MEDIAGOS. ARBA KAIP NESUDEGTI PER PASKUTIN EGZAMIN.

HISTOLOGIJA
Paausins liaukos parenchimins lstels serocitai, iskiria baltymin (serozin) sekret.
Dentino sudtis: 70% mineralins med., 20% organins med. (kolagenas), 10% H2O
Emalio histologin struktra: 96% mineralini med. (hidroksiapatit kristalai, Ca karbonatas, Ca fluoridas,
Mg fosfatas), 2% organini med. (baltymai, glikoaminoglikanai, lipidai), 2% H2O.
I ko susidaro seroza? Mezoderma viduri mezoderma splanchnopleura seroza
Emalio struktra: Emalio prizms + jungianti org. med., emalio ruoai: retziuso linijos, Hunterio-regerio
linijos (i prizmi pluoteli).
Emalioblast susidarymas: pumpurlio epitelis emalininis organas -> vidins lstels emalioblastai, kurie
gamina email.
Plonosios arnos gleivins sluoksniai: 1sl stulpinis epitelis, poepitelinis sl. - purusis jung. a., raumeninis
sluoksnis.
Storosios arnos epitelis viensluoksnis stulpinis i taurini ir stulpini lsteli, gali bti endokrinocit.
Koks kraujas teka sinusoidiniais kapiliarais? Maiytas veninis ir arterinis.
Apydant sudaro: cementas, alveols kaulas, apydanio ertm su raiiu, dantenos.
Kur nra mukocit? Kirmlinje ataugoje.
Stemples perjimas i skrand: daugiasl. plokt. nerag. e. 1sl. stulp. e., inyksta stempls, atsiranda skrandio
liaukos, atsiranda vidinis striinis neruouot miocit sluoksnis.
I ko odontoblastai formuojasi? Puplos lstels (varpelio stadijoj tarp vidini ir iorini lsteli) tampa
dentinoblastais(odontoblastais), jie gamina predentin, jis mineralizuojasi ir virsta dentinu.
Kas vyksta vainiko stadijos metu dentinogenezje? Tai kietj audini faz. Vidins lstels tampa
emalioblastais, pulpos lstels dentinoblastais, kurie iskiria predentin dentinu, dygimo metu susiformuoja
aknis ir cementas (Hertvigo makties srityje i danties maielio (mezenchima)
Cementas koki ri yra ir kur randamas? Dengia danties pulp, vir jo emalis ir cementas. Cementas bna
pirminis (nelstelinis) susidaro dygstant, kolageno skaidulos ir mineralins mediagos; antrinis (lstelinis)
susidaro idygus, kolageno skaidul pluotai, cementocitai su ataugomis.
Kokie gleivins pokyiai skrandiui pereinant dvylikapirt arn? 1sl. stulp. skrandio e. 1sl. stulp. arn
e.(i enterocit), pogleivinje atsiranda dvylikapirts arnos liauk, inyksta duobuts ir skrandio liaukos,
inyksta vidinis striinis neruo. miocit sluoksnis.
Kokios lstels sudaro didij dal paandins liaukos ir k iskiria? Serocitai (baltyminis/serozinis sekretas)
ir miri liauk lstels (serocitai ir mukocitai(gleivinis/mukozinis sekretas))
Kur nerasime vienasluoksnio stulpinio epitelio? Lpose, lieuvyje, stemplje iki skrandio.
I ko susiformavo kasa? I ENDODERMOS, jungiamasis audinys i splanchnopleuros.
Kokiose lstelse kaupiamas vitaminas A? Ito lstelse.
APLINKOS IR DARBO MEDICINA
Kas yra nutukimas? Nutukimas organizmo bsena, arba liga, kai mogaus ar gyvno kne yra pernelyg
didelis riebalinio audinio kiekis, imantis trukdyti normaliam organizmo funkcionavimui. Nutukimu vadiname
per didel kno svor dl riebalinio audinio kiekio padaugjimo.

Mitybos pasilymai nutukusiems monms? valgyti maiau angliavandeni, gyvnins kilms riebal, prie
mieg; valgyti lengvai pasisavinamus baltyminius produktus, igerti 1-1,2l skysi, valgyti virt maist,
vengti kepto, per dien suvalgyti ne daugiau kaip 5g druskos, kart savait daryti ikrovos dien.
Ka vadiname Netto kalorijomis? Pasisavintos kalorijos vadinamos neto kalorijomis. Norint suinoti, kiek
kalorij mogus pasisavino, naudojami pasisavinimo koeficientai. Gyvulins kilms maisto pasisavinama 95%,
augalins kilms - 85%, miraus - 90%.
Kas padidina alkoholio poveik? Nuovargis, tampa ir stresas, Liga ir vaistai, Rkymas ir kava, Grimas
nevalgius
Kokios formos kreiv parodo nutukimo ir mirtingumo santyk - J
Kas turi takos nutukimui?
Nuo ko priklauso PEP
kokie nekeiiami veiksniai turi takos nutukimui? Paveldimumas, polinkis, tv mitybos proiai, ltesn
mediag apykaita, maas fizinis aktyvumas, neracionali mityba, psichiniai faktoriai, lytis, ras.
Koks yra standartinis alkoholio vienetas. 40 gr. stipri grim (viskis, degtin, dinas); 1 skardin prasto
alaus (330 gr.); 1 taur vyno (150 gr.); 1 taurel stipraus vyno (120 gr.) ; 1 taurel likerio (12 gr.);
=10 gr. alkoholio
Kaip apskaiiuoti KMI? gio ir svorio santykio rodiklis, gaunamas kno svor (kilogramais) padalijus i
kvadratu pakelto gio (metrais). ). Normalus KMI yra 18,5-24,9. Jei KMI yra 25-29,9 tai antsvoris, jei 3034,9 I-ojo laipsnio nutukimas, jei 35-39,9 II-ojo laipsnio nutukimas, o jei KMI virija 40 III-ojo laipsnio
nutukimas. Per mau svoriu laikoma, kai KMI yra maiau nei 18,5
PATOLOGIN FIZIOLOGIJA
Kuo skiriasi skrandio ir dvylikapirts opaligs patogenez? Sumaja audini atsparumas mechaniniam maisto
poveikiui ir skrandio sultims paeistoje skrandio ir dvylikapirts arnos gleivinje atsiranda smulki
pavirins nekrozs ploteli erozij (gali ugyti), gleivins defekto vietoje pogleivio udegimin
infiltracija. Susiliejusios erozijos virsta mine opa. minei opai reikms turi stresas, smegen trauma. min
opa gali kraujuoti ir prakiurti. min opa blogai gyja, susiformuoja chronin opa. Impulsai i CNS,
skatinantys isiskirti HCl, gastrin ir histamin, daniau sukelia dvylikapirts arnos op. Skrandyje opas
daniau sukelia H.pylori.
Skrandio suli hipersekrecijos prieastys: skrandio ir dvylikapirts arnos opalig, skrandio gleivins
udegimas bei atalimas, prievario spazmai ir stenoz, alkoholis, kartas maistas, kai kurie medikamentai
(insulinas, butadionas, salicilatai, kortizonas ir kt.).
Cukrinio diabeto I ir II tip rizikos veiksniai, patogenezs: Patogenezs: I tipo CD: prasideda jaunystje, nuo
insulino priklausomas, absoliutus insulino trkumas. Etiologija: Autoimunins kilms (kai imunins sistemos
lstels atpainusios beta lsteles kaip svetim antigen jas naikina), Idiopatin. II tipo CD: Prasideda
vyresniems, Daniausiai nuo insulino nepriklausomas: Nepakankama insulino gamyba kasoje, Ir/arba
sumajs organizmo jautrumas insulinui. Predisponuojantys veiksniai II tipo CD atsirasti: gimti,
Neadekvati mityba, Maas fizinis aktyvumas, Nutukimas, Sutrikusi tolerancija gliukozei, Gestacinis diabetas.
CD komplikacios: mins CD komplikacijos: Diabetin koma atsiranda dl sunkaus insulino aparato
paeidimo. Ltini cd komplikacij patogenezs mechanizmai: Hiperglikemija ir nefermentinis glikozilinimas
Hiperglikemija ir polioli metabolinis kelias, Diabetin retinopatija, Diabetin nefropatija, Neuropatija,
Vainikini arterij ligos miokardo infarktas. Padidjusi trombocit adhezija ir sumajusi fibrinoliz skatina
tromb formavimsi., Insultas pasitaiko dukart daniau negu sveikiems, Periferini kraujagysli ligos
smulkij kraujagysli okliuzija, usikimimas, Diabetin pda.

Kas vyksta kai atsiranda IICD? Hiperglikemija, nekompensuojamas insulino kiekis.

Geltos apibrimas: Gelta (icterus) odos ir gleivini pageltimas sukeltas: padidjusio bilirubino kiekio
plazmoje dl kepen paeidimo, sutrikusio tulies nutekjimo i kepen, usikimus tulies latakams, pakitusio
bilirubino metabolizmo.
FIZIOLOGIJA
Koks siurblys veikia HCl sekrecijos metu: aktyvaus transporto bdu, naudojant H+/K+-ATFaz.
Kada isiskiria sekretinas? Kai dirginama dvylikapirts arnos gleivin, Sekretino iskyrim labiausiai skatina
H+ jonai, acidoz, maesnis pH, iek tiek riebal rgtys.
Skrandio motorika: VT lygij raumen lstelms bdingos ltos depoliarizacijos bandos (MP svyravimai tarp
-65 ir -45mV kas 3-4k/min). MP pasiekus slenkst generuojami Ca2+ veikimo potencialai. Tai yra pagrindinis
elektrinis ritmas.
Kas vyksta defekacijos metu? Tutinimosi refleksas sukeliamas kai rykiai padidja vidinis spaudimas tiesiojoje
arnoje (>18mmH2O). I sienels mechanoreceptroi plinta aferentinmis nervinmis skaidulomis, aktyvina
nugaros smegen krymeniniuose segmentuose S1-S4, esant parasimpatin defekacijos centr. Parasimpatiniai
eferentiniai impulsai atpalaiduoja vidin arnos raumen, mogus pats atpalaiduoja iorin rauk, peristaltiniai
arn susitraukimai ir palengvinantys suderinti pilvo ir krtins raumen susitraukimai stumia lauk visk.
Kas dalyvauja HCl sekrecijoj? HCl gamina parietalins (pasienins) lstels skrandio spind sekretuoja:
a) H+aktyvaus transporto bdu, naudojant H+/K+-ATFaz. b) Clpalengvintos difuzijos bdu per cAMP
aktyvuojamus kanalus pagal elektrochemin gradient. Jos gamyba susijusi su apykaitos procesais,
vykstaniais skrandio gleivinje. Virkinimo metu mediag apykaita skrandio liauk lstelse
intensyvja, todl dengiamosiose lstelse gaminama daugiau CO2, kuris, jungdamasis su vandeniu ir
veikiamas fermento karboanhidrazs, sudaro greitai disocijuojani H + ir HCO3- jonus anglies rgt
(H2CO3). H+, K+ ATF-az pernea H+ jonus lstels kanallius. Cl- jonai taip pat patenka dengiamj
lstel(i pasienins lstels citoplazmos pereina akotus kanallius), ir H + jonai jungiasi su Cl-. HCl i
akot lstels kanalli iskiriama skrandio spind. HCO3- jonai difunduoja krauj ir, reaguodami su
Na+, sudaro bikarbonatus, kurie vartojami kasos suli gamybai.
Apie ltsias depoliarizacijos bangas: skrandio judesius sukelia ltos depoliarizacijos bangos (membranos
potencialo svyravimai tarp -65 ir -45mV kas 3-4k/min)
PATOLOGIN ANATOMIJA
Alkoholizmo komplikacijos kit organu morfologija (ne kepen): KASA: min nekroz(2/3 mirta) ir ltinis pankreatitas su
cukriniu diabetu. IRDIS: Alkoholin kardiomiopatija (dl silpno alkoholio, nes suvartojami dideli kiekiai padidja kraujo
tris ir atsiranda irdies perkrova, vystosi hipertrofija ir dilatacija) VIRKINAMASIS TRAKTAS: gleivins atrofija, skleroz,
erozijos; chronins opos; navikinis augimas IMUNIN SISTEMA: leukocitopoezs slopinimas: sutrinka pirminis imuninis
atsakas, nes sutrinka limfocit gamyba; sutrinka antrinis imuninis atsakas, nes maja T limfocit aktyvumas. CENTRIN IR
PERIF. NERV SISTEMOS: alkoholine encefalopatija, periferini nerv demielinizacija LYTIN SISTEMA: impotencija,
feminizacija, lytini liauk atrofija, apsigimimai.
CD komplikacijos: Infekcijos - dl sumaejusios antikn gamybos, sutrikusio chemotaksio (mediaga skatinanti leukocit
migracij) ir fagocitozs, Mikroangiopatijos - difuzinis smulki arterij sienels sustorjimas dl hialinins, IV kolagen
primenanios, mediagos atsidjimo inkst, akies tinklains, kasos, odos kraujagyslse), Makroangiopatija - stambi arterij
ateroskleroz (koj, irdies, smegen arterijos), Diabetin koma: hiperglikemin, hipoglikemin. Diabetin pda, nefropatija,
retinopatija, polineuropatija.
Ikinavikins skrandio bkls: gastritas 25%, opalig 20%, skrandio adenoma, polipai 20%.
Kur kaupiasi riebalai nutukimo metu? Poodio riebalinis audinys (Somatinio tipo nutukimas). Visceralinis riebalinis audinys
(taukin, perinefrin kapsul, poepikardinis riebalinis audinys (normoje dengia tik vainikines arterijas) ir kt.) (Visceralinis

nutukimas)
Bilirubino metabolizmo
etapas

Patogeninis
mechanizmas

Bilirubinas
kraujyje

Geltos tipas

Anatomin sutrikimo
lokalizacija

Susidarymas, transportavimas
krauju

Susidaro per daug

nekonjuguotas

Hemolizin

Prehepatin

Absorbcija hepatocituose
E.T.

Susilpnja absorbcija ir
transportavimas

nekonjuguotas

Hepatoceliulin

Hepatin

Kojungacija E.T.

Sutrikusi konjugacija

nekonjuguotas

Hepatoceliulin

Hepatin

Ekskrecija: intrahepatin

Sutrikusi ekskrecija

konjuguotas

Cholestazin

Hepatin

Ekskrecija: ekstrahepatin

Latak obstrukcija

konjuguotas

Cholestazin

Posthepatin

I ir II tipo CD skirtumai: I tipo CD Prasideda jaunystje, nuo insulino priklausomas, absoliutus insulino trkumas.
Diagnozavus insulino terapija Etiologija: Autoimunins kilms, Idiopatin Abiems joms bdingas absoliutus insulino
trkumas, ligai progresuojant ji komplikuojasi. II tipo CD Prasideda vyresniems, Daniausiai nuo insulino nepriklausomas:
Nepakankama insulino gamyba kasoje Ir/arba sumajs organizmo jautrumas insulinui, Gydymo pradioje insulino
injekcijos nereikalingos, nes jis dar gaminasi kasoje, Susijs su antsvoriu, dauguma sergani turi paveldim polink.
Nutukimas: riebalai kaupiasi jungiamojo audinio lipocituose, prieastys: alimentins, sutrikusi neuroendokrinin reguliacija,
lokalizacija: paodis, taukin, riebalin inkst kapsul, po epikardu.
Alkoholizmo poveikis kepenims: I ETAPAS: Hepatocit suriebjimas: Kepenys padidjusios, lygios, gelsvos. Hepatocit
lipidoz: smulkialaelin, po to stambialaelin, ilgainiui apima vis skiltel; II ETAPAS: Hepatocit nekroz; III ETAPAS:
Kepen ciroz: Kepenys sumajusios, kietos, pavirius smulkiai grubltas, Centrin perivenin fibroz, pseudoskiltels
(Hepatocitai atsistato hiperplazuodami, hipertrofuodami. Dl i savybi kepenyse formuojasi mazgeliai.)
Kur penetruoja skrandio opa? gretimus organus, susidarius udegimui aplink op, jie priauga prie skrandio. Skrandio opa
daniausiai penetruoja kas, reiau- kepenis, blun ir storj arn. Opos dugn sudaro organo, kur penetruoja opa, audinys
Opaligs paveiksliukas.
VIDAUS LIGOS
Kas yra disfagija? Rijimo sutrikimas disfagija. Organin. Gali bti: 1) stabili (po stempls nudegim). 2)
progresuojanti (i pradi negali nuryt tik kieto maisto, vliau kos konsistencijos, dar vliau ir skysto).
Bdinga stempls viui. 3) funkcin (sutrinka bet kokio maisto rijimas, tam tikr laik vl ryja gerai, po kurio
laiko pasikartoja). Funkcin bdinga stempls motorikos sutrikimui achalazijai: pakitus stempls sienel
sudarani raumen tonusui, peristaltikai bei rauk funkcijai.
Melaena - imatos juodos, skystos.
Malabsorbcijos sindromas - Malabsorbcijos sindromas visuma klinikini simptom, atsiradusi sutrikus
maisto mediag rezorbcijai. Pagrindins prieastys: kasos f-jos nepakankamumas; skrandio dvylikapirts
arnos ligos; tulies rgi trkumas ar nepakankama j kokyb; sutrikusi plonosios arnos rezorbcija; limfos
tak obstrukcija; endokrininiai ir metaboliniai sutrikimai; Bdingiausi poymiai: viduriavimas (enteritinis,
gausus); meteorizmas, flatulencija; kno mass majimas; anemija (Fe ir vit. B 12 stoka); pabrinkimai
(hipoonkotiniai, sukelti hipoproteinemijos); hipokalcemija; hipomagnezemija; hipokalemija; vitamin stokos
poymiai; endokrininiai pokyiai (amenorja, libido susilpnjimas).
Melena - kraujavimas ir virsutins VT dalies, 50-100ml kraujo, kraujas imatose.

Indikacijos FEGDS atitinkanios tai k galima itirti: Galima vertinti: Stempls pokyius, opos, Prievario kanalo
prieinamumas, Gleivins biopsija, Stabdyti kraujavim, Paalinti akmenis i p.Vater, Paalinti polypus.
Atvejis kai yra skrandio opa ir ji perforuoja. Kokiam sindromui priklauso? Kokiu atveju koks skausmo tipas? (kai
opa - visceralinis, kai perforacija, peritonitas - somatinis), Kokie dar bus objektyvs poymiai?
Atvejis su gelta, tipiniai simptomai.
Tenezmai skausmai, jauiami tarpvietje, atsiranda su noru tutintis, stiprja tutinantis (skausmingas noras
tutintis). Bdingi proktitui, tiesiosios arnos viui, imat susilaikymui tiesiojoje arnoje.
Hepatoceliuline gelta, kurio bilirubino daugiau? Nekonjuguoto.
Gliukozs tolerancijos mginys, pagal rezultatus vertinti kas yra pacientui:
Diagnoz ir jos nustatymo
slygos

Glikemija (mmol/l)
Kraujyje

Kraujo plazmoje

Veniniame

Kapiliariniame

Veninje

Kapiliarinje

Cukrinis diabetas nevalgius arba

prajus 2 val. po 75 g gliukozs
krvio arba abu

6,1

6,1

7,0

7,0

10,0

11,1

11,1

12,2

Gliukozs toleravimo sutrikimas

nevalgius (jei tirta) ir prajus val.
po 75 g gliukozs krvio

<6,1

<6,1

<7,0

<7,0

6,7 ir

7,8 ir

7,8 ir

8,9 ir

<10,0

<11,1

<11,1

<12,2

5,6 ir <6,1

5,6 ir <6,1

6,1 ir <7,0

6,1 ir <7,0

<6,7

<7,

<7,8

<8,9

Sutrikusi glikemija nevalgius,

prajus 2 val. po 75 g gliukozs
krvio (jei tirta)

FARMAKOLOGIJA
Kokie vaistai maina insulino poreik (didina jautrum)? Biguanidai (metforminas), tiazolidenedionai
(pioglitazonas), alfa gliukozs inhibitoriai (Akarboz, Miglitolis);
Kokio vaisto NRV yra VT sutrikimai, kitu vaistu absorbcijos sutrikimai? Tulies rgtis prijungianios
dervos.
SGLT2 inhibitori veikimas: Slopina SGLT-2 baltiminio neiklio funkcij inkstuose, gliukozs
reabsorbcij i glomerul filtrato
Kas maina MTL? Statinai, tulies rgtis prijungianios dervos, niacinas, kai kuriems fibratai, biguanidai
(metforminas)
Statin vartojimo indikacijos: Veiksmingi cholesterolio koncentracijai mainti sergant vis tip (I
negydoma vaistais) hiperlipidemijomis (esant MTL receptori defektams, veikia silpniau). Antrin
profilaktika po MI, nestablios krtins anginos.
Fibrat nepageidaujamas poveikis: Gali leukocit skaiius ar hematokritas, Tromboembolija, Tulies
akmenlig (didja cholesterolio akmen), Miozitas (ypa sergant IFN), Miopatija, rabdomioliz (kartu
vartojant lovastatin)
Niacino nepageidaujami poveikiai, alos/naudos santykis: Ypa nemalonus odos kraujagysli isipltimas
Kepen funkcijos sutrikimai: retais atvejais hepatotoksikumas (liautis vartoti vaist), min nekroz
(minis kepen nepakankamumas)., Hiperurikemija, podagral, Alergija, Sutriks angliavandeni
toleravimas ir pasireikia hiperglikemija., Pykinimas ir pilvo skausmai. ala > Naud.

Kurie vaistai sukelia vmim ir pykinima? GLP-1 ANALOGAI (Eksenatidas, Liraglutidas), BIGUANIDAI
(Metforminas), DPP-4 INHIBITORIAI (-liptinas)
Insulino isiskyrim skatinantys vaistai: sulfonilkarbamidai, meglitinidai.
Kas vartojant metformin didina laktacins acidozs rizik? Jis maina angliavandeni rezorbcij
virkinimo trakte (gliukoz liau absorbuojama i virkinamojo kanalo, enterocitai daugiau gliukozs
veria laktatu)
GLP1 analogu farmakodinamika: gliukozs stimuliuojam insulino sekrecij, gliukagono sekrecij po
valgio. Ltina skrandio isitutinim ir maina apetit
BIOCHEMIJA
Koks cholesterolis neeina bendr? LMTL
bendr cholesterol eina laisvas ir esterifikuotas.
Kas palaiko gliukozs konc vlyvaisiais badavimo periodais?
K naudoja raumenys badaujant lengvam darbui atlikti? mogus su hipoglikemija. Naudoja ketonus.
Insulino metabolinis poveikis? vidulstelinis poveikis?
Glutamato dehidrogenazs reakcija (koks fermentas veikia, koks junginys susidaro,(amonikas) koks organas jam
ypac jautrus(turbut smegenys) kodel toks toksiskas jis?
amoniako toksinis poveikis ir kokiam organui!
Ksenobiotiku II etapo reakcija (su bilirubinu) (irasyt reikia i tarpelius, su kuo detoksinamas bilirubinas kas
susidaro ir kaip tas susidares junginys padeda diagnostikoje?
Kokius procesus aktyvina/slopina insulinas? Aktyvina riebal rgi sintez, glikogeno sintez ir kaupim,
insulinas slopina glikogenoliz, lipoliz.
Apie glukagona (koks peptidas, kur sintetina, kas aktyvina) kokios strukturos
Kas atsakingas u insulino poveik (insulino receptoriaus substratas)
Riebal virkinimas: Riebal hidroliz. i reakcij vykdo: skrandyje (kdikiams lieuvio lipaz), dvylikapirtje
arnoje (kasos lipaz j aktyvina tulis, kuri taip pat emulguoja rieblus). Produktai: Laisvosios RR ir 2monoacilglicerolis; Laisvosios RR rezorbuojamos plonojoje arnoje (iki 10C difuzija, daugiau C - micelmis),
Enterocituose po to vyksta TG resintez: 1. B-monoaciglicerolinis prie jo prijungiamos 2 aktyvintos Laisvosios
RR (prisijungus acilKoA), prijungiama prie MAG (MAG aciltransferaz) DAG (DAG aciltransferaz) > TAG
(jungiamas chilomikron sudt); 2. Alfa-glicerolfostatinis (GET), naudojant acilKoa ir glicerolfosfat (susidaro
i glicerolio).
Ko reikia riebal virkinimui tulies, kasos lipazs, riebal :D
Per kokius receptorius veikia glukagonas? Per speficinius gliukagono receptorius kepenyse.
Kas daroma su kepenyse susidariusiais amonio jonais, kaip jie inaktyvinami?
inuslino poveikis metablozmui organizme( keturis moket pavyzdius)
Kiek laiko chilomikronai egzistuoja kur jie susidaro? Susidaro enterocituose, j pusperiodis 4val.
Buvo isgerusi, sumusta vyra , tai paziurekit apie geltas, alkoholi
deamininimas glutamato veikiant NAD+ ir H20; atviras kl irasyt fermentus transamininime ir deamininime bei
junginius, naudojamus deamininime (tipo NAD+ ir NADH)
Chilomikronai, kur juose yra TG (viduje branduolyje), cholesterolis (ioriniame sluoksnyje, penetruoja link
vidaus), fosfolipidai (dengia TG branduol), baltymai (ilenda pro fosfolipidus (integravsi)), kokie baltymai

(ApoB48, ApoE, ApoC-II, ApoC-III).

Glikogeno skaidymo sutrikimas: reguliacinis fermentas: glikogeno fosforilaz, alosterikas aktyviklis AMP,
slopina ATP, gliukozs-6-P, gliukoz. Jeigu neveikia fosfofruktokinaz, padidja gliukozs 6-P ir susipisa
glikogeno skaidymas
situacija su gelta, apie tai imokt (pvz, kas sukelia niejim, k reikia kraujo amilaz, k daro kraujo lipaz ir
t.t.)
amonio jonas kaip deaktyvinamas raumenyse, smegenyse, kepenyse

ANATOMIJA
Kaip susidaro latakai: Bendrasis kepen latakas susidaro dinijam ir kairijam kepen latakams susijungus.
Bendrasis tulies latakas: kepen latakas + tulies psls latakas bendrasis tulies latakas.
Kur susidaro vena porta, kas ja sudaro: v. mesenterica superior et inferior, v. lienalis. Susidaro upakalyje kasos
galvos, j teka skrandio, kasos, dvylikapirts, tulies psls venos.
Kepen arterija (a. hepatica communis ---> a hepatica propria)
Dvylikapirts arnos raityje eina kepen arterija (po tulies l. prie VV), bendrasis tulies latakas (i D, prieky) ir
vart vena (upakaly).

Bendrasis tulies latakas sudaro kepenin kasos ampul, ji atsiveria pro dvylikapirts arnos didiojo spenelio
ang, kasos pridtinis latakas atsiveria pro dvylikapirts arnos maaj spenel.
Tulies latako spindis 3-5mm ir ilgis 7cm.
Kepen venos susidaro i centrini ven. Suteka apatin tuij ven, kur ji perveria upakalin kepen krat.
Kepen lokalizacija po diafragmos kupolu, projektuojasi dein pus, aukiausias takas ties 4-5 (pagal
topografin), 6 (pagal mlyn) onkauliais ir apatinis kratas sutampa su onkauli lanku (ties deinija speneline
linija)
Kepen topografija: D pilvo ertms pusje, po diafragma, etadalis kair nuo vidurio linijos. Priekinje pilvo
sienoje projektuojasi deinij paon (regio hypochondriaca dextra), dalis pakrtinio srit (regio epigastrica),
dalis (regio hypochondriaca sinistra).
Kepen spaudai: Kairiosios skilties: upakalinj daly stempls, pereina skrandio (dugnas ir knas) spaud
(apatinis K skilies pav.). Kvadratinje skiltyje: prieky nuo vart yra prievario spaudas. Deiniojoje skiltyje
deiniau nuo vart dvylikapirts arnos spaudas, D apatiniam paviriuj gaubtins arnos spaudas, upakalinj
daly inkstinis spaudas.
Kaip vadinasi ampul? Kepenin kasos ampul ampulla hepatopancreatica.
Kepenu venos: jomis kraujas nuteka i kepen skilteli, segment ir pagrindinio kamieno. Skiriamos:
stambiosios, paildomos, smulkiosios.
Limfa i arnyno nuteka iuo keliu : I plonosios arnos virutiniai ir apatiniai pasaito mazgai, n.ll. Mesenterici
superiores et inferiores (palei arnos pasaitin krat, palei pasaito arterijas, prie pilvo aortos) -> 1-3 arniniai
kamienai -> limfin cisterna, cysterna chyli. I storosios arnos anksiau minti mazgai teka pasaito mazgus,
kurie teka arninius kamienus. I tiesiosios arnos - gretutiniai tiesiosios arnos limfmazgiai, n.ll. Pararectale ->
n.ll.mesenterici inferiores, n.ll. Iliaci interni, n.ll inguinales superficiales -> trunci lumbales dexter et sinister -> ties
II juosmeninio slanksteliu cysterna.
Plonosios ir storosios arn skirtumai: Storoji pilkesn nei plonoji, storosios arnos sienos raumeninis dangalas nuo
plonosios skiriasi tuo, kad iilginis sluoksnis nra vientisas, nes jo skaidulos sudaro 3 iilgines juostas (nuo
kirmlins a. iki rectum). Tos juostos: taukins, pasaitin, laisvoji. Yra gaubtinei arnai bdingos taukins ataugos i
serozinio dangalo (1-2eilm), j daugiau nra nei aklojoje, nei tiesiojoje.
Tuiosios ir klubins arn skirtumai: Tuioji platesn, raumeninis dangalas storesnis, gleivinj geresn
kraujotaka, daugiau auktesni iedini raukli, daugiau platesni gaureli, pavieniai mai limfoidinio audinio
mageliai. Tuo tarpu klubinje arnoje maiau emesni iedini raukli, siauresni ir emesni gaureliai, gleivin
blykesn, daug limfoidinio audinio sankaup, ypa ties laisvuoju arnos kratu.
Tuioji virutinje kairje, klubin apatinje deinje pilvo dalyje.
Plonosios arnos arterijos ir venos: Arterijos: pilvo aortos akos, pilvinis kamienas: dal dvylikapirts per
a.gastroduodenalis, virutin pasaito a. mesenterija sup., nuo jos atsiakoja a.pancreaticoduodenalis inferior;
tuij ir klubin maitins aa.jejunales et aa.ilei. Klubins arnos pabaiga maitinama a.ileocolica. Veninis kraujas
nuteka vart ven per v.mesenterica superior ir v.lienalis.
Monosacharid ir amino rgi rezorbcija vyksta kraujo kapiliarais. Patenka venin krauj, Vart vena, nukeliauja
kepenis. Riebal rgtys rezorbuojamos limfiniais kapiliarais.
Dvylikapirt arn dengia pasienins pilvaplvs lapelis.
Dvylikapirts arnos padtis kit organ atvilgiu: gaubia kasos galv, lieiasi su kepen kvadratine skiltimi ir
tulies psls kaklu.
Pilvaplv dengia tik priekin ir i dalies upakalin kasos pavirius.
Ductrus choledochus ilgis 12cm, skresmuo 6mm. j eina tulies psls latakas, ductus cysticus 3-4cm.

Bendrasis tulies ir kasos itekamasis latakai atsiveria didij dvylikapirts arnos spenel.