H. J. Eysenck - Sužinok Savo IQ PDF

H . J.
E ysen ck
SUINOK
SAVO
IQ
Vilnius 2001
UDK 16
Ei-15 1
Versta i:
H. J. Eysenck. Know Your Own IQ.
Penguin Books Ltd.
I angl kalbos vert

Graina Gintilien
Dovil erniauskait
Kstutis Dragneviius
Sigita Girdzijauskien
ISBN 9955-433-04-3
Copyright H. J. Eysenck, 1962

First published in the United Kingdom
by Penguin Books Ltd, 1962
Moralins autoriaus teiss saugomos
Vertimas j lietuvi kalb
VIA RECTA, 2001
TURINYS
ANGA Intelekto koeficientai ir intelekto matavimas............................ 5

KAIP MATUOTI SAVO I Q .............................................................. 29
NURODYMAI.................................................................................. 32
Pirmas testas.................................................................................... 33
Antras testas..................................................................................... 47
Treias testas.................................................................................... 59
Ketvirtas testas................................................................................. 71
Penktas testas................................................................................... 83
etas testas...................................................................................... 95
Septintas testas................................................................................107
Atuntas testas............................................................................... I 19
ATSAKYMAI IR PAAIKINIMAI..................................................... 13 1
Pirmas testas...................................................................................132
Antras testas....................................................................................134
Treias testas....,............................................................................. 137
Ketvirtas testas............... .... ........................................................ 140
Penktas testas..................................................................................142
etas testas.....................................................................................145
Septintas testas....................................
147
Atuntas testas.................................................................................150
KAIP PAVERSTI TEISING ATSAKYM SKAII IQ BALAIS.... 153
anga
ANGA
INTELEKTO KOEFICIENTAI IR INTELEKTO MATAVIMAS
Paink save! - tok k paliko mums senovs graikai. Nors ios iniosgal
ir ne visada tokios naudingos, kaip man senovs graikai ir mano i laik
psichoanalitikai, vis dlto nra abejons, kad daugelis moni labai domisi
savo asmenybe, temperamentu, intelektu, bdo bruoais, sugebjimais,
kompleksais irt. t. Esu skaits daug paskait neprofesionalams apie intelekto
matavim ir beveik visada pastebdavau j nusivylim, pasaks, jog nra
paprasto ir aikaus bdo, kuriuo jie galt imatuoti savo IQ (ang. Intelli
gence Quotient - intelekto koeficientas). i knyg skiriu esamai padiai
itaisyti ir padti kiekvienam, kuriam utenka intelekto vadovautis
nurodymais, gana tiksliai nustatyti savo intelekto koeficient. Tokiu bdu
knyga labai kukliai prisids prie pastraipos pradioje cituoto pamokymo
gyvendinimo.
Taiau prie imantis io reikalo, skaitytojui bt labai naudinga pervelgti
likusi io skyriaus dal, kurioje glaustai ir, viliuosi, suprantamai aikinama,
kas yra IQ, kaip jis nustatomas, kokios yra jo taikymo ribos ir dl ko jis
kritikuojamas. Truputis ini, kaip danai girdime sakant, yra pavojingos, ir,
perskaits i knyg, skaitytojas netaps profesionaliu psichologu, kaip ir
sigijs termometr netapt gydytoju. Vis dlto, kartais domu arba svarbu
inoti, ar turime temperatros, ar ne, ir, aiku, termometras gali padti
atsakyti klausim, net jei jo savininkas neturi medicininio isilavinimo.
Aptariant intelekto matavim, pirmiausia, manau, reikia paneigti vien
plaiai paplitus klaiding supratim. Danai manoma, kad intelekto testai
kuriami remiantis tvirtais tam tikros mokslins teorijos pagrindais. Taip pat
manoma, jog kad ir koks mokslikas bt intelekto matavimas, jo praktin
anga
vert labai menka, ypa dl neivengiam keblum, kylani, kai i daus

reikia nusileisti ant ems, ir dl visiems inomo psichologijos mokslo
nenaudingumo sprendiant praktines realaus gyvenimo problemas. I tikrj
yra kaip tik atvirkiai. Intelekto testai neparemti jokiais tvirtais moksliniais
principais, o specialistai nelabai sutaria dl intelekto prigimties. Ginai ia
tema buvo labai populiars 3-iajame ir 4-ajame io amiaus deimtmeiuose,
bet dabar jie visikai nutrk, nes pasirod, jog tai tik nekos, nevedanios
prie jokio priimtino sprendimo. Kita vertus, intelekto testai nuo pat j
atsiradimo buvo itin skmingai taikomi praktikoje. Vliau trumpai aptarsime,
k reikia pasakymas itin skmingai taikomi , bet ir jo rodymai yra tokie
gauss, jog n vienas, nors su menka j dalimi susipains, nemanys, kad is
teiginys yra perdtas.
I dalies ie du aikiai prietaraujantys vienas kitam faktai - intelekto
testavimas neturi tvirto mokslinio pagrindo ir intelekto testavimas labai
skmingai taikomas praktikoje - tikrovje vienas kit papildo. vKadangi
intelekto testai, pirm kart sudaryti ankstyvaisiais io imtmeio metais,
buvo itin naudingi sprendiant vairias praktines problemas, jais
besidomintys psichologai tapo labiau technologais, pasiryusiais naudoti
ir tobulinti ias priemones, o ne mokslininkais, usibrusiais atlikti btinus
fundamentalius tyrimus, kuri didel dalis ir iki iol dar nra atlikta.
Visuomen, inoma, visada suinteresuota greitu technologini naujovi
pritaikymu, bet nesuinteresuota grynuoju mokslu, todl ji privalo prisiimti
savo dal atsakomybs u toki nevykusi padt. Visada buvo daug
lengviau gauti pinig technologiniams tyrimams, skirtiems truput patobu
linti jau egzistuojani priemon arba pritaikyti j kokiai nors naujai tiriamj
grupei, nei labai abstrakiam, sudtingam ir ne toki greit naud neaniam
darbui - tvirt mokslini intelekto matavimo pagrind krimui.
Skaitytojas gal nustebs, kad matavimas gali bti naudingas, neturint tvirto
teorinio pagrindo. Atsakydami jam galime grti prie jau mintos analogijos
su termometru. Temperatros matavimas prasideda nuo labai paprasto
psichologinio pastebjimo, tai yra pojio, kai ms jutimo organai skiria
vairius temperatros laipsnius, pradedant aliu, vidutine temperatra ir
baigiant kariu. Subjektyvs ios kokybs vertinimai, aiku, nra labai tiksls.
Skaitytojas gali pabandyti atlikti tok eksperiment. Paimkite tris indus.
anga
vien j pripilkite tokio karto vandens, kok tik galite pakelti. kit pripilkite
vandens ties ualimo riba, o vidurin ind pripildykite drungno vandens.
Jeigu skaitytojas dabar vienai minutei merks kair rank kart vanden, o
dein rank alt vanden ir po to perkels abi rankas vienu metu vidurin
ind, jis pajus, kad jo deinei rankai drungnas vanduo atrodo nepakeliamai
kartas, o tuo tarpu kairei rankai - labai altas. Taigi ta pati temperatra gali
atrodyti ir aukta, ir ema priklausomai nuo prie tai buvusio patyrimo.
Arba skaitytojas gali atlikti kit eksperiment. Tegu jis iem pasikvieia
amerikiet draug savo mylimus namus, kurie, jo sitikinimu, yra tinkamai
ildomi. Jis netrukus patirs, kad tai, kas jam yra ilta, amerikieiui draugui,
pripratusiam gyventi kambariuose, ildomuose iki deimia ar penkiolika
laipsni auktesns temperatros nei prasta ia, atrodo labai alta.
Taigi mes pradedame nuo labai subjektyvios, bet vis dlto realios
kokybs, kuri galime vertinti labai labai apytiksliai. I tikrj toks matavimas
gyv btybi reakcijomis, o ne fizikos kalba gali bti stebtinai tikslus, kaip
liudija Dolbearo dsnis. 1897 metais j suformulavo fizikas Dolbearas,
dirbdamas su sodinio putino svirpliais, ir jis teigia: Suskaiiuokite vabzdio
irkesius per penkiolika sekundi ir pridkite keturiasdeimt. Si suma yra
oro temperatra laipsniais pagal Farenheit .
Taiau sodinio putino svirpliai yra reti ir juos sunku rasti. Be to, juos
keblu integruoti bendr fizikos dsni sistem, kuria remiasi ms
matavimo sistema. Todl, kai buvo irastas termometras, buvo plaiai
pripainta, kad padarytas labai reikmingas atradimas. mons nustojo
vertinti temperatr pagal savo alio ir ilumos pojius ir m naudotis
vairi mediag savybe susitraukti ir isiplsti. Dar svarbu prisiminti tai
k. Nra visikai tikslaus ryio tarp termometro parodym ir subjektyvi
individo poji. Jeigu pastaruosius laikytume kriterijumi, o pirmuosius testu,
kurio validum norime itirti, turtume padaryti ivad, kad testas, deja,
labai netobulas. Termometro atveju mes, inoma, visikai suprantame, kad
ryys yra netikslus dl kriterijaus trkum, t. y. dl ms subjektyvi vertinim
nevienodumo ir paklaid, o ne dl testo netobulumo. Panaiai gali bti ir kai
mes lyginame intelekto testo rezultatus su ms subjektyvia nuomone apie
konkretaus mogaus prot. Nesutapim gali lemti testo trkumai, bet labiau
tiktina, kad j lemia ms subjektyvaus vertinimo klaidos.
anga
Verta atsivelgti dar tai k. Tuo metu, kai buvo irastas termometras,
mokslas maai teinojo apie ilumos prigimt ir jos matavim. Temperatros
matavimas nebuvo pagrstas paangia teorine ilumos analize, greiiau
ilumos teorija buvo sukurta remiantis rezultatais, gautais naudojant
termometr ar kitas matavimo priemones. io fakto neturt umirti
daugelis moni, kurie labai puritonikai iri mokslo paang ir nenori
turti nieko bendra su intelekto testais tol, kol nra tobulos intelekto
prigimties teorijos. Tai gana klaidingas bet kurios srities mokslo paangos
suvokimas, - teorija yra ilg tyrinjim, prasidedani nuo nauj atradim
ir nauj matavimo priemoni, galutinis produktas ir karnuojanti lov.
Intelekto testo sukrimas, be abejons, su laiku pads geriau suprasti
psichinius procesus, ir i dalies tai jau vyko. Tik bt galima pagrstai skstis,
jog psichologai i tikrj per maai laiko skiria moksliniam io naujo atradimo
tyrimui, palyginus su komerciniu ir taikomuoju jo panaudojimu.
Testuoti imta maiau nei prie imtmet. Psichologija yra dviej gana
nepanai tv vaikas: filosofijos, kuri ikl daugel jos pirmj klausim, ir
fiziologijos, kuri pasil daugel jos pirmj metod. Filosofai visada domjosi
paintinmis proto galiomis, t. y. tomis, kurios pasireikia protinje veikloje,
mstant ir suvokiant iorin pasaul, o pirmiesiems fiziologams atrod, kad
galbt kai kurie toki fiziologini reikini, kaip santykinis nervini impuls
greitis centrinje nerv sistemoje, gali paaikinti intelektini sugebjim
skirtumus. Buvo ibandyta daug metod, taip pat ir kelio refleksas, kai
skaiiuojamas laikas, per kur pakyla koja, sudavus kel guminiu plaktuku.
i darb rezultatai buvo visikai bergdi: arba tirti neurologiniai skirtumai
neskyr aukto intelekto student nuo protikai negali, arba naudoti
metodai nebuvo pakankamai itobulinti, kad atskleist tokius skirtumus.
Tuo paiu baigsi bandymai sverti ir preparuoti labai gabi ir labai buk
moni smegenis; tam tikri nedideli skirtumai buvo rasti, bet jie buvo per
daug neapibrti, kad toks metodas bt laikomas vaisingu. Pagaliau
prancz psichologas Binet rado ne tik teising, bet dabar, atrodyt,
akivaizdi ieit, btent, kad protiniai sugebjimai ir funkcijos turt bti
matuojami protini uduoi, kurias sprendiant aikiai reikia t sugebjim
ir funkcij, testais. 1904 metais Visuomens vietimo ministerija Paryiuje
steig komisij, turjusi itirti protikai atsilikusi vaik, lankiusi Paryiaus
anga
mokyklas, mokym. io praktinio poreikio skatinamas Binet sudar savo

pirmj skal. Jis sudar trisdeimties uduoi, arba test, serijas, kuri
sprendimui reikjo sveiko proto, supratimo ir mstymo. Uduotys buvo
parinktos tokios, kad joms suprasti ir isprsti nereikt specialaus
mokyklinio isilavinimo. Pavyzdiui, vaikui pateikiama kortel su nupietu
ratu, kuriame yra tarpas. Jam duodamas pietukas ir sakoma: Tai sodas,
kuriame tu pametei savo kamuol. is tarpas - tai jimas. Parodyk pietuku,
kaip iekotum savo kamuolio . Bet koks sistemingas iekojimas, pavyzdiui,
vis majaniais ratais arba judant auktyn ir emyn lygiagreiai, yra laikomas
teisingu sprendimu, o neaikus klaidiojimas - neteisingu.
Uduotys labai skyrsi savo sudtingumu, ir Binet idst jas nuo
lengviausios iki sunkiausios, atsivelgdamas teising vairi vaik grupi
atsakym procent. Taip jis ved protinio amiaus svok. Visus testus,
kuriuos paprastai isprendia trimeiai, jis priskyr trej met lygiui, visus
testus, kuriuos paprastai isprendia keturmeiai, - ketveri met lygiui ir
1.1. Tai padars, jis galjo nustatyti kiekvieno test atlikusio vaiko protin
ami pagal tai, kokio sudtingiausio lygio uduotis vaikas skmingai
isprend. Taigi vaikui, kuris isprend atuoneri met lygio testus, bet
neisprend devyneri met lygio test, buvo duodamas atuoneri met
protinis amius, nepaisant jo chronologinio amiaus. inoma, galjo bti
atsivelgta ir papildomai isprstas uduotis, ir jei vaikas bt isprends
visus atuoneri met lygio testus ir pus devyneri met lygio test, jis
bt buvs atuoneri su puse met protinio amiaus. Pirmieji intelekto
tyrjai vaiko protingum arba bukum ireikdavo jo chronologinio ir
protinio amiaus skirtumu. Taigi deimties met vaikas, kurio protinis amius
yra atuoneri metai, bt atsiliks dvejais metais, o eeri met vaikas,
kurio protinis amius devyneri metai, bt paengs trejais metais priek.
Toks bdas ireikti protin pranaum ar atsilikim nra geras dl dviej
prieasi. Tai, kad dvej met vaikas yra paengs dvejais metais priek,
yra labai retas ir labai pastebimas pasiekimas - tuo pasiymt maiau nei
vienas vaikas i 50 000. Tai, kad esi dvejus metus paengs, kai tau trylika ar
keturiolika, nra labai reikminga ir pastebima. Taigi reikalingas vienodesnis
matas. Beje, jeigu vaikas vliau tiriamas pakartotinai, matoma, kad, jam
augant, paangos ar atsilikimo met skaiius didja. Vaikas, kuris, bdamas
10
anga
dvej met, buvo paengs dvejais metais, atuoneri bt paengs

madaug atuoneriais metais. Taigi pastovus ilieka protinio ir chronologinio
amiaus santykis, o ne skirtumas, ir btent tas santykis (paprastai padaugintas
i 100, siekiant ivengti trupmen) daniausiai nurodomas kaip intelekto
koeficientas. Pavyzdiui, dviej vaik protinis amius yra atuoneri metai.
Pirmojo chronologinis amius yra eeri, taigi jo intelekto koeficientas yra
133. Antrojo chronologinis amius yra dvylika, ir jo IQ - 67. Intelekto
koeficientas labai greitai pasidar populiarus ir, nepaisant daugelio jo
trkum, jis tapo viena i labiausiai mokytojams, psichiatrams, socialiniams
darbuotojams ir kitiems, kaip nors susijusiems su psichologija, inom
psichologini svok.
K du skirtingi intelekto koeficientai reikia socialine prasme ir kaip
danai galima sutikti mones, kuri IQ yra, pavyzdiui, 140 arba 80? I
pradi aptarkime antrj klausim. Taikydami tipik iuolaikin intelekto
test, nustatysime, kad apie 50 procent moni IQ yra tarp 90 ir I 10, 25
procent IQ bus didesnis ir 25 procent - maesnis (inoma, 100 pagal
apibrim yra populiacijos vidurkis). Auktesnio nei ios didels centrins
grups lygio yra apie 14,5 procento moni, kuri IQ nuo I 10 iki 120, 7
procentai moni, kuri IQ nuo 120 iki 130, 3 procentai moni, kuri IQ
nuo 130 iki 140, ir tik 0,5 procento moni, kuri IQ auktesnis nei 140.
Gana apytikriai galima tiktis, jog gimnazijose mokysis vaikai, kuri IQ yra
madaug I 15, o universiteto studento vidutinis IQ bus madaug 125. Kad
studentas baigt universitet su pagyrimu ar panaiai pasiymt, jo IQ
turt bti bent jau 135 ar 140.
Perj prie emesnio u vidurk lygio, turime pana vaizd. 14,5
procento moni IQ yra nuo 80 iki 90, 7 procent - nuo 70 iki 80 ir
likusij - emesnis. I tikrj is labai simetrikas procent pasiskirstymas
aukiau ir emiau vidurkio yra iek tiek idealizuotas. Yra keletas tam
tikr mediag apykaitos ir kitoki sutrikim, neigiamai veikiani intelekt
ir padidinani individ, kuri IQ labai emas, skaii. Savo schemoje i
ma grup mes neatsivelgme.
mons, kuri IQ emesnis nei 70, vadovliuose kartais vadinami
silpnaproiais, taiau i grup galima dar smulkiau skirstyti debilus, kuri
IQ svyruoja nuo 50 iki 70, imbecilus, kuri IQ yra 25-50, ir idiotus, kuri
anga
IQ vertinimai emesni nei 25. Sakoma, kad debilas gali imokti naudingos
veiklos ir, kit padedamas, prisitaikyti. Imbecilas turi gyventi specialioje
staigoje, nors ir gali patenkinti paprastus savo norus ar saugotis nesudtingo
pavojaus. Idiotas nesugeba netgi to. Tikrovje, ties sakant, silpnaprotyst
diagnozuojama remiantis daug sudtingesniais nei paprastas IQ testas
kriterijais. Bet kuriuo atveju i diagnoz menkai siejasi su protu. Testuojant
specialij staig silpnaproius gyventojus, buvo nustatytas net 125 bal
IQ. Nors tai ir gali bti aikinama klaidomis testuojant (anksiau testuodavo
vien medicinos personalas, turintis maai ini apie intelekto matavim ir
rezultat interpretavim), vis dlto galima pagrstai teigti, jog protinio
defekto diagnoz tik pavirutinikai siejasi su protu.
Galime tiktis, kad intelekto test rezultatai rodys protini sugebjim
skirtumus tarp vairi profesini grupi, nes skirtingoms profesijoms reikia
skirtingo intelekto. Buvo atlikta daug panai tyrim. Lentelje, esanioje
emiau, pateikiame duomenis keleto toki tyrim, atspindini atuoni
skirting socialini grupi atstov IQ vidurkius. Jie surayti stulpelyje Tvai .
(Yra kitas stulpelis, pavadintas .Vaikai . Tai nereikia, kad ie vaikai yra btent
i tv. Tai tiesiog vaikai, kuri tvai priklauso tai socialinei grupei.)
Atuoni socialini grupi IQ
IQ
PROFESIN GRUP
TVAI
1. A uktos kvalifikacijos specialistai ir vadovai
vaikai
153
120
132
115
BANYIOS TARNAUTOJAI
1 17
110
4. Kvalifikuoti darbininkai
109
105
5. emos kvalifikacijos darbininkai
98
97
6. N ekvalifikuoti
87
92
7. Padieniai darbininkai
82
89
8. Specialij staig gyventojai
57
67
2. Specialistai: techniniai darbuotojai ir

VIDURINIOSIOS GRANDIES VADOVAI
3. A uktos kvalifikacijos darbininkai ir
ie duomenys paimti i lentels, kuri paskelb seras Cyrilas Burtas.
12
anga
Dabar panagrinkime skaiius tv stulpelyje. Akivaizd skirtum tarp

tv ir vaik aptarsime vliau. Lengva pastebti, kad rezultatai, pradedant
auktos kvalifikacijos specialist ir vadov grupe, kurios IQ vidurkis yra
153, ir einant iki nekvalifikuot ir padieni darbinink grups, kurios IQ vos
virija 80, nuosekliai maja. inoma, tai tra grupi vidurkiai. Paprastai
grupi rezultatai smarkiai usikloja . viesiausio proto iuklininkas
neabejotinai surinks daugiau bal u kvailiausi advokat, protingiausias
valkata - u kvailiausi gydytoj, o protingiausias padienis statyb darbinin
kas - u bukiausi kapiton. Ryys tarp proto ir socialinio statuso yra aikiai
pastebimas, taiau tikrai netobulas. Jei stengsits vertinti mogaus intelekt,
inodami tik jo profesij, js suklysite reiau negu spdami aklai, taiau
visgi pakankamai danai, kad nevertt tuo usiimti.
Tiek apie intelekto pasiskirstym ir jo reikm profesijai ir socialiniam
statusui.
Dabar pereikime prie kai kuri sunkum, kylani i paios IQ svokos.
Pirmiausia tai pastovumas. Akivaizdu, kad, taikant IQ, galimas dvejopas
poiris j. Galime sakyti: tai du vaikai; kurio i j IQ auktesnis, taigi kuris
sugebs atlikti i sudting uduot geriau? iuo atveju mes laikytume IQ
dabartini sugebjim matu, negalvodami, kokios reikms jis turs vaiko
ateiiai. Taiau galime paklausti visai kitaip: kurio i i vaik IQ auktesnis?
Mes leisime j gimnazij. Kitas vaikas tuo tarpu lankys paprast vidurin
mokykl. iuo atveju mes laikome IQ pusiau pastovia vaiko savybe, darydami
prielaid, kad, bdamas gabesnis dabar, jis bus gabesnis ir vliau gyvenime.
Jei laikoms pastarosios prielaidos, kuri akivaizdi, naudojant testus
egzaminams, turime rodyti, kad IQ, vaikui augant, lieka santykinai pastovus,
t. y., vaiko IQ, kuris yra 120, kai vaikui sukako vienuolika, nebus 80, kai
vaikas baigs mokykl.
Problema, ar IQ pastovus, yra labai sudtinga, bet gal gale ji sprendiama
paprasiausiai lyginant vaiko IQ viename amiuje ir to paties vaiko IQ
vlesniame amiuje. io palyginimo rezultatams turi takos keletas faktori.
Pirmiausia jie priklauso nuo vaiko amiaus testuojant j pirm kart. Matuoti
IQ labai ankstyvame amiuje praktikai visai neverta. Nra jokios naudos i
IQ matavimo jaunesniame nei eeri met amiuje, nebent tai bt rykaus
protinio defekto atvejis. Vien kintamj ryys su kitais paprastai ireikiamas
janga
13
skaiiuojant koreliacijos koeficient, kuris gauna vieneto reikm, kai ryys

labai glaudus, ir nulio reikm, kai ryys tik atsitiktinis. Lyginant ketveri
met ar panaaus amiaus vaik IQ su t pai vaik IQ, jiems suaugus,
paprastai nustatoma labai ema, daniausiai artima nuliui koreliacija, todl
numatyti IQ yra nemanoma. Taigi eeri yra ankstyviausias amius, kada
galima rimiau pavelgti IQ testus. Taiau net iame amiuje neverta irti
juos pernelyg rimtai!
Kitas kintamasis, kur turime apsvarstyti, susijs su ta aplinkybe, kad
ryys tarp pirmojo ir antrojo IQ test silpnja, didjant met skaiiui tarp
matavim. Kitaip sakant, koreliacija tarp pirmojo ir paskutiniojo matavim
tuo emesn, kuo daugiau laiko praeina tarp dviej testavim. Atrodo, kad
tai yra dsninga. Jei pirmasis ir paskutinysis matavimai atliekami beveik tuo
paiu metu, tarkime, juos skiria savait ar maiau, tuomet koreliacija bus
apytikriai 0.95. Per kiekvienus kitus metus madaug iki eiolikos met
amiaus ji nukrenta 0.04 vieneto.
Tai veda mus prie treiosios aplinkybs, btent tiriamojo amiaus
testuojant j paskutinj kart. Individui suaugus, jo IQ smarkiai stabilizuojasi
ir daug nekinta, jei tik individas nesuserga kokia centrins nerv sistemos
liga. Todl koreliacija tarp pirmojo ir paskutiniojo test, jei abu buvo atlikti
tiriamajam jau sulaukus madaug dvideimties met, svyruos ties 0.80 riba,
nepaisant laiko tarpo tarp matavim.
I pav. Proting, kvail ir vidutinio intelekto moni protini sugebjim augimas ir menkjimas
vairiais amiaus tarpsniais.
14
janga
Padar prielaid, kad IQ pakankamai pastovus, esant tam tikroms grietai

apibrtoms slygoms, mes pereiname prie rimt keblum nustatant
vyresni vaik ir suaugusij IQ. Protini sugebjim augim ir menkjim
su amiumi tyr daugelis psicholog. Atrodo, kad dauguma rezultat atitinka
diagram pirmajame paveiksllyje. Nuo gimimo iki madaug dvylikos met
protiniai sugebjimai intensyviai auga, madaug penkiolikos met augimas
pasiekia virn ir sultja. Tada IQ kur laik ilieka santykinai pastovus, o
vliau pradeda menkti. Tai vyksta vidutiniu atveju, taiau vidurkis gali labai
klaidinti. emo intelekto individ, t. y. toki, kuri IQ yra 80 ir maiau,
intelekto augimas nutrksta anksiau, anksiau jis pradeda ir menkti. iuos
pasikeitimus vaizduojanti kreiv yra statesn nei didels grups vidutinio
intelekto moni, kuri IQ svyruoja nuo 90 iki 110. Aukto intelekto moni,
t. y. t, kuri IQ virija 120, atvirkiai, protiniai sugebjimai auga ilgiau, o
menkja liau. Dabar turt bti aiku, kad intelektas pakankamai tiesikai
auga tik nuo eeri iki dvylikos met ir kad mes negalime tinkamai
apskaiiuoti IQ vyresniame nei dvylikos ar kratutiniu atveju penkiolikos
met amiuje. Skaitytojui tai visikai paaiks, jei jis sivaizduos eilin individ,
kurio chronologinis ir protinis amius yra penkiolika met, taigi jo IQ yra
100. Kaip parodyta pirmajame paveiksllyje, jo protinis amius nesikeis ir
iliks pastovus. Taiau jo chronologinis amius augs ir, sulaukus trisdeimties
met, jo IQ bus 50! eiasdeimties met, kai jo protinis amius i ties
menks, o chronologinis amius vis dar augs, jo IQ turt bti apie 20. Tai
aiki nesmon, ir IQ apibrti kaip protinio ir chronologinio amiaus santyk
vyresniame nei dvylikos ar penkiolikos met amiuje nra prasms.
Siekdami isikapstyti i ios keblios padties, griebiams paprasto statistinio
triuko. Mes testuojame savo tiriamuosius intelekto testais ir skaiiuojame
teisingus kiekvieno tiriamojo atsakymus. Tada apskaiiuojame teising
atsakym vidurk. skaii, kadangi jis yra grups vidurkis, prilyginame 100
IQ bal, nes 100IQ bal pagal apibrim ir yra grups vidurkis. Panaiai mes
apskaiiuojame vertinim ribas, tarp kuri patenka 50 procent vis atsakym,
ir prilyginame ias ribas 90 ir 110 IQ bal. Tokiu bdu galime lyginti vertinim
pasiskirstym su inomu IQ pasiskirstymu ir kiekvienam individualiam
vertinimui priskirti IQ bal. Taigi, vertindami suaugusiojo IQ, truput buriame,
nes i ties jam sakome, kad jei IQ bt galima apskaiiuoti jo amiaus mogui,
anga
IS
tai bt tas IQ, kur jis gaut. inoma, yra geresni statistini metod asmens
santykiniams gabumams vertinti, bet IQ svoka taip ipopuliarjo ir tapo
tokia suprantama daugeliui nepsicholog, kad, ko gero, jos atsisakydami
daugiau prarastume nei laimtume.
Dabar pereikime prie IQ, kaip intelekto mato, validumo klausimo. I
pat pradi susiduriame su keblumais, nes patenkinamo kriterijaus i tikrj
nra. Nespecialist nuomon apie intelekto prigim t ar poymius,
patvirtinanius jo egzistavim, yra dar prietaringesn nei ekspert. I ties
galima net ginytis, jog jei egzistuot pakankamai geras kriterijus, intelekto
test galbt visai nereikt! Taiau, nesigilindami detales, mes visi tikriausiai
pripaintume, kad aukto intelekto mons, esant vienodoms aplinkybms,
turt geriau sprsti protinius udavinius, t. y. tokius, kuriuos sprendiant
reikia nustatyti naujus tarpusavyje susijusius faktus ir principus, pritaikyti
juos naujose situacijose, velgti ryius tarp egzistuojani fakt ir panaiai.
Mokyklos ir universitetai bent jau i dalies stengiasi, nors, inoma, tuo
neapsiriboja, vesti mokinius ir studentus painimo sritis, kuriose reikia i
sugebjim, o pasiekimus paprastai vertina per egzaminus. inoma, visi
supranta, kad egzamino vertinim lemia ne tik protiniai sugebjimai, bet ir
daugelis kit faktori. Neverta tiktis idealaus ryio tarp skms mokykloje
ar universitete ir IQ balo, taiau jei nebt visai jokio ryio, mes imtume vis
labiau abejoti savo test vertingumu.
Labai plai ir kruopiai parengt tyrim duomenys patvirtina ivad,
kad tinkamai sukurt, atlikt ir interpretuot IQ test rezultatai aikiai siejasi
su vaiko ar jaunuolio skme mokykloje bei universitete. Studentai, baigiantys
su pagyrimu, per stojamuosius egzaminus paprastai madaug 10 IQ bal
lenkia visus kitus studentus. Skmingai besimokantys studentai paprastai
surenka 15 IQ bal daugiau u tuos, kurie nebaigia universiteto. Glaudus
ryys tarp IQ ir skms universitete iek tiek stebina, turint galvoje fakt,
kad bendr student gabum lyg slygoja grieta primimo universitetus
procedra, garantuojanti, jog asmenys, kuri IQ emesnis u 115, vargiai
bus priimti. Tai reikia, kad universiteto student IQ skirtumai yra santykinai
nedideli, o tai apsunkina skming prognozavim. Faktas, kad, esant tokioms
aplinkybms, gaunamos gana auktos koreliacijos, rodo IQ test, kaip
gabum mato, vertingum. Galima palyginti i skm su, deja, beveik
16
anga
niekada nepasiteisinusiu tradiciniu atrankos metodu - pokalbiu. Daug kart

tyrimai patvirtino, kad praktikai nra ryio tarp realios ir patyrusi primimo
komisijos nari prognozuotos, nesinaudojant IQ testais, akademins skms.
Taigi akivaizdu, kad IQ testai skmingai vertina gyvybikai svarbias iai sriiai
savybes, kuri lengvai nenustato net patyr komisij nariai ir ekspertai, met
metus tobulin savo subjektyvi nuovok.
Danai tvirtinama, kad mokytojo nuomon apie vaiko gabumus yra
vertingesn u egzamin rezultatus, bet skaiiuojant koreliacijas tarp
mokytojo nuomons ir IQ test vertinim, gaunamas labai glaudus ryys.
Visuose iuose tyrimuose domu panagrinti nesutapimo atvejus, t. y. tuos,
kai intelekto testo rezultatai ir mokytojo nuomon arba intelekto testo ir
egzamino vertinimai skiriasi. Paprastai aptinkama, kad nesutapimus lemia
vienas ar keli i i faktori:
1) Mokytojo nuomonei apie vaiko gabumus per daug takos turi ypatingi
vaiko sugebjimai arba domjimasis mokytojo dstomu dalyku. Danai tai
galima parodyti lyginant keleto mokytoj tos paios grups vaik vertinimus.
Maj Don gerai vertins angl kalbos mokytoja, nes jis mgsta kalb ir
jam is dalykas sekasi labai gerai, bet matematikos mokytoja jo gabumus
vertins prastai, nes jis nelinks prie matematikos ir ja bjaurisi, be to, nemoka
skaiiuoti. Dim, kurio IQ toks pat, kaip ir Donio, atvirkiai, gerai vertins
matematikos mokytoja ir prastai - angl kalbos, nes jis mgsta aisti su
skaiiais, o ne su odiais. Intelekto testams nedaro takos tokios iorins ir
neesmins aplinkybs. Daug kart buvo nustatyta, kad intelekto testo
rezultatai glaudiau koreliuoja su keleto mokytoj atliktais tos paios grups
vaik intelekto vertinimais nei tie vertinimai koreliuoja tarpusavyje.
Aukiausios koreliacijos paprastai gaunamos lyginant IQ rezultatus su grups
mokytoj vertinimais, nes mokytoj grups nuomonje maiau atsispindi
simpatijos ir antipatijos.
2) Vaikui ar studentui gali nepasisekti per egzamin ne dl intelekto
stokos, o dl usispyrimo trkumo. Aiku, kokiam nors dalykui imokti
reikia nemaai atkaklumo, ir nra pagrindo manyti, kad gabus vaikas btinai
bus uolesnis u daug ioplesn vaik. Laimei, tok charakterio bruo, kaip
atkaklum, galima objektyviai imatuoti (kaip raiau Sense and Nonsense in
Psychology), o rezultatai aikiai rodo, kad atkaklumas yra svarbus papildomas,
17
anga
bet nuo intelekto nepriklausomas intelekto faktorius. Intelekto testai danai

kritikuojami u nepakankam dmes tokiems svarbiems dalykams, kaip
charakteris ir asmenyb, o usispyrimas danai minimas tarp t savybi,
kurios gali nulemti skm. Vis dlto mes nelaikome io argumento rimtu.
Js nekritikuojate termometro u tai, kad jis rodo tik ligonio temperatr,
bet nieko nesako apie jo g ar svor. Yra inoma, kad mokslin matavimo
priemon tuo naudingesn ir vertingesn, kuo siauresn savyb ji matuoja.
IQ testas matuoja intelekt, o jei jis matuos dar ir atkaklum, jis blogai
atitiks savo pagrindin paskirt. Jei norime itirti asmens atkaklum, polink
jaudintis ar koki kit asmenybs savyb, neverta tiktis gauti i informacij
i intelekto testo. Jei IQ i ties lemt ir intelektas, ir atkaklumas, ir nerimas,
tuomet faktas, kad maasis Donis surinko 9 0 IQ bal, galt bti susijs su
tuo, kad jis labai ioplas, bet usispyrs ir nepasiduodantis nerimui, arba su
tuo, kad jis labai gabus, bet nerimastingas ir isiblaks. I ties tai gali sietis
su vairiomis i element kombinacijomis, todl tokia informacija bt
beveik visai nenaudinga, jei neinotume, kokios yra ios maojo Donio
savybs atskirai. Jei norime isiaikinti asmens intelekt, atkaklum ir
nerimastingum, reikia atlikti tris tyrimus, o ne vien. Kritikuoti intelekto
matavim u tai, kad jis nesuteikia informacijos apie savybes, nesusijusias
su intelektu, yra nepagrsta.
3)
Treia IQ vertinim ir iorini kriterij nesutapim prieastis galt
bti motyvacija. Kaip galime nuvesti arkl prie upelio, taip galime nusisti
vaik mokykl, taiau kaip negalime priversti arklio gerti, taip negalime
priversti vaiko mokytis, jei jis nebus i tikrj motyvuotas. Kartais intelekto
test kritikai pateikia tok pavyzd, jei paminsime tik vien: Winstonas
Churchillis labai prastai moksi mokykloje ir labai ltai imokdavo dstomus
dalykus. Todl teigiama, kad jo IQ test rezultatai bt buv menki, o vliau
gyvenime atsiskleid nepaprasti jo gabumai paneigi test vert. Nepaisant
paties klausimo absurdikumo, btent teiginio, kad jo IQ test rezultatai
bt buv menki, nors i ties jokie testai nebuvo atlikti, is argumentas
praranda prasm, nes remiasi prielaida, kad jis buvo motyvuotas mokytis
mokykloje. Jo autobiografija aikiai prietarauja iai prielaidai. I ties danai
nustatoma, ypa itin gabi vaik atveju, kad mokymo metodai mokykloje,
tinkami vidutinio IQ vaikams, veria gabiuosius taip smarkiai maitauti, jog
18
anga
jie pasuka savo keliu, skaito, kas jiems patinka, ir nekreipia dmesio tai, ko
yra mokomi. Susiklojus tokioms aplinkybms, labai gabs vaikai gali gauti
prastus paymius egzamin metu ir atsiskleisti tik vliau gyvenime, sutapus
gabumams ir motyvacijai siekti kokio nors vertingo tikslo. inoma, taip ne
visada atsitinka, ir yra daug ypa gabi moni, kurie nieko nepasiekia dl
motyvacijos trkumo.
Tokios yra pagrindins test ir pasiekim arba test ir vertinim
nesutapim prieastys, taiau, inoma, yra daugyb prieasi, dl kuri
mons gali ir nepateisinti vili. Atsitiktine tvarka atrinkau tokius grups
student, nebaigusi universiteto, bet pasiymini labai auktu IQ, atvejus.
T. S., IQ 152, kelet kart neilaik medicinos egzamino. Jo tvas mir jam
stojant universitet, ir jis turjo dirbti naktimis, kad ilaikyt save, motin
ir jaunesn seser. Tai ieikvojo daug laiko ir energijos, reikalingus labai
sunkioms jo studijoms. D. R., IQ 146, buvo paalintas i fakulteto, nepaisant
labai gero mokymosi, nes buvo pastebtas vagiant kit student pinigus. S.
B., IQ 161, nebaig studij, nes pabgo su profesoriaus mona. Sra bt
galima tsti be galo.
monms, kuri IQ emas, apskritai pamus, prastai sekasi studijos ir
kiti protiniai usimimai. Tai labiausiai nepajudinamas dsnis, kur iki iol
nustat psichologija. Prieastis, inoma, gldi tame, kad intelektas yra btina
skms slyga, ir joks usispyrimas ar kokia kita savyb negali kompensuoti
gabum stokos. Taiau atvirkias teiginys nra teisingas. Intelektas yra
btina, bet nepakankama skms slyga, ir i to iplaukia, kad aukto
intelekto studentams gali pasisekti arba ne priklausomai nuo aplinkybi,
asmenini savybi, motyvacijos laipsnio ir daugelio kit neintelektualini
faktori. Kai kurie j, pavyzdiui, atkaklumas, gali bti imatuoti, kiti ne, ar
dl tikslaus matavimo priemoni stokos, ar dl to, kad to i principo
nemanoma matuoti. Taigi galimybs numatyti skm, remiantis IQ testais,
yra aikiai ribotos, bet vis dlto, jei tai atsivelgiama, lengviau vertinti
labai akivaizdius IQ taikymo privalumus.
Ar mokytojo nuomon, pasiekimai mokykloje ir kolede yra vieninteliai
kriterijai, kuriuos galime taikyti IQ testams? Atsakymas klausim yra
aikiai neigiamas, nors kuo labiau atitolstame nuo akademini usimim,
tuo daugiau kyla abejoni dl intelekto ryio su veiklos skme. Galbt
anga
19
plaiausiai intelekto ir kiti sugebjim testai buvo taikomi ginkluotose

pajgose, kuriose ie testai buvo naudojami atrankai. Tai buvo pradta daryti
Jungtinse Valstijose per Pirmj pasaulin kar. Btent tada buvo pereita
nuo individualiai atliekam Binet tipo test prie grupini, toki kaip ir ioje
knygoje, kuriuos tuo paiu metu galima pateikti didelei grupei moni.
Svarbiausias i test tikslas buvo karinink atranka siekiant ivengti galim
protini defekt. Net konservatyviems armijos protams j nauda pasirod
tokia akivaizdi, kad ie testai iplito visame Vakar pasaulyje ir ms laikais
yra naudojami labai vairi armijos specialist atrankai. Kad skaitytojas
sivaizduot, kokie rezultatai buvo gauti dviej labai plai, su daugybe
moni atlikt tyrim metu, juos pateikiu 2 ir 3 paveiksllyje. Viename
vaizduojama kandidat karininkus atranka, kitame - laknus. Abu tyrimai
buvo atlikti Jungtinse Valstijose Antrojo pasaulinio karo metu. Lakn
atrankai buvo naudojami ir kiti sugebjim testai, kartu su IQ testais
sudarantys test serij kandidatams laknus vertinti.
Diagramos kalba paios u save. 90 procent t vyr, kuri IQ pagal
AGCT (Army General Classification Test) virijo 140, skmingai gavo laipsnius.
I t, kuri vertinimas buvo emesnis u 110, karinink laipsnius gavo maiau
nei 50 procent vyr. Lakn atveju i 9 rango pilot , t. y. gavusi
aukiausi test serijos vertinim, tik 4 procentai atrinktj buvo paalinti
pirmj apmokym metu; i I rango pilot , t. y. t, kuri test serijos
vertinimai buvo emiausi, eliminuoti buvo 77 procentai atrinktj. Taip
pat reikia paymti, kad abiej pavyzdi rezultatai nuosekliai kinta, einant
nuo vieno kratutinumo prie kito: augant test vertinimui, maja neskms
tikimyb.
Skaitytojui gali padaryti spd tokio aikaus ryio rodymas, bet, kita
vertus, jis gali nustebti, kodl is ryys nra dar glaudesnis u pavaizduot
paveikslliuose. Atsakymas klausim i esms gldi kriterijaus
trkumuose. Kad koreliacijos tarp testo ir kriterijaus bt itin auktos,
kriterijus, kaip ir testas, turi bti beveik tobulas. Abiej tyrim, apie kuriuos
kalbta aukiau, kriterijai vienu atveju buvo skm karinink kursuose, o
kitu atveju - skm skraidym mokymuose. Yra gausyb mediagos,
rodanios, jog ie kriterijai jokiu bdu nra tobuli, ir jais vadovaujantis sunku
ivengti nema klaid. Vienas komitetas gali pakelti kandidat karininkus,
20
anga
140 ir daugiau
130 -139
Z
U
U
120 -129
fe
<
Q
Z
<
<
I 10 -I 19
maiau nei I 10
mn
KANDIDATAI I KARININKUS
*
gav laipsnius
negav laipsni
2 pav.
o kitas - ne. Panaiai ir laknui gali sektis su vienais instruktoriais ir nesisekti

su kitais. Detalus ios mediagos aptarimas per daug technikas, kad bt
naudingas skaitytojui, taiau bealikas fakt ityrimas pera ivad, kad i
tikrj ne per daug glaudus ryys turt bti labiau susijs su kriterijaus, o
ne pai test trkumais. Taigi atrodo, kad ir karinje srityje intelekto testai
vis dlto yra labai naudingos atrankos priemons, nepaisant fakto, kad ir
karininkams, ir laknams akivaizdiai reikia daugelio kit savybi, ne vien
intelektini sugebjim.
anga
21
Kaip paskutin pavyzd galbt galtume panagrinti skming kasdien

gyvenim. ia ir vl bus akivaizdu, kad, be intelekto, skm lemia daugelis
kit savybi, pavyzdiui, atkaklumas, palankios slygos, ryiai, lumas,
agresyvumas ir panaios. Bet vis dlto mes ir vl suabejotume intelekto
test verte, jei jie neturt jokio ryio su skme gyvenime. Dalis fakt jau
buvo pateikta lentelje I I puslapyje, kur pademonstruota aiki ryio tarp
IQ ir padties visuomenje tendencija. Kituose tyrimuose buvo skaiiuojama
koreliacija tarp IQ ir udirbam pajam. Rezultatai taip pat parod akivaizd
ry. Sis argumentas, inoma, nra universalus, kaip ir duomenys, kuriais jis
grindiamas. Yra aukto intelekto moni grupi, ypa mokslinink,
universitet dstytoj, taip pat mokykl mokytoj, kuri aukto pagal test
rezultatus intelekto visuomen neatlygina proporcingai j indliui. Jei
braiytume IQ ir pajam priklausomybs grafik, ios grups aikiai isiskirt
sudarydamos lidn vieni aukto intelekto-emesni u vidutines pajam
grup. ias ir kitas iimtis, prie kuri priskirtume mokslininkus, dirbanius
pramonje, ir kai kuriuos valstybs tarnautojus, galima suprasti, turint
22
anga
omenyje istorin visuomens raid, taiau jos neprietarauja ms

apibendrinimui, kad skm gyvenime, apskritai imant, pakankamai glaudiai
koreliuoja su IQ. is ryys aikiai silpnesnis u nustatom mokyklose,
universitetuose, netgi ginkluotosiose pajgose, todl tvirtai prognozuoti
skm gyvenime i IQ rezultat negalime. ia ir vl neigiamas spjimas
(emas IQ - nepasiseks), ko gero, pasitvirtins daniau u teigiam (auktas
IQ - skm gyvenime), nors tai jokiu bdu negarantuota.'Apraytas vieno
asmens su intelekto defektu atvejis. Jo IQ buvo iek tiek emesnis u 70.
monos praymu ileistas i specialiosios staigos, jis tapo pardavimo agentu.
mogui taip seksi, jog jis sigijo didel nam mieste, vil prie jros, kelet
automobili, o visus vaikus ileido universitet. iuo atveju fortna,
ekstravertikas temperamentas ir kitos bdo savybs tikriausiai turjo
nenormaliai didels takos kelyje skm, bet is atvejis (kuris nra unikalus)
rodo, kokie nepatikimi gali bti IQ paremti spjimai apie galimas asmens
pajamas.
Mes jau inagrinjome kai kurias kritines mintis IQ atvilgiu ir nustatme,
kad jos nepakankamai pagrstos. Dabar turtume pereiti prie kit
prietaravim, kurie galbt yra labiau pagrsti ir smarkiai apriboja IQ taikym,
jei juos neatsivelgiama ir nesiimama veiksm jiems paalinti. Pirmasis
labai danai pateikiamas argumentas susijs su imokimo ir treniravimosi
efektu. Akivaizdu, kad bt neteisinga lyginti dviej vaik IQ, kai vienas i j
niekada nra mats intelekto testo, o kitas buvo intensyviai mokomas atlikti
tokio tipo test, nebent galtume rodyti, kad mokymas neturi jokios takos
rezultatams. Pati uduotis gana sudtinga, taiau faktai yra tai kokie.
Daugelio vaik IQ iauga tiriant vaik intelekto testu antr ir trei kart,
net jei pats testas kiekvien kart yra vis kitoks. is IQ padidjimas gali
siekti nuo penki iki septyni ar atuoni bal ir turt bti labiausiai sietinas
su geresniu test supratimu, procedros inojimu, sumajusiu nerimu,
natraliai kylaniu, monms susidrus su kuo nors nauja, ir paprasiausia
patirtimi sprendiant tokio tipo testo uduotis. Atlikdami test daugiau nei
tris kartus, naudos beveik nepastebsime. Mokymas gali truput prisidti,
turint galvoje pat testo atlikim, bet tai abejotina ir kiekvien kart priklauso
nuo mokymo pobdio. Visai manoma, kad netinkamas mokymas gali
sumainti IQ balus, uuot juos pakls, nors to ir tikimasi paprasiausiai
anga
23
sprendiant test serijas. Taigi kritik, jog patirtis ir mokymas veikia IQ,
reikia priimti, bet, laimei, ios aplinkybs sukelt sunkum galima lengvai
ivengti testuojant vaikus, studentus ar kandidatus daugiau nei vien kart.
Antrasis argumentas siejasi su motyvacijos ir nerimo taka. Ar gali bti,
kad objektyviai vertinti neleis menka vaiko motyvacija arba baisus susir
pinimas rezultatais? Yra daug literatros apie vaik motyvacij ir nerim,
kuri rodo, jog silpna motyvacija pernelyg nekenkia intelekto test
rezultatams, nebent bt tokia ema, kad jos nepakakt baigti test iki
galo. Tai labai reta ir beveik visada patologika, todl toks testas bet kuriuo
atveju, inoma, nebt vertinamas. Didelis nerimas gali i ties labai trukdyti
vaikams, ir tai bt rimtas argumentas prie test taikym, jei nebt
nustatyta, kad nerim galima sumainti keletu bd. Daug kas priklauso
nuo testo pateikimo bdo ir asmens, kuris tiria - pastamas jis vaikams ar
ne. Svarbiausia yra kartojimas. Nerimas didiausias, atliekant test pirm
kart, taiau greitai prasideda adaptacija, ir po treio karto tik labai
nedaugeliui individ per daug didelis nerimas trukdys tinkamai atlikti test.
ia ir vl aikja, kad testavimo kartojimas ir vaiko pratinimas atlikti testus
yra raktas skming intelekto matavim. I ties, i rekomendacija pagrsta
ir daugeliu kit argument. Vien testavim gali sugadinti daug vairi
aplinkybi. Gal vaikui skauda galv ar jis prastai jauiasi dl kitos prieasties.
Gal jis susirpins ar susikrimts dl vyki, neseniai nutikusi jam ar jo
eimoje. Gal jam suskaudo pilvuk ar nulo pietukas, galbt jis per vlai
atsigul. Yra tkstantis ir viena prieastis, kurios kiekviena atskirai gal ir
neturs lemiamos takos rezultatui, taiau susikaupusios gali gerokai
sumainti vertinim, kuris nebeatitiks jo tikrojo IQ. O jei vaikas testuojamas
kelet kart, nepanau, jog tos paios prieastys trukdys ir vl, todl labai
isiskirianius rezultatus galima bus nekreipti dmesio. Akivaizdu, kad keleto
test vidurkis yra patikimesnis u vieno testo vertinim, ir kai testais pagrsti
sprendimai yra itin svarbs, niekada neverta pasitikti vieno testavimo
rezultatais.
Dabar turime pereiti prie daug rimtesnio nei aptarti iki iol IQ kritik
argumento. J daniau isako psichologai, o ne paprasti suinteresuotieji, ir
nra abejoni, kad jis tikrai pagrstas. Argumentas bt madaug toks. IQ
matavimas remiasi prielaida, kad egzistuoja vienas bendras protinis
24
anga
sugebjimas, vadinamas intelektu, kuris maiau ar daugiau lemia skming

labai vairi intelektini uduoi atlikim. i prielaida gali bti pagrsta tik
tam tikra prasme. Gali bti, kad vairi uduoi sprendimui turi takos ne
tik vienas bendras, bet ir daugelis kit daug siauresni sugebjim. Jei taip
bt i tikrj, tada IQ bt galima laikyti tik vairaus lygio specialesni
sugebjim vertinim vidurkiu, o tai ir vl nuvest mus prie vis inom
vidurkio privalum ir trkum.
i labiau apibrt sugebjim galime iekoti keliomis kryptimis.
Svarbiausios yra dvi: a) testo turinio vairumas ir b) reikaling tirti psichini
funkcij vairumas. Visikai to paties tipo uduotis intelekto teste gali bti
pateikta verbaliniu, skaitiniu arbaerdviniu-vizualiniu bdu, o tiriamojo skm
gali nulemti udavinio pateikimo bdas. Palyginkime tris pavyzdius:
1) juodas su baltu kaip auktas su: I) emu, 2) aliu, 3) virutiniu, 4) tolimu.
2) 14 su 7 kaip 30 su: I) 15; 2) 13; 3)20; 4) II.
3) t
su 4
kaip >
su:l)<-,2)f
,3)
,4)-
is spjimas pasirod teisingas. Mediaga, ar ji bt verbalin, ar erdvin,

ar skaitin, nemaa dalimi lemia tiriamojo reakcijas, taigi pagrstai galime
teigti, kad matuojame asmens verbalin intelekt, skaiiavimo sugebjimus,
erdvin vaizduot ir taip toliau. Panaiai, naudodami t pai mediag,
galime tirti vairias psichines funkcijas. Mes galime prayti tiriamj atskleisti
ryius arba atrasti koreliatus kaip aukiau pateiktuose pavyzdiuose. Galime
paprayti j palyginti vairius skirtingus odius, formas, skaiius bei nustatyti
panaumus ir skirtumus. Galime paprayti j siminti ir i atminties atkurti
verbalinius, skaitinius arba vizualinius stimulus. Tai tik keletas i daugelio
bd, kaip galime skirstyti mediag ir funkcijas, bet net pasirinkdami
kiekvien po tris, gausime devynis skirtingus testus, kuri kiekvienas skirsis
nuo kito bent vienu svarbiu atvilgiu. Taigi, uuot skaiiavus asmens IQ,
galbt vertt testuoti j atskirais testais, atitinkaniais visas ias kombinacijas,
ir vertinti jo sugebjim visum pagal rezultatus visose iose kategorijose.
Tai, be abejo, sudtinga uduotis: yra madaug 140 toki skirting kategorij,
kurias reikt tirti, todl, vienam testui skiriant valand ir dirbant
keturiasdeimt valand per savait, isamus protini sugebjim tyrimas
trukt vis mnes! Praktikai tuo, inoma, niekas neusiims, nors tiek
trunkantys tyrimai nra neprasti, tarkime, fizikoje, kai skaiiuojamas naujo
anga
25
variklio efektyvumas arba metalo atsparumas. Tokie tyrimai i tikrj gali

tstis met metus.
IQ galima laikyti vidurkiu, suteikianiu apytikr bendro sugebjim lygio
vaizd, pagrst skirtingo tipo test rinkinio sprendimu; IQ pagal atskirus
testus skirsis priklausomai nuo uduoi turinio ir reikaling tirti psichini
funkcij. Kai kurie IQ testai sudaryti tik i verbalins mediagos, kiti tik i
neverbalins, o daugelyje naudojama tik skaitin mediaga. Panaiai
kiekvieno testo atveju skiriasi ir tiriamos funkcijos, ir testavimo bdas. I
viso to iplaukia, kad skirtingais testais imatuotas individo IQ nebus
vienodas. Dviej gerai parengt intelekto test rezultatai paprastai
pakankamai panas, taiau anaiptol ne visada sutampa, ir 10 IQ bal
skirtum, tiriant skirtingais testais, jokiu bdu nepavadinsi retais. I visa,
kas pasakyta, iplaukia, kad geriausiai individo IQ vertint testas, kuriame
naudojamos ir skirtingo tipo uduotys, ir skirtinga mediaga subjekto
sugebjimams matuoti. Btent dl ios prieasties uduotys atuoni test
serijoje, pateikiamoje ioje knygoje, buvo parinktos tokiu bdu.
Reikia pripainti, kad daugeliui praktini reikal, pavyzdiui, profesiniam
orientavimui arba darbuotoj atrankai, IQ, ko gero, yra daug maiau
naudingas u tiksl kokio nors siauresnio sugebjimo vertinim. Jei mums
reikia patarti maajam Doniui arba Dimiui, kurie jau uaugo ir nori stoti
universitet, kokias studijas jiems rinktis, didels naudos i inojimo, kad
maojo Donio IQ yra 135, o Dimio - 128, netursime. Taiau bus labai
naudinga inoti, kad pagal verbalini sugebjim test Dimio IQ yra 150, o
Donio 115, tuo tarpu pagal skaiiavimo ir erdvini-vizualini sugebjim
testus j rezultatai atvirkti. Aiku, kad nusprsti, k studijuoti - kalbas ar
fizik, daug lengviau, remiantis ia informacija, o ne generalizuotu IQ. Dabar
tai pripastama daug plaiau negu prie deimt met, taiau vis dar
neapsiriksime sakydami, kad specialij sugebjim testai netaikomi taip
plaiai, kaip galt bti. i daug paangesni ir veiksmingesni testavimo
metod daniausiai atsisakoma dl mokytoj ir kit moni, kurie iaugo
testuojami tradiciniu IQ testu, konservatyvumo, o i dalies ir dl to, kad
toki tyrimo metod krimas yra brangus ir reikalauja isami, ilgus metus
trunkani tyrim. Visuomen dar neparod ypatingo susidomjimo IQ
test tobulinimu, paremtu iuolaikiniais atradimais, o l btiniems
26
anga
tyrimams stoka veria mus naudotis tik keletu gerai standartizuot ir iam
tikslui tinkam test.
Danai keliamas klausimas, ar intelektas yra gimtas ar gytas; paprastai
tai siejama su polemika apie paveldjim ir aplinkos poveik. Prie baigdamas
dstyti apie IQ testus, noriau tarti kelet odi iuo kebliu klausimu: Pradiai
reikia pasakyti, kad vaik IQ links bti labai panaus tv. I tikrj, kol
vaikui nesukako eeri, jo bsim IQ galima tiksliau numatyti remiantis ne jo
paties, o jo tv intelekto vertinimu! Taiau i to mums maai naudos, nes
aiku, jog panaum gali lemti ir paveldti, ir aplinkos faktoriai. Vaikas gali
bti panaus tvus, nes paveldjo genus, lemianius intelekt, arba dl to,
kad iaugo aplinkoje, atspindinioje j intelekt. I tikrj tviriausi argumentai,
kad intelektas yra paveldimas, kyla daugiau i fakto, jog, nors vaikai ir panas
tvus, pasitaiko nukrypim, kurie gali bti paaikinti tik paveldimumu. A
turiu galvoje reikin, vadinam regresija; pirmiausia jis buvo pastebtas gio,
kuris laikomas labai paveldima savybe bent jau tose alyse, kur pakanka maisto,
atvilgiu. Buvo nustatyta, kad labai aukt tv vaikai yra auktesni nei vidutinio
gio, bet ne tokie aukti, kaip tvai; panaiai emagi tv vaikai yra emesni
nei vidutinio gio, bet auktesni u tvus. Vaikai i abiej pusi link regresuoti
vidurk, ir fakt gana paprasta paaikinti Mendelio paveldimumo teorija.
Lygiai tas pats fenomenas buvo pastebtas intelekto atvilgiu. Jei skaitytojas
atsivers 11puslapyje esani lentel, kurioje pateikiami vairi socialini
sluoksni tv ir t pai socialini sluoksni tv vaik IQ, jis pastebs tam
tikr regresij, kuri beveik visikai sutampa su nustatytja gio tyrimuose.
Taigi ms svarbiausi argumentai u paveldjimo svarb iplaukia ne i
pastebto panaumo tarp tv ir vaik, bet i nustatyto sistemingo skirtumo
tarp j, kur labai lengva paaikinti paveldimumu, bet labai sudtinga - aplinkos
poveikiu.
Kitas danai minimas rodymas yra identik ir heterozigotini dvyni
tyrimas. Identik dvyni genai yra vienodi, heterozigotini skiriasi taip pat,
kaip ir paprast broli bei seser, t. y. j genai sutampa apie 50 procent.
Aiku, kad jei stipresn poveik turi aplinka, identiki dvyniai neturt bti
panaesni tarpusavyje u paprastus dvynius, taiau jei lemiam poveik turi
paveldti faktoriai, tuomet identiki dvyniai turt bti gerokai panaesni
u paprastus dvynius. Daug tyrj lygino vienoje eimoje iaugusius
anga
27
identikus dvynius. Beveik visada buvo nustatoma, kad identiki dvyniai yra
labai panas. Tik gana negauss tyrimai Jungtinse Valstijose, o pastaruoju
metu ir platesns studijos Didiojoje Britanijoje parod, jog jei dvyniai yra
iaug skirtingoje aplinkoje, identiki dvyniai vis dlto yra labiau panas
vienas kit u paprastus. is tyrimo metodas taip pat tvirtai liudija, kad
paveldti faktoriai turi daugiau takos u aplinkos poveik.
Treiasis rodymas galt bti kryminimo tyrimai, atliekami su gyvnais.
Sudaromas testas pageidaujamai gyvno savybei vertinti ir juo itiriama
grup gyvn. Tada auktus vertinimus gav gyvnai sukryminami tarpusa
vyje ir ivedama protingoji paderm, o sukryminus emus vertinimus
gavusius gyvnus, gaunama kvailoji paderm. Kiekvienos sekanios kartos
gyvnai vl tiriami ir vl tarpusavyje kryminami patys protingiausi ir patys
kvailiausi . Testuojant madaug dvylikt gyvn kart, pastebima, kad
protingosios ir kvailosios paderms jaunikli rezultatai visikai skiriasi protingj rezultatai visada yra geresni u kvailj . Ar daug reikms
teiksime iam faktui, priklauso nuo to, ar mes laikome intelekt biologine
savybe, kuri bdinga ne tik monms ir kuri galima tirti nors ir emesniame
kit induoli lygyje. Galbt is argumentas gyja ypatingos svarbos tik kartu
su kitais jau isakytais rodymais.
Ketvirtasis argumentas yra tam tikra prasme prieingyb identik dvyni
tyrimui. Dvyni tyrimuose genai yra identiki, o aplinka vairuoja; akivaizdu,
kad galime pabandyti sudaryti aplink vienod, o genams leisti vairuoti.
Taip daroma tiriant vaikus nalaiius, nuo gimimo auginamus vaik namuose.
i vaik gyvenimas prabga aplinkoje, kuri vis vaik praktikai yra vienoda.
Jei aplinka lemia intelekt, tada vis vaik IQ turt bti labai panaus. Tik
paveldjimas galt nulemti vaik IQ skirtumus. Atlikus eksperiment,
paaikjo, kad vaik nam aukltini intelektas vairuoja beveik taip pat,
kaip ir paprast vaik, augani labai skirtingoje aplinkoje. Taigi ia ir vl
paveldjimas yra pagrindinis intelekto skirtumus lemiantis faktorius.
Buvo ibandyta daug test ir eksperiment, bet sumintieji aukiau
yra patys svariausi. Be to, kiti tyrimai jiems neprietarauja. Jie visikai aikiai
rodo paveldjimo svarb. Galima apytikriai apskaiiuoti santykin
paveldjimo ir aplinkos tak intelektui Vakar alyse ms dienomis. Atrodo,
kad madaug 80 procent faktori, veikiani intelekt, yra paveldti, o
28
anga
apie 20 procent - susij su aplinkos poveikiu. Kitaip sakant, paveldjimas

yra keturis kartus svarbesnis u aplink.
Reikia paymti, kad ie skaiiai yra tik apytikriai vidurkiai, tinkami tik
Vakar alims ir ms laikui. Jie neturi absoliuios verts, kadangi visikai
priklauso nuo alies socialins ir vietimo politikos. Jei visiems vaikams bus
prieinamas nemokamas mokslas ir galbt nemokamos studijos, tuomet
akivaizdu, kad paveldjimas pasireik geriausiai. alyse, kuriose mokslas
prieinamas tik privilegijuotiesiems, kit potencialus intelektas bus gerokai
nuslopintas. Taigi mes negalime ekstrapoliuoti santykio 80 su 20 ms aliai
prie imt met arba dabartiniam Iranui, jei paminsime tik por pavyzdi.
Lygiai taip pat mes negalime ekstrapoliuoti jo ateiiai. Labai gali bti, kad po
penkiasdeimties met, jei lygesni galimybi mokytis tendencija iliks,
santykin paveldjimo taka intelekto test rezultatams bus dar didesn nei
dabar.
Btina padaryti vien ilyg viskam, k pasakiau iki iol. Minjau, kad
skaiiai yra tik vidurkiai. Tai reikia, kad nebt teisinga sakyti, jog kiekvieno
mogaus intelektiniams sugebjimams 20 procent takos turjo aplinka, o
80 procent - paveldjimas. Yra vaik ir suaugusij, kuriems gyvenime
neteko mokytis. J atveju aplinkos taka bt kur kas didesn, galbt 70 ar
80 procent. Yra ir vaik, kuri is santykis bus pakryps kit pus. Norint
k nors pasakyti konkreiu atveju, reikia daug detalesni tyrim, o ne
paprasto bendro vidurkio taikymo.
Taigi tiek trumpai apie intelekt, jo prigimt ir matavim. i sritis yra
labai technika, ir apie j beveik nemanoma kalbti paprastais odiais ir
glaustai, kartu nepasirodant iek tiek dogmatikam. Nepaisant to, daugelis
fakt yra visikai aiks, ir nemanau, kad daug profesionali psicholog rimtai
prietaraut tam, kas ia pasakyta. Gali net bti, kad po dvideimties met
apie intelekto prigimt inosime truput daugiau nei dabar. Iki to laiko turime
pasitenkinti galimybe matuoti j tam tikru tikslumu, remiantis duomenimis,
surinktais atliekant intelekto testus.
29
KAIP MATUOTI SAVO IQ
Dabar pereikime prie ioje knygoje spausdinam test. Kokios naudos i j

galime tiktis? Knygoje pateikiami atuoni testai. Kiekvienas testas yra visikai
savarankikas ir gali bti naudojamas bei vertinamas atskirai nuo kit
septyni. Kiekvien test sudaro vairios skirting tip uduoi serijos,
prasidedanios lengviausiomis ir besibaigianios sudtingiausiomis
uduotimis. Taiau neverta manyti, kad uduotys sunkja labai nuosekliai.
Kiekvienam testui atlikti skiriamas ribotas laikas - trisdeimt minui. Bt
geriau, jei laik skaiiuot ne pats tiriamasis, o kitas mogus. Taigi po
trisdeimties minui nuo pirmosios uduoties atlikimo pradios test reikia
baigti - darb nutraukti. vertinimas, aiku, yra teisingai isprst per duot
laik uduoi skaiius. Atsakymai pateikiami knygos pabaigoje. Kartu
pateikiami ir paaikinimai, kodl btent tie atsakymai yra teisingi. Teising
atsakym skaii reikia patikrinti 154 puslapyje esanioje lentelje, kurioje
surinkti takai paveriami IQ balais. Lygiai taip pat reikia atlikti kitus septynis
testus. Taigi gausite atuonis savo IQ vertinimus. Tada suskaiiuokite j
vidurk. Jis bus tikslesnis u pavienius test vertinimus. (Patariame
neatlikinti daugiau kaip vieno testo t pai dien. Geriau juos atlikti per
kelet dien.) Atuoniais knygoje pateikiamais testais galima testuoti atuonis
mones, kiekvienam tiriamajam pateikti po du testus ir 1.1.
Kad testas bt validus, svarbu laikytis tam tikr slyg. Savaime
suprantama, skaitytojas gali elgtis su knyga, kaip jam patinka, taiau jei bus
nesilaikoma bent vienos i i slyg, test rezultatai jokiu bdu negals
pretenduoti net apytikr IQ vertinim. Pirmiausia, reikia tiksliai laikytis
laiko. Net keletas sekundi , pridt pabaigoje, gali smarkiai pakeisti
rezultat. Patogiausia naudotis chronometru, taiau utenka ir paprasto
30
laikrodio su sekundine rodykle, jei laik skaiiuoja patikimas mogus.
Antra, tiriamajam negalima padti. Ties sakant, tiriamajam geriausia, kai
j niekas neiri. Intelekto testo atlikimas gali atrodyti visai prasta procedra,
ypa jei testuojama grup, bet net ir tokiomis aplinkybmis dauguma psicholog
yra patyr okiruojani nukrypim nuo nustatyt metod. Mokytojai, kurie
danai taiko iuos testus, kartais pasiduoda siaknijusiam proiui taisyti klaidas
ir, pirtu rodydami maajam Doniui jo atsakym, sako: Tai neteisinga! Kartais
jie ragina arba kaip nors kitaip trukdo. Kit moni buvimas blako dmes,
todl toje patalpoje, kurioje testuojama, j neturt bti.
Skaitytojas turt ateiti testuotis valus ir nevartyti uduoi prie
prasidedant darbui. Jei jis nesilaiko ios slygos, jis gauna pranaum moni,
kuri rezultatais remiantis testas buvo standartizuotas, atvilgiu. Tai, inoma,
atsilieps laikui, reikalingam uduotims suprasti, taiau bet kokiu atveju testo
rezultatas neteks prasmingumo.
Skaitytojas turt neskaiiuoti rezultat ir neskaityti atsakym paaiki
nim tol, kol neatliko vis ketinam atlikti test. Atsakym ir paaikinim
tikrinimas yra tas pat, kas ir treniravimasis, todl tai nepagrstai padidins
js vliau atlikt test vertinimus. Jei norite atlikti visus atuonis testus,
neskaiiuokite pirmojo testo atsakym, kol neatlikote paskutiniojo,
atuntojo. iam nurodymui sunku paklusti, nes daugelis moni nekantrauja
suinoti savo pastang rezultatus. Jei nestengiate atsispirti smalsumui, geriau
papraykite ko nors, jau isprendusio testus arba ivis neketinanio j atlikti,
suskaiiuoti teisingus atsakymus ir paversti juos IQ balais. Tokios inios
leistinos, jos nepads pagerinti rezultat pakartotinai atliekant test.
Jei skaitytojas, remdamasis vienu ar keliais ioje knygoje spausdinamais
testais, nustat savo IQ, jis turt suvokti, kad bet koks skaiius, liudijantis jo
intelekt, tam tikra prasme yra netikslus. Tvirtinti, jog, testo parodymais,
asmens IQ yra 128, yra per daug optimistika. I ties rezultatas reikia
madaug tai k: is vaikinas gana gabus. Jo intelektas gali svyruoti tarp 120
ir 135. Be to, jis gali bti labai gabus arba nepakankamai gabus kai kuriose
siauresnse srityse, pavyzdiui, atliekant verbalines arba skaiiavimo uduotis.
Jis gali isiskirti atmintimi ar originalumu. Apie tai i testo rezultat negalime
sprsti . Jei, atliekant visus knygoje pateiktus testu, gaunamas panaus
rezultatas, tuomet vidurk galima laikyti pakankamai geru tikrojo IQ rodikliu.
31
Jei rezultatai gerokai vairuoja, nevertt pernelyg pasitikti vidurkiu.
Be to, reikia paymti, kad is nepastovumas nebtinai reikia testo defekt.
Gauss duomenys liudija, kad kai kurie individai apskritai yra link nevienodai
atlikti bet kokius testus. Si asmenybs savyb gali pasireikti ir atliekant io
tipo testus.
Taigi k reikia nustatytasis IQ? Turiau pasakyti, kad skaitytojui bt
naudingiausia laikyti j tik priemone, padedania painti save ta prasme,
apie kuri raiau pirmojoje ios knygos pastraipoje. Priimdami kok nors svarb
sprendimJs neturtumte remtis io testo rezultatais, artai bt ketinimas
stoti universitet, pasirinkti profesij ar sidarbinti. Jei jums reikia patarimo
bet kuriuo i i klausim, jums geriau kreiptis pakankamai kvalifikuot
organizacij, pavyzdiui, Nacionalin darbo psichologijos institut arba
vietinio universiteto psichologijos fakultet. Ten jums patars specialistai,
remdamiesi profesionaliais tyrimais. Kaip nurodiau aukiau, nra prieasi
vengti matuoti savo temperatr, taiau yra daugyb prieasi vengti
diagnozuoti savo lig, neturint medicininio isilavinimo ir remiantis tik
termometro parodymais. Nemanau, kad paprasiausias IQ matavimas gali
atneti kokios nors alos, taiau rezultat interpretavim ir j taikym
praktiniams reikalams, be abejons, reikt palikti kvalifikuotiems tos srities
specialistams. Tai tuo labiau teisinga, jei atsivelgsime daug didesn klaidos
tikimyb nustatant IQ nei matuojant temperatr. Nors a ir spjau, kaip
vengti kai kuri akivaizdi klaid, nemanoma numatyti ir paalinti vis
aplinkybi, kurios gali pakenkti js IQ vertinimui. Trumpai tariant, testai
ioje knygoje turt tarnauti tik pramogai. juos neverta irti per daug
rimtai. Jei reikia k nors nusprsti i tikrj remiantis intelekto vertinimu,
ioje knygoje pateikiam test tikrai nepakanka. J rezultatus reikia papildyti
kvalifikuoto psichologo parinktais ir atliktais testais.
NURODYMAI
Kiekviename teste yra 40 uduoi. Vienam testui atlikti skirta 30 minui,

todl dirbkite kiek galdami greiiau. Jei sunku isprsti kuri nors uduot,
palikite j ir imkits kitos - galbt js pasirinkote netinkam tos uduoties
sprendimo strategij ir atlikti kit uduot jums seksis geriau. Kita vertus, lengvai
nepasiduokite, dauguma uduoi reikalauja kantrybs. Pasikliaukite sveika
nuovoka, nutardami praleisti kai kurias uduotis ir sprsti toliau. Prisiminkite,
kad testo uduotys palaipsniui sunkja. Kiekvienas gali atlikti bent kelet uduoi
teisingai, taiau niekas neatliks vis uduoi per duot laik.
Kiekvienos uduoties atsakymas - tai vienintelis skaiius, raid ar odis.
Js galite rinktis i pateikt alternatyvi atsakym arba atsakym sugalvoti
patys. Atsakym aikiai raykite atitinkam viet. Jei atsakymo neinote nespliokite; jei turite idj, bet nesitikin jos teisingumu, atsakym vis tiek
uraykite. Apgauling uduoi nra, taiau reikia iekoti vairi problemos
sprendimo bd. sitikinkite, ar aikiai supratote, ko reikalauja uduotis. Jei
bandysite sprsti neisiaikin problemos, js tik tuiai leisite laik.
^
Galbt js surasite kit teising atsakym, kuris atitinka uduoties slygas.
Tuomet tok atsakym ikaitykite.

Pastaba. Takai reikia atsakymo raidi skaii; taigi (-----) reikia, kad
iekomas odis susideda i keturi raidi.
ABCDEFGHI JKLMNOPRSTUVZ
PIRMAS TESTAS
34
1.
Pirmas testas
raykite trkstam skaii.
2.
jurta
10 9
vasarnamis
biuras
frobel
12
II
piranija
silk
Pabraukite nederant od:

menk
5.
raykite trkstamus skaiius.
4.
II

namas
3.
banginis
ryklys
I kurios eiluts raidi susidedantis pavadinimas nra

automobilio mark?
ROFD
DECESMER
TONICER
METOC
TAI F
Skliausteliuose raykite trkstam od:

matas (aras) erelis
kaimen (............. ) kepalas
7.
Skliausteliuose raykite od, kuris bt pirmojo odio

pabaiga, o antrojo - pradia.
GR (. . .) TAKIS
35
Pirmas testas
8.
Kuri i skaiiais paymt figr tikt tui langel? (raykite

numer.)
>
%
+
l
4
9.
36
10.
Pirmas testas

numer.)
4
I I.
Pabraukite nederani figr.
^
I
Z *k
4
37
Pirmas testas
12 .
13.
raykite trkstamus skaiius.
16
15
17
14
32 >
33
31
34
raykite trkstam raid.

D G K N
S _
14 .
Skliausteliuose raykite od, prie kurio pridj kairje esanias

raides gautumte naujus odius.
15.
Kokie odiai slepiasi skliausteliuose?

Au + (pabaiga) = (flora)
16.
17 .

2
Apatinje eilutje pabraukite t od, kuris dera prie vis

virutins eiluts odi.
SPAUDIMAS
diras
bala
GRUP
krejimas
APYTAKA
pauktis
akmuo
38
18.
Pirmas testas

numer.)
39
Pirmas testas
19 .

pabaiga, o antrojo - pradia. (Raktas: skyl.)
B ( . . . . ) RAS
20 .
I kurios eiluts raidi susidedantis odis nra ymaus

poeto pavard? (Atsakym pabraukite.)
ORAHMES
POFAS
ABINORAS
RANIBAS
SATELOI
2 1.

9
22.
12
raykite trkstamas odio skliausteliuose raides.

KUPRA (PAKARPA) NAVIKAS
DRAMA (R . . S . . S) POSKIS
23.
raykite od, turint t pai prasm, kaip ir odiai alia

skliausteli:
ukandin (............. ) plotas
40
24.
Pirmas testas
25.
I kurios eiluts raidi susidedantis odis nra ymaus

kompozitoriaus pavard? (Atsakym pabraukite.)
COSTRAMA
RASUTAS
R E D VI S
NASDIRAV
26.
'

J
41
Pirmas tsias
42
28.
Pirmas testas
Kuri i penki figr tikt tui viet? (raykite numer.)
29.

majonezas (sja) msmal
klinys ( . . , . ) migla
30.

pabaiga, o antrojo - pradia. (Raktas: kaista.)
UO(. . . .)LAI
43
Pirmas testas
3 1.

numer.)
32.
II
15
12
13
II
44
33.
Pirmas testas

numer.)
c/\)
45
Pirmas testas
34.
35.
Pabraukite nederant od.

Kanbera
Vaingtonas
Berlynas
Otava
37.
Paryius
10
raykite trkstamas raides.
Skliausteliuose raykite od, kuris bt pirmojo odio pabaiga,

o antrojo - pradia.
GEL (. . . .)S
38.

8
39.
10
14
18
34

A A D A F A H A L A
40.
Niujorkas
36.
Londonas

2
24
77
50
66
ANTRAS TESTAS
48
I.
Antros testas
8
2
12
16
20
Kuri i skaiiais paymt tak grupi tikt tui langel?

(raykite numer.)
O o o
o o o
o o o
o o o
o o o
o o o
o o
o o
o o
o o
o o
o o
'
O '
o o
o o o
o o o
o
o
o
o o
o
o
O
O
O
49
Antras testas
3.

litas vilkas irafa amas
4.
raykite du trkstamus skaiius.

6
5.
18 21
42 45

Jupiteris Apolonas
6.
uo
Marsas
Neptnas
Merkurijus
I kurios eiluts raidi galima sudti pavadinim miesto, kuris

yra ne Europoje? (Atsakym pabraukite.)
A A I N T
VAKAM
A N I M SLA
V I N O N T A G A S
SALOS
7.

eil (seka) imituoja
ol (. . . .) gina
8.

pabaiga, o antrojo - pradia.
T U (. . .) LAS
50
Antros testas
9.

numer.)
a>
S ^
)<[_
0
I
10 .

A
$
3
J
6
Antros testas
13 .
51
10
15
13
52
Antras testas
14.

raides gautumte naujus odius. (Raktas: laikas.)
15.

egl (.........) msa
16.

numer.)
S3
Antras testas
17 .
18.
16
21
16
__

debesis
19 .
srov
klump
abrikosas
himnas
prek

o antrojo - pradia.
RUN (............. ) KART
54
20.
Antras testas
I kurios eiluts raidi susidedantis odis nra salos pavadini

mas? (Atsakym pabraukite.)
AJ A V
JA l R A I
J I D A N I LAS
O P IJ A N J A
2 1.
81
14
22.
00
00
84
12
18
11
23.
Skliausteliuose raykite trkstam od.

19
10
(akis)
12
(....)
55
Antros testas
24.
raykite od, turint t pai prasm, kaip ir odiai alia

skliausteli:
mikas (............. ) garbina
25.
Pratskite sek.
UPTAKIS
4285
TUPI
9473

M
27.
KITA
___
KAS
26.
25874316
Kuri i skaiiais paymt figr ubaigt eilut? (raykite

numerj.)
56
28.
Antras testas
Skliausteliuose raykite od.

UH (VILA) MB
O N (. . . ,)SB
29.

pabaiga, o antrojo - pradia. (Raktas: augalas.)
ARBAT (. . . .) DIS
30.

numer.)
^F
~T~
T
+
+
i
~=F
i
^F
1
4
+
5
T
6
57
Antras testas
3 I.

numer.)
32*

8
17
12
10
33.
16
II

raktas
34.
spageti
ddmaiis
tekila
58
35.
36.
Antras testas
raykite langelius trkstam skaii ir raid.

3
Kuris odis tikt vietoj klaustuko? (Atsakym pabraukite.)
APETITAS : MAISTAS = GALUMAS : ?

valgymas
37.
seksas
prievarta
apsirijimas
girtavimas
raykite od, turint t pai prasm) kaip ir odiai alia

skliausteli:
,
patalas (...........) detal
38.
Kuris odis tikt vietoj klaustuko? (Atsakym pabraukite.)

/
PALIMPSESTAS : PALINDROMAS = TRYNIMAS : ?
supratimas
sutikimas
sugalvojimas
39.
susitarimas
sumanymas

A _
40.
sugrimas
raykite skaii, kuris pratst sek.

7 9 40 74
1526
TREIAS TESTAS
60
1.
Treias testas

25
2.
automobilis
autobusas
vagonas
rogs
16
35

skruzd
5.
10

3
4.
15

karieta
3.
20
voras
bit kandis
uodas -
I kurios eiluts raidi susidedantis odis yra maiausio gyvno

pavadinimas? (Atsakym pabraukite.)
SALASI
RTISAN
'
KETA
SOKYL
LPE
raykite od, tu rin t t pai prasm, kaip ir odiai alia

skliausteli:
pauktis (............. ) mnuo
61
Treias testas
7.

numer.)
O
-
8.

O
4

o antrojo - pradia.
MU(. . ,)RATIS
62
Treias testas
9.

numer.)
10 .

63
Treias testas
I I.
12.
n r
1
< z y
6
13 .
14 .
raykite trkstam us skaiius.
11
16
21
31

M
64
15.
Treias testas
Kuri i skaiiais paymt figr tik t tui langel? (raykite

num erj.)
Aq A
11<
/4
I
v*
4
16 .

pagal(vok)ietis
para(. . .)kada
65
Treias testas
17 .
18.
14
21
13
28

prabanga klijai
19 .
nosin turtas
policija
hipotez
dejon
Skliausteliuose raykite od, kuris bt pirm ojo odio pabaiga,

o antrojo - pradia. (Raktas: kaina.)
BE(............. )JAS
20.
i kurios eiluts raidi susidedantis odis nra vyro vardas?

(Atsakym pabraukite.)
DAINUSR
NATRAS
NOSAIMS
SELONA
2 1.
66
22.
Treias testas

aks (kasa) baslys
galva ( . . . . ) vpla
23.

skliausteli:
J
sprogmuo ( . . . . ) iraika
24.
Pabraukite nederant piein.

/v ^
\ i/
C 3 1aqa I C 3
, u
&
VI/
3C
IA Q I
n
25.
raykite raid, kuri ubaigt eilut:

du D
26.
keturi T
tr y s __
67
Treias testas
27.
Kuri i skaiiais paymt figr ubaigt eilut? (raykite numer.)
su,
X
X
00
I
X
" C
o oo
28.

kmas (mza) lazda
sigma (. . . .) garsas
29.

o antrojo - pradia. (Raktas: alia.)
B(. . . ,)MAS
30.
14
12
12
24
68
Treias testas
31.

num er.)
32.

laikrodis
langas
zuikutis
spindulys
smgis
33.
34.
35.
36.
12
10
[raykite trkstamas raides.
Skliausteliuose pabraukite vard, kuris ubaigt ketvirt eilut.

Diana myli Henrik
Greta myli Mat
Joana myli Silvestr
Julija myli (Tom, A rtr, Viktor)
37.
Susitarme su drauge susitikti kiekvien sekmadienio popiet. pirm

susitikim ji atjo 12.30, j kit - 13.20, dar kit - 14.30 ir galiau
siai - 16.00. Kada galiau tiktis susitikti su ja ateinant sekmadien?
70
38.
Treios testas
Kuri i skaiiais paymt figr ubaigt eilut? (Atsakym

pabraukite.)
+
O
>
x r
O +
n-h
t>
oi
<b
+
39.
Pabraukite nederani raidi eilut.

EDSUAZS
PAONLOAS
RESMIH
SMASRA
40.
19
24
KETVIRTAS TESTAS
72
1.
Ketvirtas testas

36
2.
30
18

Baironas
3.
24
Gt
Homeras
Bismarkas
Rilk

num er.)
\ /
/ \
/ \
N/
/ \
73
Ketvirtas testas
4.

4
5.
17
Tenerif
Delis
Kairas
Naujasis Orleanas
Torontas
I kurios eiluts raidi susidedantis odis nra futbolo koman

dos pavadinimas? (Atsakym pabraukite.)
BAELRONAC
BICONA
VABARAI
PROTO
KASO
7.

pasakoti (sekti) stebti
griuti (................ ) liepti
8.
_ 139
Pabraukite nederant miest.

anchajus
35
74
9.
10 .
Ketvirtos tstos

num er.)
/
raykite od, kuris bt pirm ojo odio pabaiga, o antrojo pradia. (Raktas: seka.)
M (-------- )S
75
Ketvirtas testas
I I
Pabraukite du pieinius, kurie neturi poros.
V <5
K- *A >
12 .
13 .
14 .

16
28
41
37
49
62
58

76
15.
Ketvirtas testas

P + (piktol) = (sniegas)
16.
17 .

9
20
12

Pavasaris: pasas, varis, rasa, para, avis, pora, visas
18 .
raykite od, kuris bt pirm ojo odio pabaiga, o antrojo pradia. ( Raktas: nenauja.)
B(. . . .)TIS
19 .
I kurios eiluts raidi susidedantis odis nra m oters vardas?


RANAV
IM DLA
LAVSI
ALURA
20.
12
v
77
Ketvirtas testas
21 .

num er.)
18
Ketvinas testas
22.
23.
Skliausteliuose raykite trkstam skaii.

188(300)263
893(
24.
>915

skliausteli:
uvis(............. )virv
25.

pabraukite.)
79
Ketvirtas testas
26.
I kurios eiluts raidi susidedantis odis nra kino vaigds

pavard? (Atsakym pabraukite.)
SLATEON
NOERL
AN FD O
NDOBAS
RAYLOT
27.
28.

pabraukite.)
80
Ketvirtas testas
29.

num er.)
\
30.

347(418)489
643(
)72l
81
Ketvirtas testas
3I.
32.

4
12
10
10

alga man namo kol rytas
33.
i
raykite od, kuris bt pirm ojo odio pabaiga, o antrojo pradia.

SAVI (................ ) RATIS
35.

48
72
56
26
84
38
82
36.
Ketvirtas testas

A
F
)
/
37.

o antrojo - pradia. (Raktas: dalis.)
ABI(. . . .)TINAS
38.
Pabraukite fraz, kuri ubaigt sakin.

Darius tu ri knyg, Tomas tu ri main, Vilius tu ri m o n ,.......
Pratskite pasirinkdami vien i frazi:
Laimis tu ri un; Jonas tu ri namus; Linas tu ri sodyb; Remigijus
tu ri profesij.
39.
raykite raid, kuri ubaigt eilut.

C
40.
14
10
84
40
12
60
16
*4
PENKTAS TESTAS
84
1.
Penktas testas

A
2.
'

Rembrantas
ekspyras
Pikaso Rafaelis
Mone
3.

num er.)
4.

2
19
37
85
Penktas testas
5.

silk
6.
delfinas
ryklys
raja
ungurys
plekn
I kurios eiluts raidi susidedantis odis yra Anglijos m iesto

RYNSLEBA
LUIVPERLIS
DADRIMAS
MOR
7.
Skliausteliuose raykite od, tu rin t t pai prasm, kaip ir

odiai alia skliausteli:
ukuosena ( . . . . ) organas
Penktas testas

numer.)
<v >
87
Penktas testas
10 .

o antrojo - pradia. (Raktas: virtin.)
12 .

88
13.
Penktas testas

numer.)
"
EH
J ____
na
n o
4
14.

M
15 .

P + (ola) = (nevarumai)
89
Penktas testas
16 .
17 .

4
10
Apatinje eilutje pabraukite od, kuris dera prie vis virutins

eiluts odi.
KOPSTAS
kvailys
18.
litas
LIGA
VAIGD
vjaraupiai
rop
kis
I kurios eiluts raidi susidedantis odis nra gyvno pavadini

mas? (Atsakym pabraukite.)
BRYMDLAS
SPRYLVIS
GINIBNAS
ATABRA
19 .
{raykite trkstam skaii.
20.

o antrojo - pradia. (Raktas: grimas.)
AT (............. ) LAS
90
22.
Penktas testas

AL (BALA) 21
AM ( . . . . ) 81
23.
I kurios eiluts raidi susidedantis odis nra Anglijos miesto

RENGIMIMBAS
DOLNONAS
C I E S T E N M (JAS
A BLU N D IS
TIRBOLSIS
24.
Skliausteliuose raykite od, tu rin t t pai prasm, kaip ir

odiai alia skliausteli:
degti (............. ) steigti
25.

3
,7
15
31
91
Penktas testas
26

numer.)
6L XX K
M
27.
28.
no

oktava (koma) amfiteatras
olimpiada ( . . . . ) italas
29.

o antrojo - pradia. (Raktas: televizija.)
K (.............)S
30.

pliaukt
rayti
mlynas
tolim a
murkt
92
31.
32.
Penktas testas

numer.)

C
93
Penktas testas
33.
34.
35.
36.
36
64
49
24
48
Seanso metu mediumas ikviet Bismark, eril, Eintein ir

Galilj. Kas bus kitas ikviestasis: Pasteras, Makiavelis, Ibsenas,
Moras ar Vaingtonas? (Atsakym pabraukite.)
37.
Pabraukite nederant skaii.

739
1341
522
1862
94
Penktas testas
38.
Kuri i skaiiais paymt figr tik t vietoj klaustuko? (Atsaky

m pabraukite.)
'
39.
40.
552
992
ETAS TESTAS

numer.)

E

Aleksandras
Napoleonas
Cezaris
Nelsonas
Suvorovas
97
etos testas
4.
5.
12
16
12

brigas
10
kuna
rika
barkasas
donka
I kurios eiluts raidi susidedantis odis yra tikrai egzistuo

janio gyvno pavadinimas? (Atsakym pabraukite.)
NARDOKAS
LOKLIKSIVA
HMECIRA
GRENKA
7.

rankis (kaltas) nusiengs
medis (............. ) atips

o antrojo - pradia. (Raktas: du.)
s(-- )s
9.
2
4
98
etas testas
10.

numer.)
5
e
i
99
etas testas
I I.
12.
13.
Pabraukite nederant domino.
14 .

15 .

amius (akmuo) anglis
duob ( . . . . ) balionas
100
16 .
etas testas
14
10
22
12
19
17.
25
31

Aksesuarai: kasa, rusas, seka, karas, rieas, siera, rasa, akis, kiras.
18 .

o antrojo - pradia. (Raktas: pieva.)
, !(....... )S
19.
I kurios eiluts raidi susidedantis odis nra JAV m iesto

GIKAA
NAITA
NOTSOBAS
NAVITONGAS
20.
13
etas testas
21.
22.
101

numer.)

mstyti (tyla) klas
nenuorama ( . . . . ) pasala
102
Sestas testas
23.
24.
3 '

skliausteli:
v
raudonuoti (................ ) kasti
25.
Kuri i skaiiais paymt figr tik t vietoj klaustuko? (Atsaky

m pabraukite.)
26.
I kurios eiluts raidi susidedantis odis yra gyvno, turinio

maiau nei keturias kojas, pavadinimas? (Atsakym pabraukite.)
KURI
T I LAS
M BRYDSLA
N A V PIG N IS
RAF I A
etos testas
27.
103

164(225)286
224(
28.
)476

0 antrojo - pradia. (Raktas: talpa.)
GI (. . . .) KONAS
29.

837
30.
3 1.
612
549
422

8
21
25
12

1 8 (rega) 6
18
19 22 (. . . .) 13
32.

kd
33.
342
lova
lentyna
stalas
18
24
kanapa
SEPTINTAS TESTAS
108
1.
Septintas testas

S
2.
Bachas
19 _
Hendelis
Bethovenas
20
15
Pabraukite nederant miest:

Oslas
Londonas
Karakasas
5.
Sokratas

17
4.

Mocartas
3.
-r
Niujorkas
Kairas
Bombjus
Madridas
I kurios eiluts raidi susidedantis odis yra didiausio gyvno

LARSAPODE
KARSLY
KASE
GITSRA
EARZBS
RI B ED SI
I K S I K
6.

o antrojo - pradia. (Raktas: atauga.)
I (.............) OL

num er.)
5 Z
0 S
s
00
3

planeta (em) dirva
te lk ti (............. ) kerti
110
9.
Septintas testas

numer.)
kD
&
III
Septintas testas
10.
12 .
112
13.
Septintas testas
12
24
16
48
-------- 1
14.

15 .
Skliausteliuose raykite trkstam bd:

ifras (raktas) smuikas
laikas (................ ) laum
16 .
Septintas testas
GD
17.
vi.
oooo O O O o o o
4
114
18.
Septintas testas

17
33
29
12
13
19.
10
A patinje eilu t je pabraukite t od, kuris dera prie vis

FAZ
visuma
20.
AKM UO
akim irka
UTEMIMAS
pilnatis
etapas
tamsa

o antrojo - pradia. (Raktas: netekjusi.)
DRA (. . . .)G
21.
I kurios eiluts raidi susidedantis odis yra nekomandins

sporto akos pavadinimas? (Atsakym pabraukite.)
SMAUKIALP
SIG B ER
BIOESBALS
ALSTBOUF
22.

17
24
82
42
115
Septintas testas
23.
24.

laim (alus) suokalbis
varovas ( . . . . ) sielvartas
25.

skliausteli:
bala (................ ) gimin
26.

num er.)
116
Septintas testas
27.

28.
raykite trkstam us skaii ir raid.
29.
11

132(834) 285
214 (
30.
) 117

o antrojo - pradia. (Raktas: klausimas.)
A R (. . . .) STRAS
3 1.

4
20
15
II7
Septintas testas
32.
33.
Kuri i skaiiais paymt figr tikt j tui langel? (raykite

numer.)

625
34.
361
256
197
144

maina
likeris
piliakalnis
kabinetas
gyvnas
i 18
35.
Septintos testas

4
14
36*
37.

o antrojo - pradia. (Raktas: gyvnas.)
P U (. . . .) SIS
38.

28 33
31
36 34 _
39.
40.
Jei DGJ + JAE + BHF = DDAB ir F x C / J = GA, kiek bus / G?
ATUNTAS TESTAS
Atuntas testas
1.

V
2.
28
spalis
lapkritis
gruodis
24
22

Ispanija
5.
rugsjis

36
4.

rugpjtis
3.
Danija
Vokietija
Pranczija
Italija
Suomija
I kurios eiluts raidi susidedantis odis yra pavadinimas trans

porto priemons, kuri-skiriasi nuo kit? (Atsakym pabraukite.)
IMEVSA
IEVOS
ANGAVOS
OGRS
KA RA T I E
6.

skliausteli:
miios ( . . . . ) kiekis
7.

o antrojo - pradia. (Raktas: apstu.)
PER (. . . .) KARTINIS
121
Atuntas testas
8.

numer.)
122
9.
Atuntas testas

numer.)
123
Atuntas testas
10 .
I I.
124
12 .
13 .
Atuntas testas

K
42
6
66
7
27
78
40
14 .

raides gautum te naujus odius.
15.

K + (dokumentas) = (alis)
16.

8
125
Atuntas testas
17.
K uri i skaiiais paym t fig r tik t v ie to j klaustuko?

j
?
126
Atuntas testas
18.
A patinje eilu t je pabraukite t od, kuris dera prie vis

IURK
lietus
19.
ENKLAS
lelija
SLIDS
gyvulys
SKAITIKLIS
kamuolys
popierius

o antrojo - pradia. (Raktas: sritis.)
A (. . . .) LAS
20
I kurios eiluts raidi galima sudti pavadinim miesto, esanio

ne Italijoje? (Atsakym pabraukite.)
ANORILEFCJ
DARSDIMA
ZA IP
S LI N A N A
21.
(raykite trkstam skaii.
127
Atuntas testas
23.

243 (222) 317
548 (
24.
) 621

skliausteli:
papuoalas (. . . . . .) elitas
25.
Kuri i skaiiais paymt figr tikt vietoj klaustuko? (Atsakym
LV
7 ^
\
y
1
26.
27.

A
128
28.
Atuntas testas

snobas (bala) karnavalas
prabangus ( . . . . ) namas
29.

o antrojo - pradia. (Raktas: laikas.)
ATS(. . . .) T
30.
Apatinje eilutje pabraukite t skaii, kuris dera prie trij

virutins eiluts skaii.
372 258 441
283 488
3 1.
32.
137 381
242
26
20
13
16
12

5
10
II
14
129
A tuntas testas
33.
Kuri i skaiiais paymt figr tik t tui apskritim? (rayki

te num er.)
130
Atuntas testas
34.
A patinje eilutje pabraukite t od, kuris dera prie vis

PLUTA
kvadratas
35.
RIEUTAS
lapas
lazdynas
PUSRUTULIS
drebjimas
kankoris

532(630)217
648(
36.

5
37.
)4 4 4
17
23
37

o antrojo - pradia. (Raktas: matas.)
SA (.............) TAS
38.

8
39.
24
12
18
54
Pabraukite od, kuris ubaigt sakin.

Kaip T A R U P K O E T I A U S su O K E L M V A T S ,
t a i p A D V I R D U E T L P I E S su
OLAMEGATRS
OM KAITARS
T H PSI C I K A
R A D O V A I BS
48.

260
216
128
108
62
54
27
ATSAKYMAI IR PAAIKINIMAI
132
Atsakymai
PIRMAS TESTAS
1.
14. (Sekos skaiiai didja 3 vienetais.)
2.
Biuras. (mons biuruose negyvena.)
3.
14 ir 13. (ia yra dvi viena kit siterpusios skaii sekos, prasidedanios
skaiiais 7 ir 10, kuri kiekvienos nariai didja 2 vienetais.)
4.
Banginis. (Jis yra induolis, visos kitos - uvys.)
5.
Comet. (Automobili marks: Ford, Mercedes, Citroen, Fiat.)
6.
Banda. (odis skliausteliuose reikia t pat, k ir odiai alia skliaus

teli.)
7.
Up.
8.
5. (I kairs dein figros maja.)
9.
32. (Padauginkite pirmj skaii i antrojo ir gausite treij: I x 2
= 2; tada padauginkite antrj i treiojo ir gausite ketvirtj ir 1.1.4

x 8 = 32; taigi 32 yra trkstamas skaiius.) Arba 8. (Kairje esantys
skaiiai 4 kartus didesni nei esantys prieais juos deinje.)
10.
3. (Kiekvienoje eilutje yra apskritimas, kvadratas ir rombas. Skersins

linijos paeiliui nubrtos striai arba skersai figros. Trkstama figra
turi bti kvadratas su skersai nubrtomis skersinmis linijomis.)
11.
5. (Storesn trikampio linija sukasi prie laikrodio rodykl, takeli viduje

sukasi pagal laikrodio rodykl, o du skersiniai brkneliai visuomet yra
u takelio, iskyrus 5 figr, kur ie brkneliai yra prie takel.)
12.
18/30. (Virutiniai skaiiai gaunami tokiu bdu: - I ; + 2; - 3; + 4;

apatiniai: + I ; - 2; + 3; - 4.)
13.
U. (Seka sudaryta pakaitomis perokant abclje per 2 ir 3 raides.)
14.
Oras.
15.
Galas ir augalas.
16.
6. (Apatinis stulpelio skaiius yra vir jo esani kit dviej skaii vidurkis.)
17.
Krejimas. (Priekiekvieno i i odi galima pridti od kraujo .)
18.
3.
19.
Anga.
20.
Sabrina. (Poetai: Homeras, Sapfo, Baironas, Eliotas.)
21.
6. ( Sudkite visus ilgj strli galuose esanius skaiius ir i gautos

sumos atim kite trumpj strli galuose esanius skaiius.)
133
Atsakymai
22.
Riksmas. (Vietoj takeli raykite odio po skliausteli et,

penkt, odio prie skliaustelius - ketvirt ir trei raides.)
23.
Baras.
24.
5. (Kiekvienoje figroje maas apskritimas ir kvadratas keiiasi vietomis,

iskyrus 5 figr. Strl ir klaustukas vis laik jlieka savo vietose.)
25.
Darvinas. (Kompozitoriai: Mocartas, trausas, Verdis.)
26.
C. (Antrojo stulpelio raids yra abclje per tiek raidi dein

nuo pirmojo stulpelio raidi, kiek treiojo stulpelio raids - kair
nuo pirmojo stulpelio raidi. M raid yra abclje per 4 raides
dein nuo H, o C - per 4 raides kair nuo H.)
27.
2. (Kaip kvadratas su dryuotu skrituliu viduje tampa dryuotu skrituliu

su pasuktu kvadratu viduje, taip trikampis su dryuotu kvadratu viduje
tampa dryuotu kvadratu su pasuktu trikampiu viduje. Trys iorje
esantys staiakampiai kit figr atvilgiu pasisuka 180 kampu.
Dryuoti staiakampiai tampa juodais, juodi - dryuotais.)
28.
2. (Pagrindin figra pasukama 90 kampu, takuoti plotai keiiasi

vietomis su baltais, viduje esanti figra taip pat pasukama 90 kampu.)
29.
Gil. (odis skliausteliuose sudarytas i alia skliausteli esani

odi, sukeist vietomis, treios ir antros raidi.)
30.
Dega.
31.
3. (Visos uduoties figros sudarytos i trij linij ir stataus kampo

arba ei linij be stai kamp.)
32.
10. (Paskutinis eiluts skaiius gaunamas sudedant du pirmuosius eiluts

skaiius ir i sumos atimant treij eiluts skaii. 13 + 8 - 11 = 10.)
33.
I . (Kiekvienos eiluts ir kiekvieno stulpelio mogeliukai turi oval,

kvadratin ar linijin kn, apskritas, kvadratines ar linijines pdas,
apvali, kvadratin ar trikamp galv, pakeltas, nuleistas ar itiestas
alis rankas. Trkstama figra turi turti linijin kn, apskritas pdas,
kvadratin galv ir nuleistas rankas.)
34.
35.
Niujorkas. (Niujorkas nra sostin.)

18. (Sudauginkite visus trikampio iorje esanius skaiius ir sandaug
padalykite i 10.)
36.
D / I. (ia yra dvi raidi sekos, prasidedanios raidmis A ir E ir

sudarytos perokant abclje per raid. Sekos raids suraytos
134
Atsakymai
pakaitomis virutiniame ir apatiniame langeliuose, t y. A virutiniame

langelyje, C apatiniame langelyje, D vl virutiniame ir 1.1.)
37.
Tona.
38.
26. (ia yra dvi viena kit siterpusios skaii sekos, prasidedanios
skaiiais 8 ir 10. Kiekvienos sekos sekantis skaiius gaunamas prie
j esant tos sekos skaii padauginant i 2 ir i sandaugos atimant 2.
14x2 - 2 = 26.)
39.
N. (Skaiius raidi, esani tarp A ir kiekvienos kitos raids, yra

pirminis skaiius - 2; 3; 5; 7; II ; 13. Tarp A ir N yra 13 raidi.)
40.
238. (i seka sudaryta trejet keliant I ; 2; 3; 4; 5 laipsniu ir i gauto

skaiiaus atitinkamai atimant I ; 2; 3; 4; 5 . ^ - 1 = 2; 31
2 - 2 = 7;
33 - 3 = 24; 34 - 4 = 77; 356
7
8
9
1
0- 5 = 238.)
ANTRAS TESTAS
1.
24. (Sekos skaiiai didja 4 vienetais.)
2.
3. (Rutuliuk maja visomis kryptimis.) '
3.
amas, (jis yra uvis, visi kiti - induoliai.)
4.
90 ir 93. (Seka sudaryta pakaitomis pridedant prie pirmesnio jos

nario 3 ir padauginant j i 2. 45 x 2 = 90 ir 90 + 3 = 93.)
5.
Apolonas. (Jis yra graik dievas, visi kiti - romn.)
6.
Vaingtonas. (Europoje yra: Atnai, Maskva, Milanas, Oslas.)
7.
Veja. (odis skliausteliuose reikia t pat, k ir odiai alia skliausteli.)
8.
Opa.
9.
5. (Paskutinje eilutje esanti figra yra tokia pat, kaip ir virutinje,

tik vietomis sukeistos juoda ir balta spalvos.)
10.
T. (C yra antra raid po A, E - treia po C, I - ketvirta po E, N penkta po I, T - eta po N.)
11.
39. (Kiekvienas sekantis pagal laikrodio rodykl skaiius gaunamas

prie j esant skaii padauginant i 2 ir i sandaugos atitinkamai
atimant I ; 2; 3 ir 1.1. 22 x 2 - 5 = 39.)
12.
4. (I ir 3 bei 2 ir 5 figros sudaro poras.)
135
Atsakymai
13.
14.
22. (Apatinis skaiius gaunamas virutin skaii padauginant i 2 ir

i sandaugos atitinkamai atimant I ; 2; 3; 4. 1 3 x 2 - 4 = 22.)
Era.
15.
alia. (Tai odis, galintis apibdinti abu alia skliausteli esanius
16.
4. (Kiekvienos eiluts ir kiekvieno stulpelio katinai tu ri apval,
odius.)
staiakampar trikam p kn, apvali, kvadratin ar trikamp galv,
vien, dvi ar tris poras s, lenkt deinn, lenkt kairn ar riest
uodeg. Trkstama figra turi turti staiakamp kn, apvali galv,
vien por s ir deinn lenkt uodeg.)
17.
13. (Kad gautumte vidurin eiluts skaii, sudkite kratinius eiluts

skaiius.)
18.
Srov. (Vis kit odi dvi pirmosios raids abclje yra viena po
kitos.)
19.
Kelis.
20.
Japonija. (Salos: Java, Airija, Islandija.)
21.
16. (Viruje esant skaii padalykite i deinje esanio ir dalmen
22.
2.(1 ir 5 bei 3 ir 4 figros yra vienodos.)
padauginkite i 2.)
23.
Geba. (Skaiiai reikia raids eils numer abclje. odio

skliausteliuose raids atitinka pirm ir antr skaiius po skliausteli
bei antr ir pirm skaiius prie skliaustelius.)
24.
Giria.
25.
679. (odio uptakis raides paymkite po io odio esanio

skaiiaus skaitmenimis: u - 2, p - 5, - 8 ir 1.1. Kiti odiai sudaryti
i keli odio uptaki raidi, o skaiiai po j gauti prie raides
atitinkani skaitmen atitinkamai pridjus I ; 2 ir 1.1. Pvz., skaiius
po odio kita gautas taip: k - 3 + I = 4 ; i - l + I = 2 ; t - 7 +
I = 8; a - 4 + I = 5 . Paskutinis sekos skaiius gaunamas prie
raides atitinkani skaitmen pridedant 3 : k - 3 + 3 = 6 ; a - 4 +
3 = 7; s - 6 + 3 = 9.)
26.
G. (ia yra dvi viena kit siterpusios raidi sekos, prasidedanios

raidmis M ir R Pirmosios sekos raids suraytos atvirktine
abcls tvarka perokant per raid: M yra 14 raid, K - 12 ,1- 10,
136
Atsakymai
o trkstama sekos raid G - 8. Antrosios sekps raids suraytos

tuo paiu principu abcls tvarka: P yra 17 raid, S - 19, T - 2 1.)
27.
2. (Kaip skritulys su dryuotu kvadratu viduje tampa dryuotu pusskrituliu su pasuktu kvadratu viruje, taip kvadratas su pasuktu
dryuotu kvadratu viduje tampa puse dryuoto kvadrato su nepa
suktu kvadratu viruje.)
28.
Pora. (odis skliausteliuose sudarytas taip: pirmosios dvi jo raids

yra abclje po skliausteli kairje esani raidi, paskutins dvi
odio raids yra abclje prie skliausteli deinje esanias
raides.)
29.
30.
ol.
I . (Kryiukas iorje reikia plius, viduje - minus, todl pirmojoje

eilutje: + 4 - 2 = + 2 - du kryiukai iorje, antrojoje eilutje: - 3
+ I = - 2 - du kryiukai viduje, treiojoje eilutje: -^3 - I = - 2 du kryiukai iorje.)
31.
2. (Si figra neturi stai kamp.)
32.
2. (Kiekvienos eiluts ir kiekvieno stulpelio skaii suma yra lygi

30. 12 + 16 = 28 arba 17 + I I = 28; todl iki 30 trksta 2.)
33.
Raktas. (Visi kiti odiai susij su tam tikrom is tautomis: spageti -
34.
52. (Antrojoje diagramoje esantys skaiiai yra dvigubai maesni nei
35.
6 / S. (Skaiiai didja vienetu. Skaiius vir raids parodo tos raids
ital, ddmaiis - kot, tekila - meksikiei.)

pirmojoje, treiojoje - dvigubai didesni nei pirmojoje. 26 x 2 = 52.)
ir prie j esanios sekos raids eils numeri abclje skirtum,
taigi H yra ketvirta raid po D, M - penkta po H, o S - eta po M.)
36.
Seksas. (Galumas yra seksualinis apetitas.)
37.
Guolis.
38.
Sugrimas. (Palimpsestas - pergamentas arba papirusas, panaudotas

raymui antr kart; palindromas - odis, kuris, skaitomas atbulai,
reikia t pat, k ir prastai skaitomas, ar bent jau yra prasmingas,
pvz., alus - sula.)
39.
H. (Sekos raidi eils numeriai abclje yra: I; 4; 9; 16; 25. ie

skaiiai yra pirm penki skaii I; 2; 3; 4; 5 kvadratai. 32 = 9;
abclje devinta raid yra H.)
137
Atsakymai
40.
5436. (ia yra dvi viena kit siterpusios skaii sekos, praside
danios skaiiais 7 ir 9. Pirmoji seka gaunama pirmesn jos nar
pakeliant kvadratu ir atimant po jo esant skaii, t. y. 72 - 9 = 40;
toliau 402 - 74 = 1526. Antrojoje sekoje 9 pakelkite kvadratu ir
atimkite prie j esant skaii, t. y. 92 - 7.= 74. Trkstamas sekos
narys gaunamas 74 pakeliant kvadratu ir atimant 40, tai lygu 5436.)
TREIAS TESTAS
1.
5. (Sekos skaiiai maja 5 vienetais.)
2.
Rogs, (jos neturi rat.)
3.
74. (Kiekvienas sekantis skaiius gaunamas prie j esant skaii

padauginant i 2 ir prie sandaugos atitinkamai pridedant I ; 2; 3 ir t.
t. 35 x 2 + 4 = 74.)
4.
Voras. (Jis turi atuonias kojas, visi kiti - eias.)
5.
Pel. (Kiti gyvnai: asilas, stirna, kat, lokys.)
6.
Kovas.
7.
4. (Kiekvienoje eilutje ir kiekviename stulpelyje yra trys skirtingos

figros, sudarytos i apskritimo, kvadrato ir trikam pio, kuri vienas
yra juodas.)
8.
Dvi.
9.
6. (Paymta dalis sukasi 90 kampu pagal laikrodio rodykl eilutse

ir prie laikrodio rodykl stulpeliuose.)
10.
Rimas.
11.

prie j esant skaii padauginant i 2 ir i sandaugos atimant I .
17x2 - I = 33.)
12.
4. (Juodi ovalai turi rodykles, nukreiptas kair arba emyn, o balti

ovalai turi rodykles, nukreiptas dein arba auktyn. 4 juodas ovalas
turi rodykl, nukreipt auktyn.)
13.
7 / 1 3 . (Virutiniai skaiiai didja atitinkamai 2; 3; 4; 5 vienetais.

Apatiniai skaiiai didja dvigubai daugiau: 4; 6; 8; 10 vienet.)
138
14.
Atsakymai
E. (ia yra dvi viena kit siterpusios raidi sekos, prasidedanios

raidmis M ir N. Pirmosios sekos raids suraytos abcls tvarka
perokant atitinkamai per I ; 2; 3 ir 1.1, raides: M yra 14 raid, O 16, S - 19, V - 23. Antrosios sekos raids suraytos tuo paiu
principu tik atvirktine abcls tvarka: N yra 15 raid, L - 13,1
10, o trkstama sekos raid E - 6.)
15.
I. (Yra trejopa mogeliuk veido, nosies, burnos ir aki forma.

Kiekvienoje eilutje ir kiekviename stulpelyje ie poymiai pasireikia
po vien kart.)
16.
Kas. (odis skliausteliuose yra odio prie skliaustelius pabaiga, o

odio po skliausteli - pradia.)
17.
19. (Kiekvienos eiluts treiasis skaiius yra pirmojo ir antrojo eiluts

skaii skirtumas.)
18.
Policija. (Vis kit odi dvi pirmosios raids fpclje yra viena
po kitos.)
19.
Vert.
20.
Tarnas arba tranas. (Vyr vardai: Andrius, (Simonas, Leonas.)
21.
97. (Atuoniuke judkite emyn nuo Skaiiaus 4 pagal laikrodio

rodykl. Kiekvienas sekantis skaiius gaunamas prie j esant skaii
padauginat i 2 ir i sandaugos atimant 1.49 x 2 - 1 = 97.)
22.
Lap. (odis skliausteliuose sudarytas i alia skliausteli esani

odi treios ir antros raidi.)
23.
Mina.
24.
4.(1 ir 3 bei 2 ir 5 pieiniai yra vienodi.)
25.
R. (D yra pirma odio du raid, T - treia odio keturi raid

ir R - antra odio trys raid. Raids eils numeris odyje yra
vienetu maesnis nei uraytas skaiius.)
26.
F. (Virutini ir apatini raidi eils numeri abclje skirtumai

atitinkamai yra: 4; 6; 8 ir 1.1. Taigi R yra ketvirta raid po M, U eta po O, J - atunta po C, P - deimta po F)
27.
2. (Keiiasi didels figros forma ir spalva, trij ma vienod figr

forma, spalva ir vieta, kit ma figr - vieta:)
28.
Gira. (odis skliausteliuose sudarytas i alia skliausteli esani

odi treios ir antros raidi.)
139
Atsakymai
29.
A rti.
30.
20. (Antrojo ir treiojo eiluts skaii skirtumas parodo, i kiek
31.
6. (Kiekvienos eiluts ir kiekvieno stulpelio padarliai tu ri apval,
reikia padauginti pirmj eiluts skaii, kad gautume antrj.)

kvadratin ar trikam p juod, balt ar dryuot kn, apvali,
kvadratin ar trikam p galv, tiesi, vingiuot ar spiralin uodeg
ir plonas, storas juodas ar storas baltas kojas. Trkstama figra
tu ri turti apval balt kn, apvali galv, tiesi uodeg ir plonas
kojas.)
32.
Langas. (Prie kit odi galima pridti od sauls .)
33.
A. (Skaitydami kas antr raid pagal laikrodio rodykl perskaitysite

odius viza ir vila .)
34.
14. (ia yra dvi lygini ir nelygini 2 vienetais didjani skaii

sekos, prasidedanios skaiiais 8 ir 3. Sekos nariai surayti pakaitomis
virutiniame ir apatiniame langeliuose.)
35.
M / 1. (Virutiniuose langeliuose surayta kas ketvirta raid abcls

tvarka, apatiniuose - kas penkta atvirktine abcls tvarka.)
36.
lom . (Pirmosios mylimj vard raids nutolusios atitinkamai per

3; 5; 7 irt. t. abcls raides. Pirmosios Julijos ir Tomo vard raids
nutolusios per 9 abcls raides.)
37.
17.50. (Pirm kart ji pavlavo 30 minui, antr kart 30 + 50

minui, trei kart 30 + 50 + 70 minui, po to 30 + 50 + 70
+ 90 minui, o galiausiai 30 + 50 + 70 + 90 + I 10 minui.)
38.
I. (Strl, trikam pis, juodas bei baltas kvadratai su kryiuku ir

rutuliuku kiekvien kart pasukami 90 . )
39.
40.
Marsas, (jis yra romn dievas, Dzeusas, Apolonas, Hermis - graik.)
115 / 576. (Skaii seka prasideda skaiiumi Vi. Kiekvienas sekantis
jos narys gaunamas prie prie j esanio skaiiaus atitinkam ai

pridedant I ; 2; 3; 4 ir gaut sum padalijant i: 1x1; 1x2; 1 x 2 x 3 ;
I x 2 x 3 x 4.)
140
Atsakymai
KETVIRTAS TESTAS
1.
12. (Sekos skaiiai maja 6 vienetais.)
2.
Bismarkas, (jis yra valstybs veikjas, visi kiti - poetai.)
3.
2. (Kiekvienos eiluts ir kiekvieno stulpelio mogeliukai turi juod,

balt ar dryuot galv, pakeltas, nuleistas ar itiestas alis rankas.
Trkstama figra turi turti balt galv ir pakeltas rankas.)
4.
69. (Kiekvienas sekantis sekos skaiius gaunamas prie j esant

skaii padauginant i 2 ir pakaitomis prie sandaugas pridedant ir i
sandaugos atimant 1. 35 x 2 -1 = 69.)
5.
Torontas. (Visi ivardyti miestai yra vienoje geografinje platumoje,
6.
Cibona. (Cibona yra tik krepinio komanda. Futbdo ir krepinio
7.
Versti. (odis skliausteliuose reikia t pat, k ir odiai alia skliausteli.)
8.
64. (Kairje esantys skaiiai yra esani prieais juos deinje skaii
iskyrus Toront.)
komandos: Barcelona, Bavaria, Porto, CASK.)
kvadratai. 82 = 64.)
9.
''
5. (Kiekvienos eiluts figr ilg ir trump brkneli skaiius maja

vienetu.)
10.
Eil.
11.
2 ir 4. (I ir 5 bei 3 ir 6 figros yra vienodos, tik pasuktos 180

kampu viena kitos atvilgiu.)
12.
I. (ia yra dvi viena kit siterpusios raidi sekos, prasidedanios

raidmis ir J. Sekos sudarytos perokant abclje per 2 raides.
I yra per 2 raides nuo F.)
13.
79. (Apatinio ir virutinio skaii skirtumas visuomet 2 1.58 + 2 1 = 79.)
14.
Yla.
15.
Usnis ir pusnis.
16.
4. (Pirmojo ir antrojo eiluts skaii skirtum padaugin i 4 gauname
17.
Pora. (Visi kiti odiai gali bti sudaryti i odio pavasaris raidi.)
18.
Sena.
19.
Varna. (M oter vardai: Laima, Milda, Silva, Laura.)
20.
21. (I dviej onini skaii sandaugos atimkite trikam pio apaioje
treij eiluts skaii. (7 - 6) x 4 = 4.)
141
Atsakymai
21.
esant skaii. 9 x 3 - 6 = 21.)

I . (Kiekvienos eiluts ir kiekvieno stulpelio lktuvai turi apval, sta
iakamp ar trikam p korpus, staius, pasvirusius ar trikampius
juodus, baltus ar dryuotus sparnus, vien, du ar tris iliuminatorius.
Trkstama figra tu ri turti staiakamp ^korpus, staius baltus
sparnus ir vien iliuminatori.)
22.
4. ( I ir 5 bei 2 ir 3 figros sudaro poras. Pasuk I figr 180kampu

apie savo a gausime 5 figr, pasuk 2 - gausime 3.)
23.
88. (I po skliausteli esanio skaiiaus atim kite prie skliaustelius

esant skaii ir skirtum padauginkite i 4.)
24.
Lynas.
25.
4. (Kaip trikampis su dryuotu kvadratu viduje tampa kvadratu su apverstu

dryuotu trikampiu viruje, taip pusskritulis su dryuota vaigde viduje
tampa vaigde su apverstu dryuotu pusskrituliu viruje.)
26.
27.
Bondas. (Kino vaigds: Stalone, Loren, Fonda, Taylor.)

I. (Antrojo stulpelio raids yra abclje atitinkamai per 2; 3; 4
raides kair nuo pirm ojo stulpelio raidi, o treiojo stulpelio
raids - per 3; 4; 5 raides kair nuo antrojo stulpelio raidi. I
raid yra abclje per 5 raides kair nuo O.)
28.
I . (Kvadratas sukasi 45 kampu prie laikrodio rodykl. Kryiukas

ir rutuliukas sukasi tokiu paiu kampu tik pagal laikrodio rodykl.)
29.
4. (Kiekvienos eiluts ir kiekvieno stulpelio maina turi juodus, baltus

ar su kryiukais ratus, duris, duris ir lang ar j neturi, turi priekyje
vien, du ar tris brknelius, purvasaugius, ranken ar j neturi.
Trkstama figra tu ri turti baltus ratus, duris, tris brknelius
priekyje ir neturti purvasaugi bei rankenos.)
30.
682. (Skaiius skliausteliuose yra skaii alia skliausteli vidurkis.)
31.
9. (I pirmojo ir antrojo eiluts skaii sumos atm ketvirtj eiluts

skaii gauname treij. 6 + 8 - 5 = 9.)
32.
Alga. (Vis kit odi pirmoji ir paskutin raids abclje yra viena
po kitos.)
33.
Tvarka.
34.
S arba I. (Skaitydami raides pagal laikrodio rodykl perskaitysite

od plikas arba plikai .)
142
35.
36.
Atsakymai
89. (Apskritim o viduje esantis skaiius yra pus iorje esani

skaii sumos.)
I / S. (Seka virutiniuose langeliuose sudaryta perokant abclje
per 2 raides, apatiniuose - atitinkamai per 3f4 ir 1.1, raides. I raid
abclje yra per 2 raides nuo F, S - per 5 nuo M.)
37.
38.
Pus.
Linas turi sodyb. (Vard raidi skaiius keiiasi taip: 6; 5; 6; todl
kito vard turi sudaryti 5 raids. Turim dalyk pavadinim raidi
skaiius yra: 5; 6; 5; todl kitas odis turi bti \s 6 raidi. Tinka tik
Linas (5 raids) ir sodyba (6 raids).)
39.
C. (Raidi seka gaunama taip: abclje raidms skaiiuojamos

pakaitomis nuo pradios ir nuo galo kaskart prie pirmesns raids
eils numerio atitinkamai pridedant 2; 3; 4; 5 * 1.1. C yra treia
abcls raid. 3 + 2 = 5; penkta raid nuo abcls galo yra T. 5
+ 3 = 8; atunta raid nuo abcls pradios yra G. 8 + 4 = 12;
dvylikta raid nuo abcls galo yra M. 12 + 5 = 17; septyniolikta
raid nuo abcls pradios yra R 17 + 6 ='23; dvideimt treia
raid nuo abcls galo yra C.)
40.
112. (Apatinis skaiius gaunamas taip: virutinio skaiiaus kvadratas

padalijamas pusiau ir atimamas virutinis skaiius. 162:2 - 16 = 112.)
PENKTAS TESTAS
1.
L (Seka sudaryta perokant abclje per 2 raides.)
2.
ekspyras, (jis yra poetas, visi kiti - dailininkai.)
3.
4. (Kiekvienoje eilutje strls pasisuka 90 kampu pagal laikrodio

rodykl ir kiekvien kart netenka vienos plunksnos uodegoje.)
4.
75. (Seka sudaryta pirmesn jos nar padauginant i 2 ir pakaitomis

pridedant prie sandaugos ir atimant i sandaugos 1 . 3 7 x 2 + I = 75.)
5.
Delfinas. (Jis yra induolis, visos kitos - uvys).
6.
Liverpulis. (Kiti miestai: Berlynas, Madridas, Roma.)
7.
Kasa.
143
Atsakymai
8.

prie j esant skaii padauginant i 2 ir pakaitomis atimant i
9.
4. (Kiekvienos eiluts ir kiekvieno stulpelio mogeliuk ausys yra apvalios,
sandaugos ir pridedant prie sandaugos 1.235 x 2 - I = 469.)

staiakamps ar trikamps, o sklastymas deinje, kairje ar centre.
Trkstama figra turi turti staiakampes ausis ir sklastym centre.)
10.
Vora.
11.
2 ir 5. ( I ir 4 figr viduje esanias figrles perklus pagal laikrodio
12.
Estas.
13.
2. (Kiekvienos eiluts ir kiekvieno stulpelio namai kairje, deinje
rodykl gretim skritulio skilt atitinkamai gautos 3 ir 6 figros.)
ar centre turi juod, balt ar dryuot kamin ir duris, o virutiniame

aukte - vien, du ar tris langus. Trkstama figra turi turti balt
kamin centre, tris langus virutiniame aukte ir duris kairje.)
14.
Z. (Sekos raids suraytos pakaitomis abcls ir atvirktine abcls

tvarka, o j eils numeri abclje skirtumas kaskart padidja
dvigubai: I ; 2; 4; 8; 16. Z yra eiolikta raid po H.)
15.
Urvas ir purvas.
16.
3. (Pirmojo ir antrojo eiluts skaii sandaug padalijus i ketvirtojo

gaunamas treiasis eiluts skaiius. 6 x 5 : 1 0 = 3.)
17.
Litas. (Prie kiekvieno i i odi galima pridti odjros .)
18.
Arbata. (Gyvnai: dramblys,svirplys,banginis.)
19.
14. (Atuoniuks viduje esani skaii sandaug padalykite i alia
20.
Gaiva.
21.
5. ( I ir 3 bei 2 ir 4 figros sudaro poras. Jos yra vienodos, tik pasuktos
kairje esanio skaiiaus. 8 x 7 : 4 = 14.)
180 kampu viena kitos atvilgiu.)

22.
Gama. (Raids prie skliaustelius yra atvirktine tvarka suraytos

paskutins dvi odio skliausteliuose raids. Skaiiai po skliausteli
yra pirmj dviej odio skliausteliuose raidi eils numeriai
abclje.)
23.
Dublinas. (Jis yra Airijoje. Kiti miestai:

Manesteris, Bristolis.)
24.
Kurti.
Birmingemas, Londonas,
144
25.
Atsakymai

skaii padauginant i 2 ir prie sandaugos pridedant 1.31 X 2 + I
26.
= 63.)
4. (i figr, kaip ir kitas esanias langeliuose, sudaro keturios tiesios
27.
/ L. (ia yra dvi raidi sekos, prasidedanios raidmis ir J ir
linijos.)
sudarytos perokant abclje per 1, 2 ir 3 raides. Sekos raids
suraytos pakaitomis virutiniame irapatiniamelangeliuose. raid
yra abclje per 3 raides nuo O, L - per 3 raides nuo H.)
28.
Loti. (odis skliausteliuose sudarytas i alia skliausteliesani

odi dviej pirmj raidi, sukeist vietp/nis.)
29.
Laida.
30.
murkt. (Visi kiti odiai turi po tris balses.) ^
31.
6. (Kiekvienos eiluts ir kiekvieno stulpelio bal,to,dryuoto
ar
perbraukto trim is linijomis trikam pio viduje yra apskritimas, kvad

ratas ar gulsia atuoniuk, o alia kairje, deinje ar apaioje riestinis skliaustas, prieais kur gali bti kryiukas, ovalas ar
trikampiukas. Trkstama figra turi bti perbrauktas trim is linijomis
trikampis su kvadratu viduje, riestiniu skliaustu deinje ir kryiuku
prieais j.)
32.
T. (Skaiiai tarp raidi yra t raidi eils numeri abclje

skirtumo pus. J yra atunta raid po C, N - ketvirta po J, T - eta
po N.)
33.
I. (Skaitydami prie laikrodio rodykl perskaitysite od iliuzija .)

Arba A. ( Aliuzija.)
34.
I I . (Kiekvienoje kvadrat grupje esani skaii suma yra

dvideimt.)
35.
35. (Apatinis stulpelio skaiius gaunamas i antrojo stulpelio skaiiaus

atimant pirmj stulpelio skaii, padaugint i 2.49 - 2
36.
7 = 35.)
Ibsenas. (i moni pavards prasideda kas antra abcls raide:

B, , E, G, todl sekanti pavard turi prasidti raide I.)
37.
1862. (Visi kiti skaiiai yra gauti 9, I I ir 8 paklus treiuoju laipsniu

bei prie kiekvieno gauto skaiiaus pridjus 10.)
38.
3. (Kiekvien kart keiiasi kvadrato ir rombo padtis vienas kito
145
Atsakymai
atvilgiu. Kvadratas su rombu viduje virsta rombu su kvadratu viduje

ir atvirkiai. Kvadrato kampuose esanios figros sukasi pagal
laikrodio rodykl, rombo kampuose - prie laikrodio rodykl.)
39.
1560. (Apatinis skaiius gaunamas i virutinio skaiiaus ir 8 sandaugos

kvadrato atimant virutinio skaiiaus ir 8 sandaug. (5 x 8)2- 5 X 8 =
1560.)
40.
2 16. (Kiekvienas skaiius alia trikam pio yra beveik kvadratas. 848
yra 292+ 7, 967 yra 3 12+ 6 ir 489 yra 222+ 5. Sudauginus 7; 6 ir 5
gaunamas skaiius trikam pio viduje, t. y. 210. 680 = 262+ 4; 738
= 272+ 9; 582 = 242+ 6 ; 4 x 9 x 6 = 216.)
ETAS TESTAS
1.
I . (Kiekvienos eiluts ir kiekvieno stulpelio tiek vidins, tiek iorins

figros yra apskritimas, kvadratas ir trikampis. Trkstama figra turi
bti kvadratas su apskritimu viduje.)
2.
U. (Seka sudaryta perokant abclje per tris raides.)
3.
Nelsonas. (Jis yra jr karvedys, visi kiti - sausumos.)
4.
20. (Reikia pakaitomis i dvigubo pirmesnio skaiiaus atim ti 4 ir

prie puss pirmesnio skaiiaus pridti 4. 1 2 x 2 - 4 = 20.)
5.
Rika. (Tai veimas, visi kiti - laivai.)
6.
Kengra. (Drakonas, vilkolakis ir chimera nra reals gyvnai.)
7.
Bukas. (odis skliausteliuose reikia t pat, k ir odiai alia skliausteli.)
8.
Pora.
9.
8. (Skaiiai vienas prieais kit visada sudaro por, kurioje vienas

yra dukart didesnis u kit.)
10.
6. (Kiekviename stulpelyje juodas, baltas ir dryuotas langelis leidiasi

per vien langel emyn.)
11.
3. (Visuose kituose pieiniuose takas yra per vien ingsn nuo juodo
trikampio pagal laikrodio rodykl; 3 figroje jis yra per vien ingsn
prie laikrodio rodykl.)
12.
. (Antrojo stulpelio raids yra abclje atitinkamai treia, ketvirta
146
Atsakymai
ir penkta po pHriojo stulpelio raidi, o treiojo - eta, atunta ir

deimta po antrojo stulpelio raidi. Kitaip sakant, treiojo stulpelio
raids yra du kartus labiau nutolusios nuo antrojo stulpelio raidi,
nei ios - nuo pirm ojo stulpelio raidi.)
13.
Paskutinis. (Apatinio ir virutinio skaii skirtumas didja vienetu,

t. . I ; 2; 3; 4. Paskutiniu atveju jis padidja dviem vienetais.)
14.
Austi.
15.
Oras. ( od galima pridti prie odi alia skliausteli.)
16.
17. (Virutiniai skaiiai i kairs dein didja keturiais vienetais,

viduriniai - penkiais, o apatiniai - eiais. 12 + 5 = 17.)
17.
Rieas. (Visi kiti odiai gali bti sudaryti i odio aksesuarai raidi.)
18.
Lanka.
19.
Atnai. (Atnai yra Graikijoje. JAV miestai: ikaga, Bostonas, Vaingtonas.)
20.
7. (Sudkite viruje kairje ir deinje esanius skaiius ir padalykite

i 3. (16 + 5 ): 3 = 7.)
21.
2. (Yra trejopa mogeliuk galvos, nosies, aki ir aus forma bei

^ skirtingas plauk ant galvos skaiius. Kiekvienoje eilutje ir kiekviename
stulpelyje ie poymiai pasireikia po vien kart.)
22.
Rasa. (odis skliausteliuose sudarytas i alia skliausteli esani

odi ketvirtos ir treios raidi nuo galo.)
23.
3. (ji vienintel neturi vertikalios linijos.)
24.
Rausti.
25.
3. (Figros, turinios tiesi linij, ubrkniuotos viruje, kitos - apaioje.)
26.
Pingvinas. (Kiti gyvnai: iurk, litas, dramblys, irafa.)
27.
350. (Skaii alia skliausteli sum padalykite i 2.)
28.
Tara.
29.
422. (Visi kiti skaiiai dalijasi i 9.)
30.
22. (Treiasis eiluts skaiius gaunamas i pirmojo ir antrojo eiluts

skaii sandaugos atimant antrj eiluts skaii. 1 2 x 2 - 2 = 22.)
3 1.
Alus. (Skaiiai alia skliausteli, tik atvirkia tvarka, reikia odio

skliausteliuose raidi eils numerius abclje.)
32.
Lentyna.(Visi kiti baldai turi keturias kojas.)
33.
4. (Trikampio kairje ir deinje esani skaii sandaug padalykite

i skaiiaus apaioje. 8 x 12 : 24 = 4.)
147
Atsakymai
34.
I . (Kiekvienos eiluts ir kiekvieno stulpelio juodame, baltame ir

dryuotame rmeliuose yra juodas, baltas ar dryuotas skritulys,
trikampis ir vaigd, vir rmeli - trys skirtingos figros. Trkstama
figra turi bti baltas skritulys dryuotame rmelyje su kryiuku
viruje.)
35.
Z . (Treiojo stulpelio raids yra abclje du kartus labiau nutolusios

nuo antrojo stulpelio raidi, nei ios - nuo pirmojo stulpelio raidi.
S raid yra abclje per 2 raides nuo O, o Z - per 4 raides nuo S.)
36.
78. (Visi kiti yra skaii kvadratai.)
37.
Z . (Apatins raids yra abclje ketvirta, eta, atunta ir deimta

po virutini raidi. yra deimta raid po N.)
38.
67. (Prie dvigubo pirmesnio skaiiaus pridkite atitinkamai I ; 2; 3

ir t. t. 32 x 2 + 3 = 67.)
39.
Kolum bui. (Pirmsias deim t abcls raidi paym kite

skaitmenimis nuo 0 iki 9. Skaiius, atitinkantis BDBA ir susijs su
Vytautu Didiuoju, yra 1410. Atitinkantis BDIC skaiius yra 1492.
Tai metai, kai Kolumbas atrado Amerik.)
40.
1152. (Apatinio skaiiaus ir skaiiaus kairje kvadrato sandaug

padalykite i skaiiaus deinje. 12 x 242: 6 = I 152.)
SEPTINTAS TESTAS
1.
F (Raids suraytos atvirktine abcls tvarka perokant per 2 raides:
2.
Sokratas, (jis yra filosofas, visi kiti - kompozitoriai.)
Syra 19 raid, O - 16, L - 13, 1- 10, o trkstama sekos raid F - 7.)

3.
16. (Skaii seka sudaryta taip: + 2; - 3; + 4; - 5. 1 9 - 3 = 16.)
4.
Madridas. (Kiekvienas i likusi miest, pradedant Londonu, yra
5.
Briedis. (Kiti gyvnai: leopardas, arklys, ekas, tigras, zebras, kikis.)
10 pieiau nei prie j esantis miestas.)

6.
Karpa.
7.
5. (Kiekvienoje eilutje ir kiekviename stulpelyje juodas trikampis

kaskart pasisuka 90 kampu pagal laikrodio rodykl.)
148
Atsakymai
8.
Burti. (odis skliausteliuose reikia t pat, k ir odiai alia skliaus-
9.
teli.)
\
4. (Kiekvienoje eilutje ir kiekviename stulpelyje yra trys skirting
form spirals.)
10.

prie j esant skaii padauginant i 2 ir i sandaugos atitinkamai
atimant I ; 2; 3; 4 ir 1.1. 22 x 2 - 5 = 39.)
11.
5 ir 6. (vaigd sukasi pagal laikrodio rodykl, kryiukas ir

rutuliukas - prie laikrodio rodykl. 5 ir 6 Igrs reikt sukeisti
vietomis, kad bt pratsta figr seka.)
12.
. (Kiekviena ios eiluts raid yra abclje treia po kiekvienos i
13.
256. (Virutiniai skaiiai kiekvien kart padauginami i 2, o adatiniai
14.
Aktas.
15.
Juosta. ( od galima pridti prie odi alia skliausteli.)
16.
5. (Apatinis stulpelio skaiius gaunamas vir jo esani skaii sum
penki balsi. yra treia raid po U.)
- keliami kvadratu. I6 2 = 256.)
sumainant vienetu. 5 + I - I = 5.)

17.
I . (Kiekvienos eiluts garveiai turi du, tris ar keturis ratus, juod,

balt ar dryuot priek, vien, du ar tris brknius ant ono, ilg,
trump ar vidutinio ilgio kamin, vien, du langus ar visai j neturi.
Trkstama figra turi turti keturis ratus, dryuot priek, vien
brkn ant ono, ilg kamin ir vien lang.)
18.
33. (Antrasis eiluts skaiius gaunamas treij eiluts skaii

padauginant i 2 ir prie sandaugos pridedant pirmj eiluts skaii.
10 x 2 + 13 = 33.)
19.
20.
2 1.
22.
Pilnatis. (Prie kiekvieno i i odi galima pridti od m nulio .)

Pana.
Plaukimas. (Komandins sporto akos: regbis, beisbolas, futbolas.)
26. (I virutinio ir apatinio skaii sumos atimkite onuose esanius
skaiius.)
23.
2. (Antroji figra yra vienintel neturinti udar figr.)
24.
Avis. (odis skliausteliuose sudarytas i alia skliausteli esani

odi antros ir pirmos raidi.)
149
Atsakymai
25.
Klanas.
26.
3. (Si figra turi kreives,visoskitos - neturi.)
27.
Aras.
28.
15 / N. (Skaiiai virutiniuose langeliuose didja 4 vienetais. Jie -
29.
662. (Skaii alia skliausteli sum padauginkite i 2. (214 + 117)
raidi po skaiiais eils numeriai abclje.)

x 2 = 662.)
30.
31.
Kada.
24. (Treiasis eiluts skaiius gaunamas i pirmj dviej eiluts
skaii sandaugos atimant j sum. 6 x 6 - (6 + 6) = 24.) Arba 18.
(Prie pirmojo eiluts skaiiaus pridedamas antrasis eiluts skaiius,
padaugintas i 2.)
32.
4. (Kiekvienos eiluts ir kiekvieno
stulpelio staiakampio viduje
yra vienos i trij form juoda, balta ar dryuota figra ir rutuliukas

viruje kairiajame, deiniajame kampe ar centre. Trys strlyts
iorje gali bti visos deinje; viena - kairje, dvi - deinje ar
dvi - kairje, viena - deinje. Trkstama figra yra staiakampis su
dryuotu pusskrituliu, rutuliuku kairiajame kampe ir dviem strlytm
kairje, viena - deinje.)
33.
197. (Visi kiti yra skaii kvadratai.)
34.
Gyvnas. (Vis kit odi pirm oji ir paskutinioji balss sutampa.)
35.

skaii padauginant i 2 ir i sandaugos atitinkamai atimant 2; 3; 4 ir
t. t. 14 x 2 - 5 = 23.) Arba 22. (Dviej pirmesni skaii suma
sumainama vienetu.)
36.
Z. (Dviej sek, prasidedani raidmis B ir N, raids suraytos

pagal laikrodio rodykl kas antr skritulio skilt. Kiekviena raidi
seka sudaryta perokant abclje per 2 raides. Z raid yra abclje
per 2 raides nuo T.)
37.
Pel.
38.
39. (Seka sudaryta pakaitomis pridedant prie pirmesnio jos nario 5
39.
25. (Diagramos sudarytos taip, jog dviej diagramos skaii sandauga
ir atimant i jo 2. 34 H- 5 = 39.)
lygi pusei treiojo diagramos skaiiaus kvadrato. 322 : 2 = 5 12 =
ISO
Atsakymai
16 x 32; 482 : 2 = 1152 = 8 x 144; 402 : 2 = 800 = 32 x 25. Tad

trkstamas skaiius yra 25.)
40.
G; skaiius 2 yra taip pat priimtinas atsakymas. (Raids atitinka iuos

skaiius:
A B C D E F G H I
^
J
4 6 9 1 5 8 2 7 0 3 )
ATUNTAS TESTAS
1.
F. (Sekos raids suraytos atvirktine abcls tvarka perokant per

3 raides.)
2.
Spalis. (iame mnesio pavadinime nra raids r , vis kit - yra.)
3.
21. (Kiekvienas sekantis skaiius gaunamas prie j esant skaii

padalijant i 2 ir prie dalmens pridedant 10. 22 : 2 + 10 = 21.)
4.
Danija. (Danija yra karalyst, visos kitos - respublikos.)
5.
Rogs. (Jos neturirat, veimas, veios, vagonas, karieta - turi.)
6.
Suma.
7.
Daug.
8.
2. (Kiekvienojeeilutje ir kiekvienamestulpelyje
9.
6. (Apatin stulpelio figra sudaryta i vidurins stulpelio figros
figra kaskart
pasisuka 90 kampu pagal laikrodio rodykl.)

didiosios dalies ir virutins stulpelio figros maosios dalies.
Dryuota kas antra figra.)
10.

prie j esant skaii padauginant i 2 i sandaugos atimant 3. 19 x
2 - 3 = 35.)
11.
4. ( I ir 5 bei 2 ir 3 figros sudaro poras. Jos yra pasuktos 180

kampu viena kitos atvilgiu bei sukeistos j juodos ir baltos detals.)
12.
L. (Antrojo ir pirm ojo stulpeli raidi eils numeri abclje

skirtumas atitinkamai yra: 3; 2; 4. A ntrojo ir treiojo stulpeli
raidi eils numeri abclje skirtumas yra trigubai didesnis: 9;
6; 12. - 25 raid, 13 raid abclje yra L.)
151
Atsakymai
13.
14.
47. (Virutinis skaiius dalijamas pusiau ir pridedamas apatinis skaiius.)

Altas.
15.
Ratas ir kratas.
16.
4. (Treiasis eiluts skaiius gaunamas pirmojo ir antrojo eiluts skaii

skirtum pakeliant kvadratu. (6 - 4)2 = 4.) Arba 8. (Pirmojo ir antrojo
eiluts skaii skirtumas atitinkamai padauginamas i 2; 3; 4.)
17.
I . (Kiekvienos eiluts ir kiekvieno stulpelio padarliai turi apval,

kvadratin ar trikam p juod, balt ar dryuot kn, apvali,
kvadratin ar trikamp galv, ties, vingiuot ar zigzagin kakl, tiesi,
uriest ar nulenkt uodeg. Trkstama figra turi turti apval juod
kn, trikamp galv, ties kakl ir tiesi uodeg.)
18.
Lelija. (Prie kiekvieno i i odi galima pridti od vandens .)
19.
aka.
20.
Madridas. (Italijos miestai: Florencija, Piza, Milanas.)
21.
35. (Trikampio iorje esani skaii sandauga padalijama pusiau.)
22.
3. (Treias paveiksllis turi daugiau nei keturias udaras figras.)
23.
219. (Skaiius skliausteliuose gaunamas skaiiaus po skliausteli ir

skaiiaus prie skliaustelius skirtum padauginant i 3.)
24.
25.
iedas.
I . (Minui rodykl juda penki minui ingsniu prie laikrodio
rodykl, valand rodykl - dviej valand ingsniu pagal laikrodio
rodykl.)
26.
S. (Skaitydami eiluts raides i galo perskaitysite odius: goda ,
27.
P / J. (Virutins sekos raids suraytos abcls tvarka perokant
rod ir soda .)
per 3 raides, apatins sekos raids - tuo paiu principu tik atvirktine
abcls tvarka.)
28.
Guma. (odis skliausteliuose sudarytas i alia skliausteli esani

odi dviej priepaskutini raidi.)
29.
Para.
30.
381. (Visi ieskaiiai dalijasi i 3.)
31.
27. (Virutinio ir apatinio skaii sandauga padalijama i 4. 9 x 12: 4

= 27.)
32.
152
Atsakymai
skaiiais 5 ir 6. Kiekvienos sekos sekantis skaiius gaunamas ^rie

prie j esanio tos sekos skaiiaus atitinkamai pridedant 2; 3; 4 ir 1.1.
1 1 + 4 = 15.)
33.
2. (Kiekvienos eiluts ir kiekvieno stulpelio juodas, baltas ir dryuotas

iedai turi juod, balt ar dryuot trikam p su brkneliu kairyje,
deinje ar apaioje. Kryiuko ir rombo iedo iorje padtis yra
trejopa. Trkstamas iedas turi bti baltas, turti dryuot trikam p
su brkneliu apaioje, o kryiukas turi bti kairje, rombas deinje.)
34.
Drebjimas. (Prie kiekvieno i i odi galima pridti od ems .)
35.
408. (Skaiius skliausteliuose gaunamas skaiiaus prie skliaustelius

ir skaiiaus po skliausteli skirtum padauginant i 2. (648 - 444) x
2 = 408.)
36.
9. (9 nra pirminis skaiius. Jis dalijasi i 3.)
37.
Balas.
38.
36. (Skaiiai pakaitomis padauginami i 3 ir padalijami i 2. 12x3 =
39.
36.)
OMKAITARS. (Kaip Auktas su emas, taip Didelis su Maas. Tarp
i odi raidi terptos kitos raids.)
40.
skaiiais 260 ir 2 16. Pirmosios sekos kiekvienas sekantis skaiius
gaunamas i prie j esanio tos sekos skaiiaus atimant 4 ir skirtum
padalijant i 2. Antrosios sekos kiekvienas sekantis skaiius dvigubai
maesnis u prie j esant tos sekos skaii. (62 - 4 ): 2 = 29.)
153
KAIP PAVERSTI TEISING ATSAKYM SKAII IQ BALAIS
Kad nustatytumte savo IQ, atidkite savo teising atsakym (tak) skaii
horizontalioje atitinkamo brinio ayje. Per t tak brkite vertikali
linij, kol ji susikirs su stria tiese. Susikirtimo tak atitinkantis takas
vertikalioje ayje ir yra js IQ. Pirmajame brinyje pateiktas 15 tak,
kurie atitinka 100 IQ, pavyzdys.
Takai tiksliai atitinka IQ, jei patenka tokius intervalus:
TESTAS
TAKAI
1, 2, 3,4,
15-24
5, 7
14-22
18-28
1 2 - 18
Jei tak skaiius nepatenka iuos intervalus, juo neverta labai pasitikti.
Technin pastaba. Testai standartizuoti jauniems suaugusiems Lietuvos
gyventojams.
154
PIRMAS, ANTRAS, TREIAS IR KETVIRTAS TESTAI
PENKTAS IR SEPTINTAS TESTAI
TAKAI
/55
ETAS TESTAS
TAKAI
TAKAI
H. J. Eysenck
SUINOK SAVO IQ
Vert
Graina Gintilien
Dovil erniauskait
Kstutis Dragneviius
Sigita Girdzijauskien
Redagavo Diana Gustien
Dailininkas Audrius Klimas
10 leidyb. apsk. I. Usakymas 217

Ileido VIA RECTA, J. Jasinskio g. 10, 2001 Vilnius,
Spausdino A. Jakto spaustuv, Girels g. 22, 4230 Kaiiadorys
Eysenck, H. J.
E i-15 1 Suinok savo IQ / H. J. Eysenck. - Vilnius: V IA RECTA, 2 0 0 1.
- 155 p. - (P raktikoji psichologija)
ISBN 9955-433-04-3
Populiariausi pasaulyje intelekto testai, skirti plaiam skaitytoj ratui. vade
autorius, vienas garsiausi dvideimtojo amiaus psicholog, glaustai ir labai
aikiai idsto, kas yra IQ ir kaip jis taikomas.
Testai standartizuoti jauniems suaugusiems Lietuvos gyventojams. Knygos
pabaigoje pateikiami briniai, padsiantys skaitytojams surinktus takus paversti
IQ balais.
U D K 16
Intelekto koeficientas, populiariausia protini sugebjim matavimo

priemon, domina daugel moni - ir dar besimokani, ir vyresni. i
paslapting svok igarsino platus intelekto test taikymas praktiniams
reikalams - per stojamuosius egzaminus, parenkant darbuotojus ir t. t. Nra
abejoni, kad su intelekto testais gyvenime susiduria ar susidurs daugelis
skaitytoj. Deja, iki iol Lietuvoje nebuvo vieai prieinam standartizuot
intelekto test, kurie padt skaitytojui i tikrj patikimai vertinti savo IQ.
Js rankose ymi klasikin knyga, parayta vieno garsiausi dvideimtojo
amiaus psicholog profesoriaus H. J. Eysencko. Perskait jos maiki ir
aiki ang, suinosite, k reikia IQ ir kaip jis yra taikomas. Sprsdami
smagias ir iradingas uduotis, sudaranias atuonis testus, galsite nustatyti
ir pasitikrinti savo IQ. Knygos pabaigoje pateikiami briniai, kurie pads
paversti rezultat IQ balais. Be to, joje rasite teisingus atsakymus ir vis
uduoi paaikinimus.

H. J. Eysenck - Sužinok Savo IQ PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

H. J. Eysenck - Sužinok Savo IQ PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

H . J.

I angl kalbos vert

Copyright H. J. Eysenck, 1962

ANGA Intelekto koeficientai ir intelekto matavimas............................ 5

INTELEKTO KOEFICIENTAI IR INTELEKTO MATAVIMAS

vert labai menka, ypa dl neivengiam keblum, kylani, kai i daus

mokyklas, mokym. io praktinio poreikio skatinamas Binet sudar savo

dvej met, buvo paengs dvejais metais, atuoneri bt paengs

5. emos kvalifikacijos darbininkai

8. Specialij staig gyventojai

2. Specialistai: techniniai darbuotojai ir

ie duomenys paimti i lentels, kuri paskelb seras Cyrilas Burtas.

Dabar panagrinkime skaiius tv stulpelyje. Akivaizd skirtum tarp

skaiiuojant koreliacijos koeficient, kuris gauna vieneto reikm, kai ryys

Padar prielaid, kad IQ pakankamai pastovus, esant tam tikroms grietai

niekada nepasiteisinusiu tradiciniu atrankos metodu - pokalbiu. Daug kart

bet nuo intelekto nepriklausomas intelekto faktorius. Intelekto testai danai

Treia IQ vertinim ir iorini kriterij nesutapim prieastis galt

plaiausiai intelekto ir kiti sugebjim testai buvo taikomi ginkluotose

o kitas - ne. Panaiai ir laknui gali sektis su vienais instruktoriais ir nesisekti

Kaip paskutin pavyzd galbt galtume panagrinti skming kasdien

omenyje istorin visuomens raid, taiau jos neprietarauja ms

sugebjimas, vadinamas intelektu, kuris maiau ar daugiau lemia skming

is spjimas pasirod teisingas. Mediaga, ar ji bt verbalin, ar erdvin,

variklio efektyvumas arba metalo atsparumas. Tokie tyrimai i tikrj gali

apie 20 procent - susij su aplinkos poveikiu. Kitaip sakant, paveldjimas

KAIP MATUOTI SAVO IQ

Dabar pereikime prie ioje knygoje spausdinam test. Kokios naudos i j

Kiekviename teste yra 40 uduoi. Vienam testui atlikti skirta 30 minui,

Galbt js surasite kit teising atsakym, kuris atitinka uduoties slygas.

Tuomet tok atsakym ikaitykite.

raykite trkstam skaii.

Pabraukite nederant od:

raykite trkstamus skaiius.

Pabraukite nederant od:

I kurios eiluts raidi susidedantis pavadinimas nra

Skliausteliuose raykite trkstam od:

Skliausteliuose raykite od, kuris bt pirmojo odio

Kuri i skaiiais paymt figr tikt tui langel? (raykite

raykite trkstam skaii.

Kuri i skaiiais paymt figr tikt tui langel? (raykite

Pabraukite nederani figr.

raykite trkstamus skaiius.

raykite trkstam raid.

Skliausteliuose raykite od, prie kurio pridj kairje esanias

Kokie odiai slepiasi skliausteliuose?

raykite trkstam skaii.

Apatinje eilutje pabraukite t od, kuris dera prie vis

Kuri i skaiiais paymt figr tikt tui langel? (raykite

Skliausteliuose raykite od, kuris bt pirmojo odio

I kurios eiluts raidi susidedantis odis nra ymaus

raykite trkstam skaii.

raykite trkstamas odio skliausteliuose raides.

raykite od, turint t pai prasm, kaip ir odiai alia

Pabraukite nederani figr.

I kurios eiluts raidi susidedantis odis nra ymaus

raykite trkstam raid.

Kuri i penki figr tikt tui viet? (raykite numer.)

Skliausteliuose raykite trkstam od:

Skliausteliuose raykite od, kuris bt pirmojo odio

Kuri i skaiiais paymt figr tikt tui langel? (raykite

raykite trkstam skaii.

Kuri i skaiiais paymt figr tikt tui langel? (raykite