VILNIAUS KOLEGIJA

ELEKTRONIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS KOMPIUTERIŲ TECHNIKOS IR

TELEKOMUNIKACIJOS KATEDRA

PROFESINĖ ETIKA
KOMUNIKACIJOS PROCESO BARJERAI

REFERATAS
SD 653H69002 601

STUDENTAS

201-11-13

DĖSTYTOJA DALĖ NEVERBICKAITĖ

201-11-13

2015
 Turinys
ĮVADAS............................................................................................................................................ 3

1. KOMUNIKACIJOS PROCESAS........................................................................................... 3

2. KOMUNIKACIJOS PROCESO BARJERAI ORGANIZACIJOJE ...................................... 4

3. KOMUNIKACIJOS PROCESO ASMENINIAI BARJERAI ................................................ 6

IŠVADOS ......................................................................................................................................... 6

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ....................................................................................... 7

2
 ĮVADAS

Komunikacija - tai informacijos perdavimo ir priėmimo tarp individų procesas. Jis labai svarbus
organizacijos elgsenai, kadangi šiuo procesu realizuojami žmogiškieji kontaktai. Komunikacija vyksta šia
grandine: mintyse suformuojama idėja, užkoduojama (tam tikrais simboliais: kalbos, rašto, gestais, mimika,
tam tikrais įvaizdžiais), perduodama, priimama, iškoduojama ir naudojama. Efektyvi komunikacija vyksta
tada, kai žmogus, priimantis informaciją, ją priima tokią, kokia ji buvo perduota, tai yra neiškraipytą.
Komunikacija vyksta kasdien, todėl būtina užtikrinti informacijos perdavimo skaidrumą, bei kad
komunikuojantis žmonės kuo geriau vienas kitą suprastu.

Referato tikslas – apžvelgti kokie barjerai yra sutinkami komunikacijos procese.

Referato tyrimo objektas – komunikacijos proceso teorija.

Referato uždaviniai:

• Apžvelgti komunikacijos proceso modelį.

• Apžvelgti komunikacijos proceso barjerų tipus.

• Pateikti išvadas.

• Pateikti literatūros sąrašą.

1. KOMUNIKACIJOS PROCESAS

Komunikacija yra nenutrūkstamas procesas, kurio metu neįmanoma fiksuoti nei komunikacijos
pradžios, nei pabaigos. Komunikacijos procesas mokslininkų traktuojamas kaip grįžtamasis ryšys, kuriame
dalyvauja siuntėjas, gavėjas ir žinia. Procesą sudaro ne tik informacijos siuntimas arba siuntimas ir
priėmimas, tačiau ir adresato reakcija į siuntėjo informaciją (žr. 1 pav.).

1 pav. Komunikacijos proceso schema.

Siuntėjas turi pasirinkti ir perdavimo kanalą, kuris turi atitikti informacijos užkodavimo priemonės(
žodžiu, raštu, elektroniniu paštu, telefonu ir t.t.). Jei kanalas neatitiks informacijos užkodavimo,
komunikacijos procesas nebus efektyvus.
3
 Kodavimas – informacijos pavertimas žodžiais, intonacija gestais. Kodavimas informaciją paverčia
pranešimu. Informacijos perdavimo priemonės gali būti verbalinės (žodžiai, tonas, akcentai, artikuliacija,
greitis) ir neverbalinės (gestai, mimika, akių kontaktas, judesiai).
Pranešimas arba užduotis yra tikrasis materialus kodavimo rezultatas. Daugeliu atveju
žmonių komunikacijoje pranešimą sudaro tam tikra konkreti reikšmė.
Kanalas – tai terpė, kuria keliauja pranešimas, t.y. žodinis, rašytinis, elektroninis ar kitas. Autoriai
pabrėžia, jog siekiant, kad komunikacija būtų prasminga, ypač svarbu žinutės perdavimui parinkti tinkamas
komunikacijos priemones arba kanalus.
Iškodavimas – tai siuntėjo simbolių transformavimas į gavėjo mintis. Labai dažnai gavėjas savaip
interpretuoja gautą informaciją., nes siuntėjo pasirinkti simboliai gavėjui turi kitokią reikšmę. Todėl būtina
užtikrinti grįžtamąjį ryšį.
Gavėjas yra asmuo, kuriam skirtas pranešimas. Kad pranešimas būtų priimtas, jis privalo būti
pateiktas gavėjui suprantama forma.
Triukšmas – jis gali būti suprantamas kaip tam tikras iškraipymas, pakeičiantis pradinį pranešimą
ir neišvengiamai įtakojantis komunikacijos procesą. Bet kas, kas gali lemti neteisingą pranešimo
interpretavimą gali būti vadinama triukšmu. Triukšmas gali būti fizinis (garsai) arba semantinis,
pavyzdžiui, nevienodas siuntėjo ir gavėjo naudojamas žodynas. Tam, kad komunikacija būtų efektyvi,
triukšmą reikia stengtis kiek įmanoma sumažinti.
Paskutinė komunikavimo proceso grandis – grįžtamasis ryšys. Tai patikrinimas, ar pavyko pasiekti,
kad pranešimas būtų suprastas ir jo reikšmė perdavimo metu nepasikeitė. Be grįžtamojo ryšio siuntėjas
nežinotų, ar komunikacijos procesas buvo sėkmingas. Be to, jis sudaro galimybes pradėti naują
komunikacijos ciklą, jei toks poreikis egzistuoja.

2. KOMUNIKACIJOS PROCESO BARJERAI ORGANIZACIJOJE

Egzistuoja didelė komunikacijos barjerų įvairovė. Tačiau visus juos galima suskirstyti į
organizacinius ir asmeninius.

Organizaciniai barjerai yra susiję su įvairiais trikdžiais formaliuose informacijos perdavimo

kanaluose, atsirandančiais dėl skirtingų tikslų, darbuotojų padėties skirtumų, specializacijos. Šie barjerai
savo ruožtu dar klasifikuojami pagal informacijos perdavimo kanalus organizacijoje:

• vertikaliosios „žemyn” komunikacijos trikdžiai;

• vertikaliosios „aukštyn” komunikacijos trikdžiai;

• horizontaliosios komunikacijos trikdžiai.

Vertikaliosios „žemyn” komunikacijos trikdžiai. Gana dažnai praktikoje žemesniems lygiams yra
perduodama nepakankama informacija. Tai lemia daugelis priežasčių:
4
 1) Nepakankama arba neaiški informacija. Dažnai vadovas, pateikdamas užduotį darbuotojui,
užmiršta ją paaiškinti, be to, informacijos gali būti pateikiama per mažai arba ji neaiški, todėl darbuotojui
tokia informacija mažai naudinga. Gali būti, kad informaciją perduodantys žmonės patys kažko negavo.
Tokiu atveju jie nesupranta, kad žemesniam lygiui gali būti reikalinga dar kokia nors informacija, be tos,
kurią jau pateikė;

2) Informacijos perteklius. Problemos gali kilti ir tuomet, kai informacijos yra per daug. Kai
gaunama per daug pranešimų, sunku sukoncentruoti dėmesį bent į vieną iš jų. Ilgi pranešimai, užgožiantys
reikiamas žinias nereikalingomis detalėmis, tampa darbuotojams sunkiai suvokiami;

3) Netinkamas laikas. Sunkumų atsiranda ir tuomet, kai geros ir reikiamos žinios perduodamos
netinkamu laiku. Jeigu vadovas duoda svarbius nurodymus darbuotojui tuo metu, kai skamba telefonas ar
kai abu skuba, tai taip pat galima nesitikėti gerų rezultatų;

4) Iškraipymas ir filtravimas. Tai gali būti daroma tiek sąmoningai (kažkas nutylima, pabrėžiama),
tiek ir nesąmoningai;

5) Netinkamas komunikacijos priemonių ir kanalų parinkimas. Perduodant informaciją galima

naudotis įvairiomis komunikacijos priemonėmis. Praktikoje plačiai paplitę rašytinės informacijos formos
(laiškai, įsakymai, pranešimai ir kt.), tačiau labiau rekomenduotina ir žymiai efektyvesnė yra tiesioginė
žodinė komunikacija. Taip sudaromos palankesnės sąlygos grįžtamajam ryšiui užtikrinti, atsiranda
galimybė paklausti ar pasitikslinti, formuojasi geresnis klimatas tarp skirtingų hierarchinių lygių.

Komunikacijos „aukštyn” trikdžiai. Kalbant apie komunikaciją „aukštyn”, tai ji vyksta

sudėtingiau negu komunikacija „žemyn”. Tai lemia keletas pagrindinių priežasčių:

1) Rizika. Darbuotojai paprastai labai jautriai jaučia priklausomybę nuo vadovų. Todėl
perduodami informaciją „aukštyn” įtakingesniam lygmeniui, jie gali baimintis, kad atvirumas gali sukelti
neigiamas pasekmes patiems informaciją pateikusiems asmenims;

2) Iškraipymas. Pavaldinių komunikavime su vadovais egzistuoja tendencija nuslėpti, nutylėti ar

iškraipyti nepatenkinamus tikruosius rezultatus, problemas. Dažnai darbuotojai „pagražina” informaciją
apie padėtį padaliniuose, nes vadovai paprastai nelabai mėgsta girdėti naujienas, kurios jiems nepatinka.
Be to, pavaldiniai bijo, kad nesėkmės bus susietos su jų veikla;

3) Padėties skirtumai. Kai kurie vadovai laikosi nuomonės, kad idėjos ir nurodymai turi eiti iš
viršaus į apačią ir visiškai nekreipia dėmesio į tai, ką sako pavaldiniai. Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios
dažnai neišgirstamos geros idėjos, gimusios „apačioje“.

5) Fiziniai barjerai. Darbuotojams yra sunkiau keistis informacija, jeigu atstumai tarp jų yra per
dideli.

5
 3. KOMUNIKACIJOS PROCESO ASMENINIAI BARJERAI

Asmeniniai komunikacijos barjerai yra susiję su žmogiškaisiais komunikacijos aspektais:

tarpusavio santykių klimatu, turimomis vertybėmis ir nuostatomis.

Galima išskirti šiuos pagrindinius asmeninius trikdžius:

1) Skirtingas suvokimas. Žmonės dažnai reaguoja ne į tai, kas konkrečiai tuo metu vyksta, o į tai,
ką jie suvokia vykstant. Jeigu žmonės turi skirtingas vertybių sistemas, jie greičiausiai tą pačią informaciją
priims ir interpretuos skirtingai. Čia galima išskirti keletą tipinių skirtumų:

• skirtingos kompetencijos sritys;

• skirtingi interesai, poreikiai, emocinė būklė;

• skirtinga patirtis;
• skirtingos socialinės nuostatos.

2) Semantiniai barjerai. Jau buvo minėta, kad informacija yra užkoduojama naudojant žodžius.
Tačiau atskiri žodžiai skirtingiems žmonėms gali turėti skirtingas reikšmes. Todėl ir informacija gali būti
interpretuojama skirtingai.

3) Neverbaliniai trikdžiai. Dažnai verbalinį informacijos perdavimą lydi neverbalinis, kuris gali
sustiprinti įspūdį arba visiškai pakeisti sakomų žodžių esmę. Čia labai svarbią vietą užima skirtingos
kultūrinės tradicijos. Skirtingas tam tikrų gestų ar veiksmų traktavimas gali visiškai iškreipti perduodamos
informacijos esmę.

IŠVADOS

Tyrinėjant šią temą ir iš perskaitytų informacijos šaltinių galiu teigti, kad komunikacijos proceso
barjerai yra skirstomi į du tipus: organizaciniai ir asmeniniai. Kad žmogus išvengtų dauguma barjerų reiktų
mėginti mažinti vertikaliuosius komunikacijos barjerus. Komunikacijos proceso metu labai svarbu
atsižvelgti į šio proceso dalyvių santykį. Tik diskutuojant galima išklausyti kitą, įvertinti jo argumentus ,
aiškiai suformuluoti savo požiūrį. Tokiu būdu žmogus pasitikės savimi labiau bei taps drąsesnis
bendraudamas ne tik su kolegomis, bet ir su aukštesnėmis pareigomis žmonėmis. Tokiu būdų komunikacija
taps efektyvi, o kai komunikacija tampa efektyvi tai ir įmonės darbas tampa produktyvesnis.

Asmeninės komunikacijos barjerai dažniausiai atsiranda dėl to kad žmonės nesupranta ir nesigilina,
ką nori pasakyti vienas kitam ir tai gali lemti įvairios priežastys: kalbų skirtumas, skiriasi kalbėsenų kultūra,
skirtingas žodžių interpretavimas ir t.t. Svarbu kad žmogus visada įvertintu kito žmogaus kultūrą, charakterį
ir tada bendravimas taps paprastesnis.

6
 INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Butkus F. S. (2003). Vadyba: organizacijos veiklos operatyvaus valdymo pagrindai. Vilnius:

Eurigmas.
2. Bumblytė D., Ramanauskaitė V. (2004). Organizacijos komunikacija – įmonės sėkmės
pagrindas. Personalo vertė ir vadyba. Verslo žinios, 5 (8.5), 1–17.
3. [interaktyvus]. Vilnius. Kas yra komunikacija .[žiūrėta 2017-11-05]. Prieiga per internetą: <
https://mokslai.lt/referatai/komunikacijos/kas-yra-komunikacija.html />.
4. [interaktyvus]. Vilnius. Komunikacijos proceso stebėjimas .[žiūrėta 2017-11-05]. Prieiga per
internetą: < https://mokslai.lt/referatai/komunikacijos/komunikacijos-proceso-stebejimas.html/
>.
5. [interaktyvus]. Vilnius. Komunikacijos proceso organizacijoje .[žiūrėta 2017-11-05]. Prieiga
per internetą: < http://nemokamai.moksliniaidarbai.lt/rasto-darbas/37/komunikacijos-procesai-
organizacijoje.html/ >.
6. [interaktyvus]. Vilnius. Asmeniniai komunikacijos barjerai .[žiūrėta 2017-11-05]. Prieiga per
internetą: < http://gid.lt/vadyba/semantine-ir-masinine-technologine-informacija-vadyboje >.