VLADAS STONKUS

LAIVO TEORIJA

LIETUVOS JREIVYSTS KOLEGIJA

VLADAS STONKUS

LAIVO TEORIJA
Vadovlis, skirtas jrini specialybi
bakalauro studijoms

Klaipda, 2006

UDK 629.12:532(075.8)
St-242
Spausdinti rekomendavo:
Lietuvos jreivysts kolegijos Redakcijos komisija (2006 m. spalio 24 d.), protokolo nr. 1
Aprobavo:
Lietuvos jreivysts kolegijos Navigacijos katedra (2006 m. rugsjo 27 d.), protokolo nr. 1
Klaipdos universiteto Jreivysts instituto Laivavedybos katedra (2006 m. spalio 4 d.),
protokolo nr. 46-JI-L-02
Recenzavo:
doc. dr. Jonas erka
doc. dr. ininierius laivavedys Vladimir Jermakov
Knygoje nagrinjamos laiv jrins savybs. Aptariami aktuals laivo pldrumo ir stovumo klausimai, pateikiama j skaiiavimo pavyzdi, informacijos apie pldrumo, stovumo priklausomum nuo krovinio tipo ir jo idstymo laive.
Knyga skirta jrini specialybi studentams, siekiantiems gyti auktj neuniversitetin
isilavinim, taip pat bakalauro studij klausytojams.

ISBN 9955-18-168-0

Vladas Stonkus, 2006

Klaipdos universiteto leidykla, 2006

Turinys
vadas.......................................................................................................................................... 7

Bendrai apie laivus...................................................................................................................... 9

LAIVO STATIKA ...................................................................................................................... 19
ymjimai, santrumpos, simboliai .............................................................................................. 19
I. LAIVO STATIKOS PAGRINDAI.......................................................................................... 21
1.1. Laivo jrins savybs, kurias nagrinja laivo statikos teorija............................................... 21
1.2. Laivo teorinis brinys......................................................................................................... 22
1.3. Laivo padtis vandens paviriaus atvilgiu .......................................................................... 27
1.4. Laivo pldrumo ir pradinio stovumo charakteristikos.......................................................... 28
1.5. Integralins kreivs ir j braiymas...................................................................................... 33
1.6. pant ir vaterlinij plot kreivs ........................................................................................ 36
II. LAIVO PLDRUMAS .......................................................................................................... 38
2.1. Pldrumo pusiausvyros slygos ........................................................................................... 38
2.2. Pldrumo atsarga. Vandentalpa, dedveitas.......................................................................... 40
2.3. Laivo svorio centro koordinai ir vandentalpos skaiiavimas ............................................ 43
2.4. Laivo svorio centro koordinai skaiiavimas perklus krovin laive................................. 47
2.5. Hidrostatins kreivs............................................................................................................ 50
2.6. Bonano mastelis ................................................................................................................. 51
2.7. Laivo gramzdos pokyio skaiiavimas pakraunant ir ikraunant krovin ............................. 53
2.8. Laivo gramzdos pokytis pakitus vandens srumui............................................................... 55
III. LAIVO STOVUMAS ........................................................................................................... 58
3.1. Bendrai apie laivo stovum .................................................................................................. 58
3.2. Skersinis ir iilginis laivo stovumas, pagrindins formuls.................................................. 61
3.3. Laivo povandeninio trio element formuls....................................................................... 68
3.4. Krovinio vertikalaus perklimo taka laivo stovumui .......................................................... 69
3.5. Kreno kampo skaiiavimas perklus krovin skersai laivo................................................... 71
3.6. Krovinio pakrovimo ir ikrovimo taka laivo stovumui ....................................................... 72
3.7. Pakabinto krovinio taka laivo stovumui.............................................................................. 76
3.8. Skystojo krovinio laisvojo paviriaus taka laivo stovumui ................................................. 78
3.9. Laivo stovumas uplaukus ant seklumos, akmen, statant j dok ..................................... 81
3.10. Skersinio metacentro aukio nustatymas laiv krenuojant................................................ 82
3.11. Laivo stovumas esant dideliems kreno kampams............................................................... 85
3.12. Statinio stovumo diagrama................................................................................................. 87
3.13. Universalioji statinio stovumo diagrama............................................................................ 93
3.14. Krovinio vertikalaus perklimo taka laivo stovumui......................................................... 96
3.15. Krovinio perklimo skersai (horizontaliai) laivo taka laivo stovumui .............................. 97
3.16. Laivo formos ir imatavim taka laivo stovumui.............................................................. 98
3.17. Biriojo krovinio taka laivo stovumui, stovumas denyje gabenant medien....................... 102
3.18. Laivo stovumas plaukiant pabangiui.................................................................................. 102
3.19. Dinaminis laivo stovumas. Diagrama ................................................................................ 105
3.20. Apvertimo momento skaiiavimas statinio ir dinaminio stovumo diagramomis................ 111
3.21. Dinaminio kreno kampo ir apvertimo momento skaiiavimas naudojant statinio ir
dinaminio stovumo diagramas, kai laivo padtys skirtingos.............................................. 114
3.21.1. Laivas tiesioje padtyje be kreno ........................................................................... 115
3.21.2. Laivas, pasvirs kampu 0 krenavimo momento veikimo pus ........................... 116

3.21.3. Laivas, pasvirs kampu 0 prieing momento veikimo pus .............................. 118
3.21.4. Laivas, kurio pradinis metacentro auktis yra neigiamas, ir jis pasvirs
momento veikimo pus ......................................................................................... 120
3.21.5. Laivas, kurio pradinis metacentro auktis yra neigiamas, ir jis pasvirs
prieing momento veikimo pus .......................................................................... 121
3.21.6. Laivas, dl asimetriko krovinio idstymo turintis pradin kreno kamp 0 ......... 123
3.22. Apvertimo momento skaiiavimas vertinus bortinio svyravimo amplitud ir laivo
upylimo kamp ................................................................................................................ 124
3.23. Laivo stovumo vertinimas. Oro slyg kriterijus .............................................................. 125
3.24. Informacija apie laivo stovum .......................................................................................... 131
3.25. Universalioji dinaminio stovumo diagrama ....................................................................... 132
3.26. Vertimo momento, supimosi amplituds skaiiavimas ir stovumo reikalavimai
pagal IMO rezoliucij (1993 11 04)................................................................................... 136
3.26.1. Vertimo momento nustatymas ............................................................................... 136
3.26.2 Supimosi amplituds skaiiavimas ......................................................................... 138
IV. LAIVO NESKSTAMUMAS.............................................................................................. 141
Laivo dinamika. Sutartiniai ymjimai, sutrumpinimai, simboliai.............................................. 145
V. LAIVO SUPIMASIS ............................................................................................................. 147
5.1. Bendrai apie laivo supimsi ................................................................................................. 147
5.2. Laivo supimasis ramiame vandenyje ................................................................................... 148
5.3. Jros bangavimas ................................................................................................................. 155
5.4. Laivo supimasis, esant reguliariam bangavimui................................................................... 157
5.5. Laivo greiio ir plaukimo krypties taka laivo svyravimui................................................... 161
5.6. Laivo supimosi mainimas................................................................................................... 162
VI. LAIVO VALDOMUMAS .................................................................................................... 166
6.1. Bendrai apie laivo valdomum ............................................................................................. 166
6.2. Laivo cirkuliacija ................................................................................................................. 166
6.3. Laivo valdomumo reikalavimai ........................................................................................... 172
6.4. Vairo pasukimo poveikis laivui............................................................................................ 173
6.5. Inercins laivo charakteristikos............................................................................................ 175
VII. LAIVO EIGUMAS ............................................................................................................. 177
Sutartiniai ymjimai, sutrumpinimai, simboliai ........................................................................ 177
7.1. Bendrai apie laivo eigum .................................................................................................... 178
7.2. Trinties pasiprieinimas ....................................................................................................... 179
7.3. Formos pasiprieinimas........................................................................................................ 181
7.4. Bangavimo pasiprieinimas.................................................................................................. 182
7.5. Vandens pasiprieinimas seklumose ir plaukiant kanalu...................................................... 183
7.6. Oro pasiprieinimas.............................................................................................................. 185
7.7. Pasiprieinimo laivo judjimui mainimo bdai .................................................................. 186
7.8. Laivo varytuvai .................................................................................................................... 191
7.9. Geometriniai sraigto elementai ............................................................................................ 192
7.10. Sraigto parametrai .............................................................................................................. 193
7.11. Sraigto kavitacija................................................................................................................ 197
7.12. Sraigto darbo veiksmingumo didinimo galimybs ............................................................. 199
Literatra..................................................................................................................................... 202

Laivo teorija

vadas
Laivo teorija tai mokslas, nagrinjantis jrines laivo savybes: pldrum, stovum, neskstamum, supimsi, eigum, valdomum ir kt.
Laivo jrini savybi tyrinjimas daugiausia nukreiptas laivybos saugumo utikrinim. Laivininkams visada svarbus klausimas, kokiais kriterijais remiantis galima vertinti laivo saugumo lyg. Tai lemia praktika, laiv statybos ir laivybos patirtis.
Laivai pradti statyti labai seniai. Ilgus metus pasikliauta tik patirtimi ir intuicija. Nors laiv statybos mokslo reikm buvo jau tada, galimyb tai gyvendinti atsirado daug vliau.
Tik po dvej tkstani met laivo teorijoje pritaikytas skaiiavimas Archimedo dsnis. Garsusis Leonardas da Vinis pirmasis band eksperimentais nustatyti vandens pasiprieinim laivo judjimui ir pateik rekomendacij, kokia laivo
korpuso forma bt racionaliausia, nuo ko priklauso vandens pasiprieinimo dydis
laivui plaukiant. Niutonas pradjo tyrinti reikinius, kurie vyksta skysio sraute,
kai is teka aplink kiet kn.
Laiv projektavimo, statybos ir naudojimo specialistas Pjeras Bugenas 1746 metais paskelb traktat, kur idstyta laivo teorija. Antrojoje XIX amiaus pusje
angl kilms laiv ininierius E. Ridas atkreip dmes tai, kad nustatant laivo
stovum btina nagrinti didelius laiv posvyrius. Pradjus laivuose naudoti garo
mainas, atsirado btinyb i anksto apskaiiuoti jgains galingum. Tam neutenka tik teorini metod, todl V. Frdas 1872 metais Anglijoje pastat pirmj
laivo modeli bandym basein. Tai buvo vedo F. apmano prie pusmet pradt
darb tsinys. Prajusio imtmeio pirmojoje pusje A. Krylovas sukr laivo supimosi teorij. 1935 metais Vytauto Didiojo universiteto docentas ininierius
T. ulcas lietuvi kalba para knyg ,,Laiv statyba (laiv raidos, teorijos, statybos ir architektros pagrindai). Tik XX amiaus viduryje pradta visapusikai domtis laivo valdomumo klausimais.
Vliau imtos tyrinti laiv jrins savybs, siekiant utikrinti saug plaukiojim. XIX amiuje ie tyrinjimai ir laivybos patirtis pradti sisteminti, nes tai buvo
svarbu laiv kvalifikacins bendrovs draudimo kompanijoms. Anglijos Loidas
(Lloyds Register of Shipping) yra seniausia ir didiausi patirt sukaupusi laiv
klasifikacin bendrov. Pasaulyje taip pat garsja tokios bendrovs kaip Norvegijos
Veritas, Amerikos Laivybos biuras, Vokietijos Loidas, Japonijos Nippon
Kaiji Kyokai, Rusijos Jr registras, kt.
Laivo teorija apima iuos klausimus:
laivo stovumo, neskstamumo ir plaukiojimo saugumo nepalankiomis hidrometeorologinmis slygomis utikrinimas;
7

Vladas Stonkus

laivo greiio didinimas tobulinant laivo apvad form, kuriant naujus ir tobulinant esamus varytuvus;
supimosi teorijos tobulinimas ir audringa jra plaukianio laivo matematinio modelio krimas;
laivo valdomumo (pasukamumo ir pastovumo plaukiant atitinkamu kursu)
udavini sprendimas;
naujo tipo laiv, sukurt remiantis glisavimo teorija, laiv su povandeniniais sparnais ir oro pagalvmis krimas, ekranoplan tobulinimas;
bandomj metod ir priemoni (modeliniams ir natraliems bandymams
atlikti) krimas ir tobulinimas;
nauj teorij ir metodik, naudojant iuolaikin skaiiavimo technik, krimas ir diegimas.
Laivo teorija ir laiv statyba dabarties laikotarpiu yra menas ir mokslas, kuri
pltr lemia praktins reikms.
Atliekami teoriniai skaiiavimai ir bandymai leidia prognozuoti laivo jrines
savybes j projektuojant ir naudojant. Jei nustatoma, kad tam tikra laivo jrin savyb neatitinka reikalavim, toks laivas yra netinkamas naudoti.
Jrins laivo savybs priklauso nuo jo korpuso povandenins dalies formos. Isami informacija apie korpuso form pateikiama teoriniame laivo brinyje. Kiekybins korpuso formos charakteristikos apskaiiuojamos laikantis laivo teorijos
taisykli ir taikant atitinkamus metodus. Visi laivo teorijos skaiiavimai (kaip ir
daugelis ininerini skaiiavim) yra apytiksliai, nes visikai tiksls galutiniai rezultatai ininerinje praktikoje nebtini.
Ininieriai laiv projektuotojai, statytojai, remontininkai ir laiv naudotojai turi
imanyti laivo jrines savybes, mokti jas savarankikai nustatyti, inoti laivo
plaukiojimo saugumui keliamus reikalavimus ir kaip juos vykdyti.
forminant ininerinius skaiiavimus, sudarant ir braiant grafikus, pateikiant
rezultatus, reikia laikytis galiojani standart.

Laivo teorija

Bendrai apie laivus

Laivai yra sudtingi inineriniai statiniai, naudojami kroviniams ir keleiviams
gabenti, jros gyvnijos ir augmenijos gavybai bei perdirbimui, vandens kio, keli ir laivyno techninei prieirai. Skiriami du laivyn tipai: karinis ir civilinis.
Karin laivyn sudaro ie laivai: povandenins valtys (atomins ir dyzelins),
lktuvneiai, kovos su povandeninmis valtimis, sargybiniai, desantiniai, priemininiai, pagalbiniai (transportiniai, avariniai gelbjimo, pasiuntininiai, mokomieji,
ligonins ir kt.) laivai, raketiniai kreiseriai ir kateriai, torpediniai ir artileriniai kreiseriai, eskadriniai minininkai, torpediniai kateriai.
iuolaikiniai civiliniai laivai klasifikuojami atsivelgiant daugel kriterij
(1 lentel). Pagrindinis klasifikavimo kriterijus laivo paskirtis, kiti kriterijai:
plaukiojimo rajonas, judjimo priemons, pagrindinio variklio tipas, judjimo pobdis,
korpuso mediaga, architektrinis tipas ir konstrukcija, varomj velen skaiius ir kt.
Atsivelgiant plaukiojimo rajon, laivai taip skirstomi:
jros (tolimojo plaukiojimo ir pakrani sargybos);
reidiniai (plaukioja uosto akvatorijoje, dideli upi iotyse, atlieka reidus
jroje);
plaukiojimo vidaus vandenimis (upi ir eer laivai);
mirs (laivai, plaukiojantys upmis ir jromis, vadinami ,,up jra ir
,,jra up).
Tolimojo plaukiojimo laivai gali nutolti nuo uosto daugiau kaip 200 myli, jie
priskiriami I plaukiojimo rajonui. Jei nutolsta maiau kaip 50 myli II plaukiojimo rajonui. Laivai, kurie plaukioja pakrantmis ir reiduose, priskiriami III plaukiojimo rajonui.
Atsivelgiant judjimo varytuvus laivai taip skirstomi:
savaeigiai turi mechaninius variklius tai energijos altinis laivui judti;
nesavaeigi laiv judjimo altiniai gali bti vjas, irklai, buksyrai.
Atsivelgiant pagrindinio variklio tip, laivai taip skirstomi:
irkliniai (pagrindinis variklis mogaus raumen jga);
buriniai (pagrindinis variklis vjas);
garlaiviai (pagrindinis variklis garo maina);
ilumlaiviai (pagrindinis variklis vidaus degimo varikliai);
turbininiai (pagrindinis variklis garo arba duj turbinos);
elektriniai (iriamj sraigt suka elektros variklis);
atominiai (ilumins energijos altinis atominis reaktorius).
Atsivelgiant judjimo pobd, laivai gali plaukioti:
po vandeniu
ant vandens:
o istumiantieji vanden (plaukioja vandens paviriumi su ribota gramzda,
korpusu istumdami vanden);
9

Vladas Stonkus

o
o
o
o

glisuojantieji (slysta vandens paviriumi);

su povandeniniais sparnais (korpusas ikils vir vandens, plaukdamas
remiasi povandeninius sparnus);
su oro pagalve (plaukdamas nelieia vandens paviriaus);
ekranoplanai (greitaeigis laivas, kurio korpus plaukiant vir vandens
pakelia aerodinamins jgos, atsirandanios sparn dka).

Atsivelgiant mediag, i kurios pagamintas korpusas, laivai taip skirstomi:

mediniai;
metaliniai (plieniniai, aliuminio ir magnio lydiniai, diuraliuminiai);
plastmasiniai;
gelbetoniniai;
kompoziciniai (korpusas pagamintas i vairi mediag).
Atsivelgiant architektrin tip ir konstrukcij, laiv klasifikavimas priklauso
nuo korpus skaiiaus (vieno, dviej korpus laivai katamaranai, trij korpus
trimaranai), antstat idstymo vietos ir skaiiaus, main skyriaus vietos laive ir
kit veiksni.
Atsivelgiant iriamj velen skaii, laivai gali turti:
vien velen (krovininiai ir vejybos laivai);
du velenus (keleiviniai laivai);
tris velenus (konteineriniai laivai ir ledlauiai);
keturis velenus (keleiviniai didelio tonao).
Laiv klasifikacija
Eil.
Kla s i fi ka v i mo
nr .
kr iter ij ai
1. Paskirtis
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.

10

1.1 lentel

Lai v gr up

Transportiniai. vejybos. Tarnybiniai-pagalbiniai. Techniniai

Plaukiojimo rajonas
Jros. Reidiniai. Plaukiojimo vidaus vandenimis. Miraus
plaukiojimo
Judjimo priemons
Savaeigiai. Nesavaeigiai
Pagrindinio
variklio Irkliniai. Buriniai. Garlaiviai. ilumlaiviai. Turbininiai.
tipas
Elektriniai. Atominiai
Judjimo pobdis
Vanden istumiantieji. Glisuojantieji. Su povandeniniais
sparnais. Su oro pagalve. Ekranoplanai
Korpuso mediaga
Mediniai. Metaliniai. Plastmasiniai. Gelbetoniniai.
Kompoziciniai
Architektrinis tipas ir Vieno, dviej, trij anstat ir t. t.
konstrukcija
Iriamj velen skaiius Vieno veleno. Dviej velen. Trij velen. Keturi velen

Laivo teorija

Civilini lai v klasifi kacij a, atsivel giant j paskirt

Atsivelgiant paskirt civiliniai laivai klasifikuojami keturias grupes: transportiniai, vejybos, tarnybiniai-pagalbiniai ir techniniai.
Transportiniai laivai sudaro pasaulio laivyno pagrind madaug 90% viso tonao. Jie naudojami kroviniams ir keleiviams veti. Transportiniai laivai gali bti:
krovininiai;
keleiviniai;
specialios paskirties.
Transportini laiv klasifikacija
Gr up

Eil.
nr .
1.

Krovininiai laivai

2.

Keleiviniai laivai

3.

Specialios paskirties
transportiniai laivai

1.2 lentel

T ip as
Bendros paskirties sausakrviai laivai. Specialios paskirties sausakrviai laivai (aldytuvai, konteineri, lichteri, ,,Ro-ro ir ,,Lo-lo tipo laivai, balkeriai, mikaveiai). Tanklaiviai, dujas gabenantys laivai. Miri krovini laivai
Keleiviniai laineriai. Turistiniai laivai. Upi keleiviniai
laivai. Vietinio susisiekimo laivai (su povandeniniais
sparnais, su oro pagalvmis, kateriai, kt.)
Jriniai keltai. Buksyrai-stmikai. Stmikai

Bendros paskirties sausakrviai laivai vea generalinius krovinius. J vidutin

keliamoji galia 4000 6000 ton, bet yra laiv, kuri keliamoji galia siekia
16 000 20 000 ton. Vidutinis greitis 14 16, kai kuri laiv 20 22 mazgai.
Pagrindin korpuso dal sausakrviuose laivuose sudaro krovini triumai, kuri
liukai udaromi ir atidaromi mechanikai, naudojama moderni krovini ranga.
Specialios paskirties sausakrvi laiv tip lemia laivo paskirtis.
aldomieji laivai (refrieratoriai) vea greitai gendanius krovinius (uv, ms,
vaisius, kt.). i laiv triumai yra gerai izoliuoti, juose rengta patikima aldymo
sistema, triumuose palaikanti nuo +5 iki 25oC temperatr.
Konteineriniai laivai vea specialiuose konteineriuose supakuotus krovinius. Su
kroviniais konteineriai sveria madaug 10 40 ton. Labai dideli konteinerini
laiv keliamoji galia 25 000 30 000 ton, greitis 25 30 mazg. Naudojant
konteinerinius laivus, pakrovimo ir ikrovimo operacijos pagreitja 4 7 kartus.
Lichteriai yra konteinerini laiv atmaina. Jie vea pldriuosius konteinerius
lichterius, kuri keliamoji galia 370 850 ton. ie laivai lichterius nuo vandens
paviriaus pakelia ir pakrauna kranais arba liftais, kurie rengti laivo gale. Kranas
gali judti iilgai ir padti lichter konkrei laivo viet. Naudojant lift, krovinys
11

Vladas Stonkus
konkrei viet laive padedamas specialiais mechanizmais. Ikraunama atvirkia
tvarka. Vieno lichterio pakrovimas / ikrovimas utrunka 13 15 minui.
,,Ro-ro ir ,,Lo-lo tipo laivai taip pat priklauso konteinerini laiv tipui. Krovini konteineriai daniausia pakraunami automatiniais krautuvais laivagaliuose ir
per laivo bort ,,Lo-lo laivuose. Darbai paspartja, kai laivas pakraunamas tiesiai
i transporto priemoni.
Balkeriai tai laivai, kurie vea biriuosius krovinius (rd, angl, mineralines
tras, statybos mediagas, grdus ir kt.). io tipo laivai turi tik vien den, main
skyrius, antstatai rengti laivagalyje. J keliamoji galia siekia net
100 000 150 000 ton. Greitis nra didelis 14 16 mazg.
Mikaveiai vea rstus ir pjaut medien. io tipo laivai taip pat pasiekia nedidel greit, turi vien den ir nuo led sutvirtint konstrukcij, todl gali plaukti
Arktikos baseino uostus, i kur ir vea medien.
Tanklaiviai gabena naft ir jos produktus (mazut, benzin, dyzelinius degalus,
ibal, kt.), suskystintas dujas (metano, propano, butano, amoniako), pastarieji dar
vadinami duj veimo laivais.
Pastaruoju metu populiarja miri krovini laivai, kurie pritaikyti keli ri
kroviniams veti (pvz., naftai, rdai, kt.). Tai padeda ivengti bereikalingo balasto
veiojimo, plaukiant krovinio arba grtant (nuveus krovin).
Keleivini laiv grups laivai skirti keleiviams veti. Laivai, aptarnaujantys reguliarias linijas, plaukioja tarp konkrei uost pagal nustatyt tvarkarat. Tai keleiviniai laineriai, galintys veti 1500 2000 keleivi. Laineri greitis siekia

30 35 mazgus.
Laivuose, kurie skirti kelionms, telpa 200 500 keleivi. J greitis siekia
18 22 mazgus. ie laivai taip pat gali veti 50 200 lengvj automobili. ia
ypa svarbu patogumas ir pramogos.
Upmis plaukiojantys keleiviniai laivai aptarnauja reguliarias linijas pagal tvarkarat arba naudojami turistinms kelionms. Jie gali veti iki 350 500 keleivi,
laiv greitis 25 27 km/h.
Vietinio susisiekimo laivai tai nedideli keleiviniai laivai ir kateriai. Ypa populiars yra laivai su povandeniniais sparnais (vea 60 300 keleivi, greitis
60 70 km/h) ir laivai su oro pagalvmis.
Jriniai keltai gali veti traukini sstatus, krovininius ir lengvuosius automobilius, keleivius. i kelt paskirtis sujungti sausumos keli arterijas (pvz., Klaipda-Mukranas).
Stmikai ir buksyrai-stmikai naudojami nesavaeigiams laivams buksyruoti. ie
laivai stumia ir buksyruoja baras vidaus vandenyse.
vejybos laivai naudojami uv, krab, jros gyvnijos ir augmenijos gavybai,
perdirbimui, transportavimui, jie skirstomi keturias grupes: gavybos laivai, gavybos ir perdirbimo laivai, perdirbimo ir aptarnavimo laivai.
vejybos laiv tonaas sudaro 5% pasaulinio laivyno tonao. Populiariausias
i laiv tipas traleriai. Pagal dyd traleriai skirstomi didiuosius, vidutinius ir
12

Laivo teorija

mauosius. uv gaudymo tralas gali bti nuleidiamas ir pakeliamas per laivo

gal arba bort. Traleriai gali priklausyti gavybos ir gavybos bei perdirbimo grupms. Didij vejybos traleri vandentalpa siekia 3000 3500 ton, greitis
12 14 mazg; vidutini vejybos traleri vandentalpa 350 900 ton, greitis
9,5 12 mazg; maj vejybos traleri ir vejybos bot vandentalpa iki 300
ton, greitis 8 9 mazgai. Traleri plaukiojimo autonomikumas siekia 3 4
mnesius, todl juose gulos nariams sudaromos tinkamos gyvenimo slygos.
Seineriais vadinami laivai, kurie uv gaudo gaubiamaisiais tinklais. Skiriami
didieji, vidutiniai ir maieji seineriai. Kadangi gaubiamaisiais tinklais gaudoma tik
sezono metu, kai uvys telkiasi brius, seineriai aprpinami ir kitais gaudymo
tinklais, pavyzdiui, tralais. Didij vejybos seineri vandentalpa 160 300
ton, vidutini 100 150 ton, maj 45 80 ton. Seineri greitis 7 10
mazg, plaukiojimo autonomikumas 4 10 par, gula 8 12 moni.
Plaukiojaniosios bazs priklauso perdirbimo laiv grupei ir yra didiausi vejybos laivai. Jos priima ir perdirba laimikius, taip pat tiekia tai, ko reikia kitiems
vejybos laivams. Plaukiojaniosiose bazse veikia medicinos, kultros ir buities
tarnybos, kurios aptarnauja visus ekspedicijos laivus. Vidutin vandentalpa
10 000 15 000 ton, greitis 13 16 mazg.
Perdirbimo laiv grupei taip pat priklauso aldomieji laivai. Atsivelgiant aldymo rengim galingum, jie skirstomi tris grupes:
75 100 t aldytos uvies per par; vandentalpa 7000 9000 ton;
25 50 t; vandentalpa 3000 6000 ton;
20 t; vandentalpa 100 3000 ton.
i laiv greitis 10 18 mazg.
1.3 lentel

vejybos laiv klasifikacija

Gr up

Eil.
nr
1.

Gavybos laivai

2.

Gavybos ir perdirbimo laivai

3.

Perdirbimo laivai

4.

Aptarnaujantieji laivai

T ip as
Traleriai (DT, VT, MT). vejybos botai.
Tun gaudymo laivai
aldomieji traleriai. Didieji vejybos traleriai
uvies konserv gamyklos. Didieji sardini traleriai uvies konserv gamyklos
Silki, krab, uvies konserv ir kitos plaukiojaniosios bazs. uvies milt laivai. Gamybiniai refrieratoriai
uv paiekos laivai. Mokslini tyrim vejybos
laivai. Pato, pasienio kontrols laivai. Kiti laivai, aptarnaujantys vejybos ekspedicij

13

Vladas Stonkus

Tarnybini laiv grup sudaro nedidel viso laivyno dal, bet j yra vairi tip,
todl laivai klasifikuojami, atsivelgiant atliekamas funkcijas. J paskirtis aptarnauti laivyn, uostus, vandens k ir kelius.
Techniniai laivai naudojami laivyno, uost ki ir vandens keli techninei prieirai. J klasifikacija pateikta 5 lentelje.
Technini laiv klasifikacija
Gr up
Techniniai laivai

1.4 lentel

T ip as
emsiurbs. emkass. Plaukiojantieji kranai. Laivai-kranai. Plaukiojantieji dokai. Plaukiojaniosios
dirbtuvs. Laivai naftos rinktuvai. Plaukiojaniosios elektros stotys. Plaukiojantieji grimo boktai, kt.

Eksploatacin s lai v s avyb s

Laivus apibdina ios eksploatacins savybs: keliamoji galia, krovini talpa,
greitis, plaukiojimo nuotolis, plaukiojimo autonomikumas.
Keliamoji galia tai krovini mas, kuri laivas gali gabenti vieno reiso metu.
iuo aspektu laiv eksploatacij apibdina grynoji ir pilnoji keliamosios galios
(dedveitas). Grynj keliamj gali sudaro nauding krovini mas: krovini mas triumuose; keleivi ir j bagao mas; glo vandens ir keleiviams skirto maisto
mas. Dedveit sudaro: grynoji keliamoji galia; ekipao ir jo bagao mas: glo
vandens ir maisto, skirto ekipaui, mas; kuro, tepal ir vandens atsargos.
Tuio laivo mas sudaro: laivo korpuso, mechanizm, rangos, sistem ir rengim mas; kuro, vandens ir tepal, kurie yra katiluose, mechanizmuose ir vamzdynuose, mas; skystj krovini likui (nejudinamo krovinio) mas.
Susumav tuio laivo mas ir dedveit, gausime pakrauto laivo vandentalp:

D = D0 + Dw ,
kur: D pakrauto laivo vandentalpa, t;
D0 tuio laivo vandentalpa (mas), t;
Dw dedveitas, t.
Krovini talpa tai kroviniams skirt patalp tris (kubiniais metrais). Skiriamos vienetini ir birij krovini talpos. Vienetini krovini talpa yra 8 10%
maesn u birij krovini, nes pirmuoju atveju negalima inaudoti visos erdvs
tarp korpuso konstrukcijos sij. Pasaulinje praktikoje naudojamas bendras patalp
trio matavimo vienetas registro tona (1 registro tona = 2,83 m3 = 100 kubini
14

Laivo teorija

pd). Krovini talpa, imatuota registro tonomis, vadinama registro talpa. Pagal j
apskaiiuojamas ali laivyn tonaas, nustatomi muito mokesiai ir kitos rinkliavos.
Keleivini laiv krovinin talpa keiiama keleivi talpumu, t. y. veam keleivi skaiiumi.
Greitis tai laivo nuplauktas kelias per laiko vienet. Jros laiv plaukimo greitis matuojamas mazgais (1 mazgas 1 jr mylia per 1 valand), upi laiv kilometrais per valand.
Plaukimo nuotolis tai atstumas, kur gali nuplaukti laivas, nepapilds kuro, tepal ir vandens atsarg. Jros laiv plaukiojimo nuotolis matuojamas jr myliomis (1 jr mylia = 1,852 km), upi kilometrais.
Plaukiojimo autonomikumas tai galimas laivo plaukimo reiso laikas (paromis) be glo vandens ir maisto atsarg, btin keleiviams ir gulai, papildymo.
Laiv j rin s (navi gacin s) savyb s
Laiv navigacij apibdina ios savybs: pldrumas, stovumas, neskstamumas,
eigumas, valdomumas ir supimasis.
Pldrumas tai laivo savyb plaukioti nustatytoje padtyje vandens paviriuje.
Laivo pldrumas nustatomas taikant Archimedo dsn, kuris teigia, kad plaukiojanio kno svoris yra lygus jo istumto vandens svoriui:

D = V,
kur: D laivo vandentalpa, t;
jros vandens tankis 1,025t/m3;
V laivo povandenins dalies tris, m3.
Laivo povandenins dalies tris apskaiiuojamas taip:

V = L B T ,
kur: L laivo povandenins dalies ilgis, m;
B laivo povandenins dalies plotis, m;
T laivo gramzda, m;
laivo povandenins dalies bendros apimties koeficientas.
Kadangi plaukianio laivo svoris yra lygus laivo vandentalpai, laivo pldrumo
lygt galima taip urayti:

P = D = V = L B T.
15

Vladas Stonkus

Laivo svor P sudaro laivo sudtini dali svori suma: korpuso, mechanizm,
rengim, rangos, sistem, krovini, atsarg, gulos ir kt. Svorio grinamoji jga
veikia laivo svorio centre (G) ir yra nukreipta emyn. Vandens spaudimo (klimo)
panardintos laivo dalies paviri pldrumo jga lygi laivo vandentalpai D. Ji veikia

panardinto korpuso apimties centre (C) ir nukreipta auktyn. Jeigu laivo svorio centras (G) ir panardinto korpuso apimties centras (C) yra vienoje vertikalje, tai laivas plaukia nepasvirs.
Apskaiiavus vairioms gramzdoms panardinto korpuso tr ir atitinkamas vandentalpas, galima nubrti grafik, vadinam krovini matu. Remiantis krovini
matu lengvai nustatoma gramzda, esant konkreiai vandentalpai, ir atvirkiai.
Krovini matas yra svarbus, juo naudojasi laiv kapitonai.
Kad plaukioti bt saugu, kiekvienas laivas privalo turti pldrumo atsarg. J
sudaro vandeniui nepralaidi, vir vaterlinijos ikilusi korpuso dalis. Sausakrvi
laiv laivo pldrumo atsarga sudaro 3050% j vandentalpos, tanklaivi 15
25%, keleivini laiv 100%.
Stovumas tai laivo, kuris dl iorini jg poveikio yra prarads pusiausvyr,
savyb nustojus toms jgoms veikti grti normali padt. Laiv navigacijoje veikia vairios iorins jgos: vjas, bangos, apledjimas, krovini pasislinkimas, vilkimo lyno tempimas, kt.
Laivo stovumas gali bti iilginis ir skersinis. Iilginis stovumas matuojamas diferento (iilginio laivo posvyrio) kampu . is stovumas yra gana didelis, todl
nra pavojaus apsiversti per laivo priek arba laivagal.
Skersinis stovumas matuojamas kreno (oninio laivo posvyrio) kampu . Tai
svarbi laiv jrin savyb, lemianti saug laiv plaukim. Nagrinjant skersin stovum, skiriamas pradinis stovumas, kai posvyrio kampai yra nedideli, ir stovumas, kai kreno kampai dideli. Pradinio stovumo atveju povandenins dalies apimties centro C padtis keiiasi, nes kinta jos forma. Pradinis stovumas pagrstas
grinamuoju momentu, kurio dydis priklauso nuo peties tarp svorio ir vandens
spaudimo (klimo) jg. Grinamasis momentas

M = D l = D h sin 0= D h ,
kur: D laivo vandentalpa, t;
l petys tarp svorio ir vandens spaudimo (klimo) jg, m;
h laivo skersinis metacentro auktis, m;
kreno kampas, rad.
Taku M paymtas laivo metacentras. Tai kreivs, kuria juda skystyje panardintos kno dalies svorio centras, kai sutrikdoma kno pusiausvyra, kreivumo centras. Metacentro auktis svarbiausia stovumo charakteristika. Jis apskaiiuojamas
formule:
16

Laivo teorija

h = z c + r zg ,
kur: zc povandenins laivo dalies apimties centro pakilimas nuo kilio linijos, m;
r skersinis metacentro spindulys, m;
zg laivo svorio centro pakilimas nuo kilio linijos, m.
Prie atiduodant laiv naudoti, skersinis metacentro auktis nustatomas bandant.
Bandant laivo kreno kampas = 1,5 2. Krenavimo moment Mkr sukelia krovinio
P perklimas atstumu y. iuo atveju skersinio metacentro aukio lygt galima urayti taip:
h=

Mkr
,
D

kur: sin pakeistas kampo dydiu, nes kreno kampas labai maas (1,5 + 2). Tada

b
, o Mkr = P y. Galutin skersinio metacentro aukio lygt bandymams
1

galima urayti taip:

h=

Pyl
.
Db

Visi ios formuls dydiai nustatomi bandant. Vandentalpa nustatoma, naudojant krovini mat, imatavus grimzl. Krovinius (ketaus liejinius, maius su smliu) nedideliuose laivuose pernea mons. Kreno kampas matuojamas svambalu.
Didinant kreno kamp, grinamasis momentas M i pradi didja, bet vliau
pradeda mati ir, esant tam tikram kreno kampui, tampa lygus nuliui. Tada M
tampa neigiamas, t. y. apveria laiv.
Kai kyla pavojus dl laivo apkrovimo, apskaiiuojamas jo stovumas ir braiomos statiko stovumo diagramos. Jomis remiantis nustatomas pradinis metacentro
auktis, laivo kreno kampas, kai iorini jg poveikis yra dinamikas (trkteljo
vilkimo lynas ir kt.), diagramos pabaigos kreno kampas.
Laiv statybos taisyklse nurodyta, kad jr laiv is kampas negali bti maesnis kaip 60 laipsni. Taip pat numatyta, kad didiausi grinamieji momentai
bna tada, kai kreno kampas yra didesnis kaip 30 laipsni, o didiausias stovumo
petys 1 turi viryti 0,25 m, jei laivo ilgis maiau kaip 80 m; viryti 0,20 m, jei
laiv ilgis yra didesnis kaip 105 m.
Neskstamumas tai laivo savyb likti pldriu ir stoviu, jeigu viena arba kelios
patalpos upildytos vandeniu. Tokia situacija gali susiklostyti laivo avarijos metu.
Laivo neskstamum utikrina konstrukcins, organizacins-technins priemons ir
gulos kompetentingumas.
17

Vladas Stonkus

Konstrukcins priemons numatomos projektuojant. Tai pakankama laivo pldrumo ir stovumo atsarga, korpuso padalijimas skersinmis ir iilginmis pertvaromis vandens nepralaidius skyrius, nepralaidi pertvar rengimas, tvirta pertvar konstrukcija ir antras dugnas laive.
Organizacins-technins priemons taikomos laiv naudojant. Tai iorinio korpuso apsiuvo, deni, pertvar nepralaidumo isaugojimas, udengim sandarumo
prieira, nuolatin neskstamumo priemoni parengtis.
gula turi bti profesionaliai parengta avarij atvejams, kiekvienas jos narys turi
inoti, kaip ir k daryti konkreioje situacijoje.
Eigumas tai laivo savyb pasiekti nurodyt greit, naudojant tam tikr pagrindinio variklio galingum. Laivo eigumui turi takos pasiprieinimo jgos (trintis,
korpuso forma, isikiusios korpuso dalys, bangos, oras). Trinties pasiprieinim
lemia vandens klampumas ir povandenins korpuso dalies iorinio paviriaus
iurktumas. Korpuso formos pasiprieinim sukelia korpuso paviriaus kreivumas
ir isikiusios dalys (vairas, kronteinai ir kt.). Pasiprieinim didina pats laivas ir
vjo sukeltos bangos bei vjas, puiantis virvandenin laivo dal.
Kuo maesns pasiprieinimo jgos, tuo didesnis laivo eigumas, esant tam paiam pagrindinio variklio galingumui. Todl pasiprieinimo jgas btina mainti.
Vis pirma mainamas laiv korpus paviri iurktumas (tinkamas pasirengimas
suvirinimo darbams, kokybikas suvirinimas, gruntavimas, daymas, paviriaus
valymas nuo apaugim naudojimo metu), povandenins dalies paviriaus plotas
(gliseriai, laivai su povandeniniais sparnais, laivai su oro pagalve), projektuojama
aptakesn korpuso forma.
Pasiprieinimo jgos laivo judjimui gali bti apskaiiuojamos arba nustatomos
bandant laivo model baseine ir aerodinaminiame vamzdyje.
Eigesnis bus tas laivas, kuris pasieks didesn greit, naudodamas t pat variklio
galingum, arba pasieks t pat greit su maesnio galingumo varikliu.
Valdomumas tai laivo savyb plaukti nustatytu kursu (stabilumas) arba, prireikus, pakeisti plaukimo krypt (paslankumas). Stabilumo pasiekiama, didinant
santykin laivo ilg, paslankumo atvirkiai. Todl projektuojant laivus, pirmenyb teikiama savybei, kuri konkreiam laivui yra svarbesn.
Stabilum rodo vairo padties pakeitim skaiius per minut, laivui plaukiant nustatytu kursu. Jeigu vairas pasukamas kairj ir deinj bortus 2 3 laipsni kampu
4 6 kartus per minut, esant 3 5 bal bangavimui, tai laivo kursas yra stabilus.
Paslankum apibdina laivo cirkuliacijos skersmuo, kuris daugelio laiv yra
3 5 kartai j ilgio. Kuo maesnis cirkuliacijos skersmuo, tuo laivas paslankesnis.
Supimasis tai laivo svyravimas vandenyje, veikiant iorinms jgoms. Laivo
svyravimas yra neigiamas reikinys, kuris sukelia moni sergamum (jros liga),
maina greit, mechanizm darbo veiksmingum, gali lemti korpuso irim ir laivo
apvirtim. Dl jros bangavimo laivas patiria onin, iilgin ir vertikal supim.
Siekiant sumainti neigiam supimo poveik, laivuose naudojami paprasiausi supimo slopintuvai oniniai kiliai.
18

Laivo teorija

LAIVO STATIKA
ym j imai, santrumpos, si mboliai
DP
WL
KWL
PP
IMO
AV
a
B
C
D
D0
DW
D1
G
H, h
ho
I x, I y
K
L
l
lf
lsv
ld
lm
l
lkr
lapv
lo
M, m
M , M
Mkr
Mdif.

diametralioji ploktuma
vaterlinija
midelio pantas
konstrukcin vaterlinija
pagrindin ploktuma
Tarptautin jrin organizacija (International Maritime Organization)
laivo buringumo plotas, m2
vertikalus atstumas tarp nepasvirusio laivo svorio centro ir vandentalpos centro, m
laivo plotis, m
vandentalpos centras
laivo masin vandentalpa, t
tuio laivo masin vandentalpa, t
dedveitas, t
pldrumo (vandens keliamoji jga, kN)
laivo svorio centras
iilginis ir skersinis metacentro auktis, m
pradinis skersinis metacentro auktis, m
ploto inercijos momentai, m4
oro slyg kriterijus
laivo ilgis, m
statinio stovumo petys, m
formos stovumo petys, m
svorio stovumo petys, m
dinaminio stovumo petys, m
maksimalus statinio stovumo petys, m
atkarpa, m
krenavimo momento petys, m
apvertimo momento petys, m
pradinio momento petys, m
iilginis ir skersinis metacentras
grinamasis momentas, kNm
krenavimo momentas, kNm
diferentuojamasis momentas, kNm
19

Vladas Stonkus

Mapv
pv
p
R, r
xc, c, zc
xf
xg, yg, zg
T
Tp
Tg
Tvid.
TF
S
Sb.k
V

m
o
d

R
Akr
A

q1cm

Ix
Iy

20

apvertimo momentas, kNm

vjo slgis, Pa
krovinio mas, t
iilginis ir skersinis metacentro spinduliai, m
vandentalpos centro koordinats, m
vaterlinijos centro abscis, m
laivo svorio centro koordinats, m
gramzda, m
gramzda laivo priekyje
gramzda laivo gale, m
vidutin gramzda, m
gramzda ties vaterlinijos ploto centru, m
vaterlinijos plotas, m2
bortini kili plotas, m2
trin vandentalpa, m3
vaterlinijos pilnumo koeficientas
midelio panto pilnumo koeficientas
bendras laivo (vandentalpos) pilnumo koeficientas
iilginio pilnumo koeficientas
vertikalaus pilnumo koeficientas
lyginamasis svoris, t/m3
diferentas, m
krenas, laipsniais
statinio stovumo diagramos maksimumo peties padtis, laipsniais
pradinis krenas, laipsniais
dinaminis kreno kampas, laipsniais
doko, grunto reakcija laivo korpus, kN
krenavimo momento darbas
grinamojo momento darbas
diferento kampas, laipsniais
panto plotas, m2
krovinio, kur pakrovus (ikrovus) laiv laivo gramzda keiiasi 1
cm, mas, t
pralaidumo koeficientas
vaterlinijos ploto inercijos momentas iilgins aies atvilgiu, m4
vaterlinijos ploto inercijos momentas skersins aies atvilgiu, m4

Laivo teorija

I. LAIVO STATIKOS PAGRINDAI

1.1. Laivo jrins savybs, kurias nagrinja

laivo statikos teorija
Laivo statika nagrinja tokias laivo jrines savybes kaip pldrumas, stovumas,
neskstamumas. i laivo teorijos kurso dalis iskirta santykinai. Net ir ramiame
vandenyje stovinio laivo stovumas ir pldrumas ne visada tenkina statikos apribojimus. Realiomis slygomis laivas plaukia tam tikru pastoviu ar nepastoviu greiiu,
yra dinamikai veikiamas vjo ir bang, todl skirti laivo stovum nuo laivo supimosi galima tik santykinai. Skirstymas statik ir dinamik tikslingas metodiniu
poiriu, nes gerokai supaprastina ir palengvina klausim nagrinjim, o galutin
sprendim gauname papildomai vertin dinamini veiksni tak jrinms laivo
savybms.
Laivo pldrumas vertinamas vidutine gramzda, kuri matuojama midelio panto
ploktumoje, skersiniu laivo posvyriu, t. y. krenu, ir ilginiu laivo posvyriu, t. y.
diferentu. Krenas paprastai apibdinamas skersinio posvyrio kampu, o diferentas
gramzd laivo priekyje ir laivagalyje skirtumu. Didiausia leistina (saugumo sumetimais) plaukiojimo gramzda priklauso nuo laivo paskirties, ilgio, architektrini ir
konstrukcini ypatum, plaukiojimo rajono ir tinkamo mechanizm, rengini bei
sistem darbo. Didesnis krenas kelia pavoj laivo plaukiojimo saugumui. Neleistinas diferentas laivo priek, nes pablogja laivo sraigto darbas, padidja vandens
pasiprieinimas, sumaja laivo greitis, prastja laivo valdomumas.
Laivo stovumas tai laivo galimybs prieintis j kreipianioms jgoms. Atsivelgiant posvyrio kamp ir krypt bei iorini jg veikimo pobd, skiriami statinis ir dinaminis stovumai, pradinis stovumas ir stovumas esant dideliems kreno
kampams (dideli diferento kampai nebdingi hidrostatiniu reimu plaukiojantiems
laivams). Laivo stovumas priklauso nuo korpuso formos, laivo projekto ir konstrukcijos, jo apkrovos, hidrometeorologini slyg, svarbus ir moni veiksnys.
Kaip rodo avarij statistika, beveik 40% vis avarij sudaro avarijos, vykusios dl
nepakankamo laivo stovumo. Jos ypa bdingos maiems ir vidutiniams laivams,
yra netiktos, avarin situacija trumpalaik, paprastai vyksta esant labai nepalankioms hidrometeorologinms slygoms, danai prarandamas laivas, sta ekipao
nariai ir keleiviai. Todl sudtinga atlikti avarijos tyrim, nustatyti, kaip ji vyko,
dl koki prieasi.
Statin laivo stovum apibdina laivo svorio centro, vandentalpos (t. y. povandenins laivo dalies trio) centro ir metacentro padtys. Tiksliai apskaiiuoti naujo,
ilgesn laik naudoto, remontuoto ar pertvarkyto laivo svorio centro koordinai
21

Vladas Stonkus

nemanoma. Todl laivo svorio centro padiai nustatyti tenka atlikti krenavim.
Laiv stovumo normavimu usiima klasifikacins laiv bendrovs, j nustatyti reikalavimai privalomi visiems laivams. Kasdien stovumo kontrol atlieka laiv projektuotojai, statytojai, inoma, ir laivavediai. Tam paruoiami atitinkami techniniai dokumentai, kuriais laivavediai naudojasi kasdieniame darbe.
Siekiant darbo operatyvumo, iuo metu laivuose danai naudojamasi asmeniniais kompiuteriais, kurie greitai apdoroja didel informacijos kiek, vertina situacij ir pateikia rekomendacij.
Laivo neskstamumas priklauso nuo avarinio laivo pldrumo ir stovumo. Laiv
avarij analiz rodo, kad retas kuris laivas, patekus vandeniui vidines patalpas,
sksta neapvirts ar bent gerokai nepasvirs. Laivui pasvirus sustoja variklis ir kiti
mechanizmai, nebemanoma sulaikyti vidines patalpas plstanio vandens ir atlikti gelbjimo darb. Todl ypa svarbu, kad avarijos metu, jei utvindytas vienas ar
keli laivo skyriai, laivas bt pakankamai stovus. Neskstamum garantuoja pldrumo atsarga, t. y. virvandenins vandeniui nelaidios laivo dalies tris. Kad avarijos metu pldrumo atsarga bt eikvojama racionaliai, laivo korpus btina atskirti pertvaromis ir deniais tai atskiri, vandeniui nelaids skyriai. Laivo neskstamumas yra pakankamas, jei:
faktikasis laivo skirstymo skyrius indeksas A bus ne maesnis u reikiam indeks R;
avarinio laivo pldrumas ir stovumas tenkina nustatytus reikalavimus.
Faktikasis laivo skirstymo skyrius indeksas priklauso nuo skyriaus utvindymo ir laivo ilikimo tikimybs utvindius skyri. Numatytas indeksas priklauso
nuo laivo tipo, jo ilgio, moni skaiiaus laive. Avarinio laivo pldrumas yra pakankamas, jei avarin vaterlinija nekerta pertvar denio, t. y. pertvar denis nepanyra vanden avarijos metu. Normuojami ir avarinio laivo statinio stovumo diagramos parametrai. Laivo neskstamum utikrina: konstrukcins ir organizacins
priemons, kurios vykdomos vis laivo naudojimo laik; ekipao veiksmai kovojant u laivo gyvybingum avarijos metu.
Laivo statikos udaviniai leidia apskaiiuoti tas laivo korpuso charakteristikas,
nuo kuri priklauso laivo jrins savybs; nustatyti matematin ry tarp laivo korpuso formos bei apkrovos ir laivo jrini savybi; parengti praktines laivo jrini savybi skaiiavimo metodikas, t. y. sukurti laivo jrini savybi matematin model.

1.2. Teorinis laivo brinys

Laivo teorinis brinys tai laivo korpuso iorinio paviriaus projekcijos tris
viena kitai statmenas ploktumas. Tai diametralioji ploktuma (vertikali iilgin),
pagrindin ploktuma (horizontali ploktuma, kertanti kilio linij) ir midelio panto
ploktuma (vertikali skersin ploktuma, sutampanti su deimtu teoriniu pantu)
(pav. 1.1).
22

Laivo teorija

1.1 pav. Pagrindins laivo ploktumos

Laivo korpuso teorinis brinys yra vienas pagrindini technini dokument.

Juo naudojamasi rengiant laivo projekt, nustatant korpuso form, vertinant laivo
jrines savybes, sudarant darbo brinius, gaminant laivo korpuso konstrukcijas.
Linijos, gautos kertant laivo korpuso paviri ploktumomis, kurios lygiagreios midelio pantui, vadinamos teoriniais pantais. J paprastai bna 21, bet gali
bti ir papildom. Kertant laivo korpuso paviri ploktumomis, kurios lygiagreios pagrindinei ploktumai, gaunamos teorins vaterlinijos. Kertant ploktumomis,
kurios lygiagreios diametraliajai ploktumai, gaunami batoksai. Suprojektav ias
linijas projekcij ploktumas, gauname tris laivo korpuso projekcijas: on, korpus ir pusplatum (pav. 1.2). one tikrj vaizd suteikia tik vaterlinijos, o pant
ir batoks projekcijos yra tiess. Korpuse projektuojami tik pantai, pusplatumje
vaterlinijos.

1.2 pav. Laivo korpuso projekcijos pagrindines ploktumas

23

Vladas Stonkus

Pagrindins teorinio brinio linijos yra ios:

midelio pantas ( ) tai deimtas teorinis pantas;
pagrindin linija (PL) tai diametraliosios ir pagrindins ploktum susikirtimo linija;
kilio linija laivo dugno kirtimosi su diametralija ploktuma linija;
konstrukcin vaterlinija (KWL) teorin vaterlinija, praeinanti fortevenio
ir nulinio panto kirtimosi taku;
denio linija prie borto denio ir borto kirtimosi linija;
denio linija diametraliojoje ploktumoje denio ir diametraliosios ploktumos kirtimosi linija;
fortevenis laivo korpuso ir diametraliosios ploktumos kirtimosi laivo
priekyje linija.
achtertevenis laivo korpuso ir diametraliosios ploktumos kirtimosi linija
laivagalyje;
laivapriekio statmuo diametraliosios ploktumos ir skersins ploktumos,
nubrtos per laivapriekio konstrukcins vaterlinijos tak, kirtimosi ties;
laivapriekio statmuo sutampa su nuliniu pantu;
laivagalio statmuo diametraliosios ir skersins ploktum, nubrt per
vairo a, kirtimosi ties. Jei balerio nra, laivagalio statmuo briamas
0,97 LKWL atstumu nuo laivapriekio statmens (LKWL konstrukcins vaterlinijos ilgis). Laivagalio statmuo sutampa su dvideimtu teoriniu pantu.
Pagrindin teorinio brinio projekcija yra onas, po juo braiomas vaizdas i
viraus pusplatum, kair nuo ono korpusas. Norint sumainti brinio matmenis, kartais galima sutapatinti on su pusplatume. Jei laivo viduryje yra cilindrin dalis (vienodi teoriniai pantai), tai ono projekcija vidurinje dalyje nutraukiama ir toje vietoje braioma korpuso projekcija (pav. 1.3).

1.3 pav. Laivo teorinio brinio pagrindins projekcijos: onas, pusplatum, korpusas

Teoriniame brinyje paprastai nurodomi ie pagrindiniai laivo matmenys:

didiausias laivo ilgis Lmax tai didiausias atstumas tarp kratutini laivo
priekio ir laivagalio tak. is atstumas matuojamas pusplatumje. Matuo24

Laivo teorija

jami ir antstatai (bakas, jutas), bet nematuojamos isikianios dalys (aparels, falbortas, stmimo ranga ir kt.);
ilgis tarp statmen L tai atstumas tarp laivo priekio ir laivagalio statmens;
konstrukcins vaterlinijos ilgis LKWL tai atstumas tarp tak, kur konstrukcin vaterlinija kertasi su forteveniu ir achterteveniu;
laivo plotis konstrukcins vaterlinijos lygyje BKWL tai konstrukcins vaterlinijos plotis plaiausioje vietoje;
didiausias laivo plotis Bmax tai laivo plotis plaiausioje vietoje. Matuojamas be isikiani dali (vartavimosi sij, metalins apkalos). Daugelio
laiv KWL ir Bmax yra vienodi;
borto auktis H tai vertikalus atstumas nuo pagrindins ploktumos iki
denio linijos prie borto. Matuojamas midelio panto ploktumoje;
gramzda T tai vertikalus atstumas nuo pagrindins ploktumos iki konstrukcins vaterlinijos. Matuojamas midelio panto ploktumoje.
Kadangi laivo teorinis brinys yra pagrindas tolesniems skaiiavimams ir kai
kuriems technologiniams laivo statybos darbams, jis atliekamas ypa kruopiai.
Tinklelio linijos turi bti ne storesns kaip 0,1 mm, pant, vaterlinij ir batoks
storis brinyje apie 0,2 mm, gabaritini apvad ir pagrindini teorinio brinio
linij apie 0,3 mm. Ypa kruopiai reikia suderinti pavienes teorinio brinio
projekcijas ir atkreipti dmes laivo lekalini apvad tikslum.
Laivo teoriniame brinyje uraomi vis pant, vaterlinij ir batoks numeriai, deni, platform, falborto pavadinimai, sutrumpintai paymima diametralioji
ploktuma (DP), konstrukcin vaterlinija (KWL), pagrindin ploktuma (PP), midelio panto ploktuma.
pantai numeruojami arabikais skaitmenimis, pradedant nuo laivo priekio
statmens ir baigiant laivagalio skersmeniu. Nulinis pantas sutampa su laivo priekio statmeniu. Jei yra pant priek nuo laivo priekio statmens, jie ymimi skaitmenimis su minuso enklu. Projekcijoje onas numeriai raomi po pagrindine
linija, u laivo korpuso kontro rib; projekcijoje pusplatum po diametraliosios ploktumos; projekcijoje korpusas vir kiekvieno panto linijos, statmenai
iai linijai.
Vaterlinijos numeruojamos taip pat arabikais skaitmenimis, pradedant nuline
vaterlinija, kuri sutampa su pagrindine ploktuma. Projekcijose ,,onas ir
,,korpusas numeriai raomi u tinklelio rib, o projekcijoje pusplatum vir
kiekvienos vaterlinijos, statmenai jai. Numeravimas kartojamas laivo priekio ir laivagalio dalyse.
Batoksai numeruojami romnikais skaitmenimis, pradedant diametralija
ploktuma ir baigiant bortu. Projekcijose pusplatum ir korpusas numeriai raomi u tinklelio rib, o projekcijoje onas vir kiekvieno batokso linijos, statmenai jai. Batoks numeriai kartojami laivo priekyje ir laivagalyje.
25

Vladas Stonkus

Laivo korpuso form lemia pagrindini imatavim santykiai ir pilnumo koeficientai.

Svarbiausi rodikliai yra ie:
L/B nulemia eigum: kuo didesnis laivo greitis, tuo didesnis bus ir is santykis;
B/T apibdina stovum ir eigum;
H/T apibdina stovum, pldrum ir neskstamum;
L/H santykis, nuo kurio priklauso laivo korpuso tvirtumas.
Pilnumo koeficientai taip pat lemia laivo korpuso form. Jie neparodo viso laivo
formos vaizdo, bet atskleidia pagrindines laivo korpuso savybes.
Pagrindiniai laivo korpuso povandenins dalies koeficientai yra:
vaterlinijos ploto pilnumo koeficientas tai vaterlinijos ploto S santykis
su staiakampio plotu, kurio kratins L ir B:

S
;
LB

(1.1)

midelio panto pilnumo koeficientas tai midelio panto ploto santykis su staiakampio plotu, kurio kratins B ir T:

B T

(1.2)

vandentalpos arba pilnumo koeficientas tai laivo povandenins dalies

trio V santykis su triu, kurio kratins L, B, T:
V
;
L B T

(1.3)

iilginio pilnumo koeficientas tai trins vandentalpos V santykis su

prizms triu, kurios pagrindas midelio panto plotas , ilgis laivo ilgis L:

;
V
=
L

(1.4)

vertikalaus pilnumo koeficientas tai trinis vandentalpos santykis su prizms triu, kurios pagrindas vaterlinijos plotas, auktis laivo gramzda T:

26

V
= .
S T

(1.5)

Laivo teorija

Visi ie pilnumo koeficientai apskaiiuoti laivui, kai jo vaterlinija yra konstrukcins vaterlinijos lygyje. Juos galima apskaiiuoti esant ir kitai gramzdai, tada visi
imatavimai, plotai ir triai skaiiuojami esant duotai gramzdai ir vaterlinijai.

1.3. Laivo padtis vandens paviriaus

atvilgiu
Laivo padt rodo vaterlinijos padtis. Jeigu laivas pakryps kampu diametraliosios ploktumos atvilgiu, is kampas vadinamas kreno kampu (pav. 1.4a), jeigu
laivas pasvirs kampu midelio panto ploktumos atvilgiu, is kampas vadinamas diferento kampu (pav. 1.4b).
a)

b)

1.4 pav. Laivo padtis vandens paviriaus atvilgiu

Vandens paviriaus atvilgiu laivas gali bti pasvirs kreno kampu arba diferento kampu . Jis vienu metu gali bti pasvirs ir kreno, ir diferento kampais.
Jeigu laivas pasvirs diferento kampu, laivo vaterlinija sudarys tok pat kamp
su pagrindine ploktuma ir jos atstumas iki pagrindins ploktumos laivo priekyje,
ties priekiniu statmeniu, skirsis nuo atstumo iki pagrindins ploktumos laivagalyje, ties laivagalio statmeniu. ie atstumai vadinami laivo gramzda laivo priekyje Tp
ir gramzda laivagalyje Tg.
Laivo kren priimta matuoti laipsniais, o laivo diferent ne diferento kampu, o
laivo priekio gramzdos Tp ir laivagalio gramzdos Tg skirtumu t. y.:

d = T p Tg .

(1.6)

Jeigu Tp > Tg, laivas yra pasvirs laivo priek, tada ir diferento kampas bus
laivo priek. Jeigu Tp < Tg, tai laivas pasvirs laivo gal, tada ir diferento kampas
laivo gal. Jeigu Tp = Tg, laivas neri diferento kampo.
Praktikai naudojama vidutin gramzda:

Tvid . =

T p + Tg
2

(1.7)

27

Vladas Stonkus

Ji dar vadinama laivo gramzda ties midelio pantu.

Laivo pasvirimas laivo priek ar laivagal yra skersins aies atvilgiu, kuri tsiasi per vaterlinijos svorio centr ir gali bti laivo priek ir laivo gal nuo midelio
panto ploktumos. Vaterlinijos svorio centro F padt lemia abscis XF (pav. 1.4b).
Taigi gramzda ties vaterlinijos svorio centru apskaiiuojama formule:

TF = Tvid. + TF ,

(1.8)

kur: TF pataisa vidutins gramzdos atvilgiu.

i patais galima apskaiiuoti i trikampi abF ir ABC (pav. 1.4b):

T p Tg
TF
ab
AB
;
=
arba
=
bF
AC
xF
L
T p Tg
TF =
xF .
L
ra

(1.9)

TF reikm formul (1.8) gausime:

T F = Tvid . +

T p Tg
L

xF .

(1.10)

Taikant ias formules btina inoti xF reikm. Jeigu vaterlinijos svorio centras
yra laivo priek nuo midelio panto, tai xF imamas su pliuso enklu, jei laivagal su minuso enklu.
Kad vizualiai bt galima matyti laivo padt vandens paviriaus atvilgiu ant
abiej laivo bort laivo priekyje ir laivagalyje, jei laivas didelis, tai ir ties midelio pantu, paymima laivo gramzda.

1.4. Laivo pldrumo ir pradinio stovumo

charakteristikos
Pldrumo ir pradinio stovumo charakteristikos tai vairs geometriniai parametrai, nusakantys laivo korpuso povandenins dalies form: trin vandentalpa,
vaterlinijos plotas, pant plotas, vandentalpos centro koordinats, skersinis ir iilginis metacentro spinduliai, vaterlinijos ploto centro abscis, pilnumo koeficientai
ir kt.
Nordami mintas charakteristikas apskaiiuoti, turime naudotis teoriniu laivo
briniu. Pavyzdiui, norint apskaiiuoti povandenins laivo dalies, kurios formos

28

Laivo teorija

gali bti vairios, tr, btina apskaiiuoti vaterlinij ir pant plotus tai kreivomis linijomis apibrti plotai.
Skaiiuojant vaterlinij ir pant plotus atliekami vairs apytikriai matematiniai skaiiavimai apibrtiniai integralai. Laivo teorijoje naudojami trys skaiiavimo bdai, o integruojama pagal trapecijos, ebyevo arba Simpsono taisykles.
Populiariausias ir paprasiausias vaterlinij ir pant plot skaiiavimo bdas
yra skaiiavimas laikantis trapecijos taisykls. Trapecijos taisykls esm ta, kad
pointegralin kreiv pakeiiama tiess atkarpomis, t. y. nagrinjamas plotas, kur
apibria kreiva linija, suskaidomas n ma elementari trapecij. Susumavus j
plotus, gaunama bendra kreiva linija, kuri apibria r vaterlinijos ar panto plot.

1.5 pav. Ploto skaiiavimas pagal trapecijos taisykl

Nordami apskaiiuoti plot (pav. 1.5), kur apibria kreiv cd, ties ab, kratins ac ir bd, dalijame lygias ordinates, kurios padalija daug ma trapecij S1,
S2, Sn, j plotai yra:

S1 =

y0 + y1 l
;
2
n

y1 + y 2 l
;
2
n
y n 1 + y n l
.
Sn =
2
n

S2 =

29

Vladas Stonkus

Bendras plotas yra lygus pavieni plot sumai:

y + yn l
y0 + y1 l y1 + y 2 l
+

+ ... n1
2
n
2
n
2
n

S=
arba

S=

yn
l y0
+ y1 + y2 +...+ yn1 +
2
n 2

arba

y +y
l
S = ( y0 + y1 + y2 +...+ yn1 + yn ) 0 n
2
n

(1.11)

arba

S=

l
( + ) ,
n

kur: ordinai suma;

y0 + yn
pataisa.
2

Jei formule S =

l
( + ) gautus duomenis skliausteliuose pavadinsime
n

suma su paklaida, skaiiuojamas plotas bus lygus:

S=

l
.
n

Skaiiuoti plot pagal trapecijos taisykl patogu lentelje (1.5 lentel).

Kuo maesni tarpai tarp ordinai, tuo tiksliau galima apskaiiuoti t ma trapecij plotus, nes trapecij kratins, jungianios ordinai galus, bus beveik tiess.

30

Laivo teorija
1.5 lentel
Ord i na t s e il s nr .
0
1
2
3
.
.
.
n-1
n

y0
y1
y2
y3
.
.
.
yn-1
yn

Or d i na t

Suma

= y

Pataisa

1
( y0 + yn )
2
=

Pataisyta suma

Laivo teorinio brinio kreivs tam tikrose vietose (laivagaliuose ir prie dugno)
kartais staigiai isikreipia. Kad nereikt skaiiuojamo ploto dalinti maas trapecijas ir kad skaiiavimai bt tikslesni, taikomi specialiai pataisyti pavyzdiai,
kaip parodyta paveiksle, kur apskaiiuotas panto plotas (pav. 1.6).

1.6 pav. panto ploto skaiiavimas

31

Vladas Stonkus

Ordinat y0 parenkame taip, kad trapecijos ocab plotas bt lygus plotui, kur
apibria ordinat y1, vertikali ais ir kreiv. Tam ivedame ties ab taip, kad bt
lygs paymti ploteliai.
Kai panto plot skaiiuojame pagal trapecijos taisykl, laivo gramzd T dalijame m lygi dali (1.6 pav.). Vieno borto ordinats ymimos y0, y1, y2 ym, atstumai tarp ordinai T/m. Kadangi laivo teoriniame brinyje panto plot diametralioji ploktuma dalija dvi lygias (simetrikas) dalis, panto plot apskaiiuojame formule:

=2

T
(
) 1(
) T
y0 + y1 + y2 +...+ ym y0 + ym = 2 ,
2
m
m

(1.12)

kur: suma su paklaida.

Panaiai skaiiuojame ir vaterlinij plotus: laivo ilg L dalijame n lygi dali,
kurios atitinka teorinio laivo brinio pant skaii (1.7 pav.).

1.7 pav. Vaterlinijos ploto skaiiavimas

Vieno borto ordinates paymkime y0, y1, y2 + + yn, atstumus tarp ordinai L/n. inodami, kad diametralioji ploktuma vaterlinijos plot dalija dvi simetrikas ir lygias dalis, vaterlinijos plot skaiiuojame taip:

S =2

L
[( y0 + y1 + y2 + ... + yn ) 12 ( y0 + yn )] = 2 L .
n
n

pant ir vaterlinij plotai skaiiuojami, kaip parodyta 1.5 lentelje.

32

(1.13)

Laivo teorija

1.5. Integralins kreivs ir j braiymas

Danai tenka skaiiuoti ne visos vaterlinijos ar panto plot, bet ir nustatyti,
kaip keiiasi jos plotas nuo ordinai pradios iki kiekvienos j.
Pagal trapecijos taisykl, apskaiiuodami i eils plotus, kuriuos riboja ordinats
ir kreiv, braiome kreiv, kurios ordinats pagal pasirinkt mastel lygios plotams.
i kreiv vadinama integraline kreive pirmos kreivs atvilgiu (pav. 1.8).
Siekdami nubraiyti integralin kreiv, abscisi ayje paymkime lygias atkarpas l/n, nubrkime ordinates ir paymkime jas y0, y1, y2 yn. Laikydamiesi trapecijos taisykls ir pakeit tam tikras kreivs dalis tiesmis, skaiiuodami j plotus
gausime lygybes:

1.8 pav. Integralins kreivs braiymas

plotas iki pirmos ordinats:

y1 =

y0 + y1 l 1
= ( y0 + y1 ) ;
2
n 2n

plotas iki antros ordinats:

y0 =

y0 + y1 l y1 + y2 l 1
+
= [( y0 + y1) + ( y1 + y2 )] ;
2 n
2 n 2n

33

Vladas Stonkus

plotas iki treios ordinats:

y3 =

y +y
1
[( y0 + y1 ) + ( y1 + y2 )] + 2 3 l = 1 [( y0 + y1 ) + ( y1 + y2 ) + ( y2 + y3 )] .
2n
2
n 2n

Taip galima apskaiiuoti plotus iki kiekvienos ordinats.

Apskaiiuotus plotus ymime pagal pasirinkt mastel, plot ordinates ir sujungiame tuos takus kreive. Gauta kreiv OC rodo, kaip keiiasi plotas, kur riboja
kreiv AB ir abscisi ais. Naudodamiesi ia kreive galime apskaiiuoti kiekvien
ploto dal nuo ordinai pradios iki duotos ordinats.
Taikydami metod galime apskaiiuoti ir nubraiyti integralin kreiv panto,
kuris pateiktas 1.6 paveiksle, t. y. kai pavaizduota pus panto ploto.

1.9 pav. panto ploto integralin kreiv

Plotus skaiiuojame formulmis:

y0 = 0 ;
iki pirmos ordinats:
T
y1 = ( y 0 + y1 );
m
iki antros ordinats:
T
y2 = [( y0 + y1 ) + ( y1 + y2 )];
m

34

Laivo teorija

iki treios ordinats:

y3 =

T
[( y0 + y1 ) + ( y1 + y2 ) + ( y2 + y3 )] ir t. t.
m

Jei perskaiiuosime vis plot reikmes Yi, galsime nubraiyti integralin kreiv (pav. 1.9). Norint nubraiyti panto ploto integralin kreiv, horizontalioje ayje
paymime (pagal pasirinkt mastel) plotus Yi, vertikalioje laivo gramzd T. Tada
vaterlinij auktyje horizontaliai paymime (pagal pasirinkt mastel) pant plotus
ir sujung takus gauname panto ploto integralin kreiv. Naudodamiesi ja galime
rasti panto plot iki kiekvienos vaterlinijos.
Taip galima apskaiiuoti ir nubraiyti vaterlinij plot integralin kreiv.
inodami pant ir vaterlinij plotus ir j integralines kreives, panaudoj paralelius vertikalius arba horizontalius pjvius ir j plotus, taikydami trapecijos metod galime apskaiiuoti trin vandentalp, povandenins laivo dalies tr iki kiekvienos vaterlinijos.
inodami pant plotus ir apskaiiav trius tarp gretim pant, kurie yra atstumu l, galime apskaiiuoti ir visos povandenins dalies laivo tr trin vandentalp:

arba

n
l
V = 0 + 1+ 2+...
n 2
2

V=

l
( + 1+ 2+... n ) 1( 0+ n ) .
0
n
2

(1.14)

Skaiiuojant laivo povandenins dalies tr trin vandentalp, galima naudoti

ir vaterlinij plotus S. Tada skaiiuojami konkrets triai, kuriuos riboja horizontalios ploktumos vaterlinijos, idstytos atstumu T/m:

V=

S0 + S1 T
S +S T
+ ...+ m1 m
2 m
2
m

arba

T
1

V = (S0 + S1 + S2 +...+ Sm) (S0 + Sm) .

m
2

(1.15)

Skaiiuojant laivo povandenins dalies tr, kuris vadinamas trine vandentalpa,

naudojamasi laivo teoriniu briniu ir formulmis (1.14) ir (1.15).
35

Vladas Stonkus

Panagrinkime skaiiavim, kai laivas stovi tiesiai nra nei kreno, nei diferento kampo. iuo atveju btina apskaiiuoti ploktumomis kertam laivo korpuso
pant ir vaterlinij plotus.
Jei kertaniomis ploktumomis laikysime teorinio brinio pant plotus, povandenins laivo dalies tr skaiiuosime formule (1.14), sumuodami sluoksni
trius, kuri storis atstumas tarp teorini pant.
Jei kertaniomis ploktumomis laikysime teorinio brinio vaterlinij plotus ir
povandenins dalies tr skaiiuosime kaip pavieni tri bei sluoksni, kuri storis lygus atstumui tarp teorini vaterlinij, tr, tada trin vandentalp skaiiuosime formule (1.15).
Skaiiavimo rezultatai, taikant abu metodus, bus vienodi.

1.6. pant ir vaterlinij plot kreivs

pant plot kreiv tai kreiv, gauta pasirinktu masteliu teorini pant plotus
ymint ant ordinai, idstyt abscisi ayje atstumu, kuris lygus atstumui tarp
pant.

1.10 pav. pant plot kreiv

Kreivs savybs: plotas, kur ji riboja su abscisi aimi, lygus trinei vandentalpai V; io ploto abscis lygi povandenins dalies svorio centro abscisei xc; kreivs
ploto pilnumo koeficientas, t. y. io ploto santykis su staiakampio, kuris apima
kreiv, plotu, yra lygus iilginiam pilnumo koeficientui:

S kreiv
V
LBT

=
=
=
=.
S ABDE
L LBT

36

Laivo teorija

Vaterlinij plot kreiv tai kreiv, kurios absciss atitinka vaterlinij plotus, o
ordinats vaterlinijos aukt nuo pagrindins ploktumos.

1.11 pav. Vaterlinij plot kreiv

Sujung takus gausime vaterlinij plot kreiv. Jos savybs: kreivs plotas
kiekvienos vaterlinijos auktyje lygus vandentalpai, esant laivo grimzlei iki konkreios vaterlinijos; kreivs ploto ordinat lygi povandenins laivo dalies svorio
centro aplikatei zc; konstrukcins vaterlinijos pilnumo koeficientas, t. y. kreivs
ploto santykis su apibrtu apie j staiakampio plotu, lygus vertikalaus pilnumo
koeficientui:

S kreiv
V
LBT
=
=
= =.
S ABDE ST LBT
ios kreivs apibdina laivo korpuso formas ir naudojamos jas projektuojant.

37

Vladas Stonkus

II. LAIVO PLDRUMAS

2.1. Pldrumo pusiausvyros slygos

Pldrumas tai laivo savyb plaukioti nustatytoje padtyje vandens paviriaus
atvilgiu, atsivelgiant laivo apkrovim (laivo svor).
Laiv, kaip kiekvien plaukiojant kn, veikia dvi jgos: laivo svorio ir vandens spaudimo (keliamoji / hidrostatin / pldrumo).
Svorio jga visada nukreipta vertikaliai emyn. Takas, per kur veikia laivo
svorio jga, vadinamas laivo svorio centru ir ymimas raide G, bendras laivo svoris
(vandentalpa) raide D.
Hidrostatin jga tai vandens spaudimo jg suma, kurios veikia net ir pat
maiausi povandenins laivo dalies paviriaus plotel. Ta jga vadinama pldrumo
arba vandens keliamja jga. Pldrumo jga visada nukreipta vertikaliai auktyn.
Takas, per kur veikia pldrumo jga, vadinamas vandentalpos centru ir ymimas
raide C, jis yra povandenins laivo dalies trio centre.
Pagal Archimedo dsn pldrumo jga D lygi laivo istumto vandens svoriui:

D = V.
Vandens lyginamasis svoris yra kintamas dydis, nes skirtingose jrose jis bna
skirtingas.
Laivo vandentalpa (laivo mas) yra lygi istumto vandens svoriui:

D = V,

(2.1)

kur: V trin vandentalpa, m3;

vandens tankumas: glo vandens 1,0 t/m3, jros vandens 1,025 t/m3.
I teorins mechanikos inome, kad siekiant ilaikyti kno pusiausvyr, btina,
kad abi jgos bt lygios ir veikt vienoje tiesje vienoje vertikalje ir nukreiptos
viena prie kit. i taisykl taikant laivui, btina, kad laivo svorio ir pldrumo
jgos bt lygios bei veikt vienoje vertikalje, t. y. vienoje vertikalje bt laivo
svorio ir vandentalpos centrai.

38

Laivo teorija

2.1 pav. Laiv veikianios jgos

Jei tam tikru momentu laivo svorio ar pldrumo jgos pasidarys didesns, keisis
laivo gramzda ir vandentalpa, kol pldrumo jga nesusilygins su laivo svorio jga.
Jei laivo svorio ir vandentalpos centrai bus ne vienoje vertikalje, atsiras jg pora momentas, kuriam esant susidarys laivo kreno arba diferento kampai.
Paymj laivo svorio centro G koordinates xg, yg, zg, vandentalpos centro C koordinates xc, yc, zc, galime parayti laivo pusiausvyros lygybes:

V= P;
xc= xg;

(2.2)
(2.3)

yc = yg.
Aplikats zg ir zc rodo svorio ir vandentalpos centr padt aukio atvilgiu
(nuo pagrindins ploktumos), jie vienas nuo kito nepriklauso ir praktikai visada
zg > zc, t. y. laivo svorio centras yra aukiau vandentalpos centro.
Formuls (2.1), (2.3) rodo matematin laivo pusiausvyros iraik. Formuls
(2.1) ir (2.2) vadinamos pagrindinmis pldrumo formulmis, nes rodo ry tarp
laivo svorio jgos ir ispausto vandens svorio.
Esant kreno ir diferento kampams lygybs slygos (2.1) ir (2.2) nesikeiia, o
(2.3) keiiasi. Jei laivas nepasvirs diferento kampu, bet pasvirs kreno kampu
(pav. 2.2a), laivo svorio ir vandentalpos centr padt galima taip urayti:

xg = xc;
yc yg= (zg zc) tg.

(2,4)

Minta padtis matyti i trikampio AGC, kuris yra midelio panto ploktumoje.
Jei laivas nepasvirs kreno kampu, bet pasvirs diferento kampu, pusiausvyros
lygyb galima taip urayti (pav. 2.2b):

39

Vladas Stonkus

yc = yg;

(2.5)

xc xg= (zg zc) tg.

i padt matome trikampyje BGC, kuris yra diametraliojoje ploktumoje.

a)

b)

2.2 pav. Laivo pusiausvyros padtis jam pasvirus kreno ir diferento kampais

2.2. Pldrumo atsarga.

Vandentalpa, dedveitas
Naudojant laiv svarbu utikrinti jo plaukiojimo saugum, kad laivui patyrus
avarij, pramuus laivo korpus ir utvindius kur nors skyri, jis nenuskst
isilaikyt vandens paviriuje. Tam btina laivo pldrumo garantija, t. y. pldrumo
atsarga, kad laivo korpus patekus vandeniui, laivo gramzda neviryt laivui apskaiiuotos didiausios laivo gramzdos, t. y. laivas neprarast pldrumo.
Pldrumo atsarga tai krovinio ar vandens kiekis, kur galima pakrauti laiv,
kad jis neprarast pldrumo, nors jau buvo pakrautas 100% krovinio ir 100% laivo
atsarg, gramzda buvo konstrukcins vaterlinijos KWL lygyje.
Kadangi laivo pldrum skaiiuojame pagal Archimedo dsn, jo atsarg galima
ireikti, kaip nepralaidaus laivo korpuso tr, esant aukiau konstrukcins vaterlinijos. Jei j paymsime Vn, o laivo trin vandentalp V, pldrumo atsarg galime ireikti santykiu:

A=

Vn
100% .
V

Skirting laiv tip pldrumo atsarga skiriasi: keleivini, kruizini laiv

80 100%, krovinini 25 60%, tanklaivi 10 15%.

40

Laivo teorija

Laivo korpuso konstrukcijos sandara, jo padalijimas vandens nepralaidiomis

pertvaromis ir pldrumo atsarga turi didel reikm kiekvienam laivui. Laivo pldrum garantuoja nepralaidaus borto auktis ir korpuso konstrukcija. Jeigu laivo
korpusas nebt padalintas tvirtomis, vandens nepralaidiomis pertvaromis, j pramuus vanduo utvindyt vis laiv, jis prarast pldrum ir nuskst.
Kadangi pldrumo atsarga priklauso nuo nepralaidaus borto aukio, minimal
laivo vandens nepralaidaus borto aukt reglamentuoja Tarptautins jr organizacijos (IMO International Maritime Organization) konvencijos ir taisykls. Jis nustatomas atsivelgiant laivo ilg, bendro laivo pilnumo koeficient, iilginio denio
ir bims ilinkim, kitus laivo korpuso rodiklius.
Kad lengviau bt kontroliuoti gramzd, ant abiej laivo on, laivo priekyje,
laivagalyje, laivo viduryje ymima laivo gramzda, o ties midelio pantu dedamas
krovinini linij enklas, kuris rodo minimal borto aukt arba didiausi gramzd, kuri galima plaukiojant vairiomis slygomis vairiuose plaukiojimo rajonuose
(2.3 ir 2.4 pav.).

2.3 pav. Krovinini linij enklas

ymjim reikms:
TF tropinio glo vandens vaterlinijos linija;
F glo vandens vaterlinijos linija;
T tropinio vandens vaterlinijos linija;
S vaterlinijos linija vasaros metu;
W vaterlinijos linija iemos metu.
41

Vladas Stonkus

2.4 pav. Gramzdos ymjimas

Vandentalpa D tai visas laivo svoris. Skaiiuojant laivo pldrum ir nustatant

kitas laivo savybes naudojams trine vandentalpa V, kuri ireikia laivo ispausto
vandens tr m3, ir vandentalpa D (laivo mas), kuri ireikia ispausto laivo vandens svor.
Vis laivo mas vandentalp D sudaro tuio laivo mas D0 ir vis krovini,
laivo atsarg, balasto, keleivi ir gulos su j asmeniniais daiktais mas, kuri vadinama dedveitu Dw.

D = D0 + Dw.
Tuio laivo mas D0 sudaro laivo korpuso, vis mechanizm, rangos ir sistem mas, vandens, degal ir tepal likuiai varikliuose ir vamzdynuose, kuri negalima ipumpuoti neiardius varikli, vamzdyn ir sistem. Jei laive yra kietojo
balasto, jis taip pat priklauso tuiai laivo masei.
Jei i visos laivo mass atimsime tuio laivo mas, gausime vis krovini mas, t. y. dedveit Dw.
Dedveitas tai krovini, kuriuos laivas gali veti vienu metu, mas. Ji skirstoma varij dedveito dal, kuri sudaro ta krovini mass dalis, u kuri veim
laivo savininkui sumokama (tai veamas krovinys ir keleiviai su asmeniniais daiktais, maisto ir vandens atsargos, skirtos keleiviams), ir bendrj dedveito dal, kuri sudaro gula su asmeniniais daiktais, visos laivo atsargos ir balastas.
Pasaulinje praktikoje vartojamos ios svokos: laivo neto tonaas ir bruto tonaas. Neto ir bruto tonaas matuojamas trio matais, t. y. registro tonomis: vieno
registro tona atitinka 100 kubini pd (angl. foot), arba 2,83 m3.
Laivo neto tonaas tai vis kroviniams veti skirt patalp tris.
Laivo bruto tonaas tai vis laivo patalp, taip pat ir esam antstatuose, tris.
42

Laivo teorija

2.3. Laivo svorio centro koordinai

ir vandentalpos skaiiavimas
Skaiiuojant ir nustatant tokias laivo savybes kaip laivo stovumas, pldrumas,
neskstamumas, btina inoti bendr laivo svor vandentalp D, laivo svorio centro G koordinates xg, yg, zg ir turti kit duomen.
Vandentalp ir laivo svorio centro koordinates skaiiuojame naudodamiesi 2
lentele. ia suraome vis laive esam krovini, tuio laivo mases ir visk sudj
gauname bendr laivo mas, t. y. vandentalp.
Laivo svorio centro koordinats skaiiuojamos Varinjono teorema (teorins mechanikos): plokios jg sistemos atstojamosios jgos momentas kiekvieno ploktumos tako atvilgiu lygus sistem sudarani jg moment to paties tako atvilgiu sumai.
ia teorema galima apskaiiuoti statinius momentus laivo pagrindini ploktum, t. y. diametraliosios, midelio panto ir pagrindins, atvilgiu.

D zg = p1 y1 + p2 y2 +...+ pn yn ;

D xg = p1 x1 + p2 x2 + ...+ pn xn ;
D zg = p1 z1 + p2 z2 +...+ pn zn .
inodami, kad D = p1 + p2 + + pn, ir naudodamiesi paraytomis lygtimis
gauname laivo svorio centro koordinai skaiiavimo formules:

yg =
xg =
zg =

p1 y1 + p2 y2 + ...pn yn Mpi yi
;
=
p1 + p2 + ...pn
D

p1 x1 + p2 x2 + ... pn xn Mpi xi
;
=
p1 + p2 + ... pn
D

(2.6)

p1z1 + p2 z2 + ... pn zn Mpi zi

,
=
p1 + p2 + ... pn
D

kur: yg, xg, zg laivo svorio centro koordinats;

p1, p2, ... pn tuio laivo ir vis krovini mass;
y1, y2, yn tuio laivo ir vis krovini svorio centr atstumai diametraliosios ploktumos atvilgiu;
z1, z2, zn tuio laivo ir vis krovini svorio centr atstumai pagrindins
ploktumos atvilgiu;
x1, x ... xn tuio laivo ir vis krovini svorio centr atstumai midelio panto
ploktumos atvilgiu.
43

Vladas Stonkus

Naudodami ias formules tuio laivo ir vis krovini svorio centr koordinats,
atsivelgiant j padt ploktum atvilgiu, gali bti su minuso arba pliuso enklais.
2.1 lentel
Vandentalpos ir laivo svorio centro koordinai skaiiavimo pavyzdys
Eil.
Nr.

Ap kr o vo s
p a v a d i n i ma s

1.

Kuras cisternose
Nr. 1
Nr. 2
Nr. 3
Nr. 4
Nr. 5
Mazutas cisternose
Nr. 6
Nr. 7
Tepalai cisternose
Nr. 8
Nr. 9
Nr. 10
Nr. 11
Nr. 12
Balastin cisterna
Nr. 18
Glas vanduo
Nr. 13
Nr. 14
Nr. 15
Geriamasis vanduo
Nr. 22
Vanduo balastiniuose tankuose
Vanduo balastiniuose tankuose
Vanduo balastiniuose tankuose
Diptanke

Mo me nt ai

X ( m)

Z ( m)

P x
(t m)

P z
(t m)

41
40
36
19,9
19,9

25,68
25,7
25,48
30,69
30,92

1,89
1,9
1,81
1,72
2,38

1052,9

77,5

917,3
610,7
615,3

65,2
34,2
47,4

10,4
10,0

14,18
14,2

0,38
0,4

147,5
142,0

4,0
4,0

14,0
14,0
3,0
0,1
0,4

14,63
14,63
19,61
3,6
45,9

0,53
0,53
0,33
0,27
7,13

204,8
204,8
40,8
0,4
18,4

7,4
7,4
1,0
0
2,8

3,0

20,0

0,48

60,1

1,5

20,3
36,0
18,3

1,93
1,85
2,00

4,62
3,83
4,13

39,2
66,6
36,6

93,8
137,9
75,6

6,0

2,00

3,2

12,0

19,6

40,2

14,92

0,83

599,8

33,4

40,0

4,0

1,0

160,0

4,0

60,0
40,0

20,0
30,0

2,0
7,0

1200,0
1200,0

120,0
280,0

208,0

23,1

3,44

4804,8

715,5

12.

Krovinys triume
Nr. 1
Tvindekse Nr. 1

267,9

23,7

6,50

6349,2

1708,8

13.

Triume Nr. 2

17,9

13,35

3,00

239,0

53,7

14.

Tvindekse Nr. 2

14,0

14,0

5,0

196,0

70,0

2.
3.

4.
5.

6.
7.
8.
9.
10.
11.

44

Ko o r d i na t s

Ma s
P (t)

Laivo teorija
Ko o r d i na t s

Eil.
Nr.

Ap kr o vo s
p a v a d i n i ma s

Ma s
P (t)

X ( m)

Z ( m)

15.
16.

Krovinys forpike
Krovinys achterpike

20,0
15,0

35,0
30,0

17.

ranga

40

18.
19.

Provizija
Krovinys ant denio

20.
21.

gula su bagau
Tiekimas, atsargins dalys
Tuias laivas

I viso:

4287,7

22.

7,0
7,0

P x
(t m)
700,0
450,0

P z
(t m)
140,0
105,0

30,0

8,0

1200,0

320,0

30,0
8,0

10,0
10,0

6,0
9,0

300,0
80,0

180,0
72,0

7,0
6,7

10,0
16,5

11,0
5,43

70,0
110,6

77,0
36,5

3180,7

-4,01

6,87

12 754,6

21 851,4

5060,5

26 346,6

xg =

Mp x

5060, 5
= 1,18 m
4287,7

zg =

Mp z

26346, 6
= 6,15 m .
4287, 7

i i

i i

Mo me nt ai

Paprastai yg neskaiiuojama, nes praktikai visada bus lygus nuliui, kitaip laivas
bt pasvirs kreno kampu dl netolygaus krovinio idstymo. Pakraunant laiv
krovinys paprastai idstomas taip, kad nebt kreno kampo.
Norint tiksliai apskaiiuoti laivo vandentalp ir laivo svorio centro koordinates,
btina susumuoti vis krovini svorius ir statinius momentus midelio panto ir pagrindins ploktumos poiriu. Vis krovini svorio centro koordinates gauname i
laive esam laivo patalp idstymo brini ir laivo krovini plan.
Laivo svorio centro abscis xg, statinius momentus Mpi xi galima apskaiiuoti ir
laivagalio statmens poiriu. Tada vis krovini svorio centr absciss turs pliuso
enkl.
Jeigu neturime patikim duomen apie laive sukrautus krovinius ir j svorius,
laivo svorio centro aplikat zg galima apytiksliai apskaiiuoti formule:

zg = ag H ,

(2.7)

kur: H borto auktis ties midelio pantu, m;

ag koeficiantas, kuris priklauso nuo laivo tipo (jo dydiai pateikti 3 lentelje).
45

Vladas Stonkus
2.2 lentel

Koeficiento ag dydiai
Eil.
Nr.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.

Lai vo tip as
Keleiviniai
Krovininiai
Tanklaiviai
Mikaveiai
Balkeriai
Ledlauiai, vilkikai
vejybos

ag
0,60 0,74
0,54 0,72
0,30 0,58
0,73 0,85
0,57 0,60
0,65 0,70
0,60 0,70

Kada laivas naudojamas, jo apkrovimas keiiasi. Ikraunant arba pakraunant

krovin keiiasi laivo vandentalpa ir laivo svorio centro padtis.
Panagrinkime, kaip keiiasi laivo vandentalpa ir laivo svorio centro koordinats, laiv pakrovus krovin p (pav. 2.5).
Pakrovus laiv krovin jo vandentalpa padids: D = D0 + p. Iki pakrovimo laivo svorio centro koordinats buvo xg0 ir zg0. Statini moment teorema galima apskaiiuoti, kaip pasikeis laivo svorio centro koordinats:

(D0 + P)zg = D0zg + pz;

0

zg =

D0 zg0 + pz
D0 + p

arba

zg = zgo +
ir

p
z zg0
D0 + p

(D0 + p)xg = D0 xg

(2.8)

+ px

arba

xg = xg0 +

46

p
(x xg0 ) .
D0 + p

(2.9)

Laivo teorija

2.5 pav. Krovinio pakrovimas

2.4. Laivo svorio centro koordinai

skaiiavimas perklus krovin laive
Laivo svorio centro koordinats, perklus krovin laive, skaiiuojamos teorine
mechanikos teorema: jeigu laivo mas sudaro daug skirting masi, perklus vien
i krovini, laivo svorio centras pasislinks ta kryptimi, kuria buvo perkeltas krovinys. Taigi laivo svorio centras pasislinks dalimi, kuri sudaro perkeltas krovinys
visos laivo mass atvilgiu.
Krovinio perklimas laive vyksta trij pagrindini ai atvilgiu, t. y. vertikaliai, iilgai ir skersai laivo.
Krovinio per k li mas vertikaliai. sivaizduokime, kad krovin p perkeliame vertikaliai i laivo triumo ant denio (pav. 2.6).

2.6 pav. Krovinio perklimas vertikaliai

47

Vladas Stonkus

Perklus krovin, laivo vandentalpa D nesikeiia, bet laivo svorio centras G pasislinks krovinio perklimo kryptimi tak G1. Pritaikius mint teorem, formul
galima taip urayti:

GG1
p
=
lz
D

GG1 =

p
lz ,
D

(2.10)

kur: lz atstumas, kuriuo krovinys p perkeliamas vertikaliai.

Nauja svorio centro G1 padtis ir jo aplikat zg1 skaiiuojama formule (2.10).
raius skirtum vietoj atkarpos GG1 ir aplikai zg1 gaunama:

z g1 = z g +

p
lz .
D

(2.11)

Jeigu laive vertikaliai perkelsime kelet krovini, svorio centro pasislinkimas

GG1 skaiiuojamas formule:

GG1 =

p1l z1 + p 2 l z 2 + ... + p n l zn
D

(2.12)

kur: p1, p2, pn kroviniai;

lz1, lz2, lzn atstumai, kuriais perkelti kroviniai.
Taigi naujos svorio centro G1 padties aplikat skaiiuojama taip:

zg ' = zg +

p1l z1 + p2l z2 + ... pn l zn

D

(2.13)

Krovinio per k li mas horizontaliai (skersai) laivo. Krovinys p perkeliamas horizontaliai laivo i tako A tak B atstumu ly (pav. 2.7). Krovin perkeliame lygiagreiai pirmins vaterlinijos WL, t. y. lygiagreiai aies Oy. Tai galima
sivaizduoti kaip krovinio p perklim i tako A tak B.
Jei laivo takuose A ir B pridsime lygias svorio jgas, vertikaliai nukreiptas
prieingas puses, gausime dviej jg por, veikiani atstumu ly, kuri momentas
pakreipia laiv. Taigi horizontalus krovinio perklimas pakreipia laiv sukelia
laivo pasvirim kreno kampu, o vaterlinija uima nauj padt W1L1.
Perkeliant krovin skersai laivo, laivo svorio centras pasislenka perkelto krovinio pus tak G1. Atstumas, kuriuo pasislenka laivo svorio centras, minta teorins mechanikos teorema apskaiiuojamas taip:

GG1 =

p
ly ,
D

kur: ly atstumas, kuriuo perkeliamas krovinys skersai laivo.

48

(2.14)

Laivo teorija

2.7 pav. Krovinio perklimas skersai laivo

Perklus kelet krovini, atstumas, kuriuo pasislinks laivo svorio centras, apskaiiuojamas taip:

GG 1 =

p1l y1 + p 2 l y 2 + ... + p n l y n
D

(2.15)

kur: ly1, ly2, lyn atstumai, kuriais skersai laivo perkelti kroviniai p1, p2, pn.
Krovinio per k li mas horizontaliai ir iilgai laivo. Perkelkime krovin
p horizontaliai ir iilgai laivo i tako A tak B atstumu lx (pav. 2.8) lygiagreiai
esamai vaterlinijai WL.

2.8 pav. Krovinio perklimas horizontaliai ir iilgai laivo

Kaip ir prie tai nagrintame pavyzdyje galima sivaizduoti, kaip krovinio perklim i tako A tak B. Jeigu takuose A ir B pridsime lygias svorio jgas, vertikaliai nukreiptas prieingas puses, gausime dviej jg por, kurios veikia atstumu lx. T dviej jg momentas lemia laivo pasvirinim diferento kampu, vaterlinija uima nauj padt W1L1, o laivo svorio centras pasislenka horizontaliai kro49

Vladas Stonkus

vinio perklimo kryptimi tak G1. Teorins mechanikos teorema galima apskaiiuoti atstum GG1, kuriuo pasislenka laivo svorio takas:

GG1 =

p
lx ,
D

(2.16)

kur: lx atstumas, kuriuo krovinys p perkeltas horizontaliai ir iilgai laivo.

Laivo svorio centro abscis, perklus krovin iilgai laivo, galima apskaiiuoti
formule (2.16), jei atstum GG1 pakeisime abscisi xg1 xg skirtumu. Gausime:

x g1 = x g +

p
lx .
D

(2.17)

Horizontaliai ir iilgai laivo perklus kelet krovini p1, p2, pn atstumais

lx1, lx2, lxn, laivo svorio centro pasislinkimas atstumu GG1 apskaiiuojamas formule:

GG1 =

p1l x1 + p2 l x2 + ... + pn l xn
D

(2.18)

Svorio centro G1 abscis apskaiiuojama formule:

Xg1 = Xg +

p1lx1 + p2lx2 +...+ pnlxn

D

(2.19)

2.5. Hidrostatins kreivs

Hidrostatins, arba teorinio brinio element, kreivs tai pldrumo ir pradinio stovumo charakteristik grafikai, apskaiiuoti ir nubrti, atsivelgiant laivo
gramzd (pav. 2.9).
ias kreives braio laiv projektuotojai, kad laivavediams ir mechanikams,
naudojant laiv, nereikt patiems atlikti teorini skaiiavim galt naudotis
tais, kurie jau yra laivuose.
Hidrostatins kreivs tai pldrumo ir pradinio stovumo charakteristik, kurios
keiiasi kintant laivo gramzdai, grafikai. Kintant laivo gramzdai, keiiasi povandenins dalies tris, vandentalpa, povandenins dalies trio centro koordinats, vaterlinijos ir pant plotai, vaterlinij, pant ir bendras pilnumo koeficientai, skersinis
ir iilginis metacentro spinduliai, skersinio ir iilginio metacentro aplikats, vaterlinijos svorio centro abscis xf.

50

Laivo teorija

2.9 pav. Hidrostatins kreivs

Hidrostatins kreivs braiomos viename lape. Vertikalioje ayje ymima laivo

gramzda T ir briamos vaterlinijos WL. Visos hidrostatins kreivs suskirstomos
grupes, kiekvienai grupei parenkama kita koordinai pradia. Nustatant kreivi
mastelius, laikomasi dviej taisykli:
Tai turi bti apvals skaiiai, kad bt patogu kreivmis naudotis.
I grafik nustatytos dydi reikms turi bti gana tikslios. Be to, kreivi zc, z,
zm; xc, xf ir , ir masteliai turi bti vienodi. Teigiamos dydi reikms ymimos
deinje pusje nuo vertikalios aies, neigiamos kairje. Visos kreivs, iskyrus
V, D, , s, briamos tik nuo pirmos vaterlinijos. Nurodomas kiekvienos kreivs
ymjimas arba pavadinimas ir mastelis, pavyzdiui: r (1 cm = 1 m), V (1 cm =
100 m3).
ios hidrostatins kreivs naudojamos laivuose, atliekant tolesnius skaiiavimus
ir vertinat laivo jrines savybes.

2.6. Bonano mastelis

Apskaiiuoti laivo trin vandentalp, kai laivui nebdingas diferento kampas,
nesudtinga. Bet naudojant laiv skaiiuoti vandentalp, kai laivas turi didel diferento kamp, gana sudtinga. Jei diferentas ne didesnis, kaip vienas laipsnis, vandentalpos trio ir vandentalpos svorio centro abscis xc apskaiiuosime su nedidele
paklaida. Bet tiksliai apskaiiuoti vandentalpos ir svorio centro abscis xc, kai diferento kampas didesnis, be paklaidos nemanoma. Vandentalpa ir abscis xc skaiiuojama naudojant Bonano mastel.
51

Vladas Stonkus

Bonano mastelis tai pant plot kreivi visuma, kai pant plot kreivs
nubraiytos atsivelgiant vaterlinij aukt, t. y. gramzd (pav. 2.10).
Bonano mastelis braiomas 21 teoriniam pantui iki virutinio denio. Braiant
pasirenkami trys masteliai: vienas atsivelgiant laivo ilg, antras atsivelgiant
aukt (laivo gramzd), treias pant kreivi plotus. Kadangi laivo gramzda
daug maesn u jo ilg, aukio ir gramzdos mastel imame didesn (ne pagal laivo
ilg).

2.10 pav. Bonano mastelis

Braiydami Bonano mastel, abscisi ayje pasirinktu masteliu tarp statmen

ymime laivo ilg ir teorinius pantus, tada braiome vaterlinijas. Vliau kiekvienam pantui nubraiome pant plot integralines kreives. Jos padeda rasti kiekvieno panto plot iki bet kurios vaterlinijos, t. y. esant bet kuriai gramzdai. pant
integralins kreivs skaiiuojamos ir braiomos taikant aprayt metod.
Bonano mastelis skirtas trinei vandentalpai ir vandentalpos centro koordinatms xc, zc bei skyri triams ir j centr koordinatms apskaiiuoti. Naudojantis
Bonano masteliu, laivo priekio ir laivagalio statmenyse, kur paymtos vaterlinijos gramzdos, ymime gramzd Tp ir Tg, sujungiame takus tiese ir gauname vaterlinij. Laivo diferento kampas laivagal (pav. 2.10). Norint apskaiiuoti konkretaus panto plot (esant diferento kampui), i ios vaterlinijos susikirtimo tako
su bet kuriuo pantu (pavyzdiui, deimtuoju) horizontaliai briame linij iki susikirtimo su io panto integraline kreive, i atkarpa pant plot masteliu atitinka
panto plot iki konkreios vaterlinijos.
Imatav vis pant plotus iki ios vaterlinijos formule (1.14) galsime apskaiiuoti trin vandentalp esant iai vaterlinijai. Naudodami Bonano mastel galime apskaiiuoti vandentalp ir povandenins laivo dalies trio ordinat zc esant bet
kuriam diferentui ir bet kuriai vaterlinijai.
52

Laivo teorija

2.7. Laivo gramzdos pokyio skaiiavimas

pakraunant ir ikraunant krovin
Jei laiv pakrausime nedidel krovin p1, t. y. krovin, kur pakrovus gramzda
padids nedaug ir korpuso apvadai praktikai nepakis. Mau kroviniu galima vadinti 510% laivo vandentalpos.
Pakrovus krovin, laivo vandentalpa padidja dydiu V. ia V laivo korpuso tris tarp vaterlinij WL ir W1 L1 (pav. 2.11).

2.11 pav. Krovinio pakrovimas

Kad nepakist laivo padtis vandens paviriaus atvilgiu, t. y. laivas nepakrypt

ir nepasvirt, krovinys turi bti pakrautas toki viet, kad jo svorio centras ir padidjusios vandentalpos centras bt vienoje vertikalje, kuri kertasi su vaterlinijos
W1 L1 svorio centru X .Taigi galima teigti, kad pakrovus ar ikrovus nedidel krovin, jei to krovinio svorio centras bus vienoje vertikalje su vaterlinijos svorio centru X, laivo padtis vandens paviriaus atvilgiu nepakis, t. y. jis nepasvirs nei

kreno, nei diferento kampu.

Laivo gramzdos pokytis skaiiuojamas taikant Archimedo dsn, laikantis slygos, kad laivo krovinio mas lygi vandentalpos padidjimui:

p = V .

(2.20)

Padidjus laivo tr galima vadinti cilindro triu, kurio pagrindas vaterlinijos

plotas S, auktis gramzdos pokytis T. Tada V = ST, taigi (2.20) formul galima taip urayti: p = ST, gramzdos pokytis skaiiuojamas formule:

T =

p
.
S

(2.21)

53

Vladas Stonkus

Jei krovinys bus ikraunamas, krovin p ioje formulje raome su minuso enklu, kartu ir gramzdos pokytis bus su minuso enklu, t. y. gramzda sumaja.
Sprendiant laive praktinius udavinius naudojamas svorio mass dydis, kai pakrovus ar ikrovus laiv gramzda kinta vienu centimetru q1cm. Visuose laivuose is
krovinio dydis bna apskaiiuotas, tai taupo laik.
Norint apskaiiuoti krovinio, kur pakrovus gramzda padidja 1 cm, dyd q1cm,
t. y. T = 0 , 01 m , trin vandentalpa V = 0,01 S . Taigi vandens mas, kuri
istumia krovinio svoris, lygi iekomai masei q1cm. Jei pripainsime, kad laivo korpuso apvadai nesikeiia (kaip ir cilindras), ji bus lygi:

q1cm = 0,01S =

S
100

(2.22)

raius gaut lygyb (2.21) formul, gauname, kad vidutin gramzda padids:

T =

(2.23)

q1cm

arba metrais, tai:

T =

p
.
100q1cm

Taigi galime apskaiiuoti, kok krovin pakrauti laiv, kad jo gramzda padidt
vienu coliu, t. y. T = 1 colis = 1/39,37 m, tada krovinio dyd taip apskaiiuojame:

qcolis =

S
39,37

(2.24)

(2.22) ir (2.24) formuls rodo, kad krovinio svoris p proporcingas vaterlinijos

plotui S, kuris keiiasi, kintant laivo gramzdai. Matome, kad dydis p keiiasi keiiantis gramzdai.
Taigi naudojantis vaterlinij plot kreive galima apskaiiuoti laive esamo krovinio p dyd, esant bet kuriai gramzdai.
Kadangi vaterlinijos plotas S proporcingas kroviniui p, j pakrovus gramzda pakinta vienu centimetru. Vaterlinijos plot kreivs mastel pakeit krovinio p masteliu, galime nubraiyti kreiv, kuri rodys, kokio svorio reikia, kad gramzda padidt
vienu centimetru (pav. 2.12).

54

Laivo teorija

2.12 pav. Svorio kreiv, kuri keiia gramzd 1 cm

Turdami i kreiv formule (2.23) galime apskaiiuoti, kaip pasikeis laivo

gramzda T, pakrovus laiv nedidel krovin p. Naudodami i kreiv, esant bet
kuriai laivo gramzdai T, galime rasti nauj laivo gramzd:

T1 = T +

p
.
100q1cm

8. Laivo gramzdos pokytis,

pakitus vandens srumui
Laivui plaukiant i vieno vandens baseino kit, keiiasi vandens srumas, kartu ir jo tankumas. Esant skirtingam vandens tankumui ir 1 vandentalpa bus lygi:

D = V

ir

D = 1V1 ,

(2.25)

kur: V trin vandentalpa, kol laivas perplauks kit basein;

V1 trin vandentalpa, kai laivas perplauk basein, kur vandens tankumas 1.
Sulygin (2.25) lygybi deinisias puses, gauname: V = 1V1 arba

V 1
= .
V1

55

Vladas Stonkus

Turint pagrindinius laivo imatavimus L, B, T ir laivo bendr pilnumo koeficient, formule (1.3) galima apskaiiuoti:

V = LBT

V 1 = 1 L 1 B 1T 1 .

ir

Laivui perplaukiant i vieno baseino kit dl vandens tankumo laivo trin

vandentalpa keiiasi nedaug, todl laivo ilgis, plotis, gramzda ir bendras pilnumo
koeficientas praktikai nesikeiia. Trin vandentalpa keiiasi todl, kad kinta laivo gramzda:

T = 1T1

arba

T
= 1 .

T1

(2.26)

Taigi trin vandentalpa keiiasi atvirkiai proporcingai vandens tankumui.

pokyt galima apskaiiuoti formule:
V = V1 V =

= D

1
1

arba

(2.27)

Kadangi trins vandentalpos pokytis V nedidelis, vaterlinijos plotas S praktikai nesikeiia, nes gramzdos pokytis T yra maas, taigi: V = S T .
i reikm ra (2.27) lygyb gauname:
ST = V

arba
T =

arba

T =

1
1

V 1
S 1

D 1
.

S
1

Pavyzdiui: laivui perplaukiant i glo vandens ( = 1,0 t/m) baseino

vandens (( = 1,025 t/m) basein, lygybe (2.28) gauname:

T =

D 1,0 1,025
.

1,025
S 1,0

jros

(2.29)

Kadangi antrojo daugiklio skaitiklis yra su minuso enklu, tai ir T bus su minuso enklu, t. y. laivo gramzda sumas.
56

Laivo teorija

Laivui perplaukus i jros vandens baseino

(2.28) gauname:

T =

D
1,025 1,0
.

S 1,025
1,0

glo vandens basein, lygybe

(2.30)

iuo atveju laivo gramzdos pokytis yra T teigiamas, t. y. gramzda padidja.

57

Vladas Stonkus

III. LAIVO STOVUMAS

3.1. Bendrai apie laivo stovum

Stovumas tai laivo savyb prieintis j veikianioms jgoms ir grti pusiausvyros padt, nustojus veikti posvyr sukelianioms jgoms. Laivo stovumas
viena svarbiausi jrini savybi tuo laivo gula turi rpintis viso plaukiojimo
metu. Kai laivas stovi tiesiai, t. y. nepasvirs nei on, nei priek ar gal, laiv
veikianios svorio ir pldrumo jgos veikia vienoje ploktumoje ir yra lygios
(pav. 3.1).

3.1 pav. Laiv veikianios jgos:

D laivo svorio jga;
D pldrumo arba vandens keliamoji jga (V )

Kai nagrinjame laivo stovum, suprantame, kad jis netenka pusiausvyros veikiant dviem jgoms laivo svorio ir pldrumo. Laivui pasvirus nei laivo svorio,
nei jo pldrumo jgos nesikeiia, kinta tik povandenins dalies forma.
Kadangi pldrumo jga veikia povandenins dalies trio centr, o pasikeitus
povandenins dalies trio formai, kinta minto centro koordinats, keiiasi ir takas
(povandenins dalies trio centras), per kur veikia pldrumo jga. Kadangi laivui
pasvirus jo svorio centro, per kur veikia laivo svorio jga, koordinats nesikeiia,
o keiiasi tik povandenins dalies trio centro, per kur veikia pldrumo jga, koordinats, ios abi jgos jau veikia nebe vienoje ploktumoje.
58

Laivo teorija

Nagrinjant laivo stovum, turime omenyje pasvirimus on, priek ar gal. Iskiriame laivo stovum esant maiems kreno kampams, kuris vadinamas pradiniu
stovumu, ir laivo stovum esant dideliems kreno kampams. Laivo pasvirimas on nuo diametraliosios ploktumos vadinamas krenu, pasvirimas priek ar gal
diferentu. Laivui pasvirus on, nagrinjamas stovumas vadinamas skersiniu laivo
stovumu, o pasvirus priek ar gal iilginiu laivo stovumu.
Pradinis stovumas tai laivo stovumas, esant maiems kreno kampams. Pradinio stovumo formuls gali bti naudojamos iki tokio kreno kampo dydio, kai laivo
denio kratas pasiekia ubortin vanden. Tie kampai vairiems laivams gali bti
8 12 laipsni ir didesni.
Laivo teorijoje skiriami statinis ir dinaminis stovumai (dinamin laivo stovum
nagrinsime kitame skyriuje).
Statiniu stovumas vadinamas tada, kai veikiant krenavimo momentui kreno
kampas didja nuo nulio iki galutins reikms ir nesuteikia joki svyravimo bei
inercijos jg.
Laivui pasvirus on, keiiasi jo povandenins dalies forma, todl trio centras
pasislenka kreno pus. Pldrumo jga nesikeiia ir yra lygi laivo svorio jgai, bet
veikia jau ne vienoje vertikalioje ploktumoje su laivo svorio jga.
Laivas pasvyra on, kai j veikia dvi jgos ne vienoje ploktumoje ir ne vienoje vertikalje. T dviej jg momentas, veriantis laiv pasisukti apie iilgin a,
vadinamas krenavimo momentu.
Laivui pasvirus on, tarp jo svorio ir pldrumo jgos atsiranda petys, kartu ir
momentas, kai stengiamasi laiv grinti pirmin pusiausvyros padt.
Laivo stovumo s lyga. Nagrinsime atvej, kai laivui pasvirus on, jo
svorio centro padtis nesikeiia, t. y. krovinys laive lieka savo vietoje keiiasi
povandenins dalies trio centras.
Laivui pasvirus on mau kreno kampu, t. y. paveikus krenavimo momentui,
naujoji vaterlinija su buvusia vaterlinija, kol laivas nebuvo pasvirs, sudaro nedidel kamp (pav. 3.2).
Laivui pasvirus ir pakitus povandenins dalies formai, trio centras C pasislenka kreno pus tak C1. Pldrumo jga lieka tokio pat dydio ir nukreipta tiesiai
vir, t. y. statmenai naujos vaterlinijos. Tos jgos veikimo kryptis susikirs su
diametralija ploktuma take m, kuris vadinamas skersiniu metacentru. Laivo svorio jga nukreipta tiesiai emyn, t. y. statmenai nauj vaterlinij. Taigi laivo svorio ir pldrumo jgos veikia ne vienoje vertikalje ir sudaro jg por. Atstumas
GK tarp t dviej jg vadinamas statinio stovumo peiu GK tai trumpiausias
atstumas tarp t jg: statmuo i laivo svorio centro G pldrumo jgos veikimo
linij. i dviej jg veikiamas laivas mgina grti pirmin padt. Jas vadiname
grinamja jga, arba grinamuoju momentu.

59

Vladas Stonkus

3.2 pav. Jg veikimas laivui pasvirus

Laivo stovumas priklauso nuo grinamojo momento veikimo krypties. Jei jis
stengiasi grinti laiv pirmin pusiausvyros padt, tada ir grinamasis momentas, ir laivo stovumas yra teigiami, taigi laivas stovus. Paveiksle 3.3 abi jgos
isidsiusios taip, kad susidaryt teigiamas grinamasis momentas. Matome, kad
teigiamas grinamasis momentas yra tada, kai laivo svorio centras yra emiau
skersinio metacentro.

3.3 pav. Stovus laivas

Teorikai galimas atvejis, kai laivui pakrypus on jo svorio ir pldrumo jgos

veikia vienoje vertikalje, todl grinamojo momento nesudaro (pav. 3.5).

60

Laivo teorija

3.4 pav. Nestovus laivas

3.5 pav. Nestabilios pusiausvyros

bsenos laivas

iuo atveju, nustojus veikti grinamajam, vliau ir krenavimo momentams,

laivas lieka pasvirs, t. y. daugiau nebekrypsta, bet nra jgos, kuri j grint pusiausvyros padt. Tokio laivo vadinti stoviu negalima.
Taigi laivo stovumas priklauso nuo laivo svorio centro ir skersinio metacentro
padi. Kai skersinis metacentras yra aukiau laivo svorio centro laivas stovus.
Jei skersinis metacentras sutampa su laivo svorio centru arba yra emiau svorio
centro laivas nestovus.
ia galima kalbti apie metacentro aukt.
Skersiniu metacentro aukiu h vadinamas atstumas tarp laivo svorio centro ir
skersinio metacentro, esant pirminiam laivo stovumui. Paveiksle 3.2 skersinis metacentro auktis h lygus atstumui mG. is dydis yra pastovus, nes esant maiems
kreno kampams svorio centras ir metacentras savo padi nekeiia. Todl iuo
dydiu patogu naudotis kaip pagrindiniu laivo stovumo rodikliu. Jei skersinis metacentras yra aukiau laivo svorio centro, jo auktis yra teigiamas, o laivas stovus.

3.2. Skersinis ir iilginis laivo stovumas,

pagrindins formuls
Panagrinkime paveiksl 3.6. Veikiant laiv krenavimo momentui Mkr, laivas
pasvyra, atsiranda grinamasis momentas M. ie momentai veikia vienas prie
kit. Laivas svirs iki tokio kreno kampo, kol krenavimo ir grinamojo moment
dydiai nesusilygins, t. y. i moment suma bus lygi nuliui. Kadangi jie veikia
vienas prie kit prieingas puses, jei j dydiai bus lygs, laivas daugiau nebesvirs.

Mkr = M.

(3.1)

61

Vladas Stonkus

Grinamasis momentas skaiiuojamas formule:

M = D GK .

(3.2)

Petys GK vadinamas grinamojo momento peiu arba statinio stovumo peiu l.

Kampas tarp pldrumo jgos veikimo krypties ir diametraliosios ploktumos lygus kreno kampui, todl statinio stovumo pet galima apskaiiuoti i stataus trikampio GmK. Kratin mG = h, kampas GmK lygus kreno kampui .

GK = mG sin = h sin.

(3.3)

Formul (3.2) raius formul (3.3) gaunama grinamojo momento formul:

M = D h sin.

(3.4)

Esant maiems kampams, sin galima pakeisti kreno kampu , kuris ireiktas
radianais. Tada formul (3.4) galima taip urayti:

M = D h .

(3.5)

(3.4) ir (3.5) tai skersinio metacentro stovumo formuls.

Sandauga D h vadinama skersinio stovumo koeficientu, kuris apibdina pirmin stovum, nes laivo savyb prieintis krenui priklauso ir nuo skersinio metacentro
aukio, ir nuo laivo vandentalpos. Keiiantis io koeficiento dydiui, proporcingai
keiiasi ir laivo stovumas.
Norint geriau suprasti laivo svorio ir pldrumo jgas, stovumo, kreno kampo
skaiiavim, panagrinkime 3.6 paveiksl.

3.6 pav. Pradinio skersinio stovumo elementai

62

Laivo teorija

Laivui pasvirus nedideliu kreno kampu povandenins dalies trio centras pasislenka kreno pus naujos formos povandenins dalies centro tak C1. Kadangi
esant maiems kreno kampams skersinis metacentras nekeiia padties, povandenins laivo dalies trio centras pasislenka spinduliu r.
i taisykl tinka tik esant maiems kreno kampams. Spindulys, kuriuo pasislenka povandenins dalies trio centras, vadinamas skersiniu metacentro spinduliu.
Skersinis metacentro spindulys tai atstumas tarp skersinio metacentro ir povandenins dalies trio centro. Jei darome prielaid, kad esant maiems kreno
kampams is spindulys nesikeiia, j galima apskaiiuoti formule:

r =

Ix
,
V

(3.6)

kur: Ix vaterlinijos inercijos momentas iilgins aies atvilgiu;

V trin vandentalpa.
Kadangi skersinis metacentro auktis h = r a, tai (3.4) formul galima taip ireikti:

M = D (r a) sin = D r sin Da sin,

kur: a atstumas tarp laivo svorio centro ir povandenins dalies centro.
Galima teigti, kad grinamj moment sudaro du momentai. Pirmasis momentas D r sin visada stengiasi grinti laiv pusiausvyros padt ir priklauso tik
nuo skersinio metacentro spindulio, kuris savo ruotu priklauso nuo laivo formos.
Jis vadinamas formos grinimo momentu.
Antrasis momentas Da sin priklauso nuo laivo svorio centro padties ir vadinamas svorio grinimo momentu.
Akivaizdu, kad nuo i dviej moment priklauso laivo stovumas.
Kreno kamp ireik radianais gausime:

M =

D ' h o
.
57 ,3 0

M =

D ' ( r a )
57 ,3 0

(3.7)
o

(3.7)

I ios formuls matome, kad grinamasis momentas yra proporcingas skersiniam metacentro aukiui, todl h turi bti didesnis. Jei h reikm yra labai didel,
laivo svyravimai yra staigs, nes laivui pasvirus on dl didelio h grinamasis
momentas taip pat yra didelis ir staigiai grina laiv pusiausvyros padt.

63

Vladas Stonkus

Laive danai naudojamas momentas, kuris krenuoja laiv vienu laipsniu. Naudojantis formule (3.1), kai Mkr = M, galima apskaiiuoti krenavimo moment, kuris pakreips laiv vienu laipsniu (3.7), formule:

M 10 =

D h
.
57,3 0

(3.8)

inant momento dyd, kuris pakreipia laiv vienu laipsniu, ir momento dyd,
kuris paveik laiv, galima apskaiiuoti kreno kamp:

0 =

M kr
.
M 10

(3.9)

Grinamojo ir krenavimo moment lygybi formule (3.1) galima apskaiiuoti

kreno kamp, kai laiv veikia krenavimo momentas.

0 =

M kr
57,3 0 .

Dh

(3.10)

Skersinis stovumas leidia vertinti grinamj moment, bet negalima jo laikyti pagrindiniu laivo stovumo rodikliu, nes jis priklauso nuo kreno kampo. Stovumo rodiklis gali bti grinamojo momento ir kreno kampo santykis:
M
= D ' h , kuris rodo laivo pasiprieinim iorini jg veikimui. Bet ir

is rodiklis priklauso nuo laivo imatavim, todl patogiausia kaip pagrindin laivo
stovumo rodikl imti skersin metacentro aukt.
Nordami isiaikinti, nuo ko priklauso stovumas, naudosims 3.7 paveikslu.
ia idstyti laivo svorio ir povandenins dalies centrai ir skersinis metacentras,
esant teigiamam stovumui. Taigi galima apskaiiuoti:

h = r a;
h = zc + r zg;
h = zm zg.

(3.11)

Skersin metacentro aukt skaiiuojame vairiomis supaprastintomis rodikli r,

zc, zm skaiiavimo formulmis, laive hidrostatinmis kreivmis. Svorio centro
padt zg apskaiiuojame vertin svori idstym laive.
Skersinio metacentro aukio dydio parinkimas priklauso nuo laivo tipo, paskirties, naudojimo ir plaukiojimo slyg. Keleivini ir krovinini laiv skersinis
metacentro auktis bna apytikriai nuo 0,3 iki 1,4 m. Tokia h reikm garantuoja
laivo stovum, keleiviniame laive keleiviams susirinkus prie vieno borto ar laiv
64

Laivo teorija

paveikus vjo krenavimo momentui, ar jam esant avarins bkls. Kai yra utvindyti laivo skyriai.

3.7 pav. Skersinio metacentro aukio skaiiavimas

Ledlaui skersinis metacentro auktis siekia iki 4 metr, tanklaivi nuo 1 iki
3,5 m. Pastariesiems btina stovumo atsarga, nes cisternose ir tankuose yra skystas
krovinys, taigi ir laisvasis pavirius, kuris neigiamai veikia laivo stovum.
I formuli matome, kad skersinio metacentro auktis priklauso nuo laivo svorio
centro, skersinio metacentro ir povandenins dalies trio centro. Povandenins dalies trio centro padtis priklauso nuo laivo formos, o nuo io centro padties priklauso skersinio metacentro padtis, kuri savo ruotu priklauso ne tik nuo korpuso
formos, bet ir nuo laivo gramzdos.
Skersinio metacentro padtis priklauso nuo laivo korpuso formos, vaterlinijos
ploto ir labiausiai nuo jos ploio. Kuo platesn vaterlinija, tuo aukiau bus skersinis metacentras.
Svorio centro padtis priklauso nuo krovinio idstymo laive. Todl atitinkamai
laive idstant krovinius galima keisti laivo svorio centro padt, kartu sumainti
arba padidinti skersin metacentro aukt.
Pradinio stovumo formul, kai laivas pasvirs laivo gal ar priek, galima rasti
taikant t pat metod, kaip ir laivui pasvirus on. Kai laivas stovi tiesiai, t. y. nra
diferento (pav. 3.8), jo svorio ir pldrumo jgos veikia vienoje vertikalje, o laivui
pasvirus, povandenins dalies trio centras pasislenka diferento povandenins dalies
trio pus ir tarp i jg atsiranda petys, kartu ir jga, besistengianti grinti laiv
pirmin padt. Ji vadinama grinamja jga, arba grinamuoju momentu.

M = D ;

GK = D l.

(3.12)
65

Vladas Stonkus

3.8 pav. Iilginio stovumo elementai

Statinio stovumo pet l galima apskaiiuoti i stataus trikampio GMK. Takas

M, kuriame susikerta pldrumo jgos veikimo kryptis ir midelio panto ploktuma,
vadinamas iilginiu metacentru, o atstumas tarp laivo svorio centro ir iilginio metacentro iilginiu metacentro aukiu H.
Kampas GMK visada bna lygus diferento kampui. Atstumas tarp povandenins
dalies centro ir iilginio metacentro vadinamas iilginiu metacentro spinduliu R.
I 3.8 paveikslo matome, kad:

H = ZM Zg ;
H = R+Zc Zg;
H = R a.

(3.13)

Iilginis metacentro auktis yra daug kart didesnis u skersin; grinamasis

momentas, esant diferentui, yra pakankamai didelis, todl iilginis laivo stovumas
visada yra teigiamas ir pakankamas, laivas praktikai niekada jo nepraranda. Iilginio stovumo nei nacionalins laivyb kontroliuojanios organizacijos, nei IMO
nereglamentuoja.

M = D GM sin =D H sin;
M = D H (esant maiems diferento kampams).
66

(3.14)

Laivo teorija

Sandauga D H vadinama iilginio stovumo koeficientu.

(3.14) formule galima apskaiiuoti diferento kamp: esant laivo diferentui, diferento momentas Mdif visada lygus grinamajam momentui:

o =

M dif
DH

57,30 .

(3.15)

ia formule galima rasti diferento moment, kuris pakreipia laiv priek arba
gal vienu laipsniu:

M =

DH
.
57,30

(3.16)

Vis dlto laive paprastai naudojamas diferento momentas, kuris j pakreipia

1 cm. Tada kamp reikia keisti diferentu d , t. y. gramzd skirtumu laivo priekyje ir gale (pav. 3.9).

3.9 pav. Gramzd pokytis atsiradus diferentui

d = Tl p T lg .

(3.17)

Diferento kampas apskaiiuojamas formule i trikampio (3.9. pav.):

tg =

d
,
L

kur: L laivo ilgis tarp statmen.

Jei kampas maas, i formul galima taip urayti:

T
.
L

(3.18)

67

Vladas Stonkus

Palygin (3.15) ir (3.18) formules, gauname:

d M
=
.
L D'H
I ios lygybs gauname:

M =

d '
DH.
L

Kad laivas turt diferent, j turi veikti momentas, kuris bt lygus grinamajam momentui:

M dif =

d '
DH.
L

(3.19)

Kad sprendiant praktinius udavinius bt patogiau ia formule naudotis, laive

apskaiiuojamas momento dydis, kuris pakreipia laiv 1 cm, t. y. momentu, kuriam
veikiant laivo diferentas pasikeist 1 cm.
Moment M1cm, kuris keiia laivo diferent 1 cm, randame (3.19) formule, kai
d = 1 cm = 0,01 m ir Mdif = M1cm:

M 1cm = 0,01

D'H D' H
=
.
L
100 L

Diferento moment padalin i io momento, gausime diferent (centimetrais).

Visuose laivuose yra technin dokumentacija, kur apskaiiuotas laivo momentas,
krenuojantis laiv vienu laipsniu, ir momentas, pakreipiantis laiv 1 cm.

3.3. Laivo povandeninio trio element

formuls
Povandeninio laivo korpuso trio elementai apskaiiuojami formulmis:

V = LBT;
S = LB;
= BT;
D = V ;

68

Laivo teorija

r =

Ix
.
V

=/
Vlasovo formuls

zc = T (0,372 + 0,168/), kai < 0,85;

ix = LB3 (0,09002 0,0200);
ly = L3 B (0,1070 0,0378).
Normano formuls

zc= (T/ 3) (2,500 );

ix= LB( 0,008 + 0,0745 );
ly = LB (0,008 + 0,077 ).
Eilerio formuls

ix= 1/12 LB;

iy= 1/12 L3 B ;
zc= 7/12 T.
Tiksliausia yra Vlasovo formul, paklaida zc iki 3%, ix ir ly iki 6%.

3.4. Krovinio vertikalaus perklimo taka

laivo stovumui
Panagrinkime, kaip keiiasi laivo stovumas, kai perkeliame krovin vertikaliai
(pav. 3.10).
Krovin p perkeliame i laivo triumo ant denio atstumu Z. Perkeliant krovin
laive, jo vandentalpa ir gramzda nesikeiia, todl nekinta povandenins dalies tris,
jo centras ir metacentras. Kadangi krovinys perkeltas vertikaliai, taikant teorins
mechanikos dsnius, laivo svorio centras pasislinks tak G1 ir bus toje paioje
vertikalje, kuri eina pro povandenins dalies trio centr. Perkeliant krovin vertikaliai, laivas savo padties nekeiia.
69

Vladas Stonkus

3.10 pav. Vertikalus krovinio perklimas

Pairkim, kaip keiiasi skersinis metacentro auktis. Kadangi nesikeiia laivo

vandentalpa, metacentras ir povandenins dalies trio centras lieka nepakit, o laivo svorio centras pasislenka krovinio perklimo kryptimi i tako G tak G1, k
galima apskaiiuoti formule:

GG1 =

pz
.
D

(3.20)

Prie krovinio paklim skersinis metacentro auktis buvo lygus h, o paklus

krovin, sumajo dydiu GG1 .
Ms atveju h = GG1 yra su minuso enklu, nes krovin pakeliame vertikaliai, taigi ir svorio centras pasislenka vertikaliai auktyn. Nauj skersinio metacentro aukio dyd galima apskaiiuoti formule:

h1 = h

pz
.
D

(3.21)

Kai krovin perkeliame vertikaliai emyn, laivo svorio centras pasislinks vertikaliai emyn, tada h bus su pliuso enklu.
I (3.21) formuls matome, kad skersinio metacentro aukio pokytis yra proporcingas perkeliamo krovinio svoriui ir perklimo vertikale dydiui. Dideliam
laivui krovinio perklimas vertikaliai bus maiau reikmingas, negu maam laivui,
kurio vandentalpa nedidel.
70

Laivo teorija

Perkeliant krovin auktyn GG1 gali bti didesnis u h. Tada pirminis metacentro auktis bus su minuso enklu, ir laivas negals ilaikyti pusiausvyros.

3.5. Kreno kampo skaiiavimas perklus

krovin skersai laivo
Panagrinkime, kada krovin p perkeliame skersai (horizontaliai) nuo kairiojo
link deiniojo laivo borto atstumu ly (pav. 3.11). Taip perklus krovin krovinio
perklimo kryptimi pasislinks laivo svorio centras ir atsiras kreno kampas. iuo
atveju pirminis laivo stovumas nesikeis, nes nesikeis nei svorio centro, nei povandenins dalies trio centro aplikats, taigi ir metacentro spindulys. Laivo svorio
jga ir pldrumo jgos veiks kitose vietose vertikalje, kuri statmena naujai vaterlinijai. Laivas bus pusiausvyros bsenos, bet pasvirs kreno kampu .
I paveikslo 3.11 matyti, kad momentas, kuris atsiras perklus krovin p skersai
laivo, bus lygus:

Mkr = p ly cos.

(3.22)

3.11 pav. Krovinio perklimas skersai (horizontaliai) laivo

Jei kampas maas, cos 1, tada Mkr = p ly.

Grinamj moment galima apskaiiuoti jau inoma formule M = D h sin.
Laivas bus pusiausvyros bsenos, kai momentai Mkr ir M yra lygus:

p ly cos = D h sin
arba

p ly =D h.
Skaiiuodami pagal i formul, gausime formul, kuria galima apskaiiuoti
kreno kamp, kai krovinys perkeltas skersai laivo:
71

Vladas Stonkus

tg =

pl y
.
Dh

3.23)

Kai kreno kampas maas, i formul galima taip urayti:

pl y
.
Dh

(3.24)

3.6. Krovinio pakrovimo ir ikrovimo taka

laivo stovumui
Pakraunant arba ikraunant krovin i laivo, keiiasi vandentalpa, gramzda, laivo svorio centro padtis. Jei netolygiai ikraunama arba pakraunama, gali atsirasti
arba krenas, arba diferentas. Jei keiiasi laivo gramzda, keiiasi ir povandenins
dalies trio centro, skersinio bei iilginio metacentr padtis.
iame skyrelyje nagrinsime situacij, kai krovinys pakraunamas arba ikraunamas tolygiai ir nebna pasvirim nei on, nei laivagalius, t. y. krovinys p pakraunamas arba ikraunamas tak, kur to krovinio svorio centras yra diametralioje ploktumoje atstumu zp nuo pagrindins ploktumos (pav. 3.12).

3.12 pav. Stovumo element pasikeitimas pakraunant krovin

Iki krovinio pakrovimo laivo vandentalpa D0, gramzda T. Pakrovus krovin,

laivo vandentalpa ir gramzda padidja. Padt keiia ir takai m, G, C, kurie ir apibdina laivo stovum.
Pasikeitus gramzdai, keiiasi povandenins dalies korpuso tris; pasikeitus laivo
apkrovimui, keiiasi svorio centro koordinats; dl pasikeitusios vaterlinijos ploto
ir povandenins dalies trio keiiasi skersinis metacentras.

72

Laivo teorija

Iki krovinio pakrovimo laivo svorio centras buvo take G, povandenins dalies
trio centras take C, j aplikats zg ir zc. Kadangi skersinio metacentro padtis
priklauso nuo skersinio metacentro spindulio r, skersinis metacentras iki pakrovimo buvo take m, jo aplikat zm. Pakrovus krovin visi trys centrai pasislinko
takus G1, C1, m1, kuri aplikats z g 1 , z c 1 , z m 1 , skersinis metacentro spindulys r1.
Taigi pagrindinis laivo stovumo rodiklis skersinis metacentro auktis iki krovinio pakrovimo buvo:

h = zc + r z g = zm z g ,

(3.25)

pakrovus krovin:

h1 = z c1 + r1 z g1 = z m1 z g1 .

(3.26)

Gramzdos pokyt galima apskaiiuoti formule:

T =

p
S

arba T =

p
.
100q1cm

(3.27)

Nauj vandentalp ir povandenins dalies tr galima apskaiiuoti formulmis:

D1 = D 0 + p ,
V1 = V0 + V =

(3.28)

D0 + p

(3.29)

I (3.25) ir (3.26) formuli gauname:

h = h1 h = ( z c1 z c ) + (r1 r ) (z g1 z g )

(3.30)

arba

h = z c + r z g .

(3.31)

Norint rasti nauj povandenins dalies trio centro padt, sudaroma statini
moment lygtis pagrindins ploktumos atvilgiu:

(V0 + V )zc

T
= V0 zc + VT + .
2

I ios lygties galima apskaiiuoti povandenins dalies trio centro aplikats

pokyt zc:
73

Vladas Stonkus

p T

zc .
T +
D+ p
2

zc = zc1 zc =

(3.32)

Naujas skersinis metacentro spindulys apskaiiuojamas formule (3.6). Kadangi

pasikeitus gramzdai dydiu T, povandenins dalies korpuso forma ir vaterlinijos
plotai beveik nepakito, t vaterlinij inerciniai momentai Ix ir I x1 yra lygus. Tada
skersinio metacentro spindulio pokytis r apskaiiuojamas formule:

r = r1 r =

Ix
I
V
x =
r.
V0 + V V0
V0 + V

Padauginus ios formuls skaitikl ir vardikl i vandens lyginamojo svorio, gaunama:

r =

p
r.
D0 + p

(3.33)

Laivo svorio centro aplikats pokytis apskaiiuojamas formule:

zg = zg1 zg =

p
(zp zg ).
D0 + p

(3.34)

ra (3.30) formul r, zg ir zc, gausime metacentro aukio pokyt h:

h =

p
T
(T +
h zp ) .
D0 + p
2

(3.35)

Pakrovus krovin, nauj metacentro aukio dyd galima apskaiiuoti taip:

h1 = h+h = h+

p T

T + h z p ,
D0 + p
2

(3.36)

p T

T h zp .
D0 p
2

(3.37)

o ikrovus krovin:

h1 = h+h = h+

74

Laivo teorija

Galima teigti, kad skersinio metacentro aukio pokytis priklauso nuo pakraunamo / ikraunamo krovinio ir nuo tako, kur pakrauname / ikrauname krovin,
t. y. tako atstumo nuo pagrindins ploktumos dydio diametraliojoje ploktumoje.
(3.36) ir (3.37) formulmis galima apskaiiuoti tokias pakrovimo ir ikrovimo
slygas, kada nesikeis laivo stovumas:
Prilyginkime skliausteliuose esam reikm nuliui.

T
h zp = 0 .
2

I ios formuls:

zp = T

T
h.
2

(3.38)

i formul tai paralelios ploktumos pagrindins ploktumos atvilgiu lygtis,

kuri yra zp dydiu aukiau pagrindins ploktumos. i ploktum vadiname neutralia, arba ribine, ploktuma.
T priklauso nuo to, krovinys pakraunamas ar ikraunamas, todl yra dvi neutralios ploktumos: viena pakraunant, kita ikraunant krovin.
Toliau nagrindami (3.38) formul gauname, kai

zp < T +

T
h ,
2

tada h > 0 ir h1 > h, o jei:

zp > T

T
h,
2

tai h < 0 ir h1 < h, t. y. jei pakrausime nedidel krovin emiau ios neutralios
ploktumos, laivo stovumas padids, jei aukiau sumas.
Jei ikrauname krovin z

zp >T

< T +

T
h , tai h > 0 ir h1 < h, o jei
2

T
h, tai h < 0 ir h1 > h, t. y. ikraunant nedidel krovin i aukio,
2

kuris yra aukiau neutralios ploktumos, stovumas pagerja, o i emiau pablogja.

75

Vladas Stonkus

I ios analizs matome, kad jei pakraunamo ar ikraunamo krovinio svorio centras yra tarp t dviej neutrali ploktum, metacentro aukio pokytis h visada
bus teigiamas.

3.7. Pakabinto krovinio taka laivo stovumui

sivaizduokime, kad laive krovinys p pakabintas take O (pav. 3.13), kuris nutols nuo diametraliosios ploktumos atstumu ly, todl atsiranda krenavimo momentas Mkr = p ly.
ia turime omenyje, kad krovinys paimtas nuo krantins ir pakabintas. Jei krovin pakabinsime tokiu paiu atstumu nuo diametraliosios ploktumos, kaip buvo
iki pakabinimo, tai krenavimo momento nebus. Jei krovin p, kuris buvo pritvirtintas take g pakabinsime ir pakelsime nors truput nuo pagrindo, ant kurio buvo krovinys, tai turs takos laivo stovumui, nes laivui pasvirus on, krovinys taip pat
pasvirs kreno pus ir atsiras papildomas krenavimo momentas, kur galima taip
apskaiiuoti:

M = p AA1 ,
AA1 atstumas tarp krovinio p svorio centro padi gg1 laivui pasvirus.

3.13 pav. Pakabintas krovinys

Atstum AA1 galima apskaiiuoti i trikampio gOg1, nes kampas gOg visada bus
lygus kreno kampui.

AA1 =lz sin,

kur: lz atstumas nuo pakabinimo tako iki krovinio centro.

76

Laivo teorija

Tada

M=p lz sin .

(3.39)

Kadangi is momentas veikia kreno pus, grinamasis momentas sumaja:

M = M M.
Kadangi M =D h sin, tada

M=D h sin plz sin = D(h

pl z
)sin.
D

Iraika skliausteliuose yra skersinis metacentro auktis, esant pakabintam kroviniui p:

h1 = h

pl z
,
D

(3.41)

todl, esant pakabintam kroviniui skersinio metacentro aukio pokytis bus:

h =

pl z
.
D

(3.42)

Taigi, jei laive yra pakabintas krovinys, sumaja skersinis metacentro auktis,
kartu ir grinamasis momentas.
Palygin skersinio metacentro aukio sumajim pakeliant krovin vertikaliai
ir esant pakabintam kroviniui, sitikiname, kad pokytis vienodas, t. y. pakabintas ir
nepritvirtintas krovinys neigiamai veikia laivo stovum taip pat, jei tas krovinys
bt take O.
I (3.42) formuls matome, kad laivo stovumui neturi reikms, kurioje padtyje
bus krovinys p po to, kai bus pakeltas nuo pagrindo, ant kurio buvo iki paklimo ir
pakabinimo. Stovumas pablogja tuo momentu, kada krovinys pakyla (atitrksta)
nuo pagrindo, ant kurio buvo. Todl skaiiuojant skersinio metacentro aukio pasikeitim lz bus lygi atstumui nuo krovinio centro iki tako O, kuriame pakabintas
krovinys.
Pakabinto krovinio taka dideliam laivui nra labai didel, bet jei laivas maas,
t. y. nedidel vandentalpa, laivo stovumas gali gerokai pablogti, ypa jei didelis
yra krovinio svoris.
Gana pavojinga, kai nedidels vandentalpos laivai patys krauna pakabint krovin, tada skaiiuojant skersinio metacentro pokyt h btina vertinti pakabinto
krovinio tak (pav. 3.13).

77

Vladas Stonkus

h =

p T
p T

pl
T + h zp lz .
T + h zp z =
D+ p
2
2

D+ p D+ p

(3.43)

3.14 pav. Tinklo paklimas ant denio

Paveiksle 3.14 pavaizduota, kaip gaubiamosios kls laiv veikia tinklo klimas i vandens. Jei keliant tinkl, esant jros bangavimui, laivas pasvirs tinklo
pus, tinklas taip pat pasvirs kreno pus ir atsiras papildomas krenavimo momentas nuo krovinio pasvirimo, todl laivas gali prarasti stovum ir apsiversti.

3.8. Skystojo krovinio laisvojo paviriaus

taka laivo stovumui
Visuose laivuose yra skystojo krovinio (balastas, degalai, glas, geriamasis
vanduo ir t. t.), o tanklaiviuose tai krovinys, kur vea laivas. Jei cisternos ar kitos
talpos yra pripildytos, laivui pasvirus tas krovinys atitiks kietj pritvirtint krovin.
Laive dl tam tikr prieasi cisternos ir kitos talpyklos bna nepilnos, t. y. skystasis krovinys turi laisvj paviri, todl laivui pasvirus krovinys pasislinkdamas
posvyrio pus paveiks laivo stovum ir jo padt (pav. 3.15).
Laivui pasvirus ir skystajam kroviniui pasislinkus posvyrio pus, pasikeis
skystojo krovinio svorio centro padtis i tako A tak A1, t. y. krovinys pasislinks kreno pus ir atsiras krenavimo momentas.

78

Laivo teorija

3.15 pav. Skystojo krovinio taka stovumui

M = v AA 1 = v

OA sin,

(3.44)

skystojo krovinio lyginamasis svoris;

v skystojo krovinio tris.

Jei kreiv, kuria pasislenka cisternos svorio centras, pakeisime skritulio lanku, o
atstum OA laikysime jo spinduliu, tada atstum galsime apskaiiuoti pantono
skersinio metacentro spindulio formule:

OA =

lb 3
,
12V

kur: l ir b cisternos ilgis ir plotis.

i formul tiksli, jei cisternos forma staiakampis.
Momentas, kuris atsiranda pasvirus laivui, veikia prieingai nei grinamasis
momentas, j galima apskaiiuoti formule:

M = Dh sin V OA sin .
ra i formul

OA reikm, gausime:

M = Dh sin

lb 3
lb 3
.
D h
12 sin
12 D

Iraik skliausteliuose galima vadinti nauju metacentro aukiu, vertinus skystojo krovinio poveik:

79

Vladas Stonkus

h1 = h + h

h skersinio metacentro aukio pokytis nuo skystojo krovinio pasislinkimo:

h =

ylb 3
12 D

(3.45)

i formul rodo, kad jei laive yra skystojo krovinio (neupildytos cisternos), tai
visada neigiamai veikia laivo stovum. I ios formuls matome, kad laivo stovumo pablogjimas nepriklauso nuo skystojo krovinio kiekio (ia nra nei trio, nei
skysio svorio), o tik nuo skysio laisvojo paviriaus dydio, skysio lyginamojo
svorio ir laivo vandentalpos.
Siekiant sumainti skystojo krovinio laisvojo paviriaus tak, plaios cisternos
padalinamos iilginmis pertvaromis (pav. 3.16). Tada skersinio metacentro aukio pokyt apskaiiuojame formule:

h =

l b

,
12 D n + 1

(3.46)

n pertvar skaiius.

3.16 pav. Skystojo krovinio taka pastaius iilgines pertvaras

Skystojo krovinio laisvojo paviriaus taka iilginiam laivo stovumui yra gana
nedidel, j galima apskaiiuoti formule:

H =

bl

12 D

(3.47)

Laivo stovum, priimant skystj krovin, kuriuo nepilnai upildome cistern,

galima vertinti formule, kuria skaiiuojamas stovumas priimant kietj krovin:
reikia rayti skersinio metacentro aukio pokyt dl skystojo krovinio laisvojo
paviriaus:
80

Laivo teorija

h =

l b3
lb3
p T
p T

.
=
+

T
h
z
T
h
z

p
p

2
2
12V
D+ p
12 (D + p) D + p

(3.48)

3.9. Laivo stovumas uplaukus ant seklumos,

akmen, statant j dok
Prie statant laiv dok, jam suteikiamas diferentas laivagal, kad bt patogiau centruoti ir pastatyti ant laivagalio kilbloko (pav. 3.15).

3.17 pav. Laiv veikianios jgos statant j dok

Statant laiv dok laivagalis take A atsiremia laivagalio kilblok, tada pradeda suktis ios atramos atvilgiu, kol visa kilio linija atsiremia visus kilblokus.
Doko reakcijos atramos take A vis laik ir prie laivui atsiremiant visus kilblokus pasiekia maksimali reikm Rmax, laivui atsirmus kilblokus, i reakcija pasiskirsto tolygiai visu laivo ilgiu.
Reakcijos Rmax poveikis laivui tolygus emai esanio krovinio ikrovimui laivo stovumas pablogja. Reakcijos maksimali reikm galima taip apskaiiuoti:
R max =

DH
0 ,5 L + X

tg ,
f

kur: diferento kampas;

D, L, H vandentalpa, laivo ilgis ir iilginis metacentro auktis;
Xf vaterlinijos centro abscis.
Skersinio metacentro aukio pokyt statant laiv dok galima apskaiiuoti pagal krovinio ikrovimo formul:

81

Vladas Stonkus

R max
T
(T
h zp);
D R max
2

h =

T =

(3.49)

R max
,
S

kur: zp = 0, nes krovinys nuimamas nuo pagrindins ploktumos.

T vidutin gramzda.

T =

Tg + T p
2

tg =

Tg T p
L

;
.

Panaiai laivo stovum veikia uplaukimas ant seklumos ar akmen.

Laivui uplaukus ant seklumos ar akmen sumaja laivo gramzda, tada skersinis metacentras nusileidia emyn, t. y. sumaja zm, kartu ir skersinis metacentro
auktis h.
iais atvejais reakcijos dydis lygus krovinio numimo dydiui atsirmimo take,
taip ir krovinio numimas nuo laivo dugno (pagrindins laivo ploktumos) paveikt
laivo svorio centro pakilim auktyn, kas daro neigiam tak laivo stovumui.
Laivo stovumas, uplaukus ant seklumos ar akmen, skaiiuojamas tomis paiomis formulmis, tik btina vertinti laivo diferent, kren, atsivelgiant tak,
kuriame yra Rmax:

h =

R max
T

h zR ,
T
D R max
2

ia: zR = 0.

3.10. Skersinio metacentro aukio

nustatymas laiv krenuojant
Statant laivus ne visada tiksliai isidsto paviens laivo detals, agregatai, korpuso dalys, todl bna nukrypim nuo apskaiiuot laivo svorio centro koordinai. Norint patikslinti laivo svorio centro koordinai projektinius skaiiavimus,
tuos duomenis reikia patikslinti laiv krenuojant.
Statant laivus, btina krenuoti serijini laiv pirmuosius laivus, kas penkt tos
serijos laiv, taip pat kiekvien laiv, jei jis nepriklauso jokiai laiv serijai. Laivai
82

Laivo teorija

krenuojami ir po kiekvieno kapitalinio remonto, patikslinami laivo svorio centro

koordinai skaiiavimo duomenys: jei laive buvo padaryti yms pertvarkymai
arba jei tiksliai neinomas laiv stovumas.
Krenuojant laivus, taikoma formul:

tg =

p l
DI h

nes inomas perkeliamo krovinio p svoris, atstumas ly, kuriuo krovinys perkeliamas
skersai laivo, laivo vandentalpa D ir kreno kampas, kuris atsiranda perklus krovin. Tada galima apskaiiuoti skersin metacentro aukt h:

h=

pl y
tg

M kr
,
tg

(3.50)

kur: M kr = p l y .
Krovinio svor randame j pasvr. Perklimo atstum imatuojame, laivo vandentalp randame naudodamiesi laivo hidrostatinmis kreivmis arba Bonano
masteliu. Suinojus kreno kamp ir raius j formul (3.50), apskaiiuojamas
skersinis metacentro auktis, tada galima apskaiiuoti laivo svorio centro aplikat
z g , prie tai i laivo hidrostatini kreivi radus skersinio metacentro aplikat z m :

z g = zm h.

(3.51)

Atliekant skaiiavimus krenavimo metodu, btina atsivelgti atitinkamus reikalavimus: turi bti ramus oras, vjo greitis neturi viryti 3 m/s. Jei puia net silpnas vjas ar yra vandens tkm, laivas statomas priekiu vjo pus ar prie vandens tkm ir prilaikomas dviej iilgini vartavimo lyn, kurie netrukdo jam
krypti on (atlikti laivo krenavim). Laivas negali liesti krantins ar kito laivo
borto, laivo ubortinis trapas ir tiltelis turi bti pakelti (nuolatinje buvimo vietoje).
Laivas krenuojamas be krovinio, bet su laivo atsargomis, kurios turi bti specialiose vietose. Cisternos ir kitos talpyklos turi bti tuios arba pilnai upildytos, triumai ir main skyrius sausi. Pradinis kreno kampas turi bti ne didesnis kaip
0,5 1 laipsnio.
Krenuoti skirtas svoris p, kad perklus j skersai laivo, atsirast kreno kampas
= 2 4 laipsniai. is svoris p paskirstomas 4 arba 8 lygias dalis ir idstomas ant
virutinio denio simetrikai esamos vaterlinijos ploto centrui. Prie pradedant krenavim tiksliai imatuojama laivo gramzda. Jei laivas pakryps ir susidaro diferentas, laivo vandentalpa skaiiuojama naudojantis Bonano masteliu.

83

Vladas Stonkus

Kreno kampui apskaiiuoti naudojami specials prietaisai. Vienas paprasiausi

bd ant silo pakabintas svarelis. Krenuojant didelius laivus silo ilgis imamas
4 6 m, maus ne trumpesnis kaip 1,5 m. Svarelis pakabinamas cisternoje su
vandeniu arba tepalu (kad greiiau nustot svyravs). Cisternos apaioje pritvirtinama liniuot su ilgio matavimo atymomis. Naudojami du arba trys svareliai.
Prie pradedant krenuoti laiv, paymima pirmin nulin svareli padtis, tada
krenuoti skirti svoriai perkeliami nuo vieno laivo borto prie kito, po kiekvieno perklimo fiksuojama svarelio su silu padtis. Kreno kampas po kiekvieno krenuoti
skirt svori perklimo apskaiiuojamas formule tg = b/l, kur b svarelio nukrypimas nuo pirmins vertikalios padties (matuojama pagal liniuots padalas) (pav.
3.18), l silo ilgis nuo silo tvirtinimo tako iki liniuots.

3.18 pav. Laivo krenavimas skersai laivo perkeliant krenuoti skirtus svorius

Jeigu krenuojant laiv, kreno kampas nustatomas specialiu prietaisu inklinografu, rodmenys uraomi inklinogramoje. Prietais turi bti ne maiau kaip du.
Jie statomi vairiose vietose, bet ne toliau kaip laivo ilgio nuo midelio panto ir
netoli diametraliosios ploktumos. Krenavimas atliekamas taip pat, kaip ir naudojant ant silo pakabint svarel.
Krenuojant gaunami gana tiksls duomenys, bet tam reikia daug darbo ir nemaai laiko bei specialaus pasirengimo. Todl laiv naudojimo metu laivo stovumas
apskaiiuojamas ir patikrinamas kitaip: dirbtinai sibuojant laiv ir apskaiiuojant
jo svyravimo period. Laiv, kuri vandentalpa maesn nei 300 t, svyravimo periodas skaiiuojamas visada. metod nagrinsime kitame skyriuje.

84

Laivo teorija

3.11. Laivo stovumas esant dideliems

kreno kampams
Esant dideliems kreno kampams, t. y. kai laivas pakrypsta dideliu kampu, jo vaterlinijos centras lenkia pirmin vaterlinijos centr: jis pasislenka ir povandenins
dalies trio centras juda sudtingiau, o ne spinduliu r, be to, jis pasislenka ne apskritimu, o kreive. Taip yra todl, kad laivui pakrypus dideliu kreno kampu keiiasi
povandenins laivo dalies trio ir vaterlinijos forma, todl i vaterlinij ays nebesutampa. Taigi skersinio metacentro spindulys nra pastovus, jis keiia padt ir
nebebus diametraliosios ploktumos bei pldrumo jgos veikimo krypties susikirtimo take.
Skersinis metacentro spindulys keiiasi dl to, kad pasvirusio laivo vaterlinija
keiia savo form, jos iilgin ais pasislenka diametraliosios aies atvilgiu, todl
kiekvienas pakrypusio laivo vaterlinijos inercinis momentas Ix bus skirtingas.
Taigi skersinis metacentro auktis jau negali bti pagrindinis laivo stovumo rodiklis, todl skaiiuojant laivo stovum negalima naudotis metacentro stovumo
formulmis, kurios tinka esant maiems kreno kampams.
Nagrinjant stovum esant dideliems kreno kampams, btina prisiminti, kaip atsiranda grinamasis momentas. Laiv veikia laivo svorio ir pldrumo jgos statmenai pasvirusi vaterlinij, sudarydamos grinamj jg por arba grinamj
moment (pav. 3.19).
Esant dideliems kreno kampams, laivo stovumo rodiklis yra grinamasis momentas, jis bus lygus:

M = Dl .

(3.52)

3.19 pav. Statinio stovumo petys

85

Vladas Stonkus

ioje formulje svarbu tiksliai apskaiiuoti statinio stovumo pet l, esant skirtingiems kreno kampams.
Laivui pasvirus on, jo svorio centras G lieka toje paioje vietoje, o povandenins laivo dalies centras C pasislenka pasvirimo pus ir bus take C1. Metacentras taip pat bus naujoje vietoje take m. Laiv veikianios svorio jga D ir pldrumo jga D veikia per takus G ir C1. Atstumo tarp t jg GK jau nebegalima
ireikti skersiniu metacentro aukiu.
Grinamj moment galima apskaiiuoti kaip skirtum tarp pldrumo jgos
momento ir svorio jgos momento pirmins povandenins trio centro padties C
atvilgiu, t. y.

M = D ' GK = D ' CN D ' CB .

Petys CN vadinamas laivo formos stovumo peiu lf.
CB vadinamas svorio stovumo peiu lsv.
I trikampio CGB galima apskaiiuoti svorio stovumo pet:

l s v = ( z g z c ) sin = a sin .
Tada grinamasis momentas bus lygus:

M = D' l = D' l f D' ( z g zc ) sin = D' l f (z g zc )sin .

I ios formuls gaunama, kad statinio stovumo petys

l = l f (z g zc ) sin = l f a sin .

(3.53)

Praktikai visuose laivuose formos stovumo peiai bna apskaiiuoti, nes jie priklauso tik nuo laivo korpuso formos. Skaiiavimai suymti lentelje arba pavaizduoti
grafiku, kur apskaiiuota, kaip kinta formos stovumo peiai, atsivelgiant laivo vandentalp ir kreno kamp. ie grafikai vadinami pantakorenomis (pav. 3.20).

3.20 pav. Pantakorenos

86

Laivo teorija

Skaiiuojant laivo stovum formos stovumo petys danai skaiiuojamas i nulinio tako nuleidiant statmen laivo svorio ir pldrumo jg veikimo krypt. Tada
statinio stovumo petys skaiiuojamas formule:

l = OF OA = l f lsv = l f Z g sin .

(3.54)

Kokia formule skaiiuoti statinio stovumo pet, priklauso nuo to, i kurio tako C ar O apskaiiuotos pantakorenos (laivo formos stovumo peiai).
Laivo stovumo skaiiavimai esant dideliems kreno kampams daniausia atliekami Krylovo-Darnji metodu. Tai daroma laivus projektuojant, atliekant visus laivo stovumo apskaiiavimus. ie procesai apraomi specialiuose laivo teorijos kursuose, kurie skirti laiv projektuotojams ir statytojams.
Laivavediai ir laiv mechanikai naudojasi jau parengtais skaiiavimais, t. y.
pantakorenomis.

3.12. Statinio stovumo diagrama

Sprendiant praktinius laivo stovumo udavinius (vertinant laivo stovum, kreno kampus, skaiiuojant grinamj moment) skaiiuojama ir braioma statinio
stovumo diagrama.
Statinio stovumo diagrama tai kreiv, rodanti, kaip keiiantis kreno kampams
kinta statinio stovumo petys ir grinamojo momento dydis. Naudodami statinio
stovumo diagram nustatome, esant kokiam kreno kampui yra didiausia grinamoji jga grinamasis momentas, kada i jga pradeda mati, ir esant kokiam
kreno kampui grinamojo momento nebelieka.
Statinio stovumo pet, esant bet kuriam kreno kampui, galima apskaiiuoti formulmis:

l = lf zg sin ;

(3.55)

l = lf a sin .

(3.56)

Kuria formule naudosims laive skaiiuodami statinio stovumo peius, priklauso nuo to, i kurio tako povandenins dalies trio centro C ar i nulinio tako O
nuleistas statmuo laivo svorio ir pldrumo jg veikimo krypt ir apskaiiuotas
formos stovumo petys lf.
Statinio stovumo diagrama (statinio stovumo peiai) skaiiuojama lentelje
(3.1).

87

Vladas Stonkus
3.1 lentel
Kr e no ka mp a s ,
laip s n iai s
1
0
10
20
30
40
50
60
70

si n o
2

a si n o ,
( m)
3

l f ( m)

l = ( 4 ) ( 3 ) , ( m)

Statinio stovumo diagrama, kuri gausime apskaiiav lentelje, suteikia vis

informacij apie laivo statin stovum (pav. 3.21).

3.21 pav. Statinio stovumo diagrama

ioje diagramoje galima paymti 3 takus, kurie apibdina laivo stovum: takas O rodo laivo pusiausvyros padt, take A statinio stovumo petys ir grinamasis momentas turi didiausi reikm, take B statinio stovumo petys ir grinamasis momentas lygus nuliui. Jei laiv pakreipsime daugiau negu takas B, petys bus
neigiamas, neigiamas bus ir momentas, kuris laivo nebegrins pirmin padt, o
apvers.
Laivas bna pusiausvyros padties, kai krenavimo momentas Mkr ir grinamasis momentas M yra lygs. Jei naudodamiesi statinio stovumo diagrama norime
rasti kreno kamp, kuris atsiranda paveikus krenavimo momentui Mkr, reikia apskaiiuoti statinio stovumo pet l.

lkr =

88

M kr
D

(3.57)

Laivo teorija

Laivo pusiausvyros slyg galima taip ireikti:

lkr = l.

(3.58)

ia lkr ymime ordinai ayje ir ivedame horizontali linij iki susikirtimo su

diagramos kreive (pav. 3.21).
Susikirtimo take grinamasis momentas lygus krenavimo momentui ir laivas,
pasvirs nurodytu kampu, yra pusiausvyros padties. Jeigu i tako C nuleisime
statmen abscisi a, joms susikirtus gausime kreno kampo dyd , iki kurio pasviro laivas, veikiant krenavimo momentui.
Statin stovumo diagrama skaiiuojama konkreiam laivui, nes naudojamasi
konkretaus laivo pantakorenomis, i kuri gaunami laivo formos stovumo peiai lf.
Laiv statinio stovumo diagram kreivs skiriasi, skirtingos ir j formos, bet yra
ir bendr savybi.
Pradin diagramos dalis ties, esanti kampu. Btent pradin diagramos dalis
turi bti tiesi, tai galima rodyti sulyginus dvi grinamojo momento formules:
skersinio metacentro stovumo formul M = Dh , kuri taikoma tik maiems kreno
kampams, ir grinamojo momento formul, kuri tinka kiekvienam kreno kampui
M = Dl. I i formuli gauname, kad l = h (m). Esant maiems kreno kampams, skersinis metacentro auktis h yra pastovus dydis, todl lygyb l = h rodo
statinio stovumo peties ir kreno kampo priklausomyb, o ma kreno kamp didjimas ireikiamas tiese.
Jei abscisi ais i tako, kuris nuo nulinio tako yra nutols vien radian, t. y.
57,3, brime statmenai iki susikirtimo su liestine kreivs pradinei daliai rasime
pirmin skersin metacentro aukt h (pav. 3.22). Tai galima taip rodyti: pvz., ant
abscisi aies paymkime kamp, kuris lygus vienam radianui 57,3, brkime
statmen iki susikirtimo su liestine, nubrta i ordinai pradios, pradins diagramos daliai.

3.22 pav. Statinio stovumo diagrama

89

Vladas Stonkus

Gauname stat trikamp OAB, o tg =

AB
. Kadangi OB yra lygi vienam radiaOB

nui, tg = AB .
1
Toje tiesioje atkarpoje, kur liestin sutampa su tiesija kreivs dalimi, yra priklausomyb tg =

. ra l = h , gauname, kad tg = h. Palygin formules

gausime, kad AB = h.
Taip rodome, kad statmens AB atkarpa statinio stovumo peties masteliu yra lygi skersiniam metacentro aukiui. Bet taip skaiiuoti skersinio metacentro aukio
nerekomenduojama, nes liestin, nubrta diagramos kreivei, nebna labai tiksli.
Tuo galima naudotis tik statinio stovumo diagramos pradins dalies kontrolei, jau
turint skersinio metacentro aukio reikm.
Pradin diagramos pus iki maksimalaus lmax tako rodo, kad laivas stovus, o
po maksimalaus aukiausio diagramos tako nestovus. Tai galima matyti 3.23
paveiksle.

3.23 pav. Statinio stovumo diagramos savyb

Paveiksle pavaizduotas krenavimo momentas Mkr. Jo dyd paymkime ordinai ayje ir praveskime abscisi aiai paraleli linij. Ties Mkr kerta kreiv takuose A ir C. Kadangi iuose takuose krenavimo momentas lygus grinamajam momentui, laivas takuose, kurie atitinka kreno kampus 1 ir 2, bus pusiausvyros bkls. Panagrinkime laivo pusiausvyros padt take A. Jeigu paeisime laivo pusiausvyr padidin kreno kamp 1 ir jo neveiks kitos jgos, jis gr pradin padt tak A, nes grinamasis momentas yra didesnis u krenavimo moment. Jei
ivesime i pusiausvyros tako sumain kreno kamp 1, laivas taip pat gr
pirmin padt, nes krenavimo momentas yra didesnis u grinamj moment.
Ivada: take, kuris atitinka kreno kamp 1, laivas yra pusiausvyros padties.

90

Laivo teorija

Panagrinkime laivo pusiausvyros padt take C. Jeigu paeisime laivo pusiausvyr padidin kreno kamp 2, krenavimo momentas bus didesnis u grinamj
moment ir kreno kampas prads didti, nes laivo neveikia jokios kitos jgos, taigi
jis apvirs. Jeigu paeisime laivo pusiausvyr sumain kreno kamp 2, grinamasis momentas bus didesnis u krenavimo, kreno kampas mas, ir laivas tak
C nebegr, o stengsis pereiti pusiausvyros padt take A. Ivada: take C, kur
atitinka kreno kampas 2, laivas nenusistovjs pusiausvyros padtyje.
Praktikai laivas gali plaukioti ir esant kreno kampui: pavojaus apvirsti nebus,
jei is kampas bus maesnis, negu maksimalus kreno kampas (pav. 3.21), kuris
atitinka diagramos tak A. Taiau, jei kreno kampas arti maksimalaus diagramos
tako A, laivo padtis yra nestabili, net pavojinga: jei plaukiant jis dar pasvirs, pavyzdiui, nuo vjo, bangos, krovinio pasislinkimo ir t. t., laivas gali ir apvirsti.
Grkime pusiausvyros padt take C (pav. 3.23). Jei laivas yra pusiausvyros
take C, t. y. pastovus ir papildomas krenavimo momentai veikia vien pus ir
pakreipia laiv kampu , kai minti momentai nustoja veikti, laivas grta pusiausvyros padt. Maksimalus kampas, kada laivas dar gali grti pusiausvyros
padt, yra kreno kampas, kuriame statinio stovumo petys lygus nuliui, t. y. take
B. Jei laiv dar pakreipsime, jis apvirs.
Take B laivas yra pusiausvyros padties. ioje padtyje teorikai laivas gali bti ilgai, kol jo nepaveiks kokia nors paalin jga.
Panagrinkime diagram (3.23a pav.).
Statinio stovumo diagrama apskaiiuojama ir braioma tam tikrai laivo svorio
centro aplikatei zg ir tam tikrai vandentalpai. Kadangi momento dydis yra proporcingas peties dydiui, ordinai ayje gali bti atidta ir moment skal (tm).
Laivui svyrant, statinio stovumo peiai pamau didja nuo nulio (esant tiesiai
laivo padiai) iki maksimalios reikms (daniausiai esant kreno kampui nuo 30
iki 40 laipsni), tada maja iki nulio ir tampa neigiami. Tai matyti diagramoje
(3.23a pav.), kur pavaizduota laivo padtis esant vairiam laivo pasvirimui.
Padtis I ( = 0o) atitinka statins pusiausvyros padt: statinio stovumo petys
lygus nuliui (l = 0).
Padtis II ( = 20o): atsiranda statinio stovumo petys (l = 0,2 m).
Padtis III ( = 37o) statinio stovumo petys pasiek maksimum (lmax = 0,35 m).
Padtis IV ( = 60o): statinio stovumo petys l = 0,22 m.
Padtis V ( = 82o): statinio stovumo petys lygus nuliui (l = 0). Laivas yra statins pusiausvyros padties, nors maas kreno padidjimas gali lemti laivo apsivertim.
Padtis VI ( = 100o): statinio stovumo petys neigiamas (l = 0,18 m), laivas
apsivers.

91

Vladas Stonkus

3.23a pav. Statinio stovumo diagrama

Taigi madaug kreno kampu = 82o pasvirs laivas, jei nebus toliau veikiamas iorini jg, gr pradin padt bus stovus 082o kreno kampo ribose.
Kreivs kirtimosi su abscisi aimi takas, atitinkantis laivo apsivertimo kamp
( = 82o), vadinamas diagramos nusileidimo taku. Maksimalus momentas, kai
laivas gali isilaikyti neapsiverts, atitinka maksimal statinio stovumo pet. Statinio stovumo diagram ir laivo stovum lemia laivo parametrai, jo architektra ir
krovinio idstymas laivo aukio atvilgiu, nes nuo krovini idstymo priklauso laivo svorio centro aplikat zg. Laivo svorio centro emjimas didina statinio
stovumo peius, kartu ir grinamojo momento dyd, dl ko padidja kampas,
kuriam esant statinio stovumo petys, kartu ir diagramos nusileidimo takas pasiekia maksimali reikm.
3.23b paveiksle pavaizduota nedidelio laivelio (jachtos) statinio stovumo diagrama. Kadangi jacht svorio centras yra gana emai, t. y. svorio centro aplikat
maa, diagramos nusileidimo takas yra esant kreno kampui = 129, o statinio
stovumo petys, kartu ir grinamasis momentas pasiekia maksimali reikm, kai
kreno kampas 60 laipsni.

92

Laivo teorija

3.23b pav. Statinio stovumo diagrama

3.13. Universalioji statinio stovumo

diagrama
Naudojantis pantakorenomis gana lengva apskaiiuoti ir nubraiyti statinio stovumo diagram esant vairiems laivo apkrovimams.
Universalioji statinio stovumo diagrama rodo stovum, esant vairiam laivo apkrovimui, palengvina statinio stovumo diagramos grafin apskaiiavim ir braiym. Jei laive apskaiiuota ir nubraiyta universalioji statinio stovumo diagrama,
laivo specialistai gali ja naudotis laivo stovumui vertinti, neskaiiuodami ir nebraiydami statinio stovumo diagramos.
Skirting autori pasilytos vairios universaliosios statinio stovumo diagramos,
kurios trauktos Tipin informacij apie krovininio laivo stovum ir tvirtum, kurias naudojant pradiniai duomenys yra faktinis laivo dedveitas ir pradinis metacentro auktis, esant konkreiai apkrovai.
Teorinius universaliosios statinio stovumo diagramos pagrindus galima apibendrinti tokia ivada: prie statinio stovumo peties, kurio iraika (3.53)

l = l f a sin = l f (z g zc )sin ,

93

Vladas Stonkus

pridedamas ir kartu i jo atimamas dydis hvid. sin, atkreipiant dmes tai, kad
a = r h. Tai raius formul gaunama:

l = l f (r h ) sin + hvid . sin hvid . sin ,

(3.59)

ia: hvid. laisvas apytikslis vidutinis duoto laivo pradinis metacentro auktis, m.
Jei tarsim, kad:

l f = l f r sin + hvid . sin ;

(3.60)

lsv = (h hvid . ) sin ,

(3.61)

tai (3.59) tampa:

l = l f + lsv .

(3.62)

Esant tam tikram kreno kampui , pirmasis dmuo santykinis formos stovumo
petys lf priklauso tik nuo laivo povandeninio trio formos, taigi ir nuo jo vandentalpos arba dedveito, antrasis dmuo santykinis svorio petys lsv priklauso tik nuo
jo pradinio metacentro aukio.
Sudarant universalij statinio stovumo diagram braiomos dvi kreivi grups:
braiomi santykiniai laivo vandentalpos reikmi formos peiai lf, o eilei pradinio
metacentro aukio reikmi braiomi santykiniai svorio peiai lsv, nuo h = 0 iki
tam tikros reikms, kuri duotam laivui yra didiausia (3.24 pav.).
Kaip naudotis universalija statinio stovumo diagrama, parodyta 3.24 paveiksle.
Kad kreivs lsv bt ne sinusoids, o tiesi linij pavidalo ir prasidt koordinai pradioje (tai palengvina diagramos sudarym), kreno kamp skal priimame
kaip sinusoidin, t. y. ant diagramos abscisi aies ymime padalas, kuri atstumai
nuo koordinai pradios yra proporcingi ne kreno kampams, o t kamp sinus
reikmms.
Statinio stovumo diagrama kiekvienai duotai vandentalpos reikmei ir kiekvienam skersiniam metacentro aukiui, matoma universaliojoje statinio stovumo
diagramoje (3.24 pav.), pvz., stora linija parodyta statinio stovumo diagrama
D = 4600 t ir h = 0,7 m, kai hvid. = 1,0 m.
Kadangi universaliosios statinio stovumo diagramos skaiiavimas yra sudtingas, laive jos neskaiiuojamos ir nebraiomos, naudojamasi specialist projektuotoj laiv statytoj apskaiiuotomis ir nubraiytomis.
Paveiksle pavaizduota universalioji statinio stovumo diagrama laivui, kurio
vandentalpa yra nuo 3000 iki 5000 ton. ioje diagramoje statinio stovumo kreivs
apskaiiuotos esant vairiai vandentalpai ir turint skirtingus metacentro aukius
h nuo 0 iki 1,5 m. Naudodamiesi ia universalija statinio stovumo diagrama,
94

Laivo teorija

galime nubraiyti konkretaus laivo statinio stovumo diagram, esant konkreiai

vandentalpai ir turint konkret skersin metacentro aukt.

3.24 pav. Universalioji statinio stovumo diagrama

Pavyzdys: braiome statinio stovumo diagram, kai laivo vandentalpa D =

4600 t, skersinis metacentro auktis h = 0,7 m. Paveiksle statinio stovumo diagrama, kai D = 4600 t, nubrta storesne linija, taip pat storesne linija nubrta ties i
koordinai tako O iki tako, kur paymtas skersinio metacentro auktis h = 0,7 m.
Nordami grafikai nubraiyti statinio stovumo diagram laivui, kurio vandentalpa D = 4600 t, skersinis metacentro auktis h = 0,7 m, briame ordinai (l, m)
ir abscisi (, laipsniais) ais ant statmen, nubrt abscisi aiai takuose, kurie
atitinka 10, 20, 30, 40, 50, 60, 70, 80, 90 laipsni kreno kampus, ymime atkarpas,
kurios universaliojoje diagramoje yra tarp rykesns kreivs, paymtos D =
4600 t, ir rykesns tiess, kuri nubrta i koordinai tako O iki tako, kur paymtas skersinis metacentro auktis h = 0,7 m, atitinkamai nuo statmen, ikelt
abscisi aiai takuose, kurie atitinka 10, 20, 30, 40, 50, 60, 70, 80, 90 laipsni kreno kampus.

95

Vladas Stonkus

ios atkarpos yra lygios ir braiomos statinio stovumo diagramos statinio stovumo peiams l. Paymj atkarpas ir sujung takus gausime statinio stovumo
diagram, nubraiyt esant D = 4600 t ir h = 0,7 m (pav. 3.25).

3.25 pav. Statinio stovumo diagrama, nubrta naudojant universalij diagram

ios diagramos statinio stovumo peiai l, esant bet kuriam kreno kampui, yra
lygs rykesns kreivs ir rykesns tiess universaliojoje statinje stovumo diagramoje atkarpoms.

3.14. Krovinio vertikalaus perklimo taka

laivo stovumui
Perklus krovin p vertikaliai i tako A tak B ir laivui pakrypus kreno kampu , atsiranda jg p pora, tarp j petys AE = (z2 z1) sin (pav. 3.26). is jgos
momentas maina laivo grinamj moment, kuris kinta pagal sinusoido dsn:

M = p (z2 z1) sin

3.26 pav. Krenavimo momentas krovin perklus vertikaliai

96

(3.63)

Laivo teorija

Jeigu ios funkcijos kreiv nubraiysime kartu su statinio stovumo diagrama, jas
sudj matysime, kad statinio stovumo peiai sumaja: maja didiausio statinio
stovumo peties dydis, taigi laivas apvirs, esant maesniam kreno kampui
(pav. 3.27).

3.27 pav. Statinio stovumo diagramos braiymas krovin perklus vertikaliai:

I diagrama kol krovinys dar neperkeltas; II funkcijos M = -p (z2z1) sin kreiv,
kai z2 > z1; III funkcijos M = p (z2z1) sin kreiv, kai z2 < z1;
IV krovin perklus vertikaliai auktyn; V krovin perklus vertikaliai emyn

3.15. Krovinio perklimo skersai

(horizontaliai) laivo taka laivo stovumui
Perklus krovin skersai (horizontaliai) laivo i kairiojo laivo ono tako A
deinj laivo on tak B ir laivui pakrypus kreno kampu , atsiranda jg pora
(pav. 3.28). is momentas maina laivo grinamj moment, kai krenas yra dein on ir keiiasi pagal kosinusoids dsn.

M = p (y2 y1) cos.

(3.64)

Nubraiius i funkcij kartu su statinio stovumo diagrama matyti, kad statinio

stovumo peiai sumaja: maja didiausio statinio stovumo peties dydis, taigi
laivas apvirs esant maesniam kreno kampui. Atsiranda kreno kampas. Laivui pakrypus prieing pus, statinio stovumo peiai didja (pav. 3.29).

97

Vladas Stonkus

3.28 pav. Krenavimo momentas perklus krovin skersai (horizontaliai) laivo

3.29 pav. Statinio stovumo diagramos braiymas perklus krovin

skersai (horizontaliai) laivo:
I diagrama iki krovinio perklimo; II funkcijos M = p (y2 y1) cos kreiv;
III perklus krovin

3.16. Laivo formos ir imatavim taka laivo

stovumui
Nagrindami statinio stovumo diagramas padarme ivad, kad kuo didesnis
statinio stovumo petys ir kuo toliau nuo ordinai pradios yra maksimalus statinio
stovumo petys, tuo geresnis yra laivo stovumas.
Taigi laivo stovumas priklauso nuo laivo korpuso formos, imatavim, apkrovimo ir krovinio idstymo laive.
Panagrinkime, koki tak laivo stovumui daro laivo korpuso plotis, nepralaidaus laivo borto auktis, antstatai, atviros skyls (iliuminatoriai, angos ir kt.).
98

Laivo teorija

Laivo korpuso ploio tak galima nustatyti nagrinjant dviej laiv skersinius
pjvius, kuri korpus ploiai skirtingi, o vandentalpa, gramzda, borto auktis svorio centro koordinats vienodi, abu laivai neturi antstato (pav. 3.30).

3.30 pav. Laivo ploio taka skersiniam stovumui

Pateiktos abiej laiv statinio stovumo diagramos. Matome, kad II laivo statinio
stovumo petys yra didesnis. Tai galima paaikinti tuo, kad laivo korpuso plotis lemia didesn skersin metacentro spindul r, kuris didja didjant vaterlinijos plotui,
kartu didja ir inercins vaterlinijos momentas Ix. Be to, platesnis laivo denis, esant
maesniam kreno kampui, siekia vanden, todl maja laivo statinio stovumo
diagramos nusileidimo kampas.
Taigi sitikiname, kad laivo korpuso plotis turi takos laivo stovumui: diagramos
pradioje statinis stovumas statesnis, laivo stovumas staigiai gerja, nes didja statinio stovumo peiai. Maksimalus statinio stovumo petys bus esant maesniam
kreno kampui, o diagramos nusileidimo kampas bus maesnis nei siauresnio laivo.
Ivada: pirmojo laivo statinio stovumo petys didja liau, bet maksimalus statinio
stovumo petys, esant didesniam kreno kampui, ir diagramos nusileidimo kampas
yra didesni, t. y. siauresnis laivas apvirs vliau nei platesnis.
Kaip veikia stovum nepralaidus borto auktis, galima pamatyti 3.31 paveiksle, kur
parodyti dviej laiv skersiniai pjviai. ia skiriasi laiv nepralaidaus borto aukiai,
bet vandentalpa, gramzda, plotis, svorio centro aplikats yra vienodi, be antstat.

3.31 pav. Nepralaidaus borto aukio taka skersiniam stovumui

99

Vladas Stonkus

Kadangi abiej laiv vaterlinij plotai yra vienodi, tai bus vienodi ir inercijos
momentai Ix, todl abiej laiv skersiniai metacentro spinduliai ir aukiai lygs. i
lygyb bus iki kreno kampo, kai pirmojo laivo denis pasiekia vanden. Antrojo laivo nepralaidus bortas auktesnis, todl jo denis pasieks vanden esant didesniam
kreno kampui.
Taigi auktesnio nepralaidaus borto laivo statinio stovumo diagramos maksimalus statinio stovumo petys, kreno kampas, kuriam esant bus maksimalus statinio
stovumo petys, taip pat diagramos nusileidimo kampas bus didesni, taigi laivas apvirs esant didesniam kreno kampui.
Jei laivas turi antstatus, jie veikia laivo stovum taip pat, kaip ir auktas nepralaidus bortas. Jei laivo bortas yra neauktas ir nepralaidus, jo stovum gali pagerinti
antstatas, o iki antstat bus nepralaidus bortas, denis.
Jei laivo borte yra ang, pro kurias, laivui pakrypus, vid gali pakliti vandens, kreno kampas, kuriam esant vanduo patenka laivo vid, vadinamas upylimo kampu, o statinio stovumo diagrama galioja tik iki to kampo, tada laivas praranda stovum (pav. 3.32).

3.32 pav. Laivo upylimo kampas

Kaip veikiamas laivo stovumas ir kokios bna statinio stovumo diagramos, pavaizduota 3.33 paveiksle.
I diagrama tai laivai, kuri skersinis metacentro auktis h = 0,3 0,5 m, be to,
jie turi aukt nepralaid bort. Toki laiv statinio stovumo peiai didja liau ir
diagramos maksimumo takas gana toli nuo koordinai pradios. ios diagramos
rodo, kad grinamasis momentas, esant maiems kreno kampams, nedidelis, bet
stovumas, esant dideliam kreno kampui, pagerja, gana nedidelis ir diagramos nusileidimo kampas.
II diagrama tai laivai, kuri skersinis metacentro auktis h = 0,5 1,0 m. Jei
i laiv bortai aukti, j stovumas, esant dideliems kreno kampams, gana didelis,
toki laiv statini stovumo diagram nusileidimo kampas 60 90. Tai dideli
keleivini ir krovinini laiv diagramos.

100

Laivo teorija

III diagrama tai laivai, kuri didelis skersinis metacentro auktis ir maas santykis L/B, j nepralaids bortai yra neaukti. Kadangi laivas platus, o nepralaidus
bortas emas, esant gana nedideliems kreno kampams denis pasiekia vanden ir
laivo stovumas staigiai pradeda mati. Tokiam laivui bdingas didelis pirminis
stovumas, bet jis nestovus esant dideliems kreno kampams, be to, bdingas staigus
oninis supimasis.
IV diagrama tai laivai, kuri neigiamas pirminis skersinis metacentro auktis,
arba neigiamas pirminis stovumas. Liestin pradinei diagramos daliai yra emiau
abscisi aies, o diagrama didjant kreno kampui kerta abscisi a ir pereina teigiam statinio stovumo pei pus. Laivai, kuri statinio stovumo diagrama yra
tokios formos, negali plaukti be kreno, nes j pusiausvyros padtys yra, esant kreno
kampams 1 ir 1. ie laivai atitinka stovumo reikalavimus, nes, laivui pakrypus
didesniu kreno kampu nei 1, atsiranda statinio stovumo petys, kartu ir grinamasis momentas, kuris ir garantuoja laivo stovum.

3.33 pav. Statinio stovumo diagramos

101

Vladas Stonkus

3.17. Biriojo krovinio taka laivo stovumui,

stovumas denyje gabenant medien
Birusis krovinys (grdai, akmens anglis, vyras ir kt.), laivui pasvirus, paprastai
byra kreno pus. Tai tas pats, kaip ir skystasis krovinys su laisvuoju paviriumi.
Skystasis krovinys pasislenka kreno pus, esant maiausiam kreno kampui, o birusis pradeda birti kreno pus esant tam tikram kreno kampui, kuris priklauso nuo
birij krovini tipo. Pvz., grdai pradeda birti esant 15 kreno kampui, esant 25
kreno kampui, jei patalpa upildyta nepilnai, ir esant 15 kreno kampui, jei triumas
upildytas maiau nei 0,5 jo aukio.
Esant nedideliam laivo svyravimui perbyra tik virutinis krovinio sluoksnis isilygina nelygus biriojo krovinio pavirius krovin pakrovus. Esant didesniam laivo
svyravimui, biriojo krovinio sluoksnis pasislenka kreno pus. Tai lemia ir laivo
svorio centro pasislinkim kreno pus, kartu sumaja grinamasis momentas,
nes dl krovinio pasislinkimo atsiranda krenavimo momentas. Taigi paveikus krenavimo momentui, padidja kreno kampas, o esant kvalui ar kitam krenavimo
momentui, laivas gali prarasti stovum ir apsiversti.
Kadangi ne visas krovinys pasislenka kit laivo borto pus, birusis krovinys
gali kauptis prie kurio nors borto, o atsirads kreno kampas vis didti. Tai neigiamai veikia laivo stovum, ypa esant didesniam oniniam svyravimui.
Veant biriuosius krovinius btina inoti, kaip jie veikia laivo stovum ir k daryti, kad poveikis bt kuo maesnis. iuo atveju gali padti laivo triumuose rengtos iilgins pertvaros, ant krovinio paviriaus pakrautas sluoksnis to paties krovinio, supilto maius. Veant biriuosius krovinius laivo stovumas skaiiuojamas
remiantis konkretiems kroviniams skirta metodine mediaga ir turi atitikti balkeriams nustatytus IMO reikalavimus.
Gabenant ant denio medien, reikia inoti, kaip ji veikia laivo stovum. inotina, kad lyjant lietui, esant bangavimui, ant denio esanti mediena sulampa, ir jos
svoris padidja iki 13%. Todl skaiiuojant ir vertinant laivo stovum, medienos,
sukrautos ant laivo denio, svor reikia padidinti 13%. Laiv, kurie vea medien
ant denio, stovumo reikalavimai turi atitikti IMO standartus, kurie btini mikaveiams.

3.18. Laivo stovumas plaukiant pabangiui

Esant bangavimui ir tai paiai vandentalpai, keiiasi laivo povandenins dalies
trio forma, savo ruotu kinta ir laivo stovumas, kuris priklauso nuo grinamojo
momento dydio. Kadangi laivo vandentalpa nesikeiia, grinamojo momento
dydis priklauso nuo statinio stovumo peties l dydio (M = Dl ) . Taigi statinio
stovumo petys skaiiuojamas formule:
102

Laivo teorija

l = l f l sv

Matome, kad laivo svorio centras plaukiojant nesikeiia, taigi nesikeis ir laivo
svorio petys lsv, bet keisis povandenins laivo dalies trio forma, kartu ir laivo formos stovumo petys lf. Taigi esant bangavimui keiiasi laivo formos stovumo petys
lf ir, nors laivo svorio stovumo petys lsv nesikeiia, statinio stovumo petys keiiasi
atsivelgiant tai, kaip kinta laivo formos stovumo petys lf.
Laivui plaukiant prie vj, t. y. prie bangas, povandenins laivo dalies trio
forma spariai kinta, nes laivas plaukia prieing bangai pus, taigi ant bangos
viraus bna trumpai. Plaukiant pabangiui, laivo ir bangos greii skirtumas yra
nedidelis, todl aplenkiant bang arba, jei bangos greitis didesnis u laivo greit,
bangai aplenkiant laiv, pastarasis ilgesn laik lieka bangos viruje arba tarp bang.
Laivo stovumas prastja, jam esant bangos viruje, nes tuo momentu sumaja
laivo vaterlinijos plotas. Tai bdinga laivams, kuri ilgis maesnis u bangos ilg.
Dideli laivai, kuri ilgis bna didesnis u bang ilg, stovumo pokyi praktikai
nejauia.
Panagrinkime, kaip keiiasi laivo vaterlinijos plotas, kai laivas yra bangos viruje, laivo ir bangos ilgiai beveik vienodi (pav. 3.34).

3.34 pav. Laivas bangos viruje:

1 vaterlinija, kai laivas plaukia ramia jra; 2 kai bangos viruje

Kai laivas yra bangos viruje, vandens lygis (gramzda) ties laivo midelio pantu
yra didesnis, negu laivui plaukiant ramiame vandenyje, o laivo priekinje dalyje ir
laivagalyje vandens lygis gerokai maesnis. Matome, kad vaterlinijos forma, laivui
esant bangos viruje, gerokai skiriasi nuo vaterlinijos, kuri bt laivui plaukiant
ramiame vandenyje. Vidurinje laivo dalyje bortai vertikals, todl vaterlinijos plotas ia nesikeiia, laivo priekyje ir laivagalyje, kur vandens lygis maesnis, vaterlinijos plotas maja. Sumajus vaterlinijos plotui, maja ir grinamasis momentas, kartu prastja laivo stovumas.
Panagrinkime laivo stovum, kai paveikus laiv krenavimo momentui, jis pakrypsta kampu . Taip pat grinamojo momento dyd laivagaliuose, kur gramzda
103

Vladas Stonkus

yra maa, ir ties laivo midelio pantu, kada laivas plaukia ramiu vandeniu ir bangos
viruje (pav. 3.35).

3.35 pav. Statinio stovumo peiai laivagaliuose ir ties laivo midelio pantu:
I laivas ramiame vandenyje; II laivas bangos viruje
ia paymti pantai priekinje dalyje (I), midelio pantas (II), laivagalyje (III).
Visi pantai pakreipti tuo paiu kreno kampu (pav. 3.35a).
Laivui plaukiant ramiame vandenyje, gramzda laivagaliuose ir ties laivo viduriu
yra vienoda, bet vandens pldrumo jga pasiskirsto netolygiai, nes vidurinje laivo
dalyje, kur panto plotas didiausias, didiausia vandens keliamoji pldrumo jga, ji maesn laivagaliuose.
Kai laivas yra bangos viruje (pav. 3.35b), gramzda ties laivo midelio pantu
didesn negu laivagaliuose, todl povandeninis laivo dalies tris ties laivo viduriu
padidja, o ties laivagaliais sumaja. Pldrumo jg skirtumas ties laivo midelio
pantu ir laivagaliuose padidja. Laivo svorio centro padtis ir laivo svorio jga
nesikeiia, pastaroji veikia vertikaliai emyn. Brinyje (pav. 3.35b) matome, kad
laivagaliuose, kur gramzda maesn negu vidurinje laivo dalyje, povandenini
pant dalies plot centrai, per kuriuos veikia pldrumo jga, yra prieingoje laivo
svorio jgos veikimo pusje nei vidurinje laivo dalyje, t. y. laivagaliuose, kur
gramzda maa, grinamieji momentai yra neigiami.
Kadangi laivo grinamj moment sudaro visi jo grinamieji momentai, laivui esant bangos viruje, is momentas sumaja. Kuo auktesn ir staigi lait
banga, tuo prastesnis laivo stovumas. Kadangi bangos ilgis daniausia bna
80 100 m, prastesnis stovumas t laiv, kurie yra trumpesni kaip 100 m. Laivo
stovumas pablogja, kai tik laivo priekin dalis yra bangos viruje, arba aplenkiant
bang, kai jos viruje yra laivagalis, nes abiem atvejais sumaja gramzda vienoje
i laivo dali, taigi pablogja jo stovumas. Paveiksle 3.36 pavaizduotos statinio
stovumo diagramos, laivui esant vairiose padtyse.

104

Laivo teorija

3.36 pav. Statinio stovumo diagramos laivui esant vairiose padtyse

Ypa laivo stovumas prastja jam plaukiant pabangiui, esant bangos viruje, kai
laivo ir bangos greiiai beveik lygus. Tada banga laiv pradeda lyg ir neti, pablogja jo valdomumas, kurso pastovumas ir, veikiant bangai, laivas pradeda greiiau
suktis, banga j pasuka bangos atvilgiu lagu. Ilyginti laivo judjimo krypt (kurs) vairu praktikai nemanoma, nes viskas vyksta labai greitai, taigi galima prarasti valdomum. Krenavimo momentas, atsirandantis laivo pasisukimo (cirkuliacijos)
metu, pakreipia laiv cirkuliacijos ior, t. y. laivo on, kuris nukreiptas bangos bgimo pus. Be to, atsiranda ir kitas krenavimo momentas veikiant paiai
bangai. ie du krenavimo momentai veria laiv pakrypti gana dideliu kreno kampu ar net j apveria. Todl ypa pavojinga, kada laivas plaukia pabangiui ir laivo
bei bangos greiiai beveik lygs arba lygs. Tuo metu negalima daryti poski, nes
pasukus vair, laivas pradeda suktis, o banga pagreitina pasisukim j nedama.
Siekiant ivengti netiktum ir nelaimi dl laivo stovumo pablogjimo, plaukiant
pabangiui btina keisti laivo judjimo krypt arba mainti laivo greit, kad jis bt
madaug 0,6 0,7 bangos greiio.

3.19. Dinaminis laivo stovumas. Diagrama

Kai laiv veikia statinis krenavimo momentas, grinamasis momentas didja
didjant kreno kampui. ie du momentai viso statininio krenavimo momentu atsveria vienas kit ir, esant bet kuriam kreno kampui, yra lygs. Paveikus laiv statiniu
krenavimo momentu, jis krypsta tolygiai, nra kampinio pagreiio.
Panagrinkime, kaip keiiasi laivo statins pusiausvyros bsena, kai j staiga
paveikia krenavimo momentas Mkr, kurio dydis nepriklauso nuo kreno kampo.

105

Vladas Stonkus

Tai galima pavaizduoti laivo statinio stovumo diagrama (pav. 3.37). Laiv paveikia dinaminis krenavimo momentas Mkr tai pavaizduota tiese EK. Taip laivas
veikiamas staiga paptus vjo gsiui, nutrkus ant krovinins strls pakabintam
sunkiam kroviniui arba buksyriniam lynui.

3.37 pav. Dinaminio momento veikimas

Paveikus iam momentui, laivas pakrypsta. Laivui krypstant on, grinamasis momentas didja, bet i pradi jis yra maesnis u krenavimo moment, todl
laivas krypsta, esant kampiniam pagreiiui. Laivui pakrypus iki statins pusiausvyros kampo st.1, kampinis pagreitis pasieks maksimal pagreit. Laivas i inercijos
krypsta toliau, bet dabar grinamasis momentas didesnis u krenavimo, todl
kampinis pagreitis pradeda mati.
Veikiant didesniam krenavimo momentui, laivas krypdamas kaupia sukamojo
judjimo energij, kuri matuojama atliktu darbu: atliktas darbas A tai momento
kampu pakreiptas laivas (A = M ).
Grinamasis momentas taip pat atlieka darb, kuris didja didjant kreno kampui, tik tas darbas nukreiptas prieing pus nei krenavimo momento darbas. Jei
kreno kampas didesnis u kamp st.1, grinamasis momentas bus didesnis u krenavimo moment, ir darbas, kur atlieka grinamasis momentas, bus didesnis u
krenavimo momento darb.
Taigi sukaupta energija pradeda mati. Eliminavus vandens pasiprieinimo laivo judjimui darb, laivo kampinis greitis tampa lygus nuliui, tada grinamojo
momento darbas tampa lygus krenavimo momento darbui, laivas nustoja krypti,
kreno kampas pasiekia maksimali reikm.
Tuo metu grinamasis momentas yra didesnis u krenavimo moment, todl
laivas pradeda grti pusiausvyros padt st.1 su pagreiiu, sumajus kreno kampui su majaniu pagreiiu. Laivas, atliks kelet svyravim, sustos statins pusiausvyros padtyje, esant kampui st1.
Tokie procesai bdingi laivui, kuris paveiktas dinamins jgos. Taigi galima
tarti, kad laivo savyb prieintis ir neapvirsti, staiga paveikus krenavimo momentui, vadinama dinaminiu laivo stovumu. Kampas, iki kurio laivas pakrypsta staigiai

106

Laivo teorija

paveikus krenavimo momentui, vadinamas dinaminiu kreno kampu din.. J lemia

krenavimo ir grinamojo moment darbo lygyb:

Akr = A .
Todl laivo dinaminio stovumo rodiklis yra grinamojo momento darbas A,
kur reikia atlikti, norint pakreipti laiv iki kampo din. (primename, kad statinio
stovumo rodiklis yra grinamasis momentas).
Dinaminio krenavimo momento darbas, kur jis atlieka pakreipdamas laiv iki
kampo din., yra:

Akr.= Mkr din..

(3.65)

Paveiksle darb galima pavaizduoti staiakampio plotu O E D F.

Kadangi grinamasis momentas M tai statinio stovumo diagramos kampo
funkcija, grinamojo momento darb A, kuris btinas, norint pakreipti laiv iki
kampo din., galima pavaizduoti grafikai kaip plot O A B F.
Galima urayti i plot lygyb:
Plotas O E D F = Plotas O A B F.
Matome, kad abu ie plotai turi bendr plot O A D F, todl likusios plot dalys A B D ir O E A yra lygios.
Naudojantis lygybe Akr = A ir inant krenavimo momento dyd Mkr, grafikai galima rasti ordinats B F padt, kad parykinti plotai (pav. 3.37) bt lygs. Tada takas din, kuriame ordinat B F kerta abscisi a, ir yra dinaminis kreno kampas din.
Tiksliai grafikai apskaiiuoti dinaminio kreno kampo praktikai nemanoma
lyginant plotus galima apskaiiuoti tik apytiksliai.
Sprsdami vairius dinaminio stovumo udavinius naudojams dinaminio stovumo diagrama. Dinaminio stovumo diagrama tai kreiv, kuri ireikia grinamojo momento darbo priklausomyb nuo kreno kampo. Todl dinaminio stovumo
diagrama tai integralin statinio stovumo diagramos kreiv, kuri skaiiuojame
taip: abscisi ayje ymime kelis takus kreno kampus ir briame statmenis iki
susikirtimo su statinio stovumo diagramos kreive; apskaiiuojame grinamojo
momento darb A (grinamojo momento darbas ireikiamas plotu, kur apibria
statinio stovumo diagramos kreiv nuo ordinai pradios iki susikirtimo su statmeniu, kuris briamas i abscisi aies tako kreno kampo ); ant statmen ymime ordinates, kurios atitinka tam tikru masteliu paymtus plotus.
Ordinai takus sujungiame kreive, kuri ir yra dinaminio stovumo diagrama.
Dinaminio stovumo diagrama (pav. 3.38) pavaizduota kartu su statinio stovumo
diagrama.

107

Vladas Stonkus

3.38 pav. Dinaminio ir statinio stovumo diagramos

ioje diagramoje pavaizduotos grinamojo momento M ordinats, atitinkanios kreno kamp , ir ordinats A, atitinkanios grinamojo momento darb,
kur atlieka pakreipiant laiv iki kreno kampo . Matome, kad didiausia A ordinat yra ten, kur statinio stovumo diagramos kreiv kerta abscisi a ir atitinka grinamojo momento atlikt darb, pakreipiant laiv kampu nuo vertikalios padties
iki kreno kampo. Ten, kur statinio stovumo diagramos kreiv kerta abscisi a,
grinamasis momentas lygus nuliui.
Paveiksle 3.39 pavaizduota, kaip grafikai apskaiiuoti dinamin kreno kamp
din, naudojant dinaminio stovumo diagram, kai laiv veikia dinaminis krenavimo
momentas Mkr. Krenavimo momento darbo Akr grafikas, jei j pavaizduosime dinaminio stovumo diagramoje tuo paiu masteliu, bus ties, pakreipta abscisi aies
pus, nes nuolat veikianio dinaminio krenavimo momento darbas yra proporcin-

gas kreno kampui.

iai tiesei nubrti utenka pasirinkti vien tak, geriausia, kai kreno kampas
= 57,3, t. y. vienam radianui.
Tada, kai = 1, formule Akr = Mkr din gauname, kad Akr = Mkr.

3.39 pav. Kreno kampo skaiiavimas naudojant dinaminio stovumo diagram

Taigi siekiant nubrti krenavimo momento grafik abscisi ayje ymime vien radian, t. y. 57,3, ir i gauto tako H nubriame statmen. Ant jo darbo masteliu A ymime tak C, kur sujungus su koordinai pradia gauname krenavimo
momento darbo grafik.
108

Laivo teorija

Takas B, kuriame ties OC kerta dinaminio stovumo diagramos kreiv, atitinka

iekom kamp din, nes atkarpa Bdin ordinai mastelyje atitinka krenavimo ir
grinamojo momento darbo dydius, kas rodo dinaminio kreno kampo buvim.
Dinaminio stovumo diagrama galima apskaiiuoti krenavimo momento Mkr dyd, inant dinamin kreno kamp din. Abscisi ayje ymime dinamin kreno kamp din ir briame statmen iki susikirtimo su dinaminio stovumo diagramos kreive
take B. Nuo koordinai pradios per tak B briame ties OC. Ordinat HC,
nubrta i tako H, kuris atitinka kreno kamp = 57,3 (1 radianas), atitinka krenavimo momento dyd Mkr.
Praktikai dinaminio stovumo diagramos skaiiuojamos kitaip. Braiant diagram ymime ne grinamojo momento darb, o dinaminio stovumo pet.
Kaip minjome, krenavimo momento darbas Akr = Mkr . Norint nubraiyti dinaminio stovumo diagram, ios formuls abi puses dalijame i vandentalpos D ir
gauname:

A kr
Akr
M
= ld ,
= kr arba
D
D
D

(3.66)

kur: ld krenavimo dinaminio momento petys.

Kadangi krenavimo momento darbas proporcingas kreno kampui, santykis
bus ties, einanti per koordinai pradi.
I formuls
santykis

Akr
D

A kr
= l kr matome, kad esant kreno kampui = 1 radianas,
D

A kr
lygus krenavimo dinaminio momento peiui:
D

A kr
= ld .
D

(3.67)

Dinaminis stovumo petys ld tai vertikalaus atstumo tarp laivo svorio centro ir
vandentalpos centro pokytis laivui pasvirus (pav. 3.40).
I paveikslo matome, kad dinaminio stovumo petys apskaiiuojamas taip:

ld = yc sin (zc zc o) cos (1 cos) a =

l .

Dinaminio sto-

vumo pet skaiiuojame lentelje 3.2, integruodami statinio stovumo pet l ir integruot sum padaugin i /2. Taigi

ld = /2

(3.68)
109

Vladas Stonkus

3.40 pav. Laivo dinaminio stovumo petys

3.2 lentel

l (m)

(integruota suma)

10

l 10

l 10

20

l 20

2 l 10 + l 20

30

l 30

2 l 10 + l 20 + l 30

40
50
60
70

10 0 0,1745
=
=
= 0,0873 radiano
2
2
2

110

ld =

Laivo teorija

3.41 pav. Laivo statinio ir dinaminio stovumo diagramos

3.20. Apvertimo momento skaiiavimas

statinio ir dinaminio stovumo diagramomis
Panagrinkime, kaip dids dinaminis kreno kampas din, naudojantis statinio
stovumo diagrama, kai didinamas dinaminio krenavimo momento dydis
(pav. 3.42).

3.42 pav. Apvertimo momento skaiiavimas

Didinant dinaminio krenavimo momento dyd, paymtas plotas 0EA dids, o

plotas ABK mas (tai krenavimo ir grinamojo moment atlikt darb lygybs
slyga). Padidinus dinamin krenavimo moment iki jo maksimalaus dydio, kuris
paymtas atkarpa 0E, ie du plotai 0EA ir ABK susilygins. Dinaminis kreno
kampas din maks. tampa lygus statiniam kreno kampui, kuris atitinka nestabilios laivo pusiausvyros padt. kamp gausime i tako K nubr statmen abscisi
a krenavimo momento linijos susikirtimo su statinio stovumo diagrama tak.
Jei laivas pakryps kampu din maks. arba esant statiniam momentui st, t. y. laivas
yra nestabilios pusiausvyros padties, nors truput padidinus kreno kamp, krena111

Vladas Stonkus

vimo momento darbas bus didesnis u grinamojo momento darb, tada laivas
prads labiau krypti ir neteks pusiausvyros apvirs.
Krenavimo momentas, kuriam paveikus laiv is krypsta iki nestabilios pusiausvyros padties kampo, vadinamas minimaliu apvertimo momentu Mapv.
Taigi apvertimo moment galima apskaiiuoti dinaminio stovumo diagrama.
Didinant krenavimo moment pasieksime tok tiess 0C pakrypimo kamp, kai ji
nebekirs dinaminio stovumo diagramos kreivs, o taps liestine (pav. 3.43).

3.43 pav. Maksimalus dinaminis pakrypimas

Taigi tako abscis, kur ties 0C lieiasi su dinaminio stovumo kreive take T,
atitinka maksimal dinamin pakrypim maksimal kreno kamp. Tako T abscis dinaminio stovumo diagramoje atitinka tako K abscis statinio stovumo diagramoje. Ties 0C liestin dinaminio stovumo diagramai, nubrta i nulinio tako
0. Nubrtas statmuo i abscisi tako A iki susikirtimo su ia liestine, kuris atidtas 57,3 (1 radianas), atitinka minimal apvertimo moment (Mapv. = D ldm).
Lygindami statinio krenavimo moment, kuris didja pamau, su dinaminiu
krenavimo momentu, kuris paveikia laiv staiga, matome, kad didiausias krenavimo statinis momentas (pav. 3.42), atitinkantis ordinats tak B, visada bus didesnis u dinamin krenavimo moment, kuris atitinka E ordinat. Taigi laivui pavojingesnis yra dinaminis krenavimo momentas.
Pateikti pavyzdiai, laivui esant statins pusiausvyros bkls be kreno. Bet
praktikai laivui esant jroje jis supasi tam tikra svyravimo amplitude. Todl laiv
paveikus dinaminiam krenavimo momentui, jis jau bna pakryps tam tikr on.
Taigi laivas gali bti paveiktas dinaminio krenavimo momento, kai yra pasvirs
krenavimo momento veikimo arba prieing pus (pav. 3.44).

112

Laivo teorija

3.44 pav. Krenavimo momento (vjo gsio) veikimas

Panagrinsime pirmj atvej ir apskaiiuosime apvertimo moment, kuris pavojingesnis laivui.

Nubraiome statinio stovumo diagram (pav. 3.45), kreno kamp st. ymime
abscisi ayje taku E, i kurio briame statmen. Atkarpa EF tai momento peties dydis, kuris apkreip laiv iki kreno kampo st..

3.45 pav. Apvertimo momento skaiiavimas, kai laivas pakryps vjo gsio pus

Laiv taip pat veikia staigus dinaminis krenavimo momentas, nukreiptas prieing pus negu krenavimo momentas, kuris pakreip laiv t on, i kurio paveik staigus dinaminis krenavimo momentas.
Norint apskaiiuoti minimal apvertimo moment, parenkama linijos DK padtis turi bti lygiagreti abscisi aiai, kad paymti plotai FDA ir ABK bt lygs.
Gauta ordinat 0C bus lygi minimalaus apvertimo momento dydiui. Tako K abscis atitinka didiausi dinamin kreno kamp din maks.
Dinaminio stovumo diagrama minimal apvertimo moment apskaiiuojame
taip: braiome dinaminio stovumo diagram ir pratsiame j neigiam abscisi
pus iki kreno kampo st. (pav. 3.46).
Kairje (neigiamoje) abscisi ayje ymime tak E, kuris atitinka pirmin kreno
kamp st., i tako E briame statmen iki susikirtimo su diagramos kreive take
F. I tako F briame liestin FT ir horizontali ties, lygiagrei abscisi aiai.
ioje tiesje nuo tako F ymime atstum, kuris lygus 1 radianui (57,3), ir gauname tak P, i kurio briame statmen iki susikirtimo su liestine FT ir gauname
113

Vladas Stonkus

tak Q. Atkarpa PQ (ordinai masteliu) atitinka minimal apvertimo moment,

(Mapv. = D ldm), esant pradiniam kreno kampui st..

3.46 pav. Apvertimo momento skaiiavimas, kai laivas pakryps vjo gsio pus

Tako T abscis atitinka didiausi kreno kamp, paveikus maksimaliam krenavimo momentui (minimaliam apvertimo momentui).
Inagrinjus dinaminio kreno kamp ir apvertimo moment skaiiavim, naudojantis statinio ir dinaminio stovumo diagramomis, matome, kad apskaiiuoti minimal apvertimo moment statinio stovumo diagrama yra sudtinga, o apskaiiuoti
dinamin kreno kamp gana paprastai. Naudotis dinaminio stovumo diagrama
nesudtinga, sudtingiau rasti tak T, kuriame liestin lieia diagramos kreiv,
kartu ir dinamin kreno kamp. Dl tikslumo minimalus apvertimo momentas skaiiuojamas dinaminio stovumo diagrama, tada paymjus moment ant statinio
stovumo diagramos kreivs, randamas dinaminis kreno kampas.

3.21. Dinaminio kreno kampo ir apvertimo

momento skaiiavimas, naudojant
statinio ir dinaminio stovumo diagramas,
kai laivo padtys skirtingos
Panagrinkime dinaminio kreno kampo ir apvertimo momento skaiiavim, kai
laiv nuolat veikia dinaminis momentas, esant skirtingoms laivo padtims.
Apvertimo momentas Mapv. tai minimalus krenavimo momentas, kai laivas gali apvirsti, arba krenavimo momentas, kur laivas gali atlaikyti ir neapsiversti. Apvertimo momento dydis priklauso nuo jgos veikimo (statikai ar dinamikai veikiamas laivas) ir laivo padties.

114

Laivo teorija

3.21.1. Laivas tiesioje padtyje be kreno

Panagrinkime, kaip apskaiiuoti kreno kamp, laiv paveikus dinaminiam laivo momentui Mkr., kurio stovumo petys l lygus atkarpai 0a (pav. 3.47a). Kadangi
dinamin kreno kamp lemia krenavimo ir grinamojo moment lygyb, norint
rasti dinamin kreno kamp, i tako a reikia brti ties, lygiagrei abscisi aiai
ir, jei parykinti plotai 0ab ir bcd bus lygs, i tako c brti statmen abscisi a.
Ten, kur statmuo kerta abscisi a, ir bus dinaminis kreno kampas.

3.47 pav. Dinaminio kreno kampo skaiiavimas

Skaiiuojant dinamin kreno kamp dinaminio stovumo diagrama, krenavimo

momento pet AB ymime ant statmens, nubrto i abscisi aies tako A, kuris
yra 1 radiano atstumu nuo koordinai pradios. Tak B tiese sujungiame su taku
0 ir i tako, kuriame ties 0B kertasi su diagramos kreive, briame statmen abscisi a, susikirtimo takas atitinka dinamin kreno kamp (pav. 3.47b).
Skaiiuojant apvertimo moment statinio stovumo diagrama, ant ordinai aies
paymime atkarp 0a, jei i tako a nubrus ties, lygiagrei abscisi aiai, parykinti plotai 0ab ir bcd bus lygs, atkarpa 0a bus lygi apvertimo momento peiui
lapv., o i tako d nubrus statmen abscisi a, susikirtimo takas atitiks maksimal kreno kamp (pav. 3.48a).

115

Vladas Stonkus

3.48 pav. Apvertimo momento skaiiavimas

Skaiiuojant apvertimo moment dinaminio stovumo diagrama, i tako A, kuris

atitinka kamp, lyg vienam radianui, briame statmen, o i koordinai pradios
tako 0 liestin dinaminio stovumo diagramai iki susikirtimo su statmeniu ir gauname tak B. Atkarpa AB lygi apvertimo momento peiui ldapv.. I tako, kur liestin lieia diagram, nubr statmen abscisi a, gauname maksimal kreno
kamp (pav. 3.48b).

3.21.2. Laivas, pasvirs kampu 0 krenavimo momento

veikimo pus
Jei krenavimo momentas paveikia laiv, kuris jau yra pasvirs kampu 0, kampas, iki kurio laivas pasvirs, naudojant statinio stovumo diagram randamas taip
pat, kaip ir kampas, kai nra pradinio posvyrio kampo, tiktai krenavimo momentas
pradeda veikti nuo pradinio kreno kampo 0, t. y. nuo tako 0 (3.49a pav.). Atkarpa
001 atitinka momento M0, kuris laiko pasvirus laiv, stovumo pet, o atkarpa 01a
krenavimo momento pet. I tako a briame ties, lygiagrei abscisi aiai. Kai
paymti trikampiai 01ab ir bcd bus lygs, i tako C brime statmen abscisi
a: j susikirtimo takas ir bus dinaminis kreno kampas.

116

Laivo teorija

3.49 pav. Dinaminio kreno kampo skaiiavimas

Norint rasti dinamin kreno kamp dinaminio stovumo diagrama, i pradinio

kreno kampo 0 (3.49b pav.) briame statmen iki susikirtimo su diagrama ir gauname tak A. Nuo pradinio kampo 0 ymime vien radian ir i gauto tako F
briame statmen. I tako A briame lygiagrei ties abscisi aiai iki susikirtimo su statmeniu ir liestin dinaminio stovumo diagramai iki susikirtimo su statmeniu. Atkarpa CD pradinio momento M0 petys. Nuo tako D briame atkarp
BD, kuri lygi krenavimo Mkr peiui, tiese sujungiame takus A ir B. I tako, kuriame ties AB kerta dinaminio stovumo diagram, briame statmen abscisi a,
susikirtimo takas ir bus iekomas dinaminis kreno kampas d.
Skaiiuojant apvertimo moment (3.50a pav.), i tako 0 briame statmen,
kur ymime atkarp 01a, jei parykinti trikampiai 01ab ir bcd lygs, atkarpa 01a bus
lygi apvertimo momento peiui, o atkarpa 001 pradinio momento M0 peiui. I
tako d briame statmen abscisi a: susikirtimo takas yra maksimalus kreno
kampas.
Naudodami dinaminio stovumo diagram (3.50b pav.), i tako A briame liestin AB, atkarpa DB bus lygi apvertimo momento peiui. I tako, kuriame liestin
AB lieia dinaminio stovumo diagram, briame statmen abscisi a: susikirtimo takas yra maksimalus kreno kampas.

117

Vladas Stonkus

3.50 pav. Apvertimo momento skaiiavimas

3.21.3. Laivas, pasvirs kampu 0 prieing momento veikimo pus

Grafikai skaiiuojant dinamin kreno kamp (3.51a pav.), i pradinio kreno
kampo 0 briame statmen qa, lyg krenavimo momento peiui. I tako a briame ties, lygiagrei abscisi aiai. Jei parykinti plotai abq ir bcd bus lygs, i
tako c brime statmen iki abscisi aies: susikirtimo takas bus dinaminis kreno
kampas d, o atkarpa 0q bus lygi pradinio M0 momento peiui.

3.51 pav. Dinaminio kreno kampo skaiiavimas

118

Laivo teorija

Norint rasti dinamin kreno kamp dinaminio stovumo diagrama (3.51b pav.), i
tako A briame ties, lygiagrei abscisi aiai, ir ymime atkarp AK, kuri lygi
vienam radianui, i tako K nubriame statmen. Nuo tako K ymime atkarp KL,
kuri lygi pradinio M0 momento peiui, o nuo tako L briame atkarp LM, kuri
lygi krenavimo momento peiui. Takus A ir M sujungiame tiese. I tiess AB ir
kreivs susikirtimo tako F briame statmen abscisi a: susikirtimo takas bus
dinaminis kreno kampas.
Skaiiuojant apvertimo moment (3.52a pav.), i tako 0 briame statmen
abscisi a ir ymime atkarp qa. Jei i tako a nubrus ties, lygiagrei abscisi
aiai, parykinti plotai qab ir bcd bus lygs, atkarpa a bus lygi apvertimo momento peiui. I tako d nubrus statmen abscisi a, gaunamas maksimalus kreno
kampas.

3.52 pav. Apvertimo momento skaiiavimas

Naudodami dinaminio stovumo diagram (3.52b pav.), i tako A, kuris atitinka

kreno kamp 0, briame ties, lygiagrei abscisi aiai ir liestin dinaminio stovumo diagramai. I tako C briame statmen iki susikirtimo su liestine. Atkarpa
BC tai apvertimo momento petys, o liestins ir diagramos lietimosi tako F projekcija abscisi a maksimalus kreno kampas.
is atvejis, kai laivas pasvirs krenavimo momento pus, esant bortiniam svyravimui, laivui yra pavojingiausias.

119

Vladas Stonkus

3.21.4. Laivas, kurio pradinis metacentro auktis yra neigiamas,

ir jis pasvirs momento veikimo pus
Laivo, kurio metacentro auktis arba pradinis stovumas yra neigiami, pradinis
kreno kampas yra 0 (3.53a pav.), taigi jis yra pusiausvyros padties.
I pradinio kreno kampo 0 briame statmen ir ymime atkarp 0a, kuri lygi
krenavimo momento peiui. I tako a pravedame ties, lygiagrei abscisi aiai.
Jei parykinti plotai 0ab ir bcd bus lygs, i tako c brime statmen abscisi a
ir gausime dinamin kreno kamp.

3.53 pav. Dinaminio kreno kampo skaiiavimas

Naudodami dinaminio stovumo diagram (3.53b pav.), nuo pradinio kreno

kampo 0 ymime kamp, kuris lygus 1 radianui, ir ties, lygiagrei abscisi aiai.
I tako F briame statmen abscisi a. Nuo tako F ymime atkarp FB, lygi
krenavimo momento peiui. Takus A ir B sujungiame tiese. Tiess AB ir dinaminio stovumo diagramos susikirtimo tako projekcija abscisi a tai dinaminis
kreno kampas.
Norint rasti apvertimo moment (3.54a pav.), i pradinio kreno kampo tako 0
briame statmen abscisi a ir ymime atkarp 0a. Jei parykinti plotai 0ab ir
bcd bus lygs, tai atkarpa 0a bus lygi apvertimo momento peiui, o tako d projekcija abscisi a bus maksimalus kreno kampas.

120

Laivo teorija

3.54 pav. Apvertimo momento skaiiavimas

Naudodami dinaminio stovumo diagram (3.54b pav.), i tako A, kuris atitinka

pradin kreno kamp 0, briame ties, lygiagrei abscisi aiai, ir liestin dinaminio stovumo diagramai. ymime atkarp AF, kuri lygi 1 radianui. I tako F briame statmen iki susikirtimo su liestine. Atkarpa FB lygi apvertimo momento
peiui.
Liestins AB ir dinaminio stovumo diagramos susikirtimo tako K projekcija
abscisi a yra maksimalus kreno kampas.

3.21.5. Laivas, kurio pradinis metacentro auktis yra neigiamas,

ir jis pasvirs prieing momento veikimo pus
Norint rasti dinamin kreno kamp, kai laiv yra paveiks krenavimo momentas
(3.55a pav.), i tako 0 briame statmen ir ant jo ymime atkarp 0a, kuri lygi
krenavimo momento peiui. I tako a briame ties, lygiagrei abscisi aiai. Jei
parykinti plotai b ir bcd yra lygs, i tako c briame statmen abscisi a.
Susikirtimo takas tai dinaminis kreno kampas.
Naudodami dinaminio stovumo diagram (3.55b pav.), i tako A, kuris atitinka
kreno kamp 0, briame ties, lygiagrei abscisi aiai. ymime atkarp AB,
kuri lygi 1 radianui, ir briame statmen. Nuo tako B ymime atkarp BK, kuri
lygi krenavimo momento peiui. Per takus A ir K briame ties, kuri kerta dinaminio stovumo diagram take F. Tako F projekcija abscisi a yra dinaminis
kreno kampas.
121

Vladas Stonkus

3.55 pav. Dinaminio kreno kampo skaiiavimas

Norint apskaiiuoti apvertimo moment (3.56a pav.), i kreno kampo 0 briame statmen abscisi aiai ir ymime atkarp 0a, jei per tak a nubrus ties,
lygiagrei abscisi aiai, parykinti plotai 0ab ir bcd bus lygs, tai atkarpa 0a
bus lygi apvertimo momento peiui, o tako d projekcija abscisi a bus maksimalus kreno kampas.

3.56 pav. Apvertimo momento skaiiavimas

Naudodami dinaminio stovumo diagram (3.56b pav.), i tako A, kuris atitinka

pradin kreno kamp 0, paymime 1 radian. I tako F briame statmen abscisi
aiai iki susikirtimo su liestine, nubrta i tako A. Atkarpa FB yra lygi apvertimo
122

Laivo teorija

momento peiui, o tako C, kuriame liestin lieia dinaminio stovumo diagram,

projekcija abscisi a maksimalus kreno kampas.

3.21.6. Laivas, dl asimetriko krovinio idstymo turintis

pradin kreno kamp 0
Skaiiuojant dinamin kreno kamp, kai laivas turi pradin kreno kamp dl
krovinio idstymo asimetrijos (3.57a pav.), i pradinio kreno kampo 0 briame
statmen abscisi aiai. Ant aplikai aies ymime (l + oa), lygi krenavimo
momento peiui. Per tak a briame ties, lygiagrei abscisi aiai. Kai parykinti plotai 0ab ir bcd bus lygs, i tako c brime statmen abscisi aiai. Susikirtimo takas ir bus iekomas dinaminis kreno kampas.

3.57 pav. Dinaminio kampo skaiiavimas

Naudodami dinaminio stovumo diagram (3.57b pav.), i tako A, kuris atitinka

pradin kreno kamp 0, ymime 1 radian, i tako F briame statmen abscisi
aiai ir ymime atkarp FB, kuri lygi krenavimo momento peiui. Tak B sujungiame tiese su taku A. Tiess AB ir dinaminio stovumo diagramos susikirtimo tako C projekcija ir yra iekomas dinaminis kreno kampas.
Skaiiuojant apvertimo moment (3.58a pav.), atkarpa 0a bus lygi apvertimo
momento peiui, jei per tak a nubrus ties, lygiagrei abscisi aiai, parykinti
plotai 0ab ir bcd bus lygs, o tako d projekcija abscisi a bus maksimalus kreno kampas.

123

Vladas Stonkus

3.58 pav. Apvertimo momento skaiiavimas

Naudodami dinaminio stovumo diagram (3.58b pav.), i tako A, kuris atitinka

pradin kreno kamp 0, briame ties, lygiagrei abscisi aiai, ir paymime 1
radian. I tako F briame statmen abscisi aiai iki susikirtimo su liestine, nubrta i tako A. Atkarpa FB bus lygi apvertimo momento peiui, o liestins ir dinaminio stovumo diagramos lietimosi tako C projekcija abscisi a yra maksimalus kreno kampas.

3.22. Apvertimo momento skaiiavimas

vertinus bortinio svyravimo amplitud ir
laivo upylimo kamp
Kreno kampas, kuriam esant ubortinis vanduo patenka laivo vid, vadinamas
upylimo kampu. Kai esant kreno kampui vanduo pradeda bgti laiv, sakoma,
jog laivas prarado stovum, tada apvertimo momentas skaiiuojamas vertinus upylimo kamp (3.59 pav.).
Naudodami statinio stovumo diagram (3.59a pav.), atidedame atkarp qa, kad
per tak a nubr ties, lygiagrei abscisi aiai, gautume lygius (parykintus)
qab ir bcd plotus. Tada atkarpa a bus lygi apvertimo momento peiui.
Naudodami dinaminio stovumo diagram (3.59b pav.), i tako A briame ne
liestin, o ties per tak K, kuris randamas i upylimo kampo nubrus statmen
iki susikirtimo su dinaminio stovumo diagrama. Atkarpa CB bus apvertimo momento petys.
124

Laivo teorija

3.59 pav. Apvertimo momento skaiiavimas vertinus upylimo kamp

3.23. Laivo stovumo vertinimas.

Oro slyg kriterijus
Laivo stovumas nustatomas remiantis IMO (International Maritime Organization) ir nacionalini laiv klasifikacini bendrovi normomis. Jos danai yra vienodos, nors kai kuri ali nacionalini laiv klasifikacini bendrovi normos yra
grietesns: nustatyti papildomi stovumo reikalavimai. Pvz., Jr registro stovumo
norma bortinio svyravimo pagreiio kriterijus, kurio IMO stovumo norm reikalavimuose nra.
Apskaiiavus laivo stovum, btina nustatyti, ar jis pakankamas, ar atitinka
IMO arba nacionalins laiv klasifikacins bendrovs normas (atsivelgiant tai,
kuri bendrov laiv kontroliuoja), ar laivas saugus.
Laivas yra saugus, esant prasiausiam stovumo poiriu apkrovimui, jei atitinka
IMO reikalavimus: konkreiam laivo tipui konkrets reikalavimai.
Laivas turi atlaikyti kvalo ir bang poveik (oro slyg kriterijus) (pav. 3.60).
Oro slyg kriterijus vertinta kvalo ir nereguliaraus bangavimo poveik tormo
metu, kai laivas stovi lagu vjo ir bang atvilgiu. Laivui pasvirus vjo pus amplitudiniu bortinio supimosi kampu , j staiga paveikia kvalas.

125

Vladas Stonkus

3.60 pav. Vjo ir bang poveikis laivui

Jei kvalo sukeltas dinaminis krenavimo momentas M kr lygus apvertimo momentui M apv arba maesnis, laivas yra stovus ir atitinka neriboto plaukiojimo rajono reikalavimus.

K=

M apv.
M kr

1,

(3.69)

ia: K oro slyg kriterijus.

kvalo sukeltas krenavimo momentas apskaiiuojamas taip:

Mkr = pv Av z,

(3.70)

ia: pv vjo slgis, kurio reikm priklauso nuo laivo dydio, jis parenkamas atsivelgiant z (bringumo ploto centro aplikat centro atstumas iki vater-

linijos) naudojantis IMO dokumentuose duota lentele;

A v laivo bringumo plotas;
pv = vjo slgis (Pa), nustatomas i 3.3 lentels.

Bringumo plotas Av ir jo centro aplikat z parenkama atsivelgiant laivo

gramzd, remiantis laive esama informacija.

126

Laivo teorija
3.3 lentel
z, m

P la u kio j i mo r a j o na s
0,5 1,0

Neriboto
plaukiojimo
I riboto
plaukiojimo
II riboto
plaukiojimo

1,5

2,0

2,5

3,0

706 785 863 922 971

7,0 ir
daugiau
1010 1049 1079 1108 1138 1167 1216

3,5

4,0

4,5

5,0

5,5

6,

Vjo spaudimas 0,567 paskali

Vjo spaudimas 0,275 paskali

Apvertimo momentas M apv tai minimalus dinaminis krenavimo momentas,

kai ant bang besisupantis laivas jau gali apvirsti. moment (arba jo pet) galima
apskaiiuoti dinaminio stovumo diagrama, vertinus laivo bortinio svyravimo amplitud sv (pav. 3.46).

Mapv = D lapv ,

(3.71)

ia: D svorin laivo vandentalpa;

l apv minimalaus apvertimo momento petys.

3.62 pav. Minimalaus apvertimo momento peties skaiiavimas,

vertinus svyravimo amplitud sv

127

Vladas Stonkus

Bortinio svyravimo amplitud sv skaiiuojama formule, pateikta Jr registro

arba IMO normatyvuose:

sv = k X 1 X 2 Y

(3.72)

S b .k .
, % (3.11 lentel), ia
LB
bortini kili plotas, L laivo ilgis, B laivo plotis.

Daugiklis K parenkamas atsivelgiant santyk

S b .k .

Daugiklis X 1 parenkamas atsivelgiant santyk B/T (3.8 lentel), ia T laivo

gramzda.
Daugiklis X2 parenkamas, atsivelgiant laivo povandenins dalies pilnumo koeficient (3.9 lentel).
h
Daugiklis Y parenkamas, atsivelgiant santyk
, ia h skersinis metacenB
tro auktis (IMO arba Jr registro lentel).
Sudauginus visus keturis daugiklius gaunamas atsakymas svyravimo amplitud (laipsniais).
Statinio stovumo diagramos reikalavimai suformuluoti remiantis avarins statistikos duomenimis. I dalies jie kompensuoja oro slyg kriterijaus santykinum
(pav. 3.62).

3.62 pav. Statinio stovumo diagrama

Remiantis IMO reikalavimais statinio stovumo diagrama turi atitikti iuos reikalavimus:
statinio stovumo petys, esant 30 arba didesniam kampui, turi bti ne maesnis, kaip 0,2 m;
maksimalus statinio stovumo petys turi atsirasti, esant 30 arba daugiau
laipsni kreno kampui, bet ne maiau kaip 25;

128

Laivo teorija

l = f () kreivs apribotas plotas, esantis 030 kamp intervale, turi

bti ne maesnis kaip 0,055 mrad;
l = f () kreivs apribotas plotas, esantis 3040 arba nuo 30 iki laivo uliejimo kampo; jei jis maesnis kaip 40, turi bti ne maesnis kaip
0,030 mrad;
l = f () kreivs apribotas plotas, esantis 040 kamp arba nuo 0 iki laivo
uliejimo kampo; jei is kampas maesnis kaip 40, turi bti ne maesnis
kaip 0,090 mrad;
skersinis metacentro auktis h turi bti ne maesnis kaip 0,15 m, bet skirting laiv tipams skersinis metacentro auktis bna skirtingas.
Laivo stovumas priklauso nuo krovinio idstymo laive, nuo jo apkrovimo, laivo svorio centro padties, jo koordinai xg, yg ir zg. Jei krovinys idstytas simetrikai diametraliosios ploktumos atvilgiu (stengiamasi, kad visada taip bt
idstytas), yg = 0. Nuo to, kokiu atstumu ir kuri pus nuo midelio panto yra
laivo svorio centras, xg gali bti ir teigiamas, ir neigiamas. Nuo to priklauso, ar laivo diferentas bus laivo priek ar laivagal. Laivo stovumas priklauso nuo laivo
svorio centro aplikats dydio zg.
Kiekvienam laivui apskaiiuota maksimali arba kritin laivo svorio centro aplikat zgkr, atsivelgiant laivo vandentalpos dyd ir met laik (vasara ar iema).
Todl skaiiuojant ir vertinant laivo stovum, vienas laivo stovumo reikalavim,
kad laivo svorio centro aplikat zg bt maesn negu iam laivo apkrovimui apskaiiuota kritin svorio centro aplikat zgkr.
Koks laivo apkrovimas bus blogiausias stovumo poiriu, vienareikmikai atsakyti nemanoma. inoma, kad reiso metu laivo apkrova keiiasi kasdien: sunaudojamos maisto, vandens, degal atsargos. Jei tai yra uv apdirbimo laivas, uvies
produkcijos kiekis didja kasdien.
Patikrinus laivo stovum, nusprendiama, ar laivas tinkamas plaukioti tam tikrame rajone.
Be mint reikalavim, keleivini laiv stovumas turi atitikti ir iuos reikalavimus:
visiems keleiviams susirinkus prie vieno laivo borto, statinis kreno kampas
neturi viryti 10;
statinis stovumo kampas laivo cirkuliacijos metu neturi viryti 10, jis apskaiiuojamas formulmis:

M kr
ir

v2
T
= 0,02 z g D
L
2

129

Vladas Stonkus

vc2 (z g z k T )
ghRc

ia: v laivo greitis, m/s;

Mkr krenavimo momentas, kNm;

vc laivo greitis nusistovjusios cirkuliacijos metu, m/s;
g laisvojo kritimo pagreitis, m/s2;
Rc cirkuliacijos spindulys, m;
zk oninis dreifo jgos pridjimo tako santykinis auktis, kuris skaiiuojamas
formule:

zk =

B
0,0879
T

B
+ 1,8914 .
T

0,01377

vejybos laivams, kuri ilgis maiau negu 30 m, rekomenduojama apskaiiuoti

minimal skersin metacentro aukt formule:
2

B
l
f
f
0,032 ,
hmin . = 0,53 + 2B 0,075 0,37 + 0,82 0,014
L
B
B
Hb

ia: f faktinis borto auktis nuo vaterlinijos iki virutinio denio, m;

l anstato ilgis, m;
Hb laivo borto auktis ties midelio pantu nuo pagrindins ploktumos iki virutinio denio, m.

i formul taikoma, laivams, kuri:

f
B

l
yra maiau nei 0,60;
L

B
Hb

yra 0,02 0,20;

yra 1,75 2,15.

Atsivelgiant laiv tip, j form, imatavimus ir pastatymo metus, rekomenduojami skirtingi stovumo kriterijai.
Laivo stovum normuoja nacionalins laiv klasifikacins bendrovs ir tarptautins IMO (International maritime organization) normos. Kiekviena nacionalin
130

Laivo teorija

laiv klasifikacin bendrov gali nustatyti savus stovumo reikalavimus, bet jie negali bti maesni nei rekomenduojamos IMO normos. Nacionalins laiv klasifikacins bendrovs daniausia sukonkretina IMO reikalavimus, sugrietina arba veda
papildom reikalavim (pvz., Jr registro stovumo rodiklis statinio stovumo
diagramos nusileidimo kampas arba laivo supimosi pagreiio kriterijus), taip pat
nustatomi konkrets reikalavimai maiems ir dideliems laivams.
Laivas, remiantis vis laiv klasifikacini bendrovi arba IMO reikalavimais,
vadinamas saugiu, jei esant blogiausiam stovumo poiriu apkrovimui tenkina ias
tris slygas:
gali atlaikyti kval ir bang poveik (oro slyg kriterijus);
statinio stovumo diagramos parametrai ir skersinis metacentro auktis yra
ne maesnis nei nurodyta;
laivo stovumas atitinka vairi tip laivams keliamus papildomus reikalavimus.
Dirbant vairi valstybi laivuose laivavediams teks susipaindinti ir istudijuoti ne tik IMO laivo stovumo reikalavimus, bet ir nacionalins laiv klasifikacins bendrovs normas bei reikalavimus, todl detaliau i norm nenagrinsime.
iuo metu laivo stovumui apskaiiuoti ir vertinti naudojamos kompiuterins
programos, kurios pagreitina ir palengvina skaiiavimus: laivo stovum, jg momentus, kurie veikia laivo korpus, apskaiiuoja ir vertina atsivelgiant laivo
krovinio idstym ir laivo gramzd.

3.24. Informacija apie laivo stovum

Naudojant laiv vairiomis slygomis tenka skaiiuoti, kontroliuoti ir vertinti
laivo stovum. Dl neteisingo laivo naudojimo ar apkrovimo jis gali prarasti stovum ir apvirsti. U laivo naudojim, jo stovum atsakingas kapitonas, kiekviename laive yra btina informacija, vairios diagramos, kuriomis kapitonas ir kiti laivo
specialistai naudojasi atlikdami vairius stovumo, pludrmo, neskstamumo ir kitus
skaiiavimus. Tai laivo hidrostatins kreivs, laivo svorio centro kritins aplikats
zkrg, atsivelgiant laivo vandentalp ir apkrovim, leistin statini moment dydiai, vandentalpa ir laivo apkrovimas, buringumo plotas Av ir buringumo ploto
aplikat povandenins dalies trio centro koordinatms nustatyti, kita.
Apskaiiuoti ir pateikti tokie skaiiavimai kaip momentas, krenuojantis laiv
vienu laipsniu, pakreipiantis laiv momentas vienu centimetru, krovinio svoris,
kuris keiia laivo gramzd vienu centimetru ir kita.
Laive yra informacijos apie visus laivo imatavimus, pilnumo koeficientus, laivo stovum, esant vairiam apkrovimui, avarinio laivo stovum, laivui patyrus avarij: pramuus laivo korpus ir uliejus vien ar kelis skyrius, cisternas, kitas talpyklas. Pateikiama rekomendacij, kaip pagerinti laivo stovum, perkraunant kro131

Vladas Stonkus

vin ar priimant balast, arba kaip ilyginti laivo kren arba diferent, laivui esant
avarins bkls.
Kapitonas arba emesnio rango laivavediai atj dirbti laiv privalo susipainti su ia informacija ir ja naudotis laivo naudojimo metu.
Kaip minta, laive yra informacijos apie laivo stovum, esant vairiems apkrovimams, bet norint tiksliau suinoti laivo stovumo parametrus, esant vairiems apkrovimo atvejams, kai laivo stovumas gali bti ribinis, galima naudotis universalija dinaminio stovumo diagrama.

3.25. Universalioji dinaminio stovumo

diagrama
Kaip inoma, vienas normuojam parametr yra oro slyg kriterijus:

K =

M
M

apv

(3.69)

kr

Paymsime, kad vertimo moment Mapv galima rasti i statinio stovumo diagramos (i akies nustatant dviej plot lygum, i kuri vienas paprastai yra sudtingos konfigracijos), taip pat naudojantis dinaminio stovumo diagrama. Antras
bdas yra tikslesnis, nes nra paklaidos, kuri gali atsirasti dl netikslaus plot lygumo nustatymo, kaip tai daroma taikant pirmj metod. Kita vertus, jis kur kas
sudtingesnis, nes i pradi reikia rasti statinio stovumo peius, tada apskaiiuoti
dinaminio stovumo peius. Naudojant universalij dinaminio stovumo diagram,
dinaminio stovumo peiai randami grafiniu bdu, atsivelgiant :
vandentalp (masin arba trin);
vandentalpos centro aplikat zc0, esant tiesiai laivo padiai;
laivo svorio centro aplikat zg duotam apkrovos atvejui;
kreno kampus .
Universalioji dinaminio stovumo diagrama braioma naudojant formul:

l d = y c sin ( z c z c 0 ) cos (1 cos ) (z g z c 0 ) ,

(3.73)

ia: yc, zc vandentalpos centro koordinats, atitinkanios kreno kamp ir fiksuot diferento kampo reikm.

Lygt (3.73) pateiksime tokia forma:

ld = ld1 ld 2 ,

132

(3.74)

Laivo teorija

tada

l d1 = y c sin z c z c 0 cos (1 cos ) z p ,

l d 2 = (1 cos ) (z g z p z c 0 ) ,

(3.75)
(3.76)

ia: zp skaiius, kuris atitinka skals (zg zc0) ir kreno kampo (kuris lygus 90)
skals kirtimosi tak ir padeda susiorientuoti diagramoje (pav. 3.63);
ld skaiiuojant (3.73) formule, reikia inoti, kad zc = f(D ), k laivo slygomis sunku nustatyti. Todl universaliajai dinaminio stovumo diagramai
sukurti siloma pasinaudoti atvirktiniu variantu, t. y. tradiciniu bdu rasti l d = f ( D, , z g ) . Turdami l d = f ( D, , z g ) , galime nubraiyti vien

universaliosios dinaminio stovumo diagramos kreiv.

3.63 pav. Universaliosios dinaminio stovumo diagramos schema

I (3.75) lygties matyti, kad ld1 reikm galima apskaiiuoti dar laivo projektavimo etape, taip pat ir formos stovumo peius bei pateikti juos kaip kreives
l d 1 = f (V0 , ) , kur V0 teorin trin vandentalpa. Norint dinamin stovumo pet
ld2 nustatyti grafiniu bdu (analogika universaliajai statinio stovumo diagramai),
reikia turti dvi skales: horizontalij, proporcing reikmms 1 cos, vertikalij, kertani tak = 90, reikmms z g z p z c 0 . Paymsime, kad zp yra
pastovios reikms ir paalina nedarbin diagramos dal. Todl naudinga kaip vadin skals argument priimti skirtum:

z g zc0 .

(3.77)

133

Vladas Stonkus

Parinkti zp rekomenduojama naudojantis lygtimi:

z p = ( z g z c 0 ) vid ,

(3.78)

ia: zg vid vidutin leistina (kritin) laivo svorio centro aplikats reikm, atsivelgiant visas galimas vandentalpos reikmes ir plaukiojimo slygas;
zc0vid vidutin vandentalpos centro aplikats reikm tiesiai laivo padiai, atsivelgiant visas galimas laivo vandentalpos reikmes.

3.63 paveiksle parodytas universaliosios dinaminio stovumo diagramos ir ld radimo principas. Kad bt aikiau, nubrta tik viena dinaminio stovumo pei
kreiv. Matome, kad universaliosios dinaminio stovumo diagramos braiymas atitinka universaliosios statinio stovumo diagramos braiym.
Kito universaliosios dinaminio stovumo diagramos sudarymo bdo esm ta, kad
i pradi apskaiiuojami ld kelioms vandentalpos reikmms, esant pastoviai laivo
mass centro aplikats reikmei, tada jos perkeliamos ant diagramos karkaso. Pateiksime pavyzd, apsiribodami dviem vandentalpos reikmmis (pav. 3.64).

3.64 pav. Universalioji dinaminio stovumo diagrama

Pavyzdys.
Duota: laivo tipas didysis vejybos traleris V1 = 3000 m3; V2 = 3600 m3; zg =
5,67 m.
Reikia nubraiyti: dvi universalisias dinaminio stovumo diagramos kreives.
Sprendimas:
1. Priimame, kad x0 = 200 mm, formule

x = 200(1 cos) = 400sin2

134

(3.79)

Laivo teorija

1 cos

= 2 sin 2

apskaiiuojame xi, gautas reikmes suraome emiau pateikt 3.4 lentel.

2. inant, kad V1 = 3000 m3; V2 = 3600 m3; zg = 5,67 m, i pradi randame statinio stovumo peius, tada dinaminio stovumo peius ir suraome atitinkamai trei ir ketvirt lentels eilutes.
3.4 lentel
.

10

20

30

40

50

60

70

80

90

x, mm
ld, m
ld, m

0
0
0

3,0
0,001
0,001

12,1
0,05
0,04

26,8
0,12
0,10

46,8
0,23
0,21

71,4
0,40
0,37

100
0,61
0,59

131,6
0,84
0,84

165,3
1,06
1,08

200
1,25
2,30

V0,
m3

3600
3000

3. Duotoms vandentalpoms V1 = 3000 m3 ir V2 = 3600 m3 randame vandentalpos

centro aplikates: zc01 = 2,72 m; zc02 = 3,15 m.
4. Randame skirtumus zg zc01 = 5,672,72 = 2,95 m; zg zc02 = 5,673,15 =
2,52 m.
5. Primus, kad zc0vid = 2,8 m, o zgvid = 5,8 m, randame zp = 5,8 2,8 = 3,0 m.
6. Pasitelk lentels duomenis diagramoje braiome kreno kamp skal.
7. Per kreno kamp skals takus 0 ir 90 briame dvi vertikalias skales, viena
kuri (kairioji) yra ld1, antroji zg zp zc0. Abi skals to paties mastelio. Kairioji
skal sugraduota nuo nulio: teigiamos reikms vir, neigiamos apai nuo
kreno kamp skals. Deinioji skal graduojama taip: kirtimosi takas su kreno
kamp skale atitinka zp reikm. vir nuo skals skaiiai dids, apai mas. Be to, skal sugraduojama zg zc0 reikmmis. Tuo diagramos sudarymas baigiasi.
8. Deiniojoje skalje ymime skirtum zg zc0 = 2,95 m ir briame ties 0a
(pav. 3.63). Nuo jos vir, statmenai kreno kamp skalei, ymime (pagal pasirinkt mastel) ld reikmes atitinkamiems kremo kampams (treioji lentels eilut).
Gautus takus sujungiame sklandia kreive ir uraome vandentalpos reikm
(pav. 3.63): V1 = 3000 m3.
9. Analogikai braioma ir antroji kreiv V2 = 3600 m3.
Pateikiame universaliosios dinaminio stovumo diagramos naudojimo pavyzd:
Pavyzdys.
Duota: laivo tipas didysis vejybos traleris;
D = 3093 t; KD = 1,006; = 1,025 t/m; zg = 5,97 m; = 0 60.
Rasti: ldi.
135

Vladas Stonkus

Sprendimas:
1. Randame teorin trin vandentalp:

V1 =

3093
= 3000 m 3 .
1,006 1,025

2. Remdamiesi pirmuoju variantu, kada V1 = 3000 m3, randame zc0 = 2,72 m.

3. Apskaiiuojame skirtum zg zc0 = 5,97 2,72 = 3,20 m.
4. Deiniojoje skalje ymime zg zc0 = 3,20 m, tada briame ties, kuri jungia
koordinai pradi su gautuoju taku.
5. Liniuote imatuojame ld (D = 3093 t; zg = 5,97 m) (r. lentel 3.5).
3.5. lentel

ld, m

10

20

30

40

50

60

0,02

0.06

0,13

0,27

0,45

Pastaba:
1. Antrasis universaliosios dinaminio stovumo diagramos sudarymo bdas yra
nesudtingas ir gali bti naudojamas laivuose ir mokymosi procese.
2. Diferento takos dinaminio stovumo peiams vertinimas gali bti atliktas
kaip pataisos.
3. Laivo stovumo informacijoje universaliosios dinaminio stovumo diagramos
turjimas leidia padidinti techninio mokymosi veiksmingum, studijuojant
sudting skyri apie dinamin laivo stovum.

3.26. Vertimo momento, supimosi amplituds

skaiiavimas ir stovumo reikalavimai pagal
IMO rezoliucij (1993 11 04)
3.26.1. Vertimo momento nustatymas
Apsivertimo momento nustatymas gali bti atliktas bet kuriuo IMO arba nacionalini laiv klasifikacini bendrovi patvirtintu bdu.
Stovumas, atsivelgiant oro slyg kriterij, yra pakankamas, jeigu esant emiau nurodytam santykiniam vjo veikimui ir bangavimui, atitinka iuos reikalavimus:
laivas yra veikiamas pastovaus vjo greiio, kuris nukreiptas statmenai laivo diametraliajai ploktumai ir atitinka vjo krenavimo momento pet lwi
(pav. 3.65);
136

Laivo teorija

dl pastovaus vjo sudaryto statinio kreno kampo , kuris atitinka pirmj

horizontalios tiess lw1 ir grinamj pei l ( ) kreivs kirtimosi tak,
veikiant bangoms laivas pasvyra prievjiniu bortu kampu, kuris lygus bortinio supimosi amplitudei 1 (pav. 3.65);
pasvirus laiv dinamikai veikia vjo gsis, kur atitinka krenavimo momento petys lw2;
apskaiiuojami ir palyginami plotai a ir b (parykinti pav. 3.65): plot b riboja grinamj pei l ( ) kreiv, horizontali ties, kuri atitinka krenavimo petys lw2 ir kreno kampas 2 = 50, uliejimo kampas f arba kreno
kampas c , kuris atitinka tiess lw2 kirtimosi su grinamj pei kreive
tak, atsivelgiant tai, kuris i t kamp maesnis; plotas a ribojamas grinamj pei kreive, tiese lw2 ir kreno kampu, kuris lygus 0 1 ;
laivo stovumas, atsivelgiant oro slyg kriterij K = b / a , traktuojamas
kaip pakankamas, jeigu plotas b yra lygus arba didesnis u plot a, t. y.

K 1.

Statinis kreno kampas 0 dl pastovaus vjo veikimo neturi viryti 16 laipsni,

arba kampo, kuris lygus 0,8 atviro denio krato panirimo vanden kampui, atsivelgiant tai, kuris kampas maesnis. Mikavei stovumas tikrinamas tik pagal
ribin reikm: esant 16 laipsni kreno kampui, denio krato panirimo vanden
kampo 0,8 normatyvas jiems netaikomas.

3.65 pav. Vertimo momento nustatymas

Visiems kreno kampams krenavimo momento petys lw1 imamas pastovus, jis apskaiiuojamas formule:

137

Vladas Stonkus

l w1 =

pv Av z
,
1000 g D

(3.80)

ia: pv vjo slgis (Pa), nustatomas i 3.6 lentels, atsivelgiant plaukiojimo rajon;

3.6. lentel

Vjo slgis pv
Laivo plaukiojimo rajonas
Neribotas
Ribotas I
Ribotas II

pv (Pa)
504
353
252

z buringumo petys, matuojamas vertikaliu atstumu nuo buringumo ploto centro A iki povandenins korpuso dalies projekcijos diametralij ploto
centro ploktum arba apytiksliai iki laivo gramzdos vidurio;
Av buringumo plotas, m2;
D laivo vandentalpa, t;
g = 9,81 m/s2.
Krenavimo petys lw2 nustatomas formule:

l w 2 = 1,5 l w1 .

(3.81)

2445 metr ilgio vejybos laivams (3.80) formulje vjo slgis gali bti parenkamas i 3.7 lentels, atsivelgiant atstum z nuo buringumo ploto iki vaterlinijos.
3.7 lentel

z, m
pv, Pa

1
316

2
386

3
429

4
460

5
485

6
504

3.26.2. Supimosi amplituds skaiiavimas

Laivo, kurio onai apvals, supimosi amplitud skaiiuojama formule:

1 = 109 k X 1 X 2 r S ,

(3.82)

ia: k koeficientas, vertinantis onini ir/arba sijini kili tak;

X1 bematis daugiklis, nustatomas i 3.8 lentels, atsivelgiant santyk B/T.

138

Laivo teorija
3.8 lentel

Daugiklis X1

2,
4
1,00

B/T
X1

2,
6
0,
96

2,
8
0,
93

3,0

3,2

3,4

0,90

0,86

0,82

3,
5
0,
80

3,
6
0,
79

4,
0
0,
78

4,
5
0,
76

5,0

5,5

6,0

6,5

0,72

0,6
8

0,6
4

0,62

X2 bematis daugiklis, nustatomas i 3.9 lentels, atsivelgiant laivo bendro

pilnumo koeficient .
3.9 lentel

Daugiklis X2

0,45

X2

0,50
0,82

0,75

r parametras: r = 0,3 +

0,55
0,89

0,60
0,95

0,6 ( z g T )
T

0,65
0,97

0,70
1,00

, r reikm neturt bti imama didesn

u 1;
S bematis daugiklis, nustatomas i 3.10 lentels, atsivelgiant laivo plaukiojimo rajon ir supimosi period T, kuris skaiiuojamas formule:

T = 2c

B
,
h

(3.83)

ia:

c = 0,73 + 0,023

B
L
,
0,043
T
100

(3.84)

h itaisytas skersinis metacentro auktis (su pataisa skystj krovini laisviesiems paviriams).
3.10 lentel

Daugiklis S
Laivo
plaukio5
jimo
rajonas
Neriboto 0,100
Riboto I 0,100
ir riboto
II

T, s

10

0,100
0,093

0,098
0,083

0,093
0,073

0,079
0,053

12

14

16

18

20

0,065
0,040

0,053
0,035

0,044
0,035

0,038
0,035

0,035
0,035

139

Vladas Stonkus

Laiv, kurie turi oninius kilius arba sijin kil, arba abu kartu, koeficientas k
nustatomas i 3.11 lentels, atsivelgiant santyk

S b .k
, kai Sb.k suminis gabariLB

tinis onini kili plotas arba sijinio kilio onins projekcijos plotas, arba i plot
suma (m2).
3.11 lentel

Koeficientas k
Sb.k./L B, %
k

0
1,00

1,0
0,98

1,5
0,95

2,0
0,88

2,5
0,79

3,0
0,74

3,5
0,72

4,0
0,70

Skaiiuojant laivo, turinio atraus kampo on, supimosi amplitud (3.82) formule, koeficient k reikia imti lyg 0,7.
Supimosi amplitud laiv, kurie turi supimosi slopintuvus, turi bti nustatoma
nevertinus j darbo.
Tarpins reikms 3.7, 3.8, 3.9, 3.10 lentelse turi bti nustatomos tiesins interpoliacijos bdu. Apskaiiuotos supimosi amplituds reikms apvalinamos iki
sveik laipsni.

140

Laivo teorija

IV. LAIVO NESKSTAMUMAS

Neskstamumas tai laivo gebjimas, kai utvindytas vienas ar keli skyriai, likti vandens paviriuje ir neapvirsti. Neskstamum garantuoja vandeniui nepralaidi pertvar, platform ir deni idstymas laivo korpuse. Kiekvieno laivo korpusas padalintas kelet vandeniui nepralaidi skyri tam, kad vien skyri pateks
vanduo negalt patekti kitus skyrius. Laivo korpuso padalijimas vandeniui nepralaidiomis pertvaromis, nepralaids deniai ir platformos, esantys emiau pagrindinio ar pertvar denio, garantuoja laivo neskstamum.
Laivo korpuso padalijimas vandeniui nepralaidiomis pertvaromis atskirus
skyrius reglamentuojamas IMO (International Maritime Organization) ir nacionalini laiv klasifikacini bendrovi. Laivo neskstamumo normavimas priklauso
nuo laivo klass, paskirties ir imatavim, bet bendri reikalavimai taikomi visiems
laivams: kad utvindius bet kur skyri, laivas likt vandens paviriuje ir laivo
vaterlinija nebt aukiau, negu teorikai apskaiiuota maksimali gramzda, utvindius didiausi laivo skyri (ji yra 76 mm (3 coliai) emiau pertvar denio).
Tai btina nustatyti, kad utvindius net pat didiausi skyri nebt inaudota
visa pldrumo atsarga. Pldrumo atsarga tai nepralaidaus korpuso tris nuo konstruktyvins vaterlinijos iki pertvar denio. Kuo aukiau yra pertvar denis, tuo
auktesnis yra laivo bortas ir tuo didesnis vandeniui nepralaidaus borto, esanio
vir vandens, tris bei pldrumo atsarga. Pldrumo atsarga ir garantuoja laivo neskstamum utvindius vien ar kelis skyrius. Ji priklauso nuo laivo tipo. Pvz.,
dideli vejybos ir keleivini laiv pldrumo atsarga yra 80100%, krovinini
4060%, tanklaivi apie 30%, upi laiv 1015%.
Utvindius skyrius, laivas gali prarasti pldrum ir stovum. Gali apvirsti, jei
vid patenka vandens ir utvindo skyrius nesimetrikai, arba esant dideliems laisviesiems vandens paviriams. Prarads pldrum laivas nusksta daug liau, nei
prarads stovum. Prarads stovum, jis apvirsta staigiai.
Laivo neskstamumas ir stovumas utvindius skyrius priklauso ne tik nuo laivo korpuso padalijimo nepralaidius skyrius, bet ir nuo gulos veiksm, ini,
kaip veikti, jei pramutas laivo korpusas. Btina inoti, kaip veikti gelbstint laiv:
usandarinimas, pasvirusio laivo itiesinimas, btin veiksm, kad vanduo nepatekt kitus skyrius atlikimas, patekusio vandens paalinimas.
Pramuus laivo bort gali bti utvindyti vairs skyriai. Atsivelgiant j utvindym, skiriamos trys kategorijos:
I kategorij a kai upildomas (usipildo) visikai ir nebelieka laisvojo vandens paviriaus, esant bet kokiam laivo pasvirimui, pvz., dvigubo dugno cisternos,
tankai ar kitos nedidels talpyklos, esanios emiau vaterlinijos. Pirmos kategorijos

141

Vladas Stonkus

utvindytas skyrius neigiamos takos laivo pldrumui neturi, o papildomas vandens

kiekis laivo apatinje dalyje pagerina stovum.
II kategorij a kai skyrius upildomas (usipildo) nevisikai, lieka laisvojo
vandens paviriaus, bet jis nesusisiekia su ubortiniu vandeniu, pvz., skyrius upiltas per liukus, vanduo perbga i vieno skyriaus kit ar lieka utaisius borte pramut skyl. ios kategorijos skyrius neigiamai veikia laivo stovum dl esamo
laisvojo vandens paviriaus ir galimo netolygaus (nesimetriko) laivo korpuso skyri utvindymo, dl gramzdos padidjimo ir borto aukio sumajimo. Laivo
pldrumui tai didels takos neturi: kadangi nesusisiekia su ubortiniu vandeniu, j
galima greitai paalinti i laivo.
III kategorij a kai upildyti skyriai susisiekia su ubortiniu vandeniu ir lieka
laisvojo vandens paviriaus. ie skyriai neigiamai veikia laivo stovum dl laisvojo
vandens paviriaus ir padidjusios gramzdos ar galimo netolygaus (nesimetriko)
utvindymo. iuo atveju vandens lygis utvindytuose skyriuose atitinka ubortinio
vandens lyg.
Pldrumo atsarga garantuoja laivo neskstamum, bet dl esamo susisiekimo su
ubortiniu vandeniu i laivo negalima paalinti vandens, kas neigiamai veikia pldrum, ypa paeidus vandens nepralaidum korpuso pertvarose, platformose ar deniuose, kurie yra emiau pertvar deni.
Laivo neskstamumo skaiiavim tikslas nustatyti avarinio laivo pldrum ir
stovum. Avarinio laivo neskstamumui, pldrumui ir stovumui skaiiuoti taikomi
du metodai: krovinio primimo ir pastovios vandentalpos.
Paprastai taikomas krovinio primimo metodas. Juo skaiiuojama, kad vanduo,
pateks laivo skyri, traktuojamas kaip priimtas krovinys, kuris keiia vandentalp ir laivo svorio centro padt.
vykus avarijai ir pramuus laivo bort, vanduo patenka laiv ir upildo skyri.
Tolesniems neskstamumo, pludrmo ir stovumo skaiiavimams atlikti krovinio
primimo metodu, btina apskaiiuoti, kiek vandens pateko laivo skyri. Tam ir
naudojamas pralaidumo koeficientas:

V
,
V1

(4.1)

ia: V vandens tris skyriuje;

V1 teorinis skyriaus tris.

V = V1 .

(4.2)

Pralaidumo koeficientas leidia apskaiiuoti, kiek ubortinio vandens pateko

skyri, trium, tank, cistern ar kit patalp, atsivelgiant tai, kad triume gali bti
krovinys, o skyriuose, tankuose ranga ir kita.

142

Laivo teorija

Analogikai apskaiiuojamas ir vaterlinijos ploto praradimas:

s = S .

(4.3)

4.1 pav. Avarinio laivo gramzdos ir diferento pokytis

Apskaiiuojamas vaterlinijos ploto S inercijos momentas iilgins aies atvilgiu:

J x = J x

(4.4)

ir skersins aies atvilgiu:

J y = J y .

(4.5)

Apskaiiuojame gramzdos pokyt, kai vanduo patenka skyri, kurio koordinats x, y, z:

V
.
S
Vandens svoris:
T =

(4.6)

P = ST , V = ST .

143

Vladas Stonkus

Apskaiiuojame avarinio laivo svorio centro koordinates:

z'g =
x' g =

Dzg + Pzv

D+ P
Dxg + Pxv
D+ P

(4.7)

(4.8)

ia: D vandentalpa;

P vandens svoris;
zg, xg laivo svorio centro koordinats iki avarijos;
zp, xp vandens svorio centro koordinats.

Turdami avarinio laivo svorio centro koordinates galime toliau skaiiuoti statinio ir dinaminio stovumo diagramas bei vertinti stovum.
Esant I kategorijos utvindymui apskaiiuojame skersin ir iilgin metacentro
aukius h ir H:

h' = h +

P
T

h zp ;
T +
D+ P
2

H' = H +

P
T

H zp ,
T +
D+P
2

(4.9)

(4.10)

ia: h ir H metacentro aukiai iki avarijos.

Galima apskaiiuoti kreno ir diferento kampus:

=
=

P yv
,
(D + p ) h1
p (xv x f )

(D + P ) H1

(4.11)

(4.12)

Tada apskaiiuojama laivo gramzda Tlp1 ir Tlg1:

L
Tlp1 = Tlp + T + xf ,

2
144

(4.13)

Laivo teorija

Tlg1 = Tlg + T + xf .
2

(4.14)

Jei utvindymas yra II ir III kategorijos, btina vertinti skyriuose esanio laisvojo vandens paviriaus inercinio momento tak laivo stovumui.
Skersinio metacentro aukio pokyt dl laisvo vandens paviriaus inercinio
momento poveikio apskaiiuojame taip:

lb 3
P
T

h =
z p h
T +
2
D+P
12(D + P )
T
P
lb 3
T +
=
zp h
2
12V
D+P
kur: V =

(4.15)

vandens tris skyriuje.

Laivo dinamika
Sutartiniai ymjimai, sutrumpinimai, simboliai
L
B
Dt
Dc
l1, l2, l3
tc
t
vc
ap
V
Cy
Sp
SDP
K
h
H
v
vo
c

laivo ilgis, m;
laivo plotis, m;
taktinis cirkuliacijos skersmuo, m;
cirkuliacijos skersmuo, m;
laivo svorio centro padties pasislinkimo nuotolis, m;
cirkuliacijos laikas, s;
laikas, s;
laivo greitis cirkuliacijos metu, m/s;
laivo pasukimo kampas, laipsniai;
trin vandentalpa, m3;
vairo keliamosios jgos koeficientas;
vairo peleko plotas, m2;
laivo diametraliosios ploktumos povandenins dalies plotas, m2;
empirinis koeficientas;
skersinis metacentro auktis, m;
iilginis metacentro auktis, m;
laivo greitis, m/s arba mazgai;
laivo greitis prie cirkuliacij, m/s;
kreno kampas cirkuliacijos metu, laipsniai;
145

Vladas Stonkus

laisvo kritimo pagreitis, m/s2;

svorio centro aplikat, m;
skersinio metacentro aplikat, m;
laivo gramzda, m;
cirkuliacijos spindulys, m;
laivo kampinis greitis, m/s

Msuk
l
a

P
P1, P2, Q, R
b
K

t1, t2, t3
S1, S2, S3
R2
S
M , M
D
,
T
C

h
maks

iilginio pilnumo koeficientas;

midelio panto plotas, m2;
laivo povandenins dalies pilnumo koeficientas;
panto pilnumo koeficientas;
sukimo momentas, kNm;
petys (ilgis), m;
atstumas nuo balerio centro iki jgos, kuri veikia laivo pelek,
kada pasuktas vairas, m;
jga, kuri veikia vairo pelek, pasukus vair, t;
jgos, kuri veikia laiv pasukus vair, sudedamosios, t;
vairo plunksnos plotis, m;
koeficientas, priklausantis nuo laivo greiio ir sraigt skaiiaus;
laivo stabdymo period trukm, s;
kelias, kur laivas nuplauks stabdymo metu, s;
pldrumo jga, t;
vaterlinijos plotas, m2;
grinamieji momentai, tm;
masin vandentalpa, t;
kreno ir diferento kampai, laipsniai;
laivo svyravimo periodas, s;
koeficientas, priklausantis nuo laivo tipo;
bangos ilgis, m;
bangos greitis, m/s
bangos auktis, m;
bangos nuolydio kampas, laipsniai;
bangos amplitud, m;
bangos periodas, s;
bangos danis/ bang skaiius per 2 sekundi laiko tarp;
laivo svyravimo amplitud, laipsniai;
kampas tarp laivo diametraliosios ploktumos ir bangos judjimo krypties, laipsniai;
bangos periodas laivo atvilgiu, s;
bangos danis laivo atvilgiu, s;

g
zg
zm
T
Rc

c
hb

146

Laivo teorija

V. LAIVO SUPIMASIS

5.1. Bendrai apie laivo supimsi

Supimasis laivo svyravimai pusiausvyros padties atvilgiu. Pagrindin svyravim prieastis yra jros bangavimas. Besisupantis ant bang laivas traktuojamas
kaip kietas knas, kurio svyravimai yra ei tip (5.1 pav.):
vertikalus supimasis slenkamasis svyravimas vertikalia kryptimi;
skersinis supimasis slenkamasis svyravimas skersine kryptimi;
iilginis supimasis slenkamasis svyravimas iilgine kryptimi;
bortinis supimasis sukamasis svyravimas apie iilgin a;
kilinis supimasis sukamasis svyravimas apie skersin a;
vingiavimas sukamasis svyravimas apie vertikali a.

5.1 pav. Galimi laivo supimosi tipai, esant bangavimui

Laivo supimosi metu veikia inercins jgos (arba momentai), proporcingos laivo mass ir supimosi pagreiio sandaugai; grinamosios jgos, kurias sudaro laivo
svorio jga ir vandens keliamoji jga; dempferuojanios jgos, proporcingos virtualiajai vandens masei ir laivo supimosi pagreiiui; supim sukelianios jgos, proporcingos bang dydiui. Laivo supimosi diferencialins lygtys tai i jg, arba
moment, projekcij koordinai ais sumos. Diferencialini lygi sprendimai
rodo laivo judjim.
Supimasis yra neigiamas reikinys, nes pablogja laivo eigumas ir valdomumas,
kyla pavojus laivo pldrumui ir stovumui, gali bti paeistas laivo korpusas, sutrikdytas normalus mechanizm ir rengini darbas, pasislenka kroviniai, apsunkinamas ir darosi nemanomas normalus laivo naudojimas, mons suserga jros li147

Vladas Stonkus

ga. Todl btina sumainti laivo supimsi. Tam naudojamos priemons skirstomos
dvi grupes: eksploatacins ir konstrukcines.
Eksploatacins tai tinkamas laivo greiio ir kurso bang atvilgiu parinkimas,
atitinkamas krovini idstymas laive.
Konstrukcins laivo korpuso formos parinkimas ir speciali supimosi slopinimo tais rengimas laive.
Pagrindins laivo supimosi charakteristikos yra: periodas (arba danis), amplitud, greitis, pagreitis. Danis svyravim skaiius per 2 sekundi. Amplitud
didiausias laivo nuokrypis nuo pusiausvyros padties. Periodas laikas, per kur
vyksta vienas pilnas laivo svyravimas. Kuo ilgesnis periodas, tuo ltesnis yra laivo
supimasis. Egzistuoja tiesiogin priklausomyb tarp periodo, laivo mass inercijos
momento ir virtualiosios vandens mass; atvirktin priklausomyb tarp periodo,
metacentro aukio ir dempferavimo koeficiento. Mainant metacentro aukt prastja laivo stovumas, mainant dempferavim didja amplitud.
Didinant mass inercijos moment, arba virtualij vandens mas, supimosi periodas ilgja, bet kartu maja dempferavimo koeficientas, taigi didja supimosi
amplitud.
Periodas tai laikas, per kur vyksta vienas pilnas svyravimas. Periodas matuojamas sekundmis. Svyravimo periodas esant bortiniam supimuisi tai laivo pasvirimas i vieno borto kratutins padties kit ir atgal; kilinio svyravimo periodas
laivo pasvirimas laivo priek arba laivagal ir atgal; vertikalusis supimasis tai
laivo pasislinkimas vir ir atgal.

5.2. Laivo supimasis ramiame vandenyje

Jeigu laiv, kuris yra ramiame vandenyje, pakreipsime bet kur on bet kokiu
kampu, nustojus veikti krenavimo momentui ir veikiant grinamajam momentui,
jis gr pusiausvyros padt. Bet veikiant inercinei jgai pasvirs kit on, taip
atsiranda sukamasis svyravimas apie iilgin a bortinis supimasis. Kadangi
vanduo prieinasi laivo svyravimui, jo supimosi amplitud mas, kol laivas nustos
suptis.
Laivui supantis ramiame vandenyje atsiranda jgos ir momentai, kurie veikia
laiv supimosi metu (5.2 pav.).
Pldrumo jga Rz, esant vertikaliam supimuisi, atsiranda keiiantis laivo povandenins dalies triui, kai laivas juda vertikaliai (5.2a pav.).

R z = T S ,
ia: T gramzdos pokytis, m;

S vaterlinijos plotas, m2;

ubortinio vandens lyginamasis svoris, t/m3.

148

(5.1)

Laivo teorija

5.2 pav. Jgos ir momentai, kurie veikia laiv supimosi metu:

a) pldrumo jga Rz; b) iilginis grinamasis momentas M;
c) skersinis grinamasis momentas M

Esant bortiniam arba kiliniam supimui, t. y. nedideliems kreno ir diferento

kampams x ir y ai atvilgiu, atsiranda grinamieji momentai (5.25b, c pav.).

M = Dh ,

(5.2)

M = DH ,
ia: D vandentalpa, t;
H ir h skersinis ir iilginis metacentro aukiai, m.

149

Vladas Stonkus

5.3 pav. Jgos ir pasiprieinimo momentai, veikiantys laiv supimosi metu:

a) vertikalaus supimosi metu; b) bortinio supimosi metu;
c) kilinio supimosi metu

Laivui supantis veikia jgos, kurios prieinasi laivo supimuisi, todl nustojus
veikti jgoms, kurios sukelia supimsi ir veikiant vandens pasiprieinimo jgoms,
laivo supimasis silpnja, kol visikai nustoja. Kaip silpnja laivo supimasis, atsivelgiant laik t, pavaizduota 5.4 paveiksle.

5.4 pav. Laivo supimosi silpnjimas ramiame vandenyje:

a) esant vertikaliam supimuisi; b) esant kiliniam sukimuisi;
c) esant bortiniam supimuisi

Laivo bortinio supimosi silpnjimas ramiame vandenyje pavaizduotas 5.5 paveiksle.

150

Laivo teorija

5.5 pav. Laivo bortinio supimosi silpnjimas ramiame vandenyje

Laivo supimasis, kai vanduo yra ramus, sukeliamas grinamojo momento, vadinamas laisvu laivo svyravimu. Laivo svyravimo period T galima apskaiiuoti
formule:

T = C1

B
h

(5.4)

arba

h=

4
T

B2

10,3

H b2
,
11

ia: B laivo plotis, m;

h skersinis metacentro auktis, m;

Hb laivo borto auktis, m;
vaterlinijos pilnumo koeficientas;
C1 inercijos koeficientas, kuris priklauso nuo laivo tipo ir pakrovimo;
T bortinio svyravimo periodas, s.

Formul (5.4) vadinama Kapitono formule. Panagrinsime j detaliau. Formulje laivo plotis B ir inercijos koeficientas C1 yra pastovs dydiai, o kintamas yra
bortinio svyravimo periodas. Panagrinkime, kaip gaunamas inercijos koeficientas.
Koeficientui apskaiiuoti (5.4) formul perraome taip:

151

Vladas Stonkus

C1 =

h 2 T
.
B

Inercinio koeficiento reikm kiekvienam laivui nustatoma projektavimo etape,

inant metacentro aukio h ir laivo ploio B reikmes, bortinio svyravimo periodas
nustatomas atliekant bandymus.
Bortinio svyravimo period ireikiame taip:

T =

2
,
n1

(5.4.1)

ia: n1 laivo bortini svyravim danis, skaitant laivo korpuso apaugim ir vandens mas S-1.

Netrauk korpuso apaugimo ir arti prie korpuso esamos vandens mass, n apskaiiuosime taip:

n=

I xx
,
Dh

(5.4.2)
2

ia: Ixx laivo mass inercijos momentas, tm .

D vandentalpa, kN;
h skersinis metacentro auktis, m.

i formul trauk formul (5.4.1), gauname:

T =

2
I xx
D h

(5.4.3)

ioje formulje:

I xx =

D 2
( B + 4 z g2 ) ,
12

(5.4.4)

ia: D vandentalpa, t;

zg laivo svorio centro aplikat, m;

Kaip matome i (5.4.4) formuls, laivo mass inercinis momentas Ixx priklauso
nuo pakrauto krovinio kiekio ir jo idstymo laive, t. y. nuo zg. Kadangi nuo Ixx pri-

152

Laivo teorija

klauso T , galima daryti ivad, kad laivo projektavimo etape apskaiiuotas inercijos koeficientas C1 priklausys nuo apkrovos.
Kadangi inercijos koeficientas priklauso nuo laivo mass inercijos koeficiento
Ixx ir svorins vandentalpos D, koeficiento C1 reikmes btina turti tipinms vandentalpos reikmms apskaiiuoti, vertinant apkrovos idstym diametraliosios
ploktumos atvilgiu bei galim laivo korpuso apaugim.
Jei laive yra dideli skystj krovini laisvieji paviriai arba skersinis metacentro
auktis h maesnis u 0,3 m, skaiiuojant gauti rezultatai yra netiksls.
Laivo svyravimo periodas T skaiiuojamas ir kitomis formulmis, bet rezultatai yra praktikai vienodi:

T = 2C

B
,
h

(5.5)

ia koeficientas C = 0,36 0,43.

Arba

T =

B
,
h

(5.6)

ia: povandenins laivo dalies pilnumo koeficientas (laivo pilnumo koeficientas).

IMO (International Maritime Organization) laivo bortinio svyravimo period

silo skaiiuoti formule (5.5), t. y.

T = 2C

B
.
h

(5.7)

O koeficient C apskaiiuoti taip:

C = 0,373 + 0,023

B
L
,
0,043
100
T

(5.7)

ia: B laivo plotis, m;

T laivo gramzda, m;
L laivo ilgis, m.

Formuls (5.4), (5.5), (5.6) vadinamos Kapitono formulmis. Jomis apskaiiuojamas laivo skersinio metacentro auktis. Norint apskaiiuoti laivo skersin metacentro aukt Kapitono formule, laivas sibuojamas taip, kad jo amplitud bt
153

Vladas Stonkus

didesn nei 5 laipsniai. Skaiiavimai atliekami ne maiau kaip tris kartus. Kiekvien kart apskaiiuojamas vidutinis svyravimo periodas i ne maiau kaip 5 7 piln svyravim. Tai btina atlikti ramiame vandenyje, kai nra bangavimo, arba
esant labai maam bangavimui, kad laivas bt nutols nuo krantins ne maiau
kaip laivo ploiu B ir gylis po laivo kiliu bt ne maesnis kaip pus laivo
gramzdos T. Jei laivas bus arti krantins arba kito laivo, sibuojant laiv kils
bangos, kurios atsimuusios krantin arba kito laivo korpus sukels papildom
svyravim.
Atliekant svyravimus laive neturi bti cistern, kuriose esantis skystasis krovinys turi laisvj paviri, kurio inercinis momentas turs takos laivo svyravimo
periodo skaiiavimui. Skaiiavim tikslumui svarbu teisingas koeficiento C apskaiiavimas. IMO rekomenduoja koeficient apskaiiuoti formule (5.7), nes ja
skaiiuojant atsivelgiama laivo plot, ilg ir laivo gramzd skaiiavimo metu. i
formul naudinga, kai nemanoma apskaiiuoti laivo svorio centro aplikats zg, o be
jos negalima apskaiiuoti ir vertinti laivo stovumo. Pavyzdiui, vejybos ar kitame
laive neinoma, kiek (ir kur) yra vejybos reikmen, laivo atsarg, kit krovini,
todl negalima apskaiiuoti laivo svorio centro aplikats zg.
Kapitono formule T = 2C

2cB
h =
T

galima apskaiiuoti skersin metacentro aukt h:

(5.8)

Turdami skersin metacentro aukt formule h = z m z g , galime paskaiiuoti

zg, nes metacentro aplikat zm apskaiiuojame naudojantis hidrostatinmis kreivmis:

z g = zm h .

(5.9)

is laivo svorio aplikats skaiiavimas atliekamas, jei laivas buvo remontuojamas ir pakeisti agregatai, padaryta kit pakeitim, kurie lm laivo svorio centro
koordinai pasikeitim. Tada apskaiiuojamas skersinis metacentro auktis h ir
laivo svorio centro aplikat zg.
Laiv naudojant danai tenka patikrinti laivo metacentro aukio h dyd, nes reiso metu maja degal, vandens svoris cisternose, keiiasi krovinio idstymas laive (pvz., vejybos traleris, gaminantis uvies taukus, konservus, aldyt produkcij). Tada Kapitono formule greitai galima patikrinti skersinio metacentro aukt.
vairi laiv tip vidutiniai bortinio svyravimo periodai pateikti 5.1 lentelje:

154

Laivo teorija
Vidutiniai bortinio svyravimo periodai
Lai vo tip as
Keleiviniai
Keleiviniai
Krovininiai
Ledlauiai
Traleriai
Vilkikai

Va nt e nta lp a, t
10 000 30 000
5000 10 000

5.1. lentel

S v yr a v i mo p er io d a s, s
16 20
13 16
10 14
6 10
68
57

5.3. Jros bangavimas

Jros bangavimas tai jros vandens virutinio sluoksnio judjimas, kur sukelia vjas. Vjas sukelia vairaus ilgio ir aukio bangas. Jam nustojus psti, trumposios bangos greitai maja, o ilgosios, kurios turi daug kinetins energijos, pereina lungs bsen. Lung tai jros bangavimas vjui aprimus.
Jros bangavimas gali bti reguliarus, kai bangos yra vienod: dydio, trukms,
aukio, amplitudi; taip pat yra nereguliarus bangavimas, kai viena paskui kit
sekanios bangos yra skirting parametr (aukiai, ilgiai, daniai, periodai ir t. t.).
Pagrindiniai bang parametrai pateikti 5.6 paveiksle.

5.6 pav. Bangos imatavimas

bangos ilgis tai atstumas tarp dviej gretim bang virni arba apai, m;
hb bangos auktis tai atstumas (vertikaliai) tarp bangos viraus ir apaios, m;
b bangos nuolydio kampas tai kampas tarp horizontals ir bangos ono
liestins, kuris bna didiausias iki 9 12 laipsni;

bangos periodas tai laikas, per kur banga praeina atstum, lyg jos ilgiui, s;
b bangos danis tai bang skaiius per 2 (s) laiko tarp;
155

Vladas Stonkus

cv bangos greitis atstumas, kur banga veikia per vien sekund, m/s;
hb/ bangos nuolydio staigumas tai bangos aukio hb ir ilgio santykis.
Bangos auktis ir ilgis priklauso nuo vjo jgos, jo pastovumo ir krypties, jros
gylio. Didiausios ufiksuotos bangos ilgis siek 700 900 m, auktis hb 15
20 m. Daniausia vandenyno bangos ilgis siekia 80 100 m, auktis 4 5 m,
periodas 7 8 s, staigumas 1/10.
Bangos aukio ir ilgio priklausomyb apskaiiuota remiantis jros bangavimo
statistiniais duomenimis. Praktikai bangavimo parametrai skaiiuojami empirine
Cimermano formule, remiantis statistiniais duomenimis.
Bangos auktis:

hb = 0,173 / 4 ,

(5.10)

ia: bangos ilgis, m.

Bangos danis:

b =

2c

7,85

(5.11)

Bangos periodas:

2
0,8 .
g

(5.12)

Bangos greitis:

c=

1,25 .

(5.13)

Bangos nuolydio kampas:

b =

hb

(5.14)

Jros bangavimas, jo stiprumas ireikiamas balais. 1954 m. buvusios Taryb

Sjungos centrins meteorologins tarnybos pateiktais skaiiavimais, jros bangavimas, ireiktas balais, pateiktas lentelje:

156

Laivo teorija
5.2 lentel
B a n g a vi ma s, b a l ai s
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9

J r o s b a n ga v i ma s
Nra bangavimo
Silpnas
Silpnas
Vidutinis
Vidutinis
Stiprus
Stiprus
Labai stiprus
Labai stiprus
Ypa stiprus

B a n go s a u k ti s, m
0
0 : 0,25
0,25 : 0,75
0,75 : 1,25
1,25 : 2,0
2,0 : 3,5
3,5 : 6,0
6,0 : 8,5
8,5 : 11,0
Daugiau nei 11,0

5.4. Laivo supimasis, esant

reguliariam bangavimui
Reguliarus bangavimas tai toks bangavimas, kai visos bangos yra vienodos
(beveik vienodi j parametrai). Laivo svyravimo amplitud apskaiiuojama formule:

maks = b

1
.
T2
1

(5.15)

i lygyb galime taip urayti:

maks
=
b
ia:

1
,
T2

(5.16)

b maksimalus bangos nuolydio kampas;

T laivo svyravimo periodas;

bangos periodas.

Maksimalios laivo svyravimo amplituds maks santykis su maksimaliu bangos

nuolydio kampu vadinamas santykine amplitude, priklausomyb nuo laivo laisvojo svyravimo periodo ir bangos periodo santykio pavaizduota 5.7 paveiksle.

157

Vladas Stonkus

5.7 pav. Laivo bortinio svyravimo amplitudi kreivs,

esant reguliariam jros bangavimui

Nagrinjant formules (5.15), (5.16) ir amplitudi kreives galima daryti ivad,

kad esant maam

santykiui, t. y.

0, laivo svyravimo periodas yra maes-

nis u bangos svyravimo period. Tai manoma esant dideliam metacentro aukiui
arba labai dideliam bangos ilgiui. Nagrindami formul (5.16) matome, kad

maks
1 arba maks b ( maks ) , t. y. laivo denis yra lygiagreiai bangos pavir b ( maks )

iui. Taigi laivo diametralioji ploktuma bus staiu kampu su bangos nuolydiu.
Laivo amplitud nedidel, taigi jis nepasineria vanden (5.8a pav.).
Esant labai dideliam santykiui

, t. y.

, laivo svyravimo periodas

gerokai didesnis u bangos period. Tai manoma esant maam metacentro aukiui arba maam bangos ilgiui. Nagrindami formul (5.16) matome, kad maam
santykiui

maks
0 , kas manoma, jei maks 0 , t. y. laivo denis ilieka hori bmaks

zontalioje padtyje. Taigi bangos, kuri svyravimo periodas yra maas, esant dideliam laivo svyravimo periodui negali paveikti laivo svyravimo, todl laivo svyravimo amplitud lieka maa (5.8b pav.).

158

Laivo teorija

Esant santykiui

1 , t. y. T , inagrinj formul (5.16), matome, kad

maks
(5.8c pav.). Vandens ir oro pasiprieinimas sumaina laivo svyravimo
maks
amplitud, bet kai laivo svyravimo amplitud yra didel, jis gali apvirsti, nes kreno
kampas iuo atveju gali bti net 67 kartus didesnis u bangos nuolydio kamp.
is reikinys, kai santykis
ireikti formule:

1, t. y. T , vadinamas rezonansu. J galima

T = .

(5.17)

iuo atveju didiausias laivo kreno kampas bus bangos viruje arba apaioje,
kai bangos nuolydio kampas b lygus nuliui (5.6 pav.).
Norint ivengti rezonanso (plaukiant lagu bang atvilgiu) reikia, kad bt didelis laivo svyravimo periodas ir normalus pirminis laivo stovumas.

5.8 pav. Laivo svyravimas

Kai laivas plaukia per bangas (prie bangas arba pabangiui), jis gauna vertikalj ir kilin svyravim. Esant reguliariam bangavimui ie svyravimai bna vienodi,
nes laiv veikianios jgos nesikeiia. Bet kilinis svyravimas dl didelio vandens
pasiprieinimo greitai silpnja. Kilin svyravim praktikai sudaro tik priverstiniai
svyravimai.

159

Vladas Stonkus

Kilinis laivo svyravimas daug priklauso nuo bangos ilgio, nuolydio staigumo ir
laivo greiio. io svyravimo nagrinjim apsunkina tai, kad esant kiliniam laivo
svyravimui atsiranda vertikalusis laivo svyravimas.
Laivui plaukiant prie bangas, svarbu ne pats laivo svyravimas, o laivo denio ir
anstat upylimas, slemingo (hidrodinamini smgi bangas priekine laivo korpuso dalimi) atsiradimas. Dl io reikinio pablogja laivo sraigto darbo naudingumas, nes periodikai i vandens net iki 50% ikyla laivagalis. Dl i laivo korpuso smgi bangas atsiranda laivo korpuso vibracija. Didjant laivo greiiui,
bangos staigumui, priekins laivo korpuso dalies smgiai bangas stiprja, kas gresia laivo dugno konstrukcijai, kuri dl stipri smgi gali bti paeista. Esant slemingui, t. y. stipriems smgiams, btina mainti laivo greit arba keisti laivo plaukimo krypt.
Laivo teorijoje, nagrinjant bortin laivo svyravim, nurodoma, kad laivo imatavimai, lyginant su bangos ilgiu, yra mai, o pldrumo jga visada veikia vertikaliai vandens paviriaus atvilgiu. Praktikai bangos nuolydio kampas b per vis
laivo plot negali bti vienodas, nes jis priklauso nuo povandenins laivo dalies ir
bangos imatavim santykio, taip pat ir nuo laivo gramzdos. Paymtina, kad nuo
laivo bangos imatavim santykio priklauso laivo svyravimas ir jo amplitud. Tai
matome inagrinj formul (5.15). Dideli laiv bortinio svyravimo amplitud yra
gerokai maesn negu ma laiv, nes didjant laivo imatavimams, inercinis mass momentas didja greiiau negu vantentalpa, todl dideli laiv svyravimo periodas yra didesnis. Tai matome nagrindami formules (5.5) ir (5.15).
Laivo svyravimas labiausiai priklauso nuo laivo korpuso formos pant ir
ypa laivo priekins dalies. Laivo kilinio svyravimo amplitud yra didesn t laiv,
kuri priekins laivo korpuso dalies pantai yra V, o ne U formos, nes laivui plaukiant per bang, U formos laivo pldrumo jgos dl platesnio laivo dugno yra didesns.
Praktika rodo, kad plaukiant pabangiui ir ypa prie bangas, U formos laivo
korpusas lemia slemingo atsiradim, bet maiau yra uliejamas denis. Taigi projektuojant laivus parinkti korpuso form yra sudtinga. Esant nereguliariam jros bangavimui, laisvieji laivo svyravimai neinyksta, nes bangos, einanios viena po kitos, neleidia susilpnti laisviesiems laivo svyravimams. Esant nereguliariam jros
bangavimui, laivo svyravim sudaro laisvj ir priverstini svyravim visuma. Apskaiiuoti laivo bortinio svyravimo amplitud, esant nereguliariam jros bangavimui, sudtinga. Skaiiavimai atliekami taikant statistinius metodus ir tikimybi
teorij.

160

Laivo teorija

5.5. Laivo greiio ir plaukimo krypties taka

laivo svyravimui
Laivui plaukiant greiiu v laisvai pasirinkta kryptimi, kai laivo diametralioji
ploktuma su bang virnmis judjimo kryptimi sudaro kamp (5.9 pav.), bangos greitis c laivo atvilgiu skaiiuojamas formule:

c = c v cos = c1 cos ,
c

(5.18)

ia: c bangos greitis;

kampas tarp laivo diametraliosios ploktumos ir bangos judjimo krypties;

v laivo greitis.

5.9 pav. Laivo greiio ir plaukimo krypties taka laivo svyravimui

Remiantis formule (5.13), bangos periodas laivo atvilgiu:

(9.19)

c v cos

arba

1,25 v cos

(5.20)

161

Vladas Stonkus

Formuls (5.20) skaitikl ir vardikl padalin i bangos greiio c gausime:

v
1 cos
c
Bangos danis k laivo atvilgiu apskaiiuojamas formule:
2ck 2c
v

v
k =
(1 cos ) = k 1 cos .
=

(5.21)

(5.22)

Taigi, jei laivas plaukia prie bangas ( = 180 0 ), cos = 1 , tada:

k = b 1 +

v
.
c

O plaukiant pabangiui ( = 0 0 ), cos = 1 , tada:

k = b 1

v
.
c

Nagrinjant (5.22) formul, rezonansas, kai laivo svyravimo ir bangos periodai

bna lygs, ir rezonansas, kai laivas plaukia skersai bangos judjimo krypties, priklauso nuo bangos periodo laivo atvilgiu ir laivo svyravimo periodo. Rezonanso
laivas gali ivengti keisdamas greit arba plaukimo krypt.
Kad greiiau apskaiiuot laivo greit, plaukimo krypt ir ivengt bortinio arba
kilinio svyravimo, t. y. rezonanso, laivavediai naudojasi V. Vlasovo, J. Remezo
arba kitomis diagramomis (plaiau apie ias diagramas ir j naudojim r. sk. Laivo valdymas). Nuo laivo plaukimo krypties bangos judjimo atvilgiu priklauso
bangos nuolydio kampas, nuo pastarojo laivo bortinis svyravimas:

maks = maks sin .

(5.25)

i lygyb rodo, kad laivui plaukiant prie bangas arba pabangiui, laivo bortinio
svyravimo amplitud yra minimali.

5.6. Laivo supimosi mainimas

Laivo supimasis neigiamai veikia laiv, veam krovin ir laive esanius mones. Todl laiv statytojai ieko bd, kaip sumainti laivo svyravimo amplitud.
Laivo svyravimo mainimas ypa aktualus keleiviniams, kruiziniams laivams. Siekiant sumainti laivo kilin svyravim ir laivo denio upylim, laivo priekinje da162

Laivo teorija

lyje ir laivagalyje projektuojami anstatai, t. y. bakas ir jutas, priekinio laivo korpuso pant forma projektuojama taip, kad mat kilinio svyravimo amplitud.
Laivo bortinis svyravimas mainamas naudojant specialius bortinius svyravimo
slopintuvus.
Kadangi speciali bortinio svyravimo slopintuv ranga yra brangi, ja naudotis
sudtinga, be to, btinos papildomos laivo patalpos, ja daniausia naudojamasi statant keleivinius, kruizinius ir mokslo tiriamuosius laivus. Bortinio svyravimo slopintuvai, laivui supantis, sukelia moment, kuris nukreiptas prieing pus nei
momentas, kuris priveria laiv svyruoti.
Laivo bortiniam svyravimui mainti naudojami bortiniai kiliai, pasyviosios ir
aktyviosios cisternos, valdomi bortiniai vairai.
Bortiniai kiliai (5.10. pav.) tai ilgos metalins plokts, kurios tvirtinamos prie
abiej laivo korpuso on taip, kad maiausiai veikt pasiprieinim laivui plaukiant.

5.10 pav. Laivo bortiniai kiliai

Bortiniai kiliai didina pasiprieinim laivo bortiniam svyravimui. Bendras bortini kili plotas sudaro 2 4% ploto, kuris bt padauginus laivo ilg L i laivo
ploio B, o kili ilgis 0,3 0,5 laivo ilgio. Bortiniai kiliai 25 40% didina pasiprieinim laivo bortiniam svyravimui ir 20 25% maina svyravimo amplitud.
Pasyviosios bortinio svyravimo slopinimo cisternos (plokios, rengtos skersai
laivo) yra vairi tip: rengtos laivo bortuose ir pasiekianios ubortin vanden;
rengtos laivo bortuose ir sujungtos kanalu (vamzdiu); populiariausios yra pasyviosios cisternos, rengtos laivo bortuose ir sujungtos kanalu (5.11 pav.).
ios cisternos yra perpus upildytos glu, jros vandeniu arba degalais, viruje
ir apaioje sujungtos kanalais. Apatiniame kanale rengtas iaupas, kuris reguliuoja
vandens pralaidum. J galima taip sureguliuoti, kad esant laivo bortiniam svyravimui, vanduo perbgt nuo vieno laivo borto prie kito liau negu svyruoja laivas,
kartu atsirast momentas, kuris prieinasi laivo svyravimui.
163

Vladas Stonkus

5.11 pav. Pasyvioji bortinio svyravimo slopinimo cisterna

Deja, pasyviosios bortinio svyravimo slopinimo cisternos uima daug naudingo

laivo trio, maina laivo vandentalp: kad i cistern naudingumas bt normalus,
btina, jog skysio cisternose svoris sudaryt 1,5 3% laivo vandentalpos. Be to,
i cistern veiksmingumas geriausias esant rezonansui arba svyravimui, kuris artimas rezonansui. Kitaip pasyviosios svyravimo slopinimo cisternos gali net padidinti svyravimo amplitud.
Aktyviosios bortinio svyravimo slopinimo cisternos tai cisternos, rengtos
abiejuose laivo bortuose, sujungtos kanalais, kai automatikai reguliuojamas vandens perpumpavimas i vienos cisternos kit (5.12 pav.).

5.12 pav. Aktyviosios bortinio svyravimo slopinimo cisternos:

a) su kompresoriumi; b) su siurbliu;
1 kompresorius; 2 valdymo iaupas; 3) automatinis votuvas

Kad galima bt varinti cisternose esant vanden, naudojamas arba suslgtas

oras (kompresoriai) (5.12a pav.), arba siurbliai (5.12b pav.). Suslgto oro tiekim ir
siurbl reguliuoja specials automatiniai prietaisai, kurie veikia, atsivelgiant laivo bortinio svyravimo greit ir kampin pagreit.
Bortinio svyravimo slopinimas valdomais bortiniais vairais yra veiksmingiausias (5.13 pav.). Valdomi bortiniai vairai tai balansuojantys vairai, rengti ties
laivo viduriu abiejuose laivo bortuose. Bortiniai vairai valdomi automatikai, atsi164

Laivo teorija

velgiant laivo svyravimo parametrus (atsiranda momentai, kurie prieinasi laivo

svyravimams).

5.13 pav. Valdomi bortiniai vairai:

1 valdomi bortiniai vairai;
2 valdymo pultas

Kai nra laivo svyravimo, bortiniai vairai traukiami korpuso angas, kad vairai
nedidint vandens pasiprieinimo laivo eigumui.
Trkumai maas veiksmingumas esant maam greiiui arba laivui stovint, sudtinga automatin vair valdymo sistema ir ranga.

165

Vladas Stonkus

VI. LAIVO VALDOMUMAS

6.1. Bendrai apie laivo valdomum

Laivo valdomumas tai laivo savyb plaukti tiesiai, jei vairas nepasuktas, ir
keisti plaukimo krypt, jei vairas pasuktas.
Laivo valdomum apibdina jo kurso ir pasukamumo pastovumas. iandien
apie laivo valdomum daniausia sprendiama i:
santykinio cirkuliacijos skersmens;
laivo sukimosi kampinio greiio;
laivo linijinio greiio cirkuliacijos metu;
kreno kampo cirkuliacijos metu;
laivo pastovumo plaukiant tiesiai.
Laiv naudojant jo valdomumas keiiasi: jis priklauso ne tik nuo toki pastovi
element, kaip vairo peleko plotas, peleko dalis, esanti sraigto sraute, laivo korpuso
imatavimai, bet ir nuo kintam dydi laivo gramzdos, kreno ir diferento kamp, korpuso paviriaus bkls, pradinio greiio, vairo pasukimo kampo, vandens
gylio, vjo, vandens tkms ir kt. Laivui plaukiant kreivalinijine trajektorija cirkuliacijos metu j veikia icentrin jga, hidrodinamin vairo ir hidrodinamin laivo
korpuso reakcijos. Be to, laiv veikia vingiavimo momentas tai mint jg momentas vertikaliosios aies atvilgiu.
Informacija apie laivo valdomum ir jo inercines charakteristikas parengiama
kiekvienam laivui, kaip to reikalauja Tarptautin jrin organizacija (IMO) ir nacionalini klasifikacini bendrovi taisykls. Tai manevrins charakteristikos lentels (laivo, cirkuliacijos, aktyvaus ir pasyvaus stabdymo), locmano kortels, kt.
Galima ir patiems atlikti skaiiavimus, bet daniausia jie yra sudtingi, didels apimties. Kita informacijos dalis apie laivo valdomum ir inercines jo savybes gaunama atliekant bandymus (pvz., laikas, per kur stabdant laivo greitis sumaja tam
tikru dydiu, laivo kurso pokytis pasukus laivo vair tam tikru kampu ir kt.).

6.2. Laivo cirkuliacija

Cirkuliacija tai manevras, skirtas ilgalaikei laivo reakcijai vairo pasukim
vertinti: esant pastoviam laivo greiiui, cirkuliacijos manevras, kai vairas pasukamas tam tikru kampu ir fiksuojama laivo judjimo trajektorija, kol kursas pasikei-

166

Laivo teorija
ia 360 (6.1 pav.). Skiriami trys cirkuliacijos periodai: manevrinis, evoliucinis ir
nusistovjusios cirkuliacijos.

6.1 pav. Laivo cirkuliacija:

l1 atstumas nuo laivo svorio centro padties iki padties, kai laivas bus pasisuks 90
kampu, pradedant laivo cirkuliacij; l2 laivo svorio centro pasisukimas cirkuliacijos pus
nuo cirkuliacijos pradios iki jo padties, kai bus pasisuks 90 kampu; l3 laivo svorio
centro pasislinkimas prieing nei laivo cirkuliacija pus, skirtingai negu laivo judjimo
kryptis iki cirkuliacijos pradios; Dt taktinis cirkuliacijos skersmuo tai atstumas tarp
laivo diametraliosios padties prie cirkuliacijos pradi ir padties, laivo kursui pasikeitus
180; Dc cirkuliacijos skersmuo tai apskritimo skersmuo, kuriuo juda laivo svorio centras nusistovjusios cirkuliacijos metu; dreifo kampas tarp laivo diametraliosios ploktumos ir cirkuliacijos skersmens liestins nusistovjusios cirkuliacijos metu

Manevrinis periodas tai laikas, per kur laivo vairas pasukamas iki norimo vairo pasukimo kampo. Tuo metu vair pradeda veikti hidrodinamin jga, todl jo
167

Vladas Stonkus

greitis iek tiek sumaja, jis pradeda dreifuoti prieing pus, nei laivas pasuktas.
Kartu atsiranda dreifo kampas , savo ruotu ir hidrodinamin jga laivo korpus. Bet laivo pasisukimui pradeda prieintis laivo inercijos momentas ir virtualioji
vandens mas, todl cirkuliacijos kreiv iuo laikotarpiu bna pasislinkusi prieing pus, negu pasuktas laivo vairas.
Evoliucinis cirkuliacijos periodas prasideda nuo to momento, kai vairas yra pasukamas iki norimo kampo. Tuo metu didja dreifo kampas, hidrodinamin jga
laivo korpus nukreipta cirkuliacijos pus. Kai laivo dreifas yra prieing nei
laivo cirkuliacija pus, cirkuliacijos kreiv pasislenka cirkuliacijos pus. Laivo
greitis maja.
Nusistovjusios cirkuliacijos periodas prasideda tada, kai dreifo kampas nebedidja ir atsiranda vis jg bei moment, veikiani laiv, pusiausvyra. Laivo judjimo parametrai nesikeiia ir laivas pradeda judti apskritimu, kurio centras take
O. Daugelio jros laiv nusistovjusios cirkuliacijos momentas prasideda laivui
pasisukus kampu 100150 nuo pirminio laivo judjimo kurso iki cirkuliacijos
pradios.
Geometrins laivo cirkuliacijos charakteristikos pateiktos 6.1 paveiksle. Jos priklauso nuo laivo vairo pasukimo kampo. Daugelio jros transportini laiv ios
charakteritikos, pasukus laivo vair 3035 kampu, bna:
l1 (0,61,2) Dc;
l2 (0,50,6) Dc;
l3 (00,1) Dc;

Dt = (0,91,2) Dc;
Dc = (46) L;
o = 715o.

Gana svarbi nusistovjusios cirkuliacijos charakteristika cirkuliacijos periodas

tc tai laikas, per kur laivo kursas nusistovjusios cirkuliacijos metu pasikeiia
360.

tc =

Dc
vc

(6.1)

vc laivo greitis cirkuliacijos metu, m/s.

ia:

Cirkuliacijos skersmuo Dc apskaiiuojamas enchero formule:

Dc =

2kV
,
C y S p cos p

ia: k empirinis koeficientas, priklausantis nuo santykio

168

(6.2)

V
S DP L

(lentel 6.1).

Laivo teorija
6.1 lentel
V/SDPL
k

0,05
1,41

0,06
1,10

0,007
0,85

0,008
0,67

0,009
0,55

0,10
0,46

0,11
0,40

0,12
0,37

0,13
0,36

0,14
0,35

0,15
0,345

V trin vandentalpa, m3;

L laivo ilgis, m;
SDP laivo diametraliosios ploktumos povandenins dalies plotas, m2;
Sp vairo peleko plotas, m2;
Cy vairo keliamosios jgos koeficientas, kuris priklauso nuo vairo pasukimo
kampo p .
Laivo greitis cirkuliacijos metu skaiiuojamas taip:

vo

vc =

2 , 68 L

1+
D c
ia: v0 laivo greitis prie cirkuliacij, m/s;
t laikas, s;
h skersinis metacentro auktis, m.

Dc
,
4,9 L

arba v c = v 0 th

(6.3)

Laivo kampinis greitis , susietas su cirkuliacijos spinduliu Rc arba skersmeniu Dc:

vc
Rc

arba

vc
,
0,5 Dc

(6.4)

ia: vc laivo greitis nusistovjusios cirkuliacijos metu, m/s.

Didiausias laivo kreno kampas nusistovjusios cirkuliacijos metu apskaiiuojamas formule:

2

c =

vc / z g z k T
ghRc

(6.5)
2

ia: g laisvo kritimo pagreitis, m/s ;

zg laivo svorio centro aplikat, m;

T laivo gramzda, m;
h skersinis metacentro auktis, m;
Rc cirkuliacijos spindulys, m.
169

Vladas Stonkus

onins dreifo jgos pridjimo tako santykinis auktis:

2

B
B
0,1377 + 1,8914 .
T
T

z k = 0,0879

Imatavus ir inant kreno kamp nusistovjusios cirkuliacijos metu, galima apskaiiuoti ir skersin metacentro aukt h:

h=

0.233 vc2 (2 z m T )
,
9.18Dc sin + 0.466 vc2

ia: Dc cirkuliacijos skersmuo, m;

vc laivo greitis cirkuliacijos metu (imamas 0,8 greiio plaukiant tiesiai), m/s;
kreno kampas;
T laivo gramzda;
Zm skersinio metacentro aplikat, m.

Laivo valdomumo charakteristikoms nustatyti atliekami skaiiavimai, esant 5 6

laivo vairo pasukimo reikmms nuo 0 iki 35. Remdamiesi skaiiavim rezultatais, braiome Dc = f(p) ir vc = f(p) grafikus (6.2 pav.).

6.2 pav. Laivo valdomumo charakteristikos

Laivo svorio centro judjimas cirkuliacijos metu, atsivelgiant laivo greit, pavaizduotas 6.3 paveiksle.

170

Laivo teorija

6.3 pav. Laivo svorio centro judjimo trajektorija, atsivelgiant laivo greit:
kreiv 1 laivo svorio centro judjimo trajektorija cirkuliacijos metu
laivui plaukiant visu greiiu;
kreiv 2 laivo svorio centro judjimo trajektorija cirkuliacijos metu
laivui plaukiant vidutiniu greiiu;
kreiv 3 laivo svorio centro judjimo trajektorija cirkuliacijos metu
laivui plaukiant mau greiiu

Laivo pasukamumo pagrindinis rodiklis yra valdomumo diagrama. Tai kampinio greiio priklausomybs nuo laivo vairo pasukimo kampo = f(p) grafikas,
kurio galimos formos pateiktos 6.4 paveiksle. Preliminarius skaiiavimus galima
atlikti 6.2 ir 6.4 formulmis.
Jei laivo kursas dinamikai pastovus (6.4 pav., a diagrama) ir gana didelis kampinis greitis ( = 0,6), laivas lengvai leidiasi pasukamas ir lengva cirkuliacij
ubaigti. Plaukiant tiesiai retai ir nedaug tenka sukioti laivo vair. Jei laivo kursas
dinamikai pastovus, jam bdingas nedidelis kampinis greitis ( < 0,4) ir laivas
lengvai ilaiko kurs, lengvai leidiasi pasukamas, lengva cirkuliacij ubaigti.
Dinamikai nepastovus kursas (6.4 pav., b diagrama), bet didelis maksimalus
kampinis greitis (maks > 0,5) lemia patenkinam laivo kurso pastovum, bet jis
lengvai pasukamas.

171

Vladas Stonkus

6.4 pav. Laivo valdomumo diagrama:

a dinamikai pastovus laivo kursas; b dinamikai nepastovus laivo kursas

Jeigu tokio laivo maksimalus kampinis greitis nedidelis (maks < 0,4), j sunku
ilaikyti tiesiame kurse lengvai pasukamas, bet cirkuliacij ubaigti sunku.

6.3. Laivo valdomumo reikalavimai

Laiv naudojant, kai vairas nustatytas tiesiai, svarbu, kad bt lengvai valdomas, sukinjamas, plaukt tiesiai, kuo maiau sukintsi onus. Tai pasiekti nelengva. Tuo labiau, kad laivo pasukamumas ir kurso pastovumas yra viena kitai
prietaraujanios laivo jrins savybs. Tiesa, pvz., didelis vairas, t. y. vairo
plunksna, gali pagerinti laivo pasukamum ir jo kurso pastovum.
Padidinus laivo gramzdos ir laivo ilgio santyk galima pagerinti kurso pastovum neveikiant valdomumo. Dideliems jr laivams svarbesnis yra kurso pastovumas, nes plaukiant uost ir manevruojant jame be buksyro vis tiek nepavyksta
apsieiti. Vidutinio dydio laivai daugiau laiko praleidia ribotose akvatorijose ir reiau naudojasi buksyro paslaugomis. iems laivams svarbesnis yra pasukamumas.
Laivo valdomumas priklauso nuo jo formos, vairo konstrukcijos ir dydio, greiio. Paymtina, kad konkrei laivo charakteristik taka yra skirtinga, jei skiriasi
vairo pasukimo kampai.
Laivo ilgio pokytis, jei vairo pasukimo kampai nedideli (p 10), takos laivo
valdomumui praktikai neturi. Jei vairo pasukimo kampai didesni, padidinus laivo

172

Laivo teorija

ilg, cirkuliacijos spindulys padidja, t. y. pablogja laivo pasukamumas, bet pagerja laivo kurso pastovumas.
Keiiant laivo plot pastebimai keiiasi valdomumo diagramos pradin dalis ir
dalis, atitinkanti didelius vairo pasukimo kampus, jis pastovesnis kurse, pagerja jo
pasukamumas. Didinant laivo gramzd, laivo kursas darosi pastovesnis, bet prastja jo pasukamumas.
Didel tak laivo valdomumui turi iilginio pilnumo koeficientas:

mL

(6.6)
3

ia: V trin vandentalpa, m ;

L laivo ilgis, m;

povandenins laivo dalies pilnumo koeficientas;

panto pilnumo koeficientas.
Padidinus koeficient, laivo kursas tampa dinamikai nepastovus, bet gerja jo
pasukamumas, jei vairo pasukimo kampai yra dideli. Didel tak laivo valdomumui
turi laivagalio nuosvyros plotas. Sumainus deidvudo plot (t. y. padidinus nuosvyr), laivo kursas darosi dinamikai nepastovus, bet pagerja jo pasukamumas. Fortevenio posvyris neturi didels takos laivo valdomumui, pradinje valdomumo diagramos dalyje i taka praktikai nepastebima. Jei fortevenis pasvirs, pablogja laivo
kurso pasukamumas. Laivo priekis su aptakiu gumbu pagerina laivo pasukamum,
bet gali pablogti jo kurso pastovumas. Didinant diferent laivagal sumaja arba
inyksta laivo dinaminis kurso nepastovumas, bet pablogja laivo pasukamumas.
Keiiant vairo peleko plot, pradin valdomumo diagramos dalis praktikai nekinta. Jeigu vairo pasukimo kampai yra dideli, laivo pasukamumas bus geresnis esant
didesniam pelekui. Konkretaus laivo manevrines ir valdomumo charakteristikas visapusikai ir patikimai galima vertinti tik atlikus bandymus su vis nauj laiv serij
pirmaisiais pastatytais laivais. Daniausia atliekami zigzago, spirals, cirkuliacijos,
laivo cirkuliacijos ubaigimo manevrai. i manevr metu gauta informacija leidia
apskaiiuoti ir vertinti praktikai visas laivo valdomumo charakteristikas.

6.4. Vairo pasukimo poveikis laivui

Vairo pasukimo poveikis laivui pavaizduotas 6.5 paveiksle.
ia plokias vairas pasuktas kampu . Jga p veikia vair atstumu a nuo vairo
sukimosi aies (t. y. balerio) take, kur pavadinkime spaudimo taku. Laivo svorio
centre pridkime dvi viena kit atsverianias jgas. Gauname moment Msuk, kuris
suka laiv. J galima apskaiiuoti formule:

173

Vladas Stonkus

M suk = Pl ,
ia: l petys (tai atstumas tarp jg P ir P2).

l = GAcos + a .
Daniausia laivo svorio centras yra ties midelio pantu arba labai arti, o atstumas a
labai maas. Tada galima parayti lygyb, kad GA 0,5 L, o l = Lcos, taigi:

M suk = P0,5 L cos .

(6.7)

6.5 pav. Vairo poveikis laivui

Jga Q veikia statmenai diametralij ploktum, dl ko laivas dreifuoja ir pakrypsta poskio ior, t. y. atsiranda kreno kampas, o jga R, nukreipta prieing
laivo judjimo pus, maina jo greit. Taigi pasukus vair kampu , laivas pradeda
suktis, maja greitis ir jis pradeda dreifuoti, pakrypsta prieing pus, negu sukasi laivas. Jg P, kuri veikia laivo vair, galima apskaiiuoti oselio formule:

P=

KS p v 2 sin
0,2 + 0,3 sin

(6.8)
2

ia: Sp vairo peleko plotas, m ;

v laivo greitis, mazgais;

K koeficientas, kuris priklauso nuo laivo greiio ir sraigt skaiiaus. Kai laivo
greitis 8 12 mazg, tai laivo, kuris turi vien sraigt, K = 10,6, du sraigtus: K = 5,95. Jei laivo greitis 20 mazg ir daugiau: K = 5,5 6,6. Koeficientas K parenkamas i inyn.

174

Laivo teorija

Atstum a galima apskaiiuoti formule:

a = (0,2 + 0,3 sin ) b ,

(6.9)

kur: b laivo vairo plunksnos plotis, m.

Jei vairas aptakus, takas, kur veikia jga P, pasislenka vairo sukimosi aies
pus, taigi jga yra didesn, negu esant plokiam laivo vairui. Aptaki vair geometrins charakteristikos apskaiiuojamos, naudojant specialius grafikus ir formules (i inyn). Optimalus vairo pasukimo kampas nuo 30 iki 35. Didiausias
sukamasis momentas Msuk yra tada, kai vairas pasuktas 35 kampu. Jei vairas pasukamas didesniu nei 35 kampu, veiksmingumas maja, be to, padidja sudedamoji
jga R, sumaja laivo greitis. Laivo vair galima pasukti ne didesniu kaip 35
kampu dl rengto vairo pasukimo ribotuvo.
inodami jgos P dyd ir atstum a, galime apskaiiuoti momento dyd, kurio
reikia norint pasukti laivo vair ir j ilaikyti pasukt norimu kampu.

M = Pa .

(6.10)

ra P ir a reikmes gauname:

M suk = K S p v 2 b sin .

(6.11)

Remiantis io momento dydiu, naudojantis inynais parenkamas vairavimo mainos

galingumas, atsivelgiant sukamojo momento dyd, ireikt tm.

6.5. Inercins laivo charakteristikos

Informacija apie laivo inercines savybes ir valdomum parengiama kiekvienam
laivui, kaip reikalauja Tarptautin jrin organizacija (IMO).
Laivo plaukiojimo saugumui utikrinti svarbu inoti, kiek laiko utrunka laivo
stabdymas, kok keli nuplauks, kol sustos. Laivavediui svarbu inoti, kok atstum laivas nuplauks nuo variklio ijungimo iki laivo sustojimo laivui plaukiant skirtingu greiiu, taip pat nuo to momento, kai sraigtas pradeda dirbti atbuline eiga (aktyvus stabdymas). Ekstramaliomis situacijomis manevruojant taikomas aktyvusis ir
pasyvusis laivo stabdymas.
Pasyvusis stabdymas kai laivui plaukiant bet kokiu greiiu ijungiamas jo variklis ir skaiiuojamas atstumas, kur nuplauks, kol sustos.
Aktyvusis stabdymas kai laivas plaukia bet kokiu greiiu priek, duodama
komanda ,,Visu greiiu atgal ir skaiiuojama, kok atstum laivas nuplaukia nuo
komandos paskelbimo iki laivo sustojimo. Skaiiuojant laivo inercines charakteristikas btini eksperimentiniai duomenys apie laivo greiio majim, stabdant per
175

Vladas Stonkus

tam tikr laik, po kiek laiko laivas visikai sustos, kok atstum nuplauks nuo
stabdymo pradios iki laivo sustojimo pasyviojo arba aktyviojo stabdymo bdu.
Panagrinkime laivo stabdym, kai jis plaukia visu greiiu priek ir duodama
komanda ,,Visu greiiu atgal. Stabdymo reimas skirstomas tris etapus:
parengiamasis nuo komandos davimo iki kuro tiekimo nutraukimo; jo
trukm apie 5 10 s;
pasyviojo stabdymo etapas tsiasi nuo pirmojo etapo pabaigos iki variklio
paleidimo atgal; trukm 2 5 s;
aktyviojo stabdymo etapas tsiasi nuo to momento, kai variklis paleistas atbuline eiga iki visiko laivo sustojimo; vidutinikai utrunka 3 5 s.
Stabdymo metu laivo nuplaukt keli Sst ir stabdymo trukm sudaro trys dalys:

S st = S1 + S 2 + S 3 ,

t st = t1 + t2 + t3 ,
kur: indeksai 1, 2, 3 rodo stabdymo trukm;
t1, t2, t3 stabdymo trukm, s;
S1, S2, S3 kelias, kur laivas nuplauks stabdymo metu.
Kaip priklauso laivo greitis ir nuplauktas kelias konkreiame laivo stabdymo
etape, parodyta 6.6 paveiksle.

6.6 pav. Laivo inercins ir stabdymo charakteristikos

vertinant laivo stabdymo savybes, btina atsivelgti tai, kad stabdymo pabaigoje laivas nukrypsta nuo pradinio kurso net iki 90100 ir esant maam greiiui
praktikai tampa nevaldomas.

176

Laivo teorija

VII. LAIVO EIGUMAS

Sutartiniai ym j imai, sutrumpini mai, si mboliai
R
Rtr, Rb, Rf,
Roro, Rlikutinis
Ctr, C, Cf, Cb,
Clik., Clik. ()

xc
KL/B, KB/T
L
B
T

V
H
v
FrH
vkr
g
PE
Ps

D
p

P
Sa
h
HS
D
d
Ad
Am
z

t
vA
TS

bendras pasiprieinimas laivo judjimui, kN;

trinties, bangavimo, formos, oro, likutinis pasiprieinimas
laivo judjimui, kN;
trinties, varumo, formos, bangavimo, likutinis, priklausantis
nuo laivo pilnumo koeficiento, koeficientai;
laivo korpuso sudrkinto paviriaus plotas, m2;
vandens tankis, t/m3;
vandentalpos centro aplikat, m;
koeficientai, vertinantys laivo imatavimo santykius;
laivo ilgis, m;
laivo plotis, m;
laivo gramzda, m;
laivo korpuso pilnumo koeficientas;
trin vandentalpa, m3;
vandens gylis seklumoje, kanale, m;
laivo greitis, m/s;
Frudo skaiius;
kritinis laivo greitis, m/s;
laisvasis kritimo pagreitis, m/sl;
buksyravimo jga, kW;
variklio galia, kW;
propulsinio komplekso naudingumo koeficientas;
oro slgimas kN;
laivo svoris, t;
oro pagalvs plotas, m2;
laivo su oro pagalve pakilimo auktis nuo vandens paviriaus, ml;
sraigto ingsnis, m;
sraigto skersmuo, m;
stebuls skersmuo, m;
sraigto disko plotas, m;
sraigto meni plotas, m2;
sraigto meni skaiius;
kilvaterinio srauto koeficientas;
sraigto siurbimo koeficientas;
vandens srauto greitis sraigto diske, m/s;
sraigto spaudimas, kN;
177

Vladas Stonkus

TE
Dmax
n
Dgab.
zp
pa
pv
hs

m
KT
KQ

I
Ck
c

sraigto trauka, kN;

optimalaus sraigto skersmuo, m;
sraigto sukimosi danis, aps/s;
gabaritinio sraigto skersmuo, m;
sraigt skaiius;
atmosferos slgis, kPa;
prisotint vandens gar slgis, kPa;
atstumas nuo vandens paviriaus iki sraigto meni, m;
santykinis ments storis;
koeficientas, vertinantis ments apkrov;
sraigto spaudimo koeficientas;
momento koeficientas;
sraigto naudingumo koeficientas;
sraigto sukimo momentas, kNm;
santykinis sraigto poslinkis;
koeficientas, nusakantis sraigto kavitacijos pradi;
koeficientas, nusakantis sraigto tvirtum.

7.1. Bendrai apie laivo eigum

Laivo eigumas tai savyb pasiekti reikiam greit sunaudojant kuo maiau galios. Plaukdamas laivas patiria vandens ir oro pasiprieinim. Kadangi vandens
tankumas yra madaug 800 kart didesnis u oro tankum, laivui plaukiant nedideliu 10 20 mazg greiiu, vandens pasiprieinimas gerokai padidja.
Sprendiant laivo eigumo udavinius btina atsivelgti vandens pasiprieinim
laivo judjimui ir suprojektuoti optimal varytuv. Laivo eigumas priklauso nuo
dviej tarpusavyje susijusi dalyk: vandens ir oro pasiprieinimo laivo judjimui
bei laiv varytuv.
Laivo eigumo skaiiavim tikslas nustatyti vandens ir oro pasiprieinim laivo judjimui bei parinkti tokius parametrus, kad pagrindinio variklio galia bt
veiksmingai naudojama.
Vandens ir oro pasiprieinimas nustatomas, remiantis modeli bandym rezultatais arba apskaiiuojamas taikant apytikslius metodus.
Vandens pasiprieinimas tai vandens spaudimas ir trintis laivo korpus jam
judant. Kadangi vandens spaudimas veikia kiekvien laivo korpuso povandenins
dalies, vis po vandeniu esani atsikiusi dali paviri, galima sakyti, kad trintis
priklauso nuo laivo imatavim, povandeninio korpuso varumo ir iurktumo.
Vandens pasiprieinimas taip pat priklauso nuo laivo povandenins dalies korpuso
formos, bangavimo.
Tiriant iuos pasiprieinimus nustatyta, kad jie vienas nuo kito nepriklauso, nors
tam tikras fizinis ryys egzistuoja.
178

Laivo teorija

7.2. Trinties pasiprieinimas

Kadangi vanduo yra klampus ir jo dalels prilimpa prie laivo korpuso, laivui
plaukiant dalis vandens daleli, esani ariau laivo borto, juda kartu su jo korpusu. Kuo toliau nuo korpuso yra vandens sluoksnis, tuo maiau juda jo dalels, dar
toliau nuo korpuso jos lieka ramybs bkls. Be vandens klampumo svarbus ir
vandens spaudimas laivo korpuso paviri.
Vandens sluoksnis, kur matomas vandens judjimas, vadinamas ribos sluoksniu,
jo storis didja nuo laivo priekio laivagalio link (7.1 pav.).

7.1 pav. Vandens trintis laivui plaukiant ramiame vandenyje

Vandens dalelyts, prilipusios prie laivo korpuso, juda tokiu pat greiiu kaip ir
laivas, toliau nuo korpuso j greitis maja, o u trinties sluoksnio ribos jis lygus
nuliui.
sitikinti, kaip vandens trintis priklauso nuo laivo greiio, galima atlikus bandym, kai laivas (laivo modelis) yra vandens srovje, kurios greitis v0: matysime,
kad vandens sluoksnis prie pat korpuso dl prilipimo prie laivo korpuso nejuda,
t. y. jo greitis yra lygus nuliui, tolstant nuo korpuso, greitis didja, nes trintis sumaja iki minimumo. Nutolus nuo laivo korpuso tam tikru atstumu vandens
sluoksnio storiu (7.2 pav.) u trinties ribos, vandens greitis bna lygus vandens
srovs greiiui v0.

7.2 pav. Trinties priklausomyb nuo greiio

179

Vladas Stonkus

Trinties pasiprieinimas priklauso nuo laivo greiio, korpuso sudrkinto paviriaus ploto, jo paviriaus varumo, iurktumo ir vandens tankumo.
Trinties pasiprieinim galima apskaiiuoti formule:

Rtr = (Ctr + C )

v 2
2

(7.1)

ia: Ctr trinties koeficientas, apskaiiuojamas arba parenkamas i inyn;

C laivo korpuso varumo ir iurktumo koeficientas;

laivo sudrkinto paviriaus plotas, m2;
vandens mass tankis, t/m3;
v laivo greitis, m/s.

Laivo sudrkinto paviriaus plotas skaiiuojamas Semekos formule:

= LT [2 + 1,37( 0,274)]

B
.
T

(7.2)

Pagal i formul skaiiuojamas laiv, turini didel pilnumo koeficient, trinties pasiprieinimas. Greitaeigi laiv, turini nedidel pilnumo koeficient (maesn kaip 0,65), sudrkintas laivo paviriaus plotas skaiiuojamas Muragino formule:

= LT (1,36 + 1,13

B
.
T

(7.3)

vejybos laiv pasiprieinimas skaiiuojamas Jeroino formule:

B
= LT (1 + 0,5 )(0,55 + 1,52 ) ,
T

(7.4)

ia: L laivo ilgis, m;

B laivo plotis, m;
T laivo gramzda, m;
laivo korpuso pilnumo koeficientas.

Trinties dydis priklauso nuo povandenins laivo korpuso dalies paviriaus varumo, iurktumo. Korpuso pavirius gali bti nelygus, jei laivas jroje yra ilgesn
laik, povandenin laivo korpuso dalis apauga vairia jros augmenija ir jo pavirius tampa nebelygus, todl gerokai padidja trinties pasiprieinimas (pav. 7.3).

180

Laivo teorija

7.3 pav. Korpuso apsiuvo paviriaus nelygumai

Trinties pasiprieinimo didjimas, atsivelgiant laivo korpuso povandenins

dalies apaugim jros augmenija, pavaizduotas 7.4 paveiksle.

7.4 pav. Trinties pasiprieinimo didjimas

iame paveiksle pavaizduotos kreivs, kurios rodo laivo variklio galingumo didjim, norint pasiekti tok pat greit, kuris buvo atlikus laivo dokavim ir j naudojant jroje. Virutin kreiv rodo btin variklio galingum, kai laivas prabuvo jroje, iaurinje Atlanto dalyje, 8 mnesius, apatin kai laivo korpusas varus (atlikus laivo dokavim ir korpuso valym).
Kreivs rodo, kaip maja laivo greitis naudojant t pat laivo variklio galingum laivo korpusui apaugus jros augmenija, kai laivas prabuvo jroje 8 mnesius.
Siekiant ivengti trinties pasiprieinimo didjimo dl laivo korpuso povandenins
dalies apaugimo, povandenin laivo dalis padengiama speciali da sluoksniu,
prie kurio nepriauga jros augmenija.

7.3. Formos pasiprieinimas

Formos pasiprieinimas priklauso nuo laivo korpuso formos, jo imatavim santyki (L/B, B/T, L/V, xc/L).
V trin vandentalpa, m3;
xc vandentalpos centro aplikat, m.
181

Vladas Stonkus

Kadangi laivo korpuso apvadai nra labai aptaks ir vanduo, aptekdamas laivo
korpus, isikiusias povandenins laivo korpuso dalies detales, rang ir nelygumus, sudaro vandens skurius. Didjant laivo greiiui, skuri daugja. Isikiusios
povandenins korpuso dalys ir ranga tai vairas, nukreipiamoji mova, pavairavimo ranga, bortiniai kiliai, sraigto veleno kronteinai ir kt.
Skuriams sukurti prarandama dalis energijos, is pasiprieinimas vadinamas
skuriniu pasiprieinimu.
Visa tai sudaro laivo formos pasiprieinim, kur galima apskaiiuoti formule:

Rf = C f

v 2
2

(7.5)

Cf laivo formos pasiprieinimo koeficientas.

7.4. Bangavimo pasiprieinimas

Laivui plaukiant, vandens mas laivo priekyje patiria laivo korpuso spaudim:
stumiamo vandens mas laivo priekyje pasikelia arba nusileidia, sukeldama bangavim. Bangavimas, kur sukelia plaukdamas laivas, skiriamas nuo vjo ar kit
jg sukelto bangavimo.
Laivui plaukiant jo sukeltos bangos bna dviej tip: laivo priekio ir laivagalio.
Laivo priekyje bangos atsiranda u fortevenio, laivagalio prie achterteven.

7.5 pav. Laivo priekio ir laivagalio sukeliamas bangavimas

Bangavimui sukelti sunaudojama energijos, pasiprieinim vadiname bangavimo pasiprieinimu, jis skaiiuojamas formule:

Rb = C b

v 2
2

ia: Cb bangavimo pasiprieinimo koeficientas.

182

(7.6)

Laivo teorija

Pilnas vandens pasiprieinimas bus lygus:

Rvandens = Rtr + R f + Rb .

(7.7)

Vandens ir trinties pasiprieinimus galima apskaiiuoti gana tiksliai, sudtingiau

apskaiiuoti formos ir bangavimo pasiprieinimo koeficientus. Tai atliekama bandant: ie du pasiprieinimai sumuojami ir vadinami likutiniu pasiprieinimu.

Rlikutinis = R formos + Rbangavimo .

(7.8)

Tada bendras vandens pasiprieinimas bus:

Rvandens = Rtr + Rlikutinis

(7.9)

Likutinio pasiprieinimo koeficientas skaiiuojamas formule:

Clik . = Clik ( )K L / B K B / T ,

(7.10)

ia: KL/B, KB/T koeficientai, vertinantys laivo imatavimo santykius;

Clik() likutinio pasiprieinimo koeficientas, priklausantis nuo laivo pilnumo

koeficiento.

Visi ie koeficientai imami i atitinkam grafik (inyn).

7.5. Vandens pasiprieinimas seklumose ir

plaukiant kanalu
Vandens gylis turi takos visam vandens pasiprieinimui laivo judjimui, t. y.
trinties, bangavimo ir laivo formos pasiprieinimams. Vandens gylis labiausiai veikia bangavimo pasiprieinim, nes laivui plaukiant negiliame vandenyje susidaro
ilgesns bangos, nei plaukiant giliame vandenyje, o laivui didinant greit, bangos
didja.
Esant vandens gylio H ir laivo gramzdos T santykiui

H
> 3,0 4,0 , pasikeitiT

mai nedideli, bet iam santykiui esant 1,5 2 ir maiau, padidja trinties pasiprieinimas. Tai priklauso ir nuo Frudo skaiiaus arba santykinio greiio Fr =
H

gH

183

Vladas Stonkus

Laivui plaukiant nedideliame gylyje, vandens sluoksnis, esantis tarp jros dugno ir laivo dugno, spaudiamas, jo aptakumo greitis didja, dl to padidja trinties
ir formos pasiprieinimas. Esant gyliui

H
= 1,5 2 ir maiau, vandens sluoksnis,
T

esantis tarp jros ir laivo dugn, dar labiau suslegiamas, kas padidina vandens aptakum prie korpuso, didja ir trinties pasiprieinimas.
Didinant laivo greit, bangos, kurios susidaro laivui plaukiant, susilieja vien
skersin bang, kuri bna ties forteveniu ir juda kartu su laivu. Laivo greiiui artjant prie teorinio kritinio greiio v kr = gH ir j virijus, skersin banga inyksta,
lieka tik bangos, kurios susidaro ties forteveniu ir achterteveniu. Laivo greiiui
artjant prie kritinio greiio vkr padidja laivo gramzda, ypa laivagalyje. Susiliejus
bangomis vien skersin bang atsiranda diferentas laivagal.
Kai kritinis greitis ir vandens sluoksnis po laivo dugnu yra

H
< 1,2 1,3 , laivo
T

dugnas gali siekti jros dugn, kas yra pavojinga, todl laivui plaukiant tokiame
gylyje jo greitis turi bti 0,75 0,8 maesnis u kritin vkr. Susidarius auktai skersinei bangai, padidjus gramzdai, gerokai padidja bangavimo pasiprieinimas.
Vandens pasiprieinimas laivui plaukiant kanalu didja dar spariau dl susidariusio suslgto vandens sluoksnio po laivo dugnu (nes kanalai nebna gils), taip
pat tarp laivo korpuso bort ir kanalo krat, ypa kai kanalo plotis nedidelis. Vanduo tarp kanalo krat ir laivo bort bna tuo labiau suslgtas, kuo santykis Fk/
maesnis (Fk kanalo skersinio pjvio plotas, midelio panto povandenins
dalies plotas).
Laivui plaukiant dideliu greiiu, t. y. artjant prie greiio v = gH , taip pat
padidja laivo gramzda, diferentas laivagal, taigi laivo dugnas gali liesti kanalo
dugn. Taiau laivui plaukiant greiiu, kuris didesnis nei kritinis laivo greitis, ir
majant santykiui Fk/, vandens pasiprieinimas laivui plaukiant kanalu bna maesnis negu negiliame vandenyje.
Jeigu laivas plaukia netoli vieno i kanalo krat, vandens pasiprieinimas laivo
judjimui didja ir atsiranda skersin jga, kuri traukia laiv ariau kanalo krato,
kai greitis v < gH , ir atstumia nuo kanalo krato, kai laivo greitis v > gH .
Laivui plaukiant kanalu, esant suslgtiems vandens sluoksniams, atsiranda laivo
judjimui prieinga vandens tkm. Todl padidja korpuso aptakumo greitis ir
trinties pasiprieinimas, kas lemia ir energijos, kurios reikia, norint veikti padidjus trinties pasiprieinim, didjim.
Atsiradus bangoms ir prieingai vandens tkmei, padidja neigiamas poveikis
kanalui ir jo kratams, todl kanaluose laiv greitis bna ribojamas maesnis ne-

184

Laivo teorija

gu v 0,6 gH vid , ia: H vid . =

viriuje.

Fk
kanalo gylis; b kanalo plotis vandens pab

7.6. Oro pasiprieinimas

Oro pasiprieinimas laivo judjimui yra gana maas, tik plaukiant dideliu greiiu (50 mazg ir daugiau) jauiamas didesnis oro pasiprieinimas. Bet tok greit
pasiekia tik laivai su povandeniniais sparnais, oro pagalvmis arba ekranoplanai.
Oro pasiprieinim galima apskaiiuoti formule:

v 2

Roro = C oro F

(7.11)

ia: Coro oro pasiprieinimo koeficientas;

F laivo buringumo plotas (buringumo projekcija midelio ponto ploktum).

Pilnas pasiprieinimas laivo judjimui bus lygus:

R L = Rvandens + Roro .

(7.12)

inant bendr pasiprieinim laivo judjimui galima apskaiiuoti buksyravimo

jg PE ir variklio gali PS.

PE = Rv ;
PS =

PE

(7.13)
,

kur: D propulsinio komplekso naudingumo koeficientas, vertinantis, kiek variklis praranda galios, perduodamas j sraigtui.
Pradiniame projektavimo etape j galima priimti 0,55 0,65.
Taigi pagrindinis variklis parenkamas i katalogo, atsivelgiant reikiam galingum, kuris leist laivui pasiekti norim greit.

185

Vladas Stonkus

7.7. Pasiprieinimo laivo judjimui

mainimo bdai
Kadangi laivo greitis yra pagrindinis laivo naudingumo rodiklis, suprantamas noras j padidinti, taigi reikia mainti vandens pasiprieinim laivo judjimui.
Didiausias yra trinties pasiprieinimas, kur gali sumainti varus laivo korpusas (povandenins laivo korpuso dalies valymas, naujausi technologij ir da
naudojimas, daant povandenin laivo korpuso dal). Taip pat naudojamos oro pagalvs (oras tiekiamas po laivo dugnu, kad sumaint trint), bet energija, kurios reikia kompresoriams tiekti or po laivo dugnu beveik neleidia sutaupyti energijos.
Pasiprieinimui turi takos laivo korpuso forma, pvz.: laivo gumbas jo priekyje
sumaina bangavim, trancinis laivagalis sukri susidarym, laivo korpuso aptakumas formos ir bangavimo pasiprieinim.
Atrodyt, kad norint padidinti laivo greit pakanka padidinti varikli galingum,
bet taip greitis padidja nedaug, pvz.: du kartus padidinus laivo greit, variklio galingum reikia didinti net 8 kartus.
Norint padidinti laivo greit, btina mainti vandens pasiprieinim, tai galima
pasiekti jau mintais metodais, ypa mainant povandenin laivo korpuso dal ,
sudrkinto korpuso plot t. y. ikeliant laiv i vandens. Praktikai naudojami 4
laiv tipai sumainti sudrkinto laivo korpuso plot :
glisuojantieji laivai;
laivai su povandeniniais sparnais;
laivai su oro pagalvmis;
ekranoplanai.
Glisuoj antiej i laivai. io tipo laiv korpusai turi ploki tam tikros formos
dugn. Didinant laivo greit vertikalioji hidrodinamins jgos sudedamoji jga,
veikianti laivo korpus, pakelia priekin laivo dal. Pasiekus tam tikr greit, i jga
susilygina su laivo svorio jga, laivo korpusas ikyla i vandens ir pradeda slysti
vandens paviriumi. Tokie laivai dar vadinami gliseriais.
Kadangi laivui plaukiant didesniu greiiu, laivo korpusas ikyla i vandens, sumaja vandens pasiprieinimas laivo judjimui. Glisuojanij laiv teoriniai briniai pateikti 7.6 paveiksle.
Glisuojanij laiv priekin korpuso dugno dalis yra ilinkusi (vertikalus kilis), prie midelio panto korpuso dugnas darosi plokias, o galin laivo korpuso
dugno dalis visikai plokia.
Glisuojantieji laivai turi ir trkum: prastas stovumas; nepastovumas plaukiant
atitinkamu kursu, nes esant net maam bangavimui korpusas patiria smgi vanden; esant didesniam greiiui laivas gali atitrkti nuo bangos virns ir ore netekti
stovumo, kas gali sukelti avarij. Glisuojantieji bna tik mai laivai, nes dideliems
pasiekti tok greit, kad laivo korpusas ikilt i vandens ir glisuot, reikia labai
galingo variklio.
186

Laivo teorija

7.6 pav. Glisuojanij kateri teoriniai briniai:

a) lygaus dugno; b) laivagalyje paauktinto dugno

Laivas su povandenini ais sparnais. Po i laiv korpusu yra trumpi povandeniniai sparnai. Laivui didinant greit, hidrodinamin keliamoji jga, kuri veikia povandeninius sparnus, ikelia laivo korpus i vandens, kur lieka tik povandeniniai sparnai, vairas, varytuvas (pav. 7.7).

7.7 pav. Laivas su povandeniniais sparnais

Povandeniniai sparnai bna vairi tip. Vien laiv povandeniniai sparnai gali
bti nedideliame gylyje (pav. 7.8a). Jei gylio h santykis su povandenini sparn
ploiu b, t. y.

h
< 1 , 5 , sparnai laivui plaukiant bna po vandeniu.
b

187

Vladas Stonkus

7.8 pav. Povandenini sparn tipai (schemos)

Povandenini sparn kratai (pav. 7.8b) laivui plaukiant didesniu greiiu ikyla
i vandens: taip sumaja sudrkinto paviriaus plotas, kartu ir pasiprieinimas.
Paveiksluose 7.8c ir 7.8d pavaizduoti po vandeniu esantys povandeniniai sparnai, j atstumas iki laivo korpuso dugno yra didesnis, kas pagerina jrines laivo
savybes esant bangavimui.
Laivai su povandeniniais sparnais ir oro turbinomis gali pasiekti iki 100 mazg
greit per valand, o laiv su turbosraigtiniais, turboreaktyviniais varikliais greitis
gali siekti iki 150 mazg per valand. Bet ie laivai negali plaukioti atviroje jroje,
kai yra didels bangos, nes korpusas kliudyt bangas.

7.9 pav. Laivas su povandeniniais sparnais ir

turbosraigtiniais varikliais (varytuvais)

188

Laivo teorija

Laivas su or o pagal ve. Po specialiu laivo dugnu sudarius oro sluoksn, laivas pakyla vir vandens ir plaukia skrenda atsiremdamas oro sluoksn oro pagalv. Tokius laivus stato dauguma pasaulio ali (7.10 pav.). Oro tiekimo po laivo
dugnu bdai oro pagalvs sudarymo schemos pateiktos 7.11 paveiksle.

7.10 pav. Laivas su oro pagalve

7.11 pav. Oro pagalvs sudarymo schemos

Oro pagalvs sudaromos naudojant kompresorius, kurie tiekia or po laivo dugnu, taigi ten atsiranda suslgto oro sluoksnis. Oras i po laivo dugno ieina vienodu
sluoksniu visu perimetru. Spaudimas p, kurio reikia, kad laivas pakilt nuo vandens paviriaus ir ilaikyt laiv auktyje h nuo vandens paviriaus, apskaiiuojamas formule:

p =

P
,
Sa

kur: P laivo svoris;

Sa oro pagalvs plotas.
Didinant laivo pakilimo aukt, p nekinta, bet btina didinti tiekiamo suslgto
oro kiek, tai reikia padidinti kompresori, kurie naudoja daug energijos, galingum. Norint padidinti laivo pakilimo aukt h, kuris pagerina laivo jrines savybes,
laivo greit, tenka daugiau energijos skirti kompresori galingumui didinti.
Varytuvai tai oro sraigtai. Laivas su oro pagalve pasiekia greit iki 100 mazg.
Padidinus oro pagalv ir pastaius galingus variklius, laivai su oro pagalve gali pasiekti iki 200 mazg greit.
Laivai su oro pagalve gali plaukti ne tik vir vandens, bet ir ant sniego, ledo,
taip pat ant lygaus ems paviriaus.

189

Vladas Stonkus

Ekranoplanas tai ekrano efekt naudojantis laivas: skrendant platus sparnas 0,3 0,5 sparno ploio atstumu nuo ems lemia didiul keliamj jg,
didesn, negu sparnas (lktuvas) skrist auktai nuo ems.
Sujungus du korpusus plaiu sparnu, gaunasi laivas, kuris vadinamas ekranoplanu (7.12 pav.).

7.12 pav. Skraidanio sparno tipo ekranoplanas:

1 oro varytuvai; 2 startiniai varytuvai; 3 ekranoplano sparnas;
4 oniniai pldurai

Ekranoplanai statomi daugelyje ali ir naudojami kaip keleiviniai laivai, galintys pasiekti greit iki 250 mazg ir veti iki 1500 keleivi.
Ekranoplanai naudoja dviej tip varytuvus. Kad pasiekt reikiam greit ir atitrkt nuo vandens paviriaus, naudoja startinius reaktyvinius varytuvus, o atitrkus nuo vandens sraigtinius oro varytuvus.
7.13 paveiksle pavaizduotas lktuvo tipo ekranoplanas.

7.13 pav. Lktuvo tipo ekranoplanas:

1 oro varytuvai; 2 startiniai varytuvai;
3 ekranoplano sparnas su plduru

190

Laivo teorija

7.8. Laivo varytuvai

Varytuvai tai ranga, kuri laivo variklio, vjo, mogaus energij veria laivo
judjimo energija. Dauguma varytuv judjimo energij gauna vandens mass ir
oro dka, kuriuos atstumia prieing laivo judjimui pus. Tai sraigtai, ratai, or
arba vanden istumiantys varytuvai (pav. 7.14). Be mint laivo varytuv, dar yra
burs, kurios naudoja vjo jg, ir irklai, kai naudojama moni raumen jga.

7.14 pav. Laivo varytuvai:

a) sraigtas; b) ratas; c) sparnuotasis; d) vanden istumiantis; e) reaktyvinis

Sraigtai tai daniausia naudojami laivo varytuvai. Jie bna 2 6 meni, kurios tvirtinamos prie stebuls.
191

Vladas Stonkus

Sraigtui sukantis, ments stumia atgal vandens mas, tuo sudarydamos reaktyvin jg, kuri per velen siremia laivo korpus ir rmin guol, tvirtai sujungt su
laivo korpusu, ir stumia vanden laivo korpus, taigi priveria judti priek.
Sraigtai gaminami i plieno, alvario, bronzos, plastmass. Daniausia i
bronzos ir alvario. Jie tvirti ir atspars korozijai, lengvai apdirbami, pavirius ilgai
ilieka lygus.
Laiv, kurie dirba sudtingomis slygomis (ledynai ir t. t.), sraigtai gaminami i
plieno. Ments ant stebuls idstytos lygiais atstumais. Ments pus, nukreipta
laivo priek laivo judjimo pus, vadinama siurbiamja, kita slegiamja.
Sraigtai gali bti monolitiniai ir su nuimamomis mentmis. Sraigtus su nuimamomis mentmis naudoja sudtingomis slygomis dirbantys laivai, kai gali bti
sulauyti sraigtai (ledlauiai, ledynuose dirbantys vilkikai), nes nulus vienai
mentei, nereikia keisti sraigto galima pakeisti tik nulaut ment.

7.9. Geometriniai sraigto elementai

Pagrindiniai sraigto geometriniai elementai:
sraigto skersmuo D tai skersmuo, kur sraigtui sukantis nubria labiausiai
nuo aies nutolusios ments takas; dideli laiv sraigto skersmuo bna iki
10 m;
stebuls skersmuo d (daniausia d = 0,2 D);
sraigto ingsnis Hs tai atstumas, kuriuo kietoje masje sraigtas pasislinkt
sraigtui apsisukus vien kart;
ingsnio ir skersmens santykis

Hs
= 0,6 2 ;
D

sraigto disko plotas Ad tai plotas, kur sraigtui sukantis apibria sraigto
ments:

Ad =

D 2
4

(7.15)

sraigto meni plotas Am vis pasukt sraigto meni plotas;

diskinis santykis tai sraigto meni ploto santykis su sraigto disko plotu:

Am
= 0,3 1,2 ;
Ad

meni skaiius z = 2 6.

192

(7.16)

Laivo teorija

7.10. Sraigto parametrai

Kilvaterinio sraigto koeficientas ir sraigto siurbimo koeficientas t apibdina
sraigto ir laivo korpuso hidrodinamin sveik. Laivagalyje dirbantis sraigtas keiia laivo korpus aptekanio srauto krypt, pakinta laivo korpus veikianios hidrodinamins jgos. Savo ruotu vandens srautas, tekantis per sraigto disk, isikreipia prie laivo korpuso.
Kilvaterinio srauto koeficientas priklauso nuo srauto greiio:

v vA
,
v

(7.17)

ia: v laivo greitis, m/s;

vA vandens srauto greitis sraigto diske, m/s.

Sraigto siurbimo koeficientas rodo sraigto spaudimo ir traukos priklausomyb:

t=

Ts TE
,
Ts

(7.18)

ia: Ts sraigto spaudimas, kN;

TE sraigto trauka, kN.

Koeficient ir t skaitins reikms priklauso nuo laivo korpuso geometrini

charakteristik ir apskaiiuojamos pagal empirines formules. Kilvaterinio srauto
koeficientas:
vienasraigi transportini laiv:

= 0,50 0,05 ;

(7.19)

dvisraigi laiv:

= 0,55 0,20 ;

(7.20)

traleri:

= 0,77 0,28 ,

(7.21)

ia:

laivo pilnumo koeficientas;

laivo iilginio pilnumo koeficientas.

193

Vladas Stonkus

Siurbimo koeficientas:
vienasraigi transportini laiv:

t = 0,50 0,12 ;

(7.22)

dvisraigi laiv:

t = 0,55 0,18 ;

(7.23)

traleri:

t = 0,77 0,30 .
Racionalus sraigto sukimosi danis arba optimalus sraigto skersmuo priklauso
nuo variklio galios ir parenkamas, naudojantis inynuose pateiktais grafikais.
Sraigto skersmen, kuriam esant sraigto naudingumo koeficientas bt didiausias, galima apskaiiuoti formule:

D max =

8T
,
2
0,4v A

(7.25)

ia: Dmax optimalus sraigto skersmuo, m;

T sraigto spaudimas, kN; apskaiiuojamas 7.18 formule;
vandens mass tankis, t/m3;
vA vandens srauto greitis sraigto diske, m/s; skaiiuojamas 7.17 formule.

Nustatant sraigto parametrus pradinje projektavimo stadijoje galima pasitelkti

vairi rekomendacij, kurios parengtos remiantis statistiniais duomenimis. Tik
negalima pamirti, kad optimalus sraigto skersmuo ir sukimosi danis yra tiesiogiai
tarpusavyje susij: inant vien j, laisvai pasirinkti kito jau nebegalima:

D n = 1,5323 4 Ts

(7.26)

arba

D n = 1,678 4

Ps
,
vs

ia: D sraigto skersmuo, m;

n sraigto sukimosi danis, aps/s;

T sraigto spaudimas, kN;
PS variklio galia, kW;
vS laivo greitis, kt.

194

(7.27)

Laivo teorija

Taip pat inome, kad racionalus sraigto sukimosi danis maja didjant variklio galingumui.
Optimalus sraigto skersmuo negali bti didesnis u gabaritin sraigto skersmen,
nes btina atsivelgti sraigto taisymo laivagalyje galimybes: sraigtas parenkamas
atsivelgiant laivo korpuso formos imatavimus, laivo vandentalp, o ne atvirkiai.
Svarbi yra laivo gramzda, t. y. sraigtas neturi bti arti vandens paviriaus. Gabaritiniai sraigt skersmenys parenkami, atsivelgiant vidutin laivo gramzd:

Dgab (0,70 0,75)

vienasraigi laiv gramzda;

Dgah (0,60 0,65)

dvisraigi laiv gramzda;

Dgab (0,9 1,0)

buksyr gramzda.

Jei apskaiiavus optimal sraigto skersmen, jis du ar daugiau kart didesnis u

gabaritin, reikia parinkti dvisraigt propulsin kompleks.
Sraigto meni skaiius z parenkamas remiantis rekomendacijomis. Trij meni sraigtas projektuojamas, jei sraigto spaudimo ir skersmens koeficientas KDT 2,0
arba sraigto spaudimo ir apsisukimo koeficientas KNT 1,0. Jei apskaiiavus nustatoma, kad sraigtas bus per daug apkrautas, parenkamas daugiau negu trij meni
sraigtas.

K DT = v A D
K NT =

vA 4

,
n T

(7.28)

(7.29)

ia: vA vandens srauto greitis sraigto diske, m/s;

n sraigto sukimosi danis, aps/s;

D sraigto skersmuo, m.

Parenkant sraigto mentes negalima pamirti, kad daugiau meni turintis sraigtas greiiau pradeda kavituoti. Didinant meni skaii maja sraigto naudingumo
koeficientas.
Sraigto mediaga parenkama atsivelgiant sraigto klas, jo naudojimo slygas,
laivo vandentalp, ekonominius ir technologinius rodiklius.

195

Vladas Stonkus

Laivo diskinis santykis

Am
turi takos sraigto tvirtinimui, kavitacijos atsiradiAd

mui ir naudingumo koeficientui. Didinant diskin santyk, sraigto naudingumo koeficientas maja, todl vliau prasideda kavitacija ir padidja sraigto tvirtumas.
Sraigt projektuojant parenkamas maiausias leistinas diskinis santykis, atsivelgiant kavitacijos atsiradimo (nebuvimo) ir pakankamo tvirtumo slygas. is santykis skaiiuojamas formule:

Am
(1,5 + 0,35 z )T + 0,2 ,
=
Ad ( p a + ghs p v )D 2 z p

(7.30)

ia: z meni skaiius;

zp laivo sraigt skaiius;
pa atmosferos slgis, kPa;
pv prisotint vandens gar slgis, kuris priklauso nuo temperatros, kPa (irti inynus);

T sraigto spaudimas, kN;

vandens mass tankis, t/m3;
g laisvojo kritimo pagreitis, m/s2 (g 9,81m/s2);
hS atstumas nuo vandens paviriaus iki sraigto meni.

Pagal pakankamo sraigto tvirtumo slyg minimalus diskinis santykis turi bti:
cz
Am
= 0,0813

Ad
De

2/3
3

mT ,

(7.31)

ia: 0,008 0,10 santykinis ments storis atstumu

r = 0,6, 0,7 m nuo sraigto aies;

c koeficientas, nusakantis sraigto tvirtum (anglinio plieno 0,065, alvario
ir bronzos 0,060, legiruotojo plieno 0,055);
m koeficientas, vertinantis ments apkrov ir lygus 2,0; 1,75; 1,50; 1,15
atitinkamai ledlauiams, susmulkintuose leduose plaukiojantiems laivams,
vilkikams, transportiniams laivams.

Sraigto darb nusako jo hidrodinamins charakteristikos:

sraigto spaudimo koeficientas:

KT =

196

Ts
;
n 2 D 4

(7.32)

Laivo teorija

momento koeficientas:

KQ =

Q
;
n 2 D 5

(7.33)

sraigto naudingumo koeficientas:

0 =

Tv A K T I
=

,
p0
K Q 2

(7.34)

ia: T sraigto spaudimas, kN;

Q sraigto sukimo momentas, kNm.

Vis i dydi skaitins reikms priklauso tik nuo santykinio sraigto poslinkio I:

I=

vA
.
Dn

(7.35)

Parenkant arba projektuojant sraigtus naudojamasi statistiniais duomenimis, inynais ir sraigt prototipais. Praktikai sraigtai parenkami atsivelgiant laivo vandentalp, greit, variklio galingum, darbo slygas, laivo imatavimus ir korpuso
form, naudojantis serijinmis sraigt skaiiavimo diagramomis.

7.11. Sraigto kavitacija

Sraigto kavitacija tai vandens vientisumo paeidimas ir ertmi susidarymas
prie ments paviriaus sumajus vandens slgiui. Sraigto kavitacijos atsiradim
galima nustatyti keliais bdais, bet nei vienas j nepateikia absoliuiai patikim
rezultat nusako tik apytikres kavitacijos pradios ribas.
Kavitacijos pradiai nustatyti danai taikomas Papmelio metodas. Kavitacija atsiranda, kai nominalus sraigto sukimosi danis nnom bna didesnis nei 0,9 kritinio
sukimosi danio.
Kritin sukimosi dan galima apskaiiuoti formule:

nkr =

1
DC k

p0 pv

(7.36)

ia: p0 hidrostatinis slgis sraigto aies lygyje, kPa;

Ck koeficientas, nusakantis sraigto kavitacijos pradi.

197

Vladas Stonkus

Atsivelgiant atsiradim ir stiprjim, kavitacija skirstoma dvi stadijas.

Esant pirmajai kavitacijos stadijai, vandens vientisumo paeidimas, ertmi susidarymas bna tik ments pakraiuose (7.15 pav.). Antroji stadija, kai vientisumo
paeidimai ypa ryks.

7.15 pav. Sraigto kavitacija:

1) pirmoji kavitacijos stadija; 2) antroji kavitacijos stadija

Paeidus vandens vientisum, keiiasi jo aptakumo savybs ir spaudimas siurbiamojoje ments pusje, bet keliamoji jga ir hidrodinamins sraigto charakteristikos keiiasi nedaug. i, pirmoji, kavitacijos stadija pavojinga tuo, kad prasideda
sraigto meni metalo erozija, nes paeidus vandens vientisum (atsiradus praretjimui) AB zonoje (7.15 pav.) atsiranda oro ir gar burbuliuk, kurie vandens srove
nuneami CD zon ia spaudimas gerokai didesnis. Esant auktam spaudimui,
oro ir gar burbuliukai suslegiami, kondensuojami ir iyra. i atsiradusi ertm
ikart upildo skystis (vanduo), todl vyksta hidrodinaminis smgis. Meni metalo paviriuje susidaro didelis slgi skirtumas, didel tampa. Esant hidrodinaminiams smgiams, kuri danumas gana didelis, sraigto meni metalo pavirius
pradeda irti (7.16a pav.).
Antroji kavitacijos stadija prasideda dl padidjusio laivo greiio ir sraigto sukimosi danio, padidjus vandens srovs greiiui. Jos metu vandens vientisumas
paeidiamas visame ments siurbiamosios puss paviriuje (7.15 pav.). Metalo
erozijos nra, nes oro bei gar burbuliukai kondensuojasi ir suyra toliau nuo ments paviriaus (7.16b pav.).

7.16 pav. Sraigto kavitacija ir vandens vientisumo paeidimo zonos:

a) esant pirmajai kavitacijos stadijai; b) esant antrajai kavitacijos stadijai

198

Laivo teorija

Kadangi antrosios kavitacijos stadijos metu vandens vientisumo sluoksnis didja, padidja ments ,,pasiprieinimas vandens aptakumui ir sumaja keliamoji
jga, sraigto spaudimas, bet didja sraigto sukimosi momentas, todl sumaja
sraigto naudingumo koeficientas.
Norint sumainti kavitacij arba visikai jos ivengti, atliekami ie veiksmai:
mainamas diskinis santykis;
mainamas meni skaiius;
parenkama tokia meni forma, kad spaudimas vis ment bt vienodas;
didinamas atstumas nuo vandens paviriaus iki sraigto meni, siekiant padidinti vandens spaudim siurbiamojoje ments pusje;
naudojamos nukreipiamosios movos.

7.12. Sraigto darbo veiksmingumo

didinimo galimybs
Sraigto darbo veiksmingumas didinamas dviem bdais:
Paties sraigto tobulinimas: jo imatavim, meni form ir skaiiaus, sraigt
skaiiaus, reikiam parametr parinkimas, meni varumas.
Sraigto ir korpuso sveika tai vairo ir sraigto aptakumo sveika. Sraigto priekyje ir gale statomos nukreipiamosios, kurios pagerina vandens aptakum. Aptakus
vairas maina susidaranius skurius, ant jo pritvirtinus kriaus formos pried,
kuris yra lyg stebuls tsinys, ilyginamas vandens aptakumas (7.17 pav.).

7.17 pav. Kriaus formos priedas ant vairo

Norint pagerinti sraigto naudingumo koeficient naudojamos nukreipiamosios

movos (7.18 pav.).

199

Vladas Stonkus

7.18 pav. Nukreipiamoji mova

Nukreipiamoji mova tvirtinama prie korpuso. Ji nukreipia vandens mas mov, kur sudaro papildom spaudim. Kadangi priekin movos dalis yra platesn,
vandens srov, tekdama susiaurjusia vidurine movos dalimi, suslegiama. Galin
movos dalis taip pat platesn, ja pratekanti vandens srov padidina sraigto trauk
net 30 40% (7.19 pav.). Iilginis movos pjvis yra lktuvo sparno formos ilinkimas movos vid.
a)

b)

7.19 pav. Nukreipiamoji mova:

a) movos schema; b) movos veikimo schema
I, II hidrodinamins movos jgos sudedamosios;
III laivo judjimo kryptis

200

Laivo teorija

Nukreipiamoji mova suslegia mova pratekani vandens srov, sraigtas sukasi

suslgtoje vandens srovje ir taip ivengiama kavitacijos. Sraigtas suslgtoje vandens srovje sukasi vis laik, esant bet kokioms oro slygoms, gramzdai, bangavimui.
Kituose laivuose nukreipiamosios movos tvirtinamos prie korpuso, bet jas galima sukinti. Jei laivo nukreipiamj mov galima sukinti ir taip nukreipti ja tekani vandens srov, nebereikia laivo vairo: jis pasukamas sukant mov.
Reguliuojamojo ingsnio sraigt mentes galima pasukti bet kokiu kampu, reguliuoti sraigto ingsn ir taip parinkti tinkam reim, laivo variklio apkrov, pvz.,
didiausi greit, esant optimaliai variklio apkrovai.
Reguliuojamojo ingsnio sraigt stebul storesn, nes ia rengtas mechanizmas, kuris sukindamas reguliuoja meni pasukimo kamp. Pasukant mentes, be
variklio reverso, galima perjungti atbulin eig. ie sraigtai ypa veiksmingi vejybos traleriuose. uvies paiekos arba ilg perplaukim metu reikia didesnio greiio, o nuleidus tral didesns traukos jgos. Esant reguliuojamojo ingsnio sraigtams, sukant sraigto mentes, t. y. reguliuojant sraigto ingsn, galima parinkti norim reim.

201

Vladas Stonkus

Literatra
Barrass C. B. 2001. Ship Stability Notes and Examples. London.
erka J. 1997. Laivo teorija. Vadovlis. Klaipda.
Rawson, K. I., Tupper E. C. 1991. Basic Ship Theory. London.
STCW 78/95 Tarptautin konvencija dl jreivi parengimo, j diplomavimo ir
budjimo laive. 2001. London.
Tauius R. 1993. Laiv sandara. Klaipda.
. ., . . 1978. . :
.
. ., . ., . . 1976.
. : .
. . 1990.
. .
C . 1985. . . .
: .
. 2000. . .
. 1991. . . . :
.

202

Klaipdos universiteto leidykla

Vladas Stonkus. LAIVO TEORIJA

Vadovlis, skirtas jrini specialybi bakalauro studijoms
Redagavo
Maketavo
Virelio dailininkas

V. Urbonaviit
D. Stepukonien
A. Klieviius

Klaipda, 2006
SL 1335. 2006 12 20. Apimtis 25 sl. sp. l. Tiraas 400 egz.
Klaipdos universiteto leidykla, Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaipda
Tel. (8 ~ 46) 398 891, el. patas: leidykla@ku.lt
Spausdino spaustuv Petro ofsetas, algirio g. 90, Vilnius