Bakalauro studijų programa

Specialioji pedagogika ir logopedija

I kursas

Namų darbas

Žaidimų terapija IS
situacijoje

2023
 Sutrikusio intelekto vaikų
raidos ypatumai
Intelekto sutrikimų turintiems vaikams
būdingi emocijų ir elgesio sunkumai.

Socialiniai raidos ypatumai:

• Bendravimo poreikių bei galimybių sumažėjimas;
• Elgesio sutrikimai;
• Sunki socialinė adaptacija.

Emociniai raidos ypatumai:

• Emocijų nebrandumas, pasireiškiantis jausmų primityvumu arba nepakankamu,
• diferencijuotumu;
• Nesavarankiškumas ir nepasitikėjimas;
• Motyvacijos ir valios stoka;
• Sunkus ir lėtas aukštųjų dvasinių jausmų formavimasis.
 Kas yra žaidimų terapija?
Žaidimų terapija yra efektyvus konsultavimo metodas, kuris
padeda vaikams koreguoti elgesį, pagerinti savęs suvokimą ir
kurti sveikus tarpusavio santykius. (Dvarionas, Dž. (2008).
Žaidimų terapija mokykloje. Patarimai pradedantiems. Kaunas.)

Žaidimo metu vyksta bendravimas tarp suaugusio ir

vaiko. Vaikui sudaromos sąlygos laisvai saviraiškai, o
suaugęs žmogus besąlygiškai ir pozityviai priima vaiko
saviraišką.

Žaidimas - tai saviraiška, pažinimas.

Terapija – tai sveikatingas procesas, veikiantis žmogų.
Žaidimo terapija – tai geros būklės atstatymas per
saviraišką ir pažinimą.
Žaidimų terapiją gali pritaikyti
 Dėmesio ir atminties veikimo schema

Įspūdis

Emocija

Logika

Vaiko Suaugusiojo
 Žaidimų nauda intelekto
sutrikimų turintiems vaikams
• Socialinių įgūdžių tobulinimas.
(bendravimas, bendradarbiavimas, tarpusavio supratimas)

• Kognityvinių gebėjimų skatinimas.

(atminties, dėmesio, problem sprendimo įgūdžiai, taisyklių suvokimas)

• Emocinės raidos palaikymas.

(jausmų raiška, emocijų valdymas, įgūdžių sunkumams nugalėti įgijimas)

• Motorinių įgūdžių tobulinimas.

(koordinacijos tobulinimas, jėgos ir judesių kontrolė)

• Motyvacijos skatinimas.
(pozityvi patirtis ,kuri skatina vaiką įsitraukti į veiklą ir mokytis
naujų dalykų)
 Žaidimų terapijos metodai

Direktyvinis. Nedirektyvinis.
Taikant direktyvų metodą, Nedirektyvinis metodas yra mažiau
terapeutas imasi iniciatyvos, struktūrizuotas. Žaislus ir žaidimus vaikas gali
nurodydamas žaislus ar žaidimus, rinktis savo nuožiūra. Jie gali žaisti savaip su
kurie bus naudojami seanso mažais nurodymais ar pertraukomis.
metu. Terapeutas nukreips Terapeutas atidžiai stebi ir prireikus dalyvauja.
žaidimą tam tikru tikslu.
 Žaidimų terapija IS vaikams
Socialinė sąveika – tai žinojimas, kaip žmonės turėtų elgtis tam tikrose
situacijose, bendrauti su kitais asmenimis.

Vaikams, turintiems intelekto sutrikimų būdinga savita socialinė sąveika:

• Sunku suprasti ir atpažinti žmogaus emocijas, numatyti kito žmogaus
intencijas, tolesnę emociją ir elgesį.
• Sunkumai užmezgant santykius su kitais asmenimis (negeba įsilieti į
bendras veiklas).
• Kalbos sutrikimai.
• Sunkumai bendraujant ir priimant naujus nepažįstamus žmones.
• Sparčiai keičiasi emocijos, sunku greitai prisitaikyti prie pasikeitusių
aplinkybių.
• Vengia akių kontakto, naujos aplinkos, bijo naujų veiklų ir dėl to patiria
nerimą.
• Nesupranta socialinių visuomenės taisyklių, dviprasmybių, perkeltinės
prasmės.
 Žaidimų terapija IS vaikams
Žaidimas – natūralus procesas daugeliui vaikų.

Skatina vaikų įsitraukimą ir mokymąsi, savarankišką veiklą ir socialinę įtrauktį.

Žaidimai lavina pažintinį, kalbinį ir emocinį vystymąsi.

Žaidimai vyksta savanoriškai, dažnai spontaniškai.

Sutrikimų turinčių vaikų žaidimams būdingi abipusio socialinio bendravimo

sunkumai, riboti ir pasikartojantys elgesio modeliai.

Vaikams, turintiems sutrikimų, dažnai trūksta lankstumo ir socialinio įsitraukimo.

Todėl be papildomų nurodymų šie vaikai rečiau užsiima įprastu žaidimu.
 Simboliniai žaidimai
Simbolinis žaidimas – tai vaiko gebėjimas panaudoti tam tikrus daiktus,
veiksmus, idėjas kitaip, t. y. ne pagal jų tikrąją funkciją (pvz., „Lego“ kaladėlę
naudoti tarytum mašinėlę, apversta batų dėžė – tarsi garažas).

Simbolinis žaidimas susijęs su visomis kitomis raidos sritimis: pažinimo,

socialiniais ir motoriniais įgūdžiais, savigarba, kalba.

Žaisdami simbolinius žaidimus vaikai:

• Mokosi imituodami.

• Išreiškia emocijas.

• Skatina socialinį vystymąsi.

• Mokosi spręsti problemas.

 Žaidimo vizualizacija
Vizualizacija – tai objektų ar vaizdų kaip vaizdinių ženklų naudojimas situacijai
paaiškinti.
Naudojant vaizdines priemones, gerėja vaikų supratimas ir jie geba veikti
savarankiškai.

Vizualizacijos pranašumai dirbant su IS turinčiais vaikais:

• Vaizdai yra konkretūs ir aiškūs, kitaip nei, pavyzdžiui, žodžiai, gestai ar
ženklai, todėl informacija yra nedviprasmiška.
• Vizualizacija teikia informaciją daugeliui vaikų lengviau suprantama forma nei
sakytinė kalba.
• Informaciją redaguoti galima kuriant ir iliustruojant tiek įvykių tvarką, tiek
situacijos prasmę.

IS turintys vaikai naudojasi rega kaip pagrindiniu mokymosi šaltiniu, todėl

pritaikant vizualizaciją jie gali paprasčiau veikti be suaugusiųjų pagalbos. Būtent
žaidimų ribų, instrukcijų vizualizavimas padeda vaikams dalyvauti socialiniame
bendravime be suaugusiųjų.
 Struktūruotas žaidimas
Struktūruotas žaidimas – tai toks žaidimas, kai suaugusysis suteikia priemonių,
pradeda žaidimą arba prisijungia prie vaikų žaidimo, kad galėtų nurodyti kryptį ar
gaires.

Struktūruoto žaidimo veikla gali būti ypač naudinga IS turintiems vaikams, kurie
mokosi ankstyvųjų žaidimo įgūdžių, pvz., dalytis, keistis ir bendrauti su kitais
vaikais, nes tokio žaidimo veikloje vaikams paprastai pateikiamos aiškios
gairės, ką ir kada daryti.

Struktūravimas gali padėti vaikui suprasti žingsnius, veiksmus ar idėjas, kurių

reikia norint pasiekti galutinį žaidimo tikslą. Dėl to žaidimai ir žaidybinė veikla
tampa labiau nuspėjami ir lengviau įveikiami.
 Žaidimo ribos
Aiškiai pateikti bendrą žaidimo tvarką.

Supažindinti su instrukcijomis. Sukurti žaidimų grafiką.

Vaikas jausis ramus ir užtikrintas,
• kur vyksta žaidimas kai žinos, kokia žaidimo eiga ir trukmė.

• koks tai žaidimas

• kuris iš vaikų dalyvauja žaidime

• kaip elgtis su priemonėmis/ žaislais

• kur ir kada prasideda ir baigiasi Vizualiai struktūruota žaidimo eiga.

žaidimas
 Atvejo analizė

Jovita yra dešimties metų smulkaus sudėjimo, tamsiaplaukė mergaitė. Ja tėvai

nesirūpina, nes gyvena asocialų gyvenimą. Jovitos šeimoje yra trys vaikai.
Mergaitei nustatytas vidutinis intelekto sutrikimas, todėl ji mokosi pagal specialią
ugdymo programą. Su ja dirba socialinis pedagogas, logopedas ir psichologas.
Šioje mokykloje Jovita ugdoma jau penkerius metus. Buitinė kalba išsivysčiusi
gerai, bet žodynas skurdokas. Jei veikla įdomi, Jovita sugeba ilgesniam laikui
sukaupti dėmesį, motyvacijos nepraranda. Mėgsta dainuoti, vaidinti, žaisti
siužetinius žaidimus. Jos žaidimų tema dažniausiai būna „šeima“, „namai“,
„mokykla“. Jų metu atsispindi tikroviškos situacijos, siužetai plaukia iš pasąmonėje
užfiksuotų įvykių. Mergaitė labai jautri. Dalyvaudama renginiuose, skirtuose
mamytėms, visada apsiverkia, sunkiai tvardydama ašaras pasako eilėraštį. Turi
mechaninę atmintį.
 Atvejo analizė
Jai buvo pritaikyta teatrinių žaidimų terapija. Mergaitė buvo stebima užsiėmimų
metu, jos buvo prašoma atlikti tam tikras užduotis. Atlikdama užduotis iš pradžių ji
buvo nedrąsi, nepasitikėjo savimi, išryškėjo mergaitės perdėtas jautrumas,
kartais užduočių metu sutrikdavo, užduotis imdavo atlikinėti mechaniškai,
nesistengdama, vėliau išgyvendavo dėl nesėkmių, nes, mokytojos teigimu,
mergaitė turi stiprų atsakomybės jausmą, niekada nepradeda kito darbo,
neužbaigusi pirmojo. Užsiėmimų metu mokytoja pastebėjo, kad mergaitė noriai
atlieka užduotis tuomet, kai veikla jai patinka, būna įdomi, įtraukianti, užduotys
nėra per daug sudėtingos, nesunkios.
Tai rodo, kad negalima pervertinti vaiko sugebėjimų ir skirti per sudėtingų
užduočių, nes tai vaikui sukelia stresą, per didelės atsakomybės jausmą,
sutrikimą. Užduotys ir vaidmenys turi būti kruopščiai parinkti pagal vaiko
sugebėjimus, pažinimo lygį.
Po keleto užsiėmimų, Jovita atsipalaidavo, ėmė laisvai reikšti savo emocijas,
išnyko įtampa, atsirado didesnis pasitikėjimas savimi.
 Išvados
• Žaidimai skatina vaikų bendravimą, komunikaciją ir bendradarbiavimą.

• Žaidimai suteikia vaikams saugią aplinką išmokti valdyti emocijas, įgyti

sugebėjimą įveikti nesėkmes ir susidoroti su konfliktais.

• Žaidimai yra pritaikyti lavinti kognityvinius gebėjimus, svarbius intelekto

sutrikimų turinčių vaikų raidai.

• Žaidimai suteikia galimybę išmokti naujų dalykų ir turi teigiamą poveikį vaikų
savivertei.

• Žaidimai - įkvepiančios priemonės, kurios skatina vaikus domėtis, mokytis ir

aktyviai dalyvauti terapinėje veikloje.

Taigi, žaidimų terapija efektyvi ir prasminga priemonė, padedanti intelekto sutrikimų

turintiems vaikams tobulinti įvairias sritis ir lavinti svarbius gyvenimiškus įgūdžius.
 Literatūros sąrašas

Aleksienė, V. (2001). Sutrikusio intelekto vaikų muzikinis bendrųjų gebėjmų

ugdymas: disertacija. Vilnius. Vilniaus pedagoginis universitetas.

Dvarionas, Dž. (2008). Žaidimų terapija mokykloje. Patarimai pradedantiems.

Projektas ASSIST – bendruomenės telkimas kuriant saugią mokyklą. Kaunas.
InDiza, UAB.

Kryžanauskienė, M. (2022). Patarimai pedagogams: kaip vaiką, turintį

įvairiapusių raidos sutrikimų, mokyti žaidimo įgūdžių ir socialinės sąveikos.
Vilnius. Leidybos įmonė “Kriventa”.

Knizikevičiūtė, G. (2010). Vaikų, turinčių vidutiniškai sutrikusį intelektą emocijų

lavinimas teatriniais žaidimais. Magistro darbas. Vilnius. Vilniaus pedagoginis
universitetas.