SOCIALINIS DARBAS SU SENYVO AMIAUS ASMENIMIS

Dirbant su pagyvenusiais ar senais monmis, btina atsivelgti i moni amiaus

tarpsnio ypatumus. Paprastai senyvo amiaus monms yra pakits laiko pojtis. Jiems atrodo, kad
ateitis labai trumpa, todl jie daniausiai neturi kantrybs laukti. Dl ios prieasties kyla j
reikalavimas ia ir dabar. Jei darbuotojas nekreipia tai dmesio, jis sukelia klientui
nepasitenkinim ir nepasitikjim. Socialinis darbuotojas turt bti labai jautrus ir gerai apgalvoti
savo paadus, susitikimo dat, laiko paskirstym ir stengtis viso to laikytis. Seni mons turi daug
patirties ir daug ino.
Jie link tvirtai laikytis savo nuomons ir nelink nusileisti. Plaiau ir giliau, negu
jauni, suvokdami mogaus laikinumo perspektyv, jie stengiasi ilaikyti savo vertybes ir nekeisti
nuomons, todl socialiniam darbuotojui siekiant tam tikro pokyio, su jais tenka dirbti ilgiau ir
kantriau, nei su jaunais monmis.
Danai senyvi mons gyvena praeitimi, o ne dabartimi. Jie link i naujo prisiminti ir
vertini savo gyvenim, praeities vykius. Kartais i vyki prisiminimai bna skausmingi, sukelia
beviltikum, baim ir skausm. Danai pagyvenusiems monms bna sunku sau atleisti dl
praeities klaid. Kartais skausmingi praeities vykiai ikyla dl kokios nors emocins traumos (pvz.,
suinoj apie kieno nors mirt ar nelaiming atsitikim, jie prisimena savo artim moni netektis).
Neretai juos kankina savigraua dl to, ko negalima atitaisyti (pvz., pagyvenusi moteris kakinasi dl
praeityje patirto aborto).
Kaip jau minta, seni mons nori patys savarankikai priimti sprendimus. Jie mgsta
keisti sprendim net ir tada, kai dl susiklosiusi aplinkybi negali pasirinkti (pvz., sen mog
staiga guldant ligonin, jis danu atveju stengiasi kaip nors pratsti laik, sakydamas, kad turi
neatidliotin reikal namuose). inant i sen moni ypatyb, reikia pasilyti jam pasirinkti
geriausi laik ar palikti galimyb paiam nusprsti. Daniausiai pagyven mons bna labai
prisiri prie jiems inom, prast dalyk, daikt ar moni, kurie jiems labai reikmingi, todl
vietos, daikt tvarkos, moni pasikeitimas gali jiems sukelti stres ir pasimetim. vertinant
fakt, jei mogus perkeliamas gyventi kitur, sumainti stres galima leidiant pasiimti jam brangius
daiktus. Be to, svarbu j i anksto perspti apie darbuotojo, teikianio pagalb, pasikeitim. Tai, kad
senas mogus apgailestaudamas prisimena prie tai su juo dirbus koleg, nereikia, kad jis
nepasitiki jumis.
Seni mons link konservatyvum. Jie sunkiai prima naujoves daniausiai todl,
kad bijo, jog negals prisitaikyti, suprasti, imokti. Kartais jie lygina naujoves su savo praeitimi,
taiau naujovs gali sukelti stres, kuris sumaja, veikiant psichologiniam neigimo ar vengimo
gynybiniam pasmoniniam mechanizmui. Jausdami laiko trapum ir ateities galimybs trumpjim,
seni mons trokta palikti k nors po savs. Tai gali bti susij su nepatenkintais savirealizacijos
poreikiais.
Danai jie rpinasi, kam palikti savo brangius (nebtinai materialine prasme) daiktus,
rao atsiminimus, kartais nori kitais bdais aminti savo gyvenim (pvz., klient Ona (80 m.)
norjo steigti savo vardu pavadint gyvnli prieglaud; senelis Liudvikas (91m.), dovanodamas
vaik dienos centrui pianin, reikalavo, kad jo vardas bt uraytas tos staigos matomoje vietoje).
Kuo brandesnis mogaus amius; tuo didesnis noras valdyti u save jaunesnius, kurie
jam atrodo labai jauni, nepatyr, nesuprantantys gyvenimo arba nemokantys gyventi taip, kaip
reikia. Jie rpinasi savo jau suaugusiais ar net pagyvenusiais vaikais (pvz., devyniasdeimties met
senut buvo susirpinusi savo eiasdeimties met dukra ir labai nerimavo, kaip jos dukra gyvens
jai mirus, nes ji tokia nepraktika).
Seno mogaus gyvenim lydi nuolatins netekties krizs. Pamau jis netenka daugelio
eimos nari, draug, artimj, lieka vienias, socialin aplinka labai susiaurja. Irykja fiziniai
amiaus pakitimai: pablogjusi klausa, rega, sunkesni judesiai, kitos kno ligos yra igyvenamos
kaip netektis, kuri gali bti lydima pykio, bejgikumo, vienatvs, depresijos jausm. Tai
bendravim sunkinantys veiksniai, kuriuos socialiniam darbuotojui reikt atsivelgti bendraujant
su senais monmis.
Nepaisydami amiaus, lig ir negalios, pagyven ir seni mons nori viskuo domtis,
turi savo pomgius, jiems labai svarbu jaustis reikalingiems, sugebantiems, pripaintiems. Kartais
jie gali patirti vaidmen sumait, nenordami priimti pagyvenusio mogaus vaidmens, arba eimoje
mgindami perimti tv vaidmen, o vaikams ir vaikaiiams suprasti pagyvenusio ir seno mogaus
amiaus ypatumus bei su jais susitaikyti. Pateikiame kelet patarim, kaip bendrauti su
pagyvenusiais ir senais monmis:
Surinkite duomenis. Prie susitikdami su klientu, suinokite, kokia kliento fizin bkl,
klausa, regjimas, kaip klientas links bendrauti, kokie jo santykiai su kitais socialiniais
darbuotojais, medikais. Ypa svarbu isiaikinti, ar nra atminties sutrikim, kurie danai
yra daugelio konflikt tarp sen moni ir aplinkini prieastis;
Neskubkite. Pagyvenusiam klientui reikia skirti daugiau laiko, nei jaunam. Pagyven
mons link daug kalbti ir nori bti iklausyti. Leiskite klientui paiam apsisprsti,
neskubinkite jo;
Kartokite. Neskubkite priimti neigiamo kliento atsakymo ar paslaug atsisakymo.
Mginkite kalbti pakartotinai, pateikdami argumentus, leisti kelet dien pagalvoti.
Svarstykite galimybes kartu su klientu, neneikite jo abejoni, bet stenkits jas suprasti.
Gausjant ms visuomenje pagyvenusi ir sen moni, socialiniai darbuotojai turt
gerai imanyti darbo su iais monmis ypatumus.