kabo didelis rusikas emlapis. Kairj pusj u vieno stalo sdi tamsaus pailgo veido, upakal suukuotais ilgais plaukais, stambianosis, madaug 30 met vyras, tur bt, tas pats Trinknas. Jis kain k labai atidiai rao. N kiek nenutraukdamas savo raymo ir nepavelgdamas mane, jis stipriu baritonu paklaus : Ar pulkininkas Petruitis? Taip, atsakiau. Po to parod man kampe palei duris stovini kd. Atsisdau. Kitoj dviej stal pusj sdi 8

gan grai jauna geltonplauk, aukta, grakti, linksma panel. Ji tikrina kain kokius sraus, nuolat rusikai kalbina Trinkn; sako jam, kad jis, versdamas i lietuvi kalbos rus, klaid pridars, kitaip sakant koketuoja. Bet tas Trinknas nekreipia dmesio jos koketavim, tik sikniaubs dirba savo darb, ir tiek. Vliau suinojau, kad jis buvs technikos mokyklos mokinys, sdjs kaljime u komunizm. Panel ir toliau nesiliauja ukabinjusi rimtai dirbanio ir papiros rkanio Trinkno. Ji, prijus prie emlapio ir koketikai besikraipydam, ant gumini blizgani su aulais bat kuln besisukindama, prao Trinkn, kad jis padt jai surasti Rovno miest, nes ji neinanti, kuriai oblastei" is miestas priklauss, o ten reiki vien byl pasisti. Trinknas ir dabar nereaguoja. Po to, pasisukusi mane, nusiypsojo, parodiusi man por eili balt dantuk, rusikai paklaus: Gal tamsta inote, kurioj vietoj reikia iekoti Rovno miesto? Vakar Ukrainoj, prie Pinsko, atsakiau. Suradus Rovno miest, neinau kodl padkojo man vokikai; tur bt, norjo pasigirti, kad ji ir vokikai mokanti kalbti. Danke sehr, sehr gut! Nieko negaliu sivaizduoti, kas toliau darysis. Gal tas rimtasis draugas" Trinknas ir bus tas didysis ponas, pas kur mane atved? Keista savijauta. Sdiu sau laisvai, kratos nedaro ir jo9

kios ginkluotos sargybos nematyti. Nors pabgti nemanoma, nes apaioj visos durys ir vartai urakinti ir sargybiniai su automatiniais autuvais sustatyti. iaip ar taip, bet nieko baisaus tuo tarpu nenujauiu. Tik staiga durys prasiveria, ir kambar eina du vyrai: vienas raudonarmiei karininko uniforma, su vienu pailgu keturkampiu (palu) ant apykakls, aukto gio, viesaus apskrito veido, gan dailus, apie 25 met vyras. Antras civilis, pilku kostiumu apsirengs, neaukto gio, storokas, tamsaus apskrito pilno veido, su akiniais, bet panaus yd. Vliau suinojau, kad jis i tikrj yra Kauno ydas Razauskas, kvot skyriaus virininkas. O karininkas, GPU kapitono uniforma, Dunkovas ypatingai svarbioms byloms karo tardytojas. Tai i dviej rankas ir yra pateks mano ir kit nelaimingj moni likimas. Dabar jau instinktyviai pajutau, kad ia yra tie patys, kuriems a ir esu reikalingas. Pats nepasijutau, kaip atsistojau ne i pagarbos ir gal ne i baims, bet neinau kodl... Trinknas jiems rusikai pasak: ia yra buvs pulkininkas Petraitis. A, labai malonu, ydas Razauskas kreipsi Dunkov, tai nepaprastai domi asmenyb, kuri mums iandien labai reikalinga. inai, tamsta, tai ta pati asmenyb, kuri nuvert demokratin buruazin Lietuvos valdi ir pastat faistin Smetonos valdi, suaud Lietuvos komu10

nist partijos Vykdomojo komiteto narius: Pol, iorn ir kitus, paskui vl band nuversti Smetonos valdi ir pastatyti Voldemar . . . Tai nepaprastai domi asmenyb, dar syk pakartojo. Nagi, pasakyk tamsta man; ar daug suaudei raudonj vad ir komisar? Ar galtum suskaityti? visikai arti prisiartins paiepiamai klaus mane Dunkovas. Na, ko mat - mat" ypsais dar, sakyk! Be teismo a j neaudiau. I viso pas mus, Lietuvoje, niekas be teismo nebuvo udomas . . . sutelks vis savo rimtum veide, atsakiau Dunkovui. Me-e-luoji, meluoji! Sakyk teisyb! usimojs kumtim man panos, rk Dunkovas. Maniau, kad veis, bet nesudav. Trinknas ir panel toliau sau rao, lyg ia visikai nieko nebuv. Judjimas Vytauto prospekte visikai aprimo, ir i gatvs pro lang jokio garso nebegirdti. Matyti, jau gan vlus laikas. Susipainimas su Razausku ir Dunkovu mans n kiek nenugsdino, prieingai nuramino. Aha, manau sau, js, broliukai, apie dabartin mano darb nieko neinote, o kaltinate mane tik u praeities veiksmus. O a i praeities nuodmi moksiu iaip taip pasiteisinti". Razauskas kain ko paklaus panel, Dunkovas dav kain koki nurodym Trinknui ir pasak jam, kad jis bsis savo kabinete iki 7 val. ryto. Paskui jau daug velniau kreipsi mane: 11

 Praau eiti sykiu su manim. A jau greta Dunkovo, i paskos jo Razauskas. Pakil trei aukt, ujome Dunkovo kabinet Nr. ,46. Didelis kambarys, dviem ulaidomis aklinai uleistais langais, stipri elektros viesa, didelis raomasis stalas prie pat lango, prie vienos sienos pastatyta medin, prie kitos nedegamoji spinta. Dunkovas atsisdo u raomojo stalo, i portfelio isitrauk vis pluot prirayt popieri. Razauskas atsisdo kitoj pusj stalo ant minktos kanapos prie sienos i deins. Mane pasodino atokiai nuo stalo prie dur, deinj pusj, prie staliuko, ant kurio stovjo didelis grafinas vandens ir stiklin. Dunkovas tuojau pasil man rusik papiros, kur pamiau ir su didiausiu malonumu miau rkyti. Razauskas, nors ir ydas, nieko nelaukdamas, gryna rus kalba, be jokio ydiuojanio akcento, pradjo kalbti: tai k, ponas Petruiti, a tamstai pasakysiu. Nemanyk, kad tamsta esi senas mogus, o mes dar per jauni ir nemoksime tamstos kvosti. Neumirk, kad tamsta ne pirmutinis ir nepaskutinis. Daug mes turjome vairi moni. A apie tamstos kontrrevoliucinius veiksmus turiu visus duomenis, kaltinamosios mediagos net per daug turiu. Ir tamstai ir mums bus daug geriau, jei tamsta neleisi pavartoti prievartos priemoni, nes tai nei mums, nei tamstai, kaip senam mogui, nesudarys malonumo. Jei tamsta i karto pasa12

kyi vis teisyb, ir mums ir tamstai bus daug lengviau. Mes pakankamai turime vairi priemoni priversti teisyb pasakyti. Manau, kad ir tamsta sutiksi su tuo, kad usispyrliams reikia pavartoti ir represijas. Taigi, dabar tamsta ir malonk papasakoti tardytojui vis teisyb apie tamstos kontrrevoliucin veikim, btent: ar tamsta vainjai iaulius, Kaun ir Vilni. ia tardytojas visk smulkiai urays, o a vliau patikrinsiu, ir dar kelius kartus patikrinsiu, ar vis teisyb tamsta pasakei. Po to Razauskas tuojau ijo, palikdamas mus vienus du su tardytoju Dunkovu. Razauskui kalbant, Dunkovas taip pat netyljo, bet, vaikiodamas po kabinet, pertraukinjo jo kalb, stengdamasis tiksliau iaikinti man jo mintis, kad geriau suprasiau. Nors jau ir gan aikiai buvo man j pasakyta, jog jie pakankamai in mano dabartin veikim, taiau man vis dar atrod (kadangi a labai norjau, kad taip bt), kad jie nieko dar neino. PIRMASIS TARDYMAS Kai likome vienu du, Dunkovas pirmiausia isitrauk FM" sistemos revolver nauj brauning, neskubdamas patikrino ovinius ir pasidjo j ant stalo. Paskui apirjo savo rankin nauj laikroduk, kur, matyti, neseniai buvo sigijs. Dav man dar vien papiros ir, usidegs, visikai monikai pradjo kalbti su manim. 13

 Pasakyk tamsta man, kokia paintis sieja tamts su gud lietuvi raudonosios armijos vadu generolu Kovaliovu? Kaip tamsta su juo susipainai? Su generolu Kovaliovu drauge baigiau Tifliso karo mokykl. Did. karo metu tarnavom vienam pulke iki pat karo pabaigos. Buvom labai geri draugai, atsakydamas pamaniau, kad gali bti dabartiniu metu ir labai pravarti man paintis su tokiu auktu raudonosios armijos asmenim, kaip generolas Kovaliovas, bet labai apsirikau. Tamsta norjai su juo pasimatyti, rengeis net } Minsk vaiuoti, bet nespjai? Jis gavo kit paskyrim Charkovo karo apygardos virininko. Taip, trumpai atsakiau. Taip, taip jis pas mus, raudonojoj armijoj, yra labai didelis mogus, autoritetas. Paskui Dunkovas pradjo rayti visus formalumus ant blanko: pavard, vard, tvo vard, metus, usimim, kokiai partijai priklausiau ir t. t. Tik tikybos nereikjo pasakyti. Po to turjau pasakyti, kas mano artimiausieji draugai. klausim jam suminjau vairi komunistli pavardi, su kuriais buvau pastamas, ir iaip reikms neturini pavardi, tik n vienos pavards nepasakiau, kuri turt k nors bendro su mano byla. Paskui pradjau visus jo klausimus labai sklandiai meluoti. Kaun va14

injs pensijos atsiimti, skol ir kit pinigini reikal tvarkyti. Vilni ir iaulius vainjs taip pat piniginiais ir kitokiais vairiais reikalais, kuriuos visada buvo galima patikrinti. Ar maa gi mogus turi visoki reikal? Kad por sykiu buvau nuvaiavs Klaipd n neusiminiau.. odiu, meluoti man seksi vykusiai. Melavau kiekvieno tardymo metu iki pat 1941 m. sausio 10 d. Kokius septynis ar atuonis melavimo seansus padariau, manydamas, kad viskas kuo geriausiai sekasi. Tardytojas Dunkovas visk labai kantriai urainjo, nuolat man duodamas papiros parkyti, tik raydamas danai pats sau pusgarsiai sakydavo: ,;Nu . . . t-a-a-i-p . . . taip!.." Tas jo taip, taip" man labai tartinas atrod, bet vis tiek melavau akis isprogins iki pat galo. Tik paskutiniojo tardymo metu Dunkovas raydamas pasak: , Petruiti, Petruiti ir mane ir save vargini, teisybs nesakydamas. A sakau teisyb . . . Me-e-eluoji! suuko paoks i vietos Dunkovas. Bet tuojau nurimo ir dav papiros urkyti. Kad ir nesakai teisybs, bet k padarysi. e, rkyk! Kiekvieno prirayto puslapio apaioje turjau pasirayti. Toki puslapi jau buvo prirayta apie penkiolika. Iki sausio 10 d. sdjau saugume penktoj kameroj ir veik kas nakt tardytojui melavau. Maniau, kad visa kas labai gerai pasisek.

15

5-ji KAMERA Visikai jau iauo, kai tardytojas Dunkovas iovaudamas man pasak: Na, k? Uteks, reikia pasilsti. Rytoj dar mes su tamsta pasikalbsime. Pams telefono tribel, kain kam jis paskambino, sakydamas, kad ateit pasiimti mog. Tuo tarpu surinko per nakt priraytus visus mano parodym" lapus ir atnes padjo ant staliuko, prie kurio a sdjau. Dav jis man plunksnakot ir liep rusikai pasirayti kiekvieno lapo apaioje, pridurdamas: Tamsta turi teis perskaityti". A kiekvien lap, pavirutinikai pervelgdamas akimis ne tiek dl noro perskaityti, kiek gal i mandagumo priimti jo pasilyt man teis, pasiraiau. Atjo ir tas asmuo, miegstas, civilikai apsirengs driskius. Pams i tardytojo kain kok ratel ir piktai pavelgs mane, rikteljo: Gana! Stok! Rankas sudk upakalyje. Pirmyn pro duris. enk, enk! N neatsisveikins su tardytoju, kuriam, inoma, visikai nesvarbus buvo mano atsisveikinimas ir mano tuias mandagumas, jau pustamsiu ilgu koridorium labai skubiai, nes tiesiog ant kuln lipo i paskos mano palydovas. Sakiau tau rankas laikyti upakalyje! Ko nelaikai? vl kteljo palydovas. Kairn, laiptais emyn. Deinn, kairn, emyn, emyn! 16

Taip jis man komandavo, kol prived prie urakint dur, kurios ved saugumo rm poem. Atrakins paskutinisias siauras duris, toliau laiptais nuved poemin plat koridori, dusliai elektra apviest, su cementinmis lifuot plyt grindimis ir iilgai jas itiestu storos, raudonos mediagos taku. Kairj pusj eerios geleins durys, deinj dvejos, ant kuri parayta: Kamera Nr. 1, Kamera Nr. 2, Kamera 'Nr. 8 . . . Kairj dar vienos geleins durys iviets, deinj didelis budini priirtoj kambarys. Anksiau ia buvusi saugumo dabokl, dabar i patalpa vadinama vidaus kaljimas". ved priirtoj kambar. Tur bt, jau buvo Kald ryto 8 val. ia man liep nusirengti, kaip pirt", visikai nuogam. Gal valand laiko blusinjo" mano drabuius, iekodami visoki niek. I kieni visk im ir sudjo medins spintos stali. Paskui nuved mane Kamer Nr. 5" ir udar. tai tau ir Kaldos! O svajojau bent dar i metin vent praleisti su savo vaikuiais, kurie per anksti neteko motinos, ir artimaisiais Alytuje. Didiausia nelaim, kad namuose neino, kur esu. Vaikuiams, kurie taip labai lauk v. Kald, eglaits, dabar didiausias nusiminimas: nei mamos, nei tts. Liko tik viena moiut, kuri taip pat gali i proto isikraustyti besirpindama. Mano kameros langas su geleiniais grotais i poemio ieina saugumo rm kiem, kur ant 17

viraus yra udti dar vieni tanks geleini juost grotai, kuriais mons vaikioja. Dar nespjau apsidairyti kameroje, kai igirdau i lango puss skard, malon meloding varp gars. Tai i gulos banyios varpai, kurie, lyg i dangaus, skelb monijai linksm naujien Kristaus gimini, auk visus krikionis garbinti J. Tuojau atsiklaupiau prie lang su geleiniais grotais. Pradjau kalbti Tve ms" . . . K ten darai?! suuko priirtojas pro dur langel. Meldiuos!.. atsakiau. Bene malda tau k nors pads? Man malda visada padeda. Priirtojas, dar kur laik paspoksojs, i lto uleido vilkelio" dangtel ir nukitino sau, daugiau nieko nebesaks. Priirtojas, man atrod, buvs bernas i kaimo. Neinia k jis paman ar jis susigdo, ar i viso dar neinojo, kaip reikia reaguoti, kai kalinys meldiasi. Malda mane suramino. Padjo! Nors vis nakt nemigs, ivargs, bet miego nenorjau, buvau apkvaits, kaip pagiriomis sergs. Apsidairau, patikrinu save, ar nesapnuoju. Bt gerai, kad tai bt buvs tik sapnas, bet aiku, kad ne sapnas. tai tos buv baltos, bet dabar suteptos, imargintos vairiausiais uraais keturios sienos su viruj suvestu skliautu, apvalai jungianiu paias mro sienas. Galinj sienoj keturkampis metrinis tamsus su geleiniais grotais langas, u 18

lango vl matyti betonin siena. Atgal irdamas matai tokioj pat sienoj juodas, geleimi aptrauktas, duris su apskrita skylute (vilkeliu"), kurioj utenka, kad viena akim i koridoriaus puss galt priirtojas matyti, kas vyksta kameroje, kad kalinys nepasikart ar kitos kokios idaigos nepadaryt, kas jam draudiama. Svarbiausia kaliniui yra draudiama gulti bei snausti dienos metu, nes nuo tokio nusikaltimo, priirtoj ir kaljimo administracijos akimis irint, gali kilti visa kontrrevoliucija ir visa soviet valdia sugriti. Kambario ilgis apytikriai keturi metrai, plotis pusantro. Lubose dien nakt iba tamsi, virbais apipinta, elektros lemput. Prie vienos sienos prirakinta siaura gelein lova, ant kurios sdti negalima, nes dienos metu ji pakeliama ir priglaudiama prie sienos. Viena kd (taburet) tai kalinio stalas, bet ant jos galima ir sdti. Emaliuotas dubenlis sriubai, puodukas kavai arba vandeniui ir vienam kampe prie dur nauja emaliuota spiaudalin. Tai ir visas mano kameros inventorius. Penki vamzdi radiatorius prie lango pakankamai kamer ildo: grindys medins, tai nealta. Gerai apsiirjs sitikinau, kad bus visai patogus kambariukas, dargi, galima sakyti, ir savotikai jaukus! ia bt galima visikai patogiai apsigyventi, jei nekankint neinojimas, kas namie darosi ir ko sulauksiu ateityje. Bet, pagalvojus, daug geriau, kad ms ateitis mums 19

neinoma, nes, jei j inotume, tai veikiausiai i proto isikraustytume. Ties pasakius, man jau nebe naujiena panaiuose kambariuose gyventi, nes ir anksiau jau esu su tokiais kambariais susipains. Reikia, pagaliau, imtis kokio nors darbo, kad dar geriau isiblakyiau. Geriausiu usimimu bus skaityti sienin literatr, kuria visos sienos, net nuo apaios perdm iki pat lub, imargintos. ia tuojau man krito akis dviej laikotarpi literatra : viena senoji, antifaistin - pietuku rayta, kita dabartin, antikomunistin daugiausia kokiu nors kietu daiktu ibraiyta, nors yra taip pat ir pietuku parayt veikal. Gaila tik, kad ne visus ratus galiu iskaityti, nes akinius atm. Vir lovos labai graiai ir neseniai ibraiytas kryelis. Vadinasi, ia buvo mogus, kuris meldsi. Ant kitos sienos prie lov, palei grindis, taip pat graiai smulkiomis raidmis ivesta: Kun. Dirvel, prancikonas". I datos paaikjo, kad jis i kamer yra neseniai apleids. Tai jis bus vir lovos ibrais kryel. I senj rat paaikjo, kad ia kalta Unemuns riaui dalyvi: kinink ir student, kuri parayta: Sdime jau treia savait, galo nematyti, kaltinimo neturime". Justitia est fundamentum regnorum! Ir toliau eina itisa eil kompliment buvusiai valdiai. Ant dur ibraiyta: alin komunistai vagys!" Ant sienos prie lango: Lietuvos respublikos idavikus pakarti po Kremliaus vartais!" 20

Kitose vietose: Tegyvuoja raudonoji armija ir ydai!", alin raudonasis teroras!", Jeigu Stalin kars, visa liaudis pritars". Buvo labai daug pornografijos ir kitos ries nusiskundim: Sdjau u vagyst" ir t.t. Ant sienos prie lovos galo labai menikai su glmis ibraiyta venjet, kurioj rayta: J. Iliukas i iauli. Sdiu u antikomunistin veikim. Auka . . J o paties ranka taip pat menikai ibraiytas sieninis kalendorius 1941 metams. Matyti, jis ia yra gan ilgai ibuvs ir tik kelios dienos prie mano atjim yra ivestas. Beskaitant vairiausius uraus, staiga mano akies objektyvas krito ant vieno ypatingo urao kertj, prie dur, kur perskaits net sustingau. Broliai! Tol lankysime iuos namus, kol pas mus nebus vienybs". Parayta cheminiu pietuku gana stambiomis raidmis. Maniau, kad apsirinku. Atidiai siiriu kiekvien raid negaliu apsirikti, per daug jau pastama man jo raysena Petras ra. Vadinasi, itoj kameroj Petras sdjo, kurioj ir a dabar esu udarytas. Piets. Atidar ir mano kambariuk. Turjau ikiti pro duris dubenl, kur pyl i skardinio bidono, tokio pat, kur pienins pien veioja, variniu samiu su mediniu ilgu kotu sriubos litr ir dav duonos abrak, tur bt, 500 gram, nes atrod ketvirtadalis viso kepallio. Pamus pietus, durys vl usitrenk perkno trenksmu, net visas namas sudrebjo mat, jos labai sun21

kios. Sriubos ir duonos tik truput paragavau, bet nevalgiau, nes nenorjau. Po i kaldini" piet, vaikiodamas po kambar nuo lango iki dur ir atgal, vl pradjau mstyti apie savo draugus. Ar jie jau visi suimti, ar ne? Ar jau jie idav vienas kit, ar dar ne? Jei jau pasisak, tai kaip gintis? Mane apm didiausia depresija. vairiausiose mintyse paskends, n nepajutau, kai atsidar durys, ir priirtojas suuko: ruo!" Koridorium einant, taip pat liep rankas laikyti upakalyje. var mane galin, deinj pusj buvus, gan didok kambar su tokiomis pat durimis, kaip kameros, ir utrenk. Prieakyje pamaiau dvi tupyklas su pertvaromis i lent, kairj, prie sienos, du balti kokliniai praustuvai su kranais. Sienos taip pat perdm imargintos vairiausiais uraais ir ieroglifais. Tupykloj pamaiau, kad baltos pertvaros ir sienos iteptos ir imarginos savotika spalva pirtais. Tuojau supratau, jog esame ne namie, kur tokiose vietose yra vartojamas popierius. ia menkiausias popieriukas yra draudiamas. Vir pirmojo praustuvo ant sienos besiprausdamas staiga pamaiau pastam man raysen, cheminiu pietuku parayt: Sveikinu su v. Kaldomis". Dar aukiau io sveikinimo taip pat cheminiu pietuku smulkiai kita raysena parayta: Ai u pasveikinim. Bet, deja, kad v. Kaldos nelinksmos nei ia, nei pavergtoj ms tvynj. Pr. Darius". Dabar jau man visikai aiku 22

pasidar: Petras K. tebesdi itam paiam name kurioj nors kameroj, nes iandie pirmoji Kald diena, ir jis pasveikino su ventmis. Bet kas tas Darius, kuris padkojo u sveikinim? Tik vliau suinojau, kad Darius" buvo slapyvardis Prano Purvio, kuris birelio mn. buvo nuteistas mirti, nes jis buvo pagautas su radijo sistuvu. Jis, tur bt, buvo suaudytas birelio 25 d. u Minsko sykiu su pulk. Rusteika, p. Pranckoniene ir k. Po ruoos vl grino mane kamer. Atne, tur bt, mieins juodos kavos, vietoj sriubos, pripyl puoduk ir cukraus dav 10 gram. Kav igriau su malonumu, nes gerti labai norjau. Apie 9 val. vakaro koridoriuj pasigirdo komanda: Gulk!" Atsiguliau ir imiegojau, kaip umutas, iki rytmeio neinau kelintos valandos, kol pasigirdo priirtojo balsas: Kelk!" Po rytmetins kavos, tokios pat, kaip vakarin, ir po ruoos, kuri esti du kartus per dien, ryt ir vakar, netrukus mane ived budini priirtoj kambar. ia u stalo sdjo jaunas ydas, kuris upild itis eil blank, raydamas mano vard, tvo vard, pavard, gimimo metus, viet ir usimim. Paskui, pasodins mane tam tikroj kdj ir apviets elektros proektoriais, nufotografavo i prieakio ir i ono. Anksiau upildytuose blankuose padar vis penki abiej rank pirt atspaudus kiekvieno atskiroj gra23

foj, po penkis egempliorius, be to, dar vis pirt drauge. Kiekviename t blank dar liep pasirayti. Po piet vl ived mane koridori, kur ydukas kirpjas nukirpo man plaukus. Tuo bdu t dien visi formalumai buvo atlikti. Prieakinj, atuntoj, erdvioj kameroj sdjo keletas ar keliolika kalini, ant kuri priirtojai vis laik kavo, kad netriukmaut ir nemiegot. Gretimoj su manim kameroj, Nr. 6, sdjo, matyt, nelietuvis, kuris nuolat man stukseno sien morzs enklais klausdamas : Sprechen Sie deutsch?", Parlez vous franais?" A jam atsakiau, kas esu. Vliau apie niek daugiau nenekdavom, pasitenkindami tuo, kad pasakydavom vienas kitam Labas rytas" ir vakare Labanakt". Kameroj Nr. 4, atrod, sdjo moteris, tur bt, Maryt K., nes vis laik tyljo. Tik vien kart girdjau priirtojo bals prie iviets dur: Tamsta daryk, kas tamstai reikia, o a darau, kas man reikia". Matyt, ji protestavo, kam priirtojas iri pro vilkel". Mat, ia moter priirtoj nebuvo. Ir prasidjo ilgos, vienodos, nuobodios dienos: kasdien tas pat. Vakar rytmet buvo: kelk, paskui ruo, kava, piets, paskui priirtojas aukia: nemiegok, vakarien, gulk. iandien taip pat, rytoj, poryt ir neinia iki kol taip bus. Daugiausia ia, saugume, vargina tai, kad negali imiegoti. Nespjai atsigulti, kai tuojau varo pas 24

tardytoj, kur beveik vis nakt turi duoti savo parodymus". Su didiausiu isiilgimu kasdien laukiu 7 val. vakaro, nes tada skambina gulos banyioj varpai poteri: neapsakomai malonu pasimelsti. Meldiuos u gyvus ir mirusius, labiausiai u ms karygius, kurie uvo kovose dl Lietuvos. Dievuli brangus, greiiau ivaikyk t plik gauj, kuri visa, kas mogui venta, padoru ir brangu, vrikai naikina! Naujj Met ryt veda mane ruo. Prie mano kameros susirinko trys priirtojai. Vienas j uniformuotas, matyti, vyresnis. Kalbasi tarp savs rusikai, juokauja. Tas vyresnysis truput isigrs. Imu, eidamas ruoon, spiaudalin ivalyti. Tai k, prilapinai? rusikai sako man vyresnysis. Tai k u r . . . , negi lov? atsakau jam lietuvikai. Nado v goleniu! (reikia aul) jis man pasityiodamas rusikai atkerta. Tamsta, priirtojau, kalbant rusikai, reikia sakyti: ne v goleniu", bet v golenie", ramiai paaikinau jam. Visi priirtojai nutilo, ir toliau niekas i priirtoj mans rusikai nebekalbino. Nuo to laiko koridoriuje priirtojai rusikai kalbti jau vengdavo. 25

Kit dien i ryto, dar prie ruo, pirmoj ar antroj kameroj igirdau baisius vaitojimus. Tokie vaitojimai ir net auksmai nuolat girdjosi dien nakt, kelias paras. Gerai siklauss, aikiai painau Petro K. bals. Pradioj niekaip negaljau suprasti, kas jam yra, ko jis taip vaitoja ir aukia. Aiku, kad serga, bet kokia liga, kad jis taip smarkiai vaitoja ir aukia? Nieko nesupratau. trei dien i ryto supratau, kad K. kamer atjo gydytojas ir klausinja, k skauda. Jis skundsi kojomis, strnomis, nugara, pairdiais ir kad j vmimas tamps. I gydytojo ir K. pasikalbjimo supratau, kad jis yra smarkiai sumutas, tik nesupratau, kas j sumu. I priirtoj pusbalsi pasikalbjim koridoriuj, atidiai klausydamas prie dur, supratau, kad jis yra juodai mlynas ir labai sutins, dar ir veidas jo pamlynavs". Nuo tos dienos K. kamer kasdien lank gydytojas iki sausio 10 d. Kas toliau darsi nebeinau, nes buvau perkelats kaljim Nr. 1: taip vadinosi Kauno SDK (sunkij darb kaljimas) Mickeviiaus gatvje. Sddamas kaljime Nr. 1 labai aikiai supratau, kas ir kaip K. sumu. Vien nakt mano kamer sibrov kokie penki priirtojai ir vidaus kaljimo virininkas, eilinio NKVD kareivio uniforma, maiukas, bet labai zajadlas" ruselis. Jis sak man nusirengti nuogai ir, pastats kampe, liep nejudti. Jie visi griebsi krsti: ikrat iuini, visus drabu26

ius, batus, apirjo, kas yra u lango, ir visus kameros kampus. Nieko nerad, keikdami reikalavo, kad a jiems btinai atiduoiau pietuk. Tas ruselis, vadinamasis kaljimo virininkas, jokiu bdu nenorjo tikti mano rodinjimais, kad sieninis kalendorius 1941 metams ne mano darbas. Gerokai mane ikeiks, m plsti tuos paius priirtojus, kad jie nemok stebti, nes toks kalendorius tai ne vienoj valandos darbas, jie turj pamatyti. Bet nieko nepe, i mano kameros imarmjo kitas. Kit dien priirtojas, davs man grindims trinti atr epet ir vandens kibir, liep iplauti ir itrinti visas kameros sienas, kad nelikt jokios ura yms. Pradioj maniau, kad nieko nepadarysiu, tik sienas labai biauriosiu, bet, kai itryniau vis kambar, pasidar toks varutis, baltas, lyg naujai kalkmis ibaltintas. Kai idivo, mano kamera tapo visikai jauki, tik, gaila, jos jaukumu nepasinaudojau. KARCERYJE Sausio 10 d. prie pietus atsidar mano kameros durys; mane ived koridori, kur stovjo stalas, ant stalo spintos stalius su mano daiktais ir j srau. Grino man visus atimtuosius daiktus, iskyrus ipiaustytas sagas, pietuk bei ats. karininko knygut, ir liep pasirayti. Dar apie pusvaland laiko istovjau koridoriuje, pa27

statytas veidu sien. Jie visada taip daro, kad netiktai negautum pamatyti kito kalinio, arba, kad kitas, pamats, nepaint. Stovjau, kol sutvark, matyti, mano asmens byl (kiekvienas kalinys pas juos turi dvi bylas; asmens ir kvotos). Paskui, ived kiem, pasodino mane alij Girel" geleimis aptraukt, aliai nudayt sen autobus Kauno kaljimo kaliniams veioti. Tiesiai i saugumo kiemo vaiavo Duonelaiio, Mickeviiaus gatvmis ir ve kaljimo Nr. 1 kiem. I ia nuved mane kaljimo kontor ir udar kambaryje prie budinij valdinink kambar. Tame kambaryje stovjo tik vienas tuias stalas, daugiau nieko. ia istovjau vienui vienas kokias tris valandas, niekieno netrukdomas ir turdamas laiko pamstyti, kas bus toliau. Matyti, msiau sau, mano tardymas jau bus baigtas, labai gerai pavyko teisintis. Gal kaljime bsiu udarytas bendroj kameroj su mano gerais pastamaisiais, nebus taip nuobodu, be to, tursiu jiems ko papasakoti i laisvs . . . " Po kiek laiko jo kambar du uniformuoti priirtojai ir pradjo nuodugni krat. Po kratos vyresniajam t priirtoj turjau atsakinti klausimus (vardas, tvo vardas ir t.t.): jis upild tam tikr anket. Beatsakindamas pamaiau atskleistoj mano asmens byloj lydrat, pagal kur a buvau atgabentas i saugumo kaljim Nr. 1, tokio turinio: Kaljimo virininkui. Kalin Jon, Jokbo s., Petruit udaryti kameroj 28

Nr. 72 ir laikyti grietam reime iki atskiro mano paliepimo. Kvot sk. vir. Razauskas". Dabar supratau, kad mano bvis nepagerjo, tik dar neinojau, kokia ta kamera Nr. 72. Vl i mans atm visus daiktus, kurie draudiama kaljimo kamerose laikyti, net ir palt buvo atm, bet paskui, kain k tylomis pasikalbj tarp savs, palt liep apsivilkti ir skrybl usidti. Po to, rankas sudjus upakalyje, nuvar mane prie kaljimo didiojo korpuso plai geleini dur, kurias atrakino prie j pastatytas ginkluotas sargybinis lietuvis. Keliais laiptais pasikl aukt, prijome prie kit geleini dur, ant kuri parayta III ir IV skyri". Jas atidar geleinj bdelj su apskritu stikliniu languiu paslptas sargybinis. Paskui jome deinn ilgu tamsoku koridorium iki pat galo, kur kairj radome toki pat bdel ir duris su urau III IV sk." ir kamer numeriais. Durims atsidarius, nusileidome tamsok poemin labai nejauk koridori, kurio kairj pusj mrinj sienoj matyti eios i eils siauros su dviem uraktais geleins durels Nr. 60, 70, 71, 7 2 . . . 74". Tai ia visi tie ei Kauno kaljimo karceriai, kuriuose, syk pabuvs, nubaustas kalinys (paprastai baudia u nusikaltimus, paiam kaljime padarytus, nuo vienos iki septyni par kaljimo virininkas) daugiau juos grti nebenordavo. Mane prived prie karcerio Nr. 72. ia, prie karceri, buds priirtojas vl apkrat kienes, 29

rankoves, skrybl ir tarpukoj, paskui atidar duris Nr. 72, grdo mane veik patams, utrenk ir urakino, smarkiai vangteljs dviem raktais. I karto negaljau irti, kur a patekau, nes labai silpnai viet vielomis apipinta, storu nepermatomu ir apdulkjusiu stiklu apdengta elektros vir dur lemput. Tik pajutau, kad ia labai alta ir biauriai dvokia puvsiais, pelsiais i r . . . nevalytos iviets kvapu. Mano svajon greiiau ieiti i vienuts ir patekti bendr kamer nujo niekais. Pagautas paties pirmutinio spdio, savo karceryje staiga igirdau baisiai aukiant, tiesiog visa gerkle staugiant mogaus bals i galinio Nr. 74 karcerio. Nuo to auksmo man net plaukai, kuri beveik neturjau, pasiiau : Ko - mu - u - u - n - i - i - i s - tai, Ko - m - u n - istai, gelbkit! Mane tie mogudiai, priirtojai, mua! irkit, mane vis sukruvino, sudrask ! . . . Komunistai! Js geri mons! Priirtojai mogudiai!" Taip tas mogus nenustodamas auk koki por valand, girdamas komunistus ir vairiai keikdamas priirtojus, kol visikai pavargo ir ukimo. O priirtojai i koridoriaus taip pat nuolat kavo ant jo: Dociau, nusiramink! Bus tau blogai!" Jis jiems nenusileido. Js, durniai, k js man daugiau begalit padaryti, jei a karceryje sdiu? Js gelbkit tik patys savo kail, kad jums nebt bloga!" Tokiu bdu paaikjo, kad ten kankinasi kain koks
30

Docius, o po poros dien supratau, kad jis yra truput pamis. inoma, ia kiekvienas ilgiau sddamas gali prarasti savo normal prot. Mat, kai jis priirtoj neklauso, tai tie pavartoja jg, o tada taip smarkiai praddavo aukti, kad visas kaljimas jo bals girddavo, ir kaljimo administracija nebegaljo rasti priemoni jam suvaldyti, nes jis jau karceryje sdjo ir pasak sdsis, kol numirsis. A niekaip negaljau suprasti, kas ia darosi. Pamaniau, kad i tikrj ia veikia tas grietasis reimas", apie kur Razauskas para lydratyje. Niekaip negaljau sivaizduoti, kad ia gyvas mogus galt bent kelias dienas igyventi. Bet nieko nepadarysi reikia gi, pagaliau, susipainti ariau su savo naujuoju kambariu. Geriau siirjs, nieko ypatingo neradau: kambarys panaus bulvms pilti rs su pusiau apvaliu virum, kuris tikt ir numirliams laidoti, nes asloje bt galima sustatyti keturis karstus, o dedant vienas ant kito apie dvideimt. Tas rsys keturi metr ilgio, dviej ploio ir dviej su puse aukio. Sienos, buv kadaise baltos, dabar visikai palos. Yra ir langas, nes gal metras visos patalpos ikyla virum ems paviriaus. I palangs, kuri nuo lango leidiasi emyn ir ant kurios nieko negalima padti, nes tuojau nuslenka ant ems, galima sprsti, kad ios patalpos sien storumas pilni du metrai; ant t sien visas senas trij aukt kaljimas 31

stovi. Ant lango udti treji grotai: vieni storos geleies reti, kiti plonos geleies virbal tanks, kad tik pirtas galt pralsti, ir treti maytmis skylutmis ibadyta skarda, todl viesos spindulys i lauko dvilktelti karcerio vid nestengia. Radiatoriaus ir krosnies nra; tik keturkampje ilgoje palei duris sien mrytoje skardoje yra pirto storumo skyluts, i kuri skverbiasi ne ilima, bet altis. Supuvusios ir sulopytos, tiesiog ant ems padtos, medins grindys, o pasieniuose daug urv, i kuri po vis kamer labai drsiai bgioja pels jos ibga koridori ir kitus karcerius aplanko, nes dur apaioje yra geras plyys. Pavirutinikai susipains su bendra mano naujo kambario ivaizda, kuris man taip labai buvo panaus rs numirliams laidoti ir, kaip man atrod, kad i tikrj esu gyvas palaidotas, pradjau atidiai irinti sienas. Tur bt, kiekvienas vienutn varytas kalinys taip elgiasi. domiausia suinoti, kas prie mane ia sdjo ir kaip jis jautsi, nes tai daug paveiks ir mano nuotaik. Pirmiausia krito akis auktai palubje stambiomis raidmis ibraiytas toks uraas: Nenusimink, brolau, ir ia pateks. Praeis tos dienos!" is patarimas anksiau sdjusio ia stiprios dvasios vyro tuojau iblak mano pirmykt nusiminim. Net pikta paiam ant savs pasidar, kad tokiu jautriu tapau, matyti, senatv jau savo darb dirba. ia tai buvo tikras vyras pasiry32

lis visk nugalti. Dar kelis kartus t pat ura perskaiiau, nes jis man labai patiko. Taip paprastai ir taip aikiai pasakyta . . . Praeis tos dienos!" Ant kitos sienos, netoli dur, smulkiai kain kuo atriu parayta: Kentk, snau, ir Dievas kentjo!" ia, pasirodo, ir kitas stiprus vyras sdjo, kuris nieko nebijo, kurio knas tik tilpo itame rsyje, bet jo dvasios ia neudarysite! Dar daug vairi ura radau, btent: Tauta niekad nemirta", I kaljimo niraus plaukia mintys pas tave! ...", U badavim sdjau tris paras", U irjim pro lang nubaud dviem paromis karcerio" ir t. t. Bet kas mane nustebino kad ia, Nr. 72 karceryje, neradau n vieno pikto sakinio, jokios pornografijos, kaip kad maiau saugumo vienutje Nr. 5. A irgi vienoje sienoje ibraiiau Ave Maria!" Kaip vliau suinojau, asmuo, kuris tame karceryje po mans sdjo, kaltinamas toje paioje byloje, tuojau suprato, kieno parayta. Po to miau iekoti kvap uimanio dvokimo prieasties. Pasirod, kampe bestovs lengviesiems reikalams kiauras cementu ilipdytas skardinis kibiras tai jis taip pasiutusiai ir dvok. Be to, ir visas karcerio kampas nuo jo buvo lapias. Paalinti dvokimo prieast buvo nemanoma. Liko viena ieitis pripratinti savo uosl ir plauius prie to dvokimo. 33

T dien piet ir vakariens negavau. Vakare igirdau bendr komand koridoriuje: Gulk!" Viet gulti pasirinkau prie vienos sienos vidurio, kur variau. Bet kaip dabar atsigulti, kad taip alta ? Nei pasikloti, nei usikloti nra kuo. Laim, kad i nam buvau apsivilks iltais baltiniais ir. turjau palt. iaip taip susiraiiau palt susivyniojs. Pirtini nusimauti ir bat nusiauti negaljau, nes umigs galjau rankas ir kojas nualti. Blogiausia su galva: ranka, padta po galva, greit nutirpsta, be rankos sprandas paskausta. Be to, plaukai trumpai nukirpti la makauls oda, ir pels kraptosi apie j. Usimoviau skrybl ir brylius atlenkiau iki aus. Greit umigau, nes jauiausi labai pavargs, bet miegojau gal 20 30 minui, nes taip smarkiai sustingo deinioji ranka, onas ir nugara, kad nenoromis turjau paokti i savo guolio ir, bgiodamas iilgai savo kambario, ijudinti sustingusias savo kno dalis. Paskui vl atsiguliau ant kito ono ir, pamiegojs keliolik minui, okau pabgioti. Taip turjau daryti itis nakt, kol sulaukiau komandos Kelk!" Priirtojas, matydamas pro dur vilkel" mane vaikiojant kameroje, nieko nesakydavo, nors ir draudiama vaikioti poilsio metu. I galins kameros Nr. 74 vis laik girdjosi labai pailsusio ir ukimusio, bet visa jga dainuojanio mogaus lietuvik dain monotoniki garsai. Kur bga eup ...", Kur banguoja Nemunlis ...", Lietu34

va brangi" ir t.t. Dainuoja tas pats Docius, kuris dienos metu auk komunistus, kad jie j gelbt. Jis dainavo iki pat rytmetins komandos Kelk!" Po to, matyti, jis buvo tiek pavargs, kad umigo ar iaip sau nutilo ir tyljo itis par. A net pamaniau, kad jis mir ar ivestas, bet trei dien jis vl atsigavo ir pradjo triukmauti. Priirtojai jo dainas n kiek nereagavo, net buvo visikai patenkinti, kai jis dainavo, bet ne triukmavo. Bdamas karceryje, kas nakt turdavau eis kartus atsikelti, pabgioti ir vl atsigulti. Tai buvo mano savotikas laikrodis, nes, et kart atsiguls, gerai inodavau, kad dabar miegosiu iki komandos koridoriuje Kelk!" Karceri viruje buvo treiojo sk. vienuts: Nr. 75 iviet ir 7682 kameros. Nr. 80 kameroje, virum-mano galvos, sdjo mogus, kuris tuojau, atsikls, i ryto praddavo ltais retais ingsniais vaikioti, paskui jo ingsniai kaskart vis tankdavo ir greitdavo, kol, matyt, pavargs visikai sustodavo. Matyti, ten buvo udarytas labai nervingas mogus. Mano kaimynai: kairj 71 ir deinj 73 kameroj sdjo nubausti po kelias paras u badavim. Jie ir dabar badavo. Vienas j skundsi, kad jis perdaug ilgai sds, neteisingai teismo nubaustas u vagyst, reikalavo komisaro, kad jis greiiau perirt jo byl ir amnestuot, kaip kiti panas nusikaltliai kad buvo amnestuoti. 71 karcerio mano kaimynas taip pat 35

reikalavo j amnestuoti, tik nesupratau, u kok nusikaltim. Mane labai nustebino, kai igirdau priirtoj klausinjant karceriuose sdinij: Ar imsi duon?" Mano kaimynai deinj ir kairj atsisak imti. A neatsisakiau ir gavau dviej imt gram duonos riekel ir alto vandens puoduk. Ar ia visai dienai?" paklausiau priirtoj. Priirtojas atsak: Taip". Duon suvyniojau nosin ir padjau prie sienos, kad pels nest, nes ia jos didels akiplos kas joms patinka, bematant nusavina ir tempia urvus. Pagaliau, mane ived ruo. I koridoriaus laiptais reikjo pasikelti pirmj aukt, kuriame telpa treiojo skyriaus vienuts. Maas, keturkampis, nepaprastai auktas, cementu itinkuotas ir nedaytomis sienomis, be jokio lango, tamsus (dulksnia elektra apviestas) kambariukas. Viena tupykla ir vienas vandens kranas nusiprausti daugiau nieko. Reikal atliks ir be muilo nusiprauss, nusiluosiau apatine markini dalimi. Bandiau iplauti savo kibir, kur kas ryt reikia neti ipilti, bet cementinis tinkas viduje taip buvo prirgs, kad jo biaurios smarvs jokiu bdu negaljau paalinti. Sugrs i ruoos, vis dien vaikiojau iilgai kambario, stengdamasis usimirti arba sitikinti, kad sapnuoju nemalon sapn, kad viskas yra iliuzija. Bet tai man nepavyko. Vis laik skverbsi visikai nepraoma mintis: K gi jie 36

toliau mano daryti, kam mane ia grdo, ar ilgai laikys ? .." Atsirms sien pasilsio, perskaitau kelint kart skaitytus uraus ir vl vaikioju. Staiga prisiminiau, kad iandien sausio 11 d., etadienis, vadinasi, rytoj bus sekmadienis, sausio 12 d. rinkimai Aukiausij TSRS Taryb. Tokiu bdu jie iandien ir ryt bus visi uimti. Apie mus, ia, kaljime, esanius, niekas nieko negalvoja. Visi NKVD valdininkai isisklaid po vis Lietuv iekoti nauj auk. Pels, visikai sidrsinusios, pradjo eimininkauti kameroje, kaip joms patinka. Gerai siirjs, pastebjau, kad jos yra dviej skirting ri: vienos j pilkos ilgasnuks, su ilgomis uodegomis, kitos rudos trumpauodegs, bet labai piktos ir piauna pilksias. Pilkj man pagailo, nes jos daug velnesns ir kuklesns. Rudsias pradjau vaikyti, o pilksias duonos trupiniais vaiinti. Jos greit suprato, kad a jas utariu, ir pradjo mans nebebijoti. Rudi puolamos jos artinosi prie mans. Grau irti, kai jos valgo: atsisda ant paskutini kojyi ir ant uodegos, pamusios prieakinmis duonos trupin, prinea prie snukuio ir, vikriai vartaliodamos, j kramto. Sausio 11, 12 ir 13 d. niekas man netrukd vaikioti, mstyti ir aisti su pelmis, kuri gabesnes jau buvau sumans pradti mokyti. Priirtojai taip pat labai retai bevilgiojo mano kameros vilkel". Matyti, jie i pirmos dienos sitikino, kad a labai ramus gyventojas. Tik Do37

cius 74 kameroj vl pradjo triukmauti ir dainuoti. Rodos, savo kambaryje iek tiek apsipratau ir pakeniamai susitvarkiau: vienam pasienyje, ties viduriu, mano miegamasis, viduryje darbo kambarys, vienam kampe prie lango valgomasis ir kitam kampe iviet, kuri emoj kambario temperatroj buvo labai danai naudojama. Kadangi nei lovos, nei stalo, nei kds nra viskas gryna em, visas kambario inventorius tik vienas kibiras, tai visikai laisva ir patogu. Tik viena nelaim: atjus nakiai, net iurpas kreia labai norisi miego, o itisai per nakt miegoti jokiu bdu negali priprasti dl alio ir guolio kietumo. TARDYMAS SU FUNKE" Sausio 13 d. vakar nespjau atsiguls dar aki sumerkti, kai prie savj dur igirdau rakt vangjim. Por kart brakteljo uraktas, ir durys atsidar. Priirtojas, paklauss mano pavards, vardo ir tvo vardo, perdav mane palydovui i saugumo, kuris pustamsiais jau man inomais koridoriais, paskui per kaljimo kiem nuved mane kontor, o i ten, pasiras, kad kalin prim, ived ir pasodino . Girel". Nuves saugum, nuved mane tardytojo kambar Nr. 44 treiame aukte (nustebau, kad ne Nr. 46, kuriame anksiau buvau tardomas) pas t pat Dunkov. 38

Nutariau atrodyti nenusimins ir galvos linkteljimu pasisveikinau su juo. Jis, sddamas u stalo, ra ir, nepavelgdamas mane, mosteljo ranka, rodydamas man kd kampe, netoli dur, ties uoline spinta. Po keleto minui tylos paklaus, nepakeldamas aki nuo savo rainio: Na, kaip jauiats, kaip isimiegojote? Labai alta kameroje. Negaliu umigti, pasiskundiau jam. Vl ilga tyla. Rainja, visokius popiergalius varto labai uimtas darbu. A manau, kad tamsta negali umigti ne dl alio, toliau kalba, neatitraukdamas aki nuo savo darbo, bet negali umigti, kad tamst sin griauia, jog nesakai man teisybs apie savo ir kit kontrrevoliucin darb. A, rodos, visk pasakiau . . . Ne, tamsta visk akiplikai melavai . . . kabinet jo Razauskas. A atsistojau. Razauskui pasirodius, visada reikdavo atsistoti. irkit, k jis ia man primelavo, rodydamas popieri krv, sako Dunkovas Razauskui. Paskui perskait jam kelet itrauk i mano parodym, i kur a pinigus gavs, kur juos padjs... Tai k, ar tamsta manai, kad ia mus kvailius radai?! suuko Razauskas. Ar tamsta manai, kad a neinau apie tamstos kontrrevoliucin veikim? Man viskas yra inoma . . . Praau duoti man konkreius klausimus . . . 39

 Nutilk! Nejudink rank, juk kariuomenj mok, kaip reikia stovti! Tuo tarpu kain kas pabarkino duris. Dunkovas, uuot saks praau", garsiai pasak: Da!" kambar jo civilis, gerai apsirengs, vidutinio gio nirios ivaizdos tipas: plaukai juodi, kaip smala, labai tamsus pailgas veidas, kumpa nosis nepanaus nei yd, nei kaukaziet, gal daugiau buvo panaus graik. Tuojau po jo, nepasibelds duris, jo ir kitas tipas: stambaus gio, petingas, ipurts raudonas veidas, kaip gero girtuoklio, kumpa smaili nosis, siauros, kaip meitelio, akys ir lykti pagieos pilna ypsena. Ar jis karys ar civilis, sunku pasakyti, nes apsiavs ilgais batais, naujas rudas ilgas odinis apvalkalas ir ant galvos pilko smulkaus karakulio ema kepur, kurios nenusim ir kambar js. Abu tie tipai labai panas budelius arba mogudius. Juos pamats, pajutau, kad per mano nugar lyg kelios skruzds viena po kitos prabgo. Instinktyviai pajutau, kad ia kas nors negerumu kvepia. Paskutinis, kuris jo, atsistojo prie mane palei duris, pirmutinis prie stalo, o Razauskas su Dunkovu sdjo u stalo. Tai k, ar tamsta taip ir nesakysi teisybs apie savo kontrrevoliucin veikim; ko vainjai Kaun ir Vilni ? vl paklaus Razauskas. A sakiau teisyb . . . 40

 Me-e-e-luoji, mat-mat!" suuko, i kds paoks ir kumt rodydamas man, Razauskas. O tipas su pilka karakulio kepure, irdamas mane, tik piktai ypsojosi. Po to Razauskas kain k para ant mao popieriuko ir, padavs j Dunkovui, ijo i kabineto. Dunkovas, perskaits popieriuk, atsikl ir, pavaikiojs po kambar, kreipsi mane: Na, Petraiti, kalbk! Kad a neinau, k kalbti... Ir a neinau, k kalbti, bet kalbti reikia. Js ia pasilikit su juo, o a truput ieisiu, pasak Dunkovas paskutiniesiems dviem tipams ir ijo. Mes tave, kals vaike, imokysime, kaip reikia kalbti! pasak man biauriai ypsodamasis tipas su karakulio kepure. Nusivilk palt. Ssk ia ant kds, suglausk kojas, padk rankas ant keli! Klusniai nusivilkau ir atsisdau ant kds, kaip jis man liep. N nepastebjau, i kur jis itrauk geleinius apirankius ir surakino mano rankas prieakyje. Atnek paik", (kad bt patogiau, tip su karakuline kepure vadinsiu pirmuoju tipu", o juodj, graik pana, vadinsiu antruoju tipu") pirmasis sak antrajam. Pastarasis ijo koridori ir atne nauj funk" (gumin lazdel, kokias policininkai neiojasi). Bet neinau, ar taip tik man atrod, kad 41

ta funk" buvo daug storesn ir ilgesn, negu paprastos policinink funks". Pirmasis tipas, pams funk" i antrojo, pakio man j po nosim, net nosies gal paliet. e, pauostyk, kals vaike, mat-mat!" Tai i js pai policinink atimta. O ji skaudiai mua! e! Mat-mat", paragauk! Ir veit man per peius. Rodos, nuvirtau su visa kde. Baisiai biaurus jausmas: akyse pasirod ali, raudoni, mlyni... spinduliai per kojas, rankas ir visus kaulus kain kaip nudieg ir atrod, kad i galvos smegenys ir i pilvo viduriai ikrito. Po to neinau, kiek kart jau guliniam veit per nugar ir per strn minktimus, o antrsis tipas tik kojomis spard ir keik vairiausiais nacionaliniais" rusikais keiksmais. Kas smgis vis naujas keiksmas: mat-mat", sukin syn", brodiaga" ir visa daugyb kitoki odi, kurie ia bt nepadoru pakartoti. Tik pirmutinis ir gal antras, dar treias smgis buvo labai nemalons, paskui bt galj dauyti iki mirties nieko nebereik. Neinau, ar a surikau kiek muimo metu ar ne, tik inau, kad tada nieko negalvojau ir visikai nebuvo man svarbu, k jie man darys. Pagaliau liovsi mu, tik vis dar tebekeik, kaip du unes, nordami vienas kit perloti. Paskui antrasis tipas pam u apyranki ir pakl mane ant kds. 42

 Na, k? Ar supratai dabar, kaip js policininkai elgsi su darbo monmis? paklaus pirmasis tipas. Ar visk pasakysi tardytojui? Jei nepasakysi tardytojui teisybs, ne tai dar susilauksi. Po to pirmasis tipas num nuo rank man apyrankius ir ijo. Su manim liko antrasis, kuris sdjo u stalo Dunkovo kdje ir vartaliojo mano bylos tardymo lapus. A tyliai sdjau, nieko nemstydamas, nes buvau apatijos apimtas. Visas knas buvo nutirps, tik labai norjau vemti ir gerti. Po gero pusvalandio atjo ir Dunkovas. Tai k, Petruiti, ar sakysi teisyb? A pasakiau. Galit m u t i . . . Nespjau baigti sakinio, kai prioko prie mans Dunkovas, grasindamas kumtimi panosje, spyrs por syki man blauzdas, suuko: Kas tave mua?! Sakyk, mat-mat", kas tave mua?! I to supratau, kad apie muim kalbti negalima. Nutilau. Dunkovas, nervingai vaikiodamas po kambar, usideg papiros ir pasil: e, rkyk! Ai, a ne rkyti, bet gerti labai noriu. Atnekit Gaivos butel, paliep Dunkovas antrajam tipui. Matydamas, jog Dunkovas kiek aprimo, idrsau pasisksti, kad noriu ieiti ivietn. 43

 Na, kas, it dalyk galime padaryti. Eikime su manim. ia pat, prie Dunkovo kabinet, kitoje koridoriaus pusje, buvo gerai rengta ir iviet. Kol susitvarkiau, Dunkovas lauk mans koridoriuje. Sugrus kabinet, Dunkovas buvo jau visikai ramus, net, galima sakyti, gerai nusiteiks. Dav man Gaivos, kuri mane atgaivino, ir papiros surkyti. Dabar jau sdjome visikai ramiai, lyg nieko ypatingo nebt buv. Dunkovas sdjo savo kdje. Antrasis tipas, sddamas kitoj stalo pusj, Dunkovo prieakyje, vartaliojo kain kokius popierius. A sdjau savo kdje. Na, k, Petruiti, ar pasakysi man k nors apie savo kontrrevoliucin veikim? Juk tamsta esi kontrrevoliucins organizacijos vadas Lietuvoje . . . irdamas mane, paklaus Dunkovas. Praau, pilieti tardytojau (kalinys neturjo teiss kreiptis k nors drauge", bet turjo sakyti pilieti" gradanin"), duoti man konkretesnius klausimus, kas jums yra inoma i mano veiklos. Jei a esu kuo nusikalts, nepaneigsiu savo nusikaltimo. Aa, tamsta nori konkretesni klausim? Duodamas tamstai klausimas yra visikai konkretus ir aikus. Taiau tamstai, kaip senyvo amiaus mogui, galiu tik kai k priminti, kad nepamirtum. Na, e, rkyk! pastm man papiros dut, kuri vien, prijs prie stalo, itraukiau, o jis nauja padegamja keturkampe m44

lynos spalvos mainl udeg man papiros. Taigi, gal tamsta prisiminsi pavard tos ponios, kuri atvaiavo i Kauno pas jus Alyt ir, neradus tamstos namie, paliko pinig kelionei Kaun. O gal dar tamsta prisiminsi pavardes t asmen, su kuriais Kaune buvote slaptai susirink vienam name, ir ten tamsta pamei 1000 lit kelionei Vilni ir t pai dien ivaiavai su visikai konkreiais udaviniais. Vilniuj bdamas, tamsta, rodos, umirai savo pas. Pairk, juk ia tamstos pasas. Ar dabar atmeni, kur j palikai? Kodl gi a visk inau, o tamsta nieko nebeatsimeni? Ir dar tamsta nori vaidinti nekaliausi mog... Dunkovas man primin dar daug vairi smulkmen, kurias net ir a pats buvau pamirs. Jauiau tik, kad mane tai kartas, tai altas prakaitas pila. Tuo momentu k nors jam atsakyti visikai nebegaljau, nes jauiau, kad gomur lyg mlungis traukia, burna idivo, lieuvis sustingo, o galvoje visas chaosas pasidar. gal pradjau visikai nebesuprasti, k jis kalba kaip sapne, kai ima kaitaliotis vaizdai, ir, pagaliau, jie pasidaro visikai nebeaiks. Ar ilgai taip sdjau, neinau. Atsipeikjau tik tada, kai pajutau, kad Dunkovas stukteljo man per pet: Na, Petruiti, kalbk!

45

PRAAU VISUS MANO ANKSIAU DUOTUS PARODYMUS SUPLYTI..." ia, kiek atsipeikjs ir visas savo pajgas temps, drsiai irdamas jam akis, atsakiau: Praau visus mano anksiau duotus parodymus suplyti, nes iki iol a melavau. Dabar teisyb pasakysiu. Pasakiau jam taip atriai ir tikinaniai, kad jis neabejot, jog teisyb sakau, jei kur, prireikus ar progai pasitaikius, ir nukrypiau nuo tikrosios teisybs. Toliau gintis, visk perdm neigti ir meluoti bt nesmon, nes jam labai daug kas yra inoma, kit mano draug pasisakyta. Dabar svarbiausias mano udavinys buvo gerai suprasti tai, ko jis dar neino i ms veikimo, kad kit neiduoiau. O visko suinoti jis jokiu bdu negaljo, nes ir mano bendrininkai ne visk inojo. Mes plyti nieko neplom. Kas parayta ir tamstos pasirayta viskas eina prie bendros bylos, atsak man Dunkovas ir paskutiniajame mano ankstyvesni parodym lape para: Savo parodymuose nuo 1940 m. gruodio 25 d. iki 1941 m. sausio 10 dienos a melavau. Dabar teisyb sakysiu apie savo ir kit kontrrevoliucin veikim. Labai man nemalonu ir net skaudu buvo pasirayti dl dto odio kit". Apie save dabar
46

galiu pasirayti k tik noriu, nes mano likimas, aiku, jau isprstas, bet kaip ivengti t kit", kad j nepainioiau. Dabar pradsime darb i pradios. Sakyk tamsta man pavardes savo artimiausi draug, kuriuos turi Kaime ir Vilniuje, su kuriais nuolat susitinki. Tie tamstos draugai, kuriuos anksiau pasakei, man nedoms. ia jis mane i karto pastat toki kebli padt, kad tiesiog nebeinojau, k jam sakyti. I sykio supratau, jog jis nori, kad a jam pasakyiau t asmen pavardes, kurios jau jam yra gerai inomos ms byloje, ir sykiu su jomis igauti dar neinomus asmenis. Tamsta tardytojau (ia vartosiu vietoj pilieti" bei gradanin" od tamst"), a turiu tiek daug draug ir pastam, kad i j pavardi bt galima parayti gan stamb odyn, atsakiau jam, gal tai bt sunkokas darbas. Ne. Sakyk man pavardes savo artimiausi draug, pabr Dunkovas, su kuriais draugauji, nuolat susitinki ir atvirai pasikalbi. Nieko nepadarysi reikia kas nors pasakyti, kad bt truput panau ir teisyb. Pasakiau kelias ms byloje jau suimt asmen pavardes. Jis ura ir paklaus, kur jie gyvena. Kad jie jau yra suimti, vaidinau nieko neins. Bet jis usispyrs reikalauja sakyti daugiau ir daugiau pavardi. Pasakiau dar kelet visikai 47

nekalt pavardi, kurios nieko bendro neturi su ms byla ir kuriems, mano supratimu, negaljo grsti jokis pavojus. Ura ir tas. Bet kai perskait man, kokia forma jis visa tai ura, mane net iurpas nukrat, btent: Mano artimiausieji draugai kontrrevoliuciniam darbe prie Soviet valdi Lietuvoje yra ie:..." (j pavards ir vardai). Tamsta tardytojau, tie paskutinieji mano draugai, kuriuos ia urate, nieko neino apie mano kontrrevoliucini veikim, a jiems n puss odio niekad apie tai neusiminiau ir niekad nebiau usimins. Jie yra tik mano draugai, geri mons. Su jais a susitinku, kai kada isigeriu. Jie nra bendrininkai kokiam nors konspiratyviam darbe, tikkit manim, tamsta tardytojau, beveik su aaromis akyse aikinau Dunkovui. Jokiu bdu negaljau jo tikinti, jog mogus gali bti ir geras draugas, bet ne bendrininkas, ne vienmintis su manim, kad reikia kuriuo nors bdu ivaryti soviet valdi i Lietuvos. Jo supratimu, jeigu jis yra draugas, su kuriuo danai susitinki, tai jis turi bti toks pat kontrrevoliucionierius ir slaptojo darbo bendrininkas. Taip nieko ir nepadariau, neimeldiau, kad ibraukt j pavardes i mano parodymo. Tai man nebepasakok daugiau toki pavardi. Sakyk man tik t asmen pavardes, kurie priklauso js kontrrevoliucinei organizacijai, kuriai tamsta vadovauji. Na, duok daugiau, 48

mat-mat", js kontrrevoliucins organizacijos nari! suuko i kds paoks Dunkovas ir kumtimi trenks stal taip, kad net raalin paoko. Tamsta tardytojau, pas mus nra kontrrevoliucins organizacijos, ms tik yra keletas atskir asmen . . . bandiau teisintis. K tu ia man dabar vl meluoji! tai kokia krva mediagos apie js kontrrevoliucins organizacijos veikim!.. suuko sikariavs Dunkovas ir, itrauks i tos krvos vien mainle rayt popieri, man perskait: Lietuvoje veikia stambi kontrrevoliucin organizacija, vadovaujama buvusio pulkininko Jono Petruiio, kun. Prano P., studento K., urnalisto Petro K. ir kit. Jos udavinys s u . . . , Lietuvos tautinio kariuomens korpuso ir auli karins organizacijos pagalba nuversti soviet komunist valdi Lietuvoje ir ivaryti raudonj armij . . . artimiausias ios organizacijos udavinys sutrukdyti ir pakenkti spali revoliucijos ikilmms Vilniuje, Kaune ir kitose stambesnse gulose..." Gal ir dabar dar manai, kad mums neinoma, ko vainjai Vilni pas P. ir . ? Gal manai, kad mums neinoma, kas kaltas, kad vienas lietuvi pulkas atsisak dalyvauti spali revoliucijos minjimo ikilmse Vilniuje, kad Kaune ir kitose vietose buvo vairi trukdym? Kad a su P. tikrai nesimaiau... bandiau pasiteisinti.
49

 Me-e-luoji, kals vaike! vl suuko Dunkovas, kumtimi trenkdamas stal, bet tuojau nurims pam nauj papiros ir man pastm dut: e, rkyk, nors ir meluoji! Antrasis juodas tipas, kitoj pusj stalo sddamas, vartaliojo bylas ir kain k rainjo, visai nesikidamas ms kalbas. Dunkovas, visikai jau nurims, vl kreipsi mane: Na, sakyk i pradios, kaip sukrte savo kontrrevoliucin organizacij? Pradjau kalbti nuo to, kas man atrod, jam gerai yra inoma, btent, kad buvo atvaiavusi pas mane Alyt panel M., bet, neradusi mans namie, skambino Pivainus, kaip ji turjo sutikti mane Kauno autobus stotyje, su kuo turjome susitikti ir t.t. Pasakojau jam labai smulkiai su visomis menkiausiomis detalmis, stengdamasis rodyti jam visikai isam atvirum, o labiausiai nordamas daugiau sutrukdyti laiko, kad galiau apgalvoti, k reiks sakyti svarbesniais klausimais. Juk mano svarbiausias dabar udavinys neubgti, nepasakyti to, ko jis dar neino. Kas jam yra gerai inoma, k jau kiti pasak ir tebnie inoma: nebra jokios prasms slpti. Galiu tik pakartoti, nes ar a dabar pats vienas paneigsiu, ar patvirtinsiu esms n kiek nepakeisiu. A smulkiai pasakojau visk, o jis taip pat visk su visomis, kad ir nereikalingomis, smulkmenomis urainjo. Pagaliau prijome prie to, kad reikjo pradti kalbti, kaip ir kur vyko 50

ms kontrrevoliucionieri organizacijos" slaptasis posdis, k ten kalbjome ir k nutarme. Dabar jau pasakojau labai atsargiai, daug ko nebeatmindamas, t. y. tyia praleisdamas, svarbiausia, nebeatmindamas, kuris i ms k pasak. Jis taip pat visk kantriai urainjo, bet vl nuolat pats sau kartodamas t man jau inom i pirmutinio tardymo tartin od t-a-i-p". Tas jo nelemtas t-a-i-p" mane labai erzino. Bet kai pradjau pasakoti, kad, po ms nutarimo nuvaiavs Vilni prie Spali revoliucijos minjimo ikilmes, a ten nesimaiau su tais asmenimis, su kuriais turjau pasimatyti, ir kad ten nieko nepadariau ir kad man duoto udavinio nevykdiau, jis nieko nebeurainjo, tik klaussi nuolat ironikai man pritardamas t-a-i-p, taip". Man bekalbant, jo kabinet ir Razauskas. Dunkovas ir a atsistojome. Na, kaip sekasi? paklaus Razauskas Dunkov. I pradios sak teisyb, paskui k jie dar Kaune svarbesnius dalykus praleido, o dabar vl pradjo akiplikai meluoti. Tik sivaizduokite sau, koks jis pasidar nekaltas avinlis: patsai bdamas kontrrevoliucins organizacijos vadovas, nuvaiavo Vilni su aikiais udaviniais sutrukdyti Spali revoliucijos minjimo ikilmes ir nieko ten nepadars, nes es kitaip apsisprends". Nei i io, nei i to, tik i karto, Vilniuje bebdamas, simyljo" soviet valdi! 51

Pamanykite sau, koks jis gerutis pasidar pamgo sovietus!" ironizuodamas Dunkovas aikino Razauskui. E, nenoriu tik rank tepti, a jam vis t lyki prakeikt makaul sutriukiniau ! .. kumtimi man grmodamas ubaig Dunkovas. Po Dunkovo Razauskas puol i karto abiem kumtimis grmodamas: Tai k, ar dar ilgai tu mus taip mulkinsi? Manai, kad mes neinome, k tu darei? Mums viskas yra inoma iki menkiausi smulkmen. Tavo draugai jau visi pas mus sdi. Jie visk pasak, n kiek tavs nepasigailjo. Mes prie por mnesi galjom tave aretuoti, bet mes vis t laik stebjome, k darai. Neumirk vieno, kad mes nieko nebijome, ir mums nra ko skubti, nes nuo NKVD akies niekur nepasislpsi. Matai, kiek ten ant stalo guli daug, net per daug, mediagos apie js kontrrevoliucin veikim. Ten yra vis tavo draug parodymai; jei norsi, galsime tau juos paskaityti. Jei jau taip nori, tai a galiu tau praneti dar geresni naujien: iandien ms rankas pateko js radijo sistuvas ir rotatorius, kuriuo js spausdinot nelegali literatr... Nenori sakyti teisybs nereikia: ne man skauds, bet tau skauds supsi, besddamas karceryje ! . . Gana ilgai jis man, kumtimis grasindamas ir rankomis skeryiodamas, rod savo nepaprast ikalbingum ir perdm visa ko inojim. Ne vis52

k a ir beatmenu, k jis man prinekjo. I Dunkovo veido pastebjau, kad ne visos Razausko inios, kurias jis man pasakojo, Dunkovui patiko. O man Razausko inios buvo labai naudingos, nes tuojau supratau, kad jis daug ko neino. Razauskas i kabineto ijo visikai patenkintas. Dunkovas, matyt, buvo labai nepatenkintas Razausko sikiimu, kuris daug k man pasak, ko jie dar visikai neino. Dunkovas, kaip prityrs NKVD specas, gerai inojo, kad kalinys gaudo kiekvien smulkmen, nieko nepraleisdamas, kas jam gali bti naudinga. Na, tai taip ir uraysim, kad tamsta, nuvaiavs Vilni, su minimais asmenimis (pavardi neminsim) nesusitikai, kontrrevoliucins organizacijos udavinio nevykdei, o girtavai restoranuose Kazbeke", Bristolyje" ir Italijoj" su atsitiktiniais nepastamais monmis ir visus pinigus pragrei. Tos nakties tardymas tuo ir baigsi. Po pasiraymo visuose parodym lapuose, .Girel" nuve mane ta paia tvarka, kaip kad atve, mano karcer Nr. 72. Prie karcerio dur priirtojas ikrt mane, nes kiekvienu sykiu sugrus kalin i tardymo kreia (taip reikia), ir udar. Nors ir atsiguliau, susivyniojs palt, bet iki komandos kelk" umigti nebegaljau. Kur tau umigsi, kad galvoje visas mini slavynas pasidar mintis mint, vaizdas vaizd keiia. Be to, nuo funks" ir spardym onai ir nugara 53

skaudjo. Rodos, viskas pasitaisyt, ji gauiau rkyti, nors vien dmel utraukti... Bet rkal neturiu, o kad ir turiau, karcer sineti neduot, krsdami atimt. Rytmet labai nustebau ir apsidiaugiau, kai gavau vis porcij duonos 500 gram, cukraus ir iltos kavos puoduk. Kiek maa mogui tereikia, kad pasitaisyt jo nuotaika! Igrs juodos kavos su duona, pasijutau visikai laimingas. Ruooj bdamas, slav statinj radau ger papiroso nuork. Labai geras buvo priirtojas, kad idrsau paprayti degtuk. Degtuk jis man nedav, bet udeg man t nuork. Surks drgn rud nuork, apsvaigau ir pasijutau visikai patenkintas. Pradjau vaikioti po savo kambar, kaip didelis ponas. Ir peles daug geriau pavaiinau. Jos, matyt, isiilgusios lauk mans. Labai gudrs gyvulliai tos pels. Jos greiiau pajunta, negu a, kada priirtojas prisiartina prie kameros dur ir pasiiri vilkel" visos viena akimirka pabga savo urvus; matyt, jos taip pat nemgsta su kaljimo administracija bendrauti, kaip ir kaliniai. Viskas, rodos, bt gerai, kad ne ta kameros dur anga, kuri baisiai griso mano akims, kad ji kreiva: metrins sienos storume kairioji jos pus daug emesn u deinij, todl ir labai senos, biauriai geleimis sukalintos, durys atrodo taip pat kreivos. Tai ne juo54

kas kasdien ir kasdien matyti lange tris eiles geleini grot, palas nirias sienas ir kreivas duris! Dabar vaikiodamas daugiausia galvojau, kas gi mus galjo iduoti? Tarp daugelio vairi spliojim sustojau ties vienu mogumi, kaip vliau sitikinau, visikai nekaltu. Tikrasis idavikas buvo toks asmuo, apie kur niekas i ms negaljo n pamanyti... Trims paroms praslinkus,, mane vl ive saugum. Dabar jau n kiek nebepykau, kad jie tik naktimis veioja, nes vis tiek miegoti negaljau. Palydovas mane ved t pat kabinet Nr. 44, kur jau mans lauk visi senieji mano pastami: Razauskas, Dunkovas, du tipai, kurie mane mu tur bt, iandien taip pat funke" pavaiins, ir vienas lietuvis, vidutinio gio, truput priplota nosim, antipatikas tipas, NKVD eilinio kareivio uniforma Mikulnas. Vliau suinojau, kad jis labai siningas ir uolus budelis. REIKIA MOKTI GARBINGAI MIRTI..." js kabinet, labai nustebau, pamats Dunkov ne kariniu, bet civiliniu, gana elegantiku, pilku kostiumu apsirengus. Razauskas sdjo Dunkovo fotelyje, o Dunkovas, man jus, tuojau pradjo mane mandagiai kalbti: tai k, Petruiti, a turiu tamstai pasakyti: tamsta truput teisybs pasakei, o svarbiausius 55

dalykus praleidai. Mums reikia, kad tamsta arba visikai nieko nesakytum, arba turi visk pasakyti nuo pradios iki galo. Ar tamstai yra suprantamas js nusikaltimas ir kas gresia u tokius darbus? Nors Soviet Sjungos baudiamieji statymai ir labai humaniki yra, js niekur nerasite kapitalistinse valstybse toki lengv statym, kaip pas mus, bet tamstos nusikaltimui teismas neras joki lengvinani aplinkybi. Vien tik ankstyvesni tamstos darb, komunistins valdios ir darbo moni atvilgiu, visikai pakanka, kad soviet teismas tamst pasmerkt, taiau anie darbai, kuriuos tamsta patsai savo knygose apraei, kuri, manau, nepaneigsi, nes ten parayta tamstos paties ranka juodu ant balto, taip pat demokratins buruazins valdios nuvertimas, vykdomojo komunist partijos komiteto nari suaudymai ir t.t., palyginti su dabartiniu nusikaltimu, yra niekis. Tai tik sunkinanios aplinkybs. Dabar klausyk, Petruiti, mano gero patarimo: jei jau tenka mirti, tai reikia garbingai numirti. Nemanyk, kad js draugai, jei j neiduosi, pads tamstai vainik ant kapo. Juk vis tiek ant tamstos kapo unes lapinsis. Mirti reikia, bet reikia mokti garbingai numirti. Soviet Sjungoj visi mons, kokie jie bebt, moka garbingai mirti dl idjos. Nra ko gailtis prachvost", nes jie tamstos taip pat n kiek nesigaili . . . 56

 Rodos, tamsta tardytojau, k a prisiminiau, visk pasakiau... Nieko tu mums, kals vaike, nepasakei! paoko Dunkovas, kidamas mano panosn kumt. Praau mane suaudyti, a daugiau nebeturiu ko s a k y t i . . . irkit, koks jo nepaprastas kuklumas! Praau suaudyti"... ironizavo Dunkovas. Mes tave tikrai suaudysime, bet tik ne dabar. Mes turime pakankamai laiko, nra ko mums skubti. Mums ir tau gerai inoma, kad lavonai nekalba. Anksiau, negu bsi suaudytas, mums visk pasakysi... Jei nori, kad suaudytume, tai greiiau pasakyk vis teisyb nereiks kankintis ir garbingai numirsi. Reikia drsiai ir garbingai irti mirt! Tamsta tardytojau, mans mirtimi nenugsdinsite, nes man ne naujiena irti miriai akis. Ar mano draugai pads man vainik ant kapo, man taip pat nesvarbu, bet dabar, k atsimenu, tai teisyb sakau . . . , nebeteks kantrybs, atsikirtau Dunkovui. Me-l-u-o-ji, mat-mat!" Palauk, a tau, kals vaike, rodysiu, kad tu meluoji, akiplikai meluoji! Po to Razauskas, kuris u stalo, fotelyje sddamas, bylas vartaliojo, staiga atsikl ir, pakviets sykiu su savim Dunkov su Mikulnu, ijo. Kabinete liko tik du budeliai ir a. Procedra ta 57

pati, kaip ir an kart: liep palt nusivilkti ir tais paiais apyrankiais rankas surakino. Maniau, kad ta paia guminefunke" taip pat prads jie mane vanoti ir spardyti. Bet labai nustebau, kai pirmasis tipas liep atsistoti ir prieiti prie tam tikros kabyklos palei duris. Viruje buvo taisyti geleiniai kabliai, atrod, ne kam kitam, kaip drabuiams kabinti. ia jis, suiups mano rank u apyranki, tituluodamas mane kals vaiku, pakl vir ir ukabino per vidur apyranki tarp rank ir geleinio kablio. A i karto visu itisu knu pasvirau pirmyn, nes kabyklos apaia neleido koj priartinti prie kabyklos. Tokiu bdu patsai savo jgomis be paalins pagalbos nuo tos kabyklos jokiu bdu nebiau stengs atsipalaiduoti. Isitiesti tiesiai ant koj negaljau turjau, pasvirs priek, karoti ant rank. Dabar mes duosime tam kals vaikui ibandyti t pai tuk", kurias js policininkai su komunistais dar tepajunta, koks skonis. dk nir! liep antrajam tipui. Kur jie jung t nir, nugara juos stovdamas, nemaiau. Pamanius, kad jie dabar mane prads elektrinti, i anksto iurpas nukrt, nes elektros srovs, turiu prisipainti, apskritai, negaliu paksti. Bet kai pakl mano vark ir i kelni itrauk markinius, nugaroj pajutau kain k kart, paskui labai skaudiai deginant irkjim. Tuojau paplito svilinamos odos kvapas. Dabar supratau, kad jie kain kokiu metaliniu daiktu 58

mane degina. Tik vliau, kankinimui pasibaigus, pamaiau, kad ten buvo paprastas elektrinis lygintuvas (elektrinis prosas). Deginimo skausmas kiekvienam yra suprantamas, labai biaurus; keniant reikia labai stipriai dantis suksti. Deginimo operacij kelis kartus kartojo, su keleto minui pertraukomis, vis toj paioj vietoj ties nugaros viduriu, vairiausiais odiais keikdami ir reikalaudami pasakyti, pas k yra radijo sistuvas, kas leidia nelegal laikrat, kuriame yra paraytas straipsnis Stalino grobis", apie kur a nieko neinojau, ir iduoti pavardes vis kit kontrrevoliucinink, kurie sykiu su manim dirba. NKVD deginimo enkl nugaroje ir dabar tebeneioju. Pagaliau liovsi degin man nugar, tur bt, is nemalonus darbas jiems patiems atsibodo, nes a nieko nebeatsakinjau j klausimus, tik dantis sukands tyljau ir tyljau. Nors deginti ir nustojo, bet pakabin labai ilgai laik, ar gal man tik taip atrod, nes taip baisiai apyrankiai sid rank od ir taip smarkiai nutirpo rank platakos bei pirtai, kad vos begaljau ksti nevaitodamas. Be to, nepaprastai m skaudti pairdys, kadangi labai nepatogu buvo karoti pasvirusiam prieak. Tuo tarpu suskambjo telefonas. Antrasis tipas pam ragel. I kalbos supratau, kad kalbjo Dunkovas ir kad jis tuojau ateisis. Mane tuojau atkabino, num apyrankius ir liep sstis. 59

Nors man ir labai malonu buvo, kad nutirpusias rankas atleido, bet a jiems u tai nepadkojau ir toliau tyljau, nieko nemstydamas. Atjo Dunkovas ir pasak abiem budeliams, kad jie es laisvi. Kabinete likome vieni du su Dunkovu. Ilgok laik jis vartaliojo popierius ir kain k ra, o a sdjau ir tyljau, kaip kad nieko nebt buv. e, rkyk! Ir vl ta pati tyla. Na, kaip bus, ar pasakysi, teisyb? Kad, tamsta tardytojau, nebeturiu ko sakyti. .. Ir a neturiu ko sakyti, o sakyti reikia, prastiniu sakiniu atkirto Dunkovas. Na, gerai. Paklausyk, k tavo draugai parod : Petras K., Pranas P., studentas ir kiti. Visi jie madaug vienodai rodo, kad Petruitis, nuvyks Vilni, umezg ryius su tautinio korpo tabu, kad susikalbjo su P., . ir kitais. Be to, js Kaune dar nutarte rinkti kompromituojanias inias apie soviet kariuomen, jos dislokacij, sutvarkyti radijo ryius ir t. t. I to supratau, kad mano draugai jau perdaug atvirai pasisak. Taiau kur ia jie tau nepasisakys vartojant tokias tardymo priemones, kimioms ne kiekvienas gali prieintis, juo labiau, kad ms tarpe yra ir moteris. Bet vliau suinojau, kad ne visi tie parodymai buvo t pai asmen, kuriuos jis man perskait, nes Pranas tada dar nebuvo ir 60

suimtas, todl jis ir negaljo duoti jokio parodymo. Daugum mano draug parodym patvirtinau, kad tikrai taip buv, bet kad Vilniuje biau matsis su j nurodytais asmenimis, grietai paneigiau. Tamsta tardytojau, a su mano draug parodymuose pamintais asmenimis Vilniuje nesimaiau. Tai kodl Petras K. parod, jog tamsta, grs i Vilniaus Kaun, t pai dien jam pranes, kad tikrai turjs su jais pasimatym ir kad jie pritar js darbui? Petras K. melavo... Kaip tai melavo? nustebs mano tokiu kategoriku tvirtinimu, paklaus Dunkovas. Jis melavo nesmoningai todl, kad ir a jam pamelavau. Nordamas kuo nors pateisinti savo vainjim Vilni, jam pripasakojau visikai nebt dalyk. Dunkovas jokiu bdu nenorjo tikti mano odiais, bet po kiek laiko mano labai grietas usispyrimas paveik ir, pagaliau, sutiko urayti mano parodym taip, kaip a pasakiau. Po to dar turjau daug vargo, bent iam vakarui, tikinti j, kad a nieko neinau, kur yra slaptasis radijo sistuvas, ir kad straipsn Stalino grobis" ne a raiau.

61

VIS TARDYMAI IR TARDYMAI Karceryje sdjau itisus du mnesius be dviej dien nuo sausio 10 iki kovo 8 d. Kas dvi trys dienos, vis naktimis, buvau veiojamas saugum tardymui. Dar por kart buvau apyrankiais surakintas, muamas ir spardomas. Po to daugiau savo budeli visikai nebemaiau. Turjau reikal tik su tardytojais Dunkovu ir kitais, kurie jau daugiau mans nebemu. Bet bt geriau buv, jei bt mu, nei karceryje udar laik, nes gal tiek jau buvau ivargintas ir nusilps, kad be palydovo pagalbos nebegaljau laiptais pasikelti ir Girel" lipti. Tiek jau manyje buvo sigaljs nuovargis, apatija ir snaudulys (beveik itisus du mnesius, galima sakyti, buvau be miego), kad jie galjo man daryti, k norjo maai k bereagavau. Gerokai dar kankino dl nelemto straipsnio Stalino grobis", kur kain kas buvo paras, o jie mane kaltino, kad tikrai tai buvs mano darbas, kad jie tur mano rankrat, rotatori ir liudytojus, gsdino mane statysi akistaton ir tada i tikrj bsi man blogai. Be to, usispyr reikalavo iduoti pavard to asmens, kuris ne Lietuvoj gyvena, kuris mus instruktavs. Taip pat smarkiai buvau kaltinamas u tai, kad a turs ryi su kai kuriais ms vyskupais, kunigais ir buvusiais vyresniaisiais Lietuvos kariuomens karininkais. Visas blogumas tas, kad, pasakius k

62

nore gero apie bet kur asmen, jie parodyme arba visikai neurao, arba savotikai suredaguoja, prie kiekvieno sakinio pridurdami odius kontrrevoliucionierius, faistas, monarchistas, darbo moni engjas, liaudies prieas" ir reikalauja pasirayti. Taip mane buvo ived i kantrybs, kad nebeikents vien kart pasakiau Dunkovui: Duokit man tui blank, a visuose juose pasiraysiu, o tada js raykit, kas jums patinka. ia Dunkovas tiek pasiuto, kad atrod, jog jis mane nuds ia pat vietoje. Kas tave reikalauja, kad neteisyb sakytum?! Tu vis gryn teisyb turi sakyti, matmat!" A galiu jums prisiekti, kad a teisyb sakau, o js, uraydami, savotikai ikraipot mano mintis. Velniam reikalinga man ta tavo priesaika, gali tu j kiti uniui uodeg!.. net putodamas, suuko Dunkovas, igirds od priesaika". Inagrinj visus mano dabarties meto nusikaltimus soviet valdios atvilgiu, pradjo tyrinti praeities nusikaltimus, kaip pried, kuris pasunkint mano kaltinimus savotikam j teisme, t. y. ypatingajame TSRS teisme, kaip man Dunkovas vien kart prane. Pradjo nuo Polos, ydelio iorny ir kit komunist partijos vykdomojo komiteto nari suaudymo 1927 metais. Svarbiausia mano kalt buvo ta, kad a tada, bdamas antros karo apygardos ir Kauno gulos vir63

ininku, savo sakymu paskyriau karo teism i 2 pst. pulko. Labiausiai norjo suinoti, k mes kalbjome t rytmet prie teismo posd mano bute su majoru J., teismo pirmininku. Kad mes su a. a. majoru t rytmet tikrai kalbjoms bylos reikalu, tai buvo tikra teisyb. Tik negaljau suprasti, kas jiems galjo apie tai praneti (tur bt, kas nors teismo nari arba tada saugume tarnavusi liudytoj), bet, kad majoras yra mirs, tai man buvo lengva nepasakyti, k mes su juo kalbjome. Atsikirtau tuo, kad mes kalbjome apie tai, jog ne ms, bet kariuomens teismo kompetencija juos teisti, ir panaiai. Paskui ilgai utruko bekamantinjant, kas kaltas, kad 1919 metais buvo suaudyti Valiukai, Smolskis ir kiti komunistliai. Man paiam rodyti savo nekaltum nebuvo sunkum, bet kit, taip pat visikai nekalt asmen, jokiu bdu nestengiau pateisinti, nes jiems, kaip a sitikinau, visikai nebuvo svarbu rasti tikrj kaltinink, bet buvo svarbu, kad tik kas nors bt kaltas, nors ir nekaliausias asmuo, jiems vis tiek. Mat, jiems tik svarbu, kad bt koks nors nusikaltimas, inoma, kuris jiems patinka, o kaltinink surasti jiems nesunku pirmj pasitaikius asmen, kur nori, ir apkaltink. Tuo bdu bus j "justitia" visikai patenkinta, nes tik pas juos yra tobuliausieji, pasak j, baudiamieji statymai pasaulyje su universaliu visiems nusikaltimams 58 64

str. Nors ir nekaliausias mogus, syk jau pateks NKVD rankas, turi bti kaltas! Po to pradjo nagrinti mano paraytus atsiminimus Ms ygiuose" 1918 1919 metais. Tam tikras itraukas, kurios, j supratimu, daugiausia mane kaltino, ufiksavo mano parodymuose ir turjau pasirayti parodym lapuose. I t parodym Dunkovas gale para toki ivad: 1918 1919 m. a buvau labai aktyvus kovotojas prie TSRS raudonj armij, u tai ir esu apdovanotas dviem Vyio kryiaus ordinais". Paskutinis darbas mano byloje buvo tas, kad turjau atpasakoti, kas kaltas ir kaip vyko 1926 met gruodio 17 d. perversmas Lietuvoje. Vis to perversmo kalt suveriau sau, nes jau nebebuvo jokios vilties ir prasms lengvinti savo bylos sunkinanias aplinkybes. Dunkovui labai patiko, kad a ia save taip uoliai kaltinau, utat jis buvo labai mandagus ir nuolat papirosais vaiino. Viso io parodymo gale su dideliu pasitenkinimu jis para: A esu 1926 m. buruazins demokratins vyriausybs nuvertimo ir faistins liaudies prie valdios pastatymo Lietuvoje aktyvus dalyvis". Nuolat betardomas, labai gerai supratau visus j tardymo bdus ir sistem. Pirmiausia turi visk smulkiai papasakoti apie savo ir kit kontrrevoliucin veikim prie sovietus". Daniausiai pradioje nieko neurainja, tik mua. 65

Vliau suinojau, kad beveik visus mua, tik vienus daugiau, kitus maiau. Paskui jau visk i eils urao, kaip pasakoji. Po to pradeda t pat parodym urainti klausimais ir atsakymais tokia forma:
Klausimas: Kas js nariai? kontrrevoliucins organizacijos

Atsakymas: Ms kontrrevoliucins organizacijos prie sovietus nariai yra (j pavards) ir a Jonas, Jokbo snus, Petruitis tos organizacijos vadovas..."

Tokius klausimus su savotikai redaguotais atsakymais urao vien, paskui antr ir trei syk tik kas kartas kitokia forma yra duodami klausimai ir atsakymai, bet j vis turinys tas pats. Visi jie rusikai uraomi ir rusikai reikia pasirayti parodymo lapo gale. Paskui j vis kelis egzempliorius perrao raomja mainle. Tokiu bdu ir pasidaro, kad kiekvienas kaltinamasis turi nepaprastai daug kaltinamosios mediagos. Todl kiekvien naujai suimt asmen tuojau nugsdina nepaprastu vairios kaltinamosios mediagos gausumu. Be to, tas pats asmuo vienoj byloj uraomas kaltinamuoju, o kit bylose liudytoju, tokiu bdu kiekvienas asmuo, pateks NKVD nagus, vienoj byloj yra uraomas kaltinamuoju, o daugelio kit bylose liudytoju, nes pas juos kiekvienas kaltinamasis turi savo atskir kaltinamj byl. 66

Tas pats mano tardytojas Dunkovas labai keista asmenyb: vien kit minut jis labai mandagus ir geras, kai kada net mgsta su kaliniu pasikalbti visikai paaliniais klausimais ir apie politik bei apie kar, n kiek nesivarydamas, ia vl tuo pat momentu pasiunta, kaip visas, pragaras: keikiasi, spardosi ir mua tave tuo, kas pasitaiko po ranka. Danai jo pasikalbjimai su manim taip atrodydavo: Na, Petruiti, kaip tavo sveikata, kaip jauiats? e, rkyk! Ar inai, Petruiti, kad rinkimuose Aukiausij Taryb balsavo atuoniasdeimt penki procentai? Kaip manai, Petruiti, kas laims dabartin kar? A manau, toliau kalba jis patsai, kad is karas usits, kaip matyti, jau jis ir usits, tada sukils vokiei liaudis, kareiviai ir darbininkai prie savo vadus, ir tada btinai pakvies soviet raudonj armij j ivaduoti. Mes to tik ir laukiame. Na, sakyk teisyb, mat-mat", kas priklauso js kontrrevoliucinei organizacijai?! staiga, nei i io, nei i to, visu siutimu suunka tas pats Dunkovas. Neumirk, kad mums, sovietams, ir vis js Lietuv nieko nereikia pasodinti kaljim! inau, js laukiate, kad jus vokieiai ivaduos! N velnio! Ms raudonoji armija visiems jau parod ir parodys, k ji gali. Soviet Sjunga viso ko turi, jai nieko netrksta! Na, sakyk, kaip vadinasi tas asmuo, kuris jus instruktuoja? 67

Tai beveik visada taip skambdavo Dunkovo pasikalbjimai su manim. Pagaliau, i viso ko buvo matyti, kad mano tardymas eina prie galo, nes nauj klausim ir nauj kaltinim Dunkovas nebesugalvodavo. Jauiaus labai laimingas, kad ms byl nevliau dar neinom Dunkovui asmen. Vasario mnesio pabaigoje atve mane saugum nebe nakt, bet dien. Kabinete Nr. 44 buvo tik vienas Dunkovas, kuris be jokios angos man prane: iandien a tamst iaukiau labai trumpam laikui. Tamsta esi atiduodamas ypatingam TSRS teismui pagal Baud. TSRS kodekso str. 582, 583 ir 586. tai baudiamasis kodeksas ir tie straipsniai, kuriuos perskait ia pasiraykite, tai pasaks, Dunkovas pakio man baud. kodeks ir upildyt tam tikr raudonos spalvos blank, kur buvo surayta: vardas, tvo vardas, pavard, m e t a i . . . . ir minimi straipsniai, pagal kuriuos esu atiduodamas teisman. Minimus straipsnius labai atidiai perskaiiau, kad ir labai jau buvau pavargs ir niekas man neberpjo, bet tie straipsniai, kurie turjo dabar isprsti mano likim, vis dlto suadino mane. tai kas juose parayta (duodu ia t straipsni vertim):
582. Ginkluotas sukilimas arba ginkluotu gauj sibrovimas soviet teritorij kontrrevoliuciniais tikslais, valdios ugrobimas centre arba vietoje tais paiais tikslais

68

ir, iimtinai, siekiant jga atplti nuo TSR Sjungos ir atskiros sjungins respublikos bet kuri jos teritorijos dal arba suardyti TSR Sjungos su usienio valstybmis sudarytas sutartis, baudiamas: aukiausija socialins apsaugos priemone suaudymu arba paskelbimu darbo moni prieu, konfiskuojant jo turt ir atimant soviet respublikos pilietybs teises... 583. Susitarimas su usienio valstybmis arba atskirais j atstovais kontrrevoliuciniais tikslais, o taip pat pagalbos teikimas usienio valstybei, su kuria TSR Sjunga yra karo padtyje arba kovoja su ja prie intervencij bei blokad, baudiamas: aukiausija socialins apsaugos priemone suaudymu... 586. pionaas, t. y. rinkimas, vogimas ir perdavimas ini, kurios dl j turinio ypatingai saugomos ir laikomos valstybine paslaptimi, usienio valstybms, kontrrevoliucinms organizacijoms arba privatiems asmenims, baudiamas: laisvs atmimu ne trumpesniu, kaip trej met, konfiskuojant jo turt, o tais atvejais, kai pionaas TSR Sjungai dav arba galjo duoti nepaprastai sunkiu padariniu, aukiausija socialins apsaugos priemone suaudymu...

Perskaits minimus straipsnius, pasiraiau. Visi trys straipsniai suaudymas. Dunkovas, dar kart primins, kad teismas lengvinani aplinkybi mano byloje nerasis, pasiunt mane atgal karcer.

69

PAGUNDA NUSIUDYTI Diena i dienos tos paios ir tos paios palos sienos, lange eil grot, kreivos durys ir naktys, biaurios naktys, be miego... Kada tai baigsis neinia. Didiausia mano svajon beliko miegas, miegas ir miegas. Kad bent greiiau numiriau: tada tai bent miegosiu ir miegosiu, nebegirdsiu tos prakeiktos komandos: kelk" ir gulk". Kad ta gerut mirtis greiiau ateit tada mano sielos gyvenimui nieko nebereik taip be galo ilgas laikas, tada bus man vis tiek: ar viena diena, ar tkstantis met niekas nebesakys: Kelk, kuo tu vardu, tvo vardas, pavard". Taip strigo galv mintis apie mirt, kad ir guldamas ir keldamas vien apie j tegalvojau, analizuodamas j i vis pusi. Juk mirtis visk nugali ir pasmerkia malonum, skausm, garb, genij ir gro. Laidojant garbinguosius mones, leidus karst duob, paprastai yra sakomos kalbos, kurios daniausiai prasideda iais odiais: Negailestingoji mirtis ipl dar vien mums brang mog, bet jo kilns darbai aminai gyvens"... Tuo, be abejo, mes norime pasiprieinti mirties jgai, pasigirti, kad mes jos nelabai bijome, ir gyvuosius paskatinti toliau dirbti visuomenei naudingus darbus. Taiau mirties nenugsdinsi ir gyvuosius tuo maai tepaskatinsi dirbti. Gyvieji, kaip dirbo, taip ir dirbs, nes juos veria dirbti kita jga, ir kiekvieno mogaus mirt mes taip greit 70

umirtame, lyg kad mirtis bt palietusi tik j vien, bet ne mus visus. Mums neateina galv, kad dabartinis gyvenimas, kur mes taip mylime, nebebt taip malonus, jei mirties nebt. Juk mirtis ir yra ta paslaptingoji jga, kuri ir veria mus gyvenim mylti. Tai Aukiausias Protas, vesdamas mirt, taip visa sutvark, kad gyvenimas ir visa gamta mums bt malons. Ne kas kita, kaip ios mintys ir tos palosios sienos su kreivomis durimis prived mane prie to, kad galutinai nutariau greiiau umigti, aminai umigti, mirt patirti, nebelaukti, kol jie mane suaudys, kad unes ant mano kapo..., kaip man Dunkovas sak. Bet kaip ia dabar numirti? Reikia ioki toki priemoni. Begalvojant apie priemones, dingteljo galv, kad jie i kelni metalines sagas ir plienin kabliuk ipiov, bet kelni mediag sitos plienins vielos kabuts nepastebjo ji liko kelnse. Tuojau j ipls ir, itiess, pradjau galsti sien palei lang, nuolat pavelgdamas vilkel", kad priirtojas nepastebt. Atriai igalands vien vielos gal, tuojau ibandiau, ar bus galima perpiauti rankos arterij. Pasirod, kad taip padarytas peiliukas buvo pakankamai atrus, nes kairiosios rankos od, kur arterija eina, labai lengvai prabr. Nusiudyti nutariau nakties metu, guldamas, kad priirtojas negalt atkreipti dmesio. Dienos metu udantis, kraujui nubgus, galiau nusilps su-

71

smukti, priirtojas pastebjs pranet gydytojui, kuris galt atgaivinti. Nekantriai laukiau nakties, kad vykdyiau sumanytj saviudyst, nors vidinis jausmas dar labai kovojo su ia mintimi: juk vis tiek vienoda nuodm nuudyti mog save ar kit. Po komandos gulk" ne tuojau griebiausi vykdyti savo sumanymo vis dar galvojau. Taip begalvodamas pradjau snausti ir, tur bt, umigau, nes miau sapnuoti, bet taip gyvai ir aikiai, kad atrod ne sapnas, o gryniausia tikrov: staiga prie pat galvos pamaiau savo draug, karine uniforma, su miline ir kepure bestovint, a. a. major Juoz Tomk. Jis labai aikiai mane praneko : Mielas Jonai, nedaryk to, k sumanei: a negerai padariau... I kur tu atsiradai, Juozai? pakls galv paklausiau, manydamas, kad, man bemiegant, j atvar mano kamer. Bet staiga jis dingo i mano aki. Net nejauku pasidar. Apsiverts ant kito ono, pradjau mstyti apie Juoz. I kur toks keistas kliedjimas? Atsiminiau, kad jis dar prie tris mnesius itame paiame kaljime nusiud. Kodl jis dabar man pasirod?.. Tik neseniai suinojau, kad jis greta io karcerio, 69 numeryje, nusiud. Bemstydamas apie Juoz, vl umigau. Ir vl sapnas: rodos, Vilniuje, eidamas Katedros aikte, 72

prie varpins bokt, staiga sutikau a. a. mano mon, visikai baltais vasariniais drabuiais apsirengusi. Nusteb sustojome vienas prie kit. Ji taip lidnai, priekaitingai, pilnomis aar akimis irjo mane, o a jai pasakiau: Justina, jei tu mane palikai, a nusiudysiu. .. Joneli, nedaryk to, praau tave dl vaik... tai pasakius, ji tuojau inyko. Inyko ir katedra su varpins boktu. iek tiek atsipeikjs, pasijutau beguls tame paiame karcerio pasienyje onas skaudjo ir gerokai jau buvau suals. Paoks i guolio, pradjau vaikioti po kamer ir melstis u Justin ir Juoz. Pasivaikiojs ir pasimelds, pasijutau tiek stiprus ir itvermingas, kad net pradjau lykttis pirmykia nusiudymo mintimi. Dar perskaiiau ra sienoje: Kentk, snau, ir Dievas kentjo". Taip, reikia vyrikai kentti. Reikia laukti, kol jie nuudys, bet paiam udytis ne. Ir a. a. Juozas su Justina taip aikiai spjo, kad to nedaryiau. Pagamintj rank kiau kamao auliuk, kad priirtojai bekrsdami neatrast. Vliau, jau kitose kamerose, tas prietaisas buvo ms naudojamas kitiems reikalams.

73

IEKAU BD LENGVINTI GYVENIM Nusiudymo mint ivariau i savo galvos, apie mirt ir jos paslapt daugiau nebegalvojau. Bet kur dabar padti t be galo prailgus laik su prieblandia elektros viesa, kuri dien nakt vis ta pati ir taip ji man kyrjo? Jei ne pels, kurios visikai su manim susidraugavo, ir Dociaus dainos septyniasdeimt ketvirtojoj kameroj, tikrai bt galima i proto ieiti. Reikia k nors dirbti, kad tas be galo ilgas ir nirias dienas sutrumpiniau. Nutariau patikrinti savo atmint. miausi savo smegenyse atgaivinti rusikas Apuchtino Pamilis" (Sumaedij) eiles, kurias, jaunas bdamas, mintinai mokjau, o dabar buvau visikai umirs. Eksperimentas labai gerai pavyko: i lto, eilut po eiluts, per por dien visikai jas atnaujinau savo galvoje ir galjau deklamuoti. Pabaigs su eilmis, miausi matematikos, kuriai labai esu dkingas, kad ji man i tikrj sutrumpino vis karceryje buvimo laik. Pradjau nuo logaritm. Ikliau klausim, kokiu bdu Pevalskis sudar penkiaenkli logaritm lentel. Po keli dien darbo man visikai paaikjo formuls, kuri padedamas Pevalskis ir Haussas galjo sudaryti tas lenteles. ia didiausias buvo tas sunkumas, kad nebuvo nei kuo, nei ant ko rayti viskas reikia daryti mintinai, visi paymjimai daryti savo galvoje. Taiau laiko tam reikalui visikai pakako, nes darbas neskubus. 74

Bet, beiekodamas t formuli, atradau toki nuostabi skaiiavimo reikini, kad man jokiu bdu ir iandien galvoje netelpa, jog galt mogaus protas juos iaikinti, nes, mano manymu, tie reikiniai nepasiduoda jokiam normaliam bei logikam samprotavimui, btent: ms deimtainio (arab) skaiiavimo skaitmens i eils 1, 2, 3 . . . 9, pakelti penkt laipsn, gautj skaii gale duoda vl tuos paius eilinius skaitmenis 1, 2, 3 . . . 9. Niekaip negaliu suprasti, ar tas arabas ar indas, kuris irado deimtain skaiiavim, galvojo apie tai, ar jam tik taip atsitiktinai ijo. Taip pat mane nustebino Pitagoro teorema (staiojo trikampio statmen kvadrato suma lygi striains kvadratui), kad tarp begalins daugybs yra tik vienintel figra, kuri galima matuoti sveikais skaiiais, btent: 3 2 + 4 2 = 5 2 . Tai vienintelis toks santykis. Be i, radau dar itis eil reikini, kuri negaljau ir negaliu suprasti. Tas darbas ymiai palengvino mano gyvenim karceryje: nors smegenys pavargdavo iki visiko apkvaitimo, bet laikas, altis ir palos sienos su kreivomis durimis mans tiek daug nebekankino. PAMILIAI Vasario pabaigoje Dociaus karcer atved dar vien labai triukmaujant pamil, kuris nemoniku balsu staugdavo ir staugdavo, kol pailsdavo. Kad ir Dociui, senam septyniasdeimt 75

ketvirtojo karcerio gyventojui, matyt, jis labai nepatiko, nes ir jis liovsi dainavs ir triukmavs. Vien kart turjau skanaus juoko. Naujasis Dociaus draugas, nustojs staugti, paklaus Doci: Kokia to priirtojo pavard? O kam tau jo pavard reikalinga, k tu i jos darysi? visikai autoritetingai klausimu klausim atsak jam Docius. Kaip girddavau, Docius jokiu bdu negaljo paksti, kad jo naujasis kaimynas nevaikioja ruo ir savo imatas ia pat praryja. Todl vien syk prie j karcerio dur pasigirdo didiausias triukmas: Dociau, Dociau, k tu ten darai?! auk priirtojas dur vilkel". A jam, rupei, snuk itrinsiu, kad jis ia daugiau... nebest... A jj pamokysiu. Net koktu irti, k jis ia dirba... aikinosi Docius ir toliau savo kaimyno snuk trindamas. Pakudnikas" jis man vis kamer uter... Neinia, kuo ta Dociaus pamoka jo kaimynui bt baigusis, jei nebt i viraus atjs kitas priirtojas, kuris, js kamer, graiuoju tikino Doci, jog tas jo kaimynas nevertas, kad j bt tepamos rankos. O tas jo kaimynas, matyti, n kiek nesigyn, tik kriok ir niokt.

76

PRAGIEDRULIAI Vasario pabaigoje vien vidudien pro udengto lango skardos skylutes spindo mano kamer ir atsimu ant palos sienos keliolika mayi sauls spindulli. Jie mane nepaprastai pradiugino. A juos visus po kelius kartus ibuiavau, dkodamas brangiajai saulutei, kad ji ir ia mane atrado, ir, vilgterjusi mano kamer, taip maloniai mane paguod. Paskui saulut buvo tokia gera, kad kasdien apie t laik mane kok pusvaland aplankydavo. Vien dien jo mano kamer auktas, laibas, pailgo veido, graus vyras, nauja NKVD uniforma su auksiniais silais ant rankovs isiuvintu piautuvu ir plaktuku pailgam skrituliuke. Na, k, Petruiti, nuobodiauji? paklaus jis mane. Taip, tamsta virininke, truput nuobodu, atsakiau jam, suprats, kad tai bus patsai kaljimo virininkas, nes ir priirtojas su korpo vyresniuoju vadino j draugas virininke". Nieko nepadarysi, Petruiti, utat kadaise buvo labai linksma. Ar tamsta neprisimeni mans: a gi tamstos pulke tarnavau. Kai jis tai pasak, tuojau prisiminiau Siemak, kuris pas mane tarnavo, rodos 1924 metais. Taip, dabar atsimenu, tamsta virininke. Gal galiu kuo nors tamstai padti? Kuriuo straipsniu esi kaltinamas? 77

 Labai biau dkingas, tamsta virininke, kad mano kibiras nesmirdt ir kad turiau guldamas k pasikloti, atsakiau jam. Po to jis dar kiek pastovjo, ididiai apsidair, kain k pagalvojo ir ijo. T pat vakar priirtojas atne man iuin ir antklod. Dabar jau dvi ar tris naktis karceryje visikai ponikai guljau. Labai geri ir malons buvo visi trys vyrai karceri priirtojai, kurie keisdavo kits kit prie karceri. Jie visi tada dar tebebuvo civiliniais drabuiais apsireng. Ypa vienas berniukas buvo labai nuoirdus mogus. Danai man atnedavo, kada niekas negaldavo pastebti, sriubos ir duonos vis porcij. Net ir taip pasitaikydavo, kad, grs i ruoos, rasdavau savo kameroje lyg netyia pamest papiros. inoma, tada a nieko nesakydavau, tik savo irdyje bdavau labai jam dkingas. Kiekvienas j atskirai labai geri buvo, bet kits kito bijodavo, kad nebt pastebti ir nebt praneta kaljimo vyresniesiems, nes pas juos visur tokia tvarka kits kit sekti i idjos". Kovo 7 d. prie pietus kiemu pro sargybinio boktel siaura gatvele ived mane balt nam, kuris stovi tam paiam kaljimo kieme, upakalyj kaljimo, palei pirt. ia ved mane vien i daugelio einant kairj pusj esani kamer. Labai nustebau, pamats besdint Dunkov. 78

 Na, kaip jauties, Petruiti? e, rkyk. A tave iaukiau ne tardyti, bet pasikalbti, nes man tavs pagailo. Ar nori, kad perkeliau tave bendrj kamer? Labai biau tamstai dkingas... Gerai, a perkelsiu tave bendrj kamer, tik su slyga. Kaip buvai kvoiamas ir apie savo byl kad man n vieno odio niekam neprasitartum. Jei tai itessi pasiliksi bendrojoj kameroj iki teismo, o jei k nors prasiplepsi, utikrinu, bus labai lidna. Pasiadjau jam apie tai nieko nekalbti ir padkojau u jo gerum", kad tik greiiau perkelt bendrj kamer. Grs savo pakirjusi kamer, labai diaugiaus, kad, pagaliau, gausiu pamatyti mones, igirsiu j kalbas, pamatysiu didesn pasaul. Tiek jauiaus laimingas, lyg kad i kaljimo laisv paleidiamas. Nuo kiekvieno brakteljimo koridoriuj irdis praddavo labiau plakti, nes kiekvien syk pamanydavau, kad, tai, jau ateina mans i ia paimti. Net gerajam savo priirtojui, grdamas i tardytojo, pasigyriau, kad tardytojas priadjs mane perkelti bendrj kamer. Pagaliau, paiam vidurnaktyj, prasivr kameros durys, ir priirtojas su palydovu, paklauss mano vardo, tvo vardo ir pavards, liep visk pasiimti ir eiti sykiu su palydovu. Ved mane laiptais ir ilgais koridoriais treij aukt a79

tuntj skyri. Eidamas koridoriais, netekdamas kvapo, kelis kartus turjau ilstis. Palydovas ilstis leido, nes tikrai mat, kad a nebegaliu paeiti, o lipant laiptais u rankos prilaik. Treiajam aukte sustabd mane prie imtas keturiasdeimt treiosios kameros dur. 143-ji KAMERA js kamer, deinj pusj pamaiau vis eil ant grind gulini vyr. Jie guljo anktai susiglaud vienas prie kito, ant iuini galvomis sien ir pilkomis bei rudomis kaljimo antklodmis usikloj. Kitam pasienyje, kairj, buvo sukrauti dubenliai, puodukai, auktai ir drabuiai. Tarp gulinij koj ir sukraut drabui prajimo veik nebebuvo, nes kameros ilgis apie eis metrus, o plotis apie tris. Kairiajam kampe ant radiatoriaus stovjo vienas skardinis bakas su variniu kraneliu apaioje variam vandeniui laikyti, o kitas didesnis bakas, parae" vadinamas, be kranelio, tik su votuvu, stovjo ant grind pilti pamazgoms ir kitiems nebereikalingiems skysiams. Kameros oras buvo labai iltas ir tvankus, kaip pirtyje, nes tik vienas iimtas stiklas lango viruje nesteng pakankamai tyro oro leisti. ioje kameroje pasidjau savo kamuol suvyniot iuin ia pat prie dur tarp gulinij vyr koj bei bako su pamazgomis ir ant jo atsi80

sdau pailsti. Beveik visi gulintieji vyrai kilsteljo galvas pairti, kok ia nauj vr" atved j narv ir sutrukd geriausi poils prie pat komand kelk". Jie pirmieji ukalbino mane: Ar seniai i laisvs? Ne i laisvs, bet i karcerio, nedrsiai atsakiau jiems. Sdiu jau nuo gruodio 24 d. Kadangi buvau ne i laisvs atvestas, bet jau, palyginti, senas kalinys i karcerio, tai jiems nebuvau labai domus, prieingai, net nepageidautinas gyventojas, nes ir be mans jiems buvo perdaug ankta ir oras per tirtas. J gi i viso buvo deimt vyr su aplusiais ir iblykusiais be jokio gyvumo veidais, kaip numirli, tokiam maam kambariuke, kur j pai nuolat ikvepiamas oras nedav j plauiams laisvai kvpuoti. Todl jie ir buvo tokie iblyk. Tik vienas j, prie dur guljs, kiek ilgliau su manim pakalbjs, irgi tuojau umigo. Man pasidar labai nejauku, neinant, tarp koki moni esu pateks, ar kriminalini, ar politini nusikaltli, nes, patekus tarp kriminalini nusikaltli, neinant j kameros tradicij, sunku bt prie j prisitaikyti. A palei j kojas iaip taip itiesiau savo iuin, atsiguliau ir labai skaniai miegojau iki tokios pat komandos, kuri girddavau karceryje: kelk". Ar tai Petruitis? Nepainome, labai nusteb, paklaus mane kai kurie jau i miego atsi81

peikj vyrai: ai, ai, kaip jis paseno! Painti jo nebegalima. Staiga pamaiau, kad esu tarp labai ger mano pastam: Liongino, Petro ir Vlado. Kiti sepytyni buvo nepastami, bet tuojau supratau, kad jie visi yra politiniai kaliniai. Labai apsidiaugiau, nes pasijutau, kaip laisvje ess. Dabar, pamaniau sau, kad ir suaudys mane nebebus baisu, nes yra gyv moni, kurie apie tai inos ir prane, kam reikia. Atsikl ir apsireng, tuojau visi griebsi taisyti savo guolius, sulankstydami savo iuinius prie sienos ir udengdami juos antklodmis taip graiai bei patogiai, kad i t iuini pasidar tam tikri foteliai su minktomis atramomis sien, ant kuri buvo labai patogu pasdti i r . . . paslapiomis nuo vilkelio" akies pasnausti. Po to ilgu apytamsiu koridorium, kurio abiem pusm buvo atunto skyriaus kamer durys Nr. 142150, nuved mus ruoos kambar iviet. Tai gan erdvus kambarys: cementu ilietos grindys, prie vienos sienos trys vandens kranai praustis, kuri apaioj skardos lovys vandeniui nubgti, prie kitos sienos keturios tupyklos, didelis langas, kurio stikluose lietas tankus plon viel tinklelis. Lange, i lauko puss, stori geleiniai grotai, tokie pat, kaip ir kamer. Lub viduryje didiulis ikrits tinko lopas, su likusiais supuvusi skal bei agar galais, palos, drgnos, rudais pelsiais apaugusios sienos, vairiais rame82

nimis ibraiytos. Eidami ruo, atsineme savo para" ir vandens bak. Para" reikjo ipilti ir iplauti, o vandens bak vandens pripilti. ia a tarp naujj savo draug buvau naujokas ir neinojau, k turiu daryti, todl jie man liep tuojau isirengti nuogai ir gerai isiprausti. Jie labai nustebo pamat, kad mano markiniai visikai supuv ir sudrisk i baltini belik tik vieni juodi skudurai, nes karceryje bdamas n karto nebuvau nusirengs. Ypa labai rpestingai mane apirjo ir iplov ms darbtusis Lionginas, kuris, pavelgs nuog mano nugar, paklaus: I kur tamstai, pulkininke, ant nugaros atsirado tokia keista ym? A pasiaikinau, kad tai esanti karo meto liekana, nes neturjau teiss prisipainti, jog j esu gavs tardymo metu. Mano draugai, atrod, nelabai patikjo mano pasiaikinimu, nes jauiau, kad jie liko abejingi ir, matyti, i mandagumo, niekad nesiteiravo, kokiu bdu buvau kare sueistas. Senas kalinys ne taip greit kuo nors tikinamas. ia jie man parod dar vien naujien, kurios a iki to laiko neinojau: ivietje vietoj popieriaus galima vartoti var vanden pasilenkus prie krano, nes nuo jo ir varu ir labai sveika. Tas kalini iradimas i pradi man buvo labai keistas, bet paskui net labai patiko. 83

Sugr i ruoos, gavom kav, cukr ir duon. Labai nustebau, kai man atriai nugalstu geleinio aukto kotu Petras K. atpiov gerok onins gabal ir utep ant duonos sviesto. Be to, pamaiau, kad ir Lionginas kav geria su duona ir sviestu. Skaniai papusryiav, pradjom rkyti, nes Vladas turjo labai gero tabako ir dvi pypkes. Kiti rk susisuk cigaretes i gilzi. Niekaip negaljau suprasti, i kur jie visa tai turi, kol nepaaikino, kad kas dvideimt dien gaun vadinamuosius iraus u savo pinigus, kurie yra laikomi kaljimo ratinj. U juos galima isirayti: pus kg sviesto, pus kg onins, du imtus papiros, arba tok pat kiek tabako, degtuk dut, muilo gabaliuk, dant epetuk ir kandikl. Kit reikmen neleidiama pirktis. Po pusryi Lionginas pakeit man baltinius, kuriuos turjo i nam atsines. Daugumas j vilkjo valdinius baltinius, nes jie buvo jau seni kaliniai ir inojo vis vidin kaljimo tvark: k ir kaip galima igauti. Po to igirdau dar vien iki tol negirdt man komand: Pasiruoti pasivaikiojimui". Nejaugi ir pasivaikioti dar vedama? Naujieji mano draugai man paaikino, kad kasdien, iskyrus sekmadienius ir pirmadienius, es vedami pasivaikioti 1020 minui, bet kartais ir kelias dienas i eils neleidiama pasivaikioti, ir jie negaun grynu oru kvptelti. Kadangi kovo mnes buvo dar gerokai alta, turjome apsivilkti 84

paltais. Daugumas vilkjo valdinmis kalini milinmis. Koridoriuje isirikiav po du, rankas laikydami upakalyje, geleinj bdelj sdinio nematomo sargybinio valia geleinms durims triukmingai vien on pavaiavus, vienais, antrais ir treiais laiptais besisukindami, nusileidome emyn kiem. ia, tarp ratins ir prieakini kaljimo sien, kur seniau buvo graus darelis su klombomis ir plaiais takais aplinkui kaliniams pasivaikioti, dabar pamaiau akl trij metr aukio geltonai nudayt tvor. Toje tvoroje toki pat lent ir tos paios spalvos taisytos atuonios durels su vilkeliais" viduryje. Prie i vaikiojo vienas priirtojas, nuolat stebdamas pro dur vilkelius", k u t dur kaliniai daro. Pro vienerias tvoros duris ir mus, vienuolika moni, ms palydovas suvar, spjs, kad vaikiotume taip pat isirikiav po du, rankas laikydami upakalyje, nesikalbtume ir nerkytume. U t dur atsidrme keturkampje aklai sukalt toki pat stai, geltonai nudayt, lent patalpoj, madaug ei metr ilgio ir tokio pat ploio, tik be lub ir be stogo, po atviru dangum. Deinj pusj buvo matyti universiteto, medicinos fakulteto, balt rm treiojo aukto langai, kuri iors palangse, ant karnizo, ms pasivaikiojimo metu, prie saul ildydamiesi ir burkuodami, tupinjo balti, juodi ir margi karveliai. Mums

85

sudarydavo nemaa malonumo stebti juos su dideliu pavydu dl j laisvs, kad jie turi sparnus ir nepatenka NKVD rankas. Prieakyje matyti kaljimo ratins ir ilgo priestato senas raudonos skardos stogas, ant kurio aid, straksinjo ir mitingavo linksm virbli briai, nekreipdami jokio dmesio kaljimo priirtojus ir ginkluotus sargybinius bokteliuose, kurie, prireikus, galt pavartoti automatinius autuvus prie mus ir prie juos. Jie ia visikai laisvai sauvaliavo, neiodami kaljimo ratins pastog iaudus, akutes ir kitokius lengvesnius daiktus lizdams sukti. Antroj pusj buvo matyti itisos eils kaljimo antrojo ir treiojo aukto kamer lang su geleiniais grotais, pro kuriuos irinjo tose kamerose sd ms nelaims draugai, pasilip ant kdi, kitiems ustojant j dur vilkelius", kad priirtojai nepastebt. Tai jiems pavykdavo mus ir mums juos pamatyti, kai kada net rank ir pirt pagalba susikalbti. Po kiek laiko, pastebjusi tai kaljimo administracija, tuos kaljimo langus izoliavo tuo bdu, kad ant prieakins ms pasivaikiojimo kamer sienos udjo ms pus palinkus aukt lent stog. Tuo bdu pusiau sumaino ms matymo dangaus ribas. Pasivaikioj koki penkiolika minui, visai kitaip atrodme: veidai paraudo, ir mes gyvesni pasidarme, tik man kojos pradjo pintis, nes labai pailsau, belipdamas laiptais atgal ms imtas 86

keturiasdeimt treij. Or kameroje taip pat radome visikai var, nes skyl lange ir atdar dur skersvjis ipt vis jo tvankum. Mai vaikai, svetimam vaikui atjus, pirmiausia turi pasigirti, k jie tur. Taip ir kaliniai. Vieni man pastat kd prie lango, kiti ustojo dur vilkel" ir parod, kas pro iimt lango stikl ir tarpgrot matyti. Jie i tikrj turjo kuo pasididiuoti, turdami tok gra, kaliniams labai brang, regin, kuriuo rytmeiais labai atsargiai kiekvienas i eils pasigrdavo. Tik irti reikdavo labai atsargiai, nes u tai, jei pastebt priirtojai, galima gauti por par karcerio. Pro lang pamaiau tris didelius dmtraukius: kaljimo pirties, Paramos" kepyklos ir lentpivs. Toliau matyti: aliakalnio dalis su yd prieglauda, pato rmai Laisvs aljoje, Paangos" rmai ir viena Kauno dalis su Senamiesiu. Kairj pusj: A. Freda, Aleksotas ir Nemuno dalis. ia pat emai ms kaljimo pirtis, kiemas ir kiemo gale baltas namas su tardytoj kamer langais, kuri apaioje yra kaljimo stali dirbtuvs. Bet ir i ia irint, negalima perdaug arti kiti nos prie lango, nes gali pastebti kiemo boktelyje stovs sargybinis ir nuauti. Kiekvienam ms nepaprastai buvo malonu pavelgti i dar gyv pasaulio dal ir paskui papasakoti, kas k mats. Tik baisu buvo ir pagalvoti, kad tuose mruose gyveno nebe ms artimieji, bet baiss vrys, plikai . , . Mes jau esame ilaisvinti" ir sdime 87

Stalino sanatorijoj, o kit ms broli netrukus tas pats likimas laukia. Labai darbtus, drausmingas ir rpestingas Lionginas pirmiausia supaindino mane, kaip naujok, su kameroje j pai nustatyta tvarka ir tradicijomis. Mes ia kiaulmis pavirstume ir utlmis aptektume, jei nesilaikytume ms pai vestos tvarkos. Juk reikia ir grindis iplauti, ir palesinti karvelius, kurie pusryi, piet ir vakariens metu nutupia ms palangje. Karvelius lesinam duonos trupiniais, tik berti jiems reikia labai atsargiai, nes priirtojai, pastebj, didiausi triukm sukelt ir u tai bt galima gauti karcerio. Nors grindis plauti, einant kaljimo taisyklmis, turtume tik vien kart savait, bet mes plauname jas kasdien prie pietus. Tokiu bdu paaliname visas dulkes, kurios daugiausia krinta i ms iuini. Tuo tikslu kasdien kiekvienas i eils einame tvarkdario ir vieno pavaduotojo pareigas. Tvarkdarys turi grindis iplauti; ryt, po piet ir vakare, prie gulant, iluoti jas, ruoos metu ineti ir ivalyti para", pripilti vandens bak ir atneti kamer... Nemanyk, ponas pulkininke, darbo yra. etadieniais perdm visas grindis plauname ir po iuiniais. Taip pat nuvalome sienas, lang ir duris. Svarbiausia labai reikia irti, kad utli nesiveist, nes tuojau visi usikrstume. Kai tik pas kur nors kiek utli pasirodo, tuojau mes jas irenkam ir imuam, kad 88

jos nespt baltinius kiauinli pridti. Virutiniuose drabuiuose jos nemgsta gyventi, tik baltiniuose. a . . . , pulkininke, tyliau... ia yra vienas asmuo, kur a inau dar i imtas deimtosios kameros. Jo reikia truput vengti kalbose, nes mes tariame, kad jis gals praneinti. Nors mes jo nebijome, b e t . . . pagaliau panabdjo man aus majoras Lionginas. NAUJIEJI DRAUGAI Tikrai tas ms Lionginas, nors ir nedidukas, bet labai gyvas, nuoirdus ir labai rpestingas mogus. Jis ne tik savimi, bet ir kitais labai rpinasi, kad visiems bt gera. Be to, jis grynas dorovingumo ir religingumo pavyzdys. Jis ms kameroje buvo seniausias kalinys devint mnes bebaigis sdti: buvo suimtas u tai, kad jis buvo karininkas ir auli kuopos vadas. Nusikaltimas soviet atvilgiu labai didelis, nes, sovietams atjus Lietuv, auliai ir policija pirmiausia buvo nuginkluoti, ir j vadai kaljim suvaryti ir baudiami pagal 58 str. Lionginas man papasakojo, kaip jis buvo tardomas, muamas ir spardomas; daugiausia gavs muti u tai, kad nenorjs pasirayti savo parodymo, kuris buvo netaip uraytas, kaip jis saks. Pirmajam savo parodyme, nepaisydamas muimo ir keikimo, jis nepasiras, bet priverts tardytoj perrayti jo parodym. Dar jis man papasakojo, kaip jis sdjs imtas deimtoj kameroj drauge 89

su daktaru L. Bistru, M. Lipium, gen. Kurkausku ir kitais. Sak, kad su Dr. Bistru tardytojai mandagiai elgsi, bet M. Lipi kankin, neduodami jam miegoti. Pirmiausia j kankin, liepdami stovti staiam, paskui buvs kdje pasodintas, tarp paasi pakiti popieriukai, kurie, umigus, galjo ikristi. Rankas turjs laikyti atkitas pirmyn ir kojas ant ems laikyti suglaustas tokioj padtyje turjs sdti itisas 36 valandas. Sargybiniai pasikeisdami budj prie jo su atkitais revolveriais, kad jis nekrutt ir nesnaust. U k Lipi taip kankino, man neteko suinoti. Lionginas piktinosi net ir dl kaljimo administracijos apsileidimo ir netvarkingumo, kad ji leidianti idavinti valdinius daiktus be para, be sra ir dl to gal bti vairi vagysi"... Antras senas mano pastamas Petras, emaitis nuo Gargd, taip pat senas kalinys, kaip ir Lionginas, atkeltas i Marijampols kaljimo. Nors silpnos sveikatos mogus, bet labai rimtas draugas nelaimje. Sykiu su juo galima sutikti keliauti sunkiausi kelion; jis niekad nepalikt savo kelions draugo. Nepaprastai geros irdies mogus, bet nemgsts daug kalbti, ypa apie save, o taip pat k nors peikti. Nusisksti kuo nors taip pat jis nebuvo prats: jei kas jam nepatikdavo, tai tik i jo veido iraikos galdavai suprasti. Nepaisant to, kad jam be paliovos dantis skauddavo ir jokiu bdu neprisipra gydytojo, jis niekad neparod blogos nuotaikos ir sten90

gsi kuriuo nors bdu nejuiomis kitiems j pataisyti. Tai taurus, bet plataus masto vyras. Jis kaltinamas tuo, kad valdininku tarnavo policijoj ir buvo atiduodamas teisman pagal t pat 58 str. Treias mano geras pastamas Vladas. Nors ir neseniai suimtas kalinys, bet jis buvo centrin ms kameros figra, apie kuri mes visi spietms, nes jis daugiausia turjo ini i laisvs, plaiai mums nuviet, k daro bolevikai ir kaip jie pas mus elgiasi, kokia dabartin tarptautin padtis. Be to, jis, kaip gabus juristas, dav mums daug ger patarim, kaip mes turime laikytis tardym metu, kas galima sakyti ir ko negalima. Labai linksmas vyras, nepaprastai gra skamb bals turs ir be galo daug lietuvik dain moks. Todl mes tyliai, tyliai, kad priirtojai neigirst, jo vedami, dainuodavom ir ventas giesmes giedodavom taip, kad kai kuriems ms ir aaros po truput byrdavo... Daugiausia jis mus prijuokindavo, kai, kalbdamas lietuvikai ydiku argonu, pamgdiodavo yd. Jam pasiutusiai seksi vaidinti yd. Jis mus ir diu-di-tsu" mok, nors ir jo paties buvo keli onkauliai sutriukinti dar jam kavalerijoj tarnaujant leitenanto laipsniu. O jau ginytis su juo kokiu nors klausimu n nebandyk: visada jis tave patupdys kuntapl: nepaprastai lanksius smegenis ir liaun lieuv turjo. Jis buvo kaltinamas tuo, kad buvo valdininkas, pagal 58 str., vadinasi, kontrrevoliucininkas. 91

Ketvirtas senas kalinys Juozas, kininko snus i Taurags, devyniolikos met vaikinas. Labai malonus, geras vaikas, tik nepaprastai usispyrs ir niekam nenusilenkis. Jis, tur bt, buvo vienas pirmj NKVD auk Lietuvoje. Pradioje j ilgai laik udar Minsko kaljime. Tenai jis buvo nepaprastai ivargintas. Tik atvetas Kauno kaljim jis iek tiek atsigavo. Mat, Minsko kaljime, kaip jis nupasakojo, buvo tiesiog nepakeniama. Jis kaltinamas tuo, kad buvo nuvyks pas jo tvo brol kinink, gyvenant Klaipdos krate, ir, grtant per sien pas tv, buvo suimtas, kaip nipas. Visus, kas bandydavo pereiti sien vien ar kit pus, bolevikai nipais vadindavo. Kauno kaljime sdjo keliolika prancz ir lenk, i nelaisvs pabgusi, jie visi taip pat nipais buvo kaltinami. Kad ir pavykt jiems rodyti, jog nekaliausiu tikslu perjai sien, katron pusn nesvarbu, vis liek maiausia porcija treji metai kaljimo. Penktas senas kalinys Petras G., kalvis nuo Kdaini. Jis buvo skstas, kad ilipds priekomunistinius atsiaukimus. Po mano atjimo kamer netrukus jis buvo paleistas. etas Devidas, neaikios tautybs ir profesijos mogus. Su juo buvo galima susikalbti lietuvikai, vokikai ir anglikai. Neinome, kuo jis buvo kaltinamas, bet vliau bolevik administracinis teismas j nuteis pagal 58 str. atuoneriems metams darbo stovyklos. 92

Septintas kalinys Dubl, taip pat neaikios tautybs, kilms ir profesijos. Jis, palyginti, silpnai kalbjo lietuvikai, gerai rusikai ir saksi daugiau kalb moks. Kuo jis buvo kaltinamas mes neinojome. Tik vliau ir jis liko nubaustas administracinio teismo pagal 58 str. 8 metus darbo stovyklos. Sdjo dar du Vilniaus krato lenkai: imanskis ir Lovinovskis. Pirmasis u tai, kad lenk policijoj tarnavs, buvo kaltinamas pagal 58 str., kaip kontrrevoliucininkas, ir antrasis krautuvininkas i Prozorok kaltinamas u buvusios lenk lietuvi sienos perjim, nors dabar tos sienos nebebuvo, odiu, jei jau syk kas pateko NKVD rankas, tai jis turi bti kaltas. Tai ir Visas, man atjus, ms sstatas; paskui jis palengva keitsi: vienus ivesdavo, kitus atvesdavo. GYVENIMAS U GELEINI DUR Juozas su Lovinovskiu, pasislp kairiajam kampe palei lang, u stalo, kur neseniai gavome duonai ir indams sudti, sddami ant Juozo iuinio, aidia domino", kuriuos Lionginas padirbo i duonos gabaliuk. Tokie dails ir kieti ijo kauliukai, kad n dantimis perksti j nebt galima. Mano atneta vieluke ibad skylutes ir, sulapins dant milteliais, baltai jas ida. Tik dabar t ms brang turt labai rei93

kia slpti, nes priirtojas, pamats, gali atimti. U tok nelegal" darb gali duoti karcerio arba keletui dien udrausti pasivaikiojim. Dubl, sddamas ant savo iuinio, deiniajam kameros kampe, i mano supuvusi kojini iardytais silais kojines lopo. Adata, neinia kokiu kontrabandos keliu sigyta, buvo visos kameros bendra nuosavyb. imanskis, ant savo iuinio, greta Dubls, sddamas, galv atverts sien, taip saldiai miega isiiojs, net seils varva per apatin lp ant smakro. imanskio ir Dubls pro dur vilkel" jokiu bdu negali priirtojas pastebti, nes tarpdurio sienos kampas juos ustoja. Vladas susiriets ir dantis sukands vaikioja prie paras" ir atgal, nes jam nuo perrgusi kopst, kuriuos iandien per pietus valg, labai skauda ir puia vidurius. Jis dar neprato prie tokio maisto. Iki ruoos ilgai laukti, o ia spaudia nra kur dtis. Tuk tuk, tuk, tuk tuk, tuk!" . Vyrai, a! Signalas mums i imtas keturiasdeimt ketvirtosios kameros. Raid C". Na, Petrai, greiiau imk kandikl, priimk praneim. Galite kas nors kitas priimti, man pasiutusiai dantis skauda, atsisako Petras, and susims, sddamas savo fotelyje". 94

 Petreli, imk greiiau, tu geriausiai susikalbi. .. Tu, Lionginai, vaikiok prie vilkel", kad priirtojas negalt pamatyti. Petras nenoromis ima storj vynin kandikl ir sdasi ant iuinio deiniajam kameros kampe, ties langu, nes toj vietoj buvo abiej kaimynini kamer pasirinkta morzs" telegrafo stotis toliau nuo dur, kad negirdt-koridoriuje vaikiodami priirtojai. Vladas atsisda greta Petro sudarinti odi ir sakini i raidi, kurias Petras priimdamas tuojau pasako Vladui. Tokiu bdu daug patogiau priiminti morzs" abcle stuksenamus sien praneimus. Telegrafuoti daug lengviau, bet priiminti gan sunku, nes reikia geros klausos ir nepaprasto atidumo ausimi gaudyti garsus ir i j sudarinti odius. Tak tak, tak, tak tak, tak!" atsiliep Petras kaire ranka kandikliu stuksendamas sien, nes jis daugiau prats dirbti i kairs. Klausykite, pranea imtas keturiasdeimt ketvirtoji. inakt penkt skyri atved mog i laisvs. Jis prane. Graikai jau baigiami muti. Kipro sal anglai evakuoja. Paskandinta daug laiv. Suecas smarkiai bombarduojamas. Tobruke smarkios kautyns. Irake sukilimas. Latvijoj susirmimas dl Ulmanio uvimo. Labai daug auk i vienos ir antros puss. Vilniuje vienas ms puskarininkis perov gen. Vitkausk. Gen. emaitis neinia kur dings. Bolevikai smarkiai stiprina Vokietijos pasien ir 95

traukia ten daug kariuomens. Ms kininkus apkrov didelmis pyliavomis, o negalinius itsti sodina kaljim. Viskas. Kas pas jus naujo? Ai. Apsvarst naujienas vliau praneime, atsak Petras kandikliu. imanskis keliasi ir eina prie paras". Nors jis pasikalbjimo metu miegojo, bet visk girdjo. Lietuvikai kalbti jis nemoka, bet kalbos turin gerai supranta. Lyg miegodamas, jis labai atidiai klaussi. Kiekviena, kad ir menkiausia, inut i laisvs mums visiems labai brangi, todl labai atidiai klausoms, nepraleisdami n vieno odelio. Tik ms Juozas tas inias ypatingo dmesio nekreipia, n kiek nenutraukdamas domino" loimo su seniu Lovinovskiu, ir labai diaugiasi, kad jis jau trei tamsi partij duoda Lovinovskiui. Jis labai patenkintas, kad taip gerai simiklino domino" loti, utat, parvyks Taurag pas tv, pasidirbsis tokius pat domino" i duonos ir aplois kaime visus savo draugus. Tik jam dar truput reikia geriau pasitreniruoti, kad bent vien kart ilot prie ms kameros meister Vlad, kuris j imok taip gerai loti. imanskis, nors ir gerai gavo kail tardymo metu ir ino, kad taip pat gaus pagal 58 str. 8 metus darbo stovyklos, bet jis netiki tomis iniomis kurias gauname i laisvs. Jis dabar turi tikinti savo nelaims draug Lovinovsk, jog vis tiek anglai tur laimti kar ir Lenkija bsianti vl 96

laiminga. Jis ne tik Lovinovsk, bet ir kitus bandyt tikinti, tik jis bijo Vlado, kuris tuojau pradeda i jo tyiotis. imanskis gan isilavins mogus. Su juo galima pasikalbti vairiomis temomis, tik ne karo laimjimo klausimu, nes ia jis vien nuomon teturi: anglai tur laimti kar ir atstatyti nepriklausom Lenkij. Tark, pulkininke, tamsta savo autoriteting od, kuo visa tai baigsis ir ar ilgai mums ia teks tupti? prisds prie mans, pusbalsiu rusikai paklaus Dubl. K a galiu inoti, kuo baigsis? Ir i viso k mes galime pasakyti, ia, kaljime, sddami? Ar tu, Aleksiejau, gali pasakyti, k dabartiniu metu tavo mona veikia? pusiau juokaudamas, isisukau i jo, nes su Dubl nelabai mgome atvirai kalbti. Tik Vladas jam visk akis drodavo. Vladas, Petras, Lionginas ir a, atskiriau susd, analizuojame anksiau ir dabar gautas inias. Viskas bt labai gerai, tik dar neinome, kas vyksta Jugoslavijoj ir Turkijoj. Kas Rumunijoj seniai inome. Studijuojame Europos emlap, kur nusibraime kds dugno apaioj. Didiausias klausimas, kurio niekaip negalime isprsti, ar gali laukti Vokietija, kol anglai trauks sovietus kar? Kas ten miega? A tau pamiegosiu!.. nors niekas nemiegojo, bet priirtojas, kaip gero gaspadoriaus uo, pairjs viena akimi m97

s kameros dur vilkeli", turjo suloti, nes tas, kuris ten gale koridoriaus sdi geleinj bdelj, pro apskrit langel mato vis koridori ir priirtoj. I apatinio aukto kriminaliniai kaliniai prane imtas keturiasdeimt ketvirtajai kamerai ir apie Jugoslavij. Mes labai apsidiaugme, nes artinasi taip labai laukiamos dienos... Kriminaliniai greiiau ir daugiau gauna ini i laisvs, nes jie gauna laikrai ir, bdami darbuose, gali palaikyti ryius su laisve. Kalinys nepraleis progos suiupti kad ir menkiausi inel. Kaljime morzs" aparat raktai (kandikliai, dant epetukai, pypks...) vis laik dirba, nes kiekviena nauja inut tuojau turi pereiti per visas 150 kamer. Tai, kad daviau tai daviau Lovinovskiui: tris sausas ir dvi lapias! diaugsi Juozas, baigs domino" loti, eidamas prie paras". Gerai, Juozai, laikyk vair, kain kas pritar jam. imanskis, pasisodins Lovinovsk, lenkikai aikina jam dabartin karo ir politin padt. Senis Loveinovskis, kils i Prozorok, kurio kairioji ranka be vidurini dviej pirt, jam, dar maam vaikui, kuliamosios mainos nutraukti, nelabai supranta imanskio pamoksl: geriau jam kalbt apie prekyb, linus ar k kita panaaus. imanskis inakt tikrai neumigs: vartysis nuo vieno ant kito ono, pasijuok Vladas, nes 98

jis niekad nepraleidia progos i ko nors nepasijuoks, jo toks pasiuts bdas. Kain kas pradjo kalbti apie bites, avilius ir korius. Lovinovskis, pasirod, ess didelis bii inovas. Apskritai, Lovinovskis apie prekyb, ems k, kio mainas - kombainus ir bites labai daug nusimano. Tik dabar kilo didiausias kameroje ginas dl tran, kam jie es reikalingi. Bii inovas" Lovinovskis rodinjo, kad tranai es reikalingi bitms dl muzikos", joms linksminti, kiti vl k kita, bet tran klausimas taip ir liko neisprstas, nes priirtojas atidar kameros duris ir ived mus ruo. NAKTIES PAUKIAI" Ot, tai nakties paukiai! Dien jie nieko nedirba, o kai ateina naktis, tuoj pradeda pragaro fokstrotus". Nespjai atsigulti, kai visos kaljimo durys perknikai pradeda trankytis. Karceryje sddamas, niekaip negaljau suprasti, kas per griausmas griauja nakties metu: ur ur ur, ur ur ur!" be jokios pertraukos per vis nakt. Dabar tik supratau, kad tai sunkios geleins kaljimo skyri durys atsidarydamos ir usidarydamos ant ratuk vainja. Pro jas vedioja kalinius tardyti, itardytus ir naujai suimtuosius. Senieji kaliniai tiek jau buvo imiklin savo klaus, kad atskirdavo, kurio skyriaus durys atsidaro. Atuntojo skyriaus durims sugriaudus, 99

tuojau gulini kalini irdys kain kaip nenormaliai pradeda plakti. Rodos, tai, tuojau suvangs kameros raktai kieno ia dabar bus eil? Kai suvanga raktai kaimyninj bei prieakinj bet kurioj kameroj lengviau pasidaro, bet kai ms kameros durys atsidaro ir paklausia priirtojas, kieno pavard prasideda raide P?" arba tiesiog kas ant raids P?", net altas prakaitas ipila. Atsakai jam savo pavard, paskui vard ir tvo vard. Priirtojas, prie dur stovdamas, kalinio pavards nemini, kad kitose kamerose neigirst. Kelkis, apsirenk! Kelies i patalo lyg ne savas, niekaip negali susigraibyti, neinai, ko pirmiau griebtis: ar batus autis, ar kelnes m a u t i . . . Nori rodytis draugams nebijs, bet tai ieina nenatraliai, sujukus i a i . . . Draugai visi tai pastebi, bet nieko nesako, ujauia. Neinau, kaip kiti, bet a dabar tai nepaprastai bijojau t aukim pas tardytoj . . . Net Vladas kai kada i mans pasijuokdavo. Karceryje sddamas n kiek nebijojau, net nordavau, kad aukt, kad galiau bent kiek suilti tardytojo kambaryje, bet dabar nebenoriu baisiai bijau, kad vl nepasodint karcer. K gali inoti: o gal Alfons M. jau sum, o gal k nors naujo apie mane suinojo, ko ligi iol dar neinojo? Vykstant pas tardytoj, panaios mintys visuomet pasiutusiai mane kankindavo. 100

PASKUTINIS SU DUNKOVU PASIMATYMAS Atjs i kamer, po keli dien vl buvau nuvetas pas Dunkov. Dabar Dunkovas pasirod man labai geras. Na, kaip jauiats, Petruiti, bendrojoj kameroj? Su kuo sdite? Pasakiau jam, su kuo sdiu, ir padkojau u perklim bendrj kamer, pasisakiau, kad dabar man labai gerai. O vis dlto tamsta sakai, kad nesusitikai su ., o jis sakosi, kad susitikote ir kalbjots. Katras dabar judu meluojat? Jis meluoja taip sakydamas, o a ne, drsiai, n kiek nesvyruodamas, atsakiau Dunkovui. Tai kaip dabar padaryti? Juk judu abudu esate pagyven mons. Man bus labai nemalonu suvesti jus akistaton. Kaip norit darykit, tamsta tardytojau. A nemeluoju. Na, gerai, taip ir uraysime, kad tamsta nemeluoji, o jis meluoja. Po to Dunkovas mans dl S. nebejudino, bet kitas tardytojas vliau gerokai kamavo, vis grasindamas suvesti akistaton, bet iki karo nebesuspjo. Gal a, Petruiti, tau kuo nors asmenikai esu reikalingas? prie atleisdamas, paklaus mane Dunkovas. 101

 Taip, tamsta tardytojau, leiskite tamstai pasisksti. Mes raome praymus per kaljimo virinink kvot skyriaus virininkui, kad leist parayti laik namus, bet tuos praymus niekas jokio atsakymo negauna. A pats jau tris praymus paraiau, bet nieko nra. Mano vaikai neino, kur a esu. Gali pamanyti, kad esu uvs arba usienin pabgs . . . A negavau n vieno praymo. e, popieriaus ir raalo tuojau ia pat parayk laik namus, kad k nors, ko reikia, atsist. Savo adres parayk: Mickeviiaus g. Nr. 9. Laik Alyt paraiau rusikai, kad suprast pats Dunkovas, k raau. Papraiau, kad atsist man baltini, 100 rb., ir pridriau, kad nesirpint, esu sveikas ir gerai jauiuos. Dunkovas telefonu iauk maiuk nuskurusi, juod sudivusi ydelkait, kuriai padav mano laik ir tuojau liep isisti. Laikas namus pasiek, nes, netrukus usiras, ir a gavau iraus: sviesto, onins, papiros ir muilo. Kiek pinig buvo atsista neinojau, nes kaljimo administracija kaliniams apie tai nepranea. Dunkovas buvo taip gerai nusiteiks ir toks geras, kad atleisdamas man ne tik rkyti dav, bet ir daugiau kaip pus pokelio rusik papiros leido su savim pasiimti ir pasak palydovui, kad kratos metu prie kameros dur j neatimt. Tai buvo paskutinis mano pasimatymas su Dunkovu. . 102

142-ji KAMERA imtas keturiasdeimt antroji kamera, greta ms kameros, vis laik buvo tuia. Tai buvo pereinamoji kamera. Tik staiga vien nakt, i penktadienio etadien, privar piln t kamer stai vyr. Jie negaljo ten nei atsissti, nei atsigulti. Tuojau pradjome kalbtis per sien morzs aparatu". Pasirod, jie jau visi es nuteisti ir iveami Sov. Rusijos gilum: Kazachstan, Takent ir kitur. Daugumas j gav po atuonerius metus darbo stovyklos ir nedaugelis po penkerius. Juos teis kain koks administracinis teismas, kurio jie nemat ir neinojo, kada juos teis. Tik dabar, suvarytiems i kamer, perskait visiems to teismo sprendimus. Pagal 58 str., kontrrevoliucininkai (vis tiek, ar jis buvo ministeris, ar eilinis policininkas) gavo po atuonerius metus, o pagal 84 to paties baud. kodekso straipsn u sienos perjim, po penkerius metus, nors minimam straipsnyje nurodyta bausm iki trej met darbo stovyklos. ia jiems dav popieriaus ir leido parayti laikus namikiams. Kaune gyvenantiems leido pasimatyti su artimaisiais. Pasimatym turjo sekmadien ir labai diaugsi, kad j monos, gerai nusiteikusios, tikjo, jog Velyk jie tursi grti namus. I savo mon ir artimj geros nuotaikos jie suprato, jog ms vis laukiamoji permaina turi bti netrukus... Mes jiems taip pat palink103

jom itverms ir kantrybs. Pirmadienio nakt juos ive. Dabar kas penktadien nakties metu minimoji kamera prisipildydavo ms iveamj, tokiu pat bdu nuteist kalini. Daug per j perjo ms pastamj, draug ir gimini. Dabar jie apie mus, mes apie juos, nieko neinome. Labai daug vargo turjo dl tos kameros ms kaljimo administracija, nesumanydama, kaip reikia j izoliuoti nuo ms kameros, kad mes su ja nesikalbtume. O kai mes su ja pasikalbame, tuojau visas kaljimas suino, kas nuteisti ir iveami. Priirtojai i kailio nrsi, nordami paiupti, kas stuksena sien. Bet k tu man ia padarysi a tik taip sau aisdamas barkinu, ir tiek! Daugiausia u tai klidavo ms Petrui, nes jam, kaip geriau gudusiam, daniausiai tekdavo kalbtis. Kelis kartus buvo atm i jo kandikl, irjo, ar jis neapdauytas. Bet kas i to, kad jis ir apdauytas? Tebnie ir apdauytas. Kaljimo tardytojas rusas irgi nuolat po vien mus aukdavo pas save kaljimo ratin ir tyrindavo, kaip kas elgiasi, k kalbs, kas su kuo ryius palaiks. Jis pats vienam kaliniui pasako, kad jo draugas apie j k nors jam pranes, o tam draugui pasako apie an draug. Tokiu bdu kalinius suprovokuoja, sukursto prie vienas kit, kad ir i tikrj jie pradeda vienas kit skundinti, nes visa j sistema, nuo pradios iki galo, yra pagrsta tik melu ir provokacijomis. 104

inoma, tarp kalini buvo ir lengvabdi, kurie iduodavo savo draugus, nordami tuo bdu savo bv pagerinti. Bet i to jie jokios naudos neturjo su visais lygiai gaudavo t pai bausms porcij, nes NKVD n kiek nepaiso. Pagal NKVD visi dirba ir mirta dl idjos". Kaljimo administracijai taip ir nepavyko nuo ms izoliuoti pereinamosios imtas keturiasdeimt antrosios kameros. Kad nuteistieji bei iveamieji kaliniai negalt su mumis susisiekti, kameras jiems tais kaljimo apaioje, frontinje pusje, rsyje. imtas keturiasdeimt antrj kamer suvar maameius 812 met vaikus kontrrevoliucininkus, kurie ididiai mums pasigyr, jog jie bsi baudiami po penkerius ir atuonerius metus darbo stovyklos. Jie be paliovos triukmavo, pesi, skund vieni kitus priirtojams, kurie jokiu bdu nesteng j suvaldyti. Kadangi mes su jais nenorjom kalbtis, nes nebuvo ko su jais kalbtis, tai jie palaik ryius su kriminaliniais kaliniais apaioje: nuleisdami virvute per lang jiems ratel, nuolat praydavo atsisti papiros ir tabako. Negi tokie rimti kaliniai kontrrevoliucininkai gali bti nerk!

105

KALINI PATAS Kiek nesisteng kaljimo administracija, nordama stipriau izoliuoti kalinius vienus nuo kit, nieko negaljo padaryti. Daugiausia vargo turjo su skyriaus iviete, nes ia buvo geriausias kalini patas: ne tik ant sienos paraydavom kam ir ko reikia, bet buvo galima i anksto sutartoj vietoj, u praustuvo ar u vandens vamzdio, ir laik palikti ir papirosais pasidalyti, kai j kam nors pritrksta. Po kiekvienos kameros kalini buvimo ivietj, priirtojai turdavo darbo iskutinti uraus sienose, kad kitos kameros kaliniai nepaskaityt. Dar daugiau vargo turjo priirtojai su ms pasivaikiojimo gardais, nes ia ir odiu buvo galima pasikalbti ir permesti per sien ant papiroso gilzs parayt ratel. Kiekvien kart po pasivaikiojimo t gard iraytas sienas utepdavo raudonais daais. Todl visi pasivaikiojimo gardai ir buvo raudonai imarginti. To dar maa. Jiems dar labai gadino nervus tie nelemtieji kaljimo langai. J manymu, be abejo, bt kur kas geriau, jei kaljimas bt visai be lang. Nors ir labai grietai udrausta kaliniams pairti pro lang, bet, vis dlto, jie gali nutaikyti laisv minut, kada nemato priirtojas, ir pairti pro lang. Kaljimo kieme pradjo dirbti i lent aklinas des, kuriomis ukabinjo oro pusj visus kaljimo langus taip, 106

kad viesa galt patekti pro langus kameras tik i viraus, o tiesiai pro langus nieko nebt matyti. Kaip dabar teko man patirti, Taryb Rusijoj tokiu pat bdu udangstyti vis kaljim langai. Kasdien varo ir varo vis nauj kalini: buvusij tarnautoj, kinink ir mokini. Prigrdo piln Kauno kaljim Nr. 1, vidaus kaljim saugume, trei ir devint fort, o NKVD darbas kasdien vis didja, nra kur dti kalini, nespja iveti. Kaljimo vir, kur buvo siuvj ir kurpi dirbtuvs, igriov, perdirbo: languose jstat geleinius grotus, padar ir ketvirtam kaljimo aukte kameras kaliniams. Sako, dar ir Savanori prospekte ir kain kur prie geleinkelio stoties buvo surastos tam tikros patalpos ir kaljimams pritaikytos. Tai tik vienam Kaune. Kituose miestuose taip pat nebuvo apsileidiama. PAVASARIS ENGIA vairiausiomis temomis isikalbjome, visus anekdotus isipasakojome, kas kokius inojome, bet vis tos paios ir tos paios ilgos dienos, ta pati tvanki kamera, tie patys priirtoj snukiai ir tas pats ilgas siauras apytamsis koridorius su didiuliu katilu gale palei lang vandeniui virinti, kur tik retkariais virindavo, tur bt, dl malk stokos. Tuo koridorium mus varindavo ruo, 107

pasivaikioti, pas tardytoj ir du kartus per mnes pirt. Be to, i po paties koridoriaus kasdien, kameros durims prasivrus, gaudavom perrgusi kopst arba kiaulini burok samt, rytmeiais duonos gabal, deimt gram cukraus ir mieins rudos kavos puoduk. Kasdien tos paios komandos: rytmet kelk", vakare rikiuok", patikrinimas priirtojai keiiasi, paskui gulk". Kasdien tas pat ir tas pat. Rpestingasis ms Lionginas nebe juokais susirpino, kad mes labai neproduktingai ia laik leidiame, nes mes esame sveiki vyrai galtume daug darbo nudirbti, pagaliau galtume knygas skaityti, bent Markso Kapital" vis bt daugiau naudos. Tik Juozas per daug nesisielojo dl be naudos prabganio laiko: jis tik priirtojams pavyddavo, kad jie tokie nemokos paprasti kaimo berneliai, nieko nedirba, mumis komanduoja, kaip jiems patinka, progai pasitaikius gali nukniaukti duonos ir cukraus, o sriubos iki soiai prisidroti ir alg dar gauna. Jei ne tas usispyrlis ms Juozas, i tikrj bt labai nuobodu kameroje. Lionginas su Vladu vis ginijasi, jokiu bdu nestengia jam rodyti, kad brakoneriavimas ir miko vogimas yra valstybei ir visuomenei kenksmingas darbas. Kam ia gal kenkti, pasak Juozo, jei neturtingas mogelis stirnel nusiauna bei eberklu pavasar uvel nu duria arba mike me108

del nusirits parsivea. Valstyb nuo to nesugrit. iaip ar taip kalbsi, ms Juozas graus, augalotas, labai geras ir doras vaikinas, bet visa nelaim, kad jis labai usispyrs, nes, maiukas bdamas motinos neteks, pas tv augdamas, savotikai isiaukljo. Jis gan gabus, Tauragje baigs pradios mokykl, pasienyje gyvendamas neblogai vokikai pramoks, dabar, kaljime deimt mnes besddamas, ir rusikai pakankamai pramoko kalbti. Jis galt bti gana naudingas vyras, tik dabar, dar jaunas bdamas, bolevik kaljime vinksta. Tuojau po Velyk gavom iraus, kuri labai laukme, nes, svarbiausia, nebeturjome ko rkyti. Jau turjome i imtas keturiasdeimt ketvirtosios kameros papiros skolintis. Ms kameroje iraus tik ei asmenys tegavo. Kiti pinig neturjo, todl ms Lionginas ir kitais pasirpino: kiekvienas mes proporcingai tam tikr savo ira dal davme negavusiems. inoma, ia mums daug taupiau buvo i karto tam tikr dal atiduoti, negu kiekvienu sykiu valgant dalytis su savo neturtingaisiais kameros draugais. Taip mums kasdien ir kasdien belaukiant ir beirint i ms kameros pro lang vakarus, i kur turi ateiti ms ilaisvintojai, o jie turi pasiskubinti ateiti, nes mes j labai laukiame, atjo ir gegus mnuo. Matome pro ms lang, kaip A. Fredoj, Aleksoto Nemuno pakrantj 109

ir aliakalnyje mediai pradeda sprogt, lapoti ir aliuoti. O, laisve, laisve, kokia tu dabar btum mums brangi! Nepaprastas graumas t giesmi, kurias dabar kasdien, Vlado vedami, tykiai giedame. Rodos, kad tik mums, kaliniams, jos ir yra sudtos, btent:
Tu, kuri mirt Snaus regjai, Aaras graudias po kryium liejai, Per tavo kani ir kalavij Duok mums kantryb, Sveika Marija!

ventadieniais, girddami varpais skambinant katedroj, giedodavom:

ventas Dieve, Galingasis, ventas [Aminasis! Pasigailk ms! ventas

Tikrai i irdies gilumos, net su aaromis akyse, mes t graiausi giesm giedojom, praydami pasigailti ms ir ms brangiosios tvyns, kurios dabar u kain kokias ms nuodmes buvom nebetek. AKISTATA A nemaniau, kad toks nemalonus dalykas ta akistata, kuria mane vis laik tardytojai gsdino. Pagaliau suved akistaton, bet ne su tuo asmeniu, kurio laukiau, prie kurio buvau pasirengs. 110

K reikia akistata, kam ji daroma? Reikia, kad dviej asmen parodymai yra prieingi vienas kitam, kad reikia suvesti juos akistaton, kad ia paaikt, katras j meluoja. Vien dien ived mane pas tardytoj, bet ne saugum, kaip paprastai vedavo, o kiem, upakalyje kaljimo, palei pirt baltj nam. ved mane didl sal, kurios kairj pusj buvo lent pertvara, o toj pertvaroj visa eil ma dureli. U t dureli buvo tardytoj kabinetai. Pasirod, kad jie ne tik saugumo patalpose tardo suimtuosius, bet ir ia, prie pat kaljimo. Kitoj sals pusj, prie sienos, stovjo i faneros sukaltos kelios bdels, panaios telefon pasikalbjimo bdeles. vien toki bdeli ir mane var ir udar. Ten vietos tik tiek tebuvo, kad galjau stovti ir ant maos, prie sienos pastatytos, kduts sdti. Toj tamsioj bdelj sdjau apie pusvaland. ia sddamas, girdjau kavim, rusikus keiksmus, trankym ir spardymsi. Tuojau supratau, kad ia tardo suimtuosius. Pagaliau palydovas, kuris mane atved, ived mane i bdels ir ved pro maas dureles lent pertvaroje. U stalo maam kambarlyj sdjo liesas, auktas, pailgo veido, apie trisdeimt met amiaus, juodbruvas vyras, NKVD uniforma su trimis kvadratais ant apykakls. Jis man liep sstis ir paklaus: Ar tamsta atsimeni savo parodymus js byloj? 111

 Taip, tamsta tardytojau, truputi atsimenu. Tamsta dabar tursi akistat su vienu asmeniu, kaltinamu js byloje. To asmens pavard P. P., kuris ginasi, k a d . . . , o tamsta savo parodyme tai k rodai... Mane net altas prakaitas imu. Niekad nepamaniau, kad mudviej parodymai iuo klausimu bt buv skirtingi. Niekaip negaljau suprasti, kodl Pranui P. buvo reikalingas kitoks mano parodymas. Taiau, savo parodym tuo klausimu nebegaljau grietai paneigti. Atved ir Pran P. J pasodino kampe palei duris, o mane prie tardytojo stal. Liep pairti vienas kit ir paklaus, ar esame pastami. Tai buvo skaudiausias mano gyvenime momentas. Vietoj to, kad nuoirdiai biau paspauds jo rank, nebesiorientuodamas k daryti, suvaidinau nenatral rimtum. Atsisveikinant, P. P. mane pavelg tokiomis maloniomis akimis, kaip Kristus v. Petr Kajifo kieme. Po to kelias naktis negaljau miegoti. Jo ivargs veidas ir tas malonus vilgsnis niekaip negaljo inykti i mano aki. Labai graudinaus taip negraiai pasielgs. Sugrs kamer, pasiskundiau Petrui dl tokio baisaus vykio. Nebesakyk, pulkininke, a negaliu klausyti. Per daug skaudu, ir jis, labai ujausdamas ir susijaudins, nutrauk mane. Kalbkime apie k kita. 112

Po to a kelias dienas negaljau nei kalbti, nei valgyti buvau labai susigraus ir susirpins. Dl savo likimo a jau buvau visikai priprats prie minties, jog bsiu suaudytas . . . Bet kai kurie kiti gal dar galt isigelbti... Mane dar labai nustebino, kad Pranas P., kaip dabar i bylos pasirod, tik neseniai ess suimtas. O man atrod, kad jis yra suimtas anksiau, negu a. Ko jis lauk, kodl nepasialino ? Labai ilgai kankino mane panaios ir kitokios mintys, kol palengva jas nustelb nauj vyki eil. TARP NAUJ DRAUG Gegus pabaigoje ms kamer atvar tris jaunuolius: Leon, Liud ir Vikci. Leonas turjo iemet baigti gimnazij Kaune, bet j prie pat egzaminus sum beeinant gimnazij u antikomunistini atsiaukim skleidim, nes vienas jo draugas j idavs. Liudas, profesoriaus snus, penkiolikos met vaikas, ketvirtos klass mokinys, suimtas u agitacij ir atsiaukim skleidim. J taip pat draugas idav. Jie mums prane, kad dabar masiniai gimnazistus suiminja. Vikcius, aviacijos puskarininkis, Suvalk Kalvarijoj suimtas, kad bands sien pereiti. Jie n kiek nenusimin, daug ini mums suteik i laisvs ir atsine ms kamer nepaprastai daug gyvumo ir linksmumo. Net senis Lovinovskis, kuris vis laik buvo labai nusimins, dabar pra113

linksmjo ir pajaunjo, nors jis ir ne per seniausias, vieneriais metais u mane jaunesnis. Ypa Vikcius su Liudu tuojau susidraugavo, tiek daug pokt ikerta, kad mes juokais leipstame. Vien nakt ms kamer ved rus raudonarmiet. Jis pasisak ess Skvorcovais, vieno artilerijos pulko, kuris stovi aniuose, puskarininkis politrukas". Suimtas ess ni za to, ni pro to", kad kain koks jo gerais draugas neteisingai j skunds. Dabar es labai daug politruk" ir komandiri" suiminjama. Pradioj jis buvo labai nusimins ir neinojo, su kuo k kalbti. Po poros dien, pamats, kad ia j niekas neskersakiuoja, ant duonos dar jam utepa sviesto, nuo kurio jis pradioj norjo atsisakyti, o pams net neinojo, kaip dkoti, prijunko ir pradjo kalbti. Pradioj dar jis band ginti komunistin santvark ir kolchozus, bet kai Vladas taip smarkiai ir drsiai, gyvais pavyzdiais, m jam rodinti tos santvarkos kvailum ir alingum, jis ne tik jos daugiau nebegyn, bet dar ir pats pritarinjo. Vien syk, kai jau visikai buvo su mumis susidraugavs, labai susijaudins, knipias atsigul ant grind ir, alknmis galv parms, staiga prabilo mus: Ei, draugai, duokit man papiros surkyti! Matau, kad js esate geri draugai ir tikri mons js mans neiduosite, atvirai a jums pasisakysiu, kas pas mus, Rusijoj, darosi. Jau daugiau kaip dvideimt met mes nieko kito nema114

tom, kaip tik bais skurd, bad, teror ir kaljimus ! Ar ateis kada tam galas mes neinome ir nebetikime, jau pripratome prie to. Tai pasaks, Skvorcovas nutilo, apsiaarojo. Mes irgi tyljome, nes matme, kad jis i irdies kalba. Kiek patyljs, jis toliau ts: Man dvideimt penkeri metai, dar gerai atsimenu, kaip mano tvai gyveno. A esu liaudies mokytojas, mano mona fabrike dirba. Nestengiame tiek usidirbti, kad nebtume alkani: gerai dar, kad vaik neturime. Nepatiksite manim, kad mes drabuius dvime dar tuos paius, persiuvindami ir lopydami, kuriuos ms tvai turjo prie revoliucij; nauj sigyti nemanoma. A, liaudies mokytoju bdamas, labai gerai matau, kaip ms mons gyvena ir tyliai verkia, nes garsiai verkti mes neturime teiss, o per tiek laiko jau ir -aaros idivo. Mes negalime ne tik kalbti, bet ir mstyti k nors, nes gepist gauj visur pilna, nuo j akies ir ausies nepasislpsi. Mes vienas kito bijome, vienas kit persekiojame, nes pas mus taip sutvarkyta, kad kiekvienas komunistas ar komjaunuolis dl idjos" turi bti nipas, k nors nugirds ar pajuts tuojau turi praneti NKVD, nes jei jis to nepadaryt, jis bt nubaustas pagal baud. kod. 59 13 str. Skvorcovas nutilo, jo akys aar pilnos. Mes irgi tylime. E, draugai, dainuokime. Rusas negali verkti, neturi teiss nusisksti. Tik daina yra ruso 115

skundas, ruso aaros. Girdite js: raudonarmieiai, gatve eidami, dainuoja. Jie nedainuoja, jie verkia. Ir mes dainuokim: To ne veter vietku klonet... utrauk Skvorcovas gan melodingu tenoru. Mes jam pritarm. Nedainuokit! Kas jums ledo dainuoti?! suuko priirtojas vilkel". Turjome nutilti. Po to Skvorcov mes labai pamilome, kaip ger draug ms kameroje, nes jis buvo velnios ir jautrios irdies mogus. Niekad negirdjau, kad jis nusikeikt bei sublevizgot; matyti, jis buvo ger tv ir i maens grai iaukltas. Jis man saksi, kad jo tvas prie D. kar buvs auktas tarnautojas. Skvorcovas savo tvus labai myljs. I pasikalbjim su juo supratau, kad yra geras pedagogas ir myli savo darb. Dabar tik nuo to darbo paauktas kariuomen, baigs politini vadov kursus ir paskirtas jaunesniuoju politruku" artilerijoj. Jo tvik u Maskvos, buvusioj Vladimiro gubernijoj. Mes dabar su juo visikai atvirai kalbame apie kar ir politik. Visi sykiu diaugiams, gaudami ini, kad vokieiams gerai seksi, laukme, kad tik jie greiiau ateit ms ilaisvinti. Skvorcovas sako, kad rusas kovotojas negals kariauti, nes nra Vad ir nra u k kariauti. Lenin ir Molotov, jisai sako, rusai dar iek tiek gerbi, bet Stalino su visa jo enkavedist gauja baisiau116

siai neapkeni. Tik visa nelaim ta, kad rusai nebetur jokio supratimo, kaip mons pasaulyje gyvena, nes jiems per tiek met taip kalta galv, bk kapitalistinse valstybse darbo mons keni neapsakom skurd. Mes, raudonosios armijos kovotojai, kol nebuvome mat js krato, kaip js gyvenate, i tikrj manme, kad taip ir yra, kaip mums sak, bet ia pabuv sitikinome, kad mums perdm melavo, melavo ir dar tenai tebemeluoja. Nors ia ms kovotojai udaryti ir nuo moni izoliuoti, kaip kaliniai, bet vis tiek kai k mes gauname pamatyti ir suprantame, koks yra tarp js ir ms moni gyvenimo skirtumas... Gaila Juozo. Jau kelinta diena jis serga, nieko nevalgo, kariuoja. Vien penktadien ateina priirtojas, liepia jam, dar negaliniam vaikioti, pasiimti savo ir valdinius daiktus ir isiveda. Veda kalinius ir i kit ms skyriaus kamer. Mums jau aiku, kur juos veda: jie jau nematomo teismo" nuteisti ir veami Rusijon darbo stovyklas. Rsyje paskaitys jiems teismo sprendimus. .. Vien nakt, mums begulint, staiga atsidaro ms kameros durys ir sibrauna visa eil vyresnij kaljimo tarnautoj: rus ir lietuvi, pirmiau buvusi arkliavagi ir vitgaudi. Dabar jie labai dideli ponai". Tuojau sako mums atsikelti ir neapsirengus isirikiuoti vienon eiln, kiekvie117

nam palei savo iuin. Pradjo krsti; iuinius, antklodes, pagalves, drabuius ir t. t. Jie danai netiktai naktimis darydavo tokias kratas. Dabar mes nebuvome pasireng kratai, nes neseniai buvome krsti, visikai netiktai mus uklupo. Bekrsdami rado Vikciaus varke po pamualu nauj chemin pietuk, apie kur jis patsai nieko neinojo; mano pagalvje po iuiniu cheminio pietuko trump galiuk, kuris buvo visos kameros nuosavyb, ir Petro kamae po stalu i papiros gilzi surit popieriuk pundel, ant kuri a tuo trumpu pietuku apysakait buvau paras. I to kilo visa kontrrevoliucija". Vikciaus, mano ir Petro sura vardus, tvo vardus, pavardes ir pridjo prie to rato pas mus atrastus ms nusikalstamuosius rodymus. Blogiausia ms Petrui, kad jo kamae rado t popieriuk pundel. Tai baisiausias kontrrevoliucinis darbas, nors tos apysakaits turinys nelabai buvo panaus kontrrevoliucij". Petras nepasak, kas j ras. Jei bt ir pietukus pas j rad, tada jam bt garantuotas karceris, bet dabar dar neaiku. Po to prasidjo kamantinjimas: kasdien po vien i ms kameros aukia kaljimo tardytojas: I kur atsirado pietukai, kieno jie yra, kas ra, k ra ir t. t.". Gegus 30 d. vakare iauk ir mane. A, pamats ant tardytojo stalo t pat popieriuk pundel, ant kuri buvo mano apysakait parayta, ir tuos paius pietukus, ne118

laukdamas, kol jie mane prads kamantinti, prisipainau: Tamsta virininke (vadinau j virininku, nes tada dar neinojau, kad jis yra kaljimo tardytojas), i apysakait a paraiau, tik apsiriks djau j ne savo, bet Petro K. kama. Pietuk radome pasivaikiojimo kameroje lauke. A j laikiau savo pagalvje po iuiniu. Tardytojas nieko man nesak, tik kain k ra. Paskui pakviet palydov, kuris nuved mane atgal kamer. Visi jau guljo. Nespjau dar nusirengti ir atsigulti, kai vl atsidar kameros durys, ir priirtojas liep man apsirengti, pasiimti visus savo ir valdinius daiktus. Taip smarkiai isigandau, manydamas, kad mane jau vl karcer veda; ieidamas i kameros net ir su savo draugais neatsisveikinau. 94-ji IR JOS GYVENTOJAI Tam paiam treiam aukte maut kamera su keturiomis, prie sien prirakintomis, geleinmis lovomis. Pro lang matyti Senamiesio dalis, Aleksotas, A. Freda ir aviacijos aerodromas, kaip ant delno. i kaljimo dalis, antram ir treiam aukte, vadinasi ketvirtuoju skyrium. iose kamerose sdi nebe paprasti nusikaltliai, kurie buvo kaltinami tik tuo, kad jie tarnavo nepriklausomoj Lietuvoj, bet aktyvs kontrrevoliucininkai, kurie dabar kuo nors pasiymjo, nordami ivaryti bolevikus i savo" tvyns. 119

Devyniasdeimt ketvirtoj kameroj sdime penki vyrai: aviacijos kapitonas Stasys J., Jonas G., Jonas D., politrukas" Koniuenko ir a. Vliau atvar dar Vaclov K. Stasys J. ir Koniuenko neseniai buvo gr i karcerio, buvo po tris paras nubausti u pasiprieinim ydukui barzdaskuiui. Mat, tas lyktus ydpalaikis taip kirpdavo mums plaukus, jog btinai turdavo palikti plauk drys ant galvos, kad utls turt kur pasikarti. Tur bt, niekas nebuvo taip iauriai ikankintas tardym metu, kaip vargas kapitonas. Jo visas knas buvo raudonai juodas, panaus kepam maltin niekur nebuvo matyti sveikos vietels, baisiai sutins ir krauju pasruvs. Po eias valandas j ilaikydavo u apyranki pakart. Jis labai stambus vyras sieksninio aukio ir metrinio ploio, todl jam buvo labai sunku kaboti ant kablio. Geleiniai apyrankiai taip sisdavo jo rankas, kad jis parvykdavo i tardym su baisiausiomis aizdomis ant rank. J nuolat tardydavo ir kankindavo. Jo ikenttas kanias sunku aprayti, reikjo tik pamatyti jo baisi ivaizd, kad bt galima turti supratim, kaip jis buvo kankinamas. J mu, aud, kankino, reikalaudami iduoti savo draugus, su kuriais sykiu dirbs prie bolevikus, bet jis j neidav. Vien syk jam prane, kad jo mona ir maa dukrel es suimtos ir taip pat bsi kankinamos, 120

jei jis nepasakysis teisybs apie save ir savo draugus. Jis jiems atsak: Galit k norit daryti su mano mona, vaiku ir manim, daugiau js nieko i mans nebeigausite, nes a jums pasakiau, ko norjote. Ot, tai biauryb mogus, jis neturi jokios sins, leidia taip biauriai save kankinti ir teisybs nesako, stebjosi jo budeliai, kankindami j. Birelio 13 d. v. Antanas kalini patronas. Prie autant kapitonas J., grs i tardymo, prioko prie mano lovos: Pulkininke, inakt mane baisai kankino, bet a vaiuodamas pasimeldiau prie v. Antano ir neidaviau... Tik, pulkininke, a vien dalyk labai negerai padariau. Pasakyk man, kaip a turjau pasielgti? Jie mane mu, mu, reikalaudami, kad pasakyiau jiems vis teisyb. A jiems teisinaus, jog jau vis teisyb esu pasaks. Tada jie mane nukabino nuo kablio ir liep parayti tok ratel: J-ty! A prisipainau ir vis teisyb jiems pasakiau". Po juo turjau pasirayti pavard. K dabar jis pamanys gavs tok mano ranka parayt ratel, nors mano ranka labai drebjo nuo apyranki verimo, bet vis tik jis gali suprasti, kad tai mano rayta... beveik su aaromis akyse skundsi man kapitonas. Mielas Staseli, per daug nesigrauk, atsakiau jam. Tu gi kitaip ir negaljai pasielgti. 121

Jei tu ratelio nebtum ras, tada jiems aikiai btum parods, jog meluoji... Bet J-iui tas ratelis bus kur nors netiktai pakitas, kad jis pamanyt, jog a pats jam j, progai pasitaikius, pasiuniau. Jie gi suras kok nors bd suvaidinti, kad atrodyt, jog jis j tiesiog i mans gavs. O jis, j gavs, gali dabar i tikrj prisipainti ir kitus iduoti. Nusiramink, Staseli, sakau jam. J-tys nebus toks kvailas, kad nesuprast, jog tu j raei j priverstas, jau i vien nenormalaus tavo braio jam bus aiku, kad ia kas nors netaip yra. Pagaliau, kapitonas J. iaip taip nusiramino ir atsigul, bet nekoks buvo jo miegas, nes visi snariai skaudjo. Jonas G. taip pat labai iauriai buvo kankinamas. Jo nugara, launys ir kinkos baisiai sutinusios, tamsiai mlynos, krauju pasruvusios, maltin panaios. Ant blauzd buvo labai didels aizdos, nes buvo labai sudauytos blauzdos ir rank raumenys. Ant rank apyrankiai buvo ipiov tokias aizdas, kad net atokusi msa kabojo. Jo labai storos rankos, todl jiems sunku buv udti apyrankius. Jis labai stiprus vyras, kad funkmis" muamas i skausmo apyrankius nutrauks, net enkavedistai isigand alin paok. Paskui udjo jam kitus apyrankius, knipi pasiguld, vl mu, kojomis mindioj ir spard. J. G-i jo pastami lietuviai kankin. Kapiton J. rusai ir lietuviai, tie patys, kurie j tard. Tie 122

du vyrai nepaprastai stipraus kno ir dvasios, retas kas galt su jais susilyginti taip baisiai kankinamas, kad neprisipaint ir kit neiduot. G. visos kankinim porcijos dar nepatyr, nes neseniai buvo suimtas. Jis buvo sitikins, kad j iki karo nespsi suimti, todl perdaug jau drsiai dirbo ir pateko. Kapitonas J. su nepastamu provokatorium susidr, kuris pasaks jam jo draugo slaptaod. G-ius dar mums pasakojo, kad jo draugas buvo kankinamas, su kuriuo saugume sykiu sdjo; jis taip pat buvo smarkiai maltinin paverstas ir abiej rank visi pirtai sulauyti saugumo garao tarpduryje, nes buvo garae kankinamas. Kuriuos saugumo garae kankindavo, t kankini gyvenimo valandos jau eidavo prie galo daniausiai jie savo teismo sprendimo nebespdavo igirsti. Su G-iu saugume sdjo ir pulk. Barauskas, kuriam aus bgneliai buvo sudauyti. Atjs devyniasdeimt ketvirtj kamer, dar radau Z-k i Panevio, kuris po poros dien buvo ivetas. Jo taip smarkiai kankinti enkavedistams nepavyko, nes jis, bdamas pakartas, labai auk, paskui kuriam laikui buvo smons nebeteks. Enkavedistai turjo nemaa darbo, kol j atgaivino. Mat, negalima anksiau tam tikro laiko leisti numirti, nes lavonai, anot j, nekalb. O Z-kas astmininkas, todl negaljo toki kankinim pakelti. Paskui dav jam balt maist, kad sustiprt. 123

Jonas D. i Tytuvn ir Vaclovas K. i Kauno dar nebuvo kankinami, nes neseniai buvo suimti ir, matyti, dl trkumo kokios nors mediagos, dar netardomi. Bet j nusikalstamieji darbai bolevik atvilgiu taip pat labai baiss, ir jiems dabar reiks igerti nema kantrybs taur. Vaclovas tai stiprus vyras, bet Jonelis vargu, ar ikents, jis labai silpnos sveikatos. Politrukas" Koniuenko, turs leitenanto laipsn, grynas ukrainietis, ukrainietikai ir kalba, pasiymjs suomi fronte artileristas, nedidelio gio, savotikai isilavins, apsukrus, gudrus, bet sykiu ir labai malonus, draugikas vyras. Jis tartas draugavs su svetimos valstybs atstovais, imestas i komunist partijos ir suimtas. Jis mums labai naudingas, nes gerai ino visas NKVD gudrybes ir duoda mums ger patarim, kaip reikia apsisaugoti, kad nebtume iprovokuoti. Jis nekenia rus ir svajoja apie Ukrainos nepriklausomyb, nes jis visikai sitikins, kad, karui pasibaigus, kuris btinai turs tuojau prasidti, Ukrainai bus duota nepriklausomyb. Kapitonas J. ir melstis j imok. Kaljime jis labai drsus ir pat kaljimo virinink pasiunia velniop. Koniuenko para skund paiam Kalininui, bet kaljimo administracija tam jo skundui nedav jokios eigos. Dl to jis pradjo badauti. Po keli jo badavimo dien atjo gydytojas su sanitarais ir prievarta pripyl jam skysto maisto per 124

burn, leids gumin arnel tiesiai skilv. Koniuenko jiems pasak: Dabar galite, kad norite, pilti man ir pro antrj gal! Kapitonas J. taip pat nenusileido. Vien syk, grs i tardymo, kur buvo smarkiausiai sumutas, pakl didiausi triukm: Duokit ia man gydytoj! Visi pairkit, k daro ydai ir NKVD! nupls nuo savs drabuius parod savo kn priirtojams ir sanitarei. Tie net aikteljo, pamat taip baisiai j sudauyt ir sualot. Be to, kap. J. ir ratu para skund dl jo sualojimo. Gydytojas ydas tik po trij savaii, dvi dienas prie kar, atjo apirti jo, kada jau jo aizdos buvo savaime apgijusios ir sutinimas atslgs. odiu, ioj kameroj buvom visi penki vienodi nusikaltliai. Vieni jau buvom gav ir nuolat gaudavome savotikas funki" porcijas, kiti drebdami dar j lauk. Vieni kitus labai atjautm, gailjoms ir myljoms. Tiek jau buvom usigrdin, kad stipresnieji, jei leist, btume galj pasiaukoti u silpnesniuosius, sutikdami iksti j kanias. Visi gerai inojome, jei nevykt karo, kurio mes taip neapsakomai laukme, neateit vokieiai ms ivaduoti, mes io pasaulio daugiau jau nebematytume. ioj kameroj nebuvo tarp ms jokio pasiskirstymo, kur kieno puodukas, dubenlis, auk125

tas, duona bei papirosai. Kas kiek nori, valgo ir rko, bet kiekvienas rpinasi, kad daugiau likt Stasiui, Jonui ar Vaclovui. Stasys, pietus bevalgydamas, rads savo sriuboj msos gabaliuk, igriebia j auktu ir meta kurio nors kito sriub, nes jis skundiasi, kad jam nuo msos pilv skauda, jis negals valgyti. Kitas vl taip pat daro, nors jam paiam seils varva, kaip jis nori tos msos. Iraus gavus, ta pati istorija: niekas nebenordavo sviesto ir onins valgyti, vienas kitam silydami: Tai tu valgyk, tau labiau reikia; ne, ne, tu valgyk, tau reikia, kad btum stipresnis". SPIRITIZMO SEANSAI Piet pavalg, prie saulei leidiantis, griebiams puoduko. Kiekvienoj kameroj yra ant sienos pakabinta, storame popieriuje spausdinta, instrukcija, kaliniams rusikai raytos taisykls k jie gal daryti ir ko negal. Antroj pusj tos instrukcijos mes nubrm apskritim ir aplinkui to apskritimo, pamirk raudon degtuk galvutes, iram visas abcls raides. Raudonaisiais bolevikikais degtukais gerai galima rayti. Vienam emaliuoto puoduko krate prilipdom popieriuk tai enklas, kuris, aplinkui sukdamasis, turi mums rodyti prie apskritimo iraytas raides. Nukabin nuo sienos, t ms instrukcij padedam ant kds, ant jos ibrto apskritimo vidur 126

dedam puoduk dugnu vir, o mes patys, susd aplinkui, padedam ant puoduko dugno vienos rankos pirt galus ir ildom j. Tokiu bdu ils, puodukas pradeda vaikioti aplinkui, neieidamas i apskritimo. Pradjus jam vaikioti, vienas ms jo klausiam: Pasakyk, kieno siela esi? Buen, puodukas, sustodamas prie kiekvienos raids, duoda enklu mums toki pavard. Pasakyk mums, Buen, kurios esi tautybs, profesijos ir kada persiskyrei su iuo pasauliu? Pranczas, profesorius, penkioliktam imtmetyje. Pasakyk mums, profesoriau, kaip dabar eina vokiei angl karas? Dabar j karas kiek aprimo, nes prie Sueco dideli kariai. Pasakyk, kada prasids vokiei rus karas ir kurioj vietoj pirmiausia jis prasids? Reikia laukti nuo birelio penkioliktos iki dvideimtos dienos, atsako puodukas, labai greit vaikiodamas nuo vienos prie kitos raids, jis prasids visais frontais. Ar Kaunas bus bombarduojamas? Bus mtomos bombos tik karinius taikinius, bet pats miestas nenukents. Per kiek dien bus ilaisvinta Lietuva? Per tris dienas. Kas liks anglams karui pasibaigus? 127

 Gyvyb, trumpai atsako puodukas. Ar mano eima Alytuje sveika? paklausiau a. Sveika. Snus Justas buvo suimtas, dabar paleistas. Ar mano praymas Kalininui jau isistas ? klausia Koniuenko. Neisistas, guli kaljimo administracijoj, atsako Buen. Kodl taip ltai pradjai atsakinti ms klausimus ? Pavargau, atsak Buen. Kuo mes tau, siela, galime padti? Malda. Kokia malda? Maraj, atsak mums odiu, kurio mes nesupratome. Ms seans metu, nors ir irdavo priirtojas pro vilkel", bet jis nesuprasdavo, k mes darome, kaip avinas irdam'as naujus vartus. iam seansui pasibaigus, ms Koniuenko tuojau barkina kameros duris, aukia priirtoj ir reikalauja, kad jis tuojau jam ikviest korpuso vyresnj, nes jam reiki su juo kalbti labai skubiu ir svarbiu reikalu. - Kokiu reikalu? klausia priirtojas. Ne tavo dalykas. Jei a praau pakviesti, tai ir turi pakviesti. Mat, Koniuenko, kaip buvs politrukas", su priirtojais ir, apskritai, su visu kaljimo per128

sonalu n kiek nesiskaito. Jie jo taip pat truput pribijo. Tamsta vyresnysis, pasakyk man, kodl mano praymas nepasistas Kalininui, o laikote j kaljimo ratinj? prasivrus kameros durims grietai ir piktai paklaus Koniuenko korpuso vyresniojo. O i kur tamsta inai, kad jis nepasistas ? A inau, yra kas pasako man. Todl nepasistas, kad tamstos tardymas dar nebaigtas, atsak Koniuenkai korpuso vyresnysis. Koniuenko labai tiki per puoduk kalbania siela, nes k ji pasako venta, taip, Koniuenkos sitikinimu, ir es. Mes dar kai kada paabejojame, bet ms Koniuenko visikai sitikins, kad Buen siela gryn teisyb sakanti. Tokius spiritizmo seansus su puoduku mes kasdien darydavom, vairiausius klausimus ms iauktoms sieloms udavindami. Iaukdavom Did. kun. Kstuio ir Vytauto sielas. Vytautas ms asmens reikalus neatsakindavo, kalbdavo tik apie kar ir politik. Nors mes ne visi per daug tikdavom tais atsakymais, bet, vis dlto, yra kas nors nesuprantamo. Taiau mums ir ne taip jau svarbu, kas mums pranea inias, nes mes taip smarkiai itrok t ini ir taip laukiame karo, kad nors ir pati piktoji dvasia pranet jas mes vis tiek btume jai dkingi. 129

Koniuenko padirbo i papiros nuork ir kortas, kuriomis mes kasdien buriame kiekvienas savo likim, kas ms laukia. Tik kortas reikia labai slpti, kad neatimt. Visa laim, kad priirtojas neturi teiss vienas eiti kamer, nes j kaliniai galt udaryti kameroje. Bet jei skyriuje stovi du priirtojai, tai vienas j gali eiti ir kamer. Su kaimyninmis kameromis palaikm ryius tiesiog odiais, kalbdami per puoduk prie sienos. Pirma reikia kuo nors pabarkinti sien. Kai kaimynas atsiliepia, taip pat barkindamas, tada privoi puoduk prie sienos ir kalbi puoduko dugn, o kaimynas turi klausyti, aus pridjs prie sienos, be puoduko. Labai gerai galima susikalbti. Bet is pasikalbjimo bdas yra daug pavojingesnis, negu morzs" abcls pagalba stuksenant sien, nes greiiau gali igirsti priirtojas ir praneti, kas k kalbjo. Su apatine kamera kalbjoms ratu (rame ant papiros gilzi) ir papirosais dalijoms, nuleisdami virvut pro lang. Tik ia dvigubai daugiau reikia saugotis, kad ir priirtojas pro dur vilkel" nepastebt ir lauko sargybinis i boktelio nepamatyt, nes jis gali auti lang. Vis kaljimo skyri langus i oro puss dmis ukabinjo, bet ms skyriaus iki karo pradios nespjo ukabinti, todl mes iuo atvilgiu buvom laimingesni u kitus. 130

KARO IVAKARSE Atsidar kameros durys, priirtojas liep Koniuenkai pasiimti valdinius ir savo daiktus ir ived. J perkelia kit kamer, nes mes aikiai girdime, j veda ne laiptais apai, bet tiesiai koridorium pro duris palei iviet atuntj skyri. Kodl j ikelia i ms kameros mes neinome. Kameroje penkiese likome: Stasys, Vaclovas ir trys Jonai. Kai kur nors i ms iveda i kameros, labai nejauku ir tuia darosi, lyg kad vien savo mylim eimos nar btume palaidoj arba palydj tolim neinom kelion. Jonai, greiiau imk puoduk ir aukt, barkina devyniasdeimt penktoji kamera. Klausome, atsiliep Jonas D. puoduko dugn. Paskui jis greit, atms puoduk, priglaudia kairj aus prie sienos. devyniasdeimt septintj kamer iandien atved pulkinink B. G., pasigirsta kun. Antano P. balsas i devyniasdeimt penktosios kameros, jis prane, kad enkavedistai dabar masikai suiminj ms inteligentij ir su visomis eimomis traukiniais ve Rusij, neinia kur. Aretuota generolo R. mona. Daugelis ms moni bg mikus ir, kur tik kas gali, slepisi. Paaukti kariuomen ms naujokai taip pat mikuose slapstsi. Iplatinta labai daug prie131

bolevikini atsiaukim. Viskas. Kas pas jus naujo? Mes laukiame birelio 20 dienos, atsako Jonas D. puoduko dugn, turi prasidti karas, nes ir Vytauto dvasia patvirtino, kad t dien pradsi kariauti visais frontais. Dvasia sak, kad mes pirmadien bsime ilaisvinti. Eidami gulti, visi sykiu, susd savo lovose, Jonas G. ir Vaclovas K. ant grind skersai kameros patiestuose iuiniuose, patylomis kalbame poterius. Vaclovas sako, kad bendr mald, bent trij asmen, Dievas greiiau iklauss, o jeigu daugiau asmen ko nors prao, tai dar labiau iklauss. Dabar mes taip ir darome, bendrai praome Diev, kad tik greiiau bt karas, kad tardytojai nebekankint. Papiros taip pat nebetaupome rkome kas kiek norime. Stasys sako: Kam ia juos betaupyti, uteks iki dvideimtosios dienos. Karui prasidjus, galsime i diaugsmo nerk pakentti. Grind visikai neplaujame, Stasys neleidia: Kam jas beplauti. Karas jau ant nosies ir mes dar grindis plausime? Trauk jas velniai! Su priirtojais visikai nebesiskaitome. Stasys yd priirtoj, einant ruo ir grtant i jos, nuolat erzina: irsime, kur tu smuksi, kai prasids karas ? 132

 Ui, kai karas prasids, jums bus gerai... inoma, kad mums bus gerai, bet k tu darysi, unsnuki?! Ir i tikrj, ydas pradjo ms bijoti ir gerintis prie ms. Ir sriubos mums dvigubai pripila, daugiau tiri i dugno pagriebdamas, net cukraus prideda. Sulaukme ir dvideimtosios dienos. Dar gerokai prie komand kelk" mes nebemiegame: juk turime pajusti, kada prasids karo veiksmai. Klausome itemp ausis, ar neigirsime siren pavojaus staugimo. Klausome iki piet, klausome iki vakariens, o j vis nra! Baisiausias nusiminimas. Ir puoduko nebeimame rankas meluoja. Nakt Jon G. iveda tardyti. Mes praome Diev, kad jo taip iauriai nebekankint. Grus jam i tardytojo, tuojau j paklausme: Joneli, ar smarkiai iandien tave kankino? Ne, nekankino ir apyranki nedjo. Jie buvo labai mandags, pasisak, kad nekaltai mane sumu, kad jie jau suinoj, kas tikrieji es kaltininkai, kad a ess kaltas tik tuo, jog j neidavs... ia jau kas nors yra nepaprasto, jie nra prat taip elgtis. Dar truput kantrybs! Jei ne iandien, tai ryt bus karas. 133

KARAS Nepaprastai graus sekmadienio rytas. Birelio 22 d. K tik pravito, saulut dar nepatekjusi, danguj n vieno debeslio, visa gamta ir moni prikimtas ms kaljimas tebemiega. Dar prie komand kelk" staiga igirdome: Tra ta ta t a . . . Tra ta t a . . . Buch buch bu buch... Bach bach ba bach... A uii... a . . . ai a i . . . Vyrai, karas! Karas! Karas, ai Dievulliui, karas!.. pirmasis ioks i lovos, be kelni okindamas po kamer, aukia kapitonas J., kad jau prasidjs karas. Negulkit, vyrai, kelkits! Juk aikiai girdti, kad karas: kulkosvaidiai trata, bombos sprogsta aerodromo pusje, zenitin audo ir visos Kauno sirenos staugia. Tik gerai siklausykite, aikiai suprasite i balso, kad ia ia nebe bolevik lktuvai. Klausykit tik: um um um..." ia jau nebe sovietinis trantas gargaliuoja. Joneli, ok prie lango, a vilkel" ustosiu. .. nebesitveria ms Stasys.
134

Atsistojo Jonas D. ant savo lovos ir iri pro lang. Ms laimei, nespjo dar ms kameros lango ukalti de, kaip visus kitus. I kit kamer kaliniai nieko nemato, tik girdi, o mes girdime ir matome, kas darosi vir Kauno aerodromo. Ui, kas tn ant lang iho?! suuko ydukas priirtojas vilkel". Eik po velni! Matai, kad jau karas prasidjo. .. atsak jam kapitonas. Tuo tarpu tratjimas, trenksmas ir imas nutilo, tik retkariais girdti paskiri viai. A nieko nesuprantu, kas ten vyksta aerodrome. Jis visas dmuose paskends. Aleksoto kairj pusj gaisras matyti. Js, pulkininke, pairkite, gal geriau suprasite, sako man Jonas, pasitraukdamas nuo lango. Ir a pasistojau ant Jono lovos. Aiku, kad ia jau nebe paprasti karo manevrai. Bolevikai paleido dm udang ant aerodromo. Kairj Aleksoto pusj dega geleinkelio sandliai. Tuojau, pulkininke, bus kitas antpldis, didesnis. A aviacijos taktik labai gerai inau, sako kapitonas. O, kad dabar duot kas man mano naikintuvl, kuriuo skraidiau, tai bent panarstyiau!.. Visikai nurimo. Mirties tyla. Su nepaprastai plakaniomis irdimis, ausis temp, klausoms, kas bus toliau. Laukiame, nordami greiiau igirsti dabar mums graiausios muzikos melodijos 135

 maro, kuris susideda i lktuv imo, kulkosvaidi tratjimo, bomb sproginjimo, zenitini patrank audymo ir siren staugimo. Po penkiolikos minui tokios tylos vl girdime nepaprast lktuv im. Staiga igirstame vis bomb sproginjim serij ir siren staugim. Vl atidiai vienas po kito irime pro lang. Dabar aikiai matome vokiei lktuvus vir aerodromo. Nuo galing bomb sproginjim net ms kaljimo langai barka ir sienos dreba. Matome bomb sprogimus ir bolevik zenitins baterijos audymus i pirmojo forto. O tie malons, i vakar atskrid, plieniniai paukiai, graiai pikiruodami, visikai emai, prie savo pasirinkt taikini nusileisdami, duoda jiems. Jonas G. labai diaugiasi, kad bombos krinta tuos paius taikinius, kuriuos jis nurod dar laisvje bebdamas. O, irkit, ten benzino bakai, rodo mums Jonas, ant j jau numet bomb. Jau dega! Aplink aerodrom sustatytos bolevik zenitins patrankos, kai kurios jau visikai nutilo, matyti, gavo per galv, tik viena baterija, prie pirmojo forto pastatyta, vis dar tebeaudo. Staiga pamatome, kaip akmuo, krinta vokiei lktuvas t baterij. Apsidiaugme pamat, kad jis prie pat ems paleido kulkosvaidi ugn. Ta baterija tuojau nutilo. Ot, bt gerai, kalbams tarp savs, kad jie ia atskrist ir numest kelet bom136

beli palei ms kaljim, tik, inoma, ne pat kaljim, gal, tada tie velniai ibgiot. Kas darosi kitoj Kauno pusj, mes nematome, tik girdime kain kokius duslius bildesius. Manome, kad NKVD namas tai tikrai neiliksis sveikas. Barkina ms sien devyniasdeimt penktoji kamera: Kaip js manote, kas ia dabar darosi? klausia kun. Antanas P. Mes nieko nemanome. Js patys suprantate, kas darosi. Sveikiname su karu! Paf, paf! pasigirdo kaljimo kieme i sargybinio boktelio du viai ir kain kurios kaljimo kameros lango stikl vangjimas. Sargybinis ov lang, kad kaliniai neirt. Ginijams su kapitonu J. A sakau, jog nemanoma, kad dar iandien vokiei kariuomen uimt Kaun, tegul tik uima Marijampol ir tai bus labai didelis ygis... Kapitonas tikina mane, kad motorizuotiems kariuomens daliniams nieko nereikia dar iandien vakare pasiekti Kaun. Be to, stebims, kur dingo bolevik lktuvai, kurie kasdien smardindavo or, o dabar n vienas j nebepasirodo? ydukas priirtojas prane korpuso vyresniajam, kad jis negals suvaldyti ms kameros, kad mes irime pro lang ir j keikiame. Atjo kaljimo komisaras. ydukas nurod kapiton J., kad jis jo neklauss ir irs pro lang. Komi137

saras gan mandagiai uklaus mus, kam mes taip dar. A jam atsakiau: Mes girdime audym, todl mums labai domu pairti, kaip soviet aviacija manevruoja. Vis tiek negalima irti. U irjim pro lang gausite karcerio. Klausome, tamsta komisare, atsipraome, daugiau nebeirsime, atsakiau jam. Jis tuo ir pasitenkino. Tiesa, pavojinga buvo dairytis pro langus, nes sargybiniai i bokteli pradjo audyti i automatini autuv. Komisarui ijus, ms skyriuje atsirado du priirtojai: tas pats ydukas ir vienas lietuvis, gan simpatikas mogus. Nepaprastomis dienomis, kaip Naujj Met, Vasario eioliktosios, gegus 1 d. ir kt., visada kaljimo skyriuose jau i vakaro statydavo po du priirtojus. Vakar vakare, matyti, jie dar neinojo, kad iandien bsianti nepaprasta diena. Kaljimo kieme taip pat kilo nepaprastas subruzdimas ir bildesys. Kriminaliniai kaliniai ir patys priirtojai skubiai dirbo, kal des i t pai lent, i kuri anksiau dirbo langams dangstyti des. tas des per vis dien kain k krov, ukalinjo ir kain kur jas ve arkliais ir sunkveimiais. Mes ir piet maa k bevalgme, nors burok sriuba t dien, palyginti, buvo gan tirta ir riebi. Kas ia j bevalgys, kad reikia klausytis, kaip 138

eina karas. Per vis dien buvo trys gan stambs bombardavimai ir keletas silpnesni. vakar soviet zenitin artilerija visikai nutilo. Tik pairj pro lang pamatme, kad visas aerodromas paskends tirtame juod dm debesyje, bet gaisro i ms lango niekur nematyti. Nustebome, kodl ms neveda ruoon. Priirtojas pasak, kad galime daryti, kas mums reikia, paraje", paskui j reiks ineti. VYRAI, PASITIKKIME DIEVO APVAIZDA! Temstant kaljimo koridoriuose, kamerose, kaljimo kieme ir ore pasidar nepaprastai klaiki tyluma. Staiga i mirtinink ir kit kamer lang pasigirdo siaubs auksmai: Alio! Alio! Alio! Purvys Vytautas nuteistas mirti! Alio! Alio! Alio! Andriuis Petras nuteistas mirti! Alio! Alio! Alio! Rusteika Stepas nuteistas mirti! Toki skaudi auksm i mirtinink kamer suskaiiau ar ne septyniolika. Jie tuo bdu paskutin savo gyvenimo valand norjo praneti savo draugams, pastamiesiems ir visam kaljimui apie savo likim. Tai buvo labai grauds, ird veri, ms pasmerktj broli paskutinieji io gyvenimo auksmai, kurie klaikiai aidjo po vis kaljimo kiem, atsimudami nirius kal139

jimo mrus, ir pasiek tamsiose kamerose sdinij kalini ausis, kurie irgi dar neinojo, kas j laukia po minuts ar valandos laiko. Alio! Alio! Alio! Vyrai, pasitikkime Dievo Apvaizda! pasigirdo skardus, ramus aikus moterikas balsas i 107-tos kameros. Tas ramins balsas nuaidjo per vis klaik kaljimo kiem, pasiekdamas visus jo niriuosius kampus ir kameras. Jis, lyg balsas i netiktai prasivrusio dangaus, suramino ne tik mirti pasmerktuosius, bet ir kitus kalinius. Vyrai, pasitikkime Dievo- Apvaizda!" I kur tas balsas, kuris taip maloniai ir velniai paglost mirties valandoje vyr irdis? Moteris ramina vyrus! Ta moteris sykiu su vyrais nuteista mirti. Ji dabar, kada visam kaljime didiausias susijaudinimas, tamsioj savo kameroj viena vienintel ramiai klpo prie lang ir tyliai meldiasi. Ji ino, kad jos vyras sdi sykiu su ja kaljime, nes abu sykiu suimti. Bet ji, motina, ji neino, kas darosi su jos mylimu kdikiu, kuris paliktas svetim rankose Dievo Apvaizdai". Ar begali kas sivaizduoti didesn gyvenimo tragedij, didesn irdies skausm, negu tos jaunos moters, vienintelio snaus motinos, skausmas, moters, kuri dabar skiriasi su savo jaunyste, pasauliu, vyru ir mylimu sneliu?! Taiau ji, sddama savo vienutje ir nuteista mirti, laikosi taip stipriai, kad retas kuris ir labai ugrdintas vyras sugebt taip laikytis. Ji n kiek nesijaudina, 140

valgo normaliai, kalba visikai ramiai, kiekvien od apgalvodama, kartais net nusiypsodama, su priirtojais ir kitais kaljimo pareignais visada velni, mandagi: todl jie j ir nenoromis turi gerbti. Tos didvyrs vardas Vanda, pavard Pranckonien. Ji dabar nakties tamsumoje iame niriame senovini stor mro sien kaljime, kur daugiau kaip du tkstaniai sdi patamsyje kamerose sukimt moni, vyr ir moter (atskirame korpuse), klpodama savo kameroje prie geleiniais grotais aptverto lango, klausydama ird veriani beviltik moni auksm, nutar juos suraminti: Alio! Alio! Alio! Vyrai, pasitikkime Dievo Apvaizda! Jos balsas, lyg bt balsas i staiga atsivrusio dangaus, kaljim suramino visam kaljime pasidar kap tyluma. Jos balsas privert kalinius susikaupti, pamstyti. Vyrai, pasimelskime! panabdomis pasak kapitonas J. ms kameroje. Mes visi suklaupme, nematydami vienas kito nepaprastojei tamsoje, ir tyliai meldms. Po keleto minui tylos vl prasidjo auksmai: Alio! Alio! imtas keturiasdeimt penktoji kamera, atsiliepk! Alio! Alio! Maryte, Maryte!.. Atsiliepk! 141

 Alio! Alio! Devyniasdeimtoji kamera, Juozai, atsiliepk! Maryte, Maryte! Padainuok! Pasigirdo i moter skyriaus velnus tykus krtininis sopranas, kain kokia lidna dainel, kuri labiau buvo panai ne dain, bet verksm. Vyrai, vyrai! Bokteliuose sargybini nebra! Vyrai! Koridoriuose priirtoj nebra! Vyrai! Kaljimas uminuotas, gelbkims! Ei, mons, gelbkits! Bet tuos auksmus niekur niekas neatsiliepia. Mieste tokia pat tyluma, kaip ir tamsuma. Tik girdime, kad automainos ir tankai vaiuoja, vaiuoja, be jokios pertraukos vaiuoja. Jie i anapus Nemuno vaiuoja. I tikrj, labai iurpi ms bkl. Jeigu i tikrj, kaip mus tikina Jonas G., kaljimas yra uminuotas, galime kiekvien akimirk visi su visu kaljimu ilkti padanges, likt tik didiul krauju palapinta plyt ir msgali krva. Be to, mes visus iki paskutinio papirosus pabaigme, o ia taip norisi rkyti, kad nebetveriame. Barkinam devyniasdeimt penktj kamer, kad papiros paskolint, tenai jie dar tur. Antanas P. priris prie galo virvuts pro lang atmet mums kelet deimi papiros, kuriuos, aukt iki i ms lango, pagavome. Labai rimtai susirpinome, kas reikia daryti. Gal jau reikt lautis pro duris? Reikia pakalbti su ki142

tomis kameromis, kuriose daugiau moni sdi, k jie dabar galvoj. aukiu imtas keturiasdeimt treij kamer, kurioj anksiau sdjau. mano auksm atsiliep imtas keturiasdeimt ketvirtoji kamera, pulkininkas L., kuris man pasak, kad jie nutar kol kas susilaikyti nuo bet koki aktyvi veiksm, nes isilau kaljimo kieme galime bti kulkosvaidi pasitikti. VYRAI, GINKIMS! Be to, a pajutau, kad ms koridorius netuias, yra moni, kurie taip tyliai vaikioja ir rusikai tarp savs panibdomis kalbasi, kad mes neigirstume. Jie kain ko ia laukia. Staiga Jonas D. pamat kaljimo kieme palei pirt ginkluot kareivi br, kurie kain k graibst i pirties ir skubiai bgo prie kaljimo. Netrukus prisigrdo pilnas ms ketvirtojo skyriaus koridorius rusikai kalbani ir ginklais vanginani moni. Ms skyriuje kilo didiausias bildesys, nes jie pradjo lauti, tangomis ir kirviais kapodami, devyniasdeimt antrosios kameros duris. K dabar jie ia daro? nibdams su kapitonu J. Nejaugi jie ia dabar prads mus audyti? Atrakinti dur negali, matyti, rakt neturi. Vyrai, ginkims! Ar iaip, ar taip mirti. Nepasiduokime. Mes su Jonu G. stosime prie 143

sienos i abiej pusi alia dur ir griebsime u autuv, kai tik jie silau ms kamer. Js, silpnesnieji, stokite u ms nugar, sako kapitonas J. Umme gynimosi pozicij, kuri, reikia prisipainti, buvo labai menka, nes nuo kulk ms n kiek neapsaugot. Nors kapitonas Stasys J. su Jonu G. labai stiprs vyrai, bet k mes reikiame penkiese prie vis br ginkluot vyr. Pagaliau, girdime, ilau devyniasdeimt antrosios kameros duris. Ruki v verch! Vychodi! (Rankas auktyn! Ieik!) pasigirdo smarki komanda prie devyniasdeimt antrosios kameros dur. Tos kameros mones po vien (nuvar laiptais emyn apai. Apaioje igirdome du revolverio vius. Vadinasi, apaioje juos jau audo. Netrukus ateis ir ms eil. Alio! Alio! Vyrai, antrojo skyriaus koridoriuje kraujas pasipyl! Kain kas suuko etajam skyriuje. inoma, ten nebuvo jokio kraujo, nes visose kamerose taip buvo tamsu, kad vienas kito nematme, o kaip ia krauj bepamatysi. Be abejo, ia buvo ne kas kita, kaip labai nervingo mogaus vaizduots padaras. Papiros turime, griebiams rkyti, rkymas mus stiprina. Jonukas D. iuiniuose kain ko knisasi, neinia k jis ten daro, tur bt, jis suman usibarikaduoti jais. A tikinu kapiton, 144

kad gintis mums nuo j bus bergdias darbas, geriausia pasitikkime Dievo Apvaizda. Pagaliau ir kapitonas sutiko su mano nuomone, nutarm geruoju pasiduoti. Atjo ir ms kameros eil. Vienas enkavedistas, atidars ms kameros dur langel, paklaus, keli mes esame kameroje. A atsakiau jam, kad viso penkiese esame. Pradjo ir ms duris kapoti. Gal jums reikia padti? paklausiau j. Gerai, padkite. Stumkite jas visi sykiu, pasigirdo rusikas balsas i koridoriaus. Mes visi pradjom, rankas surm, stumti duris, bet jos n kiek nereagavo ms stmim. Gal leisite mums nuimti radiatori ir suduoti jas? vl paklausiau duris kertanio enkavedisto. Ne, radiatoriaus negalima imti, atsak man i u dur enkavedistas, matyti, pabijojs, kad su tuo paiu radiatorium nepradtume juos muti. Pagaliau sukapotos durys ties uraktu ilo ir atsidar. Ms kameroje usideg elektros lemput, ir dur angoje tuojau pasirod keletas mus atkit autuv vamzdi. Rankas auktyn! Ieikite po vien! rusikai suuko revolver atkis vienas enkavedistas. I kameros a pirmutinis ijau, paskui mane jo kapitonas ir kiti. I paskos kiekvieno ms 145

jo vienas enkavedistas revolver rms ms pakau ir komanduodamas: Pirmyn, emyn, deinn, kairn". Maiausias neatsargus krpteljimas ir enkavedisto pirtas galjo revolverio gaidaik paspausti, kulka patekus pakaui per nasrus ilst. Visi mes jautme, kad mus veda audyti, bet niekaip negaljome suprasti, kodl jie negali mus nuauti toje paioje kameroje, bet kain kur dar veda. Ved mus koridoriais ir laiptais emyn iki pat kaljimo apaios prie antrojo jo skyriaus dur, kuri negaljo atidaryti. Paskui 'rino mus koridori rsyje prie karceri. Tame koridoriuje visus mus po vien pastat veidu karcerius, tebelaikydami revolverius prie ms pakaui. A stovjau prie karcer Nr. 69. Dabar jau tikrai buvome pasireng mirti, nes ia buvo patogiausia vieta mus audyti: tame rsyje ir koridoriuje ir paiuose karceriuose daug lavon galima suguldyti. Nieko kito negalvoju laukiu tik, kada ta kulka smegs pakau, ar i karto ji mane nuds, ar turs dar ir pakartoti? Kain kur kairje pasigirdo pora dusli vi. Aa, pamaniau sau, ne vien ia, bet ir kituose kaljimo skyriuose audo. Mus ia ilaik prirm prie karceri sienos kokias penkias minutes, o tuo metu ketvirtam skyriuje, virum ms, kit kamer duris tebepokino. Paskui padav komand kairn" ir var mus laiptais treij aukt per atuntj skyri, paskui emyn pro didisias fronto duris kiem ir tiesiai pro vartus 146

 Mickeviiaus gatv, kur stovjo mums paruoti autobusai. Kaljimo kieme ir gatvje, mums einant, i abiej pusi stovjo autuvus atstat enkavedistai. Mus susodino du didelius Kauno miesto savivaldybs autobusus, kitus devyniolika vyr, kurie jau buvo nuteisti mirti, . Girel". Tik Fabijonas S., nuteistas mirti, stebuklingu bdu liko nepaimtas septynioliktojoj kameroj. Prie teism jis sdjo atuoniasdeimt devintojoj kameroj. Toj kameroj sdjo ir kun. Pranas P. Fabijonas, rengdamasis prieiti ipaint, vis laik meldsi prie Marijos Krikioni Pagalbos. Vien dien kun. Pranas, lyg kain k nujausdamas, jam pasak: Fabijonai, iandien btinai atlik savo ipaint. Fabijonas taip ir padar. T pat vakar po Fabijono ipainties kun. Pranas buvo perkeltas kit kamer. Ypatingasis bolevik teismas Fabijon nuteis mirti ir nuved j septynioliktj vienut, moter skyriuje. T nakt, kada jau visos mirtinink kameros buvo ilautos, du sykius enkavedistai band atrakinti Fabijono kamer, bet nesteng. Treij syk prij prie jo dur pasak: Trauk j velniai" ir nujo sau, nebebandydami j lauti. Tokiu bdu Fabijonas liko gyvas ir ijo i kaljimo sykiu su visais kaliniais.

147

VAIUOJAME PER LIETUV BRANGI Ms autobus taip prikimo, kad ne tik pakrutti, bet ir pasirangyti negaljome. Keturiasdeimt kalini ir dvideimt automatiniais autuvais ginkluot enkavedist, kuri vieni sustojo prieakyje prie oferio ir tarpduryje, kiti prie dur, autobuso gale. Kalinius susodino ant iilgai pasieniais einani dviej sdyni, kitus tarp sdyni ant grind autobuso viduryje nugaromis enkavedistus, kad negalt bandyti daryti kokio nors pasiksinimo. Sdti turjome nesidairydami, rankas sudj upakalyje ir n odio tarp savs nesikalbti. Jei kas panabdomis pasako kok od, tuojau vienas enkavedist, atstats revolver, suunka: Molat!" (Tylti!) Pradioje buvo dar tiek tamsu, kad negaljome irti ir painti kits kito, kas sdime autobuse, nes mus i kaljimo ived apie pirm valand. Pradjome vaiuoti. Pradioje autobusas pasuko Mik gatv, kiek pavaiavs, apsigro, vl pasuko Mickeviiaus gatve, paskui vaiavo Kstuio, Maironio gatve pasuko Laisvs Alj, Pato rmus pravaiavs, pasuko Savanori prospekt, i kurio Ukmergs plentu vaiavo tiesiai. Pilnos gatvs nenugalimos raudonosios armijos" kareivi, tank, vairiausi sunkveimi ir lengv automobili, kad ms autobusui buvo labai sunku pravaiuoti pro juos, nuolat sustodamas po ke148

lias minutes turi laukti, kol jie susitvarko. Visi jie traukia Ukmergs plent, tikriau sakant, bga i Lietuvos. Kur gi jie mus dabar vea ? Ne kur kitur, kaip kur nors jiems patogesn viet audyti, kiekvienas ms taip savo galvoje mano. Pravaiuojant Muravos kaim, pradjo visti. Dabar aiku, pamaniau sau, nuve Davalgoni mik ir tenai mus suaudys, nes tenai labai patogu audyti: dar i D. karo ten yra likusi visa eil betonini blinda. Bet Davalgonius pravaiavome nesustoj, neaud. Visikai jau iauo. Karmlav pravaiuojant, ms autobuso langus spindo saulut. Karmlavoj keli namai baigia degti, ir vienas bolevik tankas guli sudauytas. Vadinas, ia vakar juos bombomis i lktuv pavaiino. Galvos nekraipydamas, tik vien akimis dairaus, kas autobuse sdi. Pulkinink Antan S., kuris kairj greta mans sdi, dar per Kaun vaiuojant pastebjau. Pamaiau, kad ms devyniasdeimt ketvirtosios kameros draugai visi pateko t pat autobus. Labai apsidiaugiau, nes ir mirti daug maloniau sykiu su savaisiais. Prieakyj mans autobuso kampe prie oferio bdels sdjo kun. Antanas P. A sdjau antruoju prie autobuso ieinamj dur nugara tekani saul. Mane labai erzino lyktus enkavedist milini, prakaito ir brezentini bat kvapas. O jau j tie snukiai, snukiai, su mlynomis kepurmis ir 149

raudonais lankais baisu irti, iurpas kreia! Kairiau prieakyj mans ant sdyns sdjo B-nas ir Juozas Z-ius. Ant grind, tarp kit nepastam man veid, pamaiau sdinius pulkinink -k ir profesori K. Paiam autobuso gale, greta kapitono J., kairj pusj, sdjo pulkininkas Balys G. Prie jo koj ant grind sdjo su vienais tik naktiniais baltais markiniais, basa, vienplauk ponia Vanda P-n. Daugelis ir vyr buvo vienmarkini, tik su apatinmis kelnmis ir basi, nes enkavedistai, ivesdami juos i kamer, neleido jiems apsirengti ir k nors pasiimti su savim. Ponia Vanda, viena bdama tarp daugelio vyr, lyg atsipraydama j, kad ji vienmarkin, lygiai su tokia pat malonia lidna, bet ramia ypsena veide iri ir savo nelaims draugus kalinius ir tuos paius lykius enkavedistus, kurie jai dabar nuogas ant grind itiestas kojas brezentiniais batais mindo. Ant grind sdint, ypa vienmarkinei moteriai, labai nepatogu, koj nra kur dti reikia jas itiesti, o tie galvijai n kiek nesiskaito, kad mogui skauda lipa savo batais tiesiog ant koj. Ponia Vanda, kiek patraukdama savo kojas, i skausmo maloniu ypteljimu jiems atsidkoja, nors i aki ir aaros itrykta. Visi nort uleisti jai viet savo sdynje, bet negalima nei kalbti, nei krutti, nes tuojau suunka revolver atkis enkavedistas: Molat! Neevelitsia! (Tylti, nejudti!) 150

 Palaukit, bus jums molat" ir neevelitsia", kai pateksite koks js milijonas vokieiams nelaisv! panibdjo man pulkininkas . Js tada kit giesmel giedosite, bsite mandagesni. Jonav pravaiuodami pamatme, kad ji visa jau sudauyta ir dega. Pervaiuojant geleinkelio perva ties geleinkelio tiltu per Ner baisiausias sunkveimi ir arvuoi susigrdimas. Ot, bt gerai, kad dabar atskrist vokiei bomboneis ir numest kelet bomb i viet, tai toji nenugalimoji armija" neinot n kuri pus bgti! Pilnas plentas, kiek akys gali irti, priekyje ir upakalyje besitraukianios raudonosios armijos vairi dalini, tik dulks rksta. Ms autobusas, negaldamas prasilenkti, vaiuoja toj begalinj vilkstinj. Z. Girel" su jau nuteistais mirti kaliniais daug anksiau tuo paiu keliu Ukmergs kryptimi nuvaiavo. Tarp j atsitiktinai pateko, nors dar ir nenuteistas, kun. Pranas P., o ms autobuse vaiuoja jau nuteista ponia P. Negalima sivaizduoti, kaip jie gali devyniolika vyr sukimt Z. Girelj" kvpuoti, kur gali tilpti tik deimtis moni. Jie ten aklinai udaryti geleinmis durimis ir nieko nemato, tik jiems tuo geriau, negu mums, kad gali kalbtis ir judti, nes enkavedistai sdi u dur, palydov skyriuje. Gerokai atokiau upakalyje ms tuo paiu keliu kitam autobuse taip pat vaiavo sykiu su mumis nakt ivest i Kau151

no kaljimo apie keturiasdeimt moni. Viso i Kauno kaljimo, neinia kur veamj, buvo daugiau negu imtas moni. Priekyje ms vienam arvuotyje vaiavo vieni tik enkavedistai su j virininku leitenantu. Ties Pagelaiais, praskrisdami, vokiei lktuvai, mus apaud i kulkosvaidi. audymo metu ms enkavedistai, iok, i autobuso griov, atstat mus utaisytus autuvus, sukomandavo: Mat-mat, kad n vienas nekrustelt! Tuojau ausime! Kol kulkosvaidiais aud mus skrisdamas viruje lktuvas, ms autobusas stovjo, mes ramiai jame sdjome, o oferis -buvo palinds po autobuso sparnu prie motoro. Paskui enkavedistai turjo darbo, kol j i ten itrauk. Atvaiav Ukmerg, radom j degani ir grivani. Matme, kaip mons, visais keliais ryuliais ir vaikais neini, bgo, kur kas galjo. ydai kraustsi i Ukmergs bolevik sunkveimiais. Kai vaiavome per Ukmerg, vokiei bomboneiai praskrisdami taip pat apmt j bombomis, nors ji i vakar dienos jau buvo gerokai apdauyta. I Ukmergs ms autobusai pasuko irvint keliu. ia kelias pasidar daug laisvesnis, nes daugelis nenugalimosios armijos" dalini nuvaiavo tiesiai plentu Utenos kryptimi. irvintas ir Maiiogal pravaiuojant, man prisimin 1920 m. Giedraii - irvint kautyns, kur mes, lietuviai, 152

sumum eligovskio armij, kuri taip pat bgo Vilniaus kryptimi. ia man pastamas kiekvienas krmas, kelias ir takelis, nes ia veik visur psias esu ivaikiojs. Nors enkavedistai ir neleidia tiesiai prie save irti autobuso lang, reikia sdti nuleidus galv emyn, bet vis tiek mano akys vogiomis sugeba pamatyti taip gerai man pastamas ir brangias atsiminimais vietas, kur yra nemaa uvusi mylim mano draug kovotoj. O, koks dabar ia graumlis: laukai, mikai ir krmai aliuoja, upeliukai per juos taip maloniai iurlena!.. O mus tik vea ir vea, vis tolyn nuo j vea... Taip bt ia gera pasilikti, rodos, ibuiuotume kiekvien medel, paglostytume kiekvien krmel, kuri kaljime sddami taip neapsakomai isiilgome. Keletas kilometr u Maiiogalos, i Vilniaus puss atskrid, vokiei bomboneiai pradjo mtyti bombas ir audyti i kulkosvaidi. Be abejo, laknai nieko neinojo, kad iame rausvos spalvos dideliam autobuse sdi ne j prieai, bet tikri draugai, kurie, nepaisydami savo gyvybi, prao Diev, kad tik daugiau t bomb mtyt. Enkavedistai, kaip ir pirma, sugul grioviuose, autuvus mus atstat, tik irjo, kad mes autobuse sddami nejudtume. Dabar kelios kulkos, patekusios ms autobus striai, pro stog ir autobuso on kiaurai ilindo. Vienos bombos skeveldros ms autobuso vien on ir stog truput apdrask. Ms 153

n vieno nepaliet. Upakalyje ms vaiavusi raudonarmiei kelet umu ir sueid. Labai gaila, kad bombos krito kairj ms kelio pusj, o ne deinj, kur guljo ms enkavedistai! griaut nam prie Neries tilto, ties v. Rapolo banyia, ir vien didiul nam, kuris stovjo mums vaiuojant deinj pusj tuojau u tilto. Vilniuje mus ve siaura gatvele NKVD namo kiem. ia, i autobuso neileidiami, sdjome apie pus valandos laiko. Aikiai matme, kad NKVD name eina didiausias subruzdimas, ir jis visu smarkumu yra evakuojamas. I NKVD kiemo ivaiavome, galima sakyti, apie trylikt valand ir vaiavome per geleinkel plentu Molodeno kryptimi. Ties Smurgainiais mus vl apaud praskrisdami vokiei lktuvai. ia pulkininkas G., pasinaudodamas proga, lipant enkavedistams i griovio atgal autobus, pradjo prayti artimiausi enkavedist, kad leist bent poniai ilipti i autobuso paprasiausiu savo reikalu. Tada, pasitar tarp savs, enkavedistai leido visiems mums apsireikalauti ia pat griovyje, leidiant i autobuso po tris mones. Prie kiekvieno ilipusio stovjo autuv atkis vienas enkavedistas. Ne tiek buvo mums svarbu savo reikalai, kiek buvo nepaprastai malonu patampyti kojas ir vis laik u nugaros laikytas rankas, kurios taip nutirpo, net gelti buvo pradjusios. Grtant poniai P. autobus, jau buvo ms taip 154

susitvarkyta, akimis susikalbta, kad ji galt sdynje atsissti. Smurgainiuose ir Molodenoj taip pat buvo matyt bombardavimo ymi, ir ydai skubiai kraustsi i t miesteli, bolevik kariniais sunkveimiais veami. U LIETUVOS RIB Saulei nusileidus, apie penkiasdeimt kilometr prie Minsk, sugedo ms autobuso motoras. Pradioj enkavedistai nenorjo tikti oferio odiais, kad jis toliau vaiuoti nebegals, bet oferis sugebjo rodyti jiems, jog ne tik motoras, bet ir stabdiai jau es nebesuvaldomi. Tada enkavedistai ikraust mus i autobuso, o oferiui sak, susitaisius main, atvaiuoti Minsko geleinkelio stot. Pro mus norjo pravaiuoti vienas bolevik sunkveimis, kuriame sdjo, matyti i j uniform, aukti bolevik virininkai generolai, pulkininkai ir kitoki laipsni komandirai. Enkavedistai tuojau t sunkveim sulaik. Vienas eilinis enkavedistas, isitrauks revolver, sak tiems komandirams ilipti i mainos. Generolas prie t enkavedist dar aikinosi, jog jam labai skubiai reiki patekti armijos tab, bet enkavedistas, atstats jam revolver, suuko: Molat! (Tylti!) Generolas tuojau nutilo, ir visi klusniai i automobilio ilipo. Mes baisiai nustebome, maty155

darni, koki nepaprast gali turi enkavedistai. Prie paprast eilin enkavedist dreba ir soviet generolai. Daugiau puss ms keleivi susodino t sunkveim, tarp kuri var ir poni P. Naudodamasis persdimo proga, kada pasijutom iek tiek laisvesni, norjau silyti poniai P. paimti mano palt, nes atviru sunkveimiu vaiuojant vakare jau buvo gan vsu, bet ji atsisak paimti, nuvaiavo, varg, vienmarkin. Mus, likusius, susodino kit aklai geleimis apkaustyt speciali kaliniams veioti main, kuri iki to laiko atsargoj prieakyj ms tuia vaiavo. Toje mainoje galjo vaiuoti keturi, daugiausia ei mons. Ms gi j sukimo dvylika moni. Joje vaiavo pulk. G., pulk. -kas, prof. K., kun. J., Petras K., a ir kiti. Mes ia visaip susiraitme, vienas kitam ant keli sddami, nes stovti irgi buvo nemanoma, lubos neleido. ia mes, nors ir labai susispaud, bet laisviau pasijutom, galdami kalbtis tarp savs ir rank nelaikyti upakalyje, nes enkavedistai sdjo automobilio gale u geleini dureli. Bet gal po koki 15 minui laiko, neduok Dieve, kas su mumis pasidar visi pradjom aukti ne savu balsu: Jzus Marija! Gelbkit, mirtame!.. Oro, oro!.. Pasigailkite... Oro!.. Molat! suunka ms auksmus enkavedistai, prasivr duryse langel. 156

 Js nenuveite ms, mes ia visi tuojau numirsime, duokit mums oro... paaikina rusikai jiems prof. K. Negalima sivaizduoti didesni kani, kada mogus mirta nebeturdamas oro. Nors visi plaiai isiioj, lieuvius iki, visomis pajgomis gaudome t brangj or, bet jo nebepagauname, nes jo nebra. Kiti jau visikai nebe smoningai pradjo kalbti: oro, oro, oro"... Bet odis oro" odiu pasilieka, o paties oro vis nra. Krtins lsta ir tam tikri raumenys, kuri pagalba mes traukiame ir ipuiame or, visikai atsisako veikti. Ausyse tik spiegia, ia, akyse raibuoja. Gal po valandos ms kani girdime, kad enkavedistai u dur ginijasi tarp savs. Vieni sako, kad reikia praverti duris, kiti sako, jog uteks ir langel pravrus. Pagaliau pasigailjo: atidar langel ir truput pravr duris. O, kokie mes tada laimingi pasijutom, kai ms mirties kamer mukteljo tyro vsaus oro srov. Viepatie, neapsakomai mes Tau esame dkingi u or! Dabar mus tik trokulys kankino, nes per vis kart kelions dien n laelio vandens negavome. Apie valg n nebegalvojome. Tik kad jie greiiau nuvet mus, kur jiems reikia, ir kad duot nors gurknel vandens atsigerti, daugiau mes nieko nebenorime, nes taip baisiai idivo ms burnos ir lieuviai taip sustingo, kad pajudinti nebegalime. Tiesiog visas organizmas silpsta nuo neapsakomo trokulio. 157

MINSKO KALJIME Pagaliau, nakties metu atve mus Minsk ir sustabd, tur bt, prie geleinkelio stoties, nes ia pat buvo girdti garvei nioktimas ir vagon bildesys. ia jie mus ilgai laik tuose paiuose autobusuose, matyti, dar neinodami, kur mus dti, nes i enkavedist tarpusavi gin supratome, kad jie tolimesni dl ms nurodym netur, ir, keikdamiesi tarp savs, siuntinjo vieni kitus telefonais skambinti. Minske buvo matyti kelios gaisr pavaists ir girdti kain kur dusls sproginjimai. Matyti, kad Minskas jau yra truput bombarduotas. Visas miestas aptemdytas. Gal valandai laiko praslinkus, mus nuve garsj didiul Minsko kaljim iaurinj miesto dalyje. ia mus, visus atvetuosius, suvar vien didel apatin kamer, greta kaljimo ratins, su cementinmis grindimis, kurioje auktai buvo du dideli popieriais udengti langai ir kameros viduryje stovjo ikraipytus lub skliautus remis storas keturkampis mrinis apardytas stulpas. I begalins daugybs ura ant sien ir to biauraus stulpo supratome, kad ia yra pereinamoji kamera. Toj kameroj teko pagyventi visiems nuteistiems ms broliams, kurie buvo veami Rusijos gilum, darbo stovyklas. ios kameros sienose radome Kauno, Lukiki, Lydos, Baranavii ir kituose kaljimuose nuteistj ir iveamj kalini pdsakus. 158

ioj baisioj kameroj susirinkom daugiau kaip imtas i Kauno kaljimo atvet moni. Kit kaljim kalini ia nebuvo n vieno. Pirmutinis ia ms buvo praymas vandens ir ,,paras". Ms, i Kauno kaljimo atvykusi svei, praym Minsko kaljimo administracija tuojau patenkino: atne didel skardini bak vandens ir para". Vanduo momentaliai buvo igertas, kai kurie net ir paragauti jo negavo, o para" tuojau sklidinai buvo pripildyta. ia mes pasijutom visikai laisvi: kalbjoms su kuo norjom ir k norjom. Pirmiausia norjau pasikalbti su mirti nuteistaisiais, suinoti, kokia j savijauta. Prijau prie pulkininko R. I karto negaljome painti vienas kito, taip, matyti, kaljimas mus buvo pakeits, kad jis nebebuvo panaus R-k, o a buvusj Petruit. Bet isiaikin, kad mes esame tie patys, pasibuiavome. Na, kaip tu, mielas Stepai, jauties? Koks ia jausmas, suaudys, ir tiek, rodydamas ranka kakl atsak man R-ka. Padaviau praym, kad pasigailt. Neinau, ar bus kas ar ne? Neilgai su juo teko kalbtis, nes mirti nuteistuosius kaljimo komisaras, prasivrs duris, pradjo aukti pagal sra. Pirmutin iauk R-k, paskui kitus. Daugiau su jais nebeturjome progos susitikti, tik vienoj vietoj teko i tolo juos pamatyti dar gyvus. Visus mirti nuteistuosius susodino atskirose kamerose.
159

Ived visus mirtininkus, pradjo mus rinkti po vien be srao ir vesti ia pat gretim kambar kaljimo ratin. A pirmutinis ijau. Kaljimo ratinj, gan dideliam kambaryje, sdjo apie penkiolika enkavedist. Vienas j viduryje ratins, palei didiul spint, prie pastatyto stalo vartaliojo byl krv, o kitas, sddamas tolliau prie kito didelio ilgo stalo, urainjo aukiamj kalini vardus, tvo vardus ir pavardes. Man jus su palydovu ratin, stovs prie stalo su trimis kvadratais ant apykakls enkavedistas tuojau paklaus vardo ir pavards. Truput pavarteliojs bylas, itrauk vien j. A labai nustebau, kad jis taip greitai rado mano byl. Na, taip. Petruitis, Jonas, Jokbo. Pagal kur straipsn esi kaltinamas? prasiskleids byl, neva rads mano straipsn, kuriuo a kaltinamas, klausia mane. Turiu prisipainti, kad a labai kvailai padariau, pasakydamas jam t pat straipsn, kuriuo esu kaltinamas, nes ten sdj kiti enkavedistai tuojau kteljo: Eto nastojaij kontrrevoliucionier! tikras kontrrevoliucininkas). (tai

Dl tokio kvailo mano prisipainimo galjo jie i karto kitaip su manim pasielgti, negu su kitais mano draugais. Kiti jo tokius pat klausimus kitaip atsakinjo, nepasak savo tikr straips160

ni, kuriais jie yra kaltinami. Mat, enkavedistas ms byl neturjo, tik iaip sau vartaliodamas kain kokias bylas, vaidino ms bylas skaits. Tuo pat laiku kitas enkavedistas prie antro stalo i ms atsakym urainjo vardus, pavardes ir straipsnius, kuriais mes buvome kaltinami. Daugelis ms nesuprato tos j vaidinamos komedijos ir pasak tuos paius straipsnius, kuriais buvo jie kaltinami. I ratins po vien mus vediojo gretim maiuk kamer, esani kitoje ratins pusje. Prigrd t kamer ir pamat, kad mes joje visi vis tiek nesutilpsime, perved mus kit didel kamer prieakyje tos paios kameros, kuri pirmiausia buvome suvaryti. Toje kameroje mums bebvant ir iauo, kol visus po vien pravediojo per kaljimo ratin. Iauus, po visos ios procedros, neinia kokiais sumetimais, mus vl nuved t pai kamer su storu keturkampiu mro stulpu viduryje, kuri mus buvo suvar nakt atve.

IPAINTIS BOMBOMS SPROGINJANT i kamer suj, mes atsiminm, kad iandien birelio 24-ji diena v. Jonas. Draugai mane pasveikino su vardo diena ir palinkjo laimingai kitais metais tos dienos sulaukti namie, bet ne kaljime. A pasveikinau kitus ms Jonus, neinodamas n ko jiems belinkti. Po to du 161

broliai, abudu kunigai Pranas ir Antanas, atsistoj kameros viduryje prie stulpo, prabilo mus: Paklausykite, vyrai, mes neinome, kas ms laukia ar mirtis, ar kanios svetimame krate. A patariau, sako kunigas Pranas, i valand atlikti ipaint ir pasimelsti. Ipaint atliksime, kas norime, ne kiekvienas atskirai, bet visi bendrai, sako kunigas Antanas, kiekvienas savo galvoje apmstykime savas nuodmes ir gailkims u jas. Jei atsidursime svetimam krate, priduria kun. Pranas, t ipaint galsime pakartoti ir sustiprinti pas kunig, arba pas kito tikjimo dvasinink krikion... Dabar praau, kas norite, susikaupti, apmstyti... Nors ms buvo atuoniasdeimt trys vyrai, bet kameroje siknijo tokia tyla, kad net lekiani mus ir tai igirstum. Visi vyrai stovdami tyljo ir mst. Dabar, vyrai, melskits, sako kun. Pranas, a duodu nuodmi atleidim. Visi vyrai, kaip vienas, lyg karin komand vykdydami, suklaup ant keli ir meldsi nors tyliai, bet kartai meldsi, su aaromis akyse. Kunigui Pranui, nuodmi atleidimo mald kalbant, taip pat aaros per skruostus riedjo. ia buvo vairiausi profesij moni: teisinink, gydytoj, mokslinink, karinink ir kt. Niekas nesigailjo, kad tiks Diev visi tik diaugsi, kad yra Die162

vas, nes i valand mes nieko kito nebeturjome, kaip tik vien Diev. Dabar tik Dievas ms Gelbtojas ir Tvirtyb! Mums pasimeldus, tur bt, nepraslinko n penkiolikos minui, kai igirdome smark siren staugim ir zenitini patrank audym. Nors ms kameros langai gan aukotai, vir ms galv, bet buvo aikiai matyti miesto nam stogai ir fabrik dmtraukiai, nes Minsko kaljimas stovi ant kalno, miesto pakratyje. Tik pro lang, deinje kameros pusje, stebti mums kiek trukd didiulis topolis ir sargybinio boktelis su sargybiniu. Pamatm ir atskrendanius vokiei lktuvus, kuri buvo labai daug. Spliojome, kad j galjo bti arti pusantro imto. Na, ir pradjo muti, bombuoti, kad, rodos, visas pragaras atsistojo ant koj, be jokios atvangos visuose miesto rajonuose buvo girdti baisiausi sproginjimai Tuojau visose miesto dalyse pakilo juod dm debesys. Mes visi prisiglaudme prie orins sienos, kad lkdamos kulkos ir bomb skeveldros pro langus mus nepataikyt. Bolevik zenitiniai pabklai buvo kaljimo kieme ir aplink kaljim istatyti. Jie taip pat pasiutusiai aud. Kulkosvaidiais aud ir sargybiniai i bokteli. Igirdom smark krintani bomb vilpim ir sprogim ia pat prie kaljimo. Tik staiga ia pat, u ms sienos, vilpteljo ir su biauriausiu trenksmu sprogo viena bomba, kad net ms kameros sienos smarkiai sudrebjo ir nuo lub stori tinko gabalai nu163

krito. Po to tutuojau ir kitas toks pat smgis i antros puss prie ms dur sprogo. I tarpdurio ikrito didiuliai mro gabalai su plytomis, tad prie dur nebebuvo galima laisvai prieiti. Tuo pat metu ms kameroje smarkiai pakvipo pirokselino dmais. BOMB PADARINIAI iek tiek aprimus bombardavimui, mm belsti duris ir aukti priirtoj, kad leist ineti i kameros mr griuvsius. ms aukim niekas neatsiliep. Taip mes bergdiai aukme dar kelis kartus, bet, nieko nesulauk, liovms auk. Tik po poros valand laiko igirdom u ms dur kain k kasant ir kapojant. Pagaliau brakteljo raktas duryse, ir jos tiek prasivr, kad mogus galt ieiti. Liep mums visiems po vien i kameros ieiti. Bet k mes pamatme koridorium eidami, tai mus net iurpas nukrt ir plaukai pasiiau. Tik dabar mes pamatm, kur krito ir sprogo tos dvi bombos, nuo kuri ms kameros sienos taip smarkiai sudrebjo ir pakvipo pirokselino dmais. Po vien vos ilindom pro duris ir beveik rplomis koridorium kopm per griuvsius. ia padarytas visas chaosas. ioj dviej aukt prieakinj kaljimo dalyje nuo stogo iki ems viskas sugriauta ir sumaiyta, liko tik didiul krva plyt, akmen, lentgali ir suraityt gele. Kaip ms kamera 164

atlaik tokius smgius negalime suprasti. Net visas kaljimo kiemas buvo griuvsiais uverstas, per kuriuos sunku pereiti. Pirmoji bomba, pataikiusi stog, pramu antrojo aukto lubas, grindis ir, nukritusi kaljimo ratinje, sprogo. Ji sugriov ratins lubas, sienas ir grindis, sudraik spintose sukrautas visas kalini bylas, umu kaljimo virininko padjj ir devynius enkavedistus, tik paliko vien sveik ms kameros sien, griuvsiais j uvertusi. Jei ji bt kritusi bent vienu metru ariau ms pus, bt po tokiais pat griuvsiais, kaip ratinje, lik gulti atuoniasdeimt trys ms lavonai... Kita bomba sprogo toj kameroj, kurioj prie pusvaland mes visi buvom suvesti ir galjom pasilikti joje, bet kaljimo tarnautojai kain kuriais sumetimais mus buvo nuved prieakin kamer, tuojau u koridoriaus sienos. i kamera bei koridorius taip pat buvo visikai sugriauti, ir ms kameros kita siena buvo uversta. Nuo tos bombos smarkaus sprogimo tik ms kameros viduje tarpdurio mras nukentjo. Bet ir tai mus labai stebino, kad kitos sienos nuo smarki sprogim sugriuvo, o ms kameros sien nei viena, nei kita bomba nesteng sugriauti. Be to, dar mums buvo nesuprantama, kaip galjo inoti tas laknas, kad mes, atuoniasdeimt trys nekalti mons, sdime ioj kameroj, ir lyg tyia, aisdamas nepaprastu savo taiklumu mtyti bombas, nenumet vienos ar antros bombos 165

tiesiai ms kamer. Juk i lktuv bombas mtyti, tai ne cirke peilius pro stovinio mogaus galv sien svaidyti! Mus ved per didiul kaljimo kiem, uverst bomb susprogdint mr griuvsiais, lentgaliais ir pakulomis, kurios neinia i kur atsiradusios, tur bt, kur nors kaljimo palpje buvo sukrautos, didj kaljimo korpus, treij aukt ir taip pat suvar visus vien didel kamer langais miest. Didij bendrj kamer langai nebuvo udangstyti dmis i oro, todl mums buvo patogu i ms kameros lang stebti miesto bombardavim. ioj kameroj, treiam aukte, mums buvo daug jaukiau, negu apatiniam aukte, nes ia patekusi bomba, rodos, netaip giliai mus palaidot po didiulio kaljimo mr griuvsiais. ia susirink, pradioje tik stebdamiesi ir dalydamiesi neseniai pergyventu spdiu, klausinjom vienas kit: Jonai, pasakyk tu man, kaip tu manai, kas mus igelbjo? klausia mane labai susijaudins pulkininkas B. G. Kunige, daktare, pasakyk mums, argi ia ne stebuklas ? klausia kain kas kunig Pran. Ponas kapitone, kaip js manote, kas ia buvo? Niekas nebeaikino, kad mes ilikome gyvi tam tikro sutapimo, likimo ar ko nors kito dka. tuos klausimus tebuvo tik vienas atsa-

166

kymas: mus igelbjo ms malda ir gilus tikjimas. ia bebdami, mes turjom geros progos isiaikinti, kaip mus tard, kur kaip kankino, kas mus idav ir t. t. Ir kun. Pran gerokai pakankino jam djo ant rank veriamuosius apyrankius. Daktar M-j elektrizavo. Ms byloje n vienas neiveng kankinim. Mane labai nustebino, kad ms byloje svarbiausiojo kaltininko, studento K-ko, kuris sykiu su mumis pagal t pat baud. kod. straipsn buvo atiduodamas teisman, visikai nebuvo. Kun. Pranas man pasak, kad jo nebuvo ir sum jis pabgs. Ot, tai provokacij ir melo meisteriai! Tardytojai vis laik skait man jo parodymus, kuri jie visikai neturjo. Pasirodo, kad jo parodymus, kokie jiems buvo reikalingi, nordami tuo bdu i ms igauti daugiau prisipainimo, jie buvo sugalvoj ir jo para suklastoj. Baisiausiai kankina trokulys, vandens negauname n lao, bombos sudau miesto vandentiek ir vamzdius. Pietums gaminti vandens atve i kain kur statinmis, pro lang matme. Piet dav truput sriubos be duonos. Ir tai gerai, nes jau antra diena po iveimo buvome nei valg, nei gr, labai sunku bad ksti. O ia imtai vokiei lktuv be jokios paliovos bombarduoja ir bombarduoja miest per vis dien. vakar visas didiulis Minsko miestas paskendo vien tik dmuose ir liepsnose. Pro lang 167

girdime, kaip mons ne savais balsais kauja, kats kniaukia, unes staugia baisu irti ir klausyti. Rus zenitins baterijos, ypa tos, kurios ia pat prie kaljimo buvo pastatytos, dien vis dar aud, bet vakare vokiei lktuvus jau visikai nebereagavo. Nors ms kamera ir gan erdvi buvo, per dien iaip taip dar stumdms, bet sutemus guldami labai vargiai ant plik grind susirangme. Gal kai kurie ir visikai nebtume gav vietos kiek prigulti, jei ne pulkininkas -kas, kuris sutvark mums guljim taisyklingomis eilmis, remiant galvas galvas, kojas kojas, o pasieniais paliko siaur prajim, kad bt galima eiti prie paras", nelipant ant moni. Guljome neilgiau kaip pusvaland, neteko net umigti. Netrukus kaljime ir kaljimo kieme igirdome nepaprast bruzdjim ir triukm. Jonas D., palypjs prie lango, kaljimo kieme pamat didiul moni mini. mones partijomis vediojo i kaljimo kiem ir i kiemo pro kaljimo prieakinio pastato sugriaut koridori gatv. Igirdome, kad kai kurias kameras pradjo lauti ir kapoti taip, kaip lau ms duris i Kauno kaljimo ivedami. Ir ms kameros duris atrakino, liep tuojau visiems apsirengti ir vl udar. Staiga sukil apgraibomis patamsyje iaip taip apsirengme. Su nuogaisiais turjome kokiais nors skarmalais pasidalyti. Pagaliau vl atsidar ms kameros durys, mus ived i kameros ir 168

ved tamsiais koridoriais bei laiptais emyn kiem. Kieme mus irikiavo eilmis po keturius. I abiej pusi stovjo autuvais ginkluoti enkavedistai. DAR TOLIAU RYTUS Irikiav mus kieme gretomis po keturius, ived per sugriaut koridori gatv, kur jau stovjo labai ilga moni vora vyr ir moter. t vor ir mus pastat. I kaljimo per sugriautj koridori vis dar var ir var naujus mones. Stebjoms, kaip galjo tiek daug moni sutilpti viename kaljime. Ms apskaiiavimu, j galjo bti apie eetas tkstani. Daugiausia, matyti, buvo kriminalini nusikaltli, ypa jaunimo penkiolikos atuoniolikos met berniuk ir mergaii, nors labai daug buvo ir pagyvenusi moni. Daugumas buvo gudai, lenkai ir iek tiek jaun yduk. Tarp j labai daug buvo matyti uniformuot raudonosios armijos kari daugiausia buvusi politruk" ir komandir". Nors ir mes, i Kauno kaljimo atgabentieji kaliniai, labai biauriai atrodm, bet Minsko kaljimo kaliniai, palyginus su mumis, nepaprasti skurdiai: basi ir labai nudrisk. I abiej pusi ms voros stovjo autuvus atstaiusi mus, per du tris ingsnius vienas nuo kito, enkavedist grandis. Nors naktis, palyginti, buvo gana tamsi, bet 169

gatvs visose pusse dar tebeliepsnojani gaisr pakankamai buvo apviestos. Baisus vaizdas. Vienos tik dienos smarkaus bombardavimo rezultatas visas miestas, kuris buvo imtmeiais statomas, su imtu tkstani gyventoj sugriuvo ir liepsnose paskendo. Mieste nieko gyvo nematyti ir negirdti, tik ms didiul kalini vora ir enkavedistai stovi, kurie be jokios paliovos kain k audo ir audo. Vliau ir mes pamatm, k jie audo. Mat, minskieiai kaliniai, labai rizikuodami savo gyvybe, praokdami pro enkavedist tarpus, bga jiems gerai pastam gatvi ukampius ir slepiasi sugriaut nam griuvsiuose. Kai kuriems j pavyksta ir pasprukti, bet daugelis j lieka gatvs pakratyje prie t pai griuvsi gulti. Kuriems pavyksta pabgti, enkavedistai j nesiveja, tik autuv viais juos palydi, ir utenka. Ms kapitonas Stasys taip pat buvo sumans pabgti, bet a j atkalbjau, kad to nedaryt, nes perdaug jau rizikinga. Kakur labai toli vakaruose girdti dusls artilerijos viai ir nuolat vysioja didiuliai viesos plipsniai. Jonai, kaip tu manai, k jie su mumis mano dabar daryti? klausia mane greta su manim stovs pulkininkas G. Kodl negali jie mus kaljime palikti? Velniai juos ino! Gal jie mano mus kaitais paimti, atsakiau jam. Tutuojau meskit emn visus savo daik170

tus! Mesk t ryul, kam tempi? Meskit paltus emn, jums jie nebebus reikalingi! kauja enkavedistai. Pradjo mons mtyti, kas k turjo rankose: ryulius, terbukes, paltus, dubenlius, puodukus tik barka, skamba visoje gatvje. A irgi tkiau grindin dubenl, kur dl visa ko buvau pasims. Tamsta vyresnysis, ar ir varkus reikia nusivilkti? paklaus Aleksas A-tis. Enkavedistas jam nieko neatsak. Ar tu jau visai pamiai? Nustok kvailiojs! Tu, Aleksy, dar Kaune, bebdamas kameroje, nesmones mums kalbjai, sudraud A. A-t pulk. G. I tikrj, Jonai, ia jie, matyti, k nors nepaprasto suman. Kam jie reikalauja, kad mes visk pamestame? Nejaugi ia, kur nors tuose miesto griuvsiuose, mus suaudys? O gal ves kur nors up ir, suvar visus, prigirdys? teiraujasi mane pulk. G. Tik, Jonai, mudu nepasimeskime, bkime sykiu. Mes visi savieji turim stengtis neisisklaidyti tarp kit. Nemanyiau, kad jie mus udyt, nes nepaprastai didel minia... Gal daiktus liepia mesti kokiais nors kitais sumetimais. Bet k galime inoti, tokie nelabieji visa ko gali sugalvoti. Taiau pasitikkim Dievo Apvaizda, juk iki iol

171

dar mes neprauvome. Pairsime, kelintas dabar ia bus ms tragedijos aktas... Manau, kad jau itas aktas bus paskutinis, atsako man jis, laikydamasis mano rankos. Nors enkavedistai ir labai draudia kalbtis, nuolat kaudami molat", nerazgovarivat", bet mes, bdami tokioj didiulj moni minioj, kurioj visik tyl ilaikyti niekas nepriverst, turime progos pusbalsiai pasikalbti. Pagaliau dav komand engti pirmyn. Taip greitu ingsniu mus ved sugriautomis miesto gatvmis, nuolat audydami pabganius i rikiuots, jog mes, voros viduryje bdami, turjom bgte bgti, kad neatsiliktume nuo prieakini eili. Gatvse, kuriomis jome, duobes ir griuvsius aplenkdami, labai negraus vaizdas. Krisdamos bombos ia taip sugadino gatvi grindin ir taip surait elektros tramvaj geleinius bgius, vir pastaiusios juos stypsoti, kad baisu irti. Palei iverst duob guli auktielnyka padrikusiai negyva moteris, kitoj vietoj krauj klane susiriets vyrikio lavonas knikso, ten toliau neinia kokia mogaus kno dalis su trupuiu kruvin skarmal drypso... Kai kurios gatvs visikai sumaiytos, perdm sujauktos su nam griuvsiais, kad eidami turjome jas aplenkti. O kiek moni sutriukino tuose nam griuvsiuose ir j rsyse palaidojo, nebegalima ir sivaizduoti. Miestas gi nebuvo i anksto evakuotas, visas imtas tks172

tani gyventoj viena diena negaljo pabgti, todl ia, tur bt, labai daug liko j aminai ilstis. Mes, didiul keli tkstani pajuodusi, nudriskusi, vienmarkini ir bas vyr ir moter vora, labai skubiai kain kur, ugriuvusiomis gatvmis vingiuodami, einame, tikriau sakant, bgame, net udusdami bgame. O ia i abiej pusi, per por ingsni nuo ms voros, autuvus mus atki, enkavedistai vis dar mus ragina: Skorj, skorj!" Neotstavai!" Bgdami nakties tamsoje klaikiomis, tik liepsnojani gaisr nejaukiai tarp stksani griuvsi milinik eli apviestomis, gatvmis pro moni gulinius lavonus matome,, kad bgame i sugriauto liepsnojanio miesto; Kur mus veda, kur mes taip skubiai bgame (neinome. Be to, mus lydi labai kyri muzika: pach, pach - pach, pach... pach, pach - pach!"... Tai enkavedistai vis laik be jokios paliovos audo bandanius i voros bgti ir atsiliekanius kalinius. Jie daugina lavon skaii Minsko gatvse. Vokiei kariuomens daliniai, atj Minsk, nesupras, i kur tiek daug civili moni lavon atsirad. Pamanys, kad j laknai tiek daug kulkosvaidiais priaud... Pagaliau perjome dar nesudauyt tilt (vliau jis buvo sugriautas) ir po kiek laiko tokio skubaus engimo pro spirito varykl kairje gatvs pusje (ta miesto dalis dar ne visikai buvo 173

sugriauta) atjome graiai meksfaltuot Mogilevo plent. Perjus geleinkelio linij, pradjo visti. Deinj pusj prie pat plento pamatme didiul akmen skaldymo fabrik su urau ant vart: ,,Kamnelomnia" ir ant tvoros sien ilipdytais vairiais plakatais, skatinaniais fabriko darbininkus kelti darbo naum. Prie vieno dviej aukt graaus balto mrinio namo fronto stovjo ant betonini keturkampi pjedestal dvi miliniko dydio baltos statulos, Lenino ir Stalino. Miesto riboms pasibaigus, ties Budilovo kaimu (kolchozu), kairj pusj prie pat plento, kur stovjo mediniai vartai su penkiakampe, i medio padaryta, vaigde vart viruje, visikai iauo ir ia pat u kaimo mike pradjo kukuoti gegut. Pirm syk iemet geguts bals igirdau, kuris labai mane sujaudino. Taiau neilgai ji galjo ten kukuoti, nes tam paiam mike pradjo kulkosvaidiais ir autuvais audyti. Velniai juos ino, k jie ten taip labai aud! Prieinant gra puyn, kuriame stovi kareivins (vojennyj gorodok), apie devyni kilometrai nuo Minsko, vysteljo mums akis pirmieji tekanios sauls spinduliai, nes mes jom Mogilevo plentu rytus. Raitas jojs vyresnysis enkavedistas su trimis kvadratais ant apykakls dav komand: Riee!" eiti liau. Nepaprastai graus birelio 25 d. rytas. Labai aviame puyne stovi vojennyj gorodok". Dei174

nej pusj prie vien gra trij aukt mrin balt nam, dideliam gli darelyje su klombomis, taip pat stovi Lenino ir Stalino didiuls statulos. SUAUDYMAI PRASIDEDA Mes jome plento viduriu, enkavedistai abiem pusmis plento takeliais. Kairj pusj, netoli ms mike, vis dar nesiliauja kulkosvaidi ir autuv smarkus audymas. Niekaip negaljome suprasti, k jie ten aud, nes vokiei kariuomen dar labai toli, anapus Minsko. Dabar mums vieia i abiej pusi: prieakyje tekanios sauls raudoni spinduliai, o upakalyje smarkiai degs Minskas. Vienoj vietoj, prajus apie penkiolik kilometr nuo Minsko, mums udraud irti dein pus, bet mes vis tiek pamatm, kas ten yra. Puyno pakratyje guljo dviem eilmis knipti suguldyti kaliniai apie trys imtai moni. Minskieiai, ms draugai, mus painformavo, kad ten gul anksiau u mus i kaljimo ivesti visi jau mirti nuteistieji kaliniai. Tarp j, tur bt, buvo ir msikiai i Kauno kaljimo sykiu su mumis ivetieji, nes jie buvo Minsko kaljime atskirai udaryti ir dabar n vieno j nebuvo ms voroje, o Minsko kaljimas liko visikai tuias. Mums labai rpjo suinoti, kur dingo ponia Vanda P-n. Antrame Minsko kaljimo aukte, vir kaljimo ratins, vienoje kameroje sdjo viena moteris, kuri birelio 24 d. ryt pirmoji 175

bomba, krisdama ms kaljimo ratin, palei ms kamer, umu. Mes manme, kad tai buvusi ponia Vanda P-n, bet kriminaliniai kaliniai, kurie kaljime sddami apie visk daugiau ini turi, negu politiniai, uginijo, kad ne ji, bet ten buvusi kakokia jauna mergait minskiet. Paiam Minsko kaljime, sako, tik du kalinius, gulinius kaljimo ligoninj, enkavedistai nuov: lenk pulkinink Dobrovolsk ir dar kain k kit, o visus kitus ived sykiu su mumis. Sako, kad puols j kamer vienas enkavedistas, staiga paklauss: Kuris ia yra pulkininkas Dobrovolskis? Kai tik pulkininkas, guldamas lovoje, atsilieps, tuojau prioks prie jo enkavedistas ir paleids du revolverio vius jam kakt. Kitam kaliniui taip pat. auks dar treio kalinio pavard, bet tas treiasis neatsilieps. Vliau man teko kalbtis su dviem nepaprastu bdu isigelbjusiais kaliniais i tos mike suguldytos grups, pro kuri mes dabar, neirdami j, jome. Jie man sak, kad ia, mike, buvs sudarytas jiems savotikas teismas: du leitenantai ir trys eiliniai enkavedistai juos teis. Teismo metu jie visi knipsti, nosis priglaud prie ems, n kiek nekrutdami, turj gulti. Teismas juos auks po vien ir klausinjs, kuriuo straipsniu ir u k es kaltinami. I tos visos trij imt moni isigelbj, madaug, apie dvylika moni, t. y. kas dvideimt penktasis mogus. Kas gerai 176

inojo baud. kodekso straipsnius ir mokjo gerai sumeluoti, pav., pagal 153 str. nubaustas u plim, tai tiems j, bet ir tai ne visiems, pavyko isigelbti. Jiems liep eiti plent. Bet tuos, kurie paklaus jo plent, o nespruko miko gilum, vl suiupo tie patys enkavedistai ir suaud. Visus gi kitus, tariamai ia pat nuteistus, po vien ved truput tolliau mik ir nuov dviem revolverio viais pakau. Kiekvien dvideimt penktj atleidinjo gyv plent, matyti, tik tuo tikslu, kad gulintieji, turdami ma vilties kibirktl isigelbti, ramiau gult, laukdami savo sprendimo eils. Ir ms septyniolikos mirti nuteistj moni, kuriuos sykiu su mumis ive i Kauno kaljimo birelio 23 d., pdsakai dingsta ioj vietoj, apie penkiolika kilometr nuo Minsko, einant Mogilevo plentu. Labai gailiuosi, kad nepaklausiau t isigelbjusij moni, ar toj j mirtinink grupj buvo ir moter, ar tik vieni vyrai. Einame toliau. Jau ir saul pradjo kepinti, labai karta. Trokulys baisiai kankina, ypa mus, kaunikius, kurie jau treia diena ne tik valgyti, bet ir vandens atsigerti maa tegavome. Mes, kaunikiai, kiek pajgdami, stengiams laikytis vienoj krvoj, nors mums tai labai sunkiai vyksta, nes atsiliekantieji ir kai kurie i upakalio pro mus prasiskverbiantieji sumaio ms eiles. Bet mes savuosius i tolo pamatome, nes jie geriau u kitus apsireng ir galvas, vietoj kepuri, balto177

mis bei margomis nosinmis apsiraiioj. Kai, eidami kur kelio pakalnn, ar kalnan lipdami, pamatom nuo prieakio iki galo vis plente tysani ms vor, tiesiog stebims tokia moni daugybe vora apie trys kilometrai ilgio. Praskrendani vokiei lktuv n kiek nebijom, nes mes gerai inome, kad vokiei laknai puikiausiai supras, matydami mus, apsuptus ginkluot enkavedist, kas mes esame ir i kur einame, dar ir nufotografuos. Abiem ms plento pusmis, alikliais, vaiuoja ir eina vaikais, ryuliais ir lagaminais nein bgani i Minsko ir jo apylinki moni vyr, moter ir vaik itisos vilkstins. Kas nuostabu, kad tarpe j yd labai maa tematyt, jie daugiausia vaiuoja, susikrov savo mantas, bolevik kariniais sunkveimiais. ia labai rykiai matyt, kad jie naudojasi visomis civilinmis ir karinmis privilegijomis, jie vaiuoja, kaip labai dideli bolevik ponai. Jiems aplenkiant, mes nuolat turime pasislinkti dein duoti jiems keli pravaiuoti. Bolevik kariniai sunkveimiai be jokios paliovos vaiuoja ir vaiuoja. Nematyt n vieno sunkveimio, kuriame tarp raudonarmiei kari nesdt viena, dvi yd eim arba pilnas sunkveimis vien tik yd. Kai kurie j, matome, i ms einani kalini net aiposi. Kad galtume, rodos, mes tuoj juos sutvarkytume, niekais paverstume: be galo 178

pikta darosi matant juos tokius didelius ponus esant. Pilni alia plento grioviai primtyt lagamin, ryuli, skarmal, vairi ind, moni, un ir arkli lavon net nemalonu irti Neinau, kiek atstumo prajus, man taip pakirto kojas, taip baisiai pradjo jas skaudti per kelius ir kulis, kad a ne tik paeiti, bet be draug pagalbos ir pastovti nebegaljau. Pulkininkas B. G. taip pat nebegaljo paeiti Bet nenuilsts ms rpestingasis pulkininkas J. -kas tutuojau organizavo jaunuosius ms kelions draugus pasikeiiant mums vesti Man kapitonas Stasys J. pasak: Nebijok, pulkininke, jei visikai nebegalsi koj vilkti, tada ant pei neime, bet nepaliksime, kad tie biaurybs ia tave nuaut. Mane ved, teisingiau sakant, u paast pam ne, pasikeisdami, kap. Stasys, Jonas G., Jonas D., Vaclovas K, Vladas T., Vincas M., Antanas V. ir kiti, kuriems neapsakomai esu ir bsiu dkingas, kol gyvas bsiu. Tik nuostabiai stipriai laiksi ms profesorius K., jis be jokios pagalbos vis keli nepaprastai valiai jo. Ilgai negaljom suprasti, kas ten darosi ms voros gale, kad veik kas minut be jokios paliovos girdime po por revolverio vi. Vliau mums minskieiai pasak ir, pagaliau, mes patys sitikinom, kad enkavedistai eidami voros gale, dviem revolverio viais pakau nuauna atsiliekan179

ius ir toliau nebegalinius bendroje voroje eiti kalinius. Pradjom po truput nerimauti. Jei jie mus ves du imtus kilometr, neduodami nei valgyti, nei gerti, be abejo, tokiu bdu pakeliui visus iaudys, Mogilevo nepasiekus. I tikrj, kaip vliau suinojome, jie ir turjo sakym elgtis taip, kad mes visi, nepasiek Mogilevo, inyktume, bet jau ervenje (Igumenje) jiems buvo sutrukdyta t udavin vykdyti.

TIK VANDENS...

VANDENS!..

Einame ir einame be jokio poilsio. Saul kepina be pasigailjimo. Trokulys kankina net silpna darosi. Mane ir pulkinink G., galima sakyti, nebeveda, bet vilkte velka, nes beveik jau koj nebepajudiname. Praeidami upeliukus arba koki bal, tiesiog alpstame, vanden pamat. Kad bent neerzint ms enkavedistai, nuolat gerdami vanden i savo gertuvi. Ms vis mylimas pulkininkas J. -kas, kiek galdamas, mus gaivina: e, pulkininke, t trupiniuk duonos: pakik j po lieuviu ir laikyk, tik nepraryk, jis nuramins tau trokul... Kitam jis duoda kelet grdeli cukraus paiulpti. Jis kain k ikeit su kriminaliniais kaliniais saujel cukraus ir duonos gabaliuk. Tai bus mums vaistai, sako jis: paskui gal vl pavyks k nors sugriebti".
180

Kai kurie, sauls spinduli pritrenkti, staiga sukniumba ant kelio ir pasilieka. Mes juos aplenkiame, o netrukus vis igirstame du revolverio vius. Kiti tik iaip sau per daug nusilp atsisda ant kelio truput pailsti. Aplenkdami tok varg, kalbame: Klausykime, tuojau igirsime du revolverio vius. Taip ir yra, neapsirinkame: netrukus igirstame ird veriant gars pach-pach", kuris dar labiau prislegia niri ms nuotaik. Pulkininkas J. . ir kapitonas J. taip rpestingai organizavo ms kauniki grups yg, kad n vienas nelikt pasilsti. Pamat nusilpus, stipresnieji tuojau turi paimti ir vesti arba neti. Ties Smilovii miesteliu, kuris yra kilometro atstume deinj ms plento pusj, prajodamas pro al, enkavedist vadas mus paguod: Valgyti a jums negaliu duoti, nes a nieko neturiu, bet vandens tai gausite. Penki kilometrai nuo ia, sako, esanti up. Ten duosiu jums atsigerti, nusiprausti ir pailsti. Neapsakomai apsidiaugm. Dabar mes patys stengiams skubiau eiti, kad tik greiiau pasiektume t up, t brangj vanden vandenl. Mes nieko daugiau nenorime, tik vandens, vandens, brangaus vandenlio! Matyti, geras mogus tas enkavedist vadas, kalbams tarp savs, kad jis paadjo duoti mums ir vandens atsigerti". Gal ir nebt toks geras, jei ir ms palydovai

181

enkavedistai nebt pavarg. Mes matome, kad jau ir jie sunkokai velka kojas, nors jie po truput pasilsdami keiiasi, nes drauge vaiuoja j sunkveimiai, kurie vea j daiktus ir juos paius pavina. Pagaliau prijom ir ms iganym up. Neinau kaip ji vadinasi, tur bt, koks nors Berezinos intakas, madaug panaus Nev, apie trisdeimt kilometr nuo Minsko. Ms vis vor suvar dein plento pus, palei medin tilt, ant pievos. Enkavedistai susdo aplinkui ms vor ratu nuo tilto iki ups. Visi tuojau puol gerti vandens, kas kuo ir kaip manydamas. A savo kojomis nebegaljau prieiti prie vandens. Atjs prie ups, tuojau kritau ant pievos ir guljau, kaip maias. Vanden man ne mano skryble Vincukas M-nas, kuris labai rpinosi manim. Nors mano draugai ir draud i karto per daug gerti, bet a vis tiek negaljau atitraukti lp nuo vandens. Man atrod, kad vanduo yra geriausias maistas. I karto pasijutau ess sotus ir stiprus, tik nuo ems savo jgomis pasikelti dar negaljau, nes pasiutusiai gl kojas. Niekaip negaljau suprasti, kaip tos moterys dar gali laikytis. Nejaugi jos gali bti itvermingesns u vyrus ? Tiesa, minskieiams kaliniams kiek lengviau ksti, nes jie buvo sotesni ir iokio tokio maisto dar su savim turjo. Daugelis moter, maiau, turjo duonos sausaini ir cukraus. Mes, kaunieiai, jau treia diena beveik nieko nebuvom valg ir su sa182

vim nieko neturjom, todl kelion mums buvo daug sunkesn. Kitoj ups pusj taip pat saugojo mus enkavedistai, kad kas nors i ms nebandyt perplaukti per up. Kai kurie j ten ir maudsi. Cia, prie tos ups, ilsjoms gal pusantros valandos. Paskui pasigirdo pora vi, komanda stot, skorj, skorj", eilmis po keturis plent. Man begulint taip sustingo kojos ir taip jas skaudjo, kad a visai nebegaljau j pajudinti. Bet mylimj draug, Stasiuko J. ir V. pakeltas nuo ems, pasikabins ant j rank, su didiausiu skausmu, dantis sukands, pradjau jas vilkti paemiu. Auktyn pakelti j negaljau n vieno centimetro. Lygiu plentu eiti kur kas lengviau, negu kupstuota pieva, nes nereikjo kilnoti koj, uteko jas, visu svoriu pasikabinus ant draug rank, tik perstatinti vis pirmyn. O js brangs draugai, manau sau: jums patiems taip sunku keliauti, o ia dar ir mane turit tempti, geriau mane ia paliktumte". Jau visai temstant, prijome didel mik puyn, kur mus visus suved kairj plento pusj, liep isirikiuoti eilmis po trisdeimt moni arti vienas kito, ssti, nekrutti ir nekalbti. T vis po puimis sdini moni mini enkavedistai apsupo ratu. Jie taip pat susdo, atstat mus savo automatinius autuvus. Kiek tolliau nuo ms i anksto jau stovjo tankai, arvuoiai, sunkveimiai, kulkosvaidiai ir artilerijos pabk183

lai. Pradjus kam nors kilnotis i vietos, enkavedistai i savo automat tuojau paleidia vis serij vi virum ms galv, todl judti mums buvo labai pavojinga. Kiek pasdjus, visikai sutemo, ir mums buvo sakyta gulti tose paiose vietose, kur sdjome. T dien nuo Minsko iki ia mes atygiavome keturiasdeimt penkis kilometrus. Kilometrai ia suymti graiai taytais keturkampiais akmens stulpais. Tarp t didij kilometrini keturkampi stulp kas du imtai metr pastatyti maesni tokie pat keturkampiai akmen stulpai, kurie rodo metr skaii. Mat, tas plentas buvo rengiamas autostradai. Apie trisdeimt kilometr nuo Minsko Mogilevo kryptimi jau meksfaltuotas, toliau paruotas meksfaltuoti. Nors naktis buvo ir gan vsi, bet mes, sugul ir prisiglaud prie vienas kito, visi labai greit sumigome. Greit sumigome, bet greit, vos visti pradedant, pabudome, nes labai sualome, ypaiai tie, kurie neturjo palt ir kurie visikai buvo vienmarkiniai. Man nebuvo perdaug alta, nes susivyniojau palt. Vien on man gerai ild vienmarkinis gudas, kur buvau priglauds po tuo paiu paltu.

184

AUDINJIMAI NESILIAUJA Mane labai erzino tie j prakeikti viai truput giliau mike be jokios paliovos per vis nakt. Jie man atrod labai tartini. Gali bti, buvo ir bandani bgti, bet tada viai turt skardti ia pat, prie ms gulinios moni mass Dabar gi jie girdti vis toj paioj pusj, kiek giliau mike. Negali bti, kad nakties metu bt daromi audymo pratimai! Man vis atrod, kad jie, gal bt, ima i ms gulinij mones ir veda giliau mik, nordami sumainti tam tikr moni skaii. Vien, a pats maiau, enkavedist vedantis mik, bet tai buvo gan atokiai nuo mans negaljau suprasti: gal jis savo reikalais prasi. A guljau vienam moni krvos pakratyje, i plento puss. Kas darsi kitam gulinij krvos pakratyje, giliau mike, negaljau pamatyti. Truput pravitus, pasigirdo komanda kelti. Susdome labai drebdami, nes pakilus nuo ems, kuri jau ms kn buvo iek tiek suildyta, pasidar dar aliau. Be to, saulei tekant, oras visada atrodo altesnis. Dabar liep mums sussti grupmis po dvideimt moni ir kiekvienai grupei dav po vien kepaliuk (2 kg) duonos, i kurio besidalydami kai kurie gavom, galima sakyti, po vien ksn, o kai kurie ir visikai negavome. A taip pat negavau, nes atsidriau ne savj moni grupje. Baisiai nusigandome pamat, kad ms vis 185

mylimas pulkininkas J. -kas, kuris vis laik tik mumis rpinosi, dabar jis pats sustings guli ant ems, kaip negyvas. ia gyd. M-jus ir kiti pradjo j trinti, masauoti, kaip manydami, gaivinti. Gal po pusvalandio laiko pagaliau pavyko j m u m s atgaivinti. Ms enkavedistai pavalg pusryi msos konserv i skardini dui su duona, ir, saulei tekant, vl pradjome t pai sunki mums neinom kelion tuo paiu plentu. Vl viskas taip pat, kaip vakar: Skorj, skorj", neotstavaj", voros gale nuolat girdti kyrs revolverio viai pach-pach" ir tas pats trokulys mus tebekankina. Apie kav mes nebesvajojame, tik duokit mums vandens atsigerti! I nakties mano kojos dar daugiau pablogjo, vos dantis sukands begaliu jas pajudinti. iandien ms savo jgomis nepaeinani skaiius dar padaugjo: prisidjo pulkininkas J. -kas, kuris vakar dar kitus ved, p. L. ir kiti. Jau ir ms stipruoliai Stasys ir Jonas atrodo labai pavarg, o dar jiems ir kitus ant rank reikia tempti. Broliai kunigai Pranas ir Antanas tuo tarpu dar gana stipriai laikosi ir mane dar pavedja. Petras K. eina basas, pusbaiais rankoje neinas, sakosi dar labai toli gals keliauti, tik kad jam kas duot vandens atsigerti. Tik ms profesorius K. nieko nepaisydamas eina ir tiek. Madaug, po valandos laiko mikas pasibaig. Prasidjo raistas. Karkl krmokniais aplusio 186

raisto viduryje prijome upel. Kai perjome apgriuvus sen medin tilt, mus nuleido nuo aukto stataus plento pylimo per lapi durpt bal, prie gan nevaraus upelio pagirdyti Kad ir drumzlinas buvo vanduo, bet mes labai patenkinti grme t brang gaivinant skystim - tai mums buvo labai geri pusryiai Po pusryi einame toliau ir vl prieiname didel mik puyn. Man labai baiss tie enkavedistai, kurie vaiuoja viename sunkveimyje. J tenai sdi apie trisdeimt vyr, kai kurie j i matymo pastami. Ten sdi ypatingieji enkavedistai, teisingiau, vyresnieji, nors jie irgi tokiomis pat eilini kareivi uniformomis. Jie dvi tokias pat tamsiai mlynas kepures su raudonais lankais aplinkui, ant apykakls prieakyje raudon pailg keturkamp ir tamsiai mlynas kelnes su raudona sile onuose. Ten sdi Kauno, Vilniaus ir Minsko enkavedistai, tarp j vienas man pastamas lietuvis i Kauno. Jie mus gaud ir tard. Jie nuolat mus stebi: ia jie mus aplenkia, ia vl sustoja ir praleisdami labai atidiai iri mus. A labai gerai pastebjau, kad po kiekvieno tokio j stovinjimo mus lydintieji enkavedistai kelet moni i ms voros iveda sutvarkyti". Vienas lydinij enkavedist paima voroje einant mog u rankos, iveda i rikiuots ir perduoda kitiems enkavedistams, sakydamas: 187

 Nado jgo privesti v poriadok. (Reikia j sutvarkyti). Pam t mog, enkavedistai tik truput pavedja mik, ir tuojau pasigirsta du revolverio viai. Maiau, kaip vienas toks mogelis, kuris deinj voros pusj, netoli ms jo, labai graudiai verkdamas, griebdamas enkavedisto rank buiuoti, prasi, kad j nevest, bet jo verksmas nieko negelbjo j ived, ir tuojau pasigirdo du revolverio viai. Iki iol mes buvom laimingi: i msiki Kauno grups niekas dar nebuvo ivestas. Bet atjo ir ms eil. Enkavedistai irjo ir lietuvi grupj dvi aukas. Ived Broni B., kuris tuo laiku ved p. L. ir spyrsi prie enkavedist, teisindamasis, kad reiki nepaeinant mog vesti, bet enkavedistas, pams j u rankos, vis tiek itemp i voros. Kitas enkavedistas tuo pat metu itemp Juoz Z. Nebeatsimenu, kokiu bdu a tuo pat metu su vedaniais mane vyrais gerokai atsilikau. ia a savo akimis mike, deinj plento pusj, pamaiau vaizd, kuris baisiai sujaudino mane. J. Z. su raudonu aliku, kuriuo jis buvo kakl apsiris, sdjo ant kelmo veidu plent. Prie j stovjo enkavedist grup ir, matyt, kain k kalbjo. Kiek deiniau ir ariau plento stovjo B. B-as nugara plent. Staiga Juozas Z. pakilo nuo kelmo ir m eiti toliau mik. I paskos j lydjo vienas enkavedistas, rms revolver jo pakau. Pajj kok deimt ingsni, sustojo

188

prie puies. Tuo pat momentu Juozo pakau enkavedistas paleido vien paskui kit du revolverio vius. Mano Juozas, su kuriuo, jam gyvenant Alytuje, danai susitikdavau ir draugavau, tuojau sukniubo. Gal tik porai minui praslinkus, toj paioj vietoj vl pasigirdo tokie pat du revolverio viai, kurie, tur bt, nusine ir B. B-no gyvyb. Juozo kameros draugai pasakojo, kad Juozas, devyniasdeimt treioj kameroj sddamas, daugiausia burdavs kortomis, kurios jam nuolat pranaavusios tolim kelion ir mirt. Juozo mirties vaizdas taip labai mane sukrt, kad visikai nebegaljau pavilkti koj. Ms plentas apie penkiolika kilometr eina grai pu miku. Labai graios imtamets auktos lieknos puys vienoj ir kitoj plento pusj. Tuo miku eidami, ia vienoj, ia kitoj plento pusj ir ms voros gale vis laik girdime du revolverio vius. Tos lieknosios puels visk mato, kas ia darosi, ir, tyliai odamos, tik savo alias garbanotas galvutes linguoja. Ir i tikrj, gal man tik taip atrod, kad ms vora labai sutrumpjo. Daug ms kelions draug iame nepaprastai graiame puyne sulauk amino poilsio. Kad tik greiiau prieitume to graiojo puyno gal; eidami manome sau: jis mums labai daug gyvybi gali kainoti. Visikai negalini toliau eiti ir atsiliekani skaiius vis daugja, revolverio viai kaskart vis danja. Ir iaipjau eidami nuolat matome ia 189

vienoj, ia kitoj pusj gulinius moni lavonus. Mes neinome, kaip jie ia atsirado. Bet kiek dabar j ten lieka, mums prajus, tur bt, suskaityti nebegalima. Atsirado vienas gudruolis, kuris pradjo ygiuoti visomis keturiomis keliais ir rankomis. Bet jis nespja eiti sykiu su mumis, mes j labai greit aplenkiame. Jis vis tiek nenusimena, tikisi tokiu bdu ivengsis dviej revolverio vi. Padti jam niekas nebegali, nes visi galvojame, ar nepasekti jo pavyzdiu. Enkavedistai, matydami repekomis einant, irgi sako: Eto choroo, oen choroo!" (Tai gerai, labai gerai). ERVEN Pagaliau i miko ilindom. Prie ms akis atsiveria didel plati lyguma. Deinj plento pusj matome begalinius aliuojanius rugi laukus, kairj pusj pievas ir durpynus. Prieakyje ms plent kerta Borisovo-Slucko geleinkelis. U geleinkelio plentas skiriasi dvi akas: kairioji aka eina per Berezm Mogilev, deinioji - per Igumen, kuri bolevikai ervene pavadino, Bobruisk. Ties geleinkeliu ant plento ervens kryptimi kain kam pastatyti didiuliai vartai (bromas). I ia u koki penki kilometr matyti erven. Toliau u ervens vl mikai. Mes manme, kad mus varys Mogilevo plentu Berezin, bet pasuko deinn erven.

Saul paiuose pietuose negailestingai kepina. Ms vora vos bekruta: visi jau koj nebepavelka. Vis galvose vienoda mintis: kad tik kaip nors pasiektume viet, kur gautume nors po ma lael vandens, kad numarintume t pasiutus trokul. Jauiame, kad ne tik burna ir lieuvis idivo, sustingo, bet ir visas knas stingsta. Rodos, galtume atsigerti ne tik burna, bet ir bet kuria kno dalimi: rank vandenyje pamirkius ir tai, rodos, nuramintume t bais trokul. Prijome ir erven. Einame per gra nauj medin tilt, kurio apaioje ikastas platus gilus kanalas. Jo dugnu sruvena varus vanduo. Rups, negana to, kad jie mums valgyti neduoda, bet ir vandens jiems gaila! keikia Petras K. tiltu eidamas, godiai irdamas vanden. Varo mus miesto gatvmis, autuvus atstat ir kaudami nerazgliadyvat!" (nesidairyti). Miestas pilnas sunkveimi, arvuoi, lengvj automobili, kariuomens ir moni. Einant pro vien krautuv, kain kas met vienam kaliniui papiros. Tuojau vienas ydas pradjo net putodamas plsti t mog, kuris met papiros, ir sksti j lydintiems mus enkavedistams. Nemaiau, k enkavedistai su tuo mogumi padar. Aikiai buvo matyti, kad mons ms labai gailjo, o ydai tik tyiojosi ir kavo: Kam t kontrrevoliucionieri armij dar varinjate, seniai jau juos reikjo suaudyti! 191

Einant pro vien balt mrin dviej aukt nam, esant deinj pusj, maiau, kaip pro lang irjo mus kelios moterys, baltais apsiaustais apsivilkusios ir baltomis skepetaitmis apsigaubusios, tur bt, gailestingosios seserys, ir verk. Viena j labai graudiai verk. Ir i tikrj, i alies irint t mini ikankint moni, kurie labai maai bebuvo panas mones, drsiai buvo galima pasakyti: Ecce homines! (tai mons!). ervens miestas nedidelis, bet gana graus, ypa vasaros metu. Paiam miesto viduryje didelis parkas: katan, topoli ir ber. Tik viename parko pakratyje, ties patu, vaizd gadina tos dvi milinikos Lenino ir Stalino statulos. Matant jas baim ima. Rytinj parko dalyj, matyti, cerkvs bta ir kitoki, tur bt, staiatiki vienuolyno pastat. Vienas mrinis didelis baltas namas ir iki iol dar usiliks. Anksiau tas miestas vadinosi Igumen (rus kalboje odis igumen reikia vienuolyno valdytojas). Matyti, bolevikams nepatik toks pavadinimas, todl jie jo pavadinim pakeit erven (senovs slav kalboje erven reikia birelio mnuo). Ir mus birelio 26 d. atvar erven. Mus var per vis miest Bobruisko plent. Paiam miesto deinj Bobruisko gatvs pusj, pamatm trij aukt didel mrin gelsvos spalvos nam. Tuojau supratom, kad ia yra kaljimas, nes visi langai medinmis dmis uka192

binti. Prie kaljimo mus sustabd, atidar kaljimo vartus ir suvar didiul kiem. Tame kieme, kairj pusj, palei tvor, enkavedistai degino byl ir popieri krvas. ia jie tuojau atskyr vyrus nuo moter. Jas paliko pirmoje kiemo dalyje, o mus nuvar antrj kiemo pus u kaljimo. Visas kiemas, apaugs ole, meteliais ir ydiniomis ramunlmis, aptvertas aukt stai lent aklina tvora, kurios virus spygliuotomis vielomis apraizgytas. Patvoryje ml krvos ir milijonai musi ia. Ms, lietuvi, grup sustojom tarp kain kokio tvarto ir kaljimo kontoros atskiro nuo kaljimo pastato. Tik spjs sustoti, ia ir susmukau: kojos mans nebelaik, ir visas organizmas baisiai jau buvo nusilps. Jauiau, kad turiu kario. Saul pasiutusiai kepina, atmudama savo spindulius kaitintas mrines kaljimo sienas. Nors kaljimo kiemas ir labai didelis, bet mes gan glaudiai sudribom vienas prie kito. Enkavedistai susdo vienam kiemo pakratyje ant suol, kurie stovjo tarp kaljimo ir kontoros. Jiems buvo matomas kiekvienas ms judesys. Jie taip pat irjo mus ir pro atdarus kontoros langus. Ir kaljimo sargybiniai i bokteli stebjo mus. Mano draugai rimtai susirpino mano sveikata, nes mat, kad a pats ir apsiversti nebegaliu. Taip labai skaudjo visi kaulai, ir galva, net aaros m birti. Tik papraiau juos: 193

 Susimildami, paskinkite nors ramunli ir metli ten i patvorio... Gerasis mano Vincukas M. (jis manim labai rpinosi, nes mane paino mano pulke betarnaudamas) atne man paskyns ramunli ir metli. A, knipias guldamas, nosim sikniaubs geltonas ramunles ir alias metles tik uosiau ir uosiau, kiek tik pajgdamas, traukiau j gaivinant kvap. Taip beuostydamas ir umigau. Neinau, kiek laiko taip sikniaubs miegojau. Pabudau tik tada, kai kap. Stasys bakstelja man paon. Pulkininke, pulkininke, e vandens atneiau, atsigerk. Mes dabar jus tuojau nuvesime imaudyti pamatysit, kad daug lengviau pasidarys. Numigs, ramunli su metlmis prisiuosts ir atsigrs vandens, labai sustiprjau. Stasys J. ir Vincas M., iaip taip pro gulinius ir sdinius mones prasiskverbdami, nuved mane prie kaljimo kampo, kur prie sienos stovjo k tik atveto alto vandens dvi statins. Jiedu nureng mane ir, man pasilenkus, ant galvos, sprando ir nugaros pyl alt vanden ir tryn. Nepaprastas malonumas! Visas organizmas pakankamai vandens atsigr. Po to pasijutau tiek stiprus, kad galjau be draug pagalbos grti savo viet. Vakarop ir oras pradjo bent kiek atvsti. Vienmarkiniams truput ir alta darsi. Jonui D. atidaviau savo vark, nes jis, vargas, dar i 194

nam buvo suimtas vienmarkinis ir taip atvetas Kauno kaljim. Pradioje manme, kad valgyti visikai negausime, kad mums pakaks ir to vandens, k atsigrme, bet paskui liep visiems sussti grupmis, rodos, po dvylika. Kiekvienai tokiai grupei dav po vien duonos kepaliuk. Duon labai skaniai suvalgme ir nuo to labai sustiprjome. Paskui mums sak sdti, kaip sdime, vietoj, nesikilnoti ir nebesiskirstyti i grupi. Manme, kad duos ir sriubos vakarienei. Enkavedistai, vaikiodami tarp moni grupi, pamat k nors bandant pasikelti, tuojau atkia revolver ir taiko. Por kart ov, bet vir, ne mog. Ypa vienas enkavedistas, pailgaveidis, juodaplaukis, kumpanosis, storalpis ir plikais prieakiniais dantimis, nes jo storos lpos niekad nesusiiaupia, su savotiku pasididiavimu, taikydamas revolveriu, tvark mus, kad nekruttume. Mums labai patiko jo tas taikymas: pakelia revolver ties deine akim, galv palenkia ir taip stropiai taiko mog, kad, rodos, tuojau, tuojau ir nuaus j. mogus, pamats taikant j revolveriu, tuojau atsisda ir nebekruta. Ms pulkininkui Juozui . kakas blogai nutiko. Anksiau jis miegojo, dabar pradjo kakokias nesmones pasakoti. Kain i kur jis gavo t palt, kurio jis anksiau, rodos, neturjo. Jis skundiasi, kad j tas paltas gals iduoti, nes jis savo nosin anksiau buvo djs deinij kie195

n, o dabar j rads kairiojoj kienj. Mes j raminam, kad nieko ia blogo negal vykti, bet jis vis tiek to palto labai bijo. Man labai tartinas vienas enkavedistas, kuris, aplinkui vaikiodamas, neatitraukia savo aki nuo ms kauniks grups. Nesuprantama, kodl jis mus taip atidiai stebi ir ko jis i ms nori? Patariau savo draugams atsargiau kalbtis tarp savs, nes gal tas velnias supranta, k mes lietuvikai tarp savs kalbame. Jau saul nusileido ir temti pradjo. Kain kas i sdinios kalini minios kteljo: Ar bus sriubos? Taip, dvylikt valand gausite labai geros sriubos! atsak vienas enkavedist. Man tas enkavedisto atsakymas dvylikt valand gausite labai geros sriubos" labai keistai skambjo. Ne man vienam, bet ir daugeliui kalini atrod labai tartina ta j sriuba". Dienos metu kitoj kaljimo pusj, kieme, vis buvo girdti moter balsai. Vakarop jos visikai nutilo. Tur bt, jas kur nors ived, ar gal ia pat kaljim suvar. Vakare, dar ne visikai sutemus, tuioj kaljimo kiemo vietoj, u tvarto, enkavedistai, pasistat staliukus, pradjo kain k rayti. Paskui m aukti tam tikro amiaus kalinius ir juos urainti savanoriais Raudonj armij. J labai daug usira, ypa kriminalini kalini, nes politini, berods, nem. Juos paskui irikiavo ir 196

ived i kaljimo kiemo. Kieme kalini skaiius labai sumajo. Visikai sutemo ir vaigds danguje suibo, tik dar saullydiai vakaruose iek tiek gelsvai raudonuoja. Labai tykus ramus vakaras. Tik staiga vakar pusje igirstame lktuv im. Kapitonas J. neapsirinka: jis, senas laknas, i garso pasta, kieno ia lktuvai ati. Vyrai, ia vokiei lktuvai atia. A jau matau juos . . . J labai daug bomboneiai ir naikintuvai... Jau artinasi prie ms ervens, tuojau prasids . . . Jiems dar ne visikai priskridus prie ervens, i vis miesto pakrai pasipyl bolevik zenitini baterij viai ir m kilti raketos. Netrukus vokiei bomboneiai pradjo miest bombarduoti, rodos, visas pragaras uvir ir i viraus ir i apaios tik pila ir pila, o raketos taip pat i abiej pusi tik raio ir raio, apviesdamos or. Per jas net ir vaigds danguje nubluko. Matyti, bolevikai ia turjo ir savo lktuv, nes netrukus atbirb ir j naikintuvai. Prasidjo lktuv kautyns ore, auktai virum ms galv truput on. Mums buvo labai patogu stebti, kaip oro erdvje lktuvai lktuvus, vairiai narstydamiesi, audo i kulkosvaidi ir stambesni pabklli. Nakties metu nepaprastas nakties vaizdo graumas. Ypa labai grau irti melsvus viesos kaspin kulkosvaidi vieiamj kulk serijas. Aikiai matyti, kur kulkos lekia. 197

Vokiei laknai audo labai taikliai, o bolevikai vis pro al. J zenitiniai pabklai tik or audo: j sviediniai sprogsta gan atokiai nuo vokiei lktuv. Prie visos tos iliuminacijos prisidjo ir mieste padegt keli nam gaisrai. Milinikos ikilms bomb, artilerijos ir kulkosvaidi orkestras, viesos, dmai ir kraujas! Ir dangaus vaigds, rodos, nebemirksdamos tik atidiai iri, kas ia dabar darosi emje, kur mons gyvena. Gal po pusvalandio ar daugiau laiko kautyns aprimo. Kaljimo kieme pasidar labai tamsu ir klaiku, nes po tokios iliuminacijos ir ms akys aplibo. Be to, ms kiem labai temdo ir miesto gaisr tamsiai raudona, lyg ir kruvina, viesa su juod tirt dm debesim padangje. Pagaliau, mums liep atsistoti ir stovti nepasitraukiant i savo viet. Nors ir labai tamsu, bet matome, kad jie kain k daro. Palei tvarto kamp, keletas ingsni nuo ms, kauniki, grups, stovi, matyti, vyresnieji enkavedistai. Prie j vedioja i eils po vien visus kieme dar likusius kalinius. Kain ko ten j enkavedistai paklausia ir vl vienus veda toliau prie kaljimo sienos, kitus pastato ia pat palei tvart. Matyti, kad jie labai skubiai dirba, ragindami vieni kitus: Skorj, skorj", davai, davai!" (Greiiau, greiiau, duok, duok!). Atjo ir ms eil. A stovjau grups prieakyj ir patekau vienas i pirmj: 198

 Kaip pavard ir kuriuo straipsniu esi kaltinamas? pusbalsiai paklaus mane vienas prieakyje stovs enkavedistas. Neinau, kuriuo straipsniu esu kaltinamas, atsakiau jam. Kaip tai neinai? Meluoji! Kada ir kur esi aretuotas? Nespjau dar jam atsakyti, kai sikio kitas greta stovs enkavedistas, berods, tas pats, kuris dien vis laik mus stebjo: A j inau, tai buvs Lietuvos karininkas. Dabar nieko nebeklausinjo, tik pagrieb u rankos ir nuvar prie kaljimo sienos, kur jau stovjo gana didel moni vora, irikiuota eilmis po keturis. Stovdamas voros gale, akis temps irjau pro patams prieak, nordamas pamatyti, kur pateks likusieji mano draugai. Apie dvideimt eis mones msiki nuved prie tvarto. Netrukus atved greta mans pastat Petr K., pulkinink Juoz T., pulkinink Antan . ir profesori K. Pulkinink Bal G., pulkinink Juoz ., Vinc D. ir brolius kun. Pran ir Antan P., Vinc M. ir kitus pastat kitame ms voros gale. Netrukus atjo vienas enkavedistas ir paklaus : Kuris ia yra profesorius? Gavs atsakym, nuved profesori kiemo patams, tur bt, prie tvarto. 199

Ms grup, madaug apie keturius imtus moni, isirikiavo eilmis po keturis kieme, palei kaljimo sien. Paskui pasuko mus deinn ir ived i kiemo pro kitus kaljimo vartus antron kaljimo pusn. ia vl mus sustabd prie iorins kaljimo sienos gatvs pusje. I gatvs puss mus apsupo tanki enkavedist grandin. ia, prie tos kaljimo sienos, tai jau tikrai mus audys, nibdjosi kaliniai tarp savs. I tikrj buvo labai panau, kad ia mes bsime suaudyti, nes enkavedistai, gal pusvaland laiko laikydami mus prie tos sienos, rengsi kain k daryti: vieni skubiai bginjo kaljim, kiti pro vartus i kaljimo, tarp savs kain k paslaptingai nibdjosi. Ir kaljime kain kas pradjo nypti, lyg kokios dujos, i baliono leidiamos. Mes, patamsyje stovdami, tik prie vienas kito labiau glaudiams, laukdami, kada bus duota paskutinioji komanda, pasipils kulk krua, pervers ms knus ir atsimu kaljimo sien, o mes sudribsime vienas ant kito. ia ms gyvenimo silas ir nutruks . . . Staiga tarp kaljimo sienos ir ms stovinios voros i unugario jo kita enkavedist grandin, kuri mus atskyr nuo sienos. Truput lengviau pasidar. Vadinas, jie ia ms dar neaudys, kur nors varys. Pulkininkas Juozas T., Petras K. ir a stovjome prieakinje eilje. Pulkininkas A. . kain kur voroje atsiliko. Kai kurie kaliniai kaljimo 200

kieme buvo susigraibst lazdukes, kad lengviau bt eiti. Enkavedistai sak tutuojau jas numesti. Pagaliau sukomandavo pirmyn. Prieakyje ms jo trys enkavedistai ir dvi j grandins i on. ygiavome labai greitu ingsniu Bobruisko plentu. Mano laim, kad kojos n kiek nebeskaudjo, tik buvo labai sunkios, lyg vino pripiltos, ir a galjau eiti be kit pagalbos. GEROS SRIUBOS" DALIJIMAS . . . U poros kilometr prijome mik. Kairj pusj buvo girdti retas autuv audymas. Einant tolyn miku, audymas kaskart vis tankjo ir tankjo. Paskui tok pat audym igirdome ir deinj. Niekaip negaljome suprasti, kas ir dl ko audoma. Manme, gal i tikrj vokiei paraiutinink desantas bus nusileids iame mike. Dar kiek pajjus, m pasiutusiai audyti. Kulkos zvimb pro ms galvas. Mes visi staiga puolme deinn pusn, sukrisdami vienas ant kito griov. Tuo pat momentu, mums griov krintant, ir mus lydjusios enkavedist grandins i abiej pusi automatiniais autuvais pradjo mus smarkiai audyti. Rodos, visas pragaras uvir: kulkos, rekoetuodamos plento akmenis, tik zvimbia ir, kaukdamos drauge su akmenimis, laksto visas puses. Tutuojau paplito ir sueistj nebemoniki auksmai. Ir enkavedist unes pradjo 201

cypti. Deinj pusj, kiek tolliau mike, pasigirdo vyr, moter ir vaik riksmas. Matyti, ia ervens miesto pabgliai slpsi nuo bombardavimo. Nepaprasta tamsa. Nematyti nieko. Tik keli ingsniai nuo ms u stor pu tupini enkavedist autuv ugnels viena po kitos nuolat ybioja ir ybioja. Aikiai matyti, kad jie mus audo, nors ir labai kvailai i abiej pusi. Prie to chaotikai netvarkingo audymo dar prisidjo: i ervens puss atvaiav bolevik arvuotis pradjo erti kulkosvaidiais iilgai plento. Jo kulkos mums, ant vienas kito griovyje gulintiems, maa tepakenk, nuo j daugiau nukentjo patys enkavedistai. Mat, tas arvuotis perdaug arti prie ms voros privaiavo. Beaudydamas jis padeg i paskos ms voros vaiavus enkavedist vado lengvj automobil ir umu jo ofer. Dabar patys enkavedistai isigand pradjo nesavais balsais rkti: Stoj, s t o j ! . . Svojich streliajete, s t o j ! . . Svojich streliajete . . . (Sustok, sustok!.. Savuosius audote, sustok!..) Tuojau po to staiga viskas taip nutilo, kad jokio vio nebuvo girdti nei ia pat, nei toliau mike, tik sueistieji tebevaitojo. Niekaip negaljome suprasti, kam jie dar t komedij vaidino toliau, miko gilumoj, audydami. Nors audymas ir nutilo, bet mes vis tiek, prisispaud prie vienas kito, guljome griovyje, nejuddami i vietos. Man nebuvo jokio pavojaus, 202

nes a guljau paiam griovio dugne. Ant mans guljo Petras K., ant mano koj guljo pulkininkas J. T. ir deiniau kain koks gudas, kuris vis laik kalbjo Ote na" (Tve ms). Apaioj begulint mane sum toks kvailas juokas, kad pradjau net garsiai kikenti. Kas tau yra, ko tu ia dabar juokies? klausia mane Petras K. A juokiuos, kad jie ir suaudyti ms nemoka, o dar mano kariauti! Gera tau juoktis, gulint apaioje, o man taip kulkos zvimbia pro ausis, net aus nusvilino. Mes tylime, o enkavedistai, prisiartin visikai arti prie ms ir autuvus beveik rm ms peius, tik kauja: Petrovas umutas. Sidorovas sueistas. Moli, nerazgovarivat! suunka ant pradedani tarp savs nibdti kalini. Kur komandiras ? Jo nra, tamsoje atsiliepia kitas enkavedistas. A matau, kad be mans ia nieko nebus. Klausyti mano komandos! suunka vienas enkavedistas, ilinds i miko. Js stokite ia, o js tenai! O js kelkits, kas dar gyvas! suuko ir mums enkavedistas, kuris dabar msi labai energingai vadovauti. Dabar mums, gyviesiems, liep sustoti ant plento gretomis po du. Sueistieji, guldami griovyje, 203

dar tebevaitojo. Kiti visikai nebevaitojo ir nebesikl drauge su mumis. Vaitojantiems ir dar kiek kalbantiems enkavedistai kastuvli amenimis galvas skald. Pradioje nesupratau, k jie ten daro, nes kai patamsyje pasigirsta keistas duslus skambteljimas kvankt", tuojau toje vietoje dejavimas nurimsta. Paskui, gerai siirjs, pamaiau, kad jie spatuko ambu dejuojaniam veiia tiesiog galv, ir is tuojau nutyla. Matyti, jiems nebe pirmiena tokie darbai dirbti, gerai gud vienu smogteljimu perskelti mogui galv, nes karinis kastuvlis gan atrus ir pakankamai svarus. Matyti, audyti patamsyje jiems buvo nelabai patogu gal ir dl to, kad mes ia greta stovjome. Nedejuojanius, bet tik gulinius, praeidami pro al, apspardo, apdauo ir palieka gulti. Vliau suinojau, kad kai kurie i msiki, naudodamiesi nepaprasta tamsa, gerai sugebjo suvaidinti negyvlius. Kad ir labai skaudiai jie buvo spardomi ir dauomi, bet neaikteljo, ikent neparodydami jokio gyvybs enklo. Paskui jie pabgo miko gilum. Bet toki, kuriems atjo mintis galv tuo bdu ivengti mirties, buvo nedaug. Irikiav mus gretomis po du, nuved dar apie pus kilometro tuo paiu plentu pirmyn ir sustabd. Atjo ir enkavedist vadas. Enkavedistai keiksi tarp savs ir t pat savo vad keikdami pldo, kad jis tokios svarbios operacijos" metu neirs savo vietos. 204

 Niego, seias privediom vsio v poriadok! Postroite ich po etyre. (Nieko, tuojau visk sutvarkysime! Irikiuokit juos po keturis). Irikiavo mus eilmis po keturis ir suuko: Skorje lois, mat-mat! (Greiiau gulkit, mat-mat!). Mes sugulme knipti. Prieakinje eilje guljome i kairs dein Petras K., pulkininkas Juozas T., a ir deiniau mans nepastamas gudas. Nepodymat golovy, neogliadyvatsia, molat, nerazgovarivat, mat mat! (Nekilnoti galvos, nesidairyti, tylti, nesikalbti, mat-mat!), auk kairj pusj stovintieji enkavedistai, beveik rm autuvus ms nugaras. Enkavedistams, kurie stovjo deinj plento pusj, vadas sak pereiti kairij. Tokiu bdu i deins puss niekas ms nebesaugojo, visi jie sustojo kairj pusj. Dabar jau mums visiems pasidar visikai aiku, k jie toliau su mumis darysi. Enkavedistus, ginkluotus autuvais kulkosvaidiais, sustat vienodais tarpekliais vienas nuo kito. Tarp j sustojo enkavedistai, apginkluoti paprastais autuvais. Dabar enkavedist grandin pasidar labai tirta, nes visi enkavedistai susirinko vienoj pusj. Su mumis guljo labai daug raudonojoj armijoj buvusij politruk" ir komandir". Daugelis j verkdami pradjo praytis: 205

 Tamsta vyresnysis (gradanin staryj), pasigailkite, paleiskite mane, a patsai dvejus metus politruku" tarnavau raudonojoj armijoj, mane visikai nekaltai Petrovas skund... A ir toliau gerai tarnausiu . . . A esu labai siningas pilietis . . . A labai myliu Stalin ir Kalinin . . . Dovanokit man, pasigailkit mano monos ir vaik! .. Tylk, mat-mat, nekalbk! Nuausiu, kaip un! atsako jiems enkavedistai. Enkavedist vadas pradjo klausinti, ar nra tarp gulinij oferio. A, a, a . . . a esu oferis, a esu geriausias oferis... a visokiomis mainomis moku vainti. .. a esu motociklininkas... a esu oferis ir laknas! .. i plente gulinios mogysi krvos paplito tamsumoje daugyb bals, norini igelbti savo gyvyb. Molat, molat! pradjo kauti enkavedistai. I gulinij krvos nepam n vieno oferio, nes atsirado vienas enkavedistas, moks main vairuoti. Pasigirdo jau ir pamiusi j balsai: A po-lit-ru-kas . . . Mano vai-kai... A skraidiau, skrai-diau... Stalin my-l-jau... Dan-guus . . . e-m . . . A lk-tu-vuu . . . skraidiau . . . Mano Maa-a . . . Maa . . . Ma-a!.. Ai, ai, a i . . . 206

Labai nemalonu klausytis toki pamili siaubi dejavim mike nakties tamsumoje. Kad bent jie greiiau baigt su mumis, nes visi, usikrsdami vieni nuo kit, galime pamiti. Daugiau kaip pus valandos tvarkosi ir vis dar negali susitvarkyti. Jie ten savo sueistuosius krauna sunkveim ir tuo pat metu rengiasi mus audyti. Sudiev, Jonai; iame pasaulyje mudu daugiau nebepasimatysime, patylomis man sako pulkininkas T. Nurimk, Juozeli, dar viso ko gali bti, raminu j, nors a pats nebeturiu n kibirktls vilties, kad galtume kaip nors beisigelbti. Dabar tik galvoju, kaip jie mus audys. Ant plento vidurio gulini tai tikrai neaudys lieps atsistoti. Staius i automat, be abejo, momentaliai iklos, kaip rugius dalgiu. Turs sukomanduoti, kad atsistotume. Ne, kad ir kain k komanduot, tik jau neatsistosiu, manau sau: kad tik kaip nors suspiau prie pirmuosius vius nusiristi griov deinje. Bt gana lengva tai padaryti, jei nesutrukdyt man tas gudas, kuris guli mano deinje ir vis laik patylomis kalba vis t pai mald: Ote na ie jesi na nebesiech"... Jokios baims nejauiu. Tik labai pikta darosi, kad bsiu umutas tame klaikiame mike palei Bobruisko plent, ir vaikai vis ami neinos, kur j tvas dingo. 207

Pamiusij s k a i i u s daugja. vairiausias nesmones mons pradjo kalbti. Kiti garsiai pradjo melstis, nebepaisydami enkavedist auksm molat". Pagaliau, ms enkavedistai visikai susitvark tuojau, tuojau turime igirsti koki nors komand, paskutinij komand, po kurios daugiau nieko nebegirdsime. Tai bus paskutinysis ms tragedijos aktas. Gausime geros sriubos", kuri paadjo mums duoti ervens kaljimo kieme dvylikt valand. Dabar kaip tik ir gali bti dvyliktoji valanda. Pagaliau, igirdome: Bieite, strieliajem! (Bkite, audome!) Drauge su ta komanda trij ingsni atstume nuo ms sutratjo visi kulkosvaidiai bei autuvai, ir pasipyl mus visa kulk krua. Kas band atsistoti bgti, buvo nukirstas ia pat vietoje. Daugumas ms band vykdyti komand, bet nesteng: sudribo, jei ne plente, tai kiek toliau. Mano kaimynas deinje stojo bgti, bet nespjs sudribo vietoje. A nesikeldamas i vietos staiga persiveriau per j ir nusiritau griov. Kain kas tuojau uoko ant mans, bet ant mans ir sudribo, kaip maias prispausdamas mano kairij rank ir nugar. Jo galva, jei ji dar buvo, pasiliko ant griovio kranto plento pusje. Dabar man atrod, kad mano uimtoji pozicija visikai gera, nes i viraus mane dengia mogaus lavonas. autuvai ir kulkosvaidiai tik trata ir trata. audymas nesilpnja. 208

moni riksmo dl audymo peklikai kurtinanio plekjimo n kiek negirdti. Guldamas knipsias kain kokio mogaus kno apaioje, nos smeigiau em, dein rank imeiau pirmyn, du pirtus itiesiau, o kitus du sulenkiau pusiau. Kairij rank, kad ir labai buvo nepatogu laikyti, palikau one atblokt po lavonu. Deinij koj pakiau dar giliau po lavono kojomis ir kairij, pusiau sulenks, atmeiau on padariau toki poz, kad nebebt jokio abejojimo, jog ia tikrai guls vienas ant kito du lavonai. Juo geriau, kad dl virutinio jokio abejojimo nebegali bti, nes man apaioje jo rangantis ir taisantis, jo kojas pastumiant dein ar kair, jis n kiek neprotestuoja. Negaljau suprasti, ko jie taip ilgai audo, kokias penkias minutes: juk ia jokios gyvybs nebegali bti. Tokiu pasiutusiu audymu net ir miko medius gali nukapoti. Pagaliau pasigirdo komanda: Prekrati! (Sustabdyti!) audymas momentaliai nutilo. Teper provierte, rebiata! (Dabar patikrinkit, vyrai!). Igirdus t komand, mane net altas prakaitas ipyl. Jei supras, kad a gyvas, ir skels spatuko amenimis galv, tada iki iol dtos mano pastangos isigelbti nueis niekais. Ne, manau sau, kas ten bebt, reikia kuo greiiausiai bgti mik". 209

PABGIMAS N pats gerai nepajutau, kaip itrkau i po virutinio mano kaimyno ir bgau. Mane palydjo koki penki autuv apie dvideimt vi. Gal bt nuov mane bebgant, jei, apie trisdeimt ingsni prabgs, nebiau suklups ant gulinio mogaus, matyti, jau nebegyvo, nes po to liovsi aud, tur bt, manydami, kad gerai bsi pataik, nes nugriuvau staiga. Bgdamas vis laik turjau okinti per vairiose pozose ant ems drybsanius mones: auktielninkus, knipsius ir ant ono susirietusius. Nepaisant ir pasiutusio audymo, vis dlto pasirodo, kai kuriems pavyko pabgti dar keletas ingsni nuo plento. Suklups ant mogaus, kuris nepyko dl mano neatsargumo, tuojau atsikliau ir vl bgau, bgau be kvapo, bgau gilyn puyn, mik. Bgau i iaurs pietus retu augalotu puynu, kad, kiek galima toliau pasitraukiau nuo pragaro, pamiimo ir siaubo. Pagaliau, visikai pailss, nebeatgaudamas kvapo, pajuts lyg ir nebe savas kojas, kaip vino pripiltas, keliuose linkstanias, kad ir per menkiausi kupstuk engiant, ir ird pasiutusiai plakani, lioviausi bgs. Pradjau ingsniu eiti. Einu ir nieko nesuprantu, kas vyko: ar tai buvo baisus sapnas, ar tikrov? Taip, siaubas ir pamiimas! Auktos lieknos puys iri i patamsio ir tyli. O, kad jos bent netylt, nes dabar 210

man taip baisi ta nepaprasta j tyla. Jos man atrodo lyg ia stovt visa nebyli armija. Sustojau ir stoviu, lyg stabo itiktas. O, Viepatie, siaubas ir pamiimas! Matau, mane supa aplinkui tirta grandine visa armija enkavedist. Jie labai tyliai, kad a nepajusiau, u pu slapstydamiesi, autuvus atki pirmyn, vis artinasi ir artinasi prie mans, jau visai baigia supti. Vienas labai didelis, kaip arklys pastatytas ant paskutinij tur bt, j vadas. Jo ir galva panai arklio galv. Jo akys raudonos, baisiai isiieps ir putos drimba i nasr. Jis su baisia apsiputojusia ypsena vis artinasi prie mans ir didja. Ir iaugo toks didelis, lygus su pu virnmis... Staiga enkavedist grandin inyko. Dabar deinj pusj, apie dvideimt ingsni nuo mans, aikiai pamatau miku einant plent, kuriuo tyliai ygiuoja ir ygiuoja ilgiausia vora moni eilmis po keturius. Jie nieko nekalba, tik tyliai, ritmingai ygiuoja visi sykiu, lyg sutartinai, sibuodami dein ir kair... Aikiai matau, kad jie visi yra nebyliai ir pamiliai. Vieni j eidami sudrimba kelyje, kiti lipa per j knus ir vis sibuoja dein ir kair... Vienas j atsiskyr i voros ir eina tiesiai prie mans. Prijs sustojo, tyli ir iri mane. Kain ko jis nori i mans? Jis labai didelis, veidas liesas ir ibals, barzda apaugs, o jo aki vyzdiai tokie baiss ir dideli, susiliej su jo akimis. Jis vienplaukis, basas ir labai nudrisks. Jo kelni prieakys visikai i211

plys ir matyti balto kno dalis. Jis nieko man nesako, tik matau, kad jis nori pakelti rankas, bet nestengia. Jo didiulse juodose akyse pamaiau vis jr siaubo, neapsakomos baims ir pamiimo. .. O plentu vis laik ritmingai sibuodami dein ir kair, vis eina ir eina: vieni sugriva, kiti per juos lipa... Norjau surikti: Eik sau, palik mane!" Bet nestengiau nei suukti, nei pabgti nuo j o . . . Ar ilgai a taip stovjau, neinau. Tik pajutau, kad mane drebulys kreia, galv labai skauda, lyg kas bbnija smilkinius, ausyse baisus audymas tebetrata, mons vaitoja, enkavedist spatukai dusliai skamba moni pakauius, lyg jauiu mog ant mans tebegulint ir vis dar tebegirdiu t pai komand: Teper provierte, rebiata!" Pagaliau atsipeikjau. Matau pro aukt pu virnes, kad jau ir visti pradjo. Dar keletui minui praslinkus, mano akys pradjo skirti atskirus medius. Viruje pamaiau alias pu akas, o apaioje gelsvas, alias ir rudas samanas. Dabar pamaiau, kad mikas yra gana retas, auktas, varus puynas ir be krm, todl dien slapstytis jame labai pavojinga. Reikia skubiai kraustytis i jo kur nors saugesn viet. Dabar matau, i kur saul rengiasi tekti, todl inau, kur reikia eiti pietus. Kiek pravitus, mane apm pasiutusi baim, kad vl nepatekiau enkavedist nagus. Einu toliau pietus. Praeidamas vien ali 212

jaun eglaii mikel, igirstu jame kain kok lamjim ir nibdjim. Lyg kas bt mane altu vandeniu perpyls nuo galvos iki koj taip smarkiai isigandau. Kas gali inoti: o gal ia enkavedistai pasislp tuose krmuose laukia mans? ia pat vietoje ir sustingau, negaliu n pajudti. Girdiu, kad kain kas jau lenda i krm. Ar tu ia, Jonai? panibdomis klausia mane i krm ilinds pulkininkas Juozas T. A . . . O ar ir tu ia, Juozai? odio negaljome itarti. Apsikabinome, i aki aaros byrjo... Auktos puys ir alios jaunos eglaits, tur bt, irdamos mus, tik galvas lingavo. Su pulkininku Juozu buvo dar trys nepastami vyrai du gudai ir vienas senukas lenkas i Baltstogs, su kuriais taip pat pasibuiavome. Trumpai pasikalbj, nutarme isiskirti dvi dalis, nes ms penki moni grup atrod perdaug didel, lengviau galime bti pastebti. Pulkininkas Juozas, lenkas i Baltstogs ir a, atsisveikin ir nuoirdiai palinkj vieni kitiems laims, pasukome truput pietryius, o kiti du vakarus. Kiek pajj pasirinktja kryptimi, prijome begalines ir labai klampias balas, apaugusias berais, alksniais, tankiais karkl krmais ir kur-nekur kreivomis apskurusiomis bal eglmis. Labai apsidiaugme rad tokias vietas, kuriose tikrai galima gerai pasislpti, kad ir su unimis nesurast. Prie t bal susiradome viet tarp mao213

mis eglaitmis apaugusi pu truput pasilsti ir aptarti, k toliau darysime. ia mums besilsint ir saul patekjo: didel raudona saul ilindo i anapus bal pro krmus. Ms lenkas i Baltstogs nemokjo nei lenkikai, nei rusikai gerai kalbti mums buvo labai sunku suprasti, k jis kalba, bet jis labai prisirio prie ms ir vis laik meldsi ne tik u save, bet ir u mus. Mes su Juozu nutarme, kad pirmiausia reikia surasti toki viet balose, kur niekas ms negalt pasiekti. Negaidamas a ir pasileidau balas tokios vietos iekoti. jau kuo klampiausiomis vietomis, kur niekas negalt vaikioti. Paklampojs apie valand laiko, pagaliau, tarp trij krmais apaugusi egli radau pakankamai, mano manymu, ne tik i tolo nebrendam, bet ir i arti nematom, pakankamai saus maut vietel, kurioje vos trys mons galtume susirangyti, atsiremdami tas egles. Nors toji vieta ir nelabai toli buvo nuo ms sustojimo vietos, bet j pasiekti labai sunku, nes einant reikjo visaip vingiuoti, okinti per dumblynus nuo krmo ant kupsto, nuo kupsto vl ant krmo, kai kur ir klampoti per dumblynus. Sugrs pamiau savo draugus ir atsivediau juos t viet, kur galjome nors ir nepatogiai, bet be didels baims pasilsti. Pakeliui i miko prie ms dar prisiliejo vienas jaunas vyrukas, gudas, kuris su mumis tik dvi dienas tepagyveno: ijo maisto iekoti ir dingo. 214

BASTYMASIS PO MIKUS IR PELKYNUS Atklampoj nauj viet, pirmiausia nutarme pasilsti, kad kaip nors iblakytume neseniai pergyvent bais spd. Vienas i ms budjo, atidiai klausydamas, kas darosi aplinkui, o kiti, pusiau sddami ir egles nugaromis atsirm, umigome. Bet laisvai ilstis neduoda pasiutusiai kyrs uodai, kuri ia itisi milijonai dzgia. Ypatingi ia uodai labai dideli su ilgais snapais. Jie visur prieina ir suranda vietas, kur gali paiulpti mogaus kraujo. Net per drabuius, leid savo snapus, pasiekia mogaus kn. Nosine ar skepetaite usidengs veid, nuo j neapsiginsi jie j kiaurai praduria ir pasiekia, kas jiems reikia. Pals j ir staiokikumas: ia juos nubrauks saujomis traikai jie tai jokio dmesio nekreipia, j vietas tuojau kiti uima. Sukandiotose vietose tuojau kyla raudoni spuogai su niejimais, o vliau tos vietos nuta. Kiek numig pabudome. Nekoks buvo ms miegas, nes per mieg girdjom lktuv im, nuolatin bombardavim vakaruose, arvuoi trenksm plentu, nesiliaujant audym ir un lojim tam paiam mike, i kurio atjome. Niekaip negaljome suprasti, k jie ten taip audo. Suinojome tik kit dien. Pasirodo, po audymo kitos dienos ryt tie patys enkavedistai gro su un gauja ir pradjo medioti mike pabgusius naktinio audymo metu. Jie udraud vietos gy215

ventojams vaikioti ir tuo plentu vainti; vieni j mediojo pabgusius kalinius, o kiti krov sunkveimius ant plento ir prie plento gulinius lavonus ir kain kur juos ve. Tur bt, kur nors bal juos suvert. Daugelis ms pabgli, kurie nepasitrauk balas, o slapstsi tam paiam mike, uvo nuo enkavedist kulk, nes nuo un nemanoma pasislpti, o jie ia dar dvi dienas mediojo. Dabar pasipasakojom, kaip kuriam ms pavyko pabgti. Pasirodo ir pulkininkas Juozas T. pabgs lygiai taip pat, kaip ir a. audymui prasidjus, jis taip pat, nesikeldamas i vietos, tuojau nusirits griov ir guljs negyvlio pozoj, kol pasibaig audymas. Bet ir audymui pasibaigus jis nebgs, o guljs drauge su umutaisiais, kaip tikras lavonas. Nors enkavedist vadas ir buvo saks patikrinti, bet enkavedistai, uuot tikrin, labai skubiai susd sunkveimius ir nuvaiav Bobruisko kryptimi. Mums labai rpjo, kas nutiko su kitais artimaisiais ms nelaims draugais. Tik gerokai vliau suinojome, kad i penkiasdeimt septyni lietuvi, kurie pateko t keturi imt nelaimingj grup, pabgti pavyk tik keletui moni. Visi kiti liko tenai mike, apie tris kilometrus nuo ervens Bobruisko plentu, deinj pusj. Dl ervens bombardavimo enkavedistai nepaprastai skubjo, ir nakties tamsa padjo isigelbti kunigams broliams Pranui ir Antanui, pulkininkui An216

tanui g., pulkininkui Juozui T., gimnazistui Jonui Z., Pranui Z., Vincui M. ir man, o visus kitus suaud. Pabgimo bdas beveik vis tas pats. Tik broliai Pranas ir Antanas pabgimo metu buvo isiskyr. Trei dien jiedu netiktai susitiko, beklaidiodami mike tarp bal. I karto jiedu vienas kito nepaino, teisingiau sakant, netikjo, kad kits kit sutik, manydami, kad juos apmusi haliucinacija, kad jie ne brolis brol, bet mklas bei vaiduoklius mat. Jie ilgai irjo vienas kit, nordami sitikinti, ar jiems tik nesivaidena. Pagaliau, j nervai nebeilaik jiedu staiga puol vienas kitam glb. Ir pasipyl visas tvenkinys aar, pergyventos baims, siaubo, pamiimo ir diaugsmo... iki isterikos. Dabar jiedu buvo laimingi, beveik itutin sklidin savo kani taur, nors vis dar vairi mkl ir neapsakomos baims persekiojami, kad vl nepatekt to paties pragaro galybi, enkavedist, nagus, nebepalikdami vienas kito, klaidiojo klaikiais mikais ir pelkmis, valgydami oles, akneles ir puaii metgius. Jiedu kelias dienas taip klaidiojo, vis laikydamiesi vakar krypties. Didiausia j buvo puota, kada jie rado arkiuk lizd. arkiukus nusipe jie alius taip ir suvalg, nieko nepalikdami, tik plunksnas. Vincas M., pirmajam audymui prasidjus, kada enkavedistai i abiej plento pusi aud, 217

oko tiesiog pro j grandin ir pabgo miko gilum. J palydjo keletas vi, bet nepataik. Pulkininkas Antanas ., rodos, pirmojo audymo metu apsimet negyvas. J enkavedistai gerokai apspard, apdau, bet spatuku galvos neskl. Kai mus nuved toliau, jis pabgo. Birelio 27 diena. Saul jau paiuose pietuose. Enkavedist audymas mike ir un lojimas nesiliauja. Matyti, jiems labai domi i mediokl. Mes su pulkininku Juozu sdime tarp trij egli, nuo veido ir nuo koj nuolat braukydami uodus, kurie pasiutusiai skaudiai kanda, nuolat dairydamiesi su didiausia baime, kad nepamatytume enkavedist rudo ar pilko uns, ir kalbams, k toliau darysime. Ms lenkas vis meldiasi. Labai gerai, kad jis meldiasi, nes mes jau ir melstis nebesugebame. Geguts, skraidydamos nuo vieno berelio ant kito, kukuoja ir kvatoja, volungs savo velniais skambiais altais improvizuoja vairiausias melodijas, tkstaniai kitoki sparnuoi visokiais tonais tik iulba, kaip kas imano. Visi ia jie turi labai daug darbo ir savotik rpesi juk reikia ir maisto surasti, vaikus papenti, saugoti juos nuo plik, na ir linksmintis iuo graiausiu vasaros metu. Jokiu bdu negaliu suprasti, mano galvoje netelpa, Juozai, kaip gali tie mediai ir ol aliuoti, kaip dar drsta tie paukiai iulbti, jeigu ia netoli yra enkavedistai? Juk kur enkavedistas prajo, ten tuojau turi ol nuvysti, medi lapai 218

nuditi, pabirti egli ir pu spygliai... viskas turt inykti ir sugriti. Pagaliau, koki teis turi ir saul viesti: juk jei enkavedistai tik pasiekt, tai tikrai pasistengt kuo greiiausiai j nuudyti. Kaip manai, ko labiausiai enkavedistai nekenia ? A manau, kad kiekvieno mogaus, kurs bent kiek panaus mog. Juk tiems sadistams mones kankinti ir udyti mgstamiausias darbas. Man rodosi, Juozai, kad jie labiausiai nekenia sauls, nes jie daugiausia tik naktimis visk daro. Juk tai paties pragaro, neapykantos ir vis nelabj pagimdyti vaikai. Esu tikras, kad nra pasaulyje kito tokio pasiutusio vries, kaip enkavedistas. mons gsdinasi velniais ir piktosiomis dvasiomis geriau enkavedistais jie gsdintsi, nes jau piktesns dvasios, kaip enkavedistas, ir paiame pragare nerasi. Nuvesk enkavedist br pragar tuojau viso pragaro velniai isilakstys visas puses, bijodami patekti j nagus. Jie, tur bt, ir ten rast kur ilieti savo baisij neapykant. Vis laik girdime bombardavim. Gana toli, dar u ervens, vakaruose. Paioje ervenje vis dar ramu ir ramu. Bobruisko plente girdti nuolatinis bolevik arvuoi bildesys, i kurio mes sprendiame, kad ne Bobruisko, bet ervens kryptimi jie vaiuoja. O taip labai nortsi, kad jie vaiuot prieinga kryptimi. Kodl jie dar nebga? Taip neapsakomai laukiame, kad grei219

iau ateit vokiei kariuomen, ir mes galtume ieiti i t bal. Juk jei mums dar kelet dien ia teks tupti tikrai badu pastipsime. Tik birelio 22 d., palyginti, soiai paskutin vakarien valgme Kauno kaljime, o dabar jau birelio 27-ji diena. Juozas labai susirpino, kad badu nenumirtume. A labai greit pajutau bal uod tak, nes dar prie D. kar, gyvendamas Ukaukazje, Mugans stepje, dvejus metus buvau drugio kankinamas. Dabar tas nelemtas drugys vl tuojau atsiliep: kilo kartis ir pradjo krsti. Valgyti nieko nesinori: tik gerti ir gerti. Ms lenkas ia pat, tarp krm, durpyne ikas uliniuk. Dumblui nusistojus, vanduo buvo gana varus ir altas. Dabar galjome gerti, kiek tik norjome: niekas mums nedraud. Ms pasirinktoji vieta man neatrod pakankamai saugi ir nakties metu poilsiui tinkama. Po pusiaudienio, kada saul nebe taip labai kepino, ijau iekoti patogesns vietos. jau per balas ir krmais apaugusias graias pievas toliau pietus. U poros kilometr, palei ilg ties krmais apaugus griov pievoms nusausinti, radau labai gra jaun beryn. Vieta man labai patiko : buvo pakankamai sausa ir ydjo baltos konvalijos, rusvi valerijonai, geltonos purienos ir kitokios gls. Nieko nelaukdamas, atsivediau i viet ir mano draugus. Jie taip pat patvirtino, kad ia mums bus daug geriau, negu tenai, nes ia yra pakankamai sauls ir pavsio. 220

Mums buvo dar ir tai patogu, kad dabar turjome dvi saugias vietas jei kas mus ia pastebt, mes grtume savo pirmyki viet. T viet pavadinau laktingalynu, nes naktimis ia imtai laktingal iulbjo. I ia trys kilometrai atstu pro berynus ir krmus matyti Bobruisko plentas, ir mes galjom stebti, kuria kryptimi bolevikai ygiuoja. Atj naujj viet, tuojau sugulme, nes atygiav apie du kilometrus balomis ir pievomis, kuri didel ol trukd mums eiti, labai pavargome. Dviej kilometr ygis alkaniems labai sunki kelion! Pulkininkas Juozas, bereli ak prisilaus, pasiklojo sau labai ger guol prie saul. A atsiguliau ant drgnos ems paunksnyje, palei griov, nes jauiau turs kario. Norjosi vsiau atsigulti. Ms lenkas ir ia atjs tuojau ikas ulinuk, kad turtume tyro vandens atsigerti, nes dabar tik vanduo buvo ms maistas. Ms lenkas budjo ir meldsi, o mudu su Juozu miegojome iki sutem. Nakt miegoti nebegaljome, nes itisos armijos uod smarkiai pradjo mus atakuoti. Ir drebulys labai krt. Ypatingos ia vietos: dienos metu labai karta, nakt negalima paksti alio. Per vis nakt, uodus traikydami, atidiai klausms bombardavimo, kuris i vakar ir iaurs puss tai prisiartindavo ariau prie ervens, tai vl nutoldavo. Birelio 28 d., iauus, vl pra221

djo saul kepinti. Juozas i naujo labai susirpino, kad mes, nesulaukdami vokiei kariuomens, badu numirsime. Juk visos ms pastangos isigelbti nueis niekais prikaiioja man Juozas. Jei enkavedistai nesuaud, tai dabar bus dar blogiau: badu pastipsime ir tose balose supusime. Mano manymu, apsimeskime pabgliais i Minsko ir eikime kolchozus maisto iekoti. Ne, Juozeli, geriau a badu mirsiu iose balose, bet enkavedisto nebenori matyti. A nieko nebijau nei mirties, nei paties pragaro. Tik vienas enkavedistas man baisus. Pamats enkavedist, a, tur bt, tutuojau nustoiau smons. Valgyti a visikai nenoriu: man ir vandens utenka. Man atrodo, kad a kokias dvi savaites galiau ia nevalgs gyventi ir laukti, kol vokieiai ateis erven. Tave, Juozeli, a labai gerai suprantu, nes tu esi sveikas ir nori valgyti. Pakramtyk truput kokios nors ols, kuri saldesn, dobiliuk ied, tik konvalij nevalgyk, nes jos turi daug ciano vandenilio gali nusinuodyti. Pagaliau gali ir varli prisigauds nusilupti ir pavalgyti. iaip taip tikinau Juoz, kad monms rodytis negalime, nes jie galt mus iduoti neinia su kuo galime susitikti. Tarp nuolatinio artilerijos ir sprogstani bomb dundjimo vakaruose kiekvien stambesn trinkteljim igirdus, mums 222

atrod, kad jau ir paioje ervenje prasideda kautyns, kuri mes taip neapsakomai laukiame. Vakarop nurimo autuv viai mike, ir saul nebe taip kepino. Nutarme eiti pavalgyti gal pamikje, ervens pusje, ir pirmuosius vokiei dalinius pamatysime. Atklampoj mik, pasukome iilgai miko ikirsta, tik krmais ulusia, siaura linija vakarus. jome gerokai atokiai vienas paskui kit, kad visi i karto neatsidurtume pavojuje. A jau paskutinis, nes, turdamas kario, su pasiutusiai skaudania ir svaigstania galva ir per kelius linkstaniomis kojomis nuolat turjau ilstis, kad galiau toliau eiti. Apie trejet kilometr praygiav miko linija, radome statmenai kertant ms linij keli i kolchozo Zapaliki miku erven. Tuo keliu ir pasukome ervens kryptimi. Gal po pusvalandio pamatme vintant miko pakrat. Ms senis lenkas, usiiopsojs, gal tik per penkiasdeimt ingsni prisiartino prie pamikje pastatyt enkavedist palapini, kuri prieakyje stovjo vienas sargybinis. ia pat prie jo guljo keli unes. Pamat enkavedisto uniform, tiesiog apmirme vietoje. Nieko nelaukdami, slapstydamiesi tarp medi ir krm, kiek tik ms kvapas leidia, bgome gilyn mik. Enkavedist unes pajut pradjo loti. Mes dar labiau isigandome. Pagaliau ibgome t pat keli, kuris eina i ervens Zapalikus, prie tos paios miko lini223

jos, kuria atjome, ir didelio keturkampio skynimo. Norjome keliu eiti toliau, bet staiga, visikai netiktai, sutikome i ervens Zapalikus einanius penkis kolchozo komandirus su raudonomis skepetaitmis ant kakl. Jie mums taip pat pavojingi, nes gali praneti enkavedistams, kuria kryptimi mes nujome. Enkavedistai su unimis netruks ms surasti. Kolchozo komandirai i ms ivaizdos labai gerai supranta, kas mes esame ir i kur atsiradome. Apsisuk vl dmme giliau mik vakarus. Norjome labai toli miku pasitraukti nuo tos prakeiktos vietos, bet pabgj apie puskilometr, klimpome tokias klampias vandens pilnas miko balas, kad nebegaljome nei pirmyn, nei atgal ibristi. Bebgiodami n nepajutome, kaip sutemo. Kitos ieities mums nebeliko, kaip ia ir apsinakvoti, nors ir enkavedist palapins gal tik u puss kilometro buvo nuo ms klimpimo vietos. Aikiai girdime j un lojim, taiau nieko kito nebegalime padaryti turime drebdami ia laukti rytmeio viesos, kad galtume kaip nors isikraptyti i t plyni. iaip taip, brisdami iki keli vandeniu ir dumblu, tarp dviej juodalksni ir vienos egls suradome por sausesni kupst, kur galjome tik sddami pasnausti. Baim ir nepaprastas uod kyrumas usnsti mums iki pat auros nedav. 224

BADAS VARO KOLCHOZUS Birelio 29 d., tik truput pravitus, mes skubiai pradjome klampoti senj savo viet. Ilgai klaidiojome balomis, pievomis, miku ir vl balomis, kol suradome ms laktingalyn. Saul buvo jau gerokai pakilus, kai a kritau palei karklais apaugus griov ir, kad ir baisiausi sapn kankinamas, miegojau iki pusdienio. Pabudau pasiutusio drugio kreiamas. Juozas, varli prisivalgs, skundsi, kad be druskos varli msa labai neskani ir abejojo j maistingumu, skundsi, kad es labai sunku jas gaudyti. Dl j maistingumo gali neabejoti, juk garnys vis ami varlmis minta. Be druskos kiekviena msa neskani, - paaikinau Juozui. Tik dl tavo, Jonai, kvailo usispyrimo mes ia visi trys badu pastipsime. Pamanyk tik: nuo birelio 22 d. dar nieko nevalgme... Btume j kolchozus vis tik btume k nors gav. Kur manai eiti, Juozai? Apsimesti karo pabgliais ir eiti tolyn su besitraukianiais bolevikais dkui tau! Kada tu manai grti? Be to, dl ms ivaizdos niekas nepatiks, kad esame pabgliai, o ir dokument n vienas neturime. Kiekvienam bus aiku, kas mes esame. Eidami fronto kryptimi, tuojau pateksime enkavedist rankas, ir jie mus suaudys. A manau laukti ia, tose balose, dar kelet dien, kol vokieiai ateis erven. 225

 Kad mes n vienos dienos nebegalime laukti, nes jau nebepasivelkame. Palauk, Juozai, drugys bent kiek nustos mane krts ir saul nebe taip kaitins a eisiu pietus, kur girdti un lojimas. Ten, tur bt, yra koks nors kolchozas gal gausiu kokio nors maisto. Visi trys eiti mes negalime, nes btume labai tariami, o a vienas kaip nors isisuksiu. Tai geriau mes katras nors eisime, nes tu sirgdamas negali. Tuo lenku pasitikti mes negalime. Jis gal ir labai geras mogus, bet mes jo nepastame. Tu, Juozai, negali eiti dl tos nelemtos karins uniformos. O po kokios valandos drugys nustos mane krts galsiu eiti. Jei dar vakar negriau, tada nebelaukit, inokit, kad kas nors negera atsitiko. Ms buveins niekam neiduosiu. Suraskit tik man ger lazd. Saulei pasistmjus pavakarius, pasikeiiau skarmalais su ms lenku, kad blogiau atrodyiau ir kad negalt mans painti tie patys kolchoz komandirai", kurie vakar mus mike mat. Su lazda per balas ir krmus ijau piet kryptimi, kur girdti un lojimas ir piemen kavimas. Ijs i beryn, alksnyn ir krm, pamaiau vos akimi apvelgiamas pievas. Anapus piev vl matyti tanks krmai. unes, atrodo, loja ten netoli, u an krm. Einu tiesiai per pievas. Didele ole ir po ja auganiomis minktomis samanomis labai sunku eiti. Tuojau kojas pakerta, kas
226

keletas deimi ingsni reikia pasilsti. Vargais negalais, jau saulei nusileidus, pasiekiu ir krmus. Maniau, kad ia pat rasiu ir kaim. Sunkiai perjs krmus, baisiausiai nusiminiau, pamats vl tokias pat pievas, ir tik u t piev, gal kokie trys keturi kilometrai atstu, artimiaus kaim. ia man jau ir temti pradjo. Jei dar iaip taip ir nusikraptyiau iki to kaimo, pamaniau sau, bet jau iandie jokiu bdu nebesugriau". unes gi, kaip ir pirma, atrodo, loja ia pat. Pasiutusiai apgaulinga iose plynse akustika. Visai nustojs jg, grtu atgal beveik verkdamas. Po pusvalandio staiga pakilo toks tamsus palas rkas ir po keleto minui jis apgaub visk: ir pievos, ir krmai susiliejo viena toliau kaip penki ingsniai nieko nebematyti. Pradjo aibuoti ir griausti. A visikai nebegaliu paeiti, kas deimtis ingsni btinai turiu kristi ant ems ir pasilsti. Bet blogiausia, kad atsisds jokiu bdu savo jgomis nebegaliu atsikelti toliau turjau ilstis nebessdamas, bet ibti po por minui abiem rankom ir krtine pasirms ant lazdos. Po to vl deimt ingsni pirmyn. Keliavau labai ilgai ir eidamas paklydau: galva apsisuko. Jauiu, ne per toliausia turt bti ms buvein, bet kurioj pusj ji galt bti nebegaliu suvokti. Ir lietus pradjo pilti kaip i kibiro, o ia taip tamsu pasidar, nors ak durk. Atsisds alksnyne, miau aukti: Juozai, Juozai, 227

atsiliepk!" Juozas atsiliep. Bet a, nebegaldamas pakilti i vietos, vl pradjau aukti Juoz, kad jis ateit paimti mans. Netrukus atjo Juozas ir nusived mane ms buvein, kuri buvo u puskilometrio nuo mans. Lietus su aibais ir griausmais pyl vis nakt. Beguldami po lapuoiais mediais, kiaurai permirkome ir labai sualome. Iauus pragiedrjo. Ir saul tuojau pradjo kepinti. Mane baisiausiai m krsti drugys, ir tuojau pakilo kartis. Jonai, nebra ko belaukti, atsargiai judindamas mane, kalba Juozas, eime i ia t kolchoz, kur vakar matei, nes ia tai tikrai mes tave numarinsime. Palauk, Juozeli, kai mane nustos drugys krts eisime. Po valandos laiko drugys mane liovsi krts, nors kartis dar labiau pakilo. Ijome. jome per balas, krmus ir pievas pietus, kur vakar vakare maiau kain kokio kolchozo trobesius. Ms kelion buvo nepaprastai sunki. A apie pus kilometro atsilikau nuo draug, nes kas deimt ingsni turjau ilstis, nors ir jie, vos kojas bepavilkdami, nuolat ilsdavosi. Saul negailestingai kepino. Pagaliau, prie ms akis atsivr kupstuota bei durpta labai ilga ir plati bala. U tos balos matyti rugi laukai ir kaimas, u kaimo deiniau pietus vl mikas. Atsiguliau tos balos viduryj, nes kupstais nebegaljau toliau keliauti. Juozas su gudu nujo kaim. 228

Netrukus Juozas gro. Jis atne man ali kiauin ir ragaiio gabaliuk. Po keleto minui i to paties kaimo atjo viena senut su berniuku ketveri met vaikaiiu. Ji man atne rgtaus pieno dubenl ir namins rgties butel. Mat, Juozas buvo jai pasaks, baloje ligon paliks. Nepaprastai geros ir gailestingos moterys tos guds, ypa senesniojo amiaus, vaik motinos. Ir mano vaikelis kain kur darbo stovykl yra ivetas, neinia, ar beteks j man kada pamatyti. Pas mane liko tik ketveri met jo snelis, kuris labai prie mans prisiris. A j labai myliu: jis visa mano paguoda senatvje. Kit sn pam kariuomen gal jau jis ir umutas. Kaipgi, mamyte, gyveni, kaip maitinies? paklausiau gerj senut, kurios veidas ne tiek senatvs, kiek, matyti, vargo ir rpesi ivagotas. Koks ia, tamsta, mano gyvenimas: dirbu kolchoze, kaip ir visos kitos moterys. U darbo dienas gaunam maisto davin dalijuos su savo vaikaiiu. Vargas mano vaikaitis: jis neturi nei tvo, nei motinos. Jo motina Puchoviiuose gyvena, fabrike dirba. Pavalgydinus mus senut su savo vaikaiiu vl nubgo kaim. Gerai pasistiprin, mudu su Juozu taip pat nujome kaim, kuris vadinosi Zapaliki. Tai gan stambus kolchozas. Pilnas 229

kaimas pabgli i Minsko ir Puchovii. Eidami per kaim, ir mes stengiams vaidinti pabglius i Minsko, bet nelabai kas mums tiki, nes ms vis trij vienodos barzdos, plaukai ir savotiki drabuiai mus iduoda. Vokiei lktuvas praskrido pro kaim visikai emai ir pakils nuskrido ervens kryptimi. Saul jau leidosi. Norjome apsinakvoti kur nors pastogje, bet kolchozininkai pasiunt mus mokykl kitam kaimo gale. Prij prie mokyklos, suinojome, kad tenai reikia parodyti dokumentus, nes be dokument udrausta sileisti k nors kaim. Nuo malonumo nakvoti pastogje turjome atsisakyti. Netoli mokyklos viename patvoryje prie kelio radome iaudais dengt pairl, kurioje buvo sukrautos lentos. Viename tos pairls gale mes ir apsinakvojome. Naktis buvo labai alta, ir uodai taip pat kandiojo, kaip balose. Be to, bijojome, kad utiks kas nepaklaust ms dokument. Birelio 30 d. anksti ryt, saulei tekant, kerdiui pradjus trimituoti ilgu mediniu, bero toim apvyniotu trimitu, mes atsiklme. Su kerdiumi, simpatiku senuku, susipainome dar vakar. Juo mes labiausiai pasitikjome, nes jis inojo, i kur mes ir kas mes esame. Dabar paklausme j kelio Puchoviius. Jis nurod mums keli per Ivanovk. Miku eidami, sutikome daug kareivi ir pabgli. I miko ij, prie pat Ivanovkos ant tilto radome raudonarmiei sar230

gyb, kuri tikrino per tilt einani dokumentus. Mes tuojau pasukome per mik atgal Zapalikus. I Zapalik nujome Molotovo kolchoz. Tik prijus Molotovo kolchoz, man labai pakilo kartis visai pakirto kojas, ir akyse pradjo raibuoti. Toliau eiti nebegaljau n vieno ingsnio. Pulkininkas Juozas nebeinojo, k su manim bedaryti. Nra jokio reikalo mum abiem ia ti. Tu, Juozeli, eik ir iekok bd isigelbti. A nebegaliu toliau eiti ia pasiliksiu. Jei tau pavykt isigelbti, pranek mano namikiams, kur a likau. Jei pasveiks parvykiau namo, praneiu apie tave. k ia bus panau, jei a ia tave ant griovio kranto paliksiu. Juk pas mones tu ueiti negali, kur dingsi? O k bus panau, jei tu ia mane beslaugydamas drauge su manim vl pateksi velni rankas? Bent vienas, kuris galime, turime isigelbti. Po poros valand kris kartis, a ir vl galsiu nulsti mik, o tu eik, tik greiiau eik, kol dar niekas neatkreip mus dmesio. Pagaliau ir Juoz tikinau, kad nra jokios prasms mum abiem ia pasilikti. Nuoirdiai atsibuiavs su Juozu ir su lenku, isiskyriau: jiedu nujo sau ryt kryptimi, o a pasilikau prie Molotovo vardo kolchozo ant griovio kranto gulti.

231

ATSISKIRIU SU NELAIMS DRAUGAIS Po poros valand, pasijuts stipresnis, kolchozo patvoriais, pro trigonometrin i kari kaimo gale ant kalnelio pastatyt boktel (trikoj) palei Puchovii keli nujau mik prie bulvi lauko. Pasirinks sausesn viet, atsiguliau po puimis ir umigau. Saulei leidiantis per miegus netoli mans igirdau rusikai kalbant: tai, tai, jis ia guli, a j ia, prie t pu maiau. Baisiai persigandau. Aikiai supratau, kad jie dabar mans ieko. Nei bgti, nei rkti. Jei keliaus bgti, tuojau gali nuauti, nes j balsai visikai ia pat. Nutariau gulti, kaip negyvas, ir viena akim irdamas pro palto skvern, kas ia tokie pasirodys. Pagaliau i pakrms pasirod jaunas, koki septyniolikos met, berniukas su botagu rankoje ir sena bobut, kurie ia netoli pamikje bulves vagojo. Mano igstis kiek atslgo, kilsteljau galv. Parodyk, balandli, veid, kas esi: ar senas, ar jaunas ir kaip ia atsiradai? velniai paklaus mane senut. A esu pabglis i Minsko. Susirgau. Nebegaldamas toliau eiti, atsiguliau pailsti. Ai, koks senukas ir pavargs, tur bt, ir labai alkanas. Balandli, sakyk man vis teisyb, nebijok mans. Tu, balandli (golubik) ne pabglis, o bsi vienas t, kuriuos ten an nakt
232

mike palei plent aud. A gi tave dar dien maiau einant. Nebijok mans, mano snus yra dviej kolchoz viraitis, nes io kolchozo virait kariuomen pam. A tuojau atsisiu savo dukter, kuri atne tau, balandli, ko nors uksti. .. prisdus prie mans, glostydama mano galv, senut labai velniai, visikai motinikai ramino mane. Niekad nesitikjau iame mike guldamas igirsti tiek malonaus nuoirdumo ir uuojautos. Netiktai sutinku jau antr gud senut, kurios ujauia mones j nelaimje. Matyti, jos labai gerai supranta, k reikia vargas. Juk a nieko nepraiau, o jos paios nori patarnauti. Pasirodo, kad joms jau yra inoma, kas su mumis atsitiko birelio 26 nakt. Netrukus atbgo mik jaunut, grakti, nediduk, iblykusiu veideliu, perkeline melsvai marga suknele apsivilkusi, vienplauk, dailiomis viesiomis kasaitmis aprangyta galva, septyniolikos gal atuoniolikos met mergyt lagai gyva, drsi ir kalbi. Ji man atne saldaus pieno molin sotl, saldi rugini kepaini (su pataka) ir srio gabaliuk. Labai skaniai vakarieniaudamas, kalbjau su ja gudikai. Man bevalgant ir besikalbant su mergaite, atjo ir senut. Mergait senut vadino bobute matyti, senut nebuvo jos motina. Tuo tarpu saul nusileido ir m temti. A galvoju, kad ia tau miegoti bus nepa233

togu, nes ia labai alta ir uodai kandios. Kolchoze priimti mog be dokument labai grietai udrausta u tai gali visas kolchozas nukentti. Bet a tave nuvesiu suilk" (diovykl), ten bus ilta, ir niekas tavs nepastebs. Eime, galsi pailsti. I miko ij, jome saullydi prieblandoje per bulvienas ir darus. Mergait, sotl pamus, nubgo kolchoz. Senut mane nuved maut pirkait, tarp pieno perdirbimo farmos (kolchozininkai pienin farma" vadina) ir didiuls darins. Pirkait su dviem mayiais langeliais, panai ms kaimo jauj linams diovinti. ia buvo diovinamos lentos ir ant ems guljo plon minkt obliuot skiedr krva. I t skiedr pasiklojau minkt patal ir atsiguliau. I Kauno kaljimo ivykus, tai buvo pirmutin gera nakvyn. Tik iek tiek bijojau, kad kas nors netiktai mans ia neutikt. Toje pirkaitje ant skiedr iguljau tris paras. Pro langelius pietuose ir vakaruose vis girdti nuolatiniai bombardavimai, naktimis matyti tolimi liepsn plipsniai ir gaisr pavaists. Rytmeiais, kolchozininkams dar tebemiegant, staiga sugirgdjusios prasiverdavo mano pirkaits durys. Isigsdavau. Duryse pasirodydavo malonioji mergait, kuri atnedavo man pieno sotl, por rugini kepaini, kieto srio gabaliuk ir vien virt kiauin. Ateidavo ir geraird senut patikrinti mano sveikatos. Vien syk paklausiau 234

senut, ar jos snus viraitis ino, kad ioje pirkaitje slepiasi kalinys. Jisai, balandli, ino, kad ia ligonis kalinys slepiasi, a jam sakiau. Bet mano snelis labai geras mogus, jis mane labai myli ir dl mans nieko nesigaili. Tik jis liep saugotis, kad niekas nepastebt, nes gali bti bdos". Liepos 1 d. apie pusiaunakt visam kolchoze staiga pasigirdo didiausias bildesys, triukmas ir moni kavimai. iriu pro pirkaits langelius visur pilna vaiuojanios ir einanios kariuomens. Tarp pieno perdirbimo farmos ir patakos (saldaus sirupo) fabriko pilnas kiemas veim, arkli ir raudonarmiei. Matau, kad jie, uimdami visus butus, darines ir tvartus, taisosi nakvoti. Negaliu suprasti, kur jie eina: ar jie traukiasi, ar ygiuoja pirmyn. Susiraiiau ant skiedr pirkaits pasienyje ir, palt ant galvos usiklojs, guliu kaip negyvas. Kad tik jie neusimanyt sibrauti mano pirkait" galvoju sau. Bet kur tau jie nesibraus. Sugirgdjo durys, ir pirkait griuvo apie deimt ginkluot vyr. Usiieb degtuk, pamat mane. Kas ia guli? A labai sergu, guldamas ia, pasienyje, jums netrukdysiu. Draugai, nelieskite jo, ia yra ligonis, spjo vieni kitus, kad neugaut ligonio. Jie, pasikloj skiedr ir autuvus sumet vien kamp, sugul. I j pasikalbjim supratau, 235

kad jie jau treia diena nieko nevalg, bet i kur jie eina, negaljau suprasti. Dar kelis kartus buvo atsidariusios pirkaits durels, bet kitiems jie nebeleido eiti, sakydami: Nelskite, ia yra ligonis. Kad daugiau nebebandyt kas varstyti pirkaits dur, jie, surad kain kur vielos gabal, urio jas. T nakt n kiek negaljau umigti. Iauus raudonarmieiai atsikl ir ijo, bet savo autuvus paliko sumestus pirkaits kampe. iriu pro langel, kas kieme darosi. Labai nustebau pamats juos mtant patvorius ir darus autuvus, almus, kepures ir uniform enklus. Auktesni laipsni komandirai ir politrukai persirenginjo civiliais drabuiais. I viso ko matyti, kad ia jau nebe ginkluota kariuomen, bet netvarkinga gauja. Labai apsidiaugiau matydamas, kad man jau nebegresia joks pavojus, kad dabar ir a galiu visikai drsiai sukintis po toki mini ir suinoti, kas juos itiko. Nieko nelaukdamas, atsikliau ir ijau gatv. Saul jau buvo gan auktai pakilusi ir gerokai kaitino. Molotovo kolchozas gan didelis, ir kaimo gatv labai ilga. Kolchozininkai nieko nedirbo, tik, grupelmis sddami patvoriuose ir ant slenksi, kain k nibdjosi tarp savs. Kolchozinink vaikai, patvoriais vaikiodami, rankiojo imtytus ovinius, rankines granatas bei 236

autuvus, kuri itisos krvos buvo primtytos, ir band, ar taikls. Prie patakos fabriko ant priemens slenksio sdjo mano geroji senut su vikrija mergaite, kuri man valgyti neiojo, ir kalbjosi su ia pat ant pievels sdiniais raudonarmieiais, kurie pra j duoti pieno ir patakos. A jums, balandliai, nieko negaliu duoti, nes nieko neturiu, o kolchozo karvs dar ganykloje nemeltos. Ko js ia, vargai, dar laukiate, juk i vis pusi esate apsupti. Puchoviius ir erven jau vokieiai um, sako, jau jie ir pas Berezin nuvaiav. Greiiau eikite ir geruoju pasiduokite vokieiams. iandien viena moteris gro i ervens ir sak, kad geruoju pasiduodantiems raudonarmieiams vokieiai nieko blogo nedar, dar ir pavalgydin. Greiiau tik keliaukite sveiki, nes, ko gero, dar ir mums ia pridarysite bdos" atskris vokiei lktuvas arba atvaiuos j tankas ir vis ms kaim gali sudeginti. , mus pardav ms vadai ir komandirai. Jie kain kur ibgiojo, o mus vienus paliko, teisinosi senukei raudonarmieiai. Kaip mes galime kariauti, kad mes treia diena nieko nevalgme. .. Tuo pat metu atjo vienas mogus i Zapalik kolchozo, kuris yra pusantro kilometro nuo Molotovo kolchozo, ir prane, kad atvaiavs vienas vokiei tankas kulkosvaidiais apauds j 237

kaim, ivaiks visus ten buvusius raudonarmieius, umus vien kolchozinink ir arkl. Velniai ino, kokie nepaprasti vokiei tankai. Tokie maiukai, taip tyliai ir labai greitai vaiuoja, kad nieko neigirsti ir nepamatai, i kur jie taip staiga, kaip i ems ilind, pasirodo ir pradeda audyti, pasakoja Zapalik kolchozininkas isigandusiems raudonarmieiams. A dar i savo puss paaikinau jiems, kad mobilizuotiems raudonarmieiams vokieiai nieko nedaro, jei jie patys ateina pasiduoti. Lyg tyia, tuo pat momentu labai emai, iilgai kaimo praskrido vokiei lktuvas ir pabarst rusikai spausdint atsiaukim raudonarmieius, kuriais raudonarmieiai buvo raginami tutuojau eiti artimiausias vokiei kariuomens dalis pasiduoti: mikuose ir kaimuose besibast raudonarmieiai bsi audomi vietoje. Po pusvalandio laiko Molotovo kolchoze nebeliko n vieno raudonarmieio jie isivaikiojo Puchovii, ervens ir Bobruisko kryptimis. KAS YRA KOLCHOZAS? Pasiliks vienas, turjau progos pasikalbti su susirinkusiais kolchozininkais, kurie, suinoj, jog esu i Lietuvos, labai nuoirdiai su manim kalbjo ir gan isamiai atvaizdavo man savo vargus ir gyvenim kolchoze. Kaip jie gali kariauti prie vokieius ir u 238

k kariauti (nesako, kaip ms galime kariauti", bet kaip jie gali kariauti", nes save laiko gudais), jeigu tvas kaljime sdi, o snus kariauja, arba snus kaljime sdi, o tvas kariauja. O ar tamsta suprantate, kas yra kolchozas? Kolchozas tai yra ne kas kita, kaip tam tikra darbo stovykla. I kolchozo n vienas mogus neturi teiss n vieno ingsnio pasialinti. Utenka bent penkiolik minui pavluoti darb tuojau gausi trejus metus kaljimo. Bet k tu ia, mogau, niekus pasakoji. Sakyk, visa didiul Rusija yra ne kas kita, kaip itisas kaljimas, simaio kitas kolchozininkas. O kaip js gyvenate, kaip maitinats? Matau, kad iemet derlius pas jus bus labai geras, klausiu kolchozininkus, kurie, matau, labai noriai ir smalsiai su manim kalbasi. Ugi matote, kaip mes gyvename. Ms trobos sul, sugriuv tos paios, kuriose seniau ms tvai gyveno. Tik bendri kolchoz tvartai ir darins yra naujai pastatyti. Kiekvienas kolchozininkas u vien darbo dien gauna 250 gram duonos arba milt. Kadangi ms kolchoze bendros kepyklos neturime, tai duon miltais gauname. I tiek milt duonos neisikepsi, todl reikia tenkintis blynais ir bulvmis. Gauname dar i farmos separuoto pieno, kur suraugin sri suslegiame. Kolchozininkams leidiama laikyti po vien kiaul ir av, bet u tai turime atiduoti tam tikr kiek viln ir riebal, todl nevi239

sada apsimoka laikyti savo gyvulius: net ir vit kiauinius, kad jos ir nededa, reikia jiems atiduoti. Tai kur gi js ikultus javus dedate? paklausiau kolchozininkus, kurie jau visikai buvo sidrsin, vienas kit pertraukdami, ima kalbti. N neklausk tamsta, kur javus dedame. Tik nupiauname ir pradedame kulti tuojau atvaiuoja ydai i Minsko ir labai skubiai sunkveimiais ms visus ikultus javus igabena, n vieno grdelio nepalikdami kolchoze. Skl vl atvea, kiek reikia. Pasakyk man, kodl js galvijai tokie stipenos? Juk, atrodo, tokios graios pievos, ganyklos ir. laukai... Vien tik ganyklomis nebus galvijai sots: reikia jiems ir daugiau ko nors duoti, o ko duoti nra. Vargus arkliukus visikai nualinam, nes visi laukai reikia jais dirbti. Nagi, matau, pas jus tenai priversta sulusi traktori ir vairi main kodl jais nesinaudojate ? Pagalvok tik tamsta. Kaip gi mes juos galtume naudoti, jei ms kolchoze yra tik vienas kalvis, kuris apie traktorius labai maai tenusimano? Kiekvien sulusi main reikia gabenti dirbtuves mieste remontuoti. Tam reikalingas yra laikas, o ir nuveta kokia nors maina, pavyzdiui, Minsk, ten itisus metus guli, kol j suremontuoja. 240

 Pasakyk man dar, ar ir drabui gaunate, kad sakote verpti, austi ir malti draudiama, nes sakote, sabotaninkai ir kenkjai labai skaudiai baudiami? Ugi, kaip drusk, ibal, miltus, taip ir ioki toki skarmal retkariais, atve i miesto ms sandl, apdalija. Bt galima ir nusipirkti, jei kas turtume tiek daug pinig, kad galtume batus arba kok vark pirkti. Bet pasakyk mums, balandli, kaip mes dabar gyvensime, vokieiams atjus? sikio ms kalb geroji senut, kolchozo viraiio motina. ia jau, senute, vargo nebetursite. Tokie iemet pas jus gras laukai visiems uteks duonos, atsakiau jai. Tai pasakyk tu man, kas duos mums tuos du imtus penkiasdeimt gram milt? Nagi niekas neduos: js patys pasiimsite. Nusiplausite, isikulsite ir pasiimsite. Taiau tikinti kolchozinink, kad jie patys gals pasiimti duonos, kiek reikia, ir kad prasids laisva prekyba, kad gals laisvai nusipirkti, ko jiems reikia, niekaip negaljau; vis tiek jie mans nesuprato. EINU PAS VOKIEIUS Prie saulei leidiantis atsisveikinau su Molotovo vardo kolchozininkais, gerairde senute ir malonia mergaite, kurios mane tris dienas maitino 241

ir slp. jau nieko nebebijodamas per Zapalcikus ir balas, kuriose slapstms, tiesiai erven. Perjs mik, pasiekiau ervens-Bobruisko plent. Nors buvo labai nejauku ir labai iurpu, bet nutariau apirti viet, kimioj mus birelio 26 d. vidurnakt aud. Griov ir pamik, kur mes sukritome audymo metu, radau labai itryptus. Telkojo daugyb sukrekjusio kraujo latak. Toliau, mike, radau dar ir kelet lavon, bet painti j jau nebebuvo galima, nes jie buvo baisiai sutin. I j aki, aus, ir burn sunksi rausvi skysiai. Drabuiai nuo lavon baisaus suputimo buvo sutrk, ir apie juos dzg tkstaniai musi. Nuostabu, kad n vienas uodas j nekando, tuo tarpu kai a negaljau nuo j atsiginti. Pora lavon, man atrod, buvo i Kauno kaljimo, nes j galvos buvo apritos baltomis skepetaitmis. Plente sutikau i ervens einani moter, kuri man pasak, kad birelio 27 d. maiusi, kaip enkavedistai krov lavonus sunkveimius ir ve kain kur Bobruisko kryptimi. Kiti enkavedistai tuo pat metu miko gilumoj su unimis mediojo ir aud pabgusius kalinius. Buvo liepos 2 d., kai, saulei jau visai leidiantis, atjau erven.. Maniau, kad prie miest bsiu sargybini sulaikytas, bet niekas mans nesulaik. Ties kaljimu, kurio vartai ir durys buvo ilauyti, ramiai praussi vienmarkiniai vokiei kariai. Jie vakarien valg ir ilsjosi. Koks di242

delis skirtumas, pamaniau sau, tarp kultring moni ir vri aziat!" Nei jiems t sargyb tiek reikia, kaip rusams, kad ne tik praeiti gatv, bet ir pasirodyti nebuvo galima. Perjau vis miest iki pat parko niekas mans nesulaik. Visi mons laisvai sau vaikioja, nieko netrukdomi dirba, kas jiems reikia. Mergaits i ulini semia vanden, vokiei kareiviai padeda joms itraukti kibirus. Sunku buvo tikti, kad nesapnuoju, bet tikrai esu laisvas. I viso ko supratau, kad erven yra atjusi arvuota vokiei kariuomens divizija. aligatviais laisvai besivaiktinjani kareivi paklausiau, kur yra j tabas. Jie nurod, kad j tabas yra miesto sode, ties Lenino ir Stalino statulomis. Miestas, galima sakyti, maai sudauytas: tik keletas mrini nam sugriauta, kit vis mrini nam tik lang stiklai ibyrj. Utat gatvse ir sode didiausios duobs bomb iraustos. Mediai vieni su aknimis irauti, kiti perpus nukapoti. Visas didiulis parkas uimtas tvarkingai eilmis irikiuot sunkveimi ir automobili. Prie Lenino ir Stalino milinik balt statul, prie pat, pamaiau dviem eilm lygiagreiai medi pavsyje sustatytus stalus, prie kuri sdjo apie dvideimt karinink. Jie vakarieniavo ir gr kav. Rads laisv suoliuk, atsisdau netoli vakarieniaujanios karinink grups ir laukiau, kol jie pavakarieniaus. Vienas, matyti, labai akylas, 243

graus, auktas karininkas, pastebjs mane, prijo ir vokikai paklaus: Tamsta, tur bt, bsi vienas t kalini, kuriuos ia mike bolevikai aud? Taip, a esu i Lietuvos. Bet vokikai kalbti negaliu, atsakiau jam. Tai gal tamsta kalbi anglikai arba lenkikai? Lenkikai galiu, atsakiau. Pasdk ia tamsta: mes pavalgysime, paskui pasikalbsime. Netrukus j pasiuntinys atne man kavos puoduk, didel riek duonos su sviestu ir labai skaniu kumpiu. Rodsi, kad tokio skanaus kumpio a ir namie per Velykas niekad nebuvau valgs. Pagaliau, karininkai pavalg usirk cigarus ir cigaretes. Vienas j pamojo man ranka ateiti prie stalo. Na, dabar papasakok mums, kur tamsta buvai nuo birelio 26 dienos iki iol. Kaip jus ten bolevikai aud, mes jau gerai inom, ityrm. Bet kurioj vietoj tamsta mikuose slapsteis ir k matei? Gal tamsta galtum parodyti mums svarbesnes vietas emlapyje. ia pas mus buvo vienas js profesorius i Lietuvos. Jis mums daug ko papasakojo. Gal pusvaland a karininkams pasakojau, aikinau ir rodiau emlapyje, kur buvau, k maiau. Jie labai atidiai klaussi, vaiindami 244

mane cigaretmis: vienas pulkininkas, tur bt, tabo virininkas ar divizijos vadas, davinjo vis nauj klausim, kuriuos vert man lenkikai moks karininkas. Labai dkui, pulkininke, u inias. Dabar tamsta po tokio vargo turi kelet dien pasilsti ir pasveikti, pasak man lenkikai kalbs karininkas. Bet, ponai karininkai, labai noriau greiiau namus pasiekti. N nemanyk, ponas pulkininke, kad mes tamst tok leistume kur nors eiti. Tamsta sakais penkiasdeimt met teturs, o atrodai per atuoniasdeimt met. Be to, ir pakeliui gali tamst itikti visoki nemalonum, nes dabar eina uimtojo ploto valymas netruksi gauti kulk kakt. Mes parpinsim tamstai but, kelet dien pailssi, paskui sustiprjs galsi keliauti. Nerandu odi, kuriais galiau tamstoms padkoti. Ir i tikrj nebeinojau, kaip jiems padkoti u j nepaprast gerum ir uuojaut. Lenkikai kalbs karininkas, tur bt adjutantas, paauk vien puskarinink, berods, sanitar, kuriam sak suiekoti mieste but ir kurdinti mane; tik ne pas ydus. Visikai sutemo, mums beiekant buto. Mane lyds puskarininkis kiekvienoj vietoj, duris prasivrs, pirmiausia paklausia: 245

 Ar ia ne ydai gyvena? ydai, pone, visur vis gauname t pat atsakym. Velniai jus pagaut: ia, tur bti, vieni ydai ir tegyvena! kantrybs nebeteks, puskarininkis pradjo keiktis. Pagaliau, viename dideliame atskirame mediniame name tarp sod ir dar, atokiai nuo centro, radome gudus gyvenant. Puskarininkis, apirjs kambarius, gra salion ir miegamj su dviem lovomis paskyr man: nors ir itame bute taip pat gyvens kain koks ydas komisaras, bet jis pabgs su bolevikais. ydo buvo palikti geri baldai, graios minktos lovos ir brangi patalyn. Tame name buvo pasilikusi gud Virgeiuk eima, kuriems puskarininkis sak, kad man duot visk, ko praysiu. Su puskarininkiu labai maloniai atsisveikinau. Virgeiukai, vykdydami vokiei kario sakym, net per daug jau rpinosi, nordami mane patenkinti. Minktuose pataluose t nakt miegojau, kaip umutas. Pabudau tik saulei gerokai spindus mano atdar didel lang. Nepaprastas malonumas! Tyras ankstaus ryto oras, palei langus ydini alyv, liep ir baltj akacij kvapas tiesiog svaigina. O ia taip neapsakomai malonu po toki varging nakvyni mikuose ir balose, kur dzgia milijonai uod, lepinti savo ivargus kn minktuose, variuose pataluose! Vis dar 246

abejojau, ar tai nebus toks nepaprastai malonus sapnas. Liepos 5 d. divizijos tabas ivaiavo i ervens Berezinos bei Mogilevo kryptimi. ervenje liko tik karo komendantra graiam mriniam name, parko viduryje, ir lauko ligonin. Vaikiodamas parko takeliais ir grdamasis gamtos graumu, sutikau ir komendant, kuris mane tuoj paino ir liep ateiti pas j komendantr 5 val. po piet. Dabar tame parke vietoj kari ant suoleli ir pieveli medi pavsyje sdjo daug civili moni vyr, moter ir vaik. Daugiausia tai buvo karo pabgliai i Minsko. Jie labai trukd komendant, praindami leidim grti Minsk ir toliau. Komendantas visiems liep atvykti 5 val. prie komendantros, kur ir bus iduodami leidimai. mons, irdami nuolat pravaiuojanius sunkveimius ir lengvus automobilius, negaljo atsigrti. irkite, jie kautynes vaiuoja kaip vestuves. Tik paklausykite: vaiuoja, ir j automobiliuose radijas groja, o kaip jie valgo ir duonos ir msos turi. Tai ne ms driskiai! I tikrj, vokiei kariai nieko nebijo. mons j automobilius, arvuoius iupinja, glosto vokieiai nieko jiems nesako, tik ypsosi irdami ir duonos dar duoda paragauti. Penkt valand nujau komendantr. Prie komendantros jau susirinkusi didiausia minia. Tarp j sukinjosi gana daug civiliais drabuiais 247

persirengusi raudonarmiei, .kuriuos birelio 2 d. maiau Molotovo kolchoze. Jie, tur bt, saksi es karo pabgliai arba buv politiniai kaliniai ir tuo bdu gavo leidimus grti namus. ia pamaiau ir tris savo pastamus du lenkus i Kauno kaljimo ir vien lietuv i iauli gimnazist Jon Z., kuris birelio 26 d. audymo metu buvo pabgs. Komendantas mane prim be eils ir para labai ger rat, kuriame paymjo, kad grtaniam Lietuv pulkininkui P. praoma teikti visokeriop pagalb. Su tuo ratu visur buvau mandagiai priimamas ir visu kuo aprpinamas. GRTU ATGAL Liepos 6 d. smarkiai lijo, negaljau keliauti. Liepos 7 d. buvo kanota kelionei labai patogi diena. Stipriai papusryiavs, anksti ryt atsisveikinau su maloniais eimininkais ir ijau tuo paiu kruvinuoju plentu, kuriuo mus var i Minsko birelio 25 ir 26 d. Tuos eiasdeimt tris kilometrus nutariau pereiti dviej dien ygiu. Ties ta vieta, kur akojasi Bobruisko, Mogilevo ir Borisovo keliai, pamaiau pasibaistin vaizd: visas laukas apverstas tankais, arvuoiais, sunkveimiais, artilerijos pabklais, sviedini krvomis ir lavonais. Vokiei kariai labai graiai palaidoti ir ant supilt antkapi almai udti, o raudonarmiei lavonai vis dar tebedrybso. 248

Vietos gyventojai man pasak, kad ia liepos 1 d. vakare buvo labai didels kautyns. ioj vietoj bolevikai dar band gintis. Tiesa, ia labai patogi gynimosi vieta su plaia atvira apylinke. Bet vis tiek ir ia jie neatsilaik: buvo sutriukinti. Penkis kilometrus prajs, mike pamaiau dar baisesn vaizd: ia dar daugiau viso ko priversta. ia taip pat vokiei narsuoliai labai graiai palaidoti, lygiomis eilmis irikiuoti antkapiai su almais galvgaliuose. Bolevik lavonai tik kai kurie, matyti, garbingesnieji, tiesa labai keistai, palaidoti. Jie ir numirliams neduoda ramiai ilstis. Jie ikasa tokias duobes, kad tik stai mog gali jas grsti, paskui supila ant jo emi kupst. Lietus ir vjas emes nunea ir priplaka, palikdamas koj arba nuog rank pusiau sulenktais pirtais ore kyoti. Daugeliui savo uvusij jie visai nekasa duobi: apkasa juos tose paiose j ikastose duobutse tupinius kaip ir prie mirt. Jie visai paneig mog: ir gyv, ir negyv. Tuo graiuoju plentu ms moni, kuriuos birelio 2526 d. ved i Minsko kaljimo, pakeliui nuolat audydami, lavon taip pat labai daug buvo dar nepalaidot, nors pro juos ir i tolo sunku bebuvo praeiti neuspaudus nosies. Praeidamas gerai sidmt viet, kur Juozas Z. buvo liks, radau t pat kelm, ant kurio jis sdjo, ir vien lavon. I drabui ir gio sprendiau, kad lavonas ne Juozo, nors aiku, kad kaunikio, nes 249

galva aprita balta skepetaite su melsvomis juostelmis pakraiuose ir melsvas anglikos mediagos varkas. Apie dvideimt kilometr prajs, ujau pailsti ir atsigerti ma kolchozl, esant kairj plento pusj. ia man kolchozininkai papasakojo, kaip ir kur jie laidojo apie tris imtus suaudyt kalini. Tarp vis lavon jie rado vien mog, kuris bevartaliojamas buvo atsigavs ir vandens papra. Jis buvo sunkiai sueistas, bet kolchozininkai j atgaivino ir buvo nusigaben kolchoz. Prasi kolchozinink, kad jie j paslp ilaikyt, kol ateis vokiei kariuomen. Jis saksi, kad, ujus vokieiams, jis jiems bsis labai naudingas ir jiems u jo gyvybs igelbjim tuo bdu atsidkosis. Bet kolchozininkai, tarp savs pasitar, prane apie j Minsko milicijai, kuri sakiusi j labai saugoti. Kit dien atvaiav milicininkai j nuov. Kolchozininkams jisai saksi ess i Lietuvos kaljimo, nuteistas mirt ir drauge su kitais nuteistaisiais buvs audomas. Pavards jo kolchozininkai negaljo prisiminti. Tai buvs graus viesaus veido auktas vyras, geros mediagos drabuiais apsirengs. Gal bt, koks nors jo drabuis ir liko, bet man kolchozininkai neprisipaino. Toliau mane pavijo viena ponia, grtanti i ervens Minsk. Ji man pasisak esanti mokytoja Felerien, madaug, keturiasdeimt penkeri met amiaus, gan inteligentika moteris, bai250

gusi gimnazij caro laikais Maskvoje. Jos vyras ininierius, buvs caro armijos karininkas, tarnavs Maskvoje vienam metalo dirbini fabrike, dabar nuteistas u sabota atuonerius metus kalti ir ivetas Archangelsk. Dabar ji joki ini apie j neturinti. Netekusi vyro, Maskvoje vietos nebeturjusi. Nuolat buvusi enkavedist persekiojaina, todl turjusi su savo dukra persikelti savo tvik, Minsk. ia ji gavusi pradios mokyklos vedjos viet. Daugiausia kalbjome apie gyvenim Soviet Rusijoj, enkavedistus ir ydus. MOKYTOJA APIE SOVIET GYVENIM Stefanija Felicijevna, pasakykite man, paklausiau poni Felerien, ar dabar negali vykti Rusijoj sukilimo? Ne, Joan Jakovlevi, js, tur bt, neinote, kokia yra enkavedist galia. Prie vien enkavedist visa armija dreba. Nereikia n enkavedisto: utenka tik jo kepur parodyti visi drebs i baims, pames ir ginklus ir visk. Soviet Rusijoj yra pus milijono enkavedist j skaiius visai pakankamas visai Rusijai valdyti. Sov. Rusijoj nerasi tokios jgos, kuri galt pasiprieinti enkavedistams. Per tiek met jie taip yra terorizav mones, kad niekas nebedrsta jiems prieintis. Tenai apie kok nors sukilim ne tik kalbti, bet ir galvoti bijo, nes enkavedistai ten taip 251

yra suorganizav sekim, kad visi, kas gyvas, vienas kit seka: patys neino, kas juos seka, bet ino, kad seka: gal artimiausias draugas, brolis, snus ar net ir mona. Kiekvienas mogaus ingsnis yra praneamas NKVD, nes kiekvienas sekjas nuolat turi praneinti. Tai pasakykit man, Stefanija Felicijevna, kaip gi jie priveria vienas kit sekti ir praneinti? Labai paprastai, Joan Jakovlevi. Pavyzdiui, a tarnauju mokykloje. Mane vien grai dien pakvieia NKVD, nes niekas to neivengia. Pradioje maloniai pasikalba su manim, paklausia, kas girdti, kaip sekasi. Paskui ir sako man: Drauge Feleriene, tamsta tursi truput patarnauti komunizmo idjai. Tamstai duosime vien ma udavinl. Tamsta tursi stebti mokytoj draug kok nors Ivanov. Kaip reikia su juo kalbti, mes tamstai vliau paaikinsime, kai tamsta duosi mums pirm praneim apie j. Praneimuose tamsta pasirainsi ne Felerien, bet Sineva". Jei a pabandyiau atsisakyti tarnauti tokiai garbingai komunizmo idjai, tai, tikkit manim, savo but nebegriau: biau sulaikyta, kaip kontrrevoliucininke. Kas man belieka daryti? Juk, turiu sutikti priimti pasilym i idjos". Mane sekti bus pavesta kitam mokytojui ar tarnautojui. Taip visi vienas kit seka. Ir nepabandyk sabotuoti", nes u tai patsai bsi tartas kontrrevoliucininkas ess. Pas jus, Lietuvoje, jie 252

dar nesuspjo vesti tokios tvarkos, bet po koki poros met bt buv taip pat, .kaip ir visoj Sov. Rusijoj. Pasiutusiai greit ygiuoja mok. Felerien. Mat, aukta moterik, kojos ilgos a niekaip negaliu spti eiti su ja: vis atsilieku ir atsilieku. Stefanija Felicijevna, js pavargsite, sakau jai, neskubkite. Nepavargsiu, Joan Jakovlevi, a pratus vaikioti: galiu ir visas eiasdeimt kilometr per dien nueiti. Man labai rpi greiiau pamatyti mano but. Gal jau ir yms nebeliko, kur jis buvo, nes pabgau, palikus visa kaip stovi. Nieko neapjau pasiimti, kai pradjo bombuoti (gudai vietoj bombarduoja sako bombit"). Stefanija Felicijevna, a, dar kaljime sddamas, turjau ini, kad i Lietuvos daug moni ive Sov. Rusij. Ar js, Minske bdama, negirdjot ko nors apie tuos mones? Kur juos galjo iveti? Ar jums tai naujiena? Pas mus tai kasdieninis reikinys. Kasmet po kelis kartus vea ir vea. Ms mons su tokiais iveimais taip apsiprato, kad n kiek dl toki menknieki nebesisieloja. I ia ivea Rusijos gilum, i ten kitus ia atvea. Koks gi skirtumas, ar ia, ar kur nors kitur gyventi: tas pats vargas, ir visur tokie pat enkavedistai, o nuosavybs, kuri galt riti su gyvenamja vieta, niekas neturi. Be to, pas jus, 253

Lietuvoje, labai daug savanoriais usira vaiuoti Rusij. I Maskvos per radij atsipra, kad per daug Lietuvoje savanori atsirad vaiuoti Rusij, o tuo tarpu nra tiek transporto priemoni, kad visus usiraiusius savanorius galt patenkinti. Vliau paadjo visus patenkinti. Ar matote, Stefanija Felicijevna, kokia ilga moni vora eina prieakyje. Kas tai galt bti? Tai ia, Joan Jakovlevi, ms nenugalimoji armija", kuri varo du vokiei kareiviai. Jei toki mini rusai varyt, tai bt imtai palydov, o iems utenka ir dviej kareivi. Saulei leidiantis, atjom Smiloviius, trisdeimt penki kilometrai nuo ervens. Tai nemaas miestelis ir labai didelis kolchozas. Matyti, ia kadaise buvs kokio nors stambaus didiko dvaras. Nakvyns sustojome vienoje mokykloje, kurioje radome grtani Minsk daug pabgusi mokytoj ir tarnautoj, daugiausia moter, nes ia mokytojai vis moterys ir moterys. Vyr mokytoj retai kur sutinki. Gera eiminink mokytoja ivir mums arbatos ir bulvi didel puod. Bevakarieniaudami turjome ger prog isikalbti apie ms gyvenim Lietuvoje ir j gyvenimo slygas Sovietuose. Atrod, kad mes esame dviej skirting planet mons: jie mane negaljo suprasti, abejingai tikdami mano pasakomis, o man j labai keistas atrod naivumas. T moter ir kit staig tarnautoj apsirengi254

mas ir visa j ivaizda panai ms paprast darbininki ivaizd. A jiems papasakojau, kaip mums keistos atrod j raudonarmiei Lietuv atvykusios eimos. Tai jau netiesa, kad tamsta sakote, jog mes nesuprantame, kas yra sviestas ? A pati kas mnes savo vaikams pus kilogramo sviesto nuperku i farmos, protestavo man mokytoja eiminink. Kiek gi kainuoja js farmoje sviesto kilogramas ? Trisdeimt rubli. O kiek mokytojas pas jus algos gauna per mnes? Tris imtus penkiasdeimt rubli. I t pinig galima leisti sau nusipirkti ir sviesto. Vien i mandagumo daugiau apie tokius menkniekius, kaip sviestas, nebekalbjau. Kam ia js mogui niekus pasakojate. Galite nebebijoti: bolevikai daugiau nebegr, todl galite jam atvirai pasakyti, kokias mes kanias iki iol kentjome, sikio ms kalb viena Minsko pato tarnautoja. Tik tamsta sivaizduokite: po gimdymo a gavau tik dvi savaites atostog. Gim ita dukrel. Tai mano pirmutinis vaikas, kur labai myliu. Per dvi savaites ir a pati negaljau gerai pasveikti, ir vaikas dar nebuvo sustiprjs. tarnyb kasdien turjau eis kilometrus vaikioti, nes ariau buto mums 255

nedav. Norint persikelti i vieno buto kit, taip lygiai, kaip ir norint pereiti i vienos tarnybos kit, reikia labai daug vairi praym paduoti ir turti labai stiprius peius. Vaiko a nenorjau atiduoti prieglaud, nes prieglaudose auginam savo vaik tvai daniausiai nebepamato. Tai, kaip js manote, k turjau daryti? Nagi kasdien neiojau j su savim pato staig. Ten dirbau ir savo kdik penjau. Ar tamsta gali sau sivaizduoti, koks buvo man vargas? inoma, galjau padaryti taip pat paprastai, kaip kitos mano draugs tarnautojos atiduoti vaik prieglaud, bet a negaljau skirtis su savo vaiku. Jauna viesiaplauk moterik, bepasakodama igyventus vargus dl savo dukrels, kuri ji dabar, pasakodama, ant rank laik, net apsiverk. Dabar jos mylimoji dukrel galjo bti madaug poros met amiaus. Pasakykit js man, kur js seniai yra, kurie visikai jau nebegali dirbti? paklausiau mano pakeleiv. Pas mus kiekvieno mogaus senatv labai gerai aprpinta, atsak man, ironikai ypsodamasis, iki iol tyljs Minsko metalo fabriko meisteris lokalininkas (lokalik), matyti, diovininkas, nes labai liesas, pagelts ir nuolat udusdamas koss. Nebegal darbo dirbti seniai tuojau gabenami seneli prieglaud. Jie ten gauna ger maist ir visus patogumus. Bet tamsta, bdamas Minske, ueik seneli prieglaud, jei ji 256

dar nesugriauta. Jei tamsta tenai rasi tris keturius senius, tai, galima sakyti, labai daug. Toje seneli prieglaudoje jie yra pro vienas duris vedami, o jau kit dien pro kitas duris ineami. Visi ms seniai tai labai gerai ino, utat, kol jie kvapo turi, dirba iki nugriva. Socialinis aprpinimas sovietuose labai geras, paremtas taisykle: kas nedirba, tas ir nevalgo! O kaip pas jus elgiamasi su ligoniais? Su ligoniais ta pati istorija. Gydymas ir ligonins pas mus nemokamos. Namuose niekas negydo, nes nra, kas galt gydyti. Kad ir yra kur koks gydytojas, tai vaist negausi. O daniausiai apirjs gydytojas parays paprasiausi recept, kad esi simuliantas arba sabotaninkas". Todl pas mus niekas ir nenori turti jokio reikalo su ms gydytojais. Dabar pasakykit man, kas gi, js manymu, ia kaltas ir kas faktikai t didiul Rusij taip valdo? Tur bt, js, Joan Jakovlevi, norjot paklausti, ne kas Rusij valdo, bet kas j smaugia ir negailestingai udo? simai ponia Felerien. t klausim mes labai trumpai ir aikiai galime jums atsakyti: yd ir enkavedist gauja! Pavakarieniav sugulme. Man, kaip sveiui i Lietuvos, lovoje paklojo patal. Visi kiti, pasities ioki toki skarmal, sugul ant grind. Nakties metu miestelyje kilo nepaprastas sumiimas, nes ia pat pasigirdo baiss bomb sprogi257

njimai, kad visi langai ir sienos drebjo. Neinia, kas ten sproginjo, tik mons man, kad bolevik bomboneiai buvo atskrid, todl, vaikus pagrieb, bgo i nam. Ponia Felerien taip isinervino, kad po to n kiek nebegaljo miegoti. Saulei patekjus, pagr arbatos, atsisveikin su vaiingja eimininke ir visais kitais, ijau drauge su ponia Feleriene. T dien ms kelion buvo gana sunki, nes buvo karta diena. Nos vr lavon dvokimas, buvo j pilna ia vienoj, ia kitoj kelio pusj. Plento pakraiais grtani pabgli daugybs, o patsai plentas uimtas vaiuojani vokiei motorizuot dalini ir daugybs Minsk varom belaisvi. VIS ARIAU IR ARIAU PRIE TVYNS Saulei leidiantis, pasiekme ir Minsko priemiest, vojennyj gorodok. Prie pat Minsko atsisveikins su ponia Feleriene, pasukau Budilovo kolchoz, nes i ervens turjau Virgeiuko laik sustoti pas jo gimines ir praneti jiems, kad ir jis su eima greit gris Minsk. ia a buvau labai gerai priimtas ir apnakvindintas. Budilovo kolchoze praleidau itisas dvi paras, nes po tokios vargingos ir nemalonios kelions btinai turjau ilgiau pailsti. Juo labiau, kad Budilovo malons kolchozininkai vaiino mane kuo galdami ir k tik turdami. Virum kolchozo medini vart prie plento, kur, vykdami i Minsko erven, 258

matme penkiakamp, bolevik vaigd, dabar buvo pritvirtinta p didelis graus medinis hakenkreuzas. I ia kaip ant delno buvo matyti visas sugriautas, nors ir dmuose paskends, Minskas. Kit dien apie pavakar atvyko i ervens ir mano draugai: daktaras M., Jonuas M. ir gimnazistas Jonas Z., kuriuos Budilovo kolchozininkai taip pat labai maloniai prim ir vaiino. Kolchozininkai papiov mums vien riebiausi kolchozo av, nes mes juos tikinom, kad nebra ko bijoti. Dl viso ko idavm ratel, jog mes, pabg i bolevik kaliniai, t av suvalgme, kad jie prie k nors, prireiks, turt kuo pasiteisinti. Liepos 9 d. i ryto nujome Minsk, teisingiau, t viet, kur neseniai dar buvo Minskas, iekoti priemoni namams pasiekti, kuri buvome neapsakomai pasiilg. Minske, ant kalno, tarp griuvsi riogsojo nejaukiai isiki pastatai: didiuliai gud respublikos balti tarybos rmai, keletas nam Karolio Markso ir Engelso gatvse ir kadaise buvusi didel, grai, su dviem boktais Minsko katedra. Karolio Markso gatvje buvusiam raudonosios armijos name (DR'oA) radome karo komendantr. Komendantas, labai malonus mogus, gerai rusikai kalbs, patar mums vykti geleinkelio preki stot, o i ten kokiu nors kariniu ealonu vaiuoti per Baranoviius Moloden, nes tiesiai i Minsko Moloden traukiniai dar nevainj. Liepos 10 d. nakt vienu kariniu traukiniu i250

vaiavome i Minsko Baranoviius. Baranoviiuose suinojome, kad susisiekimno su Molodenu dar nra. ia mums karo komendantas patar ir nauj rat dav vaiuoti per Lietuvos Brast, Baltstog ir Gardin. Nuvaiav L. Brast, suinojome, kad susisiekimo su Baltstoge ir Gardinu dar nra, todl turjome grai atgal Baranoviius. Nebebuvo kitos ieities, kaip tik i Baranovii eiti pstiems Lyd, i Lydos Vilni. Liepos 20 d., pavalg pusryi, ijome i Baranovii ir patraukme Lyd. Tai buvo labai maloni kelion: graus plentas, graios apylinks ir nepaprastai grai liepos mnesio gamta. I lto bekeliaudami, labai pasitaisme. Ant kvepianio ieno gerai isimiegoj, saldaus pieno iki soiai atsigr, kasdien ygiuodavome ne daugiau kaip po dvideimt penkis kilometrus. Naugarduke, kurio tik pakraiai buvo sveiki ilik, pas vien matinink ir sen gydytoj, ilsjoms vis par. Apie liepos 28 d. atvykome sugriaut ir idegint Lyd su visomis trimis yd ilmis". Lik sveiki stypsoti tik banyia, pilies griuvsiai, kaljimas ir gatvs, esanios toliau nuo centro. Geleinkelio stotis ir visa miesto dalis geleinkelio rajone n kiek nepaliesta. Lydos kaljimo kalinius, bolevikams bgant, moterys, kirviais apsiginklavusios, paleido. Nors jas buvo pradj enkavedistai kulkosvaidiais audyti, bet tuo mo260

mentu, nepaprastai smarkaus sviedini sandli sprogimo apkurtinti ir isigand, enkavedistai, visk pamet, ibgiojo visas puses. Tik vien moter jiems pavyko umuti ir por j sueisti. Liepos mn. pabaigoje kariniu traukiniu per Moloden atvaiavome Vilni. Nujau Auros Vart koplyi pasimelsti. irdamas paveiksl, smarkiai susijaudinau, kaip maas vaikas, motin atrads. Alytuje susitikimas su vaikais taip pat diaugsmo aaromis buvo aplaistytas. A grau, o jie nebegro juos ten, mike, suaud!

261

ERVENS

DANGUM

USIKLOJ

Perskaiiau Lietuvos kariuomens pulkininko Jono Petruiio (18911943) atsiminimus Kaip jie mus su-| aud", ileistus 1942 metais, ir pradjau eiti knygos pdsakais. . . . 1941 met birelio 23-osios naktis lietuvikoje bastilijoje" Kauno sunkij darb kaljime A. Mickeviiaus gatvje, paiame miesto centre. Politiniai kaliniai i ketvirtojo ir penktojo skyri su ksmais sodinami automainas. Kokios atuonios deimtys moni inteligent, Lietuvos kariuomens karinink, dvasinink, kinink, student. Pro Jonav, Ukmerg, Vilni veami Minsk. Archyvuose aptikau ,gana dom praneim. Lietuvos KP(b) CK pirmajam sekretoriui draugui Sniekui. Sutinkamai su Js pareiktu pageidavimu emiau idstau visk, kas man inoma, apie aplinkybes, kaip per evakuacij Kauno kaljime buvo palikti kaliniai, priskirti Lietuvos TSR VSLK tardymo daliai. i met birelio 22 d. ryt, pasitar su pavaduotoju draugu su, praneme Lietuvos TSR valstybs saugumo komisarui draugui Gladkovui ms samprotavimus dl btinybs nedelsiant pradti tardomj kalini, buvusi VSLK inioje, evakuacij i VRLK kaljimo Nr. 1. iuo klausimu draugas Gladkovas mums pasil kreiptis jo pavaduotoj draug Bykov. Pastarasis savo ruotu mus siunt derinti klausim su draugu Guzeviiumi. Draugs Guzeviius mums prane, kad kaljimo evakuacija pavesta Lietuvos TSR VRLK kaljim skyriaus virininko pavaduotojui draugui eevui, ir pasil dl bendros evakuacijos susisiekti su juo. Ilaukus dvi valandas, pagaliau pavyko tiesioginiu telefonu pasikalbti su Vilniuje buvusiu draugu eevu, taiau pastarasis pareik, kad jis dl to yra uklauss Maskv ir, kol bus gautas atsakymas ir atitinkami nurodymai, jis nieko negali daryti. mano pa-

262

reikim, kad viso to negalima atidlioti ir kad paskui gali bti per vlu, draugas Ceevas pareik, kad dabar joki potvarki dl kalini iveimo negali bti. Visa tai praneiau draugui Bykovui (liaudies komisaras,, draugas Gladkovas tuomet buvo Centro Komitete), atkakliai praydamas sikiti reikal ir j pajudinti i mirties tako. Be to, a pasiliau, kad tokiu atveju, jeigu kalini nebus manoma evakuoti, labiausiai pavojingus atskirti ir, prie atsitraukiant, suaudyti. Toki mano apskaiiavimu, buvo apie 400 moni. Taiau draugas Bykovas joki nurodym man nedav. E. Rozauskas, Lietuvos TSR VSLK tardymo dalies virininkas. 1941 m. rugsjo 7 d." Atkreipkite dmes: rugsjo 7-oji nuo udyni ervenje jau prajo 73 dienos, ir 34 met revoliucinio judjimo Lietuvoje dalyvis", kils i Kijevo, dar tik rao laik LKP CK sekretoriui Antanui Sniekui! iandien is mogus ikyla man kaip vaiduoklis, apsigobs juoda krauju permirkusia skraiste. U vidutinio gio vyrikio pei (itok j prisimena buvs garsus bgikas Alfonsas Vietrinas, pas kur Panemunje 1945 met vasar per krat Eusiejus Rozauskas dar pasirod ir kaip kolekcionierius", negrinamai pasims eimininko niekuius", parsivetus i usienyje vykusi sportini varyb) slpsi nuomus lietuvikai kalbantis enkavedistas. Aretuotas Alfonsas Vietrinas po dviej dien buvo paleistas, o jo svainis Mikas Garmus, vos baigs Kauno Vytauto Didiojo universiteto medicinos fakulteto pirm kurs, ivyko deimiai met turistinn kelionn" po Stalino lgerius, ilgiausiai apsistodamas Vorkutoje. O dabar odis septyniasdeimtmeiui iaulieiui gydytojui M. Garmui: Berods, apie 1949-uosius lietuvi stovykloje" pasklido netiktina inia: Vorkutoj e Rozauskas!" Dl to aidjo visi msikiai barakai. Pats savo akimis a jo nemaiau. Ir negaljau matyti, nes jis zonoje pasivaist tik kelias dienas: bemat buvo perkeltas u zonos, nes daug kas norjo su juo

263

pasikalbti". jo inia, jog Rozauskas buvs nuteistas deimiai met za prevyenije vlasti". A ijau laisv 1956-aisdais tik eiais mnesiais pirma laiko. O jis, atrodo, anksiau. .." Kuo gi pats E. Rozauskas nusikalto Taryb valdiai, rodos, taip uoliai jai tarnaudamas? Pokalbyje su manim Povilas Staras, buvs Partijos istorijos instituto prie LKP CK mokslinis bendradarbis, prasitar: Berods, Eusiejus Rozauskas persisteng, suimindamaS mones...". P. taras patar man bent pavartyti du solidius Minties" leidyklos 1965 ir 1973 m. ileistus tomus Masins udyns Lietuvoje". Taigi E. Rozauskas kartu su Boleslovu Baranausku (mir 1975 metais), buvusiu priekariniu Lietuvos TSR saugumo liaudies komisaro, t. y. Gladkovo, pavaduotoju, redagavo ias knygas. Ir dar: E. Rozauskui eiasdeimtmeio proga suteikiamas Lietuvos TSR nusipelniusio kultros vietimo darbuotojo vardas! eng stalinistiniu batu lietuvikosios tarybins enciklopedijos devintojo tomo (1982 m.) 505 puslap, kur parayta, jog 19601973 metais jis Archyv valdybos prie LTSR Ministr Tarybos virininkas. Ak, nard didiul dantinga lydeka, leista drumst vanden! Kokios buvo puikios galimybs nuslpti savo kruvinus darbus! Mano sudarytoje E. Rozausko dosj yra dokumentas, paymtas 1940 m. liepos 24 d. data, Nr. 40(07)24-1, adresuotas Kauno sunkij darb kaljimo virininkui. Bsimos knygos Taryb valdios atkrimas Lietuvoje 19401941 m." ir kit autorius (jau kaip valstybs saugumo departamento kvot skyriaus virininkas) susirpins" rao: Siuniu Tamstai pavestan kaljiman emiau suraytus asmenis, kuriuos praau laikyti mano inioje iki atskiro paliepimo". Tame srae (j pirmiausia paskelb 1952 m. Lietuvi archyvas" Bruklyne, JAV) 31 lietuvio pavard. Bent deimt j 9-ojo Didiojo Lietuvos kunigaikio Vytauto pulko jaun kareivi. Koks j ir kit suimtj likimas? Tikiu, Istorija, braudamasi per dabartini sovietini saugumiei saugomus archyvus, atskleis ir j paslapt.

264

Pradjau iekoti Eusiejaus Rozausko, kuris, bdamas cituoto dokumento autorius, dar neturt bti prarads atminties. Taiau mano neskm, sakyiau, buvo dsninga. . . Vilnius, Algirdo gatv, Nr. 182, graus sostins kampelis. Puikus butas seno namo antrame aukte. Taip, iki 1983 met ia ilg laik gyveno E. Rozauskas. itaip man paaikino naujoji buto eiminink, jauna moteris, dar neseniai buvusi maskviet. Ji isikeit kambar alies sostinje vilnik but. Neturiu supratimo, koks dabartinis Rozausko adresas. Girdjau, jog jis keitsi butu...", igirdau atsakym. Tokie mons sugeba mtyti pdas. Tad kas man parodys archyv, kur galt bti nusipelniusio kultros vietimo darbuotojo E. Rozausko, vos ne pusantro deimtmeio tvarkiusio Lietuvos archyvus, byla? Taiau nesiruoiu iekoti io mogaus Rozausko pavarde. Maskva j jau priglob. itokia anga ervens tragedij. Bet kur gyvi liudininkai? Imk dabar ir koneveik save, kodl prie kokius eerius ar septynerius metus kokia nors dingstimi nebuvai atsidrs Viakio Rdoje? O 1989 met vasario septintosios pavakare su pagyvenusiu suvalkieiu prie Viakio intako Judrs jau tik parymojau kukliose kaimo kapinse prie Lietuvos kariuomens savanorio Vinco Marno (19001983) kapo. Negaliu prakalbinti ir vienintelio V. Marno snaus Juozo: mir prie eeris metus iauliuose. Skaitydami J. Petruiio atsiminimus, atkreipkite dmes: Vincukas M. (jis manim labai rpinosi, nes mane paino mano pulke betarnaudamas. . . atne man paskyns ramunli ir metli") tai vargonininkas V. Marnas, aretuotas 1940 metais Zapykyje ir atsidrs kaljime A. Mickeviiaus gatvje. Kas gi tie lietuviai vyrai, kurie ervenje isigelbjo? Profesorius Ignas Konius (18861975) Pulkininkas Jonas Petruitis (18911943) Pulkininkas Juozas Tumas (18931977)

265

Pulkininkas Antanas ova (g. 1902) J Pulkininkas Giliaras Urbonas (g. 1921) Kapitonas Stasys Jasiunskas (19071945) Kapitonas Osvaldas advydas (g. 1903); Broliai kunigai nuo Jurbarko Antanas Petraitis (18961955), Pranas Petraitis (19071948) Vargonininkas Vincas Marnas (19001983) Tarnautojas Vladas Tuskenis (19151976) kininkas Kazimieras Gruas (19111967) kininkas Juozas Viktoraviius (19111944) Pranas Budrys Bronius Ciplis Jonas Gabruseviius Vytautas Eidukeviius Karolis Bernataviius Antanas ebrauskas Tarnautojas Julius atas Studentas J. ikus L. etokaitis P. velnys Tikriausiai Dievo apvaizdos apsaugot ervens udyni lauke yra ir daugiau. Deja, kol kas dar neinau kai kuri net piln vard, profesijos, gimimo ir mirties dat, nekalbant jau apie isamesnius biografijos faktus. Pastebite: prie dviej pulkinink Antano ovos ir Giliaro Urbono bei kapitono Osvaldo advydo nra mirties dat. Jie gyvi istorijos liudininkai, gyvendami anapus Atlanto, regi Lietuvos, u kurios laisv ir nepriklausomyb kovojo, atgimim. iek tiek ini apie Lietuvos kariuomens generalinio tabo pulkinink A. ov. Gims Taujn valsiuje, Ukmergs apskrityje, nuo 1915 met moksi Sauls" gimnazijoje Kaune, kurios direktorius buvo jo dd kunigas. Septyniolikmetis stojs Lietuvos kariuomen, kovoje su bolevikais pasiymjo drsa ir sumanumu. Kautynse su lenkais prie Giedraii buvo sueistas, bet greitai pasveiks vl gro front. 1927

266

1930 metais moksi Prahos karo akademijoje, 1936-aisiais paskirtas Mobilizacijos skyriaus virininku. Lietuvos kariuomen 1940 metais perorganizavus 29-j teritorin korpus, buvo rikiuots skyriaus virininkas. Vliau i kariuomens atleistas, bolevik suimtas. Vienas A. ovos sn ininerius Drsutis, jau persirits per et deimt, gyvena Vilniuje. Trei kart is lanksi pas savo tv uatlantje. Kai 1989 m. kovo pabaigoje vl parvyko, paklausiau: ,,Ar nesirengia vyresnysis ova grti Lietuv?" Vasario penktj paminjome atuoniasdeimt septintj gimtadien. O jis, guvus senukas, ir dabar vainja lengvuoju automobiliu jaukaus Kraunpointo (Crown Point) miestelio Piet Karolinos valstijoje gatvmis. Ne, Lietuv jau negr." Laimingai pabgusi i ervens srae paminjau pulkininko G. Urbono pavard. Daug girdjau apie pavyzding Lietuvos kariuomens karinink. Vardo inicialas buvo spjamas. J patikslinti padjo laimingas atsitiktinumas. 1989 m. pavasar Lietuvoje viejo Amerikos lietuvi vyr krepinio mgj komanda Vjas", kuri lydjo Kanadoje leidiamo laikraio Tviks iburiai" bendradarbis Sigitas Kraauskas, 1944-j vasar pasitrauks Vakarus. Apie daug k kalbjausi su sveiu. Kalba sukosi ir apie erven kaip ms tautos skaudul. Netiktai mano panekovas pakilo nuo kds: Jeigu tik atmintis nemeluoja, vienas lietuvis, t birel pabgs i ervens, gyvena netoli Toronto. S. Krasausko laikas su bglio i ervens" adresu pasiek mane pernai lapkriio vidury. Para ir pats G. Urbonas: gyvas ir sveikas! Anot jo, pasaulyje inoma apie erven, bet tik i nuogird, neteikiama jai ypatingos svarbos. Jis paymjo: Dl ervens liudijau USA senatoriaus Kersteno komisijai. iuo metu mans pra keletas asmen parayti apie t barbarik vyk. Bet a negaliu rayti, nes neturiu tos ugnies, dalykas senas. Be to, Petruitis apra, o svarbiau267

sia negaliu visko prisiminti. Yra sprag. Ir a esu sitikins, kad yra daug svarbiau inoti, k patriotai dirba dabar, o ne dar praeityj. Deja, ms politin emigracija jau prie 2530 met virto grynai ekonomine. .. Kova u laisv pasiliko tik dekoracijos" puotoms kelti. Tikiuosi bti Kaune..." G. Urbonas susirainja su kaunieiu sklandytoju ir urnalistu Vytautu Dovydaiiu, kurio tvas, Pranas Dovydaitis, inomas Nepriklausomos Lietuvos valstybs veikjas ir filosofas (beje, irgi uvo Sibiro tremtyje 1942 m.). Ria ta pati gimnazija ir sklandymas. Pastaruoju reikalu darau visk, kad puiks Lietuvos" sklandytuvai rast rink ia ir kitur, o Lietuva u usienio valiut galt pirktis, ko jai labiausiai reikia. A esu labai prastas biznierius ir referuoju vis reikal tiems monms, kurie daro biznio reikalus su Lietuva." Giliaras Urbonas isaugojo jo bute Mickeviiaus g. 266 enkavedist darytos kratos protokol. Atsiunt man jo kopij. 1941-j gegus 2-osios vidurdieny buvo atj trys NKVD bendradarbiai: Navickas, Vosylius ir Klipait. Po kratos jie palydjo j kaljim. ervenje isigelbjusi srae yra kaunietis Vladas Tuskenis. Paaikjo nenusimenanio ir stotingo Vlado (taip J. Petruiio knygoje apibdinamas praturtjs Kauno darbininkas V. Tuskenis) likimas. Jo mona Natalija, gyvenanti Kaune, Gvardiei gatvje, mena: Nei jis koks politikas, nei koks turtuolis. Matyt, jam buvo lemta mirti savo namuose. Tada mes gyvenome aliakalnyje. Bet vis dlto gyvenimas mano vyrui kando: dirbdamas Elektros" gamykloje, patyr toki gamybin traum, jog teko amputuoti k o j . . . " O dabar js dmesiui nedidelis rainys, apvestas gedulo rmeliais. Jis paimtas i J A V lietuvi laikraio Draugas". Mir prof. Ign. Konius Putnam, Conn. Vasario 19 d. Putname (Konektikuto valstijoje), mir a. a. prof. Ignas Konius, inomas fizikas, visuomens veikjas, kratotyrininkas. Mir su-

268

lauks 88 met amiaus. Velionis buvo gims 1886. VII.31 Purvaii k., arn valsiuje. 1903 m. baig Palangos progimnazij, vliau Liepojos gimnazij, o 1913 m. fizikos-matematikos mokslus ir kur laik mokytojavo Palangoje, vliau Estijoje ir Rusijoje. 1921 m. gro Lietuv ir sijung krato atkrimo darb. Buvo docentas ems kio akademijos Dotnuvoje, nuo 1926 m. Kauno universiteto docentas ir profesorius, 19391940 m. Vilniaus universiteto valdytojas. Lietuvikoje veikloje bei kratotyroje reiksi nuo jaunysts dien. Tyrinjo emaii kryius, koplytles, senus pastatus, buvo vienas i Tviks muziejaus Kaune sumanytoj ir krj. Kratotyros klausimais para daugyb rat. 1941 m. buvo bolevik aretuotas, kalintas, o karui prasidjus ivetas Minsk. Prie ervens buvo drauge su kitais kaliniais audytas, bet iliko gyvas. Vokiei okupacijos metais buvo Liet. savitarpins pagalbos vyr. komiteto pirmininkas. 1944 m. pasitrauk Vokietij, dirbo lietuvikame vietimo ir labdaros darbe. Nuo 1949 m. persikl Amerik, ilgesn laik gyveno Bostone ir dirbo Tuftso universiteto tyrim laboratorijoje, kol ijo pensijon. Gyvendamas Vokietijoje ir JAV-bse, idro apie 500 puiki medio droini. Prof. Ignas Konius buvo uolus skaut organizacijos, ypatingai akademins skautijos darbuotojas, Akad. skaui dr-vs ir korp. VYTIS garbs narys, Akademinio skaut sjdio pirmininkas, vienas i Vydno alpos fondo steigj. Paskutiniu metu gyveno Vyskupo Matulaiio namuose Putname, Conn, kur ir mir, Palaikai paarvoti Lubino koplyioje, Bostone. Laidojamas etadien. 1975" Pasiklausykime vieno i profesoriaus Igno Koniaus keturiu sn 76 met vilnieio ekonomikos moksl kandidato Algirdo pasakojimo: ,,Be mans dar buvo trys sns. Vienas, Jurgis,

269

gydytojas Tytuvnuose. Anapus vandenyno kiti du: Vytautas ir Liudas, kuris yra jauniausias. Tai jis penkiolikmetis kakuri birelio pradios dien i linoleumo ipjov kak panaaus alin rusus!" Atkentjo tvas, nesikis politik. Kauno saugume atsidr abu, i ten kaljim. Mes gyvenome netoliese, Karo ligonins gatvje. Pirmadienio ryt nujau prie kaljimo. Durys atdaros, kai kurie kaliniai vaiktinja. Kakas pasak, kad tvas su Liudu iveti. Bet parjs brol jau radau. O tvas vis negro ir negro. Jis parsirado tiktai liepos pirmoje pusje. Ir m pasakoti savo nuotykius. Jam labiausiai simin ne kaip i mirties ervenje paspruko, o kaip vokieiai bombardavo Minsko kaljim." O dabarervens auk rikiuot. J gyvenimo silas nutrko penktj karo dien. Kalbininko Jono Jablonskio snus jaunesnysis leitenantas Jonas (g. 1906), Lietuvos ministro pirmininko pavaduotojas Kazys Bizauskas (g. 1892), pulkininkai Balys Giedraitis (g. 1890), Vincas Daudvardas-Daugvardis (g. 1892), pulkininkas Juozas arauskas (g. 1893), Stepas Rusteika, majorai Vldas Opulskis ir J. pokeviius, dailinink Vanda Navalinskait-Pranckonien, literatas ir urnalistas Petras Kupinas (g. 1903), Bronius Bikinas, Vytautas Pa, Juozas Zdanaviius, gydytojas M-jus. Ne, ia dar ne visi uvusij vardai. Dar daugel bevardi" gaubia paslaptis. Graios Lietuvos kariuomens karinink biografijos. Antai Juozas. arauskas, kils nuo Baisiogalos, baigs gimnazij, 1914 metais studijavo geodezij Kijevo universitete, bet tie mokslai tetruko trumpai t pai met ruden buvo paauktas caro kariuomen. Kovose su vokieiais netoli Gardino buvo sueistas. Pagijs sugebjo baigti Karo mokykl. 1917 metais buvo Petrapilio lietuvi seimo narys. Vliau Voronee ruo komandas ir karikus terminus bsimai Lietuvos kariuomenei. 19291940 metais Kariuomens tabo spaudos ir vietimo skyriaus virininkas,

270

Balys Giedraitis 1916 metais Maskvoje baig karo mokykl. Aktyviai dalyvavo formuojant lietuvi kariuomens dalis Rusijoje. 19391934 metais jo Lietuvos krato apsaugos ministro pareigas. 1940 metais paskirtas Lietuvos Vidaus reikal ministerijos generaliniu sekretoriumi. Dalyvavo kovose prie bolevikus, bermontininkus ir lenkus. Kuo nusikalto naujosios santvarkos" krjams lietuvi kalbos tvo Jono Jablonskio snus Jonas, gims Voronee? Ar ne dl to, kad baigs Kauno universitet, tarnavo Usienio reikal ministerijoje? Nuo 1936 met rudens dirbo diplomatin darb Stokholme, vliau pirmuoju sekretoriumi Lietuvos pasiuntinybje Berlyne. Atauktas Kaun, dirbo Eltoje. Lietuvos ministro pirmininko pavaduotojo K. Bizausko nuotrauka vos ne po puss amiaus pasirod pokario metais Respublikos spaudoje, kai viename 1988 met Nemuno" numeryje buvo publikuojami Lietuvos usienio reikal ministro Juozo Urbio atsiminimai. tai kokia K. Bizausko diplomatin -biografija: Lietuvos delegacijos generalinis sekretorius 1920 met derybose su Taryb Rusija, Lietuvos atstovas Vatikane 1922 metais, diplomatin tarnyba J A V 19231927 metais, Latvijoje 1927, Didiojoje Britanijoje 1929, Olandijoje 1930 metais. Ir vliau ne maiau svarbs valstybiniai postai. Rado laiko parengti vadovl Ratijos bei literatros teorija". Skaitant J. Petruiio atsiminimus, ir iandien neinia, kodl nepaminta n vieno bendradarbio pavard, neretai ir vard tiktai inicialai. Kas uosius parako, prityrus 51 met pulkinink, kuris vis Pirmj pasaulin kar ibuvo Kaukazo fronte, gsdino paskelbti vis pavard? Baim, jog bolevikai kertaus ilikusiems gyviems ar auk eimoms? Be abejo, J. Petruitis, karikos logikos mogus, gerai suprato, k reik vokiei kario atvsinimas 1941 gruodyje prie Maskvos. ito negaljo nusakyti nei pulkinink gerai painojusios jo dukterios, inomos meno pasaulyje Aldona ir Aurelija Ragauskaits. Net pagaliau snus. . . My-

271

kolas Mikueviius, vienos Kauno profesins mokyklos ilgametis direktorius, 54 met ininierius. Nuo pokario dien is. mogus ir trejais metais vyresn jo sesuo Reda Gaigalien gyvena svetima pavarde. Kad J. Petraiio vaik ateitis nepaiurpt. nuo Sibiro altumo, abu snijo dd Vincas Mikueviius. Mykolo brolis Justas mir Gruzijoje 1987 metais. Nors ir pakeista pavarde Petraitis (pakeista tik viena raid!), bet ant antkapio Tbilisyje ikalta tikroji. Jis kur laik Maskvoje moksi su aktoriais Kstuiu Geniu, Leonardu Zeliumi (viename kambaryje gyveno) ir kitais visa gitisiei karta, taiau netrukus ved teatrolog gruzin Tinatin, ivyko Gruzij. Gim trys dukros: Dana, Reda ir Tina. Pirmoji buvo itekjusi u kino reisieriaus M. Kobachidzs. Vaidino jo trumpametrainiame filme Sktis", viename Krokuvos kino festivalyje laimjusiame pagrindin priz. Justas dirbo teatro dailininku, po to multiplikacini film studijoje. Parvaiavs Kaun, kelet met apipavidalino Mokytoj nam liaudies teatro spektaklius. Vilniet Aurelija Ragauskait prisimena: Mes gyvename Auktojoje Panemunje. Syk ms namuose pasirod dd Jonas Petraitis su paltu ar miline. Ikart dar neprisda, o tik iri tv. Ima kalbti. Nusimeta palt ar milin, nusitraukia markinius, atsuka mums nugar. Per nugar plaktas, tai aiku. Tarsi prie pei bt prispausta laidyn (taip i tikro ir buvo). Tamsiai raudona dm vietom violetin. Kas tokia erven ne mano galvai. Lietuvos kariai mano dd labai myljo, nes su visais buvo demokratikas. Mir Raudonojo kryiaus ligoninje Kaune. Dukt Jon buvo prie jo paskutin valand. Diagnozs neinau kakas su plauiais.. . Laidotuvs vyko ikilmingai, susirinko minios moni. Kai kapines miesto centre naikino, jo palaikus ikl Eiguli kapines. Tik kur dabar jo kapas, neinome..." . . . Kas toji erven? Vaiuokite nuo Minsko Mogiliovo link.

272

Vykau ten vent dien. Gal taip geriau. Tam puyne u io miestelio, ne k didesnio u Garliav, anksiau vadinto Igumene, ne toks vienias jautiesi mike su mediais, stoviniais be kepuri kaip liudininkai, menaniais t kraupi nakt. Iekojau kokio pdsako neugijusios aizdos medi liemenyse ar surdijusios atsitiktins kulkos. Argi tiems enkavedistams (gyviems ar mirusiems) gali bti taikoma senatis? Ir ne tik dl to, kad tikriausiai ia kakur netoliese palaikai t, kurie ervens dangum usiklojo, Lietuv apverkdami. .. Mes jau pravrme burn pasakyti kariai kraupi ties. Bet jeigu atsikels visi tkstani tkstaniai nuudytj! .. Jie btinai atsikels: pirmiausia ms gyvoje atmintyje. Paskui jie, sielos broliai ir seserys, apsigyvens poet giesmse, likdami mums ir ateinantiems imtmeiams nepaver ; giamu skausmo ir vilties simboliu. Vykime erven birelyj. Juk visa tragedija vyko graiausi vasaros mnes. Neskubdami nueikime mogaus patyi ir mirties keli mus lyds kaip viesa tautiei atminimas. Kaunas, 1990 m. Liepos 15 d.

Bronius JUR

273

T U R I N Y S
Psl. I. KALJIMAS 3 8 13 16 27 38 46 55 62 70 74 75 77 80 89 93 99 101 103 106 107 110 113 Spstai Saugumo rmuose Pirmasis tardymas 5-ji kamera Karceryje Tardymas su funke" Praau visus mano anksiau duotus parodymus suplyti.. ..Reikia mokti garbingai mirti..." Vis tardymai ir tardymai Pagunda nusiudyti Iekau bd gyvenimui palengvinti Pamiliai Pragiedruliai 143-j kamera Naujieji draugai Gyvenimas u geleini dur Nakties paukiai" Paskutinis su Dunkovu pasimatymas 142-ji kamera Kalini patas Pavasaris engia Akistata Tarp nauj draug

94-ji ir jos gyventojai Spiritizmo seansai Karo ivakarse II. SUAUDYMAS

119 126 131

Karas Vyrai, pasitikkime Dievo Apvaizda! Vyrai, ginkims! Vaiuojame per Lietuv U Lietuvos rib Minsko kaljime Ipaintis bomboms sproginjant Bomb padariniai Dar toliau rytus Suaudymai prasideda Tik vandens... vandens! Suaudinjimai nesiliauja erven Geros sriubos" dalijimas Pabgimas Bastymasis po mikus ir pelkynus Badas varo kolchozus Atsiskiriu su nelaims draugais Kas yra kolchozas? Einu pas vokieius Grtu atgal Mokytoja apie soviet gyvenim Vis ariau ir ariau prie tvyns

134 139 143 148 155 158 161 164 169 175 180 185 190 201 210 215 225 232 238 241 248 251 258

P a s i r a y t a s p a u d a i 1990.10.25. P o p i e r i u s s p a u d o s Nr. 1 . S p a u d a o f s e t i n . 10 s p . 1. U s a k y m o N r . 1090. SL 130. T i r a a s 50 000 e g z . K a i n a 2 rb. ..Periodikos" laikrai ir urnal susivienijimas, 232671, Vilnius. T. Vrublevskio 6. Spausdino Auros" spaustuv, 233000 Kaunas, V y t a u t o p r . 23.