LIETUVOS KNO KULTROS AKADEMIJA

Aiva Karpaviien, Angel Seibutien, Pavelas Zachovajevas

MOGAUS ANATOMIJA
KAULAI. JUNGTYS
Studij knyga
2-asis pataisytas leidimas

Kaunas

2011

UDK 611.7(075.8)
Ka463

Recenzavo: doc. dr. Graina KRUTULYT

Milda GINTILIEN

Patvirtinta LKKA Leidybos komiteto 2011-04-13 posdyje (prot. Nr. LK-1)

Aiva Karpaviien, 2011

Angel Seibutien, 2011
Pavelas Zachovajevas, 2011
Lietuvos kno kultros akademija, 2011

ISBN 978-609-8040-53-1

Turinys
Pratarm ....................................................................................... 4
1. AUDINIAI ............................................................................................ 5
1.1. Epitelinis audinys ................................................................... 5
1.2. Jungiamasis audinys.............................................................. 7
1.2.1. Retikulinis jungiamasis audinys................................... 9
1.2.2. Purusis jungiamasis audinys ....................................... 9
1.2.3. Skaidulinis jungiamasis audinys.................................. 9
1.2.4. Kremzlinis audinys....................................................... 10
1.2.5. Kaulinis audinys........................................................... 10
1.3. Nervinis audinys..................................................................... 11
2. OSTEOLOGIJA .................................................................................. 12
2.1. Bendroji osteologija................................................................ 12
2.1.1. Kaulas kaip organas .................................................... 12
2.1.2. Kaul forma ir sandara ................................................ 13
2.1.3. Kaul chemin sudtis ................................................ 15
2.2. Specialioji osteologija............................................................. 16
2.2.1. Liemens kaulai............................................................. 16
2.2.2. Pei lanko kaulai........................................................ 18
2.2.3. Rankos kaulai .............................................................. 18
2.2.4. Dubens kaulai.............................................................. 19
2.2.5. Kojos kaulai ................................................................. 20
2.2.6. Kaukols kaulai ir j jungtys ........................................ 21
3. ARTROLOGIJA .................................................................................. 24
3.1. Bendroji artrologija ................................................................. 24
3.2. Specialioji artrologija .............................................................. 28
3.2.1. Stuburo kaul jungtys .................................................. 28
3.2.2. onkauli jungtys su krtinkauliu ................................ 29
3.2.3. onkauli jungtys su stuburu ...................................... 29
3.2.4. Pei lanko ir rankos kaul jungtys ............................. 30
3.2.5. Dubens kaul jungtys .................................................. 32
3.2.6. Kojos kaul jungtys...................................................... 33
PAVEIKSLAI ........................................................................................... 36
Kaulai ............................................................................................ 37
Snariai ......................................................................................... 72
Literatra ....................................................................................... 86
3

Pratarm
i mogaus anatomija yra atnaujintas bei papildytas 1990 met
mokymo priemons (A. Seibutien) leidimas.
Anatomija mokslas, nagrinjantis kno sandar, formas bei struktr. Viena i pagrindini io mokslo dali yra skiriama atramos judjimo
aparatui, kuris sudarytas i aktyviosios dalies raumen ir pasyviosios
kaul bei j jungi. ias dalis reikia mokti vienodai gerai ir sugebti
gautas inias integruoti kitas disciplinas.
iame leidinyje daugiau dmesio yra skiriama audini, kaul ir snari apraymui. Vaizdumui gerinti mediaga yra pagausinta paveikslais
i vairi medicinos studentams skirt anatomijos atlas ir papildyta lietuvikais terminais. Didioji dalis iliustracij i 1974 m. R. D. Sinelnikovo
(. . ) ileisto mogaus anatomijos atlaso. Taiau knygoje
neteikiama ini apie mogaus anatomijos istorij, raumenin audin bei
raumenis.
Leidinys skirtas Lietuvos kno kultros akademijos Edukologijos fakulteto studentams. Jis yra naudingas ir Biomedicinos fakulteto bei kit
auktj mokykl studentams, bsimiems treneriams ir visiems norintiems
tapti gerais kno kultros, sporto ir sveikatinimo specialistais.

1. AUDINIAI
Audiniai skirstomi keturias grupes: epitelin arba pasienin, jungiamj, raumenin ir nervin.
Audinius sudaro lstels ir tarplstelin mediaga, taiau j kiekio
santykis vairiuose audiniuose nevienodas.

1.1. Epitelinis audinys

Epitelinis audinys turi daug lsteli ir maai tarplstelins mediagos.
Lstels yra isidsiusios ant bazins membranos, po ja yra puriojo jungiamojo audinio sluoksnis. Epitelyje nra kraujagysli ir limfagysli,
todl per membran lstels maitinamos, i j alinami mediag apykaitos produktai.
Epiteliniai audiniai dengia iorin ir ikloja vidin organizmo paviri.
Jie apsaugo giliau esanius audinius nuo sueidim, mikrob patekimo. Per
epitel krauj siurbiamos maisto mediagos, vanduo ir alinami mediag
apykaitos produktai. Epiteliniai audiniai gamina prakait, virkinimo sultis.
Epitelinio audinio funkcijos:
1. Apsaugin. Epiteliniai audiniai sudaro odos pavirin sluoksn,
ikloja vidaus organus. Jie apsaugo giliau esanius organus
nuo paeidim, mikrob patekimo.
2. Maitinamoji. Per arn epitel krauj siurbiamos maisto mediagos ir vanduo.
3. Sekrecin. Epiteliniai audiniai sudaro liauk galines dalis, itekamuosius latakus, gamina sekretus: prakait, virkinimo sultis.
4. Iskiriamoji. I organizmo per epitelinius audinius iskiriami mediag apykaitos produktai.
Epitelinis audinys klasifikuojamas:
1. Pagal funkcij:
a) dengiamasis;
b) liaukinis.
5

2. Pagal sluoksni skaii:

a) vienasluoksnis;
b) daugiasluoksnis.
3. Pagal pavirinio sluoksnio lsteli form:
a) plokiasis;
b) kubikasis;
c) stulpikasis.
Vienasluoksnis epitelis. Jo lstels isidsiusios ant bazins
membranos vienu sluoksniu. Epitelis skirstomas pagal lsteli form:
1. Plokiasis epitelis. Lstels plokios, netaisyklingos, branduolys plokias. is audinys dengia kraujagysli, limfagysli
vid, pilvo bei krtins ertmes.
2. Kubikasis epitelis. Lstels kubo formos, j centre yra apvalus branduolys. is audinys dengia liauk itekamuosius latakus, inkst lataklius.
3. Stulpikasis epitelis. Lstels siauros, auktos, branduolys pailgas, guli ariau bazins membranos. Jis dengia virkinimo organus.
4. Stulpikasis virpamasis epitelis. Branduoliai isidst vairiame
auktyje nuo bazins membranos, lstels turi citoplazmos iaugas plaukelius, kurie juda viena kryptimi. Jis dengia kvpavimo takus, kiauintakius.
Daugiasluoksnis epitelis. Jo lstels isidsiusios keliais sluoksniais. Apatinis sluoksnis, esantis ant bazins membranos, yra prizms
formos, j branduoliai pailgi. Paviriau esanios lstels yra kubo formos,
j branduoliai apvals. Paiame paviriuje esanios lstels yra plokios,
j branduoliai plokti. Daugiasluoksnis epitelis skirstomas pagal pavirinio
lsteli sluoksnio ypatybes:
1. Plokiasis ragjantis epitelis. Paviriuje esanios lstels suragja, netenka branduolio, va ir nukrinta nuo odos. I bazins membranos puss nuolat auga naujos lstels. is audinys
sudaro pavirin odos sluoksn.
2. Plokiasis neragjantis epitelis. Pavirinis lsteli sluoksnis nesuragjs. Jis dengia ragen, burnos, rykls, stempls gleivin.
6

3. Pereinamasis epitelis. Kai organas tuias, epitelio sluoksni

daugja, lstels darosi kubins ar net cilindrins. Kai organas
pilnas, isitempia, sluoksni skaiius maja, lstels pasidaro
beveik plokios. Jis dengia organ, keiiani savo tr, vid
(lapimo psl).
I liaukinio epitelio yra sudarytos liaukos. Liaukinio audinio lstels
sugeba sintezuoti ir iskirti specifinius produktus sekretus.
Pagal lsteli skaii liaukos skirstomos vienalstes ir daugialstes.
Daugialsts liaukos klasifikuojamos pagal sandar paprastsias
ir sudtingsias; pagal form vamzdines, pslines ir mirias; pagal sekreto iskyrimo bd vidaus sekrecijos ir iorins sekrecijos.
Paprastos vamzdins arba pslins liaukos turi dugn, kn, kaklel. Iorins sekrecijos liaukos turi lataklius, per kuriuos sekretas iteka
organ ertmes arba odos paviri. Vidaus sekrecijos liaukos itekamj
latak neturi, j pagamintas sekretas, hormonai, iskiriami krauj.

1.2. Jungiamasis audinys

Jungiamasis audinys turi maai lsteli, daug tarplstelins mediagos.
Jungiamasis audinys dalyvauja sudarant griauius, sausgysles,
raiius, gaubia vidaus organus, kraujagysles, nervus.
Jungiamojo audinio funkcijos:
1. Apsaugin. Kraujo lstels fagocituoja mikrobus ir gamina antiknus. is audinys apgaubia vidaus organus, nervus, kraujagysles.
2. Maitinamoji. Kraujas ir limfa ineioja po organizm maisto mediagas.
3. Atramin. Suformuoja griauius, raiius.

Kraujas
Kraujas yra skystas audinys. mogaus organizme yra 4,55 l kraujo. Kraujo lstels yra trij ri:
1. Eritrocitai. Tai raudonieji kraujo kneliai. Jie yra i abiej pusi
dubusio disko formos, neturi branduolio. Eritrocito viduje esantis hemoglobinas sugeba prisijungti deguon. Eritrocitus gamina raudonieji kaul
iulpai, jie gyvena 23 mnesius, suyra blunyje.
2. Leukocitai. Tai baltieji kraujo kneliai. Pagal protoplazmos ypatybes jie skirstomi grdtuosius (granuliocitus) ir negrdtuosius (agranuliocitus). Pagal tai, kaip nusidao protoplazma, granuliocitai skirstomi :
a) eozinofilus;
b) bazofilus;
c) neutrofilus.
Agranuliocitai skirstomi :
a) monocitus;
b) limfocitus.
Granuliocit branduolys yra segmentuotas, agranuliocit branduolys apvalus, uima didij dal lstels. Leukocitus gamina raudonieji
kaul iulpai, gyvena nuo 23 dien iki keli mnesi. Jie gali pereiti per
kraujagysli sieneles, klajoti audiniuose, fagocituoti mikrobus. Limfocitus
gamina limfmazgiai, blunis, ukrio liauka, migdolai.
3. Trombocitai. Tai maos, neturinios branduolio lstels, dalyvaujanios kraujo krejime. Gyvena apie 58 dienas.
Kraujo tarplstelin mediaga yra vadinama kraujo plazma. J sudaro vanduo, baltymai, vairios organins ir neorganins mediagos. Pagrindins kraujo funkcijos yra apsaugin ir maitinamoji.
Limfa
Limfa yra audini skystis, esantis tarp vis organ lsteli. Jos
skystj dal sudaro kraujo plazma, kuri persisunkia per kraujagysli sieneles audinius. j patenka mediag apykaitos produktai. Limfa atlieka
maitinamj ir apsaugin funkcij.
8

1.2.1. Retikulinis jungiamasis audinys

Retikulinio jungiamojo audinio lstels yra retikuliocitai. Jos yra netaisyklingos formos su ataugomis, kuriomis lieiasi su kitomis lstelmis ir
sudaro tinkl. Tarp tinklo kilp isidsiusi tarplstelin mediaga, kurioje
daug retikulini skaidul. Retikuliocitai gali itrkti i audinio, laisvai judti,
fagocituoti mikrobus. is audinys sudaro kaul iulpus, blun, limfmazgius.
1.2.2. Purusis jungiamasis audinys
Purusis jungiamasis audinys sudaro poodin sluoksn, gaubia kraujagysles, vidaus organus, nervus. Jo yra visuose organuose.
Puriojo jungiamojo audinio lstels:
1. Fibroblastai jaunos lstels. Jos gamina tarplstelin mediag, formuoja randus.
2. Fibrocitai neaktyvios lstels.Tai subrend fibroblastai.
3. Plazmins gamina antiknus.
4. Putliosios gamina heparin. Tai mediaga, kuri stabdo kraujo
krejim.
5. Riebalins j citoplazmoje daug riebalini laeli.
6. Pigmentins j citoplazmoje yra pigmento.
7. Histiocitai stambios lstels, kurios naikina mikrobus, svetimknius, neutralizuoja nuodingas mediagas.
Tarplstelin mediag sudaro amorfin mediaga ir skaidulos.
Skaidulos yra trij ri: kolagenins (jos yra storos ir tiesios), elastins
(jos yra plonos, isiakojusios) ir retikulins (jos sudaro tinkl).
1.2.3. Skaidulinis jungiamasis audinys
Skaidulinio jungiamojo audinio yra odos, sausgysli, raii, fascij,
tarpraumenini pertvar, antkremzlio, antkaulio sudtyje.
Tarplstelin mediag sudaro pluotais, pagal jgos veikimo krypt, isidsiusios kolagenins skaidulos.
Sausgyslse ir raiiuose kolagenini skaidul pluotai isidst lygiagreiai, o aponeurozse, fascijose, tarpraumeninse pertvarose
sluoksniais (kiekviename sluoksnyje skaidul kryptis skirtinga).
9

Skaidulinis jungiamasis audinys, kurio tarplstelin mediag sudaro elastins skaidulos, vadinamas elastiniu jungiamuoju audiniu. I io
audinio sudaryti geltonieji stuburo raiiai. io audinio yra odos sudtyje.
Skaidulinio jungiamojo audinio lstels vadinamos fibrocitais (jos
yra suspaustos tarp skaidul).
1.2.4. Kremzlinis audinys
Kremzl dengia antkremzlis. Tai yra jungiamojo audinio ploktel,
per kuri vyksta mediag apykaita.
Kremzlinio audinio lstels vadinamos chondrocitais.
Pagal tarplstelin mediag, kremzls skirstomos tris ris:
1) hialinin;
2) elastin;
3) skaidulin.
1. Hialinin kremzl, mogui sulaukus vyresnio amiaus, yra linkusi
sukaulti. Tarplstelin mediag sudaro kolagenins skaidulos. Lstels
guli grupmis po kelias, apsuptos kapsule. Hialinin kremzl dengia kaul
snari paviri, sudaro onkauli priekin gal, yra gerklose, gerklje,
bronchuose.
2. Elastin kremzl niekada nesukaulja. Tarplstelin mediag
sudaro elastins skaidulos (jos sudaro tinkl). Lstels yra tarp skaidul
po 23 apsuptos kapsule. Elastin kremzl sudaro antgerkl, ausies kauel, iorin klausomj land.
3. Skaidulin kremzl sudaro tarpslankstelinius ir snarinius diskus,
meniskus. Tarplstelin mediag sudaro kolagenins skaidulos, isidsiusios lygiagreiais pluotais. Lstels yra suspaustos tarp skaidul.
Kremzlinis audinys atlieka atramin ir apsaugin funkcijas.
1.2.5. Kaulinis audinys
Tarplstelin kaulinio audinio mediag sudaro kolagenins skaidulos. Lstels yra trij ri:
1. Osteoblastai. Tai jaunos kubo, piramids ar daugiakamps lstels, gaminanios kaulin audin, mineralines mediagas.
10

2. Osteocitai. Tai subrend osteoblastai. Jos yra netaisyklingos

formos, turi ilgas ataugas, neveiklios.
3. Osteoklastai. Tai didels, daug branduoli turinios lstels.
Jos ardo sen kaulin audin, formuoja augani vamzdini kaul ertmes.
Beveik visus suaugusio mogaus kaulus, iskyrus raumen prisitvirtinimo vietas ir kaukols siles, sudaro ploktelinis kaulas. Jo struktrinis
funkcinis vienetas yra osteonas. J sudaro tam tikra tvarka isidsiusios
kaulins ploktels. Pagrindins kaulins ploktels guli koncentrikai
apie osteono kanal, kuriuo eina kraujagysls ir nervai. terptins ploktels upildo tarpus tarp atskir osteon. Osteocit yra vis kaulini plokteli ertmse arba tarp j. Dviej gretim plokteli skaidulos eina beveik
staiu kampu. Tai lemia ypating kaulinio audinio tvirtum.

1.3. Nervinis audinys

Nervinis audinys sudaro nerv sistem. Nervinio audinio lstels
vadinamos neuronais. Neuronai yra vairios formos ir dydio. ios lstels turi kn ir dviej ri ataugas. Vien ilg, stor, lygi akson ir
daug trump, plon, isiakojusi dendrit. Lstels centre yra apvalus
branduolys. Dendritais nervinis impulsas eina lstel, o aksonu i lstels kno dirbant organ.
Lsteli knai sudaro pilkj smegen mediag, o ataugos baltj mediag ir nervus.
Tarplstelin mediag sudaro neuroglija tai vairios formos lstels, atliekanios atramin ir maitinamj funkcijas. 1

iame leidinyje nra apraytas raumeninis audinys. i mediag galima rasti

kitoje literatroje.

11

2. OSTEOLOGIJA
2.1. Bendroji osteologija
Osteologija yra mokslas apie kaulus (osteon kaulas, logos
mokslas). Bendroji osteologija nagrinja morfologines kaul savybes, bdingas visai kaul sistemai.
2.1.1. Kaulas kaip organas
Suaugusio mogaus kaul sistem sudaro 206 kaulai. I j 85 yra
poriniai, 36 neporiniai. Kaulai, susijung tarpusavyje jungtimis, sudaro
griauius.
Griaui funkcijos:
1. Atramin. Griauiai ilaiko pastovi kno form. Prie kaul prisitvirtina griaui raumenys.
2. Apsaugin. Griauiai suformuoja kno ertmes ir apsaugo jose
esanius organus nuo sualojim, pvz., kaukols ertm apsaugo galvos smegenis.
3. Judjimo. Kai dirba raumenys, prisitvirtin prie kaul, keiiasi
kno vieta erdvje.
4. Kraujo gamybos. Kauluose esantys raudonieji kaul iulpai gamina kraujo forminius elementus.
5. Mineralini mediag ir mikroelement kaupimo. Kaulinis audinys sukaupia daug mineralini mediag, ypa kalcio, fosforo,
kurias organizmas, esant reikalui, gali panaudoti.
Kaulai (kaip organai) atlieka specifin funkcij, turi tam tikr sandar ir susideda i vairi audini. Kaulas auga, jame vyksta mediag apykaita; jame yra kraujagysli, limfagysli, nerv. Visus gyvybinius procesus, vykstanius kauluose, reguliuoja nerv sistema.
Kaulai yra sudaryti i i audini:
1. Kaulinio. Jis sudaro pagrindin kaulo dal.
2. Kremzlinio. Jis dengia kaulo snarinius pavirius.
3. Retikulinio. Jis sudaro raudonuosius kaul iulpus.
12

4.
5.
6.
7.

Riebalinio. Jis sudaro geltonuosius kaul iulpus.

Skaidulinio jungiamojo.
Puriojo jungiamojo. Abu jungiamieji audiniai sudaro antkaul.
Nervinio.

2.1.2. Kaul forma ir sandara

Kaul forma priklauso nuo paveldjimo, raumen traukiamosios jgos, atliekamo darbo, mitybos. Raumen prisitvirtinimo prie kaul vietose
yra iurktum, gumbur, ataug, skiauteri, linij. Kuo stipresni raumenys, tuo rykesni ie dariniai. Greta kaul esantys organai formuoja juose
duobutes, vagas, lankas, spaudus, angas.
vieias kaulas yra gelsvos spalvos. Kaulas yra sudarytas i antkaulio, kaulins kietosios ir akytosios mediagos.
Vis kaul, iskyrus jo galus, i iors dengia antkaulis. Kaulo galus
dengia kremzls.
Antkaul sudaro du sluoksniai:
1) iorinis, kur sudaro skaidulinis jungiamasis audinys ir
2) vidinis, kur sudaro purusis jungiamasis audinys. iame sluoksnyje yra lsteli osteoblast. Dl i lsteli veiklos kaulas storja, gyja kaul liai.
Antkaulyje yra kraujagysli, limfagysli, nerv. Antkaulis saugo kaul, j maitina ir gamina. Paalinus antkaul kaulas t. Kraujagysls eina
ir ieina i kaulo pro maitinamsias angas. Arterijos isiakoja osteon
kanaluose ir kaul iulpuose. Venos prasideda i kaul iulp kapiliar.
Limfagysls kaulo vid nepatenka, isiakoja tik antkaulyje. Vieni nervai
baigiasi antkaulyje juntamaisiais kneliais, kiti nervai nervina kraujagysles
ir kartu su jomis patenka kaul vid bei iulpus.
Po antkauliu yra kietoji kaulin mediaga, o dar giliau akytoji kaulin mediaga. Kietoji kaulin mediaga sudaro kaul pavirin sluoksn.
J sudaro:
1. Bendrosios kaulins ploktels. Jos yra iorje.
2. Osteonai. Jie yra po ploktelmis, isidst labai arti vienas kito. Tarpus tarp osteon upildo terptins ploktels.
13

Kaul viduje yra akytoji mediaga. Akytj mediag sudaro kaulins sijos, tarp kuri yra akui. Stambias sijas sudaro osteonai, o smulkias kaulins ploktels. Kaulins sijos isidsto pagal pagrindines
spaudimo ir tempimo jg kryptis.
Kaulai klasifikuojami pagal:
1. Iorin form.
2. Sandar.
Pagal iorin form kaulai yra keturi ri:
1. Ilgieji (rank, koj) kaulai. J iilginiai matmenys daug didesni
u skersinius, tai leidia atlikti judesius didele amplitude. Ilguosius kaulus sudaro knas ir du galai artimasis ir tolimasis.
2. Trumpieji (rieo, iurnos) kaulai. J visi matmenys beveik vienodi. Tai lemia tvirt sandar ir ribot paslankum.
3. Ploktieji (dubens, kaukols) kaulai. Jie yra ploni, j skersiniai ir
iilginiai matmenys yra dideli. ie kaulai formuoja kno ertmes
(kaukol, duben).
4. Netaisyklingieji (stuburo slanksteliai). Jie yra sudtingos formos, atskiros j dalys gali turti vairi kaul tip bruo.
Pagal sandar kaulai yra penki ri:
1. Oriniai (pleitakaulis, kaktikaulis, virutinis andikaulis, akytkaulis). J viduje yra ertms, upildytos oru. I vidaus ias ertmes
ikloja gleivin.
2. Sezamoidiniai terptiniai. Tai siterp sausgysles kaulai (girnel).
3. Vamzdiniai (rank, koj) kaulai.
4. Akytieji (rieo, iurnos kaulai, stuburo slanksteliai, krtinkaulis,
onkauliai, raktikaulis).
5. Ploktieji (kaukols, dubens) kaulai.
Vamzdiniuose, akytuose, plokiuose kauluose yra skirtingai isidsiusi kietoji ir akytoji kaulin mediaga. Vamzdini kaul kietasis
sluoksnis storas, apima vis kaulo paviri. Kaulo viduje yra ertm iklota
vidiniu antkauliu. Kaulo galuose isidsiusi akytoji mediaga. Akytj
kaul iorje yra plona kietosios mediagos ploktel, vis kaulo vid u14

pildo akytoji mediaga (jos yra daug). Plokij kaul iorinis kietosios
mediagos sluoksnis storas, kaulo vidus upildytas plonu akytosios mediagos sluoksniu.
Vamzdini kaul ertmse embrioniniu periodu ir iki 34 met amiaus yra raudonieji kaul iulpai, vliau jie nustoja gaminti kraujo forminius elementus ir, susikaupus riebaliniam audiniui, virsta geltonaisiais
kaul iulpais. Vamzdini kaul galuose ir akytuose kauluose raudonieji
kaul iulpai gamina kraujo forminius elementus vis gyvenim.
2.1.3. Kaul chemin sudtis
Kaul sudaro: vanduo 50%, neorganins mediagos 22%, riebalai
16%, organins mediagos 12%.
Toki sudt turi gyvo ir mirusio mogaus kaulai. Kaulai, kurie naudojami anatomijos usimimuose, yra kitokios sandaros, kadangi jie yra
specialiai paruoti: imirkyti, i j paalinti riebalai, jie yra idiovinti ir ibalinti. 1/3 sauso kaulo mass sudaro organins mediagos ir 2/3 neorganins mediagos.
Kaul organin mediaga yra oseinas, neorganins mediagos
vairios druskos, ypa daug kalcio fosfat. Organini ir neorganini mediag junginiai lemia pagrindines kaul savybes lankstum, elastingum, tvirtum, kietum. Jeigu druskos rgtyje itirpintume mineralini mediag, kaulas suminktt. Jeigu sudegintume organines mediagas,
kaulas tapt trapus.

15

2.2. Specialioji osteologija

Specialioji osteologija nagrinja atskir kaul sandar.
2.2.1. Liemens kaulai
Liemens kaulus sudaro stuburo slanksteliai, onkauliai, krtinkaulis.
Stubur sudaro 3334 slanksteliai: 7 kaklo, 12 krtins, 5 juosmens, 5 krymens, 45 stuburgalio. Tai netaisyklingos formos akytieji kaulai. Slankstel sudaro priekin dalis slankstelio knas ir upakalin dalis
slankstelio lankas. Ant lanko isidsiusios septynios ataugos: upakalyje
viena keterin, onuose dvi skersins, viruje dvi virutins snarins,
apaioje dvi apatins snarins. Tarp kno ir lanko yra slankstelio anga.
Susijungusi slanksteli angos sudaro stuburo kanal. Slankstelio kno ir
lanko jungties vietoje yra dubimai dvi virutins slankstelio lankos ir dvi
apatins slankstelio lankos. Susijungus slanksteliams i lank susidaro
tarpslankstelins angos, pro kurias ieina nugaros nervai.
Atskir stuburo dali slanksteliai turi skirtum.
Kaklo slanksteli knas maas, slankstelin anga didel, keterins ataugos dviaks, pirmasis slankstelis jos neturi, o septintojo ji atsikiusi atgal, skersinse ataugose yra skersins angos, kuriomis kyla
slankstelin arterija. Labai nuo kit slanksteli skiriasi pirmasis ir antrasis
kaklo slanksteliai. Pirmasis kaklo slankstelis, atlantas, neturi kno ir keterins ataugos. J sudaro priekinis ir upakalinis lankai bei onins mass.
Priekinio lanko vidiniame paviriuje yra danties duobut. onins mass
viruje yra virutin snarin duobut, apaioje yra apatin snarin duobut. Antrasis kaklo slankstelis ais, turi kn ir atsikius dant, snarins ataugos labai trumpos.
Krtins slanksteli keterins ataugos pakryp emyn. Skersinse ataugose yra skersins onkaulins duobuts. Toki duobui neturi
vienuoliktas ir dvyliktas, kartais deimtas slankstelis. Pirmojo slankstelio
kno ono viduryje yra onkaulin duobut, nuo antrojo iki devintojo
slankstelio kno ono viruje ir apaioje yra po pusduobut, deimtasis
turi tik pusduobut ono viruje, vienuoliktasis ir dvyliktasis ono viduryje
taip pat turi duobut.
16

Juosmens slanksteli knai ir keterins ataugos stambios, kyo

tiesiai atgal.
Suaugusio mogaus krymens slanksteliai yra suaug vien
kaul krykaul. Krykaulis plokiasis, trikampio formos kaulas. Virutin jo dalis vadinama pamatu, apatin virne. Dubeninis pavirius
gaubtas, lygus, jame matomos skersins linijos slanksteli suaugimo
vietos bei keturios poros dubenini krykaulio ang. Nugarinis pavirius
nelygus, jame matomos penkios skiauters. Ties viduriu ikilusi viena vidurin krykaulio skiauter, kuri susidaro susijungus slanksteli keterinms ataugoms. Dvi tarpins skiauters susiformuoja suaugus virutinms ir apatinms snarinms ataugoms; dvi onins skiauters susidaro
suaugus skersinms ataugoms. Tarp skiauteri yra keturios poros nugarini ang. Krykaulio onines dalis dengia ausinis snarinis pavirius, alia
matosi krykaulio iurktuma (abiejose pusse). Krykaulio kanalas yra
stuburo kanalo tsinys.
Stuburgalio slanksteliai yra suaug ir sudaro stuburgal. Rykesnis yra pirmas slankstelis, kurio knas yra rutulio formos, skersins ataugos maos, viruje kyo du stuburgalio ragai. Kiti slanksteliai yra plokteli pavidalo.
onkauli yra dvylika por. Tai ilgieji, akytieji kaulai. onkaul sudaro knas, priekinis krtinkaulinis galas (jaun moni jis bna kremzlinis, vliau sukaulja), upakalinis stuburinis galas. Upakaliniame gale
yra onkaulio galva, kaklas, gumburlis. onkaulio vidinio paviriaus apaioje matosi onkaulio vaga.
Krtinkaulis plokiasis, akytasis kaulas. J sudaro rankena, knas, kardin atauga. Krtinkaulio onuose yra septynios poros onkaulini
lank, rankenoje dvi raktikaulins ir viena jungo lankos.
Krtins lst sudaro krtins slanksteliai, onkauliai, krtinkaulis.
Virutin krtins lstos atvar apsupa pirmas krtins slankstelis, pirmieji
onkauliai, krtinkaulio rankenos virutinis kratas. Apatin atvar dvyliktasis krtins slankstelis, dvyliktieji onkauliai, krtinkaulio kardins
ataugos virn.
17

2.2.2. Pei lanko kaulai

Pei lank sudaro ment ir raktikaulis.
Ment plokiasis trikampio formos kaulas. Ji turi du pavirius:
onkaulin, kuriame yra pomentin duob, ir nugarin. Nugarin paviri
ments dyglys dalija antdyglin ir podyglin duobes. Ments dyglys one
baigiasi petimi. Ment turi tris kampus virutin, apatin, onin ir tris kratus virutin, vidin, onin. oniniame kampe yra snarin duob, vir
jos antsnarinis gumburlis, emiau posnarinis gumburlis. priek
atsikiusi ments snapin atauga.
Raktikaulis ilgasis akytasis kaulas. Jis turi kn ir du galus petin ir krtinkaulin.
2.2.3. Rankos kaulai
Rankos kaulai skirstomi asto, dilbio ir platakos kaulus.
asto kaulas yra astikaulis. Tai ilgasis vamzdinis kaulas. Jo artimj gal sudaro snarin galva, kuri juosia anatominis astikaulio kaklas. emiau jo yra du ikilimai didysis ir maasis astikaulio gumburliai,
nuo kuri emyn leidiasi didiojo ir maojo gumburli skiauters. Abu
gumburlius ir j skiauteres skiria tarpgumburin vaga. emiau gumburli yra chirurginis astikaulio kaklas. astikaulio kne matoma deltin
iurktuma. Tolimajame gale yra du astikaulio krumpliai. Vidinis vadinamas skridiniu, vir jo priekyje yra vainikin duobut, upakalyje gili alkns duobut. oninis krumplys vadinamas galvute. Krumpli onuose yra
du antkrumpliai vidinis ir oninis.
Dilbio kaulai yra alknkaulis ir stipinkaulis. Tai ilgieji vamzdiniai
kaulai.
Alknkaulio artimasis galas yra storesnis u tolimj, jame matosi
pusmnulin (skridinin) lanka, vir jos kyo alknin atauga, emiau
vainikin atauga, po ja alknkaulio iurktuma. oninje pusje yra stipinkaulin lanka. Alknkaulio knas turi atr tarpkaulin krat. Tolimajame gale yra alknkaulio galva su snariniu apvadu bei ylin atauga.
Stipinkaulio tolimasis galas storesnis u artimj. Artimajame gale
yra stipinkaulio galva su snariniu apvadu ir galvos duobut. emiau gal18

vos yra kaklas, dar emiau ryki iurktuma. Stipinkaulio kne yra atrus tarpkaulinis kratas. Tolimajame gale yra rieo snarinis pavirius, alknkaulin lanka, ylin atauga.
Platakos kaulai skirstomi rieakaulius, delnakaulius ir pirtakaulius.
Rieakauliai yra atuoni trumpieji akytieji kaulai, isidst dviem eilm po keturis. Artimojoje eilje, skaiiuojant nuo nykio, yra laivelis,
mnulis, trikampis ir irnis, tolimojoje eilje didysis daugiakampis, maasis daugiakampis, galvinis ir kablinis kauliukai.
Delnakauliai yra penki ilgieji vamzdiniai kaulai, turintys kn ir du
galus. Artimasis galas vadinamas pamatu, tolimasis galva.
Pirtakauliai yra ilgieji vamzdiniai kaulai. J yra keturiolika. Nyktys turi du pirtakaulius artimj ir tolimj. Kiti pirtai turi po tris pirtakaulius artimj, vidurin, tolimj. Kiekvienas pirtakaulis turi kn, artimajame gale pamat, tolimajame gale galv (iskyrus tolimj).
2.2.4. Dubens kaulai
Dubens kaulus sudaro du dubenkauliai. Tai ploktieji kaulai. Iki 16 met amiaus dubenkaul sudaro trys atskiri kaulai (klubakaulis, sdynkaulis,
gaktikaulis), sujungti kremzle. Vliau ie kaulai suauga vien. Vis trij
kaul knai, suaug vienas su kitu, suformuoja dubenkaulio gduob.
Klubakaulis turi kn ir sparn. Vir sparno tsiasi klubakaulio
skiauter. Priekyje ji baigiasi priekiniu virutiniu ir priekiniu apatiniu klubakaulio dygliais, upakalyje upakaliniu virutiniu ir upakaliniu apatiniu
klubakaulio dygliais. Sparno iorinis pavirius vadinamas sdmeniniu, vidinis dubeniniu. Dubeninis pavirius yra dubs ir sudaro klubin duob,
emiau jos yra lankin linija, skirianti didj ir maj dubenis. Sparno upakalinje dalyje yra ausinis snarinis pavirius, o alia jo klubakaulio
iurktuma.
Sdynkaulis yra dubenkaulio upakalyje. Jis turi kn, emiau jo
yra sdimasis dyglys ir sdimasis gumburas. Vir sdimojo dyglio yra didioji, po juo maoji sdmenin lanka. Sdimasis gumburas pereina
sdynkaulio ak.

19

Gaktikaulis yra dubenkaulio priekyje. J sudaro knas, virutin

gaktikaulio aka, apatin gaktikaulio aka, svarinis pavirius. Gaktikaulis ir sdynkaulis riboja utvarin ang.
Duben sudaro du dubenkauliai ir krykaulis. Jo dugn sudaro tarpviets raumenys, isidst tarp sdynkaulio, gaktikaulio, krykaulio ir stuburgalio.
2.2.5. Kojos kaulai
Kojos kaulai skirstomi launies, blauzdos ir pdos.
launies kaulas yra launikaulis. Tai ilgasis vamzdinis kaulas, turintis kn ir du galus artimj ir tolimj. Artimajame gale yra launikaulio galva su duobe centre, emiau jos yra kaklas, one didysis gbrys, i
vidaus turintis gbrin duob. Vidinje upakalinje pusje yra maasis
gbrys. Upakalyje abu gbrius jungia tarpgbrin skiauter, priekyje
tarpgbrin linija. emiau didiojo gbrio ikilusi ryki sdmenin iurktuma, emiau maojo gbrio skiauterin linija. launikaulio knas ilinks priek. Iilgai upakalinio kno paviriaus eina iurkioji linija, kuri
apaioje isiskiria dvi iurkiosios linijos lpas vidin ir onin. Tolimajame gale yra vidinis ir oninis krumpliai, tarp j tarpkrumplin duob.
Priekyje yra girnels snarinis pavirius, upakalyje pakinklio ploktuma. Krumpli onuose yra vidinis ir oninis antkrumpliai.
Blauzdos kaulai yra blauzdikaulis, eivikaulis, girnel.
Blauzdikaulis yra ilgasis vamzdinis kaulas. Artimajame gale yra
gaubti vidinis ir oninis krumpliai, tarp j tarpkrumplin pakyla. oninio
krumplio oninje upakalinje pusje yra apvalus eivikaulinis snarinis
pavirius. Priekyje yra blauzdikaulio iurktuma. Knas trikampio formos, turintis atr tarpkaulin krat. Tolimajame gale yra apatinis snarinis pavirius, vidin kulknis, eivikaulin lanka.
eivikaulis ilgasis vamzdinis kaulas, turintis kn ir du galus. Artimajame gale yra galva, tolimajame onin kulknis.
Girnel trikamp ploktel, siterpusi keturgalvio launies raumens
sausgysl. Ji turi du pavirius priekin ir upakalin (snarin) bei du galus
artimasis galas yra platus ir vadinamas pamatu, tolimasis galas virne.
20

Pdos kaulai skirstomi iurnakaulius, padikaulius, pirtakaulius.

iurnakauliai yra septyni trumpieji akytieji kaulai. Tai okikaulis,
kurio viruje yra skridinys; kulnakaulis, upakalyje turintis kulno gumbur,
o priekyje kn; laivakaulis, kubakaulis, trys pleitukai vidinis, vidurinis, oninis.
Padikauliai yra penki ilgieji vamzdiniai kaulai, turintys kn ir du
galus. Artimasis galas vadinamas pamatu, tolimasis galva. Penktojo
padikaulio pamato one yra iurktuma.
Pirtakauliai yra ilgieji vamzdiniai kaulai. J yra keturiolika. Nyktys turi du pirtakaulius artimj ir tolimj. Kiti pirtai turi po tris pirtakaulius artimj, vidurin, tolimj. Kiekvienas pirtakaulis turi kn, artimajame gale pamat, tolimajame gale galv (iskyrus tolimj).
2.2.6. Kaukols kaulai ir j jungtys
Kaukols kaulai skiriami veidins ir smegenins dalies kaulus.
Smegenins dalies kaulai yra pakaukaulis, pleitakaulis, smilkinkaulis,
kaktikaulis, momenkaulis. Veidins dalies kaulai yra akytkaulis, apatin
nosies kriaukl, virutinis andikaulis, gomurikaulis, nosikaulis, aarikaulis, noragas, skruostikaulis, apatinis andikaulis, polieuvinis kaulas.
Pakaukaulis yra neporinis plokiasis kaulas. J sudaro keturios
dalys, kurios apsupa didij pakaukaulio ang. Tai pakaukaulio vynas, dvi onins dalys ir viena pamatin dalis. vyno vidiniame paviriuje
ikils vidinis pakaukaulio kyulys. Nuo gumburo onus eina skersini
ani vagos, vir kyla virutinio strlinio anio vaga. vyno ioriniame
paviriuje ikils iorinis pakaukaulio kyulys, nuo jo onus eina virutins ir apatins sprando linijos. Pamatinje dalyje yra pakaukaulio nuokaln, ant kurios guli pailgosios smegenys. oninse dalyse yra ovals
krumpliai, jungo lankos. Susijungus pakaukauliui ir smilkinkauliui i jungo lankos susiformuoja jungo anga.
Pleitakaulis yra neporinis, netaisyklingos formos, orinis, centrinis
kaukols pamato kaulas. J sudaro knas, didieji sparnai, maieji sparnai,
sparnins ataugos. Vir kno yra ikils turkikas balnas. Pro maj
sparn pamat eina regos nervo kanalas. Tarp didij ir maj sparn
21

matosi virutinis akiduobs plyys. Didiuosiuose sparnuose yra dvi angos ovali ir apskrita, pro kurias ieina galviniai nervai.
Smilkinkaulis yra netaisyklingos formos, porinis, orinis kaulas. Tai
labai sudtingas kaulas, sudarytas i vyno, bgnins ir uolins dali. Visos dalys supa iorin klausomj ang, alia kurios yra andikaulin
duob. Uolin dalis yra piramids formos, jos pamat sudaro spenin
atauga. Piramidje yra klausos ir pusiausvyros organas, i kurio pro vidin
klausomj ang ieina nervai. Uolinje dalyje yra veidinio nervo bei miego arterijos kanalai. Smilkinkaulis turi ylin, spenin ir skruostin ataugas.
Kaktikaulis neporinis plokiasis, orinis kaulas. J sudaro vynas,
dvi akiduobins ir nosin dalis. Vir akiduobini dali yra antakiniai lankai,
o ant vyno kaktiniai gumburai. Vidiniame paviriuje iilgai kaulo eina
virutinio strlinio anio vaga.
Momenkaulis porinis plokiasis kaulas. Jo onuose eina smilkinio linijos. Vidinio paviriaus viruje iilgai kaulo eina virutinio strlinio
anio vaga. i vaga eina iilgai kaktikaulio, momenkauli ir pakaukaulio.
Akytkaulis sudaro pagrindinius rmus nosies ertmms. Jis labai
oringas, neporinis, sudarytas i staiosios ploktels, kuri eina nosies
pertvaros sudt, bei gulsiosios ploktels. Ji dar vadinama akytja
ploktele. alis nuo staiosios ploktels yra akytkaulio labirintai bei virutin ir vidurin nosies kriaukls.
Apatin nosies kriaukl yra porin, kriaukls formos ploktel.
Virutinis andikaulis porinis, orinis kaulas. J sudaro knas, kurio viduje yra ertm virutinio andikaulio antis. Kaulas turi ataugas
kaktin, skruostin, dantin, gomurin. Susijungus abiej andikauli gomurinms ataugoms, susidaro kietojo gomurio priekin dalis. Dantins
ataugos apatiniame krate yra atuonios dantins duobuts.
Gomurikaulis yra porinis plokiasis kaulas. Jis susideda i dviej
netaisykling plokteli gulsiosios ir staiosios. Gulsioji ploktel sudaro kietojo gomurio upakalin dal, staioji ploktel eina nosies pertvaros sudt.
Nosikaulis porinis plokiasis kaulas. Sudaro nosies nugarl.
Aarikaulis porinis plokiasis kaulas, esantis akiduobs sudtyje.
22

Noragas neporinis plokiasis kaulas, einantis nosies pertvaros

sudt.
Skruostakaulis porinis, plokiasis kaulas.
Apatinis andikaulis neporinis kaulas. J sudaro knas ir dvi akos. Kiekvienos akos viruje yra vainikin ir snarin ataugos. Snarin
ataug sudaro galva ir kaklas. Kno virutiniame krate yra eiolika dantini duobui.
Polieuvinis kaulas yra pasmakrs ir kaklo priekinio paviriaus
kampe. Jis yra pakabintas raiiais ant smilkinkaulio ylini ataug. Prie jo
apatinio krato jungiamojo audinio plve jungiasi gerklos. Jis susideda i
kno, maj ir didij rag.
Kaukols kaulai susijung nepaslankiomis kaulinmis jungtimis
silmis. Judrus tik vienas kaulas apatinis andikaulis. Jis jungiasi su
smilkinkauliu, smilkininiu apatinio andikaulio snariu. snar sudaro
smilkinkaulio andikaulin duob ir apatinio andikaulio galva. Snarys
yra sudtingasis, derintinis, kompleksinis, balno formos. Jo paslankum
didina viduje esantis snarinis diskas. Snar tvirtina raiiai, einantys nuo
pleitakaulio ir smilkinkaulio iki apatinio andikaulio.

23

3. ARTROLOGIJA
3.1. Bendroji artrologija
Artrologija yra mokslas apie kaul jungtis (arthron snarys, logos
mokslas). Bendroji artrologija nagrinja morfologines savybes, bdingas
visoms kaul jungtims.
Kaul jungtys skirstomos :
a) tiesiogines;
b) netiesiogines (snariai);
c) pusiau snarius.
Tiesiogins jungtys tai tokios jungtys, kurios jungia dviej kaul
galus itisiniu audiniu, nepalikdamos tarpo. Kaul galus gali jungti skaidulinis jungiamasis, kremzlinis ir kaulinis audiniai. Skaidulins jungtys yra
raiiai, plvs, sils. Kremzlin, tiesiogin jungtis gali bti pastovi, tai
yra iliekanti vis gyvenim, ir nepastovi, kuri vyresniame amiuje sukaulja. Kaul galus gali jungti skaidulin arba hialinin kremzl. Kaulin
jungtis jungia kaul galus kauliniu audiniu.
Pusiau snariai jungia kaulus itisiniu audiniu, taiau io audinio
viduje yra ertm pripildyta skysio. Tai tarpin jungtis.
Netiesiogins jungtys (snariai) jungia kaul galus palikdamos
tarp j tarp. Tai paslankios jungtys.
Snar sudaro:
1. Pagrindiniai elementai:
a) snariniai paviriai;
b) snario kapsul;
c) snario ertm.
2. Snario priklausiniai:
a) diskai;
b) meniskai;
c) snarins lpos;
d) snariniai raiiai.
24

Snariniai paviriai tai kaul galai padengti hialinine arba skaiduline (dengia maiau paslanki snari kaul galus) kremzle. Kremzls
funkcijos:
1) maina trint tarp kaul;
2) gerina j slydim vienas kitu;
3) amortizuoja;
4) apsaugo kaulus nuo suaugimo.
Snario kapsul tai maielis, kuris apgaubia kaul galus. Ji sudaryta i dviej sluoksni:
1) skaidulins plvs, kuri yra iorje ir pereina antkaul.
2) tepalins plvs, kuri sudaryta i puriojo jungiamojo audinio ir
i vidaus padengta vienasluoksniu plokiu epiteliu. Ji gamina
lipn, skaidr skyst, kuris vadinamas snariniu tepalu.
Jeigu tepalins plvs yra daug, ji gali sudaryti tepalines klostes,
kurios eina snario ertm. Kai kuriose klostse kaupiasi riebalinis audinys, tokios klosts vadinamos riebalinmis. Jeigu tepalin plv suplonja, ji gali isigaubti ir sudaryti tepalinius maielius. Jie yra pripildyti snario
tepalo, guli po raumenimis ar j sausgyslmis ir maina judani raumen
bei sausgysli trint.
Snario ertm tai nedidelis plyys tarp snarinio paviriaus ir snarins kapsuls. Ji pripildyta snarinio tepalo, kuris maina trint, amortizuoja smgius.
Diskai yra skritulio formos, meniskai pusmnulio formos. Jie yra
snario viduje, amortizuoja, didina snari paslankum.
Snarins lpos apgaubia snarin paviri ir j padidina, pagilina.
Diskai, meniskai ir snarins lpos yra sudarytos i kremzli.
Raiiai yra sudaryti i skaidulinio jungiamojo audinio, jie sutvirtina
snarin kapsul, stabdo judesius, lemia j krypt. Raiiai gali bti isidst snario iorje arba viduje.
Snariai klasifikuojami pagal:
1. Snarini paviri skaii:
a) paprastieji;
b) sudtingieji;
25

c) kompleksiniai;
d) derintiniai.
2. Snarini paviri form:
a) ritininiai (cilindriniai). Jie primena mautus vienas kit cilindrus. Vienas pavirius igaubtas, kitas gaubtas (stipininis alknkaulio snarys);
b) skridininiai. Vienas pavirius dubs, kitas turi duobut su
skiauterle (pirt snariai);
c) elipsoidiniai. Jie yra elipss formos, vienas pavirius igaubtas, kitas gaubtas. Skersins ir iilgins igaubos nevienodos
(atlantiniai pakauio snariai);
d) balniniai. Paviriai primena baln, viena kryptimi igaubti, kita
gaubti (krtinkaulinis raktikaulio snarys);
e) krumpliniai. Tai tarpin forma tarp ritinini ir elipsoidini snari. Juos sudaro vieno kaulo igaubti krumpliai, kito kaulo atitinkamos dubos (kelio snarys);
f) rutuliniai. Vienas pavirius yra rutulio formos galva, kitas
gaubtas duob (peties snarys). Tai paslankiausi snariai;
g) rieutiniai. Tai rutulini snari atmaina. J snarin duob
gili, j telpa daugiau kaip pus snarins galvos, todl j paslankumas maesnis negu rutulini snari (klubo snarys);
h) ploktieji. J pavirius plokias, judesi amplitud maa, galimas neymus slydimas apie visas judjimo ais (tarprieakauliniai snariai).
3. Snari funkcij:
a) vienaaiai. Apie vien a juda skridininiai ir ritininiai snariai.
Skridininiai apie skersin a, ritininiai apie vertikali a.
b) dviaiai. Apie dvi ais juda elipsoidiniai, balniniai ir krumpliniai
snariai. Elipsoidiniai ir balniniai apie skersin ir sagitali
ais. Krumpliniai apie skersin ir vertikali.
c) daugiaaiai. Apie tris ais skersin, vertikali, sagitali juda rutuliniai, rieutiniai ir ploktieji snariai.
26

Paprastuosius snarius sudaro dviej kaul snariniai paviriai

(peties snarys).
Sudtinguosius snarius sudaro trij ar daugiau kaul snariniai
paviriai, esantys vienoje kapsulje (alkns snarys).
Snariai, kuri snarines ertmes diskai arba meniskai dalija dvi
dalis, vadinami kompleksiniais (krtinkaulinis raktikaulio snarys).
Du atskiri snariai, kurie gali judti tik abu kartu, o ne atskirai, vadinami derintiniais (smilkininiai apatinio andikaulio snariai).
Snariai pagal funkcij klasifikuojami atsivelgiant tai, apie kiek
ai jie gali judti.
Skiriamos trys kno ays:
1. Vertikali. Ji yra statmena atramos plotui, eina i viraus emyn.
2. Skersin. Ji yra lygiagreti atramos plotui, eina i vieno ono kit.
3. Strlin. Ji yra lygiagreti atramos plotui, eina i priekio atgal.
Apie kiekvien a yra atliekami du judesiai. Apie vertikali nugrimas, tai yra sukimas vid; atgrimas, tai yra sukimas ior. Apie
skersin lenkimas, tiesimas. Apie strlin atitraukimas (nuo kno),
pritraukimas (link kno).
Snari paslankumas priklauso nuo:
1. Amiaus: vaik snariai paslankiausi, mogui senstant paslankumas maja.
2. Lyties: moter snariai paslankesni nei vyr.
3. Paros laiko: ryte paslankumas maesnis negu vakare. Optimalus paslankumas bna 1214 valand.
4. Oro temperatros: esant emai temperatrai paslankumas maesnis.
5. Individuali anatomini savybi.
Snari paslankum maina:

stiprs, stori raiiai;

tempta snario kapsul;

stiprs, neelastingi raumenys.

27

3.2. Specialioji artrologija

Specialioji artrologija nagrinja konkrei kaul jungi sandar.
3.2.1. Stuburo kaul jungtys
Stuburo kaul jungtys skirstomos:
1. Stuburo jungtys:
a) slanksteli kn jungtys;
b) slanksteli lank jungtys;
c) slanksteli ataug (keterini, skersini, snarini) jungtys.
2. Stuburo jungtys su kaukole.
Slanksteli knai jungiasi tarpslanksteliniais diskais, kuriuos sudaro
skaidulinis iedas ir minktuminis branduolys, bei tiesiogine skaiduline
jungtimi priekiniu ir upakaliniu iilginiais raiiais.
Slanksteli lankai jungiasi tiesiogine skaiduline jungtimi geltonaisiais raiiais.
Keterins ataugos jungiasi tiesiogine skaiduline jungtimi tarpketeriniais raiiais ir antketeriniu raiiu, kuris nuo keterins ataugos aies
pereina ant pakaukaulio ir yra vadinamas sprando raiiu.
Skersins ataugos jungiasi tiesiogine skaiduline jungtimi tarpskersiniais raiiais.
Snarins ataugos jungiasi netiesiogine jungtimi, sudarydami tarpslankstelinius snarius. Snar sudaro aukiau esani slanksteli apatins snarins ataugos ir emiau esani slanksteli virutins snarins
ataugos. Pagal snarini paviri skaii derintiniai, pagal form
ploktieji. Stuburas juda apie tris ais: skersin lenkimas pirmyn ir tiesimas atgal, sagitali lenkimas onus, vertikali pasukimai onus.
Stuburas su kaukole jungiasi netiesioginmis jungtimis: dviem atlantiniais pakauio ir vienu viduriniu bei dviem oniniais ainiais atlanto snariais. Atlantinius pakauio snarius sudaro pakaukaulio krumpliai ir atlanto virutins snarins duobs. Snarys yra elipsoidinis, derintinis, dviais, judantis apie skersin (galvos lenkimas ir tiesimas) ir sagita28

li (galvos lenkimas onus) a. Tarp tarp pakaukaulio ir abiej atlanto

lank udaro priekin ir upakalin atlantins pakauio plvs.
Vidurin ain atlanto snar sudaro atlanto priekinio lanko danties
duobut ir aies danties snarinis pavirius. Snarys ritininis, vienaais,
judantis apie vertikali a (galvos sukimas onus kartu su visu atlantu).
oninius ainius atlanto snarius sudaro atlanto apatiniai snariniai paviriai ir aies virutiniai snariniai paviriai. Snariai ploktieji. Ainiai atlanto snariai yra derintiniai. Snarius sutvirtina sparniniai ir kryminis atlanto
raiiai. Sparniniai raiiai eina nuo danties on prie pakaukaulio krumpli vidinio paviriaus. Kryminis atlanto raitis, tvirtinantis dant atlante,
susideda i skersini pluot, kurie eina tarp atlanto onini masi ir iilgini pluot; virutinis prisitvirtina prie pakaukaulio nuokalns, apatinis
prie aies kno.
3.2.2. onkauli jungtys su krtinkauliu
Pirma deimta poros jungiasi su krtinkauliu, vienuolikta ir dvylikta poros su krtinkauliu nesijungia ir baigiasi pilvo raumenyse. Pirma pora
jungiasi tiesiogine kremzline jungtimi, antra septinta poros jungiasi netiesiogine jungtimi krtinkauliniais onkauli snariais; atunta, devinta, deimta poros jungiasi tiesiogine kremzline jungtimi tarpusavyje ir prisijungia prie septintos poros. Snariai yra derintiniai, ploktieji, judantys
apie vien sagitali a (kvepiant onkauliai pakyla, ikvepiant nusileidia). Snarius sudaro onkauli priekiniai galai ir krtinkaulio onkaulins
lankos. Juos sutvirtina spinduliniai krtinkauliniai onkauli raiiai.
3.2.3. onkauli jungtys su stuburu
onkauliai ir krtins slanksteliai jungiasi netiesioginmis jungtimis.
Susidaro du snariai onkaulio galvos ir onkaulio gumburlio snariai. Pagal snarini paviri skaii sudtingieji, derintiniai. Pagal form plokiasis onkaulio galvos snarys, ritininis onkaulio gumburlio
snarys, judantis apie vien sagitali a (kvepiant onkauliai pakyla, ikvepiant nusileidia). onkaulio galvos snar sudaro onkaulio galva ir
slankstelio kno pusduobuts; snar sutvirtina spindulinis onkaulio gal29

vos raitis. onkaulio gumburlio snar sudaro onkaulio gumburlis ir

slankstelio skersins ataugos onkaulin duobut, snar sutvirtina skersinis onkaulio raitis.
3.2.4. Pei lanko ir rankos kaul jungtys
Pei lanko kaulai raktikaulis ir ment jungiasi netiesiogine
jungtimi petiniu raktikaulio snariu. Snar sudaro raktikaulio petinis
galas ir ments petin atauga, jo viduje yra snario diskas. Snarys yra
paprastasis, kompleksinis, plokios formos, maai paslankus. J sutvirtina petinis ir snapinis raktikaulio raiiai.
Pei lanko kaulas raktikaulis jungiasi su liemens kaulu krtinkauliu netiesiogine jungtimi krtinkauliniu raktikaulio snariu. Snar
sudaro raktikaulio krtinkaulinis galas ir krtinkaulio raktikaulin lanka, jo
viduje yra snario diskas, kuris didina snario paslankum. Snarys yra
paprastasis, kompleksinis, balno formos, juda apie tris ais: apie skersin neyms sukamieji judesiai, apie sagitali pei lanko judesys
auktyn ir emyn, apie vertikali pei lanko judesys pirmyn ir atgal.
Snar sutvirtina tarpraktikaulinis, krtinkaulinis ir onkaulinis raktikaulio
raiiai.
Pei lanko kaulas (ment) jungiasi su rankos kaulu (astikauliu)
netiesiogine jungtimi, peties snariu. Snar sudaro ments snarin
duob ir astikaulio galva. Ments snarin duob pagilina snarin lpa.
Snarys yra paprastasis, rutulio formos, labai paslankus. astas gali judti
apie skersin a lenkimas, tiesimas; apie sagitali a atitraukimas,
pritraukimas; apie vertikali a nugrimas, atgrimas, taip pat galimas sukimas ratu. Snar sutvirtina snapinis asto raitis, dvigalvio asto
raumens ilgosios galvos sausgysl, einanti tarpgumburine vaga ir prisitvirtinanti prie ments antsnarinio gumburlio.
astikaulis su dilbio kaulais jungiasi netiesiogine jungtimi, sudtinguoju alkns snariu. Snar sutvirtina alutinis alknkaulio, alutinis
stipinkaulio ir iedinis stipinkaulio raitis. Dilbis gali judti apie dvi ais:
skersin lenkimas, tiesimas ir vertikali nugrimas, atgrimas. Alkns snar sudaro trys atskiri snariai, apgaubti viena kapsule. Tai asti30

kaulinis alknkaulio snarys, astikaulinis stipinkaulio snarys ir artimasis

stipininis alknkaulio snarys. astikaulin alknkaulio snar sudaro
astikaulio skridinys ir alknkaulio pusmnulin (skridinin) lanka. Snarys yra paprastasis, skridinio formos, per j galimi judesiai apie skersin
a lenkimas ir tiesimas. Judesius riboja kauliniai ikyuliai: lenkiant dilb
alknkaulio vainikin atauga siremia astikaulio vainikin duob, tiesiant
alknkaulio alkn siremia astikaulio alknin duob. Nuo vidinio astikaulio antkrumplio iki alknkaulio eina alutinis alknkaulio raitis. astikaulin stipinkaulio snar sudaro astikaulio galvut ir stipinkaulio galvos
duobut. Snarys yra paprastasis, rutulio formos, per j bt galimi judesiai
apie visas tris ais, jeigu jis bt izoliuotas. Nuo astikaulio iorinio antkrumplio iki stipinkaulio eina alutinis stipinkaulio raitis, toliau jis pereina
iedin stipinkaulio rait. Artimj stipinkaulin alknkaulio snar sudaro
stipinkaulio galvos snarinis apvadas ir alknkaulio stipinin lanka. Snarys
yra paprastasis, ritininis, juda apie vien vertikali a (dilbio nugrimas,
atgrimas). Snar tvirtina iedinis stipinkaulio raitis. Jis prasideda nuo
alknkaulio, juosia stipinkaulio kakl ir vl prisitvirtina prie alknkaulio.
Dilbio kaul knus jungia tiesiogin skaidulin jungtis tarpkaulin
dilbio plv, siterpusi tarp alknkaulio ir stipinkaulio tarpkaulini krat.
Artimuosius galus jungia netiesiogin jungtis artimasis stipinkaulinis
alknkaulio snarys. Jis eina alkns snario sudt. Tolimuosius galus
jungia netiesiogin jungtis tolimasis stipinkaulinis alknkaulio snarys. J sudaro stipinkaulio alknin lanka ir alknkaulio galvos snarinis
apvadas. Snarys yra paprastasis, ritininis, juda apie vien vertikali a
(nugrimas, atgrimas). Snar sutvirtina alutinis alknkaulio ir alutinis stipinkaulio raiiai.
Dilbio kaulai su platakos kaulais jungiasi netiesiogine jungtimi
stipinkauliniu rieo snariu. J sudaro stipinkaulio rieinis snarinis pavirius ir artimoji rieakauli eil. Alknkaulis snario sudt neeina, j
nuo rieakauli atskiria snarinis diskas. Snarys yra sudtingasis, elipsoidinis, kompleksinis, dviais. Plataka gali judti apie skersin a lenkimas, tiesimas ir sagitali a pritraukimas, atitraukimas. Snar sutvirtina alutiniai alknkaulio ir stipinkaulio raiiai.
31

Artimoji ir tolimoji rieakauli eils jungiasi netiesiogine jungtimi

viduriniu rieo snariu. Snarys yra sudtingasis, plokiasis, maai paslankus. J sutvirtina daug raii, isidsiusi delninje ir nugarinje
rieo pusje. Rieakauliai delno pusje sudaro gaubt lank, kurio kratus jungia skersinis rieo raitis. Tarp io raiio ir rieakauli susiformuoja rieo kanalas, kuriuo eina pirt lenkiamj raumen sausgysls, kraujagysls, nervai.
Rieakaulius ir delnakaulius jungia netiesiogin jungtis, du rieakauliniai delno snariai. Vien snar sudaro didysis daugiakampis ir pirmo delnakaulio pamatas. Jis yra paprastasis, balno formos, dviais. Juda
apie skersin a delnakaulio lenkimas, tiesimas ir sagitali a pritraukimas, atitraukimas. Kit snar sudaro 25 delnakauli pamatai ir tolimoji
rieakauli eil (iskyrus didj daugiakamp). Snarys sudtingasis, plokiasis, maai paslankus. Snarius sutvirtina nugariniai rieiniai delno raiiai ir delniniai rieiniai delno raiiai.
Delnakaulius su pirtakauliais jungia netiesiogin jungtis delniniai
pirt snariai. Juos sudaro delnakauli galvos ir pamatini pirtakauli
pamatai. Snariai yra paprastieji, rutulio formos, j paslankum maina
skersiniai delnakauli raiiai. Per iuos snarius pirtai juda apie skersin a (lenkimas, tiesimas) ir sagitali a pirt sktimas.
Pirtakauliai jungiasi netiesioginm jungtim tarppirtakauliniais
(pirt) snariais. Juos sudaro artimj pirtakauli galvos ir vidurinij
pirtakauli pamatai (artimieji pirt snariai) bei vidurinij pirtakauli
galvos ir tolimj pirtakauli pamatai (tolimieji pirt snariai). Snariai
yra paprastieji, skridininiai, vienaaiai. Pirtai gali judti apie skersin a
lenkimas, tiesimas. Snarius tvirtina alutiniai raiiai.
3.2.5. Dubens kaul jungtys
Dubens kaulai klubakaulis, sdynkaulis, gaktikaulis jungiasi tiesioginmis jungtimis (iki 16 met kremzlinmis, vliau kaulinmis). Abiej
dubenkauli gaktikauliai jungiasi pusiau snariu gaktine svara. Tarp
tarp abiej gaktikauli svarini paviri upildo skaidulin kremzl, ku-

32

rios viduje yra svarinis plyys, pripildytas skysio. Jungtis yra beveik
nepaslanki.
Dubenkauliai jungiasi su liemens kaulu (krykauliu) netiesiogine
jungtimi krykauliniais klubakaulio snariais. Snarius sudaro klubakauli ausiniai snariniai paviriai ir krykaulio ausiniai snariniai paviriai.
Snarys yra paprastasis, plokiasis, maai paslankus. J sutvirtina trumpi
priekiniai ir upakaliniai krykauliniai klubakaulio raiiai, klubinis juosmens raitis, einantis nuo klubakaulio skiauters iki juosmens slanksteli,
krykaulinis gumburo ir krykaulinis dyglio raiiai, einantys nuo sdynkaulio iki krykaulio nugarinio paviriaus.
3.2.6. Kojos kaul jungtys
launikaulis su dubenkauliu jungiasi netiesiogine jungtimi klubo
snariu. J sudaro launikaulio galva ir dubenkaulio gduob. Gduob
pagilina jos kratuose isikiusi snarin lpa. Snarys yra paprastasis,
rieutinis, leidia judti launiai apie tris ais: skersin lenkimas, tiesimas; sagitali pritraukimas, atitraukimas; vertikali nugrimas, atgrimas (taip pat galimas sukimas ratu). Snar sutvirtina klubinis launies
raitis, sdimasis launies raitis, gaktinis launies raitis bei iedin juosta, juosianti launikaulio kakl ir prisitvirtinanti prie klubakaulio.
launis su blauzda jungiasi netiesiogine jungtimi kelio snariu.
Snar sudaro launikaulio igaubti ir blauzdikaulio gaubti krumpliai bei
girnel. Snarinje ertmje yra du meniskai vidinis ir oninis, riebalins
klosts. Jie amortizuoja, gerina paslankum. Snarys yra sudtingasis,
kompleksinis, krumplinis, dviais. Blauzda juda apie skersin a lenkimas (atgal), tiesimas (pirmyn) ir sulenkus blauzd apie vertikali a nugrimas, atgrimas. Snar sutvirtina vidiniai ir ioriniai raiiai. Snario
viduje yra priekinis ir upakalinis kryminiai raiiai. Ioriniai raiiai supa
snar i vis keturi pusi: alutinis blauzdikaulio, alutinis eivikaulio,
girnels, striinis pakinklio raiiai.
Blauzdos kaulus blauzdikaul ir eivikaul jungia dvi tiesiogins
skaidulins jungtys ir viena netiesiogin jungtis, blauzdikaulinis eivikaulio
snarys. Artimuosius kaulo galus jungia paprastasis, plokiasis, maai
33

paslankus blauzdikaulinis eivikaulio snarys. J sudaro eivikaulio galva ir blauzdikaulio eivinis snarinis pavirius. J sutvirtina priekinis ir upakalinis eivikaulio galvos raiiai. Blauzdos kaul kn tarpkaulinius
kratus jungia tarpkaulin blauzdos plv. Tolimuosius blauzdos kaul
galus jungia raitin jungtis. J sutvirtina priekinis ir upakalinis blauzdikauliniai eivikaulio raiiai.
Blauzdos kaulai su pdos kaulais jungiasi netiesiogine jungtimi
blauzdiniu pdos snariu. Susijungus blauzdos kaul tolimiesiems galams susidaro duba, kuri sistato okikaulio skridinys. Snarys yra sudtingasis, skridininis, vienaais. Pda gali judti apie skersin a lenkimas (emyn), tiesimas (auktyn). Snar sutvirtina alutiniai raiiai, einantys nuo blauzdos kaul link iurnos kaul. Vidinje pusje ie raiiai
labai stiprs, oninje silpnesni.
iurnakauliai tarpusavyje jungiasi netiesioginmis jungtimis. Tarp
okikaulio ir kulnakaulio upakalini snarini paviri susidaro paprastasis pookikaulinis snarys. Tarp okikaulio, kulnakaulio ir laivakaulio
snarinio paviriaus susidaro sudtingasis okikaulio, kulnakaulio ir
laivakaulio snarys. Abu snariai funkcionuoja kartu, j dka visa pda
juda apie okikaul. Abu snariai kartu sudaro daugiaa rutulin snar.
Apie vertikali a galimas pdos pritraukimas, atitraukimas; apie sagitali
a nedidelis pdos pasukimas vid ir ior; apie skersin a pdos
lenkimas, tiesimas (papildo blauzdinio pdos snario galimybes). Tarp
kulnakaulio ir kubakaulio snarinio paviriaus susidaro paprastasis, balninis kulnakaulinis kubakaulio snarys. Galimi riboti judesiai apie sagitali
a, kurie palengvina pdos nugrim ir atgrim. Tarp laivakaulio ir trij
pleituk snarinio paviriaus susidaro sudtingasis, plokiasis, maai
paslankus pleitukinis laivakaulio snarys. Tarpiurnakaulinius snarius
tvirtina daug raii, einani nuo vieno kaulo prie kito. Tviriausias raitis
yra ilgasis pado, einantis nuo iurnakauli iki padikauli pamat.
iurnakauliai su padikauliais jungiasi netiesioginmis jungtimis
iurniniais pado snariais. Juos sudaro vis trij pleituk, kubakaulio
snariniai paviriai ir 15 padikauli pamatai. Pirmo padikaulio snarys
yra paprastasis, balninis. Kiti snariai yra sudtingieji, ploktieji. Snariai
34

maai paslanks, juos tvirtina nugariniai ir padiniai iurniniai padikauli

raiiai.
Padikauliai su pirtakauliais jungiasi netiesiogine jungtimi padiniais pirt snariais. Juos sudaro padikauli galvos ir pamatini pirtakauli pamatai. Snariai yra paprastieji, rutuliniai. Galimi pirt judesiai
apie skersin a lenkimas, tiesimas ir apie vertikali a neymus sktimas. Paslankum maina skersiniai padikauli raiiai.
Pirtakauliai jungiasi netiesioginm jungtim tarppirtakauliniais
(pirt) snariais. Juos sudaro artimj pirtakauli galvos ir vidurini
pirtakauli pamatai (artimieji pirt snariai) bei vidurini pirtakauli galvos ir tolimj pirtakauli pamatai (tolimieji pirt snariai). Snariai yra
paprastieji, skridininiai, vienaaiai. Pirtai gali judti apie skersin a
lenkimas, tiesimas. Snarius tvirtina alutiniai raiiai.

35

PAVEIKSLAI

36

Kaulai

upakalinis gumburlis
upakalinis lankas
slankstelins arterijos vaga

virutin snarin duobut

skersin anga
onin dalis
danties
duobut

skersin atauga

priekinis gumburlis

priekinis lankas

1 pav. Atlantas (vaizdas i viraus)

dantis

priekinis snarinis pavirius

virutinis snarinis pavirius

skersin atauga
slankstelio knas

apatinis snarinis pavirius

2 pav. Ais (vaizdas i priekio)

37

priekinis snarinis pavirius

dantis
upakalinis snarinis pavirius
virutinis snarinis pavirius
skersin anga
slankstelio lankas

keterin atauga
slankstelio knas

skersin
atauga

apatin
snarin atauga

3 pav. Ais (vaizdas i kairs)

keterin atauga

slankstelio lankas
apatinis snarinis pavirius

skersin anga

slankstelio anga

upakalinis
gumburlis

priekinis
gumburlis

skersin atauga
slankstelio knas

4 pav. Kaklo slankstelis (vaizdas i apaios)

38

virutin snarin atauga

skersin onkaulin duobut

virutin slankstelio lanka

virutin onkaulin pusduobut
slankstelio knas

skersin atauga

apatin onkaulin pusduobut

apatin slankstelio lanka
apatin snarin atauga
keterin atauga

5 pav. Krtins slankstelis (vaizdas i deins)

virutin snarin atauga
skersin atauga

virutin slankstelio lanka

slankstelio knas

spenin atauga

apatin slankstelio lanka

keterin atauga
apatin snarin atauga

6 pav. Juosmens slankstelis (vaizdas i deins)

39

krykaulio
pamatas

virutin
snarin atauga
dubeninis
pavirius

skersins linijos

dubenins
angos

krykaulio virn

7 pav. Krykaulis (vaizdas i priekio)

40

nugarins angos

krykaulio kanalas
virutin
snarin atauga

virutin
snarin atauga

krykaulio
iurktuma
ausinis pavirius

tarpin krykaulio
skiauter

onin krykaulio
skiauter

vidurin krykaulio
skiauter

nugarinis pavirius
krykaulio ragai

8 pav. Krykaulis (vaizdas i nugaros)

41

onkaulio galva
onkaulio galvos skiauter

onkaulio knas

onkaulio vaga

onkaulio
kaklas
onkaulio galvos
snarinis pavirius

9 pav. onkaulis (vaizdas i vidaus ir priekio)

onkaulio galva
onkaulio gumburlis

onkaulio kampas

onkaulio knas

10 pav. onkaulis (vaizdas i iors ir nugaros)

42

raktikaulin lanka

jungo lanka

pirmojo onkaulio
onkaulin lanka
krtinkaulio rankena

antrojo onkaulio
onkaulin lanka

krtinkaulio kampas

krtinkaulio knas
treiojo, ketvirtojo,
penktojo onkauli
onkaulins lankos

etojo, septintojo
onkauli onkaulins
lankos

kardin atauga

11 pav. Krtinkaulis (vaizdas i priekio)

43

stuburgalio ragai

a)
stuburgalio ragai

b)
12 pav. Stuburgalis (vaizdas i priekio (a) ir i nugaros (b)

44

iorinis pakaukaulio kyulys

auktutin
sprando linija
virutin
sprando
linija

iorin
pakaukaulio
skiauter

apatin
sprando
linija
krumplin duob

didioji
pakaukaulio
anga

jungo atauga
jungo lanka

krumplinis
kanalas
pakaukaulio
krumplys

ryklinis gumburlis
pamatin dalis

13 pav. Pakaukaulis (vaizdas i nugaros)

45

virutinio strlinio
anio vaga
lambdinis kratas

krymin
pakyla

pakaukaulio vynas
vidinis
pakaukaulio
kyulys

skersinio
anio vaga

vidin
pakaukaulio
skiauter
speninis kratas
riestinio anio vaga

jungo atauga

krumplinis kanalas

jungo gumburlis

apatinio uolinio anio vaga

jungo lanka
onin dalis

nuokaln

pamatin dalis

14 pav. Pakaukaulis (vaizdas i priekio)

46

momeninis
gumburas

iorinis pavirius

virutin
smilkinio
linija
apatin
smilkinio
linija

15 pav. Momenkaulis (vaizdas i deins)

47

kaktikaulio vynas

kaktinis
gumburas
smilkininis pavirius
smilkinin linija
tarpakis

antakin anga
skruostin atauga
antakinis lankas

antakinis
kratas

kaktin
lanka
nosinis dyglys

kaktin sil

nosin dalis

16 pav. Kaktikaulis (vaizdas i priekio)

virutinio strlinio
anio vaga

arterij vagos
kaktin skiauter

smegen vingi
spaudai

skruostin atauga
akiduobin dalis

akloji anga

smegen vingi
spaudai

17 pav. Kaktikaulis (vaizdas i vidaus)

48

pleitakaulio knas
regos nervo kanalas

turkikasis balnas
upakalin atauga

maasis sparnas

priekin atauga
virutinis
akiduobs
plyys
sparninis
kanalas

didysis sparnas
apskritoji anga
pleitinis lieuvlis
ausies trimito anga

sparnins
ataugos

sparnin duob

onin ploktel
vidin ploktel

18 pav. Pleitakaulis (vaizdas i priekio)

vynin dalis
andikaulin duob
arterijos vaga
momenin
lanka

skruostin
atauga

snarinis
gumburlis
spenin
anga

bgnin dalis

uolin dalis
bgninis spenins
ataugos plyys

iorin
klausomoji
landa

ylin atauga

spenin atauga

19 pav. Smilkinkaulis (vaizdas i deins)

49

akytkaulio
labirintas

staioji ploktel

akytkaulio piltuvlis
kablin atauga

akytkaulio psl
vidurin nosies
kriaukl
virutin nosies
kriaukl
akytkaulio
labirintas
akytoji ploktel

20 pav. Akytkaulis (vaizdas i apaios)

21 pav. Apatin nosies kriaukl (vaizdas i ono)

50

22 pav. Nosikauliai

23 pav. Aarikaulis

24 pav. Noragas (vaizdas i ono)

51

akiduobinis pavirius
skruostin atauga
poakiduobin vaga

kaktin atauga
priekin aarin skiauter
aarin vaga
poakiduobinis kratas
poakiduobin anga

gumburas

nosin lanka
dantins angos

iltin duob

dantins kalvels

dantinis lankas

25 pav. Virutinis andikaulis (vaizdas i deins)

kaktin atauga

virutinio andikaulio antis

nosin skiauter
dantin atauga

gomurin atauga

26 pav. Virutinis andikaulis (vaizdas i vidaus)

52

staioji ploktel

gulsioji ploktel

27 pav. Gomurikaulis (vaizdas i ono)

28 pav. Skruostakaulis (vaizdas i ono)

53

snarins ataugos galva

vainikin
atauga

snarins ataugos kaklas

apatinio andikaulio aka

smakrin
anga

apatinio andikaulio kampas

apatinio andikaulio pamatas

apatinio andikaulio knas

29 pav. Apatinis andikaulis (vaizdas i priekio)

didysis ragas

maasis ragas

knas

30 pav. Polieuvinis kaulas (vaizdas i priekio)

54

petys

peties snarinis pavirius

snapin atauga ments lanka

virutinis kampas

virutinis
kratas
antsnarinis
gumburlis

ments kaklas
snario duob
oninis kampas
pomentin
duob

posnarinis gumburlis

vidinis kratas
onkaulinis
pavirius

oninis kratas

apatinis kampas

31 pav. Ment (vaizdas i priekio)

55

virutinis kratas
ments dyglys

ments lanka

antdyglin duob

petys
snapin atauga

virutinis kampas

oninis kampas

podyglin duob
vidinis kratas

oninis kratas

apatinis kampas

32 pav. Ment (vaizdas i nugaros)

56

snarinis pavirius

petinis galas
krtinkaulinis galas

33 pav. Raktikaulis (vaizdas i viraus)

snarinis pavirius
trapecin linija

maitinamoji anga

snarinis pavirius

onkaulinio raktikaulio
raiio spaudas
petinis galas

kginis gumburlis

krtinkaulinis galas

34 pav. Raktikaulis (vaizdas i apaios)

57

astikaulio galva
didysis gumburlis
tarpgumburin vaga

didiojo gumburlio skiauter

anatominis kaklas
maasis gumburlis
chirurginis kaklas
maojo gumburlio skiauter

deltin iurktuma

astikaulio knas

priekinis pavirius
maitinamoji anga

oninis kratas

vidinis kratas

stipinin duob
vainikin duob
oninis antkrumplis

vidinis antkrumplis

astikaulio galvut
astikaulio skridinys

35 pav. astikaulis (vaizdas i priekio)

58

astikaulio galva
anatominis kaklas

didysis gumburlis

chirurginis kaklas

astikaulio knas

upakalinis pavirius
vidinis kratas

oninis kratas

alkns duob

vidinis antkrumplis
alkninio nervo vaga

oninis antkrumplis

astikaulio skridinys

36 pav. astikaulis (vaizdas i nugaros)

59

alkn
pusmnulin
(skridinin) lanka
vainikin atauga
stipinkaulin lanka
atgriamojo raumens skiauter

alknkaulio iurktuma

upakalinis kratas

tarpkaulinis kratas
upakalinis pavirius

ylin atauga

alknkaulio galva

37 pav. Alknkaulis (vaizdas i ono)

60

snarinis apvadas

stipinkaulio galva

stipinkaulio kaklas

stipinkaulio iurktuma

stipinkaulio knas
tarpkaulinis kratas
priekinis kratas
priekinis pavirius

alknkaulin lanka
ylin atauga

38 pav. Stipinkaulis (vaizdas i priekio)

61

pirtakaulio knas
pirtakaulio pamatas

tolimasis
pirtakaulis
pirtakaulio galva
vidurinis
pirtakaulis

artimasis
pirtakaulis
sezamoidiniai kaulai

galva
tarpkauliniai
delnakauli tarpai

delnakaulis
knas
pamatas
maasis daugiakampis

kabliukas kablinio kauliuko

kablinis
irnis

didysis daugiakampis
trikampis
mnulis

laivelis
galvinis

39 pav. Platakos kaulai (delno vaizdas)

62

klubakaulis

klubaduob

klubakaulio sparnas

klubakaulio skiauter

klubakaulio skiauter

virutinis upakalinis
klubakaulio dyglys

virutinis priekinis
klubakaulio dyglys

ausinis pavirius
apatinis priekinis
klubakaulio dyglys

apatinis upakalinis
klubakaulio dyglys

lankin linija

didioji sdimoji lanka

klubakaulio knas

sdynkaulio knas
gaktikaulio knas
utvarin skiauter
gaktikaulio skiauter
virutin gaktikaulio aka

sdimasis dyglys
maoji sdimoji lanka
upakalinis utvarinis gumburlis
utvarin
vaga

gaktikaulis

sdynkaulio aka
sdynkaulis
utvarin anga
sdynkaulio aka

svarinis pavirius
apatin gaktikaulio aka

40 pav. Dubenkaulis (vaizdas i vidaus)

63

priekin sdmenin linija

klubakaulio sparnas

iorin klubakaulio skiauters lpa

tarpin linija
vidin klubakaulio skiauters lpa

klubakaulis
upakalin
sdmenin linija

sdmeninis pavirius
virutinis priekinis
klubakaulio dyglys

virutinis
upakalinis
klubakaulio dyglys
apatinis upakalinis
klubakaulio dyglys
didioji sdimoji lanka

apatinis priekinis
klubakaulio dyglys
klubakaulio knas

apatin sdmenin linija

pusmnulinis pavirius

gduob

sdimasis dyglys

virutin
gaktikaulio aka

maoji sdimoji lanka

sdynkaulio knas

gaktikaulio
gumburlis
priekinis utvarinis
gumburlis

sdimasis gumburas
sdynkaulis

gaktikaulis
apatin gaktikaulio aka

sdynkaulio aka

41 pav. Dubenkaulis (vaizdas i ono)

64

launikaulio galva
launikaulio kaklas
didysis gbrys

launikaulio galvos duobut

tarpgbrin linija
maasis gbrys

priekinis pavirius
launikaulio knas

oninis antkrumplis

vidinis antkrumplis
girnelinis pavirius

42 pav. launikaulis (vaizdas i priekio)

65

launikaulio kaklas
gbrin duob
launikaulio galva

didysis gbrys

tarpgbrin skiauter
maasis gbrys
sdmenin iurktuma
skiauterin linija

vidin iurkiosios linijos lpa

upakalinis pavirius

onin iurkiosios linijos lpa

pakinklio ploktuma
tarpkrumplin duob

vidinis krumplys

oninis krumplys

43 pav. launikaulis (vaizdas i nugaros)

66

girnels pamatas

snarinis pavirius

girnels virn

44 pav. Girnel (upakalinis pavirius)

girnels pamatas

priekinis pavirius

girnels virn

45 pav. Girnel (priekinis pavirius)

67

vidinis krumplis

tarpkrumplin pakyla
oninis krumplis
eivikaulinis snarinis pavirius

plekninio raumens linija

vidinis kratas

upakalinis pavirius
blauzdikaulio knas

kulknin vaga

vidin kulknis

46 pav. Blauzdikaulis (vaizdas i nugaros)

68

tarpkrumplin pakyla
eivikaulio snarinis pavirius
blauzdikaulio iurktuma

upakalinis pavirius

oninis pavirius

tarpkaulinis kratas
priekinis kratas

eivikaulin lanka
vidin kulknis

47 pav. Blauzdikaulis (vaizdas i ono)

69

eivikaulio galvos virn

eivikaulio galva

oninis pavirius
vidinis pavirius
tarpkaulinis kratas
priekinis kratas

onin kulknis

48 pav. eivikaulis (vaizdas i vidaus)

70

kulnakaulis

okikaulio skridinys
okikaulis

penktojo padikaulio iurktuma

kubakaulis
laivakaulis
oninis pleitukas
vidurinis pleitukas
vidinis pleitukas
pamatas

padikaulio knas
padikaulis
artimasis pirtakaulis

padikaulio galva
pirtakaulio pamatas

vidurinis pirtakaulis
tolimasis pirtakaulis

artimasis pirtakaulis
pirtakaulio knas

tolimasis pirtakaulis
pirtakaulio
tolimasis galas

49 pav. Pdos kaulai (vaizdas i viraus)

71

Snariai

upakalinis iilginis raitis

tarpslankstelin anga

tarpslankstelinis
diskas

geltonieji raiiai

minktuminis
branduolys

tarpketerinis raitis

skaidulinis iedas

antketerinis raitis
virutin
snarin atauga
skersin atauga

priekinis
iilginis raitis

skaidulin jungtis

apatin snarin atauga

50 pav. Stuburo jungtys (vaizdas i ono)

72

upakalin atlantin
pakauio plv

priekin atlantin
pakauio plv
atlantas
oninio ainio atlanto
snario kapsul

sprando raitis

51 pav. Stuburo jungtys su kaukole (vaizdas i ono)

pakaukaulio pamatas
skersinis atlanto raitis
pakaukaulis

atlantinio pakauio
snario kapsul

atlantas
krymeninis
atlanto raitis

polieuvinio nervo kanalas

sparniniai raiiai

iilginiai pluoteliai

snario kapsul
dangtin plv

ais

52 pav. Kaklo slanksteli jungtys su pakaukauliu (vaizdas i nugaros)

73

apatin snarin slankstelio atauga

lankinis ataugos snarys

virutin snarin slankstelio atauga

skersin atauga

oninis skersinis onkauli raitis

onkaulio
gumburlio snarys

oninis skersinis onkauli

raitis
skersinis onkauli raitis

skersinis onkauli raitis

onkaulio galvos snarys

geltonieji
raiiai

onkaulio kaklas
onkaulio galvos snarinis pavirius
spindulinis onkaulio galvos raitis

53 pav. onkauli jungtys su stuburu (vaizdas i viraus)

tarpraktikaulinis
raitis
krtinkaulinis raktikaulio raitis
krtinkaulis
onkaulinis raktikaulio raitis
iorin tarponkaulin plv
krtinkaulio plv
spinduliniai krtinkauliniai
onkauli raiiai

krtinkauliniai
onkauli raiiai
krtinkauliniai
onkauli snariai

tarpkremzliniai
snariai
onkauliniai kardins
ataugos raiiai

54 pav. onkauli jungtys su krtinkauliu (vaizdas i priekio)

74

krtinkaulinis raktikaulio raitis

raktikaulis

snario diskas
tarpraktikaulinis
raitis

pirmasis onkaulis
onkaulinis raktikaulio raitis
krtinkaulio rankena

55 pav. Krtinkaulinis raktikaulio snarys (vaizdas i priekio)

petys
snario kapsul
virutinis skersinis ments raitis
dvigalvio asto raumens
ilgosios galvos sausgysl

snario
kapsul
snario ertm

ment

56 pav. Peties snarys (vaizdas i priekio)

75

astikaulis

snario kapsul

alutinis stipinkaulio
raitis

alutinis alknkaulio
raitis

iedinis stipinkaulio
raitis

dvigalvio asto
raumens sausgysl
striinis raitis

stipinkaulis

alknkaulis

57 pav. Alkns snarys (vaizdas i priekio)

76

astikaulis
snario kapsul
astikaulio galvut

astikaulio skridinys
snario ertm

stipinkaulio galva
iedinis stipinkaulio raitis
dvigalvio asto raumens sausgysl
striinis raitis
stipinkaulis

alknkaulis

tarpkaulin dilbio plv

tolimasis stipinkaulinis
alknkaulio snarys

58 pav. Alkns snarys ir dilbio kaul tarpusavio jungtys

(vaizdas i priekio)

77

delniniai rieiniai
delnakauli raiiai
delniniai delnakauli
raiiai
gilieji skersiniai
delnakauli raiiai

alutiniai
raiiai

delniniai pirt snariai

skaidulin
maktis

pavirinio pirt lenkiamojo

raumens sausgysl

skaidulin maktis

pirt snariai

giliojo pirt lenkiamojo

raumens sausgysl

59 pav. Platakos kaul jungtys (vaizdas i priekio)

78

tarpkaulin dilbio plv

alknkaulis

stipinkaulis
tarpkaulinis rieakauli
raitis

snario ertm

stipinkaulinis rieo
snarys

tolimasis stipinkaulinis
alknkaulio snarys

laivelis

snario diskas

alutinis stipinkaulinis rieo

raitis
tarpkauliniai raiiai

mnulis
alutinis alknkaulinis rieo raitis
trikampis

maasis daugiakampis

kablinis kauliukas
didysis daugiakampis

galvinis kauliukas

rieakaulinis delno
snarys (nykio)

rieakauliniai delno
snariai

rieakaulinis delno
snarys
tarpkauliniai delnakauli snariai

60 pav. Stipinkaulinis rieo snarys ir platakos kaul jungtys

(vaizdas i nugaros)

79

klubinis juosmens raitis

priekinis iilginis raitis

tarpkauliniai
krykauliniai
klubakaulio raiiai
krykaulinis
klubakaulio
snarys
priekiniai krykauliniai
klubakaulio raiiai
didioji sdimoji anga
krykaulinis dyglio raitis
maoji sdimoji anga

priekinis
krykaulinis
stuburgalio raitis

krykaulinis gumburo raitis

snario (tarpgaktinis)
diskas
gaktin svara

61 pav. Dubens kaul jungtys (vaizdas i viraus ir priekio)

krykaulinis dyglio raitis

utvarin plv
snario lpa
iedin juosta

nugarinis pavirinis krykaulinis

stuburgalio raitis

klubinis launies raitis

sdimasis launies
raitis
snario kapsul

oninis krykaulinis
stuburgalio raitis
nugarinis gilusis krykaulinis
stuburgalio raitis

62 pav. Dubens kaul jungtys, klubo snarys (vaizdas i nugaros)

80

priekinis apatinis
klubakaulio dyglys
klubinis
launies raitis
snario kapsul

utvarinis kanalas
utvarin plv
gaktinis launies raitis

63 pav. Klubo snario raiiai (vaizdas i priekio)

81

riebalinis audinys gduobje

gduob

tiesusis launies raumuo

gduobs lpa
launikaulio galvos raitis
launikaulio galva

skersinis gduobs raitis

utvarin plv

snario kapsul

64 pav. Klubo snarys (vaizdas i priekio)

82

girnelinis pavirius

upakalinis kryminis
raitis
alutinis
eivikaulio
raitis

priekinis kryminis raitis

priekinis launikaulinis
menisko raitis
skersinis kelio raitis

oninis meniskas

vidinis meniskas

dvigalvio launies
raumens sausgysl

alutinis blauzdikaulio
raitis

priekinis eivikaulio
galvos raitis

girnels raitis

eivikaulio galva

girnels snarinis pavirius

tarpkaulin blauzdos plv

65 pav. Kelio snarys (vaizdas i priekio)

83

priekinis eivikaulio galvos raitis

tarpkaulin blauzdos plv

eivikaulis

blauzdikaulis

priekinis blauzdikaulinis
eivikaulio raitis

66 pav. Blauzdos kaul jungtys (vaizdas i priekio)

84

eivikaulis

upakalinis eivikaulinis
okikaulio raitis
pookikaulinis snarys
okikaulinis kulnakaulio raitis
kulnakaulinis laivakaulio raitis
kulnakaulinis kubakaulio raitis
kulnakaulinis kubakaulio snarys
snario ertm
nugarinis kubakaulinis
laivakaulio raitis
iurninis pado snarys
pleitakaulinis kubakaulio raitis
kubakaulis
tarpkauliniai padikauli raiiai

blauzdikaulis

blauzdinis pdos snarys

blauzdikaulinis okikaulio raitis
blauzdikaulinis laivakaulio raitis
skersinis iurnos snarys
okikaulinis laivakaulio snarys
laivakaulis
kubakaulinis laivakaulio snarys
tarppleitakaulinis raitis
vidinis pleitukas
vidurinis pleitukas
oninis pleitukas
iurninis pado snarys
pleitukinis padikaulio
raitis

padikaulinis pirto snarys

alutiniai raiiai

pirt snariai

67 pav. Pdos kaul jungtys (vaizdas i viraus)

85

Literatra
Astrauskas S., Biziuleviius S., Pavilionis S. ir kt. Medicinos termin
odynas. Vilnius, 1980.
Gedrimas V., Sasnauskas V. Maasis mogaus anatomijos atlasas.
Vilnius, 2004.
Pavilonis S., Burneikis E., Gavelis V. ir kt. mogaus anatomija. Vilnius,
1984.
Seibutien A. mogaus anatomija. Vilnius, 1990.
Stropus R., Tamaauskas K. A., Pauien N. mogaus anatomija.
Kaunas, 2005.
Terminologia anatomica. Thieme. Stuttgart, N. York, 1998.
Zachovajevas P., Karpaviien A. Anatomijos praktikos darbai. Kaunas,
2001.
. . (1974). . T I. ,
1974.

86

K a r p a v i i e n , Aiva ; S e i b u t i e n , Angel ;
Z a c h o v a j e v a s , Pavelas
Ka463 mogaus anatomija. Kaulai. Jungtys : studij knyga. / Aiva Karpaviien,
Angel Seibutien, Pavelas Zachovajevas ; Lietuvos kno kultros
akademija. Kaunas : LKKA, 2011. 87 p.: iliustr.
ISBN 978-609-8040-53-1
Studij knygoje apraomi mogaus audiniai, kaulai ir jungtys. Leidinyje gausu
iliustracij apie kaul ir snari anatomin sandar, vartojami lietuviki terminai.
Skiriama kno kultros ir sporto specialybi studentams, sveikatinimo ir sporto
specialistams, kno kultros mokytojams.
UDK 611.7(075.8)

Lietuvos kno kultros akademija

Aiva Karpaviien, Angel Seibutien, Pavelas Zachovajevas
MOGAUS ANATOMIJA. KAULAI. JUNGTYS
Studij knyga

Redaktor G. Brazaityt
Maketavo R. Ramanauskien

2011 04 31. 5,4 sp. l. Tiraas 100 egz.

Leido Lietuvos kno kultros akademija, Sporto g. 6, LT-44221 Kaunas.
_______________________________________________________________________________________

Spausdino UAB Printja, Vytauto Didiojo g. 114b, LT-56111 Kaiiadorys.

87