1. Tema. ADMINISTRACINIO PROCESO SAMPRATA 1. Proceso, kaip daugiareikms moks i!s ka"egori#os "uri!

$s Terminas procesas kaip socialini reikini, mokslini ini ir socialins praktikos vertinimo kategorija, ymi vairius dinaminius objektus. Todl procesai gali b ti labai vair s! pavy"diui, c#emins reakcijos, biologiniai, ekonominiai, gamtoje vykstantys, socialiniai procesai ir pan. $endruoju lingvistiniu poi riu, procesas suvokiamas kaip vykio ar reikinio eiga, kaita, koki nors b kli vyksmas. % esms procesus galime skirstyti valdomus ir stic#inius &nevaldomus'. (aldomais procesais turtume laikyti tokius procesus, kuriems galima daryti tikslingai krypting) poveik, nukreipiant j eig) norima linkme. *evaldomi procesai pasiymi stic#iniu pob diu, pv". gamtoje vykstantys procesai + ugnikalnio isiverimas, ems drebjimas ir pan. Ta,iau vykstant intensyviai mokslo paangai riba tarp valdom ir nevaldom proces kinta. -v". iandieninis mokslas gali pasi lyti rankius, leidian,ius laiku pastebti skriejan,i) komet) ir susprogdinti j), taip ivengiant susid rimo su eme ir i to galin,i kilti aling padarini. Taigi, tam tikr proces valdymas yra visuotinai reikmingas udavinys, todl atsiranda vairi proces reguliavimo b tinyb. .eguliuojamoji vykio ar reikinio eiga, vyksmas gyvendina tam tikr) tiksl), paprastai tam tikru nuoseklumu, veiksm tvarka. Tuo atveju procesas + tai tam tikr nuosekli veiksm, kuriais siekiama tam tikro re"ultato, visuma, arba + tam tikros veiklos vykdymo tvarka &pavy"diui, medicinoje + c#irurgins operacijos procesas, augalininkystje + augalins kult ros auginimo procesas, teisje / statym rengimo, j primimo, teisini byl nagrinjimo procesai ir pan.'. *ereguliuojamoji vykio ar reikinio eiga, vyksmas gali taip pat turti ir spontanin, stic#in pob d. % to kyla reguliavimo poreikis, nes kitaip gali kilti tam tikr vyki ar reikini eigos, vyksmo nepageidaujami mogui, visuomenei, valstybei dis0unkciniai padariniai. *uo bendrosios proceso s)vokos pereinant prie teisinio proceso sampratos, b tina atskleisti socialinio proces kategorij). 1ocialiniai procesai + t.y. procesai, kuriuose dalyvauja mons + jie vyksta visuomenje. Tai civili"acijos, gamybiniai, ekonominiai, darbo, teisiniai ir kiti pana s procesai. 1ocialiniai procesai veikia teisk r). 1ocialiniai poky,iai &politiniai, ekonominiai, tec#nologiniai, in0ormaciniai ir kt.' veikia administracins teiss ir administracinio proceso objektyvacijos234 procesus. %o!"ro i!iai k ausimai&
1. Paaikinkite proceso svokos turin; 2. Remdamiesi proceso lingvistine prasme pateikite kuo daugiau vairi proces pavy d!i; ". Paaikinkite valdom ir nevaldom proces kategori#as; [1] $%#ektyvaci#a tai procesas, kai subjektyvs mstymo produktai gyja savarankik (objektyvi) eg istencij

'. Teisi!io proceso sampra"a ir paskir"is

Teisiniu poi riu, teisinis procesas susij5s su teiss norm ir net pa,ios teiss, jos princip gyvendinimu. 6iuo atveju teisinio proceso kategorija susijusi su teiss ir teiss norm gyvendinimo &reali"avimo' kategorijomis. Teiss sociologijos poi riu teisinis procesas yra vienas i teiss objektyvacijos etap. Teis, teiss normos negyvendins vis savo 0unkcij statinje b klje. Tik dinamikoje bus gyvendinami teisiniai princip ir teiss norm modeliai, teisinio re"ultato siekiniai. Taigi, teisje procesas susij5s su tam tikro teisinio re"ultato siekimu.

-ro0. 7. (aivilos nuomone, teisinis procesas, tai vyksmas, nuoseklus tam tikr veiksm vyksmas turint tiksl) atstatyti teisi ir pareig pusiausvyr). -asak 8.*.$ac#rac#9o Teisinis procesas, tai tobuliausia proceso 0orma:. ;alima iskirti du pagrindinius poi rius teisin proces). P e(iamasis. -agal poi r, teisinis procesas suvokiamas kaip kompeteting valstybini institucij ir pareig n, o taip pat kit teiss subjekt veikla taikant visas teisines valdios gyvendinimo ir organi"acins veiklos 0ormas sprendiant tam tikras teisines bylas. Tokios teisins veiklos 0ormos apima vis kategorij teisini byl sprendim), t.y. ne vien teisinius gin,us ir bylas dl teiss paeidim. Siaurasis. -agal poi r teisinis procesas suvokiamas siauriau, t,y, tik kaip jurisdikcin kompeteting valstybini institucij ir pareig n veikla sprendiant teisinius gin,us dl asmens saugumo ir traukiant kaltus asmenis teisinn atsakomybn. .eguliaciniai teisiniai santykiai iuo atveju nra teisinio proceso dalyku. .eguliacin teisin proced ra eliminuojama i teisinio proceso turinio. -le,iamasis teisinio proceso kategorijos suvokimas labiau derinasi su administracins teiss objektyvacijos samprata, jos dinaminiu vaidmeniu administracinio teisinio reguliavimo mec#ani"me! t.y. &3' asmens elgesio norminio reglamentavimo nustatymu, &<' teisini 0akt pagrindu kylan,i teisini santyki ir &=' teisini santyki subjekt subjektini teisi ir pareig gyvendinimu. Todl teisinis procesas reikt nuosekli) tam tikr teisini reikini, b kli kait), kylan,i) mogaus, visuomens, valstybs gyvenime, pasireikian,i) teisikai reikminga teiss subjekt veikla. Taigi, galima tvirtinti, kad teisinis procesas / sistema teiss subjekt veiksm, realiai darom pagal proced ras bei dl i veiksm atsirandan,i teisini santyki sistema. Teisinis procesas kyla, kada kompetentingos institucijos ir asmenys pradeda daryti teisikai reikmingus veiksmus, nukreiptus spr5sti administracines, baudiam)sias, civilines bylas, tokia tvarka, kuri numatyta tam tikruose teiss norminiuose aktuose. Tuo b du teisinis procesas praktikai suprantamas kaip tarpusavyje teisikai reikming, teiss subjekt, loginiu nuoseklumu padarom veiksm visuma, kuriais normikai sureguliuojami kokie nors visuomeniniai santykiai arba visuma teisini santyki atsirandan,i, kai remiantis materialins teiss normomis, procesini norm pagalba sprendiami konkret s gyvenimo atvejai.
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ %ateikite teisinio proceso svokos esm&' ($ %aaikinkite, kuo skiriasi siauroji ir p"a)ioji teisinio proceso samprata' *$ %ateikite argumentuot nuomon&, kuri siauroji ar p"a)ioji teisinio proceso samprata yra "abiau moks"ikai pagrsta$

'.1. Teisi!io proceso esmi!iai )ruo*ai .emiantis anali"uotais teisinio proceso esms poi riais, galime apibrti pagrindinius io teisinio reikinio b dingus bruous. 3. Teisi!is procesas / s)moninga, tikslinga, besit5sianti laike suinteresuot teiss subjekt nuosekliai padarom veiksm visuma. >iekvienas i teisinio proceso sudtini veiksm tarpusavyje logikai susij5 ir gali daryti tak) siekiant tarpini tiksl. ;alutin teisikai reikming) re"ultat) proceso dalyviai gali pasiekti tik teiss norm nustatyta tvarka, tam tikru nuoseklumu padarant teisikai b tinus veiksmus. <. Teisi!io proceso metu padaromi tam tikri veiksmai tampa teisiniais 0aktais atsirasti teisiniams santykiams tarp proceso dalyvi. ? ribose padaromi nauji teisikai reikmingi veiksmai, atsiranda nauji teisiniai santykiai ir taip t5siasi iki reikiamo galutinio re"ultato pasiekimo. =. Teisi!is procesas / veikla, pasireikianti vieosios valdios subjektams gyvendinant valdingus &valdios, t.y. gebjimu turim gali ir turimu teisiniu statusu pagalba prievartos b dais veikti teisini santyki dalyvi vali)' galinimus &valdingas @ toks nurodymas, kuriam turi paklusti bet kas, nepriklausomai nuo sutartini santyki'. A. Teisikai reikmi!g+ ,eiksm+ s-raas ir j atlikimo tvarka teisinio proceso ribose apibriamas procesinmis teisinmis normomis. *ereguliuojami teiss normomis visuomeniniai procesai negali b ti vertinami kaip teisiniai. *elaikomi teisiniu procesu materialiniai tec#niniai veiksmai, nors jais ir siekiama utikrinti normali) vieojo administravimo institucij veikl). B. Procesi!s "eiss !ormos, apibria teisin5 proced r), kuria remiantis teisinio proceso ribose atliekami tiek atskiri, tiek ir visi teisikai reikmingi veiksmai. 6ia prasme teisin proced ra b tina teisinio proceso savyb, nes ji apibria jo gyvendinimo teisin5 0orm). Tai nereikia, kad teisin proced ra negali gyvuoti u tam tikro teisinio proceso rib. Teisins proced ros gal nustatyti tam tikr teisini veiksm atlikimo teisines 0ormas. C. Teisi!is procesas kaip aktyvi teiss subjekt veikla turi stadijin5 0orm). 6io proceso, pradia, pabaiga t.y. visa eiga paprastai 0iksuojama o0icialiuose dokumentuose. -roceso dalyviai kiekvienoje stadijoje &etape' pagal nustatytas proced ras atlieka tam tikrus teisinius veiksmus, kuriais siekiama tam tikro tarpinio re"ultato, remiantis juo pereinama kit) stadij) ir gal gale pasiekiamas galutinis teisins bylos sprendimas. D. %o!kre"us "eisi!io proceso "iks as ir re.u "a"as yra norminis tipinio visuomeninio santykio sureguliavimas arba konkre,ios teisins bylos sprendimas, kuris priimamas remiantis tam tikromis teiss normomis, susijusiomis su konkre,i teisini santyki subjekt teisi ir pareig gyvendinimu.
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ +skirkite pagrindinius teisinio proceso bruo,us' ($ %aaikinkite k reikia teiginys, kad teisinis procesas turi stadijin& -orm' *$ !oks yra pagrindinis teisinio proceso tiks"as (re u"tatas).

'.'. Teisi!io proceso s"adi#os sampra"a $endrojoje teiss teorijoje vieni autoriai stadij) supranta kaip procesini veiksm arba procesini santyki, suvienyt artimiausiam tikslui pasiekti, visum). >iti + kaip statymu nustatyt) bylos tyrimo eig), treti + paeiliui besikei,ian,ius savarankikus etapus, turin,ius apibrtus tikslus ir uduotis, ir pan. Taigi, "eisi!io proceso s"adi#- ga ima )/"+ api)/di!"i kaip di!amik-, s- $gi!ai u*dar- ,isum- "eisikai 0",ir"i!"+ )/d+, me"od+, 1orm+, ireikia!(i+ ar)a !u emia!(i+ grie*"- ir !e!ukr$ps"am- procesi!i+ reika a,im+, a"spi!di!(i+ procesi!s ,eik os erd,s ir aiko aspek"us, )ei u*"ikri!a!(i+ ogi!2 3 1u!kci!2 sek- a" ieka!" ko!kre(ius ,eiksmus, !ukreip"us ga u"i!iam, ma"eria iai s- $go"o "eisi!io procesi!io re.u "a"o pasiekimui, 0,$kd$m-. .eikia paymti tai, kad minti reikalavimai, sudarantys teisinio proceso stadijos turin, atspindi ne tik tai, k) privalo atlikti galiotieji asmenys vienoje ar kitoje proceso stadijoje, bet ir tai, kokiu b du bei koki priemoni pagalba turi b ti gyvendinti j galiojimai. 1tengiantis suvokti teisinio proceso skirstym) tam tikras sudedam)sias jo dalis/stadijas, b tina atkreipti dmes kriterijus, apsprendian,ius kiekvienos stadijos savarankikum). Tai!
1) konkrets u,daviniai ir -unkcijos, bdingi tik vienai stadijai' () tam tikr/ ap"inkybi/ ratas, juridini/ -akt/, betarpikai u,tikrinan)i/ per0jim i vienos stadijos kit, sistema' *) proceso da"yvi/ statuso speci-ika' 1) at"iekam/ veiksm/ speci-ika' 2) ga"utini/ re u"tat/, tvirtint/ atitinkamame procesiniame akte (dokumente) ypatumai$

.emiantis iais kriterijais, galima tiksliau iskirti savarankikas stadijas ir nustatyti j ribas, o tai galina teisingai paskirstyti tas priemones ir galimybes, kuriomis disponuoja proceso subjektai, bei ivengti teisinio proceso stadij sekos paeidim ir tuo pa,iu ukirsti keli) bet kokiam proceso dalyvi teisi ar teist interes suvarymui. Teisinje literat roje daniausiai iskiriamos trys teisinio proceso stadijos!
1) -aktini/ by"os ap"inkybi/ nustatymas, prie kurio priskiriami veiksmai, susij& su -aktini/ duomen/ ana"i e, j/ pi"numo ir pakankamumo rodymu' () teis0s normos atranka ir ana"i 0, kur veiksmai yra susij& su teis0s normos ana"i e, jos teisin0s ga"ios nustatymu ir t$t$' *) by"os inagrin0jimas, ireiktas tam tikrame teisiniame akte$

6i trij teisinio proceso stadij iskyrimas bendru teoriniu aspektu yra bandymas apibendrinti visus teisinius procesus, iskiriant j sudedam)sias dalis + stadijas. >albant apie atskirus &administracin, baudiam)j, civilin' procesus, neivengiamai tekt juos papildyti kai kuriomis kitomis &daniausiai 0akultatyviosiomis' stadijomis, kadangi kiekvienas procesas turi sav ypatum. Ta,iau bet kuriuo atveju iskirtos trys stadijos yra kertins kiekvieno proceso stadijos, kuri nebuvimas neutikrint logins proceso vyksmo sekos.
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ %aaikinkite teisinio proceso stadijos esm&' ($ !okie kriterijai apsprend,ia teisinio proceso stadijos savarankikum. *$ !okias ga"ima iskirti stadijas, bdingas visiems teisiniams procesams$

'.4. Teisi!io proceso r/$s Teisinius procesus galima klasi0ikuoti remiantis vairiais pagrindais. -riklausomai nuo teisinio reguliavimo stadijos, veiklos subjekt tiksl ir udavini kiekvienoje teisinio proceso stadijoje, teisinis procesas sisteminiu poi riu gali b ti skirstomas tris santykinai savarankikus procesus! 3. 5 6egis a"$,i!is 7 procesas apima tiek statym, tiek ir postatymini akt leidybos 0unkcijos gyvendinim). <. Teiss 0g$,e!di!imo procesas + tai remiantis objektinmis teismis 0i"ini ir juridini asmen veikla, gyvendinant subjektines teises ir pareigas, tenkinant teistus interesus, utikrinant savo organi"acini 0orm pasirinkim) ir normalaus veikimo reim). 6is procesas paprastai gyvendinamas teiss subjekt nuoi ra, nepanaudojant valstybins valdios prievartos subjektini teisi turtojui. ;ali b ti skirstomas tokias r is!
a) &teigimo procesas, t$y$ suinteresuot/ subjekt/ veik"a -ormuojant pe"no ir nepe"no siekian)ias organi acijas, reika"ingas gyvendinti savo teises ir teis0tus interesus$ b) Rinkim procesas kaip savarankika pi"ie)i/ veik"a ike"iant kandidatus, at"iekant vykdant rinkimin& kampanij ir pan$ c) &utar'i sudarymo procesas, t$y$ -i ini/ ir juridini/ asmen/ veik"a sudarant vairias civi"ines ir administracines sutartis$

=. Teiss "aik$mo procesas + kompetenting institucij ir pareig n veikla, gyvendinant vieojo administravimo 0unkcijas ir priimant statymu nustatyta tvarka sprendimus konkre,iose teisinse bylose, nagrinjamose 0i"iniams ir juridiniams asmenims gyvendinant savo teises ir pareigas, taip pat traukiant juos teisinn atsakomybn. Teiss taikymo procese svarbus vaidmuo skiriamas specialiai galiotiems subjektams, suteikiant ribot) kit proceso dalyvi nuoi r). 8aki!iu po*i/riu galima skirti tokias teisinio proceso r is! administracinis, baudiamasis, civilinis, konstitucinis ir pan. -agal reglamentavimo b d), galima iskirti procesus, kurie turi statymo arba postatymin5 0orm). -avy"diui baudiamasis + tik statymo 0orm). 7iku, is teiginys s)lyginis, kadangi yra ir tam tikr inybini taisykli, ta,iau, pavy"diui, administraciniame procese itin rykus postatyminis akcentas ir tuo is procesas isiskiria i kit proces tarpo.
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ 3 kokius santykinai savarankikus procesus teisiniai procesai sistemikai ga"i bti skirstomi p rik"ausomai nuo teisinio regu"iavimo stadijos, veik"os subjekt/ tiks"/ ir u,davini/ kiekvienoje teisinio proceso stadijoje. ($ !okius, 4s/ nuomone, ga"ima iskirti teisinius procesus akiniu po,iriu. *$ %aaikinkite teis0s gyvendinimo proces ir atsk"eiskite jo ris$

4. Admi!is"raci!is procesas kaip $pa"i!ga "eisi!io proceso r/is

4.1. Admi!is"raci!io proceso )ruo*ai 7kcentuotina, kad administracinis procesas vairiomis jo prasmmis yra teisinio proceso ypatinga r is, todl jam b dingi visi minti bendrieji teisinio proceso poymiai. Ta,iau eg"istuoja kompleksas speciali poymi, esmingai c#arakteri"uojan,i administracin proces). Admi!is"raci!io proceso speci1i!iai po*$miai&
1) tai va"dinga, tiks"inga vykdomosios va"d,ios subjekt/ veik"a' () i veik"a yra skirta btent spr&sti vykdomajai va"d,iai pavestus k"ausimus "aikantis statymo reika"avim/$ !itaip tariant, tai postatymin0 veik"a' *) pagrindinis tokios veik"os re u"tatas va"dymo aktas' 1) i veik"a reg"amentuojama administracinio proceso teis0s normomis, kurios nebtinai turi bti atskirame teis0s akte' 2) administraciniai procesai yra iorikai paprastesni (da,niausiai n0ra rungtynikumo, pavy d,iui, ke"i/ po"icininkas sura0 nutarim skirti nuobaud priva"ai mok0ti' by"os da,nai ga"i bti nagrin0jamos neda"yvaujant a"iai)' !ontro"iniai k"ausimai# 1$ +vardinkite 4ums ,inomus administracinio proceso po,ymius, esmingai c5arakteri uojan)ius proces' ($ %aaikinkite, kokie subjektai gyvendina administracin proces' *$ %aaikinkite teigin, kad administraciniai procesai da,nai bna iorikai paprastesni u, kitus teisinius procesus$

4.'. Admi!is"raci!io proceso sampra"os ko!cepci#os& siauro#i ir p a(io#i admi!is"raci!io proceso sampra"a 7tsivelgiant idstyt), administracinis procesas gali b ti apibrtas taip! 7dministracinis procesas + tai vykdomosios valdios subjekt valdinga veikla, atliekama teiss norm reglamentuota administracine/procesine 0orma ir pasireikianti konkre,i byl, remiantis teise, sprendimu, kuri metu priimami ir gyvendinami vair s valdymo &vieojo administravimo' aktai, taip pat administracins justicijos institucij veikla priimant sprendimus dl teisini gin,, kylan,i vieojo administravimo srityje. 8oc. dr. 1. 6edbaras pateikia toki) administracinio proceso s)vok) ! 7dministracinis procesas + tai kompeteting valstybs institucij, staig, pareig n ar valstybs tarnautoj, turin,i valdios galiojimus, veikla, atliekama teiss norm reglamentuota teisine 0orma, skirta spr5sti vieojo administravimo srityje kylantiems klausimams, kurios metu taikomos teiss normos arba kitaip utikrinamas j gyvendinimas, o priimti sprendimai sukelia asmenims konkre,ius teisinius padarinius234. -ateiktos po"icijos atspindi pla,i)j) administracinio proceso sampratos koncepcij). Ta,iau teisinje literat roje sutinkama iai po"icijai oponuojan,i autori, teigian,i, jog administracinis procesas traktuotinas siaur)ja prasme. 1iauroji administracinio proceso samprata sietina tik su jurisdikciniu procesu, t. y. teisiniu gin,o isprendimu. ?ei nra administracinio gin,o, nra ir administracinio proceso, o yra tik administraciniai proced riniai teisiniai santykiai2<4. 7tkreiptinas dmesys, kad vykdomoji valdia savo 0unkcijas gyvendina per savo institucij, tarnautoj veiksmus, kuri kiekvienas turi po suvereniteto gaball. (ykdomoji valdia + tik login

abstrakti konstrukcija, modelis, vykdomosios valdios, kaip juridinio painimo objekto, teisin s)voka. ?i atspindi esminius reali reikini poymius, t.y. tam tikrus valdymo institucij ir tarnautoj teisikai reikming valdios turjimo veiksm poymius. -roceso paskirtis + gyvendinti materialins teiss normas. ?ei nra materialins teiss normos gyvendinimo mec#ani"mo, tai + mirusi norma, eg"istuojanti tik popieriuje. E. >onstitucija tvirtina valdios galias ir jas riboja. (ieojoje teisje, skirtingai nei privatinje, leidiama tik tas, kas konkre,iai nustatyta teiss aktais. Tai dar labiau sustiprina procesini norm reikm5, kadangi be j neb t galima gyvendinti materialins teiss. F s nuomone, pla,ioji administracinio proceso sampratos koncepcija labiau atitinka procesini norm s)veik) su materialinmis administracins teiss normomis, todl yra teisikai labiau pagrsta.
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ %ateikite ir paaikinkite administracinio proceso svok' ($ %aana"i uokite ir atsk"eiskite esminius administracinio proceso sampratos siaurja prasme ir p"a)iaja prasme skirtumus' *$ 6rgumentuotai paaikinkite, kuri administracinio proceso samprata (siauroji ar p"a)ioji) yra "abiau moks"ikai pagrsta$

4.4. Admi!is"raci!io proceso r/$s 9,idi!s s"ruk"/ros e eme!"ai:! 7dministracinius procesus galima klasi0ikuoti vairiais pagrindais. -irmiausiai, galima iskirti dvi dideles administracinio proceso r ys! administracin tvarkom)j ir administracins saugos &administracinio saugumo utikrinimo'. Ta,iau paprastai iskiriama daugiau administracinio proceso r i. 3' )e!drasis ,a s"$)i!io ,a d$mo 9,ieo#o admi!is"ra,imo: 0g$,e!di!imo procesas 9admi!is"raci! proced/ra:, kurio ribose santykinai iskirtini!

licencij ir leidim idavimasG valdymo srities teisini veiklos 0orm gyvendinimas 2teiss taikymo procesas4G steigimo, reorgani"avimo ir likvidavimo teisenaG planavimo akt rengimas &strateginiai, operatyviniai ir kitokie planai'G pilie,i ir tarnautoj subjektini teisi gyvendinimas valdymo srityjeG administracini sutar,i &sandori' sudarymasG kit teisikai reikming veiksm atlikimas &teisin5 reikm5 turin,i 0akt registravimas, teisini dokument suraymas ir idavimas ir t.t.'G statym projekt rengimas, o taip pat valdymo srities teiss akt leidybaG valdymo srities teiss akt laikymosi kontrols ir priei ros procesasG ratvedybos proced rosG valdymo srities kontrols teisins 0ormos gyvendinimasG valdymo srities teisini dokument suraymasG

administracini teisini rim gyvendinimo proced rosG "ar!$)i!i+ !uo)aud+ "aik$mo procesas; admi!is"raci!s prie,ar"os priemo!i+ "aik$mo procesas

': 4:

administracins teiss paeidim byl nagrinjimo procesasG kit administracins prievartos priemoni taikymo procesasG

<: ,a s"$)i!io ,a d$mo sri"ies "eiss ak"+ ir ,eiksm+ "eis"umo pa"ikri!imo procesas 9admi!is"raci! #us"ici#a:. 8oc.dr. 1tasys 6edbaras pateikia kitoki) klasi0ikacij), logikiau atspindin,i) administracinio proceso strukt r)!

!ontro"iniai k"ausimai# 1$ 6tsk"eiskite administracinio proceso struktr (skirstym atskiras ris)' ($ 7eta"iai paaikinkite, kaip administracinio proceso struktra (atskiros jo rys) atsisk"eid,ia administracinio proceso svokoje' *$ 3 kokias dvi dide"es apibendrinan)ias ris ga"ime skirti administracin proces.

4.<. Pagri!di!i+ admi!is"raci!io proceso ka"egori#+ "uri!$s& admi!is"raci! proced/ra, admi!is"raci! #urisdikci#a, ir admi!is"raci! #us"ici#a >albant apie administracinio proceso r is &vidins strukt ros elementus', itin danai susiduriama su administracins proced ros, administracins justicijos bei administracins jurisdikcijos s)vokomis. Tam, kad b t galima kvali0ikuotai operuoti iomis svarbiomis s)vokomis, b tina atskleisti j turin. *esisavinus i s)vok prasms tolesnis kalbjimas apie administracin proces) gali b ti itin apsunkintas ar net nemanomas.

Eotyn/lietuvi kalb odyne pateikiamas toks odio procedo lietuvi kalb) vertimas! 3' ieiti priek, <' eiti engti pirmyn, C' t5stis, trukti2A4. Eotyn kalbos odis procesus aikinamas b tent per od procedo ir ver,iamas lietuvi kalb) kaip engimas priek, judjimas pirmyn, eiga, procesas2B4. Tai leidia daryti ivad), kad proced ra yra proceso sinonimas. >aip teigia doc. dr. 1. 6edbaras, kai kada procesas aikinamas kaip tam tikros proced ros, t. t. kaip tam tikra proceso, kaip reikinio, vidin dinamika. Todl administracine proced ra vadinti kuri) nors vien) administracinio proceso r ar dal b t netikslu, kadangi proced ros atliekamos visose administracinio proceso r yse2C4. Admi!is"raci! #urisdikci#a + 3. Hgalioto valstybins valdios, pareig no, statymu sureguliuota veikla nagrinjant individualias administracines bylas &gin,us', susijusias su administraciniu teisiniu pilie,io arba nevalstybins organi"acijos su valstybiniu organu &jo pareig nu' gyvendinant iam organui vykdom)j) valdi). <. Hstatymu sureguliuota galioto organo, pareig no veikla nagrinjant administracinio teiss paeidimo bylas ir taikant administracins atsakomybs priemones.2D4 Pagri!di!is admi!is"raci!s #us"ici#os "iks as + kon0likt tarp asmen ir valstybinio valdymo institucij sureguliavimas.2I4 7dministracin justicija + speciali teismini ar kva"iteismini organ sistema, kurios pagrindinis udavinys yra administracijos &vykdomosios valdios institucij' veiksm ir sprendim teistumo kontrol, nagrinjant asmen ir organi"acij skundus ir praymus dl j paeist teisi ir teist interes2J4. Terminas #us"ici#a &lot. justitia' traktuojamas kaip teisingumas bei teistumas. 7dministracin justicija + speciali teismini organ arba kit institucij, kontroliuojan,i vykdomosios valdios veiksm ir sprendim teistum), nagrinjant pilie,i arba organi"acij skundus dl j teisi ir teist interes paeidim, sistema23K4. -ateiktos nagrinjam s)vok reikms nepakankamai atspindi j s)veik) administracinio proceso kontekste. Tam reikalinga detalesn studija. -aymtina, jog Eietuvos mokslininkai procesualistai iuos klausimus inagrinj5 gan detaliai2334. 7kcentuota, kad pateiktos s)vokos turi b ti nagrinjamos administracinio proceso kontekste, turi b ti suvokiama j tarpusavio s)veika tiek vienos su kita, tiek su administraciniu procesu.
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ %ateikite procedros svok' ($ 6tsk"eiskite administracin0s procedros ir administracinio proceso santyk' administracinio proceso svokoje' *$ %aaikinkite administracin0s jurisdikcijos ir administracin0s justicijos svok/ turin' 1$ 6tsk"eiskite administracin0s jurisdikcijos ir administracin0s justicijos tarusavio sveik administracinio proceso kontekste'

4.=. Admi!is"raci!s "eise!os sampra"a ir sa!"$kis su admi!is"raci!iu procesu *orint suvokti apskritai teisenos samprat) ir turin, reikia isiaikinti jos viet) teisinje sistemoje. Teisinje literat roje vyrauja nuomon, kad teisena yra teisinio proceso dalis. Teisinis procesas nra vieningas ta prasme, kad skirting teiss ak materialins normos nra reali"uojamos t pa,i procesini teiss norm pagalba. *ekyla abejoni, kad eg"istuoja savarankikos civilinio proceso ir baudiamojo proceso teiss akos, ta,iau klausimas apie administracin proces) yra vienas i labiausiai diskutuotin teiss moksle:23<4. -roblema ta, kad iandien nra vieningo kodi0ikuoto teiss akto, kuriame b t tvirtintos administracins procesins teiss normos. 6ios normos daniausiai yra administracins materialins teiss akt sudtyje. $e abejons tai s)lygota ir objektyvi prieas,i, kadangi administracins teiss normos reguliuoja

pakankamai plataus spektro ir pasiymin,ius tam tikra speci0ika visuomeninius santykius, atsirandan,ius valstybinio valdymo srityje, todl ir j reali"avimas negalimas vieningo proceso rmuose. 1peci0ini taisykli b tinumas ir lemia teisenos, kaip proceso dalies buvim). Taigi apie administracin proces) ir teisen) galima kalbti kaip apie visumos ir dalies santyk. 7pibendrinant galima teigti, kad procesin5 teisen) sudaro trys tarpusavyje susij5 elementai! 3' procesiniai teisiniai santykiaiG <' procesinis rodinjimasG =' procesiniai aktai + dokumentai. Taigi, procesin teisena + tai pagrindinis teisinio proceso elementas, susidedantis i sistemini darini ir tarpusavyje susijusi bei vienas kit) s)lygojan,i veiksm, kurie!
1$ 8udaro tam tikr procesini/ teisini/ santyki/ visum, susijusi su materia"iniais teisiniais santykiais' ($ 9eika"auja nustatyti -aktinius duomenis bei argumentuoti visas ap"inkybes nagrin0jamoje by"oje' *$ 8"ygoja btinyb& tvirtinti ir o-icia"iai -orminti gautus procesinius re u"tatus atitinkamais aktais dokumentais$

;alima teigti, jog teisena bendr)ja prasme suprantama kaip konkretaus proceso dalis, visos procesins sistemos r is, tvarkinga procesini veiksm seka, kurioje siekiama subjektini teisi gynimo ir teisini pasekmi gyvendinimo. Teisinje literat roje administracins teisenos samprata apibriama skirtingai. 7pvelgus teoretik nuomones galima b t iskirti tokias samprotavim grupes!

administracin teisena + tai visuma nustatyt procesini taisykli, kuri pagrindu gyvendinama vykdomoji tvarkomoji veiklaG administracin teisena + tai administracini teiss norm gyvendinimo &reali"avimo' tvarka, skirta j) vykdantiems subjektamsG administracin teisena, kaip administracinio proceso &jurisdikcinio administracinio proceso' dalis + tai ypatinga administracin veikla bendr ir speciali procesini norm pagalba sprendiant apibrtos kategorijos bylas.

Taigi, apibendrinant galima pasakyti, jog administracinis procesas ir administracin teisena santykiauja kaip visuma ir dalis. Teisena yra proceso dalis, o procesas + teisen visuma. >iekvienoje administracinio procose dalyje galima iskirti kelet) teisen23=4.
1$ ($ *$ !ontro"iniai k"ausimai# %aaikinkite teisenos svok' %aaikinkite kokie tarpusavyje susij& e"ementai sudaro procesin& teisen' %aaikinkite administracin0s teisenos ir administracinio proceso santyk'

<. Admi!is"raci!io proceso "eiss a "i!iai

<.1. Teiss a "i!io sampra"a ir esm %storijos mokslas teiss altin suvokia kaip ini apie teis5 altin. 6altinis/visa tai, i kur atsiranda, kas duoda pradi). Teiss mokslas iam terminui teikia kitoki)/teiss norm 0ormavimo prielaid bei teiss norm iraikos 0ormos prasm5. Teiss moksle iam terminui teikiamos kelios reikms.

8auguma autori laiko teiss 0orm) ir teiss altin sinonimais, vienodais terminais ir s)vokomis, tuo atveju, kai jie vartojami kaip valstybs valios iraikos b das. Ta,iau pro0. 7.(aivila pagrstai kritikuoja teiss altinio ir teiss 0ormos s)vok tapatinim) ir teiss altinio termino daugiareikmikum), nes ..altinis +tai teisins minties altinis, i kur gauname in0ormacijos apie praeities, buvusi visuomeni turtas teiss normas ir bgant laikui, kei,iantis civili"acijoms, paskesniu laikotarpiu susi0ormavusias teisines idjas.Tai tik in0ormacijos apie jas altinis. L 0orma/ tai, kas, kokiu pavidalu ir b du eg"istuoja.234 Termin) teiss altinis pirmasis pavartojo .omos istorikas Titas Eivijus &BJ m. pr. >r. + 3D m. po >r.' veikale .omos istorija nuo miesto steigimo pradios. Teiss altini s)voka vartojama dviem prasmmis!
1) (ormali#a prasme tai yra iorin0 teis0s normos tvirtinimo, jos iraikos -orma# bendrieji principai, raytin0 teis0, teism/ praktika, papro)iai, teis0s doktrina, tarptautin0 teis0$ () )ateriali#a prasme tai yra visuomen0s ekonominiai, socia"iniai, etiniai, re"iginiai, ideo"oginiai ir kiti veiksniai, "emiantys teis0s norm/ turin ir padedantys nustatyti j/ prasm&$

8aniausiai teiss altinio s)voka suprantama 0ormali)ja prasme ir apima teiss normos 0orm). >aip teigia pro0.7.(aivila, teiss 0orma + tai privalomo elgesio taisykls iraikos b das, dl kurio taisykl tampa prieinama savo adresatui ir i kurio paaikja jos juridin galia + vieta kit teiss norm #ierarc#ijoje2<4. Teiss altinio kaip teiss 0ormos sampratai susi0ormuoti didiausi) tak) turjo normatyvistin teiss doktrina, kuri priskyr konkre,ias teiss normas ir pa,ius teisk ros re"ultatus/papro,ius, teism sprendimus, statymus prie teiss altini s)vokos. -oi ris teiss altin kaip teiss 0orm) tapo vyraujantis ir su0ormavo io termino vartojimo tradicij), nepaisant tokio vartojimo nelogikumo. >albant apie administracinio proceso teiss altinius svarbu pabrti, kad jiems tinka visi bendrieji teiss altini poymiai. >artu b tina akcentuoti, kad administracinio proceso teiss altini sistemoje ypa, daug postatyminio lygmens teiss akt, o tai yra vienas i bruo, iskirian,i administracin proces) i kit teisini proces.

1$ ($

!ontro"iniai k"ausimai# %aaikinkite, kokiomis prasm0mis vartojama teis0s a"tinio svoka' !okias ,inote teis0s a"tini/ ris.

<.'. Admi!is"raci!io proceso "eiss a "i!i+ r/$s

!ontro"iniai k"ausimai#

1$ ($

!uo administracinio proceso teis0s a"tiniai iskiria proces i kit/ proces/ tarpo. !okias ,inote administracinio proceso a"tini/ ris.

<.4. Admi!is"raci!io proceso "eiss a "i!i+ )e!dro#i ap*,a ga 3. >onstitucijoje yra tvirtintos principins, 0undamentalios nuostatos, kuri pagrindu 0ormuojamas visas administracini procesini santyki teisinis reguliavimas. >onstitucija yra grindiama universaliomis ir neabejotinomis vertybmis. ?oje yra tvirtintas valdi padalijimo principas, teism sistema, bendrieji 0undamental s teiss principai &vieumas, universalumas, lygiateisikumas, teisj ir teism nepriklausomumas ir kt.'. >onstitucija/pagrindinis alies statymas. ?ame su0ormuluotos pamatins administracinio proceso teiss normos, kurios saugo mogaus teises ir laisves, nustato valstybins valdios ir visuomens santykius, valdios organi"avimo principus. $ dama auk,iausios juridins galios statymas, >onstitucija vertybiniu poi riu orientuoja vis) einam)j) administracini teiss akt teisk r), utikrina vidin5 visos teisins sistemos, reguliuojan,ius visuomeninius santykius, vienov5. ?oks statymas ar postatyminis aktas negali prietarauti >onstitucijai.<. Eietuvos .espublikos >onstituciniai statymai + >onstitucinis Teismas <KK3 m. balandio < d. nutarime pasisak dl konstitucini statym teisins galios! >onstituciniai statymai nuo kit statym skiriasi primimo ir keitimo tvarka. Mpating) konstitucini statym viet) teiss akt sistemoje lemia pati >onstitucija. >onstituciniai statymai negali b ti kei,iami ar panaikinami statymais. Taip utikrinama, kad konstituciniais statymais sureguliuoti visuomeniniai santykiai statymais nebus reguliuojami kitaip, kad bus garantuojamas didesnis konstituciniais statymais reguliuojam visuomenini santyki stabilumas. >artu paymtina, kad konstituciniai statymai turi neprietarauti >onstitucijai, o statymai turi neprietarauti >onstitucijai ir konstituciniams statymams. 7r konstitucinis statymas neprietarauja >onstitucijai arba statymas / konstituciniam statymui, pagal >onstitucij) sprendia >onstitucinis Teismas. 3. >s"a"$mai. 7dministracinio proceso teisei svarbiausi statymai! Eietuvos .espublikos administracini byl teisenos statymas, Eietuvos .espublikos administracini teism steigimo statymas, Eietuvos .espublikos administracini gin, komisij statymas, Eietuvos .espublikos administracini teiss paeidim kodeksas, Eietuvos .espublikos valstybs tarnybos statymas, Eietuvos .espublikos vieojo administravimo statymas, Eietuvos .espublikos mokes,i administravimo statymas ir kt. <. Po0s"a"$mi!iai "eiss ak"ai. Tai yra pagrindinis &gausiausias' administracinio proceso teiss altinis. 6i akt yra labai daug. Tai (yriausybs, ministr, savivaldybi, apskri,i institucij priimami teiss aktai. (isi postatyminiai teiss aktai yra administracinio proceso teiss aktai, nes tai valdymo aktai, kuriais reali"uojamos statymo normos. =. Tarp"au"i!s "eiss !ormos. Tarptautin sutartis + tarptautins teiss princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaro Eietuvos .espublika su usienio valstybmis ir tarptautinmis organi"acijomis &ministerij ar (yriausybs staig bei kit valstybs institucij vardu ir pagal j kompetencij) sudaromi su atitinkamomis usienio valstybi ar organi"acij institucijomis susitarimai nra E. tarptautins sutartys'. (iena svarbiausi tarptautini sutar,i administraciniam procesui yra 3JBK m. Eapkri,io A d. Nmogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. A. Europos S-#u!gos "eis yra savarankika teiss sistema, kuri negali b ti priskirta nei prie tarptautins, nei prie nacionalins teiss. Eietuvos .espublikai tapus ios tarptautins organi"acijos nare, vis svarbesn vaidmen gauna O1 teiss aktai. O1 teis susideda i pirmins &steigiamj sutar,i' ir antrins teiss &steigiamj sutar,i pagrindu priimtos teiss'. O1 antrins teiss aktai! reg ame!"ai &privalomi visa apimtimi', direk"$,os

&su0ormuluoja privalomus udavinius ir tikslus valstybms narms', spre!dimai &priimami konkre,iu klausimu, privalomi tik tiems, kam jis skirtas', rekome!daci#os ir i,ados &neprivalomi'. B. %o!s"i"uci!io Teismo ak"ai. >onstitucijos 3K< straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad >onstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti 1eimo aktai neprietarauja >onstitucijai, taip pat ar .espublikos -re"idento ir (yriausybs aktai / neprietarauja >onstitucijai arba statymams. Teismo paskirtis + o0icialiai aikinti >onstitucij). 1pr5sdamas apie gin,ijam akt konstitucingum), Teismas prie tai apvelgia reikiamos >onstitucijos nuostatos turinio prasm5, palygina j) su gin,ijamo teiss akto turiniu. >onstitucinis Teismas spr5sdamas bylas, aikina teis5 remdamasis bendr)ja teiss doktrina, lyginamosios konstitucijos mokslu, Ouropos Nmogaus Teisi Teismo jurisprudencija. 7nali"uodamas byl), Teismas visada remiasi ankstesnse bylose jau su0ormuluotais aikinimais. >onstitucinio Teimos nutarimai yra svarbus kiekvienos teiss akos, tame tarpe ir administracinio proceso teiss altinis. C. Teism+ prak"ika. Eietuvos .espublikos teism statymo =3 bei 7dministracini byl teisenos statymo 3= straipsniai nustato, jog Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas &toliau + E(7T' 0ormuoja vienod) administracini teism praktik), aikinant ir taikant statymus bei kitus teiss aktus. Tai, kad vienoda teism praktika, utikrinanti teism jurisprudencijos t5stinum), yra konstitucin vertyb, <KKC m. kovo <I d. nutarime atkreip dmes Eietuvos .espublikos >onstitucinis Teismas. *utarime aikinama, kad tokios pat &analogikos' bylos turi b ti sprendiamos taip pat, t. y. jos turi b ti sprendiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojan,ius su esan,iais, bet paisant jau tvirtint. ,,P...Q teism jurisprudencija turi b ti progno"uojama. >onstitucinis Teismas taip pat paymjo, kad minimame >onstitucinio Teismo nutarime aptarti i >onstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teism veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis taikytini ir pagal >onstitucijos 333 straipsnio < dal steigt speciali"uot &7dministracini' teism veiklai bei jos teisiniam reguliavimui. (isa tai reikia, jog visi administraciniai teismai turi vadovautis tokia atitinkam teiss nuostat turinio samprata, taip pat i teiss nuostat taikymo praktika, kokia buvo su0ormuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnse analogikose bylose. 7$TH 3= straipsnis numato galimyb5 Eietuvos vyriausiajam administraciniam teismui trejopai 0ormuoti teism praktik), t.y. Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbia plenarins sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, taip pat trij teisj kolegij ir iplstini penki teisj kolegij priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, kuri paskelbimui pritar dauguma io teismo teisj, bei visus sprendimus dl normini administracini akt teistumo. Taip pat Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas anali"uoja administracini teism praktik) statym ir kit teiss akt taikymo klausimais ir teikia rekomendacinius iaikinimus, o susipaindamas su administracini teism praktika bei kitomis 0ormomis gali konsultuoti i teism teisjus statym ir kit teiss akt aikinimo bei taikymo klausimais. Teismo veikla reali"uojama leidiant biuleten 7dministracini teism praktika:. D. Teisi!iai papro(iai + tai elgesio taisykls, susik rusios per ilg) laik) j) taikant. 1ankcionuota valstybs i taisykl tampa teisiniu papro,iu, kartu ir teiss altiniu. -agrindiniai teisinio papro,io bruoai yra jo universalumas, ilgaamikumas bei atitiktis morals normoms ir viejai tvarkai. I. Teiss dok"ri!a + tai po"ityviosios teiss interpretacija ir teism praktikos anali" vadovliuose, publikacijose, straipsniuose ir kituose mokslo darbuose.

!ontro"iniai k"ausimai# 1$ %akomentuokite :ietuvos 9espub"ikos !onstitucij kaip administracinio proceso teis0s a"tin' ($ %aaikinkite, koki viet administracinio proceso teis0s a"tini/ sistemoje u,ima administracini/ teism/ praktika$

'. Tema. NORMINI? ADMINISTRACINI? TEIS@S A%T? 6EIDABOS PROCESAS 1. Admi!is"raci!is "eiss ak"as kaip $pa"i!ga "eiss ak"+ r/is
1.1. Admi!is"raci!io "eiss ak"o sampra"a Admi!is"raci!iai ak"ai 9,a d$mo ak"ai: + svarbi vykdomosios valdios 0unkcij ir tiksl praktinio gyvendinimo priemon, pagrindin jos vykdomosios/tvarkomosios veiklos 0orma. Tai yra sprendimai, kuriuos valdymo subjektai priima nepertraukiamo ir tiesioginio vadovavimo kinei, socialinei/kult rinei, administracinei/politinei valstybs gyvenimo sritims, procese. (isai administracini akt visumai b dingas tam tikr aplinkybi spektras, kurios leidia iuos aktus atskirti nuo kit teiss akt + statym, teisingumo akt, civilini bei kit sutar,i ir pan. 1. 7dministraciniai aktai priimami gyvendinant vykdom)j) valdi) ir yra vykdomosios/ tvarkomosios veiklos 0orma. 8iuos ak"us eid*ia ,$kdomosios ,a d*ios su)#ek"ai & ,$kdomosios ,a d*ios i!s"i"uci#os ir #+ pareig/!ai. '. -ostatyminis administracini akt pob dis vis pirma reikia tai, kad jie turi atitikti galiojan,ius statymus. D.N. BacCracCDo !uomo!e, i sa,$) "aip pa" reikia ir "ai, #og mi!"i ak"ai "uri a"i"ik"i ir auk"es!i+ i!s"i"uci#+ ak"ams, "eism+ spre!dimams ir !uospre!d*iams, sudar$"oms su"ar"ims. =. 7dministracinio akto o0icialus pob dis pasireikia tuo, kad jis priimamas konkretaus valstybinio aparato strukt rinio vieneto &institucijos' vardu, ireikia valstybs vali) bei sukelia teisinius padariniusG A. 7dministracinis aktas remiasi jo autoriaus valdingais galinimais ir yra vienaalikas, valdingas valios pareikimas.?ame patalpinta kompetentingo organo minties ir valdios sinte", o is organas, naudodamasis savais galiojimais, paver,ia savo inias bei vali) valstybiniais paliepimais &sakymais'. (ienaalikas valios ireikimas nereikia, kad vykdomosios valdios subjektai neatsivelgia ir nevertina pilie,i, j vairi organi"acij ir kit subjekt valios. -rieingai, daugelio administracini akt pagrindas yra pareikimai, projektai, pasi lymai. B. (ykdomosios valdios subjekto sprendimas tampa teiss aktu tik tada, kai jis nustatyta tvarka 0orminamas.H0orminim) sudaro teiss akto primimo proced r laikymasis &suderinimas, svarstymas, balsavimas', kit reikalavim laikymasis + datos, numerio, autoriaus nurodymas, pasiraymo o kartais ir tvirtinimo, taip pat registravimo, teiss akto publikavimo. 7dministracini akt 0orminimas i esms reglamentuojamas administracins teiss. Tai reikia, j ypatumas yra tas, kad jie priimami ir 0orminami tvarka, nustatyta administracins teiss normomis. -re"idento, (yriausybs ir kai kuri kit teiss akt 0orminimas reglamentuojamas konstitucins, darbo, 0inans teiss normomis.

C. 7dministraciniai aktai sukelia teisines pasekmes.Nvelgiant i ios po"icijos, juos galima apjungti dvi grupes !
a) nustato, pakei)ia, panaikina (ataukia) teis0s normas' b) yra teisini/ santyki/ atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindas, taip pat jie veikia, takoja teisinius -aktus$

7dministraciniuose teiss aktuose gali b ti tiek administracins, tiek ir kit teiss ak norm + 0inans, darbo, civilins ir t.t., ie aktai gali takoti civilinius, eimos, emtvarkos ir kitus teisinius santykius. Taigi, admi!is"raci!iai "eiss ak"ai 3 "ai $pa"i!ga po0s"a"$mi!i+, o1icia i+ "eiss ak"+ r/is, kuriuos priima ,$kdomosios ,a d*ios su)#ek"ai ,$kdomosiosE",arkomosios ,eik os procese, kurie 01ormi!"i "eiss !orm+ !us"a"$"a ",arka, pasi*$mi ,ie!aa iku ,a di!gu ,a ios ireikimu ir suke ia "eisi!es pasekmes. I esms is api)r*imas su"ampa su k asiko F. Gede io pa"eikiamu api)r*imu & 5G$kdomasis spre!dimas $ra #uridi!is ak"as, i eid*iamas admi!is"raci#os ,ie!aa ika ",arka, "uri!" "iks - pakeis"i "eisi!0 pa iepim- u*deda!" pareigas ar)a su"eikia!" "eises.
!ontro"iniai k"ausimai# %aaikinkite kas yra administracinis aktas' +skirkite ir apibdinkite pagrindinius administracinio akto po,ymius'

1.'. Admi!is"raci!i+ "eiss ak"+ r/$s A"si*,e gia!" 0 "ai, kad admi!is"raci!iai "eiss ak"ai pasi*$mi i"i! spa ,i!ga 0,airo,e, eg.is"uo#a daug kri"eri#+, paga kuriuos #uos ga ima sugrupuo"i a"si*,e gia!" 0 reikmi!gus "eisi!ius po*$mius )ei geriau pa*i!"i #+ "eisi!ius $pa"umus.

3. -agal teisin turin galima skirti tokias administracini teiss akt kategorijas ! 1.1.Normi!iai admi!is"raci!iai "eiss ak"ai. ?ie nustato, pakei,ia arba panaikina &ataukia' teiss normas, t. y. nustato bendras taisykles, neturin,ias konkretaus adresato, nenukreiptas konkre,i asmen atvilgiu, jie yra skirti nuolatiniam taikymui &nra vienkartinio pob dio' tiems atvejams, kurie numatyti j #ipote"se.

Paga asme!+, 0 kuriuos !ukreip"os !ormos, skai(i+, !ormi!ius admi!is"raci!ius "eiss ak"us ga ima skir$"i 0!
a) b) c) bendros reikm0s aktai (respub"ikinio masto, apskri)i/, saviva"dybi/ "ygmens teis0s aktai)' tarp,inybiniai teis0s aktai' ,inyb/ vidaus teis0s aktai (tame tarpe "oka"iniai)$ 1.'. I!di,idua /s admi!is"raci!iai ak"ai 3 tai vykdomosios valdios subjekt sprendimai konkre,iais klausimais, nukreipti konkre,i asmen atvilgiu. 1avo esme b dami teiss taikymo aktais, jie nulemia teisini santyki atsiradim), pasikeitim) ir pasibaigim). ? tarpe daugiausia yra teises suteikian,i bei operatyvini/tvarkomj teiss akt. >ita individuali administracini r is yra teissaugos, jurisdikciniai sprendimai &dl gin,, skund, prievartos priemoni panaudojimo'. -agal teisinius padarinius individual s aktai gali b ti pareigojantys, draudiantys, galiojantys, ireikiantys atsisakym)'. 1.4. Be!dro po)/d*io aktuose tvirtinami arba bendri trumpalaikiai paliepimai &apie nedarbo dienos perklim) ir pan.', arba bendri reikalavimai &padidinti reikalavimus, sustiprinti dmes konkre,i kategorij byloms, atsargiau elgtis, taupyti resursus, daugiau dmesio skirti daugiavaikms eimoms ir pan.'.

1.<. Miriuose aktuose vienu metu tvirtinamos ir teiss normos, ir sprendimai, priimti teiss taikymo procese arba netgi ir bendrieji reikalavimai. '. Paga admi!is"raci!0 "eiss ak"- primusius su)#ek"us, #uos ga ima suskirs"$"i 0 "ris grupes & 1.1.G$kdomosios ,a d*ios institucij ir j pareig n aktai. Tai pati didiausia grup, kuri) eina .espublikos -re"idento aktai, (yriausybs aktai, centrini vykdomosios valdios institucij aktai ir pan. '.'. Ga d*ios su)#ek"+, !eprik ausa!(i+ ,a d$mo apara"o sud(iai, ak"ai& a: "eism+ nutarimai administracini teiss paeidim byloseG ): "eism+ pirmi!i!k+, atstovaujamj institucij pirminink ir kit subjekt sprendimai, turintys vidin5 reikm5. '.4. Ne,$riaus$)i!i+ orga!i.aci#+, kurioms deleguotos valstybinio valdymo 0unkcijos, pv". pro0s)jung ir pan. aktaiG 4. -agal 0orm) galima skirti raytinius, odinius ir konkliudentinius administracinius teiss aktus. 9ko!k iude!"i!i+ ak"+ pa,$.d$s 3 ke i+ po ici!i!ko reika a,imas sus"o"i, eismo regu iuo"o#o ,eiksmai, spec. "ar!$)+ ,$"ur iai, garso sig!a ai:. <. Paga 1u!kci!2 paskir"0 galima skirti planavimo, 0inansinio pob dio, metodinio pob dio, kadr klausimais, apskaitos klausimais ir pan. =. Prik ausomai !uo ,a d*ios su)#ek"o 0ga io#im+ apim"ies ir "eisi!io sa,ara!kikumo skiriami! =.1. Diskreci!iai ak"ai, priimami pasirinkimo laisvs ir pla,ios savarankikos institucijos kompetencijos s)lygomis &pv". primimas darb), licen"ijos idavimas'. Eaisva nuoi ra reikia pasirinkimo galimyb5 i pla,i rib, nustatyt teiss normomis. =.'. Ak"ai, priimami a "er!a"$,i+ 0ga io#im+ ri)ose, numatant subjektui pasirinkimo i keli variant galimyb5 &pv". odinis spjimas vietoj nuobaudos'. =.4. 5Suri"os admi!is"raci#osH ak"ai, priimami tokiomis s)lygomis, kada nra galimybs rinktis &primimas aukt)j) mokykl) pagal konkurso re"ultatus, pensijos paskyrimas, absoliu,i sankcij taikymas ir pan.'. C. Paga admi!is"raci!i+ ak"+ sud"i!gumo aips!0 galima iskirti paprastus, sudtingus ir unikalius 9p,.. spre!dimas d a"omi!s e ek"ri!s s"a"$)os:. D. Paga "ai, kada admi!is"raci!is "eiss ak"as pradeda ga io"i , galima iskirti aktus, kurie sigalioja ! I.1. Nede sia!" &pagal bendr) taisykl5' nuo pasiraymo, primimo datosG I.'. Nuo da"os, nurodytos pa,iame akteG I.4. Nuo da"os, nurodytos kitame akte &pv". statyme'G I.<. Nuo ak"o valstybins registracijos ir o0icialaus paskelbimoG I. Prik ausomai !uo primimo ",arkos galima iskirti administracinius teiss aktus ! J.1. Priimamus ko egia iai, paprasta arba kvali0ikuota bals dauguma, priklausomai nuo bendro institucijos nari skai,iaus arba posdyje dalyvaujan,i nari skai,iausG J.'. Priimamus ,ie!asme!ikai.

7tsivelgiant vairias aplinkybes galima iskirti dar daug kriterij, pagal kuriuos administracinius teiss aktus galima grupuoti atskiras r is.
1$ ($ !ontro"iniai k"ausimai# %ateikite kuo daugiau administracini/ akt/ k"asi-ikavimo pagrind/ ir j/ ri/' %aaikinkite, kas yra individua"us administracinis aktas'

1.4. Admi!is"raci!i+ "eiss ak"+ paskir"is 7dministraciniai aktai + pagrindin vykdomosios valdios produkcija. 1avo apimtimi ir vairove, tai pati didiausia teiss akt grup &r is'. >aip ir atstovaujan,ios institucijos, vykdomosios valdios institucijos gali leisti norminius teiss aktus. 6alia teism, jos priima ir jurisdikcinius aktus. L didelis visuomenini santyki, kuriems vadovauti vykdomoji valdia yra paaukta, skai,ius ir vairov, reikalauja i jos priimti begal5 teiss akt ! dl primimo & pv". valstybs tarnyb), aukt)j) mokykl)', dl paaukimo karin5 tarnyb) tvarkos, dl suteikimo &gyvenamojo ploto,

resurs', dl paskyrimo &pensijos, paalpos', leidim, pareigojim, draudim, registracijos, privati"avimo ir t.t. Tai reikia, kad be administracini akt vykdomosios valdios institucijos negalt vykdyti savo 0unkcij. Taigi, administraciniai aktai yra vykdomosios valdios institucij veiklos 0orma, materija, kurioje 0orminami vair s valdymo sprendimai, priimami gyvendinant valstybin valdym)234.
1$ !ontro"iniai k"ausimai# %aaikinkite kokia yra esmin0 administracini/ akt/ paskirtis$

234 -la,iau i rti! 6edbaras 1. 7dministracinio proceso teisinio reglamentavimo problemos Eietuvos .espublikoje. Fonogra0ija. (ilnius, ?ustitia, -.33I/3<AG

'. Normi!io admi!is"raci!io "eiss ak"o sampra"a, paskir"is ir ,ie"a ki"+ "eiss ak"+ sis"emo#e
Terminas norminiai aktai daugiausiai vartojamas kontinentins Ouropos teiss sistemoje, kad vardinti parengtas taisykles ir standartus, turint tiksl) juos taikyti ateities klausimams, t.y. tiems visuomeniniams santykiams, kurie dar tik vyks. 7merikos bei 8idiosios $ritanijos teiss sistemose ta pati kategorija apibriama tokiomis s)vokomis, kaip taisykli paruoimas, sudarymas, arba, tiksliau tariant taisykli proced ra:. Esm "a, kad dauge $#e ,eik os sri(i+ 0s"a"$m+ eid*iamo#i ,a d*ia 1ormu uo#a )e!drus pri!cipus, su"i!kamai su kuriais a"i"i!kamos sri"ies k ausimai )us spre!d*iami a"ei"$#e. Normi!iai ak"ai gali atsirasti skirtinguose lygmenyse + pagrindiniame lygmenyje yra >onstitucija &bendrieji konstituciniai principai', po jos seka statymai, leidiami parlamento, o po j eina didel gausyb taisykli ir instrukcij, priimam b tent vykdomosios valdios institucij. B/"e!" i "eiss ak"+ grup ir gauna ypating) svarb) nagrinjant norminius teiss aktus administracinio proceso kontekste. Normi!iai "eiss ak"ai, priimami vykdomosios valdios institucij, yra svarbiausi ios srities &administracinio proceso' teiss altiniai. -riklausomai nuo juose esan,i teiss norm akins priklausomybs, jie gali b ti monoakiniai &administraciniai/teisiniai, civiliniai/teisiniai, darbo, ems teiss altiniai ir t.t.' ir poliakiniai, kuriuose yra vairi teiss ak norm. >aip matyti, administracinis aktas daniausiai priimamas ir ileidiamas vieojo administravimo institucijos &pareig no', t.y. specialaus subjekto, vykdan,io vieojo administravimo 0unkcijas vieosios teiss &administracins teiss' reguliavimo srityje. 7dministracinis aktas nukreipiamas vienpus teisin reguliavim), kurio re"ultatas / teisini pasekmi atsiradimas. (adinasi, valdymo sprendimas, priimtas vieojo administravimo subjekto ir turintis vienaalik) iorinio teisinio reguliavimo priemon5, laikomas administraciniu aktu, reguliuojan,iu vairius valdymo santykius. A"si*,e gia!" 0 "ai, iskiriamas !ormi!is "eiss ak"as ir admi!is"raci!is ak"as& !ormi!is "eiss ak"as 0",ir"i!a a)s"rak(ias ir )e!dras "eisi!io regu ia,imo priemo!es, o admi!is"raci!is ak"as 3 ko!kre(ias, i!di,idua ias "eisi!io regu ia,imo priemo!es. -ro0. 7. (aivila kalbdamas apie teiss aktus vartoja s)vok) $endrj teiss norm aktas, kur jis apibria kaip kompetenting valstybs institucij &teisk ros subjekt' specialia

tvarka ileist) o0icial raytin dokument), kurio turin sudaro teiss normos, skirtos daugkartiniam naudojimui ir neribotam teiss subjekt skai,iui234. % esms visi nurodyti norminio teiss akto poymiai atitinka auk,iau pateikt) norminio administracinio teiss akto samprat) + nustatymas bendro pob dio taisykli, konkretaus adresato nebuvimas, nuolatinio taikymo paskirtis. >albant apie normini administracini teiss akt r is pastebsime, kad jiems su tam tikromis iimtimis gali b ti pritaikyta auk,iau pateikta bendra administracini akt klasi0ikacija.
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ %aaikinkite, kas yra norminis administracinis teis0s aktas, iskirkite esminius jo po,ymius ($ %aaikinkite, kuo norminis administracinis teis0s aktas skiriasi nuo individua"aus administracinio akto' *$ !aip dar kitaip teisin0je "iteratroje ga"i bti vadinamas norminis aktas.

'.1. Normi!i+ admi!is"raci!i+ "eiss ak"+ eid$)os proceso "eisi!io reg ame!"a,imo poreikis 6alia vis kit operatyvaus tvarkomojo pob dio veiksm (yriausybei, kaip auk,iausiajai vykdomosios valdios institucijai, pavesta statym, 1eimo nutarim, .espublikos -re"idento dekret gyvendinimo 0unkcija. Hgyvendinti i) 0unkcij) nra paprasta. *eretai pa,iuose auk,iausiosios galios teises aktuose nra numatomas arba numatomas nepakankamai e0ektyvus j gyvendinimo mec#ani"mas. Tokiu atveju (yriausybei pavedama &arba tai ji turi padaryti savo iniciatyva' nustatyti tvark), kaip bus gyvendinama viena ar kita statymo norma. Tai reikia, kad norint, jog konkretiems administracini teisini santyki dalyviams atsirast atitinkamos subjektins teiss ir pareigos, ne visada pakanka priimti teises taikymo akt). *ereti atvejai, kai tokio akto i viso negalima priimti, kol neparuoti ir neileisti atitinkami postatyminiai norminiai teiss aktai. Tokius postatyminius norminius teises aktus kompetentinga priimti ne tik (yriausyb. 1avo kompetencijos ribose atitinkamas taisykles, instrukcijas, sakymus leid"ia akins ir tarpakins centrines vieojo administravimo institucijos &ministerijos, staigos prie (yriausybes ir staigos prie ministerij, kiti vieojo administravimo subjektai &inspekcijos, tarnybos, apskri,i virininkai ir pan.'. 6ie norminiai teiss aktai visada yra postatyminiai. t.y. negali prietarauti statymams, keisti statymo norm turinio, negali sibrauti statym leidejo reguliavimo srit taip, kad but sukuriamos naujos normos, konkuruojancios su statymais ar juos kaip nors kei,ian,ios. >itaip b t paeistas konstitucinis istatym virenybes principas. 7tkreiptinas dmesys ir tai, kad Eietuvos teisinje sistemoje negalima deleguotoji statym leidyba, kaip kad yra, pavy"diui, -ranc "ijoje, kai >onstitucija teis5 priimti tam tikrais klausimais statymo lygmens teises aktus suteikia (yriausybei. (ien is statymo virenybes u"tikrinimo principas suponuoja poreik atitinkamai reglamentuoti postatymini normini vieojo administravimo akt primimo tvark). kad b t utikrinamas j tarpusavio suderinamumas ir nuoseklumas, neprietaravimo statymams ir >onstitucijai patikrinimas. Tiek statymas, tiek ir postatyminis teiss aktas turt, 0iksuoti tam tikr) kompromis) tarp vairi politini nuomoni, tam tikr) susitarim), tam tikr) model, pagal kur atitinkamai projektuojamas vienos ar kitos srities socialinis gyvenimas. (adinasi, reikalingos taisykls, kaip is kompromisas bus pasiektas, kaip bus igryninta daugumos valia, kuri vliau pavirs teises norma. t.y. visuotinai privaloma elgesio taisykle, prireikus saugoma valstybs prievartos priemonmis. (adinasi, nepakanka nustatyti vien tik teises akto projekto nuostat derinimo tarp atskir suinteresuot institucij, mec#ani"m).

Eabai svarbu nustatyti ne tik toki teiss norm parengimo, primimo tvark), bet ir promulgavimo &teiss akto pasiraymo ir paskelbimo' taisykles. (isos ios taisykls tam tikra prasme sudaro atitinkam. veiksm sistem), kuri nuosekliai veda nuo teiss normos parengimo iniciatyvos iki ios normos paskelbimo jos adresatams. Tai reikia, kad galima kalbeti apie vien) konkre,i) administracinio proceso r/0 K !ormi!i+ admi!is"raci!i+ "eiss ak"+ primim- 9ar)a eid$)L'M :.
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ !od0" vykdomosios va"d,ios institucijoms btina "eisti postatyminius teis0s aktus. ($ %aaikinkite, kod0" btina reg"amentuoti normini/ administracini/ teis0s akt/ "eidybos proces$

4. Normi!i+ admi!is"raci!i+ "eiss ak"+ primimo ",arka

Pa"eiksime )e!dr-sias !ormi!i+ "eiss ak"+ primimo proceso !uos"a"as )ei pa,$.di!2 G$riaus$)s, kaip auk(iausios ,$kdomosios ,a d*ios i!s"i"uci#os "eiss ak"+ eid$)os proced/r-.

4. Tema. BENDRASIS GA6STABINIO GA6DAMO >NAGENDINIMO PROCESAS

>GADAS Temos "iks as 3 pa"eik"i s"ude!"ams esmi!ius )e!dro#o ,a s"$)i!io ,a d$mo 0g$,e!di!imo proceso pagri!dus, sudar$"i )/"i!as s- $gas 0sisa,i!"i ios admi!is"raci!io proceso r/ies s"ruk"/r- ir su1ormuo"i ge)#im- sa,ara!kikai a!a i.uo"i pagri!di!ius )e!dro#o ,a s"$)i!io ,a d$mo 0g$,e!di!imo proceso s"ruk"/ri!ius e eme!"us procesi!iu aspek"u.

1. Be!dro#o ,a s"$)i!io ,a d$mo 0g$,e!di!imo proceso sampra"a ir ,idi! s"ruk"/ra

1. Be!dro#o ,a s"$)i!io ,a d$mo 0g$,e!di!imo proceso sampra"a ir ,idi! s"ruk"/ra (alstybinis valdymas pla,i)ja prasme pasireikia elgesio norm nustatymu visuomenini santyki dalyviams ir t norm korekcijomis, atsivelgiant besikei,ian,i) situacij). (aldymas + tam tikri procesai, kurie vyksta visuomenje, gyvoje ir negyvoje gamtoje. (aldymo procesai vyksta tam tikru b du organi"uotoje aplinkoje, sistemoje. (aldymas susideda i valdan,iojo &subjektas' ir valdomojo &objektas'. 1ubjektas daro krypting) poveik valdymo objektui, t.y., atlieka valdymo 0unkcijas. (aldymui b dinga #ierarc#ija ir pavaldumas. (aldymas + tai sistemoje pasireikiantis tikslingai kryptingas poveikis, kuris gyvendinamas valdymo subjekto komandomis objektui, siekiant ilaikyti sistem) tam tikroje organi"acijos b senoje bei pasiekti jos tikslus ir ispr5sti udavinius. (alstybinis valdymas + savarankika organi"acin + teisin valstybs veiklos sritis, kurios paskirtis organi"uoti valstybs vykdom)j) valdi), institucij sisteming) veikl).

(alstybiniam valdymui b dingi special s poymiai! 3' valdym) gyvendina special s subjektai, <' tai yra vykdomosios valdios veikla, =' postatymin veikla, A' organi"acin veikla, B' nenutr kstama kasdienin veikla, C' veikla operatyvaus pob dio D' veikla kontroliuojama atstovaujamj institucij, I' remiasi principais, kurie tvirtinti >onstitucijoje ir statymuose. Tipinis valstybinio valdymo gyvendinimo procesas!
1$"icencij/ idavimo procesas' ($va"dymo srities teis0s akt/ "eidybos procesas normini/ akt/ "eidyba, teis0s taikymo akt/ pri0mimas' *$va"dymo srities teis0s akt/ "aikymosi kontro"0s ir prie,iros procesas' 1$ teisin& reikm& turin)i/ -akt/ registravimo procesas$

8oc. dr. 1. 6edbaras pateikia kiek kitoki) io proceso strukt r), teigdamas, kad j eina!
1$ "icencij/, "eidim/ verstis tam tikra veik"a ar at"ikti tam tikrus veiksmus idavimas' ($ kitoki/ suteikian)i/ subjektin& teis& ir (arba) u,dedan)i/ tam tikras pareigas teis0s taikymo akt/ (administracini/ akt/ ir administracini/ sutar)i/) pri0mimo procesas' *$ teisin& reikm& turin)i/ -akt/ registravimas' 1$ administracin0 prie,ira ir kontro"0 (administracinis tyrimas)' 2$ dokument/ (pa,ym/) apie asmeniui suteikt ar prik"ausan)i teis& idavimas' ;$ kiti panas veiksmai$

>aip matome, ioje klasi0ikacijoje nra normini administracini teiss akt primimo proceso, kadangi mintas autorius j lyg ir iskiria kaip savarankik) proces). Ta,iau tai diskusinis klausimas, kadangi galima pasvarstyti, ar normini teiss akt leidyba nra valstybinio valdymo institucij 0unkcija arba tam tikra 0orma, kuria pasireikia j turim galiojim valstybinio valdymo srityje, gyvendinimasR >ita vertus, galima teigti, kad normini teiss akt leidybos procesas yra ypatinga speci0ika pasiyminti proceso sritis, kuri dl savo ypatum gali b ti iskirta atskir) administracinio proceso r , Tai leidia 0omuoti aikesn5 bei logikesn5 administracinio proceso strukt r).

1$ ($

!ontro"iniai k"ausimai# !okius ,inote specia"ius va"stybiniam va"dymui bdingus po,ymius. %aaikinkite bendrojo va"stybinio va"dymo gyvendinimo proceso vidin& struktr$

'. Teiss "aik$mas 0g$,e!di!a!" ,a s"$)i!0 ,a d$m'.1. Teiss "aik$mo 0g$,e!di!a!" ,a s"$)i!0 ,a d$m- )e!dro#i cCarak"eris"ika (alstybinio valdymo institucij teiss taikymo veiklai teisins 0ormos poi riu yra b dingi visi bruoai, esminiai poymiai ir pagrindins 0unkcijos, apibrian,ios bet kokios valstybins institucijos teiss taikymo veikl). Ta,iau iai veiklai valdymo institucijose b dingi speci0iniai bruoai, susij5 su valdymo turiniu. 1varbiu vykdomj tvarkomj institucij teiss taikymo veiklos ypatumu yra tai, kad i veikla yra valstybinio valdymo apraika, kuriam vykstant persipina teisins ir neteisins &organi"acins' veiklos 0ormos.

Teiss taikymo procesas apima visas vykdomj tvarkomj institucij veiklos kryptis, kuriose jos aktyviai veikia gyvendindamos savo udavinius. 6is poveikio visuomeninius santykius aktyvumas, lyginant su teismu ir prokurat ra, yra iskirtinis j teiss taikymo veiklos bruoas. Teismas ir prokurat ra taiko teiss normas esant gin,ui dl teiss ar teiss paeidimui. (alstybinio valdymo institucij teiss taikymo veikla skiriasi nuo kit institucij tokios pat veiklos pagal savo tikslin5 paskirt. (alstybinio valdymo institucijos leisdamos teiss aktus, gyvendina valdingus galiojimus, konkre,iais nurodymais mobili"uoja materialinius ir mogikuosius resursus, spr5sdamos keliamus udavinius paskirsto personal), tobulina valdymo aparato strukt r), gyvendina valdymo grandi koordinavim) ir pan. >onkre,ios keliam tiksl nuostatos turi organi"acin arba reguliacin pob d. -riklausomai nuo to 0ormuojasi atskir r i proces strukt ra. Taigi, teiss taikymas gali b ti apibrtas kaip praktin tam tikr galiot subjekt veikla, kai teisikai vertinama individuali gyvenimo situacija ir nustatomos teiss subjekt teiss ir pareigos.
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ %aaikinkite kaip suprantamas teis0s taikymas' ($ %aaikinkite kuo skiriasi va"stybinio va"dymo institucij/ teis0s taikymo veik"a nuo kit/ institucij/ tokios pat veik"os$

'.'. Teiss "aik$mo ,a s"$)i!iame ,a d$me 1ormos Hgyvendinant valstybin valdym), iskiriamos dvi pagrindins teiss taikymo 0ormos!
1$ $peratyvin* vykdomo#i (po ityvusis teis0s taikymas)' ($ +urisdikcin* (negatyvusis teis0s taikymas)$

6is skirstymas remiasi idja, kad valstybinio valdymo institucij procesiniai veiksmai atliekami dvejomis kryptimis ! 3' gyvendinant reguliacins veiklos vykdom)sias tvarkom)sias 0unkcijasG <' iki teismo sprendiant valdymo santyki ali gin,us, taikant administracins prievartos priemones, vertinant konkre,i asmen veik) atitikimo teisei ir statymams poi riu >d"i i a" )e!drosios da ies ir ed)aro k!$gos apie po.i"$, ir !ega"$,+ "eiss "aik$mpapras(iau Opera"$,i! ,$kdomo#i teiss taikymo veikla susijusi su valdymo institucijos pagrindinmis 0unkcijomis ir jas aptarnauja. Tokiais atvejais valstybinio valdymo institucijos paprastai taiko teiss normos dispo"icij). Hgyvendinant operatyvin5 vykdom)j) teiss taikymo veikl) daniausiai rengiami ivestiniai sprendimai, nors kai kuriais atvejais gali b ti ir pirminiai sprendimai &pavy"diui, pradedant planavim)'. -rie valstybinio valdymo institucij pagrindini 0unkcij priskiriamos! progno"avimas, pirmini valdymo sprendim primimas, organi"avimas, reguliavimas ir kontrol. ?eigu anali"uoti kiekvienos i mint 0unkcij turin, tai galima jame iskirti visoms 0unkcijoms bendr) j sudties element), kaip sprendimas. %ties valstybinio valdymo institucijos priima sprendimus gyvendinti prognostin5 veikl), vykdyti organi"acines priemones, sutvarkyti vairi vykdomj tvarkomj aparato grandi darb), kontroliuoti pavaldi institucij veikl). -aprastai ie daliniai sprendimai skirti gyvendinti pagrindinius sprendimus. Tokiu )/du 0,airi+ ,a d$mo spre!dim+ r/is ga ima suskirs"$"i 0 d,i grupes& pirmi!2 ir i,es"i!2.

-irminiai sprendimai apibria valdymo strateginius tikslus. %vestiniai + tikslus, analitikai nustatomus i konkre,i valstybinio valdymo institucij ir valdomj objekt tarpusavio s)veikos aplinkybi. ?eigu valdymo sprendimas yra s)lygojamas konkre,ios situacijos ypatumais, tai jis yra ,,velkamas, apgaubiamas: teiss taikymo akto tam tikr) 0orm). Toks teiss taikymo aktas daro poveik kit valdymo 0unkcij gyvendinimui ir turi organi"uojant poveik. Tokio poveikio pavy"diu gali b ti planavimo akt leidyba, kurie nors ir yra teiss taikomieji aktai, bet tvirtina ivestinius valdymo sprendimus. -lanavimo aktai motyvuoja valstybinio valdymo institucijas gyvendinti organi"acin5, reguliacin5 ir kontrols veikl). Teiss taikymo veiklos procese daniausiai rengiami ivestiniai valdymo sprendimai. ? rengimas utikrina teiss norm konkreti"avim), konkre,i teisini santyki atsiradim), pasikeitim) arba pasibaigim). 6iuo atveju teisini santyki dalyviams j turinys sudaro #ipote"i ,,rinkinius, darinius:. %vestini sprendim parengimas ir suraymas teiss taikymo aktuose gyvendinamas vykdomosios tvarkomosios veiklos ribose ir remiasi valstybinio valdymo institucijos savarankikumu ir diskrecijos teiss234 naudojimosi galimybmis. Ourisdikci! "eiss "aik$mo 1orma 9ar)a !ega"$,usis "eiss "aik$mas: yra tada, kai asmuo paeidia kuri) nors teiss normoje tvirtint) taisykl5 ir b tina atkurti teisin5 tvark). Tokiu atveju kompetettinga valstybs iantitucija,staiga ar pareig nas priima sprendim) taikyti atitinkamas sankcijas teis5 paeidusiam asmeniui. *egatyvusis teiss taikymas beveik visada 0orminamas ratu &nutarimu, sprendimu, nuosprendiu ir pan'2<4. 7kcentuotina, kad administraciniame procese apimtimi vyrauja po"ityvusis teiss taikymas ir is bruoas skiria administracin proces) nuo baudiamojo ir civilinio proces.
1$ ($ !ontro"iniai k"ausimai# !okios yra teis0s taikymo va"stybiniame va"dyme -ormos. <5arakteri uokite teis0s taikymo va"stybiniame va"dyme -orm/ ypatumus$

3. Administracin diskrecija kaip administracinio proceso dalykas

4.1. Diskreci#os esm ir paskir"is *agrindami teiss taikymo klausimus neivengiamai prieiname prie administracins diskrecijos kategorijos. Terminas diskrecija: &lot. discretio, pranc. discretion' tarptautini odi odyne apib dinamas kaip veiksm laisv:, nuoi ra:. 8iskrecin valdia arba diskrecin galia / tai valstybs institucijoms ir j tarnautojams suteikta teis tam tikrose situacijose savo nuoi ra veikti ar susilaikyti nuo tam tikr veiksm: 234. (alstybini institucij, tame tarpe ir administracijos, esmin paskirtis + padti pilie,iams tinkamai gyventi, gyvendinti j teises bei laisves. 6ios misijos vykdymui administracinms institucijoms yra suteikiama nemaai gali. 7nali"uojant vykdomosios valdios institucijoms suteikt teisi pob d, pastebimas diskrecijos vyravimas. %nstitucijos arba pareig no diskrecija turt palengvinti ir utikrinti e0ektyv institucijai priskirt 0unkcij gyvendinim), o tuo pa,iu + prisidti prie mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo. Ta,iau susidaro paradoksali situacija, kuomet suteiktosios diskrecins galios tampa grsmingos tam pa,iam mogui! veikdamas savo nuoi ra, pareig nas ar

institucija gali nuklysti: nuo valstybinms institucijoms priskirt bendrj tiksl vykdymo, ir, susikoncentrav5s speci0inius konkre,ios institucijos tikslus, paeisti pilie,i teises. (ienas i kertini demokratins valstybs organi"avimo princip yra valdi padalijimo principas. Todl anali"uojant diskrecijos esm5 bei pasireikim) modernioje valstybje gali b ti kalbama atskirai apie statym leidjo diskrecij), administracijos &vykdomosios valdios' diskrecij) ir teism diskrecij).
,ontroliniai klausimai1. Paaikinkite diskreci#os termin; 2. ,okias !velgiate diskreci#os ssa#as su valsty%inio valdymo instituci# veikla.

4.'. Diskreci#a ,a d*i+ pada i#imo pri!cipo erd,#e E. >onstitucinis Teismas ne viename savo nutarim konstatavo, jog 1eimas, turdamas konstitucinius galiojimus leisti statymus, ioje srityje turi diskrecij).:2<4 Ta,iau net ir turdamas i) diskrecij), statym leidjas visais atvejais turi paisyti >onstitucijos reikalavim, taip pat >onstitucijoje tvirtint teisingumo ir teisins valstybs princip.:2=4 >itaip sakant, galima apibrti Hstatym leidjo veiksm laisvs ribas. -anaiai, kaip ir statym leidiamoji valdia, vykdydama savo 0unkcij) taip ir vykdomoji bei teismin valdia turi diskrecij), kitaip sakant, veiksm laisv5, gyvendinant konkre,iai valdiai priskirtus udavinius. Oliminavus diskrecijos teis5 b t labai sudtinga kalbti apie kiekvienos i trij valdi savarankikum), atskyrim), kadangi tokiu atveju b t atimta galimyb kiekvienai valdiai priiminti savarankikus sprendimus. Todl iuolaikinse valstybse siekiama, jog ne tik statym leidiamoji valdia turt diskrecij) priimindama statymus, o teismin valdia turtu diskrecij) vykdydama teisingum), bet ir vykdomoji valdia turt tam tikr) veiksm laisv5, spr5sdama ir gyvendindama jai pavestus udavinius. Eietuvos .espublikos >onstitucija ne tik tvirtina valdi padalijimo princip), bet ir riboja valdios galias. (aldi padalijimu statym leidiam)j), administracin5 ir teismin5 tauta pirmiausiai siek apsisaugoti nuo savo pa,ios sukurtos valdios, kad ta valdia neitr kt i tautos kontrols, nepiktnaudiaut gautais galiojimais ir nevirst grsme j) k rusiojo teisms:.2A4 Todl anali"uojant diskrecijos reikm5 iuolaikinse valstybse, taip pat svarbu nustatyti tuos atvejus, kuomet naudojimasis diskrecijos teise gali sukelti neigiam padarini. Tuo pa,iu, dert pastebti, jog valdi padalijimas nra absoliutus ir grietas! kai kuriais atvejais pastebimas tam tikras valdi susiliejimas, arba 0unkcij persipynimas ir tuomet b tina tiksliau identi0ikuoti, kas ir kodl gali naudotis diskrecine teise. ?urisdikcin veikla gyvendinama tais atvejais, kai kyla b tinyb atkurtiSatstatytiTpaeist) teis5, taip pat taikant prievart) visuomenini santyki subjektams. -la,iuoju poi riu ji turi organi"acin pob d. Tame pasireikia valstybinio valdymo bendroji socialin reikm, aktyvus valstybinio valdymo institucij vaidmuo visuomens pltros procese. ?urisdikcin5 valstybinio valdymo institucij teiss taikymo veikl) gyvendina tam tikros institucijos, kuri veikla grietai reglamentuojama teiss normomis. ?os paskirtis alinti i valdomos aplinkos destruktyvias situacijas, o taip pat individuali"uoti ir konkreti"uoti teiss norm taikymo sankcijas. 1kirtingai nuo operatyvins vykdomosios teiss taikymo veiklos joje ribojama diskrecija.
,ontroliniai klausimai1. Paaikinkite diskreci#os ss#as su vald!i padali#imo principo id*#a.

4.4. 6egis a"$,i!s diskreci#os ko!"ro s procesi!io reg ame!"a,imo pro) ema

8emokratinje valstybje pilie,iai perduoda statym leidimo teis5 -arlamentui. Tauta pasilieka sau legislatyvin5 diskrecij) tik iimtiniams atvejams &re0erendumai'. -agrindinis teisk ros subjektas atstovaujamosios demokratijos s)lygomis yra -arlamentas. Ta,iau -arlamentas nra paskutin institucija, kuriai yra deleguojama legislatyvin diskrecija. % tautos gav5s galiojimus leisti statymus, -arlamentas savo ruotu perduoda dal savosios diskrecijos vykdomajai valdiai &administracijai'. *ors Eietuvos .espublikos >onstitucijoje numatyta, kad Eietuvos .espublikos (yriausyb vykdo statymus ir 1eimo nutarimus dl statym gyvendinimo, ta,iau statym vykdymui (yriausyb kuria postatyminius teiss aktus, vadinasi, taip pat tampa teisk ros subjektu. $et ir tuo dar nesibaigia legislatyvins diskrecijos delegavimas + (yriausyb gali perduoti dal gautos i -arlamento diskrecijos ministerijoms, o ios savo ruotu taip pat gali perduoti dal deleguotos diskrecijos emesnei institucijai ar pareig nui. -ro0. 7.6ako,ius pagrstai kelia klausim)! ar ministerijos, reali"uodamas gaut)j) diskrecij), tiksliai identi0ikuoja visuomens norus, jeigu joms diskrecija suteikiama jau ne tautos irinktos institucijos + 1eimo, o (yriausybsR2B4 Eietuvoje pastebima tendencija, jog vykdan,ioji institucija gana laisvai gali pasirinkti statymo gyvendinimo veiklos variantus, nes priimtieji statymai yra deklaratyv s. Tokiais atvejais pakankamai sudtinga kalbti apie legislatyvins administracijos diskrecijos kontrol5. $e abejo ikyla tokios kontrols administracinio procesinio reglamentavimo problema. Tuo poi riu, neretai pasitaiko, jog statyme sakmiai nurodoma, jog (yriausyb turi parengti vieno ar kito statymo gyvendinimo tvark), ta,iau (yriausyb naudojasi negatyviaja: diskrecija, kuri pasireikia neveikimu, kitaip sakant 1eimo pavedim ignoravimu.

/egislatyvin*s administraci#os diskreci#os delegavimo sistema

,ontroliniai klausimai1. Pakomentuokite legislatyvin*s diskreci#os delegavimo sc0em;

4.<. Admi!is"raci! diskreci#a ir egis a"$,i! admi!is"raci#os diskreci#a

7dministracin diskrecija skiriasi nuo legislatyvins administracijos diskrecijos tuo, kad pirmuoju atveju administracija naudojasi veiksm laisve, vykdydama savo, kaip vykdomosios valdios 0unkcijas, tuo tarpu, antruoju atveju, administracija vykdo kva"i/legislatyvines 0unkcijas, ir t 0unkcij vykdymui jai suteikiama legislatyvin diskrecija. Fokslininkai statym) vai"dingai lygina su skeletu, o administracin5 diskrecij) + pareig no laisv5 pasirinkti vien) i daugelio galim sprendim variant nustatytose ribose + muskulat ra.2C4 Teigiama, jog diskrecijos teis atgaivina vieojo administravimo institucijas, suteikia joms energijos, mobilumo ir galimyb5 keistis. 7dministracins institucijos gyvendina savo 0unkcijas ir veikia joms duot valding galinim ribose, ta,iau neretai administracini proced r aktai, ar teiss aktai, suteikiantys konkre,ius galinimus vieojo administravimo pareig nams, nustato tik minimalius standartus ir reikalavimus, kuri privalo laikytis administracija. 6ie teiss aktai danai su0ormuluoti nelabai konkre,iai, todl vieojo administravimo institucijos tarsi upildo susidariusias proced rines ir materialines spragas, neperengdamos statym nustatyt rib. Tokia veiksm laisv ir vadinama administracins institucijos diskrecija arba, kaitaip tariant, procesine &proced rine' diskrecija. 6i diskrecijos teis turt apimti tokias veiklos 0ormas! kaip teis5 vertinti juridinius 0aktus, leisti sava nuoi ra, pasirenkant i keli lygiaver,i sprendim variant valdymo teiss akt), remiantis teiss normomis priimti sprendimus, turin,ius bendras 0ormuluotes &,,turi teis5:, ,,nustato:, ,,sprendia:, apibria ir pan.' arba lanks,ias, nesukonkretintas s)vokas &,,pagal poreikius:, ,,esant b tinumui:, ,,pagal aplinkybes:, ,,b tinais atvejai: ir pan.'. 8iskrecin valdia danai apib dinama kaip vieojo administravimo institucijos galimyb rinktis tarp alternatyvi veikimo b d.2D4 ;alima teigti, jog turti diskrecij), pla,iausia prasme, reikia turti tam tikr) autonomijos s0er), kurioje galima savo nuoi ra priimti sprendimus.
,ontroliniai klausimai1. Paaikinkite legislatyvin*s administraci#os diskreci#os ir administracin*s diskreci#os svok turin; 2. Paaikinkite1 kokiomis 2ormuluot*mis teis*s aktuose tvirtinama administracin* diskreci#a.

4.=. Diskreci#os pri,a umai ir "r/kumai Fokslininkai diskrecin valdym) laiko dabarties vieojo valdymo skiriamuoju bruou, kuris turi tiek privalum, tiek tr kum.2I4 >ai kurie autoriai iskiria tokius administracins diskrecijos teiss privalumus kaip lankstum), leidiant apsvarstyti bei atsivelgti kiekvieno konkretaus atvejo esminius klausimus, ir tokiu b du priimti teising), racional ir pagrst) sprendim). >itas esminis privalumas pasireikia tuo, jog naudojantis diskrecijos teise administracija turt vadovautis ne tiek statymo raide:, kiek teiss dvasia:.2J4 >ita vertus, diskrecijos teis padaro asmenis tam tikra prasme priklausan,ius nuo valdinink malons:, ypa,, jei pastarieji nra pareigoti pateikti motyvacijos, kodl diskrecijos teise buvo naudotasi vienu ar kitu b du. $e to, diskrecijos teis5 pakankamai sudtinga suderinti su toki

svarbi princip, kaip patikimumas ir nuspjamumas gyvendinimu, mat diskrecija atveria keli) nenuosekliems ir prietaringiems sprendimams: 23K4. Osminis principas yra tas, kad diskrecija gali b ti naudojama tik tiems tikslams, kuriems buvo suteikta konkre,iai administracinei institucijai, ir tik taip, kaip to reikalauja statymai ir, svarbiausia, teiss principai.
,ontroliniai klausimai1. 3vardinkite ir pakomentuokite pagrindinius administracin*s diskreci#os privalumus ir tr4kumus;

4.P. Admi!is"raci! diskreci#a ,ersus admi!is"raci! sa,i,a Og"istuoja esminis skirtumas tarp administracijos savivaliavimo ir tarp administracijos naudojimosi diskrecinmis galiomis. 1avivaliavimui nra nustatyt rib. 1avival apib dinama kaip nesiskaitymas su statymais ir taisyklmis:.2334 Tuo tarpu diskrecijos esm yra ta, kad veiksm laisv nra absoliuti, niekieno nevaroma. (eiksm laisv nereikia statym ar bendrj princip nepaisymo, todl naudojim)si diskrecija galima nustatyta procesine tvarka kontroliuoti, siekiant utikrinti, kad ji b t naudojama tinkamai. (ieojo administravimo institucijos, j pareig nai naudojasi diskrecija dl daugelio prieas,i. 7dministracija, kaip viena i valstybs valdi, turi vykdyti savo 0unkcijas, kurios vis pirma pasireikia savarankik operatyvini sprendim primimu. 1avarankiki sprendimai yra galimi ten, kur, neperengiant statymo numatytos ribos, yra suteikiama iek tiek pasirinkimo laisvs sprendim primju. 7dministracijos diskrecijos teis yra b tina, nes statym leidjas negali numatyti vis aplinkybi, galin,i susiklostyti vairiose vieojo administravimo srityse ateityje.:23<4 $e abejo, norminio nurodymo, reikalavimo aikumas danai gali b ti skmingos teiss taikymo tvarkos garantu. >ita vertus, teiss normoje nemanoma reglamentuoti be galo daug vairi organi"acini ir reguliacini santyki, kylan,i valstybiniame valdyme. >itu atveju nekilt b tinyb naudotis teiss taikymo galimybmis, o valstybinio valdymo institucijos tapt mec#anikai veikian,iais subjektais, kuri veikla b t uprogramuota teiss normose. Teismai pltoja administracins diskrecijos doktrin), kuri tvirtina vairius principus, lemian,ius diskrecijos naudojimo normas. (ienas i pagrindini, visaapiman,i princip yra teiss viepatavimas &t#e .ule o0 EaU', i kurio iplaukia ir kiti svarb s administracins teiss principai, tokie kaip teistumas, proporcingumas, vieumas, skaidrumas, atskaitingumas, s)iningumas ir etc. 23=4 6iuo atveju teiss principai nubria procesini sprendim tikslus ir procesini teisini santyki erdv5 SribasT. Taigi administracija, naudodamasi suteiktomis diskrecinmis galiomis, negali elgtis savavalikai! visi administracijos veiksmai, priimami sprendimai, negali paeisti statymo bei mint administracins teiss princip.
,ontroliniai klausimai1. Paaikinkite1 kuo skiriasi administracin* diskreci#a nuo savival*s;

4.I. Pik"!aud*ia,imas diskreci#os "eise 9Q "ra ,ires dok"ri!a: kaip admi!is"raci!io proceso da $kas -asaulyje pastebima administracins diskrecijos augimo tendencija.23A4 8iskrecijos pltimasis yra tiesiogiai susij5s su valstybs reguliavimo augimu bei su vieojo administravimo e0ektyvumo

siekiu. Ta,iau i karto dert pastebti, jog is e0ektyvumo siekis neretai yra ikeliamas tarsi pagrindinis administracijos tikslas, paliekant antrame plane mogaus teises ir j gyvendinim). *audojantis diskrecijos teise atsiranda tam tikr pavoj. 7not pro0. F. .iomerio, valdantieji gali savo kompetencijos ribose naudotis tam tikra, siauresne ar platesne, diskrecine galia, kuri 0ormaliai leidia laisvai veikti tam nustatytuose rmuose ar statym sprag ribose. >aip tik i galia sudaro valdantiesiems palankiausias s)lygas veikti savais sumetimais23B4. Todl kiekviena valstyb siekia sukurti tam tikr) diskrecijos naudojimo kontrols mec#ani"m) ir kriterijus, leidian,ius vertinti diskrecijos teiss naudojim). Tradicikai teisins administracijos veiksm kontrols 0unkcij) vykdo teismai. -recedentins teiss alyse jie ivyst taip vadinam) ultra vires: doktrin), kuri reikia, kad vieojo administravimo subjektas negali veikti virydamas savo galiojim. Q "ra ,ires 9 o".H,ir #g+R: $ra skirs"oma 0 "ris r/is& 3. esmi! u "ra ,ires &substantive ultra vires'. >lbama apie turinio klaid) + t.y. valstybinio valdymo institucija turi tam tikr) veiklos srit, numatyt) statyme, ir priima sprendim), kuris lie,ia klausim), nepatenkant mintos administracins institucijos veiklos srit. >itaip sakant, tokio klausimo sprendimas neeina administracins institucijos kompetencij). <. proced/ri! u "ra ,ires &procedural ultra vires'. >albama apie tam tikr) proced rin5, kitaip sakant, veiksmo klaid). -aprastai statymas numato, kokiu b du vienas ar kitas valstybinio valdymo institucijos sprendimas turi b ti priimamas &pv". vieas svarstymas, iklausymas subjekt nuomoni, kuri teises ir pareigas paveiks administracijos sprendimas ir pan.' =. pik"!aud*ia,imas 0ga io#imais 9a)use o1 poSer: 23C4. >albama apie dar sudtingesn5 situacij), kuomet nra paeidiamos proced ros, taip pat konkretus sprendiamas klausimas eina valstybinio valdymo institucijos veiklos srit, ta,iau administracija vis tiek gali piktnaudiauti galiojimais. >itaip sakant, administracijos tarnautojas veikia savo kompetencijos ribose ir laikosi nustatyt proced r, ta,iau priima nepagrst), neteising) sprendim). Taip gali atsitikti dl to, kad pareig nas nesugebjo vertinti konkre,iam atvejui svarbi aplinkybi, arba jis vadovavosi savanaudikais motyvais, elgsi nes)iningai, piktavalikai ir t.t., ir pan. -recedentins teiss sistemoje teismai ivyst ir ipltojo princip sistem), kurie yra tarsi kriterijai, nurodantys kaip dert naudotis diskrecijos teise bei leidiantys nustatyti, ar buvo piktnaudiaujama galiojimais konkre,iu atveju. 1varbiausi yra protingumo ir logikumo principai. Teismas #ais remiasi ir mgi!a a"sak$"i 0 "okius k ausimus&
1) ar tok sprendim priimt/ protingas, raciona"iai mstantis ,mogus. () ar sprendimas priimtas pagrstai, t$y$ atsi,ve"gus ir tinkamai vertinus svarbias ap"inkybes.

1iekiant tinkamai naudotis diskrecijos teise, pirmiausia tenka isiaikinti, ar -arlamentas statymu suteik valstybinio valdymo institucijoms diskrecij). $e to, svarbu isiaikinti ir intencij), kitaip sakant, kokiam tikslui siekti administracin diskrecija suteikiama. Taigi tokiu atveju tenka teleologikai interpretuoti statym). 8aroma prielaida, jog statym leidjas teiss akte tvirtindamas valstybinio valdymo institucij diskrecij), neturi ketinimo tvirtinti, teisinti piktnaudiavimo suteiktais galiojimais. -aprastai tie galiojimai suteikiami svarbiems valstybei udaviniams gyvendinti.

,ontroliniai klausimai1. 3vardinkite ir pakomentuokite 5ltra vires doktrinos r4is;

<. Ga s"$)i!io ,a d$mo sri"ies "eiss ak"+ aik$mosi prie*i/ros ir ko!"ro s 0g$,e!di!imo procesas
<.1. Teis"umo u*"ikri!imo ,a s"$)i!io ,a d$mo sri"$#e )e!dro#i cCarak"eris"ika (iena i pagrindini valstybinio valdymo gyvendinimo s)lyg yra teistumo utikrinimas. (ieojo administravimo institucij &pareig n' veikla vadinama postatymine arba statym lydim)ja. Tai reikia, kad valstybinio valdymo institucijos &pareig nai' pa,ios laikytsi >onstitucijos ir statym bei juose tvirtint reikalavim priimant valdymo sprendimus, kontroliuojant j vykdym) bei tuo pa,iu reikalaut i kit asmen tinkamo j laikymosi. >aip teigia ymus tarpukario Eietuvos pro0esorius -. Eeonas (aldymo teistumas yra tokia valstybs tvarka, kurioje valstybs valdios veiksmai yra statym, ne savivals tvarkomi:234 . Teistumas yra demokratijos sudedamasis elementas ir visuomens civili"acijos poymis. Teistumo principas ireikia #umanik) viepataujan,ios pasauli ros turin, visuomens sistemos prigimt, jos nuostat) apsaugoti asmens teises, paalinti savival5. Teistumo utikrinimas valstybinio valdymo srityje reikia! 3' ukirsti keli) bet kokiems statymuose ir kituose teiss aktuose tvirtint reikalavim paeidimams &valstybinio valdymo institucijos &pareig nai' neturi paeisti statym ir kit teiss akt norm, kuriomis jos vadovaujasi savo kasdieninje vykdomojo ir tvarkomojo pob dio veiklojeG <' laiku ir operatyviai paalinti prieastis ir s)lygas, kurios sukelia statym ir kit teiss akt teistumo paeidimusG =' atstatyti teist) padt, pilie,i ir organi"acij teises, laisves ir teistus interesus, buvusius iki teistumo paeidimo padarymoG A' kaltiems asmenims u teistumo paeidimo padarym) taikyti teisins atsakomybs priemones &asmenims, kurie padar statym ir kit teiss akt norm paeidimus, b tina sudaryti atsakomybs neivengiamumo s)lygas'G B' auklti valstybinio valdymo institucijas &pareig nus', pilie,ius, mones, staigas ir organi"acijas bei j darbuotojus, kad jie grietai laikytsi >onstitucijoje, statymuose bei kituose teiss aktuose tvirtint reikalavim. Teistumo utikrinimas valstybinio valdymo srityje + tai valstybinio valdymo institucij, pareig n, pilie,i ir organi"acij veiksmai, naudojami metodai, priemons ir kiti poveikio b dai, nukreipti teistumo paeidim prevencij), j atskleidim) ir alinim) bei teisins atsakomybs priemoni taikym) kaltiems asmenims.
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ %aaikinkite k reikia teis0tumo u,tikrinimas va"stybinio va"dymo srityje'

<.'. Teis"umas ,a s"$)i!iame ,a d$me kaip ,isuo"i!ai siekiama ,er"$)

Teistum) valstybiniame valdyme vis pirma c#arakteri"uoja bendras statym privalomumas visiems be iimties pilie,iams, staigoms, organi"acijoms, pareig nams. *iekam nesuteikta privilegija nevykdyti statymo, apeiti j. Hstatymai turi b ti vienodai suprantami ir taikomi visoje valstybs teritorijoje. * vienas teiss aktas ar veiksmas, skirtas j reali"avimui, negali prietarauti statymui. Hstatymas yra auk,iausia teistumo apraika. Tai ypa, aktualu vykdomosios valdios institucijoms, kuri misija + gyvendinti statymus, todl jos turi reikti iniciatyv), privalo greitai ileisti postatyminius aktus, detali"uojan,ius statymo nuostatas. Hstatymo leidjas, nustatydamas tam tikr) teiss normos taikymo erdv5, vykdomosios valdios institucijoms si lo kelis sprendimo variantus, kurie b tinai turi b ti gyvendinami statymo ribose ir remiantis nustatyta teiss norma. (alstybs pareig n veikla nesuderinama su teistumo ir tikslingumo priepastatymu, taip pat nepaken,ia 0ormali"mo, nenuoirdaus poi rio pilie,ius. Hstatymas reguliuoja sudtingus ir vairius santykius tarp moni ir valstybins valdios institucij, todl reikia meniko jo taikymo. Teistumas turi nepertraukiam) ry su teisine pilie,i kult ra. Tas ryys pasireikia tuo, kad, viena vertus, teistumo tvirtinimas reikia gyventoj kult ros lygio augim), o antra vertus, pats kult ros lygis rodo teistumo saugojim) ir laikym)si. Teistumas valstybiniame valdyme trium0uoja tuo atveju, jei jo paeidimas sukelia atsakomybs neivengiamum) ar kitoki) valstybs reakcij) dl neteisto elgesio. 7kivai"du, kad teisinje valstybje turi b ti gera statymin ba". -askutiniais metais Eietuvoje norm k rimo procese pradeda vyrauti postatyminiai aktai, kurie papildo ar patikslina statymus. Tai neretai sukelia grsm5 paeisti teistum). (alstybinio valdymo institucijoms patiktas statym ir kit normini akt vykdymas ir taikymas. Teiss teoretik teigimu, 8idiausias blogis teisinje valstybje yra vykdomosios valdios institucij pareig n neveiklumas, pasyvumas ir tiesioginiai statym ir postatymini akt paeidimai:2<4. (alstybs valdymo institucijos turi siekti ne tik tikslaus, bet ir vienodo statym, postatymini akt vykdymo visoje valstybs teritorijoje, o ypa, valstybs valdymo institucij veiklos e0ektyvumas priklauso nuo s)moningo vis pilie,i paklusimo tvarkai ir taisyklms. 1tiprinant teistum) ir tvark) valstybiniame valdyme, tobulinama pati valstybs valdymo institucij sistema, vyksta tikslesnis j teisinio statuso reglamentavimas, valstybs tarnautoj pareig bei asmenins atsakomybs rib nustatymas, priimami teiss aktai, nustatantys pilie,i paeist teisi ir teist interes atk rimo tvark).
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ %aaikinkite, kod0" btina siekti teis0tumo u,tikrinimo va"stybinio va"dymo srityje'

<.4. Teis"umo u*"ikri!imo ,a s"$)i!io ,a d$mo sri"$#e )/dai Teistumas utikrinamas tam tikromis teisikai ireiktomis ir su0ormuluotomis garantijomis, turin,iomis organi"acin5 + teisin5 0orm). Teistumo utikrinimo garantijos gali b ti! a' socialins / ekonomins &valstybs ekonominiai rodikliai, laisva rinka, laisvas kapitalo judjimas, valstybs itekliai ir pan.'G b' politins &teisins valstybs k rimas, demokratins visuomens vystymas, odio ir spaudos laisv, aikus valdios padalijimas ir pan.'G c' teisins &teisingumo gyvendinimo lygis, teistvarkos b kl valstybje, statym ir teisk ros kokyb ir pan.'G organi"acins &vykdomosios valdios subjekt sistema ir aikus kompetencijos paskirstymas, valstybs tarnautoj isilavinimo lygis, vieojo administravimo subjekt ryiai su visuomene ir t.t.'. Teistumo utikrinimo garantijos reali"uojamos valstybs nustatyta ir tvirtinta vairi staig ir organi"acij sistema, t.y. tomis institucijomis, kurioms suteikta teis kiekvien) dien) prii rti ir kontroliuoti statymuose ir kituose teiss aktuose tvirtint reikalavim vykdym) &valstybins inspekcijos, valstybins tarnybos ir pan.'. (ienoms vieojo administravimo institucijoms

&pareig nams' teistumo utikrinimas yra viena i daugelio valdymo 0unkcij konkre,ioje vieojo administravimo akoje &transporto, pramons, ekonomikos ir pan.'. Toki institucij teistumo utikrinimo veikla nra tiesiogiai susijusi su visu teistumo institutu. >itoms vieojo administravimo institucijoms &pareig nams' teistumo utikrinimas yra pagrindin valdymo 0unkcija, nes joms suteikti valdingo pob dio galinimai kontroliuoti bei prii rti atitinkam teiss akt ir juose tvirtint reikalavim vykdym) &pv"., teismai, prokurat ra, policija, valstybins inspekcijos, valstybs kontrol ir pan.'. 7pibendrinant galima teigti, kad teistumas valstybinio valdymo srityje utikrinamas tokiais organi"aciniais + teisiniais teistumo utikrinimo b dais!
1) kontro"e' () prie,ira' *) teismo kontro"ine veik"a' 1) nagrin0jant asmen/ praymus, pasi"ymus, pareikimus ir skundus (administracine procedra)$ !ontro"iniai k"ausimai# 3vardinkite ir pakomentuokite teis0tumo u,tikrinimo va"stybinio va"dymo srityje bdus' %aaikinkite, kokios ga"i bti teis0tumo u,tikrinimo va"stybinio va"dymo srityje garantijos'

5. Administracin kontrol 6.1. 7dministracin*s 8vidin*s9 kontrol*s samprata ir esm*

Kontrol tai funkcionuojanio objekto proceso stebjimo ir tikrinimo sistema, turinti tiksl paalinti nukrypimus nuo nustatyt tiksl. >ontrolei b dingas poymis, kad tarp kontroliuojan,io subjekto &valstybs pareig no' ir kontroliuojamojo objekto danai eg"istuoja pavaldumo santykiai. >ontroliuojantysis turi teis5 sikiti administracin5 kontroliuojamojo veikl), nes kontrols objektas ne tik kontroliuojamojo veiklos teistumas bet ir tikslingumas. >ontroliuojan,iajam danai suteikta teis panaikinti kontroliuojamojo sprendim). Tam tikrais atvejais kontrols institucijos turi teis5 panaudoti poveikio priemones u padarytus paeidimus. %o!"ro s pri!cipai& "eis"umas, o)#ek"$,umas, !eprik ausomumas, ,ie!i!gumas, eko!omikumas, ,a s"$)i!s, komerci!s ir k". 0s"a"$mo saugomos pas ap"ies isaugo#imas $ra 0",ir"i!"i 6ie"u,os Respu) ikos %o!s"i"uci#o#e ir ki"uose 0s"a"$muose. Pagri!di!iai ko!"ro s "iks ai 3 u*"ikri!"i ,$kdomosios ,a d*ios i!s"i"uci#+ ir #+ pareig/!+ 0s"a"$m+ aik$m-si, "iks i!g- ir eko!omik- + !audo#im-, pa aik$"i s"a)i i- ",ark- ,a s"$)#e. 7dministracin kontrol valstybinio valdymo srityje, tai kontrol, vykdoma aktyvios administracijos organ ir pareig n visos vykdomosios valdios sistemos viduje. ?os objektu gali b ti bet kurie valdymo veiksmai ir sprendimai, atliekami ir priimami administracijos. H ios kontrols s0er) patenka ne tik priimti ir galiojantys administraciniai aktai, bet ir aktai, esantys rengimo ir primimo procese. ?i gali paliesti bet kokias administracins veiklos spragas, klaidas ir tr kumus, s)lygotus tiek administracini akt teistumo, tiek tikslingumo aspekt. 7dministracin kontrol susijusi su svarbiausiomis vykdomosios valdios veiklos sritimis ir gyvendinama iomis pagrindinmis kryptimis234 !

1$ =inansini/, materia"ini/ ir darbo itek"i/ e-ektyvaus panaudojimo, administracinio aparato veik"os e-ektyvumo ir ekonomikumo kontro"0' ($ 8,iningo tarnybini/ pareig/ vykdymo kontro"0' *$ >a"dymo aparato komp"ektavimo bei tarnautoj/ pro-esiona"umo k0"imo kontro"0' 1$ 6dministracijos veik"os, jos metod/ ir -orm/ atitikimo teis0s ir etikos normoms (kai kuriose a"yse ir re"igin0ms normoms), kontro"0' 2$ ?mogaus teisi/ ir teis0t/ interes/ u,tikrinimo administracini/@teisini/ gin)/ sprendimo procese$

(isos ios administracins kontrols kryptys b dingos atskiriems kontroliuojantiems subjektams & aktyvios administracijos organams', tiesa, nevienoda apimtimi, kadangi ji priklauso nuo vienos ar kitos kontrols r ies paskirties. Vsienio alyse aktyvios administracijos: terminu vardijamos administracins institucijos ir pareig nai, gyvendinantys vykdom)j)/tvarkom)j) veikl). ?i skiriasi nuo speciali"uot institucij taip vadinamosios pasyvios: arba jurisdikcins administracijos:, kurios udavinys yra administracini/teisini kon0likt sprendimas'. Vsienio ali teiss doktrinoje paprastai iskiriamos keturios pagrindins administracins kontrols r ys ! #ierarc#in &instancin' auktesni institucij kontrolG decentrali"uot institucij veiklos kontrolG speciali"uot kontrols institucij veiklaG administracinis apskundimas. >ai kuriose alyse, pv". -ranc "ijoje, ?aponijoje, administracinei kontrolei priskiriamas atskiros kon0likt sureguliavimo ar ali sutaikinimo proced ros, gyvendinamos tarpinink arba taikintoj.
,ontroliniai klausimai,okius !inote kontrol*s principus. Paaikinkite1 kaip suprantate administracin*s kontrol*s svok. ,okiomis pagrindin*mis kryptimis gyvendinama administracin* kontrol*.

=.'. Admi!is"raci!s ko!"ro s r/$s TierarcCi! ko!"ro , vykdoma auktesni pagal #ierarc#ij) institucij, gali b ti nukreipta administracijos veiksm teistum) ir tikslingum), j b tinum), e0ektyvum) ir s)iningum). 6ios kontrols procese auktesnioji institucija turi teis5 pakeisti arba panaikinti neteistus arba netikslingus kontroliuojamos institucijos sprendimus. Wierarc#in kontrol turi kelet) atak ! 3. ?i gali b ti vykdoma tarnybins kontrols pavidalu, t. y. auktesni pagal rang) pareig n kontrole pavaldi pareig n veiksm atvilgiu. 6i kontrol yra einamojo pob dio ir pasireikia sistemini, periodik arba vienkartini patikrinim pavidalu. <. 7uktesni institucij kontrol vykdoma emesni institucij atvilgiu. 6i kontrol gali b ti inybinio arba virinybinio, antinybinio: pob dio. Ninybin5 pavaldi institucij kontrol5 vykdo akins vykdomosios valdios institucijos tais klausimais, kurie yra j inioje. (irinybin5 kontrol5 vykdo institucijos, pagal #ierarc#ij) esan,ios auk,iau santykyje su ministerijomis ir inybomis. ?i gali b ti bendra ir speciali. $endros kontrols galiojimus turi bendrosios kompetencijos vykdomosios valdios institucijos &pre"identas, vyriausyb ir pan.'. $endroji kontrol lie,ia vis ministerij ir inyb, taip pat j teritorini padalini veikl). ?i gali b ti vykdoma bet kuriais klausimais, einan,iais j kompetencij). 1pecialioji kontrol nukreipta konkre,ias ministerij ir inyb veiklos sritis. -aprastai ji vykdoma subjekt, veikian,i prie vykdomosios valdios strukt ros &pre"idento, premjero ir pan.'.

Dece!"ra i.uo"+ i!s"i"uci#+ ,eik os ko!"ro yra ypatinga administracins kontrols r is. 6ioms institucijoms priskiriamos juridinio asmens status) turin,ios vietins/teritorins institucijos, valstybins organi"acijos, pasiymin,ios juridiniu ir 0inansiniu savarankikumu. 8augelyje ali i institucij kontrol vadinama ;loba:. 1kirtingai nuo #ierarc#ins kontrols, globa vykdoma ne auktesns pagal #ierarc#ij) institucijos, o galioto valstybinio kontrolieriaus vykdoma decentrali"uotos institucijos, pavaldios auktesnei institucijai, ta,iau autonomikos, kontrol. % to iplaukia, kad globa vykdoma iimties tvarka ir esant apibrtoms s)lygoms ! jos tikslai, sritis ir 0orma turi b ti apibrta statymu. Eietuvos atveju pavy"dys gali b ti E. savivaldybi administracins priei ros statymas ir vyriausybs atstovo institutas. Specia i.uo"+ ko!"ro s i!s"i"uci#+ ,eik a. 7tskirose alyse kuriamos atskiros, speciali"uotos kontrols institucijos, atliekan,ios inspekcinius patikrinimus ir konkre,ios srities priei r). ?os disponuoja pakankamai pla,iais galiojimais, leidian,iais atlikti patikrinimus ir tyrim). Ta,iau j kompetencija patenka tik atitinkamos ministerijos ar inybos veikimo srit &-v". (alstybin loim priei ros komisija, valstybs kontrol ir pan.'. Fr.6R %o!s"i"uci#os 14< s"r., E. 7"artini loim statymo 'P s"r. Admi!is"raci!is apsku!dimas kaip admi!is"raci!s ko!"ro s r/is atsiranda ryium su kon0liktinmis situacijomis. ;alima sakyti, kad tai yra taisykls, reglamentuojan,ios asmen kreipim)si b tent tais atvejais, kai kyla kon0liktas su administracija. Tai yra kontrols procesas, inicijuojamas privataus asmens. Hdomumo dlei galima pastebti, jog kai kuriose usienio alyse is procesas nesiejamas iimtinai su administraciniu skundu, o jo pradjimo pagrindu gali b ti praymas, pareikimas, administracinis iekinys, pv". -ranc "ijoje, %talijoje, %spanijoje, -ortugalijoje. Fr. 6R %o!s"i"uci#os 44 s"r. ' d.; 6R Pe"ici#+ 0s"a"$mo ' s"r.
,ontroliniai klausimai3vardinkite ir pakomentuokite kuo daugiau administracin*s kontrol*s r4i; ,okias !inote speciali uotas kontrol*s instituci#as /ietuvo#e. Paaikinkite k reikia decentrali uot instituci# veiklos kontrol*.

P. Po i"i! ,$kdomosios ,a d*ios ko!"ro P. 1.Po i"i!s ko!"ro s esm ir r/$s

-olitin administracins veiklos kontrol, tai kontrol, gyvendinama institucij arba pareig n, tiesiogiai ar netiesiogiai k nijan,i suvereni) valdi) ir politin5 tautos vali), arba organi"acij ir staig, ireikian,i atskir gyventoj grupi korporatyvinius interesus. 6i kontrol paprastai apsiriboja kritine administracijos veiklos anali"e bei tr kum vertinimu ir tiesiogiai nra susijusi su neteist administracijos akt taisymu. -olitins kontrols subjektai negali pakeisti arba ataukti n vieno vieosios administracijos akto. -olitins kontrols organi"acin strukt ra ir jos vykdymo ypatumai konkre,ioje alyje priklauso nuo daugelio 0aktori, i kuri svarbiausi valstybs 0orma, teisins ir kult rins tradicijos, valstybinio valdymo atvirumo visuomenei lygis ir pan. ;alima iskirti kelet) pagrindini politins kontrols 0orm !
1. Parlamento ir vietos savivaldos atstovau#am# organ vykdoma kontrol*; 2. :autos vykdoma kontrol*; ". Politini parti# 8valdan'i# %ei opo icini9 %ei visuomenini organi aci# vykdoma kontrol*; ;. <iniasklaidos ir visuomen*s nuomon*s vykdoma kontrol*.

-olitins kontrols mec#ani"mo centrinis sraigtas, be jokios abejons, yra parlamentas, turintis galimybes kontroliuoti administracijos veikl) remdamasis konstituciniame lygmenyje tvirtintais savo galiojimais bei b dais.
!ontro"iniai k"ausimai# %aaikinkite po"itin0s vykdomosios va"d,ios kontro"0s esm&' !okias ,inote po"itin0s vykdomosis va"d,ios kontro"0s -ormas.

P.'. Par ame!"i!s ko!"ro s, kaip po i"i!s ko!"ro s r/ies, 1ormos S,ar)iausios par ame!"i!s ko!"ro s priemo!s 91ormos: &
1. ,lausimo d*l pasitik*#imo =yriausy%e ik0"imas, kad pritarti arba nepritarti jos po"itiniam kursui arba konkre)iai akcijai, vertinti vyriausyb& ir jos narius ryium su kokia nors prob"ema$ !onstitucijoje paprastai numatomas minima"us deputat/ skai)ius, ga"intis pateikti re o"iucijos d0" nepasitik0jimo votumo projekt (pv $ 4aponijoje 2A)' :9 !onstitucijos ;2 str$, 1A1 str$ ($ Paklausimas1 ireikiantis deputato kreipimsi vykdomosios va"d,ios institucija ar pareignus reika"aujant, kad jie pateikt/ in-ormacij ar paaikinimus j/ veik"os k"ausimais, pareigojantis iuos asmenis ar institucijas pateikti atsakym per sustatyt termin':9 !onstitucijos ;1 str$, :9 8eimo statuto (1* str$, (12 str$ *$ >nterpeliaci#a ? ypatinga u,k"ausimo -orma, ireikianti vieno ar ke"i/ par"amento nari/ reika"avim vyriausyb0s nariams ar premjerui ryium su j/ vadovaujamos ,inybos veiksmais arba su bendros po"itikos k"ausimais' :9 !onstitucijos ;1 str$1 :9 8eimo 8tatuto (1B str$ 1 d$ 1$ ,lausimas ministrui ? tai par"amento nario kreipimasis ministr reika"aujant pateikti kok nors paaikinim konkre)iu reika"u (k"ausimu)$ (ji nesuke"ia pasekmi/ kaip interpe"iacija, tik nukreipta isiaikinimui situacijos)' 6. ,lausim valanda ? tai kontro"0s bdas, kai vyriausyb0s nariai tiesiogiai atsakin0ja par"amentui ,odinius k"ausimus$ :9 8eimo 8tatuto (AC str$ 1 d$ ;$ :eis* pareikalauti da"yvauti par"amento pos0d,iuose$ %v $ >okietijoje par"amentas ir jo komitetai turi teis& pareika"auti bet kurio vyriausyb0s nario da"yvavimo pos0d,iuose$ D$ Parlamento teis* tvirtinti biud,et ir kontro"iuoti jo vykdym (biud,eto prerogatyva)$ :9 8eimo 8tatuto ((1 str$, ((2 str$ @. Pastovi# parlamento komisi# 8komitet9 vykdoma ministerij/ ir kit/ ,inyb/ veik"os kontro"0$ Eios komisijos kuriamos vairiems k"ausimams ir j/ veik"a "abai vairi$ 7auge"yje va"stybi/ nuo"atin0s komisijos turi teis& ikviesti ministrus savo pos0d,ius, kad gauti paaikinimus, atsakymus k"ausimus, taip pat turi teis& isakyti jam savo pasteb0jimus$ :9 8eimo 8atuto 2; str$' A. /aikinos parlamento tyrimo ir kontrol*s komisi#os sudaromos konkre)i/ k"ausim/ iaikinimui bei ityrimui.:9 8eimo 8tatuto 1(2 str$ * d. !ontro"iniai k"ausimai# 1$ 3vardinkite ir apibdinkite kuo daugiau 4ums ,inom/ par"amentin0s kontro"0s -orm/'

P.4. Tau"os, po i"i!i+ par"i#+ )ei !e,$riaus$)i!i+ orga!i.aci#+, *i!iask aidos ,$kdoma ko!"ro . Gisuome!s !uomo! kaip po i"i!s ko!"ro s 1orma. 7kcentuotina, kad tauta taip pat gali vykdyti tiesiogin5 vykdomosios valdios kontrol5. Tai daroma per rinkimus, kada tauta vertina veiklos e0ektyvum) ir j l kes,i gyvendinim). Mpatingai tai pasireikia vietos savivaldos rinkimuose. 8augelyje valstybi tiesiogiai renkami ne tik atstovaujamieji organai, bet ir valdininkai, kaip pv". ?7( valstij gubernatoriai ir pan. -olitins partijos bei nevyriausybins organi"acijos vykdomosios valdios kontrols procese taip pat vaidina konkret vaidmen, naudodamos savo speci0ines poveikio vyriausybs politikai ir administracijos veiklai priemones. 8emokratinse valstybse partijos gali daryti poveik per dalyvavim) priimant valdymo sprendimus, demonstracij, miting organi"avim), per savo atstovus

parlamente, pro0s)jungos + per streikus, per savo organi"acines strukt ras &tose alyse, kur valstybs tarnautoj dalyvavimas pro0s)jungose neudraustas' ir daugeliu kit 0orm bei b d. &gydytoj streikas, emdirbi streikas'. Niniasklaidos priemonsdalyvauja vykdomosios valdios kontrols procese ikeldamos, surinkdamos, apdorodamos ir pateikdamos duomenis apie jos veiklos tr kumus, biurokrati"mo, savivals, korupcijos apraikas ir pan. ?os stipriai takoja visuomens nuomon5, todl galima sakyti savo rankose turi stipr ginkl). *e veltui tai vadinamoji ketvirtoji valdia. (isuomens nuomon kaip politins kontrols 0ormaireikia moni poi r konkre,ius valstybinio valdymo klausimus. ?i gali 0ormuotis stic#ikai arba masins in0ormacijos priemoni takoje. Tai vertinamieji dalykai, pasireikiantys arba vyriausybs palaikymu, arba protestais. (isuomens nuomon gali enkliai takoti tam tikr valdymo sprendim primim).
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ %aaikinkite kaip tauta ir ,iniask"aida vykdo vykdomosios va"d,ios teis0tumo kontro"&' ($ %asvarstykite, kaip visuomen0s nuomon0 takoja va"stybinio va"dymo srities teis0tum iandienin0je :ietuvos praktikoje$

I. Admi!is"raci! proced/ra kaip )e!dro#o ,a s"$)i!io ,a d$mo 0g$,e!di!imo proceso sudedamasis e eme!"as. Admi!is"raci!s proced/ros "eisi!is reg ame!"a,imas paka 6R Gieo#o admi!is"ra,imo 0s"a"$mJ. Teiss gau"i i!1ormaci#a i ,a s"$)s ir sa,i,a d$)s i!s"i"uci#+ ir 0s"aig+ 0g$,e!di!imo procesas
J.1. Teiss gau"i i!1ormaci#- "eisi!s prie aidos 1aviraikos laisv, teis in0ormacij) yra vienos i pagrindini mogaus teisi. 6i teis deklaruota 3DIJ m. Nmogaus ir pilie,io teisi deklaracijoje, reglamentuota ir 3JAI m. ?TL (isuotinje mogaus teisi deklaracijoje, taip pat 3JBK metais priimtoje Ouropos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijoje. ?i tvirtinta daugelio valstybi konstitucijose, ta,iau kai kurios primusios ir atskirus j) reglamentuojan,ius statymus.234 Eietuvoje pirm) kart) teiss in0ormacij) princip) mginta reglamentuoti (isuomens in0ormavimo statyme &3JJC'. 8eja, is statymas vieosios in0ormacijos prieinamum) garantavo tik urnalistams, o kitai visuomens daliai paliko tik deklaratyv princip). Toks statymo netobulumas ir sakmi Eietuvos .espublikos >onstitucijos <B straipsnio nuostata, kad pilietis turi teis5 statymo nustatyta tvarka gauti valstybs staig turim) in0ormacij) apie save, ir tai, kad laisv gauti in0ormacij) negali b ti ribojama kitaip, kaip tik statymu, jei tai b tina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, priva,iam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, paskatino parengti Teiss gauti in0ormacij) i valstybs ir savivaldybi staig statym). 1varbu paminti, kad ir E. >onstitucinis Teismas 3JJC m. gruodio 3J d. nutarime2<4 yra paymj5s, jog statym leidjas tiesiogiai pareigojamas statyme nustatyti, kokia tvarka valstybs staigos privalo suteikti pilie,iui apie j turimas inias.
!ontro"iniai k"ausimai# !okius ,inote tarptautinius dokumentus, kuriuose tvirtinta teis0 in-ormacij.

3vardinkite ir pakomentuokite :ietuvos 9espub"ikos !onstitucijos nuostatas, tvirtinan)ias teis& gauti in-ormacij

J.'. Teiss gau"i i!1ormaci#- i ,a s"$)s ir sa,i,a d$)i+ i!s"i"uci#+ "eisi!is reg ame!"a,imas 6ie"u,o#e Teiss gau"i i!1ormaci#- i ,a s"$)s ir sa,i,a d$)i+ i!s"i"uci#+ ir 0s"aig+ 0s"a"$mas priimtas <KKK sausio 33 d. ir sigaliojo <KKK m. birelio 3 dien). <KKB m. lapkri,io 3K dien) priimtas Teiss gauti in0ormacij) i valstybs ir savivaldybi staig statymo pakeitimo statymas2=4. 6is statymas detali"uoja E. >onstitucijos B ir <B straipsni nuostatas2A4, jame atsispindi ir Ouropos 1)jungos teiss nuostata, kad teis susipainti su valstybs institucij turimais dokumentais pripastama daugelyje valstybi nari kaip konstitucinis, arba statym leidybos, principas2B4. Teis gauti in0ormacij) i valstybs ir savivaldybi staig statymas priskirtinas prie vieosios teiss reguliavimo srities. ? galtume laikyti statymu, 0ormuluojan,iu bendruosius in0ormacijos gavimo principus ir priklausant konstitucins ir administracins teiss reguliavimo sri,iai. 6iuo statymu utikrinama asmen teis gauti in0ormacij) i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig2C4 &toliau + staigos', nustatoma ios teiss gyvendinimo tvarka bei sudaromos palankios s)lygos asmenims gauti valstybs ir savivaldybi institucij ir staig disponuojam) in0ormacij) bei panaudoti j) tiek komerciniams tiek nekomerciniams tikslams. Hstatymo pirmajame straipsnyje nurodoma, kad Teiss gauti in0ormacij) i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig statymas utikrina asmenims teis5 gauti in0ormacij) i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig, nustato ios teiss gyvendinimo tvark), t. y. apibria in0ormacijos s)vok), nustato kreipimosi dl in0ormacijos gavimo tvark), in0ormacijos rengim) ir teikim), apskundimo tvark) negavus ar gavus ne vis) in0ormacij). Taip pat statymas iskiria sritis, kuriose jis nra taikomas + 3 str. = d. >itas svarbus statymas, reglamentuojantis teis5 in0ormacij), yra (isuomens in0ormavimo statymas2D4, kuris yra suderintas su Teiss gauti in0ormacij) i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig statymu.2I4 *ors kai kurie (isuomens in0ormavimo statymo straipsniai &Cstr.' deklaruoja asmen &ne tik urnalist' teis5 gauti in0ormacij), ta,iau in0ormacijos gavimo poi riu io statymo tikslas + garantuoti teis5 in0ormacij) urnalistams ir kitiems vieosios in0ormacijos rengjams ir platintojams. Taigi, urnalisto &vieosios in0ormacijos rengjo ir &ar' skleidjo' teis gauti in0ormacij) reglamentuojama atskirai. Teis5 gauti in0ormacij) reglamentuoja ir kiti statymai, pv"., (isuomens in0ormavimo, (alstybs ir tarnybos paslap,i, 7smens duomen teisins apsaugos, -acient teisi ir alos sveikatai atlyginimo, (iej ir priva,ij interes derinimo valstybs tarnyboje ir kt. >ai kuriais atvejais tam tikriems subjektams taikomi special s j status) apibriantys statymai, pv"., advokat teis5 gauti in0ormacij) reglamentuoja 7dvokat ros statymas, seimo nari + 1eimo statutas ir pan. >s"a"$mo ' s"raips!is 0",ir"i!a ,a s"$)s ir sa,i,a d$)s 0s"aig+ pareig- "eik"i i!1ormaci#-. 6i pareiga reikminga ne tik teiss gyvendinimo, bet ir vieojo administravimo vieumo ir skaidrumo poi riu. 6etajame straipsnyje detali"uojama pareiga teikti in0ormacij), nurodant, kad staiga privalo turti interneto svetain5, kurioje teikt in0ormacij) apie savo 0unkcijas, strukt r), in0ormacijos teikimui skirtos in0ormacijos rodykl5, kit) teiss aktais nustatyt) in0ormacij). 6i pateikta mediaga ne tik supaindina asmenis su staigos veikla, bet ir padeda susiorientuoti, kur reikt kreiptis isamesnes arXir konkre,ios in0ormacijos.

%n0ormacijos2J4 s)voka apima bet kurias inias, 0aktus idjas, poi rius ir nuomones bet kuriuo klausimu, 0akt komentarus ir kita, taip pat reklam), vairias meno iraikasG taigi in0ormacija yra kiekvienas ini objektas23K4. %n0ormacijos s)voka Hstatyme negalt b ti taikoma mogaus praymui in0ormacijos, kurios staigoje nra, siekiant, kad ji b t specialiai kuriama ar atliekama esamos in0ormacijos mokslin ar kitokia anali". Teiss 0 i!1ormaci#- 0g$,e!di!imui a)ai s,ar)us >s"a"$mo ke",ir"asis skirs!is, kuris !us"a"o i!1ormaci#os ga,imo ",ark-, ". $., pra$m+ pa"eikim-, !agri!#im-, i!1ormaci#os "eikim-. 7smuo / pareikjas2334, nordamas gauti i staigos in0ormacij), turi ireikti savo vali) statymo nustatyta tvarka. %orin valios iraika b t praymo pateikimas, kuriame pareikjas nurodo koki) in0ormacij) ar dokument) pageidauja gauti, savo vard), pavard5, gyvenam)j) viet) &jeigu pareikjas yra 0i"inis asmuo' arba pavadinim), kod), buveins adres) &jeigu pareikjas yra juridinis asmuo' ir duomenis ryiui palaikyti. -raymo pateikimo 0orm) staiga skelbia savo interneto svetainje. ?eigu praoma in0ormacija yra kitoje staigoje, praymas persiun,iamas kitai kompetentingai staigai ne vliau kaip per B darbo dienas nuo praymo gavimo staigoje dienos, ir apie tai per = darbo dienas nuo praymo persiuntimo in0ormuojamas pareikjas. %n0ormacija pareikjui turi b ti pateikiama ne vliau kaip per <K darbo dien nuo praymo gavimo staigoje dienos, tam tikrais atvejais23<4 terminas gali b ti prat5stas dar iki <K darbo dien. 6ie terminai turi b ti skai,iuojami nuo tinkamai surayto praymo gavimo dienos. Hstatymas nenustato termino, per kur pareikjas turt b ti in0ormuojamas apie praymo tr kumus. >s"aiga ga i a"sisak$"i "eik"i i!1ormaci#-, #eigu&
1) paga" pareik0jo praym reik0t/ sukurti dokumentus ar in-ormacijos rinkmenas ir tai bt/ susij& su neproporcingai dide"0mis darbo ir "aiko snaudomis' () praymo turinys yra nekonkretus' *) tas pats pareik0jas pakartotinai prao tos pa)ios in-ormacijos' 1) praoma in-ormacija jau buvo vieai paske"bta' tokiu atveju staiga per 2 darbo dienas nuo praymo gavimo staigoje dienos nurodo pareik0jui jos paske"bimo a"tin' 2) staiga tam tikros in-ormacijos rinkim ir tvarkym nutraukia pasikeitus staigos -unkcijoms$[1*]

?eigu staiga atsisako pateikti in0ormacij), pareikjui paie tai isiun,iamas praneimas, kuriame nurodoma atsisakymo prieastis ir io sprendimo apskundimo tvarka. %n0ormacija pareikjui, atsivelgiant jo praym), gali b ti pateikiama odiu, leidiant susipainti su dokumentu, pateikiant paym), dokumento ira) ar popierin5 dokumento kopij), elektronin5 laikmen), garso, vai"do ar garso ir vai"do ra), prieig) prie in0ormacijos rinkmenos. ?ei prayme nenurodyta in0ormacijos pateikimo 0orma, staiga j) pateikia tokia pa,ia 0orma kaip gauto praymo. Hstatyme numatyta speciali priva,ios in0ormacijos gavimo tvarka23A4, tvirtinta speciali pareikjo teis gauti in0ormacij) apie save. Tai reikia, kad niekas kitas, iskyrus pat pareikj), negali gauti in0ormacijos apie j. Hstaigos teikia in0ormacij) neatlygintinai, iskyrus atvejus, kai u in0ormacijos teikim) imama arba valstybs rinkliava, arba statym numatytas atlyginimas. Hstatymas laiduoja pareikjo teis5 apsksti staigos veiksmus statym nustatyta tvarka. >aip pareikjo teisi paeidim) b t galima traktuoti praomos in0ormacijos nepateikim), nepagrstas atsisakymas j) pateikti, neteisingos ar neisamios in0ormacijos pateikimas, in0ormacijos pateikimas praleidus jos pateikimo terminus, nesudarymas galimybs pareikjui susipainti su dokumento

originalu, in0ormacijos pateikimas paeidiant kit asmen teises ir teistus interesus ir bei kitoks Hstatymo reikalavim nevykdymas. 7pskundimo galimyb yra viena i teiss gauti in0ormacij) utikrinimo garantij. % Teiss gauti in0ormacij) i valstybs ir savivaldybi staig statymo pateikt s)vok matyti, kad vie)j) in0ormacij) sudaro visa in0ormacija, kuria disponuoja valstybs ar savivaldybi staigos, iskyrus priva,i) in0ormacij) apie asmenin ir eimos gyvenim), asmens sveikat), su asmens garbe ir orumu susijusi) in0ormacij) bei in0ormacij), sudaran,i) valstybs, tarnybos, pro0esin5, komercin5 ar banko paslapt. 6ios staigos asmeniui privalo teikti apie savo veikl) vis) in0ormacij), kuri atitinka vieosios in0ormacijos s)vok). 7smens teis in0ormacij) yra garantuota Hstatymu, o valstybs ir savivaldybi staigoms Hstatyme numatyta pareiga pateikti trejopo pob dio in0ormacij)! vie)j) in0ormacij) apie valstybs ir savivaldybi staig veikl), skaitant ir veikl) vidaus administravimo srityjeG priva,i) in0ormacij) apie save, t. y. priva,i) in0ormacij) apie asmen, kuris kreipsi tokios in0ormacijos gavimo reikalu ir o0icialius dokumentus. L0icialaus dokumento atsiradimas, t. y. jo suk rimas arba gavimas yra kildinamas i valstybs ir savivaldybi staig vykdomos veiklos. >adangi valstybs ir savivaldybi staig veikla Hstatymo prasme apima ir vidaus administravim), todl valstybs ir savivaldybi staigos privalo teikti asmenims o0icialius dokumentus ar juose esan,i) in0ormacij) ir i veiklos, kuri) ios staigos vykdo vidaus administravimo atvejais23B4.
[1] !ai kuriose va"styb0se teis0 gauti in-ormacij i va"styb0s administracijos staig/ siekia F>+++ am,i/$ Evedijoje 1D;; m$ priimtame 8paudos statyme yra nuostat/, nustatan)i/ teis& vieuosius dokumentus$ Gorvegijoje ios teis0s prad,ia ga"ima "aikyti 1C12 metus, ta)iau tik 1BDA metais Gorvegijos par"amentas pri0m0 specia"/ statym, reg"amentuojant va"styb0s administracijos dokument/ prieinamum$ 4is suteik0 teis& visuomenei susipa,inti su o-icia"iais va"styb0s administracijos dokumentais$ 46> 1B;; metais pri0mus +n-ormacijos "aisv0s statym -edera"ini/ va"styb0s institucij/ dokumentai tapo prieinami visuomenei$ 3statymas nustato grie,tas procedras ir kriterijus, paga" kuriuos kai kurie dokumentai ga"i bti k"asi-ikuojami ir neprieinami visuomenei$ 1BD1 metais 46> priimtas ir priva)ios in-ormacijos statymas, paga" kur asmuo turi teis& gauti apie save in-ormacij, kuria disponuoja -edera"in0 va"d,ia$ %ranc ijoje 1BDC metais priimtas specia"us statymas, paga" kur ne tik %ranc ijos pi"ietis, bet ir bet kuris kitas asmuo turi teis& susipa,inti su Hadministracijos dokumentaisI$ %ranc ijos teis0s doktrina teis0 in-ormacij ki"dina i 1DCB m$ ?mogaus ir pi"ie)io teisi/ dek"aracijos straipsni/$ [(] 1BB; m$ gruod,io 1B d :ietuvos 9espub"ikos konstitucinio teismo nutarimas d0" :ietuvos 9espub"ikos va"styb0s pas"ap)i/ ir j/ apsaugos statymo 2 ir 1A straipsnio atitikimo :ietuvos 9espub"ikos !onstitucijai, taip pat d0" :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s 1BB; m$ kovo ; d$ nutarim/ Gr$ *AB ir Gr$ *1A atitikimo :ietuvos 9espub"ikos !onstitucijai ir :ietuvos 9espub"ikos civi"inio proceso kodekso normoms$ [*] >a"styb0s ,inios, (AA2 11 (;, Gr$ 1*B@2AAC$ [1] :9 !onstitucijos 2 straipsnyje -ormu"uojamas principas, kad va"d,ios staigos tarnauja ,mon0ms, (2 straipsnyje u,tikrinama in-ormacijos "aisv0, kuri apima "aisv& tur0ti sitikinimus, juos reikti, teis& iekoti, gauti ir sk"eisti in-ormacij$ [2] <onstitutiona" :aJ o- t5e Kuropean Lnion M by !$ :enaerts, %$ Gu--e", 9$ Nray$ 8Jet and OaPJe"" :imited, 1BBB %$ 2*B$ [;] >a"styb0s ir saviva"dybi/ ( )institucijos ir staigos atstovaujamosios, va"styb0s vadovo, vykdomosios, teismin0s va"d,ios institucijos, teis0saugos institucijos ir staigos, audit, kontro"& (prie,ir) at"iekan)ios institucijos ir staigos, kitos va"styb0s ir saviva"dybi/ institucijos ir staigos, kurios -inansuojamos i va"styb0s ar saviva"dybi/ biud,et/ bei va"styb0s pinig/ -ond/ ir kurioms statymai suteikia vieojo administravimo ga"iojimus, taip pat mon0s ir staigos, teikian)ios asmenims viesias pas"augas$ [D] >a"styb0s ,inios, (AA; AD (D, Gr$ C(@*(21$ [C] %avy d,iui, >isuomen0s in-ormavimo statymo ; straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi teis& gauti i va"styb0s ir saviva"dybi/ institucij/ bei staig/, kit/ biud,etini/ staig/ viej

in-ormacij apie j/ veik", o-icia"ius j/ dokumentus (kopijas), taip pat in-ormacij, kuri min0tos staigos turi apie j pat' va"styb0s ir saviva"dybi/ institucijos bei staigos priva"o Qeis0s gauti in-ormacij i va"styb0s ir saviva"dybi/ staig/ statymo bei kit/ statym/ nustatyta tvarka teikti viej in-ormacij$ Qaigi, vieno statymo gyvendinimo tvark nustato kitas statymas$ [B] 3statyme in-ormacijos svoka apibr0,ta kaip ,inios, kuriomis disponuoja va"styb0s ir saviva"dybi/ institucija ar staiga$ [1A] :oucaides :$ R$ Kssays on t5e 7eve"oping :aJ on Suman 9ig5ts$ !"uJer 6cademic %ub"is5ers, 1BB2$ % D$ [11] %areik0jas :ietuvos 9espub"ikos pi"ietis, va"styb0s, pasiraiusios Kuropos ekonomin0s erdv0s susitarim, pi"ietis, u,sienietis, turintis "eidim gyventi :ietuvos 9espub"ikoje, ar i/ asmen/ grup0, :ietuvos 9espub"ikos juridinis asmuo, juridiniai asmenys ar kitos organi acijos, registruotos va"styb0je, pasiraiusioje Kuropos ekonomin0s erdv0s susitarim, ar j/ atstovyb0s ir -i"ia"ai, steigti :ietuvos 9espub"ikoje$ [1(] +n-ormacijos pateikimo terminas ga"0t/ bti prat&stas tik d0" objektyvi/ prie,as)i/, pv $, pareik0jas reika"auja dide"0s apimties in-ormacijos$ %rie,astis prat&sti termin nega"i bti va"styb0s tarnautoj/ ka"t0, j/ ap"aidus darbas$ Geatsitiktinai prat&sti termin 3statyme pavedama staigos vadovui ir, o ne kuriam va"styb0s tarnautojui ir terminas nega"i bti i"gesnis kaip (A dien/$ [1*] Qeis0s gauti in-ormacij i va"styb0s ir saviva"dybi/ staig/ statymo pakeitimo statymas$ >a"styb0s ,inios, (AA2 11 (;, Gr$ 1*B@2AAC$ [11] %rivati in-ormacija apie save pareik0jui pateikiama 3statymo nustatyta tvarka pateikus praym ir statymais nustatyta tvarka patvirtinus asmens tapatyb&$ [12] 6dministracin0 by"a Gr$ 6C22B(AA*$ Niu"etenis Gr$ 1, p$ *

9. Licencijavimo procedrin teisena

U .1. 6ice!ci#a,imo sampra"a ir poreikis (alstyb reguliuoja tam tikras veiklos sritis, susijusias su padidjusiu pavojumi mogaus gyvybei, sveikatai, aplinkai, ginkluots gamyba bei gijimu, taip pat prekmis ir paslaugomis, kurioms statymai gali nustatyti speciali) preki pardavimo ar paslaug teikimo tvark). E. (yriausybs <KKA m. kovo 3B d. nutarimu *r. <DA patvirtintuose Ykins/komercins veiklos licencijavimo metodiniuose nurodymuose nustatyti bendrieji licencijavimo principai tikslingumas, nealikumas, skaidrumas, visuotinumas &nediskriminavimas', racionalumas, e0ektyvumas, 0unkcij atskyrimas, proporcingumas ir vieumas.234 Taip siekiama apsaugoti vartotoj), surinkti bei valdyti in0ormacij), ukirsti keli) ekonominms nusikalstamoms veikoms, papildyti biudet), nustatyti grietesnius reikalavimus speci0inms veiklos sritims &pv".! papildomi reikalavimai darbuotoj patikimumui bei j kvali0ikacijai, special s reikalavimai patalpoms, gamybos tec#nologijoms', utikrinti moni 0inansin pajgum), kontroliuoti licencin5 veikl) ir kt. Eaisvosios rinkos instituto atliktame tyrime2<4 papildomai iskiriami ir tokie tikslai, kaip valstybs paslapties isaugojimas, galimybs sudarymas kitoms institucijoms ikelti savo reikalavimus ir kontroliuoti licencin5 veikl), komercini santyki ir j subjekt ribojimas &pv".! mons vykdan,ios didmenin5 prekyb) tabako produktais turi teis5 tabako produktus pirkti tik i moni, turin,i licencijas, ir parduoti tik monms, turin,ioms toki) pat licencij)2=4'. Hgyvendinant iuos tikslus, yra labai svarbu nustatyti tam tikras, visiems vienodas veiklos s)lygas bei utikrinti t s)lyg laikym)si. (adovaudamiesi E. civilinio kodekso <.DI/<.DJ straipsniuose su0ormuluotais pagrindiniais licencins veiklos principais ir reikalavimais, galime teigti, kad licencija + tai yra dokumentas, iduotas jame nurodytam licencijos turtojui statyme nustatytai licencinei veiklai vykdyti pagal ios veiklos reikalavimus. Ta,iau tai taikoma ne visiems licencins veiklos sektoriams, kai kuriuose

sektoriuose, tokiose kaip energetika, licencija traktuojama ne tik kaip dokumentas, suteikiantis teis5 licencijos turtojui jame nustatytomis s)lygomis vykdyti licencin5 veikl), bet ir suteikiantis iimtin5 teis5 veiklai apibrtoje teritorijoje. >adangi energetikos sektorius pasiymi dideliais katais ir sudtinga in0rastrukt ra, todl, siekiant utikrinti e0ektyv energetikos in0rastrukt ros panaudojim) bei pltojim) &visikai akivai"du, kad b t neracionalu greta tiesti dvi elektros energijos perdavimo linijas, ar toje pa,ioje teritorijoje pradti lygiagre,iai pltoti dvi gamtini duj skirstymo sistemas' yra vedamas apribojimas, kad licencijoje nurodytoje teritorijoje gali veikti tik viena energetikos mon, usiimanti licencijoje nurodyta veikla. Taip yra dl to, kad skirtingai nuo paprast kins/ komercins veiklos sri,i strateginse energetikos kio akose vyrauja nat ralios monopolijos ir beveik nelieka s)lyg konkurencijai, todl ,ia licencijos s)voka gauna truput kitoki) prasm5. ;alima sakyti, kad iduodamas ne paprastas leidimas veiklai, bet iduodamas iskirtinis leidimas monei vykdyti licencin5 veikl) atitinkamoje teritorijoje, t.y. monei iduodama rinkos licencija apibrtoje teritorijoje. Taigi bendr)ja prasme licencija yra suprantama kaip kompetentingos institucijos iduotas leidimas ar dokumentas, suteikiantis teis5 usiimti atitinkama licencine veikla, laikantis atitinkam speci0ini tik tai veiklai keliam reikalavim bei kriterij, jeigu kiti norminiai teiss aktai nenumato iim,i. (eiklos, kurioms statym numatyta tvarka reikalinga gauti licencij), daniausiai vadinamos licencijuojama veikla. $ tent termin) naudoja statym leidjai leisdami norminius aktus. -agal tai kaip vartojama i s)voka licencijuojam) veikl) reikt suprasti kaip alies teritorijoje vykdom) veiklos r , kurios gyvendinimui statym nustatyta tvarka reikalinga kompetentingos institucijos iduota licencija. Terminas licencijuojama veikla teiss aktuose vartojamas tiek veiklai, kuriai turi b ti suteikta licencija ar suteikiama licencija, tiek veiklai, kuriai jau suteikta licencija, nusakyti. Da)ar"i!s ie"u,i+ ka )os *od$!as pa"eikia "oki- ice!ci#os s-,ok- & 3.,a s"$)s orga!+ duodamas eidimas 0,e*"i i u*sie!io ar i,e*"i 0 u*sie!0 prekes . '. eidimas, ga io#imas, !audo#imo "eis. 6ice!ci#a,im- pa(ia )e!driausia prasme ga ima api)r*"i kaip ypating) o0icialaus patvirtinimo &pripainimo' proced r), susijusi) su kinio subjekto teise vykdyti tam tikros r ies veikl) laikantis taisykli, normini reikalavim ir standart. 6ice!ci#a,imo processudaro ke i e"apai&
1$ paraikos padavimo, kurioje yra priva"omi duomenys apie numatomos veik"os r, tame tarpe juridinio asmens atributai, "aikotarpis ir "icencijos ga"iojimo teritorija' ($ "icencijin0s rink"iavos moka (mokestis u, "icencijos idavim)$ *$ pateikt/ dokument/ vertinimas ir eksperti 0, kuri at"ieka atitinkam/ institucij/ specia"istai ir darbuotojai' 1$ ga"iotojo organo sprendimas iduoti "icencij arba atsisakyti iduoti "icencij' 2$ sprendimo apskundimas teisme' ;$ "icencijos s"yg/ teisingo vykdymo kontro"0s$

Eicencija suteikia teis5 vykdyti tam tikr) veikl) tik pagal u0iksuotas joje kryptis ir rodiklius. 7titinkama valdymo institucija privalo vykdyti moni, organi"acij, kurioms iduotos licencijos, veiklos kontrol5 pagal tai, kaip yra laikomasi kontrolini normatyv. Tuo atveju, kai jie yra paeidiami, licencija gali b ti atimta.
!ontro"iniai k"ausimai# %aaikinkite "icencijos, "icencijavimo ir "icencin0s veik"os svokas' !okiais tiks"ais va"styb0je yra tvirtintas "icencijavimas. !okie etapai sudaro "icencijavimo proces.

U.'. 6ice!ci#a,imo 0"eisi!imo 6ie"u,os Respu) iko#e pagri!dai Eicencijavimo patys pirmieji ingsniai u0iksuoti jau 3JJK metais, kai buvo nustatyta leidim (licencij) verstis kine veikla idavimo tvarka . $uvo numatyta, kad vliau E. (yriausyb nustatys licencini veiklos r i s)ra). $et tai nevyko ir atskiros licencins veiklos r ys buvo taikomos tik atskirais aktais. 6iuo metu Eietuvos .espublikoje yra daugiau nei imtas statym ir kitoki normini akt, reglamentuojan,i su licencine veikla susijusius klausimus. Tenka pripainti, jog licencin veikla kaip viena i valstybinio reguliavimo priemoni yra vertinama gana vairiai. $uv5s Eaisvosios rinkos instituto vicepre"identas Vgnius Tumpa licencin5 veikl) laiko grubiu moni teisi ir laisvi paeidimu, nes valstyb neleistinai apriboja moni galimybes laisvai pasirinkti veikl ir savavalikai primeta prievartin kontrol ! 2A4 ?o nuomone licencijos yra grubus verslo suvarymas ir jo teikiamos naudos apribojimas, todl sveikas protas pataria kuo grei"iau j atsisakyti #aldia neturi piktnaudiauti jai suteikta teise apriboti pilie"i veiklos laisves $pribojimai ir kontrol gali pasirodyti patraukliomis priemonmis vykdyti valstybs politik, ta"iau jos taip pat gali tapti pragaitingais %rankiais %gyvendinant totalitari&m 'icencijomis ne%manoma uglaistyti valstybs valdymo klaid ir j padarini (ei konkurencija utikrina kokyb ir gaus laisvoje rinkoje, tuomet geriau pasikliauti konkurencija ir laisva rinka nei dl i tiksl usidti licencijavimo ir kontrols pan"ius )okybs kontrol, bei kitus tikslus, kurie tradicikai priskiriami valstybs kompetencijai, gali pasiekti ir privati veikla ! 2B4 Ta,iau didioji dauguma nesutinka su anks,iau isakytais teiginiais ir yra linkusi pritarti, kad licencijavimas yra svarbi administracin teisin rinkos reguliavimo priemon, padedanti vertinti kio subjekt reikiam) kvali0ikacij) atlikti tam tikr) veikl), tuo pa,iu utikrinant tokios veiklos tinkam) saugum). $e to leidia prii rti bei kontroliuoti 0i"ini ir juridini asmen veikl), siekiant, kad ji b t vykdoma pagal galiojan,i normini teiss akt reikalavimus, leisti arba udrausti jiems atlikti tam tikrus veiksmus. ;aliausiai tai yra vienas i b d papildyti valstybs biudet), nes u licencijos idavim) imamos nustatyto dydio valstybs rinkliavos.2C4 Okonominiu poi riu licencijavimas yra pagrindinis rankis valstybs politikai gyvendinti tam tikrose kins/komercins veiklos akose. Eicencijos yra vienas i svarbiausi nepriklausomo reguliuotojo reguliavimo instrument, leidian,i ne tik geriau prii rti licencines veiklas, utikrinti atitinkam), nustatyt) teikiam paslaug lyg, bet ir e0ektyviai prii rti atskir sektori rinkas. *agrinjant licencijavimo teisinimo pagrindus Eietuvos .espublikoje b tina atkreipti dmes E. >onstitucijos AC straipsnio = dal, kurioje nustatyta, jog valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei ! 2D4 7ikinant E. >onstitucijos AC straipsnio = dalies turin atkreiptinas dmesys tai, kad asmens kins/komercins veiklos laisv nra absoliuti. (alstyb reguliuoja tam tikr) kin5 veikl), derindama asmens ir visuomens interesus. .eguliuodama valstyb negali paeisti s)iningos konkurencijos, kins veiklos subjekt lygiateisikumo, kit E. >onstitucijoje tvirtint princip. -aymtina, kad E. >onstitucijos AC straipsnio = dalis yra susijusi su io straipsnio < dalimi, kurioje nustatyta, jog valstyb remia visuomenei naudingas kines pastangas ir iniciatyv). .eguliuodama kin5 veikl), valstyb negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo kins veikos subjektams b t sudarytos nepalankios, nevienodos kininkavimo s)lygos, varoma iniciatyva, nesudaromos galimybs jai reiktis. E. >onstitucijos AC straipsnio A dalies nuostata, kad statymas saugo s)iningos konkurencijos laisv5, inter alia reikia pareigojim) statym leidjui statymais nustatyti tok teisin reguliavim), kad neb t monopoli"uojama gamyba ir rinka, kad

b t utikrinama s)iningos konkurencijos laisv bei numatyti priemons ir b dai jai apsaugoti. $e to i nuostata reikia, kad ir kit valstybs bei savivaldos institucij teiss aktais negalima paeisti mint konstitucini princip. 1istemikai aikinant E. >onstitucijos AC straipsnio 3, = ir A dali nuostatas, paymtina, kad valstyb, reguliuodama kin5 veikl), turi utikrinti ir privataus asmens &ios veiklos subjekto', ir visuomens interesus. 6iose E. >onstitucijos nuostatose yra tvirtintas principas, nustatantis kins veiklos reguliavimo tikslus ir ribas. Taigi galima teigti, kad valstybei teis sikiti bei reguliuoti tam tikr) kin5 veikl), kaip vienas i b d, siekiant utikinti visuomens gerov5, tvirtintas ir E. >onstitucijoje. Ta,iau b tina, kad valstyb reguliuodama tam tikras kines veiklas utikrint viej ir priva,i interes pusiausvyr), o tai inter alia reikia! 3. valstyb teisinmis priemonmis gali ir privalo daryti tak) laisvosios rinkos ir konkurencijos procesams tiek, kiek to reikia patiems laisvosios rinkos ir konkurencijos principams apsaugotiG <. valstyb teisinmis priemonmis privalo utikrinti, kad kiekvienam teiss norm reikalavimus atitinkan,iam subjektui b t garantuojamos lygios galimybs veikti laisvosios rinkos ir konkurencijos s)lygomis.

,ontroliniai klausimai1. 3vardinkite ir pakomentuokite /ietuvos Respu%likos ,onstituci#os nuostatas1 teisinan'ias licenci#avim;

U.4. 6ice!ci#a,im - reg ame!"uo#a!"$s "eis s ak"ai <KK3 m. liepos 3 d. sigalioj5s naujas E. civilinis kodeksas su0ormulavo pagrindinius kins/ komercins veiklos licencijavimo principus, nustat s)lygas licencijai gauti bei pagrindinius reikalavimus licencijuojamos veiklos taisyklms. E. civilinis kodeksas numato, kad % statym nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam tikros r ies veiklos tik gav % statym nustatyta tvarka iduot licencij 2I4 ?uridinis asmuo privalo turti visas licencijas &leidimus', kurios statymuose numatytos kaip b tinos jo veiklos s)lygos. '.IJ s"raips!$#e 0",ir"i!"os !uos"a"os, #og kiekvienai statym nustatytai licencijuojamai veiklos r iai (yriausyb tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti statymai nenustato ko kita. Eicencijavimo taisyklse nurodoma licencijuojama veikla, licencij) iduodanti institucija ir jos galiojimai, licencijai gauti reikalingi dokumentai, pateikt dokument nagrinjimo tvarka ir terminai, licencij r ys ir j idavimo s)lygos, pakartotinis licencijos idavimas, licencijos 0ormos, iduodam licencij registravimo tvarka, atsisakymo iduoti licencijas atvejai, licencijuojamos veiklos s)lygos, skaitant licencijos turtoj teises ir pareigas, licencijos s)lyg laikymosi priei ros tvarka, licencijos galiojimo sustabdymo bei panaikinimo atvejai ir tvarka. Taip pat gali b ti nurodyti ir kiti reikalavimai bei s)lygos. -agal E. Z> '.IU s"raips!0 , Eicencija iduodama neterminuotam laikui, jei yra vykdytos licencijavimo taisyklse nustatytos s)lygos. 7tsisakymas iduoti licencij) negali b ti grindiamas veiklos netikslingumu ir turi b ti motyvuotas. %n0ormacija apie licencijos idavim), jos galiojimo sustabdym) ir panaikinim) kaupiama juridini asmen registre. Eicencijas iduodanti institucija privalo apie licencij idavim), galiojimo sustabdym) ar panaikinim) praneti juridini asmen registrui juridini asmen registro nuostat nustatyta tvarka. ;av5s licencij) juridinis asmuo privalo licencijuojamos veiklos priei ros institucijai teikti ir leisti tikrinti licencijavimo taisyklse nurodyt) in0ormacij), susijusi) su licencijuojama veikla ar

licencijos idavim) lemian,iomis s)lygomis. (alstybs rinkliava u licencijos idavim) neturi viryti licencijos idavimo ir priei ros s)naud. 7tskir licencins veiklos sri,i usimim) veikla reglamentuoja atitinkami statymai ir E. (yriausybs nutarimai. Eicencins veiklos tvark) nustato E. (yriausybs patvirtintos licencijavimo taisykls ir atitinkam ministerij priimti sakymai. E. (yriausybs pavedimu licencijas iduoda, licencins veiklos s)lyg laikymosi priei r) atlieka bei licencij galiojim) sustabdo ir panaikina E. (yriausybs galiotos institucijos + ministerijos, departamentai, vairios tarnybos, inspekcijos ir t.t. Ta,iau jau lyg ir suk rus licencins veiklos principus ir licencijavimo taisykles, dl vis dar gana danai pasitaikan,i reglamentavimo neapibrtum, vairiai ir pla,iai interpretuojam E. civiliniame kodekse nustatyt licencijavimo taisykli turinio bei daugybs atsaking valstybini institucij ir joms suteikiam pla,i galiojim, licencin veikla vis tiek liko viena i verslo reguliavimo sri,i, sukurian,i biurokrati"mo, korupcijos ir piktnaudiavimo tarnyba prielaidas. %r tik <KKA m. kovo 3B d. Eietuvos .espublikos (yriausyb, gyvendindama Eietuvos .espublikos nacionalins kovos su korupcija programos2J4, gyvendinimo priemoni plano % skyriaus antrojo skirsnio 3.B priemon5, patvirtino Ykins/komercins veiklos licencijavimo metodinius nurodymus, kurie nustat bendruosius kins/komercins veiklos licencijavimo principus, j gyvendinim) ir reikalavimus, kuri laikantis licencijuojama kin/komercin veikla ir kuriais vadovaujantis rengiami licencins veiklos statym projektai ir ios veiklos licencijavimo taisykls.23K4 6iuose metodiniuose nurodymuose yra gana konkre,iai apibrta, kad licencijuojama tik t r i kin/komercin veikla, kurios licencijavimas nustatytas Eietuvos .espublikos statymuose ar Ouropos 1)jungos reglamentuose, taip pat, kad vedant vienos ar kitos licencins veiklos reguliavim), turi b ti aikiai ir tiksliai nurodyti bei pagrsti tokios licencins veiklos tikslai ir kad b t manoma nustatyti, ar veiklos reguliavimas traukiant licencini veikl grup5 + tinkamiausia ir b tina priemon iems tikslams pasiekti.
,ontroliniai klausimai1. >vardinkite pagrindinius /ietuvos Respu%likos teis*s aktus1 reglamentuo#an'ius licenci#avim;

U.<. 6ice!ci!es ,eik as regu iuo#a!(ios i!s"i"uci#os .eguliuojant licencines veiklas, dalyvauja ir j priei r) pagal savo kompetencij) vykdo nemaai valstybs institucij, ta,iau j 0unkcij, teisi ir pareig smulkiai nenagrinsime, o apsiribosime tik j apib dinimu. 6ie"u,os Respu) ikos Seimo &toliau + E. 1eimo' kompetencij) apibria E. >onstitucija, nustatanti vien) i pagrindini E. 1eimo 0unkcij / statym leidyb).2334-er atitinkam statym leidyb) E. 1eimas 0ormuoja valstybs kio reguliavimo politik). $e to, tvirtindamas valstybs strategij), E. 1eimas atlieka ir strateginio planavimo 0unkcij), o priimdamas kio ak valdymo, reguliavimo ir kontroliavimo valstybs institucij metines ataskaitas bei prii rdamas j veikl), E. 1eimas vykdo i institucij parlamentin5 kontrol5. 6ie"u,os Respu) ikos G$riaus$) &toliau + E. (yriausyb'. E. (yriausyb, vykdydama valstybin valdym), kuria ir gyvendina valstybs politik) licencinse veiklos srityse / teikia E. 1eimui tvirtinti valstybs strategij) ir tvirtina jos gyvendinimo plan) bei programas. E. (yriausyb ar jos galiotos institucijos, vykdydamos valstybin valdym), tvirtina kins veiklos

licencijavimo taisykles, nustato licencins veiklos tvark), tiekimo, eksporto bei importo tvark), nustato veiklos r i, kurioms reikalingas leidimas, s)ra), leidim idavimo taisykles ir s)lygas, ir t.t. Mi!is"eri#os , pagal savo kompetencij) bei veiklos srit dalyvauj) 0ormuojant bei gyvendinant valstybs politik). -avy"diui, 7plinkos ministerija dalyvauja nustatant valstybins svarbos objekt statybos planavimo tvark) ir s)lygas, vykdant statybos valstybin5 priei r). H jos kompetencij) eina ir klausimai, susij5 su aplinkos apsauga, poveikio aplinkai stebjim organi"avimu ir vykdymu padidintos taros "onose. Taip pat 7plinkos ministerija nustato imetam aplink) teral normas ir kontroliuoja j laikym)si, nustato teral apskaitos ir leidim juos imesti aplink) idavimo tvark). Ykio ministerija gyvendina valstybs politik) ir pltoja tarptautin bendradarbiavim) energetikos srityje, rengia ir tvirtina teiss aktus, reglamentuojan,ius tiekimo saugumo, energetikos objekt ir rengini rengimo, eksploatavimo, tec#nins saugos, e0ektyvaus naudojimo bei kitus tec#ninius klausimus, taip pat rengia, peri ri *acionalins energetikos strategijos projekt) ir teikia j (yriausybei, rengia 1trategijos gyvendinimo plan) ir programas, koordinuoja j gyvendinim), tvirtina energijos ir energijos itekli perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles, nustato energijos itekli atsarg sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo tvark), alyje vartojamos energijos kokybs reikalavimus, vartotoj, gamintoj energetikos tinkl, rengini, sistem prijungimo prie veikian,i energetikos moni objekt tvark) ir s)lygas.23<4 Depar"ame!"ai prie mi!is"eri#+ . -olicijos departamentas prie (idaus reikal ministerijos. -riegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie (idaus reikal ministerijos. >ult ros paveldo departamentas prie >ult ros ministerijos. (iena i 0unkcij, kurias atlieka ie departamentai yra licencij idavimas, licencijos s)lyg laikymosi priei ra. ?iems taip pat suteikiama teis prireikus sustabdyti licencij galiojim), panaikinti licencij galiojimo sustabdym) ir licencij galiojim). Tokia situacija kuomet ministerijai pavaldus departamentas yra atsakingas u licencins veiklos priei r) bei kontrol5 nra tinkamas variantas, nes tai sukelia papildomos sumaities ir sunkum, todl pastaraisiais metais pastebima, jog siekiant skaidrumo, e0ektyvumo licencij idavimas bei visa priei ra ir kontrol perduodama atskiros, specialiai tam kurtos tiesiogiai nepavaldios vyriausybins institucijos rankas. Tokios institucijos vadinamos vairiai! I!spekci#omis. (alstybin keli transporto inspekcija, (alstybin vidaus vanden laivybos inspekcija, (alstybin energetikos inspekcija, (alstybin atomins energetikos saugos inspekcija. >omisijomis. (alstybins kain ir energetikos komisija, (alstybin vaist kontrols komisija, (alstybin loim priei ros komisija, Eietuvos .espublikos draudimo priei ros komisija, (alstybin loim priei ros komisija, Eietuvos radijo ir televi"ijos komisija. Tar!$)omis. (alstybin tabako ir alko#olio kontrols tarnyba, *acionalin sveikatos tarnyba, (alstybin maisto ir veterinarijos tarnyba, (alstybs dokument tec#nologins apsaugos tarnyba, *acionalin ems tarnyba, 7ugal apsaugos tarnyba, (alstybin visuomens sveikatos priei ros tarnyba, (alstybin akreditavimo sveikatos priei ros veiklai tarnyba. Sa,i,a d$)s ,$kdomo#i i!s"i"uci#a. 1avivaldybi vykdomj institucij kompetencij), reguliuojant licencines veiklos sritis apibria (ietos savivaldos statymas ir atskiri licencins veiklos statymai. 1avivaldybs savo teritorijose reguliuoja vartotoj apr pinim) tiekiama iluma, iduoda ilumos tiekimo licencijas, organi"uoja visuomens poreikiams naudojam teritorij apvietim), pagal E. (yriausybs patvirtintas licencijuojamos veiklos taisykles iduoda mamenins prekybos tabako gaminiais ar alko#oliniais grimais licencijas, taip pat iduoda ir licencijas organi"uoti ma)sias loterijas ir kt. $e to savivaldybs vykdomoji institucija ne tik

iduoda, papildo, sustabdo ar panaikina sustabdym), bet ir kontroliuoja, kaip licencij turtojai laikosi licencins veiklos s)lyg. .eikt atkreipti dmes, kad dauguma anks,iau ivardint institucij 0aktikai atlieka administracins prievartos taikymo 0unkcij). -avy"diui, (alstybin atomins energetikos saugos komisija, (alstybin energetikos inspekcija, (alstybin maisto ir veterinarijos tarnyba, .adiacins saugos centras, (alstybin visuomenins sveikatos priei ros tarnyba, (alstybin kain ir energetikos kontrols komisija, (alstybin tabako ir alko#olio kontrols tarnyba, *acionalin vartotoj teisi apsaugos tarnyba, ir t.t. 6ios institucijos ne tik turi teis5 surayti paeidim protokolus pagal atitinkamus Eietuvos .espublikos administracini teiss paeidim kodekso straipsnius, bet ir nagrinja administracini teiss paeidim bylas, skiria administracines nuobaudas.
!ontro"iniai k"ausimai# 6tsk"eiskite "icencines veik"as regu"iuojan)i/ institucij/ sistem. %akomentuokite, kok vaidmen "icencijuojam/ veik"/ regu"iavime vaidina saviva"dybi/ vykdomosios institucijos$

U.=. 6ice!ci!i+ ,eik + reg ame!"a,imas >aip jau buvo minta, licencins veiklos, kurios yra valstybs reguliuojamos iduodant licencijas, nustatytos statymuose. Hstatymai nustato tam tikros veiklos reguliavimo b tinum), taip pat bendruosius licencins veiklos principus bei s)lygas. >iekvienam sektoriui E. (yriausyb tvirtina atskiras licencijavimo taisykles, kurios detaliai reglamentuoja atitinkamo sektoriaus statyme nustatyt licencini veikl reikalavimus bei privalomas s)lygas pavy"diui!
1) >eik"a susijusi su sprogmenimis sprogmen/ gamybos "icencijavimo taisyk"0s[1*]' sprogmen/ naudojimo "icencijavimo taisyk"0s[11]' prekybos sprogmenimis "icencijavimo taisyk"0s'[12] () Knergetikos sritis %rekybos e"ektros energija taisyk"0s'[1;] Ramtini/ duj/ perdavimo, paskirstymo, "aikymo ir tiekimo "icencijavimo taisyk"0s'[1D] Ei"umos tiekimo "icencijavimo taisyk"0s$ [1C] *) 6ntspaud/ ir spaud/ gamybos sritis 6ntspaud/ gamybos "icencijavimo taisyk"0s' [1B] 1) :oim/ ir "oterij/ sritis @ :oim/ "icencijavimo taisyk"0s[(A]' 7id,i/j/ ir ma,/j/ "oterij/ "icencijavimo taisyk"0s'[(1] 2) 6"ko5o"ini/ g0rim/ ir produkt/ sritis @ 7idmenin0s ir ma,menin0s prekybos a"ko5o"io produktais "icencijavimo taisyk"0s'[((] 6"ko5o"io produkt/ gamybos "icencijavimo taisyk"0s[(*]'

6ios licencijavimo taisykls yra pagrindinis teiss aktas, reglamentuojantis licencij idavimo, j galiojimo sustabdymo bei panaikinimo tvark) ir s)lygas, reguliuojan,ios institucijos teises ir pareigas, taip pat licencijas turin,i asmen teises bei pareigas ir atitinkamoms licencinms veikloms privalomas s)lygas. E. civilinio kodekso <.DI straipsnio < dalyje apib dinamas licencins veiklos taisykli turinys. 6iose taisyklse turi b ti nurodoma!
1) "icencijuojama veik"a (turi bti aiku, kokia btent veik"a u,siims "icencijos tur0tojas)' () "icencij iduodanti institucija ir jos ga"iojimai ("icencijas iduoda ministerijos, prie j/ esantys departamentai, inspekcijos, komisijos, tarnybos ir t$t$)' *) "icencijai gauti reika"ingi dokumentai (praymasMparaika iduoti "icencij, nema,ai papi"dom/ dokument/, kurie prik"auso nuo "icencijuojamos veik"os pobd,io)' 1) pateikt/ dokument/ nagrin0jimo tvarka ir terminai (turi bti itin aikiai apibr0,ta, kad ne"ikt/ vietos "icencijas iduodan)i/ institucij/ saviva"ei)'

2) "icencij/ rys ir j/ idavimo s"ygos, pakartotinis "icencijos idavimas (paprastai nustatomas terminas, kuriam pra0jus "icencijos tur0tojas, kuriam "icencija buvo panaikinta ga"i pakartotinai kreiptis d0" "icencijos idavimo)' ;) "icencijos -ormos ("icencij sudaro dokumentas, kuriame paprastai nurodoma# "icencij iduodanti institucija, "icencijos tur0tojo rekvi itai, "icencijos numeris, "icencijos idavimo data, veik"os, kuria verstis iduoda "icencija, ris ir vieta (adresas)$ :icencij pasirao j iduodan)ios institucijos vadovas ir ji patvirtinama j iduodan)ios institucijos antspaudu)' D) iduodam/ "icencij/ registravimo tvarka (da,niausiai "icencijas jas iduodanti institucija registruoja nustatytos -ormos "icencij/ registravimo ,urna"e)' C) atsisakymo iduoti "icencijas atvejai (id0stomi "abai konkre)iai, pateikiant baigtin atvej/, kuriems esant "icencija neiduodama, sra)' B) "icencijuojamos veik"os s"ygos, skaitant "icencijos tur0toj/ teises ir pareigas ("icencijos tur0toj/ pareigos nega"i bti numatytos kituose teis0s aktuose ir turi bti siejamos tik su "icencijos idavimu, ga"iojimu ar panaikinimu)' 1A) "icencijos s"yg/ "aikymosi prie,iros tvarka (prie,ir ir kontro"& vykdo "icencij idavusi institucija)' 11) "icencijos ga"iojimo sustabdymo bei panaikinimo atvejai ir tvarka$

E. (yriausybs tvirtinamose licencijavimo taisyklse gali b ti nurodyti ir kiti reikalavimai bei s)lygos. Gisus ice!ci#a,imo "ais$k se !us"a"$"us reika a,imus ga ima )/ "+ suskirs"$"i 0 "okias pagri!di!es grupes&
1) bendrosios nuostatos ir "icencij/ rys' () "icencijas iduodan)ios institucijos ga"iojimai' *) "icencij/ idavimo s"ygos ir reika"avimai' 1) atsisakymo iduoti "icencij s"ygos' 2) "icencin0s veik"os s"ygos' ;) atsakomyb0 u, "icencin0s veik"os pa,eidimus$ ,ontroliniai klausimai1. ,as paprastai %4na nurodoma konkre'ios srities licenci#avimo taisykl*se. 8pakomentuokite licenci#avimo taisykli turin9;

U.P. 6ice!ci!s ,eik os s- $gos >iekvienas licencins veiklos sektorius turi tam tikr ypatum, todl licencins veiklos s)lygos, nustatomos atsivelgiant juos. Tenka pastebti jog visiems sektoriams yra bendr licencins veiklos s)lyg, pavy"diui!
1) in-ormacijos teikimo reg"amentavimas' () regu"iuojan)ios institucijos vaidmuo' *) sankcijos u, "icencin0s veik"os pa,eidimus' 1) pareigojimai d0" veik"os skaidrumo u,tikrinimo$ Qo"iau pateikiama isamesn0 j/ ana"i 0, akcentuojant esminius trkumus ar neatitikimus$

Informacijos teikimo reglamentavimas Hstatymai nustato, kad valstybs institucijos ir staigos joms pavestoms 0unkcijoms atlikti turi teis5 gauti i licencine veikla usiiman,i asmen reikiam) in0ormacij). Taip pat atskir sektori statymai bei licencijavimo taisykls detaliai reglamentuoja in0ormacijos teikimo tvark) ir terminus kontroliuojan,ioms, prii rin,ioms institucijoms. 8aniausiai i licencine veikla usiiman,i asmen reikalaujama teikti ketvirtines ir metines ataskaitas apie licencin5 veikl), vairius s)naud

rodiklius, s)naud audito re"ultatus, in0ormacij) apie vairius pasikeitusius monje, in0ormacij) apie personalo bei vadov ir administracijos kvali0ikacij), teikiam paslaug ar gaminam produkt &gamini' kokyb5. $e to mons savo veikimo teritorijoje pagal kompetencij) vartotojams taip pat teikia vairi) in0ormacij) apie kainas, teikiamas paslaugas, j kokyb5, saugum) bei kit) in0ormacij) b tin) vartotojams. 7tsakinga u licencin5 veik) institucija taip pat pareigojama in0ormacij) apie licencij idavim), j patikslinim), papildym), j galiojimo panaikinim) skelbti leidinio (alstybs inios priede %n0ormaciniai praneimai. eguliuojanios institucijos vai!muo (isos licencins veiklos sritys turi vien) ar kelias institucijas reguliuojan,ias licencijas turin,i moni veikl). 6i institucij 0unkcijos, udaviniai bei kompetencija apibriama atskiruose statymuose, postatyminiuose aktuose, nuostatuose, ta,iau galiojimai kiekviename sektoriuje papildomai detali"uojami ir sukonkretinami pa,iose licencijavimo taisyklse. 8aniausiai norminiuose licencins veiklos aktuose tvirtinamas vienos reguliuojan,ios institucijos modelis. 1iekiant ivengti biurokratini barjer bei sumaities, e0ektyvumo ir veiklos skaidrumo aspektu geriausia licencins veiklos kontrol5 sutelkti vienose rankose t.y. licencijos idavimas, papildymas, pakeitimai, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas patikimas vienai institucijai. 1kund nagrinjimas dl licencins veiklos paeidim taip pat patiktas tai pa,iai licencij) idavusiai institucijai. >aip pavy"d si lytume panagrinti (alstybins tabako ir alko#olio kontrols tarnybos vaidmen didmenins prekybos tabako gaminiais sektoriuje. 8idmenins prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklse2<A4 reguliuojan,ios institucijos galiojimams skirtas atskiras skirsnis &%% skirsnis', kuriame aptariami (alstybins tabako ir alko#olio kontrols tarnybos galiojimai!
1$ +duoda (per *A dien/ nuo dokument/ gavimo), papi"do (per 12 dien/), patiks"ina (per * darbo dienas), sustabdo "icencij/ ga"iojim (per * darbo dienas), panaikina ga"iojimo sustabdym, panaikina ga"iojim' ($ registruoja iduotas, papi"dytas ir patiks"intas "icencijas nustatytosios -ormos ,urna"e' *$ nustato "icencij/ registravimo ,urna"o -orm' 1$ ske"bia apie iduotas "icencijas, "icencij/ ga"iojimo sustabdym, ga"iojimo sustabdymo panaikinim ir ga"iojimo panaikinim H>a"styb0s ,ini/I priede H+n-ormaciniai praneimaiI' 2$ idavusi "icencij, sustabd,ius jos ga"iojim, panaikinusi ga"iojimo sustabdym, panaikinusi ga"iojim, per * darbo dienas pranea apie tai 4uridini/ asmen/ registrui jo nuostat/ nustatyta tvarka,>a"stybinei mokes)i/ inspekcijai prie =inans/ ministerijos ir >a"stybinio socia"inio draudimo -ondo va"dybai' ;$ saugo iduot/, papi"dyt/ ir patiks"int/ "icencij/ kopijas' D$ kontro"iuoja, kaip "icencij/ tur0tojai "aikosi "icencin0s veik"os s"yg/' C$ nagrin0ja paga" kompetencij juridini/ ir -i ini/ asmen/ pareikimus, pasi"ymus, skundus' B$ vykdo kitus statym/ ir teis0s akt/ jai suteiktus ga"iojimus$

Ta,iau pasitaiko ir iim,i, jau anks,iau minjome, jog keli reguliuojan,i institucij modelis tvirtintas a"artini loim srityje, taip pat ilumos kio sektoriuje. 6iuose sektoriuose reguliuojan,i institucij kompetencija padalinama tarp dviej institucij. 6ilumos kio sektoriuje, kadangi yra dvi reguliuojan,ios institucijos / (alstybin kain ir energetikos kontrols komisija ir savivaldybs / tai atitinkamai ir licencijavimo taisyklse yra numatyti atskiri skyriai, kuriuose ivardinti t institucij galiojimai. % esms galiojimai analogiki, ta,iau tik (alstybin kain ir energetikos kontrols komisijai suteikta teis nustatyti licencijos 0orm), taip pat moni tec#nologinio, 0inansinio ir vadybinio pajgumo vertinimo tvark). L licencins veiklos s)lygose nustatytas toks pat pareigojimas, kad b tent licencij) idavusi

institucija ne re,iau kaip kart) per metus, taip pat gavusi skund), privalo patikrinti, kaip mon laikosi licencins veiklos s)lyg. 1kundus dl konkre,ios mons licencijuojamos veiklos paeidim taip pat analogikai nagrinja tik t moni, kurioms idav licencijas.2<B4 "ankcijos u# licencins veiklos pa#ei!imus Eicencijavimo taisykls numato, kad u licencijoje nurodyt licencins veiklos s)lyg paeidimus galiota institucija gali sustabdyti ar panaikinti licencijos galiojim) arba skirti baud). 8aniausiai licencijos galiojimas gali b ti sustabdomas, jeigu!
1) paaik0ja, kad "icencijai gauti pateikti k"aidingi duomenys' () mon0, kuri buvo sp0ta apie ga"im "icencijos panaikinim, per nustatyt "aik nepaa"ino prie,as)i/ d0" kuri/ ga"i bti panaikintas "icencijos ga"iojimas' *) "icencijos tur0tojas nemoka mokes)i/, 1) mon0s tec5no"oginis, -inansinis ir vadybinis paj0gumas ne"eid,ia vykdyti "icencin0s veik"os$ :icencijos ga"iojimas ga"i bti panaikinamas, jeigu# 1) mon0, kurios "icencijos ga"iojimas buvo sustabdytas, per nustatytj "aik nepaa"ina "icencin0s veik"os s"yg/ pa,eidim/' () pakartotinai pa,eid,ia "icencin0s veik"os s"ygas per statymo nustatyt termin' *) mon0 "ikviduojama ar reorgani uojama baigdama veik"' 1) "icencijos tur0tojas pateikia paraik panaikinti "icencijos ga"iojim$

% principo ios licencij sustabdymo ir galiojimo nutraukimo s)lygos dominuoja visuose sektoriuose. Ta,iau atsivelgiant licencins veiklos ypatumus galime rasti tik ir kit nutraukimo ar sustabdymo pagrind. -avy"diui! [ tik elektros energetikos sektoriuje licencijos galiojimas gali b ti sustabdomas, jeigu licencijos turtojas paeidia nustatytus mokjimo u elektros energij) ir paslaugas terminusG2<C4 [ tik ilumos kio sektoriuje licencijos galiojimas gali b ti sustabdomas jeigu mon, ilumos perdavimo tinklus valdanti ne nuosavybs ar patikjimo teise, nevykdo nustatyto statinio kapitalo didinimo reikalavimoG2<D4 [ alko#olio produkt gamybos sektoriuje licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu monms arba j administracijos vadovams ar kitiems darbuotojams &jeigu jie veik mons vardu ar dl jos interes' yra siteisj5s apkaltinamasis teismo nuosprendis, teismo nutarimas, sprendimas, siteisj5smuitins, (alstybins mokes,i inspekcijos, policijos ar (alstybins tabako ir alko#olio kontrols tarnybos nutarimas dl bausms ar nuobaudos skyrimo u alko#olio produkt kontraband), alko#olini grim be banderoli neteist) laikym), gabenim) ar pardavim), taip pat 0alsi0ikuot alko#olio produkt pardavim), gabenim) ar laikym). -akartotinai licencija neiduodamaG2<I4 $ pareigojimai ! l veiklos skai!rumo u#tikrinimo 8augelyje licencins veiklos sektori yra numatyti pareigojimai dl veiklos skaidrumo utikrinimo. -agal statymus mons turi tvarkyti atskir) bu#alterin5 apskait) kiekvienai licencinei veiklai. Hmonms privaloma nustatytu laiku pateikti vairias ataskaitas, atlikti auditus ir apie jo ivadas in0ormuoti kontroliuojan,ias institucijas. -avy"diui, ginkl ir audmen mons privalo kas pusmet, pateikti licencij) idavusiai institucijai ar jos galiotai staigai kins komercins veiklos, susijusios su ginklais, audmenimis, j dalimis, nustatytos 0ormos ataskait).

Taip pat reikalaujama kontroliuojan,iai institucijai pateikti in0ormacij) apie naujus darbuotojus, kuri darbas tiesiogiai susij5s su licencine veikla. Onergetikos sektoriuje mons taip pat turi tvarkyti atskir) bu#alterin5 apskait) kiekvienai licencinei veiklai. (ertikalios ar #ori"ontalios integracijos mons privalo mons patiriamas s)naudas ir gaunamas pajamas paskirstyti atitinkamoms veikloms, o metams pasibaigus, atlikti licencins veiklos s)naud audit) ir apie jo ivadas in0ormuoti (alstybin5 kain ir energetikos kontrols komisij).
,ontroliniai klausimai1. ,okios yra %endros visiems sektoriams licencin*s veiklos slygos. 2. Paaikinkite1 k reikia pareigo#imai d*l veiklos skaidrumo. [1] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA1 m$ kovo 12 d$ nutarimas Gr$(D1 H70" kin0s komercin0s veik"os "icencijavimo metodini/ nurodym/ patvirtinimoI MM >a"styb0s ,inios$ (AA1, Gr$ 11@1***$ ++ str$ 2 p$ [(] 6dresas internete# JJJ$"rinka$"t ' [*] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA1 m$ ba"and,io (A d$ nutarimu Gr$;1C patvirtintos 7idmenin0s ir ma,menin0s prekybos a"ko5o"io produktais "icencijavimo taisyk"0sMM >a"styb0s ,inios$ (AA1, Gr$ C1@*A2A$ [1] Qumpa L$ :aisvosios rinkos instituto praneimas seminare H>ers"o ap"inka, deregu"iavimas ir jo taka ,moni/ geroveiI, 1BBC m$ gruod,io (( d$ [2] Qen pat$ [;] :9 >yriausyb0s (AAA m$ gruod,io 12 d$ nutarimu Gr$ 112C patvirtintas >a"styb0s rink"iavos objekt/ sraas ir ios rink"iavos dyd,iaiMM >a"styb0s ,inios, (AAA, Gr$ 1AC@*1;*$ [D] :ietuvos 9espub"ikos !onstitucija MM >a"styb0s ,inios$ 1BB(, Gr$**@1A11$ [C] :ietuvos 9espub"ikos civi"inis kodeksas MM >a"styb0s ,inios$ (AAA, Gr$D1@((;($ ($DD str$ 1 d$ [B] >a"styb0s ,inios$ (AA(, Gr$1A@*22 [1A] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA1 m$ kovo 12 d$ nutarimas Gr$(D1 H70" kin0s komercin0s veik"os "icencijavimo metodini/ nurodym/ patvirtinimoI MM >a"styb0s ,inios$ (AA1, Gr$ 11@1***$ [11] :ietuvos 9espub"ikos !onstitucijaMM >a"styb0s ,inios$ 1BB(, Gr$**@1A11$ ;D str$ ( d$ [1(] :ietuvos 9espub"ikos energetikos statymas MM >a"styb0s ,inios$ (AA(, Gr$2;@(((1' (AA*, Gr$;B@*11C$ ; str$ [1*] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA* m$ gruod,io ( d$ nutarimas Gr$ 121( 70" sprogmen/ gamybos "icencijavimo taisyk"i/ patvirtinimo$MM >a"styb0s ,inios$ (AA*, Gr$ 111@211B$ [11] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA* m$ gruod,io ( d$ nutarimas Gr$ 1211 70" sprogmen/ naudojimo "icencijavimo taisyk"i/ patvirtinimo$MM >a"styb0s ,inios$ (AA*, Gr$ 111@211C [12] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA1 m$ kovo 1 d$ nutarimas Gr$ (1* 70" prekybos sprogmenimis "icencijavimo taisyk"i/ ir vertinimo kriterij/ patvirtinimo$MM >a"styb0s ,inios$ (AA1, Gr$ *2@111* [1;] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA1 m$ gruod,io 2 d$ nutarimas Gr$11D1 70" teis0s akt/, btin/ :ietuvos 9espub"ikos e"ektros energetikos statymui gyvendinti, patvirtinimo$ MM >a"styb0s ,inios$ (AA1, Gr$ 1A1@*D1*' (AA*, Gr$ 1C@(1(1 [1D] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA1 m$ bir,e"io 1B d$ nutarimas Gr$D1* H70" gamtini/ duj/ perdavimo, paskirstymo, "aikymo ir tiekimo "icencijavimo taisyk"i/ patvirtinimo$ MM >a"styb0s ,inios$ (AA1, Gr$2*@1CDC' (AA* Gr$D1@*((($ [1C] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA* m$ "iepos (2 d$ nutarimas Gr$ BC( 70" teis0s akt/, btin/ :ietuvos 9espub"ikos i"umos kio statymui gyvendinti, patvirtinimo$ MM >a"styb0s ,inios$ (AA*, Gr$ D2@*1C1$ [1B]:ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA( m$ gruod,io (A d$ nutarimas Gr$ (A2*$ H70" antspaud/ gamybos "icencijavimo taisyk"i/ patvirtinimo$ MM >a"styb0s ,inios$ (AA( Gr$1(*@2;1A [(A] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA1 m$ bir,e"io 1B d$ nutarimas Gr$ D1A 70" a artini/ "oim/ "icencijavimo taisyk"i/ patvirtinimo$MM >a"styb0s ,inios$ (AA1, Gr$ 2*@1CD; [(1] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA* m$ gruod,io B d$ nutarimas Gr$122A 70" did,i/j/ ir ma,/j/ "oterij/ "icencijavimo taisyk""i/ patvirtinimo$MM >a"styb0s ,inios$ (AA*, Gr$ 11;@2(;1

[((] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA1 m$ gegu,0s (A d$ nutarimas Gr$;1C 70" didmenin0s ir ma,menin0s prekybos a"ko5o"io produktais "icencijavimo taisyk"i/ ir ma,menin0s prekybos a"ko5o"iniais g0rimais prekybos ir vieojo maitinimo mon0se taisyk"i/ patvirtinimo MM >a"styb0s ,inios$ (AA1, Gr$ C1@*A2A [(*] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA1 m$ sausio (( d$ nutarimas Gr$;D 70" a"ko5o"io produkt/ gamybos "icencijavimo taisyk"i/ patvirtinimo$ MM >a"styb0s ,inios$ (AA1, Gr$ C@(*A' (AA(, Gr$ B2@111C' (AA1, Gr$ 1A1@*C1D [(1] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA1 m$ ba"and,io D d$ nutarimo Gr$ *C1 70" didmenin0s prekybos tabako gaminiais "icencijavimo taisyk"i/ patvirtinimo MM >a"styb0s ,inios$ (AA1 Gr$2*@1CAA [(2] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA* m$ "iepos (2 d$ nutarimu Gr$ BC( H70" teis0s akt/, btin/ :ietuvos 9espub"ikos i"umos kio statymui gyvendinti, patvirtinimoI patvirtintos Ei"umos tiekimo "icencijavimo taisyk"0s MM >a"styb0s ,inios$ (AA*, Gr$ D2@*1C1$ 11, 22 p$ [(;] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA1 m$ gruod,io 2 d$ nutarimas Gr$11D1 70" teis0s akt/, btin/ :ietuvos 9espub"ikos e"ektros energetikos statymui gyvendinti, patvirtinimo$ MM >a"styb0s ,inios$ (AA*, Gr$ 1C@(1(1 [(D] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA* m$ "iepos (2 d$ nutarimas Gr$ BC( 70" teis0s akt/, btin/ :ietuvos 9espub"ikos i"umos kio statymui gyvendinti, patvirtinimo$ MM >a"styb0s ,inios$ (AA*, Gr$ D2@*1C1$ [(C] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA1 m$ sausio (( d$ nutarimas Gr$;D 70" a"ko5o"io produkt/ gamybos "icencijavimo taisyk"i/ patvirtinimo$ MM >a"styb0s ,inios$ (AA1, Gr$ C@(*A' (AA(, Gr$ B2@111C' (AA1, Gr$ 1A1@*C1D$ **$2 punktas$

1V.Regis"ra,imo proced/ri! "eise!a

1V.1. Regis"r+ admi!is"raci!is "eisi!is re*imas .egistr administracinis teisinis reimas priskiriamas legali"uojamiesiems reimams. 6is reimas tam tikrais aspektais siejamas daugiau su ekonomine sritimi, kadangi laisvosios rinkos santykiams tapus c#aotikiems, atsiradus begalei i santyki dalyvi ir veiklos r i, ikilo j legali"avimo b tinyb. (alstybin 0i"ini ir juridini asmen registracija yra j teisinio veiksnumo legalumo o0icialus pripainimas ir b das patvirtinti j veiksm teistum). 7tliekama verslinink legitimacija, kuri ireikia j, kaip subjekt, valstybin5 skait), duomen, patikim visuomeniniu poi riu, surinkim), j b kl5, j atsiradimo teistumo kontrol5, galimyb5 pakeisti ar nutraukti verslininko status)234. (alstybinio valdymo institucijos, remdamosi ia in0ormacija, gali kurti administravimo tobulinimo strategijas, teikti teiss akt aktualioms problemoms spr5sti projektus ir pan. Tuo tarpu teistvarkos institucijoms i in0ormacija padeda operatyviau iaikinti teiss paeidimus. Teisinje literat roje registravimo procesas vertinamas kaip administracinis teisinis reimas, kai 0i"iniai ir juridiniai asmenys priverstinai patenka atitinkam valdymo institucij administravimo, pagrsto speciali teiss akt reikalavimais, srit ir kaip administracin teisin priemon, kuria kontroliuojama 0i"ini ir juridini asmen veikla, leidiama arba udraudiama atlikti tam tikrus veiksmus. 7tsivelgiant registr srityje susiklostan,i santyki pob d ir vairov5 galima konstatuoti esant pakankamai pagrst) pagrind) kalbti apie kokybikai nauj) darin + registr teis5, kaip administracins teiss poak. ?uoba, kad registr srityje susiklostantys santykiai aprpia ne tik ekonomin5 srit, bet ir daugel kit visuotinai reikming objekt. (alstybs registro objektai gali b ti intelektin &pramonin' nuosavyb, turtas, veikla, dokumentai, teritorijos, gamtos itekliai, kult ros vertybs, asmenys ir kt.2<4

!ontro"iniai k"ausimai# 1$ 6pibdinkite registr/ administracin teisin re,im$

1V.'. Teisi!2 reikm2 "uri!(i+ 1ak"+ regis"ra,imo poreikiai 5>si,ai.duokime ,a s"$)2, kurio#e !iekas !ega i !us"a"$"i, kas kam prik auso, paga adresus !ega ima !ieko suras"i, *mo!i+ !ega ima pri,ers"i sumok"i #+ sko +, i"ek iai !ega i )/"i papras"ai pa,ers"i pi!igais, !uosa,$) !ega i )/"i pada i!ama 0 da is, "ur"o apra$mas !ra su!ormi!"as ir !ega i )/"i e!g,ai pa $gi!amas, o !ormos, kuriomis remia!"is ,a domas "ur"as, skiriasi !e "ik kaim$!i!iuose ra#o!uose, )e" !e" ga",seH. L4M Taip puikiai Wernando de 1oto apib dino situacij), kuri susidaryt, jei neb t valstybs reguliuojamos vieningos registravimo sistemos. -asaulio banko ekspertas dr. ;ers#on9as \eder9is pabr, kad istorikai susiklost taip, kad nekilnojamojo turto registravimo sistemos atsirado anks,iausiai ir j atsiradimas siejamas su ekonomikai ir politikai paengusiomis visuomenmis. >aip pavy"d galima paminti 1enovs Ogipt), kur prie <<KK m. pr. >. visa em buvo registruojama alies valdovo institucijoje. *uosavybs teis buvo uraoma ant papiruso ir pasiraoma trij liudinink. 8okumento pabaigoje buvo dedamas spaudas, taip ukertant keli) suk,iavimams. BBK m. pr. >. ems savininkai turjo tokius pat nuosavybs dokumentus kaip ir ankstesnieji savininkai. $abilone Wamurabio laikais &3DJ< + 3DBK m. pr. >r.' privatin nuosavyb jau buvo paplitusi ir visi ems savininkai j) registravo r muose. Nems ribos buvo paymimos kuoleliais. (alstyb sprend visus gin,us, susijusius su ems valdymu. 6iaurinje Fesopotamijos dalyje gyvavusios 7sirijos karalystje &3<KK + DBK m. pr. >r.' sandoriai b davo sudaromi karaliaus akivai"doje ir raai saugomi jo r muose molinse lentelse. *uosavybs statym vykdymas buvo prii rimas valstybs, o ems rib pakeitimas b davo grietai baudiamas. 1enovs %"raelyje &DKK m. pr. >r.' sandoriai b davo suraomi dokumentuose ir pasiraomi liudinink. $ davo raomi du dokument eg"emplioriai ir vienas i j uantspauduojamas ir ventyklos yni saugomas keraminiuose )so,iuose. >leopatros laik Ogipte &=B m. pr. >r.' buvo sukurta detali kadastro sistema, kurioje buvo 0iksuojamas kiekvieno ems sklypo savininkas, sklypo dydis, vieta, auginam pasli r is, taip pat in0ormacija apie mokes,ius.2A4 Api)e!dri!a!" pa*$m"i!a, kad #au a!"ikos aik+ ,a s"$)se )u,o su,ok"a, kad !uosa,$)s "eisi+ 0 *em2 regis"ra,imas $ra s"a)i umo ir eko!omi!io ,$s"$mosi pagri!das. Regis"ra,imo sampra"a ir reikm asme!ims )ei ,a s"$)ei. (alstybs ir savivaldos institucij veikla, verslas, visuomeninis alies gyvenimas, tarptautiniai ryiai yra neatsiejami nuo alies turtini itekli, moni ir pavieni asmen veiklos, nuo turto k rimo, disponavimo, apsaugos.2B4 .egistravimo sistemos utikrina duomen apie iuos objektus kaupim), t duomen patikimum). .egistravimas apib dintinas kaip duomen 0ormavimui, kompiuteriniam j kaupimui ir teikimui sukurtas speciali"uotas proced r rinkinys, kuriame derinamas tec#ninis duomen apdorojimas ir teisiniai duomen tvarkymo aspektai. Okonomisto Wernando de 1oto i -eru atliktas tyrimas atskleid vakar valstybi nekilnojamojo turto administravimo ypatyb5. 6ios alys turi ipltotas nekilnojamojo turto registravimo sistemas ir priima jas kaip savaime suprantam) dalyk), todl nesugeba pateikti esmini ios sistemos e0ektyvaus 0unkcionavimo detali besivystan,ioms ir buvusioms sovietinio reimo alims, kurios siekia sukurti ias sistemas, kad ijudint savo ekonomikas. Wernando de 1oto teigia, kad o0icial s raai apie turt) ir nuosavybs teises atspindi m s bendr) suvokim), kas yra ekonomikai svarbu, kalbant apie bet kur turto objekt). >albama ne apie turto vert5, o apie m s sugebjim) apibrti

ir idstyti svarbiausius ekonominius ir socialinius su juo susijusius aspektus bei isaugoti i) in0ormacij) nuosavybs teisi dokumentuose, kurie atskleidia ekonomin5 nekilnojamojo turto reikm5 ir tampa esminiu m s ekonomikos augimo veiksniu.2C4 N$,e!"o#+ regis"ra,imas asme!ims ir ,a s"$)ei "aip pa" a)ai s,ar)us. Hvairiose gyvenimo situacijose asmeniui reikia rodyti savo vard) ir pavard5, eimin5 padt ir tai jis gali padaryti naudodamasis gyventoj registr iraais. .egistracija yra teiss gauti vaiko ar ligos paalp) prielaida. (iena klaida gyventoj registravimo procese gali b ti prieastimi klaid, kurios atsiras ir kituose registruose, nes io registro duomenis naudoja ypatingai daug kit registr, o tai gali takoti asmens teiss atlikti tam tikrus veiksmus praradim).2D4 >albant apie gyventoj registravimo reikm5, taip pat reikia paymti, kad ;yventoj registro duomenimis naudojasi vairios mokes,i administravimo institucijos. ;yventoj registras taip pat yra ir rinkj s)rao sudarymo pagrindas. -aymtina, kad ;yventoj registro duomenys yra gyventoj statistins in0ormacijos pagrindas, kuri yra svarbi planuojant dienos uimtumo centrus, r pybos staigas, mokyklas ir kit viej paslaug teikim).2I4 Dar$"i!a i,ada, kad e1ek"$,i regis"ra,imo sis"ema $ra ,a s"$)s ir #os pi ie(i+ gero,s k/rimo ,ie!as i pagri!di!i+ e eme!"+, )e #os apskri"ai ,argu ar ga ima ka )"i apie e1ek"$,+ ,a s"$)s ,a d$m- ar i!1ormaci!i+ pas aug+ "eikim- ,isuome!ei ir ,ers ui. Oi $ra ,ie!as i socia i!0 s"a)i um-, eko!omi!2 skm2 emia!(i+ ,eiks!i+, "aip pa" 0,airi+ ,a s"$)i!i+ i!s"i"uci#+ i!1ormaci!i+ sis"em+ pagri!das, regis"ruose kaupiama i!1ormaci#a apie s,ar)iausius a iai ir #os ,a d$mui, /kio ",ark$mui o)#ek"us, "od )/"i!a regis"r+ ",ark$morga!i.uo"i a"saki!gai, a"si*,e gia!" 0 eg.is"uo#a!(ius poreikius, "o)u i!"i "eiss ak"us, reg ame!"uo#a!(ius regis"r+ ir #uos ",arka!(i+ i!s"i"uci#+ dar)-, kad ,isa regis"r+ sis"ema ,eik"+ !epriekai"i!gai.
!ontro"iniai k"ausimai# %ateikite kuo daugiau teigini/, pagrind,ian)i/ poreik registruoti juridin& reikm& turin)ius -aktus$

1V.4. Pagri!di!s regis"r+ "eisi!io reg ame!"a,imo !uos"a"os 6ie"u,o#e Eietuvoje pagrindinis registrus reglamentuojantis teiss aktas yra Ga s"$)s regis"r+ 0s"a"$mas, kuris nustato valstybs registr &kadastr' steigim), tvarkym), reorgani"avim) ir likvidavim)G valstybs registr sistem) ir bendruosius valstybs registr s)veikos principusG vadovaujan,ij valstybs registr tvarkymo staig, valstybs registr tvarkymo staig, valstybs registr priei ros institucij, valstybs registr tvarkytoj, valstybs registr duomen teikj ir gavj teises ir pareigas2J4.Taip pat b tina iskirti Eietuvos .espublikos civilin kodeks), kuris tvirtina vieno svarbiausi + juridini asmen registro veiklos kertines nuostatas. >aip inome, juridinis asmuo Eietuvos .espublikoje laikomas steigtu nuo jo registravimo juridini asmen registre momento. Taigi, is 0aktas tik dar kart) iliustruoja registr svarb) valstybs teisinje sistemoje. 7kcentuotina, jog daugelis Eietuvoje veikian,i pagrindini registr turi savo statym), tokiu pa,iu pavadinimu ir veikia jo pagrindu. Ta,iau statym nuostatos yra tik bendro pob dio, todl registr veikl) paprastai detali"uoja (yriausybs nutarimu patvirtinti registro veiklos nuostatai. %imties pavy"diu gali b ti adres registras, kuris savo atskiro statymo neturi, o jo veiklos pradmenys gl di Eietuvos .espublikos teritorijos administracini vienet ir j rib statyme. Ta,iau i esms teiss akt, reglamentuojan,i registr steigim) ir veikl), sistema yra panai, o joje itin rykus postatyminis akcentas. >adangi daugelyje registr kaupiami ir apdorojami tam tikru kategorij duomenys, itin svarbus ios srities reglamentavimui 6ie"u,os Respu) ikos asme!s duome!+ "eisi!s apsaugos 0s"a"$mas.

.egistrus steigia (yriausyb, priimdama nutarim) dl registro steigimo, registro nuostat patvirtinimo ir registro veiklos pradios nustatymo. Fi!$)i!ius registrus steigia valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos. %nstitucija ar staiga, primusi sprendim) steigti inybin registr), privalo praneti apie tai registr s)rao tvarkymo staigai .egistr s)rao nuostat nustatyta tvarka. .egistrai 0inansuojami i valstybs biudeto, kit teiss aktais nustatyt 0inansavimo altini, l u teikiamas paslaugas. .egistras gali b ti reorgani"uojamas kei,iant registro objektus, registro duomen rinkimo bei naudojimo tvark), sujungiant, iskaidant registrus, perduodant j duomenis vienai arba kelioms registro tvarkymo staigoms. 1prendim) reorgani"uoti registr) priima (yriausyb. 1prendim) reorgani"uoti inybin registr) priima inybin registr) steigusi institucija ar staiga. 6i nuostata taikoma ir registr likvidavimui. >iekvienam registrui statymu arba (yriausybs nutarimu paskiriama vadovaujan,ioji registro tvarkymo staiga ir registro tvarkymo staiga &staigos'. Tais atvejais, kai registr) tvarko vadovaujan,ioji registro tvarkymo staiga, ji yra ir registro tvarkymo staiga. Ninybinio registro vadovaujan,ioji registro tvarkymo staiga yra inybinio registro steigja. .egistro duomen tvarkym) reglamentuoja atitinkamo registro statymas, 7smens duomen teisins apsaugos statymas, registro nuostatai ir kiti teiss aktai, taip pat registro duomen tvarkymo sutartys. .egistro nuostatai reglamentuoja registro paskirt, jo objektus, registro tvarkymo staigas, j teises ir pareigas, registro duomen tvarkym), s)veik) su kitais registrais, registro duomen apsaug), registro duomen skelbim) ir registro duomen teikim). .egistro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenugin,yti statym nustatyta tvarka. .egistr duomenys ir dokumentai yra viei ir, atsivelgiant registro steigimo tikslus, statym bei registr nuostat nustatyta tvarka ir apimtimi teikiami registro duomen gavjams, jeigu statymai ar registro nuostatai nenustato kitaip. >iekvienas registro duomen gavjas privalo naudoti registro duomenis tik teistiems ir apibrtiems tikslams. .egistr sistemos bei atskir registr steigimo, k rimo, tvarkymo, reorgani"avimo bei likvidavimo priei r) atlieka statym nustatytos arba (yriausybs galiotos valstybs institucijos. V registro duomen saug) atsako registro tvarkymo staiga ir registro tvarkytojai. 7kcentuotina, jog pa,ia bendriausia prasme galima skirti dvi stambias registr grupes / valstybs registrai ir inybiniai registrai. Ninybinis registras + teisini, organi"acini, tec#nologini priemoni visuma, skirta registruoti valstybs ar savivaldybs institucijos ar staigos sprendimu nustatytus registro objektus ir tvarkyti registro objekt registravimo duomenis. Ninybiniai registrai veikia vairiose institucijose + policijoje, muitinje, pv". muitins paeidj registras ir pan.
!ontro"iniai k"ausimai# !oks pagrindinis teis0s aktas, tiesiogiai reg"amentuojantis registrus :ietuvoje. %aaikinkite, kaip :ietuvos 9espub"ikos civi"inis kodeksas susij&s su registr/ teisiniu reg"amentavimu' 3 kokias dvi dide"es grupes ga"ime suskirstyti visus :ietuvoje veikian)ius registrus.

1V .<. Regis"rus ",arka!(ios i!s"i"uci#os ir #+ 1u!kci#os 1V.<.1. Gado,au#a!(iosios regis"ro ",ark$mo 0s"aigos

(alstybs registr tvarkymo sistema organi"acine prasme nra vienareikm. -agal (alstybs registr statym) kiekvienam registrui jo steigim) reglamentuojan,iame dokumente arba nuostatuose apibriama vadovaujan,ioji tvarkymo staiga bei centrins duomen ba"s tvarkymo staiga. 1varbiausiems registrams paskirstyt duomen ba"i atveju gali b ti skiriamos teritorins tvarkymo staigos arba nutolusios objekt registravimo vietos &registratoriai'. .egistro tvarkymo staigas skiria vadovaujan,ioji registro tvarkymo staiga, jei apie tai neminima teisiniuose steigimo dokumentuose.23K4 (alstybs registr statyme tvirtinta, kad vadovaujan,ioji registro tvarkymo staiga + statymu ar (yriausybs nutarimu paskirta ministerija ar kita valstybs institucija ar staiga, kurios valdymo sri,iai priskirtas registras, metodikai vadovaujanti registro k rimui ir koordinuojanti jo 0unkcionavim). Tarptautini odi odyne odis metodikas 2gr. met#odikos4 aikinamas kaip grietai nuoseklus, sistemingas, grietai paisantis nustatytos sistemos, plano, tvarkara,io.2334 Tad galime teigti, kad vadovaujanti registro tvarkymo staiga nuosekliai, laikydamasi i anksto apsibrt tiksl, priemoni jiems pasiekti nustato registro veikimo principus, prii ri kaip jie gyvendinami. -agrindini valstybs registr vadovaujan,ioji registro tvarkymo staiga + viena ar kita ministerija. Finisterijos kaip vadovaujan,iosios registro tvarkymo staigos veiklos 0unkcijos tarp kit jai priskirt 0unkcij nublanksta, todl danai b na, kad joms neskiriama dmesio arba apie tai visai pamirtama.23<4 (yriausybs nutarime 8l valstybs integralios sistemos k rimo strategijos patvirtinimo23=4 nustatyta, kad u registro 0unkcionavimo utikrinim) atsako vadovaujan,ioji registro tvarkymo staiga. ?eigu vadovaujan,ioji registro tvarkymo staiga, gavusi 0inansavim), neutikrina &0inansinmis ir organi"acinmis priemonmis' registro 0unkcionavimo, tikslinga spr5sti klausim) dl paties registro likvidavimo arba kitos vadovaujan,iosios registro tvarkymo staigos paskyrimo. Todl vadovaujan,ioji registro tvarkymo staiga turi savo 0unkcijas atlikti tinkamai, prieingu atveju, gali spr5stis klausimas net dl registro likvidavimo. -aymtina, kad vadovaujan,ij staig 0unkcijos gali skirtis, kadangi kiekvieno registro nuostatuose yra apibriamos tam registrui metodikai vadovaujan,ios staigos 0unkcijos. 8etaliau (alstybs registr statyme23A4 vadovaujan,ij registro tvarkymo staig 0unkcijos neapibriamos, ta,iau nurodomos j teiss ir pareigos. Taigi vadovaujan,ioji registro tvarkymo staiga turi teis5 rengti ir priimti teiss aktus, susijusius su registro tvarkymu ir registro duomen saugaG organi"uoti registro kompiuterins, programins, komunikacins rangos sigijim), nustatyti ios rangos priei ros reikalavimus, spr5sti registro moderni"avimo ir pltimo klausimusG atlikti kitus registro nuostatuose nustatytus veiksmus. ?i privalo koordinuoti registro tvarkymo staig ir registro tvarkytoj darb), nustatyta tvarka atlikti i staig priei r)G utikrinti tinkam) registro tvarkymo staig darb)G atlikti registro duomen saugos reikalavim laikymosi priei r)G kontroliuoti, kaip vykdomi metinis ir perspektyvinis registro biudetaiG utikrinti, kad registras b t tvarkomas vadovaujantis (alstybs registr statymu, registro nuostatais ir kitais teiss aktaisG planuoti metin ir perspektyvin registro biudetusG teikti in0ormacij) apie registro veikl)G organi"uoti ir koordinuoti registro tvarkymo staig valstybs tarnautoj ir kit darbuotoj mokym), rengti mokymo ir kvali0ikacijos klimo programas, kitus su kvali0ikacijos klimu susijusius metodinius dokumentus. 7pibendrinant paymtina, kad vadovaujan,ios registro tvarkymo staigos kuria teiss aktus j s0erai priskirt registr tvarkymo tobulinimui, utikrina j gyvendinim), 0ormuoja registr 0unkcionavimo in0rastukt r), j) nuolat tobulina, organi"uoja ir vykdo registr pltros projektus, organi"uoja registr 0unkcionavim), taip pat kontroliuoja registr tvarkymo staig veikl), ypating) dmes teikiant kaupiam ir klientams teikiam duomen kokybei ir j isamumui.

6ie"u,os Respu) ikos "eisi!gumo mi!is"eri#a . Eietuvos .espublikos teisingumo ministerija &toliau + Teisingumo ministerija' yra ?uridini asmen, *ekilnojamojo turto, 7dres, Hstatym ir kit teiss akt bei Wipotekos registr vadovaujan,ioji registro tvarkymo staiga. .egistr politik) Teisingumo ministerijoje 0ormuoja .egistr departamentas. (adovaujantis departamento nuostatais, is ministerijos padalinys rengia nauj registr steigim) ir veikian,i registr reorgani"avim) ir ias sritis reglamentuojan,i teiss akt projektusG koordinuoja ir metodikai vadovauja Teisingumo ministerijos pavaldume esantiems registramsG vadovauja kuriant nauj ir integruojant veikian,i registr in0ormacines sistemasG vykdo kitas 0unkcijas ir uduotis. Teisingumo ministerija yra asignavim, skirt Wipotekos registrui, valdytojas. 6i ministerija derina ir teikia \inans ministerijai mint registr biudeto programas. Taip pat ministerija rengia trij met strateginius veiklos planus, kuriuose apibriami su registrais, j tobulinimu susijusios gairs bei darbai, taip pat numatomas preliminarus l poreikis.23B4 Teisi!gumo mi!is"eri#a $ra daugumos ,a s"$)s regis"r+ ,ado,au#a!(io#i 0s"aiga, #ai, kaip ir ki"oms ,ado,au#a!(iosioms regis"ro ",ark$mo 0s"aigoms, priskir"a regis"r+ po i"ikos 1orma,imo 1u!kci#a. 7pibendrinant galime teigti, kad gyvendindama savo 0unkcijas Teisingumo ministerija turi utikrinti vartotoj, verslinink, kit 0i"ini ir juridini asmen civilini teisi apsaug), koordinuoti priskirt valstybs registr veikl). N$,e!"o#+ regis"ro "ar!$)a prie Gidaus reika + mi!is"eri#os 9"o iau 3 N$,e!"o#+ regis"ro "ar!$)a: $ra ,ado,au#a!(io#i N$,e!"o#+ regis"ro ",ark$mo 0s"aiga. ;yventoj registro tarnybos steigjas yra Eietuvos .espublikos vidaus reikal ministerija &toliau + (idaus reikal ministerija'. 23C4 %n0ormacin5 politik) ir jos strategij) (idaus reikal ministerijoje 0ormuoja %n0ormacins politikos departamentas. (adovaujantis departamento nuostatais23D4, is ministerijos padalinys dalyvauja organi"uojant ir koordinuojant in0ormacini tec#nologij ir telekomunikacij pltros strategijos gyvendinim), kuri apima kur kas platesn klausim spektr) nei valstybs registr sistemos politika. Finisterija yra asignavim, skirt ;yventoj registrui, valdytojas. 6i ministerija derina ir teikia \inans ministerijai registro parengtas biudeto programas. Taip pat ministerija rengia trij met strategin veiklos plan), kuriame apibriami su registrais susij5 klausimai, taip pat numatomas preliminarus l poreikis.23I4 ;yventoj registro nuostatuose L1UM vardijamos ios pagrindins ;yventoj registro tarnybos 0unkcijos! utikrinti teist) asmens duomen rinkim), j tvarkym) ir visik) apsaug)G steigti teritorines ;yventoj registro tvarkymo staigas, tvirtinti j nuostatusG rengti asmens duomen teikimo ;yventoj registrui ir atnaujinimo tvark), kuri privaloma visoms institucijoms, teikian,ioms duomenis registr) tvarkan,ioms staigomsG tvarkyti ;yventoj registro duomen centrin5 ba"5, registrui teikiam duomen apskait)G utikrinti j apsaug)G teikti registro duomenis nemokamai valstybs valdios ir valdymo institucijoms, savivaldybi institucijoms, teismams, prokurat roms ir kitoms Eietuvos .espublikos (yriausybs nustatytoms institucijomsG organi"uoti ;yventoj registro tec#nins ir programins rangos k rimo, tobulinimo ir diegimo darbusG utikrinti, kad ;yventoj registr) neb t rayti klaidingi duomenys. Taip pat pamintina, kad ;yventoj registro tarnyba, siekdama teikiamas paslaugas maksimaliai priartinti prie gyventoj, dieg elektronin paym usakym) naudojant internetins bankininkysts sistemas. Taip pat steig %nteresant aptarnavimo skyri, kad reikiamais klausimais b t konsultuojama, reikiamos paymos iduodamos klient tinkamam aptarnavimui pritaikytose patalpose. L apibendrinant ;yventoj registro tarnybos 0unkcijas darytina ivada, kad i tarnyba turi utikrinti ;yventoj registro statymo reikalavim vykdym), sukurti vientis) ir integrali) gyventoj registravimo

sistem), utikrinti tinkam) pilie,i, kuriems iduodami asmens dokumentai ir kurie deklaruoja gyvenam)j) viet), apskait) ir aptarnavim).
!ontro"iniai k"ausimai# %aaikinkite vadovaujan)iosios registro tvarkymo staigos -unkcijas' !okias ,inote vadovaujan)iasias registro tvarkymo staigas :ietuvoje.

1V.<.' Regis"ro ",ark$mo 0s"aigos Regis"ro ",ark$mo 0s"aiga 3 statymu ar (yriausybs nutarimu paskirtas juridinis asmuo, registruojantis registro objektus, tvarkantis ir teikiantis registro duomenis bei dokumentus ir atsakantis u j saug).2<K4 8arytina ivada, kad registro tvarkymo staiga gali b ti ne tik valstybs institucija ar staiga, bet ir privataus kapitalo juridinis asmuo, jeigu jis paskiriamas statymu ar (yriausybs nutarimu. -avy"diui, %spanijoje registrus tvarko tam leidimus gav5 privataus kapitalo tvarkytojai, kurie yra grietai valstybs kontroliuojami ir kurie turi monopolij) tam tikrame regione. 2<34 Tokia situacija, kai vienos tvarkymo staigos paskiriamos statymu, t.y. statym leidiamosios valdios, o kitos (yriausybs nutarimu, t.y. vykdomosios valdios, nra sveikintinas dalykas ir registr tvarkymo staig skyrimo tvarka turt b ti suvienodinama, paliekant tik vien) i valdi, galin,i tai daryti. Tiktina, kad i nuostata (alstybs registr statyme buvo tvirtinta, siekiant statym) pritaikyti tuo metu buvusiai situacijai. Ga s"$)s regis"r+ 0s"a"$me iskiriamos "okios regis"ro ",ark$mo 0s"aigos 1u!kci#os& o)#ek"+ regis"ra,imas; s-,eikos su susi#usiais regis"rais u*"ikri!imas; regis"ro duome!+ regis"ro duome!+ ga,#ams "eikimas; u*"ikri!a "i!kamo regis"ro ,eikimo ir regis"ro duome!+ )ei dokume!"+ saugos u*"ikri!imas; ki"+ ko!kre"aus regis"ro !uos"a"ose !us"a"$"+ 1u!kci#+ a" ikimas. Ga s"$)s 0mo! Teisi!s i!1ormaci#os ce!"ras . 3JJ= m. (yriausyb nutarimu *r. <AA2<<4 k r ne pelno organi"acij) &ne ]valstybs mon5]' Teisins in0ormacijos centras prie Teisingumo ministerijos. 3JJD m. liepos C d. ji reorgani"uota valstybs mon5 Teisins in0ormacijos centras &toliau + Teisins in0ormacijos centras'. Teisins in0ormacijos centras nuo steigimo 3JJ= m. valstybs biudeto asignavim negavo, o jo veikla 0inansuojama i vidini 0inansini itekli. -agrindin Teisins in0ormacijos centro veiklos sritis + vieningos teisins in0ormatikos politikos 0ormavimas, k rimas ir diegimas Eietuvoje. Teisins in0ormacijos centras gyvendina iuos tikslus! Eietuvos .espublikos statym, kit Eietuvos .espublikos 1eimo priimt teiss akt, .espublikos -re"idento dekret, Eietuvos .espublikos (yriausybs nutarim ir Finistro -irmininko potvarki, >onstitucinio Teismo sprendim, nutarim, ivad, Eietuvos banko, ministerij, departament ir (yriausybs staig bei kit valstybs valdymo institucij priimt teiss akt, Eietuvos .espublikos tarptautini sutar,i kaupimas ir sisteminimasG Eietuvos .espublikos statym ir kit teiss akt registro tvarkymasG teisins literat ros leidyba, platinimasG teisins in0ormacijos teikimas Eietuvos .espublikos 1eimui, .espublikos -re"identui, Eietuvos .espublikos (yriausybei, >onstituciniam Teismui, Eietuvos 7uk,iausiam Teismui, Eietuvos apeliaciniam teismui, apygard ir apylinki teismams, Eietuvos .espublikos teisingumo ministerijai ir jai pavaldioms staigoms, teisinms mokymo staigomsG kompiuterini teisini in0ormacini sistem k rimasG Teisingumo ministerijos ir teism kompiuteri"avimas ir in0ormacini sistem diegimas.2<=4

7pibendrinant galima iskirti tokias pagrindines Teisins in0ormacijos centro veiklos kryptis! teisins literat ros leidimas, teisini duomen ba"i k rimas, palaikymas ir platinimas, in0ormacini tec#nologij projekt teiss srityje rengimas, gyvendinimas, pltojimas. Ga s"$)s 0mo! Regis"r+ ce!"ras . Eietuvos .espublikos (yriausybs 3JJD m. liepos I d. nutarimu *r. DA<2<A4, sujungus (alstybs ems kadastro mon5 ir valstybs mon5 .espublikinis inventori"avimo, projektavimo ir paslaug biuras, steigta Nems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybs mon. 1teigj 0unkcijas pavesta vykdyti Eietuvos .espublikos aplinkos apsaugos ir ems kio ministerijoms. Tad iki 'VV4 m. )a a!d*io 1 d. ,a s"$)s 0mo! Regis"r+ ce!"ras 9"o iau 3 Regis"r+ ce!"ras: )u,o ,adi!amas Fems ir ki"o !eki !o#amo#o "ur"o kadas"ro ir regis"ro ,a s"$)s 0mo!e. -avadinim) (yriausyb pakeit todl, kad, be jau atliekam 0unkcij, paved vykdyti ?uridini asmen registro, Hmoni rejestro, 7dministracini vienet, gyvenamj vietovi ir gatvi &adres' registro, 1peciali ems ir miko naudojimo s)lyg valstybinio klasi0ikatoriaus tvarkytojo 0unkcijas. L be to, ilgas mons pavadinimas buvo nepatogus naudoti, sudar problem Eietuvos gyventojams ir institucijoms, raantiems vairius paklausimus, usakymus, skundus ir pan. -aymtina, kad .egistr centro misija + gyvendinti valstybs nekilnojamojo turto tvarkymo ir administravimo politik), t.y. tobulinti daugiatiksl5 nekilnojamojo turto kadastro, daikt, daiktini teisi, turto adres ir ver,i bei juridini asmen registravimo sistem), kuri utikrint registruot teisi apsaug) ir patikimos in0ormacijos teikim) visiems to pageidaujantiems pilie,iams, rinkos dalyviams ir valdios bei valdymo institucijoms.2<B4 Regis"r+ ce!"ro 0s"a"uose L'PM 0",ir"i!"a, kad .egistr centras, vadovaudamasis teiss aktais, tvarko nekilnojamojo turto kadastr) ir registr), 7dres registr), ?uridini asmen registr), kuria kitas su iuo bei kitais nurodytais registrais susijusias in0ormacines sistemas. 1avo valdymo s0eroje turimus registrus .egistr centras administruoja ir priei r) didi)ja dalimi atlieka savarankikaisik rusi (ilniuje, administruoja nekilnojamojo turto kadastr) ir registr), nekilnojamojo turto vertinim), projektuoja, diegia ir naudoja nekilnojamojo turto registro in0ormacin5 sistem), vadovauja ir kontroliuoja mons 0ilial veikl), tvarko ?uridini moni registr).. Tam tikslui yra sukurtas %n0ormacini sistem departamentas. Regis"r+ ce!"r- sudaro ie s"ruk"/ri!iai pada i!iai& 1.Ce!"ri! 0s"aiga, '. 11 1i ia + apskri(i+ ce!"ruose bei Faeiki mieste registruoja nekilnojam)j turt) ir teises j, teikia o0iciali) in0ormacij) apie nekilnojam)j turt) ir savinink teises j, kaupia kadastro ir registro duomenis, atlieka kadastrinius matavimus, turto vertinim) bei rinkos tyrimus, tvarko turto 0ormavimo arc#yvus, organi"uoja gyventoj aptarnavimo biur darb). 4. 4= g$,e!"o#+ ap"ar!a,imo )iurai rajon centruose bei miestuose registruoja nekilnojam)j turt) ir teises j, iduoda nuosavybs ar naudojimo teis5 rodan,ius dokumentus, teikia in0ormacines paslaugas nekilnojamojo turto savininkams ir naudotojams. Regis"r+ ce!"ras ,$kdo i- 6ie"u,os Respu) ikos G$riaus$)s pa,es"- ,eik -& registruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises juos bei juridinius 0aktusG teikia *ekilnojamojo turto registro duomenis bei kartogra0iniais b dais ireiktus duomenisG kaupia *ekilnojamojo turto registro duomenis ir dokument arc#yv), atsako u jo saugum), teikia vartotojams arc#yvini duomen iraus bei dokument kopijas, atsako u teikiam duomen tikrum)G organi"uoja ir

atlieka nekilnojamojo turto rinkos tyrimus ir turto vertinim)G valstybs ir savivaldybi institucij teikiam duomen pagrindu kaupia ir apdoroja administracini vienet, gyvenamj vietovi, gatvi, nam ir patalp adres, j geogra0ini koordina,i duomenisG teiss akt nustatyta tvarka teikia 0i"iniams ir juridiniams asmenims 7dres registro duomenisG kaupia 7dres registro duomenis ir dokument arc#yv)G registruoja ar ?uridini asmen registro nuostat nustatytais atvejais traukia ?uridini asmen registr) juridinius asmenis, j duomenis ir steigimo dokumentusG skelbia juridinio asmens, 0ilial ar atstovybi duomenis ir in0ormacij)G tvarko ?uridini asmen registro tvarkytojui pateiktus dokumentus, duomenis ir in0ormacij) bei atlieka kitas .egistro centro statuose nurodytas 0unkcijas. -aymtina, kad statuose nurodytas baigtinis .egistr centro 0unkcij s)raas. Api)e!dri!a!" reikia paymti, kad .egistr centras yra keli pagrindini nacionalini registr tvarkytojas. (ienas i svarbiausi .egistr centro udavini + registruoti duomenis, juos kaupti ir juos platinti, tinkamai aptarnauti klientus. Tinkam paslaug kokyb5 apib dina tokie rodikliai, kaip orientavimasis klientus, duomen prieinamumas, in0ormacijos kokyb ir jos pateikimo laikas. .egistr centras suinteresuotas teikti klientams geras ir e0ektyvias paslaugas bei patikim) in0ormacij), tobulinti sistem) ir paslaugas. Teri"ori!s N$,e!"o#+ regis"ro "ar!$)os 0s"aigos . ;yventoj registro statyme L'IM tvirtinta, kad teritorin registro tvarkymo staiga + vadovaujan,iosios registro tvarkymo staigos steigiamas &skiriamas' padalinys administraciniame vienete. Teritorins ;yventoj registro tvarkymo staigos renka, kaupia, atnaujina ;yventoj registro duomenisG teikia juos registro duomen centrinei ba"eiG ios ba"s duomen pagrindu teikia registro duomenis. L'JM Tipo"ekos sk$riai prie ap$ i!ks "eism+ ir Ce!"ri! Cipo"ekos 0s"aiga . Wipoteka + tai esamo ar b simo skolinio sipareigojimo vykdym) apsaugantis turto keitimas, kai keisto turto savininkui paliekama nuosavybs teis. Wipoteka neatima i daikto savininko teiss valdyti, naudoti keist) daikt) bei juo disponuoti. ?ei sujus nustatytam terminui skola #ipotekos kreditoriui negr)inama, jis turi teis5 reikalauti, kad keistas turtas b t parduodamas i varytini ir i gaut pinig atlyginta jam priklausanti suma arba keistas daiktas b t perduotas jam administruoti. Tipo"eka, !e0regis"ruo"a Tipo"ekos regis"re, !ega io#a. Iskir"i!is Tipo"ekos regis"ro s"ruk"/ros )ruo*as $ra $pa"i!ga d,ipakop 1u!kci! sis"ema, u*"ikri!a!"i d,igu)- s,ar)iausi+ regis"ro duome!+ 0",ir"i!im- )ei ,$kdomosios ir "eismi!s ,a d*ios s-,eik-, !es Tipo"ekos regis"ras susideda i ,ie"i!i+ Cipo"ekos regis"r+, ",arkom+ Cipo"ekos sk$ri+ prie ap$ i!ks "eism+, ir ce!"ri!io Cipo"ekos regis"ro, ",arkomo Teisi!gumo mi!is"eri#os 0ga io"os i!s"i"uci#os 3 Ce!"ri!s Cipo"ekos 0s"aigos. %r nors #ipotekos skyriai prie apylinks teism steigiami Teism statymo nustatyta tvarka ir laikomi sudedam)ja teism sistemos dalimi, ta,iau konkre,ius apylinks teismus, kuriuose tokie skyriai bus steigiami, pasirenka, j veiklos teritorij) &galin,i) nesutapti su apylinks teismo veiklos teritorija' nustato bei #ipotekos teisjus i paskirt apylinks teismo teisj pareigoms skiria ir atleidia vykdomosios valdios atstovas &teisingumo ministras'.2<J4 Naudo"i "eism+ sis"em- Cipo"ekos sa!dori+ "eisi!iam regis"ra,imui pasau io ,a s"$)se !ra !au#a. -aprastai, siekiant, kad registracija b t paprastesn ir greitesn, teisin registracijos proced ra yra neteismin &jurisdictio voluntaris', ta,iau pati teisi registracijos sistema daniausiai remiasi teism nepriklausomumu, o registravimo darbus atlieka arba prii ri teismin valdia. -avy"diui, (okietijoje, remiantis Zivilinio kodekso 333B straipsniu ir Nems knygos tvarkymo tvarka apsaugins #ipotekos & *uc++ypot+ek' teisin5 registracij) ems knygose &,rundbuc+' vykdo apylinks teismai &$mtsgeric+t'. -anai padtis yra ir -ranc "ijoje, 8anijoje, *orvegijoje, 1uomijoje, 1lovnijoje, 6veicarijoje, %talijoje, $elgijoje ir

%slandijoje. Eietuvos pasirinktas #ipotekos modelis tikrai perm geriausi) usienio valstybi patirt nagrinjamoje srityje.2=K4 Zentrin #ipotekos registr), kuriame kaupiama ir saugoma i vietini registr gauta in0ormacija apie visoje Eietuvoje registruotus nekilnojamojo ir kilnojamojo turto keitimo sandorius, tvarko Zentrin #ipotekos staiga. Zentrin #ipotekos staiga steigta 3JJD m. rugsjo 3< d. Eietuvos .espublikos (yriausybs nutarimu2=34.Zentrin #ipotekos staiga taip pat tvarko testament registr), turto aret akt registr), vedyb sutar,i registr), sutar,i registr). Zentrin #ipotekos staiga yra biudetin staiga. ?os steigjas yra Teisingumo ministerija. Wipotekos registr) Zentrin #ipotekos staiga prii ri savarankikai, ta,iau atnaujinimo ar pertvarkymo darbams atlikti samdo priva,ias mones.2=<4 -aymtina, kad usienio ekspertai si l sujungti Zentrin5 #ipotekos staig) ir .egistr centr)2==4, ta,iau #ipotekos atstovai iuo klausimu paymjo, jog j staiga registruoja ne tik nekilnojamojo, bet ir kilnojamojo turto keitimo sandorius, be to, valdo dar keturis registrus, todl vien remiantis argumentais, kad tai sutaupyt l bei tokia sistema b t patogesn vartotojams, ias staigas sujungti be isamesni tyrim nedert. Pagri!di!s Ce!"ri!s Cipo"ekos 0s"aigos 1u!kci#os, nurodytos Eietuvos .espublikos #ipotekos registro nuostatuose2=A4 bei Zentrins #ipotekos staigos nuostatuose2=B4 yra ios! Wipotekos registro duomen, gaut i #ipotekos skyri, kaupimas, j atnaujinimas ir saugojimasG tvarkom registr duomen apsaugos utikrinimas, pasi lym, kaip tobulinti tvarkom registr duomen apsaug), Teisingumo ministerijai teikimasG #ipotekos skyri kompiuterins ir programins rangos aptarnavimas, #ipotekos registr kompiuterini duomen ba"i tec#nins priei ros atlikimasG Wipotekos registro duomen naudotojams teikimas, naudotoj registravimas, Wipotekos registro duomen platinimo sistemos administravimasG centrinio #ipotekos registro duomen ba"s arc#yvo tvarkymas bei kit 0unkcij atlikimas. -aymtina, kad Wipotekos registro nuostatuose Zentrins #ipotekos staigos 0unkcij s)raas yra baigtinis, ta,iau Zentrins #ipotekos staigos nuostatuose, kuriuose jai priskirta kiek daugiau 0unkcij arba tiesiog jos smulkiau iskaidytos, tvirtinta, kad be jau ivardint Zentrin #ipotekos staiga vykdo ir kitas Eietuvos .espublikos statym, (yriausybs nutarim nustatytas ar Teisingumo ministerijos priskirtas 0unkcijas. Gie"i!ius Cipo"ekos regis"rus ",arko #ipotekos skyriai prie apylinki teism. 3JJI m. pradjo veikti deimt #ipotekos skyri apskri,i centruose, po met steigti dar penki #ipotekos skyriai.2=C4 %n0ormacij) apie vykusius keitimo sandorius #ipotekos skyriai perduoda centriniam registrui elektroniniu b du kasdien. 8uomenys apie keitimo sandorius platinami patu, mokamu tele0onu arba internetu sudarius sutart. %nternetu paprastai naudojasi 0inans staigos ir notarai. Wipotekos skyriai prie apylinks teism registruoja #ipotekos, priverstins #ipotekos ir kilnojamojo daikto &turtins teiss' keitimo, priverstinio keitimo sandorius bei pakeitimus Wipotekos registreG kei,ia Wipotekos registro duomenisG iregistruoja #ipotekos ir keitimo sandoriusG iduoda paymjimus apie #ipotekos ir keitimo registravim). Wipotekos teisjas priima nutartis! aretuoti keist) nekilnojam)j daikt)G u skol) keist) nekilnojam)j daikt) parduoti i varytyniG u skol) keist) nekilnojam)j daikt) perduoti kreditoriui administruotiG aretuoti keist) kilnojam)j daikt) ir perduoti j kreditoriuiG perduoti kreditoriui teis5 tvarkyti skolininko banko s)skait) ar perleisti kreditoriui kaito davjo reikalavimus, kylan,ius i keistos teiss ar reikalavimo dal, atitinkan,i) skolinio sipareigojimo dyd, jeigu skolinis sipareigojimas maesnis u reikalavimo teis5G paskirstyti kreditoriams las, gautas priverstinai pardavus keist) daikt).2=D4 Taigi #ipotekos teisjai atlieka priverstines iiekojimo i keisto turto ne gin,o tvarka proced ras. ?ie gali gauti vis) bylos nagrinjimui reikaling) in0ormacij) apie skolinink), keist) turt), sipareigojimo dyd, kreditorius, kuriems skolininkas yra sipareigoj5s, bei kreditori reikalavimo eilikum). %iekojimo ne gin,o tvarka proced ra yra paprastesn, greitesn ir pigesn alims, nes nereikalingas odinis bylos nagrinjimas.2=I47pibendrinant pamintina, kad Eietuvos .espublikai atk rus

nepriklausomyb5 ir siekiant sudaryti palankias s)lygas vidaus ir usienio investuotojams, buvo b tina sukurti e0ektyvi) #ipotekos sistem), kuri utikrint kreditori, kaito davj ir tre,ij asmen teisi apsaug), e0ektyv iiekojim) i keisto turto. Sukur"as Tipo"ekos regis"ras $ra $pa"i!gas "uo, kad $ra i!"egruo"as 0 "eism+ sis"em-, #0 ",arko Cipo"ekos sk$riai prie ap$ i!ks "eism+ ir Ce!"ri! Cipo"ekos 0s"aiga.
!ontro"iniai k"ausimai# %aaikinkite registro tvarkymo staigos svok ir pakomentuokite jos -unkcijas' !okias ,inote vadovaujan)iasias registro tvarkymo staigas :ietuvoje. !okios yra 5ipotekos skyri/ prie apy"ink0s teism/ ir centrin0s 5ipotekos staigos -unkcijos. [1] Nakaveckas 6$, 7 iegoraitis 6$, 7 iegoraitien0 6$ ir kt$ :ietuvos administracin0 teis0$ Nendroji da"is$ >i"nius, (AA2$ %$ (11@(1($ [(] :ietuvos 9espub"ikos va"styb0s registr/ statymasMM>a"styb0s ,inios$1BB;$Gr$C;@ (A1*'(AAA$Gr$1D@1*12$ [*] 7e 8oto S$ Q5e Oystery o- <apita"# T5y <apita"ism Qriump5s in t5e Test and =ai"s KveryJ5ere K"se$ :ondon# Nantam %ress, (AAA$ %$ 1($ [1] =eder R$ Q5e +ntricacies o- :and Oarkets T5y t5e Tor"d Nank 8ucceeds in Kconomic 9e-orm t5roug5 :and 9egistration and Qenure 8ecurity$ 5ttp#MMpd-$Jri$orgMre-M-ederUA(Ut5eUintricacies$pd-$ ((AA;@11@AD)$ [2] 6ndrijauskas !$ :ietuvos registr/ krimas patikima investicija$ 5ttp#MMJJJ$ivpk$"tMmain@ aktua"$p5p.catV;1WnV1$ ((AA;@11@1;)$ [;] Rasi"ionis 6$, !asperavi)ius 9$ Geki"nojamojo turto administravimas$ >i"nius# Qec5nika, (AA;$ %$ B(@ B*$ [D] %opu"ation 9egistration in 8Jeden$ Q5e 8Jedis5 QaP 6dministration$ JJJ$aceproject$orgMero@ enMtopicsMvoter@registrationMvryUsJe1$pd-$ [C] Ruide to t5e GorJegian QaP 6dministration$ Q5e 7irectorate o- QaPes$ 5ttp#MMJJJ$skatteetaten$noMQemp"atesMNrosjyre$aspP.idVD1A;Weps"anguageVGXWc5apterVD11;$ [B] :ietuvos 9espub"ikos va"styb0s registr/ statymasMM>a"styb0s ,inios$1BB;$Gr$C;@(A1*' [1A] >a"styb0s registr/ ir duomen/ ba i/ dabartin0s situacijos studija# ana"i 0 ir vertinimas$ +n-ormacin0s visuomen0s p"0tros komitetas prie :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s$ >i"nius, (AA1$ 5ttp#MMJJJ$ivpk$"tMdokumentaiM9egistruUana"i e$pd-$ [11] Qarptautini/ ,od,i/ ,odynas M sudarytojai Nendorien0 6$, Noguien0 >$, 7agyt0 K$ ir kt$ >i"nius# 6"ma "ittera, (AA1$ %$ 1D2$ [1(] >a"styb0s registr/ ir duomen/ ba i/ dabartin0s situacijos studija# ana"i 0 ir vertinimas$ +n-ormacin0s visuomen0s p"0tros komitetas prie :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s$ >i"nius, (AA1$ 5ttp#MMJJJ$ivpk$"tMdokumentaiM9egistruUana"i e$pd-$ [1*] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA( m$ rugpj)io (( d$ nutarimas Gr$ 1**( H70" va"styb0s registr/ integra"ios sistemos krimo strategijos patvirtinimoI MM >a"styb0s ,inios$ (AA(, Gr$ C*@*2BB$ [11] :ietuvos 9espub"ikos va"styb0s registr/ statymas MM >a"styb0s ,inios$ (AA1, Gr$ 1(1@11CC$ [12] >a"styb0s registr/ re-ormos studija$ :aisvosios rinkos institutas$ >i"nius, (AA2$ 5ttp#MMJJJ$"rinka$"tMindeP$p5pMana"itiniaiUdarbaiMva"stybesUregistruUre-ormosUga"imybiuUstudijaM12* 2$ [1;] :ietuvos 9espub"ikos vidaus reika"/ ministro (AAA m$ gruod,io D d$ sakymas Gr$ 121 I70" Ryventoj/ registro tarnybos prie :ietuvos 9espub"ikos vidaus reika"/ ministerijos nuostat/ patvirtinimoI MM >a"styb0s ,inios$ (AAA, Gr$ 1AD@**BD$ [1D] :ietuvos 9espub"ikos vidaus reika"/ ministro (AA1 m$ bir,e"io (C d$ sakymas Gr$ *22 I70" :ietuvos 9espub"ikos vidaus reika"/ ministerijos +n-ormacin0s po"itikos departamento nuostat/ patvirtinimoI$ 5ttp#MMJJJ$vrm$"tMindeP$p5p.idV(1C$ [1C] >a"styb0s registr/ re-ormos studija$ :aisvosios rinkos institutas$ >i"nius, (AA2$ 5ttp#MMJJJ$"rinka$"tMindeP$p5pMana"itiniaiUdarbaiMva"stybesUregistruUre-ormosUga"imybiuUstudijaM12* 2$ $

[1B] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AAA m$ "apkri)io ; d$ nutarimas Gr$ 1*1; H70" :ietuvos 9espub"ikos gyventoj/ registro nuostat/ patvirtinimoI MM >a"styb0s ,inios$ (AAA, Gr$ B;@*A*1$ [(A] :ietuvos 9espub"ikos va"styb0s registr/ statymas MM >a"styb0s ,inios$ (AA1, Gr$ 1(1@11CC$ [(1] Kuro 9egisters =orum (AA1$ 5ttp#MMJJJ*$"rs$"tMp"sMinterMivpkUprint$docUvieJ.keyV1;1B(D$ [((] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s 1BB* m$ ba"and,io 1* d$ nutarimas Gr$ (11 H70" Qeisin0s in-ormacijos centro prie Qeisingumo ministerijos steigimoI MM >a"styb0s ,inios$ 1BB*, Gr$ 1*@*(;$ [(*] :ietuvos 9espub"ikos teisingumo ministerija$ 5ttp#MMJJJ$tm$"tM.itemVpava"WidV11D1$ [(1] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s 1BBD m$ "iepos C d$ nutarimas Gr$ D1( H70" ?em0s ir kito neki"nojamojo turto kadastro ir registro va"styb0s mon0s steigimoI MM >a"styb0s ,inios$ 1BBD, Gr$ ;D@1;CB$ [(2] :ietuvos 9espub"ikos teisingumo ministerija$ 5ttp#MMJJJ$tm$"tM.itemVpava"WidV1C(($ [(;] :ietuvos 9espub"ikos teisingumo ministro (AA1 m$ gruod,io ; d$ sakymas Gr$ 19@*A1 H70" va"styb0s mon0s 9egistr/ centro stat/ patvirtinimoI MM >a"styb0s ,inios$ (AA1, Gr$ 1CA@;;D*$ [(D] :ietuvos 9espub"ikos gyventoj/ registro statymas MM >a"styb0s ,inios$ 1BB(, Gr$ 2@DC$ [(C] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AAA m$ "apkri)io ; d$ nutarimas Gr$ 1*1; H70" :ietuvos 9espub"ikos Ryventoj/ registro nuostat/ patvirtinimoI MM >a"styb0s ,inios$ (AAA, Gr$ B;@*A*1$ [(B] 4uodka 9$ >eik" pradeda naujieji registrai MM 4ustitia$ (AA1, Gr$ ;, %$ ($ [*A] 4uodka 9$ >eik" pradeda naujieji registrai MM 4ustitia$ (AA1, Gr$ ;, %$ ($ [*1] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s 1BBD m$ rugs0jo 1( d$ nutarimas Gr$ BB1 H70" :ietuvos 9espub"ikos 5ipotekos registro steigimo statymo gyvendinimoI MM >a"styb0s ,inios$ 1BBD, Gr$ C2@ (111$ [*(] >a"styb0s registr/ re-ormos studija$ :aisvosios rinkos institutas$ >i"nius, (AA2$ 5ttp#MMJJJ$"rinka$"tMindeP$p5pMana"itiniaiUdarbaiMva"stybesUregistruUre-ormosUga"imybiuUstudijaM12* 2$ [**] ?eimantas >$ >$ L,vir0 kova d0" 5ipotekos registro MM >ers"o ,ini/ priedas H!arjera ir vadybaI, (AA1 "apkr$ 1C, Gr$ 11$ [*1] :ietuvos 9espub"ikos >yriausyb0s (AA1 m$ spa"io 1C d$ nutarimas Gr$ 1(1; I70" :ietuvos 9espub"ikos 5ipotekos registro nuostat/ patvirtinimoY MM >a"styb0s ,inios$ (AA1, Gr$ BA@*1D*$ [*2] :ietuvos 9espub"ikos teisingumo ministro (AA* m$ gegu,0s 12 d$ sakymas Gr$ 11B H70" <entrin0s 5ipotekos staigos nuostat/ patvirtinimoI MM >a"styb0s ,inios$ (AA*, Gr$ 2A@((**$ [*;] Naronas 6$ Sipotekos registrui penkeri$ JJJ$"5r$"tM:imo:M7ocsMSipotekosUregistruiU2Umetai$doc$ [*D] <entrin0 5ipotekos staiga$ 5ttp#MMJJJ$"5r$"tMindeP$p5p.@11;*1*B(1A$ ((AA;@11@11)$ [*C] <entrin0s 5ipotekos staigos (AA2 m$ veik"os ap,va"ga$ 5ttp#MMJJJ$"5r$"tMc5iUataskaitaU(AA2$pd-$

<.Tema. Admi!is"raci!s prie,ar"os priemo!i+ "aik$mo procesas

>GADAS Temos "iks as E supa*i!di!"i s"ude!"us su admi!is"raci!s prie,ar"os priemo!i+ "aik$mo proceso $pa"umais, iugd$"i ge)#imus sa,ara!kikai a!a i.uo"i ios sri"ies k ausimus.

1. Admi!is"raci! "eisi! prie,ar"a ,a s"$)i!io ,a d$mo 0g$,e!di!imo me"od+ sis"emo#e

-rie pradedant anali"uoti administracini prievartos priemoni taikymo proces), b tina sigilinti valstybinio valdymo gyvendinimo metod ir j tarpusavio s)veikos ypatumus. Ga s"$)i!io ,a d$mo 0g$,e!di!imo me"odai L1M

%alstybinio val!ymo &gyven!inimo meto!ai tai vyk!omosios val!#ios institucij ir &staig 'valstybs tarnautoj( tiesioginio val!ingo poveikio val!ymo objektams 'val!omiesiems( b)!ai ir priemons

Htikinjimas 1katinimas -rievarta Teisi!io ,ie"imo, ki"okio aiki!amo#o po,eikio priemo!s Ne"iesiogi!io, eko!omi!io po,eikio priemo!s Tiesiogi!io admi!is"raciE!io po,eikio priemo!s 9!urod$mas, koma!da ir pa!.: Pre,e!ci!s 90sp#a!(io#o: po,eikio priemo!s %ardomo#o po,eikio ir admi!is"raEci!io proceso u*"ikri!imo priemo!s Admi!is"raciE!s a"sakom$)s priemo!s Tar!$)i!s ir ma"eria i!s a"sakom$)s priemo!s

Admi!is"raci!s prie,ar"os priemo!i+ "aik$mo procesas Admi!is"raci!s a"sakom$)s priemo!i+ 9admi!is"raci!i+ !uo)aud+: "aik$mas Pre,e!ci!i+ ir kardom+#+ admi!is"raci!s prie,ar"os priemo!i+ "aik$mas Tar!$)i!s ir ma"eria i!s a"sakom$)s priemo!i+ "aik$mas

(alstybs valdymas + tai valstybinio valdymo subjekto betarpikas, kryptingas poveikis valdymo objektui. 6iame procese praktikai gyvendinami valstybs valdymo tikslai, udaviniai ir 0unkcijos. (iso to siekiama tam tikra b d, priemoni sistema, per kuri) pasireikia valdios poveikis, valdymo 0unkcij dinamikumas. -aminti b dai, priemons sudaro valstybinio valdymo metodus. >albdami apie valstybinio valdymo metodus mes kalbame apie tai, kaip gyvendinamas valstybinis valdymas, kaip praktikai utikrinamos jo 0unkcijos, kaip, gal gale, valdymo subjektas priver,ia valdymo objekt) paklusti. -rievart) galima apib dinti kaip pavaldinio valios paneigim) ir iorin5 tak) jo elgesiui. ?eigu komanda nevykdoma, taikomos moralinio, turtinio, organi"acinio, 0i"inio poveikio priemons. Prie,ar"a ,a s"$)s ,a d$mo sri"$#e $ra daugiau paga )i! priemo!, !ors "aikoma paka!kamai da*!ai. %uo auk"es!is ,isuome!s "eisi!is, ku "/ri!is iprusimas, "uo ma*iau ,ie"os "e!ka prie,ar"os priemo!ms. Prie,ar"a "aikoma "ik "ada ir "ik "iek, kiek 0"iki!#imo, ska"i!imo priemo!s !e)u,o ,eiksmi!gos.

Taigi administracins prievartos taikymo paskirtis, vis pirma, yra apsaugoti teisin5 tvark), apsaugoti tas teisines vertybes, kurios tvirtintos teiss normose ir ginamos valstybs. ?eigu teisin tvarka paeista, administracins prievartos paskirtis + atkurti teisi ir pareig pusiausvyr), prievartine teiss paeidjo elgesio korekcija priversti j laikytis nustatytos moni bendruomenje tvarkos. *!ministracin teisin prievarta E "ai sa,ara!kika ,a s"$)s "eisi!s prie,ar"os r/is, kurisudaro admi!is"raci!s "eiss !ormomis !us"a"$"os "am "ikros teisinio, psic+inio, fi,inio, turtinio ar organi,acinio poveikio priemo!s, kurias "aik$dami ,$kdomosios ,a d*ios su)#ek"ai siekia pa,eik"i *mogaus s-mo!2 ir e ges0, #am padarius !e"eis"- ,eik- ar ki us o)#ek"$,iai ga imoms "am "ikroms !epa a!kioms ,ieo#o ir asme!s saugumo u*"ikri!imo ap i!k$)ms, kai )/"i!a u*kirs"i ke i- !e"eis"os ,eikos padar$m- s- $go#a!"iems ,eiks!iams. 7dministracins teisins prievartos turin sudaro tam tikr, statymais nustatyt administracinio teisinio poveikio priemoni taikymas konkretiems 0i"iniams ir juridiniams asmenims. Pagri!di!iai admi!is"raci!s "eisi!s prie,ar"os "iks ai ir u*da,i!iai&
1) nutraukti teis0s pa,eidim (kardomoji -unkcija)' () nubausti pa,eid0j (auk"0jamoji -unkcija)' *) paa"inti teis0s pa,eidim/ padarymo prie"aidas prie,astis ir s"ygas (prevencin0 ar sp0jamoji -unkcija)' 1) u,tikrinti pa,eist/ teisi/ gynim ir ,a"os kompensavim (atstatan)ioji -unkcija)' 2) u,tikrinti va"styb0s institucij/ nenutrkstam -unkcionavim (organi acin0 -unkcija)$ !ontro"iniai k"ausimai# 1$ !okius ,inote va"stybinio va"dymo gyvendinimo metodus. ($ 3 kokias ris ga"ima suskirstyti administracini/ prievartos priemoni/ taikymo proces. *$ %aaikinkite administracin0s teisin0s prievartos svok. 1$ !okie yra pagrindiniai administracin0s teisin0s prievartos tiks"ai ir u,daviniai.

1.1. Admi!is"raci!s prie,ar"os priemo!i+ r/$s 7dministracins prievartos priemons, pagal visuomenini santyki valstybiniame valdyme gynimo b d), tiesiogin5 administracins prievartos priemoni naudojimo paskirt ir pagrindus klasi0ikuojamos tokias grupes 1. Admi!is"raci!es pre,e!ci!es 90sp#am-sias: priemo!es. ?os yra dvejopos!
a) taikomos kai teis0s pa,eidimas dar nepadarytas, bet siekiama i anksto u,kirsti jam ar jo padariniams ke"i$ %avy d,iui, kompetentingos va"styb0s institucijos pareignai gav& praneim apie konkre)ioje ,moni/ buvimo vietoje pad0t sprogmen, siekiant ivengti ga"im/ ,a"ing/ pasekmi/ (,moni/ auk/, turto sunaikinimo ar sugadinimo, ap"inkos u,terimo ir pan$), i tos vietos priva"o kuo skubiau evakuoti ,mones net ir prie j/ va"i, bei at"ikti tos vietos patikrinim, o nusta)ius pavojaus a"tin imtis priemoni/ jo nukenksminimui$ b) taikomos ypatingomis ap"inkyb0mis stic5ini/ ne"aimi/, gaisr/, epidemij/, katastro-/ ir panaiais atvejais$ %avy d,iui, po"icijos pareignas, siekdamas kuo skubiau nugabenti artimiausi medicinos staig autovykio metu sunkiai su,eist asmen ige"b0ti ,mogaus gyvyb&, prievartos bdu paima ir panaudoja kito asmens priva)i transporto priemon&$

'. Admi!is"raci!es kardom-sias priemo!es. Tai tokios administracins prievartos priemons, kurios naudojamos tuomet, kai daromas ar tiriamas paeidimas, sprendiamas administracins atsakomybs klausimas. 6ios administracins prievartos priemoni grups taikymo pagrindiniai tikslai yra paalinti visuomenei gr5siant tiesiogin pavoj + nutraukti darom) teiss paeidim), sudaryti s)lygas, utikrinan,ias teiss paeidimo ityrim) bei paeidjo patraukim) administracinn atsakomybn. Admi!is"raci!s kardomosios priemo!s ga i )/"i&
a9 Procesin*s administracin*s kardomosios priemon*s ? tai administracini teis*s pa!eidim %yl teisenos u!tikrinimo priemon*s1 tvirtintos :9 6Q%!$ 4os taikomos tik statym/ tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant u,kirsti ke"i administraciniams teis0s pa,eidimams, surayti protoko"ams, u,tikrinti, kad bt/ "aiku ir teisingai nagrin0jamos by"os ir vykdomi nutarimai administracini/ teis0s pa,eidim/ by"ose$ :9 6Q%! numato ias administracines kardomsias priemones# 1) pa,eid0jo pristatymas ((;* str$) () administracinis su"aikymas ((;2@(;D str$), *) asmens ap,ira ir daikt/ patikrinimas ((;C str$), 1) daikt/ ir dokument/ pa0mimas ((;B str$), 2) priverstinis transporto priemon0s nuve,imas ((;B str$ D d$), ;) transporto priemon0s va,iuok"0s u,b"okavimas specia"iu taisu ((;B str$ D d$), D) vairuotojo nua"inimas nuo transporto priemoni/ vairavimo ir patikrinimas neb"aivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotini/ priemoni/ nustatyti ((DA str$)$ C) administracin0n atsakomyb0n traukiamo asmens atvesdinimas ((D( str$ ( d$)$

): Neprocesi!mis admi!is"raci!s kardomosios priemo!s E taikituose statymuose numatytos panaios paskirties kaip ir mintos priemons. -avy"diui, -olicijos veiklos statymo 3I straipsnyje, kuriame reglamentuotos bendrosios policijos pareig no teiss, alia nurodytj 7T-> kardomj priemoni, policijos pareig nai turi teis5 esant tarnybiniam b tinumui nemokamai naudotis 0i"iniams ar juridiniams asmenims priklausan,iomis ryi priemonmis, laikinai apriboti patekim) tam tikr) teritorij) ar patalp), sustabdyti vykdomus darbus, apriboti ar udrausti transporto eism), jei kyla pavojus gamtai, vieajai tvarkai, asmens ar valstybs saugumui, panaudoti 0i"ins prievartos priemones &kovinius imtyni veiksmus, speciali)sias priemones, aunam)j ginkl) ir kt.'. (adinasi, vis) administracins prievartos priemones taikan,i kompetenting subjekt veikl), vis pirma, galima suskirstyti dvi dideles grupes. -irm)j) grup5 sudaryt administracini nuobaud padarius administracins teiss paeidimus skyrimas, antr)j) + kit administracins prievartos priemoni taikymas. A"i"i!kamai ga ima iskir"i ir a!a ogikas admi!is"raci!s prie,ar"os priemo!i+ "aik$mo proceso r/is, !epamir"a!" ir "o, kad prie io proceso ga ima priskir"i ir "ar!$)i!s )ei ma"eria i!s a"sakom$)s "aik$mo proces-.
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ !okias ,inote administracin0s prievartos priemoni/ ris. ($ %aaikinkite, kai suprantate prevencines prievartos priemones$ %ateikite pavy d,i/$ *$ %aaikinkite, kuo skiriasi procesin0s kardomosios priemon0s nuo neprocesini/$

1.'. Admi!is"raci!s a"sakom$)s "aik$mo pareig/!ams $pa"umai Taikant admi!is"raci!2 a"sakom$)2 paga Admi!is"raci!i+ "eiss pa*eidim+ kodeks- &7T->' u didel5 dal paeidim yra numatyta skirtinga paprasto trauktino atsakomybn asmens ir pareig no atsakomyb. Taip nustatyta jau 7T-> bendrojoje dalyje, <A straipsnyje, nustatant minimalius ir maksimalius baud dydius ! 0i"iniams asmenims skiriama bauda negali b ti maesn

kaip 3K lit ir didesn kaip 3KKK lit, o pareig nams + ne maesn nei <K lit ir ne didesn nei <KKK lit. V atskir r i paeidimus statymas leidia skirti ir didesnes baudas. Taigi, admi!is"raci!s "eiss pa*eidim+ su)#ek"ais ga i )/"i "iek papras"i 1i.i!iai asme!$s, "iek ir pareig/!ai . $e bendrj administracins teiss paeidimo subjekto poymi, pareig nams b dingi papildomi poymiai, kuriuos nurodo specialiosios 7T-> normos. -areig n administracins atsakomybs ypatumus reglamentuoja 7T-> 3A straipsnis. ?ame sakoma! HPareig/!ais iame kodekse aikomi "okie asme!$s, kurie !uo a" ar aiki!ai ,$kdo ,a d*ios a"s"o,+ 1u!kci#as, "aip pa" kurie ,a s"$)i!s ar ki"+ !uosa,$)s 1orm+ 0mo!se, 0s"aigose ar orga!i.aci#ose !uo a" ar aiki!ai ei!a "ar!$)-, susi#usi- su orga!i.aci!i+E",ark$mo ar admi!is"raci!i+E/ki!i+ pareig+ ,$kd$mu, ar)a kurie "okias pareigas ei!a mi!"ose 0mo!se, 0s"aigose ar orga!i.aci#ose paga 0ga io#im-.R 1istemikai anali"uojant apibrim) galima iskirti tokius pagri!di!ius pareig/!+ po*$miu! 1: pareig/!ai 3 "ai asme!$s, kurie ,$kdo ,a d*ios a"s"o,+ 1u!kci#as; ': pareig/!ai 3 "ai asme!$s, kurie 0,airiose 0mo!se, 0s"aigose, orga!i.aci#ose ei!a "ar!$)-, susi#usi- su a: ): orga!i.aci!i+E",ark$mo ar)a admi!is"raci!i+E/ki!i+ pareig+ ,$kd$mu.

Ga d*ios a"s"o,+ 1u!kci#as vykdan,iais laikomi asmenys, turintys teis5 ir pareig) duoti sakymus, nurodymus, ileisti potvarkius, privalomus tiek pavaldiniams &jei toki yra', tiek kitiems asmenims, su kuriais jie nra susij5 tarnybiniais ryiais. -rie valdios atstov priskiriami teisjai, prokurorai, ikiteisminio tyrimo pareig nai, policininkai, muitininkai, valstybs kontrolieriai, mokes,i inspektoriai ir pan. (isi ie asmenys turi valdinius galinimus, kurie utikrinami valstybs prievartos priemonmis &t.y. asmenys, nevykdantys valdios atstov teist reikalavim, gali b ti traukiami atsakomybn'. 7smenys, dirbantys valstybs valdios ir valdymo, teissaugos, kontrols, priei ros institucijose, bet neturintys valdini galiojim, nra valdios atstovai/pareig nai &pv"., sekretors, maininks, kurjeriai ir kitas tec#ninis pagalbinis personalas'. Orga!i.aci!sE",ark$mo pareigos + tai vadovavimas vis r i moni, staig, organi"acij ar j padalini veiklai &visai ar atskiroms sritims', ios veiklos planavimas ir kontroliavimas, taip pat darbuotoj primimo, perklimo, atleidimo 0unkcij vykdymas, tec#nologinio proceso organi"avimas ir kt. -rie pareig n, atliekan,i tokias pareigas, priskirtini vis r i moni + individuali &personalini', akcini bendrovi, udarj akcini bendrovi, valstybs moni, ems kio bendrovi ir t.t. + vadovai. Tai i moni direktoriai, ir j pavaduotojai, pre"identai, valdyb pirmininkai ir nariai, taryb pirmininkai ir nariai, administratoriai ir pan. 6iai asmen kategorijai priklauso ir kit staig, organi"acij vadovai &rektoriai ir prorektoriai, dekanai, prodekanai, mokykl direktoriai, j pavaduotojai, ligonini vyriausieji gydytojai ir pan.'. Lrgani"acines/tvarkymo pareigas vykdan,iais taip pat laikomi asmenys, esantys pamint moni, staig, organi"acij strukt rini padalini vadovais &valdyb, skyri, bar, grandi vedjai, virininkai ir t.t.'. Admi!is"raci!s /ki!s pareigos + tai turto valdymas, tvarkymas ar disponavimas juo, materialini vertybi apsaugos, perdavimo, reali"avimo, kontrols organi"avimas ir pan. Tokias pareigas atlieka moni, staig, organi"acij vadov pavaduotojai kio, administracijos ir

kitiems reikalams, sandli vedjai, materialinio, tec#ninio ir kitokio apr pinimo skyri virininkai, vyriausieji bu#alteriai, vyriausieji 0inansininkai ir pan. Paga mi!"o 6R ATP% 1< s"r. ' d., Pareig/!ai admi!is"raci!! a"sakom$)! "raukiami u* admi!is"raci!ius "eiss pa*eidimus, susi#usius su #+ pareig+ ,$kd$mu, "aip pa" u* pa*eidimus, susi#usius su !esi aik$mu !us"a"$"+ ,a d$mo ",arkos, ,a s"$)i!s ir ,ieosios ",arkos, ap i!kos, g$,e!"o#+ s,eika"os apsaugos )ei ki"+ "ais$k i+, kuri+ aik$m-si u*"ikri!"i $ra #+ "ar!$)i! pareiga.R Tai reikia, kad pareig nai gali b ti administracins teiss paeidim subjektais, pirma , tada, kai j padaryti teiss paeidimai yra tiesiogiai susij5 su tarnybini pareig vykdymu, jie savo tiesioginiais veiksmais arba neveikimu padaro teiss paeidimus. -avy"diui, 7T-> B3I straipsnyje sakoma! %n0ormacijos apie aplinkos apsaugos b kl5 ar gamtos itekli naudojim) nepateikimas statym nustatyta tvarka, taip pat tokios in0ormacijos nuslpimas arba ikraipymas, + utraukia baud) pareig nams nuo vieno imto iki dviej imt lit.: A!"ra , pareig nai gali tapti administracins teiss paeidim subjektais ir tada, kai jie eidami savo tarnybines pareigas neutikrina tam tikros tvarkos, nustatyt taisykli &valdymo tvarkos, valstybins ir vieosios tvarkos, aplinkos apsaugos, gyventoj sveikatos apsaugos srityje ir kt.' laikymosi. -avy"diui, u sanitarini ir #igienos taisykli paeidim) vieojo maitinimo monje &valgykloje' turi b ti traukiami administracinn atsakomybn ne virjai, padavjai, valytojai, dl kuri aplaidumo nesilaikoma varos, sanitarijos ir #igienos reikalavim, o baudiamas administracine nuobauda ios mons vadovas &vedjas, direktorius, administratorius', kuris ,ia neutikrino reikiamos tvarkos, nepareikalavo i pavaldi asmen laikytis tam tikr taisykli. $ tina pastebti, jog kai kuriems valstybs tarnautojams administracin atsakomyb u* padar$"us admi!is"raci!ius !usi*e!gimus i viso netaikoma. Teis#ai, prokurorai, !ors ir )/dami ,a s"$)s "ar!au"o#ai &j tarnyb) reglamentuoja kiti statymai, nei (alstybs tarnybos statymas', u* padar$"us admi!is"raci!ius !usi*e!gimus paga ATP% !ea"sako. ?eigu tokie asmenys padaro administracin nusiengim), )$ a perduodama a"i"i!kamoms i!s"i"uci#oms kurios "aiko drausmi!2 9"ar!$)i!2: a"sakom$)2.& p,.., d "eis#+ 3Teis#+ e"ikos ir drausms komisi#ai, kuri- !agri!#a "eis#+ Nar)s "eismas 96ie"u,os Respu) ikos Teism+ 0s"a"$mo J< s"r. P d.:; d prokuror+ 3 ge!era i!iam prokurorui drausmi!ei )$ ai ike "i 9Eietuvos .espublikos Prokura"/ros 0s"a"$mo 1' s"raips!io = d. ! -rokurorui negali b ti 7dministracini teiss paeidim kodekso nustatyta tvarka taikomas administracinis sulaikymas, asmens api ra, daikt patikrinimas, daikt bei dokument pomis, prokuroras negali b ti patrauktas administracinn atsakomybn. ?ei prokuroro padaryta veika turi administracinio teiss paeidimo poymi, dokumentai perduodami generaliniam prokurorui, kad is atlikt tarnybin patikrinim) dl tarnybinio nusiengimo ar prokuroro vard) eminan,io poelgio'. Taigi, kaip ma"ome, "am "ikrais a",e#ais "ar!$)i!s a"sakom$)s pagri!du "ampa !e "ar!$)i!is !usi*e!gimas, o admi!is"raci!is "eiss pa*eidimas.
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ %aaikinkite, kuo skiriasi pareign/ administracin0 atsakomyb0 nuo paprast/ -i ini/ asmen/ atsakomyb0s. ($ %aaikinkite, kaip suprantate pareigno svok :ietuvos 9espub"ikos administracini/ teis0s pa,eidim/ kodekso prasme$ *$ %akomentuokite, kaip u, administracinius teis0s pa,eidimus atsako teis0jai ir prokurorai$

[1] 8c5emos paimtos i io a"tinio# Eedbaras 8$ HNendrojo administracinio proceso teisinis reg"amentavimas :ietuvos 9espub"ikoje# prob"emos ir sprendimai$ 7aktaro disertacija$ 8ocia"iniai moks"ai, teis0 (A1 8)$

=. Tema. TARNABIN@S IR MATERIA6IN@S ATSA%OMAB@S TAI%AMO PROCESAS

>GADAS Temos "iks as 3 supa*i!di!"i s"ude!"us su pagri!di!mis "ar!$)i!s ir ma"eria i!s a"sakom$)s "aik$mo !uos"a"omis, iugd$"i ge)#im- a!a i.uo"i !agri!#amos sri"ies pro) emas.

1. Tar!$)i! ir ma"eria i! a"sakom$) kaip sa,ara!kikos "eisi!s a"sakom$)s r/$s '. Tar!$)i!s a"sakom$)s "aik$mo pri!cipai
%vertus i lotyn kalbos, odis principium! reikia - pradia, pagrindas, pirminis altinis -rincipai/pagrindins idjos, kuriomis remiantis turi b ti sudaryta ir 0unkcionuoti atitinkama vastybs valdymo sistema. >ilms poi riu teiss principas daniausiai pasireikia kaip teisin idja, kuri nra tvirtinta konkre,ioje teiss normoje ir eg"istuoja kaip teisins doktrinos sudedamoji dalis. P...Q$et teiss principai eg"istuoja P...Q ir teiss normos pavidalu.234 8ert paymti, kad principai, reglamentuojantys tarnybins atsakomybs klausimus, nra atskirai iskirti kokiame nors teiss akte. Ta,iau anali"uojant teiss normas, reglamentuojan,ias tarnybin5 atsakomyb5, galima iskirti tam tikrus esminius tarnybins atsakomybs taikymo principus. $ tina pastebti, kad taikant tarnybin5 atsakomyb5, galioja tiek visi bendrieji teiss principai, tiek akiniai ir tarpakiniai pricipai. %skirsime pa,ius svarbiausius. '.1. Proporci!gumo pri!cipas Proporci!gumas 0,ardi!a pagri!di!2 "eisi!gumo ko!cepci#-, sus"ipri!a!(i- i!di,idua i+ "eisi+ apsaug-. ;alima b t teigti, kad io principo esm yra ta, kad, esant galimybei taikyti vien) i keli atsakomybs priemoni, turt b ti pasirenkama paeidimo sunkum) ir pavojingum) atitinkanti priemon. 8is pri!cipas reika au#a, kad !audo#amos priemo!s a"i"ik"+ "- "iks -, kurio #omis siekiama. Nuo)audos "uri )/"i proporci!gos pa*eidimo su!kumui. 8iuo "iks u dauguma "eiss ak"+, reg ame!"uo#a!(i+ "ar!$)i!s a"sakom$)s "aik$m-, !us"a"o #og u* su!kes!ius pa*eidimus "uri )/"i "aikomos grie*"es!s sa!kci#os. P,.. 5 Tar!$)i! !uo)auda skiriama a"si*,e gia!" 0 ka "2, "ar!$)i!io !usi*e!gimo padar$mo prie*as"is, ap i!k$)es ir padari!ius, 0 ,a s"$)s "ar!au"o#o ,eik - iki "ar!$)i!io !usi*e!gimo padar$mo )ei 0 %orupci#os pre,e!ci#os 0s"a"$mo !uma"$"ais a",e#ais ir ",arka pa"eik"i!1ormaci#-.H 96R Ga s"$)s "ar!$)os 0s"a"$mo 'Us"r. 'd.:

6io principo kontekste numatomos skirtingos sankcijos u vairius paeidimus! V tarnybinius nusiengimus valstybs tarnautojui gali b ti skiriama viena i i tarnybini nuobaud!
1) pastaba' () papeikimas' *) grie,tas papeikimas' 1) at"eidimas i pareig/

Tar!$)i! !uo)auda 3 a" eidimas i pareig+ ga i )/"i skiriama u* iurk"+ "ar!$)i!0 !usi*e!gim-, "aip pa" u* ki"- "ar!$)i!0 !usi*e!gim-, #ei prie "ai ,a s"$)s "ar!au"o#ui !ors kar"- per pasku"i!ius 1' m!esi+ )u,o "aik$"a "ar!$)i! !uo)auda 3 grie*"as papeikimas..H >aip matome, statym leidjas ias nuobaudas idst pagal grietum) + nuo pa,ios velniausios iki grie,iausios. (adinasi, nuobaudos turi b ti di0erencijuojamos pagal tai, koks tarnybinis nusiengimas buvo padarytas ir jei nusiengimas nra iurktus, asmeniui negalima taikyti pa,ios grie,iausios nuobaudos. A"i"i!kamai u* iurk"+ "ar!$)i!0 !usi*e!gim- !ega ima skir"i, pa,$.d*iui, pas"a)os. '.'. Opera"$,umo pri!cipas Opera"$,umas supra!"amas kaip "am "ikr+ ,eiksm+ !ea"id io"i!as a" ikimas. Taigi, !uo)auda ,a s"$)s "ar!au"o#ui "uri )/"i skiriama per kuo "rumpiausi- aik-. Be #okios a)e#o!s, d proceso opera"$,umo !ega ima auko"i ki"+ pri!cip+& "eiss )/"i ik aus$"am, "eiss 0 "i!kam- proces- ir ".". B/"i!a siek"i proceso opera"$,umo ir k". pri!cip+ pusiaus,$ros. -v". Tarnybin nuobauda skiriama tuoj pat paaikjus tarnybiniam nusiengimui, bet ne vliau kaip per vien) mnes nuo tos dienos, kai turintis teis5 skirti nuobaud) vadovas suinojo apie tarnybin nusiengim), neskaitant laiko, kur valstybs tarnautojas nebuvo darbe dl ligos ar atostogavo. *egalima skirti tarnybins nuobaudos prajus vieneriems metams nuo tos dienos, kai tarnybinis nusiengimas buvo padarytas. .9 6R "ar!$)os ka #im+ depar"ame!"e prie 6R "eisi!gumo mi!is"eri#os s"a"u"o pa",ir"i!imo 0s"a"$mas, 1ak"ikai a!a ogikas reg ame!"a,imas 0",ir"i!"as ir STT s"a"u"e )ei ki"uose "ar!$)i!2 a"sakom$)2 reg ame!"uo#a!(iuose "eiss ak"uose: V staigos personalo tvarkym) atsakingas asmuo P....Q tarnybin nusiengim) gali tirti ne ilgiau kaip 3K darbo dien nuo pareigojimo pradti tarnybinio nusiengimo tyrim) gavimo dienos P...Q Tarnybinio nusiengimo tyrimo laikas prat5siamas valstybs tarnautojo, tariamo padarius tarnybin nusiengim), laikinojo nedarbingumo, komandiruots ir atostog laikui. &E. (yriausybs nutarimas dl tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams taisykli J str.' Lperatyvumo bei proporcingumo principai neatsiejamai susij5 tarpusavyje ir yra nuobaudos tikslingumo principo e0ektyvaus veikimo tarnybins atsakomybs taikymo procese garantai bei sudedamosios dalys. '.4. >s"a"$mo !ega io#imo a"ga pri!cipas 96eW re"ro !o! agi": 8io pri!cipo "iks as $ra u*"ikri!"i, kad #okia ,a s"$)s ,a d*ios i!s"i"uci#+ pa",ir"i!"a priemo! !e)us "aikoma a"i"i!kamiems su)#ek"ams, ko ie apie #- !esu*i!os . ?ei

paeidimas buvo padarytas tuo metu, kai teiss normos dar nebuvo, asmeniui negali u toki) veik), kuri buvo padaryta praeityje, remiantis tada galiojusiais statymais, kilti atsakomyb dabar, kai tokia norma atsirado. '.<. Teiss )/"i ik aus$"am pri!cipas Asmuo, gi!damasis pa"s, "uri "eis2 )/"i ik aus$"as prie skiria!" #am !uo)aud-, kuri ,ie!aip ar ki"aip 0"ako#a #o "eisi!0 s"a"us-. 8iuo a",e#u, )/"i!a s- $ga, kad #am "uri )/"i pra!e"a apie ka "i!imus a!ks(iau !ei )us pareika au"a ids"$"i sa,o g$!$)os argume!"us, "aigi is pri!cipas $ra g aud*iai susi#2s su i!1orma,imo pri!cipu ir aik$"i!as "eisi!gumo pri!cipo sud"i!e da imi. %klausymo proced ros reali"avimo b dai gali b ti vair s. 8aniausiai taikomas odinis iklausymo procesas, susijusi rodym primimas, supaindinimas su pateiktais rodymais, liudytoj apklausimas, galimyb pateikti ratikus paaikinimus. -v". -rie skiriant tarnybin5 nuobaud), reikalaujama, kad pareig nas pasiaikint ratu:. &E. tarnybos kaljim departamente prie E. teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo statymas. T) pa,i) nuostat) rasime ir tarnybos E. muitinje statute'. '.=. Apsaugos !uo ka "i!imo prie sa,e pri!cipas Gisais a",e#ais 0"ariamo#o padarius )e" kok0 "eiss pa*eidim- sui!"eresuo"umas pa!eig"i sa,o ka "2 padaro #0 $pa"i!gu da $,iu procese. Gie!as i pri!cip+ draud*ia!(i+ ,ers"i iud$"i prie sa,e $ra pagr0s"as iuo aiki!iu *mogaus "eisi+ ir demokra"i#os supra"imu. Eietuvoje jis tvirtintas >onstitucijoje. -rivalu utikrinti tariamam paeidimo padarymu asmeniui teisines ir 0aktines galimybes aktyviai dalyvauti tyrimo procese. %r nors tariamasis paprastai geriausiai ino teiss paeidimo aplinkybes ta,iau jis neturi intereso, neprivalo ir negali b ti ver,iamas dalyvauti sav5s paties kaltinimo procese. -v". Tarnybos pareig nas, tariamas padar5s tarnybin nusiengim), gali pateikti raytin paaikinim) dl tarnybinio nusiengimo. ?eigu tarnybos pareig nas paaikinimo ratu nepateikia, suraomas aktas. 96R STT s"a"u"as:. Tiesa, kituose statutuose vartojamas terminas privalo, ta,iau aikinant iuos teiss aktus sistemikai ir atkreipiant dmes kit straipsni nuostatas matyti, kad i esms jokio privalomumo nra, nes atsisakius pateikti pasiaikinim) ratu, nekyla joki tiesiogini neigiam pasekmi, tiesiog suraomas aktas. '.P. I!1orma,imo pri!cipas 9"eiss *i!o"i kuo esi ka "i!amas pri!cipas: V staigos personalo tvarkym) atsakingas P...Q per = darbo dienas nuo pareigojimo pradti tarnybinio nusiengimo tyrim) gavimo dienos P...Q surao praneim) apie tarnybin nusiengim) P...Q. 6iuo praneimu jis pasiraytinai in0ormuoja valstybs tarnautoj), tariam) padarius tarnybin nusiengim), kad pradtas io tarnybinio nusiengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybs tarnautojui turim) in0ormacij) apie tarnybin nusiengim). ?eigu valstybs tarnautojas praneime nepasirao, kad praneim) gavo, suraomas aktas, kur pasirao u staigos personalo tvarkym) atsakingas asmuo ir du staigos valstybs tarnautojai. &E. (yriausybs nutarimas dl tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams taisykli patvirtinimo D str.'.-asibaigus tyrimui, (alstybs tarnautoj) pareigas prim5s asmuo priima

atitinkamu teiss aktu 0ormint) sprendim) &pripainti, kad valstybs tarnautojas padar tarnybin nusiengim), kad jis nusiengimo nepadar ir pan.' ir su iuo sprendimu valstybs tarnautojas supaindinamas pasiraytinai ne vliau kaip kit) darbo dien) po jo pasiraymo, o jeigu sprendim) prim Eietuvos .espublikos (yriausyb ar savivaldybs taryba, / ne vliau kaip kit) dien) po jo sigaliojimo. &E. (yriausybs nutarimas dl tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams taisykli patvirtinimo 33, 3< str.' '.I. >s"a"$mo ,ire!$)s pri!cipas -agal statymo virenybs princip), valstybs tarnautojams gali b ti skiriamos "ik 6ie"u,os Respu) ikos ,a s"$)s "ar!$)os 0s"a"$mo P...Q nustatytos tarnybins nuobaudos 9 6R G$riaus$)s !u"arimas d "ar!$)i!i+ !uo)aud+ sk$rimo ,a s"$)s "ar!au"o#ams ",arkos pa",ir"i!imo ' s"r.:; '.J. No! )is i! idem pri!cipas 9!ega ima )aus"i du kar"us u* "- pa"0 pa*eidim-: 6is principas siejamas su >onstitucijos =3 str Bd. nuostata, jog niekas negali b ti baudiamas u t) pat nusikaltim) antr) kart). -v".V vien) nusiengim) taikoma tik viena tarnybin nuobaudaH96R Ga s"$)s "ar!$)os 0s"a"$mas 4Vs"r. 4d. ir k".:Eta,iau gali b ti taikoma administracin, baudiamoji, civilin atsakomyb. Tai reikia, jog nelaikoma nubaudimu u t) pati paeidim) du kartus tokie atvejai, kada asmeniui pritaikomos skirtingos atsakomybs r ys, pv". baudiamoji atsakomyb ir tarnybin atsakomyb. Taip yra todl, kad neteista veika suponuoja ne tik tiesiogin5 atsakomyb5 &baudiam)j), administracin5', ta,iau ir takoj) jo, kaip valstybs tarnautojo, status). 6tai, pavy"diui, absurdikai atrodyt situacija, jeigu valstybs tarnautojas, teismo nuosprendiu pripaintas padar5s nusikaltim), negalt b ti patrauktas ir tarnybinn atsakomybn. -rieingai + nusikaltimo padarymas daniausiai suponuoja situacij), kad valtybs tarnautojas apskritai negali eiti pareig valstybs tarnyboje. '.U. Teisi!io aikumo ir "eis"+ /kes(i+ pri!cipai Teisinis aikumas gali b ti apib dinamas kaip valstybs valdios institucij pareiga utikrinti, kad teiss normos turinys bus suprantamos tiems, kuriems jos yra taikomos ir ie gals pagrstai numatyti j buvim), bei suprasti j turin ir taikymo b d). Teiss normos turi b ti konkre,ios, aikios ir suprantamos pareig nams bei jas taikan,iai institucijai. (ienas i teist l kes,i principo garant yra statymo negaliojimo atgal principo laikymasis. ?ei teisin sistema asmen tikina, kad jis pasieks tam tikr re"ultat, jei veiks vadovaudamasis nustatytomis normomis, ie l kes,iai turi b ti apsaugoti. Ta,iau tokie l kes,iai privalo b ti teisti ir pagrsti, jais neturi b ti piktnaudiaujama. Eietuvos .espublikos >onstitucinis Teismas <KK3 KD 3<d. nutarime yra konstatav5s, kad pagal princip) teisin reguliavim) galima keisti tik laikantis i anksto nustatytos tvarkos ir nepaeidiant >onstitucijos princip bei norm, b tina inter alia laikytis principo le^ retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teist interes ir teist l kes,i. '.1V. Teiss 0 g$!$)- pri!cipas

(alstybs tarnautojas "uri "eis2 "ar!$)i!s a"sakom$)s "aik$mo procese gi!"is "iek pa"s, "iek per a"s"o,-. Teiss aktai nustato valstybs tarnautojui galimyb bnaudotis teisininko paslaugomis. 6is principas savo ruotu veda prie dviej ivestini princip!
a) teisininkas turi teis& per,ir0ti visus su k"ausimu susijusius dokumentus' b) bendravimas tarp teisininko ir k"iento yra kon-idencia"us$

-v". (alstybs tarnautojui, tariamam padarius nusiengim), nuobaud skyrimo proced roje gali atstovauti advokatas ar kitas galiotas asmuo '.11. Na im$)s apsk+s"i "ar!$)i!s !uo)audos pask$rim- pri!cipas %iek,ie!am asme!iui, kurio a"*,i giu priim"as spre!dimas, pripa*0s"a!"is #0 padarius "am "ikr- "eiss pa*eidim- ir paskiria!" !uo)aud-, "uri )/"i !uma"$"a ga im$) "oki spre!dimapsk+s"i. 8is pri!cipas ,eikia drauge su "ar!$)i!s !uo)audos sk$rimo mo"$,uo"umo principu. Fotyvai svarb s tiek reali"uojant "iks i!gumo princip), kad nubaustas pareig nas aikiai suvokt, kodl ir u kokius veiksmus sulauk neigiam teisini pasekmi, tiek skund) nagrinjan,iam pareig nui ar institucijai, kuriam svarbu inoti, kokiomis teisinmis ir 0aktinmis aplinkybmis remiantis paskirta tarnybin nuobauda. -v". -areig nas, nesutinkantis su paskirta tarnybine nuobauda, j) gali sksti >aljim departamento direktoriui, Teisingumo ministerijos vadovybei bei teismui &E. tarnybos kaljim departamente prie E. teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo statymas' '.1'. A"sak$m$)s i!di,idua i.a,imo pri!cipas -ro0. 7. (aivilos teigimu, is principas skamba taip + niekas neturi kentti u kit), tik pats u save2<4. Ta,iau pastebtina, kad tarnybins atsakomybs kontekste jis nra beatodairikai taikomas visa apimtimi! Tarnybos pareig nas asmenikai atsako u savo, taip pat pagal galiojim ir kompetencijos ribas u jam pavaldi pareig n veikas ir sprendimus bei j padarinius.&E. 0inansini nusikaltim tyrimo tarnybos statymas'. (adinasi, valstybs tarnautojas gali tam tikrais atvejais atsakyti ir u kit asmen veikas &veikim) ar neveikim)', kuri veikl) kontroliuoti yra jo tiesiogin pareiga. >ita vertus, neb t teisinga teigti, jog iuo atveju kyla atsakomyb be kalts ir tokiu b du paeidiamas vienas esmini teiss princip. .eikt akcentuoti, kad tokiu atveju, auktesniam pagal #ierarc#ij) pareig nui tarnybin atsakomyb taikoma ne u jo pavaldini padarytus paeidimus, o u neveikim) &netinkam) priei ros ir kontrols 0unkcijos vykdym) arba visik) nevykdym)', kurio pasekoje pavald s pareig nai ir padar tam tikrus paeidimus. '.14. Neka "umo pre.umpci#os pri!cipas Apie 0 pri!cip- ka )a 6ie"u,os Respu) ikos %o!s"i"uci#a. Asmuo aikomas !eka "u "o , ko #o ka "umas !e0rod$"as 0s"a"$mo !us"a"$"a ",arka. Tar!$)i!s a"sakom$)s "aik$mo procese is pri!cipas "uri "am "ikr+ speci1ikum+, "od !e"uri )/"i supra!"amas "iesmukikai. Tai sie#ama su ,a s"$)s "ar!$)os 0s"a"$mo !uma"$"u !ua i!imo i!s"i"u"u. Ta(iau pas"e)"i!a, kad pareig/!a !ua i!us !uo pareig+ "$rimo me"u, "ai !e aik$"i!a !eka "umo pre.umpci#os pa*eidimu, !es iuo ,eiksmu !esiekiama ko!s"a"uo"i #o ka "s. Tai laikytina kardom)ja ar prevencine priemone, kurios tikslas / ukirsti keli) galimam paeidimui bei garantuoti isam ir objektyv paeidimo tyrim). 6iuo atveju prioritetas teikiamas vieojo intereso apsaugos principui

&individo interesas negali b ti ikeltas vir visos visuomens intereso'. Ta,iau i esms, nekaltumo pre"umpcijos principas yra vienas pagrindini tarnybins atsakomybs taikymo princip. Tai reikia, kad asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas nerodomas statymo nustatyta tvarka. Finta iimtis dl nualinimo galimybs kompensuojama valstybs tarnybos statyme tvirtinta nuostata, kad pasibaigus tyrimui ir nusta,ius, kad valstybs tarnautojas nepadar veikos, kurios padarymu buvo itariamas, jis gr)inamas pareigas ir jam imokamas atlyginimas u vis) priverstins pravaiktos laikotarp.
,ontroliniai klausimai1. ,okius !inote tarny%in*s atsakomy%*s taikymo principus. 2. Pakomentuokite nekaltumo pre umpci#os princip valsty%*s tarny%os statymo kontekste; ". , reikia proporcingumo principas taikant tarny%in* atsakomy%B. ;. Paaikinkite teis*s %4ti iklausytam principo turin tarny%in*s atsakomy%*s kontekste.

P TEMA. ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIMO BA6OS TARIMAS

;$1$ 6dministracin0s teis0s pa,eidim/ by"/ teisenos bendra c5arakteristika$ Qeis0s aktai, reg"amentuojantys administracin0s teis0s pa,eidim/ by"/ teisen$ ;$($ 6dministracin0s teis0s pa,eidim/ by"/ teisenos stadijos$ ;$*$ 3rodymai administracin0s teis0s pa,eidim/ by"/ teisenoje$ ;$1$ 6dministracin0s teis0s pa,eidim/ by"/ teisenos terminai$ ;$2$ 6dministracin0s teis0s pa,eidim/ by"/ teisenos da"yviai, j/ teis0s ir pareigos$ ;$;$ 6dministracin0s teis0s pa,eidimo by"os tyrimo prad0jimo vados, pagrindas ir procesinis -orminimas$ ;$D$ +nstitucijos (pareignai), ga"iotos prad0ti ir at"ikti tyrim administracin0s teis0s pa,eidimo by"oje$ ;$C$ Qyrimo administracin0s teis0s pa,eidimo by"oje re u"tat/ procesinis -orminimas ir by"os perdavimas nagrin0ti$ 6dministracin0s teis0s pa,eidimo protoko"o ar kito tyrimo re u"tat/ -orminimo procesinio dokumento suraymo tvarka ir turinys$ ;$B$ 6tvejai, kada administracin0s teis0s pa,eidimo protoko"as nesuraomas$

P.1. ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIM? BA6? TEISENOS BENDRA CTARA%TERISTI%A. TEIS@S A%TAI, REN6AMENTQOOANTAS ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIM? BA6? TEISENX. Teisinje literat roje teisena + tai procesinmis normomis reglamentuota koki nors valstybini institucij , valstybs pareig n veiklos kompetencijai priskirt byl nagrinjimo tvarka. -rocesin5 teisen) sudaro trys tarpusavyje susij5 elementai! 3' procesiniai teisiniai santykiaiG <' procesinis rodinjimasG=' procesiniai aktai + dokumentai, Teisena suprantama kaip konkretaus proceso dalis, procesins sistemos r isG tvarkinga procesini veiksm seka, kurioje siekiama subjektini teisi gynimo ir teisini pasekmi gyvendinimo. Eietuvos .espublikos administracini teiss paeidim kodekso<CA straipsnyje tvirtinti 7dministracini teiss paeidim byl teisenos tikslai!

'ietuvos .espublikos %statym tiesiogiai numatytais atvejais ukirsti keli administraciniams teiss paeidimams, surayti protokolams, utikrinti, kad bt laiku ir teisingai nagrinjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracini teiss paeidim bylose Teisikai reglamentuojama administracini teiss paeidim byl tyrimo, j nagrinjimo, administracini nuobaud ir kit administracinio poveikio priemoni taikymo teiss paeidjams procesin tvarka padeda skmingai gyvendinti administracins atsakomybs udavinius, utikrinti teistum) administracini teiss paeidim bylose, traukiam atsakomybn ir kit asmen, dalyvaujan,i iose bylose, teisi apsaug). Todl valstybs institucijos ir j pareig nai turi tiksliais laikytis statym ir visus proceso veiksmus tiriant administracini teiss paeidim bylas atlikti taip, kad utikrint teistum) ir nepaeist asmens teisi. Tokia statym nustatyta bei reglamentuojama administracini teiss paeidim byl tyrimo, j nagrinjimo ir administracini nuobaud bei kit administracinio poveikio priemoni taikymo teiss paeidjams proceso tvarka statymuose ir teiss literat roje vadinama admi!is"raci!i+ "eiss pa*eidim+ )$ + "eise!a. Fokslininkai administracini teiss paeidim byl teisen) apibria sekan,iai! 3. 1.1.1tudenikinas ir dar keletas mokslinink teigia, kad administracin teisena - tai visuma nustatyt procesini taisykli, kuri pagrindu %gyvendinama vykdomoji tvarkomoji veikla:.234 <. ?.F. >o"lovas, (.8.1orokinas, 7.O.Eunevas !administracin teisena - tai administracini teiss norm %gyvendinimo tvarka, skirta j vykdantiems subjektams:.2<4 -agal 8.*.$ac#rac#) administracin teisena, kaip administracinio proceso (jurisdikcinio administracinio proceso) dalis - tai ypatinga administracin veikla bendr ir speciali procesini norm pagalba sprendianti apibrtos kategorijos bylas/.2=4 6i samprata regis priimtiniausia, jos pagrindu galima b t pateikti toki) administracini teiss paeidim byl teisenos apibrim). *!ministracini teiss pa#ei!im byl teisena + tai a!ministracini procesini teiss norm reglamentuota valstybs pareig)n veikla spren!#iant a!ministracini teiss pa#ei!im bylas ir esant teisiniam pagrin!ui skiriant a!ministracines nuobau!as. $dministracini teiss paeidim byl teisena gali bti skiriama pagal veiklos subjektus &pv".! teismo, policijos kit pareig n', pagal byl kategorijas priklausomai nuo teiss paeidimo objekto &pv".! paeidim, kuriais ksinamasi vie)j) tvark), nustatyt) valdymo tvark) ir kt.'. -riklausomai nuo procesins veiklos apimties ir su!tingumo , 8.*.$ac#rac#as iskiria tokias administracini teiss paeidim byl teisenos r is! 3. -agreitinta teisena &pavy"diui, kai bauda skiriama ir paimama paeidimo padarymo vietojeG iuo atveju visos teisenos stadijos tarsi susilieja vien) visum) '. <. $prasta teisena . 6ia teisena daniausiai sprendiamos administracini teiss paeidim bylos. >iekvienoje stadijoje ispr5sti udaviniai 0orminami atitinkamu procesiniu dokumentu &pv"., policijos nuovados pareig n nustatytas paeidimas, kuriuo sutrikdyta vieoji rimtis, suraant protokol) ir vadovo nutarimu skiriant baud)'.

=. .patingoji teisena . -avy"diu galt b ti administracini teiss paeidim bylos dl nedidelio c#uligani"mo, smulkiosios vagysts, kontrabandos ir kt. &nagrinjant io pob dio bylas nustatyti special s terminai, numatytas paeidjo atvesdinimas bylos nagrinjim) ir pan.'.. 7dministracini teiss paeidim byl teisenos sampratos turinio ypatumai!
1) administracini/ teis0s pa,eidim/ by"/ teisena yra sud0tinga statym/ nustatyta kompeteting/ va"styb0s institucij/ (j/ pareign/) procesinio pobd,io veik"a, skirta tirti ir nagrin0ti administracini/ teis0s pa,eidim/ by"as, vykdyti iose by"ose priimtus sprendimus' () administracini/ teis0s pa,eidim/ by"/ teisenai bdinga tai, kad jos proceso veiksmus at"ieka statym/ ga"iotos vykdomosios institucijos bei j/ pareignai, taip pat rajon/ (miest/) apy"inki/ teismai ir administraciniai teismai' *) ga"iojantys statymai nustato tvirtas ios teisenos teis0tumo ir asmen/, da"yvaujan)i/ by"/ procese, teisi/ apsaugos garantijas$ Zpating reikm& teis0tumui ir asmen/ teis0ms administracini/ teis0s pa,eidim/ by"ose u,tikrinti turi statym/ tvirtinta procesin0 teis0 gynyb bei teis0 apsk/sti priimtus by"oje sprendimus, taip pat rodymai, kuriuos surinkti ir vertinti priva"o kompetetingi pareignai ir teismas, tiriantys ir nagrin0jantys administracines teis0s pa,eidim/ by"as' 1) 6dministracini/ by"/ teisenos statymas nustato dar vien nauj sprendim/ teis0tumo ir pagrstumo administracini/ teis0s pa,eidim/ by"ose garantij i/ by"/ teisenos atnaujinim' 2) !ad administracini/ teis0s pa,eidim/ by"/ teisena s0kmingai gyvendint/ savo u,davinius, statymai numato jos u,tikrinimo priemones'

7dministracini teiss paeidim byl teisena turi sudting) strukt r). ?) sudaro viena paskui kit) nuosekliai einan,ios stadijos. >iekviena teisenos stadija susideda i tam tikr gimining proceso veiksm, kuriuos nustato 7T-> ir 7dministracini byl teisenos statymo normos. 7dministracini teiss paeidim byl teisena grindiama tam tikrais principais. Eotyn kalbos odis principium + pradia, pagrindas, pirminis altinis. Fokslinje literat roje odis principas: reikia kurios nors teorijos, koncepcijos, mokslins, praktins veiklos pagrindin5 idj), nuostat), pradmen, veikimo norm), taisykl5, kuria vadovaujamasi sprendiant tam tikrus udavinius, tvarkant reikalus. 7.(aivila teigia, jog teiss principai + tai svarbiausi teiss esms konkretjimo, reikimosi b dai, arba pagrindins teisins idjos, vertybins orientacijos, kurios nurodo, kaip konkre,iomis teiss normomis turi b ti reguliuojami moni santykiai, kad gaut teisi ir pareig vienovs pavidal)ir b t #umani"uojami ir demokrati"uojami 99. 7dministracini teiss paeidim byl teisenos principai + tai valstybins santvarkos s)lygoti ir statym tvirtinti vadovaujantys pradai, pagrindins nuostatos, ireikian,ios socialin5 ios teisenos kaip teisinio reikinio prigimt, jos demokratin pob d ir nustatan,ios valstybs institucij, j pareig n, traukian,i administracinn atsakomybn kaltus asmenis, organi"acijos ir veiklos pagrindus. Teisiniais principais pagrsta administracini teiss paeidim byl teisena utikrina optimali) valdymo institucij, j pareig n ir teism veiklos tvark) ir kryptingum) bei asmen teisi apsaug) administracini teiss paeidim bylose. 7dministracini teiss paeidim byl teisenos principai tvirtinti statymuose + 7T-> ir 7dministracini byl teisenos statyme. >ai kurie ie principai rykiai ireikti ir konkre,iai apibrti atskirose statym nuostatuose, reglamentuojajan,iose administracini teiss paeidim

byl teisen). >iti teisenos principai yra numatyti bendrose statym nuostatose, kuriose ie principai glaudiai siejasi su administracins atsakomybs ir administracini teiss paeidim byl teisenos udaviniais, jos paskirtimi, ypatumais, 7T-> bendrosios dalies normomis ir t.t. >itaip tariant, jie 0ormuluojami apibendrinant tam tikr) teiss norm grup5, iskiriant tas normas jungian,i) idj). 7.(aivila teigia, jog teiss principai eg"istuoja ne tik kaip tam tikros teisins idjos, bet ir teiss norm pavidalu. Toki norm pagrindu 0ormuojasi konkret s moni santykiai, kuriais gyvendinami ie principai. Tai reikia, kad teisin idja, tvirtinta teiss normose, tampa privaloma, ja reikia vadovautis. 6is teiginys taikytinas ir toms teiss idjoms, kurios tvirtintos administracins teiss norm ir tampa administracini teiss paeidim byl teisenos principais. (adovaujantis administracini teiss paeidim byl teisenos principais, skmingai gyvendinami ios teisenos udaviniai, utikrinamas teistumas ir asmens teisi apsauga administracini teiss paeidim bylose, pltojami demokratiniai teisingumo pagrindai, aktyvinama kova kova su teiss paeidimais. Teisenos principais turi b ti pagrsti visi proceso veiksmai, atliekami administracini teiss paeidim bylose. 6i princip reikalavimais taip pat turi b ti gyvendinamos asmen, dalyvaujan,i teisenoje, teiss ir pareigos. 7dministracini teiss paeidim byl teisenos principai, ireikdami teistumo, asmens teisi apsaugos esm5, skatina toliau tobulinti ios teisenos statymus, nukreipia juos kovai su teiss paeidimais stiprinti. 1varbiausia i princip savyb yra j teisinis pob dis + visi jie tvirtinti statymuose. ?uos numato 7T-> ir 7dministracini byl teisenos statymas. $tsivelgiant % galiojan"ius %statymus ir ireisktas specialioje literatroje kai kuri autori nuomones, galima teigti, kad administracini teiss paeidim byl teisena grindiama iais principais0 teistumo1 vis pilie"i lygybs %statymui ir institucijai (pareignui), nagrinjan"iai administracinio teiss paeidimo byl1 objektyvumo1 nekaltumo pre&umpcijos1 teisingum administracini teiss paeidim bylose vykdo tik teismas1 teis % gynyb1 byl procesas vyksta lietuvi kalba1 vieumo1 operatyvumo. 7dministracini teiss paeidim byl teisenos princip sistema turi daug teorins ir praktins reikms. 6i princip sistema nra paprasta j suma. 6i sistema + tai vieninga tarpusavyje organikai susijusi ir vienas kit) s)lygojan,i, bei papildan,i princip visuma. .eikia pabrti, kad administracini teiss paeidim byl teisenos principai yra visi vienodai svarb s, nes kiekvienas j ireikia toki) teisenos esms dal, be kurios negalima tinkamai ispr5sti ios teisenos udavini. Teisenos princip sistema yra vieninga glaudiai tarpusavyje susijusi vienodai svarbi prad iame procese, grandis. 6i princip turinys ir veikimo ribos skiriasi. -aeidus vien) teisenos princip), neivengiamai paeidiami ir kiti, o tai neleidia skmingai gyvendinti statyme su0ormuluot ios teisenos udavini. Todl teistumo administracini teiss paeidim byl teisenoje utikrinimas primygtinai reikalauja nenukrypstamai laikytis kiekvieno jos principo ir nuosekliai j reali"uoti visose teisenos stadijose, vis jos veiksm procese. (ertinant pagrindinius administracini teiss paeidim byl teisenos principus galima teigti!
1) administracini/ teis0s pa,eidim/ by"/ teisenos principai tai va"stybin0s santvarkos bei jos teis0s sistemos s"ygoti ir statymais tvirtinti vadovaujantys pradai, pagrindin0s nuostatos, teisin0s id0jos, kurios ireikia socia"in& ios teisenos kaip teisinio reikinio prigimt, jos demokratin pobd ir u,davinius, nustato va"stybini/ institucij/ (pareign/), tirian)i/ bei nagrin0jan)i/ administracini/ teis0s pa,eidim/ by"as, veik"os pagrindus ir asmen/, da"yvaujan)i/ iose by"ose, teisi/ apsaug'

() administracini/ teis0s pa,eidim/ by"/ teisenos principai tvirtinti 6Q%! ir 6dministracini/ by"/ teisenos statymo nuostatose, tod0" jais pagrst/ teis0s norm/ "aikymasis bes"ygikai priva"omas institucijoms (pareignams), tirian)ioms administracini/ te0is0s pa,eidim/ by"as' *) administracini teiss paeidim byl teisenos princip sistem sudaro: :eis*s ir statymo vireny%*s ; vis pilie'i lygy%*s statymui; /eC retro non agit 8teis*s negalio#imo atgal principas9 ; in2ormavimo ; operatyvumo (operatyvumas suprantamas kaip tam tikr/ veiksm/ neatid0"iotinas at"ikimas)' o%#ektyvumo; apsaugos nuo kaltinimo prie save principas; nekaltumo pre umpci#os; 7udi alteram partem 8 teis*s %4ti iklausytam principas9; teisingumo1 kur administracini teis*s pa!eidim %ylose vykdo tik teismas; teis*s gyny%; valsty%in*s ? lietuvi kal%os; vieumo; :eisinio aikumo ir teis*t l4kes'i principai (Qeis0s normos turi bti konkre)ios, aikios ir suprantamos pareignams , jas taikan)iai institucijai bei -i iniams ir juridiniams asmenims$4ei teisin0 sistema asmen tikina, kad jis pasieks tam tikr/ re u"tat/, jei veiks vadovaudamasis nustatytomis normomis, ie "kesciai turi bti apsaugoti$ Qa)iau tokie "kes)iai priva"o bti teis0ti ir pagrsti, jais neturi bti piktnaud,iaujama)$ 1) nurodyt/ princip/ sistema tai tarpusavyje organikai susijusi/ ir vienas kit s"ygojan)i/ princip/ visuma, kuria pagrsta kiekviena administracini/ teis0s pa,eidim/ by"/ teisenos da"is, visi ios teisenos veiksmai, proceso da"yvi/ teis0s ir pareigos' 2) visi administracini/ teis0s pa,eidim/ by"/ teisenos principai yra svarbs, btini, nes nesi"aikant bent vieno i j/, kartu pa,eid,iami ir kiti, o pirmiausia teis0tumo principas' ;) atsi,ve"giant nurodyt/ princip/ reika"avimus, tobu"inami statymai ir j/ taikymo praktika kovojant su administraciniais teis0s pa,eidimais$

*ereikt absoliutinti teiss princip reikms ir j taikymo. $e to, tam tikrais atvejais, galima ir princip konkurencija ar net priepriea. -avy"diui, be ribojim gyvendinant proceso vieumo princip) b t paeidiamas asmens privataus gyvenimo nelie,iamumo principas, tvirtintas >onstitucijos << straipsnyje. Eietuvos vyriausiojo administracinio teismo inagrinta administracinio teiss paeidimo byla *r.=JCC + K3 pagal 7.;. skund), kuriame paeidjas teig, kad jis neturjo galimybs tinkamai pasirengti gynybai, nes administracinio teiss paeidimo protokolas dl darbo statym paeidimo buvo suraytas ir nuobauda paskirta t) pa,i) dien). Taigi iuo atveju ikilo teiss gynyb) ir operatyvumo princip konkurencija. Teismas, atmesdamas pareikjo skund), be kit argument nurod, kad protokolas buvo suraytas prajus kelioms dienoms po paeidimo 0akto nustatymo, todl paeidjas, inodamas bylos aplinkybes ir esm5 turjo pakankamai laiko pasiruoti gynybai. %kilus teisenos princip konkurencijai ar kon0liktui b tina rasti pusiausvyr), nes negalima ikelti vieno principo, ignoruojant ar paeidiant kit). 2sant princip konkurencijai, reikia vadovautis princip subordinacijos, +ierarc+ijos kriterijais, remtis protingumo bei teisingumo, asmen lygiateisikumo principais Fokslininkai pagrindia, kad tik nuoseklus vis proceso princip taikymas atitinka demokratin5 teisenos prigimt ir leidia geriausiu b du gyvendinti teisenos tikslus. Teiss ak"ai, reg ame!"uo#a!"$s admi!is"raci!s "eiss pa*eidim+ )$ + "eise!7dministracini teiss paeidim byl teisenos pagrindus, jos udavinius, pagrindinius principus, procesinius veiksmus, juos atliekan,ius subjektus, j ir kit asmen, dalyvaujan,i administracini teiss paeidim bylose, teises ir pareigas nustato Eietuvos .espublikos administracini teiss paeidim kodeksas &toliau + 7T->' ir Eietuvos .espublikos administracini byl teisenos statymas &toliau + 7dministracini byl teisenos statymas'.

Tai tvirtinta 7T-> < straipsnyje! 'ietuvos .espublikos %statymai dl administracini teiss paeidim 'ietuvos .espublikos %statymai dl administracini teiss paeidim yra is kodeksas ir kiti 'ietuvos .espublikos %statymai dl administracini teiss paeidim 'ietuvos .espublikos %statymai dl administracini teiss paeidim, kol jie nustatyta tvarka ne%traukti % % kodeks, 'ietuvos .espublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai 3traipsnio pakeitimai0 4r 56789:, ;::7 <8 7=, >in , ;::7, 4r 7;6=;< 7T->%( skyrius pavadintas 7dministracini teiss paeidim byl teisena:. 6io skyriaus nuostatos nustato teisenos udavinius, apibria jos pagrindinius principus, numato svarbiausius procesinius veiksmus ir j atlikimo tvark), taip pat teisenos utikrinimo priemones ir j taikymo pagrindus. 6iame kodekso skyriuje apibrti valstybini institucij galiojimai atliekant proceso veiksmus administracini teiss paeidim bylose, taip pat nustatyta teisin procesin padtis asmen, dalyvaujan,i iose bylose. *urodytos aplinkybs, kurioms esant administracini teiss paeidim byl teisena negali b ti pradta, o pradjus, ji turi b ti nutraukta. Htvirtintos ir kitos svarbios teisenos nuostatos. 7T-> (/ojo skyriaus nuostatos, tvirtina valstybs institucij &pareig n' procesinius veiksmus, kurie glaudiai susij5 su kitais 7T-> %(/jame skyriuje numatytais procesiniais veiksmais ir sudaro vientis) sistem) skirt) gyvendinti administracini teiss paeidim byl teisenos udavinius. >odekso (/jame skyriuje tvirtintos teiss normos nustato nutarim dl skirt administracini nuobaud vykdymo, kai kuri nuobaud pakeitimo vienos kita tvark) reguliuoja ir kitus procesinio pob dio santykius. Taigi administracini teiss paeidim byl teisenos turinys neapsiriboja vien tik 7T-> %(/ ojo skyriaus nuostatomis. 6ios teisenos samprata aprpia ir tas teiss normas bei jomis nustatytus procesinius veiksmus, kurie numatyti ir kodekso (/jame skyriuje. $e to sisteminiu poi riu susij5 7T-> % skyriaus bendrosios nuostatos, bei atitinkamai ir kt. 7T-> skirsni nuostatos. 7dministracini byl teisenos statymas nustato bendr)j) vairi administracini byl nagrinjimo administraciniuose teimuose procesin5 tvark) ir kai kuriuos atskir byl kategorij nagrinjimo ypatumus. 6is statymas taip pat nustato ir administracini teiss paeidim byl, kuriose apsksti priimti nutarimai, nagrinjimo tvark). Toki byl nagrinjimo administraciniuose teismuose procesin tvarka yra pakankamai reglamentuota ir yra sudtin administracini teiss paeidim byl teisenos dalis. .eikia paymti ,kad administracini teiss paeidim byl teisenoje procesini santyki teisiniams pagrindams priskiriama Eietuvos .espublikos >onstitucija, Ouropos mogaus teisi ir laisvi konvecija, Z->, (ieojo administravimo statymas, Fokes,i administravimo statymas, kt. teiss aktai susij5 su administracins prievartos priemoni taikymu.

P.'. ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIM? BA6? TEISENOS STADIOOS

$endrojoje teiss teorijoje teisinio proceso stadijos s)voka nra ibaigtai ir vienareikmikai paaikinta, todl daugelio teiss teoretik pateiktos teisinio proceso stadijos sampratos daugiau ar

maiau viena nuo kitos skiriasi. (ieni autoriai stadij) supranta kaip procesini veiksm arba procesini santyki, suvienyt artimiausiam tikslui pasiekti, visum). >iti + kaip statymu nustatyt) bylos tyrimo eig), treti + paeiliui besikei,ian,ius savarankikus etapus, turin,ius apibrtus tikslus ir uduotis, ir pan. 1tengiantis suvokti teisinio proceso skirstym) tam tikras sudedam)sias jo dalis/ stadijas reikia atkreipti dmes kriterijus, apsprendian,ius kiekvienos stadijos savarankikum)!
1) konkrets udaviniai ir funkcijos, bdingi tik vienai stadijai !) tam tikr aplinkybi ratas, juridini fakt, betarpi"kai utikrinan#i perjim i" vienos stadijos $ kit, sistema %) proceso dalyvi statuso specifika &) atliekam veiksm specifika ') galutini re(ultat, $tvirtint atinkamame procesiniame akte )dokumente) ypatumai*

Teisinje literat roje daniausiai iskiriamos trys teisinio proceso sta!ijos !

1) faktini bylos aplinkybi nustatymas, prie kurio priskiriami veiksmai, susij+ su faktini duomen anali(e, j pilnumo ir pakankamumo $rodymu !) teiss normos atranka ir anali(, kur veiksmai yra susij+ su teiss normos anali(e, jos teisins galios nustatymu ir t*t* %) bylos i"nagrinjimas, i"reik"tas tam tikrame teisiniame akte*

6i trij teisinio proceso stadij iskyrimas bendrateoriniu aspektu yra bandymas apibendrinti visus teisinius procesus, iskiriant j sudedam)sias dalis + stadijas. Skir"i!gi au"oriai !e,ie!odai skiria admi!is"raci!i+ "eiss pa*eidim+ )$ + "eise!os s"adi#as. Rus+ moks i!i!kas A. Agapo,as Hprik ausomai !uo asme!+ "eisi+ ir "eis"+ i!"eres+ u*"ikri!imo me"od+ skiria d,i pagri!di!es admi!is"raci!i+ "eiss pa*eidim+ )$ + "eise!os s"adi#as 3 proced/r+ ir ,$kd$moR L1M . Proced/r+ s"adi#o#e a" iekami procesi!iai ,eiksmai, kuriais sukuriamos s- $gos admi!is"raci!s !uo)audos sk$rimui. G$kd$mo s"adi#a apima !u"arimo primim- ir #o ,$kd$m-. Ta,iau toks skirstymas nra pakankamai tikslus ir i esms neatskleidia vis teisenos stadij. $e to, autorius be anks,iau pamint, skiria dar ir laisvanorik) bei priverstin5 administracins nuobaudos skyrimo stadijas. ?os skiriamos atsivelgiant tai, ar paeidjas paskirt) baud) sumoka gera valia, ar nutarimas nukreipiamas priverstiniam baudos iiekojimui. .egis toks stadij iskyrimas yra nevisikai pagrstas, nes laisvanorikas ar priverstinis nuobaudos reali"avimas yra tik nutarimo vykdymo b dai. %i"i gi au"oriai 9A. A ecCi!as, A.%armo ickis, O.%o. o,as, B.Na)ri(id.e, A.N.Yer!ia,skis: ma!o, kad admi!is"raci!i+ "eiss pa*eidim+ )$ + "eise!a susideda i pe!ki+ s"adi#+&
1) by"os ik0"imo' () by"os nagrin0jimo' *) nutarimo pri0mimo' 1) nutarimo apskundimo' 2) nutarimo vykdymo [(] $ *

Tre(iosios grups au"oriai 9D.BacCracCas, 6.Popo,as, D.O,se!ko, B.Rosi!skis, G.G ase!ko,as ir k".: skiria ke"urias admi!is"raci!i+ "eiss pa*eidim+ )$ + "eise!os s"adi#as& H a!ministracin& tyrim, bylos nagrinjim, nutarimo per#i)rjim ir nutarimo &vyk!ymR L4M .

Eietuvos .espublikos 7T-> teisenos stadijos tiesiogiai neu0iksuotos. >odekso %( skyriuje, kuris skirtas administracini teiss paeidim byl teisenai, jos taip pat nevardintos. ?os yra atitinkam administracini + procesini norm logins anali"s re"ultatas. Taigi, anali"uodamas pamint autori nuomone, bei 7T-> nuostatomis doc. 8r. 1. 6edbaras pateikia administracini teiss paeidim byl teisenos stadijas ir etapus! 1. Admi!is"raci!io "eiss pa*eidimo )$ os ik imo ir "$rimo s"adi#a&
1$1 by"os ik0"imo etapas' 1$( -aktini/ by"os ap"inkybi/ nustatymo etapas' 1$* procesinis tyrimo re u"tat/ -orminimo etapas' 1$1 med,iagos perdavimo paga" ,inybingum etapas$

'. Admi!is"raci!io "eiss pa*eidimo )$ os !agri!#imo s"adi#a!

($1 pasiruoimo nagrin0ti by" etapas' ($( surinktos med,iagos ir by"os ap"inkybi/ ana"i 0s etapas, t$y$ by"os nagrin0jimas i esm0s' ($* nutarimo pri0mimo etapas' ($1 nutarimo nuorao teikimo etapas$

4. Nu"arimo admi!is"raci!io "eiss pa*eidimo )$ o#e apsku!dimo s"adi#a&

*$1 skundo padavimo etapas' *$( nutarimo teis0tumo ir pagrstumo patikrinimo etapas' *$* sprendimo d0" nutarimo pri0mimo ir paske"bimo etapas$

<. Nu"arimo ,$kd$mo s"adi#a, ".$. paskir"os admi!is"raci!s !uo)audos ,$kd$mas&

1$1 nutarimo nukreipimo vykdymui etapas' 1$( betarpiko nutarimo vykdymo etapas$

-irmoji, antroji ir ketvirtoji stadijos laikytinos pagrindinmis, kadangi jos aikiai ireiktos ir eg"istuoja visada &vykdymo stadijos gali ir neb ti jei teisena nutraukiama', o tre,ioji + 0akultatyvine, nes ji gali b ti, o gali ir neb ti. Tai priklauso nuo atitinkamo subjekto &asmens, nubausto administracine nuobauda, nukentjusiojo ir kt' pageidavim.

P.4. >RODAMAI ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIM? BA6? TEISENOOE

Admi!is"raci!i+ "eiss pa*eidim+ )$ + "eise!os u*da,i!iai 0g$,e!di!ami "eisi!mis 0rodi!#imo priemo!mis, kuri+ paga )a 1iksuo#ami, pa"ikri!ami ir 0,er"i!ami 0rod$mai apie padar$"- admi!is"raci!0 "eiss pa*eidim-. >rod$m+ sampra"a pa"eik"a ATP% '=P s"r.& ?rodymai administracinio teiss paeidimo byloje yra bet kurie @aktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareignai) %statymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teiss paeidimas, ar jo nra, ar dl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turin"ias reikms bylai teisingai isprsti

8ie duome!$s !us"a"omi "okiomis priemo!mis& admi!is"raci!io "eiss pa*eidimo pro"oko u, !uo"raukomis, garso ar ,ai.do 0raais, iud$"o#+ parod$mais, !uke!"#usio#o ir pa"rauk"o admi!is"raci!! a"sakom$)! asme!s paaiki!imais, eksper"o i,ada, specia is"o paaiki!imais, daik"i!iais 0rod$mais, daik"+ ir dokume!"+ pamimo pro"oko u, "aip pa" ki"ais dokume!"ais. >rod$mams ga ima priskir"i iuos po*$mius&

Tai tam tikros inios apie 0aktus, kurie sudaro rodinjimo dalyk)G Tai i statymo nustatyt rodinjimo priemoni gauta in0ormacija _ rodym leistinumasG ?ais remdamasis, teismas patvirtina, jog yra bylai reikmingos aplinkybs _ rodym s)sajumasG Tai statym nustatyta tvarka gauta, surinkta, pateikta, itirta ir vertinta in0ormacija.234

Teorijoje rodymai suprantami nevienodai. (ieni autoriai rodymus pripasta tik kaip in@ormacij, kuri) savyje turi rodinjimo priemons _ daiktai, dokumentai, vai"diniai, ilik5 moni atmintyje ir pan.G tuo tarpu kiti juos sutapatina su %rodinjimo priemonmis ir visus teismui pateiktus objektus ir dokumentus pripasta rodymais. Toks rodym, kaip 0akt, suvokimas yra nepagrstas, kadangi 0aktai yra tikrovs reikiniai, o rodymai _ inios apie juos. Nmogaus m)styme atsispindi ne patys 0aktai ar vykiai, bet j vai"diniai, in0ormacija apie juos.2<4 7smen ir daikt sugebjimas atspindti in0ormacij) daro juos ini apie @aktus turtojais, todl j pateikti duomenys bus rodinjimo priemons turinys, arba rodymai. *agrinjant rodym samprat) administracini teiss paeidim bylose, vis pirma reikt paymti, kad rodymai kartu apima tiek pa,ius 0aktus, tiek t 0akt altinius. >rod$m+ supra"imas "ik kaip pa(i+ 1ak"+ ar "ik kaip a "i!i+ !ra pagr0s"as. Taigi, 0rod$mai, "ai 1ak"i!iai duome!$s, esa!"$s 0s"a"$mo !urod$"uose a "i!iuose. I 0rod$m+ s-,okos ip aukia d,i )/"i!os #os sa,$)s 3 "ai 0rod$m+ eis"i!umas ir ie(iamumas. >rod$m+ eis"i!umas rodo j tinkamum) naudoti rodinjimo procese, todl, kad jie yra gauti teistais metodais i teist altini. Eeistinumas kelia rodymams tam tikrus reikalavimus. (is pirma, rodymais gali b ti tik tokie 0aktiniai duomenys, kurie yra u0iksuoti viename i 7T-> <BC str.<d. nurodyt altini &pv"., nukentjusiojo paaikinimas, eksperto ivada ir pan.'. $e to turi b ti inoma in0ormacijos kilm ir galimyb j) patikrinti. $ tina laikytis vis procesins 0ormos reikalavim, kurie garantuoja in0ormacijos tikrum) ir 0iksavimo visapusikum) &pv"., administracini teiss paeidim protokolai turi b ti suraomi grietai laikantis statymo nustatyt reikalavim'. >rod$m+ ie(iamumas + tai j turinio ir administracinio teiss paeidimo byloje rodintin aplinkybi ar kit duomen, turin,i reikms teisingai byl) ispr5sti, ryys. Hrodym leistinumo ir lie,iamumo klausimo sprendimas yra rodym vertinimo sudedamoji dalis. ?is prasideda jau renkant rodymus ir t5siasi per visas teisenos stadijas, iki byloje priimamas galutinis sprendimas. Hrodymams keliami ie j eis"i!umo reikalavimai!

Hrodymais gali b ti tik tie 0aktiniai duomenys, kurie u0iksuoti viename i 7T-> arba 7$TH ivardint altini. \aktiniai duomenys, kurie nors ir patvirtina arba paneigia byloje rodintinas aplinkybes, bet nra gauti statymo nustatytomis priemonmis2=4, negali b ti laikomi rodymais. ;aut duomen patikimumas gali b ti patikrintas statymuose numatytomis priemonmis. Todl nepriimtini, pavy"diui, anoniminiai praneimai, kuri in0ormacijos altinis nra inomas, kuriuose nenurodyta in0ormacijos kilm ir pan., kadangi j patikimumas negali b ti patikrintas. 8uomenys buvo gauti teistais b dais! Eaikytasi speciali rodym rinkimo ir in0ormacijos 0iksavimo taisykli2A4G $uvo laikomasi procesins 0ormos reikalavim, garantuojan,i in0ormacijos tikrum)2B4 ir 0iksavimo visapusikum).

o o

Eaikoma, kad duomenys negali b ti pripainti rodymais tuomet, kai juos gaunant buvo naudojamas smurtas, neleistina prievarta, proceso veiksmas buvo atliktas nesilaikant jo atlikimo tvarkos, proceso veiksmo re"ultatai buvo netinkamai u0iksuoti.2C4 Pa*eidus 0rod$m+ eis"i!umo reika a,im-, 0rod$mas !ega i )/"i pripa*i!"as eis"i!u rem"is "eisme. Tai ,adi!amo#i nuo!ingo me!#io vaisiaus !oktrina, paga kuri- duome!$s, gau"i pa*eid*ia!" !us"a"$"- #+ ga,imo ",ark-, !ega i )/"i eis"i!i. Taip pa" !e eis"i!i "eisme ir i,es"i!iai 0rod$mai, k$ a!"$s i ios !e"eis"ai gau"os i!1ormaci#os. Todl nuodingo medio vaisiai turi b ti atmesti kaip neteistai gauti duomenys nepaisant j rodomosios verts, nebent bylos 0aktai patvirtina, kad galima suvelninti duomen neteistumo 0akt) iki tokio lygio, kad jie bus pripainti teistai gautais.2D4 Ta,iau rodymas negali b ti pripaintas neleistinu tik todl, kad kiti su iuo rodymu susij5 rodymai buvo gauti neteistais b dais. 8l to, pavy"diui, paeidus apklausos atlikimo tvark), joje gauti parodymai nebus pripainti rodymais, bet tokios apklausos metu paaikj5 kiti rodym altiniai, i kuri gauti duomenys bus teisti ir naudotini rodinjimo procese. >rod$m+ s-sa#umo reika a,imo esm _ j turinio ir rodintin aplinkybi ar kit aplinkybi, turin,i reikms bylai teisingai ispr5sti, ryys. >aip teisingai pastebi kai kurie autoriai, s)sajumo taisykl svarbi nustatant visas reikmingas bylos aplinkybes, atmetant aplinkybes, neturin,ias ryio su byla.2I4 (ertindamas kiekvieno rodymo rodom)j) reikm5, teismas, be kita ko, turi nustatyti rodymo ry su byla &rodymo s)sajum)' P...Q. (ertindamas rodym viset), teismas turi sitikinti, kad pakanka duomen ivadai, jog tam tikri 0aktai eg"istavo ar neeg"istavo, taip pat kad nra esmini prietaravim, paneigian,i toki) ivad). Hrodym s)sajumas reikia, kad in0ormacija &0aktiniai duomenys', sudaranti rodym turin, turi patvirtinti arba paneigti reikmingas bylai ispr5sti aplinkybes.2J4 >rod$mai aikomi susi#2 su )$ a, #eigu duome!is ga ima pa!audo"i )e!" ,ie!am i i+ "iks +&

7plinkybms, sudaran,ioms rodinjimo dalyk), nustatytiG Tarpiniams 0aktams isiaikintiG >itiems rodymams nustatyti ir surasti, j visapusikumui ir tikrumui patikrinti.23K4

I "o, kas pasak$"a, dar$"i!a i,ada, #og 0rod$m+ eis"i!umas ir s-sa#umas $ra g aud*iai susi#usios s-,okos, kurios !u emia 0rod$m+ priim"i!umo k ausim-. Spre!d*ia!", ar 0rod$mas $ra priim"i!as, reikia a"sak$"i 0 iuos k ausimus&

7r rodymas gautas teistais b daisR ?ei taip, rodymas leistinas. 7r tiktina, kad bus pagrstas rodomojo 0akto didesnis ar maesnis tikrumas negu jis b t be io rodymoR ?ei taip, rodymas susij5s. 7r jo rodom)j) gali) atsveria neteisingo bylos isprendimo, vyki supainiojimo, teismo suklaidinimo, laiko vaistymo ar nesibaigian,ios rodym grandins grsmR ?ei ne, rodymas susij5s.2334

Hrodym klasi0ikacija galima vairiais pagrindais! Paga 0rod$m+ sa!"$k0 su 0rodomuo#u 1ak"u skiriami tiesioginiai ir netiesioginiai !
o

Tiesiogi!iais rodymais pagrindiamas konkretus rodinjimo dalykui priklausantis 0aktas. Tiesioginiai rodymai yra duomenys, kurie leidia tiesiogiai nustatyti rodintinas aplinkybes, tam nenaudojant tarpini grandi. Tiesioginiais rodymais laikomi, pavy"diui, vyk tiesiogiai ma,iusio liudytojo, kuris teigia mat5s, kaip asmuo padar teiss paeidim), parodymai. Ne"iesiogi!iai rodymai _ tai duomenys, kurie patys savaime nepatvirtina ir nepaneigia rodinjimo dalyku esan,i aplinkybi, ta,iau jomis remiantis galima tokias aplinkybes nustatyti. Taigi netiesioginiai rodymai rodom)j 0akt) gali rodyti tik kartu su kitais rodymais, kadangi netiesioginiai rodymai suponuoja tik prielaid), kad rodomasis 0aktas eg"istavo arba neeg"istavo.23<4 Ta,iau tai nereikia, jog tiesioginiai rodymai yra pranaesni u netiesioginius. Paga i!1ormaci#os a"siradimo po)/d0 0rod$mai skirs"omi 0 pirminius ir ivestinius&

Pirmi!iai rodymai yra tie duomenys, kurie atsiranda tiesiogiai i rodomojo 0akto. -irminiai rodymai atspindi 0akt) be joki tarpini duomen altini _ pavy"diui, rodom)j 0akt) perdav5s asmuo tiesiogiai j suvok savo juslmis arba tiesioginis vykio atspindys eg"istuoja materialiuose objektuose. I,es"i!iai rodymai atsiranda ne tiesiogiai i rodomojo 0akto, bet i kit su juo susijusi altini. Tokie rodymai yra parodymai apie dalykus, girdtus i kit asmen23=4, dokument nuoraai ir kt. *ors statymas nenumato, jog pirminiai rodymai yra pranaesni u ivestinius, vis dlto juose gali nebeb ti isami duomen apie 0akt), didja in0ormacijos ikraipymo galimyb.

Paga i!1ormaci#os a"siradimo a "i!0 ir a"spi!d#imo )/d- skiriami asmeniniai, !aiktiniai ir mir)s&
o

Asme!i!iais rodymais vadinami rodymai, kuri altinis yra mogus, ir jo s)monje in0ormacija yra u0iksuota ir perduodama odiu arba ratu. 7smeniniais rodymais laikytini duomenys, kil5 i asmen paaikinim ir parodym, procesini veiksm protokol, laik, pareikim ir pan.23A4 Daik"i!iais rodymais laikomi rodymai, kuri duomenys ilik5 materialiuose objektuose. 8aiktini rodym esm5 sudaro bylai svarbios in0ormacijos atspindys materialiuose objektuose. 8aiktiniais rodymais pripastami teiss paeidimo rankiai ar priemons, taip

pat daiktai, ant kuri iliko teiss paeidimo pdsak! pirt atspaudai, pdsakai, dms ir pan. Aokumentai gali b ti raytiniai ir daiktiniai rodym altiniai. .aytiniais rodym altiniais jie laikomi tada, kai rodom)j) reikm5 turi j raytinio teksto turinys. 8aiktiniais rodymais dokumentai laikomi, kai jie yra teiss paeidimo dalykas arba rankis, priemon. 23B4
o

Mir/s rodymai yra tokie rodymai, kurie atsiranda i 0i"inio asmens, ta,iau in0ormacija apie rodom)j 0akt) 0iksuojama daiktuose ar dokumentuose. Firiu rodymu laikytina eksperto ivada, nes duomenys apie rodom)j 0akt) atsiranda eksperto s)monje, ir u0iksuojami eksperto ivadoje _ raytiniame dokumente.23C4 -agal santyk su kaltinimo versija rodymai yra kaltinantys ir teisinantys!

o o

%a "i!a!"$s rodymai _ tai rodymai, patvirtinantys asmens padaryt) teiss paeidim) arba turintys duomen, kurie gali pasunkinti teiss paeidjo atsakomyb5. Teisi!a!"$s rodymai visikai ar i dalies paneigia kaltinan,ias aplinkybes, taip pat rodo teiss paeidjo maesn5 kalt5, patvirtina jo atsakomyb5 lengvinan,ias aplinkybes.23D4

7dministracini teiss paeidim byl praktikoje daniausiai taikomi tiesioginiai rodymai. >rod$mai 0 pirmi!ius ir i,es"i!ius skirs"omi a"si*,e gia!" 0 #+ i!1ormaci#os a "i!i+ pirmum-. -irminiais rodymai laikomi tada, kada tiriam)j 0akt) j perdav5s asmuo tiesiogiai suvok savo jutimo organais arba tai yra tiesioginis vykio atspindys materialiniuose objektuose &pv".,ma,iusio vyk asmens paaikinimai, dokumento originalas ir pan.'. %vestiniais laikomi rodymai, gauti i kito altinio &pirminio, antrinio ir t.t.', pv"., parodymai apie dalykus, girdtus i kit asmen, dokument nuoraai ir pan. #ienas reikmingesni yra %rodym skirstymas % asmeninius ir daiktinius . ?is pagrstas tuo, kad administracinio teiss paeidimo vykis atsispindi jame dalyvavusi ir j ma,iusi moni s)monje arba materialinje aplinkoje. Brie asmenini priskiriami tokie %rodymai, kuri in@ormacija bna ilikusi moni smonje ir perduota odiu arba ratu ?uos tikslinga panagrinti kiek pla,iau. 3. -irm) asmenini rodym grup5 sudaro liudytoj parodymai, nukentjusiojo ir administracinn atsakomybn traukiamo asmens paaikinimai. -raktikoje ikyla problem aikinantis io rodymo 0iksavimo bei panaudojimo tvark). <KKK KB =3 7peliacinio teismo 7dministracini byl skyriaus muit byl &7T-> <=D str.', inagrint apygard administraciniuose teismuose, apvalgoje ir teiss taikymo rekomendacijose nurodoma, kad statymas reikalauja liudytoj apklausos administracini byl nagrinjimo metu ir tik tuomet j parodymai gali b ti vertinami, kaip rodymai, gauti laikantis 7T-> <BC str. reikalavim. Todl administracinio teiss paeidimo tyrimo stadijoje i liudytoj priimti paaikinimai nelaikytini liudytoj parodymais. 6i nuomon grindiama 7T-> <DC str. nuostatomis, kur sakoma, kad liudytojas, kaip asmuo, kuriam gali b ti inomos kokios nors ioje byloje nustatytinos aplinkybs, privalo atvykti ir duoti teisingus bei visapusikus parodymus apie jam inomas aplinkybes byl) nagrinjan,io organo &pareig no' aukiamas. Nodi junginys byl) nagrinjan,io organo &pareig no': teisins jo reikms vertinimo aspektu suprantamas, kaip nuoroda proceso stadij). 8arytina ivada, jog teis ir pareiga apklausti liudytojus tenka organui ar pareig nui, kuriam administracinio teiss paeidimo byla perduota nagrinti. Ta,iau tokiu atveju neaiku, kokiame dokumente turt b ti 0iksuojami liudytojo parodymai.

7tkreiptinas dmesys ir tai, kad statym leidjas, tos pa,ios prigimties reikinius pavadino skirtingais vardais. -aeidim) padar5s asmuo, nukentjusysis, liudytojas + tai asmenys, galintys pateikti reikmingus bylai 0aktus, ta,iau nukentjusiojo ir teiss paeidjo inios apie administracin teiss paeidim) 0iksuojami j paaikinimuose, o liudytojo + jo parodymuose, kuri 0iksavimas i esms nereglamentuotas. Tai administracini teiss paeidim byl teisen) nea painiavos. .eikt paymti ir tai, kad praktika iuo klausimu tiek administraciniuose teismuose, tiek pareig nams nagrinjant administracini teiss paeidim bylas nra vienoda. ?ei kalbsime apie policijos pareig n nagrinjamas bylas, tai jose sutinkami liudytoj paaikinimai &praktikai visada bylos nagrinjamos dalyvaujant tik paeidjui ir remiamasi liudytoj paaikinimais, kaip vienu i rodym'. $ylas nagrinjant apylinki teismuose liudytoj paaikinimais taip pat grindiamas sprendimas, kaip vienu i rodym. Ta,iau Eietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vienose bylose liudytoj paaikinimai nelaikomi rodymais &administracinio teiss paeidimo byla *r.=J=B + K3 ir kt.', o kitose, daniausiai kai teismo nutarimas pakankamai motyvuotas, nors ir paremtas liudytoj paaikinimais, apie tai nieko neusimenama &adm.byla *r.=JJ3K + K3'. <KKK KJ 3J statymu *r.(%%% + 3J=3 7T-> <BC straipsnis buvo papildytas = dalimi. ?ame nurodoma, kad rodymus renka, prireikus ekspert) ar specialist) skiria pareig nai, turintys teis5 surayti administracinio teiss paeidimo protokol), taip pat administracinio teiss paeidimo byl) ngrinjantis organas &pareig nas'. *ors is papildymas skirtas spr5sti su eksperti"s skyrimu susijusias problemas, ta,iau jo konstrukcija &odiai rodymus renka:' diskutuotina! ,, rodymus surinkti, tame tarpe ir u0iksuoti liudytoj parodymus, gali pareig nas, turintis teis5s surayti administracinio teiss paeidimo protokol) jau bylos iklimo stadijoje99. >aip matyti io straipsnio nuostatos nesutampa jau su anks,iau inagrinto <DC straipsnio nuostatomis. Taigi, iuos klausimus 7T-> reglamentuoja nenuosekliai, todl b tina detaliau reglamentuoti i rodym rinkimo ir 0iksavimo tvark), kas padt ivengti procese ikylan,i problem. -areig no, turin,io teis5 surayti administracinio teiss paeidimo protokol), jau bylos iklimo stadijoje, tinkamai ir isamiai u0iksuoti liudytojo paaikinimai turt b ti pripastami tinkamu rodymu, o liudytojai bylos nagrinjim) b t kvie,iami tik tuomet, kai tie paaikinimai neisam s ar prietaringai arba teismo ar pareig no aukimu, kai jie mano tai esant b tinu. Tai atitikt galiojan,i) praktik), be to b t gyvendinti proceso operatyvumo, ekonomikumo ir e0ektyvumo principai. <. -agal 7T-> <BC str. rodymais laikytini daikt ir dokument pamimo protokolai, kuriuose 0iksuojami administracinio teiss paeidimo bylos tyrime atlikti pareig no veiksm re"ultatai. -rie toki rodym taip pat reikt priskirti ir asmens administracinio sulaikymo protokol), daikt ir dokument api ros protokol), nes juose taip pat 0iksuojami pareig n suvokti veiksm, taikant administracini teiss paeidim byl teisenos utikrinimo priemones, re"ultatai. *ors 7T-> <BC str.<d. konkre,iai pamint protokol, kaip rodinjimo priemoni, nevardina, ta,iau j panaudojimas neb t problematikas, traktuojant juos, kaip kitus dokumentus:. $e to rodymu laikomas ir administracinio teiss paeidimo protokolas. =. -rie asmenini rodym priskiriami eksperto ivada ir specialisto paaikinimai. 6ie asmenys procese dalyvauja tuomet, kai atsiranda speciali ini poreikis. ?au anks,iau pamintu statymu papildius 7T-> <BC straipsn = dalimi numatyta, kad skirti ekspert) ar specialist) gali pareig nas, turintis teis5 surayti administracinio teiss paeidimo protokol), taip pat byl) nagrinjantis organas &pareig nas'. $et nepapildyta 7T-> <DD str.3dalis, kurioje sakoma, kad ekspert) skiria byl) nagrinjantis pareig nas. *onsensu galima pavadinti ir tai, kad statym leidjas 7T-> <K skirsnyje, kuriame pateikiamas asmen, dalyvaujan,i administracini teiss paeidim byl

procese, s)raas, specialisto, kaip proceso dalyvio nenurodo, nors specialisto paaikinimai laikytini rodymais. Ta,iau eksperto ir specialisto skyrimo tvarkos 7T-> nereglamentuoja. *eaiku, koks procesinis dokumentas &nutarimas, protokolas ir pan.', turt b ti raomas skiriant ekspert) ar specialist). Tai atliekama praymo ar siuntimo 0orma. Taigi, b tina statyme numatyti eksperto ar specialisto skyrimo procesines taisykles, nurodant koks dokumentas iuo atveju turt b ti suraomas. Oksperto ir specialisto ivados reikalingos nustatant asmens girtum), skiedin pripaistant nedenat ruoto etilo alko#olio ir vandens miiniu ir pan. *ors 7T-> <BC str.=d. rodinjimo priemone laikomi specialisto paaikinimai, ta,iau Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas <KK3 K= 3B nutartimi administracinio teiss paeidimo byloje *r.=J= A +K3 atmet pareikjo skund) &teismas, skyr5s nuobaud), kaip rodymu rmsi specialisto ivada, o ne paaikinimais', pripaindamas specialisto ivad) tinkamu rodymu, nors tokia 0orma statymo konkre,iai ir nenumatyta. A. % statyme pateikto priemoni, kuriomis nustatomi 0aktiniai duomenys, s)rao, matyti, kad jis nra baigtinis. $e konkre,iai nurodytose priemonse, rodymai gali b ti u0iksuoti ir :kituose dokumentuose:. Tai gali b ti paymos ir kt. dokumentai. -raktikoje buvo diskutuojama ir nebuvo vieningos aikios nuomons, koki) rodom)j) reikm5 turi policijos pareig n, dalyvavusi nustatant paeidim), tarnybiniai praneimai. (ieni teismai, tame tarpe ir >auno apygardos administracinis teismas, iuos tarnybinius pareig n praneimus vertino kaip rodymus administracinio teiss paeidimo byloje ir esant skundui teismo posd kviesdavo tik siekiant detali"uoti j parodymus ar paalinti prietaravimus, kiti gi traktavo, kad tokie policijos pareig nai privalo b ti betarpikai apklausti teisminio nagrinjimo metu ir visais atvejais aukdavo juos teismo posd. Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas konsultacijoje nurod, kad 7T-> <BC str.<d. prasme, pareig n tarnybiniai praneimai vertintini kaip ... kitokie dokumentai: ir yra rodymai. 8aniausiai pareig nas, stebj5s administracin teiss paeidim), tai 0iksuoja tarnybiniame praneime, o vliau surao administracinio teiss paeidimo protokol) &tiek vienas, tiek kitas laikomi rodymais'. $audiamajame procese ios r ies rodymai neleidiami, nes pareig nas, stebj5s nusikaltim), automatikai tampa liudytoju. -asak 8.$ac#rac#o tokio pob dio rodym naudojimas administraciniame jurisdikciniame procese utikrina jo operatyvum):23I4. 8aiktini rodym s)vokos 7T-> nepateikia. 7nali"uodamas 7T-> <C straipsn, galima pateikti tok daiktini rodym administracinio teiss paeidimo byloje apibrim)! daiktiniai rodymai + tai daiktai, kurie buvo administracinio teiss paeidimo padarymo rankiais, arba kurie buvo tiesioginiais administracinio teiss paeidimo objektais, taip pat pajamos, kurios buvo gautos administracinio teiss paeidimo padarymu. 7dministracinio teiss paeidimo rankiu laikomi bet kurie material s objektai, kurie buvo panaudoti administraciniui teiss paeidimui vykdyti &pv"., aunamasis ginklas ir kiti mediokls rankiai, kuriais mediojama paeidiant nustatytas taisykles, kls rankiai, transporto priemons kontrabandai gabenti ir pan.'. 7dministracinio teiss paeidimo tiesioginiai objektai + tai visi daiktai, kuriuos tiesiogiai buvo nukreipta paeidjo padaryta veika &pv"., maisto produktai pasisavinti i parduotuvs vagysts b du &7T-> BK str.', gyv nai, nuauti neteistai mediojant ir pan.'.

-ajamos, gautos administracinio teiss paeidimo padarymu yra pinigai ir vertybs, kurie nebuvo administracinio teiss paeidimo tiesioginiu objektu, bet teiss paeidjas juos gijo reali"av5s neteistai gyt) turt) &pv"., parduoda pagrobtus daiktus ir kt.'. -anagrinkime dokument, kaip daiktini rodym ypatumus. -rocese surayti vair s protokolai ir kiti dokumentai yra savarankikos rodym r ys. Ta,iau tam tikromis s)lygomis dokumentai gali b ti pripastami ir daiktiniais rodymais. 7tribojant ias skirtingas rodym r is lemiam) reikm5 turi rodomosios in0ormacijos tvirtinimo ir perdavimo b das:23J4. 8okumentai bylai svarbi) in0ormacij) perduoda apraymo b du, t.y. dokumento autoriaus s)monje atsispindj5 0aktiniai duomenys ,ia 0iksuojami rato kalba ar kitais sutartiniais simboliais. 6iuo atveju rodom)j) reikm5 turi dokumento tekstas, jo turinys. 8aiktiniai rodymai tiesiogiai atspindi administracinio teiss paeidimo aplinkybes, j rodom)j) in0ormacij) perduoda materialus &daiktinis' tam tikr vyki ar reikini atspindys, o ne j apraymas. -avy"diui, asmens pasas yra asmens dokumentas, patvirtinantis asmens tapatyb5, ta,iau j ty,ia sugadinus jis taps daiktiniu rodymu administracinio teiss paeidimo, numatyto 7T-> <K= str. =d., kuris numato atsakomyb5 u ty,in paso sugadinim), byloje. 7T-> <CJ str. sakoma, kad sulaikymo, asmens api ros ar daikt patikrinimo metu rasti daiktai ir dokumentai, kurie yra teiss paeidimo rankis arba tiesioginis objektas paimami. ? pamimo atveju suraomas pamimo protokolas arba tai raoma administracinio teiss paeidimo, asmens api ros, daikt patikrinimo ar administracinio sulaikymo protokoluose. Taigi, galima daryti ivad), kad daiktini rodym pamimo 0aktas 0iksuojamas pamintuose protokoluose. -aimti daiktiniai rodymai turi b ti saugomi iki bylos inagrinjimo. Ta,iau praktika rodo, kad nevisada laikomasi io reikalavimo. >laipdos apygardos administracinio teismo inagrintje byloje *r.33 + 3AKX<KK3, patenkin5s pareikjo skund) ir nutrauk5s administracinio teiss paeidimo pagal 7T-> 3KD < str., teismas konstatavo, kad pareig no vi"ualinis, o ne specialisto aguon priskyrimas prie aliejini negali b ti objektyvus, todl laikytinas nerodytu ir kadangi byloje rast aguon nra ilik5, todl nustatyti ar jos aliejins nebemanoma, vadinasi nebegalimas ir j priklausymo prie aliejini nustatymas. 7pibendrinant rodym samprat) administracini teiss paeidim bylose, galima daryti ivad), kad danai rodym rinkimo ir 0iksavimo tvarka 7T-> reglamentuojama nepakankamai kas sukelia problemas praktikai taikant teiss normas. Eyginant su baudiamuoju ar civiliniu procesu i problema akivai"di. 6iuose procesuose rodymai, j rinkimo ir 0iksavimo tvarka reglamentuota konkre,iau ir isamiau .

Hrodymai administraciniame, baudiamajame ir civiliniame procesuose. -anaumai ir skirtumai. AP BP CP $et kokie 0aktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas statym nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybi,

Hrodymo s)voka $et kurie 0aktiniai Hstatym nustatyta tvarka duomenys, kuriais gauti duomenys, kurie remdamiesi organai patvirtina arba paneigia &pareig nai' statymo bent vien) aplinkyb5, numatyta tvarka nustato, ar turin,i) reikms bylai

yra padarytas ispr5sti teisingai. administracinis teiss paeidimas, ar jo nra, ar dl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turin,ias reikms bylai teisingai ispr5sti. Hrodym leistinumas 8uomenys gauti i statymo numatyt altini ir statym nustatyta tvarka.

pagrindian,i ali reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitoki aplinkybi, turin,i reikms bylai teisingai ispr5sti, arba kad j nra.

Tik teistais b dais gauti ?eigu pareikiama, kad duomenys, kuriuos galima rodymas yra suklastotas, tai patikrinti $-> numatytais pateik5s rodym) asmuo proceso veiksmais. gali prayti teism) nelaikyti $aigiamojoje kalboje rodymo rodinjimo \aktiniai duomenys, negalima remtis rodymais, priemone ir ispr5sti byl) sudarantys valstybs ar kurie nebuvo itirti remiantis kitais rodymais. tarnybos paslapt, paprastai teisiamajame posdyje. ?ei tokio praymo nra, negali b ti rodymai -ritaikydamas kit) teismas gali pareigoti administracinje byloje, baudiam)j statym) arba pareikus apie rodymo kol jie bus islaptinti paskirdamas nauj) suklastojim) asmen pateikti statym nustatyta tvarka. bausm5, teismas, suklastojimo rodymus. ?eigu *agrinjant byl) nagrindamas kasacin5 teismas padaro ivad), kad apeliaciniame teisme gali byl), remiasi pirmosios rodymas yra suklastotas, jis b ti pateikiami nauji instancijos ir apeliacins nepripasta jo rodymu. rodymai. ?eigu teismas instancijos teism pripaino, jog b tina, gali posdiuose inagrintais $ylos aplinkybs, kurios b ti pakartotinai arba rodymais. pagal statymus turi b ti papildomai tiriami patvirtintos tam tikromis pirmosios instancijos rodinjimo priemonmis, teisme itirti rodymai. negali b ti patvirtinamos Teismas taip pat gali tirti jokiomis kitomis rodinjimo rodymus, kuriuos priemonmis. pirmosios instancijos teismas atsisak tirti. *auji \aktiniai duomenys, rodymai, kurie nebuvo sudarantys valstybs ar pateikti pirmosios tarnybos paslapt, negali b ti instancijos teisme, tiriami rodymais civilinje byloje, tiktai tuo atveju, jeigu iki jie bus islaptinti statym teismas pripasta nustatyta tvarka. Teismas pagrstomis prieastis, dl priima nagrinti tik tuos kuri tai nebuvo padaryta rodymus, kurie patvirtina anks,iau, arba kai nauj arba paneigia turin,ias rodym pateikimo reikms bylai aplinkybes. b tinyb ikilo vliau. >asaciniame skunde neleidiama remtis naujais rodymais bei aplinkybmis, kurie nebuvo nagrinti pirmosios ar apeliacins instancijos teisme. >ai

teismas apeliacinje byloje pripasta, kad yra b tina, gali b ti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme itirti rodymai. Teismas taip pat gali tirti rodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisak tirti. *auji rodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis Z-> =3A str., juos pripasta galimus priimti ir tirti. 7peliacins instancijos teismas atsisako priimti naujus rodymus, kurie galjo b ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrstai juos atsisak priimti ar kai i rodym pateikimo b tinyb ikilo vliau. Hrodym r ys 7dministracinio teiss 8aiktai, dokumentai, 6ali ir tre,ij asmen paeidimo protokolas, apklausa, ekspert ivados, &tiesiogiai ar per atstovus' nuotraukos, garso, vai"do akistata. paaikinimai, liudytoj raai, liudytoj parodymai, raytiniai parodymai, nukentjusio ir rodymai, daiktiniai patraukto administracinn rodymai, api r protokolai, atsakomybn asmens ekspert ivados, paaikinimai, eksperto nuotraukos, vai"do, garso ivada, specialisto raai, padaryti nepaeidiant paaikinimai, daiktiniai statym. rodymai, daikt ir dokument pamimo protokolas, apklausa, kitokie dokumentai. 7pklausos dalyviai (isi asmenys, turintys ini apie 0aktines bylos aplinkybes! paeidjai, nukentjusieji, liudytojai, specialistai, ekspertai. -roceso alys ir kiti proceso dalyviai &administracinn atsakomybn traukiamas Eiudytojas, nukentjusysis 6alys ir tretieji asmenys, &kaip liudytojas', liudytojai, ekspertai. tariamasis, kaltinamasis, specialistas, ekspertas. Htariamasis, kaltinamasis, 6alys ir kiti dalyvaujantys privatus kaltintojas, byloje asmenys. atstovas pagal statym), gynjas, nukentjusysis,

Hrodym teikimas

asmuo, nukentjusysis'.

civilinis iekovas, civilinis atsakovas, j atstovai, bet koks 0i"inis ar juridinis asmuo. %kiteisminio tyrimo pareig nas, prokuroras, teismas. Teismas.

Hrodym -areig nai, turintys teis5 rinkimas, surayti administracinio ireikalavimas teiss paeidimo protokol), taip pat administracinio teiss paeidimo byl) nagrinjantis organas &pareig nas', teismas. Hrodym vertinimas

?okie rodymai teismui 7r gauti duomenys neturi i anksto nustatytos laikytini rodymais, galios. Lrganas kiekvienu atveju sprendia &pareig nas' vertina teisjas ar teismas, kurio rodymus pagal vidin savo inioje yra byla. Teisjai sitikinim), pagrst) rodymus vertina pagal visapusiku, isamiu, savo vidin sitikinim), pilnutiniu ir objektyviu pagrst) isamiu ir vis bylos aplinkybi nealiku vis bylos viseto inagrinjimu, aplinkybi inagrinjimu, vadovaudamasis statymu, vadovaudamiesi statymu. teisingumo, protingumo kriterijais ir teisine s)mone. $yl) tirian,iam pareig nui, organui. -rokurorui.

Teismas vertina byloje esan,ius rodymus pagal vidin savo sitikinim), pagrst) visapusiku ir objektyviu aplinkybi, kurios buvo rodinjamos proceso metu, inagrinjimu, vadovaudamasis statymais. ?okie rodymai teismui neturi i anksto nustatytos galios, iskyrus Z-> numatytas iimtis.

Hrodinjimo pareiga

6alys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybmis, kuri Z-> nustatyta tvarka nereikia rodinti. *ereikia rodinti aplinkybi teismo pripaint visiems inomomisG nustatyt siteisjusiu teismo sprendimu kitoje civilinje ar administracinje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims &prejudiciniai 0aktai'G asmens nusikalstam veiksm pasekmi, nustatyt

*erodintinos 7plinkybi, teismo aplinkybs ir pripaint visiems 0aktai inomomis, nereikia rodinti. \aktai, nustatyti siteisjusiu teismo sprendimu vienoje administracinje ar civilinje byloje, i naujo nerodinjami nagrinjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. \aktai, kurie pagal statym) pre"iumuojami kaip

nustatyti, nagrinjant byl) nerodinjami. Hsiteisj5s teismo nuosprendis baudiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinjan,iam administracines bylas dl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksm administracini teisini pasekmi. Hrodym galia Hstatym nustatyta tvarka surinkt ir u0iksuot rodym rodomoji galia ilieka visose proceso stadijose ir jie i naujo paprastai neperi rimi.

siteisjusiu teismo nuosprendiu baudiamojoje byloje &prejudiciniai 0aktai'G pre"iumuojam pagal statymus ir nepaneigt bendra tvarkaG kurios grindiamos ali pripaintais 0aktais.

?eigu teismui pateiktuose raytiniuose rodymuose yra taisym ar kit iorini tr kum, taip pat jeigu pateikiamos tik raytini rodym kopijos dl to, kad j originalai nra ilik5, apie i rodym rodom)j) gali) sprendia byl) nagrinjantis teismas. 7tstovai civilinje byloje ar gynjai baudiamojoje byloje + apie aplinkybes, kurias jie suinojo, kai jie jo atstovo ar gynjo pareigasG asmenys, kurie dl 0i"ini ar psic#ini tr kum nesugeba teisingai suvokti turin,i reikms bylai aplinkybi arba duoti apie jas teising parodymG dvasininkai + apie aplinkybes, kurias jie suinojo tikin,iojo ipainties metuG medikai + apie aplinkybes, sudaran,ias j pro0esin5 paslaptG kiti statym nustatyti asmenys.

Eiudytojais negali b ti

7tstovai civilinje byloje 7smuo, kuris pagal ar gynjai baudiamojoje sveikatos priei ros byloje + apie aplinkybes, staigos paym) arba kurias jie suinojo eidami teismo psic#iatro ar teismo atstovo ar gynjo pareigasG mediko ivad) dl 0i"ini asmenys, kurie dl 0i"ini ar psic#ini tr kum ar psic#ini tr kum nesugeba teisingai suvokti nesugeba teisingai suvokti reikming bylai turin,i bylai reikms aplinkybi ir duoti dl j aplinkybi arba duoti apie parodymusG asmuo, kuris jas teising parodymG gali duoti parodymus apie dvasininkai apie savo paties padaryt) aplinkybes, kurias suinojo nusikalstam) veik)G per tikin,iojo ipaint. teisjas + apie teismo pasitarim kambario paslaptG tariamojo, kaltinamojo, iteisintojo ar nuteistojo gynjas, nukentjusiojo, civilinio iekovo, civilinio atsakovo atstovai + dl aplinkybi, kurias jie suinojo atlikdami gynjo arba atstovo pareigasG dvasininkai + dl to, kas jiems buvo patikta per ipaintG vieosios in0ormacijos rengjai,

platintojai, vieosios in0ormacijos rengjo ir &ar' platintojo savininkai, urnalistai + dl to, kas pagal Eietuvos .espublikos visuomens in0ormavimo statym) sudaro in0ormacijos altinio paslapt, iskyrus atvejus, kai ie asmenys patys sutinka duoti parodymus. Oksperto ivada Teismui neprivaloma, -rivaloma. ta,iau teismo nesutikimas su eksperto ivada turi b ti motyvuojamas. Oksperto ivada teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidin teisjo sitikinim), pagrst) visapusiku, isamiu ir objektyviu byloje esan,i rodym ityrimu. Ta,iau teismo nesutikimas su eksperto ivada turi b ti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Teismas turi teis5 atsisakyti priimti rodymus, jeigu ie rodymai galjo b ti pateikti anks,iau, o j vlesnis pateikimas uvilkins bylos nagrinjim).

7tsisakymas -rivaloma itirti visus priimti rodym) rodymus.

-rivaloma itirti visus rodymus.

1utrumpintas rodym tyrimas

?eigu kaltinamasis, kuris nra kaltinamas padar5s labai sunk ar sunk nusikaltim), po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareik, kad prisipasta es)s kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti rodymai neb t tiriami, rodym tyrimas apklausus kaltinam)j ir vykdius $-> <J3 str. reikalavimus gali b ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybs nekelia abejoni ir su tokiu sutrumpintu rodym

tyrimu sutinka prokuroras ir gynjas. >ai keli kaltinamieji kaltinami padar5 vien) ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpint) rodym tyrim) galima atlikti tik tuo atveju, jeigu <D=str. 3 dalyje numatytos s)lygos gali b ti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. -apildomi, 7tidti bylos nagrinjim) nauji rodymai teismas turi teis5, kai negalima nagrinti bylos tame teismo posdyje dl to, kad b tina ireikalauti naujus rodymus. 7peliacins instancijos teismas, panaikin5s apskst) teismo sprendim), turi teis5 perduoti byl) pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo, jeigu bylos aplinkybms iaikinti b tina surinkti daug nauj rodym. Hrodym tyrimo atnaujinimas Hrodym tyrimo metu 7tidti bylos nagrinjim) prokuroras gali prayti teismas turi teis5, kai leisti jam pateikti negalima nagrinti bylos papildomus rodymus tame teismo posdyje dl to, atliekant proceso kad b tina ireikalauti naujus veiksmus. Teismas, rodymus. patenkindamas prokuroro praym), padaro bylos nagrinjimo teisme pertrauk).

?eigu baigiam)sias kalbas ?eigu teismas baigiamj pasak5 asmenys arba kalb metu ar sprendim kaltinamasis paskutiniu primimo kambaryje odiu pranea apie naujas pripasta, jog yra reikalinga aplinkybes, turin,ias nustatyti naujas aplinkybes, esmins reikms bylai, turin,ias reikms bylai, arba teismas nagrinjimo teisme itirti naujus rodymus, jis dalyvi praymu arba savo priima nutart atnaujinti iniciatyva gali atnaujinti bylos nagrinjim) i esms. rodym tyrim). Teismas, nuosprendio primimo metu nustat5s, kad neisamiai itirtos kai kurios bylos aplinkybs, gali atnaujinti rodym tyrim) $-> <JB str. nustatyta tvarka. 7peliacins instancijos teismas gali atlikti rodym tyrim).

>rod$m+ 0,er"i!imas $ra )/"i!a 0rodi!#imo proceso da is. Tai m-s"$mo procesas, kurio me"u "eisikai 0,er"i!amas gau"+ ir pa"eik"+ duome!+ eis"i!umas, s-sa#umas, "ikrumas ir paka!kamumas. -agal 7T-> <BD straipsn, Lrganas &pareig nas' vertina rodymus pagal vidin savo sitikinim), pagrst) visapusiku, pilnutiniu ir objektyviu vis bylos aplinkybi viseto inagrinjimu, vadovaudamasis statymu ir teisine s)mone. Tai reikia, kad rodymus vertinan,ios institucijos ar pareig no teis ir pareiga yra i' vertinti rodymus nesaistomam joki 0ormali taisykli apie rodym reikm5G ii' vertinimo proces) ubaigti kategorikomis ivadomis, neleidian,iomis abejoti j teisingumu.2<K4 Ger"i!imas paga ,idi!0 0si"iki!im- reikia, kad ki"+ pareig/!+ ar i!s"i"uci#+ 0rod$m+ 0,er"i!imas !ra pri,a omas 0rod$mus ,er"i!a!(iai i!s"i"uci#ai ar pareig/!ui. (idinis sitikinimas privalo turti objektyv pagrind) ir negali b ti sutapatinamas su vidine nuojauta, intuicija ar laisve vertinti rodymus pagal savo asmeninius norus. (idinis sitikinimas susi0ormuoja institucijai ar pareig nui kruop,iai ianali"avus ir atskirai patikrinus gautus duomenis, palyginus juos su in0ormacija, gauta i kit altini. .eikalavimas vadovautis statymu reikia, kad vidinis sitikinimas turi 0ormuotis atsivelgiant procesines taisykles ir materialins teiss normas. Tai yra reikalavimas, kad sprendimas konkre,ioje byloje b t nulemtas tik neabejotinai patikimos, teistais b dais gautos in0ormacijos ir konkre,i duomen, o ne prielaid.2<34 ABT> =I s"raips!io P da is !us"a"o, #og #okie 0rod$mai "eismui !e"uri i a!ks"o !us"a"$"os ga ios. Taigi visi pateikiami duomenys yra lygiaver,iai ir neturi pranaumo vienas prie kit), kuris lemt vienokio ar kitokio sprendimo primim). Tokia nuostata rodo, kad institucijos ar pareig nai visus rodymus turi vertinti bendra tvarka. Todl negalima i anksto vertinti, pavy"diui, tiesioginius ir pirminius rodymus kaip turin,ius didesn5 rodom)j) gali) negu netiesioginiai ir ivestiniai rodymai. >ita vertus, 7T-> tokia nuostata nra tvirtinta, taigi kyla klausimas, ar institucijai ar pareig nui vertinant rodymus vieni rodymai yra reikmingesni negu kiti. Gis d "o ATP% !e!us"a"o 0rod$m+ s-rao, kurie )/"+ ,er"i!ges!i !ei ki"i, kaip ci,i i!iame procese.
[1] 7riukas 6$, >a"an)ius >$ <ivi"inis procesas# teorija ir praktika$ ( tomas$ %$ ;A;$ [(] 9inkevi)ius 4$ %rocesiniai rodin0jimo baud,iamosiose by"ose pagrindai$ >i"nius, 1BBA$ %$ 1;$ [*] 6dministracin0je by"oje Gr$ 6D@1C1M(AA2 pareik0jas 6$ 8$ teig0, jog Hgarso ir vai do raas ga"i bti rodymas by"oje, kai yra daromas statymo nustatyta tvarka (6NQ3 2D str$ 2 d$), tod0" raas, kuriame yra u,-iksuoti "iudytojo G$ %$ paaikinimai, nega"i bti "aikomas rodymu 6NQ3 2D straipsnio prasme$ [$$$\ Qeismas nurod0, jog garso ir vai do raas ga"i bti rodymas by"oje, kai jis buvo daromas statymo nustatyta tvarka (6NQ3 2D str$ 2 d$)$ Xperatyvinis garso ir vai do raas, per,ir0tas ape"iacin0s instancijos teisme, atitinka [$$$\ rodin0jimo priemon0ms ke"iamus statymo reika"avimus$ [$$$\ Xperatyvin0s veik"os statymo 1D straipsnyje nustatyta# H1$ 3s"aptinta operatyvin0 in-ormacija statym/ nustatyta tvarka ga"i bti is"aptinama ir panaudojama baud,iamajame procese$ [$$$\ ($ 3statym nustatytais atve#ais slaptinta operatyvin* in2ormaci#a gali %4ti panaudo#ama kitiems tikslams$I Xperatyvin0s veik"os u,davinys yra ir va"styb0s pas"ap)i/ apsauga, tod0" iuo atveju operatyvin0 apk"ausa (garso ir vai do raas) atitinka pagrindinius reika"avimus, ke"iamus operatyvinei veik"ai, siekiant u,tikrinti va"styb0s pas"ap)i/ apsaug, ir ga"i bti panaudota iems tiks"ams$ 70" to operatyvinis garso ir vai do raas yra tinkamas rodymas pagal 7D:3 6E straipsn , sprend,iant gin) d0" "eidimo dirbti ar susipa,inti su s"aptinta in-ormacija panaikinimo$I [1] Naud,iamoje by"oje Gr$ (!@1BM(AA; :ietuvos 6uk)iausiasis Qeismas nustat0, jog Hapy"ink0s teismas, iteisindamas K$ O$ [$$$\, r0m0si [tuo, kad] pagrindinis ka"tinimo ir ape"iacin0s instancijos teismo argumentas, "0m&s K$ O$ pripa,inim ka"tu d0" vagyst0s i O$ buto, yra jo pirto atspaudas, kuris, paga" specia"isto ivad, buvo surastas O$ bute$ Qa)iau pirto atspaudo pa0mimas vykio

vietos ap,iros metu n0ra -ormintas taip, kad neke"t/ abejoni/ ir paa"int/ k"aidos ar atsitiktinumo ga"imyb& u,-iksuojant vykio vietos ap,iros duomenis bei panaudojant gautus duomenis specia"isto ivadai gauti$ !o"egija i esm0s sutinka su apy"ink0s teismo argumentais d0" trkum/ -orminant vykio vietos ap,iros duomenis ir mano, jog procesinio veiksmo tr4kumai kelia pagrst a%e#oni ir gaut duomen patikimumu. :od*l a%e#otini duomenys negali %4ti patikimas rodymas1 pagrind!iantis nuteisto#o kaltB ir paneigiantis #o ali%i. [2] >yriausiasis administracinis teismas administracin0je by"oje Gr$ 6 1A@(2;@A2 konstatavo, jog Hduomenys, pateikti neat"ikus j/ tikrum patvirtinan)i/ veiksm/, "aikytini netinkamais rodymais# H[$$$\ surinkta in-ormacija patvirtina, jog pareik0jo sskait [$$$\ buvo pervesta ; (*1,C2 46> do"eri/ [$$$\$ %agrindinis pareik0jo pateiktas dokumentas, kuriuo jis siekia paneigti tai, jog jo sskait pervesti pinigai yra jo pajamos, yra [$$$\ bu5a"terin0 pa,yma (b$1$ 1B@(A)$ Qa)iau ji nega"i bti pripa,inta by"os rodymu$ Fis dokumentas yra iduotas u!sieny#e1 ta'iau n*ra legali uotas ar patvirtintas supaprastinta tvarka1 numatyta 1AG1 met Hagos konvenci#o#e d*l u!sienio valsty%*se iduot dokument legali avimo panaikinimo1 ir tod*l negali %4ti laikomas tinkamu %ei patikimu rodymu$I [;] :ietuvos 9espub"ikos baud,iamojo proceso kodekso komentaras$ 1 tomas$ %$ 1;@1D$ [D] 46> 6uk)iausiojo Qeismo by"oje ,nited -tates v* .eccolini )1/01) nagrin0jamas nuodingo med,io vaisiaus k"ausimas# po"icijos pareignas, ka"b0damasis su Sennessey, dirban)ia atsakovo parduotuv0je, ant kasos aparato pasteb0jo gu"int vok su pinigais$ Gematant Sennessey, jis pa,ir0jo, kas yra voko viduje$ 4ame pareignas rado ne tik pinigus, bet ir "oimo kvitus$ %areignas pad0jo vok atga" ir nesakydamas, k rado, pak"aus0 Sennessey, kieno tas vokas$ 4i atsak0, kad vokas prik"aus0 atsakovui ] parduotuv0s savininkui <ecco"ini$ %areignas prane0 apie surast vok =QN, kurie po keturi/ m0nesi/ apk"aus0 Sennessey nepranedami apie incident su po"icijos pareignu$ %ra0jus eiems m0nesiams, atsakovas teisme pareik0, jog jis niekada netur0jo "oimo kvit/ savo parduotuv0je, ta)iau Sennessey dav0 prieingus parodymus, ir <ecco"ini buvo apka"tintas priesaikos su"au,ymu$ Sennessey teisme "iudijo prie atsakov, bet pripa,inus j ka"tu, apygardos teismas panaikino Sennessey parodymus$ 6pe"iacinis teismas patvirtino, jog Hke"ias nuo pripa,intos nekonstitucine kratos iki parodym/ buvo tiesus ir nepertraukiamas$I Qeis0jas Oars5a"" savo atskirojoje nuomon0je vai d,iai teigia, kad H,odiniai rodymai, kaip ir -i iniai (daiktiniai) rodymai, ga"i bti nuodingo med,io vaisiais$ [$$$\ Getikiu, kad tas pats medis, kurio aknys s"ypi nekonstitucin0je kratoje ar po0myje, ga"i tur0ti dviej/ skirting/ ri/ vaisius, kuri/ vieni ga"i bti "engviau atmetami kaip neteis0ti remiantis !etvirtja pataisa [nei kiti]$I MM 5ttp#MMcase"aJ$"p$-ind"aJ$comMscriptsMgetcase$p". navbyVcaseWcourtVusWvo"V1*2Winvo"V(;C$ [C] 7riukas 6$, >a"an)ius >$ <ivi"inis procesas# teorija ir praktika$ ( tomas$ %$ ;AB$ [B] :ietuvos 6uk)iausiojo Qeismo <ivi"ini/ by"/ skyriaus teis0j/ ko"egijos (AA2 m$ vasario (C d$ nutartis Gr$ *!@*@1(BM(AA2 by"oje 2* 3danovi# v* ,45 67agiri komunalininkas8$ [1A] 9inkevi)ius 4$ %rocesiniai rodin0jimo baud,iamosiose by"ose pagrindai$ >i"nius, 1BBA$ %$ 1C$ [11] =aigman 7$ :$ =edera" 9u"es o- Kvidence Oap# (AA*@(AA1$ 8t$ %au", Oinnesota, (AA*$ [1(] 7riukas 6$, >a"an)ius >$ <ivi"inis procesas# teorija ir praktika$ ( tomas$ %$ ;1D$ [1*] %arodym/ apie -aktus, gird0tus i kit/ asmen/ ] nuogird/, gand/ ] vertinimo teorija yra ypa) ip"0tota bendrosios teis0s sistemoje$ Guogirdos )9earsay) yra teiginys, kuris pareiktas ne teisme ,od,iu arba veiksmais ir kuriuo tiesiogiai ar numanomai pareikiama, jog teismas tur0t/ patik0ti iuo teiginiu, nes jis yra teisingas$ 3prastai nuogirdomis paremti rodymai ne"eistini, ta)iau yra iim)i/# i) gandai yra susij& su konkre)iu vykiu, taip pat su inkriminuojamu teis0s pa,eidimu' ii) nuogirdos yra susijusios su teigin pareikusio asmens psic5ine bsena, emocijomis ar -i ine bk"e' iii) jeigu tai yra asmens padaryti pareikimai prie mirtant$ %"a)iau ,r$, pavy d,iui, 8pencer 4$, 8pencer O$ Kvidence# (AA2@(AA;$ XP-ord, (AA2$ %$ C;@1(1$ [11] :ietuvos 6uk)iausiojo Qeismo senatas 1BBC m$ gegu,0s 12 d$ nutarimo Gr$ 1 I70" :ietuvos 9espub"ikos civi"inio kodekso D, D1 straipsni/ ir :ietuvos 9espub"ikos visuomen0s in-ormavimo statymo taikymo teism/ praktikoje nagrin0jant garb0s ir orumo gynimo civi"ines by"asY 1 punktu iaikino, kad Htais atve#ais1 kai !inios yra paskleistos dokumentuose1 aktuose1 c0arakteristikose1 reikalinio ir asmeninio susirain*#imo ratuose1 laikuose ar paskleistos kitu materialiniu %4du1 tai paskleidimo 2aktas rodomas raytiniais rodymais ' teismui pateikiami i/ rodym/ origina"ai$I

[12] %etkevi)ius %$ 6dministracini/ teis0s pa,eidim/ teisena$ >i"nius, (AA*$ %$ D;$ [1;] <ivi"in0je by"oje Gr$ *!@*@21BM(AA1 :ietuvos 6uk)iausiasis Qeismas konstatavo, jog Heksperto ivada yra vienas i rodym/ [$$$\$ Kksperto ivada gaunama iaikinant k"ausimus, kuriems atsakyti reikia specia"i/j/ ,ini/$ [$$$\ Kksperto ivada kaip rodymas [$$$\ [yra tik] teismo [$$$\ paskirto tyrimo idavoje gauta ivada, kuri pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaik&s specia"ias ,inias$ :eisminio nagrin*#imo eigo#e gali %4ti naudo#ami kaip rodymai raytiniai aktai1 kurie pagal savo prigimt yra ekspertinio po%4d!io I gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialisias !inias. Qai turto vertinimo, de-ekt/ nustatymo, rengim/ ir mec5ani m/ ityrimo ar kitokie aktai, kurie yra surayti atitinkam kva"i-ikacij turin)i/ asmen/ po ityrimo$ +eigu toks tyrimas %uvo atliktas ne pagal teismo ar teis*#o nutart J...K1 tai1 nepaisant #o tiriamo#oLmokslinio po%4d!io1 gauta ivada negali %4ti laikoma rodymu I eksperto ivada J...K. :oks dokumentas gali atitikti kit rodin*#imo priemon*s r41 numatyt procesinio statymo1 I raytin rodym1I kadangi #ame gali %4ti !ini apie aplinky%es1 turin'ias reikm*s %ylai. 70" to nepagrsti [$$$\ argumentai, kuriais atsisakyta vertinti draudiko pateikt iki teismo at"ikt eksperti 0s akt kaip rodym$I [1D] %avy d,iui, baud,iamoje by"oje Gr$ (!@1BM(AA; :ietuvos 6uk)iausiasis Qeismas nustat0, kad Hapylink*s teismas1 iteisindamas M. ). J...K1 r*m*si 2aktu1 kad pagal pamok lankymo !urnal M. ). %uvo mokyklo#e ir1 atsi!velgiant vagyst*s padarymo laik1 J...K netur*#o realios galimy%*s atvykti i mokyklos nusikaltimo viet. Qai, kad K$ O$ ga"0jo bti nepa,ym0tas ,urna"e ar i pamok/ ga"0jo nuvykti automobi"iu nusika"timo viet, yra ne -aktai, o prie"aidos, kurias apy"ink0s teismas pagrstai vertino ka"tinamojo naudai$I [1C] ^_`a_` b$c$ defghgija_jgkhlm na_kl$ olipk_# ^qr, 1BB*$ s$(1A$ [1B] 9inkevi)ius 4$ 7aiktiniai rodymai$ >i"nius# >i"niaus universiteto "eidyk"a, 1BB;$ %$11$ [(A] 9inkevi)ius 4$ %rocesiniai rodin0jimo baud,iamosiose by"ose pagrindai$ >i"nius, 1BBA$ %$ *B$ [(1] :ietuvos 6uk)iausiasis Qeismas by"oje Gr$ (!@1BM(AA; konstatavo, jog ape"iacin0s instancijos teismas pa,eid0 rodym/ vertinimo taisyk"es, savo sprendim pagrsdamas prie"aidomis, o ne -aktais# Hteismas, [$$$\ vertindamas by"oje surinktus rodymus, nuteistojo a"ibi paneig0 ne konkre)iais ir kategorikais duomenimis, o tik0tinais samprotavimais d0" ga"im/ k"aid/, ,ymint pamok/ "ankym, taip pat d0" ga"imo ka"tinamojo atvykimo i pamok/ nusika"timo viet automobi"iu$ Qoks by"os duomen/ vertinimas yra ydingas, nes, kaip jau buvo min0ta, konkret4s duomenys gali %4ti paneigiami tik rod!ius # klaidingum kitais konkre'iais duomenimis1 o ne samprotavimais ir prielaidomis.I

P.<. ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIM? BA6? TEISENOS TERMINAI

ATP% J s"raips!i$#e 0",ir"i!"os >s"a"$m+ d a"sakom$)s u* admi!is"raci!ius "eiss pa*eidimus ga io#imo !uos"a"os& $smuo, padars administracin% teiss paeidim, atsako pagal %statymus, galiojan"ius teiss paeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje $ktai, velninantys arba panaikinantys administracin atsakomyb u administracinius teiss paeidimus, turi atgalinio veikimo gali, t y taikomi skiriant nuobaudas u teiss paeidimus, padarytus prie i akt ileidim, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nra %vykdytos Al

paskirtos administracins nuobaudos, kuri nra %vykdyta, perirjimo suinteresuotas asmuo pareikimu kreipiasi % organ (pareign), primus% nutarim administracinio teiss paeidimo byloje $ktai, nustatantys arba sugrietinantys atsakomyb u administracinius teiss paeidimus, neturi atgalinio veikimo galios $dministracini teiss paeidim byl teisena vykdoma pagal %statymus, galiojan"ius teiss paeidimo bylos nagrinjimo metu ir nagrinjimo vietoje 3traipsnio pakeitimai0 4r #5556;8CD, << <7 ;E, >in , 7<<<, 4r 776887 (<< <D ;8) Taip pat administracini teiss paeidim byl teisenoje aktual s procesiniai terminai tvirtinti 7T-> =A, =B, =C bei kituose kodekso straipsniuose. *endrieji patraukimo administracinn atsakomybn terminai. 7dministracin nuobauda gali b ti skiriama ne vliau kaip per eis mnesius nuo teiss paeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teiss paeidimui, + per eis mnesius nuo jo paaikjimo dienos. 7dministracin nuobauda u io kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus paeidimus, taip pat u IB, 3IB &<', 3J=&<', <KJ, <KJ&3', <KJ&<', <KJ&=', <KJ&A', <KJ&B', <KJ&C', <3K, <3A&33' straipsniuose numatytus paeidimus gali b ti skiriama ne vliau kaip per eis mnesius nuo paeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo paeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nra praj5 daugiau kaip vieneri metai. 7tsisakius pradti ikiteismin tyrim) dl padarytos nusikalstamos veikos ar skirti Eietuvos .espublikos statymuose nustatyt) ekonomin5 sankcij) kio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teiss paeidimas utraukia asmeniui administracin5 atsakomyb5, arba nutraukus baudiam)j proces) ar Eietuvos .espublikos statymuose nustatytos ekonomins sankcijos skyrimo kio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teiss paeidimas utraukia asmeniui administracin5 atsakomyb5, proced r), arba primus iteisinam)j teismo nuosprend, jei atsakomybn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teiss paeidimo poymi, administracin nuobauda gali b ti skiriama ne vliau kaip per du mnesius nuo sprendimo atsisakyti pradti ikiteismin tyrim) dl padarytos nusikalstamos veikos ar atsisakyti skirti Eietuvos .espublikos statymuose nustatyt) ekonomin5 sankcij) kio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teiss paeidimas utraukia asmeniui administracin5 atsakomyb5, arba nuo sprendimo nutraukti baudiam)j proces) ar Eietuvos .espublikos statymuose nustatytos ekonomins sankcijos skyrimo kio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teiss paeidimas utraukia asmeniui administracin5 atsakomyb5, proced r), arba nuo iteisinamojo teismo nuosprendio siteisjimo dienos. ?eigu administracinn atsakomybn traukiamas asmuo neturi nuolatins gyvenamosios vietos, ilgam ivyk5s ar gyvena usienyje, ilgai serga arba kai dl paeidimo tyrimo ar kit prieas,i negalima spr5sti jo administracins atsakomybs klausimo, io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai prat5siami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, termin) skai,iuojant nuo teiss paeidimo padarymo ar paaikjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradti ikiteismin tyrim) dl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudiam)j proces), ar skirti Eietuvos .espublikos statymuose nustatyt) ekonomin5 sankcij) kio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teiss paeidimas utraukia asmeniui administracin5 atsakomyb5, ar nutraukti sankcijos skyrimo proced r), arba nuo iteisinamojo teismo nuosprendio primimo dienos.

>ai sprendimas skirti Eietuvos .espublikos statymuose nustatyt) ekonomin5 sankcij) kio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teiss paeidimas utraukia asmeniui administracin5 atsakomyb5, ar nutraukti sankcijos skyrimo proced r) panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, iame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skai,iuoti i naujo nuo teismo ar apeliacins instancijos sprendimo siteisjimo dienos. ?eigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracin nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadar naujo administracinio teiss paeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracin nuobauda. 6GAT %o!su "aci#a. 7T-> =B str. = d. nustato atvejus, kada gali b ti prat5siami administracins nuobaudos skyrimo terminai! 3' kai negalima skirti nuobaudos dl prieas,i, susijusi su paeidju &neturi gyvenamosios vietos, ilgam ivyk5s ar gyvena usienyje, ilgai serga'G <' kai paeidjo atsakomybs klausimo negalima spr5sti dl paeidimo tyrimo ar kit prieas,i. 7T-> =B str. A d. nurodytu atveju + pirmosios instancijos teismo nutarim) panaikinus apeliacine tvarka + administracins nuobaudos skyrimo terminai pradedami skai,iuoti i naujo. Hstatyme tiesiogiai neaptarti tie atvejai, kai institucij ar pareig n, galiot nagrinti administracini teiss paeidim bylas, priimti nutarimai panaikinami apygard administracinio teismo nutartimi ir gr)inami galiotoms institucijoms papildomam bylos aplinkybi tyrimui. -anaikinus nutarim) galiota institucija &pareig nas' atlieka papildom) paeidimo aplinkybi tyrim) ir i naujo sprendia paeidjo atsakomybs klausim). 6iuo atveju atsiranda 7T-> =B str. = d. numatytos s)lygos + institucija negali ispr5sti paeidjo atsakomybs klausimo dl b tinumo atlikti byloje tyrim) ar kit prieas,i, kuri isamaus s)rao statyme nra. 8arytina ivada, jog pirmosios instancijos teismui panaikinus galiotos institucijos &pareig no' priimt) nutarim) ir gr)inus administracinio teiss paeidimo byl) nagrinti i naujo svarbioms bylai aplinkybms itirti, galiota institucija &pareig nas' 7T-> =B str. = d. tvarka turi spr5sti, ar yra pagrindas prat5sti nuobaudos skyrimo terminus. 7dministracins nuobaudos skyrimo termino prat5simas yra procesinis veiksmas, 0orminamas galiotos institucijos &pareig no' nutarimu, kuriame konstatuojamos 7T-> =B str. nurodytos prieastys, objektyviai kliudan,ios spr5sti paeidjo patraukimo administracinn atsakomybn klausim), bei nurodomas terminas, kuriam prat5siamas administracins nuobaudos skyrimoterminas.7pie nuobaudos skyrimo termin prat5sim) praneama byloje dalyvaujantiems asmenims, kadangi is sprendimas turi takos j procesini teisi gyvendinimui. <KK3 m. spalio B d., *r. 3<< $iuletenis *r. <, p. =3C. )onkre"i veiksm atlikimo terminai! 1. Pro"oko o ar med*iagos pasiu!"imas.

-rotokolas ne vliau kaip per tris dienas nuo jo suraymo momento pasiun,iamas organui &pareig nui', galiotam nagrinti administracinio teiss paeidimo byl), jeigu Eietuvos .espublikos statym nenustatytas kitoks protokolo pasiuntimo terminas. 7tsisakius kelti arba nutraukus baudiam)j) byl), jei atsakomybn traukiamo asmensveiksmuose yra administracinio teiss paeidimo poymi, mediaga per tris dienas nuo sprendimo primimo pasiun,iama organui &pareig nui', galiotam nagrinti administracinio teiss paeidimo byl).

'.

Admi!is"raci!! a"sakom$)! "raukiamo asme!s pris"a"$mas.

7dministracinn atsakomybn traukiamas asmuo turi b ti pristatomas kiek galima grei,iau. -ristatytas iame straipsnyje nurodytas vietas asmuo negali b ti laikomas ilgiau kaip tris valandas. 4. Admi!is"raci!io su aik$mo "ermi!ai .

7dministracinn atsakomybn traukiamoasmens administracinis sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip penkias valandas, iskyrus atvejus, kai esant ypatingam reikalui statymai numato kitokius administracinio sulaikymo terminus. 7smenys, traukiami administracinn atsakomybn u pasienio teisinio reimo taisykli arba pasienio kontrols punkt veiklos taisykli paeidimus, gali b ti sulaikyti iki = valand protokolui surayti, o prireikus nustatyti asmenyb5 ir iaikinti teiss paeidimo aplinkybes, + iki AI valand. 7smenys, traukiami administracinn atsakomybn u nedidel c#uligani"m) arba susirinkim ir kit masini rengini tvarkos paeidim), gali b ti sulaikyti, kol apylinks teismo teisjas ar policijos komisaras statymo numatytais terminais inagrins byl), bet ne ilgiau kaip AI valandas. 7dministracinio sulaikymo laikas skai,iuojamas nuo administracinn atsakomybn traukiamo asmens pristatymo protokolui surayti momento, o girto asmens + nuo jo iblaivjimo laiko. <. Daik"+ ir dokume!"+ pamimas, pri,ers"i!is "ra!spor"o priemo!s

!u,e*imas ar ios priemo!s ,a*iuok s u*) oka,imas. 1ulaikymo, asmens api ros ar daikt patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teiss paeidimo rankis arba tiesioginis objektas, paima io kodekso <CC ir <CI straipsniuose numatyt organ pareig nai. -aimti daiktai ir dokumentai iki administracinio teiss paeidimo bylos inagrinjimo saugomi organ &pareig n', kuriems suteikta teis paimti daiktus ir dokumentus, nustatytose vietose, o inagrinjus byl), remiantis priimtu nutarimu &sprendimu', jie nustatyta tvarka kon0iskuojami arba gr)inami teistam valdytojui, arba sunaikinami. *amin degtin ir kiti nam gamybos stipr s alko#oliniai grimai, nedenat ruotas etilo alko#olis, denat ruotas etilo alko#olis, tec#ninis etilo alko#olis ir j skiediniai &miiniai', jiems gaminti aparatai inagrinjus byl) sunaikinami. 8aiktai, kurie gali greitai sugesti ar prarasti vert5 arba kuri saugojimas, priei ra ir laikymas susij5 su aikiai per didelmis ilaidomis, jeigu negali b ti gr)inami teistam valdytojui, administracinio teiss paeidimo byl) nagrinjan,io organo &pareig no' nutarimu reali"uojami Eietuvos .espublikos civilinio proceso kodekso aretuotam turtui reali"uoti nustatyta tvarka. Hstatym nustatytais atvejais teistam valdytojui atlyginama reali"uot arba sunaikint daikt vert. -adarius paeidimus, numatytus io kodekso <KJ, <KJ&3', <KJ&<', <KJ&=', <KJ&C', <3K straipsniuose, baudos iiekojimui utikrinti leidiama paimti daiktus &vertybes' i paeidim) padariusio asmens, jeigu jis Eietuvos .espublikoje neturi nuolatins gyvenamosios vietos. 8aikt ir dokument pamimo atveju suraomas j pamimo protokolas arba tai raoma administracinio teiss paeidimo, asmens api ros, daikt patikrinimo ar administracinio sulaikymo

protokoluose. -adarius paeidim), u kur pagal kodeks) gali b ti skiriamas atmimas teiss vairuoti transporto priemon5, vidaus vanden transporto priemon5, + iki byloje priimto nutarimo i vairuotojo, vidaus vanden transporto priemons vairuotojo paimamas vairuotojo paymjimas &vidaus vanden transporto specialisto laipsnio diplomas, kvali0ikacijos liudijimas arba laivavedio paymjimas' arba transporto priemons registracijos dokumentai ir iduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemon5, vidaus vanden transporto priemon5 arba laikinas transporto priemons registracijos dokumentas ir apie tai raoma administracinio teiss paeidimo protokole. ?eigu priimamas nutarimas atimti teis5 vairuoti transporto priemon5, vidaus vanden transporto priemon5, vairuotojo paymjimas &vidaus vanden transporto specialisto laipsnio diplomas, kvali0ikacijos liudijimas arba laivavedio paymjimas' negr)inamas, o laikino leidimo galiojimas prat5siamas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dl skundo. -adarius io kodekso 3CB, 3CD&3', 3CD&<', 3DC, 3DC&3', 3JA, 3JB, 3JC, 3JD&3', 3JJ, 3JJ&3' straipsniuose numatytus paeidimus, policijos darbuotojai turi teis5 paimti iuose straipsniuose ivardytus ginklus, audmenis, civilines pirotec#nikos priemones, ginkl taikiklius ar kitus priedlius, kuriuos ;inkl ir audmen kontrols statymas su tokios r ies ginklais draudia naudoti, iki bylos inagrinjimo ir tai raoma protokole nurodant paimtojo ginklo mark5 ar model, kalibr), serij) ir numer, audmen kiek ir r , civilini pirotec#nikos priemoni, ginkl taikikli ar kit priedli, kuriuos ;inkl ir audmen kontrols statymas su tokios r ies ginklais draudia naudoti, kiek ir klas5. >ai administracin teiss paeidim) padaro asmuo, eidamas tarnybines pareigas, daikt pamimas, asmens api ra ir daikt patikrinimas taikomas tik tais atvejais, kai atidlioti negalima. -adarius io kodekso 3II&B' straipsnyje numatytus paeidimus, policijos pareig nai turi teis5 paimti Eietuvos .espublikos ordin), medal ar kitokio valstybinio apdovanojimo enkl). %nagrinjus byl), i teiss paeidjo paimti Eietuvos .espublikos ordinas, medalis ar kitokio valstybinio apdovanojimo enklas turi b ti gr)inti j teistam savininkui, o jeigu jis neinomas, siun,iami Eietuvos .espublikos 7uk,iausiosios Tarybos -re"idiumui. -adarius paeidimus, numatytus io kodekso 3<A&3' straipsnyje &transporto priemons stovjimas ant aligatvio, kai nra tai leidian,i kelio enkl, stovjimas ant vejos, ps,ij &dvira,i' tako, stovjimas geleinkelio pervaose ir BK metr kelio ruoe prie jas ir u j, tuneliuose, ant tilt, viaduk ir po jais, ps,ij perjose ir ar,iau kaip B metrai prie jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar ps,ij eismui', 3=<&3' straipsnyje &transporto priemoni stovjimo tvarkos gyvenamosiose "onose ir kiemuose nesilaikymas', jei tai trukdo transporto ar ps,ij eismui arba kitaip paeidia kit asmen teises, policijos pareig nai turi teis5 priverstinai nuveti transporto priemon5 Eietuvos .espublikos (yriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka. -adarius paeidimus, numatytus io kodekso 3<A &3' straipsnyje &transporto priemons stovjimas nesilaikant kelio enkl ar enklinimo, >eli eismo taisyklse nustatytos transporto priemoni stovjimo tvarkos tose vietose, kur yra stovjimo automatai arba atitinkami mokamo stovjimo enklai, nesilaikymas', policijos pareig nai turi teis5 ublokuoti transporto priemons vaiuokl5 specialiu taisu Eietuvos .espublikos (yriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka. -adarius paeidim), u kur pagal kodeks) gali b ti atimta teis skraidyti orlaivio gulos nariu, atlikti orlaivi tec#nin5 priei r), dirbti skrydi vadovu, / iki byloje bus priimtas nutarimas orlaivio gulos nariui, asmeniui, turin,iam teis5 atlikti orlaivi tec#nin5 priei r), dirbti skrydi

vadovu,/ sustabdomas licencijos galiojimas ir apie tai raoma administracinio teiss paeidimo protokole. =. Admi!is"raci!i+ "eiss pa*eidim+ )$ + !agri!#imo "ermi!ai

7dministracini teiss paeidim bylos nagrinjamos per penkiolika dien nuo tos dienos, kai turintis teis5 nagrinti byl) organas &pareig nas' gauna administracinio teiss paeidimo protokol) ir kit) bylos mediag). 6io kodekso AA, 3DK, 3DA straipsniuose, 3DI straipsnio pirmojoje, antrojoje ir tre,iojoje dalyse ir 3ID straipsnyje numatyt administracini teiss paeidim bylos nagrinjamos per vien) par), 3II&<' ir 3II&D' straipsniuose numatyt paeidim bylos / per tris dienas, BK straipsnyje numatyt paeidim bylos / per penkias dienas, JI straipsnyje numatyt paeidim bylos / per septynias dienas. ?eigu asmuo vengia administracins atsakomybs, neturi nuolatins gyvenamosios vietos, ilgam ivyk5s ar gyvena usienyje, ilgai serga arba kai dl paeidimo tyrimo arba kit objektyvi prieas,i nustatytais terminais nemanoma inagrinti administracinio paeidimo bylos, io straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai prat5siami, bet ne ilgiau, negu numatyta io kodekso =B straipsnyje. Eietuvos .espublikos statymai gali nustatyti ir kitokius administracini teiss paeidim byl nagrinjimo terminus. >ai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, iame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skai,iuoti i naujo nuo apeliacins instancijos sprendimo siteisjimo dienos. 4utarim paskelbimo, %teikimo,apskundimo ir vykdymo terminai Nu"arimo )$ o#e paske )imas ir !u"arimo !uorao 0"eikimas& *utarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinjim). *utarimo nuoraas per tris dienas teikiamas arba isiun,iamas asmeniui, dl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareig nas sura administracinio teiss paeidimo protokol), taip pat nukentjusiajam. *utarimo nuoraas teikiamas pasiraytinai. ?eigu nutarimo nuoraas isiun,iamas, tai raoma byloje. $ylose dl administracini teiss paeidim, numatyt io kodekso 3DC straipsnyje ir 3JC straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, dl asmens, kuriam aunamasis ginklas, taip pat audmenys patikti ryium su tarnybini pareig jimu arba mons, staigos, organi"acijos perduoti laikinai naudotis, nutarimo nuoraas isiun,iamas atitinkamai monei, staigai arba organi"acijai susipainti ir policijos staigai, kad b t apsvarstytas klausimas dl udraudimo iam asmeniui naudotis aunamuoju ginklu. Pasi/ $mai paa i!"i prie*as"is ir s- $gas, pad#usias padar$"i admi!is"raci!ius "eiss

pa*eidimus& *agrinjantis byl) organas &pareig nas', nustat5s prieastis ir s)lygas, padjusias padaryti administracinius teiss paeidimus, pateikia moni, staig, organi"acij vadovams ir kitiems pareig nams pasi lymus imtis priemoni, kad b t paalintos tos prieastys ir s)lygos. 6ie asmenys per vien) mnes nuo pasi lymo gavimo dienos privalo praneti pasi lym) pateikusiam organui &pareig nui', koki imtasi priemoni. Nu"arimo admi!is"raci!io "eiss pa*eidimo )$ o#e apsku!dimo "ermi!as& 1kundas dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje gali b ti paduotas per deimt dien nuo nutarimo primimo dienos. ?eigu is terminas praleistas dl svarbi prieas,i, j pareikjo praymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas. Nu"arimo ,$kd$mo sus"a)d$mas d pada,imo& 1kundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracin5 nuobaud) vykdym) iki skundo inagrinjimo, iskyrus nutarimus skirti io kodekso <= ir <J straipsniuose numatytas nuobaudas, taip pat tais atvejais, kai skiriama bauda paimama administracinio teiss paeidimo padarymo vietoje. Sku!do d !u"arimo admi!is"raci!io "eiss pa*eidimo )$ o#e i!agri!#imo "ermi!as& 1kund) dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje atitinkamas administracinis teismas inagrinja per dvideimt dien nuo administracinio teiss paeidimo bylos gavimo dienos, jeigu kitaip nenustato Eietuvos .espublikos statymai. Nu"arimo ,$kd$mo ",arka& *utarimas skirti administracin5 nuobaud) turi b ti vykdomas nuo jo primimo momento, jeigu kitaip nenustato is kodeksas ir kitokie Eietuvos .espublikos statymai. 7pskundus nutarim) skirti administracin5 nuobaud), is nutarimas turi b ti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas, iskyrus nutarimus skirti spjim) ir administracin aret), taip pat tais atvejais, kai administracinio teiss paeidimo padarymo vietoje skiriama ir imama bauda. *utarimas skirti baud) turi b ti priverstinai vykdomas pasibaigus io kodekso =3= straipsnio pirmojoje dalyje nustatytam terminui j geruoju vykdyti. *utarim) skirti administracin5 nuobaud) vykdyti nukreipia nutarim) prim5s organas &pareig nas'. Nu"arimo skir"i admi!is"raci!2 !uo)aud- ,$kd$mo a"id#imas& Osant aplinkybi, dl kuri nedelsiant vykdyti nutarim) skirti administracin aret) ar baud) &iskyrus administracinio teiss paeidimo padarymo vietoje imam) baud)' negalima, prim5s nutarim) organas &pareig nas' pagal asmens, dl kurio priimtas nutarimas, pareikim) gali atidti nutarimo vykdym) iki vieno mnesio.

Nu"arim+ skir"i admi!is"raci!2 !uo)aud- ,$kd$mo se!a"is& *egali b ti vykdomas nutarimas skirti administracin5 nuobaud), jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mnesius nuo primimo dienos. ?eigu nutarimo vykdymas sustabdytas sutinkamai su io kodekso <JB straipsniu, senaties termino eiga sustabdoma iki skundo inagrinjimo. 1utinkamai su io kodekso =KC straipsniu atidjus nutarimo vykdym), senaties termino eiga sustabdoma iki termino atidjimo pabaigos. *utarimo dl administracinio areto vykdymo senatis / vieneri metai. Eietuvos .espublikos statymai gali nustatyti kitokius, ilgesnius nutarim atskir administracini teiss paeidim r i bylose vykdymo terminus.

P.=. ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIM? BA6? TEISENOS DA6AGIAI, O? TEIS@S IR PAREINOS

7dministraciniai teisiniai santykiai, o tuo pa,iu ir administraciniai procesiniai teisiniai santykiai, pasiymi vairiapusikumu. 6is vairiapusikumas, vis pirma pasireikia i santyki subjekt vairove. 8auguma autori &?.>o"lovas, ?.Tic#omirovas, 7.7lec#inas, 7.7gapovas ir kt.' savo darbuose administracini teiss paeidim byl teisenos subjekt pla,iau nenagrinja, j neklasi0ikuoja. 8augiau dmesio tam skiria 8.$ac#rac#as. ?is nepateikia klasi0ikavimo kriterij, ta,iau teisenoje dalyvaujan,ius subjektus skirsto subjektus, turin,ius vie) interes), subjektus, turin,ius privat interes), asmenis ir organus, atliekan,ius pagalbin vaidmen procese ir kitus, dalyvaujan,ius vykdymo procese:234. 3.Taigi, pirm)j) grup5 sudaro subjektai, ginantys vie)j interes). Tai kompetetingi pareig nai, kuriems suteikta teis priimti valdingus aktus, surayti procesinius dokumentus, nuspr5sti bylos eig) bei priimti sprendim) byloje. Tai taip vadinami lyderiaujantys subjektai, kurie vardinti 7T-> <3C straipsnyje. `ia nurodoma, kad administracini teiss paeidim bylas nagrinja!
1) administracin0s komisijos prie saviva"dybi/ taryb/' () saviva"dybi/ seninij/ kaimo vietov0se seninai' *) rajon/ (miest/) apy"inki/ teismai (apy"inki/ teism/ teis0jai)' 1) po"icija, va"stybin0s inspekcijos ir kiti :ietuvos 9espub"ikos statym/ tam ga"ioti organai (pareignai)$

7T-> <BB straipsnyje tvirtintos prokuroro teiss administracini teiss paeidim byl teisenoje .-rokuroras turi teis5 pareikimu ar nutarimu kreiptis rajono &miesto' apylinks teism) ikelti administracinio teiss paeidimo byl) dl veik, numatyt io kodekso 3ID &3' straipsnyje, taip pat turi teis5 ikelti administracinio teiss paeidimo byl), kai buvo atsisakyta ikelti baudiam)j) byl) ar baudiamoji byla buvo nutraukta, dalyvauti teisme nagrinjant tokias administracini teiss paeidim bylas, pareikti praymus ir apsksti iose bylose priimtus nutarimus. (iso administracini teiss paeidim bylas nagrinja per AJ skirtingos institucijos ir j pareig nai &7T-> <<3 + <ADD straipsniai'.

<. 1ubjekt, turin,i privat interes) byloje, ratui priskiriamas asmuo, traukiamas administracinn atsakomybn, nukentjusysis ir j statyminiai bei galiotieji atstovai. *uo pirmosios grups subjekt jie skiriasi tuo, kad procese neturi valding galinim. 7dministracinn atsakomybn traukiamo asmens statusas procese yra numatytas 7T-> <D< straipsnyje. ?ame nustatytos jo teiss ir pareigos. Tinkamai gyvendinant ias teises reali"uojami teiss gynyb), kalbos ir kiti proceso principai. 7dministracinn atsakomybn traukiamas asmuo turi teis5 susipainti su bylos mediaga, duoti paaikinimus, pateikti rodymus, pareikti praymusG nagrinjant byl), naudotis teisine advokato ar kito galioto atstovo, turin,io aukt)j teisin universitetin arba jam prilyginam) isilavinim), pagalbaG kalbti gimt)ja kalba arba ta kalba, kuri) jis moka, ir naudotis vertjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvi kalbosG apsksti nutarim) byloje. 6iame straipsnyje tvirtinta viena i pagrindini proceso nuostat, t.y., kad administracinio teiss paeidimo byla nagrinjama dalyvaujant administracinn atsakomybn traukiamam asmeniui. 6iuo reikalavimu siekiama tinkamo teiss gynyb) gyvendinimo. Taip pat ir baudiamojo proceso bei civilinio proceso kodeksuose tvirtintos normos, reikalaujan,ios bylas nagrinti dalyvaujant teisiamajam bei atsakovui. 7dministracini teiss paeidim byl praktikoje is reikalavimas gyvendinamas pakankamai sunkiai. 8aniausiai paeidjai administracins bylos nagrinjim) neatvyksta, todl gal tik apie = + B procentus byl inagrinjama dalyvaujant asmeniui, traukiamam administracinn atsakomybn. 6iuo atveju naudojamasi statymo suteikiama iimtimi, leidian,ia byl) inagrinti be asmens tik tais atvejais, kai yra duomen, jog jam laiku praneta apie bylos nagrinjimo laik) ir viet) ir jeigu negautas praymas atidti bylos nagrinjim). 7smuo supaindinamas suraant administracinio teiss paeidimo protokol) ir jame savo parau patvirtina, kad jam inoma apie bylos nagrinjimo laik) ir viet) &pv"., policijos pareig nas surao adm. teiss paeidimo protokol) <KK3 3< 3K ir dalyje, kurioje raomas paeidjo paaikinimas nurodo, kad byla bus nagrinjama <KK3 3< 3< 3B val., paymi policijos staigos pavadinim) ir adres)G neatvykus paeidjui, byla nagrinjama jam nedalyvaujant'. Taigi, tokia praktika yra >auno miesto policijos staigose, nagrinjant administracini teiss paeidim bylas. 7tkreiptinas dmesys tai, kad nutarimas, priimtas nedalyvaujant paeidjui, kai jam nebuvo praneta apie bylos nagrinjimo laik) ir viet) negali b ti laikomas teistu ir todl naikintinas &Eietuvos vyriausiojo administracinio teismo <KK3 K= <K nutartis adm. byloje *r.=I=</K3'. Ta,iau reikia paymti, kad nagrinjant tam tikr kategorij bylas &dl paeidim, numatyt 7T-> BK str. :1mulkusis svetimo turto pagrobimas:,3DA str. :*edidelis c#uligani"mas: ir kit, nurodyt 7T-> <D< str. =d.' administracinn atsakomybn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. Tam, kad utikrinti jo dalyvavim), numatytas netgi atvesdinimas policijos pagalba. ?ei pagal policijos ar teisjo aukim) administracinn atsakomybn traukiamas asmuo vengia atvykti ar b ti policijos atvesdinamas, administracinio teiss paeidimo byla nagrinjama jam nedalyvaujant. 6i nuostata statymo leidjo su0ormuluota nepakankamai tiksliai. 7ikinant norm) pagal login5 jos stukt r) ieit, kad statyme numatyta alternatyva &odelis ar:', t.y. byla nagrinjama, nedalyvaujant paeidjui, kai jis vengia atvykti pagal aukim) ir jei nebuvo priimtas sprendimas j atvesdinti, o kitu atveju nagrinjama kai vengiama atvesdinimo. Ta,iau <D< str.=d. kontekste toks normos aikinimas b t netikslus. Tai patvirtina ir Eietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas, <KK3 K= 3C nutarimi adm.byloje *r.=IKD + <KK3, panaikino nutarim) ir gr)ino byl) pagal 7T-> 3ID str.<d. nagrinti i naujo bei nurod, kad paeidjo dalyvavimas nagrinjant i) byl) yra privalomas, o kai jis vengia atvykti pagal aukim) b tina j atvesdinti ir jei jis vengia b ti atvesdinamas, tik tada galima inagrinti pastarajam nedalyvaujant. Taigi, b tinas abiej i

s)lyg buvimas, o ne vienos i j, kad sprendimas b t pripaintas teistu ir pagrstu, nors ir buvo priimtas paeidjui nedalyvaujant. *ukentjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teiss paeidimu padaryta moralin, 0i"in ar turtin ala &7T-> <D= str.3d.'. -anai nukentjusiojo samprata ir baudiamajame procese &$-> CKstr.3d.', tik ala padaryta nusikaltimu. *ukentjusysis turi teis5 susipainti su bylos mediaga, duoti paaikinimus, pateikti rodymus, pareikti praymusG nagrinjant byl) naudotis teisine pagalbaG apsksti nutarim) administracinio teiss paeidimo byloje. 6GAT %o!su "aci#a. -agal 7T-> <D= str. nukentjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teiss paeidimu padaryta moralin, 0i"in ar turtin ala. 6iame straipsnyje nustatytos nukentjusiojo teiss! susipainti su bylos mediaga, pateikti rodymus, pareikti praymus, nagrinjant byl), naudotis teisine advokato pagalba, apsksti nutarim). ?ei nukentjusiajam gali b ti inomos kokios nors byloje nustatytinos aplinkybs, jis gali b ti apklaustas kaip liudytojas. -agal 7T-> <BC str. nukentjusiojo paaikinimai yra rodinjimo priemons, kuriomis remiantis statymo nustatyta tvarka gali b ti rodomas administracinio teiss paeidimo padarymas. .engdamasi nagrinti administracinio teiss paeidimo byl) institucija &pareig nas' turi isiaikinti, ar praneta asmenims, dalyvaujantiems nagrinjant byl), prie kuri priskirtinas ir nukentjusysis, apie jos nagrinjimo laik) ir viet) &7T-> <IK str. = p.'. 7T-> <I= str. nustato administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo tvark). 6iame straipsnyje nurodyta, kad kolegialios institucijos posdio pirmininkas arba byl) nagrinjantis pareig nas iaikina dalyvaujantiems nagrinjant byl) asmenims j teises. $e to, posdyje isprendiami praymai, iklausomi dalyvaujantys nagrinjant byl) asmenys ir itiriami rodymai. (ertinant ias statymo normas darytina ivada, jog nukentjusiajam privalo b ti praneta apie bylos nagrinjimo laik) ir viet). 7dministracinio teiss paeidimo byl) inagrinjus nepraneus nukentjusiajam b t paeista jo teis dalyvauti nagrinjant byl) ir b t nepasiekti administracini teiss paeidim teisenos tikslai! visapusikai, isamiai ir objektyviai iaikinti kiekvienos bylos aplinkybes. Todl i statymo nuostat paeidimas, esant nukentjusiojo skundui, gali b ti pagrindas pripainti nutarim) neteistu. <KK3 m. spalio B d., *r. 3<< $iuletenis *r. <, p. =3D ?eigu administracinn atsakomybn traukiamas asmuo ir nukentjusysis yra nepilname,iai arba dl savo 0i"ini ar psic#ini tr kum negali patys pasinaudoti savo teismis, tai j interesams turi teis5 atstovauti j statyminiai atstovai &tvai, tviai, globjai, r pintojai'. (iena i svarbiausi teiss gynyb) principo pagrind + tai teis naudotis galioto teisininko pagalba. %ki <KK3 KC KD statymu *r.%a + =CB padaryt <DB straipsnio pakeitim, asmuo traukiamas administracinn atsakomybn, taip pat ir nukentjusysis, galjo naudotis tik advokato pagalba. Fintu statymu dabar suteikta teis naudotis ne tik advokato, bet ir kito galioto atstovo, turin,io aukt)j teisin universitetin ar jam prilyginam) isilavinim), pagalba. $e abejons, tuo proceso dalyviams suteikta dar didesn galimyb reali"uoti savo teises, ta,iau kaip rodo praktika, teisine pagalba daniausiai nesinaudojama. Banagrinkime %galiot atstov teises 7T-> <DB str. <d. sakoma, kad galiotas atstovas turi teis5 susipainti su visa bylos mediaga, dalyvauti nagrinjant byl)G pareikti praymusG apsksti nutarim) byloje. 7dvokat galiojimai patvirtinami advokat kontoros iduodamu orderiu, o kito galioto atstovo, turin,io aukt)j teisin universitetin arba jam prilyginam) isilavinim) + notaro patvirtintu galiojimu arba pavedimo sutartimi.

Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas adm. byloje *r.CBB33 + K3 <KK3 KA KA nutarimu atsisak priimti advokato paduot) skund) dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje ir nutarime nurod, kad advokatas yra specialus teisminio nagrinjimo proceso subjektas. ?o procesins teisi, i teisi 0orminimo ir kiti pro0esins veiklos klausimai yra reglamentuoti atskiru + 7dvokat ros statymu. 6io statymo A= str. 3d. nurodoma, kad galinimai 0orminami orderiu arba pasirayta sutartimi &AJ str.'. Teismas konstatavo, kad orderiai atstovauti interesus visuose Eietuvos .espublikos teismuose, negali b ti laikomi dokumentais, suteikian,iais teis5 apsksti teismo nutartis, nutarimus, jei juose nra aptarta i teis. 6GAT %o!su "aci#a. 7T-> <D< str. kalbama apie administracinn atsakomybn traukiamo asmens teis5 naudotis advokato pagalba, o 7T-> <DB str. + apie dalyvaujan,io nagrinjant administracinio teiss paeidimo byl) advokato teises. 7pie galimyb5 naudotis kit galiot asmen teisine pagalba 7T-> neusimenama. % to darytina ivada, jog pagal 7T-> teisins gynybos 0unkcij) administracini teiss paeidim bylose gali vykdyti tik advokatai &j padjjai'. <KKK m. rugsjo << d., *r. A+JA $iuletenis *r. 3, p. ==K D a"s"o,+ paga pa,edim- admi!is"raci!se )$ ose % ausimas& 7r gali b ti proceso ali atstovais pagal pavedim) administracinse bylose 7dministracini byl teisenos statymo AJ straipsnio = dalyje vardinti kiti asmenys, nenurodyti Zivilinio proceso kodekso BC straipsnio l dalyje &pv"., 0i"iniai asmenys, turintys statymo nustatyta tvarka iduot) ir notarine tvarka 0ormint) galiojim)'R 6GAT %o!su "aci#a& 7dministracini byl teisenos statymo l straipsnio < dalis numato, kad, nagrindamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi io statymo normomis, taip pat Zivilinio proceso kodekso normomis, kai is statymas jas tiesiogiai nurodo.7dministracini byl teisenos statymo AJ straipsnio = dalis nustato, jog galiotais atstovais &pagal pavedim)' teisme paprastai b na advokatai. 7dvokato arba advokato padjjo galiojimai patvirtinami advokato arba advokato padjjo orderiu arba su klientu pasirayta sutartimi. >it atstov galiojimai turi b ti nurodyti galiojime, iduotame ir 0ormintame Zivilinio kodekso ir Zivilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 7dministracini byl teisenos statymas tiesiogiai nukreipia Zivilinio proceso kodeks) tik dl kit atstov galiojimo idavimo ir 0orminimo tvarkos. Tiesiogins nuorodos teiss akt) sprendiant, kas yra kiti atstovai pagal pavedim) administracinse bylose, 7dministracini byl teisenos statyme nra. -astarasis statymas nenumato joki ribojim atstovui pagal pavedim), todl kitais atstovais, be advokat ar advokat padjj, administracinse bylose gali b ti visi asmenys, kuri galiojimai nurodyti galiojime, iduotame ir 0ormintame Zivilinio kodekso ir Zivilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Zivilinio proceso kodekso normos, reglamentuojan,ios atstovavim) pagal pavedim), administraciniame procese netaikytinos. <KK= m. gegus 3B d. *r. K</KA/3K $iuletenis *r. A, p. A=D =. Eiudytojai, ekspertai, specialistai, vertjai, kviestiniai + tai asmenys, atliekantys pagalbin vaidmen procese. (ieni &liudytojai, ekspertai' suteikia in0ormacijos apie bylos 0aktus, tuo paddami iaikinti objektyvi) ties). >iti &vertjai, kviestiniai' gi reikalingi tvirtinant rodymus, utikrinant b tinas teisenos s)lygas.$dministracinio teiss paeidimo byloje liudytoju gali b ti aukiamas bet kuris asmuo, kuriam gali b ti inomos kokios nors ioje byloje nustatytinos aplinkybs. $yl) nagrinjan,io organo &pareig no' aukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus parodymusG praneti visa, kas jam inoma byloje, ir atsakyti jam duodamus klausimus &7T-> <DC str.'.

7T-> <DC str. <d. nustatyta, kad liudytojas privalo atsakyti jam uduodamus klausimus. Tuo tarpu kam suteikta teis juos uduoti, galutinai nra aiku. 1uprantama, jog tokia teis pre"iumuojama pareig nui, privalan,iam iaikinti aplinkybes, nustatytinas nagrinjant administracinio teiss paeidimo byl). ;i kit asmen, dalyvaujan,i administracini teiss paeidim byl procese, teis uduoti liudytojui klausimus tiesiogiai nenustatyta &7T-> <D<, <D=, <DA, <DB str.'. Taigi, jei statym) vertinti visikai 0ormaliai, tai nei vienas proceso dalyvi &iskyrus eksperto klausimus, lie,ian,ius eksperti"s dalyk)' klausti liudytojo teiss neturi. Ta,iau toks vertinimas b t akivai"diai ydingas ir prietaraut norm, reguliuojan,i administracini byl teisen), tikslamsG laiku, visapusikai, pilnutinai ir objektyviai iaikinti kiekvienos bylos aplinkybes bei ispr5sti j) tiksliai pagal statym). Tam, kad visapusikai ir objektyviai vertinti visas reikmingas bylai aplinkybes, iems reikalavimams turi atitikti ir liudytoj apklausa, t.y. turi b ti visapusika, pilna bei objektyvi, o tai galima pasiekti tik garantuojant paeidjui, nukentjusiajam bei j atstovams teis5 aktyviai dalyvauti liudytoj apklausoje. 2kspertas administracinio teiss paeidimo byloje skiriamas tuomet, kai reikalingos specialios inios arba kai reikalinga paaikinti pateikt) prie protokolo eksperti"s akt). 1prendimas aukti ekspert) yra privalomas mons, staigos arba organi"acijos, kur dirba aukiamas dalyvauti byloje kaip ekspertas asmuo, vadovui. Oksperto teiss ir pareigos nustatytos 7T-> <DD str. Okspertas turi teis5!
1) susipa,inti su by"os med,iaga, "ie)ian)ia eksperti 0s da"yk' () pareikti praymus, kad jam bt/ pateikta papi"doma med,iaga, reika"inga ivadai duoti' *) administracinio teis0s pa,eidimo by" nagrin0jan)io organo (pareigno) "eidimu duoti traukiamam atsakomyb0n asneniui, nukent0jusiajam, "iudytojams k"ausimus, "ie)ian)ius eksperti 0s da"yk' 1) da"yvauti nagrin0jant by"$

Taip pat ekspertas privalo atvykti pagal aukim) ir duoti objektyvi) ivad) jam pateiktais klausimais. 6GAT %o!su "aci#a. 7T-> tiesiogiai nereglamentuoja pareig n, galiot surayti administracini teiss paeidim protokolus, teiss skirti eksperti"5 ar gauti specialisto ivad). Ta,iau 7T-> <DD str. 3 d. sakoma, kad ekspert) skiria administracinio teiss paeidimo byl) nagrinjantis organas &pareig nas' tuo atveju, kai reikalingos specialios inios arba kai reikalinga paaikinti pateikt) prie protokolo eksperti"s akt). *audojant sistemin ir teleologin teiss aikinim), darytina ivada, kad tais atvejais, kai administracinio teiss paeidimo protokolo suraymui b tina nustatyti, ar konkret s daiktai yra administracinio teiss paeidimo objektas, pareig nas, sura5s daikt pamimo protokol), turi teis5 paskirti ekspert) ar kreiptis ekspertin5 staig), praydamas atlikti eksperti"5 arba duoti specialisto ivad). *usta,ius, kad daiktai nra administracinio teiss paeidimo objektas, jie nedelsiant turi b ti gr)inti asmeniui, i kurio buvo paimti. *usta,ius, kad daiktai yra administracinio teiss paeidimo objektas, suraomas administracinio teiss paeidimo protokolas, kuris, vadovaujantis 7T-> <C3 str. 3 d., ne vliau kaip per = dienas nuo jo suraymo momento pasiun,iamas organui &pareig nui', galiotam nagrinti administracinio teiss paeidimo byl), jei statymo nenustatytas kitoks protokolo pasiuntimo terminas. <KKK m. rugsjo << d., *r. A+J= $iuletenis *r. 3, p. ==K #ertjas skiriamas pareig no, nagrinjan,io administracinio teiss paeidimo byl). Ta,iau neaiku, k) turt daryti pareig nas, turintis teis5 surayti administracinio teiss paeidimo protokol), kai jau administracinio teiss paeidimo tyrimo stadijoje b t reikalingas vertjas. %eit, kad teiss skirti vertjo jis neturi, todl tiriant paeidim) b t paeistas suprantama kalba procese principas.

>viestini dalyvavimas numatytas taikant administracini teiss paeidim byl teisenos utikrinimo priemones. *agrinjant apie byloje dalyvaujan,ius asmenis, nereikt pamirti, kad pastarieji gali ir netinkamai vykdyti nustatytas pareigas. Tai atvejai, kai perduodama klaidinga in0ormacija apie bylos 0aktines aplinkybes, naikinami ar slepiami rodymai, vengiama duoti parodymus ir pan. Tiek baudiamajame procese &$-> =3< str.', tiek civiliniame procese &Z-> 3JK str.', liudytojai, prie juos apklausiant, spjami dl atsakomybs u atsisakym) arba vengim) duoti parodymus ir u inomai melagingus parodymus, baudiamajame procese + ir nukentjusysis. Ta,iau 7T-> jokia tvarka nenumatyta, todl neaiku, ar liudytojai, nukentjusysis, ekspertas, vertjas turi b ti spjami dl atsakomybs u netinkam) procesini pareig vykdym). 7T-> ypatingojoje dalyje tvirtinta norma, numatanti atsakomyb5 u melaging parodym teikim) administracinio teiss paeidimo byloje. -agal 7T-> 3ID< straipsn u melaging parodym, specialisto paaikinim bei eksperti"s ivad davim), vengim) ar atsisakym) duoti parodymus, melaging) vertim), kal,i arba rodym naikinim) bei j slpim), naudojim)si negaliojan,iais, 0iktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareikimo arba kitokios apgavysts padarymas administracinio teiss paeidimo byloje gali b ti skiriama bauda nuo vieno t kstan,io iki trij t stan,i lit. 6GAT %o!su "aci#a. 7T-> 3ID< straipsnyje numatyta administracin atsakomyb u melaging parodym, specialisto paaikinim ar eksperti"s ivad davim), vengim) ar atsisakym) duoti parodymus, melaging) vertim), kal,i arba rodym naikinim) bei j slpim), naudojim)si negaliojan,iais, 0iktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareikimo arba kitokios apgavysts padarym) administracinio teiss paeidimo byloje.Eietuvos .espublikos administracini byl teisenos statymo BJ straipsnio < dalis nustato, jog u inomai melaging liudytojo parodym, eksperto ar revi"oriaus melagingos ivados, specialisto melagingo paaikinimo ar ivados davim), inomai neteising) vertjo vertim) asmenys atsako $audiamojo kodekso ir 7dministracini teiss paeidim kodekso nustatyta tvarka. 7pie tai liudytojas, specialistas, ekspertas, vertjas pasiraytinai spjami byl) nagrinjan,io teisjo ar teismo.Taigi galiota institucija &pareig nas', apylinks teismo teisjas, nagrindami administracinio teiss paeidimo bylas, apygardos administracinio teismo teisjas bei (yriausiojo administracinio teismo teisj kolegija, nagrindami skundus administracinio teiss paeidimo byloje, apie atsakomyb5 u melaging parodym davim) liudytoj) &vertj), specialist)' turi spti pagal administracin5 atsakomyb5 u mintas veikas numatant 7T-> 3ID< straipsn. <KK< m. balandio B d., *r. 3<.<+> $iuletenis *r. =, p. <BI Taigi, siekiant gyvendinti vien) i svarbiausi teisenos udavini + nustatyti objektyvi) ties) byloje, tislinga spti proceso dalyvius &liudytojus, ekspertus, specialistus, nukentjusiuosius' dl melaging parodym teikimo, kas utikrint teising duomen gavim) administracinio teiss paeidimo byloje. 7T-> <D< str. nuostatas matyti, kad duoti paaikinimus yra asmens traukiamo atsakomybn teis, o ne pareiga, todl u melagingus parodymus, atsisakym) ar vengim) duoti paaikinimus jis negali b ti spjamas ir baudiamas. -rieingu atveju b t grubiai paeistas teiss gynyb) procese principas. $et jeigu paeidjas pasinaudoja negaliojan,iais, 0iktyviais ar kito asmens dokumentais, t.y. pateikia neteisingus duomenis apie save administracinio teiss paeidimo byloje, tai negali b ti vertinama, kaip gynyba ir todl u tai turt b ti patrauktas administracinn atsakomybn pagal 7T-> 3ID< str. ;alima tegti, kad tokiais veiksmais asmuo traukiamas administracinn atsakomybn daro nauj) administracin teiss paeidim), kuriuo danai gali b ti padaryta ala kit asmen interesams.

>ad tokiais veiksmais padaroma alos rodo ir praktika. 3JJJ KB <K >auno miesto Naliakalnio policijos nuovados pareig nai sulaik asmen, kuris turjo, kaip nustat ekspertas, nedenat ruoto etilo alko#olio skiedin. -aeidjui u 7T-> 3DD< str.3d. paeidim) buvo skirta BKK lit baud), o skiedinys sunaikintas. >adangi bauda nebuvo sumokta, nutarimas buvo nusistas antstoli kontorai dl priverstinio baudos iiekojimo. Ta,iau vliau paaikjo, kad protokolas buvo suraytas ir nuobauda skirta ne tam asmeniui, nes paeidjas pateik savo brolio invalidumo paymjim) taip suklaidindamas pareig nus. -asirodo, paeidjo brolis buvo verslininkas ir anstoliai vykdydami nutarim) aretavo jo s)skaitas bankuose dl ko is patyr nuostoli. T) pa,i) dien) nuovados vadovo nutarimu, ankstesnis nutarimas buvo panaikintas ir administracinio teiss paeidimo byla nutraukta bei apie tai nedelsiant in0ormuoti antstoliai. 7smeniui, pateikusiam savo brolio dokument), buvo suraytas protokolas ir pagal 7T-> 3ID< str. bei >auno miesto apylinks teismas skyr baud). 7nalogiki sprendimai,t.y. skirtos administracins nuobaudos, buvo priimti ir kitose administracini teiss paeidim bylose, kuriose paeidjai melavo savo anketinius duomenis ar pateik kito asmens dokumentus. Taigi, galima b t padaryti ivad), kad dl atsakomybs u melaging parodym teikim) administracinio teiss paeidimo byloje asmuo traukiamas administracinn atsakomybn neturt b ti spjamas ir u tai atsakyti, ta,iau pasinaudoj5s kito asmens dokumentais ar kitaip pateik5s melagingus duomenis apie save turt b ti baudiamas pagal 7T-> 3ID< straipsn. A. 6iai grupei priskiriami asmenys ir pareig nai, dalyvaujantys nutarimo vykdymo procese. Tai teismo antstoliai priverstinai iiekantys paskirt) baud), visuomenins organi"acijos, darbdaviai, tarpininkaujantys sutrumpinant specialiosios teiss atmimo terminus ir pan. .eikia paymti, kad asmenys, dalyvaujantys procese yra procesini teisini santyki subjektai, kurie pagal savo prigimt artimi vertikali administracini santyki subjektams, kur viena pus atlieka valdymo ir atitinkamas valdios galiojim 0unkcijas, o kita patiria pirmosios grups valdantj poveik. Tokiu b du kalbame apie b tinojo, specialaus &lyderiaujan,io' subjekto buvim) procesiniuose teisiniuose santykiuose. Ta,iau nei rint valdantj procesini teisini santyki c#arakter, j subjektai tarpusavyje susij5 koreliaciniais ryiais. -v"., subjektyvi)j) procesin5 teis5 atitinka procesin b tinybG procesinius galinimus + procesin b tinyb arba teisin atsakomyb ir pan. Todl procesini teisini santyki turin lemia procesinis teisinis subjektikumas. Eyderiaujan,io subjekto teisinis subjektikumas neatskiriamai susij5s su inybingumu.

P.P. ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIMO BA6OS TARIMO PRAD@OIMO GADOS, PANRINDAS IR PROCESINIS >ZORMINIMAS.
7dministracinis tyrimas ir administracinio teiss paeidimo bylos pradjimas yra pradin administracini teiss paeidim byl teisenos stadija. 6ioje stadijoje atliekami procesiniai veiksmai, kuriais siekiama nustatyti aplinkybes s)lygojusias administracinio teiss paeidimo padarym) , bei nustatyti paeidim) padarius asmen, surayti protokolus, kad b t laiku ir teisingai nagrinjamos administracins bylos. Teisinje literat roje paymima, jog 7dministracinio teiss paeidimo byla pradedama esant vadai ir pagrindui. Bagrindas - tai asmens veika, turinti administracinio teiss paeidimo poymi . -agrindas gali b ti @aktinis ir @ormalus.

\aktiniu atveju teisena nepradedama vien todl, kad 0aktiniai duomenys apie paeidim) netampa inomi pareig nams, turintiems teis5 j) pradti. \ormaliuoju + pareig nai, gav5 in0ormacijos apie tai, kad padarytas administracinis teiss paeidimas, atlieka procesinius veiksmus, kurie sukuria procesinius teisinius santykius. Teisenai pradti b tina, kad in0ormacija apie padaryt) administracin teiss paeidim) tapt inoma pareig nams. #ada - tai in@ormacija apie teiss paeidim, betarpikas pareign, atliekan"i administracin prieir kontaktas su teiss paeidimu ir paeidju! 3. -ilie,i skundai bei pareikimai &tiek odiniai, tiek raytiniai', iniasklaidos paskelbta in0ormacija, liudytoj, nukentjusij praneimai, moni, staig ir kit juridini asmen in0ormacija. <. 7smens, padariusio administracin teiss paeidim), prisipainimas. =. 7tsisakymas pradti ikiteismin tyrim) arba jo nutraukimas, jei paeidjo veiksmuose yra administracinio teiss paeidimo poymi. *utraukus ikiteismin tyrim) $audiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka yra galimas asmens patraukimas administracinn atsakomybn, ta,iau tik tuo atveju, kai nutraukus ikiteismin tyrim) dl nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi nebuvimo, gali b ti konstatuota, jog veikoje, dl kurios ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, yra administracinio teiss paeidimo sudtis. ?ei ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dl subjektyviojo poymio + kalts nebuvimo, tokia situacija paprastai yra negalima + negali b ti taip, kad bauiamosios teiss poi riu kalts nra, t. y. asmuo nei suvokia veikos prieingumo teisei ir negali numatyti pavojing padarini kilimo, nei siekia paeisti statymo saugom teisini gri, o administracinio teiss paeidimo sudtyje kalts poymis tokioje pa,ioje veikoje yra nustatomas. >ol nra panaikintas prokuroro nutarimas arba $audiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimti teismo nutartis ar nuosprendis, kuriuose konstatuotas kalts poymio nebuvimas, nra galima asmens nei baudiamoji, nei administracin atsakomyb. Tokioje situacijoje traukiant atsakomybn administracine tvarka b t paeidiamas ir netraukimo atsakomybn du kartus u t) pat &non bis in idem' principas. 96GAT Admi!is"raci! )$ a Nr. N1'E=4IE'VV=: A. -olicijos pareig n, taip pat kit institucij pareig n, vykdan,i administracin5 priei r), betarpikas administracinio teiss paeidimo 0akto nustatymas. 7pie administracinio teiss paeidimo bylos pradjim) galima kalbti tik kaip apie psic#in, valin akt), kuris nra 0iksuojamas iorikai. 7dministracinio tyrimo metu pareig nas 7T-> <BC str. statymo leistinom priemonm tvirtintomis 7T-> <BC str. 0iksuoja rodym rinkim) . $dministracinio teiss paeidimo bylos iklim juridine prasme galima laikyti procesiniu veiksmu, kuris kartu yra ir juridinis @aktas, ko pasekoje kyla konkrets administraciniai - procesiniai santykiai L tai reikia, kad administracinis teiss paeidimas + tai yra juridinis 0aktas administracins bylos iklimui:234.

7T-> <BK str. tvirtintos aplinkybs, daran,ios administracinio teiss paeidimo bylos teisen) negalim). 7dministracinio teiss paeidimo bylos teisena negali b ti pradta, o pradtoji turi b ti nutraukta!
1) kai n0ra administracinio teis0s pa,eidimo vykio ir sud0ties' () kai asmeniui, padariusiam prieing teisei veikim arba neveikim n0ra sukak& eio"ikos met/ am,iaus' *) kai padar&s prieing teisei veikim arba neveikim asmuo yra nepaka"tinamumo bsenoje' 1) kai asmuo veik0 btinojo reika"ingumo arba btinosios ginties atveju'

7dministracini teiss paeidim kodekso 3D straipsnis numato, kad administraciniu teiss paeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas iame kodekse arba kituose norminiuose aktuose dl administracini teiss paeidim, bet padarytas b tinojo reikalingumo b klbje. Todl negalima laikyti administraciniu teiss paeidimu veikos, kuri padaryta siekiant ivengti pavojaus moni gyvybei ir sveikatai ir kuria padarytoji ala yra maesn negu ivengtoji ala. 9Ape iaci!s i!s"a!ci#os "eismo Admi!is"raci! )$ a Nr. 1'4I['VV1: B' kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracins nuobaudos skyrim)G C' kai panaikinamas administracin5 atsakomyb5 nustatantis aktasG D ATP% '1V s"raips!io 1 da ies aiki!imo ir "aik$mo po 'VV< m. gegu* s 1 d. >ontrabandos padarytos iki <KKA m. gegus 3 d. prieingumas teisei yra nepanaikintas, ta,iau atsivelgus Eietuvos .espublikoje tiesiogiai taikom) 3JI= m. kovo <Id. Ouropos $endrijos Tarybos reglament) *r. J3IXI=, kuriuo muitai dl pinig Ouropos 1)jungos valstybi nari pilie,iams nra nustatyti, nuo Eietuvos .espublikos stojimo Ouropos 1)jung) yra kitaip vertintinas kontrabandos, kaip administracinio teiss paeidimo, pavojingumas. (ykimas per Ouropos 1)jungos vidin5 sien), nepateikiant muitins kontrolei pinig, + nuo Eietuvos .espublikos stojimo Ouropos 1)jung) momento + prarado savo pavojingum) 96GAT Admi!is"raci!s )$ os Nr. NU3UP13'VV<, Nr. N U3UP'3'VV<: D' kai iki administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo pasibaigia 7T-> =B str. numatyti terminaiG I' kai dl to paties 0akto administracinn atsakomybn patraukto asmens atvilgiu yra priimtas galioto organo &pareig no' nutarimas skirti administracin5 nuobaud) arba nepanaikintas nutarimas skirti administracin5 nuobaud) arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teiss paeidimo byl), taip pat jeigu dl to paeidimo ikelta baudiamoji bylaG J' jeigu mir asmuo, kurio atvilgiu buvo pradta bylos teisena. 7T-> <B3 str. tvirtinta administracinio teiss paeidimo bylos nutraukim) dl kit aplinkybi. -agal 7dministracini teiss paeidim kodekso J straipsnio < dal administracin atsakomyb u iame kodekse numatytus teiss paeidimus atsiranda, jeigu savo pob diu ie paeidimai pagal galiojan,ius statymus neutraukia baudiamosios atsakomybs. Taigi paeidimai, kurie utraukia baudiam)j) atsakomyb5, nra administracini teiss paeidim kodekso reguliavimo dalykas. Todl tais atvejais, kai nustatoma, jog padarytas paeidimas atitinka nusikaltimo sudt, pagal 7dministracini teiss paeidim kodekso <B3 straipsn administracinio teiss paeidimo byla turi

b ti nutraukiama ir mediaga perduodama institucijoms, vykdan,ioms baudiam)j persekiojim). Tokiais atvejais bylos administraciniame teisme nagrinjimo ribas sudaro procesinio veiksmo + bylos nutraukimo patikrinimas teistumo aspektu, bet ne paeidjo padarytos veikos pagrstumo revi"avimas. &7dministracin byla *r. 3KJIX<KK3' 7dministracini teiss paeidim teisenos pradia laikoma nuo in0ormacijos apie padaryt) administracin teiss paeidim) gavimo momento, ar pareig n u0iksuoto administracinio teiss paeidimo. $ntrasis ios stadijos etapas + 0aktini bylos aplinkybi nustatymas. Tiriant bylas turi b ti iaikintos trij grupi 0aktins aplinkybs!
1) turin)ios tiesiogin& reikm& sprendimui d0" teis0s pa,eidimo sud0ties buvimo ar nebuvimo' () esan)ios u, pa,eidimo sud0ties rib/, ta)iau turin)ios reikm0s atsakomyb0s individua"i avimui' *) parodan)ios prie,astis ir s"ygas, padedan)ias padaryti administracinius teis0s pa,eidimus$

-irmiausiai b tina isiaikinti ar buvo padaryta veika ir koks jos prieingumas teisei, t.y. ar ji yra administracinis teiss paeidimas. Tam reikalinga administracinio teiss paeidimo sudties &objekto, objektyviosios puss, subjekto ir sujektyviosios puss' element vieninga visuma. -aeidimo vietos, laiko ir b do nustatymas b tinas kiekvienoje byloje:2<4. -raktikai objektyviosios puss poymi iaikinimas yra pagrindas pripainti, kad buvo padarytas administracinis teiss paeidimas. >ita vertus, nesant asmens, padariusio paeidim), kalts, administracin atsakomyb negalima. 7dministracin atsakomyb pagal 7T-> C< 9': straipsn taikoma u savavalikai ikirst medi ir kr m, augusi miko emje, itraukim) arba iveim) &be leidimo'. 6io straipsnio dispo"icija pareigoja administracin5 atsakomyb5 taikan,i) institucij) rodyti ne tik medi ar kr m itraukimo arba iveimo 0akt), bet ir tai, kad medius ir kr mus ive5s ar itrauk5s asmuo suvok, jog iveami ar itraukiami mediai ar kr mai yra ikirsti savavalikai. Tik rodius i) aplinkyb5 gali b ti rodyta asmens kalt, kuri yra privalomas administracinio teiss paeidimo sudties elementas. Tiek ty,ia, tiek ir neatsargumas, kaip kalts 0ormos, apib dinamos per intelektualj ir valin momentus. %ntelektualusis momentas + tai suvokimas ar galjimas suvokti veikos prieingum) teisei. (alinis momentas + galjimas rinktis elgesio variant). 7smens kalts intelektualusis momentas gali b ti rodinjamas ne normini akt anali"e, o duomenimis, leidian,iais daryti ivad), jog asmuo suvok &ty,ins kalts atveju' ar bent galjo suvokti &neatsargumo atveju' veikos pavojingum), bet vis tiek t) veik) dar.& E(7T 7dministracin byla *r. *3<+I3C+<KKA.' 7plinkybi, svarbi atsakomybs individuali"avimui, nustatymas reikmingas tuo, kad utikrina teisingos administracins nuobaudos parinkim). D ATP% '1< 91V: s"raips!$#e ",ir"i!"o admi!is"raci!io "eiss pa*eidimo sud"ies 7dministracinis teiss paeidimas, numatytas 7T-> <3A&3K' straipsnyje, iorikai dl savo 0ormos ir turinio ypatum gali b ti panaus paeidim dauget) &t. y. toki) teisin5 situacij), kai vienas asmuo padaro dvi veikas, kurios atitinka dviej ar daugiau administracini teiss paeidim sudties poymius, dl kuri neinykusios teisins pasekms ir nra kli ,i asmen patraukti administracinn atsakomybn'. Tais atvejais, kai paeidjo veika yra nukreipta viening) objekt), paeidim) padaro tas pats subjektas, padaryta veika atitinka 7T-><3A&3K' straipsnio vienoje i dali numatyt) administracinio teiss paeidimo sudt ir veikai b dingas vienalaikikumas,

vertintina, kad paeidjas padar vien) teiss paeidim). 9E(7T 7dministracin byla *r. *=/=B3/ <KKB.' 555 etapas. 7dministracinio teiss paeidimo bylos iklimo ir tyrimo stadija pasiymi tuo, kad praktikai tik joje renkami ir 0iksuojami rodymai 7T-> <BC, <BDstr.. 8aniausiai ioje stadijoje taikomos ir administracini teiss paeidim byl teisenos utikrinimo priemons tvirtintos 7T-> <C=, <CA str. 7T-> tiksliai nenustato laiko, per kur turi b ti atliktas tyrimas. .eikia vadovautis bendru principu, kad tyrimas turi b ti atliktas nepaeidiant patraukimo administracinn atsakomybn senaties termin, nurodyt 7T-> =B str.! t.y. ne vliau kaip per C mnesius nuo paeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam paeidimui + per C mnesius nuo paaikjimo dienos, arba kai kuriais atvejais nuo jo nustatymo dienos. >ai atsisakoma kelti baudiam)j) byl) arba ji nutraukiama, jei paeidjo veiksmuose yra administracinio teiss paeidimo poymi + ne vliau kaip per < mnesius nuo priimto tokio sprendimo dienos. Tam tikrais atvejais iuos terminus leidiama prat5sti iki vieneri met. .eikt pabrti, kad administracinio tyrimo stadijoje labai svarbu nustatyti bylos tyrimo ribas. $ tina surinkti ir u0iksuoti tik tuos rodymus, kurie susij5 su 0aktinmis bylos aplinkybmis, ir leidia nustatyti objektyvi) ties) byloje. L0iciali administracinio teiss paeidimo bylos iraika + tai administracinio teiss paeidimo protokolo suraymas. 7tsivelgiant tai galima teigti, kad administracinio teiss paeidimo protokolas 0iksuoja bylos tyrimo pabaig) ir yra tas pagrindinis procesinis dokumentas, apie kur sukasi visa bylos mediaga. 7dministracinio teiss paeidimo protokolas suraomas , kai nustatomas administracinis teiss paeidimas ir j padar5s asmuo, iskyrus atvejus, kurie tiesiogiai nurodyti 7T-> <C< straipsnyje. 6io straipsnio 3, <, = ir A dalyse nurodyti atvjai, kai galima pagreitinta teisena. $e to numatytos ir kitos b tinos s)lygos! 3' bauda turi b ti sumokama teiss akt nustatyta tvarkaG <' paeidjas turi negin,yti jam paskirtos baudos u paeidim) paskyrimo. Taigi, vis anks,iau pamint s)lyg &kai kuri iimtinai priklausan,i nuo paeidjo valios' buvimas yra b tinas, nes prieingu atveju administracinio teiss paeidimo protokolas suraomas ir teisena vyksta prasta tvarka. Tam tikrais atvejais administracinio teiss paeidimo protokolas nesuraomas nepriklausomai nuo paeidjo valios. Tai tvirtinta 7T-> <C< str. D ir I dalyse! 3. >ai administracin5 byl) ikelia teismas, teisjas, taip pat prokuroras atsisakius kelti baudiam)j) byl) arba j) nutraukus, jeigu yra administracinio teiss paeidimo poymi.& Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas <KK3 KA 3I nutartimi adm. byloje *r. =<JA/K3 panaikino apyl. teismo nutarim) skirti administracin5 nuobaud) dl kontrabandos, nes teismas, nutrauk5s baudiam)j) byl), ikart skyr administracin5 nuobaud), nepriimdamas nutarimo ikelti administracinio teiss paeidimo byl). Teisj kolegija konstatavo, kad toks nutarimas skirti nuobaud) neiklus administracinio teiss paeidimo bylos, negali b ti laikomas pagrstu ir teistu.'

<. >ai padaromi paeidimai, numatyti 7T-> BK B, BKC, <3A= straipsniuose. 6iais atvejais administracinio teiss paeidimo byla pradedama akcininko, ems kio bendrovs nario ar kreditoriaus, visuomens in0ormavimo priemons atstovo ar urnalisto pareikimu. Ta,iau Eietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuomone, ir iuo atveju, teisjas, gav5s tok pareikim), turt priimti nutarim) ikelti administracin5 byl)2=4.

P.I. INSTITQCIOOS 9PAREIN\NAI:, >NA6IOTOS PRAD@TI IR AT6I%TI TARIMX ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIMO BA6OOE
7dministracini teiss paeidim bylas nagrinja daug skirting valstybs institucij ir j pareig n. Todl kai padaromas administracinis teiss paeidimas visada labai svarbu nustatyti, kokios institucijos kompetencijai priklauso nagrinti administracinio teiss paeidimo byl), t.y. kieno jurisdikcijos jis yra. 7tsakyti klausim) padeda inybingumo institutas. Ninybingumas nusakomas kaip teiss norm, nustatan,i vairi jurisdikcini organ kompetencij) nagrinti ir spr5sti konkre,ias bylas, visuma. .eikt paymti, kad kompetencija ir inybingumas + netapa,ios s)vokos. >ompetencija yra tam tikros institucijos teisi ir pareig visuma. Ninybingumas yra tik dalis kompetencijos, b tent tas jos aspektas, kuris susij5s su teiss taikymu sprendiant konkre,ias bylas, t.y. jurisdikcine veikla. Taigi, administracinio teiss paeidimo bylos inybingumui nustatyti reikia nustatyti institucij), turin,i) teis5 j) nagrinti. 7dministracini teiss paeidim byl teisena danai pasiymi tuo, kad vienos institucijos pareig nai tiria byl), kiti + j) nagrinja ir priima nutarim) ir pan. Todl i dalies galima kalbti apie atskir proceso stadij inybingum) &pv"., 7T-> nustato pareig nus, turin,ius teis5 surayti administracinio teiss paeidimo protokol)'. Teis surayti protokol) suteikta ne visiems pareig nams, o tik tiems, kurie vardinti 7T-> <BJ3 straipsnyje. 6iandien tokius galiojimus turi per AJ institucij pareig nai. ? s)raas pateiktas ir detali"uotas nurodant konkre,ius straipsnius. >adangi administracins komisijos ir teismai protokol nesurao, tai j nagrinjamose bylose administracini teiss paeidim protokolus pavesta surayti kitiems organams ir pareig nams. 7T-> <BJ3str.<d. teigiama, kad kit organ &iskyrus ivardintus 3 dalyje' kompetencijai priskirtose nagrinti bylose, protokolus surao t organ, kurie nagrinja byl), pareig nai. >iti pareig nai tose bylose protokol surayti negali, ir pastebj5 paeidim) privalo galioto organo atstov) ar persisti gaut) mediag) pagal inybingum). Eietuvos 7uk,iausiojo Teismo 1enatas dar 3JJC m. gruodio =Kd. nutarimu *r.AC aprobavo Eietuvos 7uk,iausiojo Teismo Zivilini byl skyriaus teisj kolegijos 3JJC 33 KD nutart, kuria konstatuota, kad tik statym galioto asmens suraytas administracinio teiss paeidimo protokolas yra pagrindas paskirti administracin5 nuobaud). *utarime nurodyta, kad protokolas, suraytas asmens, neturin,io tam teiss, yra niekinis ir nepatvirtina administracinio teiss paeidimo vykio ir sudties, todl tokiais atvejais, teisena negali b ti pradta, o pradtoji turi b ti nutraukta. . inis, teritorinis ir pareigybinis inybingumas + tai skirtingi inybingumo lygiai, kurie nuosekliai kei,ia vienas kit). *usta,ius institucij), kuri turi teis5 nagrinti byl), teritorinio inybingumo pagalba nustatoma kuri konkre,iai institucija, o pareigybinio + kuris tos institucijos pareig nas. Taigi, r in inybingum) tvirtinan,ios teiss normos nustato, kuri valstybs institucija kompetetinga nagrinti tos kategorijos bylas. 7T-> <<3 + <ADD straipsniuose nurodytos valstybs institucijos, kurios turi teis5 nagrinti tam tikros kategorijos administracini teiss paeidim bylas. 8aniausiai joms priskiriamos bylos dl administracini teiss paeidim, kurie vykdomi toje srityje, kurioje i institucija atlieka valstybinio valdymo ir kontrols 0unkcijas. -avy"diui,

(alstybs kontrol nagrinja administracini teiss paeidim, susijusi su biudeto asignavim paskirstymo ir panaudojimo, vieojo pirkimo tvarkos paeidimais &<<B 3 str.', (alstybins priegaisrins priei ros organai / su priegaisrins saugos taisykli ir kit priegaisrin5 saug) reglamentuojan,i normini akt paeidimu &<<C str.', Eietuvos metrologijos inspekcija + su matavimo priemoni, priskirt valstybinei metrologinei kontrolei, gamybos, prekybos jomis, nuomos, priei ros ir kt. paeidimu &<A3< str.', bylas ir pan. Ta,iau yra institucij, kurioms priskiriam byl inybingumas nra ribojamas kokia nors viena valdymo sritimi. Tai teismai, administracins komisijos ir policija &pv"., teismai nagrinja administracini teiss paeidim bylas, kuriais ksinamasi vie)j) tvark), nustatyt) valdymo tvark), nuosavyb5, taip dl paeidim sveikatos apsaugos, prekybos ir kitose srityse'. . inis inybingumas daniausiai tvirtinamas vienareikmikai, t.y. tam tikros kategorijos bylas statymas suteikia teis5 nagrinti tik vienai institucijai. Ta,iau galimas ir alternatyvusis r inis inybingumas. -avy"diui, administracini teiss paeidim bylas dl nedidelio c#uligani"mo turi teis5 nagrinti teismai ir policija, bylos dl administracini teiss paeidim pagal 7T-> 33K, 3C3, 3DI ir kitus straipsnius, inybingos policijai ir administracinms komisijoms ir pan. 7T-> visikai nereglamentuoja, kokiais atvejais ir kuri institucija konkre,iai turt nagrinti byl) esant alternatyviajam r iniam inybingumui. -raktikoje tai sprendiama atsivelgiant administracinio teiss paeidimo padarymo aplinkybes, bylos sudtingum) &pv"., byl) dl nedidelio c#uligani"mo policijos pareig nai daniausiai perduoda nagrinti teismui kai tiktina, kad teimas, atsivelgdamas keletos sunkinan,i aplinkybi buvim), gali skirti administracin aret) ir pan.'. %sprendus r inio inybingumo klausim), b tina isiaikinti kokia konkre,iai institucija turi teis5 nagrinti administracinio teiss paeidimo byl). Tai padaroma teritorinio inybingumo pagalba. 6ie klausimai reguliuojami 7T-> <I3 straipsnyje. 6io straipsnio 3/je dalyje tvirtintas bendrasis teritorinio inybingumo principas, kuris nustato, kad administracinio teiss paeidimo byla nagrinjama pagal paeidimo padarymo viet). Taigi, >aune vykdyto administracinio teiss paeidimo byla bus nagrinjama io miesto institucij &pareig n', (ilniuje + (ilniaus ir t.t. Ta,iau kitose minto straipsnio dalyse nustatytos io bendrojo principo iimtys kai kuri kategorij byloms, taip pat pagal tai, kokia institucija nagrinja administracinio teiss paeidimo byl). 7T-> <I3 str. </je dalyje numatyta, kad kai kurios administracini teiss paeidim transporte bylos &33J, 3<< + 3=K str. ir kt.' gali b ti nagrinjamos pagal paeidim padarymo viet), paeidjo gyvenam)j) viet) arba pagal transporto priemoni skaitos viet). =/je dalyje tvirtinta tik viena alternatyva, kai administracini teiss paeidim bylos pagal 7T-> 3CC, 3CD, 3DD ir 3DI &iskyrus io straipsnio A/)j) dal' straipsnius gali b ti nagrinjamos ir pagal paeidjo gyvenam)j) viet). 7T-> nereglamentuoja alternatyv taikymo taisykli, ta,iau many,iau, kad sprendiant teritorinio inybingumo klausim), b tina atsivelgti teisenos udavinius ir priimti tok sprendim), kuris utikrint pilnutin, visapusik) ir objektyv bylos inagrinjim). .eikt paymti ir tai, kad nereti atvejai, kai paeidimus padaro asmenys, atvyk5 i kit miest, o statymas iim,i tos kategorijos byloms nenustato &pv"., vykdomas smulkusis svetimo turto pagrobimas, pasiprieinama policijos pareig nui ir t.t.'. Todl tampa problematika gyvendinti 7T-> nuostatas, reikalaujan,ias bylas nagrinti dalyvaujant paeidjui, ir ypatingai tais atvejais, kai paeidjo dalyvavimas yra privalomas &<D< str.<d.'.

>ai kuri administracini teiss paeidim byl inybingumas nustatomas pagal organo &pareig no', galioto nagrinti ias bylas, buvimo viet). Tai bylos, numatytos 7T-> <I3 str.Ad. 7dministracins komisijos, savivaldybi seni nij kaimo vietovse seni nai, administracini teiss paeidim bylas nagrinja pagal paeidjo gyvenam)j) viet). -agal paeidjo gyvenam)j) viet) taip pat nagrinjamos administracini teiss paeidim bylos, kai atsakomybn traukiami nepilname,iai, j tvai ar juos atstojantys asmenys. -areigybinio inybingumo taisykls nustato, kurie &kokias pareigas uimantys' konkre,ios institucijos pareig nai turi teis5 nagrinti administracini teiss paeidim bylas. 7T-> <<B + <AD D straipsniuose nurodomi pareig nai, turintys teis5 institucij vardu nagrinti administracini teiss paeidim bylas. -avy"diui, policijos vardu nagrinti administracini teiss paeidim bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teis5 policijos komisariat, nuovad vadovai, u keli eismo taisykli paeidimus + policijos vyriausiasis komisaras, vyresnysis komisaras, komisarai, komisarai inspektoriai, vyresnieji inspektoriai, ta,iau tik tie, kuriems pavesta atitinkam taisykli priei ra ir pan. &7T-> <<B str. <d. 3ir < punktai'. $ tina atkreipti dmes tai, kad inybingumo taisykli nesilaikymas, kai nutarim) administracinio teiss paeidimo byloje priima institucija &pareig nas', neturjusi teiss jos nagrinti, yra pagrindas priimt) sprendim) byloje panaikinti. Taigi, administracini teiss paeidim bylas nagrinja skirtingi subjektai. (ieni subjektai ir sukurti tam, kad nagrint administracini teiss paeidim bylas &pv"., administracins komisijos', kiti gi jurisdikcinius galinimus vykdo alia savo pagrindini 0unkcij &pv"., savivaldybi seni nij kaimo vietovse seni nai', tre,ij subjekt veikloje, daniausiai atliekan,i kontrols 0unkcijas, administracini teiss paeidim byl nagrinjimas uima pakankamai svarbi) viet) &pv"., policijos, vairi inspekcij'. Ta,iau reikia paymti, kad ie subjektai tarpusavyje nra susij5, ta prasme, kad j veiklos nekontroliuoja ir nekoordinuoja kuri nors viena institucija. Todl labai danai, tiek mokslininkai, tiek praktikai svarsto ar nevertt sukurti institucijos arba pavesti vienai institucijai &pv"., teismui, administracinms komisijoms' nagrinti administracini teiss paeidim bylas. Tokie pam)stymai buvo ypa, girdimi ir Eietuvoje 3JJJ/aisiais, kai buvo kuriama administracini teism sistema. 8auguma praktik, turiu omenyje policijos pareig nus, tikjosi, kad administracini teiss paeidim bylos bus inybingos tik administraciniams teismams, ta,iau taip neatsitiko, ir many,iau visikai pagrstai. >ai kuri mokslinink nuomone, suteikti teis5 nagrinti administracini teiss paeidim bylas tik vienai institucijai b t netikslinga dl keli prieas,i. (is pirma, dl tokios sistemos nukentt teisenos operatyvumas. 7kivai"du, kad administracini teiss paeidim yra padaroma daugiausiai, todl daug laiko b t sugaita persiun,iant dokumentus, kvie,iant paeidjus ir pan. $e to, pareig nai, tyr5 administracin teiss paeidim), b t priversti dalyvauti nagrinjant bylas, dl ko danai negalt vykdyti savo tiesiogini pareig. >ita vertus, kai kuri administracini teiss paeidim speci0ika, kai reikalingos specialios inios, &pv"., paeidimai ryi, 0inans, prekybos ir kitose srityse' leidia abejoti, kad visais atvejais administracini teiss paeidim bylos b t inagrintos kvali0ikuotai. *agrinjant tokio pob dio bylas, specialist, liudytoj kvietimas, dokument anali"avimas, pareikalaut nema laiko ir materialini s)naud. 8l ios nuomons tikslinga diskutuoti, nes neturt b ti ignoruojamas nealiko proceso principas.

P.J. TARIMO ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIMO BA6OOE RE]Q6TAT? PROCESINIS >ZORMINIMAS IR BA6OS PERDAGIMAS NANRIN@TI. ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIMO PROTO%O6O AR %ITO TARIMO RE]Q6TAT? >ZORMINIMO PROCESINIO DO%QMENTO SQRA8AMO TGAR%A IR TQRINAS. 7dministracinio teiss paeidimo protokolas + tai procesinis dokumentas, kuriame 0ormuluojamas ,,kaltinimas99 administracinio teiss paeidimo padarymu ir 0iksuojami nustatyti rodymai. % to darytina ivada, kad administracinio teiss paeidimo protokolas yra administracinio tyrimo pabaiga. 7dministracinio teiss paeidimo protokolu apibriamos bylos nagrinjimo ribos, t.y. byla nagrinjama tik dl paeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teiss paeidimo protokole. Lrgano &pareig no', nagrinjan,io byl), teis pakeisti nuorod) materialins teiss norm) nereikia teiss pripainti asmen kaltu kito administracinio teiss paeidimo, nenurodyto protokole, padarymu. L0iciali administracinio teiss paeidimo bylos iraika + tai administracinio teiss paeidimo protokolo suraymas. 7tsivelgiant tai galima teigti, kad administracinio teiss paeidimo protokolas 0iksuoja bylos tyrimo pabaig) ir yra tas pagrindinis procesinis dokumentas, apie kur sukasi visa bylos mediaga. 7T-> <CK str. tvirtina b tinus administracinio teiss paeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Finto straipsnio 3 dalyje tarp kit reikalavim nurodomos inios apie paeidjo asmenyb5, paeidimo padarymo vieta, laikas ir esm ir kt. 6i reikalavim pagrindu darytina ivada, kad administracinio teiss paeidimo protokolas suraomas, kai!
1) nustatytas administracinio teis0s pa,eidimo padarymo -aktas (vieta, "aikas, esm0)' () ,inomas pa,eidim padar&s asmuo' *) ga"ima konstatuoti btinus administracinio teis0s pa,eidimo po,ymius$

8uomenis, kuriuos b tina nurodyti protokole, galima suskirstyti tris grupes! 3. 8uomenys, lie,iantys teiss paeidimo padarymo aplinkybes + vieta, laikas, paeidimo esm. -rotokole turi b ti nurodytos tos aplinkybs, kurios liudija apie paeidim) ir jo c#arakterG nurodytas konkretus 7T-> straipsnis ar kitas teiss aktas, numatantis atsakomyb5 u t) paeidim)G jei paimami neteistai gyti, laikomi, naudojami, gabenami daiktai ar vairuotojo paymjimas, / apie tai paymima protokole. .eikia paymti, kad tik tikslus veikos kvali0ikavimas ir tikslus, konkretus ir visapusikas vis paeidimo aplinkybi apraymas garantuoja tolimesn5 teisinio proceso eig) ir paeidjui taikyti administracins atsakomybs priemones. -raktikoje akivai"dios kvali0ikavimo problemos, susijusios su pakartotinumu. *eretai 7T-> straipsni </ose dalyse numatyta grietesn administracin atsakomyb, kai asmeniui jau buvo skirta administracin nuobauda u t) pat paeidim). Todl teisingas veikos kvali0ikavimas priklauso nuo to, ar pareig nas ino apie anks,iau padaryt) paeidim). Eietuvoje nra vieningos registr sistemos, apie padarytus administracinius teiss paeidimus. Todl kai kuriais atvejais ilieka tikimyb, kad atvykusio i kito .espublikos miesto asmens padarytas paeidimas bus neteisingai kvali0ikuotas. >ai kurie duomenys sisteminami staig lokaliniuose duomen registruose. -raktikoje ne visada atsivelgiama 7T-> =Cstr., kvali0ikuojant veik), neatsivelgiama nuobaudos vykdym), nors statymas pakartotinum) sieja b tent su nuobaudos vykdymu. >ai kuriais atvejais nuobaudos vykdymas gali sutapti su paeidimo padarymo diena.

<. 8uomenys, apib dinantys paeidjo asmenyb5! pavard, vardas, amius, usimimas, turtin padtis, gyvenamoji vieta ir darboviet, asmenyb5 liudijantys dokumentai. -aeidjo asmenybs nustatymas turi problemini ypatum. 8auguma u paeidimus pristatyt policijos staigas asmen, neturi joki dokument, neretai meluoja duomenis apie save ir pan. -asitaiko atvej, kai paeidjai &ypatingai tie, kurie sistemingai vykdo smulkias vagystes i parduotuvi' prisistato savo pastam ar giminai,i vardu. Todl siekiant ivengti panai situacij,tislinga prie bylos pridti asmen dokument su 0otonuotrauka kopijas ir kt. =. 8uomenys, susij5 su administracinio teiss paeidimo protokolo 0orma! jo suraymo vieta ir data, pareig no, suraiusio protokol) pavard ir pareigos, liudytoj ir nukentjusij, jeigu j yra, pavards ir adresai. -rotokol) turi pasirayti j sura5s asmuo ir paeidjas, taip pat jei yra liudytoj ar nukentjusij, protokol) gali pasirayti ir ie asmenys, bet to daryti neprivalo. Teis atsisakyti pasirayti protokol) suteikta ir teiss paeidim) padariusiam asmeniui. 7pie tai turi b ti paymima protokole. -rotokole paymima ir kai paeidim) padar5s asmuo atsisako suteikti inias apie savo asmenyb5. -agal 7T-> <CK str.Ad. suraant protokol), paeidjui turi b ti iaikintos jo teiss ir pareigos ir apie tai paymima protokole jo parau. $et kaip rodo praktika, pareig nai paprastai to nedaro, liepdami paeidjui tik pasirayti nurodytoje vietoje. -aymtina, kad galioti pareig nai, suraydami administracini teiss paeidim protokolus, naudoja tam specialiai parengtus protokol blankus. 7dministracinio teiss paeidimo protokolas suraomas dviem eg"emplioriaisG vienas protokolo eg"empliorius nedelsiant teikiamas administracinn atsakomybn traukiamam asmeniui. >okia yra procesinio dokumento + administracinio teiss paeidimo protokolo + reikmR 6GAT %o!su "aci#a. 7T-> <BJ str. 3 d. sakoma, kad dl padaryto administracinio teiss paeidimo tam galiotas pareig nas &...' surao protokol). 7T-> <CK str. tvirtina b tinus administracinio teiss paeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Finto straipsnio 3 dalyje tarp kit reikalavim nurodomos inios apie paeidjo asmenyb5, administracinio teiss paeidimo padarymo vieta, laikas ir esm, 7T-> straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomyb5 u paeidim) teiss aktas, kurio reikalavimus paeid asmuo. Fint norm pagrindu darytina ivada, kad administracinio teiss paeidimo protokolas suraomas, kai! 3' nustatytas administracinio teiss paeidimo padarymo 0aktas &vieta, laikas, esm'G <' inomas paeidim) padar5s asmuoG =' galima konstatuoti b tinus administracinio teiss paeidimo sudties elementus. *eretai administracinio teiss paeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracin byla. Ta,iau tai ne vienintel, o kartais ir ne ta io dokumento paskirtis. 6tai pagal statymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui &7T-> <CK str.', galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame 0ormuluojamas kaltinimas administracinio teiss paeidimo padarymu ir 0iksuojami nustatyti rodymai. Taigi statymas protokolui suteikia speci0ines 0unkcijas, dl kuri jis gyja bent dvejop) reikm5! procesinio dokumento, kuriame 0ormuluojamas kaltinimasG dokumento, kuriame 0iksuojami nustatyti rodymai bei kitos aplinkybs ir inios, reikmingos nagrinjant byl) &7T-> <BC str. < d.'. 7tkreiptinas dmesys 7T-> <IA str. < d., kurioje numatyta organo &pareig no', nagrinjan,io administracinio teiss paeidimo byl), teis pakeisti nuorod) 7T-> straipsn, jo dal ar kit) teiss akt), jei administracinio teiss paeidimo protokole nurodyta administracinio teiss paeidimo esm

yra rodyta, ta,iau suklysta nurodant 7T-> straipsn, jo dal ar kit) teiss akt), numatant atsakomyb5 u padaryt) teiss paeidim). 6i norma leidia teigti, kad administracinio teiss paeidimo protokolu apibriamos administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo ribos! byla nagrinjama tik dl to paeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teiss paeidimo protokole. Lrgano &pareig no', nagrinjan,io administracinio teiss paeidimo byl), teis pakeisti nuorod) materialins teiss norm) nereikia teiss pripainti asmen kaltu kito administracinio teiss paeidimo, nenurodyto administracinio teiss paeidimo protokole, padarymu. <KKK m. rugsjo << d., *r. A+J= $iuletenis *r. 3, p. =<I 5# bylos iklimo ir tyrimo stadijos etapas . 7T-> <C3 str. nustato protokolo ar mediagos pasiuntim) . Fediaga perduodama tada, kai pareig nas, tyr5s byl), pats neturi teiss jos nagrinti arba mano, kad b tina mediag) perduoti kitoms valstybs institucijoms. (ykdant 7T-> Dstr. reikalavimus prie perduodant protokol) ir surinkt) mediag), pareig no vadovas privalo patikrinti patraukimo administracinn atsakomybn pagrstum), bylos 0orminimo teisingum), surinkt rodym pakankamum). -astebj5s kokius nors paeidimus, vadovas turi utikrinti tr kum paalinim) tyrimo mediagoje. Ta,iau, pareig nas gali suklysti vertindamas veikos prieingum) teisei ir surayti protokol), nesant apskritai administracinio teiss paeidimo vykio ar sudties. -riimti sprendim) nepradti teisenos, o pradt) teisen) nutraukti gali tik turintis teis5 byl) nagrinti organas ar pareig nas. 7T-> <C3 str. reikalauja, kad protokolas turi b ti persistas ne vliau kaip per tris dienas nuo jo suraymo momento. 7T-> reikalauja motyvuotai perduoti bylos nagrinjim) galiotam nagrinti administracinio teiss paeidimo byl) organui &pareig nui'. -askutiniame ios stadijos etape patikrinama tyrimo ir surayto protokolo kokyb, isprendiamas klausimas, kur sisti byl), atliekamas bylos persiuntimas.

P.U. ATGEOAI, %ADA ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIMO PROTO%O6AS NESQRA8OMAS

7T-> tvirtintos teisins aplinkybs &s)lygos', kada protokolas nesuraomas! 3. Brotokolas nesuraomas, kai bauda skiriama ir paimama, o %spjimas %@orminamas teiss paeidimo vietoje, padarius administracinius teiss paeidimus, numatytus io kodekso A<, B3&<'+ B3&A', B3&C', B3&D', B<&3', BB, BC, BC&3', BD+DI straipsniuose, I3 straipsnio pirmojoje dalyje, I<+IA, IC+ J3&D', 3KJ straipsniuose, 333 straipsnio penktojoje dalyje, 33< straipsnyje, 33= straipsnio ketvirtojoje dalyje, 33C&<' straipsnio antrojoje dalyje, 33I straipsnyje, 33J straipsnio pirmojoje dalyje, 3<K, 3<3 straipsniuose, 3<< straipsnio antrojoje dalyje, 3=C straipsnio tre,iojoje dalyje, 3=D straipsnyje, 3=I, 3AK, 3A3 straipsniuose, 3A< straipsnio pirmojoje + penktojoje dalyse, 3CB &=', 3IB&A', 3J<, <KB straipsniuose. <. Brotokolas nesuraomas tais atvejais, kai asmuo negin"ija padaryto keli eismo taisykli paeidimo ir jam skiriama ne didesn kaip dviej imt lit bauda &I< straipsnis, 3<= straipsnio pirmoji dalis, 3<A straipsnio pirmoji, antroji ir tre,ioji dalys, 3<A &3' straipsnio pirmoji, antroji, tre,ioji, ketvirtoji ir etoji dalys, 3=3 straipsnio pirmoji ir penktoji dalys, 3=<&3' ir 3=A straipsniai'. =. -rotokolas nesuraomas tais atvejais, kai asmuo negin,ija padaryto paeidimo ir jam skiriama ne didesn kaip dviej imt lit bauda &3=C straipsnio tre,ioji dalis, 3=D straipsnis, 3A<&<', 3A<&=', 3A<&A' straipsniai', taip pat kai usienio valstybi vairuotojui visa skiriama bauda paimama

paeidimo padarymo vietoje &3=C straipsnio tre,ioji dalis, 3A< straipsnio etoji dalis, 3A< &<', 3A<&A', 3AB,3AI straipsniai'. C Brotokolas nesuraomas padarius administracinius teiss paeidimus, numatytus io kodekso 33K, 3C3, 3C<, 3CC, 3CD, 3IB&3' straipsniuose, kai baud skiria tam %galioti policijos pareignai, jeigu bauda nevirija vieno imto lit B. Brotokolas nesuraomas tais atvejais, kai asmuo negin"ija padaryto paeidimo ir jam skiriama ne didesn kaip vieno imto lit bauda &3C=&3=' straipsnio pirmoji ir tre,ioji dalys, 3IJ straipsnio pirmoji dalis'. = Brotokolas nesuraomas, kai administracin byl ikelia teismas, teisjas, taip pat prokuroras atsisakius kelti baudiamj byl arba nutraukus baudiamj byl, jeigu yra administracinio teiss paeidimo poymi E Brotokolas nesuraomas padarius administracinius teiss paeidimus, numatytus io kodekso BK&B', BK&C', <3A&=' straipsniuose. $dministracinio teiss paeidimo byla dl io kodekso BK&B', BK&C' straipsniuose nurodyt paeidim pradedama atitinkamai akcininko, ems kio bendrovs, kooperatins bendrovs (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareikimu, kuriame turi b ti ivardyti asmenys, traukiami administracinn atsakomybn uakcinink, ems kio bendrovi, kooperatini bendrovi &kooperatyv' nari ar kreditori teisi paeidimus. $dministracinio teiss paeidimo byla dl io kodekso <3A&=' straipsnyje numatyt paeidim pradedama visuomens in@ormavimo priemons atstovo ar urnalisto pareikimu

I TEMA. ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIMO BA6OS NANRIN@OIMAS

>GADAS Tema skirta painti 7dministracins teiss paeidimo bylos nagrinjimo ypatumus, inoti institucijas &pareig nus', galiotas nagrinti administracins teiss paeidimo byl). 1uvokti ir sisavinti tyrimo administracins teiss paeidimo byloje re"ultat procesin 0orminimo vertinimo , bei kitus procesinius reikalavimus . 6i tema tiesiogiai susijusi su kitomis administracini teiss paeidim teisenos temomis. 6i tema, j) loginiu/sisteminiu poi riu nagrinjant kartu su kitomis proceso teiss bei materialiosios teiss administracins teiss ir proceso dalyko temomis, pads sisavinti teorines ir praktines inias apie procesinmis normomis reglamentuot) valstybini institucij , valstybs pareig n veikl) skirt), kad laiku ir teisingai b t nagrinjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracini teiss paeidim bylose.
D$1$ +nstitucijos (pareignai), ga"iotos nagrin0ti administracin0s teis0s pa,eidim/ by"as$ D$($ %asiruoimas nagrin0ti administracin0s teis0s pa,eidimo by"$ Ny"os nagrin0jimo vieta, tvarka ir terminai$ D$*$ Gutarimo administracin0s teis0s pa,eidimo by"oje turinys ir struktra$ Gutarim/ administracin0s teis0s pa,eidim/ by"ose rys$ Gutarimo administracin0s teis0s pa,eidimo by"oje paske"bimas ir jo nuorao teikimas, bei pagrindiniai vykdymo ypatumai$

I.1. INSTITQCIOOS 9PAREIN\NAI:, >NA6IOTOS NANRIN@TI ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIM? BA6AS

-ersiuntus protokol) ir mediag) galiotai nagrinti institucijai, prasideda antra administracini tess paeidim byl teisenos stadija + 7dministracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimas:, kuri reglamentuojama 7T-> 8videimt pirmame skirsnyje. -rie nagrindamas administracinio teiss paeidimo byl), organas &pareig nas' privalo pasiruoti bylos nagrinjimui. 7T-> <IK str. nustatyta tvarka organas &pareig nas' patikrina ir vertina bylos mediag) . 1uraant administracinio teiss paeidimo protokol), iplaukia bylos inybingumas, nes protokole nurodoma jo suraymo vieta bei 7T-> straipsnis, kur paeid administracinn atsakomybn traukiamas asmuo. $yl inybingumas priklauso nuo dviej 0aktori! teritorinio &kur paeidimas padarytas' ir nuo to, kokiai valdymo sri,iai jis priklauso &aplinkos apsaugos paeidim) nagrins aplinkos apsaugos institucijos'. >iekvieno organo &pareig no' kompetencija, nagrinjant administracini teiss paeidim bylas, yra apibrta administracini teiss paeidim kodekse, 7T-> eioliktame skirsnyje. Lrganas &pareig nas' negali nagrinti administracini teiss paeidim byl u paeidimus, numatytus 7T-> straipsniuose neturint tam teisini galiojim. Hstatyme numatyta, kad vienos institucijos pareig nai, priklausomai nuo j pareig, gali nagrinti tik tam tikros r ies administracini teiss paeidim bylas. 8oc. 8r. 1.6edbaras nagrindamas administracins atsakomybs aspektus pastebi! -v".! -raktikoje galima velgti, kad kuo auktesnes pareigas uima pareig nas, tuo didesn5 baud) jis gali skirti. Hstatym leidjas parodo tai, kad kuo grietesn sankcija, tuo sudtingesn administracinio teiss paeidimo byla, todl jos nagrinjimas patikimas auktesns kvali0ikacijos specialistui. Eietuvos .espublikos >ult ros ministerijos >ult ros vertybi apsaugos departamento vardu nagrinti administracini teiss paeidim bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teis5 jo direktorius ir pavaduotojai. ?ie gali skirti spjim) ar baud) iki dviej t kstan,i lit. Eietuvos .espublikos >ult ros ministerijos >ult ros vertybi apsaugos departamento vyriausieji valstybiniai inspektoriai ir teritorini padalini vadovai vadovaujantis 7T-> <AC< str., nagrindami administracini teiss paeidim bylas, gali skirti spjim) arba baud) iki t kstan,io lit. 7uk,iau mintos institucijos vyresnieji valstybiniai inspektoriai, nagrindami administracini teiss paeidim bylas, gali skirti spjim) arba baud) iki penki imt lit. >ult ros vertybi apsaugos departamento vyresnieji inspektoriai baudas, iki vieno imto lit, gali paimti paeidimo padarymo vietoje. 7dministracinio teiss paeidimo bylos turi b ti inagrintos per penkiolika dien nuo tos dienos, kai kompetentingas organas &pareig nas' gavo administracinio teiss paeidimo protokol). 6io nuostatos tvirtintos 7T-> <I< str. 3d.. >ai kurioms administracini teiss paeidim byloms statym leidjas yra numat5s, trumpesn nei penkiolikos dien termin), t.y. specialieji administracini teiss paeidim byl nagrinjimo terminai 7T-> <I< str. <d. pv".! administracinio teiss paeidimo byla dl nedidelio c#uligani"mo turi b ti inagrinta per vien) par) nuo administracins teiss paeidimo protokolo gavimo dienos ir t.t. Eietuvos .espublikos statymai gali nustatyti ir kitokius administracini teiss paeidim byl terminus. 7dministracini teiss paeidim bylos nagrinjamos pagal paeidimo padarymo viet). 6ias ir kitas nuostatas susijusias su bylos nagrinjimo vieta tvirtina 7T-> <I3 str.

6GAT ko!su "aci#a D pa*eidimo, !uma"$"o ATP% 'V'1 s"raips!$#e, padar$mo ,ie"os & % ausimas. >uris teismas turi nagrinti administracinio teiss paeidimo byl) pagal paeidim), numatyt) 7T-> <K<3 straipsnyje, kai administracinio teiss paeidimo protokolas yra suraomas u priva,i interes deklaracijos nepateikim) (yriausiajai tarnybins etikos komisijaiR >) iuo atveju reikia laikyti administracinio teiss paeidimo padarymo vieta pagal 7T-> <I3 straipsnR 7T-> <I3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinio teiss paeidimo byla nagrinjama pagal jo padarymo viet). 7T-> <K<3 straipsnyje numatyta administracin atsakomyb u (iej ir priva,i interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo paeidim). >ai is paeidimas objektyviai pasireikia neveikimu, tai yra priva,i interes deklaracijos nepateikimu, io paeidimo padarymo vieta laikytina institucijos, kuriai pagal (iej ir priva,i interes derinimo valstybinje tarnyboje statymo B straipsn asmuo privaljo pateikti priva,i interes deklaracij), buvimo vieta. <KK< m. spalio 3B d., *r. 3C.3+> $iuletenis *r. =, p. <BJ I.'. PASIRQO8IMAS NANRIN@TI ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIMO BA6X. BA6OS NANRIN@OIMO GIETA, TGAR%A IR TERMINAI. AP6IN%AB@S, I8AI8%INTINOS NANRIN@OANT BA6X Basiruoimo etape isprendiama daug svarbi klausim, kurie turi utikrinti tolesn skming) bylos nagrinjim) ir galutin jos isprendim), laikantis vis administracins teiss princip. 7T-> <IK straipsnyje tvirtinti reikalavimai skirti pasiruoimui nagrinti administracinio teiss paeidimo byl). .uodamasis nagrinti administracinio teiss paeidimo byl), organas &pareig nas' iaikina ir isprendia iuos klausimus! 3.7r tas pareig nas, kuris gavo byl) yra kompetentingas j) nagrinti, t.y. ar byla jam inybinga G <. 7r teisingai suraytas protokolas ir kita administracinio teiss paeidimo bylos mediagaG 6GAT %o!su "aci#a& 1. 7T-> <IK straipsnio < punkte nustatyta, kad ruodamasis nagrinti administracinio teiss paeidimo byl) organas &pareig nas' iaikina, ar teisingai suraytas protokolas ir kita administracinio teiss paeidimo bylos mediaga. 7T-> nereglamentuoja, koki veiksm turi imtis %galiotas nagrinti byl organas, nustats, kad administracinio teiss paeidimo protokolas suraytas netinkamai, netinkamai parengta kita paeidimo mediaga, ta"iau atsivelgiant % tai, kad jis ias aplinkybes turi aikintis pasiruoimo bylos nagrinjimui stadijoje, darytina prielaida, kad nusta"ius mintus paeidimus turi bti grinama paeidimo mediaga protokol suraiusiai institucijai papildyti (pataisyti) protokol ir kit mediag Ta,iau paymtina ir tai, kad pagal 7T-> <BC straipsnio = dal rodymus renka, prireikus ekspert) ar specialist) skiria pareig nai, turintys teis5 surayti administracinio teiss paeidimo protokol), taip pat administracinio teiss paeidimo byl) nagrinjantis organas &pareig nas', t.y. rodym rinkimo administracinio teiss paeidimo byloje pareiga nustatyta ne tik protokol) suraiusiam pareig nui, bet ir byl) nagrinjan,iam organui &pareig nui'. Todl manytina, kad byl) nagrinjantis organas &pareig nas' administracinio teiss paeidimo mediag) institucijai, suraiusiai protokol), turt gr)inti tais atvejais, kai pateiktoji administracinio teiss paeidimo mediaga turi akivai"di tr kum, dl kuri negalima nustatyti paeidimo esms! paeidimo padarymo vietos, laiko, b do, paeidim) padariusio subjekto, paeidimo sudt kvali0ikuojan,i aplinkybi. <KK< m. vasario A d., *r. B+> $iuletenis *r. =, p.<B=

Teism praktikos anali" rodo, kad pasitaiko atvej, kai teismai nustato, jog administracinio teiss paeidimo protokolas dl 7T-> A3= straipsnyje numatyto teiss paeidimo padarymo yra suraytas nesilaikant statymo reikalavim. Teism praktika tokiais atvejais yra dvejopa! 3. Teismas pasirengimo nagrinti administracinio teiss paeidimo byl) stadijoje gr)ina byl) protokol) suraiusiai institucijai protokolo tr kumams paalinti. -avy"diui! (ilniaus miesto 3/asis apylinks teismas <KKA m. gruodio <K d. nutarimu administracinje byloje *r. 7/3/<<B/3=X<KKA nutar byl) gr)inti (ilniaus apskrities valstybinei mokes,i inspekcijai administracinio teiss paeidimo protokolo administracinio teiss paeidimo protokolo io nutarimo apraomojoje dalyje paymtiems tr kumams, nurodytiems io nutarimo apraomojoje dalyje, paalinti bei surinkti ir pateikti papildomus 0aktinius duomenis. $yloje administracinio teiss paeidimo protokolas pagal 7T-> A3= straipsnio 3 dal buvo suraytas udarosios akcins bendrovs personalo vadovei d. ?. Teismas nurod, kad protokole turi b ti tiksliai su0ormuluota paeidimo esm, jo padarymo vieta ir laikas. Tuo tarpu dl d. ?. suraytame protokole apsiribota operatyvaus patikrinimo metu nustatyt aplinkybi apraymu, o 7T-> A3 = straipsnio l dalyje numatyto administracinio teiss paeidimo padarymas d. ?. arba kokiam nors kitam asmeniui neinkriminuotas. $e to, byloje nesurinkti ir b tini jos isprendimui 0aktiniai duomenys! dokumentai, patvirtinantys tai, kad d. ?. eina personalo vadovs pareigas, dokumentai, nustatantys ias pareigas einan,io asmens galinimus, dokumentai, patvirtinantys, kam priklauso kavin, kurioje dirbo darbuotojai. Teismas vertino, kad tokie statymo paeidimai ne tik atima teismui galimyb5 patikrinti pareikt) kaltinim), bet ir suvaro paeidjos teis5 gynyb). Teismas prijo prie ivados, kad byla nra parengta nagrinti teisme, todl j) gr)ino protokol) suraiusiai institucijai protokolo tr kumams paalinti. <. Teismas byl) nagrinja i esms ir byl) nutraukia, kaip bylos nutraukimo pagrind) nurodydamas tai, kad administracinio teiss paeidimo protokolas suraytas netinkamai. -avy"diui! (ilniaus miesto 3/asis apylinks teismas <KKA m. liepos << d. nutarimu inagrintoje administracinje byloje *r. 7/3/3<=/3AX<KKA udarosios akcins bendrovs direktoriui 7. F. administracin5 byl) dl 7T-> A3= straipsnio 3 dalyje numatyto teiss paeidimo padarymo nutrauk. Teismas konstatavo, kad 7. F. suraytas administracinio teiss paeidimo protokolas neatitinka 7T-> <CK straipsnio 3 dalyje numatyt reikalavim, nes nra tiksliai su0ormuluotas pats administracinis teiss paeidimas, i protokolo turinio nra aiku, apie kok paeidim) yra kalbama. Eietuvos vyriausiasis administracinis atkreipia teism dmes tai, kad apylinks teismas, rengdamasis nagrinti byl), pagal 7T-> <IK straipsn privalo ispr5sti, ar teisingai suraytas protokolas ir kita administracinio teiss paeidimo bylos mediaga, vertinti ar ireikalauti reikaling) papildom) mediag), taip pat tai, ar tenkintini administracinn atsakomybn traukiamo asmens, nukentjusiojo, j atstov pagal statym), advokat ar kit galiot atstov praymai. 6ios teiss normos suponuoja, kad administracinio teiss paeidimo protokolas ir bylos mediagos isamumas turi b ti vertinamas jau pasirengimo nagrinti administracinio teiss paeidimo byl) stadijoje. 6ioje stadijoje nusta,ius tr kum, trukdan,i administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimui, bylos nagrinjimo i esms stadija neturt prasidti, nes ji nra skirta administracinio teiss paeidimo protokolo tr kumams alinti. Teismas, !us"a"2s, kad pro"oko as $ra sura$"as !e"i!kamai 3 !e!urod$"i esmi!iai !e ega aus dar)o, kaip admi!is"raci!io "eiss pa*eidimo, sud"ies po*$miai, $ra ki"+ esmi!i+ pro"oko o ar )$ os med*iagos "r/kum+, k iuda!(i+ )$ !agri!"i "eisme, "ur"+ gr-*i!"i )$ - pro"oko - suraiusiai i!s"i"uci#ai admi!is"raci!io "eiss pa*eidimo pro"oko ui pa"iks i!"i ar)a papi domai "ir"i prik ausomai !uo )$ os ap i!k$)i+.

Nr-*i!damas admi!is"raci!io "eiss pa*eidimo )$ -, ap$ i!ks "eismas priima mo"$,uo"!u"ar"0, kurioje nurodo nustatytus tr kumus, trukdan,ius nagrinti administracinio teiss paeidimo byl) teisme. Hstatymo nenumatyta, kad administracinio teiss paeidimo protokolo tr kumai yra pagrindas nutraukti administracin5 byl). 7tkreiptinas teism dmesys tai, kad apylinks teismas, kaip byl) nagrinjantis organas, taip pat yra pareigotas rinkti rodymus &7T-> <BC straipsnio = dalis'. 8l to esa!" pro"i!gai ga im$)ei suri!k"i 0rod$mus, kai )$ a perduo"a "eismui, "oks )$ os gr-*i!imas i!s"i"uci#ai, suraiusiai admi!is"raci!io "eiss pa*eidimo pro"oko - d !eisamaus "$rimo, $ra !ega imas. -avy"diui! (ilniaus miesto 3/asis apylinks teismas nagrindamas administracin5 byl) *r. 7/3/3CI/KDX<KK= <KK= m. rugsjo <J d. nutarimu nutar E. $. administracin5 byl) gr)inti (ilniaus apskrities valstybinei mokes,i inspekcijai. Teismas nurod, kad protokole nurodytas netikslus adresas. Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas, inagrinj5s (ilniaus apskrities valstybins mokes,i inspekcijos apeliacin skund), <KKA m. vasario <A d. nutartyje &administracin byla *r. *J/<3J/KA' nurod! nusta,ius, kad administracinio teiss paeidimo protokolas suraytas netinkamai, netinkamai parengta kita bylos mediaga, administracinio teiss paeidimo protokolas kartu su kita paeidimo mediaga gali b ti gr)inti protokol) suraiusiai institucijai papildyti ar pataisyti. Ta,iau paymtina ir tai, kad 7T-> <AI straipsnyje numatyti administracini teiss paeidim byl teisenos udaviniai, tarp j ir udavinys laiku iaikinti kiekvienos bylos aplinkybes ir ispr5sti jas tiksliai pagal statymus, yra keliami tiek asmenims, galiotiems surayti administracini teiss paeidim protokolus, tiek administracini teiss paeidim bylas nagrinjantiems organams. 7T-> <BC straipsnio = dalyje numatyta, kad rodymus renka, prireikus ekspert) ar specialist) skiria pareig nai, turintys teis5 surayti administracinio teiss paeidimo protokol), taip pat administracinio teiss paeidimo byl) nagrinjantis organas &pareig nas'. Taigi galiojantys statymai administracinio teiss paeidimo byl) nagrinjan,iam organui numato aktyvi) po"icij) mintame procese. 7tsivelgus ias statymo nuostatas taip pat darytina ivada, kad byl) nagrinjantis organas administracinio teiss paeidimo mediag) institucijai, suraiusiai administracinio teiss paeidimo protokol), turt gr)inti tik tais atvejais, kai pateikta administracinio teiss paeidimo mediaga turi akivai"di tr kum, dl kuri negalima nustatyti paeidimo esms! paeidimo padarymo vietos, laiko, b do, paeidim) padariusio subjekto, paeidimo sudt kvali0ikuojan,i aplinkybi. 8arytina ivada, kad E. $ yra pakeit5s savo gyvenam)j) viet), ta,iau i aplinkyb negali b ti vertinama kaip administracinio teiss paeidimo protokolo tr kumas, dl kurio negalima nustatyti paeidimo esms, tad i aplinkyb negali b ti vertinama ir kaip pagrindas gr)inti administracinio teiss paeidimo protokol) bei bylos mediag) protokol) suraiusiai institucijai. Finta aplinkyb vertintina tik kaip procesin kli tis nagrinti administracinio teiss paeidimo byl), kuri gali b ti paalinta aktyviais administracinio teiss paeidimo byl) nagrinjan,io organo veiksmais &uklausiant atitinkamas institucijas apie traukiamo administracinn atsakomybn asmens gyvenam)j), darbo viet)'. '. D pa*eidimo k,a i1ikaci#os pakei"imo !agri!#a!" admi!is"raci!io "eiss pa*eidimo )$ -. % ausimai. 7r turi teis5 muitins pareig nas, nagrinjantis muitins kompetencijai priskirt) administracinio teiss paeidimo byl), pakeisti protokole neteisingai nurodyt) teiss paeidimo kvali0ikacij) &straipsnio dal', jei paeidimo esm nustatyta teisingaiR %o!su "aci#a. 7T-> <IA straipsnio < dalis numato, kad organas &pareig nas', nagrindamas administracinio teiss paeidimo byl), turi teis5 pakeisti nuorod) io kodekso straipsn, straipsnio dal ar kit) teiss akt), numatant atsakomyb5 u paeidim), jeigu administracinio teiss paeidimo protokole nurodyta administracinio teiss paeidimo esm yra rodyta, ta,iau suklysta nurodant io kodekso straipsn, straipsnio dal ar kit) teiss akt), numatant atsakomyb5 u padaryt)

administracin teiss paeidim). 6i taisykl taikytina ir administracinio teiss paeidimo byl) nagrinjan,iam muitins pareig nui. <KKA m. sausio 3B d. *r. K</KA/<<. $iuletenis *r. B, p. <CK. doc. 8r. 1. 6edbaras teigia, kad nors iame kodekso straipsnyje nenurodyta, ta,iau institucija ar pareig nas turt b tinai isiaikinti dar vien) aplinkyb5 + ar protokol sura tam %galiotas pareignas. E7T 1enatas 3JJC m. gruodio =K d. nutarimu aprobuodamas Zivilini byl skyriaus teisj kolegijos 3JJC m. lapkri,io D d. nutart, konstatavo, kad administracinio teiss paeidimo protokolas, suraytas asmens, neturin,ios tam teiss, yra niekinis ir nepatvirtina administracinio teiss paeidimo vykio ir sudties. Todl, vadovaujantis E. 7T-> <BK str. 3 punktu, administracinio teiss paeidimo bylos procesas negali b ti pradtas, o pradjus turi b ti nutrauktas234. =. 7r praneta asmenims, dalyvaujantiems nagrinjant byl), apie jos nagrinjimo laik) ir viet). 7T-> nedetali"uoja, kaip turi b ti praneta apie bylos nagrinjimo laik) ir viet). -raktikoje, vienai atvejais nagrinjimo laikas ir vieta nurodoma administracinio teiss paeidimo protokole, ir paeidjas apie tai supaindinamas pasiraytinai. D ATP% 'I' s"raips!io "aik$mo 6GAT ko!su "aci#a& % ausimai. (adovaujantis 7T-> <D< straipsniu, traukiamam administracinn atsakomybn asmeniui yra b tina praneti apie bylos nagrinjimo viet) ir laik), o nagrinjant tam tikr administracini teiss paeidim bylas administracinn atsakomybn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas. >aip turt elgtis teismas, gav5s administracines bylas, kuriose nurodoma, kad traukiamas administracinn atsakomybn asmuo neturi nuolatins gyvenamosios vietos, arba kai nra galimybs jam praneti apie bylos nagrinjimo viet) ir laik) ar atvesdinti, nes administracinio teiss paeidimo protokole nurodytu adresu asmuo negyvena, o jo buvimo vieta neinomaR 7r iuo atveju galima pripainti, kad administracinn atsakomybn traukiamas asmuo vengia atvyktiR 7T-> =B straipsnio = dalis numato, kad administracins nuobaudos skyrimo terminai gali b ti prat5siami, bet ne ilgiau kaip 3 metams. >okia tvarka ir kaip turt b ti inagrinta administracin byla, jeigu ir po 3 met paeidjo buvimo vieta nra nustatytaR %o!su "aci#a. 7T-> <D< straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog administracinio teiss paeidimo byla nagrinjama dalyvaujant administracinn atsakomybn traukiamam asmeniui. *esant io asmens, byla gali b ti inagrinta tik tais atvejais, kai yra duomen, jog jam laiku praneta apie bylos nagrinjimo viet) ir laik) ir jeigu i jo negautas praymas atidti bylos nagrinjim) &7T-> <D< straipsnis'. \aktas, jog traukiamas atsakomybn asmuo neturi nuolatins gyvenamosios vietos arba administracinio teiss paeidimo protokole nurodytu adresu nerandamas, nes jis ten negyvena, ir teismas dl to neturi galimybs jam praneti apie posd, nra kodekse numatytas pagrindas pripainti, jog asmuo vengia atvykti, ir inagrinti byl) tokiam asmeniui nedalyvaujant. Ta,iau tokia 0aktin situacija, apibriama kaip procesin kli tis bylai inagrinti, pagal 7T-> =B straipsnio = dal yra teisinis pagrindas administracini nuobaud skyrimo terminams prat5sti, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. 6iam terminui pasibaigus, atsiranda aplinkybs, daran,ios administracinio teiss paeidimo bylos teisen) negalim), todl byla turi b ti nutraukiama &7T-> <BK straipsnio D punktas'. 7dministracini teiss paeidim kodekse tvirtintas administracini teiss paeidimo byl teisenos reglamentavimas yra abstraktaus pob dio, apibriantis tik pagrindines procesines taisykles. Todl manoma, jog, siekiant gyvendinti kodekse nustatytus administracini teiss paeidim byl teisenos udavinius &7T-> <AI straipsnis', administracini byl iklimo stadijoje pagal kompetencij) veikiantys pareig nai, vertin5 administracinio teiss

paeidimo protokolo suraymo metu nustatytas konkre,ias aplinkybes! asmuo, traukiamas atsakomybn, pareikia neturs nuolatins gyvenamosios vietos, vengia j) nurodyti ar objektyviai akivai"d s poymiai liudija asmens asociali) gyvensen) ir pan., + turi, esant kodekse numatytoms s)lygoms, taikyti administracin sulaikym), o kitais atvejais + teistomis priemonmis utikrinti, kad teiss paeidjai apie bylos nagrinjim) b t in0ormuojami j supaindinimo su protokolu metu. (alstybs institucij bendradarbiavimo teistvarkos bei teistumo utikrinimo srityje principus atitikt ir tokia praktika, kai paeidjai teismus vykt nedelsiant po protokolo suraymo, t.y. atliekant procesinius veiksmus, numatytus 7T-> <C3 straipsnyje. <KK< m. lapkri,io <C d., *r. <K > $iuletenis *r. =, p. <C< >itais atvejais praneimo apie bylos nagrinjim) klausimai sprendiami pagal 7$T% ir Z-> nuostatas. 7T-> < straipsnyje tvrtinta, jog Eietuvos .espublikos statymai dl administracini teiss paeidim yra is kodeksas ir kiti Eietuvos .espublikos statymai dl administracini teiss paeidim. >itiems teisenos dalyviams &nukentjusiajam, liudytojams ir kt.' kaip rodo praktika, daniausiai apie bylos nagrinjimo laik) ir viet) nepraneama, iskyrus atvejus, kai byla yra sudtinga ir tyrimo metu surinktuose dokumentuose velgtini prietaravimai ir pan. Ta,iau, tiek nukentjusieji, tiek liudytojai dl vairi prieas,i &pv"., nenoras bendrauti su policija, papildomos atvykimo ilaidos, darbas ir kt.' bylos nagrinjim) atvyksta labai retai. D !uke!"#usio#o da $,a,imo !agri!#a!" admi!is"raci!2 )$ - 6GAT %o!su "aci#a. -agal 7T-> <D= str. nukentjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teiss paeidimu padaryta moralin, 0i"in ar turtin ala. 6iame straipsnyje nustatytos nukentjusiojo teiss! susipainti su bylos mediaga, pateikti rodymus, pareikti praymus, nagrinjant byl), naudotis teisine advokato pagalba, apsksti nutarim). ?ei nukentjusiajam gali b ti inomos kokios nors byloje nustatytinos aplinkybs, jis gali b ti apklaustas kaip liudytojas. -agal 7T-> <BC str. nukentjusiojo paaikinimai yra rodinjimo priemons, kuriomis remiantis statymo nustatyta tvarka gali b ti rodomas administracinio teiss paeidimo padarymas. .engdamasi nagrinti administracinio teiss paeidimo byl) institucija &pareig nas' turi isiaikinti, ar praneta asmenims, dalyvaujantiems nagrinjant byl), prie kuri priskirtinas ir nukentjusysis, apie jos nagrinjimo laik) ir viet) &7T-> <IK str. = p.'. 7T-> <I= str. nustato administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo tvark). 6iame straipsnyje nurodyta, kad kolegialios institucijos posdio pirmininkas arba byl) nagrinjantis pareig nas iaikina dalyvaujantiems nagrinjant byl) asmenims j teises. $e to, posdyje isprendiami praymai, iklausomi dalyvaujantys nagrinjant byl) asmenys ir itiriami rodymai. (ertinant ias statymo normas darytina ivada, jog nukentjusiajam privalo b ti praneta apie bylos nagrinjimo laik) ir viet). 7dministracinio teiss paeidimo byl) inagrinjus nepraneus nukentjusiajam b t paeista jo teis dalyvauti nagrinjant byl) ir b t nepasiekti administracini teiss paeidim teisenos tikslai! visapusikai, isamiai ir objektyviai iaikinti kiekvienos bylos aplinkybes. Todl i statymo nuostat paeidimas, esant nukentjusiojo skundui, gali b ti pagrindas pripainti nutarim) neteistu. <KK3 m. spalio B d., *r. 3<< $iuletenis *r. <, p. =3D D dokume!"+ 0"eikimo admi!is"raci!se )$ ose asme!ims, g$,e!a!"iems u*sie!$#e

6GAT %o!su "aci#a& ?eigu asmuo, kuriam reikia teikti teismo aukim), praneim) ar kit) teismo dokument), t. y. adresatas, yra usienio valstybje, tai valstybs suvereniteto principas io veiksmo teismui pa,iam atlikti neleidia. Ta,iau aplinkyb, kad adresatas yra usienio valstybje, neatleidia teismo nuo pareigos tinkamai teikti asmeniui teismo dokumentus. 1varbiausias tarptautins teiss dokumentas, reglamentuojantis teismo aukim, praneim ir kit teismo dokument teikimo tvark) yra 3JCB m. lapkri,io 3B d. Wagos konvencija dl teismini ir neteismini dokument civilinse ir komercinse bylose teikimo usienyje &toliau tekste / >onvencija', kuri) Eietuvos .espublikos 1eimas rati0ikavo <KKK m. gegus J d. statymu *r. (%%% / 3CDK. Ta,iau >onvencija taikoma iimtinai tik nagrinjant civilines ir komercines bylas, kadangi toki) jos taikymo apimt nustato >onvencijos l straipsnis. Hrodym surinkimui ar dokument teikimui valstybje, su kuria Eietuva yra sudariusi teisins pagalbos sutart, gali b ti taikomos teisins pagalbos sutarties nuostatos. -raktikai visos galiojan,ios bei rengiamos Eietuvos .espublikos teisins pagalbos ir teisini santyki sutartys reglamentuoja bendradarbiavim) civilinse, eimos ir baudiamosiose bylose, ta,iau n viena i j neapima teisinio bendradarbiavimo administracinse bylose, todl ir iuo atveju sutartimis reglamentuojam teisini santyki apimtis neturt b ti aikinama ple,iamai. >adangi nei >onvencija, nei teisins pagalbos ir teisini santyki sutartys, jei jose nesusitarta dl teisins pagalbos administracinse bylose, nesu0ormuoja teisinio pagrindo kreiptis kompetentingas usienio valstybi institucijas, teismo dokumentai administracinse bylose usienio valstybse gyvenantiems asmenims turt b ti siun,iami tik diplomatiniais kanalais. Teismas ar kita institucija, nagrinjanti administracin5 byl), turi sisti praym) suteikti teisin5 pagalb) ir visus reikiamus dokumentus Eietuvos .espublikos teisingumo ministerijai, ji /Eietuvos .espublikos usienio reikal ministerijai, o i per Eietuvos diplomatines ar konsulines staigas atitinkamoje usienio valstybje perduoda juos atitinkamai usienio valstybs institucijai vykdyti abipusikumo principu. <KK= m. sausio 3K d. *r. =K/> $iuletenis *r. A, p. A<I 7dministracinio teiss peidimo bylos nagrinjimo metu paaikinimuose ar kituose procesiniuose dokumentuose tvirtintus liudytoj parodymus reikt pripainti tinkamais rodymais, kas utikrint bylos nagrinjimo operatyvum), e0ektyvum) ir ekonomikum). $e abejons, visais atvejais nukentjusysis in0ormuojamas apie bylos nagrinjimo re"ultatus. E(7T %o!su "aci#a. 7T-> <D< str. numatyta, kad 7T- byla nagrinjama dalyvaujant administracinn atsakomybn traukiamam asmeniui. *esant io asmens, byla gali b ti inagrinta tik tais atvejais, kai yra duomen, jog jam laiku praneta apie bylos nagrinjimo laik) ir viet) ir jeiguijonegautaspraymasatidtibylosnagrinjim).7$TH 3<= str. 3 d. minimas praneimas apie teismo posdio laik) ir viet) 7T- bylose. % i statym nuostat darytina ivada, kad 7T-> nuostata apie aukimo isiuntim) taikytina tuomet, kai 7T- byla atitinkamo pareig no &organo' arba teismo nagrinjama pirm) kart), kai statymo numatyt subjekt dalyvavimas reikalingas tam, kad b t iaikintos visos bylos aplinkybs. *agrinjant byl) pirmosios instancijos tvarka apygard administraciniuose teismuose ir tikrinant jau paskirtos administracins nuobaudos teistum) ir pagrstum), pagal 7$TH 3<= str. 3 d. skund) padavusiam asmeniui ir administracin5 nuobaud) paskyrusiai institucijai &pareig nui' tik pranetina apie teismo posdio laik) ir viet), aukimas nebesistinas. <KK3 m. vasario 3B d. $iuletenis *r. 3, p. ==3 A. 7r reikia ireikalauti papildom) mediag). ?ei organas, nagrinjantis byl) mato, kad surinkti ne visi rodymai, nepadarytos reikiamos eksperti"s, nra b tin dokument, be kuri negalima bylos

teisingai ispr5sti, jis prie praddamas nagrinti byl), turi surinkti tr kstam) mediag) pats, arba gr)inti j) tyrusiam pareig nui papildyti. B. 7r tenkintini, ar atmestini administracinn atsakomybn traukiamo asmens, nukentjusiojo, j atstov pagal statym), advokat ar kit galiot atstov praymai. -raymai gali b ti vair s! ikviesti liudytojus, paskirti vertj), atlikti eksperti"5, ireikalauti dokumentus ir kt. >ai byl) nagrinja kolegialus organas, praym svarstymo re"ultatai 0iksuojami posdio protokole. Ta,iau, 7T-> visikai nenurodo, kokiame procesiniame dokumente turi b ti ispr5sti ie klausimai, kai byla nagrinjama vienasmenikai, o daniausiai taip ir yra. Fany,iau, kad atmesti praym) b t galima tik primus motyvuot) nutarim). %sprendus visus iuos klausimus galima pereiti prie kito bylos nagrinjimo etapo/bylos nagrinjimo i esms. 'ietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kart atkreips teism dmes% % tai, kad nagrinjant administracinio teiss paeidimo byl btina itirti ir %vertinti visas bylai reikmingas aplinkybes0 -agal 7T-> <AI straipsn administracini teiss paeidim byl teisenos udaviniai yra laiku, visapusikai, pilnutinai ir objektyviai iaikinti kiekvienos bylos aplinkybes. 7T-> <IA straipsnio l dalis nustato, kad organas &iuo atveju apylinks teismas', nagrindamas administracinio teiss paeidimo byl), privalo iaikinti! ar buvo padarytas administracinis teiss paeidimas, ar 7Tprotokole nurodytas paeidju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinn atsakomybn, ar yra atsakomyb5 lengvinan,i ar sunkinan,i aplinkybi, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat iaikinti kitas aplinkybes, turin,ias reikms bylai teisingai ispr5sti. Hrodym vertinimas yra pagrstas visapusiku, pilnutiniu ir objektyviu vis 7T-> <IA straipsnio l dalyje nurodyt bylos aplinkybi viseto inagrinjimu &7T-> <BD straipsnis'. 6i procesins teiss norm reikalavim nesilaikymas yra esminis procesini norm paeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali b ti pripaintas nepagrstu ir panaikintas2<4. 7T-> <I= str. *ustatyta, jog byla nagrinti pradedama paskelbiant kolegialaus organo sudt ar pristatant t) byl) nagrinjant pareig n). >olegialaus organo posdio pirmininkas arba byl) nagrinjantis pareig nas paskelbia, kokia byla bus nagrinjama, kas traukiamas administracinn atsakomybn, iaikina dalyvaujantiems nagrinjant byl) asmenims j teises ir pareigas. -o to paskelbiamas administracinio teiss paeidimo protokolas. -osdyje isprendiami praymai, iklausomi dalyvaujantys nagrinjant byl) asmenys ir itiriami rodymai. *agrindamas administracinio teiss paeidimo byl), kolegialus organas rao protokol), kuriame nurodoma!
1) pos0d,io data ir vieta' () by" nagrin0jan)io organo pavadinimas ir sud0tis' *) nagrin0jamos by"os turinys' 1) ,inios apie asmen/, turin)i/ da"yvauti nagrin0jant by", atvykim' 2) asmen/, da"yvaujan)i/ nagrin0jant by", paaikinimai, j/ praymai ir i/ praym/ svarstymo re u"tatai' ;) dokumentai ir daiktiniai rodymai, itirti nagrin0jant by"' D) ,inios apie priimto nutarimo paske"bim ir jo apskundimo tvarkos bei termin/ iaikinim$

>olegialaus organo posdio protokol) pasirao posdio pirmininkas ir sekretorius. 7dministracinio teiss paeidimo byla nagrinjama vadovaujantis vis pilie,i lygybe prie statym) ir nagrinjant byl) organ) &pareig n)' nepriklausomai nuo kilms, socialins ir turtins padties, rasinio ir nacionalinio priklausomumo, lyties, isilavinimo, kalbos, santykio su religija, usimimo r ies ir pob dio, gyvenamosios vietos ir kit aplinkybi. Eietuvos .espublikoje administracini teiss paeidim byl procesas vyksta lietuvi kalba. 8alyvaujan,iam byloje asmeniui, nemokan,iam lietuvi kalbos, utikrinama teis kalbti gimt)ja kalba arba ta kalba, kuri) jis moka, ir naudotis vertjo paslaugomis. Lrganas &pareig nas', galiotas surayti administracinio teiss paeidimo protokol) arba nagrinjantis administracinio teiss paeidimo byl), turi teis5 nuspr5sti pridti prie bylos ne lietuvi kalba suraytus dokumentus. Tokiu atveju, nagrinjant byl), jeigu prireikia, turi b ti utikrintas dokument vertimas lietuvi kalb). 7dministracinio teiss paeidimo byla nagrinjama vieai. 1iekiant didinti aukljam)j ir prevencin administracini teiss paeidim byl proceso vaidmen, tokios bylos gali b ti nagrinjamos tiesiogiai darbo kolektyvuose, administracinn atsakomybn traukiamo asmens mokymosi arba gyvenamojoje vietoje. 6iame etape tiriama ir vertinama 0aktin situacija, atrenkama ir anali"uojama taikoma teiss norma. *agrinjant byl) b tina isiaikinti ar buvo padarytas administracinis teiss paeidimas, ar is asmuo kaltas jo padarymu ir trauktinas atsakomybn, ar yra atsakomyb5 lengvinan,i ar sunkinan,i aplinkybi, taip pat kitas aplinkybes, turin,ias reikms bylai teisingai ispr5sti. 7T-> <BD straipsnyje tvirtinta, jog byl) nagrinjantis organas &pareig nas' turi vertinti rodymus pagal savo vidin sitikinim), pagrst) visapusiku, pilnutiniu ir objektyviu vis bylos aplinkybi viseto inagrinjimu, vadovaudamasis statymu ir teisine s)mone. -areig nas, nagrinjantis administracinio teiss paeidimo byl), turi atsivelgti paeidimo pob d, paeidjo asmenyb5, atsakomyb5 lengvinan,ias aplinkybes &ne tik nustatytas statym', vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais. 6GAT prak"ika D "eiss i"ais$"i admi!is"raci!io "eiss pa*eidimo pro"oko o k aidas ir pakeis"i ka "i!imo "uri!. D ,eik, kuriomis ga i ) "i padaromas ATP% 1I'4 s"raips!$#e !urod$"as admi!is"raci!is "eiss pa*eidimas 7dministracini teiss paeidim kodekso <IA straipsnio < dalyje tvirtinta teiss norma yra skirta tiems atvejams, kai organas &pareig nas', nagrindamas administracinio teiss paeidimo byl) ir priimdamas galutin sprendim) byloje siekia itaisyti administracinio teiss paeidimo protokolo klaidas, pakeisdamas asmens, traukiamo administracinn atsakomybn, veikos kvali0ikacij) galutiniu byloje priimamu sprendimu. Fi teis s norma nesudaro galimybs teismui savo iniciatyva papildyti kaltinim asmeniui, traukiamam administracinn atsakomybn, naujomis esminmis @aktinmis veikos aplinkybmis, o taip pat pripainti kaltu padarius administracin% paeidim, nurodant naujus esminius administracinio teiss paeidimo sudties poymius 7dministracini teiss paeidim kodekso <IA straipsnio < dalis negali b ti aikinama kaip suteikianti teismui teis5 savo iniciatyva pakeisti administracinio teiss paeidimo protokolo ir jame su0ormuluoto kaltinimo turin, ir todl perduoti byl) nagrinti kitai institucijai. 6ios 0unkcijos 7dministracini teiss paeidim kodekso yra pavestos institucijoms, galiotoms surayti administracini teiss paeidim protokolus. Teismas, nustat5s, jog administracinio teiss paeidimo protokole nurodytas konkretus

7T-> straipsnis ar jo dalis neatitinka administracinio teiss paeidimo protokolo turinio ar bylos aplinkybi, ir tai kliudo teismui nagrinti byl), turi vertinti, kad administracinio teiss paeidimo protokolas yra su esminiais tr kumais, kliudan,iais byl) nagrinti teisme, ir privalt gr)inti byl) protokol) suraiusiai institucijai, kad b t paalinti tr kumai. -aprastai protokolo tr kumais, kliudan,iais byl) nagrinti teisme, turi b ti pripastami tokie atvejai, kai teismui primus nutarim), asmens veika b t kvali0ikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teiss paeidimo protokole, esmines 0aktines veikos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio teiss paeidimo sudties poymius. 7T-> 3D<= straipsnis numato administracin5 atsakomyb5 u valstybins mokes,i inspekcijos vadov ir kit pareig n nurodym mokes,i ir kit mok biudet) apskai,iavimo bei mokjimo klausimais nevykdym), taip pat trukdym) gyvendinti kitas j teises. 6io straipsnio dispo"icijoje nustatytos dvi alternatyvios veikos, kuri atlikimas utraukia sankcijoje nustatyt) baud), tai! pirma, valstybins mokes,i inspekcijos vadov ir kit pareig n nurodym mokes,i ir kit mok biudet) apskai,iavimo bei mokjimo klausimais nevykdymasG antra, trukdymas gyvendinti kitas valstybins mokes,i inspekcijos vadov ir kit pareig n teises. $et kurios ios veikos atlikimas gali utraukti administracin5 atsakomyb5. 7dministracin byla *r. *=/AAAX<KKC Lrganas &pareig nas', nagrindamas administracinio teiss paeidimo byl), turi teis5 pakeisti nuorod) io kodekso straipsn, straipsnio dal ar kit) teiss akt), numatant atsakomyb5 u paeidim), jeigu administracinio teiss paeidimo protokole nurodyta administracinio teiss paeidimo esm yra rodyta, ta,iau suklysta nurodant io kodekso straipsn, straipsnio dal ar kit) teiss akt), numatant atsakomyb5 u padaryt) administracin teiss paeidim). . 8r. 1. 6edbaras teigia, jog pastaroji nuostata reikia, kad institucijai ar pareig nui, nagrinjantiems administracinio teiss paeidimo byl), nusta,ius, jog administracins teiss paeidimo protokole idstytos ne tos 0aktins aplinkybs, kurios paaikjo bylos nagrinjimo metu, byl) nagrinjantis subjektas paties kaltinimo esms ir apimties, idstytos protokole, keisti ar pildyti negali. Tokiu atveju institucija ar pareig nas gali priimti tik vien) nutarim) + nutraukti administracinio teiss paeidimo byl). Ta,iau tai nereikia, kad paeidjas ivengs atsakomybs. -areig nai, galioti atlikti tyrim) tokios kategorijos byloje, gali atlikti papildom) tyrim) ir surayti nauj) administracins teiss paeidimo protokol), jei tik nesujo terminai, numatyti 7T-> =B str. 6GAT prak"ika D admi!is"raci!! a"sakom$)! "raukiamo asme!s "eisi+ u*"ikri!imo esa!" pa*eidim+, padar$"+ iki"eismi!#e admi!is"raci!s )$ os !agri!#imo s"adi#o#e 7dministracinn atsakomybn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinjant byl) pirmosios instancijos tvarka leidia paalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos utikrinant administracinn atsakomybn traukiamo asmens teises ikiteisminje administracins bylos nagrinjimo stadijoje. ?ei nagrinjant byl) teisme io asmens teiss utikrinamos ir teismas tinkamai inagrinja byl), pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dl paeidim, padaryt ikiteisminje administracins bylos nagrinjimo stadijoje, negali b ti naikinamas.

Admi!is"raci! )$ a Nr. 'U E V4 7dministracini teiss paeidim bylos nagrinjamos per penkiolika dien nuo tos dienos, kai turintis teis5 nagrinti byl) organas &pareig nas' gauna administracinio teiss paeidimo protokol) ir kit) bylos mediag) &7T-> <I< str.3d.'. V kai kuriuos paeidimus numatyti trumpesni bylos nagrinjimo terminai + para, trys, penkios, septynios dienos &7T-> <I< str.<d'. $ylos danai neinagrinjamos per nustatytus sutrumpintus terminus ir dl objektyvi prieas,i. 7T-> <I< str.=d. tvirtintos s)lygos, kuri buvimas leidia prat5sti bylos nagrinjimo terminus, bet ne ilgiau, nei numatyta 7T-> =B str., kuris reglamentuoja administracins nuobaudos skyrimo terminus tais atvejais, kai asmuo vengia administracins atsakomybs, neturi nuolatins gyvenamosios vietos, ilgam ivyk5s ar gyvena usienyje, ilgai serga arba kai dl paeidimo tyrimo arba kit objektyvi prieas,i nemanoma nustatytais terminais inagrinti bylos. 6GAT %o!su "aci#a. 7T-> <ID straipsnyje nustatyta, kad inagrinj5s administracinio teiss paeidimo byl) organas &pareig nas' priima nutarim). 7tskirais procesiniais klausimais, kai byla neisprendiama i esms, teismai paprastai priima nutartis. Todl ir apylinks teismo teisjas atskirus procesinius veiksmus turt 0orminti nutartimi. <KK< m. vasario A d., *r. B+> $iuletenis *r. =, p. <BA 7T-> <I< str. Bd. nustatyta, kad kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, terminai pradedami skai,iuoti i naujo nuo apeliacins instancijos sprendimo siteisjimo dienos. 6i nuostata atkartota ir 7T-> =B str.Ad. Ta,iau statymu tiesiogiai neaptarti tie atvejai, kai institucij ar pareig n, galiot nagrinti administracini teiss paeidim bylas, priimti nutarimai panaikinami apygard administracinio teismo nutartimi ir gr)inami papildomam bylos aplinkybi tyrimui. Eietuvos vyriausiojo administracinio teismo <KK3 3K KB konsultacijoje *r.3<I nurodoma, kad tuo atveju institucija negali ispr5sti paeidjo atsakomybs klausimo dl b tinumo byloje atlikti tyrim), t.y. atsiranda s)lygos, numatytos 7T-> =B str.=d., todl terminas nepradedamas skai,iuoti i naujo ir turi b ti sprendiamas nuobaudos skyrimo termino prat5simo klausimas. I.4. NQTARIMO ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIMO BA6OOE TQRINAS IR STRQ%T\RA. NQTARIM? ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIM? BA6OSE R\8AS. NQTARIMO ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIMO BA6OOE PAS%E6BIMAS IR OO NQORA8O >TEI%IMAS 7T-> <IC straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, inagrinj5s administracinio teiss paeidimo byl), organas &pareig nas' priima nutarim) byloje. -agal 7T-> <IC straipsnio < dal nutarime turi b ti! nutarim) primusio organo &pareig no' pavadinimas, bylos nagrinjimo data, inios apie asmen, kurio byla nagrinjama, inios apie kitus byloje dalyvaujan,ius asmenis, bylos nagrinjimo metu nustatyt aplinkybi idstymas ir motyvuotas j vertinimas, 7T-> straipsnio, straipsnio dalies ar kito teiss akto, numatan,io atsakomyb5 u paeidim), kurio reikalavimus paeid asmuo, nurodymas, byloje priimtas sprendimas. 7tkreiptinas teism dmesys tai, kad <KKA m. sausio <J d. statymu *r. %a/3JJB234 ankstesn ios teiss normos redakcija buvo papildyta odiais ir motyvuotas j vertinimas. Taigi statym leidjas iuo pakeitimu akcentavo, kad !u"arime )$ os !agri!#imo me"u !us"a"$"os ap i!k$)s "uri )/"i !e "ik ids"omos, )e" ir mo"$,uo"ai 0,er"i!amos , t. y. nutarimai administracinio teiss paeidimo byloje turi b ti tinkamai motyvuojami.

Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kart) atkreip5s teism dmes b tinyb5 nutarimus tinkamai motyvuoti! %nstitucija, nagrinjanti administracin5 byl), privalo vykdyti 7T-> <BD straipsnio reikalavimus ir surinkti visum) rodym, kuri pagrindu konstatuojamos arba paneigiamos neteistos veikos aplinkybs, rodymus, reikmingus skiriant nuobaud), lie,ian,ius paeidjo asmen. 7tkreiptinas teism dmesys tai, kad nutarimas pripastamas pagrstu tik tada, jei ivados padarytos visapusikai, isamiai ir objektyviai ityrus ir vertinus visas bylai svarbias 0aktines aplinkybes L'M G b tina teism daromas ivadas pagrsti byloje surinkt rodym visuma L4M . *utarimo primimo, paskelbimo ir nutarimo nuorao teikimo tvarka nustatyta 7T-> dvideimt antrame skirsnyje. 7T-> <ID straipsnyje nurodytos nutarim r ys! %nagrinj5s administracinio teiss paeidimo byl), organas &pareig nas' priima vien) i nutarim!

skirti administracin5 nuobaud)G nutraukti byl)G motyvuotai perduoti bylos nagrinjim) kitam galiotam nagrinti administracinio teiss paeidimo byl) organui &pareig nui'.

Hstatymo leidjas iame straipsnyje tvirtino reikalavimus, kad nutarimas nutraukti byl) gali b ti priimamas esant vienai i aplinkybi, numatyt io kodekso <BK ir <B3 straipsniuose. 6GAT %o!su "aci#a& kiekvienoje atskirai nagrinjamoje byloje dl administracinio teiss paeidimo padarymo sprendimas turi b ti priimamas savarankikai, isiaikinus visas reikmingas bylos aplinkybes ir vertinus toje byloje surinktus rodymus. >iekvieno administracinn atsakomybn traukiamo asmens kalts klausimas turi b ti sprendiamas individualiai ir todl yra manoma situacija, kad nelegalaus darbdavio ir darbuotojo bylose bus priimami skirtingi sprendimai, pavy"diui, vieno atvilgiu byla bus nutraukiama, o kitas pripastamas kaltu. (ienoje byloje priimtas nutarimas ir tos bylos teismo posdio protokolas, nagrinjant kit) byl), laikytini dokumentais, atitinkan,iais 7dministracini teiss paeidim kodekso <BC straipsnyje nustatytus rodym poymius. <KK= m. sausio << d. *r. K</KA/K3 $iuletenis *r. A, p. A<= -raktikai ir mokslininkai teigia, jg daniausiai priimamas nutarimas skirti administracin5 nuobaud). 7T-> %% skyriuje tvirtintos nuostatos reglamentuojan,ios administracins atsakomybs priemoni taikym) . Hstatymo leidjas 7T-> =K/=K< straipsniuose, imperatyviai nustato nuobaud skyrimo taisykles. -v"..! skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurk. ?eigu yra atsakomyb5 lengvinan,i aplinkybi, baudos dydis mainamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomyb5 sunkinan,i aplinkybi, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Osant atsakomyb5 lengvinan,i ir sunkinan,i aplinkybi, nuobauda skiriama

atsivelgiant j kiek ir reikmingum). Tiek baudos mainimas, tiek didinimas turi b ti motyvuojami nutarime. Ta,iau administracinje praktikoje atskirais atvejais ikyla neaikum dl norm taikymo. Todl reikia vadovautis E(7T 0ormuojama praktika! E(7T praktika dl vienar io teiss paeidimo 7T-> =< str. 3 d. B p. taikymo prasme! % ausimas. >oks teiss paeidimas laikytinas sunkinan,iu atsakomyb5 u administracin teiss paeidim) pagal 7T-> =< str. 3 d. B p.! ar bet koks administracinis teiss paeidimas pagal bet kok 7T-> straipsnG ar paeidimas, esantis tame pa,iame 7T-> skirsnyje, ar paeidimas, numatytas tame pa,iames traipsnyjeR %o!su "aci#a. 7T-> =< str. ivardytos atsakomyb5 u administracin teiss paeidim) sunkinan,ios aplinkybs. 6io straipsnio 3 d. B p. nurodyta, kad sunkinanti aplinkyb yra pakartotinai per metus padarytas tokios pa,ios r ies teiss paeidimas, u kur asmeniui jau buvo paskirta administracin nuobauda. 7dministraciniai teiss paeidimai kodekse pagal r is suskirstyti skirsnius, todl vienar iais paeidimais 7T-> =< str. 3 d. B p. prasme laikytini paeidimai, numatyti to paties 7T-> skirsnio straipsniuose. <KK3 m. gruodio 3< d., *r. 3=D $iuletenis *r. <, p. =<= 6GAT prak"ika D !uo)aud sk$rimo esa!" admi!is"raci!i "eiss pa*eidim su"ap,iai 7T-> == straipsnio < dalyje yra numatytas nuobaud skyrimas esant administracini teiss paeidim sutap,iai. Teiss teorijoje ir praktikoje yra iskiriamos dvi nusikaltim sutapties r ys! idealioji sutaptis &tai atvejis, kai paeidjas viena veika tuo pa,iu metu padaro du paeidimus, numatytus skirtingose 7T-> normose' ir realioji sutaptis &tai atvejis, kai asmuo keliais savarankikais veiksmais, skirtingu metu padaro du ar daugiau paeidim, numatyt skirtinguose 7T-> straipsniuose ir nei u vien) i j jam dar nebuvo paskirta administracin nuobauda' $et kuriuo atveju skiriant nuobaud) u kelis paeidimus turi b ti atskirai vertinamas ir kvali0ikuojamas kiekvienas i padaryt paeidim, nurodoma u j pagal 7T-> numatytas bendr)sias nuobaud skyrimo taisykles skirtina nuobauda ir tik tada paskiriama galutin nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos u sunkesnj i padarytj administracini teiss paeidim, ribose. 7dministracin byla *r. *J/CC=/<KKB.& 7dministracini teism praktika *r. D' Taip pat b tina laikytis principo, kad u vien) paeidim) gali b ti paskirta tik viena pagrindin arba viena pagrindin ir viena papildoma nuobauda. >ai vienas asmuo padaro du ar daugiau administracini teiss paeidim, nuobauda skiriama u kiekvien) paeidim) atskirai. Ta,iau, jei tas pats pareig nas nagrinja kelias vieno asmens administracini teiss paeidim bylas, galutinai iam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos u sunkesnj i padarytj paeidim, ribose. Tokiu atveju prie pagrindins nuobaudos gali b ti prijungiama viena i papildom nuobaud, numatyt straipsniuose dl atsakomybs u bet kur padaryt) administracin teiss paeidim). E(7T %o!su "aci#a. 3' 7T-> == str. < d. nustatyta, kad jeigu asmuo padar kelis administracinius teiss paeidimus, kuri bylas nagrinja tas pats organas &pareig nas', galutinai iam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos u sunkesnj i padarytj administracini teiss paeidim, ribose. 6ioje normoje numatytas nuobaud skyrimas esant administracini teiss

paeidim sutap,iai. Tokiais atvejais taikomas nuobaud subendrinimas, kuris gali b ti atliekamas sudjimo b du, t.y. nuobaud, numatyt u kiekvien) i padaryt paeidim, sudjimas pilnai ar i dalies, arba taikant nuobaud apmimo princip), t.y. grietesne nuobauda apimant velnesn5 nuobaud). *uobaud subendrinimo b d) turi parinkti byl) nagrinjantis organas &pareig nas', atsivelgdamasnuobaudosindividuali"avimoprincip).-aymtina, kad bet kuriuo atveju skiriant nuobaud) u kelis paeidimus turi b ti atskirai vertinamas &nustatant visas paeidimo padarymo aplinkybes, surinkus ir vertinus visus tas aplinkybes pagrindian,ius rodymus' ir kvali0ikuojamas kiekvienas i padaryt paeidim, nurodoma u j pagal 7T-> numatytas bendr)sias nuobaud skyrimo taisykles skirtina nuobauda, ir tik tada paskiriama galutin nuobauda taikant mintus subendrinimoprincipusG<' 7T-> == str. < d. nurodyta, kad nuobauda skiriama sankcijos, numatytos u sunkesnj paeidim), ribose, t.y. konkre,iai neapibrta, kad tokiais atvejais turi b ti skiriama u sunkesnj paeidim) numatyta grie,iausia nuobauda. Todl skiriant nuobaud) pagal mint) norm), t.y u sunkesn paeidim) numatytos sankcijos ribose, turi b ti vadovaujamasi 7T-> nustatytomis bendrosiomis nuobaud skyrimo taisyklmis &7T-> =K str.'G =' administracinje teisje galioja principas, kad nuobauda turi b ti proporcinga padaryto paeidimo sunkumui, t.y. jo pavojingumui, todl 7T-> numatyt paeidim sunkumas gali b ti vertinamas pagal u juos numatytas sankcijas, t.y. kuo grietesn sankcija, tuo sunkesnis &pavojingesnis' yra paeidimasG A' skiriant nuobaudas u keli administracini teiss paeidim padarym) nepilname,iams taip pat turi b ti vadovaujamasi 7T-> == str. *ustatytais principais, atsivelgiant 7T-> numatytas speciali)sias nuobaud skyrimo nepilname,iams taisykles &<33 str.'. <KK3 m. spalio 3B d., *r. 3<= $iuletenis *r. <, p. =<K %o!su "aci#a. <KK3 m. gegus D d. nutarime Eietuvos .espublikos >onstitucinis Teismas, tikrindamas 7T-> 3=K< straipsnio atitikim) Eietuvos .espublikos >onstitucijai, nurod, kad 7T-> 3=K< straipsnyje yra nustatyta tik papildoma sankcija u paskutin >eli eismo taisykli paeidim), o ne savarankikas administracinis teiss paeidimas. >onstitucinis Teismas taip pasisak dl 3JJA m. liepos 3I d. 7T-> 3=K< straipsnio redakcijos. 6iuo metu galiojanti <KKK m. vasario 3D d. 7T-> 3=K< straipsnio redakcija pagal teisinio reguliavimo turin klausime pateiktu aspektu dl administracins nuobaudos skyrimo taisykli nuo ankstesns io straipsnio redakcijos i esms nesiskiria, todl darytina ivada, kad >onstitucinio Teismo nutarimas taikytinas ir kalbant apie galiojan,i) 7T-> redakcij). >adangi 7T-> 3=K< straipsnis numato ne savarankik) administracin teiss paeidim), o tik papildom) sankcij) u paskutin paeidim), skiriant nuobaud), numatyt) 7T-> 3=K< straipsnyje, 7T-> == straipsnio nuostatos netaikytinos. 7T-> == straipsnis reglamentuoja administracini nuobaud skyrim), padarius kelis administracinius teiss paeidimus, o nagrinjamoje situacijoje &klausime pateiktoje' turi b ti priimamas sprendimas dl keli nuobaud taikymo u vien) administracin teiss paeidim). Tais atvejais, kai vairuotojas, padarydamas paskutin paeidim) surenka deimt ir daugiau bal, jam turi b ti skiriama pagrindin nuobauda pagal 7T-> straipsn ar jo dal, numatant sankcij) u t) paeidim), bei papildoma nuobauda + teiss vairuoti transporto priemones atmimas pagal 7T-> 3=K < straipsn. *uobaud subendrinimo taisykls ioje situacijoje negali b ti taikomos. Tiek pagrindins, tiek papildomos nuobaudos skyrimas iuo atveju yra privalomas. *eskirti bet kurios i i nuobaud ar visai neskirti jokios nuobaudos galima tik iskirtiniais atvejais, taikant 7T-> =K3 straipsn. <KK< m. lapkri,io B d., *r. <=.3+> $iuletenis *r.=, p. <C3 6GAT prak"ika d ATP% 1'I s"raips!io ir 14V' s"raips!io "aik$mo!

% ausimas& 7r Eietuvos .espublikos 7dministracini teiss paeidim kodekso &toliau 7T->' 3<D straipsnyje vartojama s)voka asmenims, neturintiems teiss vairuoti transporto priemones], apima ir asmenis, neturin,ius teiss vairuoti tos kategorijos priemonesR 7T-> 3<I ir 3<J straipsniuose ios s)vokos iskirtos. %o!su "aci#a& Tarp 7T-> <K straipsnyje numatyt administracins nuobaudos tiksl yra siekis, kad pats teiss paeidjas nepadaryt nauj teiss paeidim. 7T-> <D straipsnyje numatyta nuobaudos r is / teiss vairuoti transporto priemones atmimas / skirta tam, kad teiss paeidjas nebegalt padaryti nauj teiss paeidim, susijusi su transporto priemoni vairavimu. 1iame straipsnyje neiskiriamos transporto priemoni, kurias gali b ti udrausta vairuoti, kategorijos. Todl darytina ivada, kad s)voka asmenims, neturintiems teiss vairuoti transporto priemones] apima asmenis, kurie neturi teiss vairuoti bet kokios r ies transporto priemones. ?ei Eietuvos .espublikos 7T-> 3<D straipsnyje numatyt) administracinio teiss paeidim) padaro asmuo, turintis teis5 vairuoti kitos kategorijos transporto priemon5 negu t), kuri) vairuodamas padar teiss paeidim), jam gali b ti skiriama administracin nuobauda /atmimas teiss vairuoti transporto priemones. % ausimas& 7r paskyrus nuobaud) pagal 7T-> 3=K < straipsn, tie balai, kuriais buvo vertinti paeidimai ir u kuri surinkim) buvo paskirta nuobauda, inyksta, ar jie gali b ti skai,iuojami i naujo, jei asmuo, pasibaigus nuobaudos terminui &pavy"diui, J mnesiams', bet neprajus vieneriems metams, vl padaro paeidimus, u kuriuos skiriami baudos balaiR 7r tokiu atveju neb t paeidiamas principas non bis in idemR %o!su "aci#a& -askyrus nuobaud) pagal 7T-> 3=K< straipsn, i naujo pagal straipsn asmenys gali b ti baudiami tuo atveju, jei per vienerius metus yra padar du ir daugiau paeidim, numatyt io kodekso 3<A straipsnio antrojoje, tre,iojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 3<A&3' straipsnio pirmojoje, tre,iojoje ir penktojoje dalyse, 3<B straipsnyje, u kuriuos skiriam bal suma yra deimt ir daugiau. $audos balai, kurie jau buvo skaityti paskiriant ankstesne, nuobaud), nebeskai,iuojami % ausimas& -agal kok 7T-> straipsn turt b ti kvali0ikuojami asmens veiksmai, kai jis neblaivus valdo transporto priemon5, paymt) enklu F] ir alia sdi blaivus asmuo, kuris moko vairuotiR 7r atsakomyb u bet kokius >eli eismo taisykli paeidimus tenka tik mokytojui &1augaus eismo automobili keliais statymo 3A straipsnio B dalis', ar ir mokiniuiR %o!su "aci#a& >eli eismo taisykli <D.3. punktas nustato, kad mokyti vairuoti leidiama, jeigu mokinys moka ias taisykles ir laikosi j reikalavim. Todl atsakomyb u >eli eismo taisykli paeidimus tenka ne tik mokytojui, bet ir mokiniui. >lausime nurodytu atveju neblaivus transporto priemon5 vairav5s asmuo &mokinys' gali b ti patrauktas administracinn atsakomybn pagal 7T-> 3<C straipsn. <KK= m. sausio 3K d. *r. <I/> $iuletenis *r. A, p. A3J Lrganas &pareig nas', nagrinjantis administracinio teiss paeidimo byl), atsivelgdamas paeidimo pob d, paeidjo asmenyb5, atsakomyb5 lengvinan,ias aplinkybes &ne tik nustatytas statym', vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti maesn5 nuobaud) nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti velnesn5 nuobaud) nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracins nuobaudos &7T-> =K3 str.'. 7plinkybi, kuri pagrindu mainama, velninama ar neskiriama nuobauda, buvimas turi b ti rodytas &pv"., sunki materialin b kl patvirtinta payma apie darbo umokest ar gaunam) bedarbio paalp) ir pan.'. Toks sprendimas turi b ti motyvuotas ir sankcionuotas apylinks teismo teisjo. 6GAT praktika. 7T-> =K3 str. taikantis organas esant iame straipsnyje numatytoms aplinkybms, leidian,ioms paskirti maesn5 nuobaud) nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti velnesn5 nuobaud) nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti

administracins nuobaudos nra suvaromas galimybe sumainti tik pagrindin5 ar tik papildom) administracin5 nuobaud):. 7dministracini teism praktika. Eietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis *r.3. (ilnius, <KK3. -.J= E(7T %o!su "aci#a. 7T-> =K3 str. 3 d. nurodoma, kad institucija &pareig nas', nagrinjanti administracins teiss paeidim bylas, atsivelgdama aplinkybes, nurodytas io kodekso =K straipsnio < dalyje, taip pat io kodekso =3 straipsnyje nustatytas atsakomyb5 lengvinan,ias bei kitas statym nenurodytas lengvinan,ias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti maesn5 nuobaud) nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti velnesn5 nuobaud) nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracins nuobaudos. Tais atvejais, kai 7T-> =K3 str. nuostatas taiko institucija &pareig nas', jis kiekvien) savo sprendim) privalo motyvuoti ir kreiptis apylinks teismo teisj) praydamas sankcijos &r. Eietuvos apeliacinio teismo 7dministracini byl skyriaus 3JJJ m. gruodio <I d. konsultacij) 8l 7T->=K3str.taikymo:'. 7T-> =K3 str. 3 d. nuostatas taiko ir teismai, nagrindami administracini teiss paeidim bylas. 7$TH 3<A str. 3 d. nustatytos sprendim, kuriuos gali priimti pirmosios instancijos teismas, inagrinj5s byl) dl skundo, paduoto dl nutarim administracini teiss paeidim bylose, r ys, tarp kuri &7$TH 3<A str. 3 d. B p.' numatyta, jog teismas gali pakeisti nutarim), paskiriant velnesn5 nuobaud) arba nusprendiant neskirti administracins nuobaudos. Tokio paties sprendimo primimo galimyb numatyta nagrinjant ios kategorijos bylas apeliacins instancijos teisme &7$TH 3AA str. = d. A p.'. 1kiriant maesn5 nei sankcijoje numatyta baud) ar velnesn5 nuobaud) arba visai jos neskiriant, pareikjo padtis nebloginama, jo teiss ir interesai nepaeidiami. ;alimyb taikyti 7T-> =K3 str. priklauso nuo statyme numatyt pagrind buvimo ir nesiejama su praymo taikyti velnesn5 nei statyme numatyta sankcija buvimu, todl io straipsnio taikymas galimas ir nesant pareikjo praymo velninti administracin5 nuobaud). <KK3 m. birelio <3 d., *r. JK $iuletenis *r. <, p. =KJ %o!su "aci#a. 7T-> =K3 str. institucijoms &pareig nams', nagrinjan,ioms administracinio teiss paeidimo byl), suteikia teis5 atsivelgiant 7T-> nustatytas atsakomyb5 lengvinan,ias aplinkybes bei kitas statym nenurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti maesn5 nuobaud) nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti velnesn5 nuobaud) nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracins nuobaudos. 7T-> 3=K< straipsnyje numato, jog pakartotinis >eli eismo taisykli paeidimas, t.y. padarymas per vienerius metus dviej ir daugiau paeidim, numatyt 7T-> 3<A str. <, =, A ir B d., 3<A 3 str. 3, = ir B d., 3<B str., u kuriuos skiriam bal suma yra deimt ir daugiau, utraukia transporto priemoni vairuotojams teiss vairuoti transporto priemones atmim) nuo devyni mnesi iki vieneri met. -rie io straipsnio esan,ioje pastaboje nurodyta, jog skiriant administracin5 nuobaud) paeidimas kartu vertinamas balais bei pateikiam nurodyt straipsni dalyse numatyt paeidim vertinimas balais. 7T-> 3=K< str. pastaboje numatyt bal atvilgiu 7T-> =K 3 str. nuostatos netaikytinos, kadangi mintas straipsnis institucijoms &pareig nams', nagrinjan,ioms administracinio teiss paeidimo byl), suteikia teis5, konstatavus statyme nustatyt atsakomyb5 lengvinan,i aplinkybi bei kit statym nenurodyt aplinkybi buvim), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, paskirti maesn5 nei sankcijoje numatyta minimali arba velnesn5 nei numatyta sankcijoje nuobaud), arba visai neskirti administracins nuobaudos. 7dministracini nuobaud r ys numatytos 7T-> <3 str. 3 d., o 3=K < str. pastaboje numatyti balai administracine nuobauda nelaikytini. 8arytina ivada, jog 7T-> =K 3 str. nuostat taikymas galimas tik 3=K < str.

sankcijoje numatytos nuobaudos + teiss vairuoti transporto priemones atmimo nuo devyni mnesi iki vieneri met + atvilgiu. <KK3 m. spalio B d., *r. 3<< $iuletenis *r. <, p. =3I Teism+ prak"ika& D admi!is"raci!! a"sakom$)! "raukiamo asme!s "eisi+ )$ ose, kuriose ga i )/"i skiriama admi!is"raci! !uo)auda, sa,o grie*"umu pri $gs"a!"i krimi!a i!ei )ausmei. *agrinjant administracini teiss paeidim bylas, kuriose gali b ti skiriamaadministracin nuobauda, savo grietumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinnatsakomybn traukiamam asmeniui turi b ti suteikiamos i esms tokios pa,ios teiss kaip ir, kaltinamajam baudiamojoje byloje, taip pat ir Ouropos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos C straipsnio = dalyje garantuojama teis apklausti kaltinan,ius parodymus duodan,ius liudytojus. 7dministracin byla *r. <BJ + K= *utarimas nutraukti administracinio teiss paeidimo byl) suraomas, kai mediaga perduodama ikiteisminio tyrimo subjektams arba mediaga perduodama spr5sti drausmins atsakomybs klausim), taip pat, kai nustatytos aplinkybs, kurios daro administracin5 teisen) negalim). Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas paymi, kad nusta,ius, jog yra pasibaig5 7T-> =B straipsnyje nustatyti administracins nuobaudos skyrimo terminai, administracinio teiss paeidimo bylos teisena negali b ti pradedama, o pradtoji turi b ti nutraukiama, remiantis 7T-> <BK straipsnio D punktu. >adangi administracins nuobaudos skyrimo termino sujimas administracinio teiss paeidimo bylos teisen) daro negalim), tai byloje po tokios aplinkybs nustatymo negali b ti sprendiamas administracinio teiss paeidimo padarymo ar nepadarymo klausimas. -roces) nutraukus bet kokiu pagrindu administracinn atsakomybn trauktas asmuo laikomas nekaltu, nes dl jo nra priimtas ir negali b ti priimamas bei siteisti nutarimas skirti administracin5 nuobaud). Tokioje situacijoje bet kokios ivados apie paeidimo padarymo 0akt) yra beprasms, nes asmuo nei gali b ti pripastamas kaltu, nei nusprendiama, kad jis neatliko draudiamos veikos. $e to, toki ivad prasta tvarka nra galimybs patikrinti, nes procesas yra negalimas. %nagrinj5s administracinio teiss paeidimo byl), Lrganas & pareig nas' surao nutarim) & naudojami nustatyto pavy"dio blankai', kuriam keliami tam tikri reikalavimai, tvirtinti 7T-> <IC str. (ertinant io straipsnio nuostatas, nutarimo turin galima suskirstyti tris dalis! 3' angin5G <' apraom)j)/motyvuojam)j)G =' re"oliucin5 L<M . Hanginje nutarimo dalyje nurodoma nutarim) primusio organo &pareig no' pavadinimas, bylos nagrinjimo data, inios apie asmen, kurio byla nagrinjama. 7praomojoje + motyvuojamojoje dalyje idstoma veika, kuri pripastama rodyta, nurodant asmen ir konkre,ias veikos aplinkybes + padarymo viet), laik), b d), kalts pob d, paeidimo motyvus. %dstomi rodymai ir ivados dl nustatyt 0aktini aplinkybi, priimam sprendim 0ormulavimas ir pagrindimas. >vali0ikuojama veika, nurodant straipsn ir jo dal, nurodomos nustatytos sunkinan,ios ir lengvinan,ios aplinkybs, taip pat, kaip spr5stina dl paimt daikt bei dokument.

.e"oliucinje dalyje nurodomas paeidjo vardas ir pavard, sprendimas dl pripainimo asmen padarius paeidim), numatyt) atitinkamame 7T-> straipsnyje, jo dalyje, punkte arba kitame teiss akte, paskirtos nuobaudos r is ir dydis, sprendimas dl paimt daikt bei dokument. *utarime taip pat turi b ti nurodyta apskundimo tvarka ir terminai. *utarimas turi b ti pasiraytas nagrinjusio byl) pareig no ar kolegialaus organo pirmininko ir sekretoriaus. 7T-> <II straipsnio nuostatos tvirtina administracinio teiss paeidimo bylos nagrinjimo stadijos paskutin etap) + nutarimo paskelbim) ir nuorao teikim) .

*utarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinjim). *utarimo nuoraas per tris dienas teikiamas arba isiun,iamas asmeniui, dl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareig nas sura administracinio teiss paeidimo protokol), taip pat nukentjusiajam. *utarimo nuoraas teikiamas pasiraytinai. ?eigu nutarimo nuoraas isiun,iamas, tai raoma byloje. $ylose dl administracini teiss paeidim, numatyt io kodekso 3DC straipsnyje ir 3JC straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, dl asmens, kuriam aunamasis ginklas, taip pat audmenys patikti ryium su tarnybini pareig jimu arba mons, staigos, organi"acijos perduoti laikinai naudotis, nutarimo nuoraas isiun,iamas atitinkamai monei, staigai arba organi"acijai susipainti ir policijos staigai, kad b t apsvarstytas klausimas dl udraudimo iam asmeniui naudotis aunamuoju ginklu.

E(7T paymi , jog iame straipsnyje numatyta pareiga isisti priimto ir nesiteisjusio nutarimo nuora) yra svarbi priimt nutarim administracinio teiss paeidimo byloje teistumo ir pagrstumo utikrinimo garantija. (alstybs nustatytos ir jos galiot institucij taikomos prievartos priemons negali b ti nemotyvuotos. 8l to net ir paskelbus priimt) nutarim) i karto po jo primimo, administracinio teiss paeidimo byloje dalyvaujantiems asmenims turi b ti sudaryta galimyb susipainti su konkre,iais asmens patraukimo administracinn atsakomybs arba atsisakymo taikyti administracin5 sankcij) argumentais ir sitikinti priimto sprendimo teistumu bei pagrstumu. -roceso dalyviai turi b ti in0ormuoti apie priimt) sprendim) + i s)lyga yra b tina administracinn atsakomybn patraukto asmens teiss gynyb) gyvendinimui, administracin teiss paeidim) padariusi asmen iaikinimui ir nubaudimui. *utarimo nuorao neisiuntamas 7T-> <II straipsnio < dalyje nustatytu terminu tiek administracinn atsakomybn patrauktam asmeniui, tiek administracin persekiojim) vykdan,iai institucijai ar nukentjusiajam yra rimta kli tis byloje dalyvaujantiems asmenims pasinaudoti apeliacijos teise. 8l tos prieasties pasitaikanti "eism+ prak"ika, kai !u"arimo !uoraas !e0"eikiamas ir !esiu!(iamas, ar)a isiu!(iamas #au 0si"eis#usio !u"arimo !uoraas, ar)a !u"arimo !uoraas siu!(iamas !e admi!is"raci!io "eiss pa*eidimo pro"oko - suraiusiai i!s"i"uci#ai, o su ko!kre(ia )$ a !e"uri!(iai !ieko )e!dra i!s"i"uci#ai, $ra !epriim"i!a. -avy"diui! (ilniaus miesto A/asis apylinks teismas inagrintoje administracinje byloje *r. 7/3/K=/K=X<KK nutarim) prim <KKA m. balandio <C d. *utarimo nuora) organui, kurio pareig nas sura administracinio teiss paeidimo protokol), teismas isiunt <KKA m. birelio 3B d., o administracinn atsakomybn patrauktam asmeniui nutarimo nuoraas nebuvo siun,iamas.

>auno rajono apylinks teismas <KKA m. gegus C d. nutarimu administracin5 byl) *r. 7/3/I=/ K3XKA dl7T-> A3= straipsnio 3 dalyje numatyto teiss paeidimo padarymo laikinai einan,iai udarosios akcins bendrovs direktors pareigas .. (. nutrauk. Teismo nutarimo nuoraas <KKA m. birelio =K d. isistas >auno rajono policijos komisariatui, nors administracinio teiss paeidimo protokol) ioje byloje sura (alstybins darbo inspekcijos pareig nas. 7dministracinn atsakomybn patraukiamam asmeniui nutarimo nuoraas nebuvo siun,iamas. Hstatymo leidjas siekiant ukirsti keli) teiss paeidimams, 7T-> <JK str. nustat, jog inagrinj5s byl) pareig nas gali pateikti pasi lymus moni, staig, organi"acij vadovams ir kitiems pareig nams paalinti prieastis ir s)lygas, kurios padeda daryti paeidimus. 6ie asmenys privalo per vien) mnes praneti, koki imtasi priemoni 7T-> 8videimt tre,iame skirsnyje ir 7$TH 7tuonioliktame skirsnyje tvirtintos nuostatos dl skund administracini teiss paeidim bylose 4utarimo vykdymas - baigiamoji administracini teiss paeidim byl teisenos stadija *utarimo vykdymo esm ta, kad yra praktikai reali"uojamos administracins nuobaudos. Fokslininkai teigia jog vykdymo procese paeidjas turi pajusti neigiamas asmeninio, moralinio ar materialinio pob dio pasekmes. Tai turi auklti ne tik paeidj), bet ir kitus pilie,ius, priversti juos ateityje nedaryti paeidim. 6ie udaviniai bus gyvendinti, o administracin nuobauda bus veiksminga tik tuomet, kai ji bus vykdoma laiku, teisingai ir realiai. Ta,iau, kaip rodo praktika, tai padaryti ne visada pavyksta. 4utarim skirti administracines nuobaudas vykdymas reglamentuojamas $GB) #6me skyriuje . *utarim) skirti administracin5 nuobaud) privalo vykdyti valstybs institucijos, mons, staigos, organi"acijos, pareig nai ir pilie,iai &7T-> =K= str.'. *utarimas skirti administracin5 nuobaud) turi b ti vykdomas nuo jo primimo momento. 7pygardos administracini teism nutarimai ir nutartys vykdomi tik po to, kai jie siteisja. 7peliacins instancijos teismo sprendimai + nuo primimo momento. >aip jau buvo minta anks,iau, skundo padavimas sustabdo vykdymo proces), iskyrus statymo nustatytus atvejus, o jis t5siamas po to, jei skundas lieka nepatenkintas Osant aplinkybi &suserga paeidjas ar jo eimos nariai, vyksta nelaimingas atsitikimas ir pan.', dl kuri nedelsiant vykdyti nutarim) negalima, j primusi institucija &pareig nas' pagal asmens, dl kurio priimtas nutarimas, pareikim) gali atidti nutarimo vykdym) iki vieno mnesio. Ta,iau vl gi neaiku, koks procesinis dokumentas tokiu atveju turt b ti priimtas. 7T-> =KD str. tvirtina atvejus ir aplinkybes, kuriems esant nutarimo vykdymas nutraukiamas!
1) kai pa,eidim padaro nepaka"tinamas asmuo' () kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracin0s nuobaudos skyrim' *) kai panaikinamas administracin& atsakomyb& nustatantis aktas' 1) kai mirta asmuo, kurio at,vi"giu priimtas nutarimas$

*utrauktas vykdymo procesas negali b ti pradtas i naujo. 7T-> numato nutarim skirti administracin5 nuobaud) vykdymo senat. 7T-> =KI str. tvirtina nuostat), pagal kuri) nutarimas negali b ti vykdomas, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mnesius nuo primimo dienos. -raleidus termin), vliau nutarimo vykdyti jau nebegalima. Toks vykdymo senaties reglamentavimas i esms sudaro visas s)lygas

nutarim) vykdyti, ta,iau kita vertus, dl nutarim vykdymo termino nebuvimas tampa j savalaikio vykdymo problema . 7T-> numato tik vienintels administracins nuobaudos + administracinio areto vieneri met vykdymo senat. .eikia pabrti, kad senatis taikoma ir tuomet, kai bauda pakei,iama administraciniu aretu. 1enaties terminas sustabdomas jei buvo paduotas skundas + iki jo inagrinjimo, o vykdym) atidjus + iki termino, kuriam vykdymas atidtas, pabaigos. >lausimus, susijusius su nutarimo skirti administracin5 nuobaud) vykdymu, sprendia nutarim) primusi institucija &pareig nas'. Taip pat i institucija privalo kontroliuoti nutarimo vykdym). 7T-> =KJ str. =d numato galimyb5 paduoti skund) dl nutarim) vykdan,i pareig n veiksm pagal 7T-> <J< str., <JC ir <JDstr. reikalavimus.

J TEMA. NETEISMINIS ADMINISTRACINI? NINY? NANRIN@OIMAS

>,adas 6ios temos tikslas + suteikti studijuojantiems ini apie administracinio gin,o samprat), administracini gin, neteismin nagrinjim), supaindinti su kva"iteismo samprata ir r imis. %studijav5 i) tem) susipains su pagrindinmis institucijomis, nagrinjan,iomis administracinius gin,us + Fokestini gin, komisija ir administracini gin, komisijomis bei su Eietuvos ombudsmeno institucijomis + 1eimo, (aiko teisi apsaugos bei Eygi galimybi kontrolieriais.

J.1. ADMINISTRACINIO NINYO DO%TRININ@ IR >STATAMIN@ SAMPRATA

Teisikai reikmingas socialinis bendravimas, institucij veikla palaikoma teiss norm gyvendinimo arba, kitaip sakant, teisins tvarkos utikrinimo pagalba. ?oks pastovus socialinis bendravimas, kuriuo yra gyvendinami tam tikr socialini grupi interesai, negali plstis be teiss norm, 0ormuojan,i ir tvarkan,i bendravimo dalyvi + socialinio junginio nari + elges. Tais atvejais, kuomet teiss normos neveikia arba netinkamai veikia, kuomet teisini santyki dalyviai nesilaiko teiss norm pareigojim ir taip yra paeidiama teisin tvarka + kyla konfliktai, vadinami teisiniais ginais . *!ministraciniai ginai yra tokie teisiniai kon0liktai, kurie kyla i vieosios teiss reguliuojam teisini santyki. 1iekiant sukonkretinti, reikt pastebti, jog administraciniai gin,ai kyla i administracinio pob dio teisini santyki, kurie pasiymi tuo, jog jie susiklosto valstybs institucij vykdomojoje/tvarkomojoje veikloje, kitaip sakant, administravime. (iena i administracinio teisinio santykio ali, kaip taisykl, yra valstybs vykdomoji institucija arba tokia institucija, kuriai yra suteikti vieojo valdymo ir vidaus administravimo galinimai.234 $e to, administraciniams teisiniams santykiams b dingas pavaldumo ryys tarp jo dalyvi, kuris gali b ti dvejopas! organi"acinis, eg"istuojantis tam tikros sistemos viduje, ir administracinis, kuomet organi"acinio ryio tarp ali nra.

7$TH < str. 3D d. a!ministraciniai ginai apibriami kaip!

asmen kon0liktai su vieojo administravimo subjektaisG kon0liktai tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjektG tarnautoj gin,ai su administracija. Tarnybiniais gin,ais yra laikomi valstybs tarnautoj, turin,i vieojo administravimo galiojimus, gin,ai su administracija, susij5 su tarnautojo statuso gijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemoni taikymu, rinkim gin,ai.

7dministracinius gin,us b tina skirti nuo mokestini gin,, t. y. gin, tarp mokes,io moktojo &arba mokest iskai,iuojan,io asmens' ir mokes,io administratoriaus ar jo pareig no dl mokes,io moktojo &mokest iskai,iuojan,io asmens' patikrinimo akto, mokes,io permokos &skirtumo' gr)inimo &skaitymo' &7$TH < str. 3I d.'. Eiterat roje iskiriamos kelios nuomons dl gin,o sampratos. ;in,u vadinama konkreti skundiama veika, arba procesinis administracinis teisinis santykis, arba procesine tvarka pateiktas reikalavimas, arba aplinkybs, kuriomis pareikjas grindia savo reikalavimus. %skiriami materialiniai ir procesiniai gin,o sampratos aspektai. Faterialiniu poi riu gin,as yra tuomet, kai yra maiausiai dviej asmen prieingi interesai ir skirtingi poi riai. -rocesiniu poi riu gin,as yra tada, kai kreipiamasi teism) pagal tam tikras nustatytas procesines taisykles. (adovaujantis 7$TH = str. 3 d., teismas sprendia tik gin,us dl teiss vieojo ar vidaus administravimo srityje. Todl anali"uojant administracinio gin,o s)vok) b tina apib dinti gin,o dl teiss, arba teisinio gin,o samprat). Eiterat roje nesama vieningos nuomons, kas yra gin,as dl teiss. >ad atsakyti klausim), kas yra gin,as dl teiss, b tina nustatyti tokio gin,o poymius. Teorijoje yra iskiriami tokie gin,o dl teiss poymiai!
1) () *) gin)as d0" teis0s taikymo' gin)as tiek d0" subjektyviosios, tiek d0" objektyviosios teis0s taikymo' gin)as d0" veikos teis0tumo ir pagrstumo$

$e to, pabrtina, kad administracinis teismas nagrinja tik tuos gin,us dl teiss, kurie susiklosto vieojo ar vidaus administravimo srityje.
Kontroliniai klausimai: !aip administracinis gin)as apibr0,iamas teisin0je "iteratroje. !okios administracinio gin)o svokos nustatytos teis0s aktuose. 6pibdinkite teisinio gin)o sampratos materia"in aspekt$ 6pibdinkite teisinio gin)o sampratos procesin$ !okie iskiriami gin)o d0" teis0s po,ymiai.

J.'. NETEISMINIO ADMINISTRACINI? NINY? NANRIN@OIMO PROCESO SAMPRATA, TI%S6AI IR SQBOE%TAI

-rie kreipiantis administracin teism), vieojo administravimo subjekt priimti individual s teiss aktai ar veiksmai &neveikimas' gali b ti, o statym nustatytais atvejais + turi b ti gin,ijami kreipiantis iankstinio gin, nagrinjimo ne teismo tvarka institucij).

7dministracinius gin,us neteismine tvarka gali nagrinti!

1) vieojo administravimo institucijos (remdamosi >ieojo administravimo ir kitais statymais) bei () specia"ios administracini/ gin)/ neteisminio nagrin0jimo institucijos administracini/ gin)/ komisijos, Ookestini/ gin)/ komisija, kitos komisijos (remdamosi 6dministracini/ gin)/ komisij/, 6dministracini/ by"/ teisenos, Ookes)i/ administravimo ir kitais statymais)$

;alimyb administracin gin,) pirma inagrinti neteismine tvarka yra grindiama keliomis aplinkybmis!
1) didesni teism/ sistemos i"aikymo katai' () asmenims tenka didesn0s teismo i"aidos' *) teismo procesas yra "0tesnis, -orma"esnis' 1) administracini/ institucij/ darbuotojai turi specia"i/j/ ,ini/, kuri/ da,nai stokoja teis0jai ir kurios btinos administraciniam gin)ui inagrin0ti' 2) administracija gyvendina kontro"0s (prie,iros) ir tyrimo -unkcijas, pavy d,iui, administracija turi teis& savo iniciatyva prad0ti persekioti teis0s pa,eid0j, turo tarpu patys teismai tokios teis0s neturi'

?. -auait/>ulvinskien iskiria iuos administracinio gin,o nagrinjimo teisminio ir neteisminio proces skirtumus! 3' @ormaliuoju poiriu. %kiteisminio nagrinjimo subjektas organi"aciniu atvilgiu priklauso vykdomosios valdios subjekt sistemai, o ne teisminei valdiai. ?o priklausymas vykdomajai valdiai lemia, kad jis gyvendina vieuosius interesus, kurie yra ios valdios akos tikslas. Teismas vadovaujasi vieninteliu tikslu + gyvendinti teisingum). <' materialiuoju poiriu. 1kiriasi gin,o sprendimo tikslai! ikiteisminio nagrinjimo tikslas + konkretinti materialinius administracinius teisinius santykius, ta,iau teisingumo 0unkcija negyvendinama. -raktikai gin, ikiteisminio nagrinjimo tvarka, nors ir vadinama procesu, ta,iau pagal savo pob d yra speci0in vieojo administravimo veikla, o teisminio nagrinjimo metu gyvendinamas teisingumas kaip speci0in teismins valdios 0unkcijaG =' procesiniu poiriu. Teisminis procesas kitaip sureguliuotas, grie,iau, daugiau procesini garantij ir t. t. A' @unkciniu poiriu. 7dministracinio teisminio proceso 0unkcijos yra dvi!
a$ ,mogaus teisi/ gynimas' b$ vieosios va"d,ios veik"os teis0tumo kontro"0$

%kiteisminio nagrinjimo metu skiriamos net trys 0unkcijos!

a$ vieosios administracijos savikontro"0' b$ teismo krvio ma,inimas' c$ ,mogaus teisi/ gynimas[1]$ :ontroliniai klausimai: !okios institucijos ga"i nagrin0ti administracinius gin)us neteismine tvarka. !okie yra administracini/ gin)/ nagrin0jimo neteismine tvarka priva"umai. !okie iskiriami administracinio gin)o nagrin0jimo teisminio ir neteisminio proces/ skirtumai.

8.3. KVAZITEISMO SAM !ATA I! !"#$S

Nodis ,,kva"i + tai sudurtini odi pirmasis dmuo, reikiantis! tariamas, netikras, beveiks toks. ,,>va"i nurodo tam tikr) konkre,i reikinio savybi ar ypatybi panaum) ar vienodum). ,,>va"i nra labai aikus, tiksliai apibriantis odis. ?is rodo panaum), be to, daro prielaid), jog tarp dviej objekt eg"istuoja nedidelis skirtumas. Teisinje kalboje is terminas yra vartojamas siekiant parodyti, kad vienas dalykas ar reikinys tam tikromis savybmis yra panaus kit) dalyk) ar reikin, sukuriu yra lyginamas, ta,iau tarp t dalyk ar reikini taip pat yra esminis ir svarbus skirtumas &/ai'. Nodis ,,kva"i neigia identikumo idj), ta,iau suponuoja stipri) iorin5 analogij), irykindamas nuomon5, kad lyginam dalyk ar reikini sampratos yra gana panaios, todl tie dalykai ar reikiniai gali b ti priskiriami vienai reikini grupei, prilygsta vieni kitiems234. ,,.eikia paymti, kad tarp daugelio politinius sprendimus priiman,i institucij ir tarp tradicini teism yra atsiradusios tam tikros +ibri!ins institucijos , danai vadinamos tribunolais arba administraciniais tribunolais, komisijomis ir pan., kuriuos gin,us sprendia neb tinai vien tik teisjai. Tokios institucijos ne tik atlieka tam tikr administracini gin, sprendimo 0unkcijas, bet savo veikla kartais daro tak) valdios veiklos krypties, strategijos 0ormavimui, taip pat atlieka tokias 0unkcijas kaip vairi leidim, licencij, patent idavimas, patvirtinimas ir aprobavimas. 6ios institucijos i esms turi arbitro kompetnci)! jos gali nagrinti, spr5sti gin,us ir kartu ios institucijos yra tarsi teismai, nes jos daro tiesiogin5 tak) asmens teisms ir pareigoms2<4. %,a.i"eism+ r/$s&
o o o

7agal uimam padt$ valstybs institucij sistemoje: susij& su vykdomja va"d,ia' par"amentin0s kontro"0s staigos$ 7agal atliekamas funkcijas: vieninte"0 -unkcija yra administracini/ gin)/ sprendimas' administracini/ gin)/ sprendimas yra tik viena i dauge"io at"iekam/ -unkcij/$ 7agal sprendiam gin# pobd$: sprend,ia vis/ ri/ administracinius gin)us'

 o o o o o o o o

sprend,ia tik tam tikros ries gin)us$ 7agal priimam sprendim pobd$: priimami sprendimai yra priva"omi visoms staigoms ir pi"ie)iams' priimami rekomendacinio pobd,io sprendimai$ 7agal sprendimo apskundimo galimyb+: rekomendaciniai sprendimai paprastai neskund,iami (kita vertus, 8eimo kontro"ieriaus sprendimai skund,iami)' priva"omi sprendimai ga"i bti skund,iami teismui, auktesniajam kva i@teismui, atitinkamos srities ministrui' sprendimai neskund,iami$ 7agal neteisminio proceso privalomum: %riva"omas (mokestini/ gin)/ nagrin0jimas)' Gepriva"omas (skundo nagrin0jimas administracini/ gin)/ komisijoje)$ 7agal kva(iteismo vaidmen$ procese: 6ktyvus (dauguma)' %asyvus$ 7agal byl nagrinjimo vie"um: Ny"as nagrin0ja vieai (dauguma)' Ny"as nagrin0jas u,darame pos0dyje$ 7agal sprendimo paskelbim: 8ke"bia vieai' >iei neske"biami$ 7agal sprendimo motyvavim: %riva"o motyvuoti' Gepriva"o motyvuoti$ :va(iteismo sudtis: 8udaro pro-esiona"s teisininkai' !it/ sri)i/ specia"istai'

Oirios' >isuomeniniais pagrindais$

Kontroliniai klausimai: 1$ !okios institucijos vadinamos kva iteismais. ($ !aip kva iteismai k"asi-ikuojami.

J.<. ADMINISTRACINI? NINY? %OMISIO? SISTEMA, PAS%IRTIS, SQDARAMAS, TEISIN@ PAD@TIS, %OMPETENCIOA
Eietuvoje eg"istuoja dvi administracini gin, nagrinjimo komisij r ys! bendrosios ir speciali"uotos. -agrindin speciali"uota komisija + Fokestini gin, komisija, atliekanti privalom) ikiteismin mokestini gin, nagrinjim). -rie bendrj komisijos priskirtinos administracini gin, komisijos. 7dministracinius gin,us ne teismo tvarka nagrinja savivaldybi visuomenins administracini gin, komisijos, apskri,i administracini gin, komisijos ir (yriausioji administracini gin, komisija. Fokes,i administravimo subjekt sprendimai ar veiksmai &neveikimas' mokes,i, kit privalom mokjim klausimais, iskyrus mokestinius ginus , gali b ti skundiami pasirinktinai! Fokestini gin, komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Fokestini gin, b tin) iankstin nagrinjim) ne teismo tvarka nustato mokes,i statymai. 7dministracini gin, sistem), sudarymo tvark) ir kompetencij) reglamentuoja!
1) 6dministracini/ gin)/ komisij/ statymas' () 6dministracini/ by"/ teisenos statymas' *) 6dministracini/ gin)/ komisij/ darbo nuostatai, patvirtinti >yriausyb0s 1BBB@A2@A1 nutarimu Gr$ 2**$

J.<.1. Sa,i,a d$)i+ ir apskri(i+ admi!is"raci!i+ gi!(+ komisi#+ s"eigimas ir dar)o ",arka 1avivaldybs visuomenin administracini gin, komisija sudaroma A metams savivaldybs tarybos sprendimu i B nari, i kuri bent pirmininkas ir sekretorius turi turti aukt)j teisin isilavinim). >omisijos nari kandidat ras, i j komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kandidat ras, savivaldybs tarybai teikia savivaldybs meras. 7pskrities administracini gin, komisija sudaroma A metams i B nari, turin,i aukt)j teisin isilavinim). >omisijos narius, i j komisijos pirminink) ir pirmininko pavaduotoj), skiria (yriausyb. >omisijos nari, komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kandidat ras (yriausybei teikia regiono pltros taryba. >omisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir nariai turi teis5 atsistatydinti. Fotyvuotu teikimu regiono pltros taryba gali si lyti (yriausybei, o savivaldybs meras + savivaldybs tarybai atleisti atitinkamos komisijos pirminink), pirmininko pavaduotoj) ar nar prie laik) ir vietoj j teikti naujas kandidat ras. 7pskrities administracini gin, komisijos nariais j sutikimu gali b ti valstybs tarnautojai, taip pat io statuso neturintys asmenys. (alstybs tarnautojams u darb) komisijoje nemokama, o kitiems komisijos nariams atlyginama (yriausybs nustatyta tvarka.

1avivaldybs visuomenin5 administracini gin, komisij) tec#nikai aptarnauja savivaldybs administracija. 7pskrities administracini gin, komisij) aptarnauja apskrities virininko administracija. >omisijos tec#nines 0unkcijas &skund registravimas, ratvedyba, susirainjimas ir kt.' atlieka apskrities virininko paskirtas valstybs tarnautojas. ?is kartu yra ir atsakingasis komisijos sekretorius. >omisijos posdiai vyksta i anksto nustatytomis savaits dienomis. -rireikus organi"uojami ivaiuojamieji posdiai savivaldybes. V savo darb) savivaldybs visuomenin administracini gin, komisija kart) per metus atsiskaito savivaldybs tarybai, taip pat yra atsakinga savivaldybs merui, o apskrities administracini gin, komisija kart) per metus atsiskaito regiono pltros tarybai, taip pat yra atsakinga (yriausiajai administracini gin, komisijai.

J.<.'. G$riausiosios admi!is"raci!i+ gi!(+ komisi#+ s"eigimas ir dar)o ",arka (yriausioji administracini gin, komisija yra juridinis asmuo, ilaikomas i valstybs biudeto. (yriausi)j) administracini gin, komisij) A metams i B nari sudaro (yriausyb. >omisijos nariai privalo turti aukt)j teisin isilavinim). *ari kandidat ras, i j ir pirmininko kandidat r), (yriausybei teikia teisingumo ministras. >omisijos pirmininkas ir nariai turi teis5 atsistatydinti. >omisijos pirmininkas ir nariai (yriausybs sprendimu gali b ti atleisti ir pirma laiko. Tokiu atveju teisingumo ministras (yriausybei teikia naujas kandidat ras. >omisijos pirmininko ir nari darbas komisijoje laikytinas darbu pagrindinje darbovietje ir apmokamas (alstybs politik, teisj ir valstybs pareig n darbo apmokjimo statymo nustatyta tvarka. (yriausiosios administracini gin, komisijos valstybs tarnautoj primimo pareigas ir darbuotoj, dirban,i pagal darbo sutartis, primimo darb) tvark), darbo umokes,io jiems mokjimo tvark) ir s)lygas nustato (alstybs tarnybos statymas, kiti statymai ir teiss aktai. (yriausiosios administracini gin, komisijos posdiai vyksta i anksto nustatytomis savaits dienomis. (yriausioji administracini gin, komisija u savo darb) kart) per metus atsiskaito (yriausybei.

Geik o Sudaro A"siskai A"saki! Nari Teisi!i Narius Isi a,i!imas s "o ga + s "eikia -irmin -avadu 1ekreto *ari aiko"a skai( s"a"usa inko otojo riaus rpis ius s G$riaus A m. io#i AN% (yriaus (yriaus yb ybei B Teising Teisini *ra umo s ministra *ra Teisinis

s Apskri( A m. i+ AN% (yriaus .egiono (yriausi B yb pltros ajai tarybai 7;> [ .egiono Teisini Teisinis 7tsakin Teisinis (alstyb pltros s gais s taryba sekretor tarnaut ius ojai &u darb) komisij oje nemoka ma' [ >iti &moka ma (yriaus ybs nustatyt a tvarka' Sa,i,a A m. d$)i+ ,isuome !i! AN% 1avival 1avival 1avival B dybs dybs dybs taryba tarybai merui 1avival Teisini *enusta Teisinis *enusta dybs s tytas tytas meras

J.<.4. Admi!is"raci!i+ gi!(+ komisi#+ kompe"e!ci#a 1avivaldybs visuomeninei administracini gin, komisijai skundas gali b ti paduodamas dl savivaldybs vieojo administravimo subjekt priimt individuali administracini akt ar veiksm &neveikimo', apskrities administracini gin, komisijai +

dl apskrityje esan,i teritorini valstybinio administravimo subjekt priimt individuali administracini akt ar veiksm &neveikimo', dl apskrities teritorijoje esan,i savivaldybi administravimo subjekt priimt individuali administracini akt ar veiksm &neveikimo'.

(yriausiajai administracini gin, komisijai gali b ti paduotas skundas &praymas' dl individuali administracini akt ar veiksm &neveikimo' vieojo administravimo srityje, kai pareikjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas. %omisi#a G$riausio#i AN% !agri!#a sku!dus d priim"+ Zentrinio valstybinio administravimo subjekt

Apskri(i+ AN%

7pskrityje esan,i

teritorinio valstybinio administravimo subjekt [ %ndividuali administracini akt Sa,i,a d$)i+ ,isuome!i! AN% [ [ (eiksm *eveikimo [ 7pskrityje esan,i savivaldybi vieojo administravimo subjekt 1avivaldybi vieojo administravimo subjekt

7dministracini gin, komisijos nespren!#ia gin !

nurodyt 7$TH 3C straipsnyje

3C straipsnis. $ylos, nepriskirtos administracini teism kompetencijai 3. 7dministraciniai teismai nesprendia byl, kurios yra priskirtos >onstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat byl, priskirt bendrosios kompetencijos arba kitiems speciali"uotiems teismams. <. 7dministracini teism kompetencijai nepriskiriama tirti .espublikos -re"idento, 1eimo, 1eimo nari, Finistro -irmininko, (yriausybs &kaip kolegialios institucijos', >onstitucinio Teismo, Eietuvos 7uk,iausiojo Teismo ir Eietuvos apeliacinio teismo teisj veiklos, kit teism teisj, taip pat prokuror, ikiteisminio tyrimo pareig n ir antstoli procesini veiksm, susijusi su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendim vykdymu. =. $ylas dl administracini teiss paeidim pirm)ja instancija pagal 7dministracini teiss paeidim kodeks) nagrinja apylinki teismai. 6io kodekso numatytas atskiras administracini teiss paeidim bylas nagrinja ir kitos statym galiotos valstybs institucijos &pareig nai'.

nurodyt 7$TH 3I straipsnio < ir = dalyse

3I straipsnis. 7pygardos administracinio teismo kompetencija

nurodyt 7$TH 3J straipsnio < ir = dalyse

3J straipsnis. (ilniaus apygardos administracinio teismo papildoma kompetencija

nurodyt 7$TH <K straipsnio 3 dalyje

<K straipsnis. Eietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija

dl mokes,i ir kit privalom mokjim ir rinkliav

-laiau apie a!ministracini gin komisijas #r./ 3. -ranevi,ien $. >va"iteismai administracijos kontrols sistemoje! monogra0ija. + (ilnius! Eietuvos teiss universiteto Eeidybos centras, <KK=. <. $ilak 8. 7. administracin justicija Eietuvoje! vertinimas. + (ilnius, <KK=.

J.=. ADMINISTRACINI? NINY? NANRIN@OIMO TERMINAI

1kundas &praymas' administracini gin, komisijai turi b ti paduotas ne vliau kaip! 3'

per vien mnes& nuo! skundiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto teikimo ar praneimo apie administracijos &tarnautojo' veiksmus &neveikim)' suinteresuotai aliai dienos arba per !u mnesius nuo dienos, kai baigiasi reikalavimo vykdymo terminasG

<'

=' per !u mnesius nuo dienos, kai baigiasi klausimui ispr5sti nustatytas laikas, kai administracija &tarnautojas' nevykdo savo pareig ar vilkina priimti sprendim) 7dministracini gin, komisijai paduotas skundas &praymas' turi b ti ne teismo tvarka inagrintas ir sprendimas dl jo priimtas ne vliau kaip per keturiolika !ien nuo skundo gavimo. -rireikus motyvuotu komisijos sprendimu bendras skundo nagrinjimo terminas gali b)ti prat0stas dar keturiolikai dien. (isi administracini gin, komisijoje gautieji skundai &praymai' turi b ti registruoti skund &praym' registravimo urnale ir kompiuteryje. >iekvienam skundui &praymui' pradedama atskira byla. 1kundo &praymo' registravimo numeris laikomas skundo &praymo' bylos numeriu. -radtosios skund &praym' bylos nedelsiant perduodamos komisijos pirmininkui. >omisijos pirmininkas inagrinja ir sprendia iuos klausimus!

ar priklauso ios komisijos kompetencijai nagrinti gaut) skund) &praym)'G ar gautas skundas &praymas' paduotas nepraleidus nustatyto skundo &praymo' padavimo terminoG ar skundas &praymas' atitinka 7$TH nustatytus reikalavimusG ar b tina reikalauti papildomos mediagosG kuriuos asmenis reikia kviesti posdG kada ir kur nagrinti skund) &praym)'.

>omisijos pirmininkas paveda vienam i komisijos nari itirti skund) &praym)' ir pateikti j nagrinti komisijos posdiui. >omisijos narys, tirdamas skund) &praym)', gali pasitelkti atitinkamai savivaldybi institucij, apskrities virininko administracijos valstybs tarnautojus, (yriausiosios administracini gin, komisijos valstybs tarnautojus ir darbuotojus, dirban,ius pagal darbo sutartis, taip pat ekspertus, kad jie pateikt ivad) dl skundo &praymo'.

7dministracini gin, komisija turi teis5 reikalauti i vieojo administravimo subjekto, primusio gin,ijam) individual administracin akt) ar vykdiusio skundiam) veik), dokument, mediagos ir in0ormacijos, susijusi su posdiui rengiamu klausimu, taip pat gauti ratu ar odiu valstybs tarnautoj paaikinimus dl gin,o dalyko. >omisijos reikalaujama mediaga ar dokument kopijos turi b ti jai perduoti ne vliau kaip per = darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos, jeigu pati komisija nenustato kito termino. -rireikus komisija termin) gali prat5sti. -rireikus komisijos nariai ar j galioti asmenys gali tirti skund) &praym)' vietoje.
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ !okie yra kreipimosi administracini/ gin)/ komisijas terminai. ($ %er kok termin administracini/ gin)/ komisija priva"o ispr&sti skund. *$ !okius k"ausimus priva"o ispr&sti administracini/ gin)/ komisijos pirmininkas nagrin0damas skundo pri0mimo k"ausim. 1$ !okias teises turi administracini/ gin)/ komisijos narys, tiriantis skund.

J.P. ADMINISTRACINI? NINY? %OMISIO? SPRENDIMAI, O? APS%QNDIMO TGAR%A IR TERMINAI

7dministracini gin, komisija sprendim) dl gin,o paprastai priima bendru sutarimu dalyvaujant ne maiau kaip = komisijos nariams. >ai bendro sutarimo nra, sprendimas laikomas priimtu, kai u j balsavo dauguma posdyje dalyvavusij. 7dministracini gin, komisija, nagrindama skundus &praymus', nei turtins alos, nei gin,o ali turt ilaid atlyginimo klausim nesprendia. 7dministracini gin, komisija, inagrinjusi skund) &praym)' priima vien) i i sprendim!
1) atmesti skund (praym) kaip nepagrst' () pareigoti atitinkam administravimo subjekt paa"inti padaryt pa,eidim ar vykdyti kitok komisijos nurodym' *) pareigoti atitinkam administravimo subjekt per komisijos nustatyt "aik priimti sprendim d0" io subjekto atsisakymo ar vi"kinimo at"ikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus' 1) nutraukti by" kaip ne,inybing$

7dministracini gin, komisijos sprendimas isiun,iamas vykdyti kit) dien) po primimo. (ieojo administravimo subjektas privalo sprendim) vykdyti per jame nurodyt) laik), o jeigu laikas nenurodytas, / per <K dien nuo sprendimo gavimo dienos. 1kundo padavimas administraciniam teismui sustabdo administracini gin, komisijos sprendimo vykdym). (ykdytojui turi b ti praneta apie sprendimo apskundim).

?eigu vieojo administravimo subjektas per nustatyt) termin) nevykdo administracini gin, komisijos sprendimo, pareikjas turi teis5 kreiptis atitinkam) administracin teism) su praymu utikrinti sprendimo vykdym). ;in,o alis, nesutinkanti su administracini gin, komisijos sprendimu, turi teis5 sksti t) sprendim) atitinkamam apygardos administraciniam teismui. 1avivaldybs ir apskrities administracini gin, komisij sprendimas per <K dien nuo jo gavimo dienos gali b ti apskstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui. (yriausiosios administracini gin, komisijos sprendimas per <K dien nuo jo gavimo dienos + (ilniaus apygardos administraciniam teismui.
!ontro"iniai k"ausimai# !ok sprendim ga"i priimti administracini/ gin)/ komisija, inagrin0jusi skund. 6dministracini/ gin)/ komisij/ sprendim/ vykdymo tvarka ir terminai$ !uriam teismui ga"i bti apsk/sti administracini/ gin)/ komisij/ sprendimai.

J.I. MO%ESTINI? NINY? SAMPRATA IR ESM@ Mokes"i!iai gi!(ai + gin,ai, kylantys tarp mokes,i moktojo ir mokes,i administratoriaus dl sprendimo dl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panaaus pob dio sprendimo, pagal kur mokes,i moktojui naujai apskai,iuojamas ir nurodomas sumokti mokestis, taip pat dl mokes,i administratoriaus sprendimo atsisakyti gr)inti &skaityti' mokes,io permok) &skirtum)'. -laiau apie mokestinio gino samprat #r./ 1tra"dien 7. >ai kurie probleminiai mokestinio gin,o s)vokos aspektai XX Teis, <KKA, *r. B3.

J.J. SQBOE%TAI, NANRIN@OANTAS MO%ESTINIQS NINYQS NETEISMINE TGAR%A

Fokes,i moktojas turi teis5 apsksti bet kur mokes,i administratoriaus &jo pareig no' veiksm) arba neveikim). Fokestiniams gin,ams Fokes,i administravimo statymas nustato privalom) ikiteismin5 j nagrinjimo proced r). Ta,iau i nuostata neriboja mokes,i moktojo teiss po atitinkamo centrinio mokes,i administratoriaus sprendimo dl mokestinio gin,o tiesiogiai kreiptis teism). Tad mokestinius gin,us nagrinja centrinis mokes,i administratorius, Fokestini gin, komisija &toliau + ikiteismins mokestinius gin,us nagrinjan,ios institucijos' ir teismas. Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ilniaus apygardos administracinis teismas Fokestini gin, komisija Zentrinis mokes,i administratorius (ietos mokes,i administratorius Zentrinis mokes,i administratorius

J.J.1 . Mokes"i!i+ gi!(+ komisi#a Fokestini gin, komisija yra vieasis juridinis asmuo, ilaikomas i valstybs biudeto, kurios tikslas + objektyviai inagrinti mokes,i moktojo skund) ir priimti teist) bei pagrst) sprendim). >omisij) sudaro >omisijos pirmininkas ir kiti >omisijos nariai. $endr) >omisijos nari skai,i nustato ir >omisijos nuostatus tvirtina Eietuvos .espublikos (yriausyb. >omisijos nariai skiriami eeriems metams . >omisijos narius skiria Eietuvos .espublikos (yriausyb 0inans ministro ir teisingumo ministro bendru teikimu. >omisijos nariu gali b ti skiriamas!

Eietuvos .espublikos pilietis, nepriekaitingos reputacijos asmuo, turintis 0inans, teiss ar ekonomikos magistro kvali0ikacin laipsn arba j atitinkant aukt)j isilavinim) ir ne maesn kaip trej met darbo sta) mokes,i, muit ar moni teiss srityje.

>omisijos nari darbas >omisijoje laikytinas darbu pagrindinje darbovietje ir apmokamas %alstybs politik, teisj ir valstybs pareig)n !arbo apmokjimo &statymo nustatyta tvarka . >omisijos narys pareigas gali eiti tik >omisijoje, taip pat dirbti mokslin arba pedagogin darb). -asibaigus galiojim laikui, >omisijos nariai savo pareigas eina tol, kol paskiriami nauji nariai. >omisijos 0unkcijoms atlikti sudaroma valstybs tarnautoj ir darbuotoj a!ministracija . ?os strukt r) ir pareigybi s)ra), nevirydamas l, patvirtint darbo umokes,iui, tvirtina >omisijos pirmininkas. >omisijos valstybs tarnautoj primimo pareigas ir darbuotoj, dirban,i pagal darbo sutartis, primimo darb) tvark), darbo umokes,io jiems mokjimo tvark) ir s)lygas nustato (alstybs tarnybos statymas, 8arbo kodeksas, kiti statymai ir teiss aktai. J.J.'. Iki"eismi!i+ mokes"i!ius gi!(us !agri!#a!(i+ i!s"i"uci#+ kompe"e!ci#a Fokestiniai gin,ai + gin,ai tarp mokes,io moktojo &arba mokest iskai,iuojan,io asmens' ir mokes,io administratoriaus ar jo pareig no dl!

mokes,io moktojo &mokest iskai,iuojan,io asmens' patikrinimo akto, mokes,io permokos &skirtumo' gr)inimo &skaitymo'.

1entrinis mokesi a!ministratorius nagrinja mokestinius gin,us, kurie kyla tarp mokes,i moktojo ir vietos mokes,i administratoriaus. 2okestini gin komisija nagrinja!
1) mokestinius gin)us, ky"an)ius tarp mokes)i/ mok0tojo ir centrinio mokes)i/ administratoriaus' () mokes)i/ mok0tojo ir centrinio mokes)i/ administratoriaus mokestinius gin)us d0" centrinio mokes)i/ administratoriaus sprendim/, priimt/ inagrin0jus mokes)i/ mok0toj/ skundus d0" vietos mokes)i/ administratoriaus sprendim/'

*) mokes)i/ mok0tojo ir centrinio mokes)i/ administratoriaus mokestinius gin)us, kai centrinis mokes)i/ administratorius per Ookes)i/ administravimo statymo nustatytus terminus nepri0m0 sprendimo d0" mokestinio gin)o$ !ontro"iniai k"ausimai# !okios institucijos nagrin0ja mokestinius gin)us neteismine tvarka. !okia j/ kompetencija.

J.U. I%ITEISMINIO MO%ESTINI? NINY? NANRIN@OIMO TGAR%A

J.U.1. Sku!do d mokes"i!io gi!(o pada,imo "ermi!as 1kundas centriniam mokes,i administratoriui turi b ti paduodamas ratu ne vliau kaip per 34 !ien po to, kai mokes,i moktojui buvo teiktas vietos mokes,i administratoriaus sprendimas, kur mokes,i moktojas skundia. 1kundas Fokestini gin, komisijai turi b ti paduodamas ratu ne vliau kaip per 34 !ien/
o o

nuo centrinio mokes,i administratoriaus skundiamo sprendimo teikimo mokes,i moktojui arba nuo termino sprendimui dl mokestinio gin,o priimti pasibaigimo dienos.

Fokes,i moktojui, pralei!usiam skun!o pa!avimo termin dl prieas,i, kurias ikiteismin mokestin gin,) nagrinjanti institucija pripasta svarbiomis, is terminas mintos institucijos sprendimu gali b ti atnaujintas. >artu su praymu atnaujinti skundo padavimo termin) turi b ti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Fintas praymas turi b ti inagrintas per skundui, paduodamam dl mokestinio gin,o, inagrinti nustatyt) termin). -rimus sprendim) atnaujinti praleist) termin) skundui paduoti, skundo dl mokestinio gin,o inagrinjimo terminai skai,iuojami nuo minto sprendimo primimo dienos. ?eigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokes,i moktojas skundo padavimo termino neprao atnaujinti, taip pat kai toks praymas yra nepatenkinamas, skun!as laikomas nepa!uotu ir gr)inamas j padavusiam mokes,i moktojui. >ai priimamas sprendimas atnaujinti praleist) termin) skundui paduoti, sustabdomas gin,ijam ir iki io sprendimo primimo dienos dar neiiekot mokes,i, baud ir delspinigi priverstinis iiekojimas. %iekojimo sustabdymas nra kli tis paskirti bet koki) mokestins prievols vykdymo utikrinimo priemon5, nustatyt) Fokes,i administravimo statymo JB straipsnyje, ar pagrindas j) naikinti. %kiteismins mokestin gin,) nagrinjan,ios institucijos sprendimas, kuriuo nepatenkinamas praymas dl skundo padavimo termino atnaujinimo, gali b ti apskstas 7dministracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka. J.U.'. Sku!do pada,imas
8kunde, paduodamame mokestiniame gin)e, turi bti nurodyta# 1) mokes)i/ mok0tojo pavadinimas (vardas, pavard0), identi-ikacinis numeris (kodas), adresas' () skund,iamas sprendimas, jo suraymo data'

*) ap"inkyb0s, kuriomis pareik0jas grind,ia savo reika"avim, ir tai patvirtinantys rodymai' 1) skundo pareik0jo reika"avimas$

1kundas turi b ti pasiraytas mokes,i moktojo &jo atstovo'. Fokes,i moktojas privalo pateikti centriniam mokes,i administratoriui visus !okumentus ir &ro!ymus , kuriais grindia savo nesutikim) su mokes,i administratoriaus sprendimu ir savo reikalavim). *urodyt dokument ir rodym nepateik5s mokes,i moktojas praranda teis5 jais remtis tolesnio gin,o nagrinjimo ikiteisminje mokestin gin,) nagrinjan,ioje institucijoje metu, iskyrus atvejus, kai!

apie negalimum) juos pateikti &nurodant svarbias to prieastis' buvo nurodyta pateiktame mokes,i moktojo skunde ar mokes,i administratorius, neturdamas pagrindo, atsisak priimti mokes,i moktojo pateiktus dokumentus ir rodymus.

1kund) gavusi ikiteismin mokestin gin,) nagrinjanti institucija privalo patikrinti, ar skundas atitinka Fokes,i administravimo statyme nurodytus reikalavimus. *usta,iusi, kad skundas neatitinka i reikalavim, ikiteismin mokestin gin,) nagrinjanti institucija priima sprendim) ir nustato skund) padavusiam mokes,i moktojui 56 !ien termin tr)kumams paalinti . 6is terminas pradedamas skai,iuoti nuo dienos, kai mokes,i moktojui mintas sprendimas buvo teiktas. ?eigu mokes,i moktojas per nustatyt) 3B dien termin) vykdo sprendime nurodytus reikalavimus, skundas nagrinjamas ir laikomas paduotu pradinio jo pateikimo dien), o skundo dl mokestinio gin,o inagrinjimo terminai pradedami skai,iuoti nuo reikalavim vykdymo dienos. *urodyt reikalavim laiku nevykdius, skundas laikomas nepaduotu ir gr)inamas j pateikusiam mokes,i moktojui. Tuo atveju, jei mokes,i moktojas nepaalina tr kum, ta,iau jo skunde yra kit reikalavim, pagrst skunde nurodytomis aplinkybmis ir rodymais, skundas mokes,i moktojui negr)inamas ir ikiteismin mokestin gin,) nagrinjanti institucija privalo inagrinti mokes,i moktojo skund) dl nurodyt reikalavim. 6iuo atveju skundo dl mokestinio gin,o inagrinjimo terminai skai,iuojami nuo kitos dienos, kai pasibaigia nustatytas tr kum paalinimo terminas. >laidingas ar kitoks skundo pavadinimas nra tr kumas, dl kurio skundas b t nenagrinjamas. 6ios nuostatos taikomos tik skundams, pateikiamiems ikiteisminms mokestinius gin,us nagrinjan,ioms institucijoms. 1kundo dl mokestinio gin,o, kai jis paduodamas teismui, turinio reikalavimus nustato 7dministracini byl teisenos statymas. J.U.4. Sku!do d mokes"i!io gi!(o !agri!#imas ce!"ri!iame mokes(i+ admi!is"ra"oriu#e 1kundas dl mokestinio gin,o centriniam mokes,i administratoriui paduodamas per vietos mokesi a!ministratori , kurio sprendimas yra skundiamas. (ietos mokes,i administratorius gaut) mokes,i moktojo skund) ir jam nagrinti reikiam) mediag) per = darbo dienas privalo nusisti centriniam mokes,i administratoriui. Zentrinis mokes,i administratorius turi priimti sprendim) dl skundo dl mokestinio gin,o per 74 !ien nuo jo gavimo !ienos . 6is terminas centrinio mokes,i administratoriaus sprendimu gali

b ti prat5stas iki 84 !ien , jeigu skundui nagrinti reikia papildomo tyrimo. 7pie tai turi b ti ratu praneta skund) padavusiam mokes,i moktojui. Zentrinis mokes,i administratorius, inagrinj5s mokes,i moktojo skund), pagal savo kompetencij) priima vien) i i sprendim!
1) patvirtina vietos mokes)i/ administratoriaus sprendim' () panaikina vietos mokes)i/ administratoriaus sprendim' *) i da"ies patvirtina arba i da"ies panaikina vietos mokes)i/ administratoriaus sprendim' 1) pakei)ia vietos mokes)i/ administratoriaus sprendim' 2) paveda vietos mokes)i/ administratoriui at"ikti pakartotin patikrinim ir priimti nauj sprendim$

1prendime turi b ti nurodyta mokes,i moktojo teis apsksti priimt) sprendim) Fokestini gin, komisijai arba teismui ir tokio apskundimo terminai.

J.U.<. Sku!do d mokes"i!io gi!(o !agri!#imas Mokes"i!i+ gi!(+ komisi#o#e 1kundas dl mokestinio gin,o Fokestini gin, komisijai paduodamas per centrin& mokesi a!ministratori , kuris per = darbo dienas nuo skundo gavimo dienos parengia mokestinio gin,o byl) ir perduoda j) Fokestini gin, komisijai. Fokes,i moktojas ir mokes,i administratorius turi teis5 Fokestini gin, komisijoje susipainti su byloje esan,ia mediaga. Fokestini gin, komisija sprendim) dl skundo dl mokestinio gin,o priima per 84 !ien nuo skun!o gavimo !ienos . Fokes,i moktojo praymu is terminas Fokestini gin, komisijos sprendimu gali b)ti sutrumpinamas iki 74 !ien . 7pie tai turi b ti ratu praneta skund) padavusiam mokes,i moktojui bei centriniam mokes,i administratoriui. >omisija skundus nagrinja, sprendimus priima ir surao lietuvi kalba . Fokes,i moktojai, nemokantys lietuvi kalbos, >omisijos posdio metu turi teis5 naudotis vertjo paslaugomis. V vertjo paslaugas mokama i >omisijai patvirtint valstybs biudeto asignavim. Fokes,i moktojas, nordamas >omisijos posdio metu naudotis vertjo paslaugomis, >omisijai turi pateikti praym) ratu ne vliau kaip prie B darbo dienas iki nustatytos posdio datos. 8okumentai, surayti kitomis kalbomis, teikiami iversti &nustatyta tvarka patvirtinus vertim)' lietuvi kalb). 1kundai nagrinjami >omisijos pos!#iuose . >omisijos posdiuose taip pat nagrinjami mokes,i moktoj praymai!
o o o

atnaujinti praleist) skundo padavimo termin), atnaujinti mokestinio gin,o bylos proces), gali b ti nagrinjami ir kiti mokes,i moktoj praymai.

>omisijos posdiai rengiami posdio darbotvarkje nustatyta tvarka >omisijos posdi salje, posdiams pirmininkauja >omisijos pirmininkas. Komisijos pos!#iai yra u#!ari . >iti asmenys, iskyrus nurodytus 8arbo reglamento <C punkte &mokes,i moktojas &jo atstovas', mokes,i

administratoriaus atstovai', gali dalyvauti >omisijos posdyje tik esant mokesi moktojo , kurio skundas nagrinjamas >omisijos posdyje, raytiniam sutikimui ir Komisijai lei!us . >omisijos posdis yra teistas, jeigu jame dalyvauja ne maiau kaip trys Komisijos nariai &skaitant >omisijos pirminink)'. >omisijos narys negali dalyvauti nagrinjant mokestin gin,) ir turi b ti nualintas 'nusialinti( , jeigu jis!
o o o

yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi, su mokestinio gin,o alimis yra susij5s eimos, artimos giminysts ar svainysts ryiais, yra buv5s mons, dalyvaujan,ios mokestiniame gin,e, darbuotojas ir nuo darbo santyki pasikeitimo prajo maiau kaip treji metai, yra kitoki aplinkybi, kurios gali turti takos >omisijos nario nealikumui.

7pie tai >omisijos narys privalo in0ormuoti >omisij). *ualinim) taip pat gali pareikti mokestiniame gin,e dalyvaujantys asmenys. *ualinimas turi b ti motyvuotas ir pareikiamas prie pradedant nagrinti skund) >omisijos posdyje. >omisija dl savo nario &nari' nualinimo priima protokolin sprendim). $ Komisijos pos!& kvieiami mokes,i moktojas &jo atstovai' bei mokes,i administratoriaus atstovai. >omisijos posdyje dalyvauja posdio sekretorius, taip pat turi teis5 dalyvauti vertjas, >omisijos specialistai, dalyvav5 rengiant byl) nagrinti >omisijos posdyje, ekspertai. ?eigu posd neatvyko mokestinio gino alys , skundas gali b ti nagrinjamas joms nedalyvaujant. >ai iki skundo nagrinjimo >omisijos posdyje pradios >omisijoje yra gautas i asmen praymas atidti skundo nagrinjim) dl prieas,i, kurias >omisija pripasta svarbiomis, >omisija turi teis5 skundo nagrinjim) atidti. ?eigu >omisijos posd neatvyko vertjas ar ekspertas, >omisija, iklausiusi posdyje dalyvaujan,i mokestinio gin,o ali nuomon5 dl galimumo nagrinti skund) be neatvykusi vertj ar ekspert, priima sprendim) skund) nagrinti jiems nedalyvaujant arba skundo nagrinjim) atidti. >omisijai nusprendus skundo nagrinjim) atidti, apie paskirt) nauj) posdio laik) mokestiniame gin,e dalyvaujantys asmenys bei kvie,iamas vertjas ar ekspertas in0ormuojami 8arbo reglamente nustatyta tvarka. -rie pradedant nagrinti mokes,i moktojo skund) >omisijos posdyje, posdi sekretorius patikrina atvykusi asmen tapatyb0 ir j &galiojimus patvirtinanius !okumentus . >omisijos posd pradeda >omisijos pirmininkas ir pranea, kieno skundas bus nagrinjamas. -osdi sekretorius pranea, kas dalyvauja nagrinjant mokes,i moktojo skund). -osdio pradioje isprendiami ali praymai, pareikti nualinimai >omisijos nariams, taip pat galimyb nagrinti skund) neatvykus gin,o alims, vertjui ar ekspertui. ?eigu >omisijos posdyje dalyvauja vertjas ar ekspertas, ie pasiraytinai spjami dl atsakomybs u slaptos in0ormacijos, susijusios su mokes,i moktoju, paskleidim). -askui iklausomas >omisijos nario praneimas apie mokes,i moktojo skund). -o >omisijos nario praneimo paaikinimus dl nagrinjamo skundo gali pateikti mokes,i moktojas ir jo atstovas, po to + mokes,i administratoriaus atstovai ir ekspertai &specialistai'. >omisijos nariai >omisijos posdyje dalyvaujantiems asmenims turi teis5 uduoti klausimus, susijusius su nagrinjamu skundu. %tyrus skundo mokestiniame gin,e esm5, >omisijos pirmininkas paskelbia skundo nagrinjimo pabaig).

?eigu per posdio darbotvarkje nustatyt) laik) mokes,i moktojo skundas neinagrinjamas, >omisija turi teis5 skundo nagrinjim) perkelti kit) posd, apie tai mokestinio gin,o alis in0ormuojant 8arbo reglamente nustatyta tvarka. >omisijos posdiai protokoluojami . >omisijos posdi protokolus rao >omisijos posdi sekretorius. >omisijos posdio protokole nurodoma posdio vieta ir data, posdio pradios ir pabaigos laikas, posdyje dalyvaujan,i asmen vardai ir pavards, nagrinjamo skundo esm ir posdyje dalyvaujan,i asmen pasisakymai, >omisijos pirmininko reikalavimu + jo nurodymai dl posdio tvarkos, >omisijos nario reikalavimu + asmenin jo nuomon dl svarstomo klausimo, priimti sprendimai ir balsavimo re"ultatai. -riimtas sprendimas ir balsavimo re"ultatai, nurodant kaip balsavo kiekvienas >omisijos narys, taip pat >omisijos nario atskiroji nuomon dl priimto sprendimo raomi >omisijos posdio protokolo pried). -rotokolo priedas neraomas, jeigu u priimt) sprendim) balsavo visi >omisijos nariai, dalyvav5 >omisijos posdyje ir priimant sprendim). >omisijos posdio protokolas ir jo priedas suraomi ir pasiraomi per B darbo dienas nuo sprendimo primimo pasitarim kambaryje dienos, bet ne vliau kaip per =K dien nuo >omisijos posdio dienos. >omisijos posdio protokol) ir jo pried) pasirao >omisijos pirmininkas ir posdio sekretorius bei vi"uoja >omisijos nariai, kurie dalyvavo priimant sprendim). -rocesinius klausimus Komisija ispren!#ia protokoliniais spren!imais. >omisijos posdio eigai, rodymams 0iksuoti ir jiems tirti >omisija gali daryti garso ra), taip pat naudoti ir kitas tec#nines priemones. >itiems asmenims draudiama >omisijos posdio metu 0ilmuoti, 0otogra0uoti, daryti garso ar vai"do raus bei naudoti kitas tec#nines priemones. (isi asmenys, dalyvaujantys nagrinjant mokestin gin,) >omisijos posdyje, privalo paklusti >omisijos pirmininko nurodymams dl posdio tvarkos. 7smen, kuris mokestinio gin,o nagrinjimo metu paeidia >omisijos posdio tvark), >omisijos pirmininkas spja. ?ei po pareikto spjimo is asmuo ir toliau paeidia posdio tvark), >omisijos protokoliniu sprendimu asmuo gali b ti paalinamas i posdi sals arba >omisija atideda mokestinio gin,o nagrinjim). 7pie paskirt) nauj) posdio laik) >omisija pranea mokestiniame gin,e dalyvaujantiems asmenims ratu. Fokes,i moktojo sutikimu >omisija turi teis5 nuspr5sti skund) nagrinti >omisijos posd nekvieiant gino ali ir joms ne!alyvaujant , jeigu tai netrukdo objektyviai inagrinti mokes,i moktojo skund) ir priimti teist) bei pagrst) sprendim). 1utikimas >omisijai turi b ti pareiktas ratu iki skundo traukimo >omisijos posdio darbotvark5 dienos. 7pie priimt) sprendim) skund) nagrinti >omisijos posd nekvie,iant gin,o ali ir joms nedalyvaujant >omisija ratu pranea skund) padavusiam mokes,i moktojui bei centriniam mokes,i administratoriui. Fokes,i moktojas ir mokes,i administratorius Fokes,i administravimo statymo ir kit teiss akt nustatytais atvejais bei tvarka gali pasirayti susitarim !l mokesio ir su juo susijusi sum !y!#io . Fokestinio gin,o alims pasiraius mint) susitarim) iki >omisijos sprendimo dl skundo mokestiniame gin,e primimo, >omisija priima sprendim) nutraukti skundo &ar jo dalies' mokestiniame gin,e nagrinjim). Fokestinio gin,o ali susitarimo patvirtintas nuoraas pridedamas prie mokestinio gin,o bylos. >omisijai primus sprendim) nutraukti skundo dalies mokestiniame gin,e nagrinjim), >omisija inagrinja mokestin gin,) likusioje mokes,i moktojo skundo dalyje ir priima vien) i Fokes,i administravimo statyme ar >omisijos nuostatuose nurodyt sprendim.

Informacija apie mokesi moktoj , kuri) >omisijos nariai, >omisijos valstybs tarnautojai bei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, suino vykdydami savo 0unkcijas, yra laikoma paslaptyje, iskyrus Fokes,i administravimo statyme nustatytus atvejus. >iekvienas iame punkte nurodytas asmuo, prie praddamas eiti pareigas >omisijoje, pasiraytinai supaindinamas su in0ormacijos apie mokes,i moktoj) slaptumu bei atsakomybe u neteist) in0ormacijos apie mokes,i moktoj) paskleidim). %n0ormacija gali b ti paskleista raytiniu mokes,i moktojo sutikimu. >omisija, priimdama sprendim) dl mokes,i moktojo skundo, neatsivelgia ir nevertina t mokes,i moktojo pateikt rodym, kurie nebuvo pateikti centriniam mokes,i administratoriui, iskyrus atvejus, kai apie j negalimum) pateikti buvo nurodyta mokes,i moktojo skunde centriniam mokes,i administratoriui. ?eigu mokes,i moktojas ar mokes,i administratorius >omisijai pateikia kokios nors papildomos mediagos ar rodym iki sprendimo dl mokes,i moktojo skundo primimo dienos, jie prijungiami prie mokestinio gin,o bylos. (liau pateikta mediaga ar rodymai gr)inami juos pateikusiam mokes,i moktojui ar mokes,i administratoriui. >omisijos sprendimai priimami pasitarim kambaryje. -riimant sprendim) pasitarim kambaryje, mokestinio gin,o alys nedalyvauja. -asitarim kambaryje dalyvauja tik >omisijos nariai, kurie nagrinjo mokestin gin,) >omisijos posdyje. >omisijos sprendimai priimami >omisijos nari bals dauguma, kiekvienam >omisijos nariui turint po vien) bals). $also teis negali b ti perduota. $alsams pasidalijus po lygiai, priimamas tas sprendimas, u kur balsavo >omisijos pirmininkas, o jei io nra + u kur balsavo laikinai j pavaduojantis >omisijos narys. $alsus skai,iuoja ir balsavimo re"ultatus skelbia >omisijos pirmininkas. >omisijos sprendime turi b ti nurodyti jo primimo motyvai ir pagrindai, taip pat mokes,i moktojo teis apsksti priimt) sprendim). >omisijos sprendimas 0orminamas ratu >omisijos blanke ir patvirtinamas >omisijos antspaudu. >omisijos sprendimus pasirao >omisijos pirmininkas ir nariai, kurie nagrinjo mokes,i moktojo skund) >omisijos posdyje ir dalyvavo priimant sprendim) pasitarim kambaryje. >omisijos priimto sprendimo mokestiniame gin,e patvirtintas nuoraas teikiamas mokes,i moktojui ir centriniam mokes,i administratoriui bei segamas mokes,i moktojo skundo byl). >omisijos priimto sprendimo mokestiniame gin,e originalas segamas atskir) byl) ir saugomas >omisijos arc#yve. Fokestini gin, komisija priima vien) i i sprendim!
1) patvirtina centrinio mokes)i/ administratoriaus sprendim' () panaikina centrinio mokes)i/ administratoriaus sprendim' *) i da"ies patvirtina arba i da"ies panaikina centrinio mokes)i/ administratoriaus sprendim' 1) pakei)ia centrinio mokes)i/ administratoriaus sprendim' 2) perduoda skund centriniam mokes)i/ administratoriui nagrin0ti i naujo$

J.U.=. Spre!dimo d mokes"i!io gi!(o pri,a omumas -rajus sprendimo dl mokestinio gin,o apskundimo terminams, centrinio mokes,i administratoriaus ar Fokestini gin, komisijos priimt) sprendim) privalo vykdyti gin,o alys, taip pat su gin,u susij5 tretieji asmenys. J.U.P. Apsku!dimas "eismui

Fokes,i moktojas, nesutinkantis su centrinio mokes,i administratoriaus arba Fokestini gin, komisijos sprendimu dl mokestinio gin,o, turi teis5 j apsksti teismui. 7psksti Fokestini gin, komisijos sprendim) dl mokestinio gin,o taip pat turi teis5 centrinis mokes,i administratorius, ta,iau tik tuo atveju, kai centrinis mokes,i administratorius ir Fokestini gin, komisija, spr5sdami mokestin gin,) &arba mokestinio gin,o metu', skirtingai interpretavo statym ar kito teiss akto nuostatas. 1kundas teismui turi b ti paduodamas ne vliau kaip per 34 !ien po centrinio mokes,i administratoriaus arba Fokestini gin, komisijos sprendimo teikimo dienos. 1kundai dl centrinio mokes,i administratoriaus arba Fokestini gin, komisijos sprendimo dl mokestinio gin,o nagrinjami %ilniaus apygar!os a!ministraciniame teisme . Zentrinis mokes,i administratorius Fokestini gin, komisijos sprendim) teismui, taip pat teismo sprendim) auktesns instancijos teismui skundia atsivelgdamas 0inans ministro patvirtintus sprendim dl mokestini gin apskun!imo ekonominio tikslingumo kriterijus . J.U.I. Mokes"i!i+ gi!(+ )$ + proceso a"!au#i!imas Fokestinio gin,o bylos, kurioje vietos mokes,i administratoriaus, centrinio mokes,i administratoriaus ar Fokestini gin, komisijos sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskstas, procesas gali b ti atnaujintas Fokes,i administravimo statymo nustatytais pagrindais ir tvarka. -rocesas gali b ti atnaujinamas, kai!
1) naujai paaik0ja esmin0s ap"inkyb0s, kurios nebuvo ir nega"0jo bti ,inomos mokes)i/ mok0tojui mokestinio gin)o nagrin0jimo metu' () siteis0jusiu teismo nuosprend,iu nustatyti ,inomai me"agingi "iudytojo parodymai, ,inomai me"aginga eksperto ivada, ,inomai neteisingas vertimas, dokument/ arba daiktini/ rodym/ suk"astojimas, d0" kuri/ priimtas neteis0tas arba nepagrstas sprendimas' *) siteis0jusiu teismo nuosprend,iu nustatytos nusika"stamos asmen/ veikos nagrin0jant mokestin gin)' 1) panaikinamas kaip neteis0tas ar nepagrstas teismo sprendimas ar nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti skund,iam sprendim' 2) mokes)i/ mok0tojas buvo neveiksnus ir nebuvo atstovaujamas atstovo paga" statym' ;) mokestin gin) inagrin0jo neteis0tos sud0ties Ookestini/ gin)/ komisija' D) pateikiami akivai ds rodymai, kad padarytas esminis materia"in0s teis0s norm/ pa,eidimas jas taikant, ga"0j&s tur0ti takos priimti neteis0t sprendim' C) panaikinamas kaip neteis0tas teis0s aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas is sprendimas' B) btina u,tikrinti vienod mokestini/ gin)/ nagrin0jimo praktik$

-raym) atnaujinti proces) turi teis5 paduoti mokes,i moktojas. -raymas dl proceso atnaujinimo paduodamas centriniam mokes,i administratoriui &kai jo arba vietos mokes,i administratoriaus sprendimas mokestinio gin,o byloje buvo galutinis' ar Fokestini gin, komisijai, kai galutin sprendim) mokestinio gin,o byloje prim i institucija. -raymas dl proceso atnaujinimo gali b ti paduodamas per D mnesius nuo tos dienos, kai j padav5s subjektas suinojo arba turjo suinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. 7smenims, praleidusiems praymo dl proceso atnaujinimo padavimo termin) dl

svarbi prieas,i, praleistas terminas gali b ti atnaujintas, jeigu praymas dl termino atnaujinimo paduotas ne vliau kaip po vieneri met nuo sprendimo, kuris nebuvo apskstas, apskundimo termino pabaigos. -raymas dl proceso atnaujinimo negali b ti paduodamas, jeigu nuo sprendimo, kuris nebuvo apskstas, apskundimo termino pabaigos prajo daugiau kaip 8 metai. Pra$me d proceso a"!au#i!imo !urodoma&
1) mokestinius gin)us nagrin0jan)ios institucijos pavadinimas' () mokes)i/ mok0tojo pavadinimas (vardas, pavard0), identi-ikacinis numeris (kodas), adresas' *) sprendim pri0musios institucijos pavadinimas' 1) nustatytu terminu neapsk/sto institucijos sprendimo esm0 ir proceso atnaujinimo pagrindas' 2) proceso atnaujinimo motyvai' ;) ap"inkyb0s, kuriomis grind,iamas io straipsnio 2 da"yje nurodyt/ termin/ skai)iavimas' D) praymo esm0' C) praymo suraymo vieta, data, mokes)i/ mok0tojo paraas$

-rie praymo atnaujinti proces) turi b ti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvim) pagrindiantys &ro!ymai , taip pat nustatytu terminu neapsksto mokestinius gin,us nagrinjan,ios institucijos sprendimo nuoraas. Tais atvejais, kai centrinis mokes,i administratorius ar Fokestini gin, komisija konstatuoja, jog yra praleisti statym nustatyti terminai paduoti praym) arba praymas nepagrstas statym numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, centrinis mokes,i administratorius ar Fokestini gin, komisija sprendimu atsisako atnaujinti proces). ?eigu praymas paduotas nepraleidus statym nustatyt termin ir yra pagrstas statym nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, centrinis mokes,i administratorius ar Fokestini gin, komisija priima sprendim) dl proceso atnaujinimo. 7tnaujinus proces), mokestinis gin,as nagrinjamas i naujo sprendim) dl proceso atnaujinimo primusioje institucijoje pagal bendras taisykles.
!ontro"iniai k"ausimai# !okie yra skundo d0" mokestinio gin)o padavimo terminai. !oks yra skundo d0" mokestinio gin)o turinys. 3rodym/ pateikimas ir pri0mimas$ !okie yra skundo nagrin0jimo centriniame mokes)i/ administratoriuje terminai. !okius sprendimus ga"i priimti centrinis mokes)i/ administratorius. !okie yra skundo nagrin0jimo Ookestini/ gin)/ komisijoje terminai. +vardinkite skundo nagrin0jimo Ookestini/ gin)/ komisijoje etapus$ !am ir kokia tvarka ga"i bti apskund,iamas centrinio mokes)io administratoriaus ir Ookestini/ gin)/ komisijos sprendimai. !okioms s"ygoms esant ir kokia tvarka ga"i bti atnaujinamas mokestini/ gin)/ by"os procesas.

J.1V. S%QND? D@6 RIN%IM? IR REZERENDQMO >STATAM? PAFEIDIMO NETEISMINIS NANRIN@OIMAS

(yriausioji rinkim komisija nagrinja skundus ir priima sprendimus dl miest, rajon re0erendumo komisij, apylinki re0erendumo komisij sprendim!
1$ d0" apy"inki/ re-erendumo komisij/ sprendim/ ir veiksm/, ($ d0" rink0j/ srae padaryt/ k"aid/,

*$ svarsto savo apy"ink0s pi"ie)i/ ir re-erendumo steb0toj/ skundus d0" re-erendumo rengimo, ba"savimo organi avimo, ba"s/ skai)iavimo, ba"s/ skai)iavimo protoko"/ suraymo ir priima sprendimus, 1$ d0" re-erendumo komisij/ sprendim/, kurie buvo priimti iki ba"savimo pabaigos$

Nrups !ariai, par"i#os, "aip pa" #+ a"s"o,ai ir s"e)"o#ai re0erendumo komisij sprendimus, kurie buvo priimti iki balsavimo pabaigos, gali apsksti!
1$ apy"inki/ re-erendumo komisij/ miest/, rajon/ re-erendumo komisijai' ($ miest/, rajon/ re-erendumo komisij/ >yriausiajai rinkim/ komisijai' *$ >yriausiosios rinkim/ komisijos :ietuvos vyriausiajam administraciniam teismui$

%yriausioji rinkim komisija skundus turi inagrinti per C9 valandas. (yriausiosios rinkim komisijos sprendimai, priimti nagrinjant skundus, ar kita jos veika per 8 dienas po sprendimo primimo ar nuo laiko, kai turjo bti priimtas sprendimas, bet ne vliau kaip iki balsavimo re@erendume pabaigos, gali bti apsksti 'ietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 3kundas turi bti inagrintas ne vliau kaip per C9 valandas nuo jo padavimo ? % termin %skaitomos ir ne darbo dienos Teismo sprendimas siteisja nuo paskelbimo. 1kundai, paduoti nesilaikant .inkim statymu nustatytos tvarkos, nenagrinjami ir persiun,iami tai re0erendumo komisijai, kuri privalo juos nagrinti. 7pylinks re0erendumo komisija, miesto, rajono re0erendumo komisija negali persisti (yriausiajai rinkim komisijai nagrinti j kompetencijai priklausan,i nagrinti ir neinagrint skund. Sku!dai d ri!k#+ s-ra+. -ilietis arba partijos atstovas skundus dl rinkj srae padaryt klaid, dl kuri jis .inkim statymo nustatyta tvarka nra raytas rinkj s)ra) arba yra raytas kelis rinkj s)raus, gali pateikti apylinks re@erendumo komisijai likus ne maiau kaip E dienoms iki balsavimo re@erendume dienos. 7pylinks re0erendumo komisija skund) privalo inagrinti ir sprendim priimti tuoj pat arba ne vliau kaip per 7 dienas nuo jo gavimo, jeigu iki balsavimo re@erendume dienos liko daugiau kaip ;< dien 95: Ap$ i!ks re1ere!dumo komisi#os spre!dimas per D dienas gali bti apskstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui, o is skund inagrinja per 7 dienas . Teismo sprendimas siteisja nuo paskelbimo ir yra galutinis. Braleidus nustatytus terminus pastaboms ir skundams pateikti, pastabos ir skundai nenagrinjami $pie gautus skundus ir pagal teismo sprendimus rinkj srauose padarytus pataisymus apylinki re0erendumo komisijos pranea miesto, rajono re0erendumo komisijai, o i + (yriausiajai rinkim komisijai per kiek %manoma trumpesn% laik, bet ne vliau kaip per ;7 valand Ba s+ skai(ia,imo re1ere!dumo ap$ i!k#e pro"oko + apsku!dimas. .e0erendumo apylinks bals skai,iavimo protokol) pasirao apylinks re0erendumo komisijos pirmininkas ir nariai. -o to protokol) pasirao stebtojai. ? pastabos, komisijos nari nuomons pridedamos prie protokolo ir yra neatskiriama jo dalis. ,rups nariai, partijos, taip pat j atstovai ir stebtojai re0erendumo apylinks balsskai"iavimo protokol per 7C valandas nuo jo suraymo turi teis apsksti miesto, rajono re@erendumo komisijai Fi skund turi inagrinti per 7C valandas nuo jo gavimo momento Ba s+ skai(ia,imo mies"o, ra#o!o re1ere!dumo komisi#o#e apsku!dimas. Fiesto, rajono re0erendumo komisija balsus pradeda skai"iuoti po to, kai i vis re0erendumo apylinki!

1$ ($ *$

gauna visus ba"s/ skai)iavimo protoko"us, kitus re-erendumo dokumentus$ inagrin0ja visus skundusd0" apy"inki/ re-erendumo komisij/ ba"s/ skai)iavimo protoko"/$

Mies"+, ra#o!+ )a s+ skai(ia,imo pro"oko + apsku!dimas. ,rups nariai, partijos, taip pat j atstovai ir stebtojai turi teis5 bals skai"iavimo protokol per 7C valandas nuo jo suraymo apsksti #yriausiajai rinkim komisijai (yriausioji rinkim komisija % skund turi inagrinti per 7C valandas nuo jo gavimo. Re1ere!dumo re.u "a"+ !us"a"$mo ",arka. #yriausioji rinkim komisija pradti nustatyti re0erendumo re"ultatus gali tik po to, kai!
1$ gauna vis/ miest/ ir rajon/ re-erendumo komisij/ ba"s/ skai)iavimo protoko"us, ($ kitus 9e-erendumo statymo DA straipsnyje nurodytus dokumentus, *$ inagrin0ja visus skundusd0" miest/, rajon/ re-erendumo komisij/ ba"s/ skai)iavimo protoko"/$

G$riausio#i ri!kim+ komisi#a, nagrindama .e@erendumo %statymo nustatyta tvarka paduotus skundus, gali!
1$ perskai)iuoti re-erendumo biu"etenius, ($ nusta)iusi skai)iavimo k"aidas, pataisyti raus ba"s/ skai)iavimo protoko"uose$

(yriausioji rinkim komisija dl bals skai,iavimo protokoluose rast klaid negali pripa#inti negaliojaniais miest, rajon, apylinki re0erendumo komisij bals skaiiavimo protokol . G$riausiosios ri!kim+ komisi#os spre!dimo d ga u"i!i+ re.u "a"+ apsku!dimas. ,rup, partija ir j atstovai prie #yriausiosios rinkim komisijos (yriausiosios rinkim komisijos sprendim dl galutini re&ultat ne vliau kaip per 7 dienas nuo i re&ultat o@icialaus paskelbimo dienos turi teis5 apsksti 'ietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 3kundas turi bti inagrintas ne vliau kaip per C9 valandas nuo jo padavimo Teismo sprendimas siteisja nuo paskelbimo. Re1ere!dumo dokume!"+ saugo#imas. -asibaigus re0erendumui, (yriausioji rinkim komisija ne vliau kaip per C mnesius po to, kai baigsi .e0erendumo statymo nustatytas terminas skundams dl jos sprendim inagrinti, valstybs arc#yvui perduoda nuolat saugoti re0erendumo apylinki, miest, rajon re0erendumo komisij, (yriausiosios rinkim komisijos protokolus.
!ontro"iniai k"ausimai# !okios institucijos ir kokia tvarka nagrin0ja skundus d0" rinkim/ ir 9e-erendumo statym/ pa,eidim/. [1] :ietuvos 9espub"ikos re-erendumo statymo 11 straipsnio ( da"is$

J.11. S%QND? NANRIN@OIMAS SEIMO %ONTRO6IERI? >STAINOOE

Seimo ko!"ro ieriai "iria pareikj skundus dl!

pareig n piktnaudiavimo, biurokrati"mo ar kitaip paeidiam mogaus teisi ir laisvi vieojo administravimo srityje.

Seimo ko!"ro ieriai !e"iria!

.espublikos -re"idento veiklos, 1eimo nari veiklos, Finistro -irmininko veiklos, (yriausybs &kaip kolegialios institucijos' veiklos, valstybs kontrolieriaus veiklos, >onstitucinio Teismo veiklos, kit teism teisj veiklos, savivaldybi taryb &kaip kolegiali institucij' veiklos, prokuror procesini sprendim teistumo ir pagrstumo, ikiteisminio tyrimo pareig n procesini sprendim teistumo ir pagrstumo & taiau tiria skundus dl prokuror, ikiteisminio tyrimo pareig n veiksm, paeidian,i mogaus teises ir laisves', skund dl darbo teisini santyki, netikrina teism priimt sprendim, nuosprendi ir nutar,i pagrstumo ir teistumo.

> Seimo ko!"ro ieri+ su sku!du "uri "eis2 kreip"is& 3' -areikjas tiesiogiai + jeigu jo skund) atitinka dvi s)lygas!

skundas paduodamas dl pareig n piktnaudiavimo ar biurokrati"mo, jei mano, kad tuo buvo paeistos jo teiss ir laisvs.

<' -areikjas per "eimo nar& + jeigu jo skundas atitinka 1eimo kontrolieri statymo 3A str. reikalavimus. Tyrim) 1eimo kontrolierius gali pradti ir savo iniciatyva!

jeigu skundas gautas odiu, tele0onu arba 1eimo kontrolierius pats nustat pareig n piktnaudiavimo, biurokrati"mo ar kitaip paeist mogaus teisi ir laisvi poymi i visuomens in0ormavimo priemoni bei i kit altini.

1kundai paprastai paduodami ratu. Sku!de !urodoma!

1) adresatas 8eimo kontro"ieri/ staiga (8eimo kontro"ierius)' () pareik0jo vardas, pavard0 (pavadinimas) ir adresas (buvein0)' *) skund,iam/ pareign/ vardai, pavard0s ir pareigos, institucija ar staiga, kurioje jie dirba' 1) skund,iamo sprendimo arba skund,iamos veikos apibdinimas, jos padarymo "aikas ir ap"inkyb0s' 2) su-ormu"uotas praymas 8eimo kontro"ieriui' ;) skundo suraymo data ir pareik0jo paraas$

Prie sku!do ga i )/"i pridedama&

1) gin)ijamo sprendimo nuoraas' () turimi rodymai ar j/ apraymas$

-aymtina, kad nurodyt skundo 0ormos nesilaikymas ar rekvi"it nenurodymas negali b ti pagrindas atsisakyti tirti skund), iskyrus!

anoniminius skundus &kita vertus, 1eimo kontrolierius gali nuspr5sti tirti anonimin skund)', atvejus, kai nemanoma pradti tyrimo dl duomen tr kumo, o pareikjas 1eimo kontrolieriaus praymu j nepateikia, atvejus, kai skundo tekstas yra neskaitomas.

Sku!d+ pada,imo "ermi!as 1kundams paduoti nustatomas vieneri met terminas nuo skundiam veiksm padarymo ar skundiamo sprendimo primimo. 1kundai, paduoti prajus iam terminui, netiriami, jeigu 1eimo kontrolierius nenusprendia kitaip. A"sisak$mas !agri!"i sku!d1eimo kontrolierius ne vliau kaip per D darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendim) atsisakyti nagrinti skund), apie tai in0ormuodamas pareikj), jeigu!
1) padaro ivad, kad skundo da"ykas yra ma,areikmis' () skundas paduotas pra0jus 1 met/ terminui' *) skunde nurodyt/ ap"inkybi/ tyrimas neprik"auso 8eimo kontro"ieriaus kompetencijai' 1) skundas tuo pa)iu k"ausimu buvo inagrin0tas arba yra nagrin0jamas teisme' 2) d0" skundo da"yko yra priimtas procesinis sprendimas prad0ti ikiteismin tyrim' ;) padaro ivad, kad skund nagrin0ti tiks"inga kitoje institucijoje ar staigoje$

?eigu priimamas sprendimas atsisakyti nagrinti skund), turi b ti nurodyti atsisakymo j nagrinti pagrindai. Tais atvejais, kai skundas nepriskirtas 1eimo kontrolieri kompetencijai, atsisakyme nagrinti nurodoma, koki) institucij) ar staig) tuo klausimu galt kreiptis pareikjas. 1kund) ityrus, pakartotinai paduotas skundas netiriamas, iskyrus atvejus, kai nurodoma nauj aplinkybi ar pateikiama nauj 0akt. ?eigu pareikjas piktnaudiauja teise kreiptis 1eimo kontrolieri, 1eimo kontrolieriaus sprendimu susirainjimas su tokiu pareikju gali b ti nutrauktas. ?eigu skundo tyrimo metu paaikja aplinkybs, dl kuri turjo b ti atsisakyta nagrinti skund), skundo tyrimas nutraukiamas. ?eigu gaunamas pareikjo praymas netirti skundo, 1eimo kontrolierius gali tyrim) nutraukti. 1eimo kontrolierius gali pradti tyrim) savo iniciatyva. Sku!do i"$rimo "ermi!ai

1kundas turi b ti itirtas ir pareikjui atsakyta per 7 mnesius nuo skundo gavimo dienos, iskyrus atvejus, kai dl skunde nurodyt aplinkybi sudtingumo, in0ormacijos gausos ar skundiam veiksm t5stinio pob dio b)tina skun!o tyrim prat0sti . 7pie 1eimo kontrolieriaus sprendim) prat5sti skundo tyrimo termin) in0ormuojamas pareikjas. 1kundai turi b ti itirti per &manomai trumpiausi laik . Seimo ko!"ro ieriaus "eiss 1eimo kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi teis5!
1) reika"auti nede"siant pateikti in-ormacij, med,iag ir dokumentus, btinus savo -unkcijoms at"ikti, statym/ nustatyta tvarka susipa,inti su va"styb0s, tarnybos, komercin& ar banko pas"apt sudaran)iais dokumentais, taip pat dokumentais, kuriuose yra in-ormacijos apie statym/ saugomus asmens duomenis$ %rireikus gyvendinti i teis&, pasite"kiami po"icijos pareignai ir suraomas atitinkamas aktas apie dokument/ pa0mim' () eiti institucij/ ir staig/ (moni/, tarnyb/ ar organi acij/) pata"pas, o pata"pas, kuriose itis par "aikomi asmenys, bet kuriuo paros metu, ir nek"iudomai matytis bei ka"b0tis su jose esan)iais asmenimis$ 3 institucij/ ir staig/, kuri/ veik" reg"amentuoja tarnybos statutai, teritorij ir pata"pas einama "ydint i/ institucij/ ir staig/ pareignams' *) reika"auti, kad pareignai, kuri/ veik"a tiriama, pasiaikint/ ratu ar ,od,iu' 1) apk"austi pareignus ir kitus asmenis' 2) da"yvauti 8eimo, >yriausyb0s, kit/ va"styb0s bei saviva"dybi/ institucij/ ir staig/ pos0d,iuose, kai svarstomi k"ausimai, susij& su 8eimo kontro"ieri/ veik"a ar 8eimo kontro"ieriaus tiriamu da"yku' ;) pasite"kti >yriausyb0s staig/, taip pat ministerij/, apskri)i/ bei saviva"dybi/ pareignus, apskri)i/ virinink/ administracij/ ir saviva"dybi/ institucij/ ir staig/ pareignus bei ekspertus' D) in-ormuoti 8eim, >yriausyb& bei kitas va"styb0s institucijas ir staigas ar atitinkamos saviva"dyb0s taryb apie iurk)ius statym/ pa,eidimus arba statym/ ar kit/ teis0s akt/ trkumus, prietaravimus ar spragas' C) si"yti 8eimui, >yriausybei, kitoms va"styb0s ar saviva"dybi/ institucijoms ir staigoms, kad bt/ pakeisti statymai ar kiti norminiai teis0s aktai, var,antys ,mogaus teises ir "aisves' B) surayti administracinio teis0s pa,eidimo protoko" d0" 8eimo kontro"ieriaus reika"avim/ nevykdymo ar kitokio trukdymo 8eimo kontro"ieriui gyvendinti jam suteiktas teises' 1A) kreiptis administracin teism praydamas itirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo da"is) atitinka statym ar >yriausyb0s nutarim' 11) si"yti 8eimui kreiptis !onstitucin Qeism d0" teis0s akt/ atitikties :ietuvos 9espub"ikos !onstitucijai ir statymams' 1() perduoti med,iag ikiteisminio tyrimo staigai ar prokurorui, kai aptinkami nusika"stamos veikos po,ymiai' 1*) kreiptis teism d0" ka"t/ piktnaud,iavimu ar biurokrati mu pareign/ at"eidimo i einam/ pareig/ (per 1 m0nes nuo pa,ymos suraymo)' 11) si"yti ko"egia"iai institucijai ar pareignui statym/ nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti statymams bei kitiems teis0s aktams prietaraujan)ius sprendimus ar si"yti priimti sprendimus, kurie nepriimti d0" piktnaud,iavimo ar biurokrati mo' 12) si"yti ko"egia"iai institucijai, staigos vadovui ar auktesniajai paga" pava"dum institucijai ir staigai skirti nusi,engusiems pareignams tarnybines (drausmines) nuobaudas' 1;) si"yti prokurorui kreiptis teism d0" vieojo intereso gynimo' 1D) atkreipti pareign/ d0mes ap"aidum darbe, statym/ ar kit/ teis0s akt/ nesi"aikym, tarnybin0s etikos pa,eidim, piktnaud,iavim, biurokrati m ar ,mogaus teisi/ ir "aisvi/ pa,eidimus ir si"yti imtis priemoni/, kad bt/ paa"inti statym/ ar kit/ teis0s akt/ pa,eidimai, j/ prie,astys ir s"ygos' 1C) si"yti, kad statym/ nustatyta tvarka bt/ at"yginta turtin0 ir neturtin0 ,a"a, kuri patyr0 pareik0jas d0" pareign/ padaryt/ pa,eidim/' 1B) praneti 8eimui, 9espub"ikos %re identui ar Oinistrui %irmininkui apie ministr/ ar kit/ 8eimui, 9espub"ikos %re identui ar >yriausybei atskaiting/ pareign/ padarytus pa,eidimus'

(A) si"yti >yriausiajai tarnybin0s etikos komisijai vertinti, ar pareignas nepa,eid0 >ie/j/ ir priva)i/ interes/ derinimo va"stybin0je tarnyboje statymo' (1) netirdamas 8eimo kontro"ieriaus kompetencijai nepriskirto skundo i esm0s, ga"i teikti si"ymus ar pastabas atitinkamoms institucijoms ir staigoms d0" vieojo administravimo gerinimo, kad nebt/ pa,eidin0jamos ,mogaus teis0s ir "aisv0s$

Seimo ko!"ro ieri+ reika a,im+ pri,a omumas -areig nai privalo 1eimo kontrolieri reikalavimu nedelsdami pateikti jiems in0ormacij), dokumentus ir kit) mediag), b tinus j 0unkcijoms atlikti. *agrindamas skund), 1eimo kontrolierius turi teis5 kreiptis pareig n), kurio veikla nagrinjama, praydamas pasiaikinti per nustatyt) termin). ?eigu pasiaikinimas nepateikiamas, 1eimo kontrolierius turi teis5 kreiptis auktesnj pareig n) &kolegiali) institucij)' ir is privalo utikrinti, kad pasiaikinimas b t pateiktas arba pats paaikinti per 1eimo kontrolieriaus nustatyt) termin). 1eimo kontrolieriaus si lym) &rekomendacij)' privalo nagrinti institucija ir staiga ar pareig nas, kuriems toks si lymas &rekomendacija' adresuojamas, ir apie nagrinjimo re"ultatus in0ormuoti 1eimo kontrolieri. 7smenys, trukdantys 1eimo kontrolieriui atlikti savo pareigas, atsako statym nustatyta tvarka. Sku!do "$rimas 1eimo kontrolierius itiria skunde nurodytas aplinkybes ir surao paym). -aymoje nurodoma!

tyrimo metu nustatytos aplinkybs, surinkti rodymai bei pareig no veikos juridinis vertinimas.

-aym) pasirao 1eimo kontrolierius. 1eimo kontrolieriaus payma pateikiama!

pareikjui, gali b ti pateikiama + institucijos ar staigos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovui ar pareig nui, kurio veiksmai buvo tiriami, prireikus + ir auktesns pagal pavaldum) institucijos ar staigos vadovui, taip pat kitoms institucijoms ar staigoms.

Seimo ko!"ro ieriaus spre!dimai 1eimo kontrolierius, atlik5s tyrim), priima sprendim)!
19 pripa!inti skund pagrstu; () atmesti skund' *) nutraukti skundo tyrim$

;aikas, per kur& buvo tirtas skun!as, ne&skaitomas & &statym nustatyt senaties termin tarnybinei '!rausminei( nuobau!ai skirti.
!ontro"iniai k"ausimai# !okia 8eimo kontro"ieri/ kompetencija. !oki/ skund/ 8eimo kontro"ieriai netyria. !okia tvarka kreipiamasi 8eimo kontro"ierius. !oks nustatytas terminas skundams paduoti. !okiais atvejais 8eimo kontro"ieriai turi teis& atsisakyti tirti skund. !okie yra skundo ityrimo terminai. !okias teises turi 8eimo kontro"ieriai. 8eimo kontro"ieri/ priimami sprendimai ir j/ teisin0 ga"ia$

J.1'. S%QND? NANRIN@OIMAS GAI%O TEISI? APSAQNOS %ONTRO6IERIAQS >STAINOOE

H vaiko teisi apsaugos kontrolieri turi teis5 kreiptis kiekvienas 0i"inis ar juridinis asmuo, mon, neturinti juridinio asmens teisi, kai manoma, kad! 3' 0i"inis ar juridinis asmuo, mon, neturinti juridinio asmens teisi, paeid (aiko teisi apsaugos kontrolieriaus statymo = straipsnyje nurodyt teiss akt nuostatasG <' kitais atvejais, kai yra manoma, kad paeidiamos vaiko teiss ar jo teisti interesai. (aikas vaiko teisi apsaugos kontrolieri gali kreiptis ir pats. I.3<.3. 1kundo pateikimo ir primimo tvarka 1kundas vaiko teisi apsaugos kontrolieriui pateikiamas ratu arba odiu ir registruojamas vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus staigoje bei pradedamas jo tyrimas. ;av5s skund) odiu arba pastebj5s vaiko teisi ar jo teist interes paeidimo poymius, vaiko teisi apsaugos kontrolierius, manydamas, kad pateikta in0ormacija ar pastebti poymiai yra teisingi, gali pradti tyrim) savo iniciatyva . 7noniminiai skundai nenagrinjami, jeigu vaiko teisi apsaugos kontrolierius nenusprendia kitaip. -areikjo praymu jo pavard, vardas tolesniame skundo tyrime neskelbiami. J.1'.'. Sku!do pa"eikimo "ermi!ai 1kundams pateikti nustatomas 7 met nuo skundiamj veiksm padarymo terminas. 1kundai, pateikti praleidus termin), nenagrinjami, jeigu vaiko teisi apsaugos kontrolierius nenusprendia kitaip. J.1'.4. Sku!do "uri!$s

1kunde nurodoma &vaikui kreipiantis vaiko teisi apsaugos kontrolieri ratu, ie reikalavimai netaikomi'!
1) adresatas @ vaiko teisi/ apsaugos kontro"ierius' () pareik0jo vardas, pavard0, pavadinimas ir adresas' *) apskund,iam/ juridini/ asmen/, moni/, neturin)i/ juridinio asmens teisi/, pavadinimai ar apskund,iam/ asmen/ vardai, pavard0s ir pareigos, staiga, kurioje jie dirba' 1) skund,iamojo sprendimo pavadinimas ir pri0mimo data arba skund,iam/j/ veiksm/ (neveikimo) apibdinimas, j/ padarymo "aikas ir ap"inkyb0s' 2) praymas vaiko teisi/ apsaugos kontro"ieriui' ;) pridedam/ dokument/ sraas' D) skundo suraymo data ir pareik0jo paraas

-rie skun!o gali b)ti pri!e!ama/

1) skund,iamojo sprendimo nuoraas' () turimi rodymai ar j/ apraymas' *) si"om/ apk"austi asmen/ sraas, nurodant j/ adresus ir kokias ap"inkybes ar in-ormacij jie ga"i patvirtinti$

J.1'.<. Sku!do !agri!#imo "ermi!ai (aiko teisi apsaugos kontrolierius skund) inagrinja ir atsako pareikjui per mnes& nuo skun!o gavimo !ienos . -rireikus skundo nagrinjimo metu atlikti papildom) tyrim) &gauti dokumentus, paaikinimus, apklausti suinteresuotus asmenis', vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus sprendimu is terminas gali b ti prat5stas, bet ne ilgiau kaip iki 8 mnesi . J.1'.=. Gaiko "eisi+ apsaugos ko!"ro ieriaus priimami spre!dimai (aiko teisi apsaugos kontrolierius, inagrinj5s skund), priima vien) i i sprendim!
1) perduoti skund kitai institucijai' () pareikti iekin teisme' *) aptikus nusika"timo po,ymi/, perduoti med,iag atitinkamoms institucijoms' 1) sp0ti asmenis, pa,eidusius vaiko teises ar jo teis0tus interesus' 2) staigai, registravusiai institucij, susijusi su vaiko teisi/ apsauga, kuri savo veik"a pa,eid0 vaiko teises ar jo teis0tus interesus, arba institucijos steig0jui teikti si"ym svarstyti k"ausim d0" institucijos to"esn0s veik"os tiks"ingumo' ;) si"yti tikrinam/ institucij/ ar j/ auktesni/j/ institucij/ vadovams, kad jie skirt/ drausmines nuobaudas asmenims, ka"tiems d0" vaiko teises ar jo teis0tus interesus ginan)i/ statym/ ar kit/ teis0s akt/ pa,eidim/' D) si"yti statym/ nustatyta tvarka pakeisti arba panaikinti statymams, :ietuvos 9espub"ikos tarptautin0ms sutartims bei kitiems teis0s aktams prietaraujan)ius sprendimus' C) nusta)ius tikrinam/ -i ini/ ar juridini/ asmen/, moni/, neturin)i/ juridinio asmens teisi/, veik"os trkum/ ar statym/ pa,eidim/, d0" kuri/ yra pa,eid,iamos vaiko teis0s ir jo teis0ti interesai, pa,eid0jus sp0ti ir paga" savo kompetencij si"yti -i iniams asmenims, mon0ms, neturin)ioms juridinio asmens teisi/, ar juridini/ asmen/ vadovams paa"inti pa,eidimus' B) atmesti skund, kai nepasitvirtina jame nurodyti pa,eidimai$

J.1'.P. A"sisak$mo !agri!"i sku!d- pagri!dai

(aiko teisi apsaugos kontrolierius atsisako nagrinti skund) ir ne vliau kaip per 3K darbo dien nuo skundo gavimo dienos apie tai in0ormuoja pareikj) ir asmen, kurio sprendimas ar veiksmai &neveikimas' skundiami, ratu, jeigu!
1) skundo da"ykas neatitinka >aiko teis/ apsaugos kontro"ieriaus statymo 1B straipsnyje ivardyt/ pagrind/' () skundas paduotas pra0jus * met/ terminui, jeigu vaiko teisi/ apsaugos kontro"ierius nenusprend,ia, kad skundas ga"i bti nagrin0jamas' *) skundo da"ykas prik"auso kit/ va"styb0s va"d,ios ar va"dymo ir kontro"0s institucij/ kompetencijai' 1) d0" to paties skundo da"yko yra ike"ta baud,iamoji by"a, vyksta parengtinis tyrimas, teisminis nagrin0jimas ar yra priimtas procesinis sprendimas nutraukti by" arba skundas jau buvo inagrin0tas teisme ar kitoje kontro"0s institucijoje$

7tsisakius nagrinti skund), pareikjui nurodomi atsisakymo pagrindai. Tais atvejais, kai skundo dalykas nepriklauso vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus kompetencijai, skundas per 3K darbo dien nuo jo gavimo dienos gr)inamas pareikjui ir nurodoma institucija, kuri) jis pats galt kreiptis tuo klausimu, arba praneama, kuriai institucijai skundas yra perduotas. -akartotinai dl to paties skundo dalyko paduotas skundas nenagrinjamas. 1kundo tyrimo metu iaikjus ,ia nurodytoms aplinkybms arba jeigu pareikjas nepateikia vaiko teisi apsaugos kontrolieriui duomen, be kuri nemanoma pradti skundo tyrimo, skundas paliekamas nenagrintas.

J.1'.I Sku!do "$rimo re.u "a"+ 01ormi!imas 7tlikus skundo tyrim), visi jo metu surinkti rodymai, asmen veiksm ar neveikimo juridiniai vertinimai bei tyrimo metu iaikintos aplinkybs suraomos paymoje -aym) pasirao vaiko teisi apsaugos kontrolierius arba jo pavedimu / vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus pavaduotojas. 1u tyrimo re"ultatais supaindinamas skundo pareikjas, 0i"inis ar juridinis asmuo, mon, neturinti juridinio asmens teisi, kuri veiksmai &neveikimas' buvo tiriami, isiun,iant arba teikiant jiems paymos nuoraus.
!ontro"iniai k"ausimai# !as turi teis& kreiptis >aiko teisi/ apsaugos kontro"ieri/. !okius skundus tyria >aiko teisi/ apsaugos kontro"ierius. !okia skundo pateikimo ir tyrimo tvarka. !okie skundo pateikimo ir nagrin0jimo terminai. !okius sprendimus turi teis& priimti >aiko teisi/ apsaugos kontro"ierius.

J.14. S%QND? NANRIN@OIMAS 6ANI? NA6IMABI? %ONTRO6IERIAQS >STAINOOE

>iekvienas 0i"inis ir juridinis asmuo turi teis5 pateikti Eygi galimybi kontrolieriui skund) dl lygi teisi paeidimo. 1kundai teikiami ratu. ?eigu skundas gautas odiu ar tele0onu arba jeigu moter ir vyr lygi galimybi kontrolierius nustat lygi teisi paeidimo poymius i spaudos ir kit visuomens in0ormavimo priemoni ar kitoki altini, jis gali pradti tyrim) savo iniciatyva. 7noniminiai skundai nenagrinjami, jeigu moter ir vyr lygi galimybi kontrolierius nenusprendia kitaip. J.14.1. Sku!d+ pada,imo "ermi!as 1kund) galima paduoti per 7 mnesius nuo skundiam veiksm padarymo. 1kundai, paduoti prajus iam terminui, nenagrinjami, jeigu moter ir vyr lygi galimybi kontrolierius nenusprendia kitaip. J.14.'. A"sisak$mas !agri!"i sku!dEygi galimybi kontrolierius atsisako nagrinti skund) ir ne vliau kaip per 3B dien gr)ina j pareikjui, jeigu!
1) nemanoma prad0ti tyrimo d0" duomen/ trkumo, o pareik0jas "ygi/ ga"imybi/ kontro"ieriaus praymu nepateikia reikiam/ duomen/' () skundas paduotas pra0jus nustatytam terminui' *) skunde nurodyt/ ap"inkybi/ tyrimas nepriskirtas "ygi/ ga"imybi/ kontro"ieriaus kompetencijai' 1) skundas tuo pa)iu k"ausimu buvo inagrin0tas, yra nagrin0jamas teisme arba paga" statymus turi bti nagrin0jamas teisme' 2) d0" skunde ke"iamo da"yko yra priimtas procesinis sprendimas prad0ti ikiteismin tyrim$

?eigu skundo tyrimo metu iaikja ios aplinkybs arba jeigu pareikjas nepateikia duomen, be kuri nemanoma pradti skundo tyrimo, skundas paliekamas nenagrintas. ?eigu pareikjui skundas gr)inamas, turi b ti nurodyti atsisakymo j nagrinti pagrindai. Tais atvejais, kai skundas nepriklauso lygi galimybi kontrolieriaus kompetencijai, atsisakyme nagrinti nurodoma, koki) institucij) tuo klausimu galt kreiptis pareikjas. -o ityrimo pakartotinai paduotas skundas nenagrinjamas, iskyrus atvejus, kai nurodomos naujos aplinkybs ar pateikiami nauji 0aktai. J.14.4. Sku!do i"$rimo "ermi!ai 1kundas turi b ti itirtas ir pareikjui atsakyta per vien mnes& nuo skundo gavimo dienos. -rireikus, lygi galimybi kontrolierius tyrimo termin) gali prat5sti iki dviej mnesi. 7pie tai turi b ti in0ormuojamas pareikjas. J.14.<. Sku!do "$rimo eiga

Tirdamas skund), lygi galimybi kontrolierius isiaikina!

1) skunde minim/ sprendim/ ar skund,iam/ veiksm/ buvimo ar nebuvimo -akt' () kuo remiantis ir kokiomis ap"inkyb0mis sprendimai arba veiksmai padaryti' *) ar skunde minimi sprendimai arba veiksmai prietarauja statymams bei kitiems teis0s aktams' 1) kas padar0 pa,eidim, d0" koki/ prie,as)i/ (ar tiks"/) tai padaryta, koks pa,eidim/ mastas, kaip pa,eidim padariusieji asmenys aikina savo veiksmus' 2) kokie -aktai ar rodymai patvirtina padarytj teis0s akt/ pa,eidim$

?eigu lygi galimybi kontrolierius dl giminysts ryi ar kit svarbi prieas,i negali bealikai nagrinti konkretaus skundo, jis paveda skund) tirti vienam i savo tarnybos darbuotoj. $aigus nagrinti skund), paraoma payma, kurioje nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybs, surinkti rodymai bei veiksm juridinis vertinimas. -aym) pasirao lygi galimybi kontrolierius. 1u tyrimo re"ultatais supaindinamas skundo autorius, institucijos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovas ir asmuo, kurio veiksmai buvo tiriami. ?iems isiun,iami arba teikiami paymos nuoraai. J.14.=. 6$gi+ ga im$)i+ ko!"ro ieriaus spre!dimai 7tlik5s tyrim), lygi galimybi kontrolierius gali priimti sprendim)!
1) perduoti tyrimo med,iag ikiteisminio tyrimo staigai ar prokurorui, jeigu nustatomi nusika"stamos veikos po,ymiai' () kreiptis atitinkam asmen ar institucij ir si"yti nutraukti "ygias teises pa,eid,ian)ius veiksmus ar panaikinti su tuo susijus akt' *) nagrin0ti administracini/ teis0s pa,eidim/ by"as ir skirti administracines nuobaudas' 1) atmesti skund, jeigu nepasitvirtino jame nurodyti pa,eidimai' 2) nutraukti tyrim, jeigu pareik0jas skund atsiima arba kai trksta objektyvi/ duomen/ apie padaryt pa,eidim' ;) sp0ti d0" padaryto pa,eidimo' D) "aikinai sustabdyti tyrim, jei asmuo, kurio skundas ar apskund,iami veiksmai tiriami, serga arba yra ivyk&s$

J.14.P. Fa os a" $gi!imas 7smuo, patyr5s diskriminacij) dl lyties ar seksualin priekabiavim), turi teis5 reikalauti i kalt asmen atlyginti turtin5 ir neturtin5 al) Eietuvos .espublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. J.14.I. 6$gi+ ga im$)i+ ko!"ro ieriaus reika a,im+ pri,a omumas (aldios ir valdymo institucijos, mons, staigos, organi"acijos lygi galimybi kontrolieriaus reikalavimu privalo nedelsdamos pateikti jam in0ormacij), dokumentus ir mediag), b tinus kontrolieriaus 0unkcijoms atlikti. Tirdamas skund), lygi galimybi kontrolierius turi teis5 kreiptis asmen, kurio veiksmai nagrinjami, ir reikalauti paaikinimo. Tok paaikinim) asmuo privalo pateikti per 3K darbo dien. 7smenys, trukdantys lygi galimybi kontrolieriui atlikti pareigas, atsako pagal statymus.
Kontroliniai klausimai: !as turi teis& kreiptis :ygi/ ga"imybi/ kontro"ieri/.

!okia yra :ygi/ ga"imybi/ kontro"ieriaus kompetencija. !okia skundo pateikimo ir tyrimo tvarka. !okie skundo pateikimo ir nagrin0jimo terminai. !okius sprendimus turi teis& priimti :ygi/ ga"imybi/ kontro"ierius.

U TEMA . TEISMO 9TEIS@OO: GAIDMQO, QFTI%RINANT ADMINISTRACINI? TEIS@S A%T? IR GEI%SM? TEIS@TQMX

>,adas
8ios "emos "iks as 3 supa*i!di!"i su "eism+ ,aidme!iu u*"ikri!a!" admi!is"raci!i+ "eiss ak"+ ir ,ieo#o admi!is"ra,imo su)#ek"+ ,eiksm+ "eis"um-.

U.1. GA%DOMOSIOS GA6DFIOS TEISMIN@ %ONTRO6@ IR OOS >NAGENDINIMO ZORMOS

Teismin valdia + neatskiriamas teisins valstybs elementas. Teismin5 valdi) apib dina ne tik teisingumo vykdymas, bet ir gebjimas aktyviai paveikti vykdomosios valdios veiksmus. Teismo nepriklausomumas yra vykdomosios valdios teismins kontrols garantija. 1avo veiklos procese teismai gyvendina kontrolin5 0unkcij), tikrindami valstybinio administravimo subjekt bei pareig n ileist teiss akt ir veiksm teistum). Paga pro1. M.R^mer0 "eismo ko!"ro skirstoma ! / atsitiktin0 '<uasi( + esm jos ta, kad klausimas apie valdios akto teistum) ikyla atsitiktiniu b du, tiek kiek akto teistumas susij5s su sprendiama bylaG / tiksli + ji betarpikai skiriama valdios organ darb teistumui tikrinti.

7nali"uojant administracins justicijos ribas, ikyla problema kokius administracinius aktus galime sksti teismui ir koki teisi teismas turi administracinms institucijoms ar pareig nams. Og"istuoja visuotinio byl priklausomumo teismui principas, kai galima sksti bet koki administracin akt), tiek individual, tiek bendro pob dio teiss akt), ir kai statymu ivardijami konkret s skundiami teismui administraciniai aktai. (isi kiti nesantys s)rae negali b ti skundiami. Teismo kontrol skirstoma tiesiogin0 ir netiesiogin0 . Tiesiogin pasireikia teismui nagrinjant skundus, pareikimus dl vieojo administravimo subjekt priimt teiss akt ir veiksm teistumo. *etiesiogin kontrol + nagrinjant civilines, baudiam)sias ir administracines bylas, kai teistumo klausimas ikyla jei tai turi takos sprendiant pagrindin klausim), susijus su nagrinjama teismo byla. $endrosios kompetencijos teismai nagrinja baudiam)sias, civilines ir administracini teiss paeidim bylas. Teismas, nagrindamas civilines, baudiam)sias ir administracini teiss paeidim bylas, nustat5s teistumo paeidim) tam tikros staigos, mons, institucijos veikloje turi teis5 priimti atskir)j) nutart. %nstitucija per vien) mnes privalo praneti teismui apie priemones, kuri imtasi iems paeidimams paalinti. 7tskiroji nutartis yra teismo reakcija teisine 0orma dl teistumo paeidim.

Eietuvos .espublikos >onstitucijoje tvirtint mogaus ir pilie,io teisi ir laisvi garantas yra teismas, nes jam >onstitucijos 3KJ straipsnyje patikta vykdyti teisingum). Teismin valdia / neatskiriamas teisins valstybs elementas. $ dama stipri ir nepriklausoma, ji yra vis teisi garantas ir turi b ti pasiruousi t teisi gynimui, kas jas bepaeist. Teismas, gyvendindamas teisingum), taip pat vykdo kontrolines valstybinio valdymo veiklos teistumo 0unkcijas. Teismin5 valdi) c#arakteri"uoja ne tik teisingumo vykdymas, bet ir gebjimas aktyviai paveikti vykdomosios valdios veiksmus. Teismo nepriklausomumas yra vykdomosios valdios teismins kontrols garantija. 1avo veiklos procese teismai gyvendina kontrolin5 0unkcij), tikrindami valstybinio administravimo subjekt bei pareig n ileist teiss akt ir veiksm teistum). >onstitucijos norm virenyb5, negin,ijam) j prioritet), palyginti su kitomis teiss normomis, utikrina >onstitucinis Teismas. Teismin statym ir kit teiss akt atitikimo konstitucijai kontrol neabejotinai yra teisins valstybs prielaida ir s)lyga. Teismo kontrols klausimus, minta, nagrinjo pro0. F. .cmeris ir skirst j) atsitiktin5 duasi /kontrol5 ir tiksli) teismo kontrol5. 7tsitiktins duasi / kontrols esm yra ta, kad klausimas apie valdios akto teistum) ikyla atsitiktiniu b du, tiek, kiek akto teistumas susij5s su sprendiama byla. 1avaime is valdios aktas nra skundiamas. Teismas iuo atveju netaiko joki sankcij to akto neteisei:. Tiksli teismo kontrol, pasak pro0. F. .cmerio, betarpikai skiriama valdios organ darb teistumui tikrinti. 6io metodo elementas / neteiss valdios akte konstatavimas ir tos neteiss tam tikromis sankcijomis sudraudimas. Teismo veikimo pagrind) sudaro gin,as dl akto teistumo. Teismas isprendia skund) teiss akto teistumo atvilgiu, sudraudia neteis5, panaikindamas akt) savo sprendimu. ,,Tas valdios darbams teismas, kuris vykdo tiksli) civilinio ir baudiamojo teismo darb teistumo kontrol5, vadinamas kasaciniu teismu. Tas valdios darbams teismas, kuris vykdo tiksli) administracijos organ darb teistumo kontrol5, vadinamas administraciniu teismu. Tas valdios darbams teismas, kuris vykdo tiksli) statym leidjo darb teistumo kontrol5, vadinamas konstituciniu teismu:234. Ni rint i i dien perspektyvos, pro0. F. .cmerio sivai"duojama teismo kontrol yra tiksli Eietuvos teism sistemos veiklos kopija. >aip pastebjo pro0. F. .cmeris, ,,visi teismo organai yra pagrindiniai ir jokios vyresnybs neturi:, ir ,,joks kitas organas, neiskiriant teisingumo ministerio, kuris stovi administracijos vir nje, ir neiskiriant auktesniosios instancijos teism, negali kitis teismo darb) nei nurodymais ar sakymais i anksto, nei priei ra ir sankcijomis:2<4. Teisminei valdiai b dinga speci0in teisingumo 0unkcijos vykdymo kontrols sistema. 6i kontrol gali b ti tik teisin! kontroliuojama, ar teismo sprendimai yra teisti, ar jie atitinka materialins ir procesins teiss normas. 6i kontrol gali b ti tik vidin! emesniojo teismo sprendim) gali pakeisti ar panaikinti tik auktesn &apeliacin ar kasacin' teismin institucija. Eietuvos .espublikos teism teismin5 veikl) prii ri Eietuvos 7uk,iausiasis Teismas, kuris yra kasacins instancijos teismas, nagrinjantis bylas dl pirmosios ir apeliacins instancijos teism siteisjusi nuosprendi, sprendim, nutar,i. Eietuvos 7uk,iausiasis Teismas, nagrindamas kasacin5 byl), patikrina priimtus sprendimus, nuosprendius ir nutartis, dl kuri paduotas skundas, teiss taikymo aspektu. Teism galimyb kontroliuoti vykdom)j) valdi) pripastama beveik visose alyse. Ta,iau vykdomajai valdiai taikomos teismins kontrols 0ormos labai skiriasi. Teismas yra sukurtas teisiniams gin,ams spr5sti, nesvarbu tarp koki ali vyko teisinis gin,as. * vienas kontrols b das nra taip pritaikytas gin,ams spr5sti, kaip teismo procesas. Teismas kontrolines 0unkcijas vykdo posdyje nagrindamas baudiam)sias, civilines, administracines bylas. Taigi, asmen teis teismin5 gynyb) yra tik viena i teismo kontrols 0orm. 1kirtingai nuo kit kontrols ir priei ros institucij veiklos, teismui nra b dingas nuolatinis bei sistemingas valdymo institucij, j pareig n, staig, moni, kit valstybini ir visuomenini

organi"acij teistumo tikrinimas. Teismo kontrol skiriasi nuo valstybinio valdymo institucij atliekamos kontrols tuo, kad teismai tikrina valdymo akto teistum), o administracins valdios subjektai danai tikrina ir veiksm teistum) bei tikslingum). (alstybinio valdymo institucij kontrols subjektai turi pla,ias galimybes reaguoti teistumo paeidimus, o teismai gali tik panaikinti arba pakeisti neteist) akt), priteisti al), priimti atskir)j) nutart arba ikelti baudiam)j) byl). (alstybinio valdymo veiklos teistumo tikrinimo teismas nedaro valdymo institucij ir kit objekt buvimo vietose. Teismai vykdo iorin5 valstybinio valdymo institucij kontrol5, kai tuo tarpu eg"istuoja vairios organi"acins teisins vidins kontrols 0ormos tarp pavaldi valstybinio valdymo institucij ar pa,ios institucijos viduje. Teismins kontrols, kaip b do, utikrinan,io teistum) valdymo procese, esm5 sudaro!

Teisinis vykdomosios valdios, pareig n veiksm ir sprendim vertinimasG Teistumo paeidim, apribojusi pilie,i teises ir teistus interesus, iaikinimasG 1)lyg ir prieas,i, suklusi teistumo paeidimus, iaikinimasG -riemoni atkurti paeistas teises ir teistus interesus, taikymasG >alt asmen patraukimas atsakomybn.

7dministracins teiss literat roje nurodomos tokios teismins kontrols 0ormos! ,,3' pilie,i skund dl pareig n ir valstybinio valdymo institucij priimt sprendim ir veiksm, paeidusi j teises ir laisves, nagrinjimasG <' organi"acij skund nagrinjimasG =' skund dl valstybinio valdymo institucij priimt teiss akt pripainimo neteistais, nagrinjimasG A' turin,i reikm5 bylos isprendimui nagrinjant baudiam)sias, civilines, administracines bylas, valstybinio valdymo institucij teiss akt teistumo tikrinimasG B' skund dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje, nagrinjimasG C' parengtinio tyrimo kokybs patikrinimas nagrinjant baudiam)sias bylasG D' valstybinio valdymo institucij, organi"acij ir pareig n veiklos teistumo ir disciplinos patikrinimas nagrinjant civilines, baudiam)sias, administracines bylas:2=4. Teism galimyb kontroliuoti vykdom)j) valdi) pripastama beveik visose alyse. -asaulyje eg"istuoja penki 0orm vieosios administracijos veiksmus kontroliuojantys teismai! bendrieji teismai, bendrieji vidaus speciali"acijos teismai, savarankika administracini teism sistema alia bendrj teism sistemos, pranc " modelis / tam tikras vieosios administracijos ir teismo #ibridas:, kva"iteismai &administraciniai tribunolai', kurie savo procesine veikla pana s teismus, bet j sprendimai gali b ti skundiami bendriesiems teismams. $endra visoms alims yra tai, kad teismo veikla, kai jis nagrinja pilie,i ir vykdomosios valdios organ ar pareig n gin,us, vadinama administracine justicija!

(iena i ali vieasis asmuo / administracin institucija ar pareig nasG Teisminio nagrinjimo dalykas yra i vieosios teiss reguliuojam santyki kil5s gin,as &administracini, 0inansini, konstitucini ir pan.'G Tai ne tik pilie,io ir vykdomosios valdios gin,o isprendimas, bet ir vykdomosios valdios veiksm teistumo patikrinimas.

7dministracins justicijos gyvendinimo 0ormos yra bendroji ir specialioji administracin justicija. $endrosios administracins justicijos valstybse &8idiojoje $ritanijoje, ?7(, .usijoje, 7irijoje ir kt.' pilie,i ir vykdomosios valdios gin,us nagrinja bendrieji teismai, specialij administracini teism nra. 6ios 0ormos alininkai aikina, kad nra jokio reikalo teikti privilegij) vykdomajai valdiai ir kurti specialius administracinius teismus. 1pecialiosios administracins justicijos

valstybse veikia specialij administracini teism sistema &-ranc "ijoje, 6vedijoje, ;raikijoje, %talijoje, $elgijoje, (okietijoje, Llandijoje, 7ustrijoje, 1uomijoje, -ortugalijoje, %spanijoje'. Fanoma, kad administracini teism kontrol detalesn, operatyvesn ir nuoseklesn, nei bendrosios kompetencijos teism kontrol administracijai! :7dministracija labiau pasitiki administraciniais teismais, nei bendraisiais, nes jie labiau nusimano institucijos veikloje:.2A4 7dministracini teism speciali"acija valdymo klausimais padeda jiems sigilinti nagrinjam byl esm5, priimti kvali0ikuotus sprendimus. -ro0. F. .cmeris man, kad tam tikro valdios akto teistumas ar neteistumas jo taikymo atvilgiu turi b ti pavedamas spr5sti ne kiekvienam, bet tik administraciniam teismui, nes i klausim sukoncentravimas viename teismo organe neduos galimumo pasireikti vairioms nevienodoms akto teistumo ar neteistumo interpretacijoms:.2B4 $e to, yra nuomoni, kad administraciniai teismai, nagrindami bylas, uima aktyvesn5 po"icij), nei bendrieji teismai. Teisme gali susidurti paprasto pilie,io ir galingos institucijos interesai, todl teismas privalo padti priva,iam asmeniui, pareigodamas administracij) pateikti b tinus dokumentus ir netgi atlikti special tyrim). >ai kuriose valstybse, pavy"diui, -ranc "ijoje, praktikuojamos teisj komandiruots tam tikr) staig), institucij) susipainti su j darbu. >it specialist nuomone, glaud s administracijos ir teismo ryiai gali turti neigiamos takos teismo objektyvumui ir nepriklausomumui. Teismai kai kuriose valstybse &?7(, 8idiojoje $ritanijoje ir kt.' uima stipri) po"icij) valdi sistemoje. Teis teismams kontroliuoti administracijos institucij veikl) yra numatyta ?7( >onstitucijos = str. < d.! ,,Teismin valdia iplsta visiems gin,ams, kuri viena alis yra ?7(:. Teismo vykdomosios valdios kontrols tikslas yra priva,i asmen teisi apsauga. Teismai yra paskutin instancija, sprendiant visus gin,us dl teiss. ?ie vertina asmen, valstybs pareig n veiksmus, sprendia, ar administracija nevirijo savo galiojim ir ar nepiktnaudiauja valdia. >as turi teis5 kreiptis teism) dl administracijos veiksmR Tai yra bet kurio suinteresuoto asmens teis. Teismai vadovaujasi nuostata, kad niekas nesiruoia gaiti laiko ir eikvoti pinig dl paprasto smalsumo. %r jei asmuo ar net usienietis kreipsi teism), vadinasi, administracijos veikla j kaip nors ukliud:. ?ei teismas turi pagrind) abejoti administracijos veiksm teistumu, vadovaudamasis bendrosios teiss ir teisingumo principais laiko savo pareiga priimti skund) ir teisikai vertinti skundiamus veiksmus &pv"., 8idiojoje $ritanijoje, ?7( ir kt.'. Teism kontrol administracijai negin,ytina iais atvejais! :kai institucija virija savo valdios galiojimus, kai institucija veikia savo galiojim ribose, bet neteisingai taiko teiss norm):2C4. Mpatingo dmesio sulaukia administracijos valdios virijimo apskundimas. Tai yra e0ektyviausia teismo kontrol administracijai. >as turi teis5 paduoti skund) dl valdios virijimoR Tai gali b ti konkretus pilietis, pavy"diui, atleistas i tarnybos pareig nas. >itu atveju + pilie,i grup, kuriuos lie,ia administracijos veikla, &pv"., statomo namo kaimynai' ir tre,ia + mokes,i moktojas. %r gal gale administracijos veikla gali liesti visus ar beveik visus alies gyventojus, pavy"diui, priimant naujas keli eismo taisykles ar s)lygas pravesti re0erendum). 6iais atvejais bet kuris pilietis gali paduoti iekin. 1kundju gali b ti 0i"inis ir juridinis asmuo. Eietuvos .espublikos >onstitucijos =K straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis5 kreiptis teism):. Teis teismin5 gynyb) eg"istuoja, ta,iau ja naudojasi ne visi. ?ai reali"uoti neutenka inoti, kas yra teis, bet reikia ir inoti, kaip ja reikia naudotis, turti atitinkamas 0inansines galimybes ir laiko. :Teismo garantija yra ne tiktai valstybs gynjo teis traukti atsakomybn kiekvien) valdinink) u nusikalstamus darbus, padarytus tarnybos pareigas einant, bet ir kiekvieno pilie,io teis paduoti iekin, reikalauti, kad teismas pripaint administracinio organo veikim) neteist).:2D4 6iandien visiems akivai"du, kad teismai nagrinja bylas ne itin operatyviai ir greitai. -areikjui tenka sugaiti daug laiko ir patirti teism sprendim

vykdymo proceso organi"acijos nesklandum. 7dministracins justicijos atsiradimas Eietuvoje sulauk valstybs valdios ak bei visuomens pripainimo, nes dabar pilie,iai, staigos bei organi"acijos gali pla,iai naudotis teise teismin5 gynyb) dl neteist valstybinio administravimo subjekt veiksm. Turint galvoje valdi padalijimo princip), logika b t paklausti, ar teismas turi teis5 kitis vykdomosios valdios reikalusR 7nali"uojant administracins justicijos ribas, ikyla problema, kokius administracinius aktus galima sksti teismui ir koki teisi teismas turi administracinms institucijoms ar pareig nams. Og"istuoja visuotinio byl priklausomumo teismui principas, kai galima sksti bet kok administracin akt), tiek individual, tiek bendro pob dio teiss akt), ir s)rao principas, kai statyme ivardijami konkret s skundiami teismui administraciniai aktai. (isi kiti nesantys s)rae negali b ti skundiami. -avy"diui, 8idiojoje $ritanijoje nra statymo, kuriame b t ivardinti visi atvejai, dl kuri teismai gali sikiti administracijos veikl). >okie administracijos veiksmai gali b ti teismui skundiami, sprendia patys teismai, remdamiesi iimtine teise kontroliuoti administracij). $et koks neteistas administracijos veiksmas gali b ti teismo panaikintas. 7dministraciniai teismai & pv"., -ranc "ijoje ' nagrinja maareikmes &dl pensij, alos atlyginimo' ir stambias politines bylas, tikrina ir eilinius administracijos aktus, ir paties -re"idento. Teismo vykdoma veikla lie,ia visas visuomens gyvenimo s0eras! politin5, ekonomin5, socialin5, kult rin5, moralin5. Teismas galioja administracij) paalinti visas neigiamas pasekmes, atstatyti paeistas teises, atlyginti nuostolius. Teismo kontrol skirstoma tiesiogin5 ir netiesiogin5. Tiesiogin kontrol pasireikia teismui nagrinjant skundus, pareikimus dl valstybinio administravimo subjekt priimt teiss akt ir veiksm teistumo, o netiesiogin kontrol / nagrinjant civilines, baudiam)sias ir administracines bylas, kai teistumo klausimas ikyla, jei tai turi takos sprendiant pagrindin klausim), susijus su nagrinjama teismo byla ir jis isprendiamas greta. $endrosios kompetencijos teismai nagrinja baudiam)sias, civilines ir administracines bylas. Zivilinio proceso tvarka teismai nagrinja bylas, kuriose jie privalo duoti teisin5 ivad) dl vykdomosios valdios instucij veiklos bei j ileist teiss akt &pv"., .usijoje'. *agrindami ias ir kitas bylas, teismai, vadovaudamiesi statymu, tikrina vykdomosios valdios institucij veiksm pagrstum), teistum), j leidiam teiss akt teistum), taip vykdydami j veiklos kontrol5. Teismai priima sprendim) paeistoms pilie,i teisms atsatatyti. *agrindamas baudiam)sias bylas, o ypa, tas, kurios susijusios su pareig n nusikaltimais, teismai inagrinja byl) i teistumo po"icijos ir duoda teisin5 ivad) pareig n, kaip valdymo aparato darbuotoj, veiksmams vertinti. Teismo kontrol5 valdymo srityje &pv"., .usijoje' gyvendina arbitrainiai teismai. Okonomini gin, bylos, kylan,ios i administracini teisini santyki, priklauso arbitraini teism kompetencijai. 7rbitrainiai teismai turi teis5 reikalauti i pareig n ir institucij b tin dokument, j ityrimui skirti eksperti"es, nes jie gali b ti raytiniais rodymais gin,ui ispr5sti. Tuo pa,iu jie kontroliuoja vykdomosios valdios institucij teiss akt pagrstum) ir teistum). Teismas, nagrindamas civilines, baudiam)sias ir administracines bylas, nustat5s teistumo paeidim tam tikros staigos, mons, institucijos veikloje, turi teis5 priimti atskir)j) nutart &.usijoje, Eietuvoje'. %nstitucija per vien) mnes privalo praneti teismui apie taikytas priemones dl atkreipt statymo paeidimo 0akt bei padjusi jiems atsirasti prieas,i ir s)lyg paalinimo. 7tskiroji nutartis yra teismo reakcija teisine 0orma dl teistumo paeidim. $ tinais atvejais teismai imasi priemoni patraukti kaltus asmenis. Teismai taip pat nagrinja pilie,i &0i"ini ir juridini asmen' skundus dl administracins nuobaudos paskyrimo. -ilie,iai gali kreiptis teism)

skundu dl vykdomosios valdios institucijos veiklos, pareig n veiksm, kuriais buvo paeistos pilie,i teiss ir laisvs. *ustat5s skund pagrstum), teismas pripasta veiksm) &sprendim)' neteistu, panaikina taikytas atsakomybs priemones. Tokiu b du, nagrindamas pilie,i skundus ir priimdamas dl j sprendimus, teismas vykdo vykdomosios valdios ir pareig n veiklos kontrol5. Eietuvos .espublikos bendrosios kompetencijos teismai &rajon ar miest apylinks teismai', nagrindami jo kompetencijai priskirtas Eietuvos .espublikos administracini teiss paeidim kodekso <<A straipsnyje &toliau / 7T->' administracini teiss paeidim bylas tikrina, ar jos pagrstai ikeltos, ar teisti valstybinio valdymo institucij ir pareig n veiksmai. Eietuvos .espublikos administraciniai teismai nagrinja bylas dl priimt valstybinio administravimo subjekt, savivaldybi administravimo subjekt, viej staig, moni ir nevyriausybini organi"acij, turin,i vieojo administravimo galiojimus, visuomenini organi"acij, bendrij, politini partij, politini organi"acij ar asociacij akt ir veiksm teistumo ir kt.. *agrindami skundus dl administracins teiss paeidimo, administraciniai teismai patikrina valstybs institucij, pareig n veiklos teistum). Teistumo kontrol negali apsiriboti tik materialine teise. Teismas turi patikrinti, ar administracin institucija, ar pareig nas, spr5sdami klausim), nepaeid ir procesins teiss norm reikalavim. Teismai gali kontroliuoti ne tik teisinius ir 0aktinius administracins institucijos veiklos aspektus, bet ir vertinti jos veikl) tikslingumo, pagrstumo, racionalumo ar protingumo aspektais &8idiojoje $ritanijoje, 6vedijoje, ?7('. >itose alyse teismo gyvendinama vykdomosios valdios kontrol apsiriboja tik administracinio akto teistumo patikrinimu. Teismas negali tikrinti administracini institucij ar pareig n veiksm tikslingumo, racionalumo ir protingumo. Teiss gynimo b d gerokai maiau. Teismui suteikiama teis administracin akt) pripainti neteistu ir dl to negaliojan,iu &;raikijoje, $elgijoje, Turkijoje'. Eietuvos .espublikos >onstitucijos 3KJ straipsnis skelbia! Teisjai ir teismai vykdydami teisingum) yra nepriklausomi. Teisjai, nagrindami bylas, klauso tik statymo:. >onstitucins nuostatos uprogramavo pa,i) auk,iausi) teism pareig) ir atsakomyb5 + laikytis ne tik statymo raids, bet ir jo esms. Eietuvos .espublikos administraciniai teismai sprendia gin,us dl teiss vieojo ar vidaus administravimo srityje ir nevertina gin,ijamo administracinio akto bei veiksm &ar neveikimo' politinio ar ekonominio tikslingumo poi riu, o tik nustato, ar konkre,iu atveju nebuvo paeistas statymas ar kitas teiss aktas:2I4. 7dministraciniai teismai vykdo valstybs institucij akt teistumo kontrol5, ta,iau, nevertinus institucijos veiklos tikslingumo, pagrstumo ir racionalumo, ribojama teism galimyb veiksmingai ginti asmens teises nuo valstybs savivals. Teisinga proced ra + tai esminis teisingumo principas. Teismai turi laikytis pagrindini procesins teiss reikalavim. *iekas negali b ti teisju savo byloje ir niekas negali b ti nuteistas neiklausytas, kiekvienas turi teis5 gintis. 1uinteresuoti asmenys privalo b ti iklausyti, jiems turi b ti tinkamai praneta. Teism procese vadovaujamasi rungtynikumo principu, dalyvauja dvi puss! iekovas ir atsakovas, kurie ikelia argumentus ir teikia rodymus. (isi teismo sprendimai priimami kolegialiai, yra grietai nustatytos 0ormos, privalo b ti pagrsti bylos 0aktine mediaga ir teismo taikyta teiss norma. Hsigalioj5s teismo sprendimas turi statymo gali) visiems pilie,iams ir organi"acijoms. $e vis anks,iau ivardint bendr teismams procesini taisykli, taikomos tik administracinei teisenai b dingos taisykls & pv"., -ranc "ijoje'. -irmiausia, iekininio pareikimo padavimas nesustabdo administracinio proceso. ?is gali b ti pristabdytas tik pagal iekovo pareikim) ir tik tada, jei iki sprendimo primimo institucija gali patirti neatsatatom) al) ir rimtas pasekmes. 7dministracini teism padtis speci0in ir tuo, kad retai teismas savo sprendimu negalioja administracij) k) nors atlikti. Teismas paprastai nurodo, kokios ir kieno yra teiss ir pareigos, kas teisus, o kas kaltas. 7dministracija privalo pati padaryti ivad), rasti priimtin) sau

laik) ir b d) vykdyti teismo nutarim). Teismas stengiasi nesikiti administracijos nepriklausomum) ir paprastai administracija vykdo teismo sprendimus. $et jei atkakliai sprendimas nevykdomas, teismas gali pareikalauti imokti delspinigius u kiekvien) praleist) dien) . Eietuvos .espublikos 7dministracini byl teisenos statyme &toliau / 7$TH' nustatyta, kad teismas savo iniciatyva arba proceso dalyvi praymu gali imtis priemoni reikalavimui utikrinti. 6iomis priemonmis gali b ti udraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, laikinas gin,ijamo akto galiojimo sustabdymas, iiekojimo pagal vykdom)j dokument) sustabdymas. ?ei mint reikalavim nesilaikoma, kaltiems asmenims skiriama bauda &7$TH D3 str.C d.'. Eyginant bendrosios ir specialiosios administracins justicijos gyvendinimo 0ormas vairiose valstybse, bandyta pabrti vienos ar kitos 0ormos privalumus. Ta,iau, autors nuomone, kokia beb t administracins justicijos gyvendinimo 0orma, vis pirma svarbiausia yra pa,ios valstybs poi ris mogaus teisi apsaug), susiklos,iusios demokratins tradicijos ir sukurtas e0ektyvus mec#ani"mas paeistoms teisms ginti. 7ptariamose valstybse &8idiojoje $ritanijoje, -ranc "ijoje, ?7(' teisini sistem 0ormavimosi tradicijos siekia imtme,ius. *ereikt pamirti, kad m s teisin sistema buvo sukurta sovietme,iu, kai teismai buvo neatsiejami nuo vykdomosios valdios, todl teism nepriklausomumo principas yra vienas svarbiausi gyvendinant teismo kontrolines 0unkcijas valstybiniame valdyme. 7dministracins justicijos k rimas Eietuvoje neabejotinai reikmingas ir svarbus ingsnis kuriant teisin5 valstyb5. 7utors nuomone, administraciniai teismai, vykdydami valstybs institucij akt teistumo kontrol5, turt vertinti institucijos veiklos tikslingum), pagrstum) ir racionalum), nes tada teismai veiksmingiau gint asmens teises nuo valstybs savivals. 1avo veiklos procese teismai e0ektyviai kontroliuoja vykdom)j) valdi). Teismai nagrinja baudiam)sias, civilines, administracines bylas ir vadovaudamiesi materialins bei procesins teiss norm reikalavimais, tikrina valstybinio valdymo subjekt bei pareig n ileist teiss akt ir veiksm teistum). Teismas, nagrindamas civilines, baudiam)sias, administracines bylas, turi teis5 priimti atskir)j) nutart, padar5s ivad), kad pareig nai, mons, staigos, organi"acijos bei pilie,iai paeid statymus ar kitas teiss normas. 7tskir)ja nutartimi in0ormuodamas valdios ar valdymo institucijas, teismas atkreipia dmes byloje nustatytus statymo paeidimo 0aktus, prieastis ir s)lygas, padjusias kilti paeidimui, ir reikalauja imtis atitinkam priemoni. 7tskiroji nutartis baudiamosiose bylose gali b ti priimta, kai teismas nustato pilie,i teisi bei kitus statym paeidimus, padarytus atliekant kvot) arba parengtin tardym). .emdamasis teisminio nagrinjimo mediaga, teismas turi teis5 priimti atskir)j) nutart ir kitais atvejais, jeigu pripasta tai reikalinga. Hsiteisjusi teismo atskiroji nutartis siun,iama vykdyti atitinkamai monei, staigai ir organi"acijai, kuri ne vliau kaip per vien) mnes turi imtis reikaling priemoni dl atskirosios nutarties, ir apie re"ultatus praneti nutart primusiam teismui. 7tskiroji nutartis turi b ti pagrsta ir teista, priimta remiantis teismo posdyje isamiai itirtomis bylos aplinkybmis. 7tskirosios nutarties paskelbimas turi ir aukljam)j poveik.
!ontro"iniai k"ausimai# !ai teismo vykdoma kontro"& k"asi-ikuoja pro-$ O$ 9omeris. !okia teismo kontro"0 "aikytina tiesiogine. !okia teismo kontro"0 "aikytina netiesiogine. !okie yra teismo vykdomos kontro"0s ypatumai. !okios yra teismin0s kontro"0s -ormos.

U.'. APA6IN%@S TEISMO 9TEIS@OO: %OMPETENCIOA TAI%ANT ADMINISTRACIN@S PRIEGARTOS PRIEMONES

Eietuvos .espublikos ben!rosios kompetencijos teismai &rajon ir miest apylinks teismai' nagrindami j kompetencijai priskirtas Eietuvos .espublikos administracini teiss paeidim kodekso <<A straipsnio administracini teiss paeidim bylas aikina, ar jos pagrstai ikeltos, ar teisti valstybs valdymo institucij ir pareig n veiksmai. >aip teismai, nagrindami administracins teiss paeidim bylas, kontroliuoja vykdom)j) valdi)R Teismas kontrolines 0unkcijas vykdo nagrindamas administracins teiss paeidim bylas ir tikrindamas materialins bei procesins teiss norm laikymosi aspektus! ar pagrstai ikelta administracins teiss paeidimo byla, ar administracins teiss paeidimo protokolas ir kita administracins teiss paeidimo bylos mediaga surayti pagal statymo reikalavimus ir kompetentingo asmens, ar teisti valstybinio valdymo institucij ir pareig n veiksmai, taikant kitas administracins teisins prievartos priemones &atliekant administracin sulaikym), asmens api r), daikt patikrinim) ir daikt bei dokument pamim)'. Teismas visas ias aplinkybes tikrina pagal administracinje byloje esan,i) mediag). *agrinjantis byl) teismas, nustat5s prieastis ir s)lygas, padjusias padaryti administracinius teiss paeidimus, gali pasi lyti moni, staig, organi"acij vadovams ir kitiems pareig nams imtis priemoni, kad b t paalintos tos prieastys ir s)lygos. 6ie asmenys per vien) mnes nuo pasi lymo gavimo dienos privalo praneti teismui, koki imtasi priemoni. 7T-> =K3 str. 3 d. nurodoma, kad institucija &pareig nas', nagrinjanti administracins teiss paeidim bylas, atsivelgdama aplinkybes, nurodytas 7T-> =K str. < d., taip pat io kodekso =3 straipsnyje nustatytas atsakomyb5 lengvinan,ias bei kitas statym nenurodytas lengvinan,ias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti maesn5 nuobaud) nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti velnesn5 nuobaud) nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracins nuobaudos. Tais atvejais, kai 7T-> =K3 str. nuostatas taiko institucija &pareig nas', kiekvien) sprendim) privaloma motyvuoti ir kreiptis apylinks teisj), praant sankcijos. Teismas, inagrinj5s gaut) mediag), paeidjo padt nustatytas lengvinan,ias ir statym nenurodytas lengvinan,ias aplinkybes, gali sankcionuoti arba nesankcionuoti institucijos ar pareig no sprendimo &nutarimo'. Taip patikrinama, ar objektyviai, pilnai ir visapusikai buvo atsivelgta visus statymo reikalavimus, skiriant nuobaud). 7pygardos administracinis teismas, nagrindamas skund) dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teistum) ir pagrstum). >artu apygardos administracinis teismas, nagrindamas skund), vykdo kontrolin5 0unkcij), patikrindamas, ar nuobauda paskirta pagal statymus ir ar j) paskyr organas &pareig nas', turintis teis5 spr5sti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracins nuobaudos skyrimo tvarkos. Teismai, nagrindami administracins teiss paeidim bylas, tikrina materialins bei procesins norm laikymosi aspektus ir taip atlieka vykdomosios valdios kontrol5. ?eigu teismas nustato, kad nutarim) prim organas &pareig nas', neturintis teiss spr5sti toki) byl), toks nutarimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinti kompetentingam organui &pareig nui'. ?ei teismas nustato, kad asmeniui buvo neteistai pritaikyta nuobauda ir tuo padaryta ala, i ala jam atlyginama. *utarim) panaikinus ir nutraukus administracins teiss paeidimo byl), asmeniui gr)inamos iiekotos sumos, paimti ir kon0iskuoti daiktai, panaikinami kiti apribojimai.
!ontro"inis k"ausimas#

!aip teismai, nagrin0dami administracin0s teis0s pa,eidim/ by"as, kontro"iuoja vykdomj va"d,i.

U.4. BENDROSIOS %OMPETENCIOOS TEISMO NA6IOS GA6STABINIO GA6DAMO TEISMIN@S %ONTRO6@S SRITAOE
-agrindin bendrosios kompetencijos teism uduotis vykdant vieojo administravimo subjekt veiklos kontrol5 susijusi su civilini, baudiamj ir administracini teiss paeidim byl nagrinjimu. Tad bendrosios kompetencijos teism vykdomos vieojo administravimo subjekt veiklos kontrols sritys yra ios! 3' bendrosios kompetencijos teism kontrolins 0unkcijos nagrinjant baudiam)sias bylas. <' bendrosios kompetencijos teism kontrolins 0unkcijos nagrinjant civilines bylas. Teism statyme tvirtinta svarbi bendrosios kompetencijos teism kompetencijos nuostata, numatanti, jog bendrosios kompetencijos teismai, nagrindami civilin5 byl), kartu gali priimti sprendim) ir dl individualaus administracinio akto teistumo, t. y. patikrinti vieojo administravimo subjekto priimt) administracin sprendim). =' bendrosios kompetencijos teism kontrolins 0unkcijos nagrinjant administracini teiss paeidim bylas &r. J.< skyri'

U.<. %ONSTITQCINIO TEISMO GAIDMQO QFTI%RINANT GA6STABINIO GA6DAMO SRITIES TEIS@S A%T? TEIS@TQMX
%o!s"i"uci! ko!"ro , vykdoma vairiose alyse, skiriasi pagal objekt), 0orm), r is, proced ras ir pasekmes. Tradiciniai konstitucins kontrols objektai yra !
1$ ($ *$ 1$ 2$ ;$ D$ C$ B$ 1A$ tes0s norm/ konstitucingumas' statym/ d0" konstitucijos pakeitim/ konstitucingumas' tarptautin0s sutartys' teis0s taikymo akt/ konstitucingumas' gin)ai d0" kompetencijos tarp va"styb0s ir jos region/' ,mogaus teisi/ ir "aisvi/ apsauga' rinkim/ ir re-erendum/ teis0tumas' pareign/ po"itin0s atsakomyb0s ir nua"inimo nuo pareig/ k"ausimai po"itini/ partij/ ir po"itini/ susivienijim/ konstitucingumas !onstitucijos interpretavimas$

%o!s"i"uci! ko!"ro , t. y. statym ir kit teiss akt atitikimo >onstitucijai tikrinimas, reikia tam tikr) intervencij) statymo leidjo veikl). >onstitucinio Teismo pripainti prietaraujantys >onstitucijai teiss aktai ar statymai netenka galios. Eietuvos .espublikos >onstitucinis Teismas nevykdo iankstins statym konstitucingumo kontrols. Hgyvendinama vlesnioji konstitucin priei ra, t. y. jau priimt ir sigaliojusi statym bei teiss akt konstitucingumo ir teistumo kontrol. >onstitucinis Teismas garantuoja >onstitucijos virenyb5 teiss sistemoje ir konstitucin teistum).

>onstitucijoje tvirtinta auk,iausia politin tautos galia, t. y. tautos suverenitetas. Tai reikia, kad konstitucinse normose tvirtinamos auk,iausios galios taisykls, kurios yra privalomos visiems. Ta,iau yra ir kita reikinio kokyb. -asirodo, kad nors konstitucija ir yra auk,iausiosios galios aktas ir jai visi turi paklusti, ta,iau pa,iai konstitucijai apsaugoti turi eg"istuoti teisinis mec#ani"mas. 6i problema iaikjo tada, kai konstitucija pradjo i tikrj veikti ir daryti poveik visuomeniniams santykiams. Mra du konstitucins kontrols modeliai! amerikie,i modelis, grindiamas konkre,ia statym ir administracini akt atitikimo konstitucijai kontrole vykstant teismo procesui &be ?7(, model perm >anada, %ndija, 7ustralija, 7irija, ?aponija, daugelis Eotyn 7merikos valstybi, 6veicarija, 1kandinavijos valstybs' ir austr &europinis kontinentinis' modelis. ?o esm yra statym konstitucingumo kontrol esant ypatingam procesui, kai j) atlieka specialus konstitucinis teismas. *agrinjant konstitucins kontrols proced ras, svarbus klausimas yra subjekt ratas, kurie gali kreiptis konstitucin5 kontrol5 vykdan,i) institucij). Hvairiose usienio alyse is ratas yra skirtingas. 8aniausiai statym leidjas numato tokias subjekt r is! auk,iausiosios valstybs institucijos &-re"identas, (yriausyb, -arlamentas', administracini vienet valdia &savivaldybs, 0ederacijos subjektai, teismai ir kitos teissaugos institucijos'. (ienose valstybse, pv". 7ustrijoje, subjekt ratas platus, kitose valstybse iniciatyvos teis5 turi tik auk,iausios valdios institucijos. 7merikietikojo modelio valstybse prie subjekt priskiriami 0i"iniai ir juridiniai asmenys. >albant apie konstitucins kontrols 0ormas reikt paymti, kad iankstin arba preventyvin 0orma b dinga -ranc "ijai. >lasikinio amerikietiko modelio valstybs, iskyrus 1uomij), iankstins 0ormos neturi. `ia b dinga konkreti kontrol. Eabiausiai paplitusi konsultacin kontrols 0orma, nes svarbu yra suinoti, ar statymo projektas neprietarauja >onstitucijai. Ouropietikojo modelio valstybms labiau b dinga vlesnioji kontrol. >onstitucinio Teismo sprendimai dl akto konstitucingumo taip pat skiriasi pagal prigimt ir teisines pasekmes. ?ei >onstitucinis Teismas priima sprendim) gyvendindamas savo konsultacines 0unkcijas, tai ir sprendimas yra konsultacinio pob dio, neprivalomas. (isais kitais atvejais sprendimas turi privalom) pob d. .eikt iskirti, kad bendrj teism sprendimai privalomi tik abiem gin,o pusms. $et bendrosios teiss tradicijos alyse auk,iausios teismins institucijos sprendimai privalomi emesniems teismams. 6is principas tvirtintas daugelyje amerikietikojo tipo valstybi. Ouropietikojo tipo >onstitucini teism sprendimai yra privalomi. Hstatymo konstitucingumo tikrinimo koncepcija Eietuvoje buvo kuriama remiantis dviej tradicij + civilins teiss ir bendrosios teiss + idjomis. Tai atsispindjo 3JJK/3JJ< metais parengtuose >onstitucijos ir kituose teiss akt dl konstitucins justicijos projektuose. ?.Nilio nuomone, konstitucins kontrols 0ormos pasirinkim), laikantis europins tradicijos, s)lygojo ios prieastys! :-o"ityviosios teiss teorijos populiarumas OuropojeG siekimas i"oliuoti bendrosios kompetencijos teismus nuo politinio procesoG speciali"uot teism tradicija Ouropoje:234. Eietuvos .espublikos >onstitucinis Teismas nevykdo iankstins statym konstitucingumo kontrols. Hgyvendinama vlesnioji konstitucin priei ra, t.y. jau priimt ir sigaliojusi statym bei kit teiss akt konstitucingumas bei teistumas. >onstitucinis Teismas garantuoja >onstitucijos virenyb5 teiss sistemoje ir konstitucin teistum), nustatyta tvarka spr5sdamas, ar statymai ir kiti 1eimo priimti aktai neprietarauja >onstitucijai, taip pat ar .espublikos -re"idento bei (yriausybs aktai neprietarauja >onstitucijai arba statymams. >onstitucijoje nustatyta, kad >onstitucinis Teismas teikia ivadas! 3' ar nebuvo paeisti rinkim statymai per .espublikos -re"idento ar 1eimo nari rinkimusG <' ar .espublikos -re"idento sveikatos b kl leidia jam ir

toliau eiti pareigasG =' ar Eietuvos .espublikos tarptautins sutartys neprietarauja >onstitucijaiG A' ar 1eimo nari ir valstybs pareig n, kuriems pradta apkaltos byla, konkret s veiksmai prietarauja >onstitucijai. -raym) itirti teiss akto konstitucingum) ar teistum) >onstituciniam Teismui turi teis5 paduoti ! 3' dl statymo ar kito 1eimo priimto akto + (yriausyb, ne maesn kaip 3XB 1eimo nari grup ir teismaiG <' dl .espublikos -re"idento akto + ne maesn kaip 3XB vis 1eimo nari grup ir teismaiG =' dl (yriausybs akto + ne maesn kaip 3XB 1eimo nari grup, teismai ir .espublikos -re"identas. -agal >onstitucij) statymas arba kitas 1eimo aktas, .espublikos -re"idento aktas, (yriausybs aktas negali b ti taikomi nuo tos dienos, kai o0icialiai paskelbiamas >onstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas prietarauja >onstitucijai.
!ontro"inis k"ausimas# !oks yra !onstitucinio Qeismo vaidmuo u,tikrinant va"stybinio va"dymo srities teis0s akt/ teis0tum.

1V TEMA. ADMINISTRACINIAI TEISMAI IR O? %OMPETENCIOA

>,adas 6ios temos tikslas + suteikti studijuojantiems ini apie Eietuvos administracini teism sistem) ir j kompetencij). %studijav5 i) tem) susipains su administracini teism k rimo Eietuvoje istorija, istudijuos administracini teism kompetencij).

1V.1. ADMINISTRACINI? TEISM? SISTEMA IR OOS RAIDA >onstitucins nuostatos dl administracini teism suk rimo buvo pradtos gyvendinti tik 3JJJ m. 3JJJ/K3/3A priimto Teism statymo J str. < d. buvo nurodyta, kad ,,administracines bylas nagrinja speciali"uoti administraciniai teismai, turintys i) sistem)!

apygard administraciniai teismai &(ilniaus, >auno, >laipdos, -anevio, 6iauli'G 7uktesnysis administracinis teismasG Eietuvos apeliacinio teismo 7dministracini byl skyrius.

Teism statymo 3I3 straipsnyje buvo nustatyta, kad administracini teism kompetencij) nustato 7dministracini byl teisenos statymas. Hgyvendinant ias normas buvo priimtas 7dministracini teism steigimo statymas, kurio C str. nustatyta, kad administraciniai teismai pradeda veikti nuo 3JJJ m. gegus = d. >albant apie steigt administracini teism kompetencij) paymtina, kad buvo du tiek pirmosios instancijos teismai &apygard administraciniai teismai ir 7uktesnysis administracinis teismas', tiek apeliacins instancijos teismai &7uktesnysis administracinis teismas ir 7peliacinio teismo 7dministracini byl skyrius'. Osant dviem galutinms apeliacinms instancijoms, 7peliacinio

teismo 7dministracini byl skyriui buvo ypa, sudtinga utikrinti vienodos administracini teism praktikos 0ormuotojo 0unkcij), kadangi apeliacine tvarka 7uktesniajame administraciniame teisme inagrintos bylos jo net nepasiekdavo. 6iuo administracini teism steigimo etapu nebuvo su0ormuota instituciniu poi riu savarankika speciali"uota administracini teism sistema, o buvo pasirinktas tarpinis modelis arba ,,bandomoji administracini teism sistema, i dalies priklausoma tiek instituciniu, tiek procesiniu atvilgiu nuo bendrosios kompetencijos teism. *uo <KK3 sausio 3 d. sigaliojo 7dministracini byl teisenos statymo <, =, A, B, C straipsni pakeitimo ir papildymo statymas, kuriuo buvo sukurta nauja dvipakop administracini teism sistema! panaikintas 7uktesnysis administracinis teismas ir Eietuvos apeliacinio teismo 7dministracini byl skyrius, palikti penki apygard teismai ir steigtas vyriausiasis administracinis teismas.
!ontro"iniai k"ausimai# !ada :ietuvoje buvo kurti administraciniai teismai ir kokia buvo j/ sistema. !okie buvo pirmosios administracini/ teism/ sistemos trkumai. !okia administracini/ teism/ sistema veikia iuo metu.

1V.'. ADMINISTRACINI? TEISM? GEI%6OS ORNANI]AGIMAS

Teisingum) administracinse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi vis asmen lygybe statymui ir teismui, nepaisant lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pai r, veiklos r ies ir pob dio, gyvenamosios vietos ir kit aplinkybi Teismas nevertina gin,ijamo administracinio akto bei veiksm &ar neveikimo' politinio ar ekonominio tikslingumo poi riu, o tik nustato!
o o o

ar konkre,iu atveju nebuvo paeistas statymas ar kitas teiss aktas, ar administravimo subjektas nevirijo kompetencijos, ar aktas &veika' neprietarauja tikslams bei udaviniams, dl kuri institucija buvo steigta ir gavo atitinkamus galiojimus.

1V.'.1 . >s"a"$m+ "aik$mas !agri!#a!" admi!is"raci!es )$ as (ykdydamas teisingum) teismas negali taikyti statymo, kuris prietarauja >onstitucijai. ?eigu yra pagrindas manyti, kad statymas ar kitas teiss aktas, kuris turt b ti taikomas konkre,ioje byloje, prietarauja >onstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinjim) ir, atsivelgdamas Eietuvos .espublikos >onstitucinio Teismo kompetencij), kreipiasi j su praymu spr5sti, ar tas statymas ar kitas teiss aktas atitinka >onstitucij). ;av5s >onstitucinio Teismo nutarim), teismas atnaujina bylos nagrinjim). Fintos taisykls taikomos ir tais atvejais, kai teismas suabejoja, ar .espublikos -re"idento aktas arba (yriausybs aktas, kuris turt b ti taikomas konkre,ioje byloje, neprietarauja statymams ar >onstitucijai. 7dministracini byl procesas vyksta pagal administracinio proceso statymus, galiojan,ius bylos nagrinjimo, atskir procesini veiksm atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu.

?eigu yra prietaravimas tarp 7$TH norm ir kit statym &iskyrus specialiuosius statymus', teismas turi vadovautis 7$TH normomis. ?eigu nra statymo, reglamentuojan,io gin,o santyk, teismas taiko statym), reglamentuojant panaius santykius, o jei ir tokio statymo nra, + vadovaujasi bendraisiais statym pradmenimis ir j prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taikydamas Ouropos 1)jungos teiss normas, teismas taip pat vadovaujasi Ouropos 1)jungos teismini institucij sprendimais ir preliminariais nutarimais. Hstatym nustatytais atvejais teismas kreipiasi kompetenting) Ouropos 1)jungos teismin5 institucij) praydamas preliminaraus nutarimo Ouropos 1)jungos teiss akt aikinimo ar galiojimo klausimu. 1V.'.' . Teis#+ ir "eism+ !eprik ausomumas (ykdydami teisingum), teisjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik statym. Teisjai ir teismai sprendia administracines bylas remdamiesi statymais ir tokiomis s)lygomis, kurios nesudaro galimybi teisjus veikti i alies. (alstybs valdios ir valdymo institucij, 1eimo nari ir kit pareig n, politini partij, politini ir visuomenini organi"acij ar 0i"ini asmen kiimasis teisjo ar teismo veikl) draudiamas ir utraukia statym nustatyt) atsakomyb5. Fitingai, piketai ir kitokie veiksmai ar,iau negu DB metrai iki teismo pastato ir teisme, kuriais siekiama paveikti teisj) ar teism), laikomi kiimusi teisjo arba teismo veikl) ir yra draudiami. >ai kiamasi teisingum) vykdan,i teismo ar teisjo veikl), teismas ar teisjas turi reaguoti statym nustatyta tvarka. 1V.'.4 . B$ + !agri!#imo "eisme ,ieumas 7dministraciniuose teismuose bylos nagrinjamos vieai. H teismo posdi sal5 neleidiami jaunesni kaip eiolikos met asmenys, jeigu jie nra proceso dalyviai arba liudytojai. Teismo posdis gali b ti udaras dviem atvejais!

mogaus asmeninio ar eiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, jeigu vieai nagrinjama byla gali atskleisti valstybs, tarnybos, pro0esin5 ar komercin5 paslapt.

8l to teismas priima motyvuot) nutart. Vdarame teismo posdyje gali b ti proceso dalyviai, o reikiamais atvejais + ir liudytojai, specialistai, ekspertai, vertjai. $yl nagrinjimo teisme vieumo principas netaikomas ir tais atvejais, kai pagal statym) skundai ar bylos nagrinjamos raytinio proceso tvarka. 1V.'.< . Teismo proceso ka )a 7dministracini byl procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvi kalba.

8okumentai, surayti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami iversti lietuvi kalb) ir nustatyta tvarka patvirtinti. $yl) nagrinti teisme rengian,iam teisjui ar j) nagrinjan,iam teismui nutarus, kita kalba surayt) dokument) teismo posdyje gali iversti vertjas. 7smenims, nemokantiems lietuvi kalbos, garantuojama teis naudotis vertjo paslaugomis. V vertjo paslaugas mokama i valstybs biudeto. 1V.'.= . Teisi+ ir pareig+ iaiki!imas proceso da $,iams Teismas turi iaikinti proceso dalyviams j procesines teises ir pareigas, spti dl procesini veiksm atlikimo arba neatlikimo pasekmi ir padti iems asmenims gyvendinti j procesines teises. Ftai administracinje byloje 4r $7 6 ::E - <= pareikjo skundas buvo atmestas tuo pagrindu, kad buvo pareiktas netinkamam atsakovui0 reikalavimai dl alos, padarytos valdios institucij neteistais veiksmais, turjo bti reikiami valstybei, o pareikjas atsakovu nurod )auno miesto vyriausiojo policijos komisariato >aliakalnio policijos komisariato Bas poskyr% Bareikjas nurod, kad jam buvo pasilyta pakeisti atsakov, ta"iau nebuvo iaikintos atsakovo nepakeitimo pasekms 'ietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ianali&avs )auno apygardos administracinio teismo 7<<8 m gruodio E d posdio protokol, nustat, kad buvo teiraujamasi pareikjo nuomons dl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu, ir kad pareikjas nesutiko keisti atsakovo Ga"iau pareikjui nebuvo iaikintos io procesinio veiksmo neatlikimo pasekms 6 kad jo skundas vien dl to gali bti atmestas 4ors atsakovas atsiliepime % apeliacin% skund nurod, kad pareikjui buvo iaikinta alos, padarytos valdios institucij neteistais veiksmais, atlyginimo tvarka, ta"iau teismo posdio protokolas to nepatvirtina Godl kolegija pripaino, kad pareikjui nebuvo iaikintos atsakovo nepakeitimo pasekms )adangi teismas ne%vykd pareigos, numatytos $dministracini byl teisenos %statymo ;< straipsnyje, ir tai turjo %takos bylos baig"iai, teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo ('#$G 7<<= m birelio ; d nutartis) 1V.'.P . TecC!i!i+ priemo!i+ !audo#imas "eisme Teismo posdio eigai, rodymams 0iksuoti ir tirti teismas gali naudoti bet kokias tec#nines priemones. -roceso alys savo procesinms teisms gyvendinti gali daryti garso ra) teismo posdiui u0iksuoti. 7pie darom) garso ra) proceso alys privalo in0ormuoti teism). >itiems asmenims draudiama teismo posdio metu 0ilmuoti, 0otogra0uoti, daryti garso ar vai"do raus ir naudoti kitas tec#nines priemones. 7smenims, paeidusiems draudim) naudoti tec#nines priemones teismo posdio metu, taikoma statym numatyta atsakomyb. 1V.'.I . B$ os med*iagos ,ieumas

%nagrintos administracins bylos mediaga, iskyrus mediag) t byl, kurios buvo inagrintos udarame teismo posdyje, yra viea ir su ja gali susipainti suinteresuoti asmenys, skaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis. Toki) teis5 ie asmenys gyja, kai sprendimas byloje arba nutartis nutraukti byl) ar pareikim) palikti nenagrint) siteisja. -riimdamas vieame teismo posdyje sprendim) byloje arba nutart nutraukti byl) ar pareikim) palikti nenagrint) arba gav5s praym) susipainti su bylos mediaga, teismas turi teis5 proceso dalyvi praymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos mediaga ar jos dalis yra neviea, kai reikia apsaugoti mogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybs slaptum), in0ormacijos apie asmens sveikat) kon0idencialum), taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybs, tarnybos, pro0esin ar komercin paslaptis. 8l tokios teismo nutarties gali b ti duodamas atskirasis skundas. *ordamas susipainti su inagrintos bylos mediaga, asmuo pateikia nustatytos 0ormos praym), jame nurodo savo vard), pavard5, gyvenam)j) viet) ir asmens kod). 1usipainimo su inagrintos bylos mediaga tvark) nustato Teisingumo ministerija ir Eietuvos arc#yv departamentas. 1V.'.J . Gie!odos "eism+ prak"ikos 1orma,imas (ienod) administracini teism praktik) aikinant ir taikant statymus bei kitus teiss aktus 0ormuoja Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kris skelbia!

plenarins sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, trij teisj kolegij ir iplstini penki teisj kolegij priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, kuri paskelbimui pritar dauguma io teismo teisj, visus sprendimus dl normini administracini akt teistumo.

H Eietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esan,ius statym ir kit teiss akt taikymo iaikinimus privalo atsivelgti teismai, valstybs ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pa,ius statymus ir kitus teiss aktus. Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat anali"uoja administracini teism praktik) statym ir kit teiss akt taikymo klausimais ir teikia rekomendacinius iaikinimus. Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas susipaindamas su administracini teism praktika bei kitomis 0ormomis gali konsultuoti i teism teisjus statym ir kit teiss akt aikinimo bei taikymo klausimais. (yriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Ouropos 1)jungos teismini institucij iaikinimais, anali"uoja ir apibendrina administracini teism praktik) taikant Ouropos 1)jungos teiss normas ir teikia rekomendacijas dl Eietuvos administracini teism ir Ouropos 1)jungos teismini institucij bendradarbiavimo utikrinant vienod) Ouropos 1)jungos teiss akt aikinim) ir taikym) Eietuvos .espublikoje. Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas leidia biuleten 7dministracini teism praktika. 1V.'.U . Teismo spre!dimo, !u"arimo ir !u"ar"ies pri,a omumas

Hsiteisj5s teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybs institucijoms, pareig nams ir tarnautojams, monms, staigoms, organi"acijoms, kitiems 0i"iniams bei juridiniams asmenims ir turi b ti vykdomas visoje Eietuvos .espublikos teritorijoje. 1prendimo, nutarimo ir nutarties privalomumas neatima i suinteresuot asmen teiss kreiptis teism), kad b t apgintos teiss ir statym saugomi interesai, dl kuri gin,as nra teismo inagrintas ir ispr5stas.
!ontro"iniai k"ausimai# ! vertina administracinis teismas nagrin0damas gin)ijamo administracinio akto bei veiksm/ (ar neveikimo) pagrstum ir teis0tum. !okio pagrindin0s statymo taikymo taisyk"0s nagrin0jant administracines by"as. %aaikinkite pagrindinius administracini/ by"/ nagrin0jimo ir teismo veik"os organi avimo principus# teis0j/ ir teism/ neprik"ausomumas' by"/ nagrin0jimo teisme vieumas' teismo proceso ka"ba' teisi/ ir pareig/ iaikinimas proceso da"yviams' tec5nini/ priemoni/ naudojimas teisme' by"os med,iagos vieumas' vienodos teism/ praktikos -ormavimas' teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties priva"omumas$

1V.4. APANARDOS ADMINISTRACINI? TEISM? NANRIN@OAMO BA6OS

1V.4.1 . B$ os, priskir"os admi!is"raci!i+ "eism+ kompe"e!ci#ai 7dministraciniai teismai sprendia bylas dl! 3' valstybinio administravimo subjekt!

priimt teiss akt ir veiksm teistumo atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmusG

<' savivaldybi administravimo subjekt!

priimt akt ir veiksm teistumo, atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmusG

=' turtins ir neturtins &moralins' alos, padarytos 0i"iniam asmeniui ar organi"acijai neteistais valstybs ar vietos savivaldos institucijos, staigos, tarnybos bei j tarnautoj veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, atlyginimo &Zivilinio kodekso C.<D3 straipsnis'G A' mokes,i, kit privalom mokjim, rinkliav sumokjimo, gr)inimo ar iiekojimo, 0inansini sankcij taikymo, taip pat dl mokestini gin,G B' tarnybini gin,, kai viena gin,o alis yra valstybs ar savivaldybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus &skaitant pareig nus ir staig vadovus'G C' (yriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios komisijos kreipimsi dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimoG

D' 1eimo kontrolieriaus kreipimosi &pareikimo' dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimoG I' gin, tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt dl kompetencijos ar statym paeidimo, iskyrus civilinius gin,us, priskirtus bendrosios kompetencijos teismamsG J' rinkim ir .e0erendumo statym paeidimoG 3K' nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje apskundimoG 33' viej staig, moni ir nevyriausybini organi"acij, turin,i vieojo administravimo galiojimus, priimt sprendim ir veiksm vieojo administravimo srityje teistumo, taip pat i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmusG 3<' visuomenini organi"acij, bendrij, politini partij, politini organi"acij ar asociacij priimt bendro pob dio akt teistumoG 3=' usienie,i skund dl atsisakymo iduoti leidim) gyventi ar dirbti Eietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skund dl pabglio statuso. $statymu administracini teism kompetencijai gali b ti priskiriamos ir kitokios bylos. 1V.4. ' . B$ os, !epriskir"os admi!is"raci!i+ "eism+ kompe"e!ci#ai 7dministraciniai teismai nesprendia byl, priskirt!

>onstitucinio Teismo kompetencijai, bendrosios kompetencijos, kitiems speciali"uotiems teismams.

7dministracini teism kompetencijai taip pat nepriskiriama tirti!

.espublikos -re"idento veiklos, 1eimo veiklos, 1eimo nari veiklos, Finistro -irmininko veiklos, (yriausybs &kaip kolegialios institucijos' veiklos, >onstitucinio Teismo, Eietuvos 7uk,iausiojo Teismo ir Eietuvos apeliacinio teismo teisj veiklos, kit teism teisj, prokuror, ikiteisminio tyrimo pareig n, antstoli procesini veiksm, susijusi su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendim vykdymu.

$ylas dl administracini teiss paeidim pirm)ja instancija pagal 7dministracini teiss paeidim kodeks) nagrinja apylinki teismai. 6io kodekso numatytas atskiras administracini teiss paeidim bylas nagrinja ir kitos statym galiotos valstybs institucijos &pareig nai'. 1V.4. 4 . Ap$gardos admi!is"raci!io "eismo kompe"e!ci#a 7pygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinms byloms, priskirtoms administraciniams teismams &3K.=.3 skyrius', kai pareikjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybi administravimo subjektas, iskyrus bylas dl!
1) >yriausiosios tarnybin0s etikos komisijos sprendim/ ir ios komisijos kreipim/si d0" tarnybos santyki/ su va"styb0s tarnautojais nutraukimo' () 8eimo kontro"ieriaus kreipimosi (pareikimo) d0" tarnybos santyki/ su va"styb0s tarnautojais nutraukimo' *) vie/j/ staig/, moni/ ir nevyriausybini/ organi acij/, turin)i/ vieojo administravimo ga"iojimus, priimt/ sprendim/ ir veiksm/ vieojo administravimo srityje teis0tumo, taip pat i/ subjekt/ atsisakymo at"ikti j/ kompetencijai priskirtus veiksmus teis0tumo ir pagrstumo ar vi"kinimo at"ikti tokius veiksmus' 1) visuomenini/ organi acij/, bendrij/, po"itini/ partij/, po"itini/ organi acij/ ar asociacij/ priimt/ bendro pobd,io akt/ teis0tumo$

=etaikant iankstinio nagrinjimo ne teismo tvarka proce!)ros, apygar!os a!ministracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinja ias bylas/
1) d0" normini/ administracini/ akt/, kuriuos pri0m0 teritoriniai ar saviva"dybi/ administravimo subjektai, teis0tumo' () paga" saviva"dybi/ taryb/ pareikimus d0" j/ teisi/ pa,eidimo, kai atsakovai yra teritoriniai va"stybiniai administravimo subjektai' *) paga" >yriausyb0s atstovo pareikimus d0" vietos saviva"dos institucij/ ir j/ pareign/ akt/, prietaraujan)i/ !onstitucijai ir statymams, d0" statym/ ir >yriausyb0s sprendim/ nevykdymo, d0" akt/ ar veiksm/, pa,eid,ian)i/ gyventoj/ ir organi acij/ teises, teis0tumo' 1) d0" turtin0s ir mora"in0s ,a"os, padarytos -i iniam asmeniui ar organi acijai teritorini/ va"styb0s ar vietos saviva"dos institucij/, staig/, tarnyb/ bei j/ tarnautoj/, einan)i/ tarnybines pareigas, neteis0tais veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, at"yginimo (<ivi"inio kodekso 1C2 straipsnis)' 2) tarnybinius gin)us, kai viena gin)o a"is yra va"styb0s ar saviva"dyb0s tarnautojas, turintis vieojo administravimo ga"iojimus, iskyrus atvejus, kai pareik0jas ar atsakovas yra centrin0 administravimo institucija, staiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu >a"styb0s tarnybos statymas nenustato kitokios atitinkam/ gin)/ sprendimo tvarkos' ;) paga" pareikimus, kai ky"a gin)ai tarp nepava"d,i/ vienas kitam vieojo administravimo subjekt/ d0" kompetencijos ar statym/ pa,eidimo (io statymo 12 straipsnio 1 da"ies D punktas), iskyrus atvejus, kai viena i gin)o a"i/ yra centrin0 administravimo institucija, staiga, tarnyba' D) paga" skundus d0" va"styb0s institucij/ (pareign/) nutarim/ administracini/ teis0s pa,eidim/ by"ose' C) paga" skundus d0" apy"ink0s rinkim/ komisijos sprendimo arba apy"ink0s re-erendumo komisijos sprendimo d0" rink0j/ srae ar pi"ie)i/, turin)i/ teis& da"yvauti re-erendume, srae padaryt/ k"aid/' B) paga" praymus u,tikrinti administracini/ gin)/ komisij/ sprendim/ vykdym$

7pygardos administracinis teismas pirm)ja instancija taip pat nagrinja skundus &praymus' dl savivaldybi ir apskri,i administracini gin, komisij, o statym numatytais atvejais ir dl kit iankstinio gin, nagrinjimo ne teismo tvarka institucij priimt sprendim.

!ontro"iniai k"ausimai# !okios by"os priskirtos administracini/ teism/ kompetencijai. !okios by"os nepriskirtos administracini/ teism/ kompetencijai. !okia yra apygardos administracinio teismo kompetencija.

1V.<. GI6NIAQS APANARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO PAPI6DOMA 9SPECIA6I: %OMPETENCIOA

$e bendrosios kompetencijos &3K.=.= skyrius' (ilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administraciniams teismams priskirtoms byloms &3K.=.3 skyrius', kai pareikjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, iskyrus bylas !
1) d0" normini/ administracini/ akt/, kuriuos pri0m0 centriniai va"stybinio administravimo subjektai, teis0tumo, () d0" vie/j/ staig/, moni/ ir nevyriausybini/ organi acij/, turin)i/ vieojo administravimo ga"iojimus, priimt/ sprendim/ ir veiksm/ vieojo administravimo srityje teis0tumo, taip pat i/ subjekt/ atsisakymo at"ikti j/ kompetencijai priskirtus veiksmus teis0tumo ir pagrstumo ar vi"kinimo at"ikti tokius veiksmus$

=etaikant iankstinio nagrinjimo ne teismo tvarka proce!)ros, %ilniaus apygar!os a!ministracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinja ias bylas/
1) d0" 8eimo kontro"ieriaus kreipimosi (pareikimo) d0" tarnybos santyki/ su va"styb0s tarnautojais nutraukimo' () paga" saviva"dybi/ taryb/ pareikimus d0" j/ teisi/ pa,eidimo, kai atsakovai yra centriniai va"stybinio administravimo subjektai' *) d0" turtin0s ir mora"in0s ,a"os, padarytos -i iniam asmeniui ar organi acijai centrin0s administravimo institucijos, staigos, tarnybos ar jos tarnautojo, einan)io tarnybines pareigas, neteis0tais veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, at"yginimo (<ivi"inio kodekso ;$(D1 straipsnis)' 1) tarnybinius gin)us, kai viena gin)o a"is yra va"styb0s tarnautojas, turintis vieojo administravimo ga"iojimus, ir kai pareik0jas ar atsakovas yra centrin0 administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnautojas, jeigu >a"styb0s tarnybos statymas nenustato kitokios atitinkam/ gin)/ sprendimo tvarkos' 2) paga" skundus d0" >yriausiosios tarnybin0s etikos komisijos sprendim/ ir ios komisijos kreipim/si d0" tarnybos santyki/ su va"styb0s tarnautojais nutraukimo' ;) paga" pareikimus, kai ky"a gin)/ tarp nepava"d,i/ vienas kitam vieojo administravimo subjekt/ d0" kompetencijos ar administracinius santykius reg"amentuojan)i/ statym/ pa,eidimo (6NQ3 12 straipsnio 1 da"ies D punktas), kai pareik0jas ar atsakovas yra centrin0 administravimo institucija, staiga ar tarnyba' D) paga" u,sienie)i/ skundus d0" atsisakymo iduoti "eidim gyventi ar dirbti :ietuvoje ar tokio "eidimo panaikinimo, taip pat skundus d0" pab0g0"io statuso' C) paga" praymus u,tikrinti >yriausiosios administracini/ gin)/ komisijos sprendim/ vykdym$

(ilniaus apygardos administracinis teismas pirm)ja instancija taip pat nagrinja skundus &praymus' dl (yriausiosios administracini gin, komisijos, Fokestini gin, komisijos, o statym numatytais atvejais ir dl kit iankstinio gin, nagrinjimo ne teismo tvarka institucij priimt sprendim.

1V.=. 6IETQGOS GARIAQSIOOO ADMINISTRACINIO TEISMO %OMPETENCIOA

Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra!
1) ape"iacin0 instancija by"oms, kurias inagrin0jo administraciniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, skaitant by"as d0" administracini/ teis0s pa,eidim/' () ape"iacin0 instancija administracini/ teis0s pa,eidim/ by"oms, kurias inagrin0jo apy"inki/ teismai' *) vieninte"0 ir ga"utin0 instancija by"oms d0" normini/ administracini/ akt/, kuriuos pri0m0 centriniai va"stybinio administravimo subjektai, teis0tumo, taip pat 6NQ3 12 straipsnio 1 da"ies 11 punkte nurodytoms by"oms' 1) ga"utin0 instancija by"oms paga" skundus d0" >yriausiosios rinkim/ komisijos sprendim/ ar neveikimo, iskyrus tuos, kurie priskirti !onstitucinio Qeismo kompetencijai' 2) ga"utin0 instancija administracini/ by"/ priskyrimo atitinkamiems teismams k"ausimais$

Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinja praymus dl proceso atnaujinimo administracinse bylose, skaitant ir administracini teiss paeidim bylas, kurios ubaigtos siteisjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi. Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas 0ormuoja vienod) administracini teism praktik) taikant statymus. Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai statym priskirtas 0unkcijas.

1V.P. ADMINISTRACINI? BA6? PRIS%ARIMAS TEISMAMS

?eigu sujungiami keli tarpusavyje susij5 reikalavimai, i kuri vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti + ne teismo institucij kompetencijai, visi reikalavimai turi b ti nagrinjami teisme. ?eigu yra abejon ar galiojan,i statym koli"ija dl konkretaus gin,o priskyrimo, gin,as nagrinjamas teisme. >ai byloje yra keli tarpusavyje susij5 reikalavimai, i kuri vieni priskirtini (ilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti + kit apygard administraciniams teismams, byla turi b ti nagrinjama (ilniaus apygardos administraciniame teisme. >ai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirting teism teritorinje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendiamas pagal auktesniojo administravimo subjekto buvein5. Tais atvejais, kai administravimo subjektai yra lygiaver,iai savo teisine padtimi, teism), kuriame bus nagrinjama byla, turi teis5 pasirinkti pareikjas.

1V.I. NINY? D@6 TEISMINNQMO SPRENDIMAS

$endrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo gin,us dl teismingumo raytinio proceso tvarka sprendia speciali teisj kolegija, kuri) eina Eietuvos 7uk,iausiojo Teismo Zivilini byl skyriaus pirmininkas, Eietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko

pavaduotojas ir po vien) i teism pirminink paskirt) teisj). $endrosios kompetencijos teismai motyvuotus praymus ar nutartis spr5sti teismingumo klausimus paduoda per Eietuvos 7uk,iausi)j Teism), administraciniai teismai + per Eietuvos vyriausi)j administracin teism). 1pecialios teisj kolegijos posdiams pirmininkauja Eietuvos 7uk,iausiojo Teismo Zivilini byl skyriaus pirmininkas. 1prendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos nari bals dauguma. ?ei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia kolegijos posdio pirmininko balsas. *utartis dl bylos teismingumo neskundiama.

11 TEMA . ADMINISTRACIN@S BA6OS I8%@6IMAS TEISME IR PASIRQO8IMAS OX NANRIN@TI

Hvadas 6ios temos tikslas + susipainti su administracins bylos iklimo teisme ir pasiruoimo j) nagrinti stadijomis.

11.1. S%QNDO 9PRA8AMO: TEIS@

(adovaujantis 7$TH B str. 3 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teis5 statym nustatyta tvarka kreiptis teism), kad b t apginta paeista ar gin,ijama jo teis arba statym saugomas interesas. >ita vertus, 7$TH << str. 3 d. nustatyta, kad skund) &praym)' dl vieojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo &neveikimo' turi teis5 paduoti asmenys, taip pat kiti vieojo administravimo subjektai, skaitant valstybs ir savivaldybi vieojo administravimo tarnautojus, pareig nus ir staig vadovus, kai jie mano, kad j teiss ar statym saugomi interesai yra paeisti. 7tsisakymas teiss kreiptis teism) negalioja. Teismas imasi nagrinti administracin5 byl)!
1) paga" asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad bt/ apginta jo teis0 arba statym/ saugomas interesas, skund ar praym' () paga" statym/ nustatyt/ institucij/, staig/ ar j/ tarnautoj/ kreipimsi d0" kit/ asmen/ teisi/ gynimo' *) paga" prokuroro, administravimo subjekt/, va"styb0s kontro"0s pareign/, kit/ va"styb0s institucij/, staig/, organi acij/, tarnyb/ ar -i ini/ asmen/ kreipimsi statym/ nustatytais atvejais d0" va"styb0s ar kit/ vie/j/ interes/ gynimo' 1) paga" vietos saviva"dos staig/ kreipimsi d0" saviva"dybi/ teisi/ vieojo administravimo srityje gynimo' 2) statym/ nustatytais atvejais paga" vieojo administravimo subjekt/ kreipimsi d0" administracini/ gin)/ sprendimo$

Hstatymo numatytais atvejais skundas &praymas' pirmiausia turi b ti paduodamas administracini gin, komisijai ar kitai iankstinio gin, nagrinjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali b ti paduodamas ir administraciniam teismui. >itais atvejais skundas &praymas' gali b ti paduodamas pasirinktinai! administracini gin, komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.

1u skundu &praymu' administracin teism) tiesiogiai kreipiamasi 7$TH 3I str. < d. ir 3J str. < d. numatytais atvejais. 1kundas &praymas' gali b ti siun,iamas patu. 6i taisykl netaikoma paduodant skund) &praym)' dl gin,, numatyt 7$TH 3I str. < d. I p. &dl apylinks rinkim komisijos sprendimo arba apylinks re0erendumo komisijos sprendimo dl rinkj s)rae ar pilie,i, turin,i teis5 dalyvauti re0erendume, s)rae padaryt klaid' ir <K str. 3 d. A p. &dl (yriausiosios rinkim komisijos sprendim ar neveikimo, iskyrus tuos, kurie priskirti >onstitucinio Teismo kompetencijai'. ?eigu skundas &praymas' siun,iamas 0aksimiliniu laiku, ne vliau kaip per tris dienas teismui turi b ti pateiktas skundo &praymo' originalas.
!ontro"iniai k"ausimai# !am suteikta skundo (praymo) teis0. !uo remdamasis administracinis teismas imasi nagrin0ti administracin& by". !okia tvarka ir kam paduodamas skundas.

11.'. REI%A6AGIMQI S%QNDQI 9PRA8AMQI:

1kundai &praymai' paduodami ratu nurodant!
1) komisijos ar teismo, kuriam skundas (praymas) paduodamas, pavadinimas' () pareik0jo vardas, pavard0 (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buvein0), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavard0 ir adresas' *) tarnautojo, kurio veiksmai skund,iami, vardas, pavard0, asmens kodas (jeigu ,inomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buvein0' 1) tre)i/j/ suinteresuot/ asmen/ vardas, pavard0 (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu ,inomas), gyvenamoji vieta (buvein0)' 2) konkretus skund,iamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo vykdymo (pri0mimo) data' ;) ap"inkyb0s, kuriomis pareik0jas grind,ia savo reika"avim, ir tai patvirtinantys rodymai, "iudytoj/ pavard0s, vardai ir gyvenamosios vietos, kit/ rodym/ buvimo vieta' D) pareik0jo reika"avimas' C) pridedam/ dokument/ sraas' B) skundo (praymo) suraymo vieta ir data$

1kund) &praym)' pasirao pareikjas ar jo atstovas. -rie atstovo paduodamo skundo &praymo' turi b ti pridedamas galiojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo galiojimus. -rie skundo &praymo' pridedami ie priedai!

skundiamas aktasG jei skundas &praymas' buvo nagrintas administracini gin, komisijoje ar kitoje iankstinio gin, nagrinjimo ne teismo tvarka institucijoje, + atitinkamos administracini gin, komisijos ar institucijos sprendimasG jei b tina, + dokumentas, patvirtinantis reikalavim ar prietaravim skundiamai institucijai, staigai, tarnybai teikimo dat)G dokumentai ir kiti rodymai, kuriais pareikjas grindia savo reikalavimusG yminio mokes,io kvitas &jeigu pagal 7$TH yminis mokestis turi b ti mokamas' arba motyvuotas praymas atleisti nuo yminio mokes,io.

1kundo &praymo' su priedais eg"empliori &kopij' turi b ti tiek, kad juos b t galima teikti kiekvienai proceso aliai ir dar likt eg"empliorius teisme.

11.4. %REIPIMOSI > ADMINISTRACIN> TEISMX TGAR%A IR BA6OS I8%@6IMO PROCESINIAI DO%QMENTAI. S%QNDO 9PRA8AMO: TR\%QM? 8A6INIMAS
1kundas &praymas' paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra vieojo ar vidaus administravimo subjekto, kurio teiss aktai ar veiksmai &neveikimas' yra skundiami, buvein. ;avus teisme skund) &praym)', administracinio teismo pirmininkas ar teisjas jo primimo klausim) isprendia ne vliau kaip per septynias !ienas priim!amas nutart& . ?eigu skundas &praymas' neatitinka 0ormos it turinio reikalavim &7$TH <= str.', prie jo nepridti priedai &7$TH <A str.' ar nesumoktas yminis mokestis &7$TH =J str.', nutartimi nustatomas terminas iems tr kumams paalinti. ?eigu per teismo nustatyt) termin) tr kumai nepaalinami, skundas &praymas' laikomas nepaduotu ir teisjo nutartimi gr)inamas pareikjui. 8l nutarties gr)inti skund) &praym)' pareikjui gali b ti paduodamas atskirasis skundas. 7dministracinio teismo pirmininkas ar teisjas &teismas' motyvuota nutartimi atsisako priimti skund) &praym)', jeigu!
1) skundas (praymas) nenagrin0tinas teism/' () by"a nepriskirtina tam teismui' *) pareik0jas nesi"aik0 by"os iankstinio nagrin0jimo ne per teism tvarkos' 1) yra siteis0j&s teismo sprendimas, priimtas d0" gin)o tarp t/ pa)i/ a"i/, d0" to paties da"yko ir tuo pa)iu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareik0jo atsisakym nuo skundo (praymo)' 2) teismo ,inioje yra by"a d0" gin)o tarp t/ pa)i/ a"i/, d0" to paties da"yko ir tuo pa)iu pagrindu' ;) skund (praym) paduoda neveiksnus asmuo' D) skund (praym) suinteresuoto asmens vardu paduoda nega"iotas vesti by" asmuo' C) pra"eistas skundo (praymo) padavimo terminas ir pareik0jas neprao jo atnaujinti ar teismas atmeta tok praym$

*utartyje atsisakyti priimti skund) &praym)' teismo pirmininkas ar teisjas privalo nurodyti, koki) institucij) reikia pareikjui kreiptis, jeigu byla nenagrintina teismo, arba kaip paalinti aplinkybes, kliudan,ias priimti skund) &praym)'. *utartyje taip pat turi b ti nurodymas gr)inti ymin mokest tais atvejais, kai paduodant skund) &praym)' toks mokestis buvo sumoktas. Teismo pirmininko ar teisjo nutarties atsisakyti priimti skund) &praym)' nuoraas ne vliau kaip per tris dienas nuo nutarties primimo teikiamas arba pasiun,iamas pareikjui. 8l teismo pirmininko ar teisjo nutarties atsisakyti priimti skund) &praym)' gali b ti duodamas atskirasis skundas. Hsiteisjus nutar,iai, skundas &praymas' gr)inamas pareikjui. ?eigu skunde &prayme' pareikjas nenurodo atsakovo ar tre,iojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne t) atsakov) ar tre,i)j suinteresuot) asmen ar nurodo asmenis, su kuri teismis ar pareigomis gin,as nesusij5s, ta,iau skunde pakankamai aikiai su0ormuluoja gin,o dalyk) &nurodo skundiam) akt), veiksm) arba atsisakym) ar vilkinim) atlikti veiksmus' ir administravimo subjekt), dl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisjas nutartimi gali paalinti iuos tr kumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skund)

&praym)', kurioje nurodoma, kas traukiamas administracins bylos proceso alimi kaip atsakovas &atsakovai' ar &ir' tre,iasis suinteresuotas asmuo &asmenys'. ;alutinai dl alies pakeitimo tinkama teismas nusprendia teismo posdio parengiamojoje dalyje.
!ontro"iniai k"ausimai# !uriam administraciniam teismui paduodamas skundas. !as "aikoma skundo trukumu. !aip ie trukumai paa"inami. !okiais atvejais atsisakoma priimti skund.

11.<. S%QNDO 9PRA8AMO: PATEI%IMO TERMINAI, PRA6EISTO TERMINO ATNAQOINIMAS

11.<.1 . Sku!do 9pra$mo: pada,imas admi!is"raci!iam "eismui d komisi#os spre!dimo 7titinkamos administracini gin, komisijos ar kitos iankstinio gin, nagrinjimo ne teismo tvarka institucijos sprendim), priimt) inagrinjus administracin gin,) ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali sksti gin,o alis, nesutinkanti su i institucij sprendimu. Tokiu atveju administracin teism) galima kreiptis per !vi!eimt !ien nuo spren!imo gavimo dienos. Tais atvejais, kai administracini gin, komisija ar kita iankstinio gin, nagrinjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo &praymo' neinagrinja, asmenys, taip pat kiti vieojo administravimo subjektai, skaitant valstybs ir savivaldybi vieojo administravimo tarnautojus, pareig nus ir staig vadovus, kai jie mano, kad j teiss ar statym saugomi interesai yra paeisti, skund) &praym)' dl paeistos teiss gali paduoti administraciniam teismui per !u mnesius nuo !ienos , iki kurios turjo b ti priimtas sprendimas. 7pskundus administracini gin, komisijos ar kitos iankstinio gin, nagrinjimo ne teismo tvarka institucijos sprendim), gin,o ali procesin padtis nesikei,ia. 11.<.' . %i"i sku!d+ 9pra$m+: pada,imo admi!is"raci!iam "eismui "ermi!ai ?eigu specialus statymas nenustato kitaip, skundas &praymas' administraciniam teismui paduodamas!

per vien mnes& nuo skundiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneimo apie veiksm) &neveikim)' teikimo suinteresuotai aliai dienos arba per !u mnesius nuo dienos, kai baigiasi statymo ar kito teiss akto nustatytas reikalavimo vykdymo terminas.

Terminai pareikimams, kuriuose praoma itirti normini administracini teiss akt teistum), administraciniam teismui paduoti nenustatomi. 11.<.4 . Pra eis"o "ermi!o a"!au#i!imas -areikjo praymu administracinis teismas skundo &praymo' padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripainta, kad terminas praleistas dl svarbios prieasties ir nra i aplinkybi !

skundas &praymas' nenagrintinas teismG byla nepriskirtina tam teismuiG

pareikjas nesilaik tai byl kategorijai statym nustatytos bylos iankstinio nagrinjimo ne per teism) tvarkosG yra siteisj5s teismo sprendimas, priimtas dl gin,o tarp t pa,i ali, dl to paties dalyko ir tuo pa,iu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareikjo atsisakym) nuo skundo &praymo'G teismo inioje yra byla dl gin,o tarp t pa,i ali, dl to paties dalyko ir tuo pa,iu pagrinduG skund) &praym)' paduoda neveiksnus asmuoG skund) &praym)' suinteresuoto asmens vardu paduoda negaliotas vesti byl) asmuo.

-rayme atnaujinti termin) nurodomos termino praleidimo prieastys ir pateikiami praleidimo prieastis patvirtinantys rodymai. >artu su praymu atnaujinti termin) administraciniam teismui turi b ti paduotas skundas &praymas'. -raym) atnaujinti termin) skundui &praymui' paduoti inagrinja teismo pirmininkas, teisjas ar teismo pirmininko sudaryta teisj kolegija raytinio proceso tvarka per !eimt !ien nuo praymo teismui su prieastis patvirtinan,iais rodymais pateikimo. 8l nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti praleist) termin) skundui &praymui' paduoti, pareikjas gali duoti atskir)j skund). Hsiteisjus nutar,iai atsisakyti atnaujinti praleist) termin) skundui paduoti, skundas gr)inamas pareikjui. 7tnaujin5s skundo &praymo' padavimo termin), administracinis teismas isprendia skundo &praymo' primimo klausim) ir 7$TH nustatyta tvarka sprendia byl) i esms.
Kontroliniai klausimai: !okie yra skundo padavimo administraciniam teismui d0" administracini/ gin)/ komisijos sprendimo terminai. !okie yra kiti skundo padavimo terminai. %ra"eisto termino atnaujinimo s"ygos ir tvarka$

11.=. TEISMO I86AIDOS IR O? AT6ANINIMAS

11.=.1 . F$mi!is mokes"is 1kundai &praymai' administraciniuose teismuose priimami ir nagrinjami tik po to, kai sumokamas yminis mokestis, kur sudaro 3KK lit u kiekvien) skund) &praym)', nepaisant to, kiek jame keliama reikalavim, arba BK lit u apeliacin skund) dl teismo sprendimo. Ta,iau statymas nustato iimtis i ios taisykls, kai skundai &praymai' yminiu mokes,iu neapmokestinami &7$TH AK str.' ir kai administracinis teismas atleidia nuo yminio mokes,io &7$TH A3 str.'. >yminiu mokesiu neapmokestinami& I. sku!dai 9pra$mai: d 9"aip pa" ape iaci!iai sku!dai d admi!is"raci!i+ "eism+ spre!dim+ d i+ sku!d+ 9pra$m+:&
1) vieojo administravimo subjekt/ vi"kinimo at"ikti j/ kompetencijai priskirtus veiksmus' () pensij/ skyrimo ar atsisakymo jas skirti' *) rinkim/ ir 9e-erendumo statym/ pa,eidim/'

1) va"styb0s ir saviva"dybi/ tarnautoj/ kreipim/si, kai tai susij& su tarnybos teisiniais santykiais' 2) mokes)i/ administratori/ bei j/ pareign/ kreipim/si d0" mokes)i/ ir kit/ mok/ biud,et iiekojimo, taip pat j/ kreipim/si d0" mokestini/ gin)/' pareign/ kreipim/si d0" rink"iav/ iiekojimo' ;) va"styb0s ir saviva"dyb0s kontro"0s pareign/ kreipim/si d0" neteis0tai gaut/ pajam/ ir neteis0tai panaudot/ dotacij/, subsidij/ bei asignavim/ iiekojimo va"styb0s ar saviva"dybi/ biud,etus' D) prokuror/, administravimo subjekt/, va"styb0s institucij/, staig/, organi acij/, tarnyb/ ar -i ini/ asmen/ kreipim/si statym/ nustatytais atvejais d0" va"styb0s ar kit/ vie/j/ interes/ gynimo, taip pat statym/ nustatyt/ va"d,ios institucij/, staig/ ar j/ tarnautoj/ kreipim/si d0" kit/ asmen/ teisi/ gynimo' C) 8eimo kontro"ieri/ pareikim/ paga" 8eimo kontro"ieri/ statym' B) >yriausyb0s atstovo kreipimosi d0" saviva"dybi/ institucij/, staig/, tarnyb/ priimt/ akt/ bei tarnautoj/ neteis0t/ veiksm/' 1A) administracini/ nuobaud/ paskyrimo (nepaskyrimo)' 11) ,a"os, padarytos -i iniam asmeniui ar organi acijai, va"styb0s ar vietos saviva"dos institucijos, staigos, tarnybos ar jos tarnautojo, einan)io tarnybines pareigas, neteis0tais veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, at"yginimo' 1() kiti vieojo administravimo subjekt/ kreipimaisi administracin teism, kurie tiesiogiai susij& su j/ at"iekamomis vieojo administravimo -unkcijomis$

II. proceso a i+ a"skirie#i sku!dai, III. ABT> 11V s"raips!io 1 ir ' da $se !urod$"+ su)#ek"+ pareikimai, kai praoma i"ir"i !ormi!io admi!is"raci!io ar ki"o )e!dro po)/d*io ak"o "eis"um-. Ta,iau ir visais iais atvejais teismas turi teis5 pareikalauti i asmen, kurie piktnaudiauja teismins gynybos teise &t. y. kreipiasi teism) be rimto pagrindo arba daniau kaip vien) kart) per mnes', sumokti ymin mokest. *tlei!imas nuo #yminio mokesio 7dministracinis teismas, atsivelgdamas turtin5 0i"inio asmens ar 0i"ini asmen grups padt, gali visikai ar i dalies atleisti juos nuo yminio mokes,io mokjimo. -raymas atleisti 0i"in asmen nuo yminio mokes,io mokjimo turi b ti motyvuotas ir pagrstas atitinkamais rodymais. >yminio mokesio gr#inimas 1umoktas yminis mokestis arba jo dalis gr)inami!
1) kai sumok0ta daugiau mokes)io, negu reikia paga" statym' () kai pareik0jas skund (praym) atsiima' *) kai atsisakoma priimti skund (praym) ar pareikim arba jie gr,inami pareik0jui' 1) by" nutraukus, kai ji nenagrin0tina teisme arba kai pareik0jas nesi"aik0 tos kategorijos by"oms nustatytos gin)o iankstinio sprendimo ne per teism tvarkos ir nebega"ima ia tvarka pasinaudoti' 2) skund (praym) pa"ikus nenagrin0t, kai pareik0jas nesi"aik0 tos kategorijos by"oms nustatytos gin)o iankstinio nagrin0jimo ne per teism tvarkos ir dar ga"ima ia tvarka pasinaudoti' ;) skund (praym) pa"ikus nenagrin0t, kai skund (praym) pateik0 neveiksnus asmuo arba nega"iotas vesti by" asmuo' D) kai atsisakoma priimti teismui paduot ape"iacin skund$

Nymin mokest gr)ina valstybin mokes,i inspekcija, remdamasi teismo ar teisjo nutartimi, jeigu pareikimas paduotas teismui ne vliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kuri) priimta

teisjo nutartis atsisakyti priimti pareikim) ar j gr)inti, taip pat teismo nutartis nutraukti byl) ar pareikim) palikti nenagrint). ?eigu gr)inamas permoktas yminis mokestis, tai is terminas skai,iuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo siteisjimo dienos. 11.=.' . Proceso a i+ i aid+ a" $gi!imas 9ABT> << s"r.: -roceso alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teis5 gauti i kitos alies savo ilaid atlyginim). >ai sprendimas priimtas pareikjo nau!ai ar apginamos treij suinteresuot asmen teiss , jie turi teis5 reikalauti atlyginti!

sumokt) ymin mokestG kitas ilaidas dl skundo &praymo' suraymo ir padavimoG ilaidas, susijusias su bylos nagrinjimuG transporto ilaidasG gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje u laik), kol vyko procesas, ir dienpinigi + 3K procent patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio u kiekvien) proceso dien) + ilaidas.

-areikjo teis reikalauti ilaid atlyginimo ilieka ir tuo atveju, kai pareikjas atsisako praymo &skundo' dl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavim) padavus praym) &skund)' teismui. >ai sprendimas priimtas atsakovo nau!ai , jis turi teis5 reikalauti atlyginti!

ilaidas, kurias turjo rengdamas ir ratu pateikdamas teismui dokumentusG kitas ilaidas, susijusias su bylos nagrinjimuG transporto ilaidasG gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje ilaidas u laik), kol vyko procesas, bei dienpinigi + 3K procent patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio u kiekvien) proceso dien) + ilaidas.

-roceso alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teis5 reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo ilaidas. 7tstovavimo ilaid atlyginimo klausimas sprendiamas Zivilinio proceso kodekso ir kit teiss akt nustatyta tvarka. 11.=. 4. %i"os su )$ os !agri!#imu susi#usios i aidos 9ABT> <4 s"r.: -rie ilaid, susijusi su bylos nagrinjimu, priskiriamos!
1) sumos, imok0tos "iudytojams, specia"istams, ekspertams ir ekspert/ organi acijoms' () i"aidos, susijusios su by"os nagrin0jimo "aiko ir vietos paske"bimu spaudoje$

1umas, imoktinas liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspert organi"acijoms, kiekvienam teismui atidarom) speciali) s)skait) banke pagal teismo buvimo viet) i anksto moka ta alis, kuri pareik atitinkam) praym). ?eigu nurodytus praymus pareik abi alys arba jeigu liudytojai, specialistai ir ekspertai aukiami ar eksperti" daroma teismo iniciatyva, tai reikalaujamas sumas moka proceso alys lygiomis dalimis. 7dministracinis teismas, atsivelgdamas turtin5 0i"inio asmens ar 0i"ini asmen grups padt, gali visikai ar i dalies atleisti juos nuo sum, susijusi su bylos nagrinjimu, mokjimo teismo speciali) s)skait). -raymas atleisti nuo toki sum mokjimo turi b ti motyvuotas ir pagrstas atitinkamais rodymais. *uo sum mokjimo gali b ti atleidiama ir nukentjusioji alis. 1umas, priklausan,ias liudytojams, specialistams ir ekspertams, teismas imoka, jiems atlikus savo pareigas, i teismo specialios s)skaitos, o vertjams + i tam skirt biudeto l. 6ali nemoktos sumos, imoktinos kaip ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu, priteisiamos teismo speciali) s)skait) i proceso alies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba i proceso ali proporcingai patenkint ir atmest reikalavim dydiui. 11.=.< . Spre!dimo d i aid+ a" $gi!imo primimas 9ABT> <= s"r: 8l ilaid atlyginimo suinteresuota alis teismui pateikia praym) ratu su ilaid apskai,iavimu ir pagrindimu. -raymai dl ilaid atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinjimo i esms pabaigos, turi b ti paduoti teismui ne vliau kaip per keturiolika dien nuo sprendimo siteisjimo. %ki bylos nagrinjimo i esms pabaigos administraciniame teisme pateiktus praymus dl ilaid atlyginimo teismas inagrinja priimdamas sprendim) dl administracins bylos. >itais atvejais praym) dl ilaid atlyginimo teismas inagrinja paprastai raytinio proceso tvarka priimdamas nutart. -irmosios instancijos teismo nutartis dl ilaid atlyginimo per septynias dienas nuo paskelbimo gali b ti skundiama Eietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Kontroliniai klausimai: !okio dyd,io ,yminiu mokes)iu apmokestinami skundai administraciniame teisme. !okiais atvejais skundai ,yminiu mokes)iu neapmokestinami. !okiais atvejais ir tvarka asmuo ga"i bti at"eistas nuo ,yminio mokes)io. !okiais atvejais ir tvarka ,yminis mokestis gr,inamas. 3 koki/ i"aid/ at"yginim turi teis& gin)o a"is, "aim0jusi by". !okios i"aidos priskiriamo prie i"aid/, susijusi/ su by"os nagrin0jimu. !okia tvarka priimamas sprendimas d0" i"aid/ at"yginimo.

11.P. PASIRQO8IMAS ADMINISTRACIN@S BA6OS NANRIN@OIMQI

-asiruoimas administracins bylos teisminiam nagrinjimui yra viena i svarbiausi administracini byl teisenos stadij. ?i yra teisenos operatyvumo garantas, lemia teising) bylos inagrinjim), jos pagalba yra aikiai atribojama pasiruoimo teisminiam nagrinjimui ir teisminio nagrinjimo paskirtis.

-asiruoimo teisminiam nagrinjimui esm + vis ali reikalavim ir atsikirtim, aplinkybi ir jas pagrindian,i rodym nurodymas ir pateikimas, taip pat teismui kylan,i neaikum alinimas gyvendinant savo pareig) iaikinti. Tuo tarpu vykstant teisminiam nagrinjimui turi b ti tik tiriami ir vertinami ruoiantis nagrinti byl) teisme nurodyti rodymai ir jais remiantis priimamas sprendimas. Tad tinkamas pasirengimas teiminam nagrinjimui sudaro palankias galimybes inagrinti byl) jau pirmame teismo posdyje. Eyginant pasiruoimo administracins bylos teisminiam nagrinjimui stadijos teisin reglamentavim) su analogikos pasirengimo civilins bylos teisminiam nagrinjimui stadijos teisiniu reglamentavimu paymtina, kad civilinio proceso teiss literat roje pripastama, kad i stadija yra viena i svarbiausi naujojo civilinio proceso dali ir sritis, kuri buvo labiausiai re0ormuota. Tuo tarpu administracinio proceso teiss mokslinje literat roje pagrstai yra nurodoma, kad pasirengimo nagrinti administracin5 byla stadija yra nepakankamai reglamentuota. Mra nurodomi tokie tr kumai!

neutikrintas ali apsikeitimas procesine mediaga iki bylos nagrinjimo i esms pradiosG nereglamentuota, kokia 0orma teismas rengiasi nagrinti administracin5 byl)G nenumatyta galimyb sudaryti taikos sutart ir kt.

7dministracinio proceso stadij paskirtis + ivengti administracins bylos nagrinjimo c#aotikumo ir sistemikai bei nuosekliai, taip pat kiek manoma grei,iau pasiekti civilinio proceso tikslus. Todl pasiruoimas teisminiam nagrinjimui, kaip ir visas procesas, turi b ti nuoseklus ir logikai tvarkingas. 7$TH nustato, kad pasiruoimas administracini byl nagrinjimui teisme paprastai turi b ti baigtas ne vliau kaip per vien) mnes nuo skundo &praymo' primimo dienos. *aujajame Z-> i esms atsisakyta pasirengimo teisminiam nagrinjimui termin, iskyrus nedideles iimtis nedispo"ityvi byl atvej &Z-> A3=, A<3 str.', senajame Z-> iai stadijai buvo skirtos septynios dienos. -asirengim) teisminiam nagrinjimui sudaro gana daug procesini veiksm, kuriuos turi atlikti tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys. Zivilinio proceso teisje visi ie veiksmai, atsivelgiant tam tikrus tarpinius tikslus, yra skirstomi tris grupes, kurios atitinkamai sudaro tris pagrindines teisminio nagrinjimo dalis!
1$ ,angin0 (jos tiks"as sudaryti teismui s"ygas i pat prad,i/ nukreipti gin)o nagrin0jim tinkama "inkme, kartu ivengiant a"utini/, antraei"i/ k"ausim/ nagrin0jimo, ir sudaryti pa"ankias s"ygas tinkamai pasirinkti geriausi pasirengimo teisminiam nagrin0jimui -orm)' ($ pagrindin0 (jos tiks"as ga"utinai isiaikinti a"i/ nuomon& gin)ijamais k"ausimais, atsk"eisti turimus rodymus ir paa"inti teismui ky"an)ius neaikumus gyvendinant savo pareig iaikinti)' *$ baigiamoji (jos tiks"as tvirtinti procesinius re u"tatus, kuri/ pasiekta pagrindin0je da"yje, t$ y$ ga"utinai apibr0,ti ir procesine tvarka tvirtinti a"i/ nuomon& gin)ijamais k"ausimais)$

>albant apie pasiruoimo teisminiam nagrinjimui 0ormas turima galvoje tik antroji, t. y. pagrindin ios stadijos dalis, kuri gali vykti ratu arba odiu!
1$ raytis pasirengimas teisminiam nagrin0jimui vyksta a"ims apsikei)iant paruoiamaisiais procesiniais dokumentais' ($ ,odinis pasirengimas teisminiam nagrin0jimui vyksta parengiamajame teismo pos0dyje gyvendinant ,odinio by"os nagrin0jimo princip, t$ y$ teismui tiesiogiai ,od,iu bendraujant su by"oje da"yvaujan)iais asmenimis$

11.P.1 . Pasiruoimas admi!is"raci!i+ )$ + !agri!#imui "eisme Teismo pirmininkas ar teisjas, nutartimi prim5s skund) &praym)', prireikus isprendia iuos b tinus pasiruoimo bylos nagrinjimui teisme klausimus &7$TH CI str.'!

imasi priemoni reikalavimui utikrintiG

Teismas arba teisjas proceso dalyvi motyvuotu praymu arba savo iniciatyva gali imtis priemoni reikalavimui utikrinti. .eikalavimas gali b ti utikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesimus utikrinimo priemoni, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkti arba pasidaryti negalimas. .eikalavimo utikrinimo priemons gali b ti!
1) () *) u,draudimas atsakovui at"ikti tam tikrus veiksmus' iiekojimo paga" vykdomj dokument sustabdymas' gin)ijamo akto ga"iojimo "aikinas sustabdymas$

-raym) dl reikalavimo utikrinimo teisjas arba teismas inagrinja ne vliau kaip kit) dien) po jo gavimo, nepranedamas atsakovui ir kitiems proceso dalyviams. ?eigu toks praymas paduodamas kartu su skundu &praymu', jis inagrinjamas ne vliau kaip kit) dien) po skundo &praymo' primimo. 8l reikalavimo utikrinimo teismas arba teisjas priima nutart, kurioje nurodo jos vykdymo tvark) ir b d). 8l teismo nutar,i reikalavimo utikrinimo klausimais gali b ti duodamas atskirasis skundas. 7tskirojo skundo dl nutarties utikrinti reikalavim) padavimas nesustabdo nutarties vykdymo ir bylos nagrinjimo. Teismo nutartis utikrinti reikalavim) skubiai vykdoma. *utartis pakeisti vien) reikalavimo utikrinimo priemon5 kita arba panaikinti reikalavimo utikrinim) vykdoma pasibaigus terminui toms nutartims apsksti, o jeigu skundas paduotas, + primus nutart atmesti skund). *utartys vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. ?eigu reikalavimo utikrinimo priemons paeidiamos, kaltiems asmenims teismo nutartimi skiriama iki 3KKK lit bauda.

pareigoja pareikj) pateikti rodymus ar pateikti papildom paaikinim ratu dl keliam reikalavim ir nustato vykdymo termin)G isiun,ia tre,iajam suinteresuotam asmeniui bei atsakovui skundo &praymo' nuoraus ir pareikalauja i atsakovo per nurodyt) termin), bet ne vliau kaip per keturiolika dien, ratu pateikti teismui atsiliepim)G

Teismo pirmininkas ar teisjas nusiun,ia atsakovui skundo &praymo' nuora), o reikiamais atvejais + ir pridt prie jo dokument nuoraus, taip pat nustato termin), per kur atsakovas ratu privalo pateikti teismui savo atsiliepim) skund) &praym)' ir pateikti tiek atsiliepimo nuora, kiek yra byloje pareikj. 7tsiliepime atsakovas nurodo, sutinka ar nesutinka su skundo &praymo' reikalavimais, taip pat ar dalyvaus byl) nagrinjant teismo posdyje.

?eigu yra pakankamai laiko iki bylos nagrinjimo pradios, pareikjui nusiun,iamas gautas i atsakovo raytinio atsiliepimo nuoraas.

ali praymu ireikalauja rodymus, kuri alys negali gauti, arba iduoda liudijim) tiems rodymams gautiG nusprendia dl specialist ikvietimo ar eksperti"s darymoG atlieka kitus veiksmus, reikalingus pasiruoiant nagrinti byl).

*utartis, reikalingas pasiruoti bylos nagrinjimui teisme, teismo pirmininkas ar teisjas priima neprane5s proceso dalyviams, iskyrus atvejus, kai sprendiamas eksperti"s skyrimo klausimas. Teisjo reikalaujama mediaga ar dokumentai turi b ti perduoti teismui ne vliau kaip per tris darbo dienas, jeigu teisjas nenustato kito termino. Eaikydamas, kad nra kli ,i bylai nagrinti, teisjas si lo teismo pirmininkui skirti byl) nagrinti teismo posdyje. -irmininko priimtoje nutartyje nurodoma!
1) ko"egijos sud0tis, jos pirmininkas' () pos0d,io "aikas ir vieta' *) pavedimas isi/sti aukimus da"yvaujantiems by"oje asmenims arba kitaip praneti apie pos0d' 1) pavedimas isi/sti atsakovams ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (praymo) nuoraus ir kitus dokumentus, jeigu jie nebuvo isi/sti ruoiantis by" nagrin0ti' 2) kiti pavedimai, btini by"ai inagrin0ti "aiku$

$ylose, kurioms numatytas vienasmenis nagrinjimas, iuos veiksmus, iskyrus nurodyt) 3 punkte, atlieka byl) nagrinjantis teisjas. >itais atvejais =+B punktuose numatytus veiksmus gali atlikti ir byl) posdiui rengiantis teisjas. 11.P.' . B$ + su#u!gimas ir isk$rimas $yl) posdiui rengiantis teisjas arba j) nagrinjantis teismas, iki bylos nagrinjimo i esms pabaigos nutartimi gali bylas sujungti vien) byl), nustat5s, kad!

tame pa,iame teisme yra du ar daugiau skund &praym' patikrinti to paties administracinio norminio akto teistum) arba skundas &praymas' paduotas skirting pareikj, ta,iau dl to paties atsakovo to paties akto ar veiksmo &neveikimo'.

>ai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus teismas kai kuriuos i j gali iskirti atskir) byl) &bylas'.
!ontro"iniai k"ausimai# !okia yra pasiruoimas administracin0s by"os teisminiam nagrin0jimui stadijos esm0 ir reikm0. !okius pasiruoimo by"os nagrin0jimui teisme k"ausimus turi ispr&sti teis0jas, nutartimi pri0m&s skund. !okiais atvejais ir tvarka sujungiamos administracin0s by"os. !okiais atvejais ir tvarka iskiriama administracin0 by"a.

1' TEMA. ADMINISTRACIN@S BA6OS PROCESO DA6AGIAI

Hvadas 6ios temos tikslas + susipainti su administracins bylos proceso dalyvi teisiniu statusu. 1'.1. ADMINISTRACIN@S BA6OS PROCESO 8A6AS 1kiriamos trys s)vokos! administracins bylos proceso dalyviai, administracins bylos proceso alys ir administracins bylos &gin,o' alys. -irmoji s)voka yra pla,iausia. *!ministracins bylos proceso !alyviais laikomi &7$TH AI str.'! 3. 3.3. 3.3.3. 3.3.<. 7dministracins bylos proceso alys! administracins bylos &gin,o' alys! pareikjas. atsakovas,

3.<. tretieji suinteresuoti asmenys &t. y. tie, kuri teisms ar pareigoms bylos isprendimas gali turti takos'. <. 7dministracins bylos proceso ali atstovai,

=. -rokuroras, administravimo subjektas, valstybs institucija, staiga, organi"acija, tarnyba ir 0i"iniai asmenys, ginantys valstybs, savivaldybs ir asmen teises. 1'.1.1. Pareik#as -areikju gali b ti!

>iekvienas suinteresuotas subjektas &7$TH B str. 3 d.'G -rokuroras, administravimo subjektas, valstybs institucija, staiga, organi"acija, tarnyba ir 0i"iniai asmenys, ginantys valstybs, savivaldybs ir asmen teises.

-areikjas turi teis5!

teisme susipainti su byloje esan,iais dokumentais, kita mediaga, teismo &teisjo' leidimu, savo lomis daryti j kopijas bei iraus, atsiimti skund) &praym)' iki jo primimo, tikslinti ir pakeisti skundo &praymo' pagrind) ar dalyk)

*tina skirti skundo patikslinim ar pakeitim nuo naujo skundo Ftai administracinje byloje 4r $;8 - E;=H7<<= teismas pareikjo pateiktus 7<<86<96<9 ir 7<<86;<6<D skundo papildymus laik nauju skundu, nes pareikjas juose ikl visikai naujus reikalavimus, taip pat nurod naujus atsakovus Fiuose skunduose keliami reikalavimai sudar kitos bylos nagrinjimo dalyk, skundo papildymai neatitiko $*G? 87 str numatyto patikslinto skundo instituto esms, kadangi juose buvo

kei"iamas skundo pagrindas ir dalykas, todl jie ioje byloje negaljo bti priimti ir nagrinjami kartu su 7<<86<E677 teismui pateiktu skundu 95:

atsisakyti skundo &praymo' bet kurioje bylos nagrinjimo stadijoje iki teismui ieinant pasitarim kambar. 1ubjekt, ginan,i vie)j interes), valstybs, savivaldybs ir asmen teises bei statym saugomus interesus, atsisakymas savo paduoto pareikimo neatima i asmens, kurio teisms bei statymo saugomiems interesams ginti paduotas pareikimas, teiss reikalauti, kad teismas inagrint byl) i esms. -aymtina, kad teismas gali nepriimti paduoto pareikimo atsisakymo, jeigu tai prietarauja statymui ar vieajam interesui arba paeidia kieno nors teises ar statym saugomus interesus. pareikti nualinimus ir praymus, teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, uduoti klausim kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaikinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prietarauti kit proceso dalyvi praymams, argumentams ir samprotavimams, prayti teismo priimti nutart dl bylos mediagos nevieinimo, gauti teismo sprendim, nutarim ar nutar,i, kuriais isprendiama byla, nuoraus, apsksti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir naudotis kitomis 7$TH numatytomis teismis.

1'.1.'. A"sako,as 7tsakovo teiss!

teisme susipainti su byloje esan,iais dokumentais, kita mediaga, teismo &teisjo' leidimu, savo lomis daryti j kopijas bei iraus, pareikti nualinimus ir praymus, teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, uduoti klausim kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaikinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prietarauti kit proceso dalyvi praymams, argumentams ir samprotavimams,

prayti teismo priimti nutart dl bylos mediagos nevieinimo, gauti teismo sprendim, nutarim ar nutar,i, kuriais isprendiama byla, nuoraus, apsksti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir naudotis kitomis 7$TH numatytomis teismis.

1'.1.4. Procesi!is "eisi+ permimas Tais atvejais, kai viena i proceso ali pasitraukia i bylos &asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organi"acijos reorgani"avimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas', teismas privalo t) al pakeisti jos teisi permju. Teisi permimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Teisi permjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie b t buv5 privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisi permjas. Banagrinkime vien atvej% i teism praktikos 93: $dministracinje byloje 4r $7 - ;<7:H<= buvo gin"ijamas Iolt rajono $lantos apylinks tarybos sprendimas dl ems asmeniniam kiui skyrimo Fi institucija nebeeg&istuoja, todl kilo klausimas dl to, kas turt bti atsakovas aptariamoje byloje Bagal savo pobd% sprendimas dl ems asmeniniam kiui skyrimo yra susijs su @unkcij emtvarkos, ems re@ormos ir ems kio klausimais vykdymu, o tokias @unkcijas ;::8 metais i savivaldybi perm ir iki iol vykdo apskrities virinink administracijos ($pskrities valdymo %statymo 8, : straipsniai (iuo metu galiojan"ios redakcijos ;< straipsnis), %statymo JAl 'ietuvos .espublikos apskrities valdymo %statymo %gyvendinimo! 7 straipsnis) Ga"iau tai, jog mintas @unkcijas iuo metu vykdo apskrities virinink administracijos, nra pakankamas pagrindas pripainti, jog atsakovas byloje dl apylinks tarybos sprendimo dl ems asmeniniam kiui skyrimo panaikinimo turi bti apskrities virininko administracija 3prendimas tokiu atveju yra priimtas savivaldybs institucijos, todl sprendim primusi savivaldybs institucija ir yra atsakinga u tok% sprendim )adangi atitinkamos savivaldybs (apylinks), kaip asmenys, yra pasibaigusios (nebeeg&istuoja), todl atsakomyb dl i savivaldybi (apylinki) priimt sprendim turi prisiimti asmenys, kurie tsia pasibaigusi savivaldybi (apylinki) veikl, t y atitinkam rajon savivaldybs (nagrinjamos bylos atveju 6 Iolt rajono savivaldyb) Gokiu bdu, 'ietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustat, kad atsakovas ioje byloje turi bti ne Ktenos apskrities virininko administracija, o Iolt rajono savivaldyb )adangi pareikjas praym pareik Ktenos apskrities virininko administracijai ir nesutiko pakeisti % atsakov tinkamu atsakovu (Iolt rajono savivaldybe), todl pirmosios instancijos teismas pareikjo praym atmet ($dministracini byl teisenos %statymo 8C straipsnis) $peliant argumentus, jog pirmosios instancijos teismo posdyje atsakovo pakeitimo klausimas nebuvo tinkamai aptartas, nebuvo iklausyta proceso dalyvi nuomon, o pareikjo atstovas, neduodamas sutikimo pakeisti atsakov, suklydo, '#$G atmet, nes, kaip matyti i pirmosios instancijos teismo posdio protokolo, atsakovo pakeitimo klausimas teismo posdyje buvo aptartas, visi posdyje dalyvav asmenys ireik savo nuomones iuo klausimu, o pareikjo atstovas aikiai nurod, kad nesutinka, jog atsakovas bt pakeistas Bareikjo atstovas atstovavo teisinei institucijai (prokuratrai), todl teigti, kad jis galjo nesuprasti savo atliekam procesini veiksm reikms, nra jokio pagrindo

Godl, ar buvo padaryta koki nors paeidim, skiriant asmeninio kio em , ( , nagrinjamu atveju, nurod '#$G, neturi bti vertinama Fie klausimai galt bti vertinami, tik byloje dalyvaujant tinkamam atsakovui Bareikjas nesutiko netinkam atsakov pakeisti tinkamu ir toks jo nesutikimas yra %statyminis pagrindas atmesti jo praym ($dministracini byl teisenos %statymo 8C straipsnis)
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ !as yra "aikomas administracin0s by"os proceso da"yviais. ($ !as ga"i bti pareik0ju administracin0je by"oje. *$ !okias teises turi pareik0jas. 1$ !okias teises turi atsakovas. 2$ !okia procesini/ teisi/ per0mimo instituto esm0.

1'.'. %ITI ADMINISTRACIN@S BA6OS PROCESO DA6AGIAI

Tre"ie#i sui!"eresuo"i asme!$s Tre,ij suinteresuot asmen teiss!

teisme susipainti su byloje esan,iais dokumentais, kita mediaga, teismo &teisjo' leidimu, savo lomis daryti j kopijas bei iraus, pareikti nualinimus ir praymus, teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, uduoti klausim kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaikinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prietarauti kit proceso dalyvi praymams, argumentams ir samprotavimams, prayti teismo priimti nutart dl bylos mediagos nevieinimo, gauti teismo sprendim, nutarim ar nutar,i, kuriais isprendiama byla, nuoraus, apsksti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir naudotis kitomis 7$TH numatytomis teismis.

$dministracinje byloje 4r $;< - C9EH7<<= '#$G konstatavo, kad reikalavimas priteisti negaut darbo umokest% nra reikalavimas dl alos atlyginimo ir nesiejamas su darbo umokes"io nesumokjusio subjekto (institucijos) kalte Bareikj reikalavimas %pareigoti Iuitins departament atlyginti al, yra nepagr%stas, nes tikrasis j reikalavimas yra reikalavimas dl darbo umokes"io priteisimo Aarbo umokest% pareikjams mokjo ne Iuitins departamentas, o )laipdos teritorin muitin Godl )laipdos teritorin muitin turt bti tinkamas atsakovas ioje byloje Guo tarpu )laipdos teritorin muitin byloje %traukta tre"iuoju suinteresuotu asmeniu, o teismo sprendimas tretiesiems suinteresuotiems asmenims negali nustatyti pareig Godl pirmosios instancijos teismas, nustats, kad skundai paduoti netinkamam atsakovui, turjo

pasilyti pareikjams pakeisti netinkam atsakov tinkamu ('. $*G? 8C str ) Go nepadarius, apeliacins instancijos teismas negali priimti sprendimo, kuris %pareigot tre"iuoju suinteresuotuoju asmeniu byloje esant% dalyv% imokti pareikjams darbo umokes"io dal% Al io procesinio paeidimo pareikj apeliacinis skundas i dalies tenkintinas 3kundiama teismo sprendimo dalis, kuria atmesti apeliant skundai, panaikintina ir byla dl j reikalavim grintina pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo 95:

1'.4. NETIN%AMOS 8A6IES PA%EITIMAS

?ei teismas, nagrindamas byl) nustato, kad skundas &praymas' paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teis, arba netinkamam atsakovui, tai turi teis5 pareikjo sutikimu juos pakeisti tinkamu pareikju arba atsakovu. ?eigu pareikjas nesutinka, teismas nagrinja byl) i esms, o teismo ikviesti asmenys dalyvauja bylos procese tre,ij suinteresuot asmen teismis. 7dministracinje byloje *r.7< + JJDXKC pareikjo skundas atmestas tuo pagrindu, kad buvo pareiktas netinkamam atsakovui0 reikalavimai dl alos, padarytos valdios institucij neteistais veiksmais, turi bti reikiami valstybei, o pareikjas atsakovu nurod )auno miesto vyriausiojo policijos komisariato >aliakalnio policijos komisariato Bas poskyr% Bareikjas nurodo, kad jam buvo pasilyta pakeisti atsakov, ta"iau nebuvo iaikintos atsakovo nepakeitimo pasekms $dministracini byl teisenos %statymo ;< straipsnis nustato, kad teismas turi iaikinti proceso dalyviams j procesines teises ir pareigas, %spti dl procesini veiksm atlikimo arba neatlikimo pasekmi ir padti iems asmenims %gyvendinti j procesines teises 5 )auno apygardos administracinio teismo 7<<8 m gruodio E d posdio protokolo matyti, kad buvo teiraujamasi pareikjo nuomons dl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu, ir kad pareikjas nesutiko keisti atsakovo Ga"iau pareikjui nebuvo iaikintos io procesinio veiksmo neatlikimo pasekms6 kad jo skundas vien dl to gali bti atmestas 4ors atsakovas atsiliepime % apeliacin% skund nurodo, kad pareikjui buvo iaikinta alos, padarytos valdios institucij neteistais veiksmais, atlyginimo tvarka, ta"iau teismo posdio protokolas to nepatvirtina Godl kolegija pripa%sta, kad pareikjui nebuvo iaikintos atsakovo nepakeitimo pasekms )adangi teismas ne%vykd pareigos, numatytos $dministracini byl teisenos %statymo ;< straipsnyje, ir tai turjo %takos bylos baig"iai, teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo 95:

1'.<. ATSTOGAGIMO ADMINISTRACINIAME TEISME SXGO%A IR R\8AS

-roceso alys savo interesus teisme gali ginti pa,ios arba per atstovus. -a,ios alies dalyvavimas byloje neatima i jos teiss turti ioje byloje atstov. (alstybs institucijos, staigos, tarnybos turi teis5 pasitelkti suinteresuot auktesni valstybs institucij atstov. 7tstovai yra klasi0ikuojami atstovus pagal statym) ir atstovus pagal pavedim) &galiotuosius'. *tstovais pagal &statym laikomi!

tvai, tviai, globjai, r pintojai, jeigu proceso alis yra nepilnametis ar negalus asmuo, atitinkam institucij, staig, tarnyb, moni, organi"acij vadovai,

statym ar kit teiss akt numatytais atvejais + ir kiti darbuotojai, veikiantys nevirydami galiojim, suteikt remiantis statymu ar kitais teiss aktais. 6ie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinan,ius j pareigas. nutart prim5s teisjas &arba teisj kolegijos pirmininkas', kai administracin teism) kreipiasi teismas..

$galiotais atstovais 'pagal pave!im( teisme paprastai b na advokatai. 7dvokato arba advokato padjjo galiojimai patvirtinami advokato arba advokato padjjo orderiu arba su klientu pasirayta sutartimi. >it atstov galiojimai turi b ti nurodyti galiojime, iduotame ir 0ormintame Zivilinio kodekso ir Zivilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

1'.=. ATSTOGO PROCESIN@ TEISIN@ PAD@TIS

7tstovo pagal statym) ir atstovo pagal pavedim) galiojimai skiriasi. *tstovai pagal &statym atlieka atstovaujamj vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teis priklauso atstovaujamiesiemsG kartu ,ia taikomi apribojimai, kuriuos numato statymas. 7tstovai pagal statym) gali pavesti byl) vesti teisme kitam asmeniui, j pasirinktam atstovu. *tstovo pagal pave!im galiojimas vesti teisme byl) suteikia atstovui teis5 atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, iskyrus!
1) by"os perdavim kitam teismui ar institucijai' () visik ar da"in skundo (praymo) reika"avim/ atsisakym' *) skundo (praymo) reika"avim/ pripa,inim' 1) skundo (praymo) pagrindo ar da"yko pakeitim' 2) teismo sprendimo ar nutarties apskundim' ;) ga"iojim/ perdavim kitam asmeniui (per ga"iojim)' D) vykdomojo rato gavim ir jo pateikim iiekoti' C) priteist/ pinig/ gavim$ 3ga"iojimas at"ikti kiekvien i i/ veiksm/ turi bti specia"iai aptartas atstovo ga"iojime$

1'.P. ADGO%ATAI 9ADGO%ATO PAD@O@OAI: ADMINISTRACIN@S BA6OS PROCESE

Finta, administracins bylos procese galiotais &pagal pavedim)' atstovais paprastai b na advokatai. Ta,iau advokat padjjams 7$TH nenustato joki atstovavimo administracins bylos procese ribojim. Eietuvos advokatai yra nepriklausoma Eietuvos teisins sistemos dalis, j skai,ius Eietuvos .espublikoje neribojamas. 7dvokato teis5 teikti teisines paslaugas gali riboti tik statymai. >iekvienas asmuo statym nustatyta tvarka turi teis5 pasirinkti advokat), kuris patart, jam atstovaut ar gint jo interesus. 7dvokato veikla yra teisini paslaug teikimas. 7dvokato veikla nra komercin kin.

7dvokatas taip pat turi teis5 u atlyginim) teiss akt nustatyta tvarka teikti bankroto, restrukt ri"avimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patiktinio, patentinio patiktinio paslaugas, b ti arbitru, tarpininku, taikintoju ar teiss ekspertu, kai sprendiami komerciniai gin,ai. 7dvokatas gali b ti juridinio asmens valdymo ar priei ros organo nariu, ta,iau u tai negali gauti jokio atlyginimo, iskyrus tantjemas. Teis5 teikti 7dvokatas turi teis5 teikti teisines paslaugas nemokamai, t. y. teikti teisin5 pagalb), taip pat pasirinkti teiss srit, kurioje jis teikia teisines paslaugas &advokato speciali"acija'. >albant apie advokat viet) administraciniame procese b tina paminti pagrindinius j veiklos principus &7dvokat ros statymo B str.'!
1) advokato veik"os "aisv0 ir neprik"ausomumas' () advokat/ tarpusavio santyki/ demokratikumas, ko"egikumas ir s,ininga konkurencija' *) advokat/ veik"os teis0tumas' 1) k"iento pas"apties neatsk"eidimas' 2) "oja"umas k"ientui ir interes/ kon-"ikto vengimas' ;) nepriekaitingas e"gesys$

$ tina paminti 7dvokat ros statymo <B str. nustatytus a!vokato veiklos apribojimus&

7dvokatas neturi teiss b ti atstovu ar gynju byloje, ikeltoje jo tvams &tviams', sutuoktiniui &partneriui', vaikams &vaikiams', broliams ir seserims. 7dvokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos alies atstovas arba gynjas, negali b ti ioje byloje kitos alies atstovu ar gynju. 7dvokatas negali b ti atstovu ar gynju byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareig nas, privatus kaltintojas. 7dvokatas negali b ti atstovu ar gynju teisme ar ikiteisminio tyrimo staigose, kuriose teisjais ar ikiteisminio tyrimo pareig nais dirba jo sutuoktinis &partneris', vaikai &vaikiai', tvai &tviai', broliai, seserys. 7dvokat tarybos pirmininkas, advokat tarybos pirmininko pavaduotojas, jei u darb) einant ias pareigas yra nustatytas atlyginimas, negali b ti atstovu ar gynju teisme, ikiteisminio tyrimo staigose, valstybs ar savivaldybi institucijose bei staigose.

*!vokato pa!jjas yra 0i"inis asmuo, kuris 7dvokat ros statymo nustatyta tvarka yra raytas Eietuvos advokat padjj s)ra) ir rengiasi advokato veiklai. 7dvokato padjjas turi visas 7dvokat ros statyme numatytas advokato teises ir pareigas, iskyrus naryst5 Eietuvos advokat roje bei proceso statymuose nustatytus apribojimus. 7dvokato padjjas turi teis5 atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra raytinis advokato &praktikos vadovo' leidimas atstovauti konkre,ioje byloje, o kitose institucijose + raytiniu advokato &praktikos vadovo' sutikimu. 7dvokato padjjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anks,iau kaip po vieneri met nuo advokato padjjo praktikos pradios. 7dvokatas privalo!
1) s,iningai at"ikti savo pareigas$ 6dvokatas priva"o "aikytis :ietuvos advokat/ etikos kodekso reika"avim/ ir e"gtis dorai bei pi"ietikai' () savo veik"oje "aikytis duotos advokato priesaikos ir statym/'

*) saugoti advokato veik"os metu jam patik0t in-ormacij ir jos neatsk"eisti' 1) teismo pos0d,io metu d0v0ti mantij' 2) nuo"at tobu"inti pro-esin& kva"i-ikacij$ 6dvokat/ pro-esin0s kva"i-ikacijos tobu"inim organi uoja :ietuvos advokatra ios nustatyta tvarka' ;) :ietuvos 9espub"ikos arc5yv/ statymo nustatyta tvarka saugoti advokato veik"os dokumentus$

Tik dl svarbi prieas,i a!vokatas gali atsisakyti teikti teisines paslaugas ir nesudaryti sutarties. 1varbiomis prieastimis laikomas advokat veiklos princip paeidimas, advokato uimtumas, patirties tr kumas ar kitos prieastys, dl kuri advokatas negali tinkamai suteikti teisines paslaugas. 7pie atsisakym) teikti teisines paslaugas ir tokio atsisakymo motyvus advokatas privalo nedelsdamas praneti klientui. *!vokato veiklos apribojimai. 7dvokatui draudiama reklamuoti advokato veikl). Eeidiama tokia in0ormacija, kai duomenys apie advokat) ar advokat pro0esin5 bendrij) yra nurodomi in0ormaciniuose ir kitokiuose leidiniuose, o0icialiuose blankuose, vi"itinse kortelse, ant repre"entacini daikt, taip pat kai advokatas ar advokat pro0esin bendrija statym nustatyta tvarka nurodomi kaip paramos davjai. >itus in0ormacijos apie advokat) ar advokat pro0esin5 bendrij) pateikimo b dus nustato Eietuvos advokat ra, suderinusi su Eietuvos .espublikos teisingumo ministerija. 7dvokatas, raytas Eietuvos praktikuojan,i advokat s)ra), negali dalyvauti operatyvinje veikloje, dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, iskyrus darb) Eietuvos advokat roje ir mokslin5, k rybin5 ar pedagogin5 veikl), taip pat 7dvokat ros statymo A straipsnio A dalyje nurodyt) veikl). 7dvokatas, kuriam 7dvokat garbs teismo sprendimu laikinai udrausta advokato veikla, gali eiti kitas mokamas pareigas ar vykdyti kit) veikl). *!vokatas, vyk!y!amas a!vokato veikl, turi teis0/
1) gauti i va"styb0s ir saviva"dybi/ institucij/ veiksmingoms teisin0ms pas"augoms teikti reika"ing va"styb0s ir saviva"dybi/ institucij/ turim ar kontro"iuojam in-ormacij, dokumentus, j/ nuoraus arba motyvuot atsisakym juos pateikti$ 6dvokato kreipimesi turi bti pateikti duomenys, rodantys praom/ pateikti dokument/ ar j/ nuora/ ry su teisini/ pas"aug/ teikimu' () savarankikai rinkti teisin0ms pas"augoms teikti reika"ingus duomenis, kuriuos advokatas ga"i gauti nesinaudodamas procesin0mis prievartos priemon0mis, t$ y$ gauti i asmen/ reika"ingus dokumentus ar j/ nuoraus, ar kitoki teisin0ms pas"augoms teikti reika"ing in-ormacij$ 6dvokato kreipimesi turi bti pateikti duomenys, rodantys praom/ pateikti dokument/ ar j/ nuora/ ry su teisini/ pas"aug/ teikimu$ 6smenys, pateik& advokatui reika"ingus duomenis, turi teis& btin/ tokios in-ormacijos pateikimo snaud/ kompensavim, iskyrus statym/ nustatytus atvejus' *) susipa,inti su teism/ ir kit/ institucij/, nagrin0jan)i/ gin)us ir skundus, praktika, taip pat ir su priimtais siteis0jusiais teism/ sprendimais, nuosprend,iais, nutartimis ir by"/ med,iaga$ 4eigu gin)as ar skundas buvo nagrin0jamas u,darame teismo pos0dyje, pateikiama susipa,inti tik ta by"os med,iaga, kurioje n0ra duomen/, d0" kuri/ skundas ar gin)as buvo nagrin0jamas u,darame teismo pos0dyje' 1) daryti by"os, kurioje jis yra atstovas ar gyn0jas, dokument/ kopijas, iskyrus by"as, kurios nagrin0tinos u,darame teismo pos0dyje' 2) tvirtinti by"ai nagrin0ti teisme reika"ing/ raytini/ rodym/ nuoraus$ Guora/ tvirtinimo ir registravimo tvark nustato :ietuvos advokatra, suderinusi su :ietuvos 9espub"ikos teisingumo ministerija' ;) naudotis kitomis statym/ numatytomis teis0mis, susijusiomis su advokato veik"a$

*!vokato teis susitikti su klientu. >liudyti advokatui be paalini susitikti su klientu yra draudiama.7dvokato ir jo kliento susitikimo duomenys negali b ti panaudoti kaip rodymai. *!vokato veiklos garantijos. 7dvokatas negali b ti aukiamas kaip liudytojas ar teikti paaikinimus dl aplinkybi, kurias suinojo atlikdamas savo pro0esines pareigas. 7tliekantys savo pro0esines pareigas advokatai negali b ti tapatinami su savo klientais ir j bylomis. 8raudiama api rti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomen, tikrinti pato siuntas, klausytis tele0onini pokalbi, kontroliuoti kit) telekomunikacij tinklais perduodam) in0ormacij) ir kitok susiinojim) ar veiksmus, iskyrus atvejus, kai advokatas yra tariamas ar kaltinamas padar5s nusikalstam) veik). 6is leidimas taikomas tik su pareiktais tarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams. >rata ar pomis advokato, rayto Eietuvos praktikuojan,i advokat s)ra), darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonje, asmens krata, dokument, pato siuntos api ra, patikrinimas ar pomis gali b ti atliekami tik dalyvaujant Eietuvos advokat ros advokat tarybos nariui arba jos galiotam advokatui. Eietuvos advokat ra privalo patvirtinti ir pateikti suinteresuotoms institucijoms Eietuvos advokat ros galiot advokat s)ra). 8alyvaujantis Eietuvos advokat ros advokat tarybos narys arba jos galiotas advokatas turi utikrinti, kad neb t paimti dokumentai, nesusij5 su advokatui pareiktais tarimais ar kaltinimais. 8raudiama vieai arba slaptai susipainti su advokato pro0esin5 paslapt sudaran,ia in0ormacija ir j) naudoti kaip rodym). 7dvokato pro0esin5 paslapt sudaro kreipimosi advokat) 0aktas, sutarties su klientu s)lygos, kliento suteikta in0ormacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pob dis bei pagal kliento pavedim) advokato surinkti duomenys. >ad advokatas tapo tariamuoju ar kaltinamuoju arba kad atlikti proceso veiksmai, turi b ti praneta Eietuvos advokat rai. ?eisini paslaug &forminimas ir apmokjimas. >lientas su advokatu, advokatais ar advokat pro0esine bendrija dl teisini paslaug susitaria pasiraydami sutart. 6i sutar,i apskaita tvarkoma ir jos saugomos advokato darbo vietoje ar advokat pro0esins bendrijos buveinje. 7tlikdamas pavedimus pagal susitarim) ar paskyrim), advokatas pateikia sutart dl teisini paslaug ar ios sutarties ira), advokato order baudiamajame procese arba sprendim) dl valstybs garantuojamos teisins pagalbos suteikimo. 7dvokatui u pagal sutart teikiamas teisines paslaugas klientai moka ali sutart) umokest. *ustatant advokato umokes,io u teisines paslaugas dyd, turi b ti atsivelgta bylos sudtingum), advokato kvali0ikacij) ir patirt, kliento 0inansin5 padt ir kitas reikmingas aplinkybes. 7dvokato veiklos ilaidos apmokamos i advokato umokes,io u pagal sutart suteiktas teisines paslaugas ir i atlyginimo u suteikt) valstybs garantuojam) teisin5 pagalb). 7dvokatas kliento vardu ir i kliento l turi teis5 mokti ymin mokest, valstybs rinkliavas ar kitas mokas, susijusias su teisini paslaug suteikimu. Eaikinai advokat saugomos, bet kitiems

asmenims priklausan,ios los, apskaitomos atskirai ir laikomos advokat depo"itinse s)skaitose. %iekoti i iose s)skaitose esan,i l pagal advokato prievoles draudiama. @inai !l teisini paslaug teikimo. >ai kyla kliento ir advokato gin,as dl teisini paslaug, klientas turi teis5 kreiptis Eietuvos advokat r) ar teism). >lient ir advokat gin,us dl teisini paslaug Eietuvos advokat roje nagrinja Eietuvos advokat ros advokat taryba ar jos sudarytas organas. 6ie gin,ai nagrinjami Eietuvos advokat ros advokat tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Eietuvos .espublikos teisingumo ministerija. Eietuvos advokat ros advokat taryba ar jos sudarytas organas turi teis5 priimti rekomendacinius sprendimus.

14 TEMA . ADMINISTRACIN@S BA6OS NANRIN@OIMAS PIRMOSIOS INSTANCIOOS ADMINISTRACINIAME TEISME

Hvadas 6ios temos tikslas + suteikti studijuojantiems ini apie administracini gin, nagrinjimo pirmosios instancijos administraciniuose teismuose pagrindinius principus bei taisykles.

14.1. BA6OS S%ARIMO NANRIN@TI TEISMO POS@DAOE TGAR%A

Teismo pirmininkas ar teisjas, nutartimi prim5s skund) &praym)', prireikus isprendia iuos b tinus pasiruoimo bylos nagrinjimui teisme klausimus!
1) imasi priemoni/ reika"avimui u,tikrinti' () pareigoja pareik0j pateikti rodymus ar pateikti papi"dom/ paaikinim/ ratu d0" ke"iam/ reika"avim/ ir nustato vykdymo termin' *) isiun)ia tre)iajam suinteresuotam asmeniui bei atsakovui skundo (praymo) nuoraus ir pareika"auja i atsakovo per nurodyt termin, bet ne v0"iau kaip per keturio"ika dien/, ratu pateikti teismui atsi"iepim' 1) a"i/ praymu ireika"auja rodymus, kuri/ a"ys nega"i gauti, arba iduoda "iudijim tiems rodymams gauti' 2) nusprend,ia d0" specia"ist/ ikvietimo ar eksperti 0s darymo' ;) at"ieka kitus veiksmus, reika"ingus pasiruoiant nagrin0ti by"$

*utartis, reikalingas pasiruoti bylos nagrinjimui teisme, teismo pirmininkas ar teisjas priima neprane5s proceso dalyviams, iskyrus atvejus, kai sprendiamas eksperti"s skyrimo klausimas. Teisjo reikalaujama mediaga ar dokumentai turi b ti perduoti teismui ne vliau kaip per tris darbo dienas, jeigu teisjas nenustato kito termino. Eaikydamas, kad nra kli ,i bylai nagrinti, teisjas si lo teismo pirmininkui skirti byl) nagrinti teismo posdyje. -irmininko priimtoje nutartyje nurodoma!
1) ko"egijos sud0tis, jos pirmininkas' () pos0d,io "aikas ir vieta' *) pavedimas isi/sti aukimus da"yvaujantiems by"oje asmenims arba kitaip praneti apie pos0d' 1) pavedimas isi/sti atsakovams ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (praymo) nuoraus ir kitus dokumentus, jeigu jie nebuvo isi/sti ruoiantis by" nagrin0ti' 2) kiti pavedimai, btini by"ai inagrin0ti "aiku$ !ontro"iniai k"ausimai#

1$ !okia tvarka administracin0 by"a skiriama nagrin0ti teismo pos0dyje. ($ !oks procesinis dokumentas ir kokios turinio priimamas skiriant by" nagrin0ti teismo pos0dyje.

14.'. TEISMO 8AQ%IMAI IR PRANE8IMAI

$yla administracinio teismo posdyje nagrinjama tik tuomet, kai proceso alims apie posdio laik) ir viet) i anksto praneta aukimu, praneimu arba vieai paskelbta spaudoje. $ylos ali ir j atstov neatvykimas teismo posd, jeigu jiems buvo apie teismo posd tinkamai praneta, nra kli tis bylai nagrinti ir sprendimui priimti. -roceso dalyviams ir atstovams teismo aukimais ir praneimais praneama apie teismo posdio ar atskir procesini veiksm atlikimo laik) ir viet). Teismo aukimais taip pat aukiami teism) liudytojai, specialistai, ekspertai ir vertjai. ?eigu statymai nenustato kitaip, proceso dalyviams ir atstovams aukimas turi b ti teikiamas ne vliau kaip prie tris !ienas iki teismo posdio dienos. $ylose dl rinkim ir .e0erendumo statym paeidimo, taip pat bylose dl skund ar gin,, kuriems nagrinti statymas nustato specialius terminus, aukimai proceso alims gali b ti teikti prie vien !ien iki posdio pradios. 7smeniui, kuriam praneama arba kuris aukiamas, aukimas pristatomas o0icialiai deklaruot) jo gyvenam)j) viet) arba pasiun,iamas jo darboviet5. 7dministravimo subjektui praneama jo buvein5. -roceso dalyvi praymu ir lomis teismas gali apie paskirtos bylos nagrinjimo laik) ir viet) paskelbti spaudoje. -rireikus teismas tai daro savo iniciatyva. Teismui nutarus, skelbimas turi b ti ispausdintas vietiniame &regioniniame' ar &ir' alies laikratyje pagal aukiamo asmens gyvenam)j) viet) &buvein5' ne vliau kaip likus septynioms !ienoms iki bylos nagrinjimo dienos. 6iuo atveju laikoma, kad proceso dalyviams yra praneta apie bylos nagrinjimo laik) ir viet). 1kelbimo ispausdinimo diena laikoma aukimo mintiems asmenims teikimo diena. 7tidjus bylos nagrinjim) ir kartu paskiriant kit) teismo posdio laik) ir viet), apie tai pasiraytinai paskelbiama atvykusiems asmenims. >itiems proceso dalyviams, taip pat atidjus bylos nagrinjim) nepaskiriant kito teismo posdio laiko ir vietos, apie posd gali b ti praneama teismo praneimais be gr)intinos teismui praneimo atpliamosios dalies, kurioje adresatas pasirao, kad praneimas teiktas. -raneimo turinys turi atitikti aukimo rekvi"itus. -raneimo nuoraas paliekamas byloje. -raneimai pristatomi patu ar per kurjerius. 6iuo atveju praneimo isiuntimas prilyginamas aukimo teikimui ir laikoma, kad mintiems proceso dalyviams praneta apie bylos nagrinjimo laik) ir viet). 6aukime nurodoma!
1) adresato pavadinimas arba asmens vardas, pavard0, adresas' () teismo pavadinimas ir tiks"us adresas' *) teismo pos0d,io ar atskiro procesinio veiksmo at"ikimo vieta ir "aikas' 1) by"os, kurioje da"yvauti adresatas aukiamas, pavadinimas' 2) aukiamojo procesin0 pad0tis' ;) kad proceso da"yviai priva"o pateikti visus savo turimus by"oje rodymus' D) kad asmuo, pri0m&s aukim ryium su adresato nebuvimu, priva"o atsiradus ga"imybei teikti j adresatui' C) neatvykimo pasekm0s (6NQ3 2B, DC, C1 ir 1A* straipsniai)$

-o aukimo teksto ratu nurodomos proceso ali pagrindins procesins teiss ir pareigos. 6aukimo teikimas reikia, kad atitinkamai proceso aliai yra iaikintos jos procesins teiss. 6aukimai pristatomi patu ar per kurjerius. Hteikimo adresatui laikas paymimas teikiamame aukime ir gr)intinoje teismui aukimo atpliamojoje dalyje, kurioje adresatas pasirao, kad aukim) gavo. ?eigu proceso dalyvis sutinka, teisjas gali duoti jam aukim), kad j teikt kitam asmeniui, kuriam praneama ar kuris aukiamas dalyvauti byloje. 7smuo, kuriam teisjas paveda teikti aukim), privalo gr)inti teismui aukimo atpliam)j) dal, kurioje adresatas pasirao, kad aukim) gavo. -roceso alims suinteresuotos alies praymu ir jos lomis gali b ti praneama arba tie asmenys gali b ti aukiami ir tele0onograma ar telegrama. ?os jiems teikiamos pasiraytinai. 6aukimas taip pat gali b ti siun,iamas ir 0aksimiliniu laiku. 7smuo, prim5s 0aksimilin laik), privalo esant galimybei nedelsdamas teikti j adresatui. 6aukimas asmeniui teikiamas jam pa,iam pasiraytinai. 6aukimas, adresuotas monei, staigai, organi"acijai, teikiamas vadovui ar kitam darbuotojui. ;av5s aukim) asmuo pasirao. ?eigu pristatantis aukim) asmuo gyvenamojoje vietoje arba darbo vietoje neranda asmens, kuriam praneama ar kuris aukiamas dalyvauti byloje, tai aukimas teikiamas kuriam nors i gyvenan,i kartu su juo suaugusi eimos nari, o jeigu j nra, + but eksploatavimo organi"acijai, seni nijos seni nui &jo pavaduotojui' ar darboviets administracijai. 6iais atvejais prim5s aukim) asmuo privalo pasiraydamas, kad gavo aukim), nurodyti savo vard), pavard5, taip pat savo ry su adresatu arba einamas pareigas. -rim5s aukim) asmuo privalo, esant galimybei, nedelsdamas teikti j adresatui. 6aukimo atpliamoji dalis su adresato parau ar praneimas apie aukimo teikim) gr)inamas teismui. ?eigu 0aktin aukiamo asmens buvimo vieta neinoma, teismas pradeda nagrinti byl), gavus teisme aukim) su urau, patvirtinan,iu, kad j gavo paskutins inomos aukiamo asmens gyvenamosios vietos but eksploatavimo organi"acija arba seni nijos seni nas &jo pavaduotojas'. *tsisakymo priimti aukim pasekms 7dresatui atsisakius priimti aukim), j pristatantis asmuo atitinkamai paymi aukime, ir tas aukimas gr)inamas teismui. Nym), kad adresatas atsisak priimti aukim), ir atsisakymo motyvus patvirtina teikiantis aukim) asmuo. 7dresato atsisakymas priimti aukim) prilyginamas aukimo jam teikimui. -areiga praneti apie a!reso pasikeitim bylos proceso metu -roceso dalyviai ir atstovai privalo praneti teismui apie savo adreso pasikeitim) bylos proceso metu. *esant tokio praneimo, aukimas siun,iamas paskutiniu teismui inomu adresu arba o0icialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar buvein5 ir laikomas teiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyvent ar b t pakeit5s savo buvein5. V pareigojimo praneti teismui apie savo adreso pasikeitim) bylos proceso metu nevykdym), jeigu dl nepraneimo buvo atidtas bylos nagrinjimas, teismas turi teis5 proceso dalyviams ir atstovams skirti baud) iki <KK lit.

Kontroliniai klausimai: !okiu bdu proceso a"ims praneama apie pos0d,io "aik ir viet. !okie aukimo teikimo terminai. !okios aukim/ pristatymo ir teikimo taisyk"0s. !okias pasekmes suke"ia atsisakymas priimti aukim. !okias pasekmes suke"ia pareigos praneti apie adreso pasikeitim by"os proceso metu nevykdymas.

14.4. BA6OS, NANRIN@OAMOS GIENO TEIS@OO IR TEIS@O? %O6ENIO?. %O6ENIO? R\8AS

7dministraciniuose teismuose bylas, numatytas 7$TH 3B straipsnio 3 dalies = & !l turtins ir neturtins 'moralins( #alos, pa!arytos fi,iniam asmeniui ar organi,acijai neteistais valstybs ar vietos savival!os institucijos, &staigos, tarnybos bei j tarnautoj veiksmais ar neveikimu vieojo a!ministravimo srityje, atlyginimo ', B & !l tarnybini gin, kai viena gino alis yra valstybs ar savival!ybs tarnautojas, turintis vieojo a!ministravimo &galiojimus '&skaitant pareig)nus ir &staig va!ovus ' ir J & !l rinkim ir eferen!umo &statym pa#ei!imo ' punktuose, iskyrus skundus dl apylinks teismo nutarim administracini teiss paeidim bylose, nagrinja vienas teisjas, o kitas bylas + trij teisj kolegija . >ai kuriais atvejais teismo pirmininko nutartimi gali b ti sudaroma teisj kolegija ir tokioms byloms nagrinti, kurioms numatytas vienasmenis nagrinjimas. ;ietuvos vyriausiajame a!ministraciniame teisme bylas nagrinja trij teisj kolegija . 1udtingoms byloms nagrinti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos si lymu gali b ti sudaroma iplstin penki teisj kolegija arba byla gali b ti perduota nagrinti teismo plenarinei sesijai . Teismo plenarins sesijos posdis yra teistas, jeigu jame dalyvauja ne maiau kaip du tre,daliai teismo teisj. Teisj kolegijos sudt sudaro, jos pirminink) ir teisj) pranej) skiria administracinio teismo pirmininkas. Teisjas, dalyvav5s nagrinjant administracin5 byl) ir priimant joje sprendim) &nutarim), nutart' isprendiant byl) i esms, negali dalyvauti nagrinjant t) byl) nei apeliacins instancijos teisme, nei pakartotinai t) byl) nagrinjant pirmosios instancijos teisme. 6i taisykl netaikoma, kai Eietuvos vyriausiajame administraciniame teisme sudaroma iplstin teisj kolegija arba byla perduodama nagrinti teismo plenarinei sesijai. $ylas posdiui rengia ir atskirus procesinius veiksmus atlieka vienas teisjas teismo vardu. >lausimus, kuriuos teisjas turi teis5 ispr5sti vienas, taip pat gali spr5sti teisj kolegija arba teismo plenarin sesija.
Kontroliniai klausimai: !okios yra teis0j/ ko"egij/ rys administraciniuose teismuose. !as sudaro teis0j/ ko"egijos sud0t. !okios pagrindin0s teis0j/ ko"egij/ sudarymo taisyk"0s.

14.<. TEISMO POS@DFIO TGAR%A

Teismui einant, teismo tvarkdarys ar teismo posdio sekretorius paskelbia! Teismas eina, praom stoti. (isi esantieji posdi salje atsistoja, paskui posdio pirmininko kvietimu sda savo vietas. (isi proceso dalyviai teism) kreipiasi ir parodymus bei paaikinimus duoda stovdami.

Teismo posd pradeda posdio pirmininkas ir pranea, kokia byla bus nagrinjama. Teismo posdio sekretorius pranea, kas atvyko teismo posd. Teismas nustato atvykusij tapatyb5, patikrina pareig n ir atstov galiojimus. ?ei kas nors i ali &j atstov' neatvyksta, teismo posdio sekretorius in0ormuoja, ar jiems buvo tinkamai praneta apie posdio viet) ir laik), o teismas nusprendia, ar galima be j nagrinti byl). Teismo posdio pirmininkas paskelbia teismo sudt, pranea, kas yra teismo posdi sekretorius, kas yra specialistas, ekspertas, vertjas, ir iaikina proceso dalyviams j teis5 pareikti nualinimus, taip pat kitas procesines j teises ir pareigas, jeigu jos nebuvo iaikintos anks,iau. ?eigu teismo posdyje dalyvauja vertjas, specialistas ar ekspertas, posdio pirmininkas iaikina j pareigas ir administracin5 bei baudiam)j) atsakomyb5 u inomai melaging) vertim) ar inomai melagingos ivados davim). 8l to i vertjo, specialisto ar eksperto paimamas raytinis pasiadjimas. Teismas taip pat isprendia ali &j atstov' praymus. % posdi sals paalinami iki apklausos atvyk5 liudytojai. $ylos nagrinjimas i esms pradedamas teisjo praneimu, kuriame nurodomas gin,o dalykas, pagrindai, gin,o ribos bei kitos esmins bylos aplinkybs. -o to odis suteikiamas pareikjui &pareikjams', atsakovui &atsakovams', tre,iajam suinteresuotam asmeniui &asmenims' ir &ar' j atstovams. >albjimo trukm neribojama, ta,iau teismo posdio pirmininkas gali spti kuri) nors i ali ar j atstov, jeigu ie nukrypsta nuo bylos esms. 6alims &j atstovams' gali b ti uduodami klausimai! pirma klausimus uduoda teisjas &teisjai', po to + kitos alys &j atstovai'. -o ali pasisakym itiriami kiti rodymai! iklausomi liudytoj parodymai, specialist paaikinimai ir ekspert ivados, api rimi daiktiniai rodymai, paskelbiami raytiniai rodymai. -rie liudytojui duodant parodymus, posdio pirmininkas nustato jo asmens tapatyb5 ir spja j dl atsakomybs u atsisakym) ar vengim) duoti parodymus ir u inomai melagingus parodymus. % liudytojo paimamas atitinkamas raytinis pasiadjimas ir pridedamas prie posdio protokolo. -rie baigiant bylos nagrinjim) i esms, isprendiami nauji ali praymai. Teisminiai gin,ai susideda i pareikjo &pareikj', atsakovo &atsakov', tre,iojo suinteresuoto asmens &asmen' ar j atstov pasisakym su konkre,iais galutiniais skundo &praymo' reikalavimas ir atsikirtimais j. >albjimo trukm neribojama, ta,iau teismo posdio pirmininkas gali spti kuri) nors i ali ar j atstov, jeigu ie nukrypsta nuo bylos esms. -asisakiusios alys &j atstovai' dar kart) gali pasinaudoti replikos teise. ?eigu teismini gin, metu paaikja nauj aplinkybi, kurias reikia itirti, teismas gali priimti nutart atnaujinti bylos nagrinjim) i esms. -o to teisminiai gin,ai vyksta ta pa,ia tvarka. -o teismini gin, teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendimo &nutarimo, nutarties'. 7pie tai posdio pirmininkas paskelbia esantiesiems posdi salje.

14.=. >RODAMAI ADMINISTRACINI? BA6? NANRIN@OIMO PROCESE IR O? R\8AS

14.=.1 . >rod$m+ sampra"a ir #+ r/$s

Hrodymai administracinje byloje yra visi 0aktiniai duomenys, priimti byl) nagrinjan,io teismo ir kuriais remdamasis teismas statym nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybs, pagrindian,ios proceso ali reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybs, turin,ios reikms bylai teisingai ispr5sti, arba kad j nra. Finti 0aktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonmis!

proceso ali ir j atstov paaikinimais, liudytoj parodymais, specialist paaikinimais ir ekspert ivadomis, daiktiniais rodymais, dokumentais, kitais raytiniais, garso bei vai"do rodymais.

\aktiniai duomenys, sudarantys valstybs ar tarnybos paslapt, paprastai negali b ti rodymai administracinje byloje, kol jie bus islaptinti statym nustatyta tvarka. $ro!ymus pateikia proceso alys ir kiti proceso dalyviai. -rireikus teismas gali pasi lyti mintiems asmenims pateikti papildom rodym arba i asmen praymu ar savo iniciatyva ireikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti i pareig n paaikinim. Hstatym nustatyta tvarka surinkt ir u0iksuot rodym &ro!omoji galia ilieka visose proceso stadijose ir jie i naujo paprastai neperi rimi. Aokie &ro!ymai teismui neturi i anksto nustatytos galios . Teismas vertina rodymus pagal vidin savo sitikinim), pagrst) visapusiku, isamiu ir objektyviu bylos aplinkybi viseto inagrinjimu, vadovaudamasis statymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. 14.=.' . Ne0rodi!"i!os ap i!k$)s ir 1ak"ai 7plinkybi, teismo pripaint visiems inomomis, nereikia rodinti. \aktai, nustatyti siteisjusiu teismo sprendimu vienoje administracinje ar civilinje byloje, i naujo nerodinjami nagrinjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. \aktai, kurie pagal statym) pre"iumuojami kaip nustatyti, nagrinjant byl) nerodinjami. Tokios pre"umpcijos gali b ti paneigiamos bendra tvarka. Hsiteisj5s teismo nuosprendis baudiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinjan,iam administracines bylas dl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksm administracini teisini pasekmi. 14.=.4 . 6iud$"o#as 6aukiamas liudytoju asmuo privalo atvykti teism) ir duoti teisingus parodymus. Teismui nusprendus, liudytojas gali b ti apklausiamas savo buvimo vietoje.

7smuo, praantis aukti liudytoj), privalo nurodyti jo vard), pavard5, gyvenam)j) viet) ar darbo viet) ir tas turin,ias reikms bylai aplinkybes, kurias is liudytojas gali patvirtinti. *egali b ti aukiami ir apklausiami kaip liudytojai!
1) atstovai civi"in0je by"oje ar gyn0jai baud,iamojoje by"oje apie ap"inkybes, kurias jie su,inojo eidami atstovo ar gyn0jo pareigas' () asmenys, kurie d0" -i ini/ ar psic5ini/ trkum/ nesugeba teisingai suvokti turin)i/ by"ai reikm0s ap"inkybi/ arba duoti apie jas teising/ parodym/' *) dvasininkai apie ap"inkybes, kurias su,inojo per tikin)iojo ipa,int$

14.=.< . Specia is"as 1pecialistas kvie,iamas tais atvejais, kai nagrinjant administracin5 byl) teisme reikia speciali ini dokumentams, daiktams ar veiksmams itirti bei vertinti. 1pecialisto paaikinimai suraomi atskirame dokumente j pasiraant arba raomi teismo posdio protokol). -astaruoju atveju specialistas turi teis5 susipainti su protokolo turiniu, pareikti savo pastabas ratu jas pasiraant. 14.=.= . Eksper"as ir #o i,ada ?eigu administracinje byloje kyla klausim, reikalaujan,i speciali mokslo, meno, tec#nikos ar amato srities ini, teismas ar teisjas skiria ekspert) arba paveda daryti eksperti"5 atitinkamai eksperti"s staigai. >lausimus, kuriais reikalaujama eksperto ivados, turi teis5 pateikti teismui kiekvienas proceso dalyvis, ta,iau galutinai juos nustato teismas ar teisjas. Oksperto ivada pateikiama ratu eksperti"s akte. ?eigu byloje yra paskirti keli ekspertai, tai bendr) ivad) pasirao tie i j, kurie j) prieina. *esutinkantys su jais ekspertai savo ivad) surao skyrium. Oksperto ivada teismui neprivaloma. Ta,iau teismo nesutikimas su eksperto ivada turi b ti motyvuojamas. 14.=.P . Specia is"o ir eksper"o "eiss ?eigu tai reikalinga paaikinimams ar ivadai duoti, specialistas ir ekspertas turi teis5 susipainti su bylos mediaga, b ti teismui nagrinjant byl), uduoti proceso alims, liudytojams klausim, prayti teism) pateikti jam papildom) mediag). 1pecialistas ir ekspertas turi teis5 atsisakyti duoti paaikinimus ar ivad), jeigu laiko, kad pateiktoji mediaga yra nepakankama paaikinimams ar ivadai duoti arba kad jam pateiktas klausimas perengia speciali jo ini ribas. 14.=.I . Teismi!iai pa,edimai -rireikus surinkti rodymus kitame mieste arba rajone, nagrinjantis byl) teismas paveda atitinkamam teismui atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. ?eigu rodymai yra usienio valstybje,

byl) nagrinjantis teismas pavedim) usienio valstybs teismui siun,ia per Teisingumo ministerij) Eietuvos .espublikos tarptautini sutar,i nustatyta tvarka. *utartyje dl teisminio pavedimo trumpai idstoma nagrinjamos bylos esm, nurodomos aplinkybs, kurias reikia iaikinti, rodymai, kuriuos turi surinkti vykdantis pavedim) teismas. 6i nutartis yra privaloma teismui, kuriam ji adresuojama, ir turi b ti vykdyta ne vliau kaip per deimt dien. Teisminis pavedimas vykdomas teismo posdyje. $ylos proceso dalyviams praneama apie posdio viet) ir laik), ta,iau j neatvykimas nekliudo vykdyti pavedimo. -rotokolai ir visa vykdant pavedim) surinkta mediaga nedelsiant pasiun,iama nagrinjan,iam byl) teismui. 14.=.J . B$ os !agri!#imo "eisme )e"arpikumas -irmosios instancijos teismas, nagrindamas byl), privalo itirti byloje rodymus! iklausyti proceso ali paaikinim, liudytoj parodym, specialist paaikinim ir ekspert ivad, susipainti su raytiniais rodymais, api rti daiktinius rodymus. -irmosios instancijos teisme byla nagrinjama odiu ir esant nepasikeitusiai teisj sud,iai. ?eigu atidjus bylos nagrinjim) proceso metu bent vienas i teisj pakei,iamas, byla turi b ti nagrinjama nuo pat pradios, ta,iau teisme apklausti liudytojai i naujo posd paprastai neaukiami. $ylos nagrinjimas teisme vyksta nepertraukiamai, iskyrus poilsiui skiriam) laik). >ol byla nebaigta nagrinti ar bylos svarstymas nra sustabdytas ar atidtas, tos sudties teismas neturi teiss nagrinti kit byl. ?eigu bylos nagrinjimas neubaigiamas pradtame posdyje, kitas teismo posdis pradedamas nuo to procesinio veiksmo, iki kurio vyko ankstesnis teismo posdis, jeigu proceso alims apie teismo posdius buvo tinkamai praneta. Tais atvejais, kai posd neatvyksta nei proceso alys, nei j atstovai, nors apie posdio laik) ir viet) jiems buvo praneta statym nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspr5sti nagrinti byl) raytinio proceso tvarka, t. y. laikydamasis 7$TH 3=D straipsnio A dalyje nustatytos tvarkos. 14.=.U . Gisapusikas ir o)#ek"$,us )$ os ap i!k$)i+ i"$rimas *agrindami administracines bylas, teisjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant rodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusikai, objektyviai jas itirti.
!ontro"iniai k"ausimai# !as "aikytina rodymu administracini/ by"/ nagrin0jimo procese. 6r -aktiniai duomenys, sudarantys va"styb0s ar tarnybos pas"apt, ga"i bti "aikomi rodymais administracin0je by"oje. !as turi teis& teikti rodymus. !okios pagrindin0s rodym/ vertinimo taisyk"0s. !okios ap"inkyb0s ir -aktai nerodin0tinos. !okios yra rodym/ rys.

!okia teismini/ pavedim/ at"ikimo tvarka. !oks by"os nagrin0jimo teisme betarpikumo principo turinys. >isapusiko ir objektyvaus by"os ap"inkybi/ ityrimo principo turinys.

14.P. TEISMO POS@DFIO PROTO%O6AS

>iekviename administracinio teismo posdyje, iskyrus posdius raytinio proceso tvarka, raomas protokolas, kuriame nurodoma!
1) teismo pos0d,io data ir vieta' () teismo pos0d,io prad,ios ir pabaigos "aikas' *) nagrin0jan)io by" teismo pavadinimas ir sud0tis, teismo pos0d,io sekretorius, administracin0je by"oje da"yvaujantys asmenys, taip pat ar ie asmenys atvyko, o jei kas nors neatvyko, ar buvo jiems tinkamai praneta apie pos0d,io viet ir "aik' 1) gin)o da"ykas' 2) kad proceso da"yviams iaikintos j/ teis0s ir pareigos' ;) by"os proceso da"yvi/ praymai ir pareikimai' D) pos0d,io pirmininko patvarkymai ir teismo nutartys, priimtos neieinant pasitarim/ kambar' C) kad teis0jas prane0jas padar0 praneim apie by"' B) kas i proceso da"yvi/ ka"b0jo teismo pos0dyje' 1A) teismo pos0dyje naujai pateikti rodymai (a"i/, kit/ proceso da"yvi/ paaikinimai ir parodymai, kiti 6NQ3 2D straipsnyje ivardyti rodymai), jeigu jie nebuvo pateikti ar surinkti ruoiantis nagrin0jimui teisme' 11) teismo pos0d,io metu itirti raytiniai, daiktiniai ir kiti rodymai ir a"i/ pareikimai d0" j/' 1() trumpas teismini/ gin)/ ir rep"ik/ turinys' 1*) kad priimtas sprendimas, nutarimas ar nutartis yra perskaityti ir iaikinta apskundimo tvarka bei terminai$

?eigu dokumentas buvo ver,iamas lietuvi kalb) teismo posdyje &7$TH J str. = d.', toks vertimas uraomas posdio protokole ir vertjo pasiraomas. -rotokolas turi b ti baigtas rayti ir posdio pirmininko arba jo pavedimu teisjo pranejo bei teismo posdio sekretoriaus pasiraytas &nurodant pasiraymo dat)' ne vliau kaip per tris darbo dienas po teismo posdio pabaigos. 6alys turi teis5 susipainti su protokolu ir per tris darbo dienas po protokolo pasiraymo pateikti byl) nagrinjusiam teismui pastab ratu dl protokolo. -astabas dl protokolo inagrinja byl) nagrinj5s teisjas arba teisj kolegijos pirmininkas. ?eigu jie su pastabomis sutinka, tai jas patvirtina ir nurodo pridti prie protokolo. ?eigu byl) nagrinj5s teisjas nesutinka su pateiktomis pastabomis, tai jas atmeta ir priima motyvuot) nutart. ?eigu su pastabomis nesutinka teisj kolegijos pirmininkas, sutikimo ar nesutikimo su jomis klausim) priimdama nutart isprendia byl) nagrinjusi teisj kolegija, o kai ta pati kolegija negali susirinkti, + klausimas isprendiamas dalyvaujant daugumai byl) nagrinjusios kolegijos nari. -astabos dl protokolo turi b ti inagrinjamos per tris dienas nuo j gavimo teisme dienos paprastai raytinio proceso tvarka. (isais atvejais pastabos dl protokolo pridedamos prie bylos. ;ali b ti raomas ir ne teismo posdyje atliekamo atskiro procesinio veiksmo protokolas.
:ontroliniai klausimai: !as nurodoma teismo pos0d,io protoko"e. Qeismo pos0d,io protoko"o suraymo terminai$

Ea"i/ teis0 susipa,inti su protoko"u$ !okia tvarka nagrin0jamos pastabos d0" pos0d,io protoko"o.

14.I. ADMINISTRACINIO TEISMO PRIIMAMI PROCESINIAI SPRENDIMAI, O? R\8AS

14.I.1 . Spre!dimo primimas 7dministracinis teismas sprendim) dl i esms inagrintos bylos priima pasitarim kambaryje teisj bals dauguma. Teisjai neturi teiss atsisakyti balsuoti arba susilaikyti, taip pat paskelbti nuomoni, pareikt besitariant pasitarim kambaryje. -osdio pirmininkas balsuoja paskutinis. -riimt) sprendim) pasirao visi posdyje dalyvav5 teisjai. Teisjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali idstyti ratu savo atskir) nuomon5. 6i vieai neskelbiama, bet pridedama prie bylos. >ai atsakovas pareikjo reikalavimus pripasta visikai, teismas sprendime gali surayti sutrumpintus motyvus nurodydamas! teismo nustatytas aplinkybes, rodymus, kuriais grindiamos teismo ivados, statymus, kuriais teismas vadovavosi. $ylose dl normini administracini akt teistumo ir kitose sudtingose bylose sprendimas gali b ti priimtas bei paskelbtas ir ne t) pa,i) dien), bet ne vliau kaip per deimt dien baigus nagrinti byl). >ada bus skelbiamas sprendimas, praneama bylos alims ir apie tai paymima teismo posdio protokole. >ol rengiamas sprendimas, kolegijos teisjai gali nagrinti kitas bylas. 1prendim) ar nutart, kurios primimas ir paskelbimas buvo atidtas, gali paskelbti vienas i byl) nagrinjusi teisj, kitiems kolegijos teisjams nedalyvaujant. 7dministracinio teismo sprendimas priimamas ir paskelbiamas Eietuvos .espublikos vardu. 1 4.I.' . Spre!dimo "eis"umas ir pagr0s"umas Teismo sprendimas turi b ti teistas ir pagrstas. -riimdamas sprendim), administracinis teismas vertina itirtus teismo posdyje rodymus, konstatuoja, kurios aplinkybs, turin,ios bylai esmins reikms, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris statymas turi b ti taikomas ioje byloje ir ar skundas &praymas' yra tenkintinas. 1kundas &praymas' gali b ti tenkinamas visikai ar i dalies. Teismo sprendime turi b ti atsakyta visus pareikjo pareiktus pagrindinius reikalavimus. 14.I.4 . Spre!dimo "uri!$s Teismo sprendimas susideda i angins, apraomosios, motyvuojamosios ir re"oliucins dali.

$#anginje spren!imo !alyje nuro!oma/

1) sprendimo pri0mimo "aikas ir vieta' () sprendim pri0musio teismo pavadinimas'

*) teismo sud0tis, teismo pos0d,io sekretorius, a"ys, kiti proceso da"yviai' 1) gin)o da"ykas$

*praomojoje spren!imo !alyje nuro!oma/

1) pareik0jo reika"avimai' () atsakovo atsikirtimai' *) kit/ proceso da"yvi/ paaikinimai$

2otyvuojamojoje spren!imo !alyje nuro!oma/

1) teismo nustatytos by"os ap"inkyb0s' () rodymai, kuriais grind,iamos teismo ivados' *) argumentai, d0" kuri/ teismas atmeta kuriuos nors rodymus' 1) statymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos konkre)ias normas, kurios buvo taikomos$

e,oliucinje spren!imo !alyje nuro!oma/

1) teismo ivada praym patenkinti visikai ar i da"ies, kartu id0stant patenkinto reika"avimo turin, arba praym atmesti' () teismo i"aid/ paskirstymas' *) sprendimo apskundimo terminas ir tvarka$

14.I.< . Spre!dim+ r/$s %nagrinj5s byl), administracinis teismas priima vien) i i sprendim!
1) atmesti skund (praym) kaip nepagrst' () patenkinti skund (praym) ir panaikinti skund,iam akt (ar jo da") arba pareigoti atitinkam administravimo subjekt paa"inti padaryt pa,eidim ar vykdyti kitok teismo patvarkym' *) patenkinti skund (praym) ir pareigoti saviva"dybi/ administravimo subjekt atitinkamai gyvendinti statym, vykdyti >yriausyb0s nutarim ar kit teis0s akt' 1) patenkinti skund ir ispr&sti gin) kitu statym/ numatytu bdu' 2) patenkinti skund (praym) ir priteisti at"yginti turtin& ar mora"in& ,a" -i iniam asmeniui ar organi acijai, padaryt va"styb0s ar vietos saviva"dos institucij/, staig/, tarnyb/ bei j/ tarnautoj/, einan)i/ tarnybines pareigas, neteis0tais veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje (<ivi"inio kodekso ;$(D1 straipsnis)$

14.I.= . Sku!d*iam+ ak"+ pa!aiki!imo pagri!dai 1kundiamas aktas &ar jo dalis' turi b ti panaikintas, jeigu jis yra!
1) neteis0tas i esm0s, t$ y$ savo turiniu prietarauja auktesn0s ga"ios teis0s aktams' () neteis0tas d0" to, kad j pri0m0 nekompetentingas administravimo subjektas' *) neteis0tas d0" to, kad j priimant buvo pa,eistos pagrindin0s procedros, ypa) taisyk"0s, tur0jusios u,tikrinti objektyv/ vis/ ap"inkybi/ vertinim bei sprendimo pagrstum$

1kundiamas aktas &ar jo dalis' gali b ti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripaino svarbiais. 14.I.P . Spre!dimas )$ ose d ,i ki!imo ar !e,eikimo

$ylose dl administravimo subjekto neveikimo, t. y. pareig nevykdymo, ar vilkinimo spr5sti reikalus administracinis teismas savo sprendimu gali pareigoti atitinkam) administravimo subjekt) per teismo nustatyt) laik) priimti atitinkam) sprendim) arba vykdyti kitok teismo patvarkym). 14.I.I . Teismo spre!dimas u*"ikri!"i admi!is"raci!s gi!(+ komisi#os spre!dimo ,$kd$mTais atvejais, kai pareikjas kreipiasi administracin teism) su praymu utikrinti administracini gin, komisijos priimto sprendimo vykdym), teismas ireikalauja i atitinkamos komisijos mediag), kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas, ir raytinio proceso tvarka patikrina jo teistum). ?eigu teismas nustato, kad administracini gin, komisijos sprendimas yra neteistas, tai priima sprendim) panaikinti komisijos sprendim) ir pats isprendia byl) i esms 7$TH nustatyta tvarka. ?eigu teismas nustato, kad komisijos sprendimas yra teistas, tai priima sprendim) pareigoti vieojo administravimo subjekt) per teismo nustatyt) laik) vykdyti administracini gin, komisijos sprendim). Tokio teismo sprendimo vykdymui utikrinti taikomos 7$TH JD straipsnio nuostatos. 14.I.J . Ak"o pa!aiki!imo "eisi!s pasekms 1kundiamo akto &veiksmo' panaikinimas reikia, jog konkre,iu atveju atkuriama buvusi iki gin,ijamo akto &veiksmo' primimo padtis, t. y. atkuriamos paeistos pareikjo teiss ar teisti interesai, ta,iau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisin galia tokiu atveju savaime neatkuriama. 14.I.U . Teismo spre!dimo k aid+ i"ais$mas ir spre!dimo iaiki!imas -askelbus byloje sprendim), prim5s sprendim) teismas neturi teiss pats j panaikinti ar pakeisti. >ol sprendimas nevykdytas, teismas gali savo iniciatyva ar bylos ali praymu itaisyti sprendime aptiktus raymo apsirikimus ar aikias aritmetines klaidas. %taisym klausimas isprendiamas nepraneus alims, priimant nutart. 8l tokios teismo nutarties gali b ti duodamas atskirasis skundas. >ol sprendimas nevykdytas, bylos ali praymu teismas turi teis5 iaikinti savo priimt) sprendim), ta,iau nekeisdamas jo turinio. 1prendimui iaikinti skiriamas teismo posdis ir apie tai praneama bylos alims. Ta,iau i neatvykimas posd nekliudo inagrinti sprendimo iaikinimo klausim). Teismo nutart dl sprendimo iaikinimo galima apsksti atskiruoju skundu. 14.I.1V . Papi domas spre!dimas Teismas, prim5s byloje sprendim), gali proceso dalyvi pareikimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildom) sprendim)!
1) jeigu kuris nors reika"avimas, d0" kurio proceso da"yviai pateik0 rodym/ ir dav0 paaikinim/, sprendime yra neinagrin0tas' () jeigu teismas, isprend&s teis0s k"ausim, nenurod0 veiksm/, kuriuos atsakovas priva"o at"ikti arba nuo kuri/ jis priva"o susi"aikyti$

%kelti klausim) dl papildomo sprendimo primimo galima per keturiolika !ien nuo teismo sprendimo primimo dienos.

-apildom) sprendim) teismas priima, inagrinj5s klausim) teismo posdyje. -roceso dalyviams praneama apie posdio laik) ir viet). -apildomo sprendimo nuoraai isiun,iami alims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, jeigu jie nedalyvavo teismo posdyje. -apildomas sprendimas gali b ti apskstas apeliacine tvarka per keturiolika dien nuo jo primimo dienos. 8l teismo nutarties, kuria atmetamas pareikimas dl papildomo sprendimo primimo, gali b ti duodamas atskirasis skundas.
:ontroliniai klausimai: !okia teismo sprendimo pri0mimo tvarka. !oks yra teismo sprendimo teis0tumo ir pagrstumo reika"avim/ turinys. Qeismo sprendimo turinys, jo sud0tin0s da"ys. !oki/ ri/ sprendimus ga"i priimti administracinis teismas. !okie yra skund,iam/ akt/ panaikinimo pagrindai. Qeismo sprendimas, u,tikrinantis administracini/ gin)/ komisijos sprendimo vykdym$ !okios yra skund,iamo akto panaikinimo teisin0s pasekm0s. !okia yra teismo sprendimo k"aid/ itaisymo ir sprendimo iaikinimo tvarka. !okiais atvejais teismas ga"i priimti papi"dom sprendim. !okia tvarka priimamas teismo papi"domas sprendimas.

14.J. SPRENDIMO PAS%E6BIMAS IR >TEI%IMAS 9I8SIQNTIMAS: 8A6IMS

14.J.1 . Teismo spre!dim+ !uora+ isiu!"imas ?eigu statymas nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo suraymo dienos bylos alims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posdyje, isiun,iami administracinio teismo sprendimo nuoraai. Osant raytiniam praymui, sprendimo nuoraai isiun,iami ir posdyje dalyvavusioms proceso alims. 14.J.' . Spre!dimo 0si"eis#imas *eapsksti pirmosios instancijos teismo sprendimai siteisja pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui. 7pskstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nra panaikintas, siteisja apeliacine tvarka inagrinjus byl). Teismo sprendimas, priimtas byl) inagrinjus apeliacine tvarka, siteisja nuo naujo sprendimo primimo dienos. 1prendimui siteisjus, alys ir kiti proceso dalyviai, taip pat j teisi permjai nebegali i naujo pareikti teisme t pa,i reikalavim tuo pa,iu pagrindu, taip pat kitoje byloje gin,yti teismo nustatyt 0akt ir teisini santyki.
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ !okia tvarka ir kam isiun)iami teismo sprendim/ nuoraai. ($ !okie yra teismo sprendim/ siteis0jimo terminai.

14.U. TEISMO NQTARTAS

-irmosios instancijos teismas atskirais klausimais, kuri byla neisprendia i esms, priima nutartis. Teismas priima nutartis pasitarim kambaryje 7$TH nustatyta tvarka. ?as pasirao visi posdyje dalyvav5 teisjai. %sprend5s nesudtingus klausimus, teismas gali priimti nutart pasitar5s vietoje, neieidamas pasitarim kambar. Tokia nutartis raoma teismo posdio protokol). -riimtos nutartys perskaitomos balsu. =utartyje turi b)ti nuro!oma/
1) nutarties pri0mimo "aikas ir vieta' () teismo pavadinimas, teismo sud0tis, taip pat teismo pos0d,io sekretorius, jeigu nutartis priimama ,odinio proceso tvarka' *) proceso da"yviai ir gin)o da"ykas' 1) k"ausimas, kuriuo priimama nutartis' 2) motyvai, kuriais teismas pri0jo savo ivadas, ir statymai, kuriais teismas vadovavosi' ;) teismo nutarimas' D) nutarties apskundimo tvarka ir terminas$

*utartyje, kuri) teismas priima neieidamas pasitarim kambar, turi b ti duomenys, ivardyti A, B ir C punktuose. 14.U.1 . Nu"ar(i+ isiu!"imas proceso a ims $ylos alims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, neatvykusiems teismo posd, isiun,iami teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti byl), palikti skund) &praym)' nenagrint) ar perduoti byl) pagal jos priskirtinum) atitinkamam teismui nuoraai. *utarties nuoraai isiun,iami ne vliau kaip per tris dienas nuo nutarties primimo dienos. 14.U.' . A"skirosios !u"ar"$s ?eigu teismas, nagrindamas administracin5 byl), padaro ivad), kad pareig nai, institucijos, staigos, mons, organi"acijos bei asmenys paeid statymus ar kitus teiss aktus, tai priima atskir)j) nutart, kurioje nurodo padarytus paeidimus ir nusiun,ia j) atitinkamoms vieojo administravimo institucijoms, moni, staig, organi"acij vadovams. 7pie priimtas priemones dl atskirosios nutarties teismui atsakoma per vien) mnes. 14.U.4 . Teismo ,eiksmai, kai !agri!#a!" admi!is"raci!2 )$ - !us"a"omi !usika s"amos ,eikos po*$miai ?eigu nagrindamas administracin5 byl) teismas nustato proceso alies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos poymi, apie tai pranea prokurorui. 6iais atvejais teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, arba inagrinja administracin5 byl) i esms, arba sustabdo byl), jeigu negalima jos inagrinti, kol bus ispr5sta baudiamoji byla.
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ !okiais atvejais administracinis teismas ga"i priimti nutart. ($ !as turi bti nurodyta nutartyje. *$ !am ir kokia tvarka isiun)iamo teismo nutartys.

1$ !okiais atvejais teismas ga"i priimti atskirtj nutart. 2$ !okias teisines pasekmes suke"ia atskirosios nutarties pri0mimas. ;$ !oki/ veiksm/ turi imtis administracinis teismas, kuris nagrin0damas administracin& by" nustat0 nusika"stamos veikos po,ymi/.

14.1V. ATS%IR? BA6? %ATENORIO? NANRIN@OIMO APATQMAI

14.1V.1 . Pareikimai i"ir"i !ormi!i+ admi!is"raci!i+ ak"+ "eis"umA)s"rak"us pra$mas i"ir"i !ormi!io admi!is"raci!io ak"o "eis"um1u pareikimu administracin teism) praant itirti, ar norminis administracinis aktas &ar jo dalis' atitinka statym) ar (yriausybs normin akt), turi teis5 kreiptis!

1eimo nariai, 1eimo kontrolieriai, (alstybs kontrols pareig nai, apskri,i virininkai, bendrosios kompetencijos ir speciali"uoti teismai, taip pat prokurorai.

Finti subjektai taip pat turi teis5 kreiptis administracin teism) su praymu itirti konkre,ios visuomenins organi"acijos, bendrijos, politins partijos, politins organi"acijos ar asociacijos priimto bendro pob dio akto teistum). >ad b t itirta, ar savivaldybi administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas &ar jo dalis' atitinka statym) ar (yriausybs normin akt), su pareikimu administracin teism) turi teis5 kreiptis ir savivaldybi veiklos priei r) vykdantys (yriausybs atstovai. -rie pareikimo itirti norminio administracinio ar kito bendro pob dio akto teistum) turi b ti pridtos skundiamo akto, taip pat statymo ar (yriausybs norminio akto, kuriam prietarauja skundiamas administracinis aktas, kopijos. Pra$mas i"ir"i !ormi!io admi!is"raci!io ak"o "eis"um- r$ium su i!di,idua ia )$ a -rayti administracinio teismo itirti, ar norminis administracinis aktas &ar jo dalis' atitinka statym) ar (yriausybs normin akt), turi teis5 7$TH << straipsnio 3 dalyje234 nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinjama konkreti byla dl j teisi paeidimo. 6iuo atveju administracinis teismas nutartimi isprendia praymo primimo klausim). Teismas atmeta praym) itirti norminio administracinio akto teistum), jeigu!
1) praymas n0ra susij&s su teisme nagrin0jama konkre)ia by"a' () yra siteis0j&s teismo sprendimas, priimtas d0" gin)ijamo norminio administracinio akto' *) teismo ,inioje yra by"a d0" gin)ijamo norminio administracinio akto' 1) praymas grind,iamas ne teisiniais motyvais$

>ai nra pagrindo atmesti praym) arba kai nagrindamas individuali) byl) pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turt b ti taikomas konkre,ioje byloje,

teistumu, teismas nutartimi sustabdo individualios bylos nagrinjim) ir, jeigu tokio akto teistumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendia pradti atitinkam) tyrim). Hsiteisjus administracinio teismo sprendimui, kuriuo ispr5stas norminio administracinio akto teistumo klausimas, atitinkamas administracinis teismas nutartimi atnaujina sustabdytos individualios bylos nagrinjim) ir sprendia j) i esms. >itais atvejais bendrosios kompetencijos ar speciali"uotas teismas turi teis5 sustabdyti bylos nagrinjim) ir nutartimi kreiptis administracin teism) praydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas &ar jo dalis', kuris turt b ti taikomas nagrinjamoje byloje, atitinka statym) ar (yriausybs normin akt). ;av5s siteisjus administracinio teismo sprendim) dl norminio akto, bendrosios kompetencijos ar speciali"uotas teismas atnaujina sustabdytos individualios bylos nagrinjim). B$ os d !ormi!io admi!is"raci!io ak"o "eis"umo !agri!#imas $ylos dl normini administracini akt teistumo nagrinjamos pagal bendr)sias 7$TH nustatytas proceso taisykles. 7$TH 3=D straipsnyje2<4 numatytais atvejais, taip pat kai byl) dl norminio administracinio akto teistumo nusprendia pradti pats administracinis teismas ryium su nagrinjama individualia byla, byla dl norminio administracinio akto teistumo nagrinjama raytinio proceso tvarka. Teismo spre!dimas d pra$mo i"ir"i !ormi!io admi!is"raci!io ak"o "eis"um%nagrinj5s byl) dl praymo itirti norminio administracinio akto teistum), administracinis teismas priima vien) i i sprendim!
1) skund,iam normin administracin akt (ar jo da") pripa,inti teis0tu ir praym d0" jo panaikinimo atmesti' () skund,iam normin administracin akt (ar jo da") pripa,inti prietaraujan)iu statymui ar >yriausyb0s norminiam aktui ir "aikyti j panaikintu$

7dministracinis teismas, inagrinj5s byl) dl norminio administracinio akto teistumo, gr)ina atitinkamam teismui atsist) sustabdyt)j) byl) ir isiun,ia priimto sprendimo nuora). Normi!io admi!is"raci!io ak"o pripa*i!imo !e"eis"u "eisi!s pasekms *orminis administracinis aktas &ar jo dalis' laikomas panaikintu ir paprastai negali b ti taikomas nuo tos dienos, kai o0icialiai buvo paskelbtas siteisj5s administracinio teismo sprendimas dl atitinkamo norminio akto &ar jo dalies' pripainimo neteistu. 7dministracinis teismas, atsivelgdamas konkre,ias bylos aplinkybes ir vertin5s neigiam teisini pasekmi tikimyb5, savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas &ar jo dalis' negali b ti taikomas nuo jo primimo dienos. -rireikus administracinis teismas gali sustabdyti pripainto neteistu norminio administracinio akto &ar jo dalies' galiojim) iki teismo sprendimo siteisjimo dienos. Teismo spre!dimo ske )imas

7dministracinio teismo sprendimas dl norminio administracinio akto &ar jo dalies' pripainimo neteistu ir jo panaikinimo visais atvejais skelbiamas (alstybs iniose, taip pat turi b ti skelbiamas ir kitame spaudos leidinyje, kuriame o0icialiai toks aktas buvo paskelbtas. Teismo sprendime gali b ti nurodytas ir kitas leidinys, kuriame turi b ti paskelbtas teismo sprendimas. 7dministracinio teismo sprendimo skelbimo ilaidas apmoka institucija, staiga, tarnyba, mon, organi"acija, kurios administracinis aktas &ar jo dalis' buvo pripaintas neteistu. -rireikus skelbimo ilaidos iiekomos remiantis teismo nutartimi, priimta po sprendimo paskelbimo. %nstitucija, staiga, tarnyba, mon ar organi"acija, kurios norminis administracinis aktas &ar jo dalis' buvo pripaintas neteistu, pateikia atitinkamam administraciniam teismui spaudos leidinio numer &eg"empliori', kuriame buvo paskelbtas administracinio teismo sprendimas dl norminio akto.
:ontroliniai klausimai: !as turi teis& pateikti praym itirti norminio administracinio akto teis0tum. !okia tvarka nagrin0jamos by"os d0" norminio administracinio akto teis0tumo. !ok sprendim ga"i priimti teismas, inagrin0j&s by" d0" norminio administracinio akto teis0tumo, kokias teisines pasekmes jis suke"ia.

14.1V.' . Sku!dai d ri!kim+ ar Re1ere!dumo 0s"a"$m+ pa*eidim+ Sku!do d ri!kim+ ar da $,a,imo re1ere!dume "eiss a"k/rimo pada,imas .inkjas, politins partijos, politins ar visuomenins organi"acijos atstovas, nesutikdamas su apylinks rinkim komisijos sprendimu arba apylinks re0erendumo komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skund) dl rinkj s)rae ar pilie,i, turin,i teis5 dalyvauti re0erendume, s)rae padaryt klaid, dl kuri rinkjas negali gyvendinti savo teiss rinkti &neteisingai raytas s)ra) arba ibrauktas i s)rao, taip pat kai s)rae netiksliai nurodyti duomenys apie rinkj)', gali apylinks rinkim komisijos ar apylinks re0erendumo komisijos sprendim) apsksti atitinkamos apygardos administraciniam teismui per rinkim arba .e0erendumo statymuose numatytus terminus. ?eigu kreipiamasi teism) prie tai nepateikus skundo apylinks komisijai, teisjas perduoda skund) atitinkamai komisijai ir apie tai pranea pareikjui. 1kundo dl (yriausiosios rinkim komisijos sprendim padavimas .espublikos -re"idento rinkim statyme, 1eimo rinkim statyme, .e0erendumo statyme, taip pat 1avivaldybi taryb rinkim statyme numatyti asmenys iuose statymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apsksti (yriausiosios rinkim komisijos sprendimus. 1kundai paduodami Eietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 1kundo dl rinkim ar .e0erendumo statym paeidimo inagrinjimo terminai ir tvarka 1kund) dl rinkim ar .e0erendumo statym paeidimo administracinis teismas inagrinja per rinkim ir .e0erendumo statymuose numatytus terminus. 1kund) administracinis teismas nagrinja prane5s pareikjui ir atitinkamai rinkim komisijai. *urodyt asmen neatvykimas teismo posd, jeigu jiems apie teismo posd buvo praneta, nra kli tis bylai nagrinti ir sprendimui priimti.

Teismo spre!dimas d ri!kim+ ar Re1ere!dumo 0s"a"$m+ pa*eidim+ 7dministracinio teismo sprendimas pagal skund) dl rinkim ar .e0erendumo statym paeidimo siteisja nuo paskelbimo. -rimus sprendim), jo nuoraai nedelsiant nusiun,iami atitinkamai rinkim komisijai ir pareikjui.
!ontro"inis k"ausimas# !okia tvarka paduodami ir nagrin0jami skundai d0" rinkim/ ir 9e-erendumo statym/ pa,eidimo.

14.1V.4 . Sku!dai d !u"arim+ admi!is"raci!i+ "eiss pa*eidim+ )$ ose Sku!do d !u"arimo admi!is"raci!io "eiss pa*eidimo )$ ose pada,imas *utarim) administracinio teiss paeidimo byloje gali apsksti!
o o o

asmuo, dl kurio jis priimtas, institucija, kurios pareig nas sura administracinio teiss paeidimo protokol), nukentj5s asmuo.

?eigu statymai nenumato kitaip, skundas gali b ti paduotas per deimt dien nuo nutarimo primimo dienos. 1kundas dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje paprastai paduodamas per nutarim) primus apylinks teism) ar atitinkamai kit) valstybs institucij) &jos pareig n)', primusi) nutarim) byloje. ?ie per tris dienas skund) kartu su administracinio teiss paeidimo byla isiun,ia atitinkamam teismui. ?eigu skundas paduodamas tiesiogiai teismui, is ireikalauja atitinkam) administracinio teiss paeidimo byl) i teismo ar kitos institucijos, kuri nagrinjo t) byl), ir isprendia skundo primimo klausim). 1kundo nagrinjimo terminai pradedami skai,iuoti nuo tos dienos, kai teismas gauna administracinio teiss paeidimo byl). ?eigu skundas paduotas praleidus skundo padavimo termin), praymas dl termino atnaujinimo nagrinjamas bendra &7$TH =A str.' tvarka. Sku!do d !u"arimo admi!is"raci!io "eiss pa*eidimo )$ o#e !agri!#imas -arengus byl) nagrinti teisme, apie teismo posdio laik) ir viet) praneama!
o o o o

asmeniui, dl kurio suraytas administracinio teiss paeidimo protokolas, nukentjusiam asmeniui, institucijai, kurios pareig nas sura administracinio teiss paeidimo protokol) ir nutarim) administracinio teiss paeidimo byloje primusiai institucijai &pareig nui'.

6i subjekt ar j atstov neatvykimas teismo posd, jeigu jiems apie posd buvo praneta ir nra pagrind atidti bylos nagrinjim), nra kli tis bylai nagrinti ir sprendimui priimti.

*agrinjant skund) dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje, bylos ali procesin padtis nesikei,ia. 7dministracini teiss paeidim bylas pagal skundus dl administravimo subjekt &j pareig n' priimt nutarim iose bylose apygardos administraciniame teisme nagrinja vienas teisjas pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, vadovaudamasis 7dministracini teiss paeidim kodekso normomis, o prireikus ir 7$TH. -irmosios instancijos teismo sprendimas dl skundo, kuriuo apskstas nutarimas administracinio teiss paeidimo byloje %nagrinj5s byl) dl skundo, kuris paduotas dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas priima vien) i i sprendim!
1) pa"ikti nutarim nepakeist ir skundo nepatenkinti' () panaikinti nutarim ir by" nutraukti' *) panaikinti nutarim ir paskirti administracin& nuobaud remiantis teis0s aktu, nustatan)iu atsakomyb& u, padaryt teis0s pa,eidim$ Qoks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teis0s pa,eidimo vykis neke"ia abejoni/, teis0s pa,eidimo veika rodyta, ta)iau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas statymas$ Qeismas, atsi,ve"gdamas nustatytas by"os ap"inkybes, turi teis& pakeisti teis0s pa,eidimo kva"i-ikavim ir paskirti nuobaud, atitinkan)i pa,eidimo kva"i-ikavim' 1) panaikinti nutarim ir gr,inti by" institucijai, ga"iotai surayti administracini/ teis0s pa,eidim/ protoko"us, pareigojant j tinkamai kva"i-ikuoti padaryt teis0s pa,eidim$ Qoks sprendimas priimamas tais atvejais, kai reikia at"ikti papi"dom by"os ap"inkybi/ tyrim ar kai d0" kit/ prie,as)i/ teismas nesiima pats keisti veikos kva"i-ikavimo' 2) pakeisti nutarim, paskiriant ve"nesn& nuobaud arba nusprend,iant neskirti administracin0s nuobaudos' ;) jeigu pirmosios instancijos teismas nustato, kad nutarim pri0m0 institucija (pareignas), neturinti teis0s spr&sti tokios by"os, toks nutarimas panaikinamas ir by" isprend,ia pats teismas$

<, = ir C punktuose numatytais atvejais teismas priima nutarim), o 3, A ir B punktuose numatytais atvejais + motyvuot) nutart. Teism nutarimai ir nutartys, kuriais baigiama nagrinti administracinio teiss paeidimo byla, siteisja per deimt dien nuo nutarimo ar nutarties paskelbimo. Teismo spre!dimo isiu!"imas 7dministracinio teismo sprendimui siteisjus, jo nuoraas kit) dien) isiun,iamas asmeniui, dl kurio buvo priimtas nutarimas administracinio teiss paeidimo byloje, nukentjusiam asmeniui jo praymu, taip pat protokol) suraiusiai institucijai &pareig nui' ir nutarim) primusiai institucijai &pareig nui'.
!ontro"iniai k"ausimai# !as turi teis& apskusti nutarim administracinio teis0s pa,eidimo by"oje. !okia tvarka paduodamas ir nagrin0jamas toks skundas. !ok sprendim ga"i priimti pirmosios instancijos administracinis teismas, inagrin0j&s skund d0" nutarimo administracinio teis0s pa,eidimo by"oje.

234 '' s"raips!is. Teis paduo"i sku!d- 9pra$m-:

3. 1kund) &praym)' dl vieojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo &neveikimo' turi teis5 paduoti asmenys, taip pat kiti vieojo administravimo subjektai, skaitant valstybs ir savivaldybi vieojo administravimo tarnautojus, pareig nus ir staig vadovus, kai jie mano, kad j teiss ar statym saugomi interesai yra paeisti. 2<4 14I s"raips!is. B$ os !agri!#imas ir spre!dimas ra$"i!io proceso ",arka 3. Teisj kolegija raytinio proceso tvarka, t. y. nekvie,iant nagrinjim) teisme proceso dalyvi ir teismui neieinant posdi sal5, gali ispr5sti apeliacin skund), jeigu!
1) pirmosios instancijos teismas, pri0m&s ape"iacin skund, priva"0jo atsisakyti j priimti$ Eiuo atveju ape"iacin0s instancijos teismas ape"iacin proces nutraukia ir priima nutart d0" sumok0to ,yminio mokes)io gr,inimo' () konstatuoja, jog yra io statymo 11( straipsnio ( da"yje nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo nega"iojimo pagrindai$

<. .aytinio proceso tvarka, jeigu teisj kolegija nenusprendia kitaip, taip pat nagrinjamos bylos pagal skundus dl teism nutarim administracini teiss paeidim bylose. =. *agrinjant apeliacin skund) raytinio proceso tvarka, teismo posdio protokolas neraomas, posdio 0orma yra laisva. Teismo sprendimas ar nutartis isiun,iama proceso alims. A. 7peliacins instancijos teismas raytinio proceso tvarka byl) gali ispr5sti ir tais atvejais, kai posd neatvyksta nei bylos alys, nei j atstovai, nors apie posdio laik) ir viet) jiems buvo tinkamai praneta. 6ios aplinkybs paymimos teismo posdio protokole. ?ame taip pat raomas teismo sprendimas nagrinti byl) raytinio proceso tvarka. ? paskelbus teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendimo.

1< TEMA. ADMINISTRACINIS PROCESAS ANTROSIOS INSTANCIOOS ADMINISTRACINIAME TEISME

Hvadas 6ios temos tikslas + susipainti su administracins bylos nagrinjimo apeliacins instancijos teisme tvarka. 1<.1. TEIS@ APS%?STI NE>SITEIS@OQS> ADMINISTRACINIO TEISMO SPRENDIMX 7peliacin skund) gali paduoti visi proceso dalyviai. Eietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka gali b ti skundiami!

7pygard administracini teism sprendimai, priimti nagrinjant bylas pirm)ja instancija, / per keturiolika !ien nuo sprendimo paskelbimo &7$TH 3<D str. 3 d.'.

-raleidus termin) apeliaciniam skundui paduoti, apelianto praymu apeliacinis teismas skundo padavimo termin) gali atnaujinti, jeigu bus pripainta, kad terminas praleistas dl svarbios prieasties &7$TH 3<D str. < d.'.

7pylinki teism ir apygard administracini teism nutarimai ir nutartys, priimti nagrinjant administracini teiss paeidim bylas pirm)ja instancija, / per !eimt !ien nuo nutarimo &nutarties' paskelbimo &7$TH 3<I str.'.

*peliaciniai skun!ai pa!uo!ami !viem b)!ais/

tiesiog apeliacins instancijos teismui, arba per teism), kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundiamas. ;av5s skund), apeliacins instancijos teismas ireikalauja administracin5 byl) ir sprendia skundo primimo klausim). -rireikus apeliacinio skundo primimo klausim) apeliacins instancijos teismas gali perduoti spr5sti tam pirmosios instancijos teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundiami.

7smenys, turintys teis5 paduoti apeliacin skund), gali prisi!ti prie pa!uoto apeliacinio skun!o , paduodami raytin praym) apeliacins instancijos teismui. Toks prisidjimas yra galimas iki bylos nagrinjimo i esms pradios. ?eigu prisidedama prie apeliacinio skundo, u pareikim) dl prisidjimo yminis mokestis neimamas. -areikime dl prisidjimo prie pareikto apeliacinio skundo prisidedantys asmenys negali pareikti savarankik reikalavim ir apsksto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrind. ?eigu atsisakoma priimti apeliacin skund), pareikimas dl prisidjimo laikomas nepaduotu ir gr)inamas j padavusiam asmeniui. ?eigu asmuo prisidjo prie apeliacinio skundo, jis praranda teis5 pareikti savarankik) apeliacin skund). 7peliacin skund) padav5s asmuo turi teis5 skun!o atsisakyti iki baigiamj kalb. .aytinis apelianto pareikimas, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos, o odinis pareikimas raomas teismo posdio protokol) ir apelianto pasiraomas. 6iuo atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskstas kit asmen, teismas nutartimi apeliacin proces) nutraukia. 7pie apeliacinio skundo atsisakym) teismas in0ormuoja apeliacinio proceso dalyvius. 7peliacinio skundo atsisak5s asmuo pakartotinai j paduoti neturi teiss.
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ !okie ape"iacinio skundo padavimo terminai. ($ !okiu bdu paduodamas ape"iacinis skundas. *$ !as turi prisid0ti prie ape"iacinio skundo. 1$ !okia yra prisid0jimo prie ape"iacinio skundo instituto esm0. 2$ Qeis0 atsisakyti ape"iacinio skundo, atsisakymo padariniai$

1<.'. REI%A6AGIMAI S%QNDQI D@6 PIRMOSIOS INSTANCIOOS ADMINISTRACINIO TEISMO SPRENDIMO 7peliaciniame skunde nurodoma &7$TH 3=K str.'!
1) teismo, kuriam adresuojamas skundas, pavadinimas' () ape"ianto pavadinimas ir adresas'

*) kit/ proceso da"yvi/, iskyrus a"i/ ir tre)i/j/ suinteresuot/ asmen/ atstovus, pavadinimai ir adresai' 1) skund,iamas sprendimas ir teismas, pri0m&s t sprendim' 2) gin)ijami k"ausimai' ;) statymai ir by"os ap"inkyb0s, kuriomis grind,iamas sprendimo ar jo da"ies neteis0tumas ar nepagrstumas (ape"iacinio skundo juridinis pagrindas)' D) ape"ianto praymas (ape"iacinio skundo da"ykas)' C) rodymai, patvirtinantys skunde id0stytas ap"inkybes' B) pridedam/ prie ape"iacinio skundo dokument/ sraas$

>artu su apeliaciniu skundu turi b)ti pateikiami/

skunde nurodyti rodymai &jeigu apeliantas j turi', duomenys apie tai, kad u skund) sumoktas yminis mokestis.

7peliacinio skundo su priedais eg"empliori &kopij' turi b ti tiek, kad juos b t galima teikti kiekvienai proceso aliai ir dar likt eg"empliorius teismo dokumentacijai. *peliacin& skun! pasirao/

j paduodantis asmuo, advokatas arba atstovas pagal statym).

>ai apeliacin skund) paduoda advokatas, atstovas pagal statym), moni ar institucij vadov galioti asmenys, prie jo turi b ti pridedamas dokumentas, rodantis j paduodan,io asmens galiojimus. 7peliaciniame skunde negalima kelti reikalavim , kurie nebuvo pareikti nagrinjant byl) pirmosios instancijos teisme. *aujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susij5 su jau pareiktais reikalavimais.
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ !okie duomenys nurodomi ape"iaciniame skunde. ($ !as pridedama prie ape"iacinio skundo. *$ !as turi teis& pasirayti ape"iacin skund. 1$ !oki/ reika"avim/ nega"ima ke"ti ape"iaciniame skunde.

1<.4. TEISMO POS@DFI? ANTROSIOS INSTANCIOOS ADMINISTRACINIAME TEISME R\8AS

7peliacinis procesas vyksta pagal tas pa,ias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, iskyrus 7$TH nustatytas iimtis. 1<.4.1 . Ape iaci!io sku!do primimas 9ABT> 14< s"r.:

7peliacinio skundo primimo klausim) sprendia teismo pirmininkas ar teisjas ne vliau kaip per tris !ienas !

nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui, kai ireikalaujama administracin byla, jei skundas paduodamas tiesiai apeliacins instancijos teismui.

?eigu apeliacinis skundas neatitinka 7$TH 3=K straipsnio reikalavim, nutartimi nustatomas terminas tr kumams paalinti. >ai per teismo nustatyt) termin) tr kumai nepaalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisjo nutartimi gr)inamas pareikjui. 8l pirmosios instancijos teismo nutarties gr)inti skund) pareikjui gali b ti paduodamas atskirasis skundas. *peliacinis skun!as nepriimamas ir gr)inamas j padavusiam asmeniui, jeigu!
1) skundas paduotas pra"eidus jam paduoti nustatyt termin ir nepraoma io termino atnaujinti arba toks praymas nebuvo patenkintas' () skund paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teis0s j paduoti' *) skund paduoda ga"iojim/ neturintis atstovas$

8l pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti apeliacin skund) gali b ti paduotas atskirasis skundas. 7tsisakymas priimti apeliacin skund) < ir = punktuose nurodytais pagrindais nekliudo, nepaeidiant apeliacinio skundo padavimo termino, vl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu tr kumai bus paalinti. -irmosios instancijos teismas, prim5s skund), per tris dienas isiun,ia byl) su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais apeliacins instancijos teismui. >ai apeliacinis skundas paduodamas apeliacins instancijos teismui, motyvuot) nutart atsisakyti priimti apeliacin skund) priima apeliacinio teismo trij teisj kolegija. 1<.4.' . Pasire!gimas !agri!"i )$ - 9ABT> 14= s"r: Teisjas pranejas vienas atlieka veiksmus, reikalingus bylai nagrinti. 7peliacins instancijos teismas isiun,ia dalyvaujantiems apeliaciniame procese asmenims apeliacinio skundo ir jo pried nuoraus, reikalaudamas per keturiolika dien ratu pateikti apeliacins instancijos teismui isamius atsiliepimus apeliacin skund). Nodinio bylos nagrinjimo atveju proceso dalyviai apie apeliacins bylos nagrinjimo viet) ir laik) in0ormuojami praneimais. 6i asmen neatvykimas teismo posd nekliudo nagrinti byl).

1<.4.4 . B$ os !agri!#imo ri)os Teismas, apeliacine tvarka nagrindamas byl), patikrina tiek apskstosios, tiek neapskstosios sprendimo dali teistum) ir pagrstum), taip pat sprendimo teistum) ir pagrstum) t asmen atvilgiu, kurie skundo nepadav. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti vis) byl).

1<.4.< . B$ os !agri!#imas ir spre!dimas ra$"i!io proceso ",arka Teisj kolegija raytinio proceso tvarka, t. y. nekvie,iant nagrinjim) teisme proceso dalyvi ir teismui neieinant posdi sal5, gali ispr5sti apeliacin skund), jeigu!
1) pirmosios instancijos teismas, pri0m&s ape"iacin skund, priva"0jo atsisakyti j priimti$ Eiuo atveju ape"iacin0s instancijos teismas ape"iacin proces nutraukia ir priima nutart d0" sumok0to ,yminio mokes)io gr,inimo' () konstatuoja, jog yra 6NQ3 11( straipsnio ( da"yje nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo nega"iojimo pagrindai$

.aytinio proceso tvarka, jeigu teisj kolegija nenusprendia kitaip, taip pat nagrinjamos bylos pagal skundus dl teism nutarim administracini teiss paeidim bylose. *agrinjant apeliacin skund) raytinio proceso tvarka, teismo posdio protokolas neraomas, posdio 0orma yra laisva. Teismo sprendimas ar nutartis isiun,iama proceso alims. 7peliacins instancijos teismas raytinio proceso tvarka byl) gali ispr5sti ir tais atvejais, kai posd neatvyksta nei bylos alys, nei j atstovai, nors apie posdio laik) ir viet) jiems buvo tinkamai praneta. 6ios aplinkybs paymimos teismo posdio protokole. ?ame taip pat raomas teismo sprendimas nagrinti byl) raytinio proceso tvarka. ? paskelbus teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendimo. 1<.4.= . B$ os !agri!#imas i esms 9ABT> 14J s"r.: $ylos nagrinjimas i esms apeliacins instancijos teisme pradedamas kolegijos teisjo pranejo praneimu apie byl). ?ame idstoma bylos esm, apeliacinio skundo ir atsiliepim apeliacin skund) argumentai, taip pat nauji rodymai, jeigu j yra pateikta. Nodinio bylos nagrinjimo atveju po praneimo apie byl) teismas iklauso proceso ali bei kit proceso dalyvi paaikinim. -irmas kalba apeliantas. Teismas spja proceso dalyvius, jeigu kalb turinys neatitinka pateikt procesini dokument turinio. ?eigu teismas pripaino, jog b tina, gali b ti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme itirti rodymai. Teismas taip pat gali tirti rodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisak tirti. *auji rodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripasta pagrstomis prieastis, dl kuri tai nebuvo padaryta anks,iau, arba kai nauj rodym pateikimo b tinyb ikilo vliau. Nodinio bylos nagrinjimo atveju, ityrus rodymus, proceso dalyviai turi teis5 idstyti savo nuomon5 baigiamosiose kalbose. ?eigu rodym tirti nereikjo, baigiamosios kalbos prasideda po proceso ali ir kit proceso dalyvi paaikinim. Nodinio bylos nagrinjimo atveju teismo posdyje raomas protokolas, kuriame turi atsispindti visi esminiai bylos nagrinjimo momentai. -rotokol) pasirao kolegijos pirmininkas arba jo pavedimu teisjas pranejas ir teismo posdio sekretorius.
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ !okios pagrindin0 ape"iacinio skundo pri0mimo taisyk"0s.

($ *$ 1$ 2$ ;$ D$

!okiais atvejais ape"iacinis skundas nepriimamas. !okie veiksmai at"iekami pasirengimo nagrin0ti by" stadijoje. !okios yra by"os nagrin0jimo ribos ape"iaciniame teisme. !okiais atvejais by"a nagrin0jama raytinio proceso tvarka. !okios pagrindin0s raytinio proceso taisyk"0s. Ny"os nagrin0jimo i esm0s tvarka$

1<.<. ANTROSIOS INSTANCIOOS TEISMO SPRENDIMAI

Nodinio bylos nagrinjimo atveju po proceso dalyvi baigiamj kalb teismas ieina pasitarim kambar priimti sprendimo ar nutarties. -rim5s sprendim) ar nutart, teismas grta teismo posdi sal5 ir kolegijos pirmininkas arba teisjaspranejas paskelbia sprendimo ar nutarties angin5 bei re"oliucin5 dalis, trumpai idsto sprendimo ar nutarties motyvus . %imtiniais atvejais, atsivelgdama bylos sudtingum) bei dyd, teisj kolegija, nagrinjanti byl) apeliacine tvarka, motyvuota nutartimi ne ilgesniam kaip !eimties !ien terminui gali atidti sprendimo ar nutarties primim) ir paskelbim). >ol rengiamas sprendimas ar nutartis, kolegijos teisjai gali nagrinti kitas bylas. 1prendim) ar nutart, kurios primimas ir paskelbimas buvo atidtas, gali paskelbti vienas i byl) nagrinjusi teisj, kitiems kolegijos teisjams nedalyvaujant.

1<.=. ANTROSIOS INSTANCIOOS TEISMO TEIS@S

7peliacins instancijos teismas, inagrinj5s byl), turi teis5 &7$TH 3AK str.'!
1) pirmosios instancijos teismo sprendim pa"ikti nepakeist, o ape"iacin skund atmesti' () panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim ir priimti nauj sprendim' *) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendim' 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim vis ar i da"ies ir perduoti by" pirmosios instancijos teismui nagrin0ti i naujo' 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim, o by" nutraukti arba skund pa"ikti nenagrin0t, jeigu nustatomos 6NQ3 1A1 ir 1A* straipsniuose nurodytos ap"inkyb0s$

< punkte numatytu atveju priimamas teismo sprendimas, o 3, =, A ir B punktuose numatytais atvejais + motyvuota teismo nutartis. 7peliacins instancijos teismas, panaikin5s apskst) teismo sprendim), turi teis5 perduoti byl) pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo &7$TH 3A3 str.', jeigu!
1) sprendimas panaikinamas d0" 6NQ3 11( straipsnyje nurodyt/ pagrind/' () by"os ap"inkyb0ms iaikinti btina surinkti daug nauj/ rodym/' *) pirmosios instancijos teismas inagrin0jo ne visus by"oje pareiktus reika"avimus$

3 dalyje nurodytais atvejais apeliacins instancijos teismas priima nauj) sprendim), jeigu naujas bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme gali uvilkinti galutinio sprendimo primim). -rocesins teiss norm pa#ei!imas arba netinkamas j pritaikymas yra pagrin!as panaikinti spren!im tik ta!a, jeigu !l ios pa#ai!os galjo b)ti neteisingai ispr0sta byla &7$TH 3A< str.'.

"pren!imo negaliojimo pagrin!ais yra pripa#&stami tokie atvejai, kai/

1) by"a inagrin0ta neteis0tos sud0ties teismo arba pa,eid,iant -unkcinio, rinio ar iimtinio teritorinio priskirtinumo atitinkantiems teismams taisyk"es' () pirmosios instancijos teismas nusprend0 d0" netraukt/ da"yvauti by"oje asmen/ teisi/ ir pareig/' *) pirmosios instancijos teismo sprendimas teis0jo nepasiraytas arba jeigu sprendim pasira0 ne tas teis0jas, kuris nurodytas sprendime' 1) pirmosios instancijos teismo sprendim pri0m0 ne tas teis0jas, kuris nagrin0jo by"' 2) sprendimas, nutartis yra be motyv/' ;) by"oje n0ra teismo pos0d,io protoko"o, iskyrus atvejus, kai by"a nagrin0jama raytinio proceso tvarka' D) pirmosios instancijos teismas inagrin0jo by", kai nebuvo nors vieno i proceso da"yvi/, kuriam nustatyta tvarka nepraneta apie teismo pos0d,io "aik ir viet, ir toks asmuo ia ap"inkybe grind,ia savo ape"iacin skund' C) nagrin0jant by" pirmosios instancijos teisme, buvo iurk)iai pa,eistos proceso ka"bos taisyk"0s, ir asmuo, kurio teis0s buvo pa,eistos, ia ap"inkybe grind,ia savo ape"iacin skund$

2aterialins teiss norm pa#ei!imas yra pagrin!as pirmosios instancijos teismo spren!im panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaik arba iaikino '*B?$ 5C7 str.(. Bylos pagal skun!us !l nutarim a!ministracini teiss pa#ei!im bylose paprastai nagrinjamos raytinio proceso tvarka. Teisj kolegijai nusprendus, konkreti byla gali b ti nagrinjama odinio proceso tvarka. %nagrinj5s byl) apeliacine tvarka dl skundo administracinio teiss paeidimo byloje, administracinis teismas priima vien) i i sprendim!
1) pa"ikti nutarim nepakeist ir skundo nepatenkinti' () panaikinti nutarim ir by" nutraukti' *) panaikinti nutarim ir gr,inti by" i naujo tirti ga"iotai institucijai arba i naujo nagrin0ti teisme' 1) pakeisti nutarim, paskiriant ve"nesn& nuobaud arba nusprend,iant neskirti administracin0s nuobaudos$

< punkte numatytais atvejais teismas priima nutarim), o 3, = ir A punktuose numatytais atvejais + motyvuot) nutart. *peliacins instancijos teismo spren!imas, nutarimas ar nutartis &siteisja primimo !ien ir kasacine tvarka neskun!#iami. Ape iaci!s i!s"a!ci#os "eismo a"skiro#i !u"ar"is 9ABT> 1<P s"r.:. 7peliacins instancijos teismas 7$TH 3KI straipsnio nustatytais atvejais gali priimti atskir)j) nutart. 7peliacins instancijos teismas atskir)ja nutartimi taip pat gali nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus teiss norm paeidimus ar klaidas, kurie nra pagrindas panaikinti sprendim). 7pie priimtas priemones dl atskirosios nutarties apeliacins instancijos teismui atsakoma per vien mnes& .
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ !okias teises turi ape"iacin0s instancijos teismas, inagrin0j&s ape"iacin skund. ($ !okiais atvejais teismas turi teis& perduoti by" pirmosios instancijos teismui nagrin0ti i naujo.

*$ !oks procesin0s teis0s normos pa,eidimas ga"i bti pagrindu panaikinti sprendim. 1$ !okie atvejai pripa,stami sprendimo nega"iojimo pagrindais. 2$ !oks materia"in0s teis0s normos pa,eidimas ga"i bti pagrindu panaikinti sprendim. ;$ !okia tvarka nagrin0jamos by"os paga" skundus d0" nutarim/ administracini/ teis0s pa,eidim/ by"ose. D$ !okis sprendimus ga"i priimti ape"iacin0s instancijos teismas inagrin0j&s skund d0" nutarimo administracinio teis0s pa,eidimo by"oje. C$ 6pe"iacin0s instancijos teismo sprendim/ apskundimas kasacine tvarka.

1<.P. ANTROSIOS INSTANCIOOS TEISMO SPRENDIM? I8SIQNTIMAS 8A6IMS

7peliacins instancijos teismas, inagrinj5s apeliacin skund), per !eimt !ien gr)ina byl) kartu su priimtu sprendimu &nutarimu, nutartimi' pirmosios instancijos teismui, kuris proceso ali praymu isiun,ia joms apeliacins instancijos teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties nuoraus &kopijas'.

1<.I. ATS%IR?O? S%QND? NANRIN@OIMAS ANTROSIOS INSTANCIOOS ADMINISTRACINIAME TEISME

7tskiriesiems skundams paduoti ir nagrinti taikomos taisykls, reglamentuojan,ios proces) apeliacins instancijos teisme, iskyrus 7$TH numatytas iimtis. -irmosios instancijos teismo &teisjo' nutartis proceso alys gali apsksti atskiruoju skundu apeliacins instancijos teismui!
1) 6NQ3 nustatytais atvejais' () kai teismo nutartis u,kerta ga"imyb& to"esnei by"os eigai$

7tskirieji skundai paduodami per t) teism), kurio nutartis yra skundiama, ne vliau kaip per septynias !ienas/ [ nuo nutarties paskelbimo ar

[ nuo nutarties nuorao teikimo dienos, jeigu skundiama nutartis, statymo nustatyta tvarka priimta nagrinjant byl) alims nedalyvaujant 1<.I.1 . A"skir+#+ sku!d+ !agri!#imo ",arka 9ABT> 1=V s"r.: ;av5s atskir)j skund), pirmosios instancijos teismas &teisjas' per tris dienas po jo gavimo!
1) sutikdamas su atskiruoju skundu ir jei is paduotas ne d0" nutar)i/ (nutarim/), priimt/ 6NQ3 1A1 ir 1A* straipsniuose numatytais atvejais, be ,odinio nagrin0jimo pats panaikina skund,iam nutart ir isiun)ia priimtos iuo k"ausimu nutarties nuora by"os proceso da"yviams' () nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiun)ia by" su atskiruoju skundu ape"iacin0s instancijos teismui$

Teismas atskir)j skund) nagrinja paprastai nekvies!amas bylos ali. 1<.I.' . Ape iaci!s i!s"a!ci#os "eismo "eiss 9ABT> 1=1 s"r.:

6pe"iacin0s instancijos teismas, inagrin0j&s atskirj skund, turi teis& savo nutartimi# 1) pa"ikti pirmosios instancijos teismo nutart nepakeist' () pakeisti pirmosios instancijos teismo nutart i da"ies' *) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutart ir ispr&sti k"ausim i esm0s' 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutart ir perduoti k"ausim pirmosios instancijos teismui nagrin0ti i naujo$

7peliacins instancijos teismo nutartis, priimta dl atskirojo skundo, siteisja nuo primimo &7$TH 3B< str.'.
!ontro"iniai k"ausimai# 1$ !as turi teis& pateikti atskirj skund. ($ !okios nutartys ga"i bti apsk/sto atskiruoju skundu. *$ !okia atskir/j/ skund/ padavimo tvarka ir terminai. 1$ !okia atskir/j/ skund/ nagrin0jimo tvarka. 2$ !okius sprendimus ga"i priimti teismas, inagrin0j&s atskirj skund.

1= TEMA. NQTARIMO S%IRTI ADMINISTRACIN_ NQOBAQDX TEIS@TQMO PATI%RINIMAS

3B.3. *utarimo administracins teiss paeidimo byloje apskundimo teis, tvarka, terminai ir pasekms. 3B.<. 1kundo dl nutarimo administracins teiss paeidimo byloje nagrinjimas. 3B.=. 6ali teiss ir pareigos nagrinjant skund) dl nutarimo administracins teiss paeidimo byloje. 3B.A. Teismo sprendim r ys ir j primimo pasekms. >GADAS Tema skirta painti *utarimo skirti administracin5 nuobaud) teistumo patikrinimo ypatumus rengiant ir priimant sprendimus administracini teiss paeidim bylose. 6i tema, j) loginiu/ sisteminiu poi riu nagrinjant kartu su kitomis proceso teiss bei materialiosios teiss administracins teiss ir proceso dalyko temomis, pads sisavinti teorini ir praktini inias apie sprendim administracinse bylose apskundimo tvark) , terminus ir pasekmes, skundo nagrinjim), inoti ir teisinmis priemonmis ginti ali teises ir pareigas.

1=.1. NQTARIMO ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIMO BA6OOE APS%QNDIMO TEIS@, TGAR%A, TERMINAI IR PASE%M@S 7T-> 8videimt tre,iame skirsnyje ir 7$TH 7tuonioliktame skirsnyje tvirtintos nuostatos dl skund administracini teiss paeidim bylose. 7T-> <J3 str. , 7$TH 3<< str.3d., 7T-> <BB str. nutarim) administracinio teiss paeidimo byloje gali apsksti asmuo, kurio atvilgiu jis priimtas, organas, kurio pareig nas sura administracinio teiss paeidimo protokol), nukentjusysis ir prokuroras.

1kundas dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje paprastai paduodamas per nutarim) primus apylinks teism) ar atitinkamai kit) valstybs institucij) &jos pareig n)', primusi) nutarim) byloje. ?ie per tris dienas skund) kartu su administracinio teiss paeidimo byla isiun,ia atitinkamam teismui. ?eigu skundas paduodamas tiesiogiai teismui, is ireikalauja atitinkam) administracinio teiss paeidimo byl) i teismo ar kitos institucijos, kuri nagrinjo t) byl), ir isprendia skundo primimo klausim). 1kundo nagrinjimo terminai pradedami skai,iuoti nuo tos dienos, kai teismas gauna administracinio teiss paeidimo byl). ?eigu skundas paduotas praleidus skundo padavimo termin), praymas dl termino atnaujinimo nagrinjamas administracini byl teisenos statymo statymo =A straipsnyje nustatyta tvarka.

.eikalavimai skund @ormai ir turiniui %tvirtinti administracini byl teisenos %statymo ,,'4 s"raips!$#e. Sku!do 9pra$mo: 1orma ir "uri!$s & 3. 1kundai &praymai' administracini gin, komisijai arba administraciniam teismui paduodami ratu. <. 1kunde &prayme' turi b ti nurodyta!
1) komisijos ar teismo, kuriam skundas (praymas) paduodamas, pavadinimas' () pareik0jo vardas, pavard0 (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buvein0), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavard0 ir adresas' *) tarnautojo, kurio veiksmai skund,iami, vardas, pavard0, asmens kodas (jeigu ,inomas), pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buvein0' 1) tre)i/j/ suinteresuot/ asmen/ vardas, pavard0 (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu ,inomas), gyvenamoji vieta (buvein0)' 2) konkretus skund,iamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo vykdymo (pri0mimo) data' ;) ap"inkyb0s, kuriomis pareik0jas grind,ia savo reika"avim, ir tai patvirtinantys rodymai, "iudytoj/ pavard0s, vardai ir gyvenamosios vietos, kit/ rodym/ buvimo vieta' D) pareik0jo reika"avimas' C) pridedam/ dokument/ sraas' B) skundo (praymo) suraymo vieta ir data$

=. 1kund) &praym)' pasirao pareikjas ar jo atstovas. -rie atstovo paduodamo skundo &praymo' turi b ti pridedamas galiojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo galiojimus99. ?statymo leidjas tai pat nustat reikalavimus skundo priedams! ,,'< s"raips!is. Sku!do 9pra$mo: priedai
1$ %rie skundo (praymo) pridedami ie priedai# skund,iamas aktas' jei skundas (praymas) buvo nagrin0tas administracini/ gin)/ komisijoje ar kitoje iankstinio gin)/ nagrin0jimo ne teismo tvarka institucijoje, atitinkamos administracini/ gin)/ komisijos ar institucijos sprendimas' jei btina, dokumentas, patvirtinantis reika"avim/ ar prietaravim/ skund,iamai institucijai, staigai, tarnybai teikimo dat' dokumentai ir kiti rodymai, kuriais pareik0jas grind,ia savo reika"avimus$

($ +skyrus io statymo 1A straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (praymo) turi bti pridedamas ,yminio mokes)io kvitas arba motyvuotas praymas at"eisti nuo ,yminio mokes)io$ *$ 8kundo (praymo) su priedais eg emp"iori/ (kopij/) turi bti tiek, kad juos bt/ ga"ima teikti kiekvienai proceso a"iai ir dar "ikt/ eg emp"iorius teisme$tt

6GAT prak"ika D !o! re1orma"io i! peius pri!cipo "aik$mo admi!is"raci!i "eiss pa*eidim )$ ose& 7dministracini teiss paeidim bylose turi b ti laikomasi t pa,i pagrindini princip, kuri laikomasi baudiamajame procese. Tiek baudiamajame, tiek administraciniame procese sprendiama dl statyme numatyt sankcij taikymo, prie tai nusta,ius, jog buvo padaryta statymo draudiama veika. -rocesas turi vykti garantuojant atsakomybn traukiamam asmeniui statymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. (iena i tokio asmens teisi + sksti jo manymu neteistus ir nepagrstus sprendimus. 1kund) padavusiam asmeniui dl to negali kilti joki neigiam pasekmi + asmens padtis dl jo paties paduoto skundo negali b ti pabloginama. -rieingu atveju asmens atvilgiu vykstantis procesas negalt b ti laikomas teisingu &s)iningu' ir b t paeidiamas kiekvienoje demokratinje valstybje draudimo re0ormatio in peius &keitimo blog)j) pus5' principas. -rocese negali b ti joki staigmen + teismo sprendime negali b ti daromos sprendim) lemian,ios ivados, apie kuri galimum) proceso dalyviams nebuvo inoma ir proceso metu dl j nebuvo gin,ijamasi, nebuvo rodinjamas j pagrstumas ar nepagrstumas. Traukiamo administracinn atsakomybn asmens padtis, priimant 7dministracini byl teisenos statymo 3<A straipsnio 3 dalies = punkte numatyt) sprendim) bet kokiu aspektu gali b ti bloginama tik tuo atveju, jei to yra praoma institucijos, suraiusios administracinio teiss paeidimo protokol), ar nukentjusiojo skunde. %kilus b tinybei perkvali0ikuoti veik), teismo proceso metu proceso dalyviams turi b ti praneama apie veikos perkvali0ikavimo galimyb5 bei sudaromos s)lygos pareikti nuomon5 dl veikos perkvali0ikavimo pagrstumo. Admi!is"raci! )$ a Nr. N1'34<<3'VV<. .ajono &miesto' apylinks teismo &teisjo' nutarimas administracinio teiss paeidimo byloje gali b ti apskstas Eietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacin instancija ir byloms, kurias inagrinjo apygardos administracinis teismas dl skund, paduot dl nutarim administracini teiss paeidim bylose. 1kundas gali b ti paduotas atitinkamam administraciniam teismui ar nusistas jam per institucij) &pareig n)', apylinks teism), kuris prim nutarim). 6i institucija, teismas, per tris dienas skund) kartu su byla turi nusisti atitinkamam administraciniam teismui. Hstatymas nustato deimties dien termin) skundui paduoti nuo nutarimo primimo dienos. ?ei terminas praleistas, jis gali b ti pareikjo praymu atnaujintas, ta,iau tam b tinos svarbios prieastys &pv"., liga, nutarimo nuorao negavimas ir pan.', patvirtintos rodymais. >iekvienu konkre,iu atveju ar prieastys svarbios sprendia atitinkamas administracinis teismas. Tuo klausimu priimama nutartis. 3kundo dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje padavimas turi tam tikras teisines pasekmes, t y sustabdo nutarimo skirti administracin nuobaud vykdym, iskyrus

nutarimus skirti %spjim ir administracin% aret, taip pat tais atvejais, kai skiriama bauda paimama administracinio teiss paeidimo padarymo vietoje 7dministracinis aretas yra pati grie,iausia administracin nuobauda ir nepagrstai j) paskyrus gali b ti padaryta didel moralin ir materialin ala. -anagrinkime praktin5 situacij)! <KK3 KC <K atuoniolikmetei E.>. buvo suraytas administracinio teiss paeidimo protokolas u narkotini mediag vartojim) be gydytojo paskyrimo. >auno miesto apylinks teismas tos pa,ios dienos nutarimu, atsivelgdamas, kad paeidja nedirbo ir turto, kur gali b ti nukreiptas iiekojimas neturjo, skyr dviej par administracin aret). T) pa,i) dien) paeidja padav skund) Eietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, praydama skirt) nuobaud) suvelninti. -olicijos pareig nai, apie tai inodami, nors ir neteistai, ta,iau dels vykdyti apylinks teismo nutarim), kuris turjo b ti vykdomas tuoj po nutarimo primimo. Eietuvos vyriausiasis administracinis teismas <KK3 KD 33 nutartimi adm. byloje *r.33I= 33/K3 pareikjos skund) patenkimo ir apylinks teismo nutarimu skirt) nuobaud) suvelnino. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybs dl turtins padties nebuvo reikmingos, o skirta nuobauda nepagrstai grieta. Taigi, atsivelgdamas tai, kad visada eg"istuoja nepagrsto ir neteisto nutarimo primimo tikimyb, many,iau b tina tvirtinti nuostat), nenustatan,i) joki iim,i i bendro principo, kuris numato, kad skundo padavimas sustabdo nutarimo vykdym). $e to ir iimtis, kai nutarimo vykdymas sustabdomas baud) pamus paeidimo padarymo vietoje nra visai logika, nes jo sustabdyti negalima jau vien todl, kad nutarimas jau vykdomas iki skundo padavimo &kain ar apskritai praktikoje galimas toks atvejis, kai paeidjas sutinka su paeidimu ir moka baud) ir ,ia pat paduoda skund)'.

1=.'. S%QNDO D@6 NQTARIMO ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIMO BA6OOE NANRIN@OIMAS

%sprendus skundo primimo klausim) prasideda kitas apskundimo stadijos etapas + skundo nagrinjimas, t.y. nutarimo teistumo ir pagrstumo patikrinimas. $ylas dl skund, kurie paduoti dl nutarim administracini teiss paeidim bylose, priimt administracini komisij, savivaldybi seni nij kaimo vietovse seni n, policijos ir kit tam galiot institucij &pareig n' pirm)ja instancija nagrinja apygardos administracinis teismas pagal nutarim) primusios institucijos &jos pareig no' buvimo viet). 6iuo metu veikia (ilniaus, >auno, >laipdos, -anevio ir 6iauli apygard administraciniai teismai. >onkre,ios apygardos administracinio teismo veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija. -arengus byl) nagrinti teisme, apie teismo posdio laik) ir viet) praneama asmeniui, dl kurio suraytas administracinio teiss paeidimo protokolas, nukentjusiam asmeniui, institucijai, kurios pareig nas sura administracinio teiss paeidimo protokol) ir nutarim) administracinio teiss paeidimo byloje primusiai institucijai &pareig nui'. 7$TH D= str., DA str., DBstr., DC str., DDstr. nustatyta Teismo aukim ir praneim tvarka ir pasekms . 6ali ar j atstov neatvykimas teismo posd, jeigu jiems apie posd buvo praneta ir nra pagrind atidti bylos nagrinjim), nra kli tis bylai nagrinti ir sprendimui priimti. >iti administracini byl nagrinjimo ypatumai tvirtinti 7$TH %% skyriuje ! ,,$endroji administracini byl teisena99. 7pygardos administraciniame teisme bylas nagrinja vienas teisjas vadovaudamasis 7T-> ir 7$TH normomis. 7dministracini teiss paeidim bylas pagal skundus dl

administravimo subjekt &j pareig n' priimt nutarim iose bylose apygardos administraciniame teisme nagrinja vienas teisjas pirmosios instancijos teismo proceso tvarka, vadovaudamasis 7dministracini teiss paeidim kodekso normomis, o prireikus ir administracini byl teisenos statymu. &7$TH 3<= str.'. Geismas, nagrindamas skund dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teistum ir pagr%stum . Tuo b du, teismas turi %dmiai ianali&uoti normin%, @aktin% ir procesin% patraukimo atsakomybn pagrind, asmens kaltum, %rodymus ir kitus klausimus. >artu turi patikrinti ar nuobauda paskirta pagal statymus ir ar j) paskyr5s pareig nas, turjo teis5 spr5sti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracins nuobaudos skyrimo tvarkos. &7T-> <JD str.'. -anagrinkime praktin5 situacij)! ,, ...... ?. 7. 7ldonis apeliaciniame skunde prao (ilniaus apygardos administracinio teismo <KKA m liepos ;= d sprendim panaikinti, nes byla buvo inagrinta paeidiant materialins bei procesins teiss normas Geismas neatsivelg byloje esan,i) Eietuvos Teismo eksperti"s centro specialisto ivad), kurioje aikiai yra nurodytas eismo vykio dalyvis, kuris paeid >OT, ir kad b tent asmens, kuriam buvo paskirta administracin nuobauda, veiksmai s)lygojo eismo vykio kilim). Teismas pripaino liudytojos O. Fiku,ioniens parodymus objektyviais, netgi neatsivelgdamas % tai, jog liudytoja tvirtino eismo %vykio detali tiksliai neprisimenanti . Teismas vadovavosi tik ios liudytojos bei $ 3aulno paaikinimais, nors jie ir neatitiko byloje nustatyt @aktini aplinkybi Teigia, kad byloje yra O. Fiku,ioniens paaikinimas &nauj aplinkybi teismo posdio metu ji nenurod' ir specialistas vertino jos parodymus, atsivelgdamas juos, kaip ir kitus rodymus bei j s)veik). Geismas, neturdamas kit raytini %rodym, nepaskyr5s eksperti"s, vadovaudamasis vien abejotinais liudytojos parodymais, nusprend, kad specialisto ivada neatitinka tikrovs. $utoavarijos vietos sc+emoje paymta susidrimo vieta patvirtina specialisto ivadoje nurodom) teigin, kad 7. 1aulnas pradjo pos kio manevr) tada, kuomet nukentj5s jau buvo pradj5s lenkim) ir judjo prieingoje eismo juostoje. Baymi, kad teismo nutarimas prietarauja $dministracini byl teisenos %statymo ;7C straipsnio ; daliai 6 statymo norma numato, kad teismas negaljo nutarime remtis ir 7dministracini byl teisenos statymo 3<A straipsnio 3 dalies < punktu, ir tuo pa,iu metu 3<A straipsnio 3 dalies A punktu. 7pelianto nuomone, buvo neteisingai nurodytas nutarimo pagrindas ir buvo paeistos administracins procesins teiss normos. 7. 1aulnas atsiliepime apeliacin skund) nurodo, kad su ?. 7. 7ldonio apeliaciniu skundu nesutinka. *urodo, kad ?. 7. 7ldonio apelianto teiginiai neatitinka tikrovs. Teisj kolegija k o n s t a t u o j a! $peliacinis skundas netenkintinas $dministracinio teiss paeidimo bylos teisena $ 3aulno atvilgiu yra negalima dl dviej prieas"i0 ;) byloje nesurinkta pakankamai neabejotin $ 3aulno kalts %rodym ir 7) yra suj patraukimo administracinn atsakomybn senaties terminai

*yloje yra surinkti prietaringi %rodymai )altu padarius administracin% teiss paeidim asmuo gali bti pripaintas tik tuo atveju, kai byloje surinkti %rodymai leidia daryti neabejotin ivad apie asmens kalt #isos nepaalintos abejons administracinio teiss paeidimo byloje vertinamos traukiamo administracinn atsakomybn asmens naudai $GB) D8 straipsnis numato, kad administracin nuobauda gali bti skiriama per eis mnesius nuo paeidimo padarymo $ 3aulnui administracinio teiss paeidimo protokolas buvo suraytas dl 7<<D m rugsjo ;7 d %vykusio %vykio $dministracin nuobauda dl io %vykio galjo bti skiriama iki 7<<C m kovo ;7 d arba nuobaudos skyrimo terminas turjo bti pratsiamas $dministracin nuobauda $ 3aulnui buvo paskirta 7<<C m kovo 7= d Auomen apie termino pratsim byloje nra Gai, kad byla 5nstitucijai buvo grinta dar kart tirti pirmosios instancijos teismo nutartimi, nuobaudos skyrimo termino neatnaujina Fis terminas i naujo pradedamas skai"iuoti tik $GB) D8 straipsnio C dalyje numatytu atveju, t y kai anks"iau priimti sprendimai yra naikinami inagrinjus byl apeliacine tvarka 'ietuvos vyriausiajame administraciniame teisme $peliacine tvarka apskstame #ilniaus apygardos administracinio teismo 7<<C m liepos ;= d nutarimo re&oliucinje dalyje su@ormuluotas %pareigojimas #ilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato #ieosios policijos 2ismo prieiros tarnybai sprsti klausim dl kalto asmens patraukimo administracinn atsakomybn yra neteistas, todl ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas Al administracins nuobaudos skyrimo termin sujimo nei $ 3aulnas, nei joks kitas asmuo negali bti traukiamas administracinn atsakomybn Al ios prieasties #ilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato #ieosios policijos 2ismo prieiros tarnyba negali vykdyti pirmosios instancijos teismo %pareigojimo ir pradti administracinio teiss paeidimo bylos teisen kokio nors asmens atvilgiu (adovaudamasi Eietuvos .espublikos administracini byl teisenos statymo 3AA straipsnio = dalies 3 punktu, teisj kolegija nutaria! ?uo"o 7lbino 7ldonio apeliacinio skundo netenkinti. (ilniaus apygardos administracinio teismo <KKA m. liepos 3C d. nutarimo dal, kuria administracinio teiss paeidimo byla 7lgimanto 1aulno atvilgiu yra nutraukta, palikti nepakeist). (ilniaus apygardos administracinio teismo <KKA m. liepos 3C d. nutarimo dal, kuria (ilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (ieosios policijos Oismo priei ros tarnyba pareigojama spr5sti klausim) dl kalto asmens patraukimo administracinn atsakomybn, panaikinti. *utartis neskundiama....... & 7dministracin byla *r. *3< / 3<JD / KA ' -aymtina, jog visais atvejais b tina %dmiai ianali&uoti normin%, @aktin% ir procesin% patraukimo atsakomybn pagrind, asmens kaltum, %rodymus ir kitus klausimus. Hstatymo leidjas 7$T% devintame skirsnyje tvirtino rodym samprat)!

,,=I s"raips!is. >rod$mai

1$ 3rodymai administracin0je by"oje yra visi -aktiniai duomenys, priimti by" nagrin0jan)io teismo ir kuriais remdamasis teismas statym/ nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra ap"inkyb0s, pagrind,ian)ios proceso a"i/ reika"avimus bei atsikirtimus, ir kitokios ap"inkyb0s, turin)ios reikm0s by"ai teisingai ispr&sti, arba kad j/ n0ra$ ($ Oin0ti -aktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemon0mis# proceso a"i/ ir j/ atstov/ paaikinimais, "iudytoj/ parodymais, specia"ist/ paaikinimais ir ekspert/ ivadomis, daiktiniais rodymais, dokumentais ir kitais raytiniais, garso bei vai do rodymais$ *$ =aktiniai duomenys, sudarantys va"styb0s ar tarnybos pas"apt, paprastai nega"i bti rodymai administracin0je by"oje, ko" jie bus is"aptinti statym/ nustatyta tvarka$ 1$ 3rodymus pateikia proceso a"ys ir kiti proceso da"yviai$ %rireikus teismas ga"i pasi"yti min0tiems asmenims pateikti papi"dom/ rodym/ arba i/ asmen/ praymu ar savo iniciatyva ireika"auti reikiamus dokumentus, pareika"auti i pareign/ paaikinim/$ 2$ 3statym/ nustatyta tvarka surinkt/ ir u,-iksuot/ rodym/ rodomoji ga"ia i"ieka visose proceso stadijose ir jie i naujo paprastai neper,irimi$ ;$ 4okie rodymai teismui neturi i anksto nustatytos ga"ios$ Qeismas vertina rodymus paga" vidin savo sitikinim, pagrst visapusiku, isamiu ir objektyviu by"os ap"inkybi/ viseto inagrin0jimu, vadovaudamasis statymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais$tt

Hrodym samprata atskleidia ,,kas byloje neturi bti %rodinjamaLL. 7$THBI straipsnyje tvirtintos nuostatos dl nerodintin aplinkybi ir 0akt! $plinkybi, teismo pripaint visiems inomomis, nereikia %rodinti1 Maktai, nustatyti %siteisjusiu teismo sprendimu vienoje administracinje ar civilinje byloje, i naujo ne%rodinjami nagrinjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys1 Maktai, kurie pagal %statym pre&iumuojami kaip nustatyti, nagrinjant byl ne%rodinjami Gokios pre&umpcijos gali bti paneigiamos bendra tvarka1 ?siteisjs teismo nuosprendis baudiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinjan"iam administracines bylas dl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksm administracini teisini pasekmi 1kund) dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje atitinkamas administracinis teismas turi inagrinti per dvideimt dien nuo bylos gavimo dienos &7T-> <JC str.'. -aymtina, kad kiekviena administracin byla turi b ti inagrinta nepaeidiant Hstatymo leidjo 7$TH deimtame skirsnyje nustatyt procesini termin. 1=.4. 8A6I? TEIS@S IR PAREINOS NANRIN@OANT S%QNDX D@6 NQTARIMO ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIMO BA6OOE .eikia paymti, kad $*G? ;7D str 7d %tvirtina nuostat, nustatan"i, kad nagrinjant skund, ali procesin padtis nesikei"ia, t y alys netampa pareikju ir atsakovu, ta"iau lieka asmeniu, dl kurio suraytas administracinio teiss paeidimo protokolas, institucija (pareignu), primusiu nutarim, nukentjusiuoju ir t t *et neirint to, nagrinjant skund teismine tvarka, tiek asmuo, tiek valdymo institucija turi vienodas teises ir pareigas, t y kiekvienas turi vienodas galimybes %rodyti savo po&icijos teisingum ir paneigti kitos alies reikalavimus >iti ali procesiniai ypatumai tvirtinti 7$TH atuonioliktame skirsnyje! ,,7dministracins bylos proceso dalyviai99.

1=.<. TEISMO SPRENDIM? R\8AS IR O? PRI@MIMO PASE%M@S

%nagrinj5s byl) dl skundo, kuris paduotas dl nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas priima vien) i i sprendim&7$TH 3<B str.'!
1) pa"ikti nutarim nepakeist ir skundo nepatenkinti' () panaikinti nutarim ir by" nutraukti' *) panaikinti nutarim ir paskirti administracin& nuobaud remiantis teis0s aktu, nustatan)iu atsakomyb& u, padaryt teis0s pa,eidim$ Qoks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teis0s pa,eidimo vykis neke"ia abejoni/, pa,eidimo veika rodyta, ta)iau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas statymas$ Qeismas, atsi,ve"gdamas nustatytas by"os ap"inkybes, turi teis& pakeisti teis0s pa,eidimo kva"i-ikavim ir paskirti nuobaud, atitinkan)i pa,eidimo kva"i-ikavim' 1) panaikinti nutarim ir gr,inti by" institucijai, ga"iotai surayti administracini/ teis0s pa,eidim/ protoko"us, pareigojant j tinkamai kva"i-ikuoti padaryt teis0s pa,eidim$ Qoks sprendimas priimamas tais atvejais, kai reikia at"ikti papi"dom by"os ap"inkybi/ tyrim ar kai d0" kit/ prie,as)i/ teismas nesiima pats keisti veikos kva"i-ikavimo' 2) pakeisti nutarim, paskiriant ve"nesn& nuobaud arba nusprend,iant neskirti administracin0s nuobaudos' ;) panaikinti nutarim, jei nustatyta, kad j pri0m0 institucija (pareignas), neturinti teis0s spr&sti tokios by"os$ Qokiu atveju by" isprend,ia pats teismas$

(ienais atvejais teismas priima nutarim) & tai atvejai ivardinti antrame, tre,iame ir etame punktuose', o kitais + motyvuot) nutart. Teism nutarimai ir nutartys, kuriais baigiama nagrinti administracinio teiss paeidimo byla, siteisja per deimt dien nuo nutarimo ar nutarties paskelbimo. 7dministracinio teismo sprendimui siteisjus, jo nuoraas kit) dien) isiun,iamas asmeniui, dl kurio buvo priimtas nutarimas administracinio teiss paeidimo byloje, nukentjusiam asmeniui jo praymu, taip pat protokol) suraiusiai institucijai &pareig nui' ir nutarim) primusiai institucijai &pareig nui' &7$TH 3<Bstr.' 7pylinki teism ir apygard administracini teism nutarimai ir nutartys priimti nagrinjant administracini teiss paeidim bylas apeliacine tvarka gali b ti skundiami Eietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriame skundai paprastai nagrinjami raytinio proceso tvarka. Ta,iau teisj kolegijai nusprendus, konkreti byla gali b ti nagrinjama odinio proceso tvarka. -anaikinus nutarim) nutraukiant administracinio teiss paeidimo byl), gr)inamos iiekotos pinig sumos, kon0iskuoti daiktai, taip pat panaikinami kiti apribojimai &gr)inami vairuotojo paymjimas, mediotojo bilietas ir pan.', susij5 su anks,iau priimtu nutarimu. *egalint gr)inti daikto, atlyginama jo vert pinigais. *eteistu administracinio areto paskyrimu padaryta ala &tiek turtin, tiek neturtin' atlyginama valstybs nepriklausomai nuo teismo kalts &7T-> =K3 str.<d., Z> C.<D< str.'. (isais nurodytais atvejais teismas priima motyvuot) nutart, iskyrus, kai byla nutraukiama &tokiu atveju priimamas nutarimas'. 7$TH %%% skyriuje reglamentuojamas byl procesas apeliacins instancijos teisme.

1P TEMA. SPRENDIMO ADMINISTRACIN@OE BA6OOE IR NQTARIMO ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIMO BA6OOE GA%DAMAS

>,adas
6ios temos tikslas + susipainti su sprendimo administracinje byloje ir nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje vykdymo tvarka ir pagrindinmis taisyklmis.

1P.1. SPRENDIM? ADMINISTRACIN@SE BA6OSE GA%DAMO TGAR%A

o

Hsiteisjus teismo sprendimui, kuriuo skundas &praymas' patenkinamas, jo nuoraas nusiun,iamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apsksti, taip pat pareikjui. ?eigu per penkiolika !ien ar teismo nustatyt) termin) sprendimas nevykdomas, pareikjo praymu atitinkamas administracinis teismas iduoda jam vykdom)j rat) kartu nurodydamas j vykdyti antstoli kontorai Zivilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. *evykdyti teismo sprendimai dl alos atlyginimo, taip pat teismo priteist sum ir nesumokt baud iiekojimo vykdomi Zivilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Fintais atvejais vykdomieji dokumentai pareikjui iduodami teismo sprendimui siteisjus.

1P.'. PANRINDIN@S NQTARIMO ADMINISTRACIN@S TEIS@S PAFEIDIMO BA6OOE GA%DAMO TAISA%6@S

*utarim) skirti administracin5 nuobaud) privalo vyk!yti valstybiniai ir visuomeniniai organai, mons, staigos organi"acijos, pareig nai ir pilie,iai. *utarimas skirti administracin5 nuobaud) turi b ti vykdomas nuo jo primimo momento, jeigu kitaip nenustato 7T-> ir kitokie Eietuvos .espublikos statymai. 7pskundus nutarim) skirti administracin5 nuobaud), is nutarimas turi b ti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas, iskyrus nutarimus!

skirti sp0jim, skirti administracin aret, tais atvejais, kai administracinio teis0s pa,eidimo padarymo vietoje skiriama ir imama bauda$

*utarim) skirti administracin5 nuobaud) vykdyti nukreipia nutarim) prim5s organas &pareig nas'. Tuo atveju, kai priimami keli nutarimai skirti administracines nuobaudas vienam asmeniui, kiekvienas nutarimas vykdomas savarankikai. >lausimus, susijusius su nutarimo skirti administracin5 nuobaud) vykdymu, sprendia nutarim) prim5s organas &pareig nas'. *utarimo skirti administracin5 nuobaud) vykdymo kontrol pavedama nutarim) primusiam organui &pareig nui'. 1kundai dl organ &pareig n', vykdan,i nutarimus skirti administracines nuobaudas, veiksm sprendiami administracini teism &7T-> <J< str.', laikantis 7T-> <JC ir <JD

straipsni bei 7$TH reikalavim.

1P.4. NQTARIMO S%IRTI ADMINISTRACIN_ NQOBAQDX GA%DAMO ATID@OIMAS IR NQTRAQ%IMAS

1P.4.1 . Nu"arimo skir"i admi!is"raci!2 !uo)aud- ,$kd$mo a"id#imas 9ATP% 4VP s"r.: Osant aplinkybi, dl kuri nedelsiant vykdyti nutarim) skirti administracin aret) ar baud) &iskyrus administracinio teiss paeidimo padarymo vietoje imam) baud)' negalima, prim5s nutarim) organas &pareig nas' pagal asmens, dl kurio priimtas nutarimas, pareikim) gali atidti nutarimo vykdym) iki vieno mnesio . 1P.4.' . Nu"arimo skir"i admi!is"raci!2 !uo)aud- ,$kd$mo !u"raukimas 9ATP% 4VI s"r.: -rim5s nutarim) skirti administracin5 nuobaud) organas &pareig nas' nutarimo vykdym) nutraukia iais atvejais!
1) kai prieing teisei veikim ar neveikim padaro nepaka"tinamas asmuo' () kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracin0s nuobaudos skyrim' *) kai panaikinamas administracin& atsakomyb& nustatantis aktas' 1) kai mirta asmuo, kurio at,vi"giu priimtas nutarimas$

=utrauktas vyk!ymo procesas negali b)ti pra!tas i naujo.

1P.<. NQTARIMO S%IRTI ADMINISTRACIN_ NQOBAQDX GA%DAMO TERMINAI 9SENATIS: 9ATP% 4VJ STR.:
*egali b ti vykdomas nutarimas skirti administracin5 nuobaud), jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mnesius nuo primimo !ienos . ?eigu nutarimo vykdymas sustabdytas sutinkamai su 7T-> <JB straipsniu, senaties termino eiga sustabdoma iki skundo inagrinjimo. 1utinkamai su 7T-> =KC straipsniu atidjus nutarimo vykdym), senaties termino eiga sustabdoma iki termino atidjimo pabaigos. =utarimo !l a!ministracinio areto vyk!ymo senatis D vieneri metai. Eietuvos .espublikos statymai gali nustatyti kitokius, ilgesnius nutarim atskir administracini teiss paeidim r i bylose vykdymo terminus.

1P.=. NQTARIMO S%IRTI BAQDX IR NQTARIMO S%IRTI ADMINISTRACIN> ARE8TX GA%DAMO TGAR%OS APATQMAI
1P.=.1 . Nu"arimo skir"i )aud- 0,$kd$mo "ermi!ai ir ",arka 9ATP% 414 s"r.: $aud) paeidjas turi sumokti ne vliau kaip per penkiolika !ien nuo nutarimo skirti baud) teikimo jam dienos, o apskundus tok nutarim) / ne vliau kaip per penkiolika dien

nuo praneimo apie skundo nepatenkinim) dienos. >ai teiss paeidim) padar5 nepilname,iai nuo eiolikos iki atuoniolikos met amiaus neturi savarankik pajam, bauda iiekoma i tv arba juos atstojan,i asmen. -askirt) baud) u administracin teiss paeidim) paeidjas sumoka banke, iskyrus baud), kuri paimama teiss paeidimo vietoje, jeigu kitaip nenustato Eietuvos .espublikos statymai. 7tsivelgdamas paeidjo turtin5 padt, kitas reikmingas aplinkybes, nagrinjantis administracinio teiss paeidimo byl) organas &pareig nas' gali paskirtos bau!os mokjim i!styti per laikotarp& iki !vej met , atsivelgiant paskirtos baudos dyd. 1P.=.' . Pri,ers"i!is !u"arimo skir"i )aud- ,$kd$mas 9ATP% 41< s"r.: ?eigu paeidjas nesumoka baudos per 7T-> =3= straipsnyje nustatyt) termin), nutarim) skirti baud) prim5s organas &pareig nas' siun,ia nutarim) paeidjo darbovietei, (alstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo staigai iskaityti baudos sum) priverstinai i paeidjo darbo umokes,io ar kitokio udarbio, pensijos ar stipendijos, vadovaudamasis Z-> nustatytomis taisyklmis. ?eigu asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba arba jeigu baudos iiekoti i paeidjo darbo umokes,io ar kitokio udarbio, pensijos ar stipendijos negalima dl kit prieas,i, baud) pagal organo &pareig no' nutarim) skirti baud) iieko antstolis, nukreipdamas iiekojim) paeidjo asmenin turt), taip pat jo dal bendrojoje nuosavybje sutinkamai su Z-> nustatytomis taisyklmis. ?eigu nepilnametis neturi savo turto ar jo dalies bendrojoje nuosavybje, bauda iiekoma i jo tv ar juos atstojan,i asmen. $audos iiekojimas negali b ti nukreiptas turt), kur sutinkamai su Z-> iiekojimas negali b ti nukreiptas pagal vykdomuosius dokumentus. ?eigu nra turto, kur gali b ti nukreiptas baudos iiekojimas, apylinks teismo &teisjo' nutarimu bauda paeidjui sutikus gali b ti pakeista nemokamais ne ilgesns kaip AKK valand trukms vieaisiais darbais, skai,iuojant vien) nemokam viej darb valand) u deimt lit baudos. *emokami vieieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims. -aeidjui nesutikus, bauda gali b ti pakeista ne ilgesniu kaip trisdeimties par administraciniu aretu, skai,iuojant vien) areto par) u dvideimt lit baudos. ?eigu paeidjas piktybikai vengia atlikti nemokamus vieuosius darbus arba vengia sumokti baud) ir neturi turto, kur gali b ti nukreiptas baudos iiekojimas, rajono &miesto' apylinks teismo &apylinks teismo teisjo' nutarimu nemokami vieieji darbai ir bauda gali b ti pakeisti administraciniu aretu iki trisdeimties par 7T-> nustatyta tvarka. 1P.=.4 . Nu"arimo d admi!is"raci!io are"o ,$kd$mas 9ATP% 44P s"r.: *utarim) dl administracinio areto vykdo policijos staigos, tuojau pat po nutarimo primimo . 7smenys, kuriems paskirtas administracinis aretas, aretuoti laikomi policijos staig

nustatomose vietose. (ykdant nutarim) dl administracinio areto, daroma aretuotj asmens api ra. 7dministracinio sulaikymo laikas skaitomas administracinio areto termin). "lyginis a!ministracinio areto vyk!ymo ati!jimas '*?-K 77E'5( str.(. 7smeniui, kuriam paskiriamas administracinis aretas arba kuriam bauda pakei,iama administraciniu aretu 7T-> =3A straipsnyje nustatyta tvarka, apylinks teismas &teisjas' tuo pa,iu nutarimu, paeidjui sutinkant, gali atidti administracinio areto vykdym) nuo 3 iki 3< mnesi. 7tiddamas paskirto administracinio areto vykdym), teismas paskiria paeidjui atlikti nemokam viej darb nuo <B iki AKK valand. >artu teismas nustato laik), per kur asmuo privalo atlikti nemokamus vieuosius darbus. ?ei asmuo, kuriam administracinio areto vykdymas atidtas, atidjimo laikotarpiu atliko teismo paskirtus nemokamus vieuosius darbus, staiga, kurios inioje yra i darb vykdymas, surao nutarim) uskaityti asmeniui administracinio areto atlikim). ?ei asmuo, kuriam administracinio areto vykdymas atidtas, atidjimo laikotarpiu piktybikai vengia atlikti nemokamus vieuosius darbus, teismas priima nutarim) panaikinti s)lygin administracinio areto vykdymo atidjim) ir vykdyti ankstesniu nutarimu paskirt) nuobaud). *smen, kuriems paskirtas a!ministracinis aretas, panau!ojimas !arbui '*?-K 77F str.(. 7smenys, kuriems paskirtas administracinis aretas, nustatyta tvarka gali b ti panaudojami 0i"iniam darbui.Lrgani"uoti asmen, kuriems paskirtas administracinis aretas, panaudojim) darbui pavedama savivaldybi vykdomosioms institucijoms.7smenims, kuriems paskirtas administracinis aretas, areto metu darbo umokestis nuolatinje darbovietje nemokamas.
!ontro"iniai k"ausimai# %er kok termin turi bti sumok0ta bauda. !okia tvarka sumokama bauda. !okia tvarka ir kokiam terminui ga"i bti id0stytas baudos mok0jimas. !okia tvarka vykdomas priverstinis baudos iiekojimas. !ada pradedamas vykdyti nutarimas d0" administracinio areto paskyrimo. 8"yginis administracinio areto vykdymo atid0jimas$

1P.P. NQTARIMO ATIMTI SPECIA6IXOX TEIS_ GA%DAMAS, TO%IOS NQOBAQDOS TERMINO SQTRQMPINIMO PANRINDAI IR TGAR%A
*utarim) atimti teis5 vairuoti transporto priemones vykdo 7T-> <<B straipsnio antrosios dalies < punkte nurodyti policijos pareig nai. *utarim) atimti teis5 eiti tam tikras pareigas j r laive vykdo 7T-> <<I straipsnio antrosios dalies < punkte nurodyt organ pareig nai. *utarim) atimti teis5 medioti ar teis5 usiimti vejyba vykdo 7T-> <A3 &A', <A< ir <AA straipsniuose nurodyt institucij &organ' pareig nai.

*utarim) atimti teis5 vairuoti vidaus vanden transporto priemones vykdo 7T-> <<J, <A< ir <AA straipsniuose nurodyt organ pareig nai. *utarim) atimti teis5 skraidyti orlaivio gulos nariu, atlikti orlaivi tec#nin5 priei r), dirbti skrydi vadovu vykdo 7T-> <=3 straipsnyje nurodyt organ pareig nai. *utarim) atimti teis5 naudoti arba veti aparat r), renginius, radijo siuntimo arba radijo stebsenos renginius, naudoti elektronini ryi iteklius, usiimti radijo mgj ar kit radijo sto,i naudotoj veikla vykdo 7T-> <AC straipsnyje nurodyt organ pareig nai. 1P.P.1 . Nu"arimo a"im"i "eis2 ,airuo"i "ra!spor"o priemo!es ,$kd$mo ",arka 9ATP% 4'P s"r.: *utarimas atimti teis5 vairuoti transporto priemones vykdomas paimant vairuotojo paymjim), jeigu vairuotojui atimta teis vairuoti vis r i transporto priemones. ?eigu vairuotojui atimta teis vairuoti ne vis r i transporto priemones, vairuotojo paymjime paymima, koki r i transporto priemones vairuoti jam atimta teis. ?eigu vairuotojas, i kurio atimta teis vairuoti transporto priemon5, vengia atiduoti policijai vairuotojo paymjim) ir toliau j) vairuoja atmimo teiss vairuoti laikotarpiu, policijos pareig nai gali prat5sti ios teiss atmim) tam laikui, per kur buvo neteistai naudotasi vairuotojo paymjimu. Teiss vairuoti transporto priemons atmimo 7T-> 3=K &<' straipsnyje numatytais atvejais tvark) nustato Eietuvos .espublikos vidaus reikal ministerija. 1P.P.' . Nu"arimo a"im"i "eis2 med*io"i ar)a u*siim"i *,e#$)a ,$kd$mo ",arka 9ATP% 4'I s"r.: *utarimas atimti teis5 medioti vykdomas paimant mediotojo biliet). Fediotojo bilieto pamimo tvark) nustato Eietuvos .espublikos aplinkos ministerija. *utarimas atimti teis5 usiimti vejyba vykdomas nustatyta tvarka panaikinus vejybos leidim). 1P.P.4 . Nu"arimo a"im"i "eis2 ,airuo"i ,idaus ,a!de!+ "ra!spor"o priemo!es, skraid$"i or ai,io 0gu os !ariu, a" ik"i or ai,i+ "ecC!i!2 prie*i/r-, dir)"i skr$d*i+ ,ado,u, ei"i "am "ikras pareigas #/r+ ai,e ,$kd$mo ",arka 94'J s"r.: *utarimas atimti teis5 vairuoti vidaus vanden transporto priemones vykdomas paimant vidaus vanden transporto specialisto laipsnio diplom) arba kvali0ikacijos liudijim), arba laivavedio paymjim). *utarimas atimti teis5 eiti tam tikras pareigas j r laive vykdomas paimant j rinio laipsnio diplom) ar kvali0ikacijos liudijim). *utarimas atimti teis5 skraidyti orlaivio gulos nariu, atlikti orlaivi tec#nin5 priei r), dirbti

skrydi vadovu vykdomas paimant licencij). (idaus vanden transporto specialisto laipsnio diplomo, kvali0ikacijos liudijimo, laivavedio paymjimo, teiss skraidyti orlaivio gulos nariu, atlikti orlaivi tec#nin5 priei r), dirbti skrydi vadovu licencijos, j rinio laipsnio diplomo ir kvali0ikacijos liudijimo pamimo tvark) nustato Eietuvos .espublikos susisiekimo ministerija. 1P.P.< . Specia iosios "eiss a"mimo "ermi!o su"rumpi!imo pagri!dai ir ",arka 9ATP% 4'U s"r.: ?eigu asmuo, kuriam atimta teis vairuoti transporto priemon5, vidaus vanden transporto priemon5 arba teis medioti ar usiimti vejyba, teiss atmimo laikotarpiu nepadar teiss paeidimo, nuobaud) paskyr5s organas &pareig nas' gali, prajus ne ma#iau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomenins organi"acijos, darbdavio tarpininkavim , o kai tokia teis atimta u tai, kad asmuo padar teiss paeidim) b damas neblaivus arba apsvaig5s nuo narkotik, vaist ar kit svaigij mediag, + ir pagal (yriausybs galiot atlikti medicinin5 ir vietjik) atestacij) institucij paym) sutrumpinti nurodytos teiss atmimo termin). 1P.P.= . Nu"arimo a"im"i specia i-#- "eis2 ,$kd$mo "ermi!+ skai(ia,imas 9ATP% 44V s"r.: Transporto priemoni, laiv vairuotojai, orlaivio gulos nariai, skrydi vadovai ir asmenys, paeid5 mediokls ar vejybos taisykles bei atliekantys orlaivi tec#nin5 priei r), apsvaig5 nuo alko#olini grim, narkotini ar psic#otropini mediag, laikomi netek0 specialiosios teiss nuo nutarimo atimti i teis0 primimo !ienos . -asibaigus paskirtajam specialiosios teiss atmimo terminui, taip pat j sutrumpinus vadovaujantis 7T-> =<J straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teis atimta trumpesniam negu vieneri met terminui, nustatyta tvarka gr)inami i jo paimti dokumentai. ?ei specialioji teis atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, i asmens paimti dokumentai gr)inami tada, kai jis (yriausybs ar jos galiot institucij nustatyta tvarka ilaiko kvali0ikacinius eg"aminus. ?eigu specialioji teis buvo atimta u tai, kad asmuo padar teiss paeidim) b damas neblaivus arba apsvaig5s nuo narkotik, vaist ar kit svaigij mediag, pasibaigus paskirtajam specialiosios teiss atmimo terminui i asmens paimti dokumentai gr)inami tik (yriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka po medicinins ir vietjikos atestacijos. -asibaigus paskirtam specialiosios teiss naudoti arba veti aparat r), renginius, radijo siuntimo arba radijo stebsenos renginius, naudoti elektronini ryi iteklius, usiimti radijo mgj ar kit radijo sto,i naudotoj veikla atmimo terminui, asmuo turi teis5 kreiptis .yi reguliavimo tarnyb) dl tokios teiss suteikimo.
!ontro"iniai k"ausimai# !okie subjektai vykdo nutarim atimti specia"ij teis&. !okiu bdu vykdomas nutarimas atimti teis& vairuoti transporto priemones. !okiu bdu vykdomas nutarimas atimti teis& med,ioti. !okie yra specia"iosios teis0s at0mimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.

!okia tvarka skai)iuojami nutarimo atimti specia"ij teis& vykdymo terminai.

1P.I. NQTARIMO DA6IES D@6 FA6OS AT6ANINIMO GA%DAMAS

1utinkamai su 7T-> =D straipsniu priimto administracinio teiss paeidimo byloje nutarimo dalis dl turtinio nuostolio atlyginimo vykdoma 7T-> ir Z-> nustatyta tvarka. 7dministracinio teiss paeidimo byloje nutarimas, kiek jis lie,ia turtinio nuostolio atlyginim), yra vykdomasis dokumentas. Turtin nuostol paeidjas turi atlyginti ne vliau kaip per penkiolika !ien nuo nutarimo jam teikimo dienos &7T-> <II straipsnis', o jeigu toks nutarimas apskundiamas / ne vliau kaip per penkiolika dien nuo praneimo, kad skundas nepatenkintas, dienos. ?eigu administracinio teiss paeidimo byloje nutarimo dalis dl turtinio nuostolio atlyginimo nevykdoma per nustatyt) laik), nutarimas siun,iamas nuostoliui iiekoti Z-> numatyta vykdymo proceso tvarka.

1I TEMA . >SITEIS@OQSI? TEISM? SPRENDIM? ADMINISTRACIN@SE BA6OSE PERFI\R@OIMAS

Hanga 6ios temos tikslas + susipainti su administracini byl proceso atnaujinimo instituto esme, proceso atnaujinimo pagrindais ir tvarka bei administracinio teismo teismis nagrinjant byl) dl proceso atnaujinimo.

1I.1. ADMINISTRACINI? BA6? PROCESO ATNAQOINIMO ESM@ IR PANRINDAI

$ylos, ubaigtos siteisjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali b ti atnaujinamas 7$TH nustatyta tvarka ir esant iems pagrindams &7$TH 3B= str.'!
1) kai Kuropos ,mogaus teisi/ teismas pripa,sta, kad :ietuvos 9espub"ikos teismo sprendimas by"oje prietarauja Kuropos ,mogaus teisi/ ir pagrindini/ "aisvi/ apsaugos konvencijai ir jos papi"domiems protoko"ams' () naujai paaik0ja esmin0s by"os ap"inkyb0s, kurios nebuvo ir nega"0jo bti ,inomos pareik0jui by"os nagrin0jimo metu' *) siteis0jusiu teismo nuosprend,iu nustatyti ,inomai me"agingi "iudytojo parodymai, ,inomai me"aginga eksperto ivada, ,inomai neteisingas vertimas, dokument/ arba daiktini/ rodym/ suk"astojimas, d0" kuri/ priimtas neteis0tas arba nepagrstas sprendimas' 1) siteis0jusiu teismo nuosprend,iu nustatyti nusika"stami a"i/, kit/ by"os proceso da"yvi/ ar j/ atstov/ veiksmai arba nusika"stamos teis0j/ veikos, padaryti nagrin0jant i by"' 2) panaikinamas kaip neteis0tas ar nepagrstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti t sprendim, nutarim ar nutart' ;) jeigu viena i a"i/ proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo paga" statym' D) jeigu sprendime teismas pasisak0 d0" netraukt/ by"os nagrin0jim asmen/ teisi/ ar pareig/' C) sprendimas ar nutartis yra be motyv/'

B) jeigu by" inagrin0jo neteis0tos sud0ties teismas' 1A) jeigu pateikiami akivai ds rodymai, kad padarytas esminis materia"in0s teis0s norm/ pa,eidimas jas taikant, ga"0j&s tur0ti takos priimti neteis0t sprendim, nutarim ar nutart' 11) panaikinamas kaip neteis0tas teis0s aktas, kuriuo remdamasis teismas isprend0 by"' 1() kai btina u,tikrinti vienodos administracini/ teism/ praktikos -ormavim$

1I.'. SQBOE%TAI, TQRINTAS TEIS_ INICIOQOTI PROCESO ATNAQOINIMX

-raym atnaujinti proces turi teis5 paduoti!

bylos alys bei j atstovai pagal statym), netraukti bylos nagrinjim) asmenys, jeigu siteisj5s sprendimas, nutarimas ar nutartis paeidia j teises ar statym saugomus interesus, prokuroras bei vieojo administravimo subjektai, kad b t apgintas vieasis interesas ar apgintos valstybs ir asmen teiss bei statym saugomi interesai.

?eikim atnaujinti proces turi teis5 paduoti Eietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas!

savo iniciatyva arba apygardos administracinio teismo pirmininko si lymu.

%&.3. !A#$MO AT'A()I'TI !O*ES+ T(!I'$S, ATEIKIMO TVA!KA I! TE!MI'AI

-raymas dl proceso atnaujinimo pateikiamas Eietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir yminiu mokes,iu neapmokestinamas. ?eigu byla, kurioje yra teisjo pareikta atskiroji nuomon, nebuvo nagrinjama apeliacine tvarka arba kai atskir)j) nuomon5 idst apeliacinio teismo teisjas, tai sprendimui siteisjus byla su atskir)ja teisjo nuomone perduodama Eietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o jo pirmininkas nusprendia, ar paduoti teikim) atnaujinti proces). -raymas dl proceso atnaujinimo gali b ti paduodamas per tris mnesius nuo tos dienos, kai j padav5s subjektas suinojo arba turjo suinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. 7smenims, praleidusiems praymo dl proceso atnaujinimo padavimo termin) dl svarbi prieas,i, praleistas terminas gali b ti atnaujintas, jeigu praymas dl termino atnaujinimo paduotas ne vliau kaip po vieneri met nuo sprendimo siteisjimo dienos -raymas dl proceso atnaujinimo negali b ti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties siteisjimo prajo !augiau kaip penkeri metai .

-rayme !l proceso atnaujinimo nuro!oma/

1) teismo, kuriam praymas paduodamas, pavadinimas' () pareik0jo vardas, pavard0 (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buvein0)' *) sprendim (nutarim, nutart) pri0musio teismo pavadinimas' 1) siteis0jusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) esm0 ir proceso atnaujinimo pagrindas' 2) proceso atnaujinimo motyvai' ;) ap"inkyb0s, kuriomis grind,iamas 6NQ3 12; straipsnyje nurodyt/ termin/ skai)iavimas' D) subjekto praymo esm0' C) praymo suraymo vieta, data, pareik0jo paraas$

-rie praymo atnaujinti proces) turi b ti pridedami proceso atnaujinimo pagrindo buvim) pagrindiantys rodymai, taip pat siteisjusio teismo sprendimo &nutarimo, nutarties' nuoraas. >ai praym) atnaujinti proces) pateikia atstovas, prie praymo turi b ti pridedamas dokumentas, rodantis atstovo galiojimus.
Kontroliniai klausimai: !oks yra praymo atnaujinti proces turinys. !okia tvarka pateikiamas is praymas. !okie yra praymo atnaujinti proces pateikimo terminai.

1I.<. PRA8AM? ATNAQOINTI PROCESX NANRIN@OIMAS

-raym) dl proceso atnaujinimo nagrinja Eietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisj kolegija raytinio proceso tvarka, nekviesdama posd bylos proceso dalyvi. *agrindamas praym) dl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar praymas paduotas nepraleidus nustatyt termin ir ar jis pagrstas statym numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. -rireikus teismas turi teis5 pareikalauti i praym) padavusio asmens papildom rodym mintais klausimais. Tais atvejais, kai teisj kolegija konstatuoja, jog yra praleisti statymo nustatyti terminai praymui paduoti arba praymas nepagrstas statymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti proces). ?okia teismo nutartis yra neskun!#iama . ?eigu praymas paduotas nepraleidus statymo nustatyt termin ir yra pagrstas statymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutart dl proceso atnaujinimo, kurioje nurodo, koks teismas nagrins byl) i esms. -rireikus kolegija gali sustabdyti skundiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdym), kol bus i naujo inagrinta byla. *utartis dl sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundiama. >olegijai primus nutart dl proceso atnaujinimo, byla nagrinti i naujo paprastai perduodama tos pa,ios instancijos teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundiami.

Tais atvejais, kai skundiami sprendimas, nutarimas ar nutartis buvo priimti inagrinjus byl) apeliacine tvarka, byla nagrinti i naujo priimama Eietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. 1kiriant byl) nagrinti i naujo, sudaromoje teisj kolegijoje negali dalyvauti teisjas, dl kurio sprendimo, nutarimo ar nutarties yra atnaujintas procesas, iskyrus Eietuvos vyriausi)j administracin teism). *tnaujinus proces , bylos nagrinjimas i naujo vyksta pagal pirmosios instancijos teismo proceso taisykles, jeigu skundiami siteisj5s teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis buvo priimti nagrinjant byl) pirm)ja instancija. ?eigu skundiami teismo sprendimas, nutarimas ar nutartis buvo priimti nagrinjant byl) apeliacine tvarka, atnaujinus proces) bylos nagrinjimas i naujo vyksta apeliacinio proceso tvarka.
Kontroliniai klausimai: !as ir kokia tvarka nagrin0ja praymus atnaujinti proces. !as ir kokia tvarka nagrin0ja by" atnaujinus proces.

1I.=. ADMINISTRACINIO TEISMO TEIS@S NANRIN@OANT BA6X D@6 PROCESO ATNAQOINIMO

>ai atnaujinus proces) administracinis teismas inagrinja byl) i naujo, tai priima vien) i i sprendim!
1) atmesti praym, o apsk/st teismo sprendim, nutarim ar nutart pa"ikti nepakeist' () pakeisti apsk/st sprendim, nutarim ar nutart' *) panaikinti apsk/st sprendim, nutarim ar nutart ir priimti nauj sprendim, nutarim ar nutart$

3 punkte numatytu atveju priimama teismo nutartis, o < ir = punktuose numatytais atvejais + sprendimas, nutarimas ar nutartis. 7dministraciniam teismui primus nauj) sprendim), kartu turi b ti naikinami visi ankstesni teism sprendimai, priimti inagrintoje byloje.