Budžiamoji Teisė (Specialioji Dalis)

ARMANO ABRAMAVIIAUS PASKAITOS
Baudiamoji teis II
Specialioji dalis
arnas Narbutas
2009/2010 m. m.
Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010
TURINYS
Baudiamosios teiss specialioji dalis ir jos sistema ................................................................................................................ 7
Baudiamosios teiss specialiosios dalies samprata. Baudiamosios teiss bendrosios ir specialiosios
dali vienyb. ....................................................................................................................................................................................... 7
Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso specialiosios dalies sistema, jos sudarymo principai .......... 8
Nusikaltim kvalifikavimo teoriniai pagrindai ........................................................................................................................... 9
NV kvalifikavimo svoka ir rys ............................................................................................................................................ 9
BK SD norm konkurencija ..................................................................................................................................................... 10
Svoka ir sistema .............................................................................................................................................................................. 14
Genocidas (BK 99 str.) .................................................................................................................................................................... 17
Nusikaltimai Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (BK
SD XVI skyrius). ...................................................................................................................................................................................... 20
Valstybs perversmas (BK 114 str.) .............................................................................................................................................. 21
Ksinimasis LR prezidento Gyvyb (BK 115 str.).................................................................................................................. 23
Idavyst (BK 117 str.)........................................................................................................................................................................ 24
Padjimas kitai valstybei veikti prie LR (BK 118 str.). Egzamine nebus ...................................................................... 25
nipinjimas (BK 119 str.) ................................................................................................................................................................. 25
Kolaboravimas (120 str.). savarankikai ..................................................................................................................................... 27
Neteistas disponavimas informacija, kuri yra valstybs paslaptis (124 str.) ............................................................ 28
Valstybs paslapties atskleidimas (BK 125 str.) ...................................................................................................................... 30
Valstybs simboli iniekinimas (BK 127 str.). Egzamine nebus...................................................................................... 32
Nusikaltim mogaus gyvybei svoka ir sistema ........................................................................................................... 33
Esminiai pasikeitimai nusikaltim mogaus gyvybei reglamentavime. ............................................................... 33
Nusikaltim gyvybei samprata .............................................................................................................................................. 34
Nusikaltim gyvybei sistema .................................................................................................................................................. 35
Nuudym svoka ir poymiai ............................................................................................................................................... 35
Nuudymo bdai .......................................................................................................................................................................... 39
Nuudymo rys .......................................................................................................................................................................... 40
Nuudymas (BK 129 str.) ................................................................................................................................................................... 41
BK 129 str. 1 d. .............................................................................................................................................................................. 41
BK 129 str. 2 d. .............................................................................................................................................................................. 41
Nuudymo pavojingum didinanios aplinkybs, apibdinanios nukentjusj (objekt) ......................... 42
BK 129 str. 2 d. 1 p. ................................................................................................................................................................... 42
BK 129 str. 2 d. 2 p. ................................................................................................................................................................... 43
2
BK 129 str. 2 d. 3 p. ................................................................................................................................................................... 43

BK 129 str. 2 d. 4 p. ................................................................................................................................................................... 44
BK 129 str. 2 d. 5 p. ................................................................................................................................................................... 44
Nuudymo pavojingum didinanios aplinkybs apibdinanios objektyvij pus ..................................... 44
BK 129 str. 2 d. 6 p. ................................................................................................................................................................... 44
BK 129 str. 2 d. 7 p. ................................................................................................................................................................... 45
Nuudymo pavojingum didinanios aplinkybs apibdinanios subjektyvij pus................................... 45
BK 129 str. 2 d. 8 p. ................................................................................................................................................................... 45
BK 129 str. 2 d. 9 p. ................................................................................................................................................................... 45
BK 129 str. 2 d. 10 p. ................................................................................................................................................................ 46
BK 129 str. 2 d. 11 p. ................................................................................................................................................................ 46
BK 129 str. 2 d. 12 p. ................................................................................................................................................................ 46
BK 129 str. 2 d. 13 p. ................................................................................................................................................................ 46
Nuudymas labai susijaudinus (BK 130 str.) ............................................................................................................................. 47
Naujagimio nuudymas (BK 131 str.) ........................................................................................................................................... 49
Neatsargus gyvybs atmimas (BK 132 str.) ............................................................................................................................. 50
Sukurstymas nusiudyti arba privedimas prie saviudybs (BK 133 str.) .................................................................. 52
Padjimas nusiudyti (BK 134 str.) ............................................................................................................................................... 53
Riniai poymiai ........................................................................................................................................................................ 55
Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.) ............................................................................................................................. 56
Sunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo (BK 137 str.). savarankikai ........................................................... 59
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.) ........................................................................................................................ 60
Nesunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo (BK 139 str.). savarankikai ...................................................... 61
Fizinio skausmo suklimas arba neymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.) ....................................................... 62
Neteistas abortas (BK 142 str.) ..................................................................................................................................................... 63
Privertimas daryti neteist abort (BK 143 str.) ................................................................................................................... 65
Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus mogaus gyvybei (BK 144 str.) .................................................................. 65
Grasinimas nuudyti ar sunkiai sutrikdyti mogaus sveikat arba mogaus terorizavimas (BK 145 str.) ..... 66
Nusikaltim mogaus laisvei samprata ................................................................................................................................... 67
Riniai poymiai ........................................................................................................................................................................ 68
Neteistas laisvs atmimas (BK 146 str.).................................................................................................................................. 69
Prekyba monmis (BK 147 str.) .................................................................................................................................................... 70
mogaus veiksm laisvs varymas (BK 148 str.) .................................................................................................................. 71
Svoka ir riniai poymiai .......................................................................................................................................................... 72
Iaginimo ir seksualinio prievartavimo palyginimas ...................................................................................................... 73

Iaginimas (BK 149 str.) ................................................................................................................................................................... 74
Seksualinis prievartavimas (BK 150 str.) .................................................................................................................................... 78
Privertimas lytikai santykiauti (BK 151 str.) ........................................................................................................................... 80
Lytins aistros tenkinimas paeidiant nepilnameio asmens seksualinio apsisprendimo nelieiamum (BK
1511 Str.) ................................................................................................................................................................................................... 82
Seksualinis priekabiavimas (BK 152 str.) ................................................................................................................................... 83
meiimas (BK 154 str.) ..................................................................................................................................................................... 83
eidimas (BK 155 str.) ....................................................................................................................................................................... 84
Svoka ir sistema .............................................................................................................................................................................. 85
Vagyst (BK 178 str.) ........................................................................................................................................................................... 88
Vagyst kvalifikuojantys poymiai. ........................................................................................................................................... 90
Neteistas naudojimasis energija ir ryio paslaugomis (BK 179 str.) ............................................................................ 92
Plimas (BK 180 str.) ......................................................................................................................................................................... 94
Plim kvalifikuojantys poymiai ............................................................................................................................................ 95
Turto prievartavimas (BK 181 str.) ............................................................................................................................................... 97
Turto prievartavim kvalifikuojantys poymiai .................................................................................................................. 99
Turto prievartavimo ir plimo atskyrimas ............................................................................................................................... 99
Sukiavimas (BK 182 str.)............................................................................................................................................................... 101
Kvalifikuojantys poymiai.......................................................................................................................................................... 104
Turto pasisavinimas (BK 183 str.) .............................................................................................................................................. 106
Turto ivaistymas (BK 184 str.) ................................................................................................................................................. 109
Radinio pasisavinimas (BK 185 str.) .......................................................................................................................................... 111
Turtins alos padarymas apgaule (BK 186 str.). Egzamine Nebus. ............................................................................. 113
Turto sualojimas ar sunaikinimas tyia (BK 187 str.). Savarankikai........................................................................ 114
KValifikuojantys poymiai ......................................................................................................................................................... 115
Nusikalstamu bdu gauto turto gijimas arba realizavimas (BK 189 str.). Egzamine nebus .............................. 116
Kontrabanda (BK 199 str.) ............................................................................................................................................................. 117
Neteistas preki ar produkcijos neiveimas i Lietuvos Respublikos (BK 200 str.) ......................................... 122
Neteistas nam gamybos Stipri alkoholini grim gaminimas... (BK 201 str.)................................................. 123
Neteistas vertimasis kine, komercine, finansine ar profesine veikla (BK 202 str.) ........................................... 127
Neteista juridinio asmens veikla 203 str. ............................................................................................................................... 130
Kredito, paskolos ar tikslins paramos panaudojimas ne pagal paskirt ar nustatyt tvark (BK 206 str. )
.................................................................................................................................................................................................................... 132
Kreditinis sukiavimas (BK 207 str.). savarankikai. .......................................................................................................... 135

Mokesi nesumokjimas (BK 219 str.) ................................................................................................................................... 137
Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.) ................................................................................................................... 138
Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)........................................................................................................................... 139
A. Abramaviiaus komentarai dl egzamino ........................................................................................................................... 140
arno patarimai dl udavinio sprendimo ............................................................................................................................ 141
PROLOGAS
Baigei trei kurs, tai praktikai universitet jau baigei. Pirmiausiai dl skaitos ir egzamin. Egzaminas
BT bus pavasario semestre, Abramaviius egzamin priimins pats. skait laikysime pas seminaristus.
Egzamine bus teorin dalis ir praktin dalis. Teorinje dalyje bus trys klausimai ratu, skirta 1 valanda (20
min klausimui). Klausimai gan plats. Teorinje dalyje negalima naudotis niekuo, iskyrus savo atmintimi.
Kazus sprsime 45 min. Galsime naudotis visais teiss aktais (vadovliais ir konspektais ne) ir LAT
praktika (tiek senato nutarimai, tiek kolegij nutarimai), sveikatos sutrikdymo taisykls ir pan. Problema,
kad kazusus sprsti turime imokti seminar metu. Studentai daro klaid, kai praoma kvalifikuoti
veiksmus, atsakym pagrsti NV sudties analize. Dalis kvalifikuoja pagal 129 str., toliau nra sudties
analizs. Trys elementai: kvalifikacija (ne tik str., bet dalys ir punktai, nuorod bendrosios dalies
straipsnio dal reikalinga kai yra pasiksinimas, bendrininkavimas); argumentavimas (kodl taip
manom); minimali veik sudties analiz. Pirmiausia ianalizuoti J ir A padarytas veikas , po to
apibendrinimas: taigi i vis aplinkybi matyti, kad J padar nuudym., t.y. veik, numatyta 129 str.
Padar, nes buvo tas ir tas. Jis pasiksino R gyvyb, veika pasireik J aktyviais veiksmais. Turi bti
minimali NV sudties analiz. Gali bti, kad kazuse bus numatyta, kad J reiks apkaltinti keliomis NV.
Kaupiamasis susideda i dviej bal. Jei paymys svyruoja, tai labiau atsivelgia egzamino rezultatus. Visi
neaikumai sprendiami tariamojo naudai suprask, studento naudai . Jei nebsime atsiskait u
seminarus, tai negalsime laikyti egzamino. Egzamine kazusas sudaro maiau nei 50% vertinimo,
svarbesni teoriniai klausimai. Kazusui paprastai duoda 30 40% egzamino balo. Klausimai danai susij su
sudtimi (rasti kvalifikuojant poym); fakultatyvieji poymiai.
Literatra: BK komentaras spec. dalis. Pirmoji dalis iki finansini nusikaltim apima 80% klausim.
Konspektai geras altinis. Vadovlis spec. dalies. LAT senato nutarimai pastaruoju metu parengti gan
kokybikai, plaiai, gera metodin mediaga.
Egzamino reikalavimai. Teorin dalis ir praktin dalis. Teorinje dalyje bus trys klausimai. Kiekvienam
klausimui po 20 min. Naudotis galima tik popieriaus lapuku, atmintimi ir rayti. Jokiais kodeksais,
komentarais. Klausimai skambs x nusikaltimo sudties analiz; x nusikaltim kvalifikuojantys
poymiai. Pertraukl 10 min. Kazusui 45 min. Po to vertinimas atsivelgiant seminaro balus. Per kazus
galsime naudotis visais teiss aktais (BK, instrukcijomis, postatyminiais aktais), teism praktika.
Komentaru ne. Yra pretendent teisjus egzamin komisija, visi pretendentai ieina su tempiamais
lagaminais, tai jie ten veasi knygas. Egzaminas labai sudtingas, bna teoriniai klausimai (galima viskuo
naudotis). Penki klausimai: BT, BPT, CT, DT, Tarptautins teiss. Gali naudotis monografijomis, straipsniais,
teism praktikomis. Gegus 31 d. paaikins kaip sprsti kazus. Kazuse bus tik tie klausimai, kuriuos
reikjo imokti teorinje dalyje.
Abramaviiui geriausios dienos egzamino laikymui pirmadieniais, penktadieniais po piet. Antradien,
treiadien nuo 16 val. Po keturias grupes, dviem srautais. Galima etadien daryti. I egzamino 8 balai, 2 i
seminar. Jei labai gerai parao egzamin, o seminaristas dav maiau, tai pakelia. Kazusas turi daugiau
negu vienas teorinis, bet maiau nei du teoriniai. Matematikai neskaiiuoja. U teorij iki 5 bal, u kazus
iki 3 bal. vertina kiekvien teorin klausim, kazus vertina, iveda bendr paym, po to iri
kaupiamj. Neduoda labai sudting klausim.
BAUDIAMOSIOS TEISS SPECIALIOJI DALIS IR JOS SISTEMA

BAUDIAMOSIOS TEISS SPECIALIOSIOS DALIES SAMPRATA. BAUDIAMOSIOS TEISS
BENDROSIOS IR SPECIALIOSIOS DALI VIENYB.
BT baudiamosios teiss norm, nustatani kokios veikos yra nusikalstamos ir numatani kriminalines
bausmes u t veik padarym sistema.
BT esm sudaro du institutai: nusikaltimas ir bausm. BT reguliuoja santykius, susijusius arba su
nusikaltim padarymu arba su bausmi u j padarym paskyrimu. BT sudaro bendroji ir specialioji dalys.
BT bendrojoje dalyje reglamentuojami patys bendriausi su baudiamja atsakomybe ir bausme susij
klausimai. BT specialiosios dalies normomis apibriamos konkreios NV ir nustatoma atsakomyb u i
veik padarym.
BT SD NORM SPECIFIKA:
1. Viena esmini BT SD norm savybi yra tai, kad jos paprastai pateikia baigtin sra veik laikom
nusikalstamomis. iuo atveju yra realizuojamas vienas i BT princip nullum crimen sine lege. BT SD
normos pasiymi didesniu konkretumo laipsniu. Jos susijusios su atitinkam NV padarymu.
2. BT kai kuri norm specifika yra ta, kad ios normos yra sukonstruotos taip, kad j turin galima
isiaikinti tik ianalizavus kitus teiss aktus. Problem nekyla, kai aikindamiesi konkreios BT SD
turin remiams statymu. iuo atveju mokslininkai teigia, kad taip nukrypstama nuo nullum crimen
sine lege. Vyksta labai rimta diskusija dl BT blanketini teiss norm, kai i norm turinys yra
atskleidiamas ne statymuose, o postatyminiuose aktuose. Dalis mokslinink teigia, kad tokiu
teisiniu reguliavimu yra nukrypstama nuo nullum crimen sine lege. Pavyzdiui, BK 135 str. sunkus
sveikatos sutrikdymas. Pripastama kaltininko veika, suklusi tam tikrus padarinius. Yra trij
ministr patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykls. Mokslininkai sako, kad NV
tokiu atveju apibria ne statymai, o postatyminiai aktai. Pats statymas gali nesikeisti, o keiiantis
taisyklms, keiiasi ir nusikalstamumo ribos. Ne visada vien tik i paios SD normos galima
isiaikinti konkreios NV poymius. Kartais baudiamojo statymo SD straipsni dispozicija tik
bendrais bruoais apibdina nusikalstamos veikos poymius. O konkretus i poymi turinys
atskleidiamas kituose teiss aktuose.
3. Kartais NV poymiai baudiamuosiuose statymuose sukonstruoti taip, kad i paties BK straipsnio
nra aikus io poymio turinys. Tokie poymiai vertinamieji. J turinys nra atskleidiamas nei
BK, nei kituose teiss aktuose. Pvz., didel ala, didelis kiekis, didel nelaim, nepagarbus elgesys ir
pan. Pvz.: BK 284 str. ls veiksmai. i poymi turin nustato pats asmuo, kuris taiko i
norm. Turi bti vadovaujamasi remiantis sisteminiu, loginiu i poymi aikinimo metodu.
Siloma atsivelgti ir statymo leidjo ketinimus priimant BT SD norm. Taip pat atsivelgti
teismin praktik, suformuluotas toki poymi aikinimo taisykles.
4. BK SD yra ilikusios normos definicijos. Tai normos, kuriose paaikinamos BK SD vartojamos
svokos. Pvz.: BA u nam gamybos stipri alkoholio grim gamyb 201 str. Ilg laik vyko
diskusija, kas yra stiprus alkoholinis grimas. 212 str. 3d. stiprs, kurie virija 18%.
5. iuo metu, kai kuriuose BK SD straipsniuose yra numatytas asmens, padariusio konkrei NV,
atleidimas nuo BA. Pvz.: 227 str. 4 d.
Didel tak NV kriminalizavimui daro tarptautiniai dokumentai. Kyininkavimas u kyio primim buvo
baudiamas tas, kas priimdavo atlyg. Dabar BK, remiantis eile tarptautini dokument buvo iplsta
kyininkavimo dispozicija ir buvo numatyta BA ne tik tam, kuris pam ar reikalavimo, bet ir tam, kuris
sutiko priimti ky. Galima tik aktyvioji atgaila, nra jokio savanoriko atsisakymo pabaigti veik. Kitas pvz.:
213 str. BA u netikr pinig ar vertybini popieri gaminim, realizavim. Realizuojant konvencijas
nusikaltimo dalyko ratas isiplt ir BA atsiranda ne tik tam kas pagamino, laiko, bet ir tam, kas laik, gijo
mediagas netikr pinig ar vertybini popieri gaminimui. Imetami daai, o nusikaltimas vis tiek baigtas.
Asmuo baudiamas tik u rengimsi padaryti sunk ar labai sunk nusikaltim. Aikinama buvo taip, kad
jeigu nebus rayta BK kaip atskiro poymio, tai asmuo nebus baudiamas, kadangi u rengimsi tuo
atveju nebuvo baudiamas. Taip pat buvo galima rayti, kad u pasiksinim baudiama u sunkius ir labai
sunkius bei u pinig ir vertybini popieri gaminim. Abramaviius apie JA BA teisino mirties bausm,
dl JA likvidavimo.
B K S D N O R M S TR U K T R A
Dvi nuomons:
1. Susideda i dispozicijos ir sankcijos;
2. Susideda i hipotezs, dispozicijos ir sankcijos.
Baudiamasis statymas numato didel draudiam veik rat. Bdinga, kad BT normos idstomos ir
grupuojamos tam tikra tvarka.
LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDIAMOJO KODEKSO SPECIALIOSIOS DALIES SISTEMA, JOS

SUDARYMO PRINCIPAI
Naujas BK ir jo SD:
1. Naujajame BK ir jo SD yra ymiai daugiau skyri nei senajame BK (buvo 13, dabar 32). Tai lm
statymo leidjo siekis tiksliau atsivelgiant rin NV objekt iskirti NV grupes. XX skyriuje tik du
straipsniai. Viena vertus, detali NV reglamentacija padeda tiksliau nustatyti NV objekt ir NV viet
sistemoje. Kita vertus, vargu ar pateisinamas tam tikr SD skyri, susidedani tik i dviej str.,
iskyrimas (pvz. 27 sk.). Tai kiekybinis poymis.
2. Naujajame BK SD skyriai buvo idstyti tam tikru nuoseklumu, atsivelgiant NV pavojingum. Kuo
pavojingesn buvo NV grup, tuo pirmesniuose skirsniuose ji buvo. Skyriai buvo idstyti nuo
pavojingiausi, prie maiau pavojing. Buvo ginas, nuo kokio skyriaus turi prasidti naujasis BK.
XV skyrius nusikaltimai mogikumui ir karo nusikaltimai. Taigi SD sudaryta priklausomai nuo
ginamo teisinio grio vertingumo.
3. Reglamentuojant BA, atsisakyta norm su administracine prejudicija. Anksiau asmuo buvo
traukiamas BA, kai jis prie tai buvo patrauktas administracinn atsakomybn. Tai padaryta visikai
teisingai, kadangi veikos pakartotinumas negali lemti veikos pavojingumo padidjimo tokiu
laipsniu, kad ta veika i vieno teiss paeidimo virsta kitu teiss paeidimu.
4. BK SD kai kuriuose straipsniuose tiesiogiai nurodoma, kad NV gali bti padaryta TIK neatsargiai
arba IR neatsargiai. Pvz.: 223 str. nepasakyta ar galima padaryti tik neatsargiai arba ir neatsargiai,
5.
6.
7.
8.
9.
todl odis aplaidus suponuoja neatsargi NV. Dalis teisj preziumuoja, kad str. pavadinimas jau
suponuoja neatsargi kalts form. Visai kitaip yra su BK 132 str. Neatsargus gyvybs atmimas
ikart nusako kalts form. ia pasakyta, kad dl neatsargumo ir tik dl neatsargumo.
BK SD norm dispozicijose dabar akcentuojamas subjektas, o anksiau akcentuota pati veika. Tas,
kas nuud - anksiau buvo akcentuojamas ne subjektas, o veika (nuudymas baudiamas).
Atsisakyta pakartotinumo ir teistumo kaip NV kvalifikuojani poymi.
Prie straipsni atskirais atvejais nurodoma, jog BA atsiranda tik esant nukentjusio asmens
skundui, jo teisto atstovo pareikimui ar prokuroro reikalavimui.
SD straipsniuose nurodoma, kada u NV atsako juridinis asmuo.
Visos NV suskirstytos baudiamuosius nusiengimus ir nusikaltimus. Maiau pavojingos veikos
pavadintos baudiamaisiais nusiengimais, pvz.: vagyst utraukia BA tik nuo 1 MGL dydio.
NUSIKALTIM KVALIFIKAVIMO TEORINIAI PAGRINDAI

NV KVALIFIKAVIMO SVOKA IR RYS
NV kvalifikavimas viena i plaiai BT vartojam svok. Ji taikoma teissaugos institucij veikloje. Yra
mokykl, kuriose NV kvalifikavimas priskiriamas BPT sriiai. Remiantis dstytojo nuomone, NV
kvalifikavimas labiau susijs su BT, nes kvalifikuojant NV remiamasi taisyklmis, suformuluotomis BT.
NV KVALIFIKAVIMO SAMPRATA
QUALIS lot. kokyb. NV kvalifikavimas suprantamas, kaip BK SD norm parinkimas ir pritaikymas

asmeniui, padariusiam NV. BT moksle yra teigiama, kad NV kvalifikavimas viena vertus, pasireikia asmens
padarytos veikos vertinime, ir antra vertus, reikia atsivelgti tai, kad vienoks ar kitoks asmens padarytos
NV vertinimas atsiranda tik dl atitinkamo tyrimo. Tai tyrimo rezultatas, todl galima teigti, kad:
1. NV kvalifikavimas yra tam tikras procesas, kurio metu asmens veikoje nustatomi vieni ar kiti NV
poymiai;
2. NV kvalifikavimas yra ir atitinkamas io proceso rezultatas, konstatuojant, kad asmens padarytos
NV poymiai atitinka NV sudties poymius, ireiktus BK normoje.
NV SVOKA
Dl svokos dvi nuomons:

1. NV kvalifikavimas tik tapatumo (atitikties) tarp poymi, esani asmens padarytoje NV, ir NV
sudties poymi, numatyt BK normoje, nustatymas;
2. NV kvalifikavimas (siaurja prasme) ne tik tokio tapatumo nustatymas tarp mint poymi, bet
ir io tapatumo tvirtinimas atitinkamuose procesiniuose dokumentuose.
Pagal dstytoj visi yra teiss, nes vieni supranta NV kvalifikavim siaurja, kiti plaija prasme. (Teiss
studentai turt domtis tik siaurj prasme nes per egzamin mums procesini dokument priimti
nereikia ).
Taigi i i dviej nuomoni galima skirti NV kvalifikavim siaurja ir plaija prasme. Procesas ne visada
sukelia galimybes pasirinkti kvalifikavim kok nori. Gali atrodyti, kad tas subjektas, kuris kvalifikuoja
veik turt parinkti labiausiai tinkam veikos kvalifikavim, teisingai isprsti problem. Realybje yra
taip, kad yra tam tikri procedriniai dalykai. Pakankamai danai pasitaiko atvej, kai teismas nuteisia
asmen u maiau pavojing NV, bet byla ateina apeliacij ar kasacij tik pagal nuteistojo bkl. Ten i
procesinio tako irint teisjas negali grietinti bausms, todl galima pritaikyti dar lengvesn. Tam tikrus
apribojimus teiss subjektas, kuris kvalifikuoja veikas turi. Mes daugiau irsime materialj aspekt.
Vieni dalykai, kai yra ikiteisminis tyrimas, ten rankos palyginus laisvos. Kuo toliau, tuo labiau reikalavimai
kyla. Tiek tarimo, tiek kaltinamoji ivada. Pirmoje instancijoje vl yra savi niuansai, teismas negali
sugalvoti savo noru perkvalifikuoti. Yra visa eil procesini apribojim kol pateikiamas NV kvalifikavimas.
NV kvalifikavimas buitikai straipsni nurodymas procesiniuose dokumentuose. Kvalifikuojant veikas, tai
reikia daryti tiksliai (straipsnius, dalis, punktus). Jei veika pasiymi ne vienu, o keliais punktais, turi bti
nurodomi visi punktai. Antras aspektas dl juridins technikos: straipsniai nurodomi nuo maiausi link
didiausi (24 str. 3 d., 128 str. 1 d. pagal sek).
Pagal tai, kas kvalifikuoja NV, skiriami (rys):
1. Oficialus NV kvalifikavimas. Atlieka galiotos institucijos (prokuratra, teismai) ir tai sukelia
teisinius padarinius;
2. Neoficialus. Atlieka, kas tik nori. Nesukelia joki teisini padarini.
NV KVALIFIKAVIMO TEISINIS PAGRINDAS
Yra visuotinai pripainta, kad teisinis pagrindas yra nusikaltim sudtis, kuri aprayta baudiamajame
statyme. Jeigu kaltininko veikoje nra bent vieno btinojo poymio, tai asmuo negali bti traukiamas
baudiamojon atsakomybn. Kalbant apie NV sudties poymius, BT doktrinoje nurodoma, kas yra btinas
NV sudties poymiams:
1.
2.
3.
4.
ie poymiai turi bti nustatyti statyme ar vienareikmikai i jo iplaukti;

NV sudties poymiai negali bti ivestiniais i kit poymi;
NV sudties poymiai turi bti bdingi visiems tos ries nusikaltim normoms.
Vienas ar keli poymiai turi leisti atskirti vienas NV nuo kit NV. Pvz.: BK 182 str. 186 str. sunku
atskirti, nes kai kurie poymiai i esms sutampa;
5. Bent vieno poymio aprayto BK normoje nebuvimas veikoje leidia tvirtinti, kad NV nepadaryta.
BK SD NORM KONKURENCIJA
BK SD norm visuma nesudaro idealios logins sistemos, tad egzistuoja viena i problem norm
konkurencija. I BD SD norm sistemos kyla labai vairios problemos, pvz. tam tikr problem dal
suponuoja norm arba jose esani poymi neapibrtumas. Tam tikros problemos, kurios kyla i BK SD
norm visumos yra nulemtos ir BT spec. dalies norm konkurencijos. Tai yra tie atvejai, kai padaryt veik
atitinka kelios BK SD normos. Kyla klausimas, kur i i veik atitinkani norm turi bti taikoma.
Norm konkurencija gali bti ir tarp atskir straipsni ir tarp atskir straipsnio dali. io atveju
kvalifikuotojo udavinys yra i konkuruojani norm irinkti ir pritaikyti btent t norm, kuri tiksliausiai
atitinka padarytos veikos poymius. J pam ky. Paia bendriausia prasme kyio primimas yra
piktnaudiavimas tarnyba. Taiau statymo leidjas iskiria atskir norm. Pagal dstytoj norm
10
konkurencijos BK ivengti nemanoma, kadangi yra nemaai nusikalstam veik, kurias skiria tik keli ar
vienas poymis.
i konkuruojani norm bendras poymis yra tai, kad jos apibria vienos ir tos paios ries
nusikaltimo poymius. Taiau tokio apibrimo apibendrinimo laipsnis ir pilnumas skiriasi. BT SD norm
konkurencijos negalima painioti su norm kolizija. Kolizins normos yra tokios, kurios prietarauja viena
kitai.
Kolizija tarp BK 182 str. ir 186 str. Pagal 182 str. 1 d. baudiamas tas, kas apgaule veng turtinio mokjimo.
Mokesiai yra viena i turtini prievoli ri. Praktikoje kyla daug problem. Asmuo klastoja dokumentus
tam, kad ivengt PVM. Jei nebt 186 str. 1 d. (kas veng privalom mok), jis bt teisiamas u
sukiavim. Konkurencijos sprendiamos pritaikant t norm, kuri labiau atitinka NV poymius. Kolizija
yra neigiamas dalykas nekokybiko statym leidjo darbo (teiskros) padarinys. Kolizij galima
panaikinti panaikinant vien i kolizini norm. Norm konkurencija, tuo tarpu, panaikinama pasirenkant
tiksliau nusikalstam veik atitinkani norm.
Tarp konkuruojani norm visada yra glaudus ryys ir priklausomyb. Bendras konkuruojani norm
bruoas jos apibria tos paios NV poymius. Taiau tokio apibrimo apibendrinimo kryptis bei
pilnumas skiriasi.
Konkuruojanios normos pagal apimt ir turin dalinai sutampa, todl ir kyla konkurencija.
Seminaras
Konspektuose sudtos Mariaus Aiduko seminar metu isakytos mintys.
Ar galimos situacijos, kai vienu nuosprendiu nurodoma ir bendroji ir specialioji norma kvalifikuojant
asmens veikas? manomos, kai bendroji ir specialioji norma bna realiojoje sutartyje. Jei asmuo pridaro
krv NV, tai gali bti ir bendroji ir specialioji normos taikomos tame paiame dokumente. Tai svarbu, nes
labai retai, bet pasitaiko teism sprendim, kai matoma, kad NV turi ir bendruosius ir specialiuosius
poymius, o teismas nusprendia sukvalifikuoti veik tik pagal grietesn norm. Tai yra grubi klaida, pagal
BT taisykles turi bti taip, kad kiekviena NV sukvalifikuojama, skiriama bausm ir taikomos bausmi
subendrinimo taisykls.
Teismai danai iri tik sankcij, bet ne kalts form. BK 54 str. 2 d. Nurodoma, kad reikia atsivelgti NV
pavojingumo laipsn, teismai kartais parao, kad nors padarytas neatsargia kalts forma, bet jis yra
nesunkus. Neatsargs nusikaltimai nra priskiriami prie toki slyg. Sunkumas nurodomas, tik kai
nusikaltimai bna tyiniai.
Kaip kvalifikuoti rengimsi nuudyti (129 str. 1 d.). Kartu su 21 str. 1 d.
Pasiksinimas. Ksinimosi rys kvalifikuojant reikms neturi, bet turi reikms apibdinant kaltininko
asmenyb, bet tik pagal BK 54 ir 56 str. taisykles. Kvalifikavimui reikms neturi, nes turime ir vienu atveju
22 str. ir kitu atveju. Formuluojant teisinius padarinius susirandame bendrosios dalies straipsn ir SD
straipsn. Tada galime sprsti NV individualizavimo klausim. Atjo asmuo prie dur su visrakiais.
Visraktis spynoj, bet durys nra atidarytos. Tokiu atveju reikia atkreipti dmes koks yra tarpas kol
tiesiogiai bus pradta veika (neami daiktai i buto), bet vagysts atveju ir kai kuriose NV sudtyse kai
kurie kvalifikuojantys poymiai yra apibdina NV padarymo bd. 178 str. 2 d. kalbama apie sibrovim, tai
11
jau yra kvalifikuojantis poymis. Kadangi pradedama brautis, galime objektyviai pasakyti, kad ia jau yra
ksinimasis, o ne rengimasis padaryti NV.
Baigtas ir nebaigtas pasiksinimas neturi reikms kvalifikavimui, reikia irti 22 str. 2 d., ne 1 d. BT SD
esm yra dalys ir punktai, o ne bendra teorija.
Iaginimui reikalingi du elementai: fizinio smurto pavartojimas, kuriuo veikiamas nukentjusiojo
pasiprieinimas ir atliekamas lytinis aktas. Jei asmuo palau pasiprieinim, bet priaukus pagalba nebuvo
spta atlikti lytinio akto, tai ia nebus vykdytas pasiksinimas. Pasiksinimas bendru atveju manomas ir
formalioje sudtyje. Jei sudtis su alternatyviais veiksmais (BK 260 str. narkotini mediag gaminimas ir
platinimas). Alternatyviose sudtyse formali veika jau laikoma baigta. Jei mgino parduoti, bet nespjo, tai
visa veika kvalifikuojama kaip baigta. Baigtos veikos pavojingumas leidia vertinti tiek pasiksinim, tiek
rengimsi padaryti NV.
Yra dar vienas atvejis, kai formaliai NV yra vykdyta, bet kvalifikuojama kaip pasiksinimas. Tai yra tie
atvejai, kai sankcionuojamas NV imitavimo modelis, visa veika yra kvalifikuojama pagal pasiksinim. Buvo
byla kai sankcionavus model vienas pareignas kreipsi tak narkotik, j gavo. Nors pirko ir gavo
narkotikus, tai turt bti kvalifikuojama kaip baigta veika, bet veika buvo kaip pasiksinimas. Mums
sprendiant udavinius toki dalyk nereiks inoti, bet reikia turti omeny LAT praktik. Tokios praktikos
laikosi ir Vokietijos kasacinis teismas.
Apie bendrininkavim. 71 psl. i Prapiesio konspekt (r. The best of Lithuania.pdf). Bendrininkai turi
bti pakaltinami ir sulauk amiaus, nuo kurio traukiama BA. BT yra pakaltinamumas/nepakaltinamumas.
Ribotai pakaltinami asmenys gali bti bendrininkai, jie naudojasi pakaltinam asmen teisiniu statusu, kai
kalbame apie bendrininkavim. JA negali bti bendrininku. Bendrininkavimas galimas tik tyinse veikose,
bet objektyviai yra manomas tam tikr padarini bendras suklimas, tai yra pvz. kai KET paeistos dviej
asmen, vienoje krvoje galutiniame rezultate atsirado B numatyti padariniai. Tokiu atveju kiekvienas
atsako u neatsarg nusikaltim, bet bendrininkavimo ia nra. Jei yra tyin veika, bet atliekama
neatsargiai, tai vl nebus bendrininkavimas tyins NV atvilgiu (nors bus kitos veikos atvilgiu). Paskolino
ginkl moteriai, noriniai nuudyti vyr, bet kas paskolino atsakys tik u nelegal ginklo paskolinim.
Organizatorius gali bti ir asmuo nesubrs organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo. VU irgi
neturi galutins pozicijos, bet lyg ir manoma, kad organizuota grup turi turti organizuotumo laipsn
pakankamai aukt, kad organizatorius bt manomas bendrinink grups kontekste. Sugrovas pasako
kitiems, kad moiut gavo pensij, reikia eit ulenkt. Kadangi mane pasta, tai a neisiu, o Js paimkit
pinigus i po pagalvs. ia jau bt organizatoriaus veiksmai. Riomerio atstovai mano, kad tokioje
bendrininkavimo formoje bt galima kalbti apie organizuot grup. r. Prapiesio konspekto 74 psl.
Kai paada sigyti pagrobt turt kaip atskirti kada yra bendrininkavimas, kada prisidjimas prie NV?
Reikia vertinti moment kada buvo paadta sigyti daiktus. Jei tai buvo padaryta iki darant NV, tai jis yra
bendrininkas, jei po to, tai jis yra prisidjs prie NV.
Kuo skiriasi kurstytojas nuo organizatoriaus. Organizatoriaus veiksmai yra vairesni, kurstytojas numeta
idj ir kalba mog padaryti NV. Jei kalba dar kak padaryt NV, suranda mones, tai jis jau veikiau
organizatorius.
Bendrininkavimo kvalifikavimas. Vykdytojo veika, bendravykdytoj veikos kvalifikuojamos tik pagal BK SD
straipsn, dal, punkt. Organizatoriaus, padjjo, kurstytojo veikos, jeigu jie kartu buvo ir NV vykdytojai,
12
kvalifikuojamos irgi tik pagal BK SD straipsn. Jeigu jie vykdytojais nebuvo tai j veikos kvalifikuojamos su
nuoroda 24 str. 4, 5, 6 d. priklausomai nuo bendrinink ries pateikiant nuorod BK SD straipsn, pagal
kuri jie bendrininkavo. 24 str. 4 d. ir 129 str. 1 d. Jei buvo organizuojamas nuudymas. Jei padjjas yra tas
pats asmuo kaip ir vykdytojas, tai reikia nurodyti 24 str. 4 ir 5 d. Jeigu organizatorius kartu ir vykdytojas,
tai BK 24 str. 3 ir 4 d. (ia pagal LAT praktik).
Teorikai negalima daryti nuorodos 24 str. 3 d., nes vykdytojo veikos, net jei yra keli bendravykdytojai
kvalifikuojamos pagal 129 str. 1 d. Jei yra bendrinink grup, vienas vykdytojas, tai 24 str. 3 d. I vis
nerayti, nuoroda bendrininkavimo form nedaroma. Tokia yra nusistovjusi praktika. 25 str. taip pat
naudojamas NV kvalifikuoti.
Kvalifikuojant straipsn nurodoma NV sudtis, kuri asmuo vykd. Vykdytojas padaro visa tai kas parayta
BK SD, kitoki poymi nelabai yra, o organizatorius, kurstytojas padjjas t BK SD straipsnio veiksm
nedaro, todl reikia nurodyti kodl jie atsako. Visada gali ikilti klausimas, kad vykdytojas veik vienas, jo
subjektyvus suvokimas neapm, kad jis veik bendrinink grupe.
Kai nenurodoma bendrininkavimo forma. Kai yra vykdytojas, kurstytojas, nors neatspindi veikos
kvalifikavime atsispindi nuosprendio konstatuojamojoje dalyje. Veikdami pagal bendr sumanym k
padar vienas, kitas, galutinis veiksm apibendrinimas yra paraomas. Prie bausms skyrimo motyv
apraome bendrinink vaidmen, dalyvavimo laipsn ir pobd, bendrininkavimo form. Jei pripastame,
kad ia yra organizuota grupe, tai ia yra sunkinanti aplinkyb, tokiu bdu eina bausms individualizacija.
/Seminaras
BT moksle skiriamos labai vairios BK SD konkurencijos rys (formos). inoti tik Abramaviiaus skirstym
(emiau).
BK SD norm konkurencijos rys/formos:
1. Bendrj ir specialij norm konkurencija. Yra kai vienam nusikaltimui gali bti pritaikytos
kelios (paprastai dvi normos), viena bendresn, kita konkretesn. Kyla klausimas kuri norma
bendresn, kuri specialesn. Norma, kuri bna bendresn vienos normos atvilgiu gali bti
specialesn kitos normos atvilgiu. Aikinantis reikia irti tai, kad specialioji norma yra ta, kuri
numato ne tik visus poymius esanius bendroje normoje, bet ir tam tikrus dar specifinius
poymius.
Bdinga tai, kad viena norma numato tam tikr veik rat, o kita tik atskirus toki veik atvejus. ios
normos skiriasi pagal abstrakcijos laipsn. Pvz. BK 129 str. 1 d. Nuudymas ir BK 129 str. 2 d. 9 p. turi
ypating motyv (dl savanaudik paskat) ir tai yra specialusis poymis. Specialioji norma turi visus
bendruosius normos poymius, bet be j turi ir specifinius. Tas pats ir 129 str. 1 d. ir 130 str. nuudymas
labai susijaudinus. Tokiu atveju taikoma specialioji norma, kadangi tiksliau atspindi padarytos NV
poymius. Sunkiausia nustatyti, kuri norma bendroji, o kuri specialioji. is atvejis tai pat vadinamas BT
norm konkurencija pagal apimt.
2. Specialij norm konkurencija. Trys atvejai:
a. Kai konkuruoja normos su kvalifikuojaniais veik poymiais. Pvz. vagyst, vagyst
sibraunant patalp ir didelio turto vagyst. Bendra taisykl, kad kai konkuruoja normos su
kvalifikuojaniais poymiais yra taikoma ta, kuri numato labiau kvalifikuojant poym ir
13
numatanti grietesn atsakomyb. Paprastai labiau kvalifikuojantis poymis yra paskesnje

straipsnio dalyje.
b. Kai konkuruoja norma su kvalifikuojaniais poymiais ir norma, turinti
privilegijuojani poymi. Pvz. kvalifikuotas dviej ir daugiau moni nuudymas ir
nuudymas didiai susijaudinus. Turt bti taikoma norma, turinti privilegijuojani
poymi.
c. Kai konkuruoja normos su privilegijuojaniais poymiais. Taikoma ta norma, kuri turi
labiau privilegijuojant poym. Tai norma, kuri numato velnesn atsakomyb. Anksiau
buvo straipsnis nuudymas perengiant btinosios ginties ribas. Kildavo klausimas, kai
asmuo labai susijaudindavo, nuudydavo, ar kaltinti u tai, kad susijaudino ar perengiant
btinosios ginties ribas. Buvo traktuojama, kad perengiant btinosios ginties ribas yra
labiau privilegijuojantis nei susijaudinus.
3. Visumos ir dalies konkurencija (pagal turin). Tie atvejai, kai i konkuruojani norm viena
veik atitinka visapusikiau, o kita norma apima tik tam tikrus tos veikos aspektus. Pvz. BK 138 str.
nesunkus sveikatos sutrikdymas. BK 180 str. plimas, kurio sudtis apima ir nesunk sveikatos
sutrikdym. Tokiu atveju bus kvalifikuojama pagal plim, t.y. taikoma norma, kuri nustato
poymi visum. Asmuo, kuris pagrob turt naudodamas smurt atsakyt pagal BK 180 str. Kitas
pvz.: perversmas (BK 114 str.). Gali pasireikti ne tik ivaikant Seim, bet ir tuo, kad asmuo
ugrobdamas valdi nuudo mones ginanius valstybs institucijas. Yra neteistas valdios
ugrobimas ir nuudymas. Valstybs perversmas apima abu. Taikome t, kuri visapusikiau
atspindi veik.
Reikia skirti BT norm konkurencij nuo BT norm kolizijos. Kolizija yra tada, kai normos viena kitai
prietarauja. Vienintelis kolizijos paalinimo kelias vienos i norm panaikinimas. Tai neigiamas dalykas.
O konkurencija nra prietaravimas. Jos ivengti nemanoma.
3 TEMA. NUSIKALTIMAI MOGIKUMUI IR

KARO NUSIKALTIMAI (XV SKYRIUS)
Savarankikai pasiirti genocido sudt (BK 99 str.). ETT yra keletas byl dl genocido. Nuteistieji
skundia BA u genocid, pagal i konvencijos kylanius principus, galima bausti tik u tas veikas, kurios
buvo nusikalstamos j padarymo metu. Tik apie genocid gali bti per egzamin.
Esm:
1. Svoka ir sistema;
2. Genocidas (99 str.);
3. Tarptautins teiss draudiamas elgesys su monmis (100 str.).
SVOKA IR SISTEMA
14
BK SD 15 skyriuje esantys straipsniai numato BA u nusikaltimus mogikumui ir karo nusikaltimus. iame

skyriuje yra 15 straipsni, kuriuose nustatyta BA u labai vairias veikas, kuriomis ksinamasi karo
vedimo taisykles ir keliama grsm atskir moni grupi sveikatai ir gyvybei. BK SD prasideda nuo i
nusikaltim. Tai rodo statym leidjo poir i nusikaltim grup. Tai reikia, kad statym leidjas i
NV grup pripasta pavojingiausia i vis nusikaltim. iame skyriuje nra n vieno baudiamojo
nusiengimo. Visos veikos yra laikomos nusikaltimu. Btent io skyriaus ir jame esani norm atsiradim
lm Lietuvos tarptautiniai sipareigojimai kylantys i tarptautins humanitarins teiss. Btent ie
sipareigojimai yra skirti apsaugoti tarptautinio ar netarptautinio pobdio ginkluoto konflikto aukas ir
humanitariniais tikslais riboja karo vedimo bdus ir priemones. Pagrindinis teiss aktas, kuriuo remiantis
buvo sukurtos io skyriaus normos yra tarptautinio baudiamojo teismo Romos statutas.
1998 m. liepos 17 d. priimtas Tarptautinio baudiamojo teismo Romos statutas, ratifikuotas 2003 m. Yra
angl patarl: Jei gyveni stikliniame name, nesimtyk akmenimis.
Daniausiai ilgos kalbos daro neigiam poveik teisjams. Popas buvo pavogs parapijiei pinigus. J stojo
ginti patyrs ir geras advokatas. Kalboje pakako vieno sakinio: Gerbiami Prisiekusieji, itas popas 15 m.
atleisdavo Jums nuodmes, o Js atleiskite jam t vien nuodm. Ir iteisino.
Istorija. Jau senovje buvo bandoma reglamentuoti karo vedimo taisykles. umerai ir majai pripaino tam
tikras karo vedimo taisykles, karo skelbim, paliaubas derybinink nelieiamum. Maj (nenustebkit, kai
dstytojas sakys manai ) statymuose buvo pristatytos karo vedimo taisykls: draudiama naudoti tam
tikrus ginklus, udyti belaisvius, praanius pasigailjimo, udyti mieganius ir sueistuosius.
Tobuljant, vystantis karo technikai ikilo daug problem, susijusi su karo vedimo taisykli
reglamentavimu. Itin stipriai i problema aktualizavosi per pirmj PK. Jau po I PK buvo bandoma nubausti
karo kaltininkus. 1919 m. Versalio taikos sutartyje buvo nuostat dl fizini asmen, padariusi
nusikaltimus taikai, BA. ios sutarties pagrindu buvo parengti projektai dokument, numatani kaizerio
Vilhelmo ir jo pasekj atsakomyb u karo nusikaltimus. Versalio sutartyje nei karo nusikaltim, nei
nusikaltim mogikumui sampratos nebuvo pateikta. Pirm kart nusikaltimai monikumui tarptautinje
teisje buvo apibdinti Niurnbergo tarptautinio tribunolo statute, kuris buvo patvirtintas 1945 m. birelio
8 d. Pagal j nuteisti Jornas, Kietelis, Gringas, Hesas (deinioji Hitlerio ranka). Pagal statut Niurnbergo
jurisdikcijai priklaus nusikaltimai taikai, karo nusikaltimai ir nusikaltimai monikumui. Tame statute
buvo pateikta nusikaltimo monikumui samprata.
Pagal statut nusikaltimais mogikumui buvo pripaintas: civili gyventoj udymas, naikinimas,
trmimas, pavergimas ir kiti iaurumai vykdyti iki karo ir karo metu. Taip pat nusikaltimai mogikumui
buvo pripastamas civili gyventoj persekiojimas rasiniais ir panaiais motyvais siekiant vykdyti bet
kur nusikaltim. Karo nusikaltimai: tam tikr kariavimo statym ar paproi paeidimai (kait ir karo
belaisvi udymas, kankinimas miest ir kaim griovimas nesant kariniam btinumui ir pan.).
iame statute tvirtinto teisinio reguliavimo ypatumas buvo tame, kad buvo pateikta tik bendra
nekonkretizuota nusikaltim monikumui svoka. Konkreios karo ir mogikumui nusikaltim rys
iame statute vardintos nebuvo.
Tarptautinis nusikalstamumo didjimas lm, kad 1889 m. G. Listo iniciatyva buvo steigta Tarptautins
baudiamosios teiss sjunga, kuri pasil parengti tarptautines BT nuostatas. 1927 m. Varuvoje vyko
pirma tarptautin BT unifikavimo konferencija, kurioje visus tarptautinius paeidimus buvo pasilyta
skirstyti tarptautinius ir tarptautinio pobdio nusikaltimus.
15
Iki Niurnbergo tribunolo, nusikaltimo mogikumui samprata buvo neatsiejama nuo karo nusikaltimo
sampratos ir buvo vienas i karo nusikaltimo pori. 1945 m. vyko Niurnbergo procesas, kuriame buvo
patvirtintas Niurnbergo karo tribunolo statutas. Jame pirm kart tarptautinje teisje buvo apibdinti
nusikaltimai mogikumui ir karo nusikaltimai (buvo pateiktos svokos). Dar buvo iskirti nusikaltimai
taikai. is procesas tarptautini BT norm atsiradimo ir kodifikavimo pradia. Tai pirmasis teismas,
kuriame buvo teisiami mons kalti karo nusikaltim ir nusikaltim mogikumui padarymu. Taiau
Niurnbergo procesas neukirto kelio masiniam moni naikinimui.
Tais paiais metais vyko ir Tokijo procesas. Ten buvo teisiami japon karo nusikaltliai. Taiau ie procesai
neutikrino masini naikinim. Po i proces Kinijoje uvo 65 mln. moni. Raudonieji chimerai
Kambodoje 2 mln. Ruandoje 7 mln. moni (udyns tarp tuci ir hut). Kadangi tssi masiniai
naikinimai ir po Niurnbergo ir Tokijo proceso JT ts darb, pltojo normin baz btin karo nusikaltim
ir nusikaltim monikumui reglamentavimo. JT nusikaltim taikai ir monijos saugumui kodeks
projektai (1954 m., 1991 m. redakcijos). Taip pat iame kontekste bt galima paminti Jugoslavijos ir
Ruandos tarptautinius tribunolus steigtus 1993 m. ir 1994 m. Toliau veikl ia kryptimi ts JT,
kodifikuodamos BT. Pltojama normin baz reglamentuojant iuos nusikaltimus. JT nusikaltim taikai ir
monijos saugumui kodeks projektai 1954 m., 1991 m. 1998 m. priimtas Romos statutas. sigaliojo 2002
m. liepos 1 d. Lietuva ratifikavo.
Didiausi tak i nusikaltim kodifikavimui turjo Romos statutas (1998). Romos statute iskiriamas
tokios nusikaltim monikumui ir karo nusikaltim grups:
1.
2.
3.
4.
Genocido nusikaltimai;
Nusikaltimai mogikumui;
Karo nusikaltimai;
Agresijos nusikaltimai.
iame statute gana detaliai tvirtintos atskiros nusikaltim mogikumui ir karo nusikaltim rys. Jis ne
tik apibria teismo kompetencij, numato taisykles, bet ir apibria mint nusikaltim ri poymius.
Rengiant statut kilo ginas ar nusikaltimai mogikumui apima ir NV padarytas ne karinio konflikto metu
ar tik karinio konflikto metu. Ilg laik dalis tarptautins teiss mokslinink man, kad nusikaltimai
mogikumui yra tik karo nusikaltim ris ir gali apimti tik tas veikas, kurios padarytos ginkluot
konflikt metu. Dabar manoma, kad tai yra savita nusikaltim grup. Genocidas gali bti padaromas ir ne
karo metu.
Bendrieji poymiai.
Objektas
iais nusikaltimais ksinamasi moni gyvyb, sveikat, laisv, orum ir pan. Daroma ala ne tik atskir
moni, bet ir taut, nacij, religini, politini grupi prigimtini teisi gyvendinimui ir apsaugai. Tai
visuotinai pripaint ir tarptautinje teisje tvirtint bei jos saugom vertybi, gri visuma, kuri
utikrina monijos saugaus egzistavimo pagrindus. Nukentjusysis tam tikros moni grups. Didelis
nukentjusij skaiius skiriamasis i nusikaltim poymis.
Reikt pripainti toki autori nuomon, kad i nusikaltim objektu yra kai kas daugiau nei atskiro
mogaus gyvyb, sveikata ar nuosavyb. Btent ie nusikaltimai daro esmin al ne atskir moni, bet
16
taut, nacij ar tam tikr socialini grupi teisi gyvendinimui ir apsaugai. Taigi i nusikaltim objektas
yra pats mogikumas kaip tam tikra vertyb.
Objektyvioji pus
iems nusikaltimams bdingas masikumas, didels alos atsiradimas, sunks padariniai. i nusikaltim
sudtys paprastai yra sudtins su alternatyviais poymiais. Taip pat bdinga tai, kad daugelis iame
skyriuje esani norm yra blanketins. Dauguma nusikaltim padaroma veikimu, iimtiniais atvejais
neveikimu. Skiriamasis poymis itin sunks padariniai. Bdingos sudtins sudtys, trunkamosios
sudtys.
Subjektas
Subjektas specialus, daniausiai fizinis asmuo, veikiantis kaip valstybs ar atitinkam organizacij formalus
ar faktinis atstovas. BT moksle yra daug skirstym mogikumui ir karo nusikaltim. ie nusikaltimai yra
sudtin tam tikros valstybs politikos dalis. Be valstybs, jos struktr palaikymo jie praktikai negali bti
padaromi. Dvi nuomons dl subjekto.
1. Tik Valstyb. Nelabai tikslu;
2. Valstyb ir konkretus fizinis asmuo (dvejopos atsakomybs principas). Valstyb patraukiama
politinn ir materialinn, fizinis asmuo baudiamojon atsakomybn. Asmenys gali bti valstybs,
jos institucij vadovai. Subjektais kartais vardijami faktiniai valstybs atstovai.
Subjektyvioji pus
Tyiniai nusikaltimai. Kai kuri nusikaltim btinasis poymis specialus tikslas (pvz. genocidas).
Rys:
1. Nusikaltimai mogikumui;
2. Karo nusikaltimai.
Trys grups nusikaltimo mogikumui ir karo nusikaltim tipai:
1. Su nuudymais susij nusikaltimai;
2. Nusikaltimai, susij su kitoki moni persekiojimu;
3. Nusikaltimai, kuriais paeidiamos visuotinai pripaintos karo vedimo taisykls.
GENOCIDAS (BK 99 STR.)

Kaip atskira nusikaltim mogikumui ris iskirta Niurnbergo procese. 1948 m. JT prim konvencij
Dl kelio ukirtimo genocido nusikaltimams ir nubaudimo u j. 1992 m. Lietuvos Aukiausia Taryba
prisijung prie ios konvencijos, t.y. buvo numatyta BA u Lietuvos gyventoj genocid. Tai buvo vienintelis
statymas, kuriame buvo nustatyta BA u vien atskir NV. 1998 m. is statymas pakeistas, o BA u
genocid perkelta BK 71 str. is straipsnis buvo priskirtas valstybini nusikaltim grupei.
Objektas
17
Bendriausia prasme genocidu paeidiamos monijos ar jos dalies saugumo bei egzistavimo slygos.
Tiesiogiai juo ksinamasi asmen, sudarani nacionalin, etnin, rasin, religin, politin, socialin
grup, gyvyb, sveikat ir laisv. Dl tokio ksinimosi kyla pavojus i moni grupi egzistavimui.
Pagrindinis tiesioginis objektas yra asmen egzistavimo ir ilikimo slygos.
Objektyvioji pus
Pasireikia tam tikr alternatyvi veik padarymu.
Veik rys:
1. Dalyvavimas udant mones, priklausanius tam tikrai grupei. Taip pat organizavimas ir
vadovavimas iai veikai. Dalyvavimas gali bti padaromas veikimu ir neveikimu;
2. i moni kankinimas ar alojimas, to organizavimas ir vadovavimas tam;
3. i moni protinio vystymosi trikdymas;
4. i moni deportavimas (priverstinis ikeldinimas i j gyvenamosios vietos);
5. i moni vaik priverstinis perdavimas kitoms grupms;
6. i moni gyvenimo slyg, lemiani j vis ar j dalies t ar ribojani j gimstamum,
sudarymas.
Dalyku laikoma:
Nacionalin grup - tam tikr moni grup, priklausanti tam tikrai nacijai. Tai istorin bendrija,
susidariusi kalbos, kultros, paproi, religijos pagrindu;
Etnin grup istorikai susiformavusi, pastovi moni, susijusi tautiniais ryiais, grup,
priklausanti tai paiai kultrinei aplinkai;
Rasin grup grup moni, priklausani tam tikrai rasei;
Religin grup grup moni, susijusi bendromis religinmis pairomis ir sitikinimais;
Politin grup grup moni, susijusi bendromis politinmis pairomis;
Socialin grup grup moni, susijusi ekonominiais, profesiniais ryiais ar turintys tok pat
isilavinim.
Pagal Lietuvos BK genocidas galimas moni, priklausani socialinei ar politinei grupei, atvilgiu.
Tarptautiniuose altiniuose nurodoma, kad genocidas galimas etniniu, tautiniu religiniu, rasiniu,
nacionaliniu pagrindu. Ms BK iplt genocido pagrindus iki politinio ir socialinio.
Subjektas
Yra kelios nuomons:
1. Genocido subjektas tai tik valstybi vadovai arba auktas pareigas uimantys valstybs
pareignai, kurie turi galiojimus panaudoti ginklus (per siaura).
2. Genocido subjektas - tai ne tik valstybi ar tam tikr politini organizacij atstovai, bet ir
teroristini grupuoi atstovai (per platu).
3. Genocido subjektas tai asmenys, kurie teisiniu ar faktiniu ryiu yra susij su valstybe (pagal
Abramavii).
Genocido subjekt grups:
18
1. Tai tam tikri valstybs pareignai, uimantys tam tikras auktas pareigas. ie valstybs pareignai
turi galimyb realizuoti tam tikr valstybs politik. Tai reikia nustatyti.
2. Tai faktiniai valstybs atstovai, kurie veikia valstybs vardu nesant ar neveikiant oficialiai valdiai.
3. Tai privats asmenys, kurie nra valdios atstovai, bet genocido veikas atlieka valstybs pareign
pavedimu.
Genocido subjektu gali bti fizinis asmuo, sulauks 18 met. Tik pagal Pranczijos BK genocido subjektu
gali bti ir juridinis asmuo.
Subjektyvioji pus
Jis padaromas tiesiogine tyia. Btinu genocido poymiu yra specialus tikslas. Genocido atveju svarbiausia
nustatyti tai, kad siekiama fizikai sunaikinti visus ar dal moni, priklausani bet kuriai nacionalinei,
etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei.
Genocidas formali sudtis. BA svarbi veiksm atlikimo pradia. Reikia atskirti kur yra veika
(organizavimas, vadovavimas, dalyvavimas), o kur veikimo bdas (udant, kankinant, ribojant
gimstamum ir t.t.). Veika baigta nuo momento, kai pradjo organizuoti. Stadijos genocide
nemanomos. Genocidas daugiau priskiriamas prie nukirstini sudi. Bet kokie poymiai, kuriais
rengiamasi daryti veik jau yra baigtas nusikaltimas. Ribos siejamos per vien grand nuo vykdytojo. Negali
bti kurstymas kurstyti (nors formaliai sudtis galima velgti). Svarbu paymti, kad genocido nusikaltime
dalyvavimas apima visas bendrininkavimo formas (bendrininkavimo instituto taikymas panaudojant BK 24
str. yra netaikomas). Genocidas apima visas stadijas ir visus bendrininkavimo bdus, kvalifikuojamas tik
pagal spec. dalies norm.
Seminaras
Komentare straipsniai turt bti aikinami taip, kad jie utikrint Lietuvos tarptautini sipareigojim
vykdym. Nereikia prisiriti prie nacionalins teiss svok. Aikinti taip, kad tai kas baudiama
tarptautinje teisje, turt bti baudiama ir nacionalinje. Tarptautins teiss aktai apsprendiantys
genocido klausimus TBT Romos statutas, konvencija dl genocido.
Tiek JT GA rezoliucijomis, tiek Niurnbergo tribunolo verdikte ie sprendimai buvo pripainti kaip
atitinkantys tarptautins teiss principus. Tai suteik legitimumo Niurnbergo tribunolui. Po Niurnbergo
tribunolo buvo Tokijo procesas, Jugoslavijos ir Ruandos procesai. Svarbu paminti konvencij dl senaties
netaikymo u karo nusikaltimus ir genocido nusikaltimus (1968 m.). Iimtinis atvejis, kai numatomas
atgalinis nuostat galiojimas, taikoma BA u veikas, kurios formaliai buvo nenusikalstamos veikos
padarymo metu. Genocido konvencija ir Romos statutas nenumato kaip genocido veik iauri kankinim
ir deportacij. Tai yra nemonikos veikos pagal Romos statut, o ne genocido veikos. Lietuvoje genocido
norma yra platesn per iuos poymius nei tarptautinje teisje.
Pastebjimai dl politins ir socialins grups. Politins grups traukimo klausimo iklimas buvo
blokuotas ryt valstybi pastangomis, vakar valstybs per daug nesisteng. Taryb Sjunga buvo
totalitarinio pobdio, susidorojimas su politiniais oponentais buvo vykdomas nuosekliai ir sistemingai.
TSRS buvo prie tokios politins grups traukim, o Vakarai buvo pasyvs, patys susidr su tuo reikiniu
kapitalistinse valstybse, nes plito komunistuojamos grupuots, su jais susidoroti buvo imamasi
represini priemoni. Todl politins grups galiausiai neliko, kad pavykt apibrti kas yra genocidas.
Genocido veik ratas yra baigtinis. Negerai, kai nacionalin teis siaurina atsakomyb u tarptautines
19
veikas, nes tai trukdo tarptautini sipareigojim gyvendinimui. Teoriniu poiriu tokia problema
egzistuoja. Ten kur taikoma plaiau nra didels bdos, bet neturt bti genocide tvirtinti kankinimo ir
deportavimo poymiai, kurie pagal TT prilyginami nusikaltimui monikumui. Atsiradus naujiems teiss
aktams TT srityje gali bti taip, kad bsime priversti LR BK reformuoti, pertvarkyti veikas pagal skirting
model, nei dabar yra tvirtinta.
Politins grups tvirtinimo poiriu yra daugiau trkumas nei privalumas. velgiant perspektyv gali
bti, kad genocidas bus vykdomas kitais kriterijais nei suformuota Genocido konvencijoje, bet Lietuvoje
aktuals nusikaltimai II PK metu ir po jo. Asmenys, padar nusikaltimus kai kurie yra gyvi, potencialiai juos
gali patraukti BA. Jie nelaukia kol bus nubausti. Antazavs strib byla lyg ir kak nuteis (vienintelis
skmingas dalykas genocido persekiojimo atvejais). Kai jie ivyksta usien, reikia taikyti ekstradicij, jei
neveikia Europos areto orderis. Jei manoma, kad asmuo persekiojamas dl politini nusikaltim, tok
asmen galima atsisakyti iduoti. Daugelis valstybi, kurios nra geranorikai nusiteikusios dl toki
asmen persekiojimo, naudojasi norma, kad pas mus tvirtinta politin grup ir atsisako iduoti asmenis.
Turdami tok apibrim negalime patraukti toki moni BA. Tradicija yra ta, kad nurodoma bendra
politini nusikaltim ilyga. Prof. G. vedas buvo teisingumo viceministras, LRV atstovas ETT (1995
2003 m.) vienas rimiausi TT ir BT specialist, prognozavo, kad politins grups traukimas sukels
neigiam padarini. Rusai JAV skundsi, kad toks poymio traukimas yra politinis nusikaltimas. Izraelis
irgi atsisak iduoti kaltinam asmen, nors ten labiausiai nukentj dl genocido.
Etnocidas, Ekocidas. Doktrinoje mginama iskirti genocido reikin, j kvalifikuoti. Biocidas siejamas su
gyvenamosios aplinkos sunaikinimu. Etnocidas kultrinis genocidas, kai stengiamasi, kad tauta nutautt,
nepasiymt jai bdingais poymiais. Diskusija, kad toks aikinimas yra pritemptas, nes tai nereikia, kad
neliks kultros. Etnocido kaip savarankikos formos negalime iskirti. Problema aktuali, nes jei kalbtume
apie genocid kaip apie fizin moni naikinim, tai tokios veikos pasitaiko retai. Etnocidas, kai vykdoma
smoninga nutautinimo politika yra danas. Sunku pasakyti ar LR politika iuo aspektu gali bti vertinama
nepriekaitingai. Klausimas dl lenk mokykl Lietuvoje Vilniuje ir alininkuose, draudimas sirayti
vard pavard nacionaliniais ramenimis. Bendravimas valstybine kalba nacionalinse institucijose.
Naujajame Orleane visi nekjo ispanikai, anglikai galjai susinekti tik valstybinse staigose. Kinija turi
daug bd su Tibetu ir Uigurais (religin bendruomen).
Apie BK 100 str. 50 moni dar patenka pavieni moni kategorij. Nusikaltimai monikumui, pasitaiko
karo metu, kai baudiami asmenys, kurie bendradarbiauja su partizanais. Vokieiai sudegin Piriupius,
Tarybiniais laikais ir Tarybiniai partizanai yra sudegin kaim, kurie nebendradarbiavo su Tarybiniais
partizanais, o vykd vokiei politik. Kononovo prie Latvij byla ETT teisme. Kononovas nacionalinje
teisje buvo kaltinamas genocido vykdymu, o ne nusikaltimo monikumui vykdymui.
/Seminaras
NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBS NEPRIKLAUSOMYBEI,

TERITORIJOS VIENTISUMUI IR KONSTITUCINEI SANTVARKAI (BK SD XVI
SKYRIUS).
Iki naujo BK sigaliojimo ita NV grup buvo vadinama valstybiniai nusikaltimai. iais nusikaltimais i
esms yra paeidiama konstitucin santvarka. konstitucins santvarkos svok eina valstybs
20
nepriklausomyb ir teritorijos vientisumas, tad io skyriaus pavadinimas yra netikslus. Bt pakak

pavadinti Nusikaltimai Lietuvos konstitucinei santvarkai.
Objektas
Rinis i veik objektas yra konstitucin santvarka ir jos elementai: nepriklausomyb ir teritorinis
vientisumas. Kai kuri nusikaltim papildomu objektu gali bti ir kiti teisiniai griai.
Objektyvioji pus
Dauguma i nusikaltim galima padaryti tik veikimu. Kai kurie i nusikaltim gali bti padaryti ir
neveikimu, ir veikimu. Daugelio nusikaltim sudi yra formalios. Kai kurios sudtys yra ir materialios
(valstybs simboli iniekinimas). Kai kuri nusikaltim konstitucinei santvarkai sudi btinuoju
poymiu yra nusikaltimo padarymo laikas.
Subjektas
Subjektas gali bti tik asmuo nuo 16 met. Kai kuri nusikaltim subjektams bdingi specials poymiai
(117 str. tik Lietuvos valstybs pilietis, 125 str. tik asmuo, kuriam valstybs paslaptis buvo patikta ar
suinojo dl savo tarnybos). 2004 m. priimtas 1231 str. (tarptautini sankcij paeidimas), pagal kur gali
atsakyti ir juridinis asmuo.
Subjektyvioji pus
Dauguma i nusikaltim yra tyiniai, tik 125 str. (valstybs paslapties atskleidimas) ir 126 str. (valstybs
paslapties praradimas) gali bti padaromi ir neatsargiai.
VALSTYBS PERVERSMAS (BK 114 STR.)

Senajame BK tokios savarankikos nusikaltimo sudties nebuvo. Tada tokia veika buvo kvalifikuojama kaip
valstybs idavimas.
Objektas
Pagrindinis objektas valstybs konstitucin santvarka. Papildomas valstybs nepriklausomyb ir
teritorinis vientisumas, mogaus gyvyb, sveikata. Dar galime sakyti, jog papildomu objektu yra siekis
nualinti teistai demokratikai irinkt valstybs valdi nekonstituciniu bdu.
Objektyvioji pus
Smokslas tai slaptas susitarimas prie k nors politiniais tikslais. Straipsnio prasme smokslas tai
asmen ar j grupuoi susitarimas bendrai veikiant ugrobti ar neteistai ilaikyti valdi visoje valstybs
teritorijoje ar jos dalyje.
Objektyvioji pus pasireikia tam tikr alternatyvi veik padarymu.
1. Smokslo valstybs perversmui vykdyti organizavimas. Tai pastangos suburti asmenis,
grupuotes, organizacijas valstybs perversmui vykdyti. Pasireikia vieno ar keli asmen veikla
sudaryti slygas smokslui vykdyti. is nusikaltimas laikomas baigtu nuo smokslo pradios;
21
2. Dalyvavimas tokiame smoksle. Tai gali bti padjimas ir pan. Galimas ir neveikimas.
Nusikaltimas laikomas baigtu, kai jis padar t veik, kuri buvo pareigotas padaryti;
3. Dalyvavimas valstybs perversme. Dalyvauti valstybs perversme galima ir nedalyvaujant
smoksle. Tai kai atliekamos konkreios veikos, siekiant vykdyti valstybs perversm,
nedalyvaujant smoksle. Galimas ir veikimas, ir neveikimas.
Valstybs perversmas gali bti taikus ir smurtinis.
Subjektas
Subjektu gali bti fizinis pakaltinamas 16 met asmuo. Tai gali bti ir pilietis, ir usienietis ir asmuo be
pilietybs.
Subjektyvioji pus
Tai tyinis nusikaltimas. 1 d. padaroma tik tiesiogine tyia, o 2 d. gali bti padaromas ir netiesiogine
tyia (atsirado sunki padarini).
BK 114 str. 2 d. yra numatyti kvalifikuojantys poymiai:
1. Ginkluotos jgos panaudojimas darant valstybs perversm. Tai bet kuri ginkluota moni
grup;
2. Valstybs perversmas, sukls sunki padarini. Tai tie atvejai, kai dl valstybs perversmo
ilgam laikui sutrikdomas valstybs institucij darbas, kai dl valstybs perversmo sta bent vienas
mogus ar yra sualojamas didelis skaiius moni. Sunks padariniai yra ir turtin materialin
ala valstybei.
Valstybs perversmas apima ir visas kitas nusikalstamas veikas. Kaltininkas atsako tik pagal straipsn, o
ne pagal NV sutaptis.
BK 114 str. 3 d. numatyta, kada asmuo atleidiamas nuo BA u valstybs perversm. Pagal i dal nuo BA
atleidiamas tik smoksle dalyvavs asmuo, bet ne asmuo, kuris organizavo smoksl ar dalyvavo
valstybs perversme. Asmuo dalyvavs smoksle atleidiamas nuo BA tik tada, jei jis savo noru valstybs
institucijai suteik svarbi informacij apie rengiam valstybs perversm. Tai turi bti padaryta iki
baudiamojo persekiojimo pradios. Svarbi informacija yra tokia, jei ja remiantis galima demaskuoti
smokslininkus, ukirsti keli valstybs perversmui.
Seminaras
Valstybs perversmo sudtis apibdinta alternatyviais veiksmais. Reikia tiksliai ivardinti visas veikas,
kurios apibria pai veik. Kai alternatyvs veiksmai, kaip veika yra baigta. Smoksle nuo organizavimo
pradios, kai asmuo pritaria dalyvavime, imasi konkrei pareig. Dalyvavimas perversme yra baigta veika
nuo tiesiogini veiksm, kuriais pradedama veika. Tikslas yra btinas perversmo poymis, tikslo turinys
yra pakeisti Konstitucin valdi ar bent jos dal. Savivaldybs atveju valstybs perversmo nebus.
Ginkluotos jgos poymis svarbus, ginkluota jga gali bti dalgiai, aks, beisbolo lazdos, peiliai, aunamieji
ginklai. Kalts forma pirmoje dalyje tik tiesiogin tyia. 2 d. ir netiesiogin tyia, jei numatyti sunks
padariniai.
22
BK 114 str. ir 121 str. Panau smoksl, smokslo organizavim ir dalyvavim jame. ios dvi normos
atsiskiria per tiksl. 114 str. tikslas yra tas, kad siekiama pakeisti centrin valstybs valdi ar jos dal.
Jei tikslas yra kitoks, nors antivalstybinis taikome 121 str. LR BK nra norm, numatyt u kenkim
valstybs institucijoms. Kai protestas prie generalins prokuratros ir Kauno prokuratros veiksmus,
primuami visi prokurorai, formaliai ia valstybs perversmo nra, atskirus smurtinius veiksmus galima
vertinti pagal kno sualojimo laipsn, galima u vieosios tvarkos paeidim. M. Aidukas tai mato kaip B
trkum.
/Seminaras
KSINIMASIS LR PREZIDENTO GYVYB (BK 115 STR.)

i veika kvalifikuojama neatsivelgiant pasiksinimo motyvus (dstytojas nesutinka).
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas Lietuvos konstitucin santvarka (valstybs suverenitetas pagal
komentar). Papildomas mogaus gyvyb. Nukentjusiuoju yra LR prezidentas. Juo gali bti tik
Konstitucijos nustatyta tvarka irinktas LR prezidentas ir einantis savo pareigas; arba irinktas, bet
neprisieks, jei jam buvo sutrukdyta prisiekti LR Konstitucijos nustatyta tvarka (dl perversmo, okupacijos
prasidjus karo veiksmams ir pan.). Pagal konstitucijos 89 str. tam tikrais atvejais prezidento pareigas
laikinai eina seimo pirmininkas. Bet jis negali bti nukentjusiuoju.
Objektyvioji pus
Pagal BK 115 str. baudiama u ksinimsi. Ksinimosi svokos negalima tapatinti su svoka
pasiksinimas. Pirmoji yra platesn ir ji apima tiek rengimsi, tiek pasiksinim, tiek baigt pasiksinim.
is nusikaltimas laikomas baigtu jau nuo rengimosi momento. Tai nukirstinio nusikaltimo sudtis. Pagal
dstytoj galima padaryti nusikaltim ir veikimu, ir neveikimu. Ksinimusi turi bti siekiama atimti LR
prezidento gyvyb.
Subjektas
Juo gali bti pakaltinamas 16 met asmuo nepriklausomai nuo jo pilietybs.
Subjektyvioji pus
Padaromas tik tiesiogine tyia. Asmuo gali neinoti, kad ksinosi prezidento gyvyb, tai tokiu atveju jo
veika kvalifikuojama pagal BK 129 str.
Darant valstybs perversm, tuo paiu gali bti pasiksinta ir LR prezidento gyvyb. iuo atveju kaltininko
veika turt bti kvalifikuojama pagal BK 114 str.
Galimi atvejai, kai Lietuvos pilietis karo metu ar po karo padties paskelbimo ksinasi LR prezidento
gyvyb, tai tokiu atveju kaltininko veika turt bti kvalifikuojama kaip sutaptis pagal BK 115 str. ir 117
str.
Seminaras
23
Kaip kvalifikuoti baigt pasiksinim. Reikia kvalifikuoti pagal 115 str. Ksinimasis apima nuo parengtins
NV iki baigtos NV. Reikia paymti, kad 21 ir 22 str. iam nusikaltimui netaikomos, nes parengtins stadijos
eina 115 str.
Dl motyv istoriniu aspektu. Rengiant nauj BK nuudymo dl tarnybini pareig atlikimo motyvo
atsisakyta, todl dabar LR prezidento nuudymas dl santuokins neitikimybs taip pat turi bti
kvalifikuojamas pagal 115 str. rodinti subjektyviosios puss turin yra sudtinga, objektyvizuoja
sumanymus nedaugelis nusikaltli. Visais atvejais, kai nuudomas LR prezidentas valstyb atsiduria
suirutje. Jei tai yra ekonomins ar karins grsms akivaizdoje, tai gali sutrikdyti normal valstybs
gyvenim. statymo leidjas pasirinko, kad motyv nereikia kvalifikuoti, manant, kad prezident
nesiksins dl asmenini prieasi. rodinjant i norm teisme, teismas gali reikalauti, kad tarnybins
veikos motyvas bt rodinjamas. Tuomet patartina pairti motyvus. Nacionalin teis ioje vietoje
domi tuo, kad i norma atsirado dl pasiksinimo Austrijos hercogo gyvyb, davusio pretekst I PK.
Prezidento iskirtinumas yra akcentuojamas nacionalinje teisje, kaip mogaus reprezentuojanio
Lietuvos valstyb. Vakar valstybs vengia akcentuoti (iskyrus monarchijas), prezidento nuudymas
Pranczijoje yra priskiriamas prie auktj valdinink nuudymo (ten plati kategorija). 115 str. yra iek
tiek tradicijos reikalas, bet tradicijos ne visada atitinka iandienines gyvenimo slygas. Bt geresnis
teisinis reguliavimas jei bt numatytas ksinimasis valdininkus, kaip kvalifikuojantis poymis. Po 1994
m. tok saugom rat asmen pateko ir Seimo nariai, ir Vyriausybs nariai, ir LR KT teisjai, ir LAT teisjai.
ia vlgi vertinimo dalykas.
/Seminaras
IDAVYST (BK 117 STR.)

Tai specialioji norma Padjimo kitai valstybei veikti prie LR (BK 118 str.) normos atvilgiu.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra LR nepriklausomyb, teritorinis vientisumas, konstitucin santvarka.
Objektyvioji pus
Pasireikia alternatyviomis veikomis:
Perjimas prieo pus. Tai perjimas, perskridimas, kitoks perbgimas pas prie. Perjimu prieo
pus yra laikoma savanorika tarnyba prieo kariuomenje ar represinse struktrose;
Padjimas prieui veikti prie LR. i veika gali pasireikti labai vairiais ardomaisiais veiksmais,
nukreiptais prie LR. iuo atveju padjimas gali bti daromas tiek savo iniciatyva, tiek vykdant prieo
uduot.
Prieu laikoma valstyb, su kuria LR yra karo bklje arba su kuria vyksta ar gresia ginkluotas konfliktas ir
dl to paskelbta karo padtis. Btinuoju poymiu yra nusikaltimo padarymo laikas: karo metas arba po
karo padties paskelbimo. Karo metas yra laikotarpis, kai paskelbtas karas arba vyksta tarptautinis
konfliktas, kurio dalyv yra LR. Karo padtis tai LR Konstitucijos ir karo padties statymo nustatyta
ypatinga teisin padtis, kuri vedama prireikus ginti tvyn nuo ginkluoto upuolimo ar jo grsms atveju.
24
Perjimo atveju nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas perjo prieo pus.
Padjimas laikomas baigtu nuo to momento, kai padaroma konkreti veika, kuria siekiama padti prieui.
Kontakto umezgimas su prieu, paadas veikti jo interesais negali bti laikomas kaip baigtas nusikaltimas.
Subjektas
Specialus subjektas. Tai 16 met pakaltinamas Lietuvos pilietis (ir karys, ir civilis). Jei panai veik padaro
asmuo be pilietybs arba usienietis, tai esant tam tikroms slygoms jo veika kvalifikuojama pagal BK 118
str.
Subjektyvioji pus
Idavyst padaroma tik tiesiogine tyia. iuo atveju svarbiausia, kad asmuo suvokia (tai reikia nustatyti),
kad jis savo veiksmais padeda prieui. Motyvai ir tikslai kvalifikavimui reikms neturi.
PADJIMAS KITAI VALSTYBEI VEIKTI PRIE LR (BK 118 STR.).

EGZAMINE NEBUS
Kaip atskirti nuo idavysts, nipinjimo, kolaboravimo. Atskyrimo atveju svarbus laikas. Idavysts
taikos metu ar esant karo grsmei, kolaboravimo atveju valstybs teritorijos okupacijos ar aneksijos
atveju. Idavysts atveju, kai padeda kitai valstybei ar pereina prieo pus tai taikoma tik Lietuvos
pilieiams, jei usienieiai, tai turi bti kvalifikuojama pagal 118 str. Kolaboravimo atveju irgi turi bti LR
pilietis.
Padjimas yra bendroji norma, idavyst ir kolaboravimas yra specialiosios normos. Santykis susiklosto,
kai kalbame apie LR pilieio padaryt veik. Idavyst yra norma su pavojingesniu poymiu karo ar karo
padties paskelbimu. Kolaboravimas specialioji norma su privilegijuotu poymiu, tas privilegijuotas
poymis okupacijos ar aneksijos atveju.
Usienio valstybs pilietis, asmuo be pilietybs nepriklausomai nuo to kada jis veikia, atsako u padjim
kitai valstybei veikti prie LR. Okupacijos, aneksijos atveju tai yra ginytinas atvejis dl 118 str. taikymo. Jei
nra kit pavojingesni NV poymi. Toks asmuo be pilietybs gali bti ir ne LR teritorijoje. Reikia irti
ar tokiu atveju asmen tikslinga persekioti pagal BK bendros dalies principus. BK 6 str. nurodo, kad visi
asmenys neturintys nuolatins gyvenamosios vietos Lietuvoje, usienieiai pagal BK 114 128 str.
traukiami BA u usienyje padarytus nusikaltimus LR.
NIPINJIMAS (BK 119 STR.)

Pirmoje dalyje yra pagrindin sudtis, antrame kvalifikuota. Vertinant su kitais 16 skyriaus nusikaltimais
bendriausia prasme nipinjimas yra viena i padjimo kitai valstybei veikti prie LR forma. Darant
nusikaltim renkama, pavieinama tam tikra informacija, kuri gali pakenkti LR konstitucinei santvarkai.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra LR saugumas.
25
Dalykas yra specifinis. Dalykas yra tam tikra informacija ir materials dalykai, teikiantys t informacij. i
informacija kaip nusikaltimo dalykas gali bti dvejopo pobdio:
1. Tai informacija, esanti LR paslaptimi. Valstybs paslaptis tai valstybs ir tarnybos paslapi
statymo nustatyta tvarka slaptinta informacija, kurios praradimas arba neteistas atskleidimas
gali sukelti grsm LR suverenitetui, gynybinei galiai ir pan.;
2. Tai informacija, nesanti LR paslaptimi. Tokia informacija gali bti io nusikaltimo dalyku tik tada,
kai ji domina usienio valgyb. Ta informacija turi bti perduodama usienio valgybos praymu
arba jai be jos praymo (pagal 2 dalis).
Objektyvioji pus
Apibdina alternatyvs veiksmai:
1. Informacijos pirkimas. Tai atvejai, kai informacija gaunama u material atlyginim;
2. Pagrobimas. Tai tam tikra informacijos rinkimo ris. Gali bti atviras ir slaptas, smurtinis ir
nesmurtinis. Kvalifikavimui tai reikms neturi. Bendrja prasme pagrobimas yra informacijos
pamimas ir jos uvaldymas. Kai pagrobiamas materialus daiktas, turintis tam tikros informacijos,
kvalifikuojama tik pagal 119 str., t.y. nra sutapties su vagyste;
3. Kitoks informacijos rinkimas ir perdavimas. Kitoks informacijos rinkimas tai atvejai, kai
duomenys ar dalykai yra renkami bet kuriuo bdu, pvz. pasiklausant pokalbi, stebint ir t.t.;
4. Informacijos perdavimas kitai valstybei ar jos organizacijai tai atitinkam duomen praneimas
ratu, odiu, internetu, pateikiant susipainti ir kt. Galimi atvejai, kai informacija, esanti valstybs
paslaptimi, renkama panaudojant anta, psichin ar fizin smurt ir pan. antao sudtis apima ir
anta, ir psichin smurt. Jei nipinjant padaromi sunks sveikatos sutrikdymai ar nuudoma,
kvalifikuojama kaip sutaptis.
nipinjimas laikomas baigtu, kai asmuo savo iniciatyva pradeda rinkti atitinkam informacij, turdamas
tiksl j perduoti atitinkamam adresatui, ir bent dal jos gyja.
Sudtis yra formali.
Subjektas
Pakaltinamas 16 met LR pilietis, usienietis ar asmuo be pilietybs. Jei pilietis nipinja karo metu ar po
karo padties paskelbimo, kvalifikuojama kaip idavyst.
Subjektyvioji pus
Padaromas tiesiogine tyia. Btinas subjektyviosios puss poymis yra specialus tikslas: informacijos
rinkimas siekiant perduoti usienio valstybei ar jos organizacijoms. Kai tokios veikos atliekamos neturint
tikslo perduoti, gali bti kvalifikuojama pagal 124 str. neteistas disponavimas informacija, kuri yra
valstybs paslaptis.
Kvalifikuotu nipinjimu pripastamas ir kitokios informacijos, nesanios LR valstybs paslaptimi,
pagrobimas, pirkimas ar kitoks rinkimas, jeigu tai daroma vykdant kitos valstybs ar jos organizacijos
uduot, kur domina usienio valstybs valgyb.
Seminaras
26
Informacijos perdavimas nra btinas nipinjimo poymis, nes sudtis yra formali. Ar gali reiktis tik
perdavimu? Tuomet, kai asmuo turi informacij teistai ir tik perduoda informacij. Skrydi kontrols
centras kur stebimas orlaivi judjimas. Duomenys, susij su centru yra valstybs paslaptis.
Pagal 2 d. dl uduoties vykdymo. ia apie pavaldum neturtume kalbti, gali bti vienkartiniai santykiai.
Turi bti irima, kad informacijos praoma. Tai yra vertinamasis poymis (bendradarbiaujant su
rezidentais agentais). Paprastai nei jie patys prisipasta, nei valstyb pateikia sra, kad asmuo yra
pareignas. Vertinimas turi bti daromas pagal aplinkybes, svarbu kas parod iniciatyv (gal pats renka
informacij, siekdamas umegzti ry su usienio valgyba).
Jei asmuo renka informacij, kuri nra valstybs paslaptis, renka neturdamas tikslo perduoti, vliau prao
perduoti, tai jau galima kvalifikuoti pagal 2 d.
Reikia akcentuoti, kad 1 ir 2 d. nusikalstamos veikos dalykas skiriasi. Pirmoje dalyje yra tik valstybs
paslaptis, antroje dalyje ir valstybs paslaptis, ir ne valstybs paslaptis.
nipinjimas karo metu, kai tai daro LR pilietis yra idavyst. Yra galimybi atriboti nipinjim, kai
kalbame apie LR piliet, tarp nipinjimo ir idavysts, kadangi idavyst bdama sudtingesn, kaip
visumos ir dalies, ir bendrosios ir konkurencijos norm idavyst atrodo labiau atitinkanti veik. Nusveria
visumos ir dalies konkurencija pasirinkim dl 117 str. Idavyst yra platesn veika.
Apie nipinjim naujas poiris globaliai. Ikilo terorizmo grsm. Atviras klausimas kaip vertinti LR
pilieio veik, kuris informacij apie valstybs paslapt perduoda teroristinei organizacijai. Tai nipinjimu
negali bti laikoma. Siloma plsti sudties konstrukcij. Galbt ir galima krybingai interpretuoti
valstybs ar jos organizacijos svokas ir pritaikyti, kad yra organizacija. Komentaro 88 str. organizacija gali
bti tiek valstybin, tiek ir nevalstybin.
Udavinys. Aidukas buvo uverbuotas usienio valgybos rinkti informacijos apie Lietuvos oro erdvs
apsaugos sistem, t.y. informacij esani valstybs paslaptimi. Aidukas turjo legal prijim prie ios
informacijos, todl jam pavyko jos surinkti daug. Su usienio valgybos atstovu jis sutar, kad informacij
perduos dalimis. Aidukas perdav vien dal informacijos ir gavo u j atlyginim, po to mgino perduoti
likusi informacijos dal, bet to padaryti jam nepavyko, nes j sulaik STT pareignai. Kvalifikuokite Aiduko
veik, paaikinti kodl taip kvalifikuojame (pagrsti teiss teorijos ivadomis).
Kvalifikuojame 22 str. 1 d. i000r 119 str. 2 d. Jeigu informacij rinko legaliai, NV veika baigta, kai perdav.
nipinjimas yra baigta NV, kai informacija perduota bent dalimi. Kaip visumin veika, laikoma
pavojingesn nei nebaigta NV. nipinjant veika kvalifikuojama pagal 119 str. 2 d. Pagal pirmin
kvalifikacij nesudaroma galimyb tinkamai vertinti kitos veikos pavojingumo. Kvalifikacija su sutaptimi
119 str. 2 d. Ir 22 str. 1 d. Ir 119 str. 2 d. Informacija yra perteklin, gautsi nubaudimas u dvigub veik.
Tokiu atveju bt galima taikyti tik jei bt reali sutaptis. Kai yra ilgas laiko tarpas, bet uduotis yra tapati,
tai vis tiek bt tik pagal 119 str. 2 d., kadangi yra vieningas sumanymas ir visa veika baigta.
/Seminaras
KOLABORAVIMAS (120 STR.). SAVARANKIKAI

Kolaboravimas yra veikos, i esms tapaios idavystei ir padjimu kitai valstybei veikti prie LR, jeigu tai
daroma okupacijos ir aneksijos slygomis.
27
Objektas
Objektas yra Lietuvos valstyb, jos suverenitetas.
Objektyvioji pus
Kolaboravimas yra veika, panai idavyst ir padjim kitai valstybei veikti prie LR, taiau daroma
okupacijos ar aneksijos slygomis.
Kolaboravimas yra privilegijuota idavysts ir padjimo kitaip valstybei veikti prie LR sudtis. Lietuvos
pilietis dalyvauja jau okupavus ar aneksavus Lietuv ar jos dal ir kolaborantas, esantis okupuotojos
teritorijoje, padeda tvirtinti okupacij.
Btinas poymis, kad prieui padedama okupacijos ar aneksijos slygomis.
Sudtis yra formali.
Subjektyvioji pus
Padaroma tik tiesiogine tyia, suvokiant, kad taip talkinama neteistai valdiai veikti prie LR ir to norint.
Motyvai ir tikslai kvalifikavimui reikms neturi.
Subjektas
Gali bti pakaltinamas, tik LR pilietis, sulauks 16 m. amiaus. Asmuo neturintis LR pilietybs pagal
straipsn neatsako.
NETEISTAS DISPONAVIMAS INFORMACIJA, KURI YRA VALSTYBS

PASLAPTIS (124 STR.)
velgiant istoriniu aspektu anksiau galiojusiame BK buvo panai norma, tik tai buvo senojo BK 73 1
straipsnis. Yra tik vienas esminis skirtumas, kad pagal anksiau galiojus straipsn buvo nustatyta, kad i
norma netaikoma, kai yra valstybs paslapties atskleidimo poymi. Kalbame ne apie bet koki informacij,
o tik apie toki, kuri galt pakenkti valstybs saugumui jei bt ivieinta.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis io nusikaltimo objektas yra LR valstybs saugumas. Darant nusikaltim gali bti
paeisti ir kiti teisiniai griai. Vienas i teisini gri ms valstybs tarptautinis vaizdis. Kaip gali laikyti
patikimu sjungininku valstyb, kai kiekvienas kas nori gali disponuoti tuo kas negalima. Informacija esanti
valstybs paslaptimi gali bti labai vairi. U tai priklausomai nuo tos slaptintos informacijos pobdio,
turinio gali kilti grsm labai vairiems griams. slaptinta informacija apie liudytoj yra pripastama
valstybs paslaptimi. Jei nutekt tokia informacija kilt grsm mogaus sveikatai, gal net gyvybei. Tai
fakultatyvinis pobdis.
Teisi neturiu, tik pareigas Abramaviius apie vairuotojo paymjim.
io nusikaltimo dalyku yra:
28
1. Informacija, laikoma LR valstybs paslaptimi. ia informacija laikoma valstybs paslaptimi

apibria valstybs ir tarnybos paslapi statymas (priimtas 1999 m. lapkriio 25 d.), 2004 m.
gegus 1 d. ileista nauja redakcija. Valstybs informacijos esanios valstybs paslaptimi svoka
yra pateikta io statymo 2 straipsnyje. Svoka - valstybs paslaptis bendriausia prasme yra
politin, ekonomin, karin, valgybos, teissaugos mokslo ir technikos informacija, kurios
atskleidimas gali sukelti grsm LR Konstitucinei santvarkai, pakenkti valstybs interesams, sukelti
pavoj mogaus gyvybei ir pan. io statymo 7 str. nurodyti duomenys, kurie gali bti pripainti
valstybs paslaptimi. 7 str. atsirado, nes anksiau duomen, kurie gali bti valstybs paslaptimi,
sra nustat Vyriausyb. LR KT pasak, kadangi tokiu teisiniu reguliavimu siterpiama mogaus
teisi srit, tuos duomenis turi nustatyti tik statym leidjas. Todl buvo pakeistas statymas.
mogaus teisi ribojimai turi bti nustatyti tik statymu;
2. Materials dalykai (objektai), kuri turinys ar informacija apie juos yra valstybs paslaptis.
Patys objektai gali bti nusikaltimo dalykai. Pvz.: sukrm tank 50 x 50 cm, bet kaip audo,
nepagaunamas. Vietoj benzino naudoja al, gali atsigerti ir pats, kai karta . Kai tok gr
pavagia, tai ia jau bus BK 124 str. dalykas. Tiek patys objektai, tiek informacija apie juos gali bti
valstybs paslaptimi.
Objektyvioji pus
io nusikaltimo objektyvij pus apibdina tam tikri alternatyvs veiksmai.
1. Informacijos, laikomos valstybs paslaptimi, gijimas. gijimas gali bti ir atlygintinas ir
neatlygintinas. Kvalifikavimui reikms neturi. Informacija gali bti pagrobiama, gyjama apgaule.
Svarbiausia, kad kaltininkas gavo informacij. Toks informacijos gijimas turi bti daromas neturint
tikslo i informacij perduoti usienio valstybei, ar jos organizacijai, nes tai bus nipinjimas
(ymiai sunkesnis nusikaltimas). BA atsiranda tik u neteist mintos informacijos gijim ar
perleidim. Neteistas informacijos gijimas reikia, kad toki informacij gyja asmuo, neturintis
teiss dirbti su valstybs paslaptimi;
2. Antras fakultatyvus veiksmas yra mintos informacijos perleidimas. Tai yra tokios informacijos
perdavimas bet kuriam kitam asmeniui. Perleidimas gali pasireikti ir tokios informacijos
pavieinimu bet kokia forma. Neteistas perleidimas reikia, kad btent tokia informacija ar
materials objektai perduodami asmeniui, neturiniam teiss tokia informacija disponuoti;
3. Neteistas materiali objekt, kuri turinys ar informacija apie juos yra valstybs paslaptimi,
laikymas. Laikymas reikia toki objekt turjim savo inioje. Neteistas, kai laiko asmuo,
neturintis teiss tokio objekto laikyti.
Tai yra formali nusikaltimo sudtis. is nusikaltimas yra laikomas baigtu nuo bent vieno i mint veiksm
atlikimo momento. Labai svarbu itirti ar nra nipinjimo poymiu.
Subjektas
Fizinis, 16 met, pakaltinamas asmuo. Skiriamasis poymis nuo 125 str. tas, kad subjektas yra asmuo,
neturintis teiss disponuoti informacija, esania valstybs paslaptimi, ir kuri suinojo ar gavo ne dl savo
tarnybos ar darbo, o dl viej funkcij atlikimo. Paprastai io nusikaltimo subjektu nra asmenys,
kuriems valstybs paslaptis yra patikta ar kurie j suino dl savo tarnybos ar darbo. Tokie asmenys
daniausiai atsako pagal BK 125 str.
Optimistas yra gerai informuotas pesimistas .
29
Subjektyvioji pus
Tyinis nusikaltimas, padaromas tik esant tiesioginei tyiai. Kaltininkas turi suvokti, kad jis neteistai
disponuoja paslaptimi ir neturi teiss tai daryti. Inkriminuojama tik tada, kai nra nipinjimo poymi.
mogaus suvokimas turi apimti objektyvius veikos poymius.
nipinjimo sudtyje nekalbama apie materialius objektus, tai trkumas teisins technikos, kadangi 124
str. sudtyje tai yra idstyta, o sunkesnje sudtyje 119 str. to nra, nors aikinant 119 str. dalykas taip
pat yra materialiniai objektai. Reikt taisyti ne 119 str., o 124 str., ibraukiant materialius objektus.
Laikymas irgi perteklinis pasakymas. Kaip laikyti be gijimo. Lyginant su 119 str. jei statym leidjas
pasirinko rinkimo ir perdavimo svokas, tai tokios pat turt bti ir ia, nes veik turinys yra analogikas.
VALSTYBS PASLAPTIES ATSKLEIDIMAS (BK 125 STR.)

Objektas
Tas pats kaip ir BK 124 str. Pagrindinis tiesioginis objektas LR valstybs saugumas. Tam tikrais atvejais
gali turti ir tam tikrus fakultatyvius objektus. Tai gali bti mogaus sveikata, gyvyb ir kt.
Dalykas
io nusikaltimo dalyku yra informacija, esanti Lietuvos valstybs paslaptimi. Nors io straipsnio
dispozicijoje nra nieko pasakyta apie materialius objektus, kuri turinys ar informacija apie juos yra
valstybs paslaptimi, manoma, kad pleiamai aikinant i svok reikt pripainti, kad ia nusikaltimo
dalyku yra ir materials objektai, kuri turinys ar informacija apie juos yra valstybs paslaptis.
Objektyvioji pus
Paia bendriausia prasme is nusikaltimas pasireikia valstybs paslapties atskleidimu. iame straipsnyje
svoka atskleidimas reikia, kad valstybs paslapt suino bent vienas paalinis asmuo. Paaliniais laikomi
visi asmenys, neturintys leidimo dirbti ar susipainti su informacija, esania valstybs paslaptimi. Valstybs
paslapties atskleidimas gali pasireikti ir veikimu, ir neveikimu. Kai yra veikimas informacija gali bti
perduodama paaliniam asmeniui ratu, odiu. Neveikimu yra tie atvejai, kai asmuo, kuriam valstybs
paslaptis patikta ar kuris j suino dl savo darbo ar tarnybos nesilaiko taisykli dl valstybs paslapties
saugojimo, naudojimo, laikymo ir btent dl to i paslapt suino bent vienas paalinis asmuo.
Norint patraukti asmen atsakomybn u valstybs paslapties atskleidim padaryt neveikimu reikia
nustatyti kokius reikalavimus, kylanius i teiss akt jis paeid. Pvz., operatyvinis darbuotojas skuba
krepinio rungtynes ir ant stalo palieka slapt informacij. Valytojas pairi. tai ir neveikimas. Nepadjo
seif.
Diskutuotina ar tai yra materiali ar formali sudtis. Abramaviius mano, kad tai yra materiali nusikaltimo
sudtis. i informacij suino bent vienas paalinis asmuo, o nusikaltimas laikomas baigtu ne nuo
atskleidimo momento, o tuomet kai j suino bent vienas paalinis asmuo (papasakosi kurnebyliui, jis
nesuinos paslapties). Tokiu atveju jei irtume per materialios sudties prizm, tai bt pasiksinimas
atskleisti valstybs paslapt. Jei niekas nesuino tos paslapties, tai veika negali bti kvalifikuojama pagal
straipsn.
30
Subjektas
Subjekto ypatumai leidia i NV atskirti nuo panai NV, pvz. BK 124 str.
Tik fizinis asmuo nuo 16 met, pakaltinamas. Be bendrj poymi subjektas turi kelis specialiuosius
poymius.
BK 125 str. 1 d. lyg ir nurodyta, kas gali bti subjektu. Tai - asmuo, kuriam informacija, esanti valstybs
paslaptimi, buvo patikta arba jis j suinojo dl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viesias funkcijas. Tai
tie asmenys, kurie turi leidim dirbti su valstybs paslaptimi, slapta informacija.
Asmuo, kuris suinojo valstybs paslapt dl savo tarnybos, darbo ar atlikdami viesias funkcijas. Ar io
nusikaltimo subjektu gali bti ir tas asmuo, kuris neturi leidimo dirbti ar susipainti su valstybs
paslaptimi? Dauguma katedroje mano, kad taip. Bet t paslapt suinojo dl to, kad asmuo dirba tam tikroje
staigoje. A. Abramaviius mano, kad subjektu gali bti tik asmuo, kuris turi leidim dirbti ar susipainti su
valstybs paslaptimi. Abramaviius laikosi siauresns nuomons, kad asmeniui turi bti suteiktas leidimas
susipainti su tokia informacija, jei neturi, tuomet straipsnis netaikomas .
K reikia prieraas, kad asmuo suinojo paslapt dl tarnybos, atlikdamas viesias funkcijas? BK 124 ir
125 str. skirtumas jei laikoms, kad abu turi teis susipainti su slapta informacija. Galbt tie, kurie pirmieji
prarado paslapt pagal 125 str., o tas kuris suinojo dl 124 str. BK 125 str. sankcija yra apgalvota su ta
mintimi, nes yra 2 d. kai veika dl neatsargumo ir reikia paskirti atitinkamai maesn sankcij nei 124 str.
Jeigu valstybs galiotas asmuo atskleidia valstybs paslapt. Jam atrodo, kad galima paskirti maesn
bausm, nei asmeniui, kuris neturjo teiss susipainti su valstybs paslaptimi. Taip kyla problem su
straipsnio aikinimu ir taikymu.
Kaip reikt kvalifikuoti valstybs paslapties atskleidim dl neatsargumo. Kvalifikuoti pagal 125 str. 1 d. ir
2 d. kartu, nes sudties kvalifikavimo poiriu turi bti i kvalifikacijos nurodyti visi poymiai, kadangi yra
kalts forma, tai reikia ir j paminti. Praktikoje nurodoma 125 str. 2 d. tai nra prastas sprendimas, dl
to, kad 2 d. yra nuoroda pirmj dal. Taip mano ir doc. Bielinas, kuris skaito NV klasifikavimo kurs
(laikomas kvalifikavimo korifjumi). Kai buvo kuriamas BK veikos igryninimas kuri sudtis gali bti
realizuojama tik dl tyios, kita ir dl neatsargumo buvo btinas, nes seno kodekso kontekste nebuvo
galima utikrinti tapaios praktikos, nes teismai sprsdami identikas bylas isprsdavo teisingai, nes
priskirdavo skirtingai tyios formai, vieni tik dl tyios, kiti tik dl neatsargumo. Prie neatsargumo
parayta, kad neatsargumas utraukia BA tik tais atvejais, kai tai nurodyta B. Ta idja buvo reikalinga ir
statistikai, nes siekiant ukardyti tam tikras veikas reikia turti informacij kiek danai tokios veikos
padaromos. Dabar yra ir statistika ir galimyb patiems taikytojams aikiai inoti kokia yra kalts forma
iame nusikaltime. Taiau kadangi yra diskusija dl materialios ir formalios sudties, tiek LAT pozicija yra
nevienareikm, juridins technikos poiriu bt racionaliausia jei valstybs paslapties atskleidimas dl
neatsargumo bt iskirtas savarankik straipsn.
Kai buvo kuriamas B, buvo manoma, kad Valstybs paslapties atskleidimas yra tyin veika. Vliau
pagalvota, kad ir dl neatsargumo. Todl labai nesigilinant buvo rayta antra dalis. Neatsargumo
apibrime btinas neatsargumo santykis su padariniais, tai suponuoja, kad turi bti materiali sudtis. Tai
ieina, kad pirma dalis gali bti formali sudtis, o antrai jau reikia materialios.
Subjektyvioji pus
31
is nusikaltimas gali bti padaromas arba tyia, arba neatsargiai. Motyvai ir tikslai gali bti labai vairs.
Bet jeigu i veika daroma siekiant paslapt perduoti usienio valstybei ar jos organizacijai, tai veika bus
kvalifikuojama kaip nipinjimas. Tyia, kai kaltininkas suvokia, kad atskleidia informacij ir nori j
atskleisti (tiesiogin tyia), taip pat nors ir nenori jos atskleisti, bet smoningai leidia, kad i informacij
paalinis asmuo suinot. Kai veika padaroma dl neatsargumo, tai iskiriami nusikalstamas
nerpestingumas (kaltininkas nesuvokia, kad dl jo veikos informacija gali bti atskleista, nors galjo ir
turjo suvokti) ir nusikalstamas pasitikjimas (kaltininkas numat, kad dl jo veikos informacija gali bti
atskleista, bet lengvabdikai tikjosi, kad taip neatsitiks).
VALSTYBS SIMBOLI INIEKINIMAS (BK 127 STR.). EGZAMINE NEBUS.

Seminaras
BK 127 str. iskirtas nepriklausomai nuo to ar iniekinama LR vliava, herbas, himnas atliekamas oficialiai
ar ne. Jei igrs dainuos himn su pagrainimais, o t girds draugai, tai gali bti vertinamas kaip himno
iniekinimas. Todl oficialus atlikimas nra svarbus. Vieumas suprantamas siejant su vieta, tai yra vieta,
kur gali pasirodyti kiti mons ir pamatyti tai kas vyksta. Kontraversiki atvejai Rusijos AT, kai du vyrai
susimu ir dav vienas kitam nos. Teismas pripaino, kad muimasis mike atitinka chuliganizmo
poymius, nes tai yra viea vieta (pritemptas aikinimas). Parkai mieste gali bti vertinamos kaip vieos
vietos. Lyginant su 128 str. yra svarbus oficialus iniekinimas. Jei JAV vliav sudeginsime atsine prie
fakulteto dur, tai BA nekils. O jei nueisime prie JAV ambasados ir padegsime plevsuojani, tai jau bus BK
127 str. sudtis.
ES ir kitos vieosios tarptautins vieosios organizacijos. JT turi savo emblem. Grietai irint pagal
statym redakcij, viej organizacij emblemos nra saugomos. BA u tai nra. Nors iuo atveju
tikriausiai riekt aikinti statym pleiamai, kadangi straipsnio pavadinimas apie simbolius, o emblema
yra simbolis.
statymu nra saugomi Gediminaii stulpai, taip pat istorin Lietuvos vliava (Vytis raudoname fone).
Nors straipsnis vardina veiksm, kuriais gali bti tyiojamasi i valstybs simboli, bet isamumo prasme
ia yra trkum.
JAV valstybs vliav deginti galima, tai nra nusikalstama. Ar apskirtai tokios veikos baudiamumas
nacionalinje baudiamojoje teisje turi bti numatytas? Todl teisingumo dlei reikt pasakyti, kad ne
kiekviena sunaikinimo forma turt bti laikoma kaip valstybs simboli iniekinimas.
Udavinys. Petraitien dirbo valytoja VSD. Vien vakar tvarkydama VSD pareigno Laurinkaus darbo
kabinet iukli dje rado vok su urau Visikai slaptai. Voke buvo vienas lapas, kuriame buvo
kalbama apie grsmes LR saugumui. Petraitien i smalsumo susipaino su dokumento turiniu ir grusi
namo apie tai papasakojo savo vyrui Petraiiui. Prie tai paaikindama, kad tai valstybs paslaptis ir kad
niekam to negalima sakyti. Vliau ji suman apie dokumento turin papasakoti artimai draugei ir kaimynei
Zabulienei. T ir padar, taiau ios apie tai, kad informacija yra valstybs paslaptis, nespjo.
Argumentuotai paaikinkite kaip vertinamos Laurinkaus, Petraitiens, Petraiio ir Zabuliens veikos.
Laurinkus turjo daug dokument su slapta informacija, vien i lap imet.
32
Laurinkus pagal 125 str. 2 d. arba pagal 126 str. 2 d. (bet kadangi tai tapo inoma kitam mogui, taikomas
125 str.). Jeigu nepavyko rodyti, kad asmuo suinojo, tai 126 str.
Petraitien pagal 125 str. 1 d., kadangi buvo tyia arba pagal 124 str. ia yra du pavieniai nusikaltimai, yra
sutaptis. Priklausomai nuo skonio reikt rayti 124 str. ir 124 str. U pirm bausm, u antr bausm ir
subendrinimas pagal 63 str. Galbt gijimas ir perleidimas turt bti kaip dvi veikos. Tuomet viso bt
trys (gijimas, perdavimas ir vl perdavimas). Turt bti motyvai kodl ne 125 str. 1d. ir 125 str. 1 d. (irgi
tikt). Geriausia parayti, kad yra diskusin problema, yra dvi pozicijos, priimtinesn ta ir einama prie to,
kur nori. Pagal komentar knisimasis po iukles atitinka darbines funkcijas, nes kurjeris irgi neturi skaityti
laik, o pristatyti juos. Jei yra antraeilis dalykas, kad moteris dirba, mogus atlieka funkcijas, bet sugeba
suinoti kitokiu bdu paslapt. Valstybs paslapt u pinigus gijo i Laurinkaus, veikoje jau bus ne darbins
funkcijos.
Zabulienei negalima inkriminuoti nei vienos veikos, ia nra neatsargumas, nes tai bt kazusas.
Atsitiktinai suino net nenordami. Zabulien negaljo suprasti, kad informacija yra valstybs paslaptis,
nebent pagal asmenines savybes bt turjusi tai inoti.
Petraitis pagal 124 str., kadangi jis gydamas inias inojo, kad tai yra valstybs paslaptis. Jis neturjo tikslo
gyti informacijos. Teism praktikoje tokioje situacijoje, jei esi spjamas apie galim NV, turi pasakyti ne.
iuo atveju Petraitis turjo atsisakyti igirsti informacij, nes inojo, kad informacija yra valstybs
paslaptis.
Pagal 126 str. jei paalinis asmuo neturjo inoti apie valstybs paslapt, tai jam 126 str. netaikomas, o
irima pagal padaryt al (didel turtin ala).
/Seminaras
5 TEMA. NUSIKALTIMAI MOGAUS

GYVYBEI (BK XVII SK.)
Ruoiantis egzaminui ir skaitai btinai reikia pasiirti LAT senato 2004 m. birelio 18 d. nutarimu nr. 46
dl teism praktikos nusikaltim mogaus gyvybei baudiamosiose bylose. Buvo priimtas 1999 m. senas
nutarimas, kuris buvo panaikintas 2004 m. nutarimu. Buvo trys redakcijos.
NUSIKALTIM MOGAUS GYVYBEI SVOKA IR SISTEMA

BA u nusikaltimus mogaus gyvybei reglamentuota BK spec. dalies 17 skyriuje. iame skyriuje yra ei
straipsniai, reglamentuojantys atsakomyb u vairias veikas, kuriomis ksinamasi mogaus gyvyb.
Reikia pasakyti, kad anksiau galiojusiame BK tokio atskiro skyriaus nebuvo. Ankstesniame BK atsakomyb
u nusikaltimus mogaus gyvybei buvo numatyta spec. dalies 3 skirsnyje, kuris vadinosi nusikaltimai
asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui. Dabartiniu metu is skirsnis naujame BK iskaidytas eis
skyrius (17 22 skyriai).
ESMINIAI PASIKEITIMAI NUSIKALTIM MOGAUS GYVYBEI REGLAMENTAVIME.

33
1. Atsiranda nauja nusikaltimo gyvybei sudtis - padjimas nusiudyti (BK 134 str.). Norjo
sumainti atsakomyb u eutanazij, o is straipsnis ir buvo tai orientuotas. Tas, kas beviltikai
serganio mogaus praymu padjo nusiudyti. Beviltikai gali bti ir sergant chronika sloga.
Nekorektika formuluot, nes mogus turi turti vilt. Padjimas gali bti intelektualinis arba fizinis.
Padjimas bt toks: beviltikai sergantis ateina, paprao gauti nuod. ia bus padjimas. Kaip dar
galima padti: pristumti kd, pririti virv. Jeigu padedu nusiudyti viltikai serganiam, jam
patariu kaip reikia atimti gyvyb sau atsakomybs nra. Jeigu noriu kakam patarti ar duoti
nusiudymo rankius, reikia isiaikinti ar serga viltikai ar beviltikai. Reikjo parayti
elementariai: tas, kas sunkiai serganio asmens praymu i pasigailjimo j nuud. Tokia norma
yra Lenkijos, Ispanijos BK. ia bt privilegijuota nuudymo sudtis. Tikslas buvo geras, o
priemons buvo netinkamos;
2. Pagal ankstesn BK BA u kvalifikuot nuudym buvo numatyta atskirame BK straipsnyje.
Dabartiniu metu BA u paprast nuudym ir u kvalifikuot nuudym yra numatyta viename
straipsnyje. Anksiau buvo 104 str. paprastas, 105 str. kvalifikuotas nuudymas;
3. Anksiau neatsargus gyvybs atmimas buvo vardintas kaip nuudymas dl neatsargumo.
Nuudymo svoka suponuoja tyin smoning veik. Pagal dabartin BK neatsargus gyvybs
atmimas nra vardintas kaip nuudymas;
4. Keitsi tam tikr nusikaltim gyvybei sudi turinys. Pvz.: atsirado tam tikr nauj nuudym
kvalifikuojani poymi, taip pat pasikeit naujagimio nuudymo turinys.
NUSIKALTIM GYVYBEI SAMPRATA

Visus iuos nusikaltimus vienija tas pats rinis objektas kito mogaus gyvyb. Savo gyvybs iame
skyriuje esanios normos negina. mogaus gyvyb yra unikali vertyb, kuri yra vis kit mogaus vertybi
slyga. Jei mogus mirs tai jam nereikia nei nuosavybs, nei sins laisvs. Darant iuos nusikaltimus yra
nutraukiama mogaus gyvyb, jos egzistavimas. iais nusikaltimais padaroma didiausia neatkuriama ala
mogui, darant ias veikas didiul ala padaroma ne tik paiam mogui, bet ir jo artimiesiems.
Kalbant apie mogaus teis gyvyb reikia paymti, kad mogaus teis gyvyb saugo Konstitucija (19
str.). LR KT nutarimas dl mirties bausms konstitucingumo. LR KT yra pasaks, kad mogaus teis
gyvyb yra absoliuti, nra iimi i ios teiss (teis teismin gynyb taip pat yra absoliuti). Karo metas,
kautyns, ar galima atimti gyvyb prieininkui? Kartais ir reikia. Btinoji gintis intensyvus puolimas. Tai
gan diskutuotina, nes yra iimtini atvej, kai gyvybs atmimas nra baudiamas prie statym. mogaus
teis gyvyb yra ginama ir pagal tarptautinius dokumentus - ETPLAK . i konvencija irgi gina mogaus
teis gyvyb. ioje konvencijoje nustatytas teisinis reguliavimas susijs su teise gyvyb evoliucionavo
nuo liberalaus pobdio iki visiko mirties bausms udraudimo. Paioje pradioje Konvencijos 2 str. buvo
pasakyta kad negalima tyia atimti niekieno gyvybs, nebent yra vykdomas teismo nuosprendis dl
nusikaltimo u kur yra numatyta mirties bausm. Po to i konvencija buvo papildyta 11 protokolu (1983
m.) ir nustatyta, kad mirties bausm panaikinama, niekas negali bti nuteistas mirties bausme ir ji negali
bti vykdoma. Buvo numatyta iimtis karo atveju ar esant karo pavojui mirties bausm gali bti
nustatyta. 2002 m. buvo priimtas protokolas nr. 13 pagal kur mirties bausm panaikinama visais atvejais.
itas protokolas buvo pasiraytas Vilniuje, 2002 m. gegus 3 d. Vyksta rimta diskusija atstatyti mirties
bausm. Tai sukl paskutiniai vykiai susij su teroro aktais (JAV, Ispanijos traukiniai, Anglijoje, kai norjo
skystas bombas neti lktuv). Abramaviius buvo prieininkas mirties bausms, dabar iek tiek
nuomon keiia. Pozicija, kad ne bausms grietumas, o bausms neivengiamumas sulaiko nuo
nusikaltimo darymo.
34
NUSIKALTIM GYVYBEI SISTEMA

Visus nusikaltimus gyvybei bt galima suskirstyti tokias tris grupes:
1. Nuudymai (129 131 str.). Didiausia grup;
2. Neatsargus gyvybs atmimas (132 str.);
3. Kitos, su neteistu gyvybs atmimu susijusios nusikalstamos veikos (133 134 str.).
Nusikaltimus mogaus gyvybei bt galima apibrti taip: nusikaltimai mogaus gyvybei - tai BK spec.
dalies XVII skyriuje numatytos nusikalstamos veikos, kuriomis vienu ar kitu bdu yra ksinamasi kito
mogaus gyvyb.
NUUDYM SVOKA IR POYMIAI

Nuudymo poymiai:
1. Tai gyvybs atmimas kitam mogui;
2. Tai neteistas gyvybs atmimas kitam mogui;
3. Tai tyinis gyvybs atmimas kitam mogui. Kitu atveju tai bus neatsargus gyvybs atmimas.
Toliau vardijami poymiai yra bendri visiems nuudymams. Nuudymas tai yra tyinis neteistas kito
mogaus gyvybs atmimas. Teisinje literatroje kai kas kritikuoja formuluot neteistas gyvybs
atmimas. i autori nuomone negali bti teist gyvybs atmimo atvej. Tie, kurie laikosi pirmins
pozicijos sako, kad galimi atvejai, kai i formuluot nurodo tai, kad galimi atvejai, kai gyvyb atimama
teistai. Pvz.: karo metu, nelaiming atsitikim metu, btinosios ginties metu, sulaikant nusikaltl.
Abramaviius laikosi tos nuomons, kad vargu ar galima kalbti apie teistus gyvybs atmimo bdus (net
ir nelaimingo atsitikimo metu (kazusas)). Buvo byla: Sibire geolog ekspedicija. Vienas i geolog nutar
pagsdinti savo draugus apsirengs mekos kail. Draugai gr degant vanden Prietemoje lindo
palapin urgzdamas. Vienas i draug ov t mek. Aukiausias Soviet sjungos teismas nustat, kad
tai yra kazusas, kadangi kailis buvo geras (tikrovikas), mogus labai tiko pagal gabaritus.
Anekdotas: sveria kalinius. Kiek? 100 kg . Kitas deimtukas! .
Grm grm keturiese vienas krito, likom dviese. (kadangi vienas u du gr).
Be to, reikia pasakyti, kad net ir ETK nieko nesako apie teistus gyvybs atmimo atvejus. Konvencijoje
pasakyta, kad pagal i konvencij gyvybs atmimas nelaikomas konvencijos paeidimu jei tai vyksta:
1. Ginant kiekvien asmen nuo neteisto smurto;
2. Teistai suimant ar sutrukdant teistai sulaikytam asmeniui pabgti;
3. Pagal statym malinant riaues ar sukilim.
Abramaviius silo nuudym apibrti taip: nuudymas tai BK spec. dalies straipsniuose numatyta
tyin veika, kuria ksinantis kito mogaus gyvyb, sukeliama jo mirtis.
Objektas
35
Objektas yra kito mogaus gyvyb. Visuotinai pripastama, kad kito mogaus gyvyb yra rinis objektas.
Galima sutikti ir kit nuomon kad yra ne mogaus gyvyb, o teis gyvyb. Abramaviius silo likti prie
mogaus gyvybs supratimo.
Tarptautins vieosios organizacijos atstovas nra nukentjusysis, kai viei oficialiai. Jei pasibaigus vizitui
nueina pasikaitinti pirt, tai jis nra oficialiai Lietuvoje ir jo nuudymas gali bti vertinamas kaip paprastas
nuudymas.
Dalykas
Kalbant apie nuudymus ar sveikatos sutrikdymus geriau kalbti ne apie dalyk, o apie nukentjusj.
Nukentjusiuoju yra mogus, nepriklausomai nuo jo fizini, psichini savybi, socialins padties, amiaus,
rass ar pan. Reikia, kad mogus bt gyvas ir dar nemirs. Klausimas nuo kurio momento pagal BK yra
saugoma mogaus gyvyb. Anglosaks teisje vyksta ginai dl nukentjusiojo. Anglosaks teisje yra
teigiama, kad nukentjusiuoju gali bti mstanti, protaujanti, t.y. mogika btyb. Gali gimti taip vadinami
anencefaliniai arba etnokardiniai naujagimiai. Anencefaliniai neturintys galvos ar smegen, nors gali
turti smegen kamien. Etnokardiniai kai nesusiformavusi irdis. Taip pat kiti apsigimimai. Juos
vadindavo pabaisomis. Kontinentinje teisje vienareikmikai nesvarbu, koks gimsta naujagimis, jis yra
nukentjusiuoju jis turi bti gyvas ir nemirs. Nuo kurio momento yra ginama mogaus gyvyb? Nuo
kurio momento ksinimasis vaisi bus traktuojamas kaip nuudymas?
Yra trys pagrindins mogaus gyvybs pradios teorijos.
1. Pirmoji. Pagal i teorij gyvybs apsauga atsiranda nuo pradjimo momento. Tokia pozicija pagal
Airijos Konstitucij. Bet koks ksinimasis vaisi yra traktuojamas kaip nuudymas. Abortas yra
nuudymas;
2. Antroji. i teorija turi daugiausia alinink. Gyvybs apsauga nuo tam tikro vaisiaus vystymosi
momento. ET sesijoje vyko seminaras bioetikos klausimais ir bioetikai nusprend, kad vaisius gyja
visus mogaus poymius po 14 dien nuo pradjimo. Kai kas sako, kad tai yra per ankstyvas
laikotarpis. Medikai sako, kad po 12 savaii vaisius gali egzistuoti savarankikai atskirtas nuo
motinos kno. Jis tampa mstania btybe;
3. Treioji. mogaus gyvyb saugoma nuo vaiko gimimo momento. Kol negim neteistas gali bti tik
abortas. Du statymai skirtingai nustato vaiko gimimo moment. 2002 m. balandio 4 d. Priimtas
Vaiko gimimo momento nustatymo statymas. Pagal statym vaiko gimimo momentu yra
pripastamas viso gyvybingo vaisiaus pasirodymas i moters organizmo. Galv kit su plaktuku
plokt ir problemos nra, Nusikaltimo nra. Jei negyvas dar geriau (juodas humoras). Abortas bus
jei pasirodys pus, jei visas tai jau nuudymas. Pagal CK (2.3 str.) fizinio asmens gimimo momentas
apibriamas kaip pirmas savarankikas naujagimio kvpimas. Pasirod jei spjai su plaktuku
kol nekvp, tai abortas, jei jau kvp tai nuudymas.
Ms katedros pozicija. Kai ra komentar iki paskutins akimirkos buvo pasakyta, kad gyvybs pradia
yra viso gyvybingo vaisiaus pasirodymas i moters organizmo. Paskui atsirado nauja dauguma ir
vienbalsiai sutar, kad kalbdami apie gyvybs apsaug pagal BK negalime vadovautis nei statymu, nei CK,
nes gimimo momentas yra svarbus civiliniams teisiniams santykiams. BK komentare tvirtinta, kad gyvybs
pradia yra fiziologinio gimdymo proceso pradia. Tai nurodo ir gimdymo srmi pradi, o cezario pjvio
atveju yra gimdos atvrimas.
36
1997 m. kovo 25 d. buvo priimtas mogaus mirties nustatymo ir kritini bkli statymas. Pagal
statym mirties momentas yra laikas, kai negrtamai nutrksta mogaus kraujotaka ir kvpavimas arba
kai negrtamai nutrksta vis mogaus galvos smegen struktr veikla, tai biologin mirtis.
Jeigu ksinamasi jau mirus mog, tai jau klaida dl dalyko (ar objekto). Kaltininko veik kvalifikuosime
kaip pasiksinim nuudyti mog.
Objektyvioji pus
Nuudymo objektyvij pus apibdina:
1. Veika;
2. Padariniai;
3. Prieastinis ryys tarp veikos ir padarini.
Nuudyti galima ir veikimu, ir neveikimu. Asmuo gali bti nuudomas tiesiogiai j veikiant arba iam tikslui
pasitelkiant kitus asmenis. Veikimas gali bti labai vairus. Gali bti ir fizinis, mechaninis, cheminis,
psichinis poveikis mogui. Vienas i galim atvej, kai nuudoma pasitelkiant iam tikslui kitus asmenis
yra taip vadinamas nuudymas per tarpinink. Situacija: 1) B duoda A taur su nuodais, sako, kad vynas,
liepia nuneti j J. J nebra. A buvo tik nusikaltimo rankis; 2) B duoda autuv A, sako, kad neutaisytas,
pagsdink. auna J, autuvas utaisytas. A atsako u neatsarg nuudym. Jei tarpininkas veikia
neatsargiai, tai kaip vykdytojas atsako u nuudym, o tarpininkas u neatsarg gyvybs atmim, nes
reikjo patikrinti ar nra ovini. Jei nenumat, bet galjo ir turjo numatyti padarinius.
Kitas nuudymo atvejis, kai pats kaltininkas tiesiogiai nenuudo nukentjusiojo yra tada, kai sukurstomas
ar privedamas prie saviudybs arba padedama nusiudyti maameiui ar psichikos ligoniui, kuris dl
amiaus ar ligos negali suvokti savo veiksm esms. Baudiamosios teiss moksle tai vardijama kaip
nuudymas nukentjusiojo rankomis. Esm yra ta, kad nesuprast veiksm esms.
Nuudymas gali bti padaromas ir neveikimu. Tai yra tie atvejai, kai asmuo nevykdo tam tikr pareig. Tai
yra tada, kai asmuo turintis teisin pareig ir galimyb atitinkamai veikti ir taip ivengti kito mogaus
mirties, to nedaro. Praktikoje tai bna tada, kai motina pagimdiusi naujagim, juo nesirpina.
Btinuoju kiekvieno nuudymo objektyviosios puss poymiu yra padariniai, konkreiai mogaus
mirtis. Btent nuudymas laikomas baigtu nuo to momento, kai nukentjusysis mirta. Jeigu nemir, bet
tyia buvo nukreipta atimti gyvyb nukentjusiajam, tai veika bus kvalifikuojama kaip pasiksinimas.
Didiausia problema teisminje praktikoje kyla tada, kai nuo padaryt sualojim iki mirties bna ilgas
laiko tarpas. Tyia buvo nukreipta atimti gyvyb J, jis mir po 9 mn. LAT senato nutarime iaikino, kad
atsakomyb u mogaus gyvybs atmim atsiranda nepriklausomai nuo to ar nukentjusysis mir tuoj po
padarytos veikos ar prajus kuriam laikui. ia kyla ir prieastinio ryio problemos klausimas. Baudiamoji
atsakomyb u gyvybs atmim tokiu atveju atsiranda nepriklausomai nuo to ar nukentjusysis buvo
netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sualojimai.
Yra iimi. Gali bti situacija: auna J, pataiko rank. Jis nuvaiuoja ligonin, jam iima kulk ir tuo
paiu ukreia krauj. Tuo atveju u nuudym A neatsakys. LAT praktika apima tuos atvejus, kai laiku
nebuvo suteikta medicinin pagalba.
Ispanijoje buvo byla, kai vyko pasaulio futbolo empionatas, atve sueist mog, daktaras sak palaukt
kol baudini serija baigsis, ir mogus mir. Kita situacija, kad jei kitas mogus sukelia mirt, tai ovusios
37
asmens veika gali bti apibrta pagal tyios krypt (kaip pasiksinimas), arba u tyin sveikatos
sutrukdym. Turi bti btinasis prieastinis ryys tarp veikos ir padarini.
Anekdotas: ateina pacientas pas gydytoj, gydytojas sako: jums liko tik purvo vonios. Klausia o kodl?
Nra kit vaist? ia tam, kad prie smlio priprastumt.
Jei paeidimai yra tokie, kad nuo j asmuo bt mirs, bet prie mirties prisidjo ir medikai, tai
kvalifikuojama kaip nuudymas.
Pavojingiausia aizda mediojant, kai pataik kirkn (iaip nesunkus sveikatos sutrikdymas), bet toje
vietoje eina arterija, negalima uverti, mirta dl nukraujavimo. Tokiu atveju Abramaviius silo
kvalifikuoti kaip nuudym.
Jeigu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dl sveikatos sutrikdymo, o mogus mir. Tuomet byla
nagrinjama i naujo dl paaikjusi nauj aplinkybi.
Anglosaks teisje 1 metai ir 1 diena prieastiniam ryiui. Sovietmeiu bdavo posakis penkiaminut.
Tai yra posdis, kuris tsiasi valand ir penkias minutes.
Prieastinis ryys
Tarp mintos veikos ir atsiradusi padarini turi bti nustatytas prieastinis ryys (btinasis nuudymo
poymis). Teisinje literatroje visuotinai pripastama, kad iuo atveju reikia nustatyti tarp padarini ir
veikos btinj prieastin ry, o ne atsitiktin. Daugiausia diskusij ir problem praktikoje kyla tada, kai
nukentjusysis nuudomas grupini mutyni metu.
Abramaviius turjo pastam, kuris turjo puik humoro jausm. vrynas tada buvo neramus rajonas.
Eina jis, prieina penki, sako davai mes tave muim. Jis sako, davai pasidalinam po tris ir galim mutis, bus
linksmiau. Jie pradjo juoktis ir paleido.
Yra dvi teorijos, kurios nustato tam tikras taisykles kaip kvalifikuoti nuudym, kai asmuo nuudomas
grupini mutyni metu.
1. Pirma yra mirtino smgio teorija. Pagal i teorij jeigu nukentjusiojo mirt sukl vienas ar
keli padaryti sualojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurt naudojo turdami tyi nuudyti,
u nuudym atsako tik tie, kuri padaryti sveikatos sutrikdymai buvo mirties prieastis.
Praktinis pavyzdys: keturi vyrai spardo vien piliet. Trys nepatenkinti vidutinikai, ketvirtam nepatinka
itin. Jie tariasi pamokyti, trys spardo kojas ir rankas, o tas vienas tikslingai spardo galv. Arba trys mua
su kumiais, o ketvirtas su lautuvu trenkia.
Anekdotas: teisia tris u nuudym. Klausia kuo mut? Kumiais. Penki metai. O kito klausia su kuo?
Laikratuku. Vieni metai. Susitinka po penki met bendrai ir sako, o kad laikratuke buvo lautuvlis tai
nepasakei .
2. Mirties dl sualojim visumos teorija. Pagal i teorij jei smurt prie nukentjusj naudojo
keli asmenys ir is mir nuo padaryt sualojim visumos, u nuudym atsako visi padariusieji
sveikatos sutrikdym, jei apibrta ar neapibrta tyia jie numat mirties galimyb. Moralinis
palaikymas neturi reikms kvalifikavimui. Priklausomai nuo veikos, jei prao ateiti ir pastovti kai
udys, kai udo bt galima vertinti kaip padjim (intelektinis, fizinis). Reikia irti prieastin
38
ry. Jeigu yra situacija, kai suvokia, kad bus daromas nusikaltimas, bet jame neatliko jokios
funkcijos, nra galimybs tok asmen patraukti BA. Galima svarstyti ar nra tokio asmens veikoje
po nusikaltimo padarymo, nusikaltimo slpimas ir nepraneimas apie nusikaltim. Jeigu funkcija
buvo kiek konkretesn, palaikyti duris, tai jau padjimas. Nusikaltimo slpimo norma daniausiai
taikoma nusikalstamo susivienijimo nariams.
i teorij variacijos gali bti labai vairios.
NUUDYMO BDAI
Kai kuriais atvejais nuudymo bdai gali bti labai vairs, paprastai jie kvalifikavimui reikms neturi.
Tam tikrais atvejais nuudymo bdas gali bti pripaintas nuudym kvalifikuojaniu poymiu (itin
iauriai arba kankinant).
Dabar teism praktikoje nra btina nurodyti organizatoriaus kvalifikavimo per 129 str. atitinkam dal, 24
str. 3d. Jei yra vykdymas, tai vis vykdytoj veikos tik pagal spec. dal. Tai, kad jis buvo organizatorius
atsispinds nuosprendio apraomojoje dalyje. Bus nurodytas laikas, vieta, kur tai padaryta. Skiriant
bausm atsivelgiama pagal BK 57 str. nuostatas, dl bendrininkavimo ries, formos, laipsnio. Nors
kvalifikacijoje tai neatsispindi. LAT pagal doktrin visgi manyt, kad tikslinga nurodyti 24 str. 3 ir 4 d.
Nuudymo subjektas
Nuudymo subjektu gali bti tik fizinis asmuo, pakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, sulauks 16 m. arba
tam tikrais atvejais nuo 14 m. amiaus. Nuo 14 m. asmuo atsako u nuudym numatyt BK 129 str.
Paprastas nuudymas ir 129 str. 2 d. kvalifikuotas nuudymas. U privilegijuot nuudym BA numatyta
BK 130 ir 131 str. atsiranda nuo 16 m. amiaus. U motinos naujagimio nuudym, jei jai yra 15 m. ji
neatsakys i viso. Jeigu privilegijuot nuudym padaro asmuo nuo 14 iki 16 m. amiaus, jis BA nra
traukiamas. Kalbant apie nuudym ris nuudymo subjektas be bendrj poymi turi turti ir
specialiuosius poymius. Pvz. naujagimio nuudymo subjektu gali bti tik naujagimio motina.
Subjektyvioji pus
Nuudymas gali bti padaromas tik tyia, tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine. Tiesiogin tyia yra tada, kai
asmuo suvok, kad savo veika ksinasi kito mogaus gyvyb, numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali
bti atimta gyvyb kitam mogui, ir norjo j atimti. Netiesiogin tyia yra tada, kai asmuo suvok, kad savo
veika ksinasi kito mogaus gyvyb, numat, kad gali j atimti, ir nors nenorjo kitam mogui atimti
gyvybs, taiau smoningai leido iems padariniams atsirasti.
LAT praktika. Stabdo policija vairuotoj, jis nestoja. Vairuotojas varo Vilniuje 180 km/h. Anksiau esant
tokioms situacijoms tokia veika buvo kvalifikuojama pagal BK 282 str. kaip KET paeidimas sukls
nukentjusio mirt. Buvo keli LAT nutarimai, kai buvo pripainta, kad tokiu atveju bus nuudymas
netiesiogine tyia.
Pasiksinimas galimas tik tada, kai kaltininkas veikia tiesiogine apibrta tyia. Tokia taisykle suformuota
LAT praktikoje. Reikia pasiirti ir k buvo nukreipta tyia. Ar buvo nukreipta, ar nebuvo. Netiesiogins
tyios ir tiesiogins neapibrtos atveju kvalifikuojama pagal padarinius. Jei pavyksta pagrsti i faktini
aplinkybi ivad, kad kaltininkas siek atimti gyvyb, tai bus vertinama kaip pasiksinimas.
39
Diskusija kaip vertinti kaltininko veik, kai jis numato padarini neivengiamum. Laikomasi pozicijos, kad
yra tiesiogin tyia. Pvz. padega nam, ino, kad viduje yra gyventoj. Jei kakas mirta, tai bus tiesiogin
tyia. Jeigu name gyvena sportininkai (uolininkai su kartimi), padega nam, mano, kad ioks ir bus sveiki,
tai bus nuudymas netiesiogine tyia.
Motyvai ir tikslai gali bti labai vairs. Tam tikrais atvejais nuudymo motyvai ir tikslai gali bti nuudym
kvalifikuojaniais poymiais. Pvz.: nuudymas dl savanaudikumo (kvalifikuotas nuudymas).
Jeigu nusikaltimas turi poymi nurodyt dviejuose ar daugiau BK 129 str. 2 d. punktuose, veika
kvalifikuojama pagal visus tuos punktus, taiau bausm tokiais atvejais skiriama bendra, atsivelgiama
individualizuojant bausm.
Kai vienu metu vienoje vietoje tais paiais veiksmais gyvyb atimama vienam ar daugiau moni, taiau
vienam tyia, o kitam dl neatsargumo bus du savarankiki nusikaltimai nuudymas ir neatsargus
gyvybs atmimas.
NUUDYMO RYS
Pagal pavojingum visi nuudymai skirstomi tris ris:
1. Nuudymas, kai nra aplinkybi, didinani ar mainani nuudymo pavojingum (paprastas
nuudymas). Tokios aplinkybs, didinanios nuudymo pavojingum yra vardintos 129 str. 2 d., o
mainanios 130, 131 str. Paprastas nuudymas yra numatytas BK 129 str. 1 d.;
2. Kvalifikuotas nuudymas. Tai yra nuudymas, numatytas BK 129 str. 2 d esant tvirtintoms
aplinkybms, didinanioms nuudymo pavojingum;
3. Privilegijuotas nuudymas. Tai yra nuudymas, padarytas esant jo pavojingum mainanioms
aplinkybms, numatytoms BK 130 ir 131 str. Anksiau galiojusiame BK tam tikr laik buvo
numatyta dar viena privilegijuoto nuudymo ris, t.y. nuudymas perengiant btinosios ginties
ribas. To buvo atsisakyta 1995 m. Buvo sakoma, kad arba yra nuudymas, arba jo nra.
Abramaviius mano, kad tai nra teisinga. Praktikoje ieidavo, kad situacija negali bti vertinama
kaip nuudymas didiai susijaudinus. Pats nukentjusysis tave provokuoja, jei maesnis, tai duosiu
kumiu, jei didesnis, tai su pagaliuku, jei toks kaip Abramaviius, tai su laikratuku (kuriame
lautuvlis). LAT sukr norm, sakydamas, kad jeigu nuudymas padarytas perengiant
btinosios ginties ribas ir kaltininko veikoje yra BK 129 str. 2 d. numatytos nuudym
kvalifikuojanios aplinkybs, tai kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 str. 1 d.
Btinosios ginties rib perengimas nra privilegijuojantis poymis. Kai perengiant btinosios
ginties ribas nuudomi du asmenys, tai reikt kvalifikuoti kaip nusikaltim sutapt. Pagal tok
iaikinim, jei yra paprastas nuudymas perengiant btinosios ginties ribas ir kvalifikuotas yra
tas pats. Tai yra senato nutarimo 11 p.
BT paprastai pleiamojo aikinimo nebna, taiau iuo atveju LAT paaikino pleiamai ir dl btinosios
ginties rib perengimo sukr kaip ir norm.
K daryti jei litas upuol uov? Pats upuol, tegu pats ir ginasi.
Seminaras
40
Kriminologin situacija. Nuudym sumajo, bet ne tiek maai kiek j buvo Tarybiniais metais.
Tarybiniais metais nuudym buvo apie 160 per metus. Dabar j yra arti 400. Pikas i nusikaltimas buvo
1995 m., kai nuudym buvo per 500 per metus. Tai buvo siejama su pereinamuoju ekonomikos
laikotarpiu. Nuudymas siekia iki 5% nusikaltim struktros. Visuomen visuomet okiruoja faktas, kad
apylinkje buvo kakas nuudytas, tai paeidia mogaus saugumo jausm, tokios bylos yra atidiai
stebimos. Apylinki teismai nuudym byl turi gan nedaug, bet apeliacins ir kasacins instancijos
teismas turi daug toki byl. Jeigu pradioje po nepriklausomybs atkrimo profesionalus samdomas
udikas kaip terminas atsirado, pradioje tai buvo importuojamas produktas, paprastai i Rusijos
Federacijos, dabar jau yra tokia grupuot Vilniuje, kurie buvo samdomi nuudymams. Buitiniai nuudymai
bei organizuoto nusikalstamumo apraika, tokius nusikaltimus labai sunkiai iaikinti. Samdomas udikas
paprastai yra nesusijs su situacija, o organizatorius turi tvirt alibi.
Kuo ypatingas prieastinis ryys jei veikoje dalyvauja keli bendravykdytojai? Kaip atrod suvokimas
nusikaltimo darymo metu. Vykdytojas ne tik asmuo, kuris atima gyvyb, bet ir asmuo, kuris sudaro
prielaidas padaryti nusikaltim ir yra nusikaltimo vietoje. Jei tik stebt, tai nebt bendravykdytojas.
Kitas aspektas yra subjektyvs poymiai, jei nebuvo susitarimo, tai nebus ir bendravykdymo.
/Seminaras
NUUDYMAS (BK 129 STR.)

is straipsnis susideda i dviej dali. Pirmoje dalyje yra paprasta sudtis, o antroje kvalifikuota.
Senajame BK buvo atskiri straipsniai.
BK 129 STR. 1 D.
Objektas ir dalykas yra tie patys, kaip ir vis nusikaltim mogaus gyvybei. Paprastu nuudymu paprastai
yra pripastamas nuudymas i kerto, pavydo, perengiant btinosios ginties ribas, i pasigailjimo.
Subjektyvioji pus
Kaltininko veika pagal io straipsnio 1 dal yra kvalifikuojama, kai nra nei io straipsnio 2 dalyje
nusikaltim kvalifikuojani, nei 130, 131 str. numatyt privilegijuojani poymi. Pagal veikos motyv
paprastas nuudymas skirstomas kelias gana skirtingo pavojingumo laipsnio kategorijas:
1. Nuudymas padarytas esant negatyvioms (blogoms) kaltininko paskatoms, pvz.: nuudymas i
kerto, pavydo. i ris laikoma pavojingiausia paprast nuudym rimi;
2. Nuudymai, padaryti esant neutralioms paskatoms. Nuudymai virijant btinosios ginties ribas,
paeidiant nusikaltlio sulaikymo slygas;
3. Nuudymas i altruistini motyv (maiausiai pavojinga nuudymo ris). I pasigailjimo.
BK 129 STR. 2 D.
Nuudymas esant aplinkybms, didinanioms veikos pavojingum. Visas aplinkybes, esanias BK 129 str. 2
d. ir didinanias nuudymo pavojingum pagal nusikaltimo sudties elementus galima suskirstyti tris
grupes:
41
1. Aplinkybs, apibdinanios nuudymo dalyk ar nukentjusj. Kai kas sako, kad tas aplinkybes
reikia vardinti kaip aplinkybes apibdinanias objekt. Abramaviius mano kitaip;
2. Aplinkybs, apibdinanios nuudymo objektyvij pus;
3. Aplinkybs, apibdinanios nuudymo subjektyvij pus.
Anksiau galiojusiame BK buvo kelios aplinkybs, apibdinanios nuudymo subjekt. Pvz.: kaip nuudym
kvalifikuojanti aplinkyb buvo tai, kad nuudym padar itin pavojingas recidyvistas. Nuudymas
padarytas pakartotinai. it aplinkybi buvo atsisakyta. Dl pakartotinumo yra tam tikr problem.
Usienio valstybi baudiamuosiuose statymuose yra tvirtinanios labai vairios nuudymo pavojingum
didinanios aplinkybs. Pagal Lenkijos BK kvalifikuotu nuudymu pripastamas nuudymas ryium su
plimu ar iaginimu. Taip pat nuudymas panaudojant aunamj ginkl. Pagal Vokietijos BK viena i
aplinkybi didinani nuudymo pavojingum yra tai, kad nuudoma klastingu bdu (nunuodijimas).
Daugelyje usienio valstybi ypa JAV (Italijoje, Ispanijoje) yra iskiriama itin kvalifikuota nuudymo ris,
t.y. nuudymas, padarytas esant i anksto apgalvotai tyiai. JAV toks nuudymas pripastamas pirmo
laipsnio nuudymas, o tai reikia, kad gali bti skiriama mirties bausm. Mokslininkai motyvuoja, kad jei
mogus i anksto galvoja nuudyti asmen, tai rodo ypating jo iaurum, cinizm.
Abramaviius mano, kad i anksto apgalvota tyia turt didinti nusikaltimo pavojingum.
Pranczijoje iskiriamas nuudymas nunuodijant.
NUUDYMO PAVOJINGUM DIDINANIOS APLINKYBS, APIBDINANIOS NUKENTJUSJ

(OBJEKT)
Tai aplinkybs, vardintos BK 129 str. 2 d. 1 - 5 punktuose. Iki 1997 m. pakeitim pirma aplinkyb
(maamei nuudymas). Iki 1997 m. i aplinkyb buvo viename punkte kartu su bejgikos bkls asmens
nuudymu. Tai lm tai, kad tam tikr laik BT moksle dominavo nuomon, kad maameio nuudymas
kartu reik ir bejgikos bkls asmens nuudym. Pati savaime maametyst nereikia asmens
bejgikos bkls (usivars 13 m. tvus kiloja ant vienos rankos) .
BK 129 str. 2 d. 1 p.
Kaltininko veika pagal BK 129 str. 2 d. 1 p. kvalifikuojama tada, kai nuudomas asmuo, nesulauks 14 m.
amiaus. Kaltininko veika kvalifikuojama pagal maameio nuudym ir tada, kai kaltininkas nors ir
neinojo, kad nuudytas maametis, bet pagal aplinkybes turjo ir galjo inoti (apibdina neatsargum,
nusikalstam nerpestingum). Jei yra tyinis nusikaltimas, tai kaltininko tyia turi apimti visus veikos
sudties poymius: (pagrindinius ir fakultatyvinius) tiek privilegijuojanius, tiek kvalifikuojanius.
Kaltininkas turi suvokti, kad jo tyia turi apimti ne tik kvalifikuojanius, bet ir privilegijuojanius poymius.
Sakymas, kad nors ir neinojo, bet turjo ir galjo inoti suponuoja neatsargum. Visus poymius turi
apimti tyia, o ne neatsargumas. Gaunasi paradoksas, nes turi bti rodoma, kad jis tiesiogiai inojo (buvo
giminaitis), arba pagal aplinkybes turjo inoti (atrod maas/labai jaunas).
Jei asmuo man, kad nuudomas maametis, bet nuudomas ne maametis, tai veika kvalifikuojama kaip
pasiksinimas nuudyti maamet asmen.
42
Apibendrintai, pagal pirm punkt nuudymas kvalifikuojamas tada, kai nuudomas asmuo, nesulauks 14
met amiaus. Bet ia svarbus ir subjektyvusis kriterijus: kai kaltininkas inojo ar pagal veikos aplinkybes
turjo ir galjo suvokti, kad nukentjusysis dar neturjo 14 met.
BK 129 str. 2 d. 2 p.
Pagal antr punkt: bejgikos bkls mogaus nuudymas. Tai yra tie atvejai, kai nuudomas asmuo, kuris
dl savo fizini ar psichini savybi arba nesuvokia kaltininko veikos pobdio ir dl to negali gintis ar
aktyviai pasiprieinti kaltininkui.
1. Nesuvokia kaltininko veikos pobdio (nukentjusysis mano, kad visi yra gerieiai, jo muimas
laikomas palaima. Ir dl to negali gintis, nes mano, kad viskas yra gerai);
2. Suvokia, bet negali gintis ar aktyviai pasiprieinti kaltininkui (asmuo turi fizin negali). Jis
supranta veiksm pobd, bet negali veiksmingai pasiprieinti.
Toki asmens bsen, kai jis negali gintis ar veiksmingai pasiprieinti gali lemti liga, invalidumas, senyvas
amius, apsvaigimas nuo alkoholio ar narkotik ir pan. Kyla diskusija dl miego, ar miegantis mogus yra
bejgikos bkls. LAT pasak, kad miegas irgi gali lemti bejgik bkl, bet reikia atsivelgti, koks yra
miegas. Pagal Rusijos AT praktik miegas pripastamas lemianius asmens bejgik bsen, kai tokia
bsena yra ilgalaik ir negali bti paalinti per trump laik. Buvo byla, mogus miegojo, paadino, sak
siirk mano veid ir nuud. Visuotinai pripastama, kaip kvalifikuoti, kai mogus uhipnotizuojamas
ir nuudomas. ia jau Kapirovskis ir iumakas (krov vanden). Sakydavo kad neinykt gydomosios
vandens savybs js per 5 sekundes turite igerti vis vanden. Kalbant apie poym, kaltininko veikla
kvalifikuojama pagal 2 d. 2 p. tik tada, kai kaltininkas suvokia, supranta, kad nukentjusysis yra bejgikos
bkls. Praktikoje kyla tam tikr problem, pvz. tam tikrais atvejais bejgikos bkls nukentjusiems
suklimas yra vieningo nuudymo proceso dalis. Pvz., J nori nuudyti A. Pradjo A smaugti, A apalpo, J
isitrauk peil ir j pribaig. Kai kaltininkas pradjo nukentjusj udyti, A buvo dar jgikos bkls, tyia
nuudyti susiformavo, kai dar nebuvo bejgikos bkls. J nenorjo nuudyti, pam pagal kirto per galv,
po to galvoja koks jis bjaurus, reikia nuudyti. Tada jau nuudymas bejgikos bkls asmens. Galime
pasakyti bendr taisykl: sumanymas nuudyti kaltininkui turi kilti po to, kai nukentjusysis tapo esaniu
bejgikoje bklje.
BK 129 str. 2 d. 3 p.
Savo artimo giminaiio ar eimos nario nuudymas. Iki 2008 m. birelio 12 d. is poymis buvo ymiai
siauresnis. Iki tol tas punktas skambjo motinos, tvo ar vaiko nuudymas. Abramaviiaus nuomone, toks
kvalifikuojantis poymis kelia klausim tikslingumo prasme. Tie kurie sak, kad reikia kvalifikuoti, kad
tvai iaugina vaik, kyla pareiga vaikui tvus priirti. Kai kuriose valstybse ES yra toks poymis. Kai
toks poymis buvo siauresnis, tai dl vaiko kilo klausimas. Pagal tarptautines konvencijas vaiku
pripastamas asmuo tik iki 18 m., kai kas praktikoje teig, kad i formuluot reikia, kad is punktas bus
tik tada, kai motina ar tvas nuudo vaik, kuriam nra 18 m. Formuluot buvo kita prasme, tai yra
giminysts prasme, amius reikms neturjo. LAT iaikino, kad kai motina ar tvas nuudo savo vaik
vaiko amius kvalifikavimui reikms neturi. Pairti kartu su BK 248 str. (svok iaikinimas). Taigi
artimieji giminaiiai yra tvai (tviai), vaikai (vaikiai), broliai ir seserys, seneliai ir vaikaiiai. eimos
nariai yra kartu su asmeniu gyvenantys tvai (tviai), vaikai (vaikiai), broliai, seserys ir j sutuoktiniai,
43
taip pat nusikaltim padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltim padars asmuo
bendrai gyvena neregistravs santuokos (partneryst), sutuoktinio tvai.
BK 129 str. 2 d. 4 p.
Pagal 4 punkt, nios moters nuudymas. iuo atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal punkt tik
tada, kai kaltininkas suvokia, kad nukentjusioji yra nia. LAT pasak, kad jei ir nesuvok, tai turjo ir
galjo suvokti. Veiklos kvalifikavimui pagal punkt neturi reikms nei nuudymo motyvai, nei moters
ntumo laikas. Galimos situacijos, kad nuudant ni moter mirta tik moteris, o naujagimio gyvyb
isaugoma. Tai neturi reikms kvalifikavimui. Ta pati situacija, kaip ir maameio nuudymu. Kai asmuo
man, kad ud moter vien dl to, kad ji nia, o nia nebuvo. Diskusija: kaltininko veikl kvalifikuoti
pagal tyi, t.y. kaip pasiksinim nuudyti ni moter. Kita nuomon, kad toki kaltininko veik reikia
kvalifikuoti kaip baigt paprast nuudym ir pasiksinim nuudyti ni moter. Tokiu atveju bt
idealioji sutaptis.
BK 129 str. 2 d. 5 p.
Pagal 5 punkt, dviej ar daugiau moni nuudymas. Nuudymas kvalifikuojamas tada, kai:
1. Kaltininkas vienu metu nuudo bent du asmenis, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyia atskir
nukentjusi atvilgiu. iuo atveju tyia prie pat nuudym gali ir neapimti dviej ar daugiau
moni nuudymo;
2. Kaltininko veika kvalifikuojama ir tada, kai kaltininkas skirtingu laiku, taiau veikdamas tiesiogine
tyia ir turi bendr nusikalstam sumanym nuudo bent du asmenis. Reikia rodyti, kad kaltininko
tyia apm tiksl nuudyti bent du asmenis.
Pagal dstytoj pagal punkt nesvarbu vieninga tyia ar ne, tas pats nuudymo laikas ar ne, jei nuudo
kaltininkas bent du asmenis, jam turi bti pritaikytas is punktas. Ankstesnje LAT praktikoje bdavo
situacij, kad kaltininkas veikdavo tiesiogine tyia siekdamas nuudyti du asmenis, vien nuudydavo, kito
nepavykdavo. Anksiau LAT buvo suformulavs vien taisykl, kad tokia kaltininko veikla kaip
pasiksinimas nuudyti du asmenis (1999 m. birelio 18 d.). 2004 m. senato nutarime isakyta prieinga
pozicija teig, kad jei vienas i dviej asmen yra nuudomas, tai kaltininko veika turi bti kvalifikuojama
kaip sutaptis paprasto nuudymo ir pasiksinimo nuudyti du asmenis. Galimos tokios situacijos, kai
kaltininkas turjo sumanym nuudyti 3 ar daugiau asmenis (Dievas mgsta trejyb ). Taiau jam
pavyksta nuudyti tik du asmenis, o kitus tik pasiksino. LAT pasak, kad tokiu atveju jei nuudo bent du
kvalifikuojama kaip baigtas dviej ar daugiau asmen nuudymas.
NUUDYMO PAVOJINGUM DIDINANIOS APLINKYBS APIBDINANIOS OBJEKTYVIJ PUS

Tai aplinkybs vardintos BK 129 str. 2 d. 6 ir 7 punktuose.
BK 129 str. 2 d. 6 p.
Pagal 6 punkt, nuudymas kankinant ar kitaip itin iauriai. Kankinimas tai tam tikr laik trunkantys
veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kanias nukentjusiajam. iuo atveju kankinimas gali bti
susijs su tiesioginiu ar netiesioginiu poveikiu nukentjusiojo knui (deginant, marinant badu,
panaudojamas aldytuvas ir kt. bdais). Nuudymas kitaip itin iauriai yra tada, kai gyvyb atimama itin
44
skausmingu bdu (numetimas i didelio aukio ir kt.). is poymis inkriminuojamas tada, kai
nukentjusiajam sukeliamos itin didels fizins ar dvasins kanios (udoma artimj akivaizdoje ir kt.).
Kai po nuudymo sudarkomas lavonas ir kaltininkas ino, kad mogus yra mirs, tai paskesni kaltininko
veiksmai nereikia nuudymo itin iauriai. Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal 129 str. 1 ar
2 dal ir 311 str. 1 dal. Didelis sualojim skaiius dar nereikia, kad buvo nuudyta itin iauriai.
Advokatai danai motyvuoja, kad nukentjusysis po keli smgi prarado smon, o po to nukentjusysis
nieko nejaut. LAT pasak, kad laikas, kur nukentjusysis jaut kanias yra nereikmingas, svarbu, kad
kaltininkas panaudojo nuudymui tok bd, kuris sukl dideles ar dvasines kanias ir suvok tok savo
veikimo bd (kankinant). io straipsnio klientams kartais atrodo normalu subadyti mog, o po to alia
gerti degtin. Kada kaip sutaptis? Tada, kai dar ir isityiojama po nuudymo, ne tik turint tiksl paslpti.
Nebus pagal 311 str. 1 d. jei sukapojo gabalus siekdamas paslpti nusikaltim.
BK 129 str. 2 d. 7 p.
Pagal 7 punkt, nuudymas pavojingu kit moni gyvybei bdu. Tai tie atvejai, kai kaltininkas, siekdamas
nuudyti nukentjusj, panaudoja tok bd, kuris pavojingas ne tik siekiamo nuudyti mogaus, bet ir bent
vieno kito mogaus gyvybei. Pavojus kito mogaus gyvybei turi bti realus ir kaltininkas turi tai suvokti. Kai
vienas asmuo nuudomas, o kitiems padaromi tam tikri sveikatos sualojimai, tai veika kvalifikuojama kaip
nuudymo ir atitinkam sveikatos sualojim sutaptis.
NUUDYMO PAVOJINGUM DIDINANIOS APLINKYBS APIBDINANIOS SUBJEKTYVIJ PUS

Tai aplinkybs vardintos BK 129 str. 2 d. 8 - 12 punktuose.
BK 129 str. 2 d. 8 p.
Pagal 8 punkt kvalifikuojamas nuudymas dl chuliganik paskat. is nuudymas yra tada, kai
nuudymas padaromas dl aikaus mogaus ar visuomens negerbimo, elementari morals ir dorovs
norm paneigimo. Dstytojas teigia, kad is poymis galt bti inkriminuojamas, kai nuudoma visai be
dingsties arba panaudojant savo veiksmams, kaip pretekst, maareikm dingst. Kai vieosios tvarkos
paeidimas daromas prie nukentjusj ir jis nori pasiprieinti ir kaltininkas dl to nuudo, tokiu atveju yra
nuudymas dl chuliganik paskat. Jei kaltininkas mato, kad vyksta vieosios tvarkos paeidimas (pilietis
veria iukles mike), o is j nuudo, tai tokiu atveju bus nuudymas dl pilieio pareig vykdymo.
BK 129 str. 2 d. 9 p.
Pagal 9 punkt kvalifikuojamas nuudymas dl savanaudik paskat. is nuudymas yra susijs su

siekimu gauti materialins naudos. Tas noras dl nuudymo gauti materialin naud yra akstinas atimti
gyvyb kitam mogui. iuo atveju materialios naudos gali bti siekiama tiek sau, tiek ir kitam asmeniui.
Galimi trys tokio nuudymo atvejai:
1. Nuudymas u atlyginim. iuo atveju ir organizatorius, ir kurstytojas atsako u tokio nuudymo
organizavim ar kurstym;
2. Kai nuudoma siekiant uvaldyti turt ar gyti turtines teises;
3. Nuudymas siekiant ivengti materialini ilaid. iuo atveju reikms neturi, ar materialin nauda
buvo gauta, ar nebuvo gauta.
45
Anksiau buvo, kad jei nuudoma per plim ar per turto prievartavim, tai nuudymas buvo
kvalifikuojamas kaip paprastas nuudymas ir pagal atitinkamus straipsnius. Dabar tokiu atveju, kai per
plim ar per turto prievartavim nukentjusysis yra nuudomas, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip
nuudymo dl savanaudik paskat ir atitinkamo nusikaltimo nuosavybei sutaptis. Galimi atvejai, kai
nuudymo motyv formavimsi nulemia turtiniai interesai, bet iomis veikomis nesiekiama gauti
materialins naudos. Tokiais atvejais savanaudik paskat poymio inkriminuoti kaltininkui negalima.
BK 129 str. 2 d. 10 p.
Pagal 10 punkt kvalifikuojamas nuudymas dl nukentjusio asmens tarnybos ar pilieio pareig

vykdymo. is kvalifikuojantis poymis yra tada, kai mogus nuudomas dl tarnybos ar pilieio pareig
vykdymo:
1. Kai yra kertaujama u asmens tarnybos ar pilieio pareigos vykdym;
2. Kai asmuo nuudomas siekiant nutraukti toki veikl dabartyje;
3. Kai nuudoma siekiant ukirsti keli tokiai veiklai ateityje.
Tarnybos pareig vykdymas tai ne tik valstybs tarnautojo veikla, bet ir kiekvieno asmens, vykdanio
tarnybos pareigas, veikla. Nukentjusysis gali dirbti vairiose monse, staigose ir organizacijose. Tiek
valstybinse, tiek privaiose. iuo atveju svarbiausia yra tai, kad nukentjusysis nuudomas u tam tikrus
savo teistus veiksmus. Jei nuudoma u neteistus nukentjusiojo veiksmus, tai ito poymio inkriminuoti
kaltininkui negalima.
Pilieio pareig vykdymas tai asmens veiksmai, tiek vykdant specialias jam pavestas pareigas visuomens
labui, tiek ir atliekant kitus visuomenei naudingus veiksmus. Pilieio svoka vartojama plaija prasme, t.y.
pilieio kaip mogaus pareig vykdymas.
BK 129 str. 2 d. 11 p.
Pagal 11 punkt kvalifikuojamas nuudymas siekiant nuslpti nusikaltim. Siekis nuslpti nusikaltim
reikia, kad nuudyta turint tiksl nuslpti anksiau padaryt, darom ar rengiam padaryti nusikaltim.
Nusikaltimo, kur siekiama nuslpti, sunkumas reikms neturi. Pagal punkt negali bti kvalifikuojamos
tokios veikos, kai siekiama nuslpti baudiamj nusiengim arba administracin teiss paeidim. ito
poymio kvalifikavimui reikms neturi, ar siekiama nuslpti savo ar kito asmens padaryt nusikaltim.
Tradicikai kvalifikuojama, kai norima nuslpti iprievartavim.
BK 129 str. 2 d. 12 p.
Pagal 12 punkt kvalifikuojamas nuudymas siekiant gyti nukentjusiojo asmens organ, audin ar
lsteles. Jeigu nukentjusysis nuudomas vien tik dl to, kad tik paimti tam tikr organ. Dabar nebra
transplantacija kaip btinas poymis, todl ir kanibalizmas, ir seksualinis fetiizmas bt kvalifikuojamas
pagal punkt (anksiau buvo tik transplantacijos tikslais).
BK 129 str. 2 d. 13 p.
46
Pagal 13 punkt kvalifikuojama, kai asmuo nuudo, siekdamas ireikti neapykant asmen grupei ar jai
priklausaniam asmeniui dl amiaus, lyties, seksualins orientacijos, negalumo, rass, tautybs, kalbos,
kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair. is punktas atsirado 2009 m. birelio 30 d.
Galimi atvejai, kai veika kvalifikuojama pagal kelis iuos punktus.
Seminaras
Iki gyvos galvos Lietuvoje skiria per danai. Reikia atsivelgti kiek asmuo realiai yra pavojingas. Tradicikai
u nuudymus. Nuud sddamas kaljime ir gavo iki gyvos galvos. Jiems Pravienikse yra atskiras
lokalinis sektorius. Vienas nuteistasis gauna 12000 Lt ilaikymui per metus. Kali madaug 18000
nuteistj. Jonaitienei nebuvo btina skirti laisvs atmimo iki gyvos galvos (nuud du savo vaikus). Bt
utek 25, jei be sutapties ir 20 m. Jonaitiens prievarta buvo nukreipta tik savo vaikus, kitais poiriais
buvo normalus visuomens narys. Vargu ar galima manyti, kad savo agresij nukreips kitus mones, po to,
kai ji ieis i kaljimo po 20 m. Kazys Jonaitis ne vienas nuudymas smurtinio pobdio. Viena byla dl
senuk plimo vienkiemiuose, penkis apipl, trys senukai mir. Suridavo, sumudavo. Kita byla: u
plim, automobilio vagysts, dar vienas apiplimas, iaginimas, nuudymas.
Tiesiogin neapibrta tyia, kai kaltininkas intensyviai naudoja smurt ir jam nesvarbu kokie padariniai
atsiras. Netiesiogin tyia, kai mirties tikimyb yra reali, bet ji gali nekilti. Idja atskyrimo, kad jei
kaltininkas suduoda 75 smgius kn tai daugiau yra tiesiogin neapibrta tyia nei suduoda 20 smgi
(netiesiogin tyia). Gali bti 15 smgi ir galv. Padarini atsiradimo tikimyb, kai auna pro udarytas
duris nra tokia neivengiama, ia daugiau netiesiogin tyia.
/Seminaras
NUUDYMAS LABAI SUSIJAUDINUS (BK 130 STR.)

Tai viena i privilegijuoto nuudymo ri. J privilegijuoja tai, kad kaltininkas veikia staiga labai
susijaudinus, t.y. faktikai bdamas riboto pakaltinamumo bsenoje. is nuudymas yra maiau pavojingas
u paprast nuudym ir todl, kad toki kaltininko bsen sukelia pats nukentjusysis. Visi ie poymiai
daro maiau pavojing negu paprastas nuudymas. Dar BT moksle is nuudymas vadinamas nuudymu
esant fiziologiniam afektui. Paprastai, esant iam nuudymui, btent kaltininko reakcij iaukia pats
nukentjusysis savo neteistais veiksmai. is nuudymas reikia neadekvai kaltininko reakcij
nukentjusiojo neteistus veiksmus.
Objektas
Kito mogaus gyvyb.
Nukentjusysis iuo atveju iame nusikaltime yra specifinis. Nukentjusiuoju pagal straipsn gali bti
tik toks mogus, kuris savo neteistu ar itin eidianiu poelgiu staiga labai sujaudina kaltinink. Jis savo
neteistas veiksmai ar eidimu iprovokuoja kaltinink j nuudyti.
Objektyvioji pus
is nuudymas pagal dstytoj gali bti padaromas tik veikimu, nors manomas ir grynai teorikas
nuudymas neveikimu. io nuudymo specifika yra ta, kad nukentjusysis nuudomas, kaltininkui esant
47
didelio susijaudinimo bsenoje. Didelis susijaudinimas tai tam tikras fiziologinis afektas. Kaltininkas
patiria emocin stres, dl to jis gali nevisikai suvokti ir valdyti savo veiksmus. Vertinant tokios bsenos
buvim ar nebuvim, didelis vaidmuo tenka ekspertams ir specialistams. Yra skiriamos vairios ekspertizs.
Reikia nustatyti ar kaltininkas nebuvo patologinio afekto bsenoje, kai asmuo tiek susijaudina, kad gali
visikai nevaldyti savo veiksm. Svarbu nustatyti, kas sukl didel susijaudinim. J turi sukelti paties
nukentjusiojo neteistas poelgis ar itin eidiantis poelgis kaltininko atvilgiu. BA pagal straipsn
atsiranda tik tada, kai toki bsen sukelia pats nukentjusysis. Jei kaltininkui toki bsen sukl kiti
veiksniai, tai jo veika nebus kvalifikuojama pagal straipsn. Neteistas poelgis tai bet koks prie
kaltinink ar jam artim mog nukreiptas prieingas teisei nukentjusiojo elgesys. Tas elgesys gali bti ir
tyinis ir neatsargus elgesys, gali pasireikti ir veikimu, ir neveikimu. Neteist poelg reikia suprasti
plaiau. Tai ne tik teiss norm paeidimas, bet ir morals, dorovs norm paeidimas. io straipsnio
dispozicija yra tokia, kad nukentjusiojo elgesys turi bti neteistas. Formuluot neteistas poelgis turi
bti traktuojama plaiau. Kai kurie teisininkai sako, kad iuo atveju formuluot neteistas poelgis gali
apimti ne tik tokias veikas, kurios paeidia teiss akt reikalavimus, bet ir dorovs normas. Vertinant, ar
tas nukentjusiojo poelgis yra eidiantis, reikia atsivelgti: kiek ie veiksmai esmingai prietarauja
morals bei dorovs principams, kokiu laipsniu jie paeidia mogaus garb ir orum (objektyvusis
kriterijus) ir reikia atsivelgti tai, kaip is poelgis paveikia pat kaltinink (subjektyvus kriterijus).
Objektyvusis reikia, kad turi bti atsivelgiama paties poelgio pobd, pvz.: ireikt odi cinikum,
iaurum, pakartotinum. Subjektyvusis kriterijus yra labai svarbus. Sprendiant ar tas poelgis yra itin
eidiantis, reikia atsivelgti tam tikras individualias psichologines savybes. Praktikoje kilo diskusija ar
santuokin neitikimyb yra laikoma kaltinink itin eidianiu poelgiu. Kit ali praktikoje laikomasi
tokios pozicijos, kad pats santuokins neitikimybs faktas nra laikomas itin eidianiu kaltinink
poelgiu. Akivaizdus neitikimybs demonstravimas, specialus pasirodymas prie kit pus gali bti
traktuojamas kaip kit asmen itin eidianiu poelgiu.
BK 130 str. yra inkriminuojamas ir tais atvejais, kai neteistas ar itin eidiantis poelgis nukreiptas ne tik
pat kaltinink, bet ir kit jam artim asmen. Artimas kaltininkui asmuo tai asmenys, kurie gali bti
eimos nariai, giminaiiai (jie visada patenka i svok) ir kiti asmenys, su kuriais kaltinink sieja
glauds ryiai. Btent LAT iaikino, kad kaltininkui artim asmen svoka nra ribojama formaliais
poymiais. iuo atveju artimo asmens svokos negalima tapatinti su artimo giminaiio svoka. Artimas
asmuo apima ir draugus, bei kitus asmenis, kuriuos su kaltininku sieja glauds ryiai. O k daryti, kai
nukentjusysis neteistai elgiasi su gyvnliu? Bus vis vien kvalifikuojama taip pat, kadangi gyvnlis yra
turtas.
itas nuudymas turi vykti staiga. Tokia bsena trunka tik neilg laiko tarp, todl tas nuudymas turi
vykti gan greitai po neteist ar eidiani veiksm atlikimo. Sumanymas nuudyti nukentjusj turi
bti realizuotas staiga. Pagal straipsn nebus kvalifikuojami kaltininko veiksmai, jeigu didelio
susijaudinimo bsena pas j atsirado dl teist nukentjusiojo veiksm.
Subjektas
Fizinis asmuo, sulauks 16 m. Be bendrj poymi yra specials labai susijaudins dl neteisto
nukentjusiojo poelgio. Problema ta, kad jeigu nukentjusj bdamas didelio susijaudinimo bsenoje
nuudo kaltininkas, nesulauks 16m. amiaus. iuo atveju toks asmuo neatsako.
Subjektyvioji pus
48
Btent nusikaltim apibdina specifin tyios ris afektin tyia. Jei kaltininkas pats iprovokavo
nukentjusiojo neteistus ar eidianius veiksmus, tai is straipsnis netaikomas. Nuudymas labai
susijaudinus, nors ir padarytas esant nuudym kvalifikuojani poymi, bus kvalifikuojamas pagal BK
130 str. Pasiksinimas tokiu atveju yra manomas.
Seminaras
Dl gyvendinimo nedelsiant slygos LAT pasak, kad asmuo atliko parengiamuosius veiksmus ir dl to
nebuvo staigi tyia, paprastas nuudymas, kitais atvejais didelis susijaudinimas vyko, nors tam tikras laiko
tarpas gal ir buvo prajs. Pagal LAT praktik yra taip, kad jei mogus atlieka parengiamuosius veiksmus,
tai yra paprastas nuudymas. Teismai labai vengia taikyti straipsn, per metus pritaiko iki 20 kart, nors
nuudym yra padaroma vir 400. Skiriant ekspertiz yra nemaai ginytin situacij. Ekspertai pradeda
iekoti aptaki frazi ir palieka sprsti teismui. Ekspertiz ne visada padeda tokiose bylose. Teismai link
tokiais atvejais pripainti, kai nra pakankamai aiku.
Udavinys. Pataisos namuose praeidamas pro al Petrauskas kit nuteistj Rimavil pavadino gaidiu.
Rimavilis bdamas karto bdo nesusivalds puol Petrausk ir m j smaugti rankomis. Kai pataisos
nam pareignai atskyr Petrausk ir Rimavil, Petrauskas jau buvo mirs. Nagrinjant byl teisme
Rimavilis pra jo veik kvalifikuoti kaip privilegijuot nuudym motyvuodamas tuo, kad buvo labai
eistas Petrausko, tuo tarpu prokuroras pra Rimavilio veik kvalifikuoti kaip nuudym dl
chuliganik paskat. Kok sprendim turt priimti teismas?
Staigus didelis susijaudinimas turi objektyv kriterij kiek bendrai i visuomens pozicij poelgis gali
bti laikomas prietaraujaniu moralinms nuostatoms ir subjektyvus kaip kaltininkas asmenikai priima
savo eidim. Menkavert dingstis nuudymui praktikai visais atvejais suponuoja nuudym i
chuliganik paskat. Nra dingstis, kai asmeniniai santykiai.
/Seminaras
NAUJAGIMIO NUUDYMAS (BK 131 STR.)

Pagal straipsn veika kvalifikuojama tada, kai naujagim nuudo motina dl gimdymo nulemtos bsenos.
Btent tokia bsena ir yra ta aplinkyb, kuri maina io nuudymo pavojingum. Gimdymas gali sukelti
motinai tam tikrus psichinius, psichologinius pakeitimus. Tokia bsena gali atsirasti dl psichologini
prieasi: gimdymas nepageidautinas, kenia nuo baims, pergyvena dl savo ntumo ir pan. Gimdymas
gali nulemti ir tam tikrus laikinus psichinius sutrikimus. is straipsnis inkriminuojamas tada, kai motina dl
gimdymo nulemtos bsenos yra tam tikroje psichofiziologinje padtyje. Ir dl tokios bsenos yra ribotai
pakaltinama. Tokia bsena paprastai gali tstis iki dviej mnesi.
Objektas
Naujagimio gyvyb.
Nukentjusysis (dalykas) yra specifinis. Tik naujagimis. LAT yra pasaks, kad naujagimio svoka negali bti
apibrta jokiais formaliais kriterijais. Pagal ms teiss aktus yra nustatyta, kad naujagimiu laikomas
kdikis nuo jo gimimo iki 28 d. Tas aktas tai SAM sakymu 2003 m. birelio 17 d. patvirtintas vaiko
49
gaivinimo standartas. Abramaviius yra links manyti, kad naujagimiu laikomas asmuo, taikant t
standart.
Objektyvioji pus
Kaip ir visus nuudymus, naujagimio nuudym apibdina veika, padariniai ir prieastinis ryys tarp
veikos ir padarini. Gali bti padaromas ir veikimu, ir neveikimu.
Subjektas
Subjekto specifika leidia atskirti nuo kit nuudymo ri. Subjektu gali bti tik nukentjusiojo
naujagimio motina, jei jai yra 16 met. Nuudymo subjektu gali bti tik motina, esanti atitinkamoje
gimdymo nulemtoje bsenoje. Pati formuluot yra ydinga. Gimdymas gali sukelti labai vairias bsenas. io
nusikaltimo esm yra tame, kad gimdymas motinai sukelia tokius psichofiziologinius pakitimus, kad ji
nevisikai gali suvokti ir valdyti savo veiksmus naujagimio atvilgiu. Praktikoje svarbiausia nustatyti, kad t
jos bsen sukelia btent gimdymas. Sprendiant ar motina buvo tokioje riboto pakaltinamumo bsenoje
sprendia specialistai, o tam tikrais atvejais gali bti skiriamos ir tam tikros ekspertizs. Jei motina dl
gimdymo tampa visai nepakaltinama, apie kalt visai nekalbama ir jos atsakomyb negalima. LAT senato
nutarime yra iaikins, kad jei sumanymas nuudyti savo naujagim kilo i anksto, dar iki gimdymo, tai
nepriklausomai nuo gimdymo sukelt ypatybi naujagimio nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2
d. 1 p.. Abramaviius su tuo nesutinka, kadangi tai per daug absoliutus teiginys. Gimdymas gali sukelti
toki bkl, kad ji tampa nepakaltinama. Kitas dalykas tai, kad ji ireikia nor nuudyti prie gimdym,
dar nereikia, kad bdama normalios bsenos ji irgi nort nuudyti. io nusikaltimo subjektu gali bti tik
motina. Kit bendrinink, pvz.: padjj, bendravykdytoj veikla kvalifikuojama ne pagal straipsn, o
pagal BK 129 str. 2 d. 1 p. ir priklausomai nuo j vaidmens pagal BK 24 str. Su kurstytoju ia yra problema.
Anksiau galiojusiame BK i sudtis buvo suformuluota kitaip. Tada nusikaltimas buvo siejamas su tuo,
kada nuudomas naujagimis: kai motina naujagim nuudydavo gimdymo metu ar tuojau po gimdymo.
Subjektyvioji pus
Gali bti padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyia. nusikaltim reikia skirti nuo naujagimio
palikimo be pagalbos pagal BK 158 str. Jeigu motina siekdama atsikratyti naujagimio, j palieka be
prieiros, bet tokioje vietoje, kur jos supratimu j turt rasti ir juo pasirpinti, tai jai atsakomyb ikyla
pagal BK 158 str. iuo atveju motina veikia be tyios nuudyti naujagim.
Kai nuudant naujagim dalyvauja tvas, jo veika kvalifikuojama kaip maameio ir artimo giminaiio
nuudymas, jei nra kit veik kvalifikuojani poymi. Bendrininkavimo atveju lyg du asmenys
dalyvauja, lyg veikia bendrai, bet daro du skirtingus nusikaltimus. Jei motina buvo i anksto sumaniusi
nuudyti, o veik padar su tvu, j abiej veikos turt bti 129 str. 2 d. 1 ir 3 p.
Jeigu vaik palieka iem autobus stotyje ant suoliuko, tai tokia veika kaip palikimas pavojingoje gyvybje
padtyje. Jei palieka mike, tai jau galime kalbti apie nuudym neveikimu. Dl vaiko naujagimysts. Jei 29
dienos, tai LAT formaliai pasak bt taikoma kvalifikuota norma. I tikro reikt irti pogimdymin
bsen, kuri gali tstis iki dviej mnesi ir sukelta depresija ar pan. Apie iankstin sumanym gali byloti
pasirinkta gimdymo vieta, rankiai, priemons, dalyvaujantys asmenys.
NEATSARGUS GYVYBS ATMIMAS (BK 132 STR.)

50
Iki naujo BK sigaliojimo neatsargus gyvybs atmimas buvo vadinamas nuudymu dl neatsargumo.
Objektas
Kito mogaus gyvyb. Nukentjusysis yra mogus.
Objektyvioji pus
Praktikai nieko nesiskiria nuo nuudymo objektyviosios puss. Labai svarbu nustatyti prieastin ry tarp
veikos ir padarini. Nusikaltimas padaromas ir veikimu, ir neveikimu.
Subjektas
Fizinis 16 met sulauks, pakaltinamas asmuo. O pagal 132 str. 3 d. gali atsakyti ir juridinis asmuo.
Subjektyvioji pus
Neatsarg gyvybs atmim nuo nuudym leidia atskirti subjektyvioji pus. Gali bti padaromas dl
nusikalstamo pasitikjimo arba dl nusikalstamo nerpestingumo. Neatsargus gyvybs atmimas dl
nusikalstamo pasitikjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito mogaus mirt,
taiau lengvabdikai tikisi i padarini ivengti. iuo atveju yra tam tikras kaltininko tikjimas, kad kito
mogaus mirtis nevyks. Kaltininko tikjimas iuo atveju turi bti paremtas aplinkybmis, kurios jo
manymu turi ukirsti keli kito mogaus miriai ir ios aplinkybs turi bti objektyvaus pobdio. Bet
kaltininkas i aplinkybi nevertina arba jas pervertina. Jeigu kaltininkas, darydamas toki veik, savo
tikjim, kad ukirs keli kito mogaus gyvybs atmimui, grindia abstrakiomis aplinkybmis
(pranaysts, skm ir pan.), tai jo veika kvalifikuojama kaip nuudymas. Tikjimas konkreiomis
aplinkybmis, kurios kaltininko manymu objektyviai gali padti ivengti
kito mogaus mirties, yra pagrindinis poymis, leidiantis atskirti neatsarg gyvybs atmim nuo
nuudymo, padaryto esant netiesioginei tyiai.
Neatsargus gyvybs atmimas dl nusikalstamo nerpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumat, kad jo
veika gali atimti gyvyb kitam mogui, taiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turjo ir
galjo tai padaryti. Turjimas numatyti padarinius yra objektyvus kriterijus, o galjimas subjektyvus.
Jeigu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes matyti, kad asmuo nenumat galim padarini ir
neturjo ar negaljo j numatyti, tai iuo atveju kaltininko veikoje nebus nusikaltimo sudties.
Pirmoje dalyje yra bendroji sudtis. Antroje ir treioje dalyse yra kvalifikuotos sudtys. Pagal antr dal
kaltininkas atsakys, kai jis gyvyb atima dviem ar daugiau moni. Tai atvejai, kai dl kaltininko
neatsargumo na ne vienas mogus ir tai yra vienos, o ne keli veik padarinys.
Straipsnio treioje dalyje nustatyta BA u neatsarg gyvybs atmim, paeidiant teiss akt nustatytas
specialias elgesio saugumo taisykles. Reikia nustatyti konkreias elgesio saugumo taisykles, kurias
paeidus bent vienam asmeniui neatsargiai buvo atimta gyvyb. Kai kuriuose BK SD straipsniuose irgi yra
numatyta BA u neatsarg gyvybs atmim, kai tai padaroma dl tam tikr speciali teiss akt paeidim
(278 str. 2 d. ir kt.). Kai yra specialus straipsnis, kuriame numatyta BA u neatsarg gyvybs atmim,
paeidus konkreius specialius teiss aktus, tai kaltininkui turi bti taikomas ne BK 132 str. 3 d., bet
konkretus straipsnis. Tai bendrosios ir specialiosios norm konkurencija.
51
Yra viena problema. Nuudymas dl neatsargumo kai asmuo numat galimus padarinius ir
lengvabdikai siek ivengti padarini. Jeigu girtas asmuo lekia miestu 120 km/h gatvmis, per raudon
viesoforo vies, nestabdo ties perjom. Abramaviius silo tai vertinti kaip netiesiogin tyi.
SUKURSTYMAS NUSIUDYTI ARBA PRIVEDIMAS PRIE SAVIUDYBS

(BK 133 STR.)
Buvo pakeista dispozicija taip, kad isiplt io straipsnio taikymo ribos. Ankstesniame BK buvo BA tik u
privedim prie saviudybs. Naujajame atsirado objektyvusis poymis sukurstymas nusiudyti. Senajame
BK subjektu galjo bti tik toks asmuo, kurio atvilgiu nukentjusysis buvo tam tikroje priklausomybje
(materialinje ar kitokioje).
Saviudyb gyvybs atmimas sau nra nusikaltimas. Todl nra nusikaltimas ir pasiksinimas
nusiudyti. Padjimas nusiudyti negali bti laikomas bendrininkavimu darant nusikaltim. io nusikaltimo
pavojingumas yra tas, kad kitas asmuo paskatina bet kokiomis formomis mog atimti gyvyb sau.
Kalbant apie nusikaltim reikia atsivelgti du aspektus:
1. Saviudyb gyvybs atmimas sau nra nusikaltimas;
2. Jeigu sukurstomas nusiudyti ar privedamas prie saviudybs nepakaltinamas ar maametis
asmuo, kuris dl savo psichini ar fizini savybi nesuvokia t veiksm esms ar prasms tai
kvalifikuojama kaip nuudymas nukentjusio rankomis.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas kito mogaus gyvyb.
Nukentjusysis yra bet kuris fizinis asmuo, iskyrus neveiksn ir maamet asmen. Jei sukurstomas
nusiudyti maametis ar neveiksnus asmuo, tai kaltininkas atsako pagal BK 129 str. u tyin nuudym
(nuudymas nukentjusiojo rankomis). Specifika, kad pats nukentjusysis sau atima gyvyb.
Objektyvioji pus
J apibdina veika, padariniai ir prieastinis ryys tarp j. Iskiriamos dvi alternatyvios veikos (tik
veiksmai):
Sukurstymas nusiudyti. Tai yra privedimo prie saviudybs ris, kai to pasiekiama ne iauriu ir
ne klastingu elgesiu, o kitais bdais: kalbinjimu, raginimu, vertimu, lenkimu ir pan. Taiau tie
argumentai neturi tapti grasinimais. Kitu atveju tai bus privedimas prie saviudybs. Sukurstymas
nusiudyti galimas tais atvejais, kai mint nusiudyti inicijuoja nukentjusiajam pats kaltininkas,
arba galimas ir tais atvejais, kai kaltininkas tik paskatina nukentjusj realizuoti ketinim
nusiudyti. Sukurstymas nusiudyti yra materiali nusikaltimo sudtis ir nusikaltimas laikomas
baigtu nuo to momento, kai nukentjusysis pats sau atima gyvyb. Jei kaltininkas sukurst asmen
nusiudyti, taiau tas asmuo dl kakoki prieasi nenusiud, tai tokiu atveju yra pasiksinimas
padaryti nusikaltim. Taip pat kaip pasiksinim reikt laikyti nepavykus sukurstym;
2. Privedimas prie saviudybs. Pagal dstytoj sukurstymas nusiudyti yra vienas i galim
privedimo prie saviudybs atvej. Tai asmens veika, dl kurios kitas mogus atima sau gyvyb.
1.
52
Privedimu prie saviudybs pripastamos tik veikos, kurios yra susijusios su iauriu ar klastingu
kaltininko elgesiu nukentjusiojo atvilgiu. iaurus elgesys tai muimai, kankinimai, sualojimai,
vertimas dirbti nepakeliamus darbus, atlikti neteistus ar eminanius veiksmus prie save ar savo
artimuosius. Taip pat jis gali pasireikti ir tuo, kad nukentjusiajam ar jo artimiesiems yra
grasinama. Klastingas elgesys tai iorikai neiaurus, taiau apgaulingas, skaudinantis, dvasikai
lugdantis kit mog elgesys. Laikomas baigtu nusikaltimu, kai nukentjusysis atima sau gyvyb.
Btina rodyti tyios kryptingum. Paprastai bdinga veiksm (klasting ar iauri) sistema, nors
galimi ir vienkartiniai veiksmai. Galimi atvejai, kai nukentjusiajam neigiama situacija susidaro dl
teist kito asmens veiksm, pvz.: dl teist pareign ar valstybs tarnautoj veiksm. Tuomet
is straipsnis netaikomas. Labai svarbu rodyti, kad btent kaltininko veikos nulm nukentjusiojo
apsisprendim atimti gyvyb sau.
Subjektas
Fizinis pakaltinamas 16 met sulauks asmuo. Btinuoju subjekto poymiu yra tai, kad tarp subjekto ir
nukentjusiojo turjo bti materialinis ar tarnybinis priklausomumas. Specifika subjektas turi priversti ar
sukurstyti nukentjusj prie saviudybs.
Subjektyvioji pus
Gali bti padaromas tik tyia. iuo atveju kaltininkas nukentjusiojo atvilgiu atlieka tam tikras veikas, jis
suvokia ir numato, kad dl jo veik nukentjusysis gali nusiudyti ir tiesiogins tyios atveju to nori, o
netiesiogins tyios atveju nors to nenori, taiau smoningai leidia tam atsirasti. Motyvai ir tikslai
kvalifikavimui reikms neturi.
Privedimas prie saviudybs gali pasireikti tam tikru iauriu elgesiu. iauriai elgdamasis, kaltininkas
nukentjusiajam gali padaryti vairaus masto sveikatos sutrikdymus. Jei padaro sunk ar nesunk
sveikatos sutrikdym, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip ito nusikaltimo ir atitinkamo nusikaltimo
mogaus sveikatai sutaptis.
PADJIMAS NUSIUDYTI (BK 134 STR.)

Tai naujov, atsiradusi naujajame BK. statym leidjas siek suvelninti atsakomyb u taip vadinamj
eutanazij. Reikia skirti eutanazij nuo padjimo nusiudyti. Eutanazija tai nuudymas i pasigailjimo.
Skiriamos pasyvioji ir aktyvioji eutanazijos rys. Pasyvioji eutanazija yra tada, kai asmeniui, kuriam
btinas tam tikras gydymas, kad jis igyvent, toks gydymas nra teikiamas. Tai tam tikras neveikimas, kai
asmuo mirta. Nukentjusysis turi pats ireikti vali, kad jam nebt teikiama medicinin pagalba.
Aktyvioji eutanazija kai ligonio praymu asmuo tam tikrais aktyviais veiksmais sunkiai serganiam
asmeniui atima gyvyb. Daugelyje valstybi u aktyvij eutanazij baudiama kaip u nuudym.
Pretty vs UK pralaimta byla. Kalbant apie ETK reikia iskirti tokius aspektus:
1. Visi pripasta, kad teis gyvyb, jos apsauga nereikia mogaus pareigos gyventi. iuo atveju dalis
mokslinink teigia, kad jei asmuo atsisako teiss gyvyb jo gyvybs apsaugai taikomi skirtingi
reikalavimai nei to, kuris neatsisak teiss gyvyb;
53
2. Problema kalbant apie eutanazij yra ne ta, ar mogus turi teis pats sau atimti gyvyb, o ar turi
teis j atimti kitas mogus. Eutanazija negali virsti reikalavimu nusiudyti. Ji privalo bti
formalizuota ir tik esant tam tikroms slygoms:
a. Laisva mogaus, nusprendusio mirti, valia;
b. Tas mogus, kuris apsisprend dl savo mirties turi turti objektyvi informacij apie savo
lig ir jos tolimesn eig;
c. Toks mogus, kuriam atimama gyvyb jo praymu, turi sirgti sunkia nepagydoma liga;
d. Sutikimas turi bti duodamas tik notarine forma ir tik esant medik komisijos ivadai apie
sunki nepagydom lig;
e. Prie mogui atimant gyvyb medik komisijos akivaizdoje jis turi dar kart bti
paklausiamas apie savo apsisprendim;
f. Eutanazija gali bti vykdoma tik medicinos staigose dalyvaujant medik komisijoms.
Objektas
Kito mogaus gyvyb.
Nukentjusiuoju yra tik beviltikai sergantis mogus (sergantis sunkia nepagydoma liga).
Objektyvioji pus
Paia bendriausia prasme is nusikaltimas pasirekia beviltiko asmens praymu padjimu jam nusiudyti.
Kaltininkas nukentjusiajam padeda nusiudyti. Esminis poymis, kad turi bti beviltikai serganio
asmens praymas jam padti nusiudyti. Jei kaltininkas nuudo be praymo, tai veika bus kvalifikuojama
pagal BK 129 str. 1 ar 2 d. Didiausia diskusija tai padjimas nusiudyti. K reikia padjimas
nusiudyti? Reikia, kad nukentjusiajam padedama nusiudyti tiesiogiai jam neatimant gyvybs.
Padjimas gali bti tiek fizinis, tiek intelektualinis. Intelektualinis padjimas tai patarimai kokiomis
priemonms naudotis, koki bdu, kaip nusiudyti. Fizinis padjimas tam tikr nusiudymo priemoni
parpinimas, klii paalinimas ir kit slyg nusiudyti sudarymas. Kita nuomon padjimas
nusiudyti apima tuos atvejus kai kaltininkas tiesiogiai savo veiksmais nukentjusiojo praymu atima jam
gyvyb (tai kakokio doktoranto nuomon).
Tai materiali nusikaltimo sudtis, veika baigta nuo padarini atsiradimo, t.y. nusikaltimas laikomas baigtu
nuo momento, kai nukentjusysis nusiudo.
Subjektas
Fizinis pakaltinamas nuo 16 met, kuris beviltikai serganiojo praymu padeda jam nusiudyti. Reikms
neturi ar tai artimi giminaiiai, ar kiti mons.
Subjektyvioji pus
Nusikaltimas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyia. Asmuo suvokia, kad savo veika padeda
nusiudyti. Motyvai ir tikslai neturi reikms, nors daniausiai tai daroma i gailesio.
Jei asmuo beviltikai neserga, ir kas nors jam padjo nusiudyti, tai tas, kas padjo, nra traukiamas
baudiamojon atsakomybn.
54
6 TEMA. NUSIKALTIMAI MOGAUS

SVEIKATAI (BK XVIII SKYRIUS)
Samprata
141 str. tiesiogiai nenustato BA, taiau iaikina svokas. Nusikaltimais sveikatai faktikai pripastami
labai vairaus laipsnio ir pobdio sveikatos sutrikdymai. Tik BK 140 str. BA numatyta ne tik u tam tikr
sveikatos sutrikdymo r, bet ir u fizinio skausmo suklim. Pagal pavojingumo laipsn ir pobd iame
skyriuje iskiriamos trys sveikatos sutrikdymo rys: sunkus, nesunkus ir neymus sveikatos sutrikdymas.
Jie skiriasi vienas nuo kito pagal sveikatos sutrikdymo mast. BK 141 str. nustatyta, kad sveikatos
sutrikdymo poymius apibdina LR Vyriausybs ar jos galiotos institucijos patvirtintos sveikatos
sutrikdymo masto taisykls. Remiantis jomis yra nustatoma, kokio masto sveikatos sutrikdymas buvo
padarytas. 2003 m. gegus 23 d. sveikatos apsaugos, teisingumo ministro ir socialins apsaugos ir darbo
ministr sakymu patvirtintos ios taisykls. Visus sveikatos sutrikdymus galima suskirstyti tam tikras
ris pagal kalts formas: tyiniai ir neatsargs. BA u neatsarg sveikatos sutrikdym atsiranda, kai
padaromas sunkus arba nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Anksiau galiojusiame BK savarankiko skyriaus, numatanio atsakomyb tik u nusikaltimus mogaus
sveikatai nebuvo. Naujajame BK yra savarankikas skyrius, kuriame yra 7 str. reglamentuojantys BA u
vairius nusikaltimus mogaus sveikatai. iame skyriuje nusikaltimais mogaus sveikatai vardijami
vairaus laipsnio ir pobdio sveikatos sutrikdymai. I ios taisykls yra viena iimtis, numatyta BK 140
str.: kaip vienas i nusikaltim mogaus sveikatai yra vardintas fizinio skausmo suklimas. Remiantis tuo
galima iskirti tam tikras nusikaltim mogaus sveikatai ris:
1. Pagal sveikatos sutrikdymo mast (anksiau tai buvo vardinta kaip kno sualojimai):
a. Sunkus sveikatos sutrikdymas;
b. Nesunkus sveikatos sutrikdymas;
c. Fizinio skausmo suklimas ar neymus sveikatos sutrikdymas.
2. Pagal kalts form:
a. Sveikatos sutrikdymai gali bti tyiniai;
b. Neatsargs. Kai yra netyiniai sutrikdymai, atsakomyb atsiranda tik u sunk ar nesunk
sveikatos sutrikdym. BA u neym neatsarg sveikatos sutrikdym nenumatyta.
BK iskiriama dar viena savarankika sveikatos sutrikdymo ris sunkus sveikatos sutrikdymas labai
susijaudinus. BK 136 str. skiraisi vienu aspektu nuo vis kit iame skyriuje esani straipsni atsako tas,
kas sunkiai sualojo mog, neminimas susargdinimas.
RINIAI POYMIAI
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas kito mogaus sveikata. Sveikata mogaus organizmo fiziologin bsena.
Ksinimasis savo sveikat nra nusikaltimas mogaus sveikatai. Bet tam tikrais atvejais ksinimasis savo
55
sveikat gali bti laikomas kitos NV (Pvz.: BK 316 str. vengimas atlikti karo tarnyb, arba asmuo
apsidrauds ir siekia gauti draudimin imok, tai bus sukiavimas).
Nukentjusysis yra kitas mogus nepriklausomai nuo fizini, psichini savybi, amiaus ir t.t.
Objektyvioji pus
i nusikaltim objektyvioji pus pasireikia kito mogaus sveikatos sutrikdymu, o BK 140 str. ir fizinio
skausmo suklimu. Sveikatos sutrikdymas tai mogaus sualojimas ar susargdinimas, paeidiant jo
kno audini, organ vientisum ar sutrikdant j funkcijas. Sualojimas tai mogaus kno audini ar
organ anatominio vientisumo ar j funkcij paeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu.
Susargdinimas tai mogaus organizmo funkcij sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu
poveikiu ar nesuteikiant btinos medicinos pagalbos ar nesiima tam tikr priemoni, kad nebt
sutrikdyta kito mogaus sveikata, bet kaltininkas j nesim (pagal pareigas ar aplinkybes turi imtis t
veiksm).
Minti sveikatos sutrikdymai gali bti padaromi ir veikimu, ir neveikimu. Nusikaltimai sveikatai yra
materialiosios nusikaltim sudtys. Btinaisiais i nusikaltim poymiais yra tam tikri padariniai.
Nusikaltimai laikomi baigtais nuo momento, kai nukentjusiajam vienu ar kitu mastu sutrikdoma sveikata.
Btent atsivelgiant padarini pobd ir laipsn sveikatos sutrikdymai skirstomi tris ris. Problema: dl
140 str. dl fizinio skausmo suklimo. Kai kas teigia, kad fizinio skausmo suklimas padarini nereikalauja
ir yra formali NV sudtis. Abramaviius nesutinka pati formuluot sako, kad turi bti pajuntamas
skausmas. Fizinio skausmo nusikaltimas laikomas baigtu nuo skausmo atsiradimo momento.
Subjektas
Paprastai fizinis asmuo. O u BK 137 str. 3 d. numatyt veik gali bti traukiamas ir JA. U visus
nusikaltimus sveikatai, iskyrus tyin sunk sveikatos sutrikdym (nuo 14 met), BA asmeniui atsiranda
nuo 16 met.
Subjektyvioji pus
Dauguma nusikaltim mogaus sveikatai yra padaromi tyia. Sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai
gali bti padaromi ir neatsargiai.
Nusikaltimai mogaus sveikatai tai neteistas, be tyios atimti gyvyb alos padarymas kito mogaus
sveikatai, paeidiant mogaus kno audini vientisum ar j funkcijas.
Kai nukentjusiajam jo sveikata sutrikdoma jam praant, tai BA neatsiranda tik tais atvejais, kai
nukentjusiajam jo praymu padaromas tik neymus sveikatos sutrikdymas (tokia vyraujanti nuomon).
SUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS (BK 135 STR.)

Tai yra pats pavojingiausias nusikaltimas mogaus sveikatai ir btent, esant sunkiam sveikatos
sutrikdymui, nukentjusiajam pagal mast padaromi patys pavojingiausi sveikatos sutrikdymai.
Pavojingumas yra tame, kad kyla grsm mogaus gyvybei. Jeigu mogus nra gydomas, jis gali mirti. iame
straipsnyje statym leidjas apibria tuos padarinius, kurie atsiranda padarius sunk sveikatos
sutrikdym. Ir btent bent vieno, i iame straipsnyje nurodyt padarini, buvimas yra sunkus sveikatos
56
sutrikdymas. Baudiamoji atsakomyb kaltininkui kyla, tik kai dl kaltininko veikos nukentjusiajam yra
padaromi BK 135 str. vardinti alternatyvs padariniai, kai dl padarytos veikos:
1. mogus neteko regos. Regos netekimas tai arba visikas aklumas, arba abiej aki regos
susilpnjimas. Kai asmuo praranda regjim viena akimi, tai kvalifikuojamas ne regjimo
netekimas, o didels dalies profesinio ir bendrojo darbingumo praradimas;
2. mogus netenka klausos. Tai visikas kurtumas arba abiej aus klausos ymus susilpnjimas;
3. mogus netenka kalbos. Tai negaljimas reikti mini suprantamais odiais;
4. mogus netenka vaisingumo. Tai yra lytins veiklos sutrikimas, kuris atima gebjim natraliu
bdu apvaisinti, pastoti, ineioti ar gimdyti;
5. Moteris netenka ntumo. Kai ntumas nutrksta arba turi bt dirbtinai nutraukiamas (dl
sualojimo). Ntumo trukm reikms neturi;
6. mogus sunkiai suluoinamas. Tai yra labai sunks sualojimai, susargdinimai arba j sukeltos
komplikacijos. Nebtinai visam gyvenimui ar nepagydomas suluoinimas. Yra pateiktas
suluoinim baigtinis sraas. Tai tokie suluoinimai, kurie, nesuteikus skubios medicinins
pagalbos, gali baigtis nukentjusiojo mirtimi;
7. mogus suserga sunkia nepagydoma. Sunkios nepagydomos ligos tai: IV, stablig, maras, raupai ir
pan. Ilgai trunkanti liga yra: sifilis, narkomanija ir pan. Taip pat yra baigtinis sraas;
8. mogus susargdinamas ilgai trunkania liga, kuri kelia reali grsm mogaus gyvybei;
9. mogaus susargdinimas ilgai trunkania liga, kuri stipriai sutrikdo mogaus psichik. Apie tai
sprendia psichiatr ekspert komisija;
10. mogus praranda didel dal profesinio ar bendro darbingumo. Tai atvejai, kai prarandama 30 ir
daugiau procent tokio darbingumo. Bendras darbingumas tai mogaus gebjimas dirbti
darbus, kuriems atlikti nereikia speciali gdi, kvalifikacijos. Naujojo BK naujov - profesinis
darbingumas tai mogaus gebjimas dirbti darbus, kuriems atlikti reikia speciali gdi,
kvalifikacijos;
11. mogaus knas yra nepataisomai subjaurotas. T fakt, ar knas yra subjaurotas nepataisomai,
sprendia medikai. O t fakt, ar knas yra subjaurotas, ar ne, sprendia asmuo, taikantis BK
straipsn. Problematika, kad pareignai vis pirma vertina ar yra subjaurotas ar ne, ir tik tada
medikai sprendia subjaurota nepataisomai ar pataisomai. Vertinant tai, ar knas buvo subjaurotas,
ar ne, reikia atsivelgti : 1) pat sualojim pobd ir laipsn ir 2) kaip tuos sualojimus vertina
aplinkiniai ir pats nukentjusysis. Jeigu tuos sualojimus galima paalinti tik chirurginiu bdu, tai
toks sualojimas yra nepataisomas.
Subjektas
Tik fizinis, pakaltinamas asmuo nuo 14 met.
Subjektyvioji pus
Tik tyinis nusikaltimas. Arba tiesiogin, arba netiesiogin tyia.
BK 135 str. 2 d. nustato i veik kvalifikuojanius poymius. Jie identiki nuudym kvalifikuojantiems
poymiams.
9 punktas nustato sualojim dl savanaudik paskat. iuo atveju kaltininko veik, kai sunkus sveikatos
sutrikdymas padaromas plimo metu, reikia kvalifikuoti kaip plimo ir kaip kvalifikuoto sunkaus
sveikatos sutrikdymo sutaptis (LAT praktika).
57
Seminaras
Bendrininkavimas kaip ir nuudymo atveju, taikomas tokia pat apimtimi. Jei visi kaltininkai mu turdami
tiksl sukelti sunkius sveikatos sutrikdymus, o sukl tik vienas, tai visiem pagal tyios krypt. Bendroji ir
specialioji normos gali bti taikomos kartu, kai yra realioji sutaptis.
Jeigu ksinosi moter, manydamas, kad nia, o nebuvo nia, tai vertiname pagal pasiksinim ni
moter. Jei neinojo, kad nia, tai nebus kvalifikuojantis poymis. Sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju,
kuris pasireikia ntumo nutraukimu gali bti vertinama kaip kvalifikuota, atsivelgiant subjektyvius
poymius (inojo ar turjo inoti apie ntum). Jeigu nesuvok tai pagal 135 str. 1 d. kaip paprastas
sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokios rekomendacijos teikiamos doktrinoje (Aliukoniens disertacijoje).
Sutrikdymas dl neatsargumo. Kai paliekame vaik, tai sutaptis. Bet vaik palikti galima tik tyia, o BK 137
str. gali bti ir pagal neatsargum, kvalifikuojant savarankikai.
Jeigu gydytojas daro operacij ir neatsargiai sukelia padarinius pagal 137 str., tai ir jam gali kilti BA.
Gydytojas yra subjektas, atsako pagal 137 str. 1 d., gali ir pagal 3 d.
Bylos aplinkybs suteikia informacijos apie tyios kryptingum. Kaltininkai paprastai nepripasta
sunkesni aplinkybi, bet irime i visumos. Jei keli smgiai irime smgi kryptingum, ar suduota
kumiu, ar delnu, vertinti kaltininko kno sudjim. Smgiai beisbolo lazdomis, kasteltais nurodo
sunkesnes aplinkybes.
Gaivinimu padaromi sunks sualojimai. Arba padedant diabetu serganiam, epilepsija.
Teism praktikoje, kai atsiranda didesni padariniai nei kaltininkas numat. Sudav vien smg veid,
nukentjusysis krito ant asfalto, suskilo kaukol. Klausimas dar kada atvaiavo greitoji. Siejama su
prieastiniu ryiu ir kalte. Prieastinio ryio pltojimo raida nra tokia tikslinga, taiau labiausiai paplit du
poiriai, einantys per kalt. Jei prieastinis ryys egzistuoja, tai jis yra dsningas. Jei nuo paprasto smgio
neatrodyt dsninga, kad nuo to skils kaukol, tai ir nra prieastinio ryio, bet tada gal kalt vis tik yra.
Atsivelgia tai kiek kaltininkas realiai numat pagal veikos poymius, kiti pagal tai kas atsirado. Tie kas
ir tai be apribojim, motyvuoja tuo, kad smurtas visuomenje yra netoleruojamas, udraustas. Jei
asmuo pavartoja fizin smurt, tai turt prisiimti padarinius, kylanius i fizinio smurto pavartojimo.
Tai siejama su nukentjusiojo interes gynimu, atgrasymu nuo veikos darymo. Teisingumas reikalauja, kad
pairtume ir kaltinink. Neturt bti taip, kad teissaugos institucijos u tai sudraskys gabalus.
Realiai irime kiek galjo numatyti padarinius, kuri negaljo, ir neatsargi kalts forma, tai siloma
kvalifikuoti nesunk sveikatos sutrikdym kaip tyi, o nesunk kaip dl neatsargumo.
O jei mir dl neatsargumo, tai siloma kalts form vertinti kaip neatsargum, o veik kaip tyin
sveikatos sutrikdym. LAT praktikoje buvo dvi tendencijos ir atstovaujamos. Ribot poir atstovavo
Piesliakas, Liepas, t nutari kur bdavo inkriminuojamos sutaptys, tai dl riboto poirio. Po J.
Prapiesio atjimo, tokias veikas daugiau siloma vertinti i nukentjusiojo pozicijos, inkriminuojant visk
kas atsirado i kaltininko padarini. Jos pltojamos daugiau kalbant apie gyvybs atmim.
Pagal padarinius dl neatsargumo, o veik kaip tyi. O kai u visk k padar, tai jei mir, tai nuudymas ir
tyinis. Jei norjo nesunkiai sutrikdyti sveikat, bet gavosi sunkus sutrikdymas, tai vl inkriminuojam kaip
tyi. Aidukui patinka nukenjusiojo gynimo pozicija, taigi VU katedros pozicija.
58
Kai padaroma tyia, tai ar apibrta, ar nekonkretizuota. Paprastai mginama velgti du savarankikus
prieastinius ryius, mginama ipltoti, kad su vienu yra tyinis santykis, o dl kito su kilusiais padariniais
yra dl neatsargumo. Tyia turi bti neapibrta. Tuo atveju, kai norjo truput primuti, o rezultate
nuud, turi bti vertinama kaip veikimas neapibrta tyia.
Tada kaip dl nuudymo neatsargiai? Dl neatsargaus elgesio gali bti ir darb saugos taisykli paeidimas,
jei nesilaikai, atsiranda padariniai, tada ir bna neatsargumas nesikerta su tuo, kad neapibrta tyia ir
vertiname pagal aukiau idstytus argumentus. Kai naudojame fizin smurt, tai yra ir skms elementas
kiti asmenys gali igelbti. BT neturi reikms, kai kaltininkas teigia, kad gydytojas neteisingai gyd. Jei
atsiranda komplikacijos, tai vlgi kaltininko atsakomybs dalykas.
U sunk sveikatos sutrikdym pagal praktik vidurkis yra 6 metai. Dl nuudymo dabar vidutinikai skiria
11 m.
Udavinys. Andrius Gustas, bdamas 16 m. amiaus buvo terorizuojamas toje paioje mokykloje
besimokiusio Arno Kazlausko 17 m. amiaus. Todl vien kart, kai Kazlauskas vl pareikalavo duoti jam
pinig, Gustas puol Kazlausk, sudav jam pora smgi veid, o po to kai is nugriuvo mu j kojomis
vairias kno vietas. Dl to Kazlauskui buvo padarytas nubrozdinimai, kraujosruvos, onkauli lis ir
kaukols lis, tai yra nesunkus ir sunks pagal padarinius sveikatos sutrikdymai. Kvalifikuokite Gusto
veik. Klausimas tarp BK 136 str. ir 135 str. 1d. Nra vis BK 136 str. poymi, trksta slygoje element
(kad bt smons trkum, staigus didelis susijaudinimas). Daugiau BK 135 str. 1 d. Nra sutapties su BK
138 str., kadangi ia yra visumos ir dalies konkurencija su 135 str. 1 d. Kadangi yra neapibrta tyia, tai
bt pagal sunkiausius kilusius padarinius. Jei Gustui bt 15 m. ir jis bt labai susijaudins, tai jam BA
nekilt.
Andrius Gustas ir Arnas Kazlauskas (abu 14 m.), sumu sukeldami fizin skausm Kstuio Gudaiio (17
m.) brol Jon Gudait (13 m.). Kerydamas u brol kit dien Kstutis Gudaitis pasigavo mokyklos
koridoriuje A. G. Ir A. K. ir sudav smgius rankomis ir kojomis vairias kno vietas, sukeldamas jiems
fizin skausm. Kvalifikuokite Kstuio Gudaiio veik. 14 m. nra maameiai, pagal 140 str. 1 d. (bet
kvalifikuojame du kartus). Dl A. G. Sumuimo 140 str. 1d., dl A. K. sumuimo 140 str. 1d. Idealioji
sutaptis, nes ta pati tyios kryptis. Jeigu bt padaryti nesunks sveikatos sutrikdymai, tai tuomet K.
Gudaiio veika pagal 138 str. 2 d. 5 p. ir tik vien kart.
/Seminaras
SUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS DL NEATSAR GUMO (BK 137 STR.).

SAVARANKIKAI
is straipsnis susideda i keturi dali.
Pirmoje dalyje numatyta bendroji sunkaus sveikatos sutrikdymo dl neatsargumo norma. Nesant joki kitu
poymi. Nuo tyinio sveikatos sutrikdymo skiriasi tik kalts forma.
Kai yra nusikalstamas pasitikjimas, tai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kitam asmeniui sunk
sveikatos sutrikdym, taiau lengvabdikai tikisi to ivengti.
59
Kai yra nusikalstamas nerpestingumas, tai kaltininkas nenumato, kad dl jo veikos nukentjusiajam gali
bti padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nors turi ir gali tai numatyti.
Antroje dalyje numatyta grietesn BA tam, kas dl neatsargumo sualojo ar susargdino du ar daugiau
moni (gali bti vienas susargdintas, o kitas sualotas).
Treioje dalyje yra numatyta pati grieiausia atsakomyb tam, kas padar sunk sveikatos sutrikdym dl
neatsargumo, paeisdamas teiss akt numatytas elgesio saugumo taisykles. U toki veika gali bti
baudiamas ir JA. Reikia surasti tok teiss akt, kurio reikalavimai buvo paeisti.
NESUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS (BK 138 STR.)

Atskirsime nuo sunkaus ir neymaus sveikatos sutrikdymo. Kuo skiriasi nesunkus sveikatos sutrikdymas
nuo sunkaus sveikatos sutrikdymo? Pagrindinis skirtumas yra tame, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas
skiriasi nuo sunkaus pagal savo pavojingumo laipsn ir pobd. Sunkus sveikatos sutrikdymas sukelia
sunkesnius padarinius ir yra pavojingesnis u nesunk ir sukelia sunkesnius padarinius. Formalizuojant
yra paprasta taisykl: nesunkus sveikatos sutrikdymas nuo sunkaus skiriasi tuo, kad nesunkus sveikatos
sutrikdymas nesukelia BK 135 str. 1 d. vardint sunkaus sveikatos sutrikdymo padarini.
Materialus poymis: sunkaus sveikatos sutrikdymo padariniai yra pavojingi mogaus gyvybei, nesunks
nesukelia grsms mogaus gyvybei.
Nesunk sveikatos sutrikdym reikia atskirti ir nuo neymaus sveikatos sutrikdymo, u kur BA numatyta
BK 140 str. Nesunkus pagal padarinius yra pavojingesnis u neym. Reikia pasakyti, kad skirtingai nuo
neymaus sveikatos sutrikdymo esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui nukentjusysis arba ilgai serga,
arba praranda nedidel dal darbingumo, daugiau nei 5%, bet maiau nei 30%. Tai lieia ir profesin ir
bendr darbingum. Jeigu dl susargdinimo ar sualojimo nukentjusysis praranda 5% ar maiau
darbingumo, tuomet tai kvalifikuojama kaip neymus sveikatos sutrikdymas. Apibdinant neym
sveikatos sutrikdym yra pasakyta, kad neymus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai asmuo praranda 5%
darbingumo. Abramaviius mano, kad tai yra klaida, turt bti parayta iki 5%. Nesunk sveikatos
sutrikdym apibdinantis poymis yra tai, kad kaltininkas ilgai sirgo. Ilgu sirgimu 138 str. prasme
pripastamas toks sualojimas ar susargdinimas, kuris sutrikdo nukentjusiojo sveikat ilgesniam nei 10
d. laikotarpiui. Neymus kai dl sutrikdymo serga ne daugiau kaip 10 dien.
Kyla problema praktikoje, kokiais kriterijais remiantis nustatomas laikotarpis. Daugelis mokslinink
kritikuoja 10 d. kriterij. Daniausiai vertinant laikotarpius paduodamas nedarbingumo lapelis. Paprastai
sirgimo laikotarpis apima laikotarp, kad iduotas nedarbingumo lapelis. Kalbant apie nesunk sveikatos
sutrikdym reikt pasakyti, kad skirtingai nuo sunkaus (atsako nuo 14 m.) skiriasi tuo, kad atsako nuo 16
m. is nusikaltimas yra tyinis.
io straipsnio 2 d. yra numatyti nesunk sveikatos sutrikdym kvalifikuojantys poymiai. Jie yra identiki
nuudym ir sunk sveikatos sutrikdym kvalifikuojantiems poymiams. Kalbant apie nesunk sveikatos
sutrikdym problema praktikoje kyla, kai kaltininkas nukentjusiajam padaro nesunk sveikatos
sutrikdym, taiau nukentjusysis dl komplikacij mir. Vertinama pagal tyios kryptingum. Galima tokia
situacija, kai asmuo ksinosi nukentjusj nuudyti arba net padaryti sunk sveikatos sutrikdym. Jei
mogus mirta, tai kvalifikuojam kaip nuudym. Kai asmuo veikia neapibrta tyia, tada atsako pagal
padarinius. LAT bando formuoti domi praktik, traktuojama, kad jeigu buvo smgiuojama gyvybikai
60
svarbius mogaus organus ir nors kaltininkas nesiek kito mogaus mirties, bet i esms suvok arba
turjo ir galjo suvokti kito asmens mirties galimyb, veika gali bti kvalifikuojama kaip nuudymas net ir
nesant tiesiogins tyios nuudyti. Jeigu pagal kaltininko veiksm intensyvum negalime matyti, kad jis
mirs (mogus serga hemofilija), tai galt bti straipsnis kaip itin kvalifikuota kno sualojimo sudtis
(Vokietijos BK). Tai yra bet koks sveikatos sutrikdymas, sukls nukentjusiojo mirt. Kai asmeniui
padaromas sveikatos sutrikdymas, tai to mogaus gyvybei pavojus yra. Abramaviius mano, kad ms BK
toks straipsnis irgi turt bti.
Objektas
Kito mogaus sveikata.
Objektyvioji pus
mogaus sualojimas ar susargdinimas.
Bendrai apibdinant nesunk sveikatos sutrikdym nusikaltim mogaus sveikatai sistemoje, reikia
paymti, kad pagal pavojingum, kur i esms lemia padariniai, is nusikaltimas yra maiau pavojingas u
sunk sveikatos sutrikdym, taiau pavojingesnis u neym sveikatos sutrikdym
Galimos situacijos, kai nukentjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taiau dl tam tikr
prieasi atsiranda sunkaus sveikatos sutrikdymo padariniai. Pvz. nesuteikimas skubios medicinins
pagalbos. Tokiu atveju kaltininkui inkriminuojamas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kai nesunkus sveikatos sutrikdymas dl komplikacij perauga sunk sveikatos sutrikdym dvi
nuomons:
1. Turi bti kvalifikuojama atsivelgiant tik tyios kryptingum (atsako tik u nesunk sveikatos
sutrikdym);
2. Kaltininkas atsako u tyin nesunk sveikatos sutrikdym ir u sunk sveikatos sutrikdym,
padaryt neatsargiai. Taigi pagal sutapt.
A. Abramaviius laikosi pirmosios nuomons.
Straipsnio antroje dalyje numatyti nesunk sveikatos sutrikdym kvalifikuojantys poymiai. Jie tokie patys
kaip ir sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju.
NESUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS DL NEATSARGUMO (BK 139

STR.). SAVARANKIKAI
Pirmoje dalyje numatytas paprastas nesunkus sveikatos sutrikdymas dl neatsargumo.
Antroje dalyje numatyta grietesn BA, kadangi sveikatos sutrikdymas padaromas dviem ir daugiau
moni.
Taikomas, kai nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas dl neatsargumo.
Objektyviai kaltininko veika turi bti nesunkaus sveikatos sutrikdymo prieastis, turi bti teisikai
reikmingas prieastinis ryys tarp veikos ir padarini ir padariniai turi bti dsningas veikos rezultatas.
61
Nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju veikos atvilgiu gali bti ir tyia, ir neatsargumas, o padarini
atvilgiu tik neatsargumas (nusikalstamas pasitikjimas ar nusikalstamas nerpestingumas).
Nesunkaus sveikatos sutrikdymui dl neatsargumo kvalifikuoti reikms neturi, ar tai buvo padaryta
paeidiant bendrsias, ar teiss akt nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.
Iki naujojo BK u toki veik buvo baudiama ir tada, kai dl eismo vykio, paeidus taisykles,
nukentjusiajam buvo padaromas apysunkis kno sualojimas. Naujajame BK u toki veik (BK 281 str.)
nebuvo atskirai numatyta BA u eismo vyk, dl kurio buvo nesunkiai sutrikdoma mogaus sveikata. Vliau
281 str. papildytas.
Objektas, objektyvioji pus, subjektas tokie patys kaip ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudtyje.
FIZINIO SKAUSMO SUKLIMAS ARBA NEYMUS SVEIKATOS

SUTRIKDYMAS (BK 140 STR.)
Objektas
Kito mogaus sveikata. Nukentjusiuoju gali bti bet kuris mogus, nepriklausomai nuo amiaus, lyties,
padties ir t.t. iuo atveju reikia pasakyti, jeigu mintos veikos daromos maameio atvilgiu tai yra
nusikaltim kvalifikuojantis poymis, asmuo atsakys ne pagal 1, o 2 d.
BA numatyta u dvi veikas:
1. Fizinio skausmo suklim;
2. Neym sveikatos sutrikdym.
Objektyvioji pus
Veika, padariniai ir prieastinis ryys. Ji pasireikia tuo, kad kaltininkas, mudamas ar kitaip smurtaudamas
sukelia mogui fizin skausm ar neymiai j sualoja arba trumpam susargdina. Taigi objektyvij pus
apibdina tam tikri veiksmai, padariniai ir prieastinis ryys tarp veiksm ir padarini.
is nusikaltimas pasireikia muimu ar kitokiu smurtavimu. Muimas ar kitoks smurtavimas tai poveikis
mogaus kn siekiant sukelti fizin skausm. Gali bti vienkartiniai ar daugkartiniai veiksmai. Pvz.
smogimas ranka, kietu daiktu ir kt. svarbu, kad ie veiksmai nesukelt nesunkaus ar sunkaus sveikatos
sutrikdymo padarini. Veika padaroma tik veikimu. Skiriamos alternatyvios veikos:
1. Fizinio skausmo mogui suklimas muant ar kitaip smurtaujant. Muimas ar kitoks smurtavimas
reikia poveik mogaus kn, siekiant sukelti fizin skausm (gali bti ir vienkartinis, ir
daugkartinis veiksmas). Tai gali bti vairus poveikis vienkartinis ir daugkartinis (ulauti rank).
Muant ar kitaip smurtaujant kaltininkas nesiekia nukentjusiajam padaryti sunk ar nesunk
sveikatos sutrikdym. Kaltininko tikslas sukelti fizin skausm. Praktikai beveik mes visi pagal
straipsn galime bti nubausti. BA u muim ir smurtavim pagal io straipsnio 1 d. atsiranda tik
tada, kai nukentjusiajam sukeliamas fizinis skausmas (ne psichologinis). iuo atveju darant veik
yms gali likti ir nelikti, kvalifikavimui reikms neturi;
2. Neymus nukentjusiojo sualojimas. Nekentjusysis dl sualojimo serga ne ilgiau kaip 10 dien
arba netenka ne daugiau kaip 5 procent darbingumo;
62
3. Nukentjusiojo susargdinimas trumpam laiko tarpui. Tai yra susargdinimas ne ilgiau kaip 10 d.
Tai yra materiali nusikaltimo sudtis, fizinio skausmo suklimas irgi yra padarinys. Nusikaltimas laikomas
baigtu nuo padarini atsiradimo.
Subjektas
Fizinis, pakaltinamas asmuo nuo 16 met.
Subjektyvioji pus
Tyinis nusikaltimas. Baudiama tik u kaltininko tyi. Padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyia.
Straipsnio antroje dalyje numatyti nusikaltim kvalifikuojantys poymiai:
1. Fizinis skausmas sukeliamas ar neymus sveikatos sutrikdymas padaromas maameiam asmeniui;
2. Veikos padarymo bdas. Nusikaltim kvalifikuoja tai, kad mintos veikos padaromos kankinant
nukentjusj asmen. Kankinimas reikia, kad smurtauta buvo ilgai, kad buvo sukeltos ne tik
fizinis, bet moralins dvasins kanios.
Pagal io straipsnio 3 d. u 140 str. 1 d. numatyt veik asmuo atako tuo atveju, kai yra nukentjusiojo
asmens skundas ar jo teisto atstovo pareikimas ar prokuroro reikalavimas. Goda tai vadina
Vieo/privataus kaltinimo bylomis.
Paskutinis pasilymas BK 140 str. fizinio skausmo suklimo ar neymaus sveikatos sutrikdymo norm
papildyti itin kvalifikuojaniu poymiu artimam giminaiiui ar eimos nariui. Jei Tau suduos mona ar Tu
monai su dilgle, tai ar tai daug pavojingiau nei Abramaviius su dilgle suduot?
7 TEMA. NUSIKALTIMAI, PAVOJINGI

MOGAUS SVEIKATAI IR GYVYBEI (BK XIX
SKYRIUS)
Tai specifiniai nusikaltimai. ala kito mogaus sveikatai ar gyvybei tiesiogiai nra padaroma. Darant iuos
nusikaltimus kyla tik grsm tokiai alai atsirasti.
NETEISTAS ABORTAS (BK 142 STR.)

Lyginant BK 142 str. nustatyt nusikaltimo sudt su senajame BK esania sudtimi, kad BK 142 str.
neapima sunki aborto padarini.
Aborto darymo tvark ir slygas reglamentuoja 1994 m. sausio 28 d. sveikatos apsaugos ministro sakymas
Nr. 50 dl ntumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos.
63
Abortas tai dirbtinis moters ntumo nutraukimas, t.y. mogaus gemalo vaisiaus sunaikinimas iki
naujagimio gimimo. Abortas pasireikia tam tikru poveikiu moters organizm ar gemal, kurio padarinys
yra negimusio vaisiaus tis. Lietuvoje abortai yra leidiami. Pagal BK 142 str. BA atsiranda tik u neteist
abort. Neteistas abortas kai:
1. Abort padaro asmuo, neturintis teiss j daryti;
2. Abortas padaromas ne sveikatos prieiros staigoje;
3. Abortas padaromas esant kontraindikacij.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra sveikata ar gyvyb. Pavojingumas yra tas, kad paeidiant aborto
darymo taisykles padidja alos moters sveikatai ar gyvybei atsiradimo grsm. Nukentjusiuoju yra nia
moteris.
Objektyvioji pus
Neteisti abortai gali bti daromi tik aktyviais veiksmais (veikimu). Btinuoju poymiu yra tam tikr
padarini atsiradimas. Btent neteistas abortas yra laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai yra
dirbtinai nutraukiamas moters ntumas.
BA pagal straipsn atsiranda tik tada, kai abortas daromas nukentjusiosios praymu. Jei abortas
daromas prie jos vali, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyinis sunkus sveikatos sutrikdymas.
Subjektyvioji pus
Abortas padaromas tik tyia.
Pirmoje dalyje BA numatyta gydytojui, turiniam teis daryti abortus, atsiranda, kai abortas padaromas ne
sveikatos prieiros staigoje, arba buvo kontraindikacij darant abort. Kontraindikacijos tai tam
tikros prieastys, kurioms esant aborto operacija apskritai negalima. Paprastai tai tam tikros
nukentjusiosios ligos. Joms priskiriamas ir dvylika savaii virijantis ntumas.
Pagal galiojanius teiss aktus gydytojas, turintis teis daryti abortus, yra asmuo, baigs auktj medicinos
moksl ir turintis akuerio ginekologo specializacij.
Formuluot ne sveikatos prieiros staigoje reikia, kad aborto operacija gali bti daroma tik tam tikslui
pritaikytose patalpose.
Antroje dalyje BA numatyta sveikatos prieiros specialistui, neturiniam teiss daryti aborto operacij,
kuris ias operacijas padar sveikatos prieiros staigoje. Tai vis kit, iskyrus akuerio ginekologo,
specializacijos gydytojai. Tai ir vidurinysis medicinos personalas (pvz. med. sesels). Jei minti asmenys
aborto operacij padaro ne sveikatos prieiros staigoje, tai jie atsako pagal io straipsnio treij dal.
Treioje dalyje BA nustatyta asmeniui, kuris padaro aborto operacij ir tam neturi teiss.
Galimos situacijos, kai padarius neteist abort, nukentjusioji mirta arba sutrikdoma sunkiai sveikata,
tai tada veika kvalifikuojama kaip neteisto aborto ir atitinkamo nusikaltimo sutaptis. Neteistas abortas
apima neym ir nesunk sveikatos sutrikdym, o sunkaus neapima.
64
PRIVERTIMAS DARYTI NETEIST ABORT (BK 143 STR.)

Senajame BK tokio straipsnio nebuvo. Tai specialioji norma BK 148 str. atvilgiu.
Objektas
Pagrindinis ir tiesioginis objektas - nios moters sveikata arba gyvyb. Kai darant nusikaltim ir
naudojant psichin prievart, grasinama paskleisti asmens orum ar garb eminani informacij,
papildomu io nusikaltimo objektu yra mogaus garb ir orumas. Nukentjusioji yra nia moteris.
Objektyvioji pus
Ji pasireikia privertimu ni moter darytis neteist abort. Objektyvij pus apibdina veika,
padariniai ir prieastinis ryys. Veika tai psichins prievartos panaudojimas nios moters ar jos
artimj atvilgiu, siekiant priversti ni moter darytis neteist abort. Psichin prievarta iuo atveju
naudojama nukentjusiosios ar jos artimj atvilgiu. Pabrtina, kad tokia psichine prievarta siekiama
ni moter priversti darytis ne apskritai abort, o btent neteist abort, u kur baudiama pagal BK
142 str. Jei moteris veriama darytis teist abort, tai paprastai tokia veika kvalifikuojama kaip mogaus
veiksm laisvs varymas pagal BK 148 str. Psichin prievarta ioje nusikaltimo sudtyje tai grasinimas
reikalavimo darytis neteist abort nevykdymo atveju padaryti alos nukentjusiosios ar jos artimj
interesams. is nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai nia moteris dl psichins prievartos
pasidaro abort. Jei psichin prievarta buvo panaudota, taiau moteris nesutiko pasidaryti neteist abort,
tai tokiu atveju bus pasiksinimas padaryti nusikaltim.
Subjektas
Fizinis pakaltinamas asmuo nuo 16 met.
Subjektyvioji pus
Tyinis nusikaltimas.
PALIKIMAS BE PAGALBOS, KAI GRESIA PAVOJUS MOGAUS GYVYBEI (BK

144 STR.)
Objektas
Kito mogaus gyvyb. Pavojingumas, kad nukentjusysis paliekamas tokioje bsenoje, kai jo gyvybei kyla
rimtas pavojus. Nukentjusiuoju yra toks mogus, kurio gyvybei gresia pavojus. Nukentjusysis turi bti
pavojingoje gyvybei padtyje. Pavojinga gyvybei padtis yra tokia kritin situacija, kai mogui gresia realus
mirties pavojus dl stichins nelaims, nelaimingo atsitikimo ir pan. ir jam aikiai reikalinga neatidliotina
pagalba. iuo atveju pavojus gresia ne ateityje, o dabar ir mogus negali jo paalinti savo jgomis.
Objektyvioji pus
Padaromas neveikimu, t.y. palikimu be pagalbos mogaus, kurio gyvybei gresia pavojus. is poymis BK
144 str. apibdinamas nepagelbjimo svoka. Nepagelbjimas pagal BK 144 str. tai pirmins, btinos ir
neatidliotinos pagalbos nukentjusiajam nesuteikimas. BA pagal straipsn atsiranda tik tada, jeigu
65
asmuo turi galimyb toki pagalb nukentjusiajam suteikti. Jeigu tokios galimybs nra, tai asmuo apie
susidariusi padt privalo praneti atitinkamoms institucijoms. Jei jis nepranea, tai toks asmuo atsako
pagal straipsn.
Reikia nustatyti tai, kad asmuo nukentjusiajam suteikia pirm ir btin pagalb. Jeigu i pagalba
nukentjusiajam nepadjo, asmuo, suteiks toki pagalb, negali bti traukiamas BA pagal straipsn. io
nusikaltimo kvalifikavimui reikms neturi tai, ar asmuo pagalb suteik tinkamai ar netinkamai. Bet reikia
kiekvien situacij vertinti individualiai.
Tai formali nusikaltimo sudtis. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkui atsiranda
pareiga pagelbti, o is nevykdo tokios pareigos. Jeigu dl ios veikos nukentjusiajam atsiranda tam tikri
padariniai, tai kaltininko veika gali bti kvalifikuojama pagal keli straipsni sutapt.
Subjektas
Fizinis pakaltinamas 16 met sulauks asmuo. Taiau jis turi turti tam tikrus specialius poymius. Taigi
subjektu gali bti tik asmuo, kuris arba turjo pareig rpintis nukentjusiuoju, arba pats sukl pavoj
mogaus gyvybei. Pareiga rpintis nukentjusiuoju gali bti nustatyta statyme arba kilti dl asmens
profesijos. i pareiga rpintis gali atsirasti ir dl tam tikr konkliudentini veiksm.
Subjektyvioji pus
Padaromas tik tiesiogine tyia.
GRASINIMAS NUUDYTI AR SUNKIAI SUTRIKDYTI MOGAUS SVEIKAT

ARBA MOGAUS TERORIZAVIMAS (BK 145 STR.)
Pagal senj BK mintos veikos buvo laikomos nusikaltimais visuomens saugumui ir vieajai tvarkai. BA
numatyta iame straipsnyje u du skirtingus nusikaltimus, t.y. u grasinim nuudyti ir u mogaus
terorizavim.
Pirma dalis.
Objektas
Kito mogaus gyvyb ir sveikata. Pavojingumas yra ir tas, kad darant nusikaltim nukentjusysis yra
psichikai traumuojamas.
Objektyvioji pus
J apibdina tam tikr aktyvi veiksm padarymas: grasinimas nuudyti mog ar sunkiai sutrikdyti
mogaus sveikat. Grasinimas tai kaltininko aktyvs veiksmai, kuriais praneama nukentjusiajam, kad
jis bus nuudytas arba sunkiai sualotas ar susargdintas. Tai gali bti padaryta odiu, ratu, gestais ir
kitais vairiais bdais. Toks grasinimas gali bti isakytas nukentjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis,
ar vieai pareikiant. BA atsiranda tik tada, kai grasinimas yra realus. BA atsiranda tada, kai yra rimto
pagrindo manyti, kad is grasinimas bus realizuotas. Tokiu atveju reikia atsivelgti kaltininko ir
nukentjusiojo santykius, grasinimo motyvus ir tai, kaip tuos grasinimus suprato pats nukentjusysis.
Grasinimas turi bti nukreiptas prie konkret asmen ar konkrei asmen grup.
66
Tai formali nusikaltimo sudtis. Jis laikomas baigtu nuo grasinimo pareikimo. Kiti mano, kad baigtas yra
tada, kai apie grasinim suino nukentjusysis. Dstytojas nesutinka.
Subjektas
Fizinis pakaltinamas 16 met sulauks asmuo.
Subjektyvioji pus
Padaromas tiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai gali bti labai vairs.
Pagal antr dal.
Objektas
Kito mogaus gyvyb ir sveikata bei turtas. Pavojingumas yra ir tas, kad darant nusikaltim
nukentjusysis yra psichikai traumuojamas.
Objektyvioji pus
Terorizavimas tai tam tikr veiksm atlikimas mogaus atvilgiu, grasinant susprogdinti, padegti ar
padaryti kitoki pavojing gyvybei, sveikatai ar turtui veik. Tai padaroma tik aktyviais veiksmais, kai
nukentjusiajam praneama apie mint veik padarym.
Tai formali sudtis. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo minto grasinimo pareikimo. Paprastai mogaus
terorizavimas reikia tam tikros veiksm visumos padarym, o ne vienkartin veiksmo padarym.
Asmuo baudiamas pagal i dal ir tada, kai jis sistemingai baugino mog, naudodamas psichin
prievart. Sistemingumas reikia, kad bauginama ne maiau kaip tris kartus. Nusikaltimas laikomas
baigtu, kai trei kart atliko bauginimo veiksm.
Subjektas
Fizinis pakaltinamas 16 met sulauks asmuo.
Subjektyvioji pus
Padaromas tiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai gali bti labai vairs, kvalifikavimui reikms neturi.
Jeigu iame straipsnyje nurodyti grasinimai yra gyvendinami, tai jis atsako pagal kitus BK straipsnius.
Tuomet is straipsnis neinkriminuojamas.
8 TEMA. NUSIKALTIMAI MOGAUS LAISVEI

(BK XX SKYRIUS)
NUSIKALTIM MOGAUS LAISVEI SAMPRATA
67
mogaus laisv yra konstitucin vertyb. Konstitucijoje yra tvirtintas mogaus laisvs nelieiamumo
principas. Pagal Konstitucijos 20 str. mogaus laisv nelieiama. Niekam neturi bti atimta laisv, kitaip
kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedras kokios yra numatytos statyme. Kalbant apie BA u
nusikaltimus mogaus laisvei galima velgti teisiniame reguliavimo raidos etapus. Iki 1998 met
nusikaltimai mogaus laisvei BK buvo traktuojami siaurai - tik kaip mogaus laisvs pasirinkti buvimo
vietos suvarymas (fizine prasme). Ksinimasis mogaus laisv pasirinkti norim elges nebuvo laikomas
nusikaltimu mogaus laisvei. Tik 1998 metais BK buvo papildytas nauju straipsniu, reglamentuojaniu
atsakomyb u mogaus anta. Ir naujame BK nusikaltimais laisvei yra laikomos ne tik veikos, kuriomis
siekiama fizikai suvaryti mogaus laisv pasirinkti buvimo viet, bet ir tos, kuriomis siekiama priversti
asmen elgtis pagal kaltininko norus (prie savo vali). Iki 1998 m. buvo tam tikri straipsniai, kurie dalinai
buvo susij su mogaus laisvs varymu (turto prievartavimas tam tikru aspektu susijs ir su ksinimusi
veiksm laisv). Naujame BK nusikaltimais mogaus laisvei pripastamas ne tik tos veikos, kuriomis
varoma mogaus laisv pasirinkti buvimo viet, bet ir veikos kuriomis apskritai siekiama priversti asmen
elgtis taip, kaip to nori kaltininkas. iuo metu BK SD XX skyriuje yra 4 straipsniai, kuriose numatyta BA u
nusikaltimus mogaus laisv.
RINIAI POYMIAI
Objektas
Vis ios grups nusikaltim objektas yra mogaus laisv. Konkreiai tai mogaus laisv pasirinkti kaip
elgtis, skaitant ir mogaus laisv pasirinkti savo buvimo viet. Tam tikrais atvejais kaltininkas grasina
panaudoti smurt, o tam tikrais atvejais ir panaudoja. Fakultatyviniu objektu gali bti ir mogaus sveikata.
Kai yra daromi nusikaltimai mogaus laisvei, tai papildomu objektu yra ir mogaus garb bei orumas (pagal
dstytoj). Nukentjusiuoju gali bti bet kuris mogus nepriklausomai nuo lyties, socialins padties ir kt.
Tais atvejais, kai yra paeidiama maamei vaik laisv, tai kaltininko veika paprastai kvalifikuojama
pagal BK 23 skyriaus straipsnius.
Objektyvioji pus
Paprastai ios grups nusikaltimai padaromi veikimu. Sudtys formalios. statym leidjas i nusikaltim
baigtinum sieja su tam tikr veiksm, susijusi su mogaus laisvs suvarym, atlikimu. Bendriausia
prasme nusikaltim mogaus laisvei objektyviuosius poymius apibdina veikos, susijusios su mogaus
laisvs pasirinkti norim elges, suvarymu.
Subjektas
Tai fizinis asmuo nuo 16 met. Jei mintas veikas padaro valstybs tarnautojai pasinaudodami savo
pareiginiais galiojimais, tai j veikos kvalifikuojamos pagal straipsnius, numatanius atsakomyb u
nusikaltimus tarnybai. 2004 m. liepos 5 dien BK padarytas pakeitimas, pagal kur gali bti baudiamas ir
JA u mogaus laisvs varym.
Subjektyvioji pus
Visi nusikaltimai mogaus laisvei yra tyiniai nusikaltimai.
68
NETEISTAS LAISVS ATMIMAS (BK 146 STR.)

Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra mogaus laisv pasirinkti savo buvimo viet. Darant nusikaltim gali
bti paeisti ir kiti teisiniai griai. Neteistai atimant laisv gali bti panaudotas smurtas. Sveikata yra
fakultatyvinis io nusikaltimo objektas. Teisinje literatroje kyla ginas dl dar vieno teisinio grio
mogaus orumo. Abramaviius laikosi pozicijos, jog visais atvejais nukenia mogaus orumas. Tai yra
papildomas, o ne fakultatyvinis objektas.
Nukentjusiuoju gali bti tik asmuo nuo 14 met. Kitu atveju veika bus kvalifikuojama pagal BK 156 str.
vaiko pagrobimas. Tai yra vienas i speciali laisvs atmimo atvej.
Objektyvioji pus
Gali bti padaromas tik aktyviais veiksmais, konkreiai neteistu laisvs atmimu kitam mogui. Neteistai
laisv atimant neveikimu: bendrauji su mogumi, usitrenkia durys, kaltininkas neatrakina dur. Neteist
laisvs atmim charakterizuoja aktyvs veiksmai. Abramaviius kategorikai teigia, kad galima padaryti
tik veikimu.
Tai yra neteistas mogaus laisvs pasirinkti buvimo viet suvarymas. mog pagrobiant, sulaikant
udarant neteistas laisvs atmimas gali pasireikti pagrobimu, sulaikymu, udarymu ar laikymu
apibrtoje vietoje prie jo vali.
Apibrtoje vietoje prie jo vali, kai kambarys neurakintas, bet neleidiama ieiti prie jo vali grasinant
ginklu.
BA atsiranda tik u neteist laisvs atmim. Visi ie veiksmai bus neteisti, jei jie daromi prie asmens
vali. Tam tikrais atvejais laisvs atmimas prie asmens vali negali bti pripastamas neteistu (areto,
sumimo ir kt. atvejai). Kalbant apie straipsn reikia pasakyti, kad BK 146 str. taikomas tik tada, kai nra
mogaus pagrobimo kaip kaito poymio. Jei mogui neteistai laisv atimama pagrobiant j kaip kait, tai
kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 252 str. kaip nusikaltimas visuomens saugumui.
Bdai ir formos gali bti labai vairios. Gali bti smurtinis arba nesmurtinis. Taip pat neteistai atimant
laisv gali bti panaudojama apgaul. Vienas i labiausiai diskutuotin klausim yra io nusikaltimo
baigtinumo momentas. Bendriausia prasme tai formali sudtis ir padariniai nra btinasis nusikaltimo
poymis.
Kartais neteistas laisvs atmimas yra kit sunkesni nusikaltim poymis (plimas).
Bendra taisykl ta, kad neteistas laisvs atmimas yra laikomas baigtu, kai nukentjusysis yra pagrobtas,
perklus j kit viet ar j sulaikius esamoje vietoje prie jo vali. Kiekvienu konkreiu atveju reikia
atsivelgti tai, kokiu veiksmu buvo padarytas neteistas laisvs atmimas. Yra nuomoni, kad
nusikaltimas laikomas baigtu, kai nukentjusysis suvokia, jog jam neteistai atimta laisv.
Pagrobimo atveju viskas aiku paiupau, jau nusikaltimas baigtas. O jei urakinau katedroje dstytoj, o
jis nesumst per t laik ieit. Po dviej valand atrakinau, jis tik vliau pamst ieit. Tai ar baigtas
nusikaltimas? Objektyviai neteistai laisv buvo apimta, bet tada bt paradoksas. Dvi valandas sdi ir
69
neieina tai nusikaltimas nebaigtas, o prigrs alaus nori ieit po 5 min tai jau nusikaltimas baigtas.
Todl siloma traktuoti nuo veiksm atlikimo.
Urakinam darinje, o nepairjau, kad darin yra be kitos sienos . Ar bus neteistas laisvs
atmimas? ia greiiau jau bt pasiksinimas neteistai atimti laisv. Kontrabandoje manomas
pasiksinimas j sulaik prie pat sienos. Tam tikrais atvejais pasiksinimas atimti laisv yra galimas.
Buvo byla, kai mergaits neileisdavo lauk. Teistas ar neteistas laisvs atmimas. Buvo 16 m. merginai,
ji gerdavo, rkydavo, mama vakarais urakindavo bute. Ji para pareikim, po to buvo pripainta, kad
pagal eimos teis yra kiekvieno tvo pareiga rpintis savo vaikais.
Tai formali nusikaltimo sudtis.
Subjektas
Gali bti fizinis, pakaltinamas, privatus asmuo nuo 16 met, o taip pat valstybs tarnautojas ar jam
prilygintas asmuo, veiks kaip privatus asmuo. Jei nusikaltim pastarieji padaro pasinaudoj savo
tarnybine padtimi, tai j veika kvalifikuojama kaip piktnaudiavimas pagal BK 228 str.
Subjektyvioji pus
Tai tyinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad jis kitam asmeniui neteistai atima laisv.
nusikaltim kvalifikuojantys poymiai (BK 146 str. 2 d. ir 3d.):
1. Smurto panaudojimas. Jis reikia, kad neteistai atimant laisv prie pat nukentjusj, o tam
tikrais atvejai ir prie kitus asmenis buvo panaudotas fizinis ar psichinis smurtas. Smurtas gali bti
naudojamas ir po to, kai asmuo yra pagrobtas. Jeigu naudojant smurt asmeniui yra padaromas
neymus sveikatos sutrikdymas, tai is straipsnis apims tok sutrikdym. O jei bus padaromas
sunkus sveikatos sutrikdymas, tai veika kvalifikuojama pagal sutapt;
2. Pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai suklimas. Jis gali kilti tiek dl asmens pagrobimo,
sulaikymo bdo, tiek dl laikymo nelaisvje slyg. Jeigu dl neteisto laisvs atmimo bdo
atsirado tam tikri padariniai nukentjusiojo sveikatai ar gyvybei, tai veika kvalifikuojama kaip
sutaptis;
3. Laikymas nelaisvje ilgiau nei 48 valandas. Kvailas poymis;
4. Neteistas nukentjusiojo udarymas i psichiatrijos ligonin ne dl ligos. Nukentjusiuoju
iuo atveju yra mogus arba apskritai nesergantis jokia liga, arba sergantis tokia liga, dl kurios
neturi bti apribota laisv. Psichikos ligoni hospitalizavimo tokiose ligonins pagrindus ir tvark
nustato psichikos sveikatos prieiros statymas. Jame nustatyta, kad jei asmuo serga psichikos liga,
tai j toki ligonin j galima udaryti tik su jo globjo sutikimu. Nusikaltimas baigtas nuo to
momento, kai nukentjusysis neteistai udaromas psichiatrijos ligonin ir tsiasi tol, kol yra
laikomas ioje ligoninje. Subjektu gali bti tik tas asmuo, kuris priima sprendim dl neteisto
asmens udarymo psichiatrijos ligonin (gydytojas). O artimieji, globjai, kurie savo veiksmais
prisideda prie udarymo, turt bti laikomi organizatoriais arba kurstytojais. Padaromas
tiesiogine tyia. Visada reikia rodyti, kad gydytojas udar asmen ligonin smoningai
suvokdamas, kad tas asmuo neserga tokia liga, dl kurios j btina udaryti.
PREKYBA MONMIS (BK 147 STR.)

70
Objektas
is nusikaltimas pasireikia tuo, kad su mogumi yra elgiamasi kaip su daiktu, juo yra disponuojama.
Pagrindinis tiesioginis objektas yra mogaus laisv. iuo atveju paeidiama mogaus teis laisvai
pasirinkti savo buvimo viet. Nukentjusiuoju gali bti abiej lyi asmenys, sulauk 14 met. Jei asmenys
jaunesni nei 14 met, tai veika kvalifikuojama pagal BK 157 str.
Objektyvioji pus
io nusikaltimo objektyvij pus apibdina tam tikri alternatyvs kaltininko veiksmai:
1. Asmens pardavimas. Pardavimas yra mogaus atlygintinas perdavimas kitam mogui, j grupei ar
atitinkamai staigai ir pan. iuo atveju pardavjas sipareigoja kitai aliai u atitinkam pinig sum
perduoti mog;
2. Kitoks asmens perleidimas. Tai bet koks mogaus perdavimas treiajam asmeniui. mogaus
atidavimas u skol, paslaug, kaip dovan ir kt.;
3. Asmens pirkimas. Tai asmens atlygintinas mogaus gijimas. Kai yra asmens pirkimas ar
pardavimas, tai visais atvejais nukentjusiojo asmens sutikimas ios veikos kvalifikavimui neturi;
4. Kitoks asmens gijimas. Kaip dovana, mainais, u sutiektas neturtinio pobdio paslaugas,
paadant atsilyginti ateityje ir pan.
Pagal LAT praktik prekybos monmis sudiai konstatuoti btina nustatyti bent vien nusikalstam
veiksm (neveikim) ir bent vien nukentjusiojo asmens valios palenkimo bd.
Subjektas
Subjektu gali bti fizinis asmuo, sulauks 16 met. Galimi atvejai, kai prekyba monmis usiiminja
asmenys, dirbantys valstybs tarnyboje, tai tokie asmenys atsakys u nusikaltim valstybs tarnybai.
Subjektyvioji pus
Tai tyinis nusikaltimas ir padaromas tik tiesiogine tyia. Btinuoju io nusikaltimo poymiu yra specialus
tikslas. BA atsiranda tik tada, kai mintos veikos padaromos turint tiksl gauti turtins ar kitokios
asmenins naudos. Turtin nauda tai mint veiksm atlikimas siekiant pinig, materialini vertybi ar
kitos materialins naudos. Kita asmenin nauda tai bet kokia nauda sau. Tik vienu atveju gijimas nra
iuo nusikaltimu: kai mogus gyjamas siekiant j ilaisvint.
MOGAUS VEIKSM LAISVS VARYMAS (BK 148 STR.)

Tai yra bendroji nusikaltim mogaus laisvei norma. Nes nustato BA u bet kok mogaus laisvs varymus
(pirkim, pardavim, neteist laisvs atmim ir kt.)
Objektas
iuo nusikaltimu ksinamasi mogaus laisv pasirinkti savo elges. Darant nusikaltim yra visada
naudojama psichin prievarta ir dl to mogus veriamas elgtis taip, kaip to nori kaltininkas. Tai ne tik
fizini veiksm ribojimas, bet ir norimo elgesio suvarymas.
Objektyvioji pus
71
Objektyvij pus apibdina veika ir bdas. Veika - tai kaltininko reikalavimas elgtis taip, kaip nurodo
kaltininkas. Toks reikalavimas yra paremtas psichins prievartos panaudojimu (tai veikos bdas). ioje
nusikaltimo sudtyje atitinkamas reikalavimas gali bti ireikiamas ir odiu, ir ratu, ir konkliudentiniais
veiksmais, tiesiogiai ar per tarpininkus. Darant i veik reikalaujama: arba atlikti neteistus veiksmus,
arba susilaikyti nuo teist veiksm atlikimo, arba kitaip elgtis pagal kaltininko nurodym. Reikalavimas
atlikti neteistus veiksmus gali pasireikti reikalavimu padaryti nusikaltim, administracin teiss
paeidim arba kitok teiss paeidim. Jeigu kaltininkas reikalauja, kad nukentjusysis padaryt tam tikr
nusikalstam veik, tai jo veiksmai dar turi bti kvalifikuojami ir kaip kurstymas padaryti nusikaltim.
Taigi sutaptis. Jeigu nukentjusysis padaro dl kaltininko reikalavimo konkret nusikaltim, tai jis
traukiamas atsakomybn u io konkretaus nusikaltimo padarym.
BA atsakomyb pagal straipsn atsiranda tik tada, kai reikalavimai paremti psichins prievartos
panaudojimu. Tai yra grasinimas reikalavimo nevykdymo atveju padaryti al nukentjusiojo asmens ar jo
artimj interesams. ala gali bti labai vairi: sumuimas, sualojimas, atskleisti kompromituojanias
inias ir pan.
Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai yra pateiktas reikalavimas, grindiamas grasinimu.
Baigtinumui reikms neturi, ar nukentjusysis vykd t reikalavim ar ne. Galimi atvejai, kai kaltininkas
realizuoja savo grasinimus. Tai paprastai tokie atvejai yra kvalifikuojami kaip nusikaltim sutaptis.
Dstytojo manymu, kai yra neymus sveikatos sutrikdymas, tai nebus sutaptis.
Subjektas
Juo gali bti pakaltinamas asmuo nuo 16 met. Taip pat gali bti ir juridinis asmuo.
Subjektyvioji pus
Padaromas tiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai kvalifikavimui neturi. Reikia nustatyti ar mogaus laisvs
varymas neturi bti kvalifikuojamas pagal kitus straipsnius, nes i norma yra bendroji kit norm
atvilgiu.
9 TEMA. NUSIKALTIMAI IR BAUDIAMIEJI

NUSIENGIMAI MOGAUS SEKSUALINIO
APSISPRENDIMO LAISVEI IR
NELIEIAMUMUI (XXI SKYRIUS)
SVOKA IR RINIAI POYMIAI
Objektas
iais nusikaltimais yra ksinamasi mogaus seksualinio apsisprendimo laisv, o tada kai nukentjusiuoju
yra maametis, tai yra ksinamasi seksualin nelieiamum. Darant kai kuriuos iame skyriuje numatytus
nusikaltimus juos galima padaryti fizin prievarta. Ir dl tos fizins prievartos panaudojimo gali bti
72
padaryta ala nukentjusiojo sveikatai, apribota jo laisv. Taigi papildomu kai kuri nusikaltim objektu
gali bti ir nukentjusiojo asmens sveikata ir laisv. Nukentjusiaisiais gali bti tiek moterys, tiek vyrai ir
maameiai asmenys. ie nusikaltimai pavojingi ir tuo, kad gali bti padaryta ir psichin ala, kuri trunka
ilgai.
Objektyvioji pus
Visi ie nusikaltimai padaromi aktyviais veiksmais. Visos sudtys yra formalios. Kai kurie autoriai mano,
kad iaginimas yra materiali sudtis.
Subjektas
Subjektu gali bti fiziniai asmenys., bet maamei ir nepilnamei atveju ir JA. U iaginim ir
seksualin prievartavim atsako asmuo nuo 14 met, o u kitus - nuo 16 met.
Subjektyvioji pus
Visi nusikaltimai yra tyiniai.
Buvusios spragos:
1. Pagal ankstesn BK subjektu nebuvo pripastama moteris. Dabar subjektu gali bti ir vyras, ir
moteris. Tad nukentjusiuoju gali bti ir moteris, ir vyras;
2. Pagal ankstesn BK tiesiogiai nebuvo numatyta BA u prievartin lytins aistros tenkinim oraliniu
ar analiniu bdu;
3. Pagal ankstesn BK faktikai nebuvo reglamentuota BA u prievartin lytins aistros tenkinim
nesiskverbiant;
4. Pagal ankstesn BK i esms nebuvo numatyta BA u lytins aistros tenkinim grasinant pavartoti
smurt ateityje ar grasinant sunaikinti turt;
5. Pagal ankstesn BK nebuvo numatyta BA u seksualin priekabiavim.
Seime yra registruota BK pataisa. Joje yra numatyta BA pilnameiam asmeniui, kuris lytikai santykiavo
arba kitaip tenkino lytin aistr su jaunesniu nei 16 met asmeniu, kai yra abiej pusi sutikimas.
IAGINIMO IR SEKSUALINIO PRIEVARTAVIMO PALYGINIMAS

Objektyvioji pus panaudota prievarta yra identika abiem atvejais. Abu nusikaltimai parayti
formaliomis nusikaltim sudtimis, identiki yra subjektai. Subjektyvioji pus turi skirtum. Skiriasi lytins
aistros tenkinimo forma. Pirmu atveju aktas atliekamas lytikai santykiaujant, o seksualinio prievartavimo
atveju lytin aistr tenkinant analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio slyio bdu. Iaginimo atveju
nukentjusysis ir kaltininkas paprastai yra skirting lyi atstovai. O seksualinio prievartavimo atveju gali
bti ir skirting lyi, ir tos paios lyties atstovai. Dl seksualinio prievartavimo kyla ginas. Tas, kas
tenkino lytin aistr. Praktikoje kyla klausim dl kitokio fizinio slyio. Kai lytinius organus yra kiami
vairs daiktai, vienu atveju laikoma, kad tai yra seksualinis prievartavimas, kitu atveju teismai traktuoja,
kad tai gali bti sveikatos sutrikdymas ir pan. Teismai nujo tuo keliu, kad reikia nustatyti kokiais motyvais
tai buvo daroma.
73
IAGINIMAS (BK 149 STR.)

Pagal Abramavii iandien aginsim iaginimus.
Iaginimas tai lytinis santykiavimas tarp vyro ir moters prie vieno i j vali. Pagal BK iaginimas yra
baudiamas tik tada, kai lytikai santykiaujama su mogumi prie io vali panaudojant fizin smurt,
grasinant tuoj pat j panaudoti, kitaip atimant galimyb prieintis ar pasinaudojant bejgika
nukentjusiojo asmens bkl.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra moters ar vyro seksualinio apsisprendimo laisv. Tais atvejais, kai yra
iaginamas maametis ar psichikai nesveikas asmuo, kuris nesupranta j atvilgiu atliekam veiksm
prasms, iaginimo objektu yra to asmens seksualinis nelieiamumas. Iaginimas gali pasireikti fizinio
smurto panaudojimu prie nukentjusj. Todl tam tikrais atvejais iaginimo fakultatyviniu objektu gali
bti kito mogaus sveikata. Visais atvejais darant iaginim ala padaroma asmens garbei ir orumui. Taigi
papildomu objektu yra mogaus garb ir orumas. Nukentjusiuoju iaginime gali bti vyras ir moteris. Jei
nukentjusysis nepilnametis, tai yra kvalifikuota sudtis. O jei maametis, tai itin kvalifikuota sudtis.
Seksualinio apsisprendimo laisv tai laisv savo valia pasirinkti seksualin partner ir seksualinio
bendravimo su juo bdus. Ji taip pat reikia saugum nuo bet kokios prievartos seksualiniame bendravime.
Seksualinis nelieiamumas tai paprastai suprantamas kaip vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo
seksualinio gyvenimo, galinio pakenkti jo normaliam fiziniam ir psichiniam vystymuisi. Nukentjusysis
iagintas gali bti tiek vyras, tiek moteris, nepriklausomai nuo amiaus.
Iaginimo atveju kaltininkas ir nukentjusysis paprastai yra skirting lyi. Tuo iaginimas skiriasi nuo
seksualinio prievartavimo, nes seksualinio prievartavimo atveju nukentjusysis ir kaltininkas gali bti ir
tos paios lyties asmeniu.
Objektyvioji pus
Paia bendriausia prasme iaginimas pasireikia lytiniu santykiavimu su mogumi prie io vali. Tai
skirting lyi asmen atliekamas lytinis aktas, vedant vyro varp moters makt (teismai panorjo tai
konkretizuoti). Tai vadinamas lytins aistros tenkinimu vaginaliniu bdu.
Lytinis santykiavimas utraukia BA tik tais atvejais, kai tai daroma prie nukentjusiojo vali. Tas pats
tinka ir seksualinio prievartavimo sudiai. Lytinis santykiavimas prie nukentjusiojo vali yra kai tai
daroma nesutinkant vienam i asmen dalyvaujani lytikai santykiaujant. Kaltininkas turi suvokti, kad jis
atlieka lytin akt prie nukentjusiojo vali. Nesutikimas turi bti suprantamas, suvokiamas. Negalima
pasimylt, igert ampano, o kit dien nueit ir sakyt mane iagino. Sako: kaip gi pati norjai. O ji
sako: kai igriau ampan supratau, kad nenorjau. ampanas geriau.
Paprastai iaginimo objektyvij pus sudaro dvi stadijos:
1. Pirma stadija, tai fizinio smurto panaudojimas ar grasinimas tuoj pat j panaudoti, ar kitoks
atmimas galimybs prieintis;
2. Antra stadija, tai pats lytinis santykiavimas su nukentjusiuoju.
74
Savarankika iaginimo forma, kur bt sunku iskirti ias stadijas, yra lytinis santykiavimas
pasinaudojant bejgika asmens bkle.
Iaginimas pasireikia lytiniu santykiavimu su nukentjusiuoju. Jis galimas tik aktyviais veiksmais. Lytinis
santykiavimas tai vaginalinis lytinis aktas tarp vyro ir moters. is lytinio akto bdas leidia nusikaltim
atskirti nuo BK 150 str. numatyto nusikaltimo seksualinio prievartavimo. Esminis skirtumas tarp
iaginimo ir seksualinio iprievartavimo yra lytins aistros tenkinimo bdas (vaginalinis bdas).
Lytinis santykiavimas prie asmens vali utraukia BA tik tada jei mintos veikos padaromos iais atvejais:
1. Fizinio smurto panaudojimas iaginimo atveju. Naudojamas asmens esamam ar galimam
pasiprieinimui veikti. Jei prie nukentjusj smurtas panaudojamas ne pasiprieinimui veikti, o
kitiems tikslams, tai kaltininko veika kvalifikuojama pagal kitus straipsnius (pvz. nusikaltimus
sveikatai). is poymis pasireikia tuo, kad kaltininkas nukentjusj mua, smaugia, sukelia kitok
fizin skausm ar padaro tam tikrus sveikatos sualojimus ir btent tokiais veiksmais siekiama
nuslopinti nukentjusiojo asmens pasiprieinim. Iaginimo sudtis apima neym ir nesunk
sveikatos sutrikdym (kiti mano, kad apima tik neym sveikatos sutrikdym). Jeigu dl iaginimo
nukentjs asmuo mirta (yra nuudomas), tai bus nusikaltim sutaptis. Jei gyvyb iaginimo
metu atimta neatsargiai, tai irgi bus sutaptis. J lytikai santykiavo su A, o po to pamat, kad A buvo
ne tokia kokios tikjosi, dl to ir sumu. A sako J, kad nenori santykiaut, j sumua ir
nesantykiauja. Vagis sibrauna but, j apvarina, atlieka lytin akt, prie dur sutinka buto
eiminink. Vagis sako: na inote, butas graus, prabangus, bet jau Js mona... tokia alta.
eimininkas sako: ji kartumu nepasiymjo ir kai buvo gyva . Jeigu fizinis smurtas naudojamas
po lytinio santykiavimo, tai nebus iaginimas. Jeigu pats savaime fizinio smurto naudojimas lytinio
santykiavimo metu nereikia, kad yra padarytas iaginimas. Tas smurtas gali bti naudojamas
abipusiu sutikimu (mazochistai). Stovi vienas su grandine, kitas nutrks nuo grandins . Fizinis
smurtas siekiant veikti nukentjusiojo pasiprieinim gali pasireikti labai vairiai muimas,
smaugimas ir t.t. Atlikus tuos veiksmus nukentjusiajam gali atsirasti vairaus sunkumo sveikatos
sutrukdymas. Jeigu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas ar jam atimama gyvyb, tai kaltininko
veika kvalifikuojama ne tik pagal BK 149 str., bet ir BK straipsnius u nuudym ar sunk sveikatos
sutrikdym. Jeigu gyvyb atimama neatsargiai, tai yra BK 149 str. ir 131 str. (nuudymas
neatsargiai) sutaptis. Kilt domus klausimas, kaip vertinti situacij, kai fizinis smurtas
panaudojamas ne nukentjusiojo, bet kit asmen atvilgiu siekiant priversti nukentjusj lytikai
santykiauti. LAT iaikino, kad iimtiniais atvejais iaginimas bus, kai fizinis smurtas
panaudojamas grasinant nuudyti nukentjusiajam artim mog. Abramaviius mano, kad siekiant
su nukentjusiuoju lytikai santykiauti fizinis smurtas yra naudojamas kit asmen atvilgiu ir taip
yra palauiama nukentjusiojo valia tai bus iaginimas ir tokia situacija turi bti vertinama kaip
atmimas galimybs nukentjusiajam prieintis. Bet kuriuo atveju jei fizinis smurtas naudojamas
prie artim mog, tai bet kuriuo atveju iaginimas, tik klausimas pagal kur poym;
2. Iaginimas, kai grasinama tuoj pat panaudoti fizin smurt. Tai yra viena i psichinio smurto
ri. io psichinio smurto tikslas yra nuslopinti nukentjusiojo pasiprieinim. Paprastai
grasinama prie lytin santykiavim. Turi bti grasinama panaudoti fizin smurt, fizin smurt
grasinama pavartoti ne ateityje, o dabar. Jeigu fizin smurt grasinama pavartoti ateityje ir
reikalaujama lytini santyki, tai iaginimo nebus ir veika bus kvalifikuojama kaip privertimas
lytikai santykiauti. Grasinimas gali bti ireiktas ne tik odiais, bet ir veiksmais. J ateina su
pistoletu ir tai jau bus grasinimas veiksmas. Bna situacij, kai grasinimas yra nekonkretus. iuo
atveju reikia atsivelgti vis esam situacij. Tam tikrais atvejais nukentjusiosios izoliavimas ir
75
ls bendrinink veiksmai yra prilyginami psichinei prievartai (pjauna baldus, kanarles ). Gali
bti grasinama panaudoti smurt ne tik prie pat nukentjusj, bet ir prie jam artim asmen.
Paprastai iuo atveju kitas asmuo turi bti toje paioje vietoje kaip kaltininkas ir nukentjusysis.
Visada reikia rodyti, kad toks grasinimas kitam asmeniui palau nukentjusiojo vali. Jeigu yra
grasinama tuoj pat panaudoti ne fizin smurt, o kitok smurt (sudeginti nam ir kt.), tai kaltininko
veika kvalifikuojama kaip privertimas lytikai santykiauti;
3. Iaginimas atimant nukentjusiajam galimyb kitaip prieintis. Tai tokie kaltininko veiksmai,
dl kuri nukentjusysis praranda galimyb aktyviai pasiprieinti kaltininkui. LAT senato
nutarimas: kitoks atmimas galimybs prieintis gali bti nukentjusiojo suriimas, migdomj ar
kitoki nukentjusiojo vali paralizuojani vaist sugirdymas ir pan. Teismas tok poir
iaikino labai plaiai. 2004 m. gruodio 30 d. nutarimo 9 p.: kitoks atmimas galimybs prieintis
yra tada, kai yra melagingas kokios nors reikmingos nukentjusiojo apsisprendimui inios
praneimas. Kas tai yra? J ateina pas A, sako Tavo tvai uvo, A apalpsta, o tada j patvarko. Pagal
LAT senato iaikinimas taip pat yra grasinimas sunaikinti ar atimti turt, palikti vien be pagalbos
mike ar kitoje nuoalioje vietoje ar pan. Jeigu taip traktuoti kitok atmim galimybs prieintis tai
kaip atskirti iaginim nuo privertimo lytikai santykiauti. Pastaruoju atveju kaltininkas grasina
sunaikinti turt, padegti nam ir pan. Dstytojo humoras: Kuo dirbi? Dstytoju. O k darai?
Plyteles dstau ;
4. Iaginimas pasinaudojant bejgika nukentjusiojo asmens bkle. Bejgikumas siejamas su
tam tikra fizine ar psichine mogaus bkle dl kurios nukentjusysis arba negali suvokti su juo
atliekam veiksm prasms (psichin liga, maametyst), arba, kad ir suvokia, bet negali
kaltininkui pasiprieinti. Fizin bejgikum gali nulemti vairs veiksniai (asmuo negalus).
Psichin bejgikum gali lemti du veiksniai psichin liga ar sutrikimas, amius (maametyst).
Kaltininkas iuo atveju turi suvokti, kad nukentjusysis yra bejgikos bkls. Ne kiekvienas
negalus asmuo ar psichinis ligonis yra bejgikos bkls. Nukentjusiojo maametyst bendrai
iki 14 m. BT jau ilgai konstatuojama, kad maameiai yra bejgikoje bklje ir net esant j
sutikimui lytinis santykiavimas traktuojamas kaip iaginimas. LAT 10 p. paymjo, kad lytinis
santykiavimas su maameiu nukentjusiuoju, kuris pagal savo fizin ir psichin isivystym bei
socialin brand suvok darom veiksm esm ir dav sutikim tokiems santykiams arba tie
veiksmai vyko maameio asmens iniciatyva gali bti ir nepripaintas iaginimu. Situacija: jai 13
m., jam 15 m. Ji patyrusi, jis nesuvokia k daro. Tai ia jau kaltinamasis bus netinkamas subjektas.
Jeigu su maameiu lytikai santykiauja asmuo vyresnis kaip 16 m. ir jo veikla nra pripastama
iaginimu tai toks asmuo gali bti traukiamas BA u maameio asmens tvirkinim (BK 153 str.).
Asmuo bejgikoje bklje gali bti ir dl apsvaiginimo alkoholinmis, psichotropinmis,
narkotinmis mediagomis. Tais atvejais, kai lytikai santykiaujama su psichiniu ligoniu, visais
atvejais turi bti skiriama psichiatrin ekspertiz, kad bt nustatyta, ar asmuo tikrai nesuvokia
prie j atliekam veiksm prasms. Tais atvejais, kai lytikai santykiaujama su maameiu
asmeniu, reikia nustatyti, ar maametis dl savo isivystymo ir patirties suvokia lytinio
santykiavimo prasm ir reikm. Visais atvejais reikia atsivelgti partnerio ami.
Jeigu lytikai santykiaujama su kitu asmeniu panaudojant kitus bdus (apgaul, pasitikjimas: a tave
myliu, tu aminai busi mano ir pan.), tai iaginimo nebus. Kai asmuo suvokia, kad vartodamas alkohol su
kitu asmeniu, pastatys save tokia padt, kad su juo bus lytikai santykiaujama, tai irgi nebus iaginimo.
Iaginimo btinuoju poymiu yra lytinio santykiavimo padarymo bdas (vaginalinis).
76
Iaginimas yra formali sudtis ir jis laikomas baigtu nuo lytinio akto pradios, t.y. nuo siskverbimo
momento. Nepriklausomai nuo to ar pabaig lytin akt ar ne. Buvo situacija, trys berniukai (14, 14 ir pus
ir 15 m. Vilniuje ant tilto pasigaun mergin ir iagina. Daro ekspertiz, o medikai sako, kad ji dar nekalta.
O jie visi tvirtina jo iaginom... Viskas kaip priklauso. O po to paaikjo, kad i to susijaudinimo jie
pamiro pdkelnes numaut. O merginai buvo ne iki to (oko bsena), tai vat .
K daryti, jei normals lytiniai santykiai perauga iaginim (ia diskutuotinas klausimas)? Nuo to
momento, kai kaltininkas tsia lytin santykiavim naudodamas lytin smurt ar grasinimus, tai veika jau
perauga iaginim.
Jeigu lytinio akto metu ji praranda smon, tai tada bus bejgika bkl ir jau automatikai bt
iaginimas. Paradoksas.
Vien tik paties fizinio ar psichinio smurto panaudojimas dar nereikia, kad iaginimas yra vykdytas. Tokiu
atveju bus pasiksinimas iaginti.
Yra atveju, kai kaltininkas, pavartojs psichin ar fizin smurt, lytikai toliau nesantykiauja su
nukentjusiuoju asmeniu, tai traktuojama kaip savanorikas atsisakymas pabaigti nusikaltim. Taiau u
smurto veiksmus kaltininkas turi bti traukiamas BA.
Subjektas
Fizinis pakaltinamas asmuo nuo 14 met atsako pagal 1 ir 2 d. JA atsako pagal 149 str. 3 ir 4 d. Kodl JA
neatsako u pilnameio asmens iaginim. Tai kyla i ES teiss akt. Ten numatyti reikalavimai kovai su
maamei pornografija, prievartavimu ir pan.
Moteris gali bti kitos moters iaginimo vykdytoja, kai tai daroma bendrinink grupe.
Kartais teigiama, kad formaliose nusikaltimo sudtyse pasiksinimas negalimas. Armanas mano kitaip. Pvz.,
kai kaltininkas pavartoja smurt, bet dl tam tikr objektyvi prieasi jam lytinio akto pradti
nepavyksta. Daniausiai pasitaikantis atvejis, kai nukentjusysis prieinasi ir pabga i vykio vietos. Kitas
atvejis, kai palauia pasiprieinim, bet tiek ieikvoja jg, kad jau nieko nebegali padaryt (tarkim nra
erekcijos).
Subjektyvioji pus
Iaginimas padaromas tik tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad lytikai santykiauja prie asmens vali
ir to nori. Galimos situacijos, kai kaltininkas nuoirdiai mano, kad pasiprieinimas yra tariamas, tokiu
atveju iaginimo nebus. Motyvai ir tikslai gali bti vairs. Daniausiai yra siekis patenkinti savo lytin
aistr.
Susitinka du mons, vienas sako, noriu pasigirti. Su Saboniu al griau. Antras sako: o a su Archimedu
griau. Bet Archimedas mirs. Atsako: tai va kodl taip blogai atrodo. Kitas gi mir prie du
tkstanius met. Tai vat matai, kai geri kaip greitai laikas bga.
Iaginim kvalifikuojantys poymiai:
1. Iaginimas padarytas bendrinink grups (BK 149 str. 2 d.). LAT nurod, kad iaginimas
laikomas padarytu bendrinink grups, kai iaginant dalyvauja keli asmenys i kuri bent du yra
iaginimo vykdytojai. Niuansas, kas pripastamas iaginimo bendravykdytoju:
77
a. Asmuo atliekantis seksualinio pobdio veiksmus ir prievartos veiksmus;

b. Bendravykdytoju taip pat pripastamas asmuo, kuris neatliko seksualinio pobdio
veiksm, taiau atliko prievartos veiksmus. Abu asmenys bus traktuojami kaip
bendravykdytojai;
c. Asmuo, kuris neatliko prievartos veiksm, taiau kitiems bendrininkams palauus
nukentjusiojo pasiprieinim lytikai santykiavo su juo.
Kalbant apie bendrinink grup reikia pasakyti, kad jeigu iaginimas padarytas organizuotos grups, tai
visi organizuotos grups nariai atsako pagal BK 149 str. 2 d. Jeigu kakas sukursto grup, tai jis atsakys
pagal BK 24 str. kaip kurstytojas. Kalbant apie bendrininkavimo institut buvo kategorika nuomon, kad
negalima bendrininkauti su nenustatytu asmeniu. 2009 m. LAT pasak, kad tam tikrais atvejais galima
bendrininkauti ir su nenustatytu asmeniu, kai i bylos mediagos akivaizdu, kad tas nenustatytas asmuo
yra sulauks patraukimo BA amiaus ir yra pakaltinamas.
2. Nepilnameio asmens iaginimas (3 d., jaunesnis nei 18 m.), maameio asmens iaginimas (4 d.,
jaunesnis nei 14 m.). iuo atveju, kaltinink patraukti BA galima, kai kaltininkas suprato, kad jis
lytikai santykiauja su nepilnameiu ar maameiu. ia sudtingiausia tai rodyti. LAT aikinamas
iuos poymius yra paymjs, jei asmuo nesuvokia, kad nukentjusysis yra nepilnametis ar
maametis, taiau pagal bylos aplinkybes, nukentjusiojo fizinius duomenis ir savo asmenines
savybes turjo ir galjo tai suvokti, kaltininko veikla kvalifikuojama pagal BK 149 str. 3 ar 4 d.
Teorin problema dl kalts formos. Iaginimas gali bti padaromas tik tyia. Jeigu nusikaltimas
padaromas tyine kalts forma, tai kaltininko santykis su visais objektyviaisiais io nusikaltimo
poymiais gali pasireikti tik tyios forma. Turjo ir galjo numatyti yra paradoksas. Kaltininko
santykis su nepilnametyste ar maametyste gali pasireikti ir netyine kalts forma. Turjo ir galjo
reikia, kad reikia imtis vis priemoni isiaikinti amiaus (paimti pas, paskambinti mamai). U
tai jei paiame statyme tas dalykas bt paraytas bt geriau. iuo atveju ia galt bti miri
kalts forma.
Dl savanoriko atsisakymo pabaigti iaginim. Teisminje praktikoje kyla problem, kai reikia vertinti ar
lytinio akto neatlikimas reikia savanorik atsisakym baigti iaginim. Savanorikas atsisakymas
galimas rengimosi ir pasiksinimo padaryti nusikaltim stadijose iki lytinio santykiavimo pradjimo
momento. iuo atveju savanorikas atsisakymas pabaigti iaginim yra tik tada, kai kaltininkas savo noru,
o ne dl kit objektyvi ar iorini prieasi nutraukia pradt iaginim. Pavyzdiui, savanoriku
atsisakymu pabaigti pradt veik nebus dl aktyvaus nukentjusiojo pasiprieinimo, erekcijos nebuvimo,
netikto kit asmen atsiradimo alia, dl sveikatos sutrikdymo. Taip pat jei kaltininkas suino, kad
nukentjusysis serga venerine liga ir nepradeda lytinio akto.
Baigme iaginim, pereisim prie seksualinio prievartavimo .
SEKSUALINIS PRIEVARTAVIMAS (BK 150 STR.)

Tai nauja nusikaltimo sudtis. Senajame BK tokios sudties nebuvo.
Praktikai seksualinis prievartavimas apima tam tikras veikas, kurios pagal senj BK arba buvo laikomos
iaginimu, arba buvo pripastamos chuliganizmu, arba pripastamos tvirkinamaisiais veiksmais.
Objektas
78
Toks pats kaip ir iaginimo. Kaltininkas ir nukentjusysis gali bti ir t pai, ir skirting lyi.
Objektyvioji pus
Pagrindinis ir esminis io nusikaltimo skirtumas nuo iaginimo yra lytins aistros tenkinimo forma.
Iaginimo atveju lytin aistra tenkinama natraliu vaginaliniu bdu. O seksualinio prievartavimo
atveju lytin aistra tenkinama ne natraliu bdu, o analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio slyio bdu.
Analinis lytins aistros tenkinimas yra tada, kai vyro varpa dirginama moters ar vyro ieinamojoje angoje.
Oralinis yra tada, kai vyro varpa dirginama moters ar vyro burnoje.
Kitokio fizinio slyio bdu apima labai vairias seksualinio pasitenkinimo formas.
Didiausia diskusija kyla dl treio poymio: kitokio fizinio slyio bdu. Anksiau tai buvo vertinama jei
nukentjusysis buvo maametis, tai bdavo tik kaip maameio tvirkinimas.
Tam tikri daiktai yra kiami ieinamj ang, lytinius organus, gali padaryti didesns alos. Tai gali
padaryti daugiau alos nei vaginalinis aktas. Kitoks fizinis slytis pripastamas seksualiniu prievartavimu,
esant iems poymiams:
1.
2.
3.
4.
Pirt ar vairi daikt vedimas moters lytinius organus ar ieinamj ang;

Nukentjusiojo lytini organ intensyvus lietimas;
Privertimas nukentjusiojo intensyviai liesti kaltininko lytinius organus;
Seksualiniu prievartavimu gali bti pripastami ir tie atvejai, kai kaltininkas savo lytiniais organais
lieia vairias nukentjusiojo kno dalis;
Visur be siskverbimo.
Dl analinio ir oralinio nenustatinjama ar buvo tenkinama lytin aistra ar ne. Kai yra kalbama apie
seksualin prievartavim kitokio fizinio prievartavimo metu, tai paskutiniu metu teisminje praktikoje
susiformavo tendencija, kad seksualinis prievartavimas kitokio fizinio slyio bdu yra tik tada, kai
kaltininkas atlikdamas mintus veiksmus tenkina savo lytin aistr. Nors teorikai irint reikt nustatyti
koki tiksl siekdamas kaltininkas nukentjusiojo atvilgiu atliko tam tikrus veiksmus, pvz. norint
paeminti mog, o ne tenkinti aistr. Tuomet reikt kvalifikuoti u ksinimsi mogaus sveikat ar
eidim.
Kyla praktin problema. Kada iaginimas yra nebaigtas nusikaltimas? Asmuo nurengia, bando atlikti lytin
akt, bet jam nepavyko, bet jis su lytiniais organais paliet nukentjusiojo kno dalis. Kai kas silo
kvalifikuoti kaip baigt nusikaltim, nors i tikro reikt kvalifikuoti pagal tyios krypt. Jeigu jis pasiksino
iaginti, band, bet nepavyko, tai tuomet taip tenkinant aistr fizinio slyio bdu bus pasiksinimas
iaginti ir baigtas seksualinis prievartavimas.
Praktikoje kildavo ir kita problema. Kai su nukentjusiuoju prie jo vali yra santykiaujama vaginaliniu
bdu, po to analiniu, oraliniu, vl vaginaliniu. Gali bti situacija, kai nukentjusysis yra vienu metu ir
aginamas, ir seksualiai prievartaujamas. Kyla klausimas ar tai ideali, ar reali nusikaltim sutaptis. LAT
pasak, kad ia turt bti ideali, nes palauiama valia vienu metu abiem atvejais.
Kai yra seksualinis prievartavimas analiniu ar oraliniu bdu, tai nusikaltimas yra baigtas, kai kakas kakur
vedama. Kai yra kitokio fizinio slyio bdu baigtinumas priklauso nuo to kaip pasireikia fizinis slytis.
79
Kai nukentjusysis veriamas liesti kaltininko lytinius organus, tai sunku suformuluoti taisykl, tai
baigtinum reikia irti nuo konkretaus fizinio slyio bdo.
Kiti poymiai yra tokie patys kaip ir iaginimo: fizinis ir psichinis smurtas ir kt.
Seksualinio pasitenkinimo siekimas nra btinasis poymis.
Sudtis formali ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas pradeda tenkinti savo lytin aistr.
Subjektas, subjektyvioji pus ir kvalifikuojantys poymiai yra tokie patys kaip ir iaginimo.
PRIVERTIMAS LYTIKAI SANTYKIAUTI (BK 151 STR.)

ios normos paskirtis buvo ir yra kriminalizuoti tuos lytinio santykiavimo ir lytins aistros tenkinimo
bdus, kurie neapimami iaginimo ir seksualinio prievartavimo norm. Iki naujojo BK sigaliojimo buvo
prispyrimas lytikai santykiauti .
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas mogaus seksualinio apsisprendimo laisv. Apsisprendimas nra
objektas. Papildomas objektas yra mogaus garb ir orumas. Darant nusikaltim mogus veriamas
lytikai santykiauti su kitu mogumi prie savo vali. Nukentjusiuoju gali bti ir moterikos, ir vyrikos
lyties asmuo. Nukentjusiuoju gali bti tik asmuo nuo 14 met. Jeigu priveriamas lytikai santykiauti
jaunesnis nei 14 met asmuo, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip iaginimas arba kaip seksualinis
prievartavimas.
Objektyvioji pus
Bendriausia prasme io nusikaltimo objektyvioji pus pasireikia lytiniu santykiavimu ar lytins aistros
tenkinimu prie mogaus vali. BA pagal straipsn atsiranda tik tada, kai kaltininkas grasindamas
panaudoti smurt priveria nukentjusj lytikai santykiauti. Reikia paminti, kad iuo atveju grasinimo
panaudoti smurt turinys skiriasi nuo grasinimo panaudoti smurt iaginime ir seksualiniame
prievartavime. Esant privertimui lytikai santykiauti grasinama panaudoti fizin ar ir kitokio pobdio
smurt. Gali grasinti panaudoti ir fizin smurt, bet j panaudoti ne dabar, o ateityje.
Baudiamas asmuo, kuris lytikai santykiavo arba kitoks lytins aistros tenkinimas prie asmens vali,
grasinant pavartoti smurt, panaudojant kitoki psichin prievart arba pasinaudojant asmens
priklausomumu.
Dvi stadijos: smurto panaudojimas ir lytinis santykiavimas arba kitoks lytins aistros tenkinimas. is
nusikaltimas apima tiek natral lytins aistros tenkinim, tiek ir nenatral lytins aistros tenkinim. Nuo
iaginimo ir seksualinio prievartavimo is nusikaltimas skiriasi pagal psichinio smurto pobd. Skirtingai
nuo i aginimo ir seksualinio prievartavimo grasinimas panaudoti smurt ioje sudtyje reikia grasinim
tai padaryti ne tuoj pat, bet ateityje. Privertimas lytikai santykiauti yra ir tada, kai yra naudojama ir kitokia
psichin prievarta. Skirtingai nuo iaginimo ioje sutartyje kitokia psichin prievarta nra susijusi su
grasinimu padaryti nukentjusiajam fizin al. Gali bti grasinama sunaikinti turt, augintin ir kiti. Tokiu
atveju neturi reikms, ar grasinama atlikti tuos veiksmus dabar ar juos atlikti ateityje. Kai kaltininkas
80
priveri nukentjusj lytikai santykiauti pasinaudodamas asmens priklausomumu. Dvi pagrindins

priklausomumo formos: materialinis ir tarnybinis priklausomumas.
Privertimo lytikai santykiauti bdas tai yra kitokios psichins prievartos nukentjusiojo atvilgiu
panaudojimas. Grasinimas sukompromituoti nukentjusj. Grasinimas atskleisti valstybs paslapt. Ar
sprendiant yra privertimas lytikai santykiauti panaudojant kitoki psichin prievart reikia atsivelgti
tai ar kaltininko grasinimai palauia nukentjusiojo vali. Privertimas lytikai santykiauti yra ir tada, kai
nukentjusysis priveriamas lytikai santykiauti pasinaudojant priklausomumu. Tai yra BT teorijoje
iskiriama kaip specifin psichins prievartos ris, kuri nulemia specifiniai santykiai tarp moni.
Paprastai priklausomumas pasireikia tuo, kad vieno mogaus gerov priklauso nuo kito mogaus gerovs
(sekretor priklausoma nuo virininko).
Priklausomum gali lemti ir eimyniniai santykiai (mona priklausoma nuo vyro ar atvirkiai).
Priklausomum gali lemti ir tam tikri materialiniai santykiai. Kai vienas mogus ilaiko kit mog.
Teisminje praktikoje yra teigiama, kad pasinaudojimo priklausomumu vertinimas turi vykti atsivelgiant
moralin, socialin veikos kontekst. Teigiama, kad labai atsargiai reikia vertinti skund dl to, kad vienas
sutuoktinis veria kit sutuoktin lytikai santykiauti. Bna domi privertimo lytikai santykiauti atvej.
Atjo narkoman pas dealer, papra narkotik ir u atlyg pasil lytikai santykiauti. iuo atveju bus
nusikaltimas, nes tai yra priklausomumas. Tas, kas parduoda narkotikus pasinaudojo ta nukentjusija. Bet
dar klausimas kas bus jei alkoholik ateit pas prekeiv nusipirkti alkoholio.
Kai daromas is nusikaltimas, nukentjusysis gali bti veriamas lytikai santykiauti su paiu kaltininku
arba su kitu asmeniu. Tas kitas asmuo neatsakys, jei jis nesuvokia, kad nukentjusysis lytikai santykiauti
buvo priverstas. Jei inojo arba suvok, tai atsakys kaip bendrininkas. Kai kitas asmuo prie lytin akt i
nukentjusiojo suino, kad nukentjusysis buvo priverstas su kitu asmeniu lytikai santykiauti. Viena
pozicija, kad iuo atveju tas kitas asmuo pagal BK 151 str. neatsako, jam kyla moralin atsakomyb. Antra
pozicija, kad kitas asmuo irgi yra traukiamas atsakomybn pagal BK 151 str., kadangi jis pasinaudojo
asmens priklausomumu. Toki byl Lietuvoje nebuvo. Abramaviius mano, kad turt bti taikomas antras
variantas, taip ir gauname aikinant sistemikai.
Diskutuotinas klausiamas dl baigtinumo. Katedros pozicija, kad is nusikaltimas laikomas baigtu nuo
momento, kai pradedama lytikai santykiauti ar kitaip tenkinti lytin aistr. Kita nuomon, kad
nusikaltimas laikomas baigtu, kai nukentjusysis faktikai yra priverstas paklusti kaltininko valiai, kai jis
palta. Tai tokiu atveju galima situacija, kad kaltininkas atjo, palau vali, kol nusireng valia atlo ir
sako geriau kompromatas. Tai tokiu atveju dar nebus baigtas nusikaltimas.
Jeigu yra prekyba monmis ir moteris parduota suteneriui, tas klientas neino, kad ji tai daro prie savo
vali. Kaip tada? Jei nesuvok, tai BA pagal straipsn nekils.
Subjektas
Fiziniai abiej lyi asmenys nuo 16 met. Kai veiksmai atliekami nepilnameio asmens atvilgiu atsako ir
JA.
Subjektyvioji pus
Kvalifikuojantis poymis yra tada, kai minti veiksmai atliekami nepilnameio asmens atvilgiu.
81
Praktikoje pasitaiko toki atvej, kaip vertinti veiksmus, kai kaltininkas naudodamas prievart (fizin ar
psichin) veria du asmenis lytikai santykiauti vienas su kitu? iuo atveju yra paeidiama tiek vieno, tiek
kito asmens seksualinio apsisprendimo laisv, o vliau ir seksualinis nelieiamumas. Kaip turi bti iuo
atveju vertinami kaltininko veiksmai? Teisminje praktikoje daniausiai manoma, kad tai yra privertimas
lytikai santykiauti. Nepasakyta, kad kitas asmuo turi norti. Privertimas lytikai santykiauti grasinama tuo,
kad smurtas gali bti panaudojamas ateityje. Kai tai vyksta tarp maamei neabejotina, kad kaltininko
veikla kvalifikuojama kaip iaginimas ar seksualinis prievartavimas. Dl suaugusi asmen yra teisinio
reguliavimo spraga. Kai kuriose valstybse yra plaiau traktuojamas iaginimas. Praktikoje lyg ir
laikomasi BK 151 str., bet tai diskutuotina.
Jeigu esant privertimui lytikai santykiauti kaltininkas po grasinim panaudoti fizin smurt j ir panaudoja,
arba po grasinimo panaudoti smurt ateityje seka grasinimas panaudoti smurt tuoj pat. Sako: A Tave
sumuiu po savaits. Nu ir muk. Na, tada sumuiu tuoj pat. Tai nesvarbu kada mu.
LYTINS AISTROS TENKINIMAS PAEIDIANT NEPILNAMEIO ASMENS

SEKSUALINIO APSISPRENDIMO NELIEIAMUM (BK 151 1 STR.)
Objektas
Pagrindinis ir tiesioginis nepilnameio asmens seksualinio apsisprendimo laisv ar nelieiamumas.
Nukentjusysis pagal 1 d. tik nepilnametis (asmuo, nesulauks 18 m. amiaus). Asmuo jaunesnis nei 14 m.
io nusikaltimo subjektu negali bti, nes tai bt maameio asmens tvirkinimas. Pagal dabartin sistem
u maameio asmens tvirkinim yra numatyta velnesn atsakomyb nei u nusikaltim. Tam tikrais
atvejais maametis gali bti subjektu jei jis tai daryt savo noru ir bt socialin branda. Dabar Seime
siloma sugrietinti tvark ir jei sankcija bus sugrietinta tai bet koks santykiavimas su nepilnameiu bus
kvalifikuojamas pagal BK 153 str.
Objektyvioji pus
is nusikaltimas bendriausia prasme pasireikia lytiniu santykiavimu ar kitokios lytins aistros tenkinimu.
Reikia turti omenyje, kad BA pagal straipsn atsiranda tik tada, kai minti veiksmai atliekami esant
nepilnameio sutikimui. Btinuoju io nusikaltimo poymiu yra tai, kad minti veiksmai su nepilnameiu
atliekami pasilius, paadjus suteikti ar suteikus jam u tai pinigus ar kitokios formos atlyg. Nepilnameio
sutikim atlikti veiksmus lemia tam tikras materialinis suinteresuotumas.
Subjektas
Vadovaujantis bendromis BK nuostatomis io nusikaltimo subjektas yra asmuo nuo 16 m. amiaus, bet
sistemikai analizuojant 1 d. vargu ar tai bt teisinga. Abramaviius mano, kad io nusikaltimo subjektu
gali bti tik pilnametis asmuo. Taip pat io nusikaltimo subjektu gax+li bti ir juridinis asmuo.
Subjektyvioji pus
Tai yra tyinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyia.
82
SEKSUALINIS PRIEKABIAVIMAS (BK 152 STR.)

Tai nauja sudtis. Jos senajame BK nebuvo.
Seksualinis priekabiavimas yra pripastamas baudiamuoju nusiengimu.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra mogaus seksualinio apsisprendimo laisv. Pagal dstytoj papildomu
objektu yra garb ir orumas. Nukentjusiuoju gali bti tiek moteris, tiek vyras, kurie yra nuo kaltininko
priklausomi tarnybikai arba kitaip.
Objektyvioji pus
Seksualinis priekabiavimas gali pasireikti tam tikr veiksm atlikimu, t.y.:
1. vairi vulgari veiksm atlikimu. Tai gestai, ireikiantys kaltininko siek seksualiai bendrauti
arba imituojantys tok bendravim; paglostymai, prisilietimai, pliaukteljimas, per ilgas rankos
laikymas, oro buinys ir pan.;
2. Panai vulgarius veiksmus atlikimu. Tas pats kaip ir vulgari veiksm;
3. vairiais pasilymais. Tai gali bti ireikta odiu, ratu, gestais, mimika;
4. vairiomis uuominomis. Tas pats kaip ir pasilym.
Turi bti veiksm nuoseklumas. Tai formali sudtis. ie veiksmai pripastami seksualiniu priekabiavimu,
kai siekiama seksualinio bendravimo. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo t veiksm atlikimo.
Subjektas
Abiej lyi asmenys nuo 16 met ir tik toks asmuo, nuo kurio nukentjusysis yra tarnybikai arba kitaip
priklausomas.
Subjektyvioji pus
Padaromas tiesiogine tyia ir btinuoju poymiu yra specialusis tikslas siekia seksualinio bendravimo.
10 TEMA. NUSIKALTIMAI IR
BAUDIAMIEJI NUSIENGIMAI MOGAUS
ORUMUI IR GARBEI (BK XXII SKIRSNIS)
MEIIMAS (BK 154 STR.)
83
meiimas tai paskleidimas apie kit mog tikrovs neatitinkanios informacijos, galinios paniekinti
arba paeminti t asmen arba pakirsti pasitikjim tuo asmeniu.
Objektas
Pagrindinis ir tiesioginis kito mogaus garb ir orumas. Garb ir orumas tai mogaus dorovins
vertybs, apibdinanios paties mogaus poir save, savs vertinim ir kit moni pateikiam poir
mog ir jo vertinim. Garb yra siejama su aplinkini moni konkretaus asmens vertinimu. Tai mogaus
padorumo, morals, uimamos padties visuomenje vertinimas ir pan. Garb suvokiama kaip kiti vertina
t mog. Orumas yra mogaus paties savs vertinimas.
Nukentjusiuoju yra bet koks kitas mogus. Neturi reikms amius, jo veiksnumas ar neveiksnumas, taip
pat nukentjusiuoju gali bti ir mirs asmuo.
Objektyvioji pus
Ji pasireikia veikimu. Tai reikia melaging ini, prasimanym, eminani kito mogaus garb ar orum,
skleidimu. Skleidimas suprantamas kaip toki ini perdavimas bent vienam treiam mogui. Jeigu tokios
inios perduodamos nukentjusiajam, tai bus ne meiimas, bet eidimas. Tokio pobdio veiksmai gali
bti padaromi ratu, odiu, spaudinyje, per visuomens informavimo priemones.
meiimas yra baigtas nusikaltimas, kai tam tikro pobdio inios yra perduodamos bent vienam kitam
mogui. Reikms neturi, ar tas mogus patikjo gauta informacija, ar nepatikjo.
Subjektas
Pakaltinamas fizinis asmuo nuo 16 met.
Subjektyvioji pus
Tyinis nusikaltimas. Kaltininkas turi suprasti, kad pateikia melagingas inias ir to norjo. Jei tokios inios
buvo paskleistos paiam asmeniui neinant, kad tos inios yra melagingos, tai meiimo nebus.
meiim kvalifikuoja tai, kad apie asmen paskleidiama informacija, neva nukentjusysis yra padars
sunk arba labai sunk nusikaltim, arba per visuomens informavimo priemon ar spaudinyje.
Ikiteisminis tyrimas pradedamas tada, kai yra atitinkamo asmens praymas arba prokuroro reikalavimas.
EIDIMAS (BK 155 STR.)

eidimas tai kito asmens vieas arba nevieas paeminimas odiu, ratu arba veiksmu. Esminis
skirtumas nuo meiimo yra tas, kad tai yra daroma matant paiam nukentjusiajam arba jam nors ir
nedalyvaujant, bet inant, kad nukentjusysis suinos apie eidim.
Objektas
Pagrindinis ir tiesioginis garb ir orumas.
Objektyvioji pus
84
eidimu yra laikomas nepadorus veiksmas, kuris paemina mogaus garb ir orum. eidimas gali bti
atliekamas ir veiksmu (antausio sklimas ir pan.). eidim reikt atriboti nuo chuliganizmo, nes
chuliganiki veiksmai atliekami siekiant parodyti nepagarb visuomenei ir tarp kaltininko ir nukentjusiojo
negali bti joki nustatyt tarpusavio santykini ryi.
Subjektas
Pakaltinamas fizinis asmuo nuo 16 met.
Subjektyvioji pus
Tyinis nusikaltimas.
Antroje dalyje numatytas baudiamasis nusiengimas. Taikomas, kai eidimas atliktas ne vieai.
11 TEMA. NUSIKALTIMAI IR
BAUDIAMIEJI NUSIENGIMAI
NUOSAVYBEI, TURTINMS TEISMS IR
TURTINIAMS INTERESAMS (XXVIII
SKYRIUS)
SVOKA IR SISTEMA
iame skyriuje tvirtintos vairios nusikalstam veik sudtys. BK 193 str. pateiktas turto verts
iaikinimas.
Nuosavyb uima labai svarbi viet ms gyvenime. Nuosavyb yra vienas i kiekvieno asmens socialini
gri. Nuosavyb ginama labai vairiomis teisinmis priemonmis: pagal CK, pagal ATPK. Kai tam tikromis
veikomis iurkiausiai paeidiamos asmens nuosavybs teiss, tai tada traukiamos BK normos.
Nuosavybs nelieiamumas yra tvirtintas ir LR Konstitucijoje 23 str.: nuosavyb nelieiama ir nuosavybs
teises saugo statymas.
Pagal CK turtins teiss tai daiktins teiss ir prievolins teiss. Tai reikt, kad io skyriaus normos
saugot ir intelektins nuosavybs objektus, taiau BK yra atskiras skyrius nusikalstamoms veikoms,
kurios paeidia intelektin nuosavyb. Tad BK 28 skyriaus pavadinimas yra per platus. Pagal dstytoj
bt pakak skyri pavadinti nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai nuosavybei.
Iki 1995 met BK buvo du savarankiki skirsniai, kuriuose buvo reglamentuota atsakomyb u
nusikaltimus nuosavybei: nusikaltimai valstybs nuosavybei, o kitas skirsnis nustat BA u nusikaltimus
asmeninei nuosavybei. Tai buvo soviet laik liekanos.
85
Nusikaltimo nuosavybei dalyku negali bti dokumentai, suteikiantys teis personifikuotiems asmenims
gauti tam tikr turt (ekiai, kvitai). Taip pat negali bti intelektins veiklos rezultatai, rbins etonai.
Pavagiu laiming Tele loto biliet (automobiliui) nordamas sigyti mazd. Veika bus kvalifikuojama
kaip pasiksinimas padaryti sukiavim, jei nepavyks sigyti mazdos. Jei tiksliai inau, kad bilietas laimjo
milijon lit ir j pavagiu, tai veika turt bti kvalifikuojama kaip didels verts turto pagrobimas. Bilietas
suteikia teis didel laimjim. Abramaviius mano, kad ia turi bti sukiavimas, ne vagyst.
Objektas
Pagrindinis ir tiesioginis objektas yra nuosavyb. Yra nuomoni, kad riniu objekt yra turtins teiss ir
turtiniai interesai. Pagal dstytoj nuosavyb apima ir turtinius interesus, ir turtines teises. Taip pat
dstytojas mano, kad iomis nusikalstamomis veikomis yra paeidiama ne tik asmens teis laisvai valdyti,
naudoti ir disponuoti jam priklausant turt, bet ir i to disponavimo, valdymo ir naudojimo paeidiami
turtiniai interesai ir turtins teiss. Nuosavyb io skyriaus prasme apima ir teisto turto valdytojo, kuris
nra turto savininkas, bet turt valdo pagal statym ar sutart, teis t turt valdyti ir juo naudotis.
Kai kurios i nusikalstam veik nuosavybei turi ir papildomus objektus (plimas, kada ksinamasi ne tik
nuosavybs santykius, bet ala padaroma mogaus sveikatai ir laisvei).
Tik teisingas NV nuosavybei dalyko apibrimas yra tinkama prielaida atskirti nuo kit NV. Bendriausia
prasme NV nuosavybei dalyku yra turtas. Taigi yra dvi kratutins nuomons.
Vieni autoriai pateikia plai turto kaip NV nuosavybei dalyko samprat. Turtu jie laiko bet kokius
ekonominius iteklius, kurie turi vert ir savinink. Kiti autoriai turt apibria kaip materialius daiktus,
kurie mogaus darbu atskirti nuo gamtins aplinkos ar sukurti gamybos procese. Dstytojas pritaria
antrajai nuomonei. Tai gali bti pinigai, vertybiniai popieriai, fauna, flora ir kt. Kyla klausimas ar NV
nuosavybei dalyku gali bti em, augalija, gyvnija. Vienu atveju pastarieji dalykai yra NV nuosavybei
dalyku, o kitu atveju NV gamtinei aplinkai dalyku. NV aplinkai dalyku yra laukiniai vrys, esantys
natralioje gamtinje aplinkoje. Ir jei jie yra naikinami neteistai, tai kaltininkas traukimas BA pagal 272
str. NV nuosavybei gali bti ne tik gyvnija, bet ir em ir tam tikra augmenija (mikai). Taiau reikia turti
omenyje, jeigu naikinami mikai ar kita augmenija, esanti saugomose gamtos objektuose, tai kaltininko
veika pripastama NV ne nuosavybei, bet NV aplinkai. NV nuosavybei dalyku gali bti tik tokie daiktai,
kurie turi tam tikr ekonomin vert ir savinink. NV nuosavybei dalyko reikm turi didel reikm ir NV
kvalifikavimui (kai pagrobiamas nedidels verts ar didels verts svetimas turtas). Jei pagrobiamas
nedidels verts turtas, tai NV pripastama baudiamuoju nusiengimu, o jei pagrobtas didels verts
turtas, tai jau kvalifikuojantis poymis.
1. NV dalyku gali bti tik svetimas turtas, t.y. toks, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybs teise ar
kitaip nra jo teistai valdomas. Tam tikri veiksmai nuosavo turto atvilgiu irgi gali bti NV, bet tik
ne NV nuosavybei;
2. NV nuosavybei dalyku apskritai negali bti antspaudai, spaudai ar dokumentai, nes u j pagrobim
BA numatyta BK 302 str., t.y. nusikaltimai valdymo tvarkai. Taiau tam tikr dokument
pagrobimas gali bti susijs su NV nuosavybei. Pvz., pagrobiamas pasas, kad kito vardu galt
atlikti kakokius veiksmus;
3. NV nuosavybei dalyku negali bti dokumentai, kurie personifikuotiems asmenims suteikia teis
gauti tam tikr turt (ekiai, kvitai ir pan.). Jie neturi savaime patys jokios verts. Jie yra tik rankis
uvaldyti turt. Mokjimo priemons (kredito kortels ir kt.) taip pat nra NV nuosavybei dalyku, o
86
pripastama NV finansams. Taiau jei su ja iimama pinig i bankomato, tai tokiu atveju yra
sukiavimo ir BK 214 str. (nusikaltimas finansams) sutaptis;
4. NV nuosavybei dalyku nra intelektins veiklos rezultatai. Jie nra NV, numatyt BK 29 skyriuje,
dalyku;
5. NV nuosavybei dalyku nra iimti i apyvartos ar ribotai esantys apyvartoje daiktai: aunamieji
ginklai, narkotins mediagos, radioaktyviosios mediagos ir kt. ia NV objektu bus visuomens
saugumas;
6. NV nuosavybei dalyku negali bti mogus ar jo dalys bei organai. Taip pat dalyku nra mirusiojo
palaikai, nes BK numato BA u mirusiojo palaik iniekinim. BK 311 str. 2 d. numato BA u daikt
pavogim i kapo.
ilumos, elektros energija, dujos ir ryio paslaugos yra NV nuosavybei dalyku.
Objektyvioji pus
Beveik visi nusikaltimai nuosavybei yra padaromi aktyviais veiksmais. Tik vienas i nusikaltim
nuosavybei yra padaromas neveikimu. Tai yra nusikaltimas numatytas BK 186 str. turtins alos
padarymas apgaule. Kai kurie i nusikaltim nuosavybei gali bti padaromi tiek veikimu, tiek neveikimu.
Tai pavyzdiui turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.). Yra diskutuotin dalyk, kuriuos
aptarinsime nagrindami atskiras nusikaltim sudtis. Komentare yra teigiama, kad tiek neveikimu, tiek ir
veikimu gali bti padaromas turto pasisavinimas (BK 183 str.). Abramaviius mano, kad turtas gali bti
pasisavinamas tik aktyviais veiksmais. Dauguma nusikaltim nuosavybei aprayti materialiomis
nusikaltim sudtimis. Tik keli nusikaltimai nuosavybei turi formalisias sudtis. Kai kuri nusikaltim
nuosavybei btinuoju poymiu yra sukiavimas. Sukiavim nuo kit nusikaltim nuosavybei skiria ios
veikos padarymo bdas (apgauls gyjant svetim turt panaudojimas).
Kai kuri NV nuosavybei btinuoju poymiu yra padarymo bdas ir tas bdas skiria nuo kit panai NV
nuosavybei. Sukiavimo atveju turtas uvaldomas apgaule.
Subjektas
Daugelio NV nuosavybei subjektu gali bti ir fizinis, ir juridinis asmuo. U daugel NV BA atsiranda nuo 16
met. O u vagyst, plim ir turto sunaikinim ar sugadinim esant kvalifikuojanioms aplinkybms BA
atsiranda asmeniui nuo 14 met. Yra NV, kuri subjektai be bendrj poymi turi turti ir tam tikrus
specialiuosius poymius. Turto pasisavinimo atveju yra nurodyta, kad subjektu gali bti tik asmuo, kuriam
turtas patiktas ar yra jo inioje. BK 180, 181 str. turto prievartavim ir kvalifikuot turto sunaikinim ar
sugadinim pagal BK 187 str. 2 d. BA atsiranda ir asmeniui, sulaukusiam 14 m. amiaus. Turima galvoje,
kad reglamentuodamas BA u nusikaltimus nuosavybei statym leidjas kai kuriuose nusikaltim
nuosavybei sudtyse be bendrj subjekto poymi tvirtina ir tam tikrus specialiuosius subjekto
poymius. Pavyzdiui, turto pasisavinimo subjektu (BK 183 str.) gali bti tik asmuo, kuriam turtas yra
patiktas ar buvo jo inioje.
Subjektyvioji pus
Dauguma NV nuosavybei yra tyiniai nusikaltimai. Neatsargiai gali bti padaromas tik turto sunaikinimas
ar sugadinimas dl neatsargumo. Turto ivaistymas (BK 184 str.) gali bti padaromas ir tyia, ir
neatsargiai. Dstytojas nelabai su pastaruoju atveju nelabai sutinka. Mano, kad gali bti tik tyia.
87
Motyvai ir tikslai nra btinuoju poymiu, nors dauguma NV nuosavybei padaromi savanaudikais
motyvais ir tikslais.
NV nuosavybei galima bendriausia prasme galima suskirstyti dvi grupes:
1. NV nuosavybei, susijusios su nusikalstamu praturtjimu. Tai visos veikos, iskyrus veikas,
numatytas BK 187, 188, 189 (dl 189 str. nra vieningos nuomons) straipsniuose;
2. NV nuosavybei, nesusijusios su nusikalstamu praturtjimu, bet darantys turtin al asmeniui. Tai
187, 188, 189 straipsniai. Dstytojas dl 189 str. nesutinka, kad ji galima priskirti prie antros
grups.
VAGYST (BK 178 STR.)

Reikia pasiirti LAT senato nutarim 2005 m. birelio 23 d. nr. 52 dl teism praktikos vagysts ir
plimo baudiamosiose bylose..
Paia bendriausia prasme vagyst tai slaptas ar atviras nesmurtinis svetimo turto pagrobimas. Pagal
ms BK nusikaltimai nuosavybei pradedami nuo vagysts sudties. Kit usienio valstybi BK irgi
pradedami nuo vagysts, todl, kad vagyst yra pripastama tipine pagrindine svetimo turto uvaldymo
forma. Vagyst yra bendroji norma, kit norm, reglamentuojani BA u svetimo turto uvaldym,
atvilgiu.
Objektas
Tiesioginis objektas atitinkamo asmens konkreti nuosavyb (ir FA, ir JA). Nuosavyb ir privati, ir viea, ir
t.t. darant vagyst kiti teisiniai griai nra paeidiami. Vagysts dalykas svetimas turtas. Dalyk
apibdina trys momentai:
1. is turtas visada yra materialus. Ar gali elektros energija bti materialiu dalyku? Kuo skiriasi 220 V,
nuo 1000 V? Kai prisilieia prie 220 V, tai bus ooo, o kai prisilies prie 1000 V tai nebebus jokio
ooo . Taip pat mini pavogti negalime, jos neturi materialios iraikos;
2. Vagysts dalyku gali bti tik daiktas, turintis ekonomin vert (ekonominis vagysts dalyko
poymis). Konspektai nra vagysts dalyku;
3. Teisinis poymis, kuris reikia, kad vagysts dalyku gali bti tik svetimas turtas, t.y. esantis kito
asmens nuosavybje ar kito asmens teistai valdomas. Pagal BK 294 str., kai pagrobiamas turtas,
dl kurio vyksta tam tikri ginai, kaltininkas gali bti traukiamas BA u savo turto pagrobim pagal
sukiavimo sudt. Tais atvejais, kai asmuo paima turt, kuris yra jo ir kito asmens bendroji
nuosavyb, be bendraturio inios, tai byla keliama tik esant nukentjusiojo skundui. Kai dl
vagysts susitariama (kad i automobilio savininko pavogs automobil, o jis prane tik po kurio
laiko) tai bus ne vagyst, o sukiavimas.
Nra pripastama vagyste, kai turt pagrobia eimos narys, kuriam tas turtas priklauso bendrosios
jungtins ar bendrosios dalins nuosavybs teise. Kai svetim turt pavagia eimos nariai byla keliama tik
esant nukentjusiojo skundui. BK 311 str. 2 d. Jei norima palaidoti daiktus su mirusiuoju ir po to
susigrinti. Dokumento pagrobimas yra atskira norma BK 302 str. Intelektin nuosavyb, iimti i
apyvartos daiktai nra vagysts dalyku. Loterijos bilietai, etonas gali bti nusikaltimas pagal ATPK.
88
Anekdotas: skambina psichiatrin ligonin, sako: man main pavog. Ligoninje: tai skambinkit
policij. Bet man pavog zaporaiet.
A. pavagia i J. Opel. Ateina R ir vogt automobil i A. pavagia dar kart. Kaip kvalifikuoti R veiksmus? Yra
kelios nuomons. Viena nuomon, kad R u pagrobto automobilio pavogim neatsako. Abramaviius tam
pritaria, kadangi tas pats daiktas jau paimtas i teisto savininko valdymo. Siloma BK papildyti nauja
norma, numatani BA u pagrobto automobilio pagrobim. Bet kam to reikia. Pagal BK 178 str. 2 d. ir taip
galima kvalifikuoti u automobilio pagrobim.
Vagysts dalyku gali bti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Mokamosios kortels kaip analogija su
etonais. Paios neturi didels verts, tai bus kaip mokjimo priemons neteistas gijimas. Jei pavyksta
nusiimti pinig, tai bus sukiavimas. Laukiniai vrys yra valstybi, savivaldybi nuosavybe, bet kai galime
identifikuoti, kad tai yra svetimas turtas (zoologijos sodas), tai jau bus dalyku. Taip pat yra su pabgusiais
vrimis, bii spieiumi visa, kas prilyginama beeimininkiams daiktams.
LAT nutartis, kai mirus monai jos mama pasim savarankikai vis turt, prie j padalinant, kadangi
vyras buvo stikliuko mgjas. Pasak, kad nra vagyst ir nra joks kitas nusikaltimas.
Vagysts dalyko vert turi reikms vagysts kvalifikavimui (vir 250 MGL, arba nuo 1 iki 3 MGL, jei iki 1
MGL bus pagal ATPK 50 str., jeigu nra BK 178 str. 2 d. numatyt kvalifikuojani poymi). Turto vert
negali bti sudedama, kvalifikuojame pagal pavienius nusikaltimus, atskiros veikos per sutapt. Bet jei
veika yra tstin, daroma nors ne vienu metu, bet vieninga tyia, tuomet jau bus didels verts turto
vagyst.
190 str. Numatytas turto verts iaikinimas. is straipsnis links periodikai keistis, Vyriausybs
nutarimais nustatomas vis kitoks dydis.
Objektyvioji pus
Pasireikia svetimo turto pagrobimu. Pagrobimas tai slaptas ar atviras, neteistas ir neatlygintinis
svetimo turto pamimas ir jo uvaldymas. Padaromas tik veikimu. Neteistumas reikia, kad vagyst yra
padaroma ne tik tokiu bdu, kuris udraustas statymo, bet ir tai, kad kaltininkas iuo atveju neturjo joki
teisi turt. Neatlygintinumas reikia, kad kaltininkas ekvivalentikai (pinigais ar kitu turtu) neatlygina
pagrobto turto verts. Apie io poymio nebuvim galima kalbti, kai pamus svetim turt yra vykdytos
dvi slygos:
1. U turt turi bti atlyginta jo pamimo metu arba ikart po pamimo;
2. Turi bti atlyginama visa jo vert.
Gali bti padaroma slaptai ar atvirai. Paprastai atviras svetimo turto pagrobimas laikomas pavojingesniu
vagysts atveju ir yra baudiamas grieiau. Vagyst padaroma slaptai tada, kai turtas yra pagrobiamas
nematant turto savininkui ar kitiems asmenims arba nors ir matant, taiau nesuvokiant, kad yra grobiamas
svetimas turtas. O atviras yra tada, kai savininkas ar kiti asmenys mato ar suvokia, jog yra grobiamas turtas.
Vienas daugiausiai klausim keliantis aspektas yra tas, ar asmuo norjo tuo turtu laikinai pasinaudoti ar j
pasisavinti. Paprastai teismai tai nesigilina. Anksiau (iki 1995 m) buvo atskira norma, kur buvo numatyta
BA atskirai u transporto priemons nuvarym. Kildavo domi klausim: o jei nuvarytas dviratis,
motoroleris. Dabar pripastama, kad bet kokios transporto priemons nuvarymas yra laikomas vagyste.
Abramaviiaus nuomone vagyste turi bti pripastami tik tie veiksmai, kai siekiama turt pasisavinti.
89
Vagyst laikoma baigtu nusikaltimu ne nuo daikto pamimo, o nuo daikto uvaldymo momento. Turi bti
reali galimyb elgtis su daiktu savo nuoira. Vagystje apgaul yra tik priemon prieiti prie turto.
Sukiavimo atveju tai yra tikslas.
Kalbant apie pagrobim kaip vagysts objektyvij pus apibdinant poym, tai pagrobimas pasireikia
svetimo turto pamimu. Pamimas neteistas svetimo turto perklimas i vienos vietos kit.
Uvaldymas neatlygintinas svetimo turto pasisavinimas, kai kaltininkas turi galimyb turt naudoti
savo nuoira. Vagyst yra laikoma baigta NV nuo turto uvaldymo momento, kai kaltininkas gyja reali
galimyb su tuo turtu elgtis savo nuoira.
Jei vagyst yra baigta, o po to kaltinink mginama sualoti, tai veika bt vagysts ir sveikatos sutrikdymo
sutaptis. Jei vagyst baigta, bet negalima atskirti daikto nuo kito ir panaudojamas smurtas, tai bus plimas.
Paprastai teism praktikoje pats pamimo faktas yra vertinamas kaip pasiksinimas padaryti vagyst.
Subjektas
Fizinis pakaltinamas ar ribotai pakaltinamas asmuo nuo 14 met.
Subjektyvioji pus
Padaroma tik tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad neteistai pasisavina svetim turt ir nori taip elgtis.
Diskusija dl to, ar yra netiesiogin tyia, ar ne. Dstytojas mano, kad negali bti netiesiogin. Motyvai ir
tikslai nra btinuoju poymiu. Gali bti padaroma tiek savanaudikais, tiek altruistiniais ar kitais tikslais.
domu k daryti jei rekordikai ilgus plaukus mieganiam nukirpt, tai kas tada? Aikios ekonomins verts
neturi, materialumo poym gal ir atitinka. Nra dirbtin kno dalis, nra ir organas. Nra ir vagysts?
250 MGL yra 32500 Lt.
VAGYST KVALIFIKUOJANTYS POYMIAI.

Atviras svetimo turto pagrobimas. Iki 1995 m. sausio 1 d. LR BK u atvir vagyst atsakomyb buvo
numatyta atskirame BK straipsnyje. Kildavo daug problem, kai reikdavo atvir vagyst atriboti nuo
plimo. Vagyste buvo pripastamas tik slaptas turto pagrobimas. Atvira vagyste buvo laikoma arba
atviras svetimo turto pagrobimas, arba svetimo turto pagrobimas panaudojant smurt, nepavojingam
nukentjusiojo gyvybei ir sveikatai. Jei pavojingas, tai tada plimas.
Iki 2007 m. pakeitim vagysts sudtyje nebuvo io kvalifikuojanio poymio ir atviras turto pagrobimas
buvo kvalifikuojamas pagal pirm dal. Buvo nusprsta grietinti atsakomyb u atvir turto pagrobim.
Atviras pagrobimas yra tada, kai:
1. Svetimas turtas grobiamas matant kitiems asmenims ir jiems suvokiant, kad tas turtas yra
neteistai pasisavintas. Gali bti matoma vagyst, bet nesuvokiama (vagiama su spec. rbais). Tai
objektyvusis poymis;
2. Pats kaltininkas turi suvokti, kad jo neteistus veiksmus mato paaliniai asmenys, kurie supranta
apie jo nusikalstamus ketinimus. Tai subjektyvusis kriterijus.
90
Galimos situacijos, kai paprasta vagyst perauga atvir vagyst. Atvaiuoja mogus namo, mato, kad vagia
dvirat, jis vejasi ir sako palik mano dvirat ramybj. O jis tik pamojuoja .
sibrovimas neteistas, atviras arba slaptas kaltininko patekimas patalp, saugykl ar saugom teritorij.
Iskiriami keturi daniausiai pasitaikantys sibrovimo atvejai:
1. sibrovimas, pasireikiantis silauimu nugalint klitis, susijusias su daikt vientisumu. Teism
praktikoje toki sibrovim atveju kaltininko veika kvalifikuojama kaip vagysts ir turto
sunaikinimo ar sugadinimo sutaptis. Abramaviius mano, kad vagyst turi apimti ir turto
sunaikinim;
2. Patekimu patalp nugalint moni pasiprieinim. Slyga, kad nevirst tokiu smurtu, kad bt
kvalifikuojama kaip apiplimas;
3. Patekimas patalp, saugykl ar saugom teritorij panaudojant apgaul. Su studento paymjimu
sakai policija, leiskit. Ir leidia;
4. Kai svetimas turtas pagrobiamas panaudojant technines priemones, kai daiktai paimami, uvaldomi
neeinant patalpas. Atidarytas langas, ten grai sag padta, tai umeta meker ir suvejoja.
Patalpa yra tam tikras statinys, skirtas monms gyventi ar daiktams laikyti.
Saugykla yra tam tikras renginys. Automobilis, jei jis yra urakintas ar saugomas elektroninmis
priemonmis yra saugykla. Jei neurakintas ar nesaugomas el. priemonmis, tai nra saugykla. Gaunasi
paradoksas, jei sugedo centrinis uraktas, tai automobilio salonas usirakino, o bagain ne. I salono
paima diplomat i bagains kitus vertingus daiktus. Pirma veika yra vagyst sibraunant saugykl, o
antru atveju tiesiog vagyst. Vat ir ideali sutaptis. Jeigu statym leidjas norjo sugrietinti atsakomyb
u vagyst i automobilio, tai galjo rayti u vagyst, sibrovus automobil.
Saugoma teritorija yra objektai, specialiai rengti ar skirti nuolatiniam, ar laikinam materiali vertybi
saugojimui ir saugomi fizinmis, mechaninmis ar kitomis apsaugos priemonmis. Pastatyti bokteliai, visi
eimos nariai i eils lipa ir iri. Svarbu, kad kaltinink traukiant BA u sibrovim reikia nustatyti, kada
pas kaltinink susiformavo ketinimas pagrobti svetim turt. Btent asmuo atsakys u vagyst, padaryt
sibraunant patalp tik tada, kai ketinimas pagrobti svetim turt jam susiformavo iki sibrovimo patalp
arba sibrovimo patalp metu.
Seminaras
LAT nra geros ir vieningos praktikos dl saugomos teritorijos. Kriterijai turi bti aikinami krybikai.
Istorija su simis (ar aptvaras saugoma teritorija ar ne). Skirta, kad bt galima saugiau auginti, o ne
apsaugoti nuo vagysts. Asmuo, kuris braunasi per aptvarus turi bti lesnis. LAT pasirm idja, kad ia
yra labiau turtui saugoti.
Su automobiliais praktika nenuosekli. Jei pavog akumuliatori ar ibint, tai paprasta vagyst, jei i
bagains tai jau kvalifikuojama su sibrovimu saugykl.
Jei prekybos centre yra uraas, kad stebima vaizdo kameromis, tai tokiu atveju bt atvira vagyst, bet
problema, A. Vasilits nuomone, teismai nekreipia tai dmesio, tos atvirosios vagysts yra dl nedidels
verts turto, nesinori iplsti represijos tiek, jei nukentjusieji to neakcentuoja, tai yra ignoruojama
teissaugos institucij.
91
Udavinys. Macijauskas profesionalus kienvagis, pastebjs gerai apsirengus ir iek tiek apgirtusi
ikausk belaukiant troleibuso nusprend j apvogti. Pasinaudojo grstimi prie troleibuso dur,
Macijauskas itrauk i ikausko palto vidins kiens pinigin, kurioje buvo 150 Lt. Viso pagrob
ikausko turto, kurio vert maesn nei 3 MGL. Kvalifikuokite Macijausko veik ir paaikinkite kodl. 178
str. 2 d. ketvirta dalis pagal vert, bet kadangi yra veik kvalifikuojantis poymis bus 2 d. Ar pasikeist
kvalifikacija jei bt mats, kad piniginje yra 500 Lt? Tai kvalifikacijos nekeist.
ulys pavog Baltuio 250 MGL sum virijant automobil Mercedes Benz. Nagrinjant byl teisme
advokatas teig, kad ulio veika turt bti kvalifikuota pagal 178 str. 2 d., nes BK 178 str. BA
diferencijuoja atsivelgiant turto vert, todl automobilis yra konkretesnis poymis, tai yra speciali norma
178 str. 3 d. Atvilgiu. Pirmos instancijos teismas veik kvalifikavo pagal 178 str. 3 d., kadangi 3 d. yra
specialesn 2 d. atvilgiu. Komentaro 61 p. 295 psl. Speciali norm konkurencijos veikimo taisykl, didel
vert yra didesn pavojingum rodantis poymis. BK 178 str. 1 d. bendra norma, kai 178 str. 2 d. ir 3 d. yra
specialios, bet kuri i j specialesn irime pagal poymius.
BK pagal susiformavus aikinim 178 str. 4 d. dabar yra pagrindin vagysts sudtis. Idja buvo ta, kad
nedidel vert visais atvejais turi bti privilegijuojanti aplinkyb, bet teism praktika to dalyko neprim.
Ketvirtoji dalis tapo pagrindine sudtim. Dabar jei siveria patalp iki 3 MGL tai bus pagal 2 d., kadangi
specialus poymis.
/Seminaras
NETEISTAS NAUDOJIMASIS ENERGIJA IR RYIO PASLAUGOMIS

(BK 179 STR.)
BK 179 str. Neteistas naudojimasis energija ir ryi paslaugomis. Abramaviiaus pastabos dl io
straipsnio. Kaip kvalifikuoti atvejus kai grobiama ilumos, elektros energija, dujos, vanduo? Bendriausia
prasme BT doktrinoje galima iskirti tris nuomones iuo klausimu.
1. Siloma tokius veiksmus vertinti kaip vagyst. iuo atveju minti daiktai vagysts dalykas;
2. Tokie veiksmai turi bti kvalifikuojami kaip turtins alos padarymas apgaule ar piktnaudiaujant
pasitikjimu (taip yra Rusijoje);
3. Egzistuoja Lietuvoje. B turi bti numatyti atskiri straipsniai, reglamentuojantys atsakomyb u
neteist naudojimsi mintais dalykais.
nusikaltim nuo kit skiria dalyko specifika. Tas lemia nusikaltimo objektyviosios puss specifik.
Nusikaltimo dalyku yra kiti ekonomine vert turintys dalykai. Kyla klausimas ar pagal straipsn BA
atsiranda u kit ekonomin vert turini dalyk naudojim neteistais bdais. Tai vienas i objektyvij
poymi. Komentare is poymis apibriamas kaip reikiantis, kad tie kiti ekonomin vert turintys
dalykai turi bti neteistai naudojami per tiekimo linij. Su tiekimo linija Abramaviius nelinks sutikti.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra nuosavyb. Taiau iuo atveju nuosavybs teisi paeidimas yra
specifinis ta prasme, kad paeidiamos energijos ar ryi savinink turtins teiss.
92
Dalykas yra specifinis. Pagal dalyk is nusikaltimas yra skiriamas nuo kit panai nusikaltim
nuosavybei. Dalyku yra:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Elektros energija;
ilumos energija;
Dujos;
Vanduo;
Telekomunikacij teikiamos paslaugos (ryi paslaugos);
Kiti ekonomin vert turintys dalykai.
Objektyvioji pus
J apibdina:
Atitinkamas kaltininko veikimas, t.y. neteistas naudojimasis energija ir ryi paslaugomis. Neteistas
naudojimasis energija ir ryio paslaugomis gali pasireikti:
1. Neteistu prisijungimu prie energijos tiekimo, ryi tinklo ar saugyklos;
2. Skaitikli rodmen ikraipymu, kad kaltininkas turt maiau mokti u sunaudot energij;
3. Kitoks neteistas naudojimasis energija ar ryio paslaugomis. Tai reikia, kad energija ar ryio
paslaugomis naudojamasi paeidiant nustatyt tvark.
Tam tikri padariniai, t.y. turtins alos kitam asmeniui padarymas. Tai btinasis io nusikaltimo poymis.
Turtin ala gali bti padaroma tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai
kitam asmeniui yra padaroma turtin ala. Nuo padarytos turtins alos dydio kaltininko veika
kvalifikuojama pagal straipsnio pirm, antr ar trei dalis. Jeigu asmeniui padaroma didel turtin ala, tai
kaltininko veika bus kvalifikuojama pagal BK 179 str. 2 d. Jeigu kitam asmeniui padaroma nedidel turtin
ala, tai kaltininko veika pripastama baudiamuoju nusiengimu ir jis yra baudiamas pagal treij dal.
Kada yra didel, o kada nedidel, o kada normali ala? Tai vertinamasis poymis. Ir visais atvejais
sprendiant, ar turtin ala yra didel ar ne, reikia atsivelgti atsiradusios alos dyd ir asmens, kuriam ta
ala padaryta, turtin padt. iuo atveju aikinant turtins alos turin, negali bti taikomos BK 190 str.
nuostatos dl turto verts iaikinimo.
Btinas prieastinis ryys tarp veikimo ir atsiradusi padarini.
Subjektas
Juo gali bti ir fizinis (nuo 16 m.), ir juridinis asmuo. Jeigu is nusikaltimas padaromas pasinaudojant savo
tarnybine padtimi, tai kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 228 str.
Subjektyvioji pus
Gali bti padaromas arba tiesiogine, arba netiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai gali bti labai vairs, bet jie
paprastai susij su savanaudikumo tikslais.
Galimi atvejai, kad darant nusikaltim yra iardomi ar sugadinami tam tikri energij tiekiantys ar ryi
renginiai. Tai iuo atveju kaltininko veika bus kvalifikuojama kaip nusikaltim sutaptis pagal straipsn ir
BK 187 str.
93
PLIMAS (BK 180 STR.)

Palyginus su vagyste plimas yra sunkesnis ir pavojingesnis nusikaltimas nuosavybei. Taip yra, nes
plimas pasireikia neteistu smurtiniu svetimo turto pagrobimu. Iki 1995 m. sausio 1 d. plimas buvo
suprantamas kaip upuolimas siekiant pasisavinti svetim turt. Nuo tos dienos plimo samprata buvo
pakeista ir plimas buvo pripaintas ne upuolimu, o svetimo turto grobimu naudojant prievart. Plimas
laikomas baigtu nuo momento, kai kaltininkas gali elgtis su turtu pagal savo nuoir.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis yra nuosavyb. Skirtingai nuo vagysts, papildomu plimo objektu gali bti
sveikata arba asmens laisv. Gyvyb negali. Jei plimo atveju atimama mogaus gyvyb kvalifikuojama
kaip sutaptis.
Dalyku gali bti svetimas turtas.
Objektyvioji pus
Plimas padaromas tam tikrais aktyviais veiksmais. Plim nuo kit NV nuosavybei skiria jo padarymo
bdas. Konkreiai plimo atveju svetimas turtas yra pagrobiamas:
1. Panaudojant fizin smurt. iuo atveju fizinio smurto panaudojimas plime gali pasireikti:
a. Smgio ar smgi sudavimu nukentjusiajam;
b. Kitais smurtiniais veiksmais, kuriais nukentjusiajam sukeliamas fizinis skausmas;
c. Bet kokio sveikatos sutrikdymo nukentjusiajam padarymu. Kaip kvalifikuoti plim, jeigu
darant nusikaltim nukentjusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas? iuo
atveju yra nusikaltim sutaptis pagal plimo ir kvalifikuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo
sutaptis (BK 135 str. 2 d. 9 p.);
d. Kaip fizinis smurtas plimo atveju suprantami ir tam tikri kiti veiksmai, kuriais tiesiogiai
nukentjusiojo sveikatai ala nepadaroma, bet atsiranda grsm tokiai alai kilti;
2. Grasinant tuoj pat j panaudoti. Tai viena i psichinio smurto ri. iuo atveju gali bti grasinama
panaudoti ir tok smurt, kuris yra pavojingas nukentjusiojo gyvybei. Tok smurt grasinama
panaudoti ne ateityje, o tuoj pat. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizin smurt gali bti ireikiamas
labai vairiai: odiais, gestais, smurtini veiksm imitavimu, ginkl rodymu ir kt. Nukentjusysis
turi suprasti smurto realum. Taigi grasinama panaudoti fizin smurt ir tuoj pat j panaudoti.
3. Kitaip atimant galimyb nukentjusiajam prieintis:
a. Kai nukentjusysis yra izoliuojamas;
b. Nukentjusiojo suriimas, prirakinimas antrankiais;
c. Kai prie nukentjusj panaudojamos stipriai svaiginaniai veikianios tam tikros
priemons.
Plimo nebus, jei alojamas nukentjusiojo turtas.

Plimo esm yra ta, kad smurtas yra naudojamas tam, kad pasiekti tiksl pagrobti turt. Smurto
panaudojimo tikslas yra palauti ar susilpninti nukentjusiojo pasiprieinim.
Plimu nelaikomas toks turto uvaldymas, kai kaltininkas nugali tam tikr nukentjusiojo
pasiprieinim ne smurtu, o tam tikrais netiktais veiksmais.
94
Fizinis smurtas, grasinimai gali bti panaudoti ne tik prie pat turto savinink ar jo valdytoj, bet ir prie
kitus asmenis, kurie siek ar galjo sutrukdyti kaltininkui pagrobti turt.
io nusikaltimo objektyvij pus apibdina veikimas, veikimo padarymo bdas, padariniai ir prieastinis
ryys tarp veikos ir padarini. Paia bendriausia prasme plimas pasireikia svetimo turto pagrobimu.
Skirtingai nuo vagysts, iuo atveju turtas grobiamas panaudojant smurt. Btinasis plimo poymis
plimo padarymo bdas (smurtinis). Taigi, kad kaltininko veika bt pripainta plimu, svetimas turtas
turi bti grobiamas arba (1) panaudojant fizin smurt, ar (2) grasinant j tuoj pat panaudoti, ar (3) kitaip
atimant nukentjusiam asmeniui galimyb prieintis.
Fizinio smurto panaudojimas. iuo atveju fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemon
pagrobti svetim turt. Plimo atveju smurtas naudojamas palauti pasiprieinimui ir pagrobti turt.
Panaudojus fizin smurt prie nukentjusj, jam gali bti padaromi labai vairaus laipsnio sveikatos
sutrikdymai. Bendra taisykl plimas apima nesunk ir neym sveikatos sutrikdym. Jeigu dl plimo
nukentjusiajam yra padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip
plimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo sutaptis. Plimas gali pasireikti ir tuo, kad turtas pagrobiamas
grasinant tuoj pat panaudoti fizin smurt. Grasinimas gali bti ireikiamas vairiais veiksmais. Grasinimas
gali bti ireikiamas ir pasinaudojant tam tikra sukurta situacija. Plimas tik tada, kai grasinama tuoj pat
panaudoti fizin smurt. Jei fizin smurt grasinama panaudoti ateityje, paprastai tai turto prievartavimas.
Jei tai ne fizinis smurtas, o pavyzdiui grasinama paskleisti asmen eminanias inias, tai nebus plimo.
Fizinis smurtas paprastai yra nukreiptas turto savinink, valdytoj ar asmen, kuriam turtas laikinai
patiktas. Abramaviius mano, kad plimas bus ir tuo atveju, kai grasinimas nukreiptas kitus asmenis,
esanius alia savininko. Kaltininko veika kvalifikuojama kaip plimas taip pat ir kai turtas pagrobiamas
kitaip atimant galimyb nukentjusiam prieintis.
Plimas yra materiali nusikaltimo sudtis. Plimas laikomas baigtu nuo momento kai kaltininkas turi
reali galimyb savo nuoira pasinaudoti pagrobtu turtu. Smurto panaudojimas nepagrobiant svetimo
turto gali bti kvalifikuojamas kaip pasiksinimas padaryti plim.
Subjektas
Tik fizinis asmuo, sulauks 14 m. amiaus.
Subjektyvioji pus
Tyinis nusikaltimas, padaromas tik tiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai kvalifikavimui reikms neturi.
Plimo atveju labai svarbu nustatyti, kada svetimo turto pagrobimo procese pas kaltinink susiformavo
ketinimas panaudoti smurt turto uvaldymui. Jeigu ketinimas pagrobti turt atsirado po smurto
panaudojimo, tai kaltininko veika kaip plimas paprastai negali bti kvalifikuojamas. Taigi plimo atveju
smurtas turi bti naudojamas kaip priemon turtui pagrobti.
Vagyst gali peraugti plim. Tai yra tie atvejai, kai kaltininkas nepabaigs vagysts ir siekdamas ilaikyti
svetim turt kito asmens atvilgiu pavartoja smurt. Asmuo turi siekti ilaikyti turt. Jeigu smurtas
vartojamas nesiekiant ilaikyti pagrobto turto, o siekiant ivengti sulaikymo, tai kaltininko veika paprastai
kvalifikuojama kaip pasiksinimas padaryti vagyst ir atitinkamas nusikaltimas mogaus sveikatai.
PLIM KVALIFIKUOJANTYS POYMIAI

95
Plimas sibrovus patalp. Problema: vagysts atveju platesnis ratas, kur galima sibrauti.
Saugomos teritorijos atveju tokio poymio nebus. Tyia turi susiformuoti prie sibraunant
patalp;
Plimas padarytas panaudojant ne aunamj ginkl, peil ar kit mogui sualoti pritaikyt
daikt. Neaunamasis ginklas renginys arba daiktas sukonstruotas ar pritaikytas naudoti
kaip ginklas, kurio taikinys paveikiamas nenaudojant sprogstamj mediag degimo produkt
slgio jgos. Pagal 2 d. kaltininko veikla yra kvalifikuojama, kai panaudojami vairs aerozoliai
(kur idegina akis) ir tai vadinama specialiai mogaus sveikatai aloti pritaikytas daiktas.;
180 str. 3 d. yra numatyti plim itin kvalifikuojantys poymiai. Tokie poymiai kaip plimas
padarytas dalyvaujant organizuotoje grupje ir pagrobimas didels verts turto ir didels
mokslins, istorins, kultrins reikms turini vertybi. Specifinis plim itin
kvalifikuojantis poymis yra plimas panaudojant aunamj ginkl ar sprogmen. aunamojo
ginklo samprata yra atskleidiama 2002 m. sausio 15 d. ginkl ir audmen kontrols statyme.
Sprogmens svoka yra apibrta 2003 m. sausio 28 d. sprogmen apyvartos kontrols statyme.
Svok nereiks. Pagal tok apibrim prie aunamj ginkl io straipsnio prasme priskiriami
dujiniai ir signaliniai ginklai. Prie aunamj ginkl i dujini ginkl priskiriami tik dujiniai
pistoletai (dujinis ginklas gali bti ir balionlis). Dl signalini ginkl vyksta diskusija. Vienas
yra skirtas garso signalui sukurti, kitas viesos signalui sukurti. aunamaisiais ginklais
laikomos ir pagrindins aunamj ginkl dalys (vamzdis, buo, bgnelis). LAT iaikino, kad
aunamojo ginklo svoka apibrta statyme negali bti tapatinama su aunamojo ginklo
svoka, tvirtinta BK 180 str. 3 d. statymas yra kaip metodin priemon, atskleidiant
aunamojo ginklo svok. aunamojo ginklo svoka statyme reikalinga dl BA u neteist
laikym, gijim, gaminim aunamojo ginklo. Pagrindini dali gijimas traktuojamas kaip
aunamojo ginklo gijimas. Jei su aisliniu pistoletu, tai nebus aunamasis ginklas, bet klausimas
jei grasina su ginklo muliau arba aunamojo ginklo originalu, kuris nepataisomai sugadintas ar
galima traukti BA pagal 3 d.? LAT iaikino, kad pagal 3 d. negali bti kvalifikuojama kaltininko
veika, jeigu yra naudojami aunamj ginkl maketai. Praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei
plimo metu naudojami sugadinti aunamieji ginklai tai nebus plimas pagal 3 d. Argumentas,
kad kai naudojamas aunamasis ginklas plimo pavojingumas didja dl to, kad naudojant
normal aunamj ginkl kyla realus pavojus mogaus gyvybei, nei naudojant neaunamj
ginkl. Naudojant aunamj ginkl jis yra didesn psichinio spaudimo priemon, lengviau
palauti nukentjusiojo vali. Ar tikras ar netikras, jei jie panas, tai valia bus palauta taip pat
kaip naudojant tikr. aunamojo ginklo panaudojimu kvalifikuojami ne tik tie atvejai, kai
aunamasis ginklas yra panaudojamas pagal paskirt, bet ir kai tokiu ginklu grasinama
nukentjusiajam. Praktikoje yra buv atvej, kai asmuo tiesiogiai neireikia grasinimo
panaudoti aunamj ginkl, bet parodo, kad juos turi, ir liepia atiduoti pinigus. Kai kaltininkas
akivaizdiai demonstruoja aunamj ginkl turdamas tiksl palauti nukentjusiojo vali, tai
reikt kvalifikuoti pagal 3 d. Jei buvo parpintas ginklas, kaltininkas neinojo, kad jis
neveikiantis, tai siloma kvalifikuoti kaip pasiksinim padaryti plim panaudojant
aunamj ginkl arba kaip sutaptis pasiksinimo panaudoti aunamj ginkl ir baigto plimo
jei pavyko pabaigti nusikaltim. Abramaviiaus nuomon, kad ir iuo atveju turi bti plimas
panaudojant aunamj ginkl taip pat, kaip nukentjusiajam manant, kad prie j naudojamas
96
tikras aunamasis ginklas. Jeigu aunamasis ginklas panaudojamas ne pagal savo tikslin
paskirt (trenkia su buoe), tai kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. 2 d.
TURTO PRIEVARTAVIMAS (BK 181 STR.)

Seminaras
Nusikaltimas turi dvejopas ris. Paprastai turto prievartavimas daromas, kai yra organizuotos asmen
grupuots. O kitas atvejis auktesnij klasi moksleivi tarpusavio santykiai. Yra taikomi nepilnameio
baudiamosios atsakomybs ypatumai. Apie padt JAV, kas bt jei jus paima i gatvs ir nusiunia
Harvard, kokie kvalifikuoti grtate gatv. Tarp gauj neioti i kaljimo pagrobt aprang, tai ia jau
gaujos hierarchijoje yra vertas pagarbos. Akivaizdi tendencija, kad aplinka formuoja mog, yra reikinys,
kad asmuo persisemia vertybi. Latentikumas yra didelis, iaikinama apie 20%. Pakankamai danai tai
yra susij su organizuot nusikalstam grupuoi veikla. Didij dal nari pavyksta supakuoti, bet kai
kuri nepavyksta ivesti var vanden, tada jie pradeda spausti liudytojus. Didelis klausimas, gal geriau
turti vien palyginus racionali grupuot mieste, kad ji palaikyt tvark tarp nusikaltli negu turti 10
gauj, kurios tarpusavyje peasi. Panevys ir Kaunas. Kaunas daktarai, Panevys jaun grupuoi
petyni vieta. Organizuotas nusikalstamumas dabar persikl finans ir ekonomikos nusikaltlius. Dabar
yra netiesioginis ksinimasis visuomens sveikat. Pati visuomens struktra tampa labai paeidiama,
nes nelegalius pinigus reikia kakaip iplauti. Vilniuje dabar madaug 750 000 gyventoj.
/Seminaras
Turto prievartavimas tam tikra prasme yra artimas plimui, nes abu nusikaltimus sieja atitinkamas
panaus nusikaltimo padarymo bdas ir darant plim, ir darant turto prievartavim nukentjusiojo
atvilgiu yra naudojama prievarta. Sudtinga atskirti ypa tais atvejais, kai turto prievartavimo atveju
panaudojamas fizinis smurtas.
Turto prievartavimo esm yra ta, kad nukentjusysis visada yra veriamas atlikti tam tikrus turtinio
pobdio veiksmus arba nuo turtinio pobdio veiksm susilaikyti. Yra ir kiti nusikaltimai, kai
nukentjusysis yra veriamas kak atlikti vertimas padaryti abort, neteistas laisvs suvarymas ir pan.
Objektas
Tiesioginis nuosavyb. Anksiau buvo teigiama, kad pagrindinis turto prievartavimo objektas yra laisv,
nes darant nusikaltim asmuo negali laisvai disponuoti savo turtu ar turtinmis teismis. Asmuo yra
veriamas atlikti tam tikrus turtinio pobdio veiksmus arba susilaikyti nuo j atlikimo (nedalyvauti
aukcione). Papildomas asmens sveikata, garb ir orumas, laisv. Sveikata jeigu kaltininkas realizuoja
savo ketinim pakenkti nukentjusiojo sveikatai. Lygiai taip pat papildomu io nusikaltimo objektu gali bti
ir mogaus garb ir orumas, nes siekiant tam tikros turtins naudos kaltininkas gali grasinti
nukentjusiajam j sukompromituoti.
Dalyku yra turtin nauda. Svetimas turtas (tiek kilnojamas, tiek nekilnojamas). Ruoiantis egzaminui
pairti 1996 m. birelio 21 d. LAT senato nutarim nr. 43 dl teism praktikos nagrinjant turto
prievartavimo baudiamsias bylas.
Objektyvioji pus
97
Bendriausia prasme turto prievartavimas pasireikia dvejopo pobdio veiksmais:

1. Vertimu nukentjusj atlikti tam tikrus turtinio pobdio veiksmus ar nuo j susilaikyti. Turto
prievartavimo atveju nukentjusysis yra veriamas:
a. Arba perduoti turt. Teorikai jei reikalauja perduoti turt u tikr ar didesn to turto kain,
tai irgi bus turto prievartavimas;
b. Arba suteikti turtin teis. Teis naudotis automobiliu, gyventi jo name, teis ilikus turt;
c. Arba atleisti kaltinink nuo turtins pareigos. Nukentjusysis turi patvirtinti atitinkam
juridin fakt, atleidiant kaltinink ar kit asmen nuo tam tikros turtins pareigos;
d. Arba atlikti kitus turtinio pobdio veiksmus ar nuo j susilaikyti. Veriamas nedalyvauti
privatizavime, apmokti tam tikras sskaitas, pasitraukti i verslo.
Vertimas nukentjusj atlikti aukiau ivardintus veiksmus ar nuo j susilaikyti gali bti padaromas tik
aktyviais veiksmais. Vertimas gali bti atviras (odin ar raytin forma, gestais, ginkl demonstravimas ir
pan.), kuris gali bti pareikiamas tiek tiesiogiai savininkui ar jo artimiesiems, arba umaskuotas vertimas
(nukentjusiojo ar jo artimj asmen, fizin apsauga, turto apsauga, sutari sudarymas; bendriausia
prasme iuo atveju vertimas gali bti umaskuojamas tam tikr paslaug silymu).
Svarbu nustatyti, kad aukiau pamintiems veiksmams nebuvo teisto pagrindo. Reikalavimas neturi bti
susijs su reikalaujaniojo ar asmens, kurio interesais reikalaujantysis veikia ir nukentjusiojo ankstesniais
turtiniais santykiais, ar kitomis aplinkybmis, kurios suinteresuoto asmens manymu suteikia jam toki
reikalavimo teis (bus ne turto prievartavimas, o savavaldiavimas pagal BK 294 str.). Jeigu tok vertim
lemia tam tikra esanti ar ginijama kaltininko teis, tai kaltininko veika negali bti kvalifikuojama kaip
turto prievartavimas. Bet tokiu atveju kaltininko veika gali bti kvalifikuojama pagal kitus straipsnius
(savavaldiavimas ir kiti). Turto prievartavimas yra tik tada, kai kaltininkas neturi joki teisi
reikalaujam turt. Kai yra reikalaujama perduoti turto dal, kuri aikiai virija tikros ar tariamos prievols
apimt, tai kaltininko veika gali bti kvalifikuojama kaip turto prievartavimas.
2. Grasinimu, kad jeigu nukentjusysis nesielgs taip, kaip kaltininkas reikalauja, tai jo atvilgiu bus
panaudotas smurtas. Kaltininkas iuo atveju reikalauja atlikti tam tikrus turtinio pobdio
veiksmus ir prieingu atveju ada panaudoti prie nukentjusj tam tikr prievart. Tuo atveju,
jeigu nukentjusysis nevykdys kaltininko reikalavimu, jam grasinama:
a. Prie j ar jo artimuosius asmenis panaudoti fizin smurt (sumuti, sukelti fizin smurt ir
pan.);
b. Sunaikinti ar sugadinti nukentjusiojo turt;
c. Paskelbti nukentjusj ar jo artimuosius kompromituojani ar kitoki informacij, kurios
atskleidimas nepageidautinas.
statym leidjas pateikdamas tris prievartos atvejus pateikia nebaigtin i prievartos priemoni sra,
nes nurodo, kad nukentjusiojo atvilgiu gali bti panaudojama ir kitokia psichin prievarta. Kitokia
psichin prievarta tai kaltininko tyiniais veiksmais sukurta situacija, kuri veria nukentjusj bijoti, jog
nevykdius reikalavimo atsiras alingi padariniai jam, jo artimiesiems ar j turtui. Daniausiai tai yra
ipirkos reikalavimas. Buvo civilin byla ir iekovo naudai atsisak liudyti vienas i asmen, nes jis pra
atitinkamai sumokti. Jis turjo duoti teisingus parodymus, bet ivis joki parodym nedav.
Taigi turi bti vertimas atitinkamai elgtis ir tas vertimas turi bti paremtas atitinkamu grasinimu.
98
Turto prievartavimas yra formali nusikaltimo sudtis ir jis laikomas baigtu nuo to momento, kai
nukentjusiajam pateikiamas atitinkamas reikalavimas, kuris yra paremtas mintais grasinimais. Turto
prievartavimo baigtinumui reikms neturi ar nukentjusysis vykd ar nevykd kaltininko reikalavimus.
Subjektas
Fizinis pakaltinamas ar ribotai pakaltinamas asmuo nuo 14 met.
Subjektyvioji pus
Tyinis, gali bti padaromas tik tiesiogine tyia. Motyvai, tikslai kvalifikavimui reikms neturi. Tie
reikalavimai gali bti susij tiek su paties kaltininko turtine nauda, tiek ir su kit asmen turtine nauda.
Kaltininkas gali reikalauti pinigus perduoti kakam kitam (VU TF fakultetui).
TURTO PRIEVARTAVIM KVALIFIKUOJANTYS POYMIAI

Jeigu nukentjusysis nuudomas ar padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra nusikaltim sutaptis.
Fizinio smurto panaudojimas kaip kvalifikuojantis poymis. iuo atveju smurtas naudojamas kaip
nukentjusiojo bauginimo priemon. Jeigu turto prievartavimo atveju naudojant fizin smurt bus
padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai bus kvalifikuoto sunkaus sutrikdymo ir turto
prievartavimo sutaptis;
Turto prievartavimas sunaikinant ar sugadinant nukentjusiojo turt. iuo atveju nesvarbu, ar tas
turtas yra paties nukentjusiojo ar kit jam artim asmen;
Turto prievartavimas atimant asmeniui laisv. Gali bti atimama tiek nukentjusiajam, tiek jo
artimiesiems. Tai visi neteisti laisvs atmimo atvejai;
Didels turtins alos padarymas. Negalima tapatinti su didels verts turto prievartavimu.
Sprendiant ar ta ala yra didel reikia atsivelgti ne tik alos dyd, bet ir nukentjusiojo turtin
padt.
Po nepriklausomybs atkrimo turto prievartavimui buvo danai naudojamas lygintuvas ilyginti nugar
ar sulyginti su kepenimis ar inkstais. Jeigu paimama kaitu ir praoma ipirkos i tarptautins organizacijos,
valstybs ar institucij, tai kaito pagrobimo ir turto prievartavimo sutaptis. Nors ia galt bti vien tik
kaito pagrobimas (pagal Aiduk).
3 d. Itin kvalifikuojantys poymiai:
Didels verts turto prievartavimas (pagal BK 190 str.). Taip pat is poymis apims ir tuos atvejus,
kai reikalaujama perduoti teis didels verts turt;
Turto prievartavimas dalyvaujant organizuotoje grupje;
Didls istorins, mokslins, kultrins verts turto prievartavimas.
TURTO PRIEVARTAVIMO IR PLIMO ATSKYRIMAS

1. Formalus pagrindas: plimas yra materiali nusikaltimo sudtis. O turto prievartavimas yra formali
nusikaltimo sudtis;
99
2. Visais atvejais, kai fizin smurt grasinama pavartoti ne tuoj pat, o ateityje tai bus turto
prievartavimas. Turto prievartavimo atveju paprastai fizin smurt grasinama panaudoti ateityje, jis
naudojamas kaip bauginimo priemon;
3. Turto prievartavimo atveju kaltininkas, reikalaudamas perduoti turt ir naudodamas fizin smurt
paprastai nurodo reikalavimo motyv, prieast;
4. Turto prievartavimo atveju daniausiai reikalaujama perduoti apibrt turt, tam tikr pinig
sum ar daikt.
5. Plimo atveju yra ymiai siauresnis psichins prievartos turinys, t.y. grasinama panaudoti tik fizin
smurt ir nedelsiant, o turto prievartavimo atveju gali bti grasinama ne tik pavartoti fizin smurt,
bet ir paskleisti kit asmen kompromituojani informacij.
Seminaras
Gali bti reikalaujama turt perduoti ateityje tik turto prievartavimo atveju. Turto prievartavimo atveju
paprastai reikalavimas perduoti turt yra motyvuojamas, grindiamas tam tikrais dalykais (perduok turt
u tai ir u tai). Plimo atveju tiek neaikina.
Galimos tokios situacijos, kad kaltininkas pareikalavs perduoti turt ir jo negavs tuo paiu pretekstu
panaudoja smurt ir paima kit turt. Nuomon, kad iuo atveju turt bti plimo ir turto prievartavimo
sutaptis. Pavyzdys: sako u tai, kad eima ramiai gyvent duodi 10 000 lt. Sako, kad neturi, tada primua,
paima televizori ir vaizdo kamer. Dabartiniu metu tai bt turto prievartavimas, senoje teism
praktikoje buvo kaip sutaptis.
Turto prievartavimas, panaudojant fizin smurt (kvalifikuojantis turto prievartavim poymis). Kai yra
kvalifikuota turto prievartavimo sudtis, tai atskyrimo kriterijumi ilieka tai, kad turt reikalauja perduoti
ne tuoj pat, o ateityje.
Kaip atskirti kai reikalaujama turto i kiekvieno asmens atskirai, o kada i keli bendrai? Ta riba tampa
labai miglota. Jei turto prievartavimas i keli asmen, tai nra skirtumo, nes NV yra turtinei nuosavybei.
Papildomas objektas mogaus sveikata, jei daugiau asmen grasint, tai didesn grsm teisiniams
griams.
Bt tikslinga subjekt traukti ir juridin asmen. Pakankamai sudtinga rodinti juridini asmen bylas.
Takinis reguliavimo bdas, nes spaud ES teiss aktai. Vietin doktrina grietai tam oponuoja. Pas
vokieius BK nra JA, bet jie turi savo administracin proces ir pagal j utikrinamos auktos procesins
garantijos JA. ETT Ostur (Ostruk) vs. Germany byloje pasak, kad iri sankcijos turin, o ne pagal tai ar
bausm paskirta pagal administracin, ar baudiamj proces. Administracinje justicijoje taip pat yra
kalts problema. Kitas klausimas kaip rodyti tyi (ar jis vaiuodamas per raudon viesoforo signal tyia
taip dar). Praktikoje niekas neklauso k sakai, baudia ir viskas. Gali sksti, mginti rodinti, bet nieko
nerodysi.
Turto prievartavimo atveju paprastai reikalaujama tam tikro apibrto turto dydio. Bdinga tam tikra
motyvacija, kodl reikalaujama tam tikro turto.
Udavinys. Jonas Vingis pasivijo vakare i parduotuvs einanias On Lapinskien ir jos maamet dukr
Daiv Lapinskait. Sugriebs mergait u drabui, rm jai peil on ir po to pareikalavo, kad
Lapinskien atiduot pinigus. Mama atidav visus pinigus, tai yra 70 Lt. Kvalifikuokite Jono Vingio veik.
Plimas pagal 180 str. 2 d. Turto prievartavimui problema, kad ateitis, kuria grasinama yra pakankamai
100
artima, norima daryti veik ia ir dabar. Nukentjusieji yra tiek Lapinskien, tiek Lapinskait. Jei
pagrasint, kad pasigaus Lapinskait ir papjaus, bet Lapinskait to negirdt, tai nukentjusioji bt tik
Lapinskien.
Maareikmikumo institutas gali bti taikomas dl vis nusikaltim, bet reikia atsivelgti ne tik kas
pavyko, bet ir ko norjo tyios kryptingumas. Teismai paprastai nepripasta galimybs taikyti
maareikmikum, kai yra smurtinio pobdio nusikaltimai. Per metus Aidukas turi 50 byl, dirba 6
metus. Dl maareikmikumo i 300 byl buvo 2.
I Javtoko buvo pavogtas apynaujis automobilis BMW X5, kurio vert buvo 70000 Lt. Po keli dien
Javtokui paskambino Dariumi prisistats mogus, kuris paaikino, kad ino kur yra automobilis ir u 10000
Lt padt j atgauti. Javtokas nordamas atgauti automobil perdav 2000 eur Dariui (7000 Lt), pastarojo
nurodytu bdu. Javtokas rado automobil Dariaus nurodytoje vietoje. Ityrus byl nustatyta, kad pats
Darius pavog automobil. Kvalifikuokite Dariaus Maskolino veik. Bus 181 str. 1 d., nebuvo didel turtin
ala, nes Javtoko gera turtin padtis. Tokia argumentacija grindiama praktika. Centrinis dalykas yra tyia,
tyios turinys. Jeigu yra sumanymas pavogti automobil ir reikalauti ipirkos, tai vagyst yra rengimasis
vykdyti turto prievartavim. Kitokios psichins verts poymis reikia ir tok atvej, kai nukentjusysis
suvokia, kad jei neatliks tam tikr veiksm, tai jo situacija dar pablogs. Jeigu nebt didel turtin ala, tai
tada gali bti sutaptis 178 str. 3 d. ir 181 str. 1 d. Jei neino kur yra automobilis, o perskait, kad pavogtas
laikratyje, tai ia jau doktrinoje pripastama kaip sukiavimas.
Nuosprendis dl treios veikos. Keli nuosprendiai, kurie priimti dl eilikumo susimaiymo. Vieni teismai
bendrina nuosprendius, dar bendrina su subendrintais. Pradini nebeatkapsto. Jei nori perkvalifikuoti,
buvo 2 d., o dabar 1 d. koki bausms dal atimti. LAT pasuko, kad tos problemos negali sprsti, tai palieka
teisjo nuoira. Kitas aspektas materialum, jei pradsi motyvuot, tai reikia pradti normaliai skirti
bausm, j suddinti. Bausms gali ididti, ypa laisvs atmimai. Negi LAT turi saistyti pirmos
instancijos teisjo sprendimas?
/Seminaras
SUKIAVIMAS (BK 182 STR.)

Sukiavim nuo kit NV nuosavybei skiria tai, kad darant nusikaltim gyjant svetim turt, turtin teis,
panaikinant ar ivengiant turtins prievols yra panaudojama apgaul. Teisinje literatroje is
nusikaltimas vadinamas intelektiniu, j padaro mons su auktesniu intelektu nei darydami vagyst,
plim.
Ruodamiesi egzaminui pasiirti komentar, o ne Abramaviiaus nuomon, klaidos nebus jei paraysime
kaip komentare.
1998 m. gruodio 22 d. LAT senato nutarimas, nr. 8 dl teism praktikos sukiavimo ir turto pasisavinimo
arba ivaistymo baudiamosiose bylose.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra vis ri nuosavyb. Dalykas pagal Abramavii turtin nauda, nes
kaltininkas apgaule siekdamas ivengti prievols ar gauti naudos siekia naudos sau. Dalykas pagal
komentar yra svetimas turtas, turtin teis, turtin prievol.
101
Objektyvioji pus
Ji pasireikia tam tikr alternatyvi veik padarymu, i to kilusiais padariniais, prieastiniu ryiu tarp veik
ir padarini, o taip pat veik padarymo bdu:
1. Svetimo turto gijimu. Svetimo turto gijimas tai aktyvs kaltininko veiksmai, kai jis
panaudodamas apgaul uvaldo svetim turt, t.y. turt paima ir pasisavina. ios veikos specifika
tame, kad neretai nukentjusysis pats laisva valia turt perduoda kaltininkui. Sukiavimu nebus
pripastamos tokios veikos, kai prie turto yra patenkama panaudojant apgaul, tai yra turtas nra
uvaldomas apgaule, o tik patenkama prie jo panaudojant apgaul;
2. Svetimos turtins teiss gijimu. Jis daniausiai pasireikia tuo, kad kaltininkas apgaule gyja ir
panaudoja vairius dokumentus, kuriuose tvirtinta teis kaltininkui gauti svetim turt, juo
naudotis ar disponuoti. Pavyzdiui, kaltininkas gyja suklastot testament. Arba pavyzdiui, yra
suklastojami dokumentai, patvirtinantys teis nuosavybs atkrim. Nors seneliai niekada
neturjo ems Palangoje, bet pagal suklastot dokument gyjame teis atkurti teis Palangoje
(toki byl yra buv ir apie Vilniaus krat). Norint statyti nam prie eero, turi bti ankstesnio
pastato pamatai. iuo atveju atvea senesnius akmenis, sudeda juos prie eero ir sako, kad buvo
galima statyti nam prie eero;
3. Turtins prievols panaikinimu. Reikia jau esamos turtins prievols nutraukim jau esant
apgaulei, kaltininkas yra pripains i prievol ir prims turtinius sipareigojimus. Pavyzdiui, A
pam i banko kredit, jis nagingas kompiuteristas, sibrauna banko duomen baz ir parao, kad
nra skolingas bankui.
4. Turtins prievols ivengimu. Daniausiai pasireikia tuo, kad atitinkama turtin prievol
kaltininkui neatsiranda dl apgauls panaudojimo. Jeigu ne apgaul i turtin prievol bt
atsiradusi ir kaltininkas privalt vykdyti atitinkamus turtinius sipareigojimus. Pagal BK 182 str.
u sukiavim baudiama nepriklausomai nuo to, ar buvo ivengta paties kaltininko turtin
prievol, ar kit asmen turtins prievols. Pavyzdys mokesi vengimas. Dstytojo manymu, is
poymis yra sukiavimo sudtyje perteklinis ir neatspindi sukiavimo esms. Kyla esminis
klausimas, kuris praktikoje domiai sprendiamas kaip atskirti sukiavim nuo nusikaltimo
numatyto BK 186 str. u turtins alos padarym apgaule. Atsako tas, kas vengia privalom mok,
mokestis yra privaloma moka biudet. Jeigu kaltininkas klastoja dokumentus ir dl to nemoka
mokesi, kuris straipsnis jo atvilgiu turi bti taikomas? Jis ivengia turtins prievols ir iveng
privalom mok. Bendra taisykl, kad taikoma speciali norma, pagal dispozicij atrodyt, kad
sukiavimas yra labiau bendresn norma, nes baudiama u turtins prievols ivengim, o pagal
BK 186 str. baudiama u mokesi vengim. ia paradoksas, ivengta mokesi u 10 milijon,
max sankcija iki 2 m., o jei iveng kitokios prievols, nesumokjo 1 mln. lit skolos tai max
sankcija iki 8 m. Jeigu asmuo vengia mokti mokesi klastojamus dokumentus, tai bus
sukiavimas. Tad reikia arba BK 186 str. panaikinti vengia privalom moni, arba i BK 182 str.
iimti turtins prievols ivengimu. Praktikoje taiko BK 182 str. BK 186 str. yra kaip ir mirusi
norma, taikomas labai retai. Kai atsirado poymis sukiavime, tas kas iveng turtins prievols
tai BK 186 str. tapo mirusiu straipsniu.
Klasikin sukiavimo samprat apima dvi veikos arba yra turto, arba svetimo turto gijimas apgaule.
Prievols ivengimas apgaule ir prievols panaikinimas. Kai statymo leidjas formuodamas sukiavimo
sudt j trauk turtins prievols ivengim ikilo daug klausim susijusi su sukiavimo atribojimu nuo
kit NV.
102
Btinuoju sukiavimo poymiu yra io nusikaltimo padarymo bdas apgauls panaudojimas. Darant
nusikaltim apgaul panaudojama turint tiksl suklaidinti turto savinink ar valdytoj, kad pastarieji
suklydimo takoje savanorikai perleist turt ar teis j.
Apgaul panaudojama turint tiksl suklaidinti turto savinink ar kit asmen, kurio inioje turtas, ir
pastarieji savanorikai perleidia turt ar turtin teis. Apgaul gali pasireikti odiu (pateikiami tam tikri
faktai, kurie neatitinka objektyvios tikrovs), ratu (tuomet, kai turtas ar turtin teis gyjama ar
panaikinama panaudojant tam tikrus suklastotus dokumentus) arba konkliudentiniais veiksmais (tai toks
kaltojo asmens elgesys, kurio pagrindu nukentjusysis daro neginijam ivad, kad pastarasis patvirtina
ar neigia atitinkamus faktus). Apgaul skirstoma aktyvij ir pasyvij apgaul. Aktyvioji apgaul bus
tada, kai yra pateikiamai tam tikri klaidingi duomenys. Pasyvi apgaul yra tada, kai yra nutylimi tam tikri
duomenys (nenurodo deklaracijoje apie savo gautas pajamas).
Praktikoje diskutuojama, kad sukiavimo nebus tada, jeigu kaltininkas pateikia tokius melagingus
duomenis, kad net vidutini protini sugebjim mogus supranta, kad ie duomenys neatitinka tikrovs.
Sako paskolinkit 1000 Lt, nes noriu eiti papietauti rimtai valgykl. Nukentjusysis turjo suvokti, kad ia
yra melas. Tada ia bus civiliniai teisiniai santykiai. Kai asmenys nori gauti param i ES struktrini fond,
kartais suklastoja tokius dokumentus, kad ir j nesant jie gaut ES param. Jeigu nustatoma, jog ir
nepanaudojus apgauls kaltininkas bt gijs turt ar turtin teis, tai paprastai kaltininko veika kaip
sukiavimas nebus kvalifikuojama. Buvo 2007 m. LAT nutartis, kad jei gijo turtin teis ne dl apgauls, tai
sukiavimo nebus, atsakys tik u dokumento suklastojim. Jei asmuo, kur bando apgauti supranta, jog yra
apgaunamas, bet jam gaila mogaus ir duoda pinigus i gailesio, tai sukiavimo nebus.
Kai gatvje paprao telefono paskambinti, gauna ir i karto pabga praktikoje laikoma atvira vagyste, nors
Armanui tai akivaizdus sukiavimo atvejis.
domus klausimas kaip kvalifikuoti kaltininko veik suklastojimo atvilgiu. Praktikoje yra taisykl, jei
kaltininkas pats suklastojo oficial dokument ir j panaudodamas gijo svetim turt, jo veika
kvalifikuojama kaip sukiavimo ir dokument klastojimo sutaptis. Kita taisykl, jei kaltininkas tik
panaudoja suklastot dokument svetimam turtui gyti, tai jo veika kvalifikuojama kaip sukiavimas.
Oficialaus dokumento panaudojimas siekiant gyti turt, sukiavimas apima tok panaudojim.
Konkliudentini veiksm pavyzdys. Ikrito i kiens 500 Lt, kitas pakelia, duoda, nors yra jo,
konkliudentiniais veiksmais juos priima, nei teigia, nei neigia. Ateini rbin, duodi numerl, atnea
geriausius kaltinius, nors ir ne savo, bet paimi, tai bus sukiavimas.
Sukiavimas yra materiali arba tam tikrais atvejais formali (kai gyjama turtin teis) NV sudtis ir yra
susijs su turtins alos padarymu.
BK komentare yra sakoma, kad visais atvejais darant sukiavim turi atsirasti turtin ala. Abramaviius
sutinka, kad turtin ala esant sukiavimui atsiranda tada, kai gyjamas svetimas turtas, arba kai
ivengiama turtin prievol ar ji panaikinama. Tada sukiavimas yra siejamas su turtins alos atsiradimu.
Kai sukiavimo atveju gyjama turtin teis svetim turt, sukiavimas paprastai laikomas baigtu, kai
kaltininkas gyja dokumentus, suteikianius teis turt, nepriklausomai nuo to ar kaltininkas uvald
turt, ar ne.
Kai kuriose valstybse apibdinant sukiavimo sudt alia apgauls vartojamas kitas poymis turto
gijimas piktnaudiaujant pasitikjimu. Dabar laikomasi pozicijos, kad piktnaudiavimas pasitikjimu yra
103
viena i apgauls form. Pavyzdiui, atjus nuomos punkt piktnaudiaudamas pasitikjimu isinuomoja
dvirat.
Subjektas
Fizinis arba juridinis asmuo. Fizinis asmuo tik nuo 16 met.
Subjektyvioji pus
Padaromas tik tiesiogine tyia. Vyrauja nuomon, kad sukiavimo btinuoju poymiu yra savanaudikumas
kaip sukiavimo tikslas. i pozicija grindiama tuo, kad statymo leidjas apibrdamas sukiavim nurodo,
jog svetimas turtas ar turin teis yra gyjami savo ar kit naudai. Abramaviius mano, kad sukiavimo
motyvai ir tikslai gali bti vairs, ne tik savanaudiki.
Sukiavimo atveju turtas yra gyjamas panaudojant apgaul. Vienas i apgauls galim atveju yra tada, kai
panaudojami suklastoti dokumentai. Kaip vertinti kaltininko veik, kai jis svetim turt ar svetim turtin
teis gyja suklastodamas dokument, nes BK 300 str. yra numatyta BA u dokumento suklastojim ir tokio
dokumento panaudojim. Jei kaltininkas tik panaudojo suklastot dokument, tai BK 182 str. apima tok
veiksm. O jei kaltininkas pats suklastojo dokument ir po to j panaudojo, tai bus BK 182 str. ir BK 300 str.
sutaptis.
Kaip atskirti sukiavim, numatyt BK 182 str., nuo kreditinio sukiavimo, numatyto BK 207 str.?
Galimos situacijos, kai kaltininkas panaudoja apgaul ir uvaldo turt i asmens, kuris dl amiaus ar tam
tikr fizini ar psichini savybi, negali suvokti su juo atliekam veiksm. Tokiu atveju yra ne sukiavimas,
o vagyst.
Kaip kvalifikuoti kaltininko veik, kai svetimas turtas yra gyjamas panaudojant netikrus pinigus? Pagal
dstytoj, tokiu atveju yra sukiavimo ir netikr pinig realizavimo sutaptis.
KVALIFIKUOJANTYS POYMIAI
2 d.: Didels verts svetimo turto gijimas (>250 MGL) ir didels verts turtins teiss gijimas bei didels
verts turtins prievols ivengimas ar panaikinimas. Didels mokslins, istorins ar kultrins reikms
turini vertybi gijimas. BK 190 str. iaikinta kas yra didels verts turtas, tada kas yra didels verts
turtin teis? Reikt manyti, kad >250 MGL. Taip pat sukiavimas dalyvaujant organizuotoje grupje.
3 d.: Didels verts turtins teiss gijimas. Sukiavimas pripastamas baudiamuoju nusiengimu, kai yra
gyjamas nedidels verts svetimas turtas, neturtin teis, ar ivengiama nedidels verts turtins
prievols ar jos panaikinimo. Nedidel vert yra nuo 1 iki 3 MGL.
Nelaimingiausia vagies diena. Nutiko Serbijoje. Nutar atsdjs mogus apiplti gamykl, suinojo, kad
atve pinigus. Atjo prie tvoros, lipo per tvor, susipl kelnes (nors vartai buvo atrakinti, priirtojai
gr). inojo kur yra kasa, ulipo prie kasos lango, idau lang, lipo vid, nors alia buvo tualeto langas,
kuris buvo atidarytas. Prijo prie seifo, umiro visrakius, jo pasiimti, nors seifas buvo atrakintas. Lipo
antr kart per tvor ir nukrito policininkui ant galvos, visas apsidrasks .
Seminaras
104
Apgaul yra esminis dalykas sudtyje. Kur nubrti rib tarp vagysts, kai apgaulingai patenkama patalp
ir sukiavimo. Apgaul sukiavime yra pagrindin prievol gyti turt ar turtin teis, ivengti turtins
prievols. Atjo pilietis, sako kad paskolino snus televizori ir magnetofon. Pasirodo, kad nei pasta, nei
iaip koki ryi yra. Skambina, melagingai pasako, kad vaikas pateko avarij, reikia padti, savo valia
atiduoda tuos pinigus.
Sukiavime yra traukimas sandor, kurio esm yra nuosavybs teisi perleidimas, jei daiktas yra
perduodamas laikinai pasinaudoti, tai bus vagyst. Atskyrimas yra slyginis. Centrinis dalykas sukiavime
yra, kad turtas perleidiamas, nes asmuo suklydo, jei inot tikrsias aplinkybes, tai turto neperleist.
iame kontekste nors ir pakankamai danai veikos vadinamos telefoniniu sukiavimu, bet jei klaidinamas
maametis asmuo ar senyvo amiaus mogus, tai ia yra prijimas prie turto, todl vagyst. Jei kalbame
apie vidutini gabum mog, tai galime kalbti apie sukiavim.
Kada yra pasyvi apgauls forma? Pasyvi apgaul manoma tik tais atvejais, kai statymai ar kiti teiss aktai
nurodo pareig pateikti duomenis. Situacija, kai parduodamas nekilnojamasis turtas, yra payma, kad
turtas nra keistas, apsunkintas teisine prasme. Jei tokiu atveju nuslepiama, tai bus sukiavimas padarytas
pasyvia apgauls forma. Turi bti teisin pareiga, nepareigoja aikinti apie kiekvien dalyk (turguje
neprivalo pasakyti, kad akumuliatorius naudotas ilgai).
Kas yra piktnaudiavimas pasitikjimu? Tradicikai ieina i dviej situacij ankstesni komerciniai
kiniai santykiai, kiekvien kart vis daugiau preki usisako, paskutin kart usisako riebiai ir visi galai
sumerkiami vanden. Bus sukiavimas piktnaudiavimas pasitikjimu. Kita situacija, kai yra ryiai tarp
eimos nari ar kit moni, kurie gyvenime yra ilg laik palaik santykius. Moteris apgavo savo aukl,
kuri j priirjo nuo metuk. Pasak: taip puikiai priirjai, parduok savo bendrabut, a Tau nupirksiu
nam, galsi priirti mano vaikus. Tai ji pardav savo kambariuk, perdav pinigus ir toji dingo. mogus
liko be turto, gerai, kad ta moteris turjo giminaii. Pinigai, kuriuos gavo u but buvo perduoti be
dokument. Gali bti santykiai tarp vyro ir monos, broli seser, tv ir vaik, etc.
Ivengimo turtins prievols ir jos panaikinimo. Skirtumas, kai kalbame apie panaikinim, kaltininkas gyja
rodymus, kad jis vykd prievol, todl teisikai nebeturi pareigos, o kai iveng turtins prievols, tai kai
kaltininkas panaikina gynimo bdus, kaip civilinio proceso tvarka nukentjs galt apginti savo turtinius
interesus, tai keitim apgaule nuima. Apgaule buvo sudaryta paskolos sutartis, sugeba apgaulingai kak
aikindamas sutarties kit egzempliori gauti i nukentjusiojo, neturi rodym. Yra tam tikros ribos, iki
5000 Lt galima liudytoj parodymais grsti, kai daugiau jau reikia raytinio rodymo.
Mokjimo kortel nelaikoma dokumentu, priklausomai nuo aplinkybi. Tradicikai finansins operacijos
nra dokumentai, tai yra instrumentai.
Dl veikos baigtumo. Vienais atvejais pakanka vien tik teiss gijimo. Parayta pakankamai liberaliai
(komentare ra Sinkeviiaus). Jeigu turtin al vertinsime kaip turto aktyvo sumajim arba pasyv
padidjim, tai turtin ala yra. O jei turtin al suprasime grietai kaip konkretaus turto paalinim i
nukentjusiojo disponavimo sferos, tai galime velgti skirtum (velgia Abramaviius). Sinkeviius turtin
al tapatina su turtine nauda. Dl neatlygintinumo, sukiavimas yra vienas i nusikaltim, kurie tam tikra
dalimi yra atlygintini, taiau atlyginimas yra aikiai neadekvatus. Danai sukiavimas padaromas silant
ll (i viraus keli bankotai tikri, i apaios tikri, per vidur balti popieriaus lapai). Nusikaltimas tiriamas
tik esant nukentjusiojo skundui. Siningumo bt daugiau jei teissaugos institucijos labiau kitsi
suinojusios faktus.
105
Sukiavime apgauls esm pasireikia poelgi visuma, odine iraika, raytiniais aktais, konkreiais
veiksmais, leidianiais sprsti apie ketinimus.
Praktikoje danai ikyla klausimas, kad sukiavime teissaugos institucijos stengiasi kreipti civilini
teisini santyki srit, net ir tais atvejais, kai neaiku ar buvo iankstin tyia pasisavinti turt, siloma
kreiptis civiline tvarka, jei nejuda tai bandyti baudiamja tvarka. Buvo situacija, kai moiut pardav
but kaimynui. Kaimynas pinig neturjo, apiformino sutart, sak pinigus duosim, kai baigsim tvarkyti
visk. Dav dal pinig, adjo vliau atneti likusius. Vliau t turt perdav kitiem, jie jau siningi gijjai,
moiut aaras, teismas atsisak vertinti kaip sukiavim, nes ia pirmiausiai yra civiliniai teisiniai
santykiai, nes nesumokjo pinig.
Sukiavimo ir dokumento suklastojimo santykis. Jei pats klastoja, tai sutaptis su 300 str., jei tik j
panaudoja, tai papildomos kvalifikacijos nereikia. Tuo sukiavimas skiraisi nuo turto pasisavinimo ir
ivaistymo.
/Seminaras
TURTO PASISAVINIMAS (BK 183 STR.)

Seminaras
183 ir 184 str. beveik identiki. Problema, kai atsiranda bendrininkavimas riba tampa nelabai aiki. Pats
principas yra pakankamai aikus turtas yra patiktas, kai asmuo turi teisin pagrind turt valdyti, kai jis
padaromas savu. Anksiau tai akcentuojama grindiant teisiniais dokumentais. Komentare pripasta, kad
ir odiniai santykiai gali bti, taip pat ir konkliudentiniai veiksmai, pakankamas pagrindas pripainti turt
patiktu. Kai turtas perduotas techninms funkcijoms atlikti ir kai yra duodamas drabuis pasimatuoti.
Tradicikai yra visikos materialins atsakomybs sutartis, kai kalbame apie patikt turt. Nustato tam
tikr procent, kur gali nurayti i atlyginimo.
inioje esantis turtas skiriasi nuo patikto. inioje esantis, kai asmuo neturi tiesiogiai teisini galinim, bet
gali duoti privalomus nurodymus. Tai yra vairiausi vadovai. Jeigu sumaiai poymius, tai teismas gali
iteisinti, nes nra sudties. Svarbu atskirti ar pats kaltininkas kakur laik turjo galimyb turt laikyti
nuosavu. Jei turjo, tai yra turto pasisavinimas, apie turto ivaistym nebekalbame. Jei turto kaip savo
neturjo, perdav kakam kitam, pinigus ne kas, tai jau yra turto ivaistymas.
Anksiau turto ivaistym dar visos profesins sjungos, valstybins mons ir pan. Jei vertingi objektai
parduoti u simbolines sumas, tai jau turto ivaistymas. Turto pasisavinimas gali bti padaromas tik
tiesiogine tyia, turto ivaistymas ir netiesiogine tyia, ir dl neatsargumo.
Atskirais atvejais riba tarp turto pasisavinimo, ivaistymo ir sukiavimo yra slidi. Kai santykiai ieina i
teisini rm, j prigimtis yra neaiki. Neseniai Aidukas turjo byl, kai jaunas vyras tapo rimtos
organizacijos vyr. vadybininku, galjo duoti nurodymus. juos kreipsi kompanija, kur pra parduoti
daiktus grynais, juos atve, be mokesi, reikjo vyrukui surasti mon, kuri galt sandor apiforminti ant
savs (ekonomin lavon). Tas vyras norjo usidirbti, surado mon, patvirtino sandor. Savo inioje turjo
pavald darbuotoj, jam duodavo nurodymus nuveti prekes, po piet jie atvedavo grynuosius, po to kai
pinigai atitekdavo meistrui, kakiek pinig atitekdavo vadybininkui, o dalies ir nebeliko. I tos veiklos buvo
gauta per 50000 Lt, problema buvo kaip vertinti situacij, ar ia yra turto pasisavinimas ar ivaistymas.
106
Bt tvarkinga jei bt atsakomyb JA, bet viskas apiforminta tvarkingai, pinigai gauti. Bet realiai jie
sskait nra neti. Klausimas kokia teisin padtis pinig, ar jie yra monei priklausantys, tada pinig
pavertimas savais, ar ia yra turto ivaistymas, kad pardavinjo produkcij neinodami, ar gauna
atsiskaitym. Vienas lyg krov, o kitas duodavo nurodymus. Kai atsiranda bendrininkavimas tai ribos
negalima nubrti. Galiausiai nusprend, kad buvo turto pasisavinimas, nes patikjo meistru, kuris buvo
pavaldus vadybininkui. Patikjo, kad visus pinigus meistras perdav vadybininkui.
Yra norma turtins alos padarymas apgaule. Niekas neino teorikai kuo ji skiriasi nuo sukiavimo. Kai
kalbame apie turtins alos padarym apgaule, tai kalbama apie pinigins prievols nevykdym
(atsiskaitymo nevykdymas). Mirusi norma. Jeigu mginti atriboti, tai ia yra pinigins prievols, kurios
susijusios su tarpusavio atsiskaitymu, tai yra komunalini mokesi srityje.
/Seminaras
Anksiau galiojusiame BK atsakomyb u turto pasisavinim ir turto ivaistym buvo numatyta viename
straipsnyje. I esms sutampa objektas, dalykas ir subjektas, todl turto ivaistyme analizuosime tik
objektyvij ir subjektyvij pus. Buvo aminas ginas ar galima ivaistyti turt jo nepasisavinant. Vieni
teig, kad turto ivaistymas negali bti laikomas savarankiku nusikaltimu (ta pozicija pralaimjo), o jis
yra tik turto pasisavinimo rezultatas. Dominuojanti pozicija yra ta, kad turto ivaistymas tam tikrais
atvejais galimas ir nepasisavinus turto, todl reikalinga savarankika sudtis.
Objektas
Objektu yra vis form nuosavyb.
Dalykas ne bet koks svetimas turtas ar turtin teis, bet tik toks svetimas turtas ar turtin teis, kuris yra
kaltininkui patiktas ar yra jo inioje. Dalykas yra specialus ir dalyko poymiai leidia atskirti
nusikaltim nuo kit panai NV nuosavybei. Patiktas turtas ar patikta turtin teis tai uimam
pareig, speciali pavedim bei sutari pagrindu teistame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas
arba turima svetima turtin teis, kuri atvilgiu kaltininkas turi teisikai apibrtus galinimus.
Dalykas taip pat yra buvs kaltininko inioje turtas ar turtin teis. T.y. toks turtas ar turtin teis, kai
kaltininkas dl savo uimam pareig turi teis pavaldiniams, kuriems patiktas is turtas ar turtin teis
duoti nurodymus dl ios teiss ar jos panaudojimo. Banko valdytojas jam nra patiktas banko turtas, jie
patikti banko kasininkui, bet banko valdytojas turi teis duoti nurodym kasininkei, kad ji imokt
valdytojo draugui.
Abramaviius, bdamas studentu, dirbo duonos pjaustytoju. Gaudavo 40 rubli. Susirgo viena pardavja, j
pastat pardavinti batonus ir riestainius. Atjo vienas dstytojas - nustebo Arman pamats, po to ateina
moiut, klausia ar riestainiai viei sako viei. Pardav du, moiut tuos riestainius stal dauo sako:
su tokiais tik rieutus gliaudyti. O pasirodo toje pusje buvo nuraytos preks. Batonus minktindavo
ddami vanden, o po to idiovindavo ir vl minkti. Dar nuo duonos galus nupjaustydavo ir jau yra
ukandai.
Taigi yra trys poymiai:
1. Turto ar turtins teiss valdytoju yra kaltininkas;
2. Toks turtas valdomas ar turtin teis turima teistu pagrindu;
107
3. Asmuo, valdantis turt ar turintis turtin teis, turi ir tam tikrus galiojimus io turto ar turtins
teiss atvilgiu.
Patiktu turtu reikt pripainti ir tok turt, kur gauna tam tikrus galiojimus turintys asmenys
(policininkai surenka baudas, u stovjim surenka rinkliavas ir pan.).
Pagal dstytoj svokos kaltininkui patiktas turtas ir buvs kaltininko inioje yra sinonimai.
Objektyvioji pus
Apibdina turto pasisavinimas. Turto pasisavinimas pasireikia tam tikra veika, kai kaltininkas jam
patikt ar buvus jo inioje turt ar turtin teis neteistai, neatlygintinai paveria savo turtu arba savo
turtine teise, t.y. uvaldo.
Komentare yra teigiama, kad pasisavinti turt galima ir neveikimu, kai dl tarnybini pareig, sutartini
santyki ar speciali galiojim valdoma ar laikom svetim turt kaltininkas gali pasilaikyti sau
neperkeldamas svetim viet, neatskirdamas nukentjusio turto dalies i turto visumos (11 p.
komentare). Turto negrinimas reikia turto pasisavinim (automobil paskolinai 1 m., o po 1 m. 3 mn.
dar negrino).
Abramaviius mano, kad kai turtas paveriamas savu, i teisto pereina neteist, tai galima padaryti tik
aktyviais veiksmais. Pats savaime turto negrinimas nereikia turto pasisavinimo. Negrinimas paprastai
gali paliudyti, kad turt pasisavino.
Gali pasireikti ir turtins teiss pasisavinimu tokie veiksmai, kai kaltininkas pasisavina teis, kuri
suteikia galimyb gauti svetim turt kaip savo ar juo disponuoti.
is nusikaltimas yra materiali NV sudtis, padarius nusikaltim, nukentjusiajam visada padaroma
turtin ala.
Subjektas
Juo gali bti arba fizinis, arba juridinis asmuo. Fizinis asmuo turi bti ne jaunesnis nei 16 met.
Be bendrj poymiu subjektas turi ir tam tikrus specialiuosius poymius, kurie iplaukia i kaltininko
santykio su pasisavintu turtu. Subjektu gali bti tik asmuo, kuriam svetimas turtas yra patiktas ar buvo jo
inioje. iuo atveju kaltininkas turto atvilgiu turi specialius galiojimus. Asmenys, kuriems turtin teis
buvo patikti yra tokie, kuriems dokument pagrindu turtas buvo perduotas arba i dokument pagrindu
buvo suteikta tam tikra turtin teis. Tai vadinami materialiai atsakingi asmenys (kasinink, sandlio
vedjas). Taip pat asmenys, kuri inioje yra turtas ar turin teis, paprastai tai moni, staig,
organizacij vadovai, kurie dl turto gali duoti tam tikrus nurodymus jiems pavaldiems asmenims.
Teism praktikoje kildavo klausimas kaip vertinti atvejus, kai AB yra vienas akcininkas ir jis duoda
neteistus nurodymus dl bendrovs turto perdavimo tretiesiems asmenims. iuo atveju akcins
bendrovs turtas jos akcij turtojams, net ir vieninteliam akcininkui yra svetimas. Akcij turtojas gyja
teis turt (iskyrus dividendus) tik AB likvidavus ir atsiskaiius su kreditoriais. Taigi net akcininkas gali
bti traukiamas atsakomybn.
108
Jei kaltininkas jam patikt turt pasisavina kaip valstybs tarnautojas ir tais jis padaro vykdydamas savo
tarnybines funkcijas, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip turto pasisavinimo ir piktnaudiavimo
sutaptis.
Subjektyvioji pus
Gali bti padaromas tik tiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai gali bti labai vairs, kvalifikavimui reikms
neturi.
Galimi atvejai, kai kaltininkas tik laikinai gauna pasinaudoti tam tikru turtu, tai tokiu atveju bus vagyst, o
ne turto pasisavinimas.
Kaip vagyst bus kvalifikuojami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobia tok turt, kuris perduotas
kaltininkui tam, kad su tuo turtu bt atliktos tam tikros technins operacijos.
Kvalifikuojantys poymiai:
2 d.: didels verts svetimo turto ar didels verts turtins teiss pasisavinimas.
3 d.: turto pasisavinimas bus baudiamuoju nusiengimu, jei turtas ar turtin teis bus nedidels verts.
TURTO IVAISTYMAS (BK 184 STR.)

Turto ivaistymas nuo turto pasisavinimo skiriasi tuo, kad iuo atveju turtas ivaistomas net trumpam jo
nepasisavinus. Sudtys skiriasi tik pagal objektyvi pus, galima ivaistyti turt ir j pasisavinus, bet tada
akivaizdu, kad bus turto pasisavinimas. Banko vadovas pasisavina, pasako, kad Jonui turi iduoti paskol ir
joki keitim i jo nereikalauti.
Objektas
Pagrindinis ir tiesioginis yra vis form nuosavyb. Dalykas yra analogikas turto pasisavinimo dalykui.
Tai kaltininkui patiktas ar jo inioje buvs svetimas turtas.
Objektyvioji pus
Ji pasireikia arba kaltininkui patikto ar jo inioje buvusio turto ivaistymu, arba turtins teiss
ivaistymu. Taigi padaromas tik aktyviais veiksmais. Turto ivaistymas yra tada, kai kaltininkas jam
patikt turt ar buvus joje inioje turt ar turtin teis neteistai parduoda, dovanoja ar kitaip neteistai
perleidia tretiesiems asmenims. Tai materiali formali NV sudtis.
Nusikaltimas laikomas baigtu, kai neteistas turtas perleidiamas treiajam asmeniui. Diskutuotinas
klausimas. BK komentare nurodyta, kad turto ivaistymas gali bti padaromas ir neveikimu. Paprastai
aktyviais veiksmais. i nuomon grindiama, kad galimi tokie atvejai, kai asmuo kuriam turtas buvo
patiktas neatlieka tam tikr veiksm dl ko nukentjusysis patiria tam tikros turtins alos. Pavyzdys
Abramaviiaus bt (Armanas vakar sugalvojo, vadinasi, ruoiasi paskaitoms), kad yra mons direktorius,
kuri saugo mainas, rang. Staiga kyla grsm turtui, kuris saugomas monje. Vadovas nieko nedaro. Bet
ia bus turto sunaikinimas ar sualojimas (jei tyia), o jei neatsargiai (neprimato kas darosi) tai bus turto
sunaikinimas ar sualojimas dl neatsargumo. A. galioja vien i savo darbuotoj, kad jis sudaryt sutart
109
ir parduot tam tikr produkcij. Tuo metu, kai darbuotojas derasi dl sutarties slyg, staiga suino, kad
iandien labai stipriai nukrito produkcijos kainos, bet tingi pakelti ragel ir ino, kad po savaits kainos
normalizuosis, nesiima priemoni, kad ukirst keli alingo monei sandorio sudarymui. iuo atveju turto
ivaistym neveikimu i dalies ir bt galima sivaizduoti. ia geriausias Armano sugalvotas pavyzdys,
patys apsisprskim ar naudojam. Jei paraysime apie neveikim per egzamin bus pliusas, nes inom.
Kareiviai klausia puskarininkio ar katinai skraido? Tas pagalvojs sako k js, neskraido. O kareivis sako,
kad jiems kapitonas sak, kad katinai skraido. Tada puskarininkis sako: na gal ir skraido, bet labai labai
emai. Suprask, sutinka su autoritetingesne nuomone.
Apibdina veika, padariniai ir prieastinis ryys. Paia bendriausia prasme turto ivaistymas pasireikia
tam tikru alternatyviu veik padarymu.
Turto ivaisymas tai neteistas kaltininkui patikto ar esanio jo inioje turto perleidimas tretiesiems
asmenims. Tas perleidimas gali bti atlygintinis ir neatlygintinis. Svetimas gali bti ir atlygintinis. Vienas i
atlygintini turto perdavimo tretiesiems asmenims atvej yra pardavimas. Paprastai ivaistymas esant
svetimo turto pardavimui pasireikia tuo, kad turtas treiajam asmeniui parduodamas nepateisinamai
pigiai (LAT praktikoje suformuota svoka). Kai bna akcijos, tai nepatenka nepateisinamai pigiai. Kai
monei gresia bankrotas, tai saviems stengiamasi parduoti produkcij pigiai, kad po to bt galima
perparduoti.
Esant turto ivaistymui paprastai kaltininkas duoda jam pavaldiems asmenims nurodymus dl jo inioje
esanio turto perleidimo. Kyla bendrininkavimo klausimas kaip vertinti ne mons vadovo, bet t asmen,
kurie mons vadovo nurodymu perleido turt tretiesiems asmenims? Jeigu asmenys, kurie vykd
neteist vadovo nurodym suvok, inojo, kad nurodymas yra neteistas, tai jie atsakys kaip io
nusikaltimo bendrininkai. Yra buv byl, kai jei mons nebt vykd virininko rodymo, bt atleisti i
darbo, bet tai bt tik kaip baudiamj atsakomyb lengvinanti aplinkyb.
is nusikaltimas gali pasireikti turtins teiss ivaistymu. Tai yra neteistas kaltininko patiktos turtins
teiss perleidimas tretiesiems asmenims. iuo atveju nusikaltimas laikomas baigtu, kai dalinai ar visikai
prarandama tam tikra turtin teis.
Turto pasisavinimas nuo turto ivaistymo skiriasi tuo, kad turtas ivaistomas jo nepasisavinus, t.y.
neuvaldius bent trumpam laikui. Jei turtas uvaldomas bent trumpam laikui, o po to jis yra ivaistomas,
tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip turto pasisavinimas.
Paprastai kai turtas yra ivaistomas, tai pas kaltinink turto nebelieka, o turto pasisavinimo atveju turtas
pas kaltinink ilieka, taiau iuo atveju teistas turto valdymas pakeiiamas neteistu turto naudojimu ir
disponavimu.
Subjektas
Pagal BK subjektu gali bti fizinis, sulauks 16 m. ir juridinis asmuo. Turi ir specialiuosius poymius (turtas
jam turi bti patiktas ar bti jo inioje). Jie tokie patys kaip ir turto pasisavinimo atveju.
Subjektyvioji pus
Turto ivaistymas skiriasi nuo turto pasisavinimo objektyvija puse ir subjektyvija puse. Turto
pasisavinimas gali bti padaromas tik tyia. Turto ivaistymas tiek tyia, tiek ir neatsargiai. Ivaistyti
110
pagal odyn reikia (imtyti, neatsargiai pamesti). Pats odis ivaistyti liudija apie piktybikum, pats
nori, perleidia. Tad buvo labai diskutuotina. Tad pagal dabartin redakcij galimas ir nusikalstamas
nerpestingumas, ir nusikalstamas pasitikjimas. Labiausiai bijoma kini santyki, kai sakome, kad
asmuo nenumat, nors turjo ir galjo numatyti, tai gali labai isiplsti straipsnio ribos.
io straipsnio antroje dalyje yra numatyti nusikaltim kvalifikuojantys poymiai, analogiki turto
pasisavinimui. Treioje dalyje nurodyta kada veika laikoma baudiamuoju nusiengimu.
Ginijamasi teismuose dl vienos praktins problemos. Situacija paprasta, bet situacija sudtinga . Vienos
mons vadovas klastoja PVM sskaitas faktras tam, kad gaut grynus pinigus, kurie nefigruoja tos
mons apskaitos dokumentuose, bet igrynintus pinigus panaudoja mons tikslams. Sudaro sutart su
viena mone, kad jai sumoks u tam tikras paslaugas. Ta mon paslaug neatlieka, gauna pinigus, dal
pinig (95%) grina mons vadovui. Kyla klausimas ar kaltininko veik galima kvalifikuoti kaip turto
ivaistym, kadangi iuo atveju jis veik ne savo interesais, bet mons naudai. Teisminje praktikoje
formuojasi pozicija, kad nepriklausomai kokiais interesais kaltininkas veikia, tai veika kvalifikuojama kaip
turto ivaistymas. Pinigai igryninami, kad bt imokami darbuotojams vokeliuose. Teismai laikosi
pozicijos, kad tai kvalifikacijai reikms neturi (nesvarbu savo ar mons interesais veik).
RADINIO PASISAVINIMAS (BK 185 STR.)

Objektas
Pagrindinis - vis ri nuosavyb. Pagal dalyk atskiriama i veika nuo vagysts, turto pasisavinimo.
Dalykas specifinis: tai yra arba lobis, arba mokslin, istorin, kultrin reikm turinios vertybs, kurias
rado kaltininkas arba, arba kaltininkui atsitiktinai pateks didels verts svetimas turtas.
1. Lobis pagal CK tai emje (kodl ne vandenyje) ukasti ar kitaip paslpti pinigai ar vertingi
daiktai, kuri savininkas paprastai negali bti nustatytas dl to, kad prajo daug laiko nuo j
ukasimo. Dstytojas mano, kad lobis turi bti didels verts. Didel vert nustatoma pagal BK 190
str. Vertinant, ar lobis yra didels verts, reikia atsivelgti ir kitus kriterijus: istorin, socialin,
mokslin, kultrin vert.
Didels verts pasisavinimas ir BA pagal BK 185 str. atsiranda u bet kokios verts lobio pasisavinim. Bet
sistemikai aikinant BK 185 str. dalyku yra ne bet kokios verts lobis, o tik didels verts. Pagal CK
nuosavoje emje ar kitame nuosavybs teise radusiam asmeniui priklausaniame daikte, rastas lobis
tampa j radusio asmens nuosavybe.
2. Mokslin, istorin, kultrin reikm turinios vertybs, kurias rado kaltininkas.
Didels verts radinys pagal CK radiniu laikomas pamestas daiktas, kurio savininkas neinomas. Asmuo,
rads pamest daikt, turi perduoti t daikt jo savininkui, o jei savininkas neinomas, tai per savait reikia
praneti policijai. Jei asmuo rads daikt ino kas yra daikto savininkas, tai nebus radinys, bus paprasta
vagyst. Paprastai norint patraukti mog atsakomybn u radinio pasisavinim tai reikia sulaukti savaits.
Galima situacija, kai radin naudoja kaip nuosav ir neprajus savaitei, tuomet irgi galima traukti BA pagal
BK 185 str.
3. Kaltininkui atsitiktinai pateks didels verts svetimas turtas. Tai yra toks turtas, kuris be
kaltininko valios pasireikimo tampa jo valdomas. Taikoma tais atvejais, kai toks turtas kaltininkui
111
patenka ir kaltininkas j gauna neteistai ir nesant kaltininko tyios. iuo atveju kaltininkas prie
jam gaunant tok turt ar io turto gavimo metu neturi tyios turt neteistai uvaldyti. Btent
tyi tok turt neteistai pasisavinti, uvaldyti pas kaltinink atsiranda tik tada, kai jis t turt yra
neteistai gavs. Taigi pagal tyios susiformavimo laik i veika atskiriama nuo kit NV nuosavybei.
Apie namini gyvn priklydim reikia per tris dienas praneti savivaldybei ar policijai. Terminai
svarbs sprendiant dl BA. mogus negali tokiais gyvnais naudotis saugojimo tikslais. Bet yra iimtys
(jei yra karv, tai nejau tris dienas jos nemeli). Su bitm yra smagiausia: bii savininkas turi teis
persekioti bii spiei (dar neaiku kas k persekioja) netgi svetimoje emje, bet praranda teis
spiei jei nepersekioja 24h. odis biiulis kils i bii. Jei mano bii spieius atskrido pas kaimyn,
tai spieius jau tampa jo nuosavybe, o mes tampame biiuliais (nes pasidalinome bitmis). Armanui tai
pasakojo senelis, sako, kad ia rimtai.
Anekdotas: vyras sako: mano mona iprotjo. Klausia kodl. Sako: balti irgai po kambar skraido, o ji j
nemato .
io nusikaltimo dalyku negali bti laikomas be prieiros paliktas daiktas, kai kaltininkas ino apie fakt.
Paia bendriausia prasme itas nusikaltimas pasireikia mint dalyk pasisavinimu. io straipsnio prasme
tai yra neteistas mint dalyk valdymas. Kaltininkas su mintais daiktais pradeda neteistai elgtis kaip
su nuosavais daiktais.
Yra nuomon, kad kai asmuo ino rasto daikto savininko asmenyb, tai bus vagyst, o jei neinoma
savininko asmenyb, tai bus radinio pasisavinimas.
Objektyvioji pus
is nusikaltimas yra padaromas aukiau pamint daikt pasisavinimu. Dstytojas mano, kad is
nusikaltimas padaromas tik aktyviais veiksmais. Tai yra, kai mintais daiktais kaltininkas pradeda naudotis
kaip su nuosavais. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas pradeda naudotis tais
daiktais kaip su nuosavais. Nuosavumas pasireikia tuo, kad kaltininkas neada daikto grinti
savininkui.
Jei prajus daikto grinimo terminui kaltininkas jo negrino, tai nusikaltimas laikomas baigtu.
Nusikaltimas gali bti laikomas baigtu ir anksiau (rado radin, t pai minut). Pavyzdiui, avis atbgo,
av ant iemo ir jau valgo, tai ia jau bus baigtas nusikaltimas.
Skambina oro uosto informacij, klausia kiek laiko skrenda lktuvas i Vilniaus Afrikos respublik.
Minutel... Ai (ir padeda ragel) .
Subjektas
Fizinis pakaltinamas asmuo nuo 16 met. Jei radin pasisavin atitinkamas valstybs tarnautojas
piktnaudiaudamas savo tarnyba, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip nusikaltimas valstybs tarnybai
(piktnaudiavimas pagal BK 228 str.).
Subjektyvioji pus
112
Atribojimo klausimai. Praktikoje kildavo problem kaip atriboti atsitiktinai patekusio daikto pasisavinim.
Ateina parduotuv, duoda 30 Lt, jam grina 300 Lt. Mato, kad tie pinigai yra duodami neteistai, juos
paima, veika bus kvalifikuota kaip svetimo turto gijimas apgaule. Svarbiausias principas, kad jeigu
kaltininkas iki to daikto, kuris jam atsitiktinai patenka gavimo momento suvokia, kad tas daiktas/turtas
jam nepriklauso ir vis tiek j pasisavina, tai bus kaip sukiavimas pagal BK 182 str. Jei kasinink supainioja
ir vietoj 500 Lt duoda 1000 Lt, jei suvokia, kad tie pinigai nepriklauso, tai jau nebus atsitiktinai pateks
daiktas, tai jau bus apgaul, todl sukiavimas. O jei nepamatai, kad gauni 1000 Lt, o pamatai vliau, tai bus
atsitiktinai pateks daiktas. O apgauls panaudojimas ar turi bti prieastiniame ryyje? iuo atveju
apgaul nra suklaidinimas, ia yra konkliudentiniais veiksmais.
Sukiavimo atveju prao paskolint 10 000 Lt, parduos but grins. Kada galima traukti BA u
sukiavim? Tik tada jei bus rodyta, kad paskolos mimo metu jos net nebuvo galvojama grint. LAT
iaikino, kad inkasacin maina yra saugykla, tai ir mersedesas ir moskviius bus saugykla.
Kita problema aptarta komentare, Abramaviius pritaria nuomonei. Galima rasti daiktus iimtus i civilins
apyvartos (sprogmenis, narkotikus). Jie gali bti didels verts (Maximoje kulkosvaidiai guli po
prekystaliu ). Kieme randame ginkl, paimame ir pasisaviname. Tai bus ne sutaptis radinio pasisavinimo
ir neteisto disponavimo aunamojo ginklo. Sunkesnis apima lengvesn, taip suformavo LAT praktika,
atsakomyb bus tik u neteist disponavim aunamuoju ginklu.
TURTINS ALOS PADARYMAS APGAULE (BK 186 STR.). EGZAMINE

NEBUS.
Norm taiko, kai mogus kavinje usisako, gerai pavalgo ir dingsta neusimokjs. Tai yra kai apgaule
vengia atsiskaityti u suteiktas paslaugas. Arba vaiuoja su taksi, sustoja taksi ir pabga. Nors tai visikai
galt atitikti sukiavimo poymius. Bet mintose situacijose teismai dar BK 186 str. taiko. iaip mirusi
norma.
Jeigu lyginti nusikaltim su kitais nusikaltimais nuosavybei, tai reikia pamintai tai, kad io nusikaltimo
specifika yra ta, jog kaltininkas iuo atveju praturtja neteistai ilaikydamas pas save turt, kuris turi bti
perduotas nukentjusiajam.
Objektas
Pagrindinis ir tiesioginis - vis ri nuosavyb. Papildomu objektu yra atsiskaitym tvarka tarp paslaug
teikj ir j gavj.
Dalykas tai preks ar pinigai, kuri negavo nukentjusysis. Teorikai dalyku gali bti ir nekilnojamasis
turtas.
Objektyvioji pus
J apibdina:
1. Veika. iuo atveju veika padaroma neveikimu. Bendriausia prasme kaltininkas neatlieka tam tikr
veiksm, kuriuos jis privaljo ir galjo atlikti. Yra atitinkamos alternatyvios veikos:
a. Vengimas atsiskaityti u atliktus darbus;
b. Vengimas atsiskaityti u perduotas prekes;
113
c. Vengimas atsiskaityti u suteiktas paslaugas;

d. Vengimas mokti privalomas mokas.
2. Veikos padarymo bdas. Aukiau pamintos veikos yra daromos naudojant apgaul. Jei nra
apgauls, tai nebus io nusikaltimo. ia apgaul yra nukreipta ne uvaldyti turt, bet siekiant t
turt ilaikyti, siekiant ivengti tam tikr mokjim. is nusikaltimas bus ir tuo atveju, kai asmuo
apgaul panaudoja sumokti tik dal privalom mokjim;
3. Padariniai. is nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kitam asmeniui padaroma turtin
ala. Kai apgautam asmeniui padaroma nedidel turtin ala, tai veika pripastama baudiamuoju
nusiengimu pagal straipsnio antrj dal. Turtin ala gali bti padaroma tiek fiziniam, tiek
juridiniam asmeniui. Svoka nedidel turtin ala negali bti tapatinama su nedidels verts turtu
pagal BK 190 str., bet pirmiausia reikia atsivelgti pinigin alos iraik. O po to asmen: ar
fizinis asmuo, ar JA, nukentjusiojo turtin padt;
4. Prieastinis ryys tarp veikos ir padarini. Jis turi bti visada nustatomas.
Subjektas
JA ir FA nuo 16 met.
Subjektyvioji pus
Gali bti padaromas tiek netiesiogine, tiek tiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai nra btini poymiai.
TURTO SUALOJIMAS AR SUNAIKINIMAS TYIA (BK 187 STR.).

SAVARANKIKAI
Seminaras
Komentare BK 187 str. kyla nuo 1 MGL. Pradioje komentaro parayta 3 MGL, bet kyla BA nuo 1 MGL,
tiesiog baudiamasis nusiengimas, o nuo 3 MGL ir nusikaltimas. Santykis su vieosios tvarkos paeidimu,
jei iki 1 MGL, tai vieosios tvarkos paeidimas visk apima, vliau turi bti sutaptis, i sutapties
kvalifikuojamos veikos.
Suoliukas parke yra renginys ar agregatas?
Kai kuriais atvejais savo turto sunaikinimas ar sugadinimas gali bti kvalifikuojami pagal kitus BK
straipsnius. Tam tikrais atvejais atsakomyb gali atsirasti pagal kitus kriterijus. Tai gali bti sukiavimas
(norint gauti draudim) ar pan.
BK kai kuriuose straipsniuose yra numatyta BA u tam tikr specifini daikt sunaikinim ar sugadinim.
Pvz. BK 280 str., kur numatyta atsakomyb u tam tikr transporto keli ar juose esani rengini
sugadinim. BK 303 str. u dokument sunaikinim. Kai bus udavinys pairti ar sunaikintas daiktas
nra kito nusikaltimo dalykas.
Kai padegti nra kam, o kai pasiildyti visi subga .
Objektas
114
Pagrindinis ir tiesioginis yra nuosavyb.

Dalykas tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis svetimas turtas. Jeigu kaltininkas sunaikina ar sugadina
savo turt, tai kaltininko veika gali bti tam tikrais atvejais kvalifikuojama tik pagal kitus BK straipsnius
(sukiavimas ir kt.).
Dalyku nra turtas, kurio sunaikinimas ar sugadinimas sudaro savarankik NV sudt (BK 127 str., 220
str., 280 str.).
Sunaikintas ar sugadintas turtas turi turti tam tikr materiali vert ir savinink. ATPK 50 3 str. numatyta
atsakomyb, kai nukentjusiam padaroma neymi ala.
Objektyvioji pus
Gali bti padaromas veikimu ar neveikimu. Materiali nusikaltimo sudtis. Laikomas baigtu nuo to
momento, kai turtas yra sunaikintas ar sugadintas (atsirado padariniai). Neveikimas yra tada, kai tyia
nesilaikoma tam tikr saugumo taisykli arba tyia nesiimama reikiam turtui isaugoti veiksm.
is nusikaltimas padaromas dvejomis alternatyviomis veikomis:
1. Svetimo turto sunaikinimas. Jis pasireikia tuo, kad dl tam tikro veikimo ar neveikimo turtas
praranda savo ekonomin bei kin vert ir jo negalima naudoti pagal tikslin paskirt. Esant turto
sunaikinimui jo vartojamosios savybs negali bti atkurtos. Turtas gali bti fizikai sunaikinamas,
kai jo nebelieka, o kitas atvejis yra tas, kad jis fizikai ilieka, bet praranda savo vartojamsias
savybes;
2. Svetimo turto sugadinimas. Tai toks turto savybi praradimo laipsnis, kai jo vert sumaja ir jis
dalinai tampa netinkamu naudoti pagal tikslin paskirt. iuo atveju vartojamosios savybs
paprastai gali bti atkuriamos.
Subjektas
Pagal pirmj straipsnio dal atsako asmuo nuo 16 met. Pagal antrj dal atsako asmuo nuo 14 met.
Subjektyvioji pus
Padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyia.
KVALIFIKUOJANTYS POYMIAI
1. nusikaltim kvalifikuoja turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu bdu. Tai toks
bdas, kuris paprastai kelia grsm moni sveikatai ar gyvybei. Jei sunaikinant ar sugadinant va
mons, tai priklausomai nuo kaltininko santykio su atsiradusiais padariniais galimi vairs BA u
t veik variantai. Vien tai, kad turto naikinimo bdas yra visuotinai pavojingas savaime
nesuponuoja kaltininko atsakomybs pagal io straipsnio 2 d. itas poymis yra tada, kai naikinant
ar gadinant svetim turt panaudojamas toks jo naikinimo ar gadinimo bdas, kuris kelia grsm
bent vieno mogaus gyvybei. Jei susprogdini automobil poligone, tai viskas tvarkoj, o jei gatvje
prie moni tai jau bus BA. Teisme buvo byla, kai susproginto nakt, tai pripaino visuotinai
pavojingu bdu, nes vis tiek viea vieta, galjo eiti mons;
115
2. Sugadinami tam tikri daiktai, kuri sugadinimas kelia grsm moni sveikatai ar gyvybei. Tai
atvejai, kai iardomas ar sugadinamas renginys ar agregatas, jeigu dl to galjo nukentti mons;
3. Didels verts svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas;
4. Didels mokslins, istorins ar kultrins verts turto sunaikinimas ar sugadinimas.
NUSIKALSTAMU BDU GAUTO TURTO GIJIMAS ARBA REALIZAVIMAS

(BK 189 STR.). EGZAMINE NEBUS
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra nuosavyb.
Dalyko specifika leidia nusikaltim nuo kit nusikaltim.
Dalyku yra ne bet koks turtas, bet turtas gautas atitinkamu bdu nusikalstamu bdu. Yra nesvarbu, dl
kokios nusikalstamos veikos yra gautas tas turtas.
Ar dalyku gali bti turtas, kuris yra pagamintas nusikalstamu bdu? Dstytojas mano, kad gali bti, bet
nra utikrintas.
Objektyvioji pus
Pasireikia alternatyvi veiksm padarymu:
1. Tokio turto gijimas. Tai tokio turto gavimas vairiais bdais: perkant, dovanojant, mainant ir pan.
Gali bti gyjamas ir u atlyg ir be jo;
2. Tokio turto naudojimas. Tai tam tikras disponavimas iuo turtu savo nuoira;
3. Tokio turto realizavimas. Tai atlygintinas ar neatlygintinas tokio turto perdavimas tretiesiems
asmenims. Kaltininkas neturi paadti t turt realizuoti iki nusikaltimo darymo.
Tai formali sudtis. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vien i alternatyvi veiksm
Subjektas
JA ir FA nuo 16 met.
Subjektyvioji pus
Padaroma tik tiesiogine tyia. Kaltininkas turi inoti, kad jo gytas, naudojamas ar realizuotas turtas buvo
gautas nusikalstamu bdu.
NUSIKALTIMAI IR BAUDIAMIEJI
NUSIENGIMAI EKONOMIKAI IR VERSLO
TVARKAI (XXXI SKYRIUS).
116
vadins pastabos dl pavadinimo. Anksiau galiojusiame BK i veik grup buvo vardinta kaip kiniai
nusikaltimai. Abramaviius mano, kad tas pavadinimas tiksliau atspindjo i NV esm. Dabar lyg ir
pasakyta, kad iais nusikaltimais galima ksintis arba ekonomik, arba verslo tvark. Ksinantis
ekonomik savaime ir paeidiama verslo tvarka.
Situacija: konkurentas pasako, kad bankas ar draudimo bendrov yra blogoje finansinje bklje, greitu
metu bankrutuos. mons bga pasiimti indlius, nuraukti draudimo sutartis. Pasirodo, kas pasak tai
padar tyia. BA nebus, meiimo bti negali, turto sunaikinimas ar sugadinimas negali bti. Vokietijos,
Austrijos BK yra atsakomyb u melagingos informacijos apie kinio subjekto veikl, padarius didel al.
KONTRABANDA (BK 199 STR.)

Reikia pasiirti 2003 m. gruodio 29 d. LAT senato nutarim Nr. 43 dl teism praktikos kontrabandos
bylose. Dl kontrabandos viso buvo visi trys senato nutarimai, mintas yra naujausias.
Kontrabandos latentikumas didelis, labai paplits nusikaltimas.
Kontrabanda paia bendriausia prasme yra daikt, privalom pateikti muitinei neteistas gabenimas per
Lietuvos valstybs sien. Neteistu yra pripastamas toks i daikt gabenimas, kai ie daiktai gabenami
arba apeinant muitins postus, arba per muitins postus, bet juos nuslepiant nuo muitinio tikrinimo.
BK 199 str. tvirtinta pagrindin ir kvalifikuota kontrabandos sudtys.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis kontrabandos objektas yra preki, privalom pateikti muitinei gabenimo per LR
sien, tvarka. Papildomu kontrabandos objektu yra finans sistema. Kontrabandininko tikslas yra ivengti
muito mokesi.
Dalykas:
1. Privalomi pateikti muitinei daiktai, kuri vert virija 250 MGL dydio sum. Pinigai yra daiktai io
straipsnio prasme. Iki Senato nutarimo kilo ginas, kad pagal CT objektas yra daiktai, pinigai,
vertybiniai popieriai ar kitas turtas. Teismuose advokatai teig, kad kontrabandos dalyku pagal BK
199 str. 1 d. nra pinigai, kadangi daikto svokos neapima pinig, remiantis CT. Senatas iaikino,
kad io straipsnio prasme daiktai yra visi materials objektai pagal galiojanius teiss aktus
privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. io nusikaltimo dalyku minti daiktai yra tik tada, kai j
vert virija 250 MGL dydio sum. Jeigu i daikt vert nevirija ios sumos, tai kaltininkas atsako
ne pagal BK, o pagal ATPK 210 str. Toki daikt vert apskaiiuojama pagal j turtin vert,
skaitant privalomus sumokti mokesius. aldytuv vert 20000 Lt, o dar u mokesius 5000 Lt,
tai tada j vert pagal tok aikinim bus 25000 Lt.
2. Pagal io straipsnio 1 d. kontrabandos dalyku taip pat yra kilnojamosios kultros vertybs ar
antikvariniai daiktai, nepriklausomai nuo j verts.
Objektyvioji pus
Paia bendriausia prasme kontrabanda pasireikia neteistu, mint daikt gabenimu per LR valstybs
sien. Kontrabanda padaroma tik aktyviais veiksmais, neveikimu negali. Mint daikt gabenimo bdai gali
117
bti labai vairs, kvalifikavimui reikms neturi. Teism praktikoje mint daikt gabenimas suprantamas
kaip bet koks j transportavimas per LR sien. Gabenimas gali bti ir vamzdeliais. Lietuv ir Rusij skiria
Nemunas, tai ichtiandrai dugnu ir pravaro. Arba vienas stovi Rusijos pusje, paleidia plaustel, o kitas su
lazdele pasiima, inodami srovs. Ichtiandrai, kai perplaukia i Lietuvos Rusij, paslepia krmuose ir
parplaukia. Praktikoje rimta problema, kad mato, kad eina mogus pasiimti daikt, o jis sako, kad ijo
pasivaikioti. Sunku rodyti, kad jis atjo t preki. Jei rodai, tai kyla problema kaip kvalifikuoti t veik.
Jis negabeno, tiesiog atjo, pasim.
BA pagal BK 199 str. atsiranda ne u bet kok gabenim, bet tik u neteist mint daikt gabenim per LR
sien. Neteistu pripastamas mint daikt gabenimas, nepateikiant j muitins kontrolei ar kitaip ios
kontrols ivengiant. Daikt nepateikimas muitins kontrolei yra tada, kai pavyzdiui, kontrabandos
dalykas gabenamas ne per muitin, arba per muitin, taiau iuos daiktus paslepiant atitinkamuose j
aptikim apsunkinaniose vietose. Vietos apsunkinanios daikt aptikim yra ir tos vietos, kuriose daiktai
nra prastai gabenami. Pavyzdiui, daiktus sudeda ne bagain, o po sdyne. Kartais bna, kad pradeda
tikrinti muitininkai ir randa kontrabandines prekes, sako, kad umiro pasakyti, jog vea 10 000 pakeli,
100 litr degtins. Tai yra paprastai tie atvejai, kai siekiant ivengti muitins kontrols, muitinei pateikiami
neteisingi duomenys apie gabenimas prekes, pavyzdiui, suklastojamos muitins deklaracijos. Kyla
klausimas kaip kvalifikuoti asmens, kuris pateik deklaracijas muitinei, veik? Jei asmuo, gabendamas
kontrabandos dalyk pats dokument neklastojo, o tik pateik suklastot deklaracij muitininkui, tai
kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 199 str. Taiau jei asmuo darydamas kontraband pats
suklastojo muitins deklaracij ar kit dokument ir j pateikia muitinei, tai jo veika kvalifikuojama kaip
kontrabandos ir dokumento suklastojimo (BK 300 str.) sutaptis. Kontrabandos dalyku gali bti
kilnojamosios kultros vertybs ar antikvariniai daiktai. i daikt gabenimas per LR sien pripastamas
neteistu, kai ie daiktai gabenami per LR sien neturint leidimo. Pagal ms teiss aktus, kilnojamj
vertybi ar antikvarini daikt gabenimui reikia turti Kultros paveldo departamento prie Kultros
ministerijos leidim.
Antikvariniai daiktai nepriklausomai nuo jo iliekamosios verts senesni nei 50 m. Pagal galiojanius
teiss aktus norint leidimo gabenti per LR sien reikia tik tiems antikvariniams daiktams, kurie yra senesni
kaip 100 m. (nurodyti viename i Vyriausybs nutarim).
Kaip vertinti tuos atvejus, kai turi leidim gabenti per valstybs sien, bet tuos daiktus gabena slpdami
nuo muitins. Turt bti kontrabanda pagal BK 199 str., nors ia diskutuotina pozicija.
Kontrabanda yra formali nusikaltimo sudtis. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo mint veiksm atlikimo
momento, padariniai yra u io nusikaltimo sudties rib. Laikomas baigtu, kai 1) kaltininkas nepateik
daikt muitins kontrolei arba 2) ios kontrols iveng, arba 3) mintas vertybes gabeno neturdamas
leidimo.
Kontrabandos baigtinumas priklauso nuo dviej pagrindini veiksni:
1. Kontrabandos dalyko gabenimo bdo (pagrindinis);
2. Daikt, gabenam per valstybs sien, deklaravimo formos (papildomas).
Kontrabandos dalykas gali bti gabenamas ne per muitini postus (apeinant, apibgant, apskrendant, etc.).
iuo atveju nusikaltimas yra laikomas baigtu nuo t daikt patekimo LR valstybs pasienio juostos ribas
momento.
118
Kai kontrabandos dalykas gabenamas per muitines, panaudojant suklastotus dokumentus (muitins
deklaracijas), tai kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo toki suklastot dokument pateikimo
muitinei momento. Sudtingiausias atvejis yra tada, kai kontrabandos dalykas yra gabenamas per muitins
postus, slepiant j vietose, apsunkinaniose jo aptikim. 1997 m. Senato nutarime (pirmame dl
kontrabandos) buvo suformuota domi taisykl. Kai daiktai gabenami slptuvse, tai veika laikoma baigtu
nusikaltimu nuo t daikt aptikimo momento. Neaptikai veika nebaigta. 1998 m. tai patais, suprato, kad
nesmon para.
I gamyklos darbininkas ivaiuoja su smlio karuiu, kelis kartus. Sargybiniai ino, kad vagia, bet neino
k. Inagrinja t karut, ikasa sml, praleidia. Ivaiuoja 10 kart. Pasigauna sako, kad nieko nedarys,
tegult tik pasako, k pergabena. Darbininkas atsako, kad karuius.
Baigtinumas priklauso nuo deklaravimo formos. Pagal galiojanius teiss aktus yra trys deklaravimo
formos: odiu, ratu ir veiksmu. Baigtas nuo deklaracijos pateikimo momento. Yra alias kanalas,
raudonas kanalas. Jei eini al kanal, tai pasakai veiksmu, kad deklaruojam preki neturi. Stovi gale
muitininkas prie alio kanalo ir klausia ar turi deklaruojam daikt. I tikro klausti nereikia, nes veiksmu
pasakai, kad neturi deklaruojam preki. Jei deklaravimas odiu, tai nuo momento, kai pasakai, kad neturi
deklaruojam preki.
Subjektas
Tiek pagal 1 d., tiek pagal 2 d. subjektu gali bti FA nuo 16 m. amiaus ir JA.
Subjektyvioji pus
Tyinis, padaromas tik tiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai gali bti vairs, kvalifikavimui reikms neturi.
Paprastai kaltininkas siekia pasipelnyti.
2 d.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas 199 str. 2 d. numatyt daikt gabenimo per LR sien tvarka.
Papildomu io nusikaltimo objektu gali bti ir visuomens saugumas, moni sveikata ir net gyvyb,
kadangi pagal 2 d. baudiama u itin pavojing ginkl gabenim per Lietuvos valstybs sien.
Abramaviiaus studij laikais fakultete buvo karin katedra, dien per savait eidavo ten, ygiuodavo,
audydavo taikinius. Vasar bdavo zborai, bni 2 mn. po to gauni laipsn motorizuot pstinink.
Praktikuodavosi ir su skeveldrinmis granatomis (citrinins), jaunesnis kolega granat pasisavino, pasidjo
po pagalve, vyresni mat, kad granat trksta (nes u panaudot turjai atiduoti ied), ryte padar krat,
rado. Visi palapinje kartu miegoj (dar 14 moni) buvo ibal.
Dalykas
Expressis verbis tiesiogiai vardintas io straipsnio 2 d. Tam tikri daiktai, kuri civilin apyvarta yra ribota
ar iimti i civilins apyvartos ir jie yra paprastai susij su padidintu pavojumi visuomens saugumui.
Sraas yra baigtinis, per egzamin nereiks. Buvo byla, kai teismas nuteis asmen u duj balionlio
gabenim, bet apygardos teismas pripaino, kad aarinis duj balionlis neatitiko pavojingos mediagos
svokos.
119
Objektyvioji pus
Baudiamoji atsakomyb pagal io straipsnio 2 d. atsiranda ne tik u mint daikt gabenim nepateikiant
j muitins kontrolei ar kitaip j ivengiant, bet ir u mint daikt gabenim neturint leidimo juos gabenti.
U neteist disponavim aunamaisiais ginklais, narkotinmis mediagomis atskiruose BK straipsniuose
numatyta BA. Paradoksas pagal teism praktik. Pasiimamas aunamas ginklas, laikomas nelegaliai be
leidimo, vaiuoja Rusij. Sulaiko muitinje, randa ginkl, tai veik kvalifikuoja ne tik kaip kontraband, bet
ir kaip neteistu disponavimu aunamuoju ginklu. Bendra taisykl, kad jei asmuo bent trumpai gabena ir
per LR teritorij prie jas pergabendamas per Lietuvos valstybs sien, tai jo veika kvalifikuojama kaip
kontrabandos ir neteisto disponavimo mintais daiktai sutaptis.
Kontrabanda gali bti padaroma kitokiu bdu, kai kontrabandos dalykas gabenamas apeinant muitines.
Dar neteistai pereina valstybs sien, praktikoje siloma kvalifikuoti kaip kontrabandas ir neteisto
valstybs sienos perjimo sutapt pagal BK 291 str. Abramaviius nesutinka su samprotavimu, nes iaip
neteistas sienos perjimas tampa kontrabandos btinu dalyku. Daugelyje ES valstybi nra BA u
neteist sienos perjim (baudiamas laisvs atmimu iki 2 m.). Pagal ankstesn BK buvo pakartotinumas
ir buvo baudiama iki 6 m.
Buvo situacija, kad i vieno Lietuvos pilieio pabgo arklys Baltarusij. Nubgo kelis imtus metr u
Lietuvos sienos. Lietuvos pilietis nujo pasim arkl, atvaiavo pasienieiai, pilietis sako, kad arkl
parsiveda, o pareignai sako, kad padar NV ir dar yra pakartotinumas (perjo pirmyn ir atgal). Teismai
pritaik btinj reikalingum, pasakydami, kad arklys svarbesnis .
Vienas vyras sako draugui Tu su mano mona miegi. Atsako: ne, ia tu su ja miegi .
Seminaras
Pagal 1992 straipsn ar galima laikyti daugiau nei 100 litr vyno, 20 litr spiritinio grimo ir t.t. jei yra ne i
ES alies. Ar veti i kitos valstybs gali tiek pat kiek i ES?
Valstybs sienos perjimas lyg ir eina nusikaltimo turin, veiksmai. Pagal turin yra visumos ir dalies
konkurencija. Aidukas mano, kad pozicija priimtinesn yra komentare. Atsargiai vertinti Abramaviiaus
nuomon.
Su dalykais gali bti situacij, kai gabenami kultriniai, antikvariniai daiktai ir j vert virija 250 MGL, bet
jie pateikiami muitinei neturint atitinkamos institucijos leidimo. Petraitis (ymusis australas milijonierius,
kandidatavo Prezidento post) supirkinjo antikvarinius dalykus Lietuvos teritorijoje ir mgino iveti be
leidimo. Jam buvo prasidjusi byla, bet jis sugebjo apsiginti ir byla buvo nutraukta.
Jei vaist veimas, tai irima vaisto sudt. Praktika pradioje buvo iauri, visas senutes buvo baudiama
u kontraband, dabar irima ar tai buvo reikalinga gydymui, ar turimas receptas. Jeigu vaist sudtyje
yra stipriai veikiani narkotini ar psichotropini mediag, tai j pateikimas pripastamas kontrabanda.
Tezapamas turi narkotini mediag. Jei neino, kad preparate yra narkotins, psichotropins mediagos,
tai irime subjektyvi pus, jei jis nesuvokia, tai trksta intelektualinio tyios momento, trksta sudties.
Jis turt motyvuotai tai pagrsti.
Reikia skirti kontrabandoje, kad nustatoma turto vert pagal muitinio tikrinimo kainas, jos skiriasi nuo
parduotuvi iki 20-30%. Preki kartais bna daug, bet kai suskaiiuoji visk, tai gaunasi administracins
teiss paeidimas. iri ne mameninmis kainomis, o muitine verte (paprastai maesn kaina).
120
Praktikoje kontrabandai naudojama Rusija ir Baltarusija. Dl 1991 praktikai problema isisprendia, nes i
ES veti Lietuv neapsimoka, nes ten brangiau nei ia. O jei JA, tai vejas turi pateikti sigijimo
dokumentus ir dokumentus, kurie patvirtina, kad preks prajo muitins patvirtinim. Lietuvos
kontrabandininkai daniausiai vainja Renault Espace, Citroen Boxer, Subaru Legacy (senas),
pastarosios pradjo per daug traukti muitinink dmes.
Kai nepavyksta rodyti, kad asmenys pergabeno daiktus per valstybs sien, taikomas BK 1992 straipsnis.
Gali bti 1992 ir 200 str. sutaptis, nes vienas pareigoja pateikti muitins tikrinimui, o kitas neiveant
preki ar produkcijos. Jei neatvaiuoja iki muitins, tai bus muitins apgaul.
Galima bandyti perveinti labai brangias prekes, kur Lietuvoje labai gera kaina, sudeginti vilkik,
inscenizuoti, kad su prekm sudeg ir po to realizuoti vietinje rinkoje. Taip ivengiama tranzitins
tvarkos.
Atrodyt lyg muitins apgaul yra speciali norma 200 str. atvilgiu, kai preks gabenamos i ES nars per
LR teritorij ir nepateikiamos muitins kontrolei. Jei veamos preks i kit valstybi ir nepateikiamos
muitins kontrolei ir neiveamos i muitins teritorijos, tai turt bti 200 str. Toks aikinimas yra slidus
ir rimtas. Muitinis tikrinimas susidaro i keli etap. Ne visos preks tikrinamos vienodai. Yra tam tikri
vejai, mons, kurie suskirstyti kelet kategorij. Tie, kurie yra patikimi vejai, j praktikai niekas
netikrina, jie atvaiuoja iki muitins sandlio, ten umeta ak ir vaiuoja toliau. Jei yra neaikios operacijos,
tai tada taikomos didesns patikros procedros, daugiau dokument reikalauja ir iri. Procedros skiriasi,
kad vienose apiri po kaulel, o kitur tik umeta ak.
Kas ir kur udeda banderoles?
Kontrabanda yra gerai, kai apariame santyk su dokumento klastojimu ir jo panaudojamu. Kitose sudtyse
yra svokos panaudojimas suklastot dokument, tai yra tik j panaudojimas, suklastojimas neeina
sudt. Sukiavimas, kontrabanda, i dalies vagyst iais atvejais kai dokument klastojimas yra kito
nusikaltimo sudties poymis, tai panaudojimas tokio dokumento savarankikai nra kvalifikuojamas ir yra
vertinamas pavojingesnio nusikaltimo kontekste. O paties dokumento pagaminimas yra kvalifikuojamas
savarankikai ir utraukia BA i sutapties.
Doktrinoje yra diskutuotina. Visumos ir dalies konkurencija, jei bdavo variantai, kad darydamas vien
nusikaltim kaltininkas kartu dalyvauja kito pavojingesnio nusikaltimo padaryme. Tai bt dokumento
suklastojimas ir kontrabanda. Pagal BT doktrin, tais atvejais, kai asmuo savarankikai darydamas
nusikaltim bendrininkauja sunkiame nusikaltime, tai jam pakakt BA u bendrininkavim sunkesniame
nusikaltime. Teism praktika eina kita linkme.
Pagal teism praktik. Asmuo suklastoja dokument tai bt 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., ir pagal 300 str. 1
d. jei jis yra suklastojs. Doktrinoje 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d.
Bendrininkauja didesniame nusikaltime, kuris yra prielaida padaryti nusikaltim (pateikiant suklastotus
dokumentus pergabenama kontrabanda). Ieit, kad suklastojimas yra tik dalis kontrabandos sankcija iki
8 m. Teism praktika visais atvejais silo kvalifikuoti i sutapties. Analogika situacija su piktnaudiavimu
tarnyba ir kyininkavimu. Teism praktika visais atvejais pareign veiksmus, kai jie praleidia
nepatikrin automobilius, mones gabenanius prekes u ky tokias veikas kvalifikuoja kaip
kyininkavim ir kontrabandos sutapt. Jei nepavyksta rodyti kyio gavim, tai bt piktnaudiavimas, nes
inodami, kad turi tinkamai atlikti pareigas, j neatliko.
Prekursoriai mediagos i kuri gaminamos narkotins ir psichotropins mediagos. Yra sraai,
kuriuose yra surayti prekursoriai, juos kontroliuoja valstyb. Viena byla buvo kur per prekursorius
121
irio stambi kuopel. Jie iekojo nusipirkti ir policijos pareignai sil i j pirkti (NV imitavimo
modelis).
Akcizais apmokestinam preki enklinimo tvarka nustatyta Vyriausybs nutarimu. Kiekis nustatomas
dienai ar vienam pravaiavimui. Anksiau i Baltarusijos buvo galima veti blok, o dabar kas savait du
pakelius cigarei, litr degtins ir 10 l benzino. 1998 m. buvo baltarusikas turgus Vilniuje, kur prie stoties
pardavindavo baltarusikus produktus, kurie buvo pigesni. Po to sugrietino muitins taisykles, turgus
usidar.
Udavinys. Ana Dimitrijeva LR teritorij ve 9500 eur 32775, kadangi norjo greitai praeiti muitins
kontrol, pasirinko alij kanal, tuo parodydama, kad deklaruotin daikt neturi. Prijus muitins
pareignui jis papra parodyti veam baga ir rado 32 775 lit verts. Pagal LR statymus galima
gabenti nepateikiant muitins kontrolei 500 eur (skaiiai pasen). Ar A.D. padar nusikalstam veik.
Pagal BK 199 str. 1 d. Ar tie 500 eur deklaruotin turi nusimesti, ar skaiiuojama visa pinig suma?
LAT pasak, kad kontrabandos vert yra visa, nereikjo nuskaiiuoti 500 eur. Su akcizais teismas pasak,
kad jie neturi bti skaiiuojami.
Grynieji pinigai yra ribojami veimui dl pinig plovimo prevencijos.
Gali bti maareikmikumas vertinant sudt. Ekonominiuose nusikaltimuose irima formaliau, ia yra
taisykls ir taisykli laikymosi paeidimai.
/Seminaras
NETEISTAS PREKI AR PRODUKCIJOS NEIVEIMAS I LIETUVOS

RESPUBLIKOS (BK 200 STR.)
Pasiirti komentar patiems, nes ne su visomis pozicijomis Abramaviius sutinka.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra preki ar produkcijos iveimo i LR tvarka. Papildomas objektas
finans sistema. Darant nusikaltim siekiama ivengti tam tikr mokesi. Kur laik i veika buvo
laikoma kontrabanda. Kontrabanda yra neteistas tam tikr daikt gabenimas per LR sien. Tai reikia, kad
arba daiktus neteistai vea Lietuv, arba ivea. Nusikaltimo esm, kad neivea i LR t preki, kurias
turi iveti. Pavyzdys, vea prekes i Baltarusijos Rusij. Kirto Lietuvos Baltarusijos sien, sumoka
tranzito mokest, taiau tas prekes Kaliningrad nevea, o realizuoja Lietuvoje. Taip apgauna valstyb.
Dalykas
Dalyku gali bti preks ar produkcija, kuri pagal tranzito ar eksporto dokumentus turjo bti iveta i LR.
Preks io straipsnio preke yra daiktai, galintys bti usienio prekybos objektu.
Produkcija yra gamybos produktas, fizinio ar juridinio asmens per tam tikr laik pagamint produkt
visuma.
io nusikaltimo dalyku yra tik tokios preks ir tokia produkcija, kuri vert virija 250 MGL sum.
122
Objektyvioji pus
Pasireikia mint dalyk, t.y. preki ar produkcijos neteistu neiveimu per Lietuvos valstybs sien.
Nesutariama k reikia neteistai neive. Galimos dvi interpretacijos:
1. i produkcija ar preks apskritai nebuvo ivetos i Lietuvos valstybs kaip tranzitins ar kaip
eksportins pagal tranzito dokumentus. Katedros nuomone tai yra nevisikai teisingas
interpretavimas;
2. Neteistai neive reikia, kad iveant mintus dalykus buvo nesilaikoma j iveimo termin.
Teisinga nuomon, kad gali bti tiek apskritai neiveant toki preki ar iveant paeidiant preki
iveimo terminus.
Baigtinumas. Paprastai teigiama, kad is nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai pasibaigus
mint preki iveimo i Lietuvos terminui, ios preks nra iveamos. Nebus nusikaltimo jei asmuo
pasiklydo, gaivalin nelaim vyko ar kitas force majeure aplinkybs. Dl objektyvi prieasi nebus io
nusikaltimo sudties. Tam tikrais atvejais io nusikaltimo baigtinumo momentas gali bti ankstyvesnis. Tai
yra atvejai, kai ve televizorius, per 5 d. juos iveti, vaiavo iaulius ir antr dien pardav.
NETEISTAS NAM GAMYBOS STIPRI ALKOHOLINI GRIM

GAMINIMAS... (BK 201 STR.)
N vienoje ES valstybje toki straipsni nra. Daugelyje valstybi tai yra traukta vertimsi neteista
komercine, kine veikla. Anksiau buvo anekdotins situacijos. Buvo Sovietmetyje namins degtins
gaminimas ir realizavimas. Kildavo daug problem su pilstuku, kaukoliniu, jie buvo iskirti ankstesniame
BK straipsnio 10 d. Ten buvo numatyta atsakomyb u stipri nam gamybos alkoholini grim
gaminim. Vienu metu trys ministerijos iaikino, kas yra stiprus. Tai priklauso nuo laipsni, etilo
alkoholio koncentracijos. Instrukcija atsirado, nes anksiau mons, kurie gamina namin al buvo
traukiami pagal BA (buvo nestiprus iki 5%), prilygino namin al degtinei.
Pagal instrukcij stipriu buvo pripastamas grimas, jei jis atitiko bent vien i poymi: koncentracija
daugiau kaip 20%; jeigu grimas gaminamas paeidiant sanitarines higienines normas; etc. Instrukcij
panaikino po met. Jeigu Vilniaus gamyboje be pirtini gamina, atvyksta ir randa higienos paeidim tai
jau laikoma namins degtins gaminimu. Dar buvo geresnis variantas. Pirmoje dalyje buvo atsakomyb u
denatruoto etilo alkoholio gamyb. Jei asmuo laiko ar gamina spirit, kurio kiekis virija 5 l, tai jis
traukiamas BA. Treioje dalyje buvo kvalifikuotas poymis, kad u skiedin (kaukolin) daugiau. Tai ia
buvo jau ir u 1 l.
Praydavo parduoti 2 l skiedinio, tai duodavo 1 l ir sakydavo pats prasiskiesk (kad nebt kvalifikuoto
poymio). Dabar yra geriau, bet straipsniukas vis dar domus.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis io nusikaltimo objektas yra tam tikr alkoholio produkt bei aparat jiems gaminti
gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarka.
Dalykas yra specifinis, leidia nusikaltim atskirti nuo kit panai nusikalstam veik. Dalyku yra:
123
1. Nam gamybos stiprs alkoholiniai grimai (svoka yra alkoholio kontrols statyme). Nam
gamybos stiprus alkoholinis grimas yra fizinio asmens pagamintas alkoholinis grimas. Juridinis
asmuo negali pagaminti, bet teism praktikoje, jei tok grim pagamino juridinis asmuo, tai
atsakomyb ikyla ne pagal straipsn, o pagal BK 202 str. (neteistas vertimasis kine, komercine,
finansine ar kita veikla). Nam gamybos stiprs alkoholiniai grimai yra alkoholiniai grimai, kai i
atitinkam produkt raugo distiliavimo ar natralaus rgimo bdu yra iskiriamas etilo alkoholis.
Paprastai toki grim gaminimui naudojami produktai turintys daug angliavandeni. Nam
gamybos stipriais alkoholiniais grimais yra pripastami tik tokie alkoholiniai grimai, kuri trin
etilo alkoholio koncentracija virija 18%.
2. Dalyku gali bti nedenatruotas, denatruotas ar techninis etilo alkoholis (spiritas). Tai yra
atitinkami alkoholio produktai, lemiantys mogaus priklausomum nuo j. Denatruotas etilo
alkoholis yra alkoholio produktas, turintis daugiau nei leidiama priemai kenksming, aling
mogaus sveikatai. Techninis etilo alkoholis, tai produktas, kuris nra tinkamas vidiniam
naudojimui, bet naudojamas techniniams tikslams (automobiliams naudojamas antifrizas).
3. Dalyku yra mint alkoholio grim ar alkoholio produkt skiediniai, miiniai. Tai spiritas skiestas
sultimis ar sultys, skiestos spiritu. LAT iaikino, kad io nusikaltimo dalyku yra tik tokie skiediniai,
miiniai, kuri trin etilo alkoholio koncentracija virija 18%.
4. Dalyku yra aparatai nam gamybos stipriems alkoholiniams grimams gaminti. Gali bti specialiai
tam tikslui pagaminti aparatai, ar iam tikslui pritaikyti.
io nusikaltimo dalyku negali bti nam gamybos alkoholiniai grimai, kuri trin etilo alkoholio
koncentracija nevirija 18%. Ar nam gamybos trauktins, ar upiltins yra io nusikaltimo dalyku? Jos yra
gaminamos arba spirito pagrindu, arba degtins pagrindu. Problem nekyla jei trauktins ar upiltins
gaminamos namins degtins pagrindu, ar neteistai gyto spirito pagrindu bt kaip skiedini
gaminimas. Bet ia diskutuotina pozicija. Atsakomyb pagal straipsn atsiras, jeigu j gaminimui
naudojama namin degtin ar neteistai gytas spiritas. Probleminis klausimas jei parduotuvje nusipirks
degtins ir j pagrindu padarys utrauktins ar trauktins. Tai neturt atsakyti pagal straipsn.
Pagal io straipsnio pirmj dal BA atsiranda nepriklausomai nuo pagamint, laikyt, gabent ar
realizuot alkoholio produkt kiekio. io nusikaltimo objektyvij pus apibdina tam tikri alternatyvs
veiksmai:
1. Mint alkoholio produkt ar aparat jiems gaminti, gaminimas i toki produkt, turini daug
angliavandeni, kai yra iskiriamas etilo alkoholis. Jis gali isiskirti raug distiliuojant ar kitu bdu.
Broga Lietuvoje vadinamas arba stiprus alus, arba raugas (Abramaviius i Zaras). Taip pat
gaminimas gali pasireikti (kai kalbame apie skiedinius ar miinius) mintus alkoholio produktus
sumaiant su kitais skysiais arba tarpusavyje. Aparat gaminimas gali pasireikti arba
konstruojant tam tikrus rengimus mint alkoholio ar produkt gaminimui, ar pritaikant esamus
renginius. statym leidjas apibdinamas atitinkam veik objektyvij pus kartais naudoja
svok gamino (BK 201 str. 1 d.), o kartais pagamino (BK 201 str. 2 d.). Svokos BT prasme nra
sinonimai. Jos suponuoja skirting veik baigtinumo moment. Gamino nusikaltimas laikomas
baigtu nuo gamybos proceso pradios. Svoka pagamino reikia, kad nusikaltimas laikomas
baigtu nuo tam tikro rezultato pasiekimo.
Jei naminuk gera turi bti duonos kvapas (nereikia uksti) . Kai nagrinsime BK 213 str.
nusikalimas bus laikomas baigtu, kai bus pagamintas bent vienas netikras lito banknotas.
124
2. Mint alkoholio produkt ar aparat laikymas. Turjimas apibrtoje vietoje ir turjimas savo
inioje;
3. Mint nusikaltimo dalyk gabenimas. Tai yra j transportavimas bet kokiu bdu. Tai gali bti
perveant, persiuniant, perneant (nagrinjome prie kontrabandos);
4. Mint nusikaltimo dalyk realizavimas. Tai yra mint dalyk atlygintinis ar neatlygintinis
perdavimas tretiesiems asmenims. Praktikoje kyla klausimas, kad formuluot realizavimas apima
tik atlygintinius dalyk perdavimo tretiesiems asmenims bdus. Dovanojimas tokiu atveju neturt
utraukti BA pagal straipsn. Abramaviius mano kitaip - neatlygintinas irgi turt utraukti BA.
BA pagal BK 201 str. 1 d. atsiranda tik tada, kai minti veiksmai daromi neteistai, t.y. paeidiant teiss
aktuose nustatytus reikalavimus. Lietuvoje apskritai draudiama gaminti nam gamybos stiprius alkoholio
grimus ar aparatus jiems gaminti. Pats faktas yra laikomas neteistu. Jei kalbame apie denatruot,
nedenatruot ar techninio etilo alkoholio gaminim, tai grim gali gaminti, realizuoti, gabenti, laikyti
mons, turinios tam licencij. Kai kalbame apie etilo alkohol neteistu gaminimu, realizavimu, gabenimu
pripastamos tokios veikos, kai tai daroma neturint leidimo.
Kuo skiriasi neatlygintinis davimas nuo dovanojimo?
Sudtis yra formali, nusikaltimas laikomas baigtu nuo mint veiksm atlikimo momento.
Kaip kvalifikuoti veik, kai pagamins ir realizavs namin degtin tokia savo veika padaro al kit
moni sveikatai ir gyvybei. Jei dl namins degtins padaroma ala mogaus gyvybei ar sveikatai, tai
kaltininko veika gali bti kvalifikuojama ir kaip neatsargus sveikatos sutrikdymas (sunkus/nesunkus) ar
neatsargus gyvybs atmimas.
Subjektas
Subjektu gali bti tik fizinis asmuo, pakaltinamas nuo 16 m., kuris neteistai gamina, laiko, gabena ar
realizuoja mintus alkoholio produktus ar aparatus. Gali bti ir tam tikras vaidmen pasiskirstymas.
Subjektyvioji pus
Tyinis nusikaltimas, padaromas tik tiesiogine tyia. BK 201 str. 1 ir 2 d. nusikalstama veika laikoma
nusikaltimu tik tada, kai alkoholio produktai (aparat nelieiam) gaminami, laikomi ar gabenami turint
tiksl juos realizuoti. Jei minti alkoholio produktai gabenami, laikomi ar gaminami neturint tikslo j
realizuoti ir j yra 10 ar daugiau litr, tai veika laikoma baudiamuoju nusiengimu.
Tikslas realizuoti yra kai kaltininkas alkoholio produktus gamindamas, laikydamas ar gabendamas siekia
juos perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai ar neatlygintinai.
Aparat laikymas, gabenimas, gaminimas laikomas nusikaltimu nepriklausomai nuo i veikl tikslo.
Kaip Bistro atsirado (pagal Abramavii tikras faktas). Kai Rusai buvo okupav Paryi, sddavo rus
kazokai kavinukse ir rkdavo Bistro rusikai greiiau. Taip ir atsirado bistro kavinuks.
201 str. 2 d. numatytas nusikaltim kvalifikuojantis poymis, t.y. kai neteistai pagaminama, laikoma,
gabenama (turint tiksl realizuoti) ar realizuojama 50 ar daugiau litr alkoholio produkt.
125
Praktikoje kyla klausimas jei pas mog randa 30 l namins degtins, 30 l denatruoto, 30 l skiedini.
Klausimas ar tai reikia visum alkoholio produkt ar atskirai (lingvistinis aikinimas)? Sisteminis
aikinimas nurodo, kad turi bti visuma.
Kai sumaiai al su degtine, tai vadinasi Nemuno iburiai. Kodl? Todl, kad kai igeri al su degtine i
Vilniaus matai Nemuno iburius .
Seminaras
Pagal BK 267 str. jei skiediniai gaminami i denatruoto ar techninio alkoholio, o ne pagal BK 201 str.
Dl antros dalies taikymo, kada veika baigta, kada pasiksinimas. Kai matome, kad uraugta pakankamai,
kad ivirt daugiau nei 50 l etilo alkoholio, nors kol kas ivir tik 30 l. Asmuo turi usiraugs daug statini,
ivir vos vien, gavo 40 l degtins, atvaiavo policijos pareignai ir supakavo virjus, dar trys bakos
liko. Kita situacija. Policijos pareignai palauk kol ivir antr bak, kai pamat, jog ivirta vir 50 l atjo
ir sugavo virjus. Ar yra baigtumo skirtumas? Tam, kad kilt BA pagal 2 d. turi bti pagaminti 50 l, jei
nra, o norjo padaryti daugiau, tai inkriminuojame pasiksinim. Jei nepavyko ivirti daugiau nei 50 l nuo
kaltininko valios nepriklausani prieasi. Jei patys pagalvoja, kad iandienai uteks, tai bus savanorikas
atsisakymas padaryti nusikaltim.
Pagal pirm situacij ia bt pasiksinimas pagal BK 201 str. 2 d., bet ne BK 201 str. 1 d. ia specialiosios
ir bendros normos konkurencija.
Situacija. Yra fabriklis mike gamina visada iki 50 l, turi mediag, kad paruot iki 50 l, bet gamina
pastoviai. Jei nerodo, kad vir kelis kartus, ivir vir 50 l, tai nebus kvalifikuojama pagal 2 d. Jei teismas
kvalifikuot neturdamas rodym, tai bt nuosprendio grindimas prielaida.
Kokteili gamintoj baruose netraukiame pagal BA, nes jie tai daro pagal licencij. O jei namuose gaminame
kokteilius, tai iki 10 l administracin atsakomyb, bet nuo kiek neaiku. Moiut nusipirko turguje spirito,
tam, kad pasigamint upilo snariams tepti, jis buvo daugiau nei 18%, pagamino 4 l. Teismai pritaik
administracin atsakomyb. Taip padar, nes moterik skundsi Seimo nariams, nes buvo numatyta
grieta minimali sankcija. O i tikro moterik stumd degtin i po skverno, tai tiesiog pakabino pagal k
galjo. Tai realiai administracin atsakomyb atsiranda nuo daugiau nei nulio gram, praktikoje u skiedin
bent nuo litro. Toki nusikaltim niekas neiaikina, nekreipia dmesio, formaliai tai bt
administracins teiss paeidimas.
Komentare neaptarta dl BK 276 str. Numatyta BA u kenksming mogaus sveikatai produkt gamyb ir
prekyb jais. Istorikai buvo situacij, kai buvo panaudojamas ne tik denatratas, bet ir pavojingesni
skysiai. mons apsinuodydavo, atsirasdavo net sunks sveikatos sutrikdymai, pavieniais atvejais ir
mirtis. Latvijoje prie du metus penkiolika mlynanosi imir per dvi savaites. U tokius variantus galt
bti taikomas BK 276 str., bet kai nra tyios padaryti sveikatos sutrikdym. Gaminant produktus su
pavojingais gyvybei, sveikatai priedais ir tai aikiai suvokiant yra veikiama neapibrta tyia. Tai ioje
situacijoje teorikai galt bti taikoma BK 276 str.
Naminuk daryti be aparat nelabai manoma. Kas bna, kai asmuo pagamina 10 ar daugiau litr
naminuks laikydamas aparat. Realyb, kad baudiamojo nusiengimo sudtis taikoma tik tiems, kurie
negamina patys, o tik laiko grimus, arba gamina taip, kad nereikia aparat jiems gaminti. Tradicinis bdas
buvo raugo technologija.
126
Istorija 1985 m. Gorbaiovas pradjo perestroik, buvo grieti suvarymai alkoholio gamybai, Rusijoje
atsirado grimas privet Garbaiov, pavadinimas atsirado, kadangi gamybai buvo perkamas keiupas,
upilamas vandeniu su cukrumi, paddavo rgti ant palangs, uddavo pirtin, kai ildavo raugas pirtin
isipsdavo ir vadindavosi privet Garbaiov.
Lietuvoje naminuk yra gaminama visuose regionuose, kreivai irima tik tuos meistrus, kurie
naminuk gamina antisanitarinmis slygomis. O kur gamina kokybikai tai vaiuoja ir rajon komisarai,
sako reikia ir jam, viskas vieai ir be problem. Yra tam tikra tolerancijos riba, gali kliti ir tvarkingas
mogelis. Pasidaro sau naminuks vir 10 l, kartu yra aparatas, jam kyla BA. Paprastai gamina vyresn
karta, jie turi didesn potrauk tam reikalui. Tuomet gaunasi 3 d. ir 1 d. priepriea, nes vien u aparatus
taikytina BK 201 str. 1 d. Siloma dti savarankik dal u aparatus, bet tai tik pamstymai.
I procedrins perspektyvos. Manoma, kad tai labai paprastas nusikaltimas, bet i ties jei irtume
atidiai, turi bti ilaikoma rodym rinkimo procesin forma. Jei statins yra 5 ar 6, tai i kiekvienos
statins reikia paimti mginius ir juos uantspauduoti. Pas mus i vis po dal papila vien trilitrin,
sumaio, sako rodymas. Tuomet paeidimas, galjo sukeisti, skystis galjo surgti ir dl to atsirado
alkoholio koncentracija ir teismas tada nebegali vertinti kaip rodymo. Advokatai tuo btinai pasinaudos.
Turi bti i kiekvieno indo po mgin.
Realizavimas ir kai atlygintinai, ir kai neatlygintinai. Ir kai pavaiino. Jei pavaiino, tai niekas, ko gero, ir
nenustat aplinkybs, tai u laikym vaiintojas, vaiinimas atitinka realizavimo poym. ia svarbu tikslas
kok turjo gamindamas.
/Seminaras
NETEISTAS VERTIMASIS KINE, KOMERCINE, FINANSINE AR

PROFESINE VEIKLA (BK 202 STR.)
Praktikai BK 202 straipsnyje BA numatyta u vertimsi dvejopo pobdio neteista kine, komercine ar
finansine, profesine veikla.
1. Pagal straipsn BA numatyta u vertimsi kine veikla, paeidiant nustatyt tvark;
2. Atsakomyb u vertimsi tokia kins veiklos rimi, kuria apskritai draudiama verstis.
Pirma dalis.
Objektas
io nusikaltimo pagrindinis tiesioginis objektas yra vertimosi kine veikla tvarka. Btent kaltininkas
darydamas nusikaltim veriasi atitinkama kine veikla, paeisdamas i teiss akt kylanius
reikalavimus.
Papildomu io nusikaltimo objektu paprastai yra ir finans sistema, nes darydamas nusikaltim
paprastai kaltininkas siekia ivengti atitinkam mokesi. Tam tikrais atvejais darant nusikaltim
grsm gali bti keliama ir kitiems teisiniams griams ir tai priklauso nuo neteistos kins, komercins,
finansins, profesins veiklos ries.
Tos kins veiklos, kurioms reikia licencijos yra labai vairios.
127
Digitas Armnijoje atvaiuoja prie sankryos, pamato raudon signal ir lekia visu greiiu pirmyn. Kit
kart vaiuoja prie sankryos, mato, kad policija stovi, jam dega alias. Sustoja ir laukia. Policininkas klausia
kodl nevaiuoja, o digitas atsako: Laukiu, nes gal kitas digitas vaiuos.
Sovietmeiu Armnai mokjo domiai gyventi. Abramavii nuved kalnus. Sustojo aiktelje, sako:
nepykit nuo 13 h a baigiu darb, nuo 15 h dirbu gaisrininku, patys nuo kalno pargrit. Armnijoje
sakydavo komunizmas ne u kaln, bet tik Amerikoje. Armnai puikiai inaudojo Tarybins sistemos
ydas, vienu metu dirbdavo penkiais etatais ir puikiai gyveno.
Objektyvioji pus
Paia bendriausia prasme nusikaltimas padaromas aktyviais veiksmais, t.y. neteistu vertimusi kine ir kt.
veikla. Vertimasis kine veikla pripastamas neteistu, kai:
1. kine ir kt. veikla veriasi neturint licencijos, kai tokia licencija yra reikalinga. is poymis bus ir
tada, kai asmuo usiima kine veikla pasibaigus licencijos galiojimui;
2. Vertimasis kine veikla pripastamas neteistu ir tada, kai tokia veikla veriamasi, usiimama
kitokiu neteistu bdu. Tai yra tie atvejai, kai usiimant tokia veikla yra paeidiami atitinkami
teiss akt reikalavimai, pvz. veriamasi neturint verslo liudijimo. BA pagal BK 202 str. 1 d.
atsiranda tik tada, kai neteista kine veikla veriamasi verslikai ar stambiu mastu. Jeigu
verslikumo ar stambaus masto poymio nra tai kaltininkas atsako ne pagal BK, o pagal ATPK.
Verslikumas io straipsnio prasme reikia, kad kaltininkas neteista kine ar kt. veikla, veriasi
sistemingai, t.y. ne maiau tris kartus ir tokia jo veikla yra pagrindinis ar papildomas pajam gavimo
altinis.
Stambus mastas yra vertinamasis poymis ir io straipsnio prasme stambus mastas yra tada, kai i
neteistos veiklos gautos pajamos virija 500 MGL. Pagal anksiau galiojus BK, BA u toki veik
iskirdavo tik tada, kai ja buvo veriamasi stambiu mastu (verslikumo poymio nebuvo). Verslikumo
poymis iame straipsnyje yra perteklinis. Abramaviius mano, kad nusikaltimo pavojingumas yra tada, kai
i veikos gaunama daug pajam. O verslikumas daugiau negu du kartai ir pajam turjimas (gali bti ir
maiau nei 1 MGL). Praktikoje verslikum neiri, bet teorikai turt bti arba verslikumo poymis,
arba stambus mastas.
Tai formali nusikaltimo sudtis, laikomas baigtu nuo mint veiksm atlikimo momento.
Subjektas
Fizinis ar juridinis asmuo. Fizinis asmuo nuo 16 m. amiaus. Praktikoje kyla klausimas, kai yra samdomas
darbuotojas, ar traukti kaip FA, ar kaip JA.
Subjektyvioji pus
Nusikaltimas gali bti padaromas tik tiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai gali bti labai vairs ir
Praktikoje kyla daug problem, teisia mog u neteist vertimsi kine veikla. Asmuo sako, kad neinojo,
jog reikia licencijos. Neinojimas neatleidia nuo atsakomybs, gali bti vairios situacijos. Yra nuomoni,
kurie teigia, kad nusikaltimas gali bti padaromas ir netiesiogine tyia. Pagal BK 15 str. netiesiogine tyia
128
gali bti padaromi nusikaltimai, kuri sudtis yra materiali. Jei veriasi be licencijos, tai nubausti
administracine tvarka, tuomet jis turi susipainti su visomis kins veiklos rimis, kurioms btina
licencija, tuomet duoti jam pasirayti. Tada jau antr kart galima bausti pagal BK. Bet sraas kinta, rys
kinta, o bendras principas, kad neinojimas neatleidia nuo atsakomybs.
Vandensvydis. J ir A plaukia vieni prie vartinink. Pas J kamuolys. Treneris liepia atiduoti kamuol A. J
neduoda. Treneris vl aukia, kad duot kamuol A. J nedav, priplauk, mu vart, priplaukia prie
trenerio, klausia ko liep kamuol perduoti, juk mu vart. Treneris sako: nesvarbu tas vartis, A
nuskendo.
Pagal 2 d. u vertimsi udrausta kine, komercine, finansine, profesine veikla.
Objektas
Analogikas pirmai daliai.
Objektyvioji pus
Pagal 2 d. BA atsiranda u vertimsi tokiomis kins veiklos rimis, kuriomis Lietuvoje apskritai
draudiama verstis. iuo atveju norint asmen patraukti BA nereikalaujama stambaus masto poymio. Jau
pats vertimosi faktas, udrausta kin ir kt. veikla utraukia BA. statym leidjas apibdindamas
objektyvij pus naudoja formuluot vertimasis kine veikla. Abramaviius mano, kad tai reikia, jog BA
galima tada, kai asmuo tokia veikla usiima sistemingai ir i jos gauna tam tikr pajam. BA u vertimsi
tam tikromis udraustomis kins veiklos rimis yra numatyta atskiruose BK straipsniuose. Narkotini
priemoni gaminimas, audmen gaminimas, svadavimas, neteista farmacin veikla ir t.t. Praktikai nra
udraustos neteistos veiklos, kuri yra numatyta specialiuose statymuose, kuri nepaminta BK.
Subjektas kaip ir pirmoje dalyje.
Seminaras
mogus bylinjosi dl gyvatuko mokesio, kad jis neteistas ir laimjo byl po trej met. Vertimasis
suponuoja, kad i veiklos turi bti gaunamos pajamos. Du metus veriasi veikla, po to VMI praneama, kad
asmuo udirba dideles pinig sumas niekur nedirbant. O bna i konsultavimo veiklos, kai neturi licencij.
Kaip atskirti kin, komercin, finansin, profesin veikl? Komercin kai ne savo poreikiams. kin
gamybin veikla, susijusi su paslaug teikimu. Finansin teikiant finansines paslaugas. Padavjos darbas
bus kin veikla. Profesinei veiklai reikalingas isilavinimas, specialios inios, paslaug teikimui speciali
ini nebtinai reikia. Kai nelabai aiku kam veikl priskirti yra ekonomins veiklos klasifikatorius,
suskirstytos veiklos grupes, kas yra kin, komercin, finansin, profesin veikla. Ginytinu atveju reikt
vadovautis klasifikatoriumi, nors ten daugiau rekomendacija, statistikos klausimai. Kontoros tuo srau
naudojasi rimtai. Yra variant, Aidukas mat Vyriausybs nutarim dl priskyrim tam tikrai riai.
Finansinje srityje dl paslaug gavimo, ar profesin veikla ar finansini paslaug teikimas. Kaltinimas turi
bti pareiktas konkretus ir tikslus, jei yra netikslum, teismas gali pripainti, kad nusikaltimo sudties
nra, nes nurodytas netinkamas veikos apibdinimas.
Keblesnis yra pasiksinimo klausimas. I ABTK matome, kad riba nuo kurios atsiranda BA yra 500 MGL. O
jei asmuo pradeda nuolat verstis tam tikra veikla, kuriai reikalinga licencija, jei jis bt vertsis 12 mn.
bt virijs 500 MGL, bet veikl vykd tik 3 mn., nes teissaugos institucijos iaikino neteist elges. Jei
129
akivaizdu pagal veiklos aplinkybes, kad kaltininkas buvo nusiteiks vykdyti veikl neribot veikl, tai toje
veikloje bt galima velgti pasiksinim padaryti BK 203 str. 1 d. veik, bet daniau taikoma
administracin atsakomyb. Jei u veik numatyta BA, tai teikiamas prioritetas BK sudiai, o ne
administracinei atsakomybei (pagal bendrus principus).
Bendrininkavimo problema. Kai visa kompanija ino, kad veika vykdoma neteistai. Pastato kebab kiosk,
joki leidim prekiauti maisto produktams, jokios licencijos. Kai visi dalykai pajuda, kas organizavo
stengiasi likti nuoalyje, pasamdo du, kurie nieko neino, oficialiai atlyginimo nemoka ar moka u kit
veikl. Tokie asmenys jei ino fakt, kad dalyvauja veikloje, kuri yra neteista ir t suvokia, turi bti
baudiami kaip padjjai veikloje. Organizatorius pripastamas nusikaltimo vykdytoju.
Taikant straipsn reikia vadovautis idja, kad viskas, kas neudrausta yra leidiama. Turi bti laikomasi
dispozityvumo principo, udraustos veiklos turi bti reglamentuojamos konkreiai ir apibrtai. Reikia
vengti pleiamo aikinimo. Valstyb turi pakankamai resurs, kad susitvarkyt savo teisin baz ir
pasakyt kas udrausta, kas leistina.
/Seminaras
NETEISTA JURIDINIO ASMENS VEIKLA 203 STR.

Pirm dal paanalizuoti patiems, antr pratsim.
Abramaviiaus nuomone BK 203 str. atsakomyb numatyta u du nusikaltimus. 2 d. numatytas
nusikaltimas vargu ar gali bti laikomas kvalifikuota sudtimi. Tai greiiau savarankikas nusikaltimas,
kuris negali bti tapatinamas su nusikaltimu numatytu 1 d.
BK 203 str. 2 d. numatyta atsakomyb u fiktyvios mons steigim ir jos veikl. Austrijoje, Vokietijoje
tokie nusikaltimai iskiriami atskirose nusikaltim sudtyse.
Objektas
Bendriausia prasme nusikaltimu numatytu BK 202 str. 2 d. yra paeidiama LR statymuose bei kituose
teiss aktuose nustatyta JA steigimo bei veiklos tvarka. Nusikaltimo esm, kad kaltininkas steigia fiktyv
JA, kuris yra naudojamas neteistai veiklai nuslpti. steigia automobili remonto dirbtuv, o gamina
ginklus. Kai buvo atkurta nepriklausoma Lietuva buvo nelegali moni, Abramaviiaus pastamo
pastamas vent gimtadien. Ikviet ampan namus su siurprizu (dama rankose), pamat mona ir vos
vyro neimet i nam .
Straipsnis taikomas, kai steigiama oforin mon, kuri veiklos nevykdo, bet per ten plaunami pinigai. Po
tokio fiktyviai steigto JA priedanga gali bti vykdomos vairios NV, pvz. narkotini mediag gaminimas,
aunamj ginkl gaminimas, svadavimas. Darant nusikaltim sukeliama grsm paeisti ir kitus
teisinius grius. Paeidimai priklauso nuo konkreios NV, kuri vykdoma po JA priedanga.
Objektyvioji pus
io nusikaltimo objektyvij pus apibdina du alternatyvs veiksmai.
130
1. Fiktyvaus JA steigimas. Tai JA, kur numatoma naudoti neteistai veiklai nuslpti registravimas
teiss akt nustatyta tvarka. Svarbu nustatyti kada kaltininkui susiformavo ketinimas panaudoti JA
neteistai veiklai nuslpti. Toks ketinimas turi bti susiformavs iki JA steigimo. Jeigu mintas
ketinimas susiformuoja po JA steigimo, tai asmuo gali atsakyti tik u vadovavim tokiam JA. Gali
bti, kad steigia vaisvandeni gamykl, pasamdo direktori, o jis sugalvoja rsiuose gaminti
degtin. iuo atveju savininkai neatsakys, o direktorius atsakys u vadovavim fiktyviam JA. iuo
atveju is nusikaltimas laikomas baigtu nuo momento, kai toks fiktyvus JA yra registruojamas;
2. Vadovavimas fiktyviam JA. Toks vadovavimas gali pasireikti labai vairiu organizaciniu tvarkomj
funkcij atlikimu. Tai JA veiklos organizavimas ir kontroliavimas, gamybos proceso planavimas ir
pan. Diskutuotinas klausimas, kad vadovavimas JA gali pasireikti vadovavimu visam UABui ar
vadovavimu atskiroms JA veiklos sritims. Abramaviiaus nuomone vadovavimas reikia
vadovavim visam JA. Praktikoje is klausimas sprendiamas nevieningai. Armanas mano, kad
subjektu gali bti tik viso JA vadovas, bet ne padalini vadovas. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo
momento, kai kaltininkas pradeda vadovauti fiktyviam JA.
Kas yra fiktyvus JA io straipsnio 2 d. prasme? Tai yra toks JA, kuris naudojamas neteistai veiklai nuslpti.
Toks JA tampa priedanga neteistai veiklai. Diskutuotinas klausimas, k reikia formuluot neteistai
veiklai nuslpti? Kokia tai yra veikla? Paia bendriausia prasme tai yra bet kokia veikla, kuri vykdoma
paeidiant teiss akt reikalavimus. Neteista veikla gali nutraukti tiek BA, tiek ir administracin
atsakomyb. Tai reikia, kad steigus mon galima usiimti ne tik veikla kuri yra nusikalstama, bet ir kuri
utraukia administracin atsakomyb. Keli mokslininkai ireik kitoki pozicij. J nuomone, neteistai
veiklai nuslpti apima tik nusikalstamos veiklos nuslpim. Tada statym leidjas turjo pasakyti, tas, kas
steig ar vadovavo JA siekdamas nuslpti nusikalstam veikl. Bet reikia atsivelgti formuluot
neteistai veiklai nuslpti negali bti tapatinama su nuslpti nusikalstam veikl.
Tai yra formali nusikaltimo sudtis, nusikaltimas laikomas baigtu nuo fiktyvaus JA steigimo ar vadovavimo
jam momento.
Teism praktikoje ir moksle diskutuojama ar fiktyvus JA turi vykdyti koki nors kin, komercin,
finansin veikl ar jis yra naudojamas tik kaip priedanga tam tikrai neteistai veiklai nuslpti. steigia
bandeli mon Be E, bet su C. Klausimas ar toks UAB turi veikti, ar tik egzistuoti registracijos
dokumentuose. Veikla nevykdoma, bet gaminami narkotikai. Tokios situacijos negalima vertinti
vienareikmikai. Vienoje situacijoje: steigia UAB, jis veiklos nevykdo, gamina dinamit. Gali bti situacija,
kad veikla vykdoma, o rsiuose verda namin degtin. Tas kas sako, kad UAB neturi niekuo usiimti, tai
argumentacij grindia kaip suformuluota dispozicija: JA skirto neteistai veiklai nuslpti, steigimas.
Subjektas
io nusikaltimo subjektu gali bti tik FA, sulauks 16 m. amiaus. Subjektu yra fiktyvaus JA steigjas ar
vadovas.
Kiti asmenys io nusikaltimo subjektu negali bti. Tie, kurie usiima neteista veikla pagal antr dal BA
nra traukiami. 10 moni gamina ginklus, narkotikus, jie atsakys u konkreius straipsnius, numatanius
atsakomyb u neteist narkotini priemoni, aunamj ginkl gaminim, svadavim ir pan.
Bet fiktyvaus JA vadovas ar steigjas atsakys u konkrei NV padarym, bet ir pagal BK 203 str. 2 d. i
sutapties. O sutaptis reali ar ideali? Kadangi nusikaltimo sudtis formali, tai arno nuomone tik ideali.
131
Subjektyvioji pus
Tyinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai kvalifikavimui reikms neturi.
Pavojingumo esm yra pabrti, kad kaltininkas suvokia, jog sukelia pavoj Lietuvos siningo
kininkavimo principams, ekonomikai.
Atskyrimas nuo BK 202 str. 2 d. nuo BK 203 str. 2 d. Gali steigti fiktyv JA tam, kad verstsi udrausta
veikla, tuomet kvalifikuojama pagal abu i sutapties. Jei veriasi vieas JA, tai turi bti kvalifikuojama pagal
BK 203 str. 1 d. Privats JA gali bti traukiami u mokestin paeidim ar administracin atsakomyb, o dl
vie JA yra tie, kuri steigjai yra valstyb, savivaldyb ar j atitinkamos organizacijos.
Praktikai BK 203 str. 2 d. yra mirusi norma, nes nra saviudi, kurie pasidaryt erdvs vykdyti
neteist veikl. Grietai sekant teiss akt raid atrodyt, kad bent 50% i visos teistos veiklos ir
neteistos. Vadovavo normaliam verslui, rodyti, kad visk inojo ir suorganizavo yra sudtinga.
Ikiteisminiai tyrimai dl BK 203 str. 2 d. visi buvo nutraukti. Erdvs mokslui pasireikti k su antra dalimi
daryti, kad ji gyvent ir veikt, yra daug .
Akivaizdiau, kai BK 203 str. taikymas bt PVM grobstymo sferos, kai steigti JA vykdyti priedangos
operacijas, pardavimams, kai realiai tvarkomi tik popieriai. Gali bti vairios pinig plovimo operacijos, kai
JA steigiami, kad bt vykdoma pinig plovimo veikla. Paprastai tokia veikla yra susijusi su operacijomis,
kai operuojama dideliais grynj pinig kiekais, patenka valiut keityklos, azartini loim salonai.
BK 204 str. nebus. Vieno jungtuko pakeitimas iplt taikymo srit. Teisje svarbus kiekvienas jungtukas.
Iki 2004 m. pakeitimo dispozicija buvo su ir. Dabar su ar. Paymjo paprast buteliuk Nestea ir
pateik realizuoti. Kai paymjo buteliuk nam gamybos limonado su cukrum kaip Pepsi col tai dar
nusikaltimas nebaigtas, nes nebuvo realizuotas. O dabar jei jau paymjo kaip Pepsi col, tai jau baigtas
nusikaltimas.
ermukniai atlaisvina vidurius . Pas Abramaviiaus senel atjo draugas, bdavo Anyki ermukni
vynas. Jie prigr, kas 10 min bgdavo WC. Patirtis nekanojama.
BK 205 str. nebus. Konstrukcija domi, retas nusikaltimas, kai BA apibdinama dvejopo pobdio
padariniais. Veika padarinys padarinio padarinys. Pateik apgaulingus duomenis ir pareikimu
suklaidino (padarinys) kit asmen, kuris patyr didels turtins alos (dar vienas padarinys). Jeigu
nesuklaidina, bet patiria didels alos, tai straipsnio sudties nebus.
KREDITO, PASKOLOS AR TIKSLINS PARAMOS PANAUDOJIMAS NE

PAGAL PASKIRT AR NUSTATYT TVARK (BK 206 STR. )
Pora istorini aspekt. 2004 m. sausio 29 d. statymu is straipsnis buvo papildytas nauja pirmja dalimi, o
buvusi pirma dalis tapo antrja. Iki pakeitimo pagrindin sudtis buvo 1 d., o po pakeitimo 2 d. tapo
kvalifikuota sudtis. is pakeitimas yra diskutuotinas, nes pakeitimu buvo kriminalizuoti civiliniai teisiniai
santykiai.
Pagrindin nusikaltimo sudtis numatyta BPK 206 str. 1 d.
Objektas
132
Pagrindinis tiesioginis io nusikaltimo objektas yra kredito, paskolos ar tikslins paramos naudojimo
tvarka. io nusikaltimo pavojingumas yra tame, kad kreditas, paskola ar tikslin parama yra naudojami ne
pagal paskirt ar nustatyt tvark. Pavyzdiui, pasiskolinama 100 000 lt bstui sigyti, o pamus pinigus
sigyjamos dvi transporto priemons ir dar kelion Maldyvus. U gaut tikslin param i ES struktrini
fond auginami uptakiai. Vietoj ferm avims auginti pastato kelis namus ir vykdo kaimo turizm. Kartais
kvalifikuoja kaip sukiavimas pagal BK 182, kartais kaip kreditinis sukiavimas, kartais ir pagal BK 206 str.
Abramaviius varles ragavo kaip delikates. Skonis kaip vitienos. Tipo buvo kaip kartas patiekalas. Tai
nuo tokio karto Abramaviius po to dar du Doner kebabus turjo suvalgyt . Berlyne pirm kart 1993
m. paragavo Doner kebab. Tada prato, dabar stengiasi nevalgyti. Geriausias alus buvo Ostekedami,
Vartaineris, bet brangus i bakos. Gaminamas maame kaimelyje su 20 000 gyventoj, bet inomas
alus. Ir ia ne reklama .
io nusikaltimo dalyku paia bendriausia prasme yra pinigai, kurie gaunami kaip kreditas, paskola ar
tikslin parama. Dalyku yra tik 150 MGL (19500 lt) dydio ar didesns verts kreditas, paskola ar tikslin
parama.
Objektyvioji pus
Bendriausia prasme nusikaltimas padaromas aktyviais veiksmais, t.y. 150 MGL dydio ar didesns verts
kredito paskolos, ar tikslins paramos panaudojimu ne pagal paskirt ar nustatyt tvark. Paradoksali
situacija, kai paimi 30 000 Lt kredit. Kai imi vartojimo paskol irgi reikia nurodyti paskirt. U 20 000 Lt
nusiperki automobil, u 10 000 Lt pakeliauji. Tai bus is nusikaltimas. Kiekvien mnes moka paskolos
dal, procentus, tiesiog naudoja ne pagal paskirt.
Trys skirtingi vertinimai panaudoti ne pagal paskirt:
1. Grieiausias vertinimas, kad BA pagal io straipsnio 1 d. atsiranda nepriklausomai nuo to, kokia
paskolos, kredito ar tikslins paramos dalis buvo panaudota ne pagal paskirt ar nustatyt tvark.
Svarbiausia paimti 150 MGL ir daugiau dydio paskol, nesvarbu kiek panaudota ne pagal paskirt;
2. Kredito, paskolos ar tikslins paramos panaudotos ne pagal paskirt ar nustatyt tvark dalis turi
bti 150 MGL dydio ar didesns verts;
3. Liberalus interpretavimas. BA pagal io straipsnio 1 d. atsiranda tik kai ne pagal paskirt ar
nustatyt tvark yra panaudojamas visas gautas kreditas, paskola, tikslin parama.
LAT bando formuoti doktrin (tik vienoje byloje), kad BA pagal 206 str. 1 d. atsiranda, kai ne pagal paskirt
panaudojama esmin kredito, paskolos ar tikslins paramos dalis. Galima situacija, kai paima 26 000 Lt
tikslins paramos vaik sportui ugdyti, o 18 000 Lt panaudojo turizmui, o vaikams 8000 lit. Esmin
reikia, kad kiekvienu atveju reikia sprsti atsivelgiant bylos aplinkybes. Nereikia irti formaliai, o
tiesiog ar esmin dalis panaudota ne pagal paskirt.
Abramaviius mano, kad ie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, nekalbame apie tikslin param.
Daugeliu atveju paramos negrini ar grini ma dal. ia buvo padaryta klaida, anksiau buvo tik viena
dalis, kad buvo padaryta didel turtin ala. Paima paskol i banko, panaudoja ne pagal paskirt, laiku
negrina ir dl to padaroma didel turtin ala. Kilo rimt problem, kai asmuo ima tikslin param i ES
struktrini fond. Jis apgauna ir savo valstyb, ir ES struktrinius fondus, ir t mog, kuris augint avis,
nes negauna to krepelio l. Kai yra kreditas ir paskola, tai ia kitas atvejis, aiks civiliniai teisiniai
santykiai.
133
Situacija. Butas kainavo 200 000 Lt, pam paskol, atjo kriz, t but nusipirko u 100 000 Lt. Tai dar
lieka 100 000 Lt, j naudojimas bus ne pagal paskirt. Kokie teisiniai griai paeidiami? Bankas gauna
procentus, visi laimingi, nors formaliai kyla BA. Veikos pavojingumas dl kredito ir paskolos yra vertintas
neteisingai.
Pagal civilin kodeks paskolos davjas gali pareikalauti prievol vykdyti anksiau jei naudojama ne pagal
paskirt, bet kodl turt bti BA.
I 1 d. kredit ir paskol reikia iimti. Nes j nepanaudojimas pagal paskirt nedaro tokios didels alos, kad
reikt laikyti nusikaltimu. Abramaviius kuo ilgiau dirba su BT, tuo labiau pasisako u bausms
velninim. Nusikaltl nuo NV darymo sulaiko ne bausms sunkumas, o neivengiamumas. Nusikaltliai
inodavo u kokius nusikaltimus yra mirties bausm, bet neinodavo kokia sankcija u vagyst. Buvo
sdini kolonijose, recidyvist, kurie neinojo konkrei nusikaltim, bet nusikaltimus nuosavybei
sankcij prasme inojo.
Tai yra formali nusikaltimo sudtis. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo momento, kai esmin kredito,
paskolos ar tikslins paramos dalis yra panaudojama ne pagal paskirt ar nustatyt tvark. Padariniai
Subjektas
Subjektu gali bti FA nuo 16 m., taip pat ir JA.
Teorinis klausimas tas, kas gavs panaudojo ne pagal paskirt. Ar io nusikaltimo subjektu yra tik paskolos
gavjas? Paprastai gali bti tik tas asmuo, kuris gavo paskol, kredit ar tikslin param. Praktikoje tas kas
gauna ir kas panaudoja gali bti skirtingi asmenys. Paskol paima vyras, o mona ileidia kailiniams. ia gi
svarbi tyia, jei n vienas tyios neturjo, tai ir bus kazusas, atsakys tik civiline tvarka. Gavjas ir
naudotojas turi bti tas pats asmuo. Gali bti ir bendravykdytojai, susitaria su kuo nors, vienas paima, o
kitas panaudoja ne pagal paskirt, prie gavim susitaria, kad naudos ne tam kam reikia.
Nusikaltimas tyinis, padaromas tiesiogine tyia. Kaltininkas suvokia, kad pinigus naudoja ne pagal paskirt
ir nori taip elgtis. Pasira sutart neskaits, po to sako, kad skaityti nemoka. Bet tai reikms neturi.
Motyvai ir tikslai gali bti vairs, kvalifikavimui reikms neturi.
Antra dalis.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra kredito ar paskolos naudojimo tvarka. ia tikslins paramos nebra.
Papildomas objektas kreditoriaus, laiduotojo ar kito asmens turtiniai interesai. Btinuoju poymiu yra
turtin ala mintiems asmenims.
Dalyku yra pinigai, kurie gauti kaip kreditas ar paskola, nepriklausomai nuo j sumos. Nors tiesiogiai iame
straipsnyje nra vardytas kredito ar paskolos dydis, tai turi bti pakankamai didel suma, nes BA
atsiranda tik u didels turtins alos atsiradim. Didel turtin ala pagal straipsn yra 150 MGL dydio
sum virijanti ala.
Objektyvioji pus
134
io nusikaltimo objektyvij pus apibdina veika ir dvejopi padariniai. nusikaltim apibdina veikimas,
neveikimas ir padariniai. Abramaviius neveikim vardina kaip pirmus padarinius.
Paia bendriausia prasme is nusikaltimas pasireikia kredito ar paskolos panaudojimu ne pagal paskirt ar
nustatyt tvark. BA atsiranda tik tada, kai:
1. Kreditas ar paskola negrinami laiku ir;
2. Dl to kreditoriui, laiduotojui ar kitam asmeniui padaroma didel turtin ala.
Didel turtin ala yra 150 MGL dydio sum virijanti ala. I esms turi bti aplinkybs: panaudojimas ne
pagal paskirt dl to laiku negrinama dl to padaroma didel turtin ala.
Respublikoje anekdotas. Abramaviius sako, kad subtilus. Du vyrai nekasi. Vienas sako mano mona, ech...
A ivaiuoju komandiruot, grtu, mona su estu guli. Kitas Tai tam estui k nors pasakei?. K a
pasakysiu, gi estikai nemoku .
Antroje dalyje sudtis materiali.
Subjektas
Gali bti FA nuo 16 m., taip pat JA.
Nusikaltimas yra tyinis, gali bti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyia. Motyvai ir tikslai gali bti
labai vairs, kvalifikavimui reikms neturi.
Suvokia, kad naudoja ne pagal tikslin tvark ir nori taip veikti. BK 15 str. 2 d. 1 ir 2 p. Pirmas punktas
skirtas formalioms sudtims, antras punktas materialioms sudtims apibrti tiesiogin tyi, o 3 p.
apibrti netiesiogin tyi. Jei padarini nra, tai santykis su padariniais negalimas. Formaliose sudtyse
netiesiogin tyia negalima. Bet gali bti defektas intelektinio momento (iprievartauja nepilnamet asmen
galvodamas, kad pilnametis. Teismai sako, kad ia turi bti bent neatsargumas, bet tai nukrypimas nuo
teiss teorijos, kur sakoma, kad kaltininkas turi visk suvokti, o tokiu atveju bna nepilnavert tiesiogin
tyia).
KREDITINIS SUKIAVIMAS (BK 207 STR.). SAVARANKIKAI.

Skirti dmes kreditin sukiavim atribojant nuo nusikaltimo nuosavybei BK 182 str. BK 207 str. nra
speciali BK 182 str. atvilgiu, tarp i straipsni nra normos konkurencijos. Kreditinis sukiavimas nuo
sukiavimo pagal BK 182 str. skiriasi objektu.
Objektas
Kreditinio sukiavimo objektu yra verslo tvarka (siningo kininkavimo principas). BK 182 str. objektas
yra nuosavyb. Skiriasi pagal dalyk.
Kreditinio sukiavimo dalyku gali bti tik pinigai, kurie gaunami kaip kreditas, paskola ar subsidija, arba
atitinkami dokumentai. Sukiavimo dalyku gali bti bet koks turtas (kilnojamasis ir nekilnojamasis), taip
pat teiss ir pareigos.
135
Pagrindinis praktinis skirtumas pasireikia per subjektyvij pus. Esant kreditiniam sukiavimui
kaltininkas apgaule gaudamas kredit, paskol ar subsidij nesiekia j pasisavinti. Sukiavimo atveju
kaltininkas siekia gaunam kredit, paskol ar subsidij pasisavinti. Sukiavimo pvz.: J suklastoja
dokumentus apie gaunamas pajamas, atlyginim ir ima i banko paskol ketindamas j panaudoti
asmeniniais tikslais ir jos negrinti. iuo atveju bus sukiavimas, nes kaltininkas imdamas paskol net
neturi tikslo jos grinti. O kreditinio sukiavimo esm, kad kaltininkas neketina pasisavinti kredito,
paskolos, o tiesiog iaip neturdamas teiss gauti t paskol suklastoja dokumentus, bet gavs paskol
moka mokas, palkanas. Jo tikslas apgauti kredito staig, kad gaut paskol, kredit, bet vliau
sipareigojimus vykdo. J gauna 1000 Lt per mnes, turi alutini pajam (kyiai, kontrabanda). Jam reikia
paskolos 0,5 mln. lit. Jis suklastoja paym apie darbo umokesio dyd, gauna paskol, bet moka mokas.
Seminaras
BK 212 str. didel turtin ala yra 150 MGL virijanti ala, tai yra oficialus aikinimas.
Ar reikia, kad negrint laiku, ar jei grino laiku, bet atsirado ala. Ar reikia dviej dalyk, ar pakanka
vieno? Turi bti abu negrino kredito ir dl to atsirado didel turtin ala.
2 d. nenumatyta BA u subsidij panaudojim ne pagal paskirt, pagrindinis dalykas, kuris skiria param
nuo kitoki imok, kurias skyr valstyb, tai parama skiriama vykdyti asmeniui kin, komercin veikl.
Jei skiriama veiklai vykdyti tai nesvarbu kaip pavadinta, pakanka BK 206 str. veiklos srit.
Asmuo kreipsi ES struktrini fond las administruojani institucij praydamas suteikti jam tikslin
param autoserviso verslui vystyti. iuo tikslu i valstybs gavo 50 000 Lt valstybs paramos, o i ES
struktrini fond 150 000 Lt. Suteikiant param buvo nustatyta tikslin paskirtis gyti autoserviso verslui
reikaling rang (keltuvai ir t.t.). Asmuo, kuris kreipsi yra Marius Aidukas. M.A. gavs param paskelb
konkurs renginiams sigyti, taiau kadangi nelabai nusiman, pasamd pora specialist: A ir B. Jie sukr
konkurso slygas, kurios ir buvo paskelbtos. vykus konkursui, j laimjo bendrov, kurioje dirbo A ir B
(lietuvika istorija). renginiai buvo gyti i bendrovs u 120 000 Lt. Reikia paymti, kad visa ranga buvo
gyta neperengiant tikslins paramos slygose nurodytos maksimalios rengini sumos (smata, kuri
pristat agentr ir pagal j leido vykdyti pirkim). Uginijus konkurs konkuravusiai bendrovei
vieum ikilo faktai apie A ir B konkurso slyg parengim, bendrovs, kurioje dirbo A ir B dalyvavim ir
konkurso laimjim. Prokuratra M.A. ikl byl pagal BK 206 str. Kvalifikuoti kas ia buvo. Prokuratra
velg tikslins paramos panaudojimo ne pagal nustatyt tvark poym.
Pirma ir antra instancija pripaino, kad veika maareikm. LAT 31 teism praktikos nr. paskelb, kad ne
kiekvienas tikslins paramos panaudojimas pagal paskirt, bet paeidiant nustatyt tvark yra pavojingas,
tai turi bti atsivelgiama tai koki al sukl veika. vertins, kad ala yra 120 000 Lt, pripaino, kad
nra nusikaltimo sudties. Vieojo konkurso paeidimas yra konkurso paeidimas, ia yra civilin teisena.
Reikjo surasti sprendim kaip pagrsti baudiamosios atsakomybs netaikym, buvo einama per
alingum objektui. Buvo prieita ivados, kad alos, kurios reikalauja teism praktika nra. Sprendimas yra
logikas, nes ne kiekvienas nustatytos tvarkos paeidimas utraukia BA, vykdyti visus reikalavimus dl
tikslins paskirties yra labai sudtingas dalykas dl daugelio dokument buvimo, turi bti paeidimas tiek
esminis, kad kelt abejoni dl paios tikslins paramos atidavimo, suteikimo mogui tikslingumo. Jei bt
vieas konkursas ir nupirkt renginius daug didesne nei rinkos kaina, tai bt pripains asmen kaltu.
Pagal pirm dal nereikjo padarini, alos nereikjo, o vis tiek aikino. Po tokio aikinimo atrodo, kad
turtin ala yra btinas poymis, kur reikia rodinti. Nutarties numeris 2K-3-240/2009. Tai ne pirmas
auktesni teism sprendimas, kai grindiant ne nusikaltimo sudties poymi nra veikos pavojingumo.
136
ioje situacijoje pirmos ir antros instancijos teism sprendimai labiau atitiko BA, bet LAT pagalvojo
krybikiau.
Tarybiniais laikais dl aunamojo ginklo neiojimo buvo domi nutartis. Kaune krepinio komandos
treneris gimtadienio proga gavo dovan nuo komandos didel peil ir igraviravo palinkjim. Treneris
gerai pasivaiino, laisvs aljoje prie jo prijo pareignai, rado peil, jis yra kaip neaunamasis ginklas.
Formaliai pairjus BK 258 str. 2 d. str. atitinka neaunamojo ginklo svok, neteistai gijo, nes be
leidimo, toje byloje LAT atsivelgdamas motyvus ir tikslus, kad tai buvo dovana ir nesi namo pripaino,
kad veika nra pavojinga ir vertino veik kaip maareikm.
Tose bylose geriau, kai pripasta veik maareikme, taip neikraipo B pagal teorij. Kas paskelbta teism
praktikoje yra praneama per skyri, skyrius turi pritarti sprendimui, kakokia racija sprendime turjo
bti.
/Seminaras
NUSIKALTIMAI FINANSAMS
MOKESI NESUMOKJIMAS (BK 219 STR.)
Reikia turti LAT 2005 m. gruodio 29 d. senato nutarim Nr. 55 dl teism praktikos nusikalstam veik
finans sistemai baudiamosiose bylose. Pradti skaityti nuo 14 p.
Jei bus klausimas, tai dl pirmos dalies.
Objektas
Pagrindinis tiesioginis objektas yra mokesi mokjimo tvarka. vairs statymai pareigoja mokti mokas,
mokesius valstybs biudet (pareigoja Pajam mokesio statymas). Papildomas objektas darant
nusikaltim paeidiami biudeto pajam dalies formavimo interesai. Kadangi iuo atveju negaunami
pinigai.
io nusikaltimo dalyku yra pinigai, kurie turi bti sumokti kaip mokestis valstybs biudet. Mokestis
tai mokesi statyme mokesi moktojui nustatyta pinigin prievol valstybei. Bendrus mokesio
mokjimo principus reglamentuoja mokesi mokjimo statymas, atskir mokesi mokjimus
reglamentuoja specials statymai (pridtins verts, akciz statymas ir t.t.).
Objektyvioji pus
Paia bendriausia prasme pasireikia neveikimu, t.y. mokesi nesumokjimu. BA atsirasti yra btinos trys
objektyvios slygos:
1. Turi bti pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita, ar kitas dokumentas,
taiau mokesiai nesumokti. Galimos situacijos, kai mokesi moktojas nieko nepateikia. Kyla
pareiga, kai reikia pateikti tam tikras deklaracijas ar ataskaitas. Jei asmuo turdamas pareig
pateikti deklaracij, jos nepateikia, tai esant tam tikroms aplinkybms jis atsakys ne pagal BK 219
137
str., o pagal BK 221 str. Yra tam tikri mokesiai dl kuri nereikia teikti deklaracijos, dl j
nemokjimo BA neatsiras, kils civilin atsakomyb;
2. Valstybs galiotos institucijos priminimas apie pareig sumokti mokesius. Priminimo forma yra
patvirtinta 2006 m. gegus 17 d. Valstybins mokesi inspekcijos virininko sakymu dl form
patvirtinimo. Tuo sakymu patvirtinta priminimo forma. Praktikoje bna, kad pateikiama PVM
deklaracija, patikrina mokesi inspekcija, mato, kad nesumokta 100 000 lt. Tuomet yra
suraomas mokestinio patikrinimo protokolas, kuris siuniamas asmeniui, nesumokjusiam
mokesio. Asmuo turi per 20 d. nuo protokolo gavimo sumokti mokest. Gauna protokol dl
patikrinimo, jei nesumoka, tai turi bti siuniamas priminimas apie pareig sumokti. O praktikoje
kartu su protokolu siuniamas priminimas. Be priminimo atsakomyb negalima. Priminimas turi
bti raytinis, atitinkamas dokumentas, kuriame nurodomas terminas per kur asmuo privalo
sumokti mokest. itas priminimas asmeniui nesumokjusiam mokesi turi bti tinkamai teiktas.
Mokesi administravimo statyme yra numatyti keturi keitimo bdai (teikimas asmenikai,
registruotu patu, panaudojant elektronin pat, vieas skelbimas spaudoje);
3. Po teikto priminimo per jame nustatyt termin mokesiai nesumokami.
Tai yra formali nusikaltimo sudtis, nusikaltimas laikomas baigtu, kai pasibaigus priminime nurodytam
terminui mokesiai yra nesumokami. Jeigu sumokama dalis mokesi, tai vis tiek bus BK 219 str. sudtis.
Teorijoje jei asmuo ilg laik nemokjo mokesi, tai jam priskaiiuojami delspinigiai ir baudos. Priminime
gali bti nurodytas ne tik mokesi sumokjimas, bet ir delspinigiai. Jei asmuo mokesius sumoka, bet
nesumoka delspinigi ar baud, tai BA nekyla, nes atsakomyb yra u mokesi sumokjim.
Ar galima sksti isist priminim ir prayti pratsti mokesi sumokjimui? Pagal mokesi
administravimo statym asmuo dl sunkios ekonomins, finansins padties gali prayti atidti mokesi
sumokjim ar idstyti per metus mokjim. Jei sustabdys, tai terminas mokjimui bus atidedamas. Bet
realiai jei mokesiai nebus sumokti, tai skundo niekas netenkins.
Reikia turti omenyje, kad jei mokesi moktojas iki NV padarymo buvo nemokus, tai jis pagal BK
neatsako, o jei tapo nemokus po NV padarymo, tai pagal straipsn atsako. Galima situacija, kai iki
mokesi nesumokjimo tampa nemokus, tai irgi bus negalima.
Subjektu gali bti fizinis ir JA. Fizinis pakaltinamas, sulauks 16 m. Paprastai yra mokesi moktojas, tai
yra asmuo, kuris turi pareig sumokti mokest statym nustatyta tvarka.
Subjektyvioji pus
Tyinis, padaromas tik tiesiogine tyia. Motyvai tikslai gali bti vairus, paprastai siekiama savanaudikai
paskat nepagrstai praturtti.
APGAULINGAS APSKAITOS TVARKYMAS (BK 222 STR.)

Objektas
Pagrindinis tiesioginis yra buhalterins apskaitos vedimo tvarka. Papildomu objektu yra tai, kad darant
nusikaltim sudaromos prielaidos ivengti mokesi mokjimo.
Dalyku yra:
138
1. Apskaitos dokumentai. Atitinkamas dokumentas, kuriame fiksuojamos atitinkamos kins

operacijos ir kiniai vykiai. Dokumentas turi bti suraomas kins operacijos metu ar i karto po
to;
2. Apskaitos registras. Tai kini operacij ir kini vyki suvestin.
Objektyvioji pus
Atspindta LAT senato nutarimo 24, 25, 28 p.
io nusikaltimo objektyvij pus apibdina veika, padariniai, prieastinis ryys tarp veikos ir padarini.
Nusikaltimas pasireikia tam tikr alternatyvi veik padarymu:
1.
2.
3.
4.
Apgaulingu apskaitos tvarkymu;

Apskaitos dokument paslpimu;
Apskaitos dokument sunaikinimu;
Apskaitos dokument paslpimu.
is nusikaltimas gali bti padaromas ir veikimu, ir neveikimu. Apgaulingas apskaitos tvarkymas gali
pasireikti smoningu ar klaidingu apskaitos tvarkymu.
Tam, kad kilt BA pakanka vieno i keturi alternatyvi poymi. Apgaulingai tvarkant apskait gali bti
klastojami apskaitos dokumentai. Jeigu darant nusikaltim yra klastojami apskaitos dokumentai,
kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 str. ir neturi bti kvalifikuojama pagal BK 300 str. Taiau
jeigu apgaulingai tvarkant apskait yra klastojami ne apskaitos, o kiti dokumentai, tai kaltininko veika
kvalifikuojama ne tik pagal BK 222 str., bet ir pagal BK 300 str. i sutapties.
Btinuoju nusikaltimo poymi yra tam tikr padarini atsiradimas (nurodyti BK 222 str. dispozicijoje).
Tai yra materialioji sudtis. Nereikia inoti kas yra kapitalas, kas yra sipareigojimai. Turi bti dl mint
veik pagal monje esanius dokumentus negalima visikai ar i dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto,
nuosavo kapitalo ar sipareigojim dydio ar struktros. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai atsiranda
padariniai. Jeigu dl apgaulingo apskaitos tvarkymo mint padarini neatsiranda, tai kaltas asmuo
traukiamas ne baudiamojon, bet administracinn atsakomybn pagal ATPK 173 1 straipsn apskaitos
taisykli paeidimas. Savaime suprantama btina nustatyti prieastin ry tarp veik ir padarini.
Subjektas
Fizinis pakaltinamas nuo 16 m., taip pat JA. Dl subjekto nutarimo 29, 30 p.
Subjektyvioji pus
Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine, arba netiesiogine tyia.
Motyvai ir tikslai gali bti vairs, kvalifikavimui reikms neturi.
APLAIDUS APSKAITOS TVARKYMAS (BK 223 STR.)

Objektas ir dalykas kaip ir apgaulingo apskaitos tvarkymo atveju.
Objektyvij pus apibdina veika, padariniai ir prieastinis ryys. Apibdina tam tikros alternatyvios
veikos (senato nutarimo 26 27 p.). Dl padarini 28 p. Dl subjekto tie patys 29, 30 p.
139
Subjektyvioji pus
LAT baudiamj byl skyrius prim sprendim su kuriuo Abramaviius nesutinka. Iki to sprendimo buvo
laikomasi pozicijos, kad aplaidus apskaitos tvarkymas gali bti padaromas tik neatsargiai, nes pats
straipsnio pavadinimas suponuoja kalts form. Problema kyla, kadangi pagal bendrj dal nusikalstamos
veikos yra tyins, o jei ji padaroma ir neatsargiai, arba tik neatsargiai, tai turi bti nurodoma BK
specialiosios dalies straipsnyje. Straipsnio pavadinimas jau suponuoja kalts form. Bet LAT pasak, kad
aplaid apskaitos tvarkym apibdina trys alternatyvios veikos:
1. Buhalterins apskaitos netvarkymas. Gali bti tiek neatsargiai, tiek ir tyia;
2. Aplaidus tvarkymas. Gali bti padaromas tik neatsargiai;
3. Buhalterins apskaitos dokument neisaugojimas. Gali bti padaromas tiek neatsargiai, tiek ir
tyia.
Kadangi taip pasak, tai dalis apgaulingo apskaitos tvarkymo veik tampa aplaidiu apskaitos tvarkymu.
Jeigu tvarkoma buhalterin apskaita smoningai, tai BK 222 str., o jei nieko nedarai, tai bus BK 223 str.
A. ABRAMAVIIAUS KOMENTARAI DL EGZAMINO

Justino pateiktas lapas su klausimais.
1. Ar aneksavimo atveju usienietis gali bti kaltinamas kolaboravimu? Nelogika, bet jei asmuo
padeda, tai gali bti traukiamas tik pagal BK 118 str. Nes kolaboravimo sudties btinuoju poymiu
yra LR pilietis;
2. Kai pasiksinimas nuudyti, bet tik sutrikdoma sveikata. Abramaviius mano, kad turi bti sutaptis.
Pagal LAT yra tik pasiksinimas. Klausim kur Abramaviius nesutinka su LAT praktika kazuse
nebus;
3. Kai keli bendrininkai, neaiku kuris nuud. Mirtino smgio teorija ir smgi visumos teorija. Jei
neturjo tyios nuudyti, bet nuud vienas smgis, neaiku kurio, tai visi atsakys kaip
bendrininkai. O jei vienas turjo tyi, jo smgiai sukl nukentjusiojo mirt, tai kiti atsakys u
faktikai padaryt sveikatos sutrikdym, o jei nepadar, tai u vieosios tvarkos paeidim ar pan.;
4. Koks aikinimas taikytinas artimojo giminaiio nuudymo poymiui? Abramaviius silo taikyti kuo
siauriau, irti tik kaip suprantami pagal BK 248 str.;
5. Kai nuudymas paeidiant vie tvark ir i chuliganik paskat, tai LAT pasak, kad sutaptis,
Abramaviius mano, kad apima chuliganikos paeidim vieai tvarkai. Tokio nebus kazuse;
6. Paprastai ksinimasis turt ar gyvyb gali bti ir ksinimasis gyvn ar turt, reikia irti
kokioje psichofiziologinje bsenoje buvo kaltininkas;
7. Kada nioji tampa nebe nioji, nuo gimdymo pradios ar pabaigos? Kai yra gyvybs atmimas,
ar neteistas abortas. Pagal BK komentar asmens gyvyb ginama nuo gimdymo pradios. Pagal
vyraujani praktik, kad gyvyb ginama nuo to momento, kai i moters kno pasirodo visas
kdikis. Ar gimdym pradjusiai moteriai j nuudius ji yra nebe nioji? Jei nuudoma tiek
moteris, tiek vaisius, tai jau bus dviej ar daugiau asmen nuudymas. Kadangi nusikaltimas
laikomas baigtu nuo mirties momento, tai ir iri faktin nukentjusiojo padt (ar tuo metu
nias, buvo maametis, sulauk BA reikalingo amiaus).
8. Kaip nustatomas bendras darbingumo netekimas? Taikomos tokios paios taisykls kaip
sprendiant dl profesinio darbingumo. T taisykli nereiks;
9. 147, 1471 nereikia. I nusikaltim nuosavybei nebus 186, 188, 189.
140
Kazuso sprendimas. A trenk J, J mir.

Galimi du variantai.
Pirmas, pradedame, kad veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. kaip nuudymas. Objektas yra gyvyb,
nukentjusysis yra J, nukentjusiuoju gali bti bet kokio amiaus, tautybs ... asmuo. A mir, mirtis susieta
prieastiniu ryiu su A veika. Nuudymai apibdinami ir ... Nuudymo subjektu yra A, jam yra daugiau nei
16 m., jis pakaltinamas, subjektu gali bti asmuo nuo 14 m. Nuudymai gali bti padaromi tiesiogine tyia
ar netiesiogine tyia. Taip pateikiama sudties analiz.
Antras variantas. I vis it aplinkybi matyti, kad A veika kvalifikuojama pagal tam tikr straipsn. Pirma
ianalizuojame, po to pateikiame kvalifikavim.
Jei yra diskutuotina, pirma pateikiame pagrindin versij, po to pasvarstymus. Kad galima kvalifikuoti ne
kaip nuudym, o kaip netyin gyvybs atmim. Bet antros pasvarstymo nepltojame, pateikiame
pagrindin. Jei bus pastumtas, trenksi atr kamp, mir. Tai jei bus nustatytos tokios aplinkybs, tuomet
bt galima kvalifikuoti kaip neatsarg gyvybs atmim.
Su savanoriku atsisakymu, btinja gintimi, btinuoju reikalingumu nebus. Daugiausia i bendrosios
dalies gali bti bendrininkavimas ar pasiksinimas, rengimasis. Ar kai yra bendrinink grup ir
organizuota grup reikia daryti nuorod BK 25 str. Su bendrinink grupe reikia, su organizuota grupe
bendru atveju reikia, jei atskirai kvalifikuojantis poymis tuomet nereikia. Jei bus ideali sutaptis, tai imti abi
veikas. Jei ilau duris ir pavog, tai bus turto sunaikinimas ir turto vagyst sibraunant patalpas.
Jeigu per klaid atsirast sudtis, kurios neprajome, tai nebus blogai. Sutapties atveju tiek realios, tiek
idealios abi veikas analizuoti. Iagino, o po to seksualiai prievartavo, tai reikia aptarti abi veikas.
Jei pagrasina, o po to nuudo, tai bus tik kaip nuudymas. O jei terorizavo, o vliau nuud, tai bus tik
nuudymas, nes apima. Jeigu bus nuudyti du mons labai susijaudinus tai kaltininko veika kvalifikuojama
tik pagal BK 130 str., kadangi privilegijuota norma. Jei nuud vienu metu, tai bus vienas straipsnis
(idealioji sutaptis), jei skirtingu metu, tai du straipsniai (realioji sutaptis).
Jeigu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o po to padarytas nuudymas, tai vis tiek bt nuudymas,
nors ir isitss laike. Pagal LAT nutarim, jei pasiksinimas nuudyti ir padarytas sunkus sveikatos
sutrikdymas, tai bus tik pasiksinimas nuudyti.
Apgauls, sukiavimo atveju veika pasireikia teiss gijimu, panaikinimu, tokiu atveju paios veiklos
nepakanka, turi bti padaromas apgaule. Udavin sprsime 45 min, galime naudoti normin mediag,
taisykles, LAT apvalgas.
ARNO PATARIMAI DL UDAVINIO SPRENDIMO

Asmenin autoriaus pozicij suformavo A. Abramaviiaus ir M. Aiduko mintys.
Sprendiant udavin reikia sakinio apie veikos baigtum. Atkreipti dmes rengimsi, ksinimsi,
papildomus objektus. Tyios atskleidimas yra svarbus aspektas, ia daroma daug klaid.
Jeigu sudtis formali, tai gali bti tik tiesiogine tyia.
141
Dl genocido ir sunkaus sveikatos sutrikdymo. Abiej kvalifikavim atvej tikslas ir motyvas yra labai
svarbs kvalifikacijai. Antroje dalyje pasakyta, kad jei dl savanaudik, turdamas tiksl nuslpti, tai
tikslas, motyvas tikrai svarbs. I pirmo vilgsnio tai galbt smulkmenika, bet skirtumas yra milinikas.
Strategija ko tikisi dstytojai. Tai k Abramaviius pasako per paskait (kas yra objektas, dalykas,
nukentjusysis, veikos poymiai) visa tai yra 8 jei nepadarome klaid. Tam, kad paymys bt auktesnis,
reikia analizuoti, tyios turin, subjektyvi poymi turin. Taip pat straipsni taikymo problemos
(sutaptys, atskyrimas nuo panai nusikaltim). Reikia turti po vien dvi problemas kiekvienam
straipsniui ir to jau pakaks auktesniam paymiui. ia teoriniams klausimams. Tokia yra bendra kryptis.
Tai, kas yra konspekte yra pagrindin informacija. Jei norime daugiau, tai reikia pasirodyti, jog skaitme
teism praktikos, reikia aptarti kur kyla problemos. Jei paraai autori i paals, tai gauni 10, o jei
nepasakai, pasakai tik mint, tai jau 10 ir nebus.
Kad nenukryptume kit pus reikia apsiriboti nuo problemos analizavimo ir pamirimo apie pagrindinius
dalykus. Stengtis lakonikai parayti sudties poymius ir papltoti ties problemomis. Tai rodo teisininko
brand.
Udavinio sprendime kyla daug bd dl veikos baigtumo ir subjektyvi poymi nustatymu. Pasiirti,
kad sudtis nebt formali, neparayti, kad veika baigta atsiradus padariniams. Po toki paraym atrodo,
kad mogus nesupranta k rao. Tie kas padaro tokias klaidas bus baudiami grietai (paymys kris nuo 10
iki 7-8). Verta pasiskaityti apie subjektyviuosius poymius, puikus pavyzdys yra LAT senato nutarimai koks
yra tyios turinys materiali sudi atvilgiu, kai kalbame apie nuudymus.
Kitas dalykas yra nuoroda 15 str. Per egzamin negalsime nurayti nuo teism praktikos (arba bus
nenaudinga). 15 str. yra numatyti du atvejai. Pirmas punktas skirtas apibdinti tyiai, kai ji yra formaliose
sudtyse (suvokimas pavojingo veikos pobdio). Norjimas tuos veiksmus atlikti arba nenorjimas. T
pasakant tai yra pakankami dalykai. Antrame punkte yra tyios apibrimas, kai yra materiali sudtis.
Sprendiant udavin bendresns problemos yra atskirti neapibrt ir netiesiogin tyi.
Tiesiogin neapibrta yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad neivengiamai sukels tam tikrus padarinius,
taiau jam i esms vienodai rodo kokie bus padariniai. Paprastai tai yra nusikaltimai kur emocinis utaisas
sprogsta (kaltininkas pradeda veikti ir veikia kol pavargsta), o kas atsiras i tos veikos jam nesvarbu.
Netiesiogin, kai yra pakankamai didel t padarini atsiradimo tikimyb, bet j gali ir neatsirasti. Santykis
madaug 60-40, didesn tikimyb, kad neatsiras.
Kvalifikuojant veikas reikia pairti ar eina straipsnis privilegijuot ir kvalifikuot sudi. Nemaa dalis
praiopso kvalifikuojanius poymius. Nesunkus sveikatos sutrikdymas savarankikai nekvalifikuojamas,
kai j apima sunkesnis sveikatos sutrikdymas. ia turi bti vieninga tyia, vienas nusikaltimas. Tas pats
visais atvejais, ir turtini nusikaltim. Paprastai bendrininkavimo susitarimas sudaromas konkliudentiniais
veiksmais. Daniausiai toki veiksm iraika yra tai, kad vienas daro nusikaltim, prisijungia prie jo
daromos veikos ir mato, kad abiem bus daugiau naudos. Kitas turi neprietarauti, suvokti, kad kartu daro.
Gali bti atvejis, kad asmuo kurstomas, bet jis nesupranta. Paprastai supranta, kad kursto.
Jeigu bendrininkai abu veikia ir reikia atskirai sukvalifikuoti, tai turi bti vykdytojo ekscesas. Pagal 136 str.
privilegijuota atsakomyb taikoma ir kai elgesys iaip neteistas, smurto vartojimas, spyrimas sdmenis
taip pat yra smurtas ir jis yra draudiamas baudiamaisiais statymais. Kas buvo mutyni provokatorius
142
teisine prasme neturi prasms, teisikai svarbu kas pirmas sudav. Jeigu neaiku kas pirmas sumu, tai
teismai laikosi nuomons, kad abu jo mutis agresyviais veiksmais.
Nereikia perpasakoti slygos. Pradedame i karto nuo sudties analizs, kokie poymiai veikoje.
Objektyviosios puss analizei reikia nurodyti kokie veiksmai atlikti. Kadangi sunkus sveikatos sutrikdymas
yra materiali sudtis, tai veika yra baigta.
Bendrinink grupe tai turi bti du vykdytojai. Bendrininkavimas pagal galiojant kodeks galimas, kai
bendrininkavimas yra, o bendrininkavimo formos nra.
Udavinio sprendimo schema:
1. Straipsni pritaikymas (A veikoje galime velgti BK 125 str., 180 str. poymi). Paaikinti kodl
parenkame toki norm;
2. Objektas (vienu sakiniu);
3. Nukentjusysis/dalykas. Aprayti poymius (nepilnametis, nia/ didels verts). Ar yra specifinis
dalykas (karin ranga);
4. Veikos apraymas, kokie padariniai, kaip kilo, teisingas prieastinis ryys (jei materiali), kad baigta,
jei formali. Visi objektyvieji poymiai. Papildomai jei yra stadijos (BK 21, 22 str.), bendrininkavimas
(BK 24 str.). Vykdytojas organizatorius kurstytojas padjjas. Jei btinoji gintis, btinasis
reikalingumas tai pirma aprayti ar buvo perengtos ribos, tik tada analizuoti veik;
5. Kalt tyia, neatsargumas. Kaltininko motyvai, tikslai. Kaltininkas suvok, kad veika kelia pavoj
kito asmens gyvybei, numat, kad padariniai kils ir j norjo. Kiti objektyvieji poymiai;
6. Nusikaltimo subjekto apibdinimas. Ar atitinka subjekto poymius. Kiti subjektyvieji poymiai
(aplinkybi nesuvokimas);
7. Ivada, kiekvieno kaltinamojo su BK straipsni nuoroda. Pvz., padjjas pagal BK 24 str. 6 d. ir 135
str. 2 d. 9 p.
Udavinio sprendimas paprastai pradedamas, kad pagal udavinio slyg A veikoje galime velgti BK 131
str., 154 str. ir t.t. nusikaltimo poymi. Apsiriboti dviem, trim nusikaltimais. Nesvarstyti nusikaltim kur
yra vienas poymis ar du. Tame kontekste nagrinti pai slyg, paaikinti kodl parenkame toki norm.
Po pradins angos einame prie objekto, tai paymime vienu sakiniu. Jei teikia naudos atskiriant
nusikaltimus, tai tuomet paymti reikia. Kalbame apie nukentjusj arba apie dalyk (priklausomai nuo
to, kas numatyta sudtyje). Gali bti, kad nukentjusysis yra nepilnametis, maametis, nia moteris.
Tuomet veikos laikomos pavojingesnmis.
Apie dalyk didels verts, nedidels verts turtas. Specifika kas pagrobtas karin ranga ar bendras
turtas.
Pereiname prie veikos. Danai bna, kad asmuo sudav tam tikrus smgius, ilgainiui dl to atsirado
sveikatos sutrikdymai, konstatuojame, kad tokiais veiksmais buvo sutrikdyta nukentjusiojo sveikata. Turi
bti faktins aplinkybs ir teisin ivada. Jei sudtis yra formali, tai veik apraom, pasakom, kad sudtis
yra formali, ji vykdyta ir baigta. Jeigu sudtis materiali, tai reikia pasakyti, kad kilo padariniai, kaip jie
atsirado, kilo mirtis ar ne, ar buvo padaryta didel ala ar nebuvo, paymti, kad tarp kaltininko A veikos ir
atsiradusi padarini yra teisingas prieastinis ryys. prieastinio ryio narpliojim (ekvivalentiniu ir t.t.)
nelendam. Jei neaiku ar yra prieastinis ryys tai turime parayti.
143
Apraius objektyvius poymius einam prie kalts. Ar tyia ar dl neatsargumo, atskleisti tyios turin
kiekvienoje NV. K kaltininkas suvok, k numat, ko norjo, ko nenorjo, kam leido kilti. Nuraymas B yra
netinkamas atsakymas, nuudymo atveju reikia rayti, kad kaltininkas suvok, kad veika kelia pavoj kito
asmens gyvybei, numat, kad padariniai kils ir norjo nukentjusiojo mirties. Neatsargumas analogikai
(intelektinis valinis momentas).
Kalbant apie motyv ir tiksl atkreipti dmes, kad iuos poymius reikia pasitikrinti. Danai ia daromos
klaidos. Yra sudi, kur is poymis turi reikm kvalifikuojant, privilegijuojant. Pabaigoje trumpas
apibdinimas nusikaltimo subjekto. A yra fizinis, pakaltinamas, 16 m. sulauks asmuo, todl jis atitinka io
nusikaltimo subjektui keliamus reikalavimus. Slygose nra nurodoma ar asmuo pakaltinamas, todl
preziumuojama, kad asmuo pakaltinamas. Jei nurodyti gimimo metai, tai pasiskaiiuoti. Pabaigoje turi bti
apibendrinta ivada.
Parayti kaip nuosprendyje, kad bt pasakyta, jog A atsivelgiant tai kas idstyta veika kvalifikuotina
pagal 154 str. 1 d. Jei yra keli bendrininkai apie juos geriau rayti savarankikai. Straipsniai nurodomi nuo
maesni prie didesni.
Yra specifika, kai susiduriame su stadijomis ir bendrininkavimu. Su stadijomis apraydami turime
atkreipti dmes, kad NV nra baigta, prieastys kodl nra baigta. Tam, kad atskirtume nuo savanoriko
atsisakymo, svarbus tyios konkretumas, apibrtumas. Ar pagal tai ko norima, ar pagal tai, kas pavyko.
Kalbant apie bendrininkavim veikia krva asmen. Apie visus asmenis negalime rayti poymi. Pradioje
k padar vykdytojas/vykdytojai, po to prikabiname organizatori, kurstytoj, padjj. Pvz., Petras
duodamas lautuv padjo Jonui padaryti NV sibraunant patalp. Grau, jei pasakome, kad subjektyvioji
pus apima suvokim, kad veikiama bendrai. Kai kalbame apie stadijas ir bendrininkavim, kai stadijas
fiksuojame turime nurodyti straipsnius, kad jei yra bendrininkavimas, tai asmuo nevykd nusikaltimo
sudties, kvalifikuojam per BK 24 str. atitinkam dal. Jei stadijos tai 21, 22 str., nurodant konkrei
aplinkyb.
Prie sprsdami udavin pora minui apgalvoti schem, kokie objektyvieji, kokie subjektyvieji, kokie
tyios poymiai. Gal ne nuudymas, o netyinis gyvybs atmimas, gal btinoji gintis. Turti mintyje, kad jei
nespjama surayti udavin, tai duos dar 10 15 min. Papildomus kriterijus aptarti ten kur manome, jog
btina. Jei daugiau objektyvios, tai prie objektyvi. Jei aplinkybi nesuvokimas, tai daugiau prie subjektyvi
poymi. Apie btinj gint, reikalingum. I pradi inarplioti ar buvo gintis, perengtos ribos, tik tada
svarstyti veik.
Reikia daugiau parayti ten, kur daugiau klausim koki norm parinkti. Ten kur akivaizdu, yra
prieastiniai ryiai - tiesiog paminti. Atsivelgti kiekvieno udavinio slygas, nes gali bti patogiau rayti
kitaip. Svarbu aptarti visus poymius.
BT specialiojoje dalyje praktikai nedaroma klaid dl neinojimo, klaidos dl nepagalvojimo,
neapsiirjimo. Jei mstai apgalvodamas visus NV sudties poymius, tai yra tikimyb, kad net gerai
neinant vis nusikaltimo sudties ryi, bus geras modelis visk aptarti.
Dl motyv turi bti veikos kvalifikavimo klausim ir vertinti. Reikia parayti: kur ov, kaip ov, koks
rankis pasirinktas. Daug motyv rayti yra gerai, bet laikas yra ribotas, todl reikia siekti optimalumo.
Udaviniui per egzamin 45 min ir sprendimas turi sutilpti pusantro lapo. Akcentuoti reikia tas
aplinkybes, kurios yra svarbiausios apsisprendiant. Formuluot dl veikos baigtumo. Parayta, Kurmelis
mir, sudtis materiali ir yra baigta. Reikt, kad jei Kurmelio nenuov tai sudtis formali . Materiali yra
144
sudties konstrukcija ir atsivelgiant tai reikia pasakyti ar veika baigta, ar ne. Dl tikslumo, skirti
akivaizdum ir realum. Realumas faktas, kad ksinimasis egzistuoja tikrovje. Akivaizdumas apibdina
ksinimsi laike. I bendrosios dalies atkreipti dmes aspekt, kad atleidimas nuo BA yra skirtingas nuo
aplinkybi, paalinani BA.
Jei pagal slyga kyla klausimas dl btinosios ginties, reikia nustatyti, kad kaltininko veika atitinka vienos
NV sudties poymius. Jei to nenustatome, tai negalime kalbti apie btinj gint. Ieit, kad reikt
apsvarstyti sudt. Jei sudtis yra, tai pereiti prie btinosios ginties teistumo slyg. Situacija gali patekti
keli teiss norm srit, prao isiaikinti ar yra btinoji gintis pradioje, o tada jei yra tas reikalas, tai
rayti ar buvo paeistos teistumo slygos. Jei buvo paeistos slygos, tai tada NV sudt svarstyti. angoje
parayti, kad velgiame btinj gint. Didiausi tak pasilant paym turi udavini sprendimas
seminar metu.
Abramaviius labiausiai mgsta nusikaltimus sveikatai ir gyvybei. Kitas blokas yra i nusikaltim
nuosavybei (radinio pasisavinimas, turtins alos padarymas apgaule, Nusikalstamu bdu gyto turto
realizavimas, elektros vagyst kart buvo). Mgsta apie nam gamybos alkoholinius grimus.
Jei matome, kad situacija yra nevienareikmika raome nra vieningos nuomons dl situacijos teisinio
vertinimo, a laikausi tokios nuomons, todl veika turi bti kvalifikuojama kaip...
Centrinis skirtumas tarp formali ir materiali sudi yra valiniame elemente. Jis pasireikia noru veikti
atitinkamai, materialiose sutartyse turi norti padarini. Kaltininkas numat, kad pagrobs mobilaus ryio
telefon, numat, kad kils padariniai, ir j norjo.
Udavinio sprendimas nereikia kartoti t poymi, kurie buvo parayti. Rayti: i udavinio slygos
matyti, i veiksm matyti. Kartojimosi gali bti nemaai kur analizuojami subjektyvieji poymiai. Truput
aptariame objektyviuosius poymius, po to subjektyviuosius, po to, kad veika baigta, kaltininkas suvok.
Negaiti laiko aptarinjant poymius, kuri nra .
Prie pradedant rayti pagalvoti kokia kvalifikacija bus, per sprendim link rodymo ir eiti. Pradioje
numatyti kokios gali bti sudtys, einama atmetimo bdu. Pasilieka viena sudtis, patikriname ar tinka, jei
tinka, tai ivada, kad taip ir taip turi bti kvalifikuojama. Pradioje nereikia nurodyti konkrei straipsnio
dali, sprendiant udavin gali pasirodyti, kad tinka dalys, kurios nenurodytos. Reikia daugiau aptarti
turto pamim, pasisavinim, svarbiausias kvalifikavimui aplinkybes. Darbe ne visada analizuoti tyios
apibrtumo problemas, kartais jos neturi reikms.
Dl kvalifikuotos ir privilegijuotos sudties, tai ne dl normos poymio renkams kvalifikuot, o dl to, kad
tai speciali norma, o ne bendra. Kitaip prietaraut LAT praktikai. Gali susidaryti spdis, kad inau
taisykles ir raau, atskleidiant civilin teisin reguliavim, taisykli daug, pasakai esmines, o detalias kiek
atsimeni. ioje vietoje BT yra kaip tikslusis mokslas, turi bti aiku. Civilinje teisje postatymini akt
galime neinoti, BT reikia inoti nuo ... iki. Sudt reikia inoti vis ir j reikia inoti gerai. Visi poymiai turi
bti, jei sudtis yra, tai poymiai turi bti aptarti.
Kai kalbame apie pagrindin sudt kvalifikuojani poymi aptarinti nereikia, kai pasakyta apie
kvalifikuojanius poymius, tai geriau parayti pagrindins sudties dalykus nedetalizuojant (Abramaviius
nurodo, kad jei klausia kvalifikuot poymi, tai objekto, dalyko ir pan. aprainti nereikia). Tai priklauso
nuo kvalifikuojani poymi turinio kiek jie plaiai komentuojami, jei platu, tai pagrindini poymi
neaptarinti. Paminti skirting poiri straipsnio interpretavim. Darbas geras, kai inome taikymo
145
problemas, bet reikia per daug giliai nelsti. Paminti vien ar kit aspekt kur yra problemos yra
profesionaliau, nesigilinti daug objekt ar dalyk.
Udaviniui laiko turs pakakti (45 min). Teoriniams klausimams ir egzaminui popieriaus duos, slygos bus
ant popieriaus. Sprendime nereikia pulti rayti, pagalvoti kokia bus kvalifikacija. Bendros rekomendacijos
kaip udavinio sprendimas turi atrodyti inome i anksiau. Jei neinome subjektyvi poymi, nemokame
j atskleisti, tai geriau nerayti, nes kai paraai nesmon i karto minusas, o jei lieka interpretacij, tai gali
bti ir studento naudai. Kam aktuali paskutins nakties problema, jei inome nusikaltimo straipsnio
dispozicij, tai j pakomentuoti galsime remdamiesi ankstesnmis iniomis. Daug negausi, bet praslysti
pavyks.
Nutartys, kurios nra apvalgoje, nra tokios vertingos, jomis neverta remtis. Visos skelbtos teism
praktikoje nutartys yra svarbios. Kai Infolexe cituojamos bylos, atsirinkti pagal instancij auktum. Jei
cituoja kiti LAT teisjai, tai nutartis turi didel svor. 3 teisj kolegij nutartys bendru atveju ne tokios
reikmingos.
Skms egzamine!
146

Budžiamoji Teisė (Specialioji Dalis)

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Budžiamoji Teisė (Specialioji Dalis)

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

ARMANO ABRAMAVIIAUS PASKAITOS

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

BK 129 str. 2 d. 3 p. ................................................................................................................................................................... 43

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

Iaginimo ir seksualinio prievartavimo palyginimas ...................................................................................................... 73

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

Kreditinis sukiavimas (BK 207 str.). savarankikai. .......................................................................................................... 135

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

BAUDIAMOSIOS TEISS SPECIALIOJI DALIS IR JOS SISTEMA

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDIAMOJO KODEKSO SPECIALIOSIOS DALIES SISTEMA, JOS

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

NUSIKALTIM KVALIFIKAVIMO TEORINIAI PAGRINDAI

QUALIS lot. kokyb. NV kvalifikavimas suprantamas, kaip BK SD norm parinkimas ir pritaikymas

Dl svokos dvi nuomons:

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

ie poymiai turi bti nustatyti statyme ar vienareikmikai i jo iplaukti;

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

numatanti grietesn atsakomyb. Paprastai labiau kvalifikuojantis poymis yra paskesnje

3 TEMA. NUSIKALTIMAI MOGIKUMUI IR

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

BK SD 15 skyriuje esantys straipsniai numato BA u nusikaltimus mogikumui ir karo nusikaltimus. iame

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

GENOCIDAS (BK 99 STR.)

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBS NEPRIKLAUSOMYBEI,

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

nepriklausomyb ir teritorijos vientisumas, tad io skyriaus pavadinimas yra netikslus. Bt pakak

VALSTYBS PERVERSMAS (BK 114 STR.)

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

KSINIMASIS LR PREZIDENTO GYVYB (BK 115 STR.)

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

IDAVYST (BK 117 STR.)

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

PADJIMAS KITAI VALSTYBEI VEIKTI PRIE LR (BK 118 STR.).

NIPINJIMAS (BK 119 STR.)

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

KOLABORAVIMAS (120 STR.). SAVARANKIKAI

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

NETEISTAS DISPONAVIMAS INFORMACIJA, KURI YRA VALSTYBS

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

1. Informacija, laikoma LR valstybs paslaptimi. ia informacija laikoma valstybs paslaptimi

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

VALSTYBS PASLAPTIES ATSKLEIDIMAS (BK 125 STR.)

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

VALSTYBS SIMBOLI INIEKINIMAS (BK 127 STR.). EGZAMINE NEBUS.

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

5 TEMA. NUSIKALTIMAI MOGAUS

NUSIKALTIM MOGAUS GYVYBEI SVOKA IR SISTEMA

ESMINIAI PASIKEITIMAI NUSIKALTIM MOGAUS GYVYBEI REGLAMENTAVIME.

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010

NUSIKALTIM GYVYBEI SAMPRATA

Baudiamosios teiss specialioji dalis. arnas Narbutas 2010