OBJEKTYVIEJI NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDETIES POYMIAI

OBJEKTYVIJ NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDETIES POYMI SAMPRATA IR REIKM

KALTININKO ATSAKOMYBEI. OBJEKTYVIJ POYMI RODINJIMAS

mogaus poelg galima vardyti nusikaltimu ar baudiamuoju nusiengimu tik kai nustatyti
visi nusikalstamos veikos sudties poymiai.
Objektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai tai iorin, akiai matoma ios veikos
dalis.
Vienos nusikalstamos veikos nuo kit pirmiausia skiriamos pagal objektyviuosius poymius,
pagal iorins raikos skirtumus. Todl objektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai, skirtingai nuo
kit nusikalstamos veikos sudties poymi, paprastai viena ar kita forma apraomi BK specialiosios dalies
straipsni dispozicijose.
Objektyvij nusikalstamos veikos sudties poymi apraymo statyme bdas i dalies
priklauso nuo BK straipsnio dispozicijos ir nusikalstamos veikos sudties ries. Paprastose ir apraomose
BK specialiosios dalies dalies straipsni dispozicijose objektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai
apraomi daugiau ar maiau isamiai ir tiksliai. Aikinant j turin belieka pasinaudoti vairiais baudiamojo
statymo aikinimo bdais. Taiau blanketinse dispozicijose gali bti pateikiamas bendresnis objektyvij
nusikalstamos veikos sudties poymi, ypa veiklos ar padarini poymi, apraymas, bedetalizuojant, koks
konkreiai elgesys gali sukelti baudiamj atsakomyb ir kokie konkrets padariniai sudarys nusikaltimo
sudt. Neivengiamai reiks papildomai studijuoti papildomai kitus statymus ir teiss aktus, kuriuose bus
konkreiai vardyta, koks elgesys yra draudiamas, kokie sukelti padariniai atitinka baudiamojo statymo
terminij.
Prie objektyvij nusikalstamos veikos sudties poymi priskirtina:

Baudiamojo statymo saugomos vertybs;

Pavojinga veika;
Nusikalstamos veikos dalykas;
Nusikalstamos veikos padarymo bdas;
Padarymo laikas;
Vieta ir priemons;
Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybs;
Nusikalstamos veikos pavojingi padariniai;
Prieastinis padarytos veikos ir kilusi padarini (statyme numatyt) pavojing padarini ryys;
Asmens, trauktino baudiamojon atsakomybn, amius;
Specialus subjekto poymis.

Kaip nustatomi objektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai baudiamosiose bylose? Jie rodinjami
paiais vairiausiais Baudiamojo proceso kodekse numatytais procesiniais veiksmais. Apirint vykio viet
ir suraant vykio vietos apiros protokol ufiksuojamas nuudymo, vagysts, turto sugadinimo, eismo
taisykli paeidimo padarini faktas, pagal vairi ekspertizi aktus nustatomi smurtini nusikaltim veikos
pobdis (smgi kiekis), bdas (peiliu ar aunamuoju ginklu, ar ranka), padariniai sveikatos sutrikdym
laipsnis, mirties prieastinis ryys su padaryta veika. Svarbus objektyvij poymi rodinjimo altinis yra
ir vykio liudytoj ar nukentjusij parodymai. Kartais tai gali bti rodinjama pasitelkus vaizdo ar garso
raymo priemones.

OBJEKTYVIEJI NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDETIES POYMIAI, APIBDINANTYS

NUSIKALSTAM VEIK
Veikos pavojingum nulemia vairs poymiai, taiau svarbiausias veiksnys, nulemiantis
mogaus poelgio pavojingum ir baudiamj teisin jo vertinim, yra vertybs arba griai, kuriems is
poelgis daro al ar kelia pavoj.
mogaus poelgis pripastamas pavojingu pirmiausia dl to, kad kelia pavoj (ksinasi)
kakokiai reikmingai vertybei ar vertybms.
Yra du baudiamojo statymo saugom vertybi, kaip nusikalstamos veikos sudties
poymio, nustatymo (rodinjimo) etapai:
1. Vertybi, kurias ima baudiamojon teisinn apsaugon baudiamasis statymas (BK specialiosios
dalies straipsnis), nustatymas,
1) Pirma taisykl baudiamojo statymo saugomos vertybs nustatomos i skyriaus,
kuriame yra dominantis BK straipsnis, pavadinimo.
2) Baudiamojo statymo saugomos vertybs paprastai giliausiai analizuojamos ir
aikinamos mokslinse monografijose.
2. Vertybi, kurias pasiksinta, kuriomis padaryta ala konkreia veika, nustatymas.
Baudiamojo statymo saugomos vertybs turi apsaugos ribas, kurias btina inoti:
1) Baudiamieji statymai saugo mogaus gyvyb, taiau tik kito mogaus gyvyb,
Saviudyb, padaryta laisvu mogaus apsisprendimu, nra nusikalstama veika.
BK 134 str. asmeniui, beviltikai serganio mogaus praymu padjusiam nusiudyti, taip pat
numatomos baudiamosios atsakomybs priemons.
2) Ksinimasis savo sveikat taip pat nra baudiamas,
3) Nuosavyb baudiamieji statymai saugo tik nuo kit asmen ksinimsi.
Turtas yra svetimas kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybes teise. Akcins bendrovs turtas jos akcij
turtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Akcij turtojai gyja teises bendrovs turt, iskyrus
dividentus, tik akcin bendrov likvidavus ir atsiskaiius su jos kreditoriais.
Baudiamasis statymas nesaugo nuosavybs nuo vieno i sutuoktini veik, kuriomis ksinamasi
bendr nuosavyb. Kai turt pagrobia eimos narys, kuriam tas turtas nepriklauso bendrosios jungtins ar
bendrosios dalins nuosavybes teise, tokia veika kvalifikuojama kaip svetimo turto pagrobimas, taiau
teismai i aplinkyb gali atsivelgti sprsdami baudiamosios teisins apsaugos objektas daiktai,
klausimus.
Nra baudiamosios teisins apsaugos objektas daiktai, kuriuos savininkas imet, paliko, taip
atsisakydamas nuosavybs teisi, taip pat daiktai, kurie niekam nepriklaus, ir daiktai, palaidoti kartu su
mirusiuoju. Pamestas, gamtos jg atnetas daiktas, priklyds naminis gyvnas j suradusiam asmeniui yra
svetimas turtas, jei to turto savininkas tam asmeniui yra inomas arba i tam tikr daikto savybi lengvai
nustatomas.
Baudiamojo statymo saugomos vertybs yra Baudiamojo kodekso specialiosios dalies norm
suskirstymo skyrius pagrindinis kriterijus. Visos prieingos baudiamajai teisei veikos Baudiamajame
kodekse yra sugrupuotos atitinkamus skyrius. Vertybs, kurias ima apsaugon tam tikra statymo norma, yra
kriterijus, pagal kur tos normos yra dedamos vien ar kit BK skyri. I BK specialiosios dalies skyri

pavadinim matyti baudiamojo statymo saugoma vertyb. Todl neatsitiktinai ankstesniuose skyriuose
buvo konstatuota, kad vertybs, kurias saugo vienas ar kitas BK straipsnis, gali bti nustatomos i skyri
pavadinim.
NUSIKALSTAM VEIK SUDTYS, SAUGANIOS KELIAS VERTYBES

Galimi atvejai, kai vienas BK specialiosios dalies straipsnis ima apsaugoti ne vien, o kelias
vertybes. Tai itin reikminga baudiamojoje teisje situacija, nes nuo to, kiek vertybi saugo vienas BK
straipsnis, priklausys teismo ivada dl padaryt nusikalstam veik skaiiaus (viena ar kelios nusikalstamos
veikos) ir, aiku, padarytos veikos kvalifikavimas.
Svarbu paymti, kad jei tam tikras BK straipsnis saugo kelias vertybes, vis j
paeidimas teisikai bus vertinamas kaip vienas nusikalstama veika, kvalifikuojama pagal vien BK
specialiosios dalies straipsn.
Tais atvejais, kai vienas BK straipsnis saugo kelias vertybes, jos klasifikuojamos.
Didel praktin reikm turi baudiamojo statymo saugom vertybi klasifikacija
pagrindin ir papildom Baudiamojo kodekso straipsnio (baudiamojo statymo) saugom vertyb
(objekt).
Baudiamasis teisinis padarytos veikos vertinimas priklausys nuo baudiamojo statymo,
numatanio atsakomyb u padaryt veik, formuluots arba, kitais odiais tariant, nuo
nusikalstamos veikos sudties poymi apraymo straipsnio dispozicijoje.
Nusikalstamos veikos sudtys, sauganios kelias vertybes, BK toli grau nra iimtis. Prie
toki sudi galim priskirti iaginimo (BK 149 str.), seksualinio prievartavimo (BK 150 str.), plimo
(BK 180 str.), teroro akto (BK 250 str.), eismo saugumo taisykli paeidimo (BK 281 str.) ir daugel kit
nusikalstam veik sudi.
Studijuojant tam tikr BK straipsn ir aikinantis nusikaltimo sudties poym, kyl
praktikai reikming klausim: 1) kiek vertybi saugo is BK straipsnis, 2) kokios apimties yra vertybs
baudiamoji teisin apsauga.
Nustaius, kad BK straipsnis saugo kelias vertybes, danai reikia papildomai aikintis,
kokios apimties ios vertybs yra saugomos vienu BK straipsniu. Juk sveikata, kaip baudiamojo
statymo saugoma vertyb, turi tris sutrikdymo, taigi ir teisins apsaugos, laipsnius (neymus 140str,
nesunkus BK 139 str., sunkus BK 135 str.)
Tais atvejais, akai BK ima apsaugon kelias vertybes, kyla teorinis klausimas, kuri vertyb yra
pagrindin, o kuri papildomo baudiamojo statymo saugoma vertyb.
Pagrindin baudiamojo statymo saugoma vertyb yra tokia vertyb, kuri pirmiausia
norjo apsaugoti statym leidjas, nustatydamas veikos nusikalstamum.
Papildoma baudiamojo statymo saugoma vertyb yra tokia, pasiksinimas kuri
nesusijs su nusikalstamos veikos esme ar su kaltininko galutiniais tikslais, taiau kuri visada
paeidiama ar jai kyla pavojus ksinantis pagrindin baudiamojo statymo saugom vertyb (pvz.,
BK 180 str.).
Kiekvienos nusikalstamos veikos sudtis gali turti tik vien pagrindin baudiamojo
statymo saugom vertyb. Taiau i taisykl netaikoma papildomai baudiamojo statymo saugomai
vertybei. Viena nusikalstamos veikos sudtis gali apimti ir kelias papildomas baudiamojo statymo
saugomas vertybes.

Tais atvejais, kai nusikalstamos veikos sudtis traukia kelias papildomas baudiamojo
statymo saugomas vertybes, daniausiai nusikalstamai veikai vertinti pagal BK straipsn pakanka nustatyti,
kad buvo pasiksinta bent vien papildom statymo saugom vertyb. Taiau jei dl vienos veikos greta
pagrindins paeidiamos visos tris papildomos vertybs, atsakomyb kyla taip pat u vien nusikaltim
pagal BK straipsnio atitinkam dal.
Jeigu darant veik paeidiama tik pagrindin vertyb, bet nekyla pavojus ir nenukenia n
viena i papildom baudiamojo statymo saugom vertybi, padaryta veika negali bti kvalifikuojama
pagal BK straipsn, kurio sudtis saugo kelias vertybes.

PAVOJINGA VEIKA IR JOS FORMOS

BENDRASIS PAVOJINGOS VEIKOS APIBDINIMAS
Baudiamasis statymas saugo vertybes (grius) tik nuo moni darom veik.
Objektyviosios tikrovs pokyiai visada turi savo prieastis. Baudiamajame statyme
numatyti padariniai taip pat neatsiranda savaime, juos kakas sukelia. mogaus padaryta pavojinga veika yra
viena i j atsiradimo prieasi.
Pavojinga veika yra nusikalstamos veikos sudties objektyvusis poymis, kur statym
leidjas visada naudoja formuluodamas nusikalstam veik sudtis. is poymis turi bti nustatytas,
rodinjant bet koki nusikalstamos veikos sudt. Nenustaius, kad padaryta baudiamajame statyme
numatyta veika, negalima kelti mogaus baudiamosios atsakomybs u kilusius padarinius klausimo.
Pavojinga veika yra tas poymis, kuris paprastai apraomas BK straipsnio dispozicijoje.

VEIKA KAIP PAVOJINGAS MOGAUS POELGIS

Terminas ,,veika pirmiausia apibria mogaus poelg, suprantant j kaip iorikai
pasireikiant elgesio akt. Tai elgesio aktas, kur galima stebti, matyti, girdti ar pajausti. Todl negali bti
statymu pripastama pavojinga veika ir kriminalizuojama tai . kas iorikai nepasireikia, pavyzdiui,
mogaus mintys. Baudiamosios teiss poiriu svarbu skirti veik ir mintis. Mintys yra tai, kas vyksta
mogaus psichikoje ir nepasireikia iorikai. Taiau ir jos gali turti iorin iraik, kai asmuo jas dsto.
tai tada ir ikyla mini dstymo ir pavojingos veikos santykis.
Prakeikimai, burtai, magija, net ir siekiant nepriimtin tiksl, taip pat negali bti draudiami
baudiamuoju statymu, nustatant u iuos veiksmus baudiamj atsakomyb, nes ios veikos objektyviai
negali pakenkti nei moni sveikatai, nei kitiems interesams.
Vieai isakyti nusikalstami ketinimai, nepagrsti kitais veiksmais, i tikrj kelianiais pavoj
teisiniams griams ar vertybms, negali bti laikomi pavojingomis, taigi ir baudiamosiomis veikomis.
Demokratinje valstybje kritika, pair reikimo laisv yra didels vertybs, ir pavojinga
veika gali bti pripastama ne kritika, kuri laikoma neatsiejamu demokratijos elementu ir tik padeda
visuomens labui, o jos ribojimas, odio, spaudos laisvs ribojimas.
Kritika ir meitas tai du skirtingi dalykai. meitu siekiama paeminti mog, jo garb,
orum`, smoningai paskleidiant apie jo asmen ir elges akivaizdiai melagingus, neatitinkanius tikrovs
dalykus. Kritika tai vieas tam tikr mogaus poelgi ar savybi vertinimas. Kritikuojant taip pat gali bti
pasakoma neatitinkani tikrovs fakt, dl to kritika gali susisieti su meitu. Taiau kritikuodamas mogus
pateikia faktus ir juos interpretuoja vadovaudamasis subjektyvia nuomone ir suvokia dstomus duomenis
kaip tikrus, teisingus.

PAVOJINGOS VEIKOS RAIKOS FORMOS

Terminu ,,pavojinga veika baudiamojoje teisje apibriama tiek pavojingas veikimas, tiek
pavojingas neveikimas.

Pavojingas veikimas yra aktyvus veiksmas.

Veikimas gali gauti vairi form.
Viena i pavojingiausi veikimo form yra fizinis smurtinis poveikis kitam mogui.
Tokia veikimo forma numatyta daugumoje nusikalstam veik mogaus gyvybei, sveikatai, seksualinio
apsisprendimo laisvei (nuudymas, sveikatos sutrikdymas, iaginimas), didelje dalyje nusikalstam veik
visuomens saugumui (keli transporto eismo saugumo taisykli paeidimai) sudtyse.
Pavojingas veikimas gali pasireikti ir nesmurtinio pobdio fiziniais kno judesiais
paveikiant baudiamojo statymo saugomas vertybes. Tai gali bti labai vairs savo pobdiu kno
judesiai. Nesmurtinio pobdio fiziniu poveikiu padaromi tokie nusikaltimai: kyininkavimas, prekyba
monmis, neteistas asmens bto nelieiamumo paeidimas, BK 253 str.
Pavojingas veikimas galimas ir odiais. Kito mogaus meiimas, eidimas, maameio
tvirkinimas, vieosios tvarkos paeidimas, traukimas nepilnameio nusikalstam veik, girtavim ir
panaiai gali bti padaromi odiais, todl BK galima rasti straipsni, kuriuose nusikalstamas veikimas gali
pasireikti ir odiais (BK 152, 154,235, 290str.)
Daugelyje BK straipsni nusikalstamas laikomas veikimas, padaromas raant, pieiant,
fotografuojant ar filmuojant. Pieiant ir raant gali bti padaromi ir tokie nusikaltimai: eidimas, meitas,
raginimas smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, apgaulinga apskaita, netikr duomen apie
pajamas pateikimas. Filmuojant : BK 309 str.
Tam tikrais atvejais pavojingas veikimas gali pasireikti vadinamaisiais
konkliudentiniais veiksmais (kno judesiais, gestais, neprisilieiant prie kito asmens). Antai BK 153 str.
,, maameio tvirkinimas gali pasireikti, pavyzdiui, imituojant rankomis lytin akt.
Kai kuri nusikalstam veik sudtyse pavojinga veika gali bti atliekama tik vienu i
pamint form (NK 155 str.), kitos sudtys numato dvi ar daugiau veikimo form (pvz., BK 155 str.)

PAVOJINGAS NEBEIKIMAS. BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS U NEBEIKIM

SLYGOS.
Pavojingas neveikimas yra antra pavojingos veikos padarymo forma.
1. Pirma baudiamosios atsakomybs u neveikim nustatymo ir jos gyvendinimo slyga
yra asmens pareiga veikti. Baudiamasis teisinis pareigojimas veikti grasinant
baudiamja atsakomybe negali bti absoliutus. Absoliutus gali bti tik moralinis asmens
pareigojimas, bet ne baudiamasis teisinis. (PVZ., BK 144 str.)
Mintame BK 144 straipsnyje numatoma baudiamoji atsakomyb ir tam, kas nepadjo kita,,
jei jis pats sukl t pavoj.
BK 238 str. nustatyta pareiga praneti ir numatoma baudiamoji atsakomyb tam, kas
nepranea teissaugos institucijoms apie inom nusikaltim, nors kai kurioms asmen grupms daroma
iimtis (eimos nariams, artimiems giminaiiams).

Pagal teorijos reikalavimus statym leidjas gali pareigoti veikti ir savo ruotu nustatyti
baudiamj atsakomyb u neveikim tik tiems asmenims, kuri pareiga veikti iplaukia i atitinkam
normini akt reikalavim. Taigi atsakomyb u neveikim paprastai turi bti susijusi su specialaus subjekto
poymiais, kurie privalo bti vardyti BK straipsnio dispozicijoje.
Tais atvejais, kai nusikalstamos veikos sudties poymis aikinamas taip, kad jis numato
atsakomyb tiek u veikim, tiek u neveikim atsakomybei u neveikim kilti taip pat btina slyga yra
asmens pareiga veikti. Neveikimas nuudyme pasireikia taip: ,,veika, pasireikusi neveikimu ir suklusi
mirt, kvalifikuojama kaip nuudymas tik tada, kai nustatyta, kad kaltininkas turjo teisin pareig rpintis
nukentjusiuoju ir kad jis galjo atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais bt ivengta pastarojo mirties
2
3

Asmuo atsako pagal baudiamuosius statymus u neveikim tik tada, jei, be pareigos, jis dar
turi galimyb veikti.
Dar viena slyga baudiamajai atsakomybei u neveikim kilti yra galimyb veikiant pagal
teiss akt nuostatas ivengti aling padarini atsiradimo.
Pvz: jei ligonin pristatomas sunkiai sualotas mogus, gydytojai, vykdydami savo pareig, privalo
iki galo kovoti u ligonio gyvyb. Taiau jei sitikins pastang beprasmikumu gydytojas neteiks
tolesns pagalbos ligoniui, net ir turdamas pareig ir galimyb veikti, galima suabejoti jo
patraukimo baudiamojon atsakomybn u neveikim pagrstumu.
Sprendiant baudiamosios atsakomybs u neveikim klausim btina atsivelgti ir BK 31
str. 3 dalies nuostat.